15a pavyzdys Projekto lyginamasis variantas
47
2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 47 straipsnio 5 dalį: „5. Į laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką įskaitomas šios bausmės atlikimo metu paskirtų sulaikymo, kardomosios priemonės – suėmimo, namų arešto ir administracinės nuobaudos – arešto laikas, jeigu nuteistasis vėliau buvo išteisintas arba ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, arba kardomoji priemonė ar administracinė nuobauda buvo pripažinta nepagrįsta (neteisėta).“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Zita Žvikienė Kęstutis Daukšys Valdas Skarbalius
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: 2013 m. Lietuvoje buvo 8549 nuteistųjų, kurie atliko bausmę laisvės atėmimo vietose
Baudžiamajam kodeksui (toliau – BK). Pagal nusikalstamumo lygį Lietuvoje įvykdoma mažiau nusikaltimų negu Vakarų Europos šalyse, bet turime daug daugiau kalinių, todėl siūloma atsisakyti stereotipų ir keisti požiūrį į bausmę atliekančius žmones bei peržiūrėti visą bausmių skyrimo ir vykdymo tvarką, trumpinti laisvės atėmimo bausmės terminą. Siūloma, kad reali bausmė už padarytą nusikaltimą būtų skirta, tik atsižvelgiant į asmenį padariusį nusikaltimą, į ikiteisminio tyrimo metu taikomas kardomąsias priemones bei tų kardomųjų priemonių termino įskaičiavimą į bausmės laiką ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistųjų skaičius pradėjo ryškiai augti po 2008 m. krizės, prasidėjus ekonominei krizei teismai bausdavo griežčiau, bausmės ilgėjo, prokurorai dažniausiai teismo prašė taikyti vieną iš kardomųjų priemonių rūšių – suėmimą, nors Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) kardomosios priemonės, kurios užtikrintų ikiteisminio tyrimo efektyvumą yra namų areštas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomųjų priemonių tikslas - siekti užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą baudžiamosios bylos tyrimą, teisminį nagrinėjimą ir t.t. Kardomųjų priemonių taikymas visais atvejais reiškia asmens konstitucinių teisų suvaržymą, todėl kiekvienu atveju itin kruopščiai turi būti sprendžiamas klausimas, ar priemonės paskyrimas bus pagrįstas.
Netinkamai išsprendus šį klausimą, konstitucinių teisių suvaržymas gali virsti žmogaus teisių pažeidimu. Viena iš kardomųjų priemonių - namų areštas po kardomojo kalinimo (suėmimo) laikytina antra pagal griežtumą kardomąja priemone. Namų areštu gali būti suvaržytos asmens galimybės trukdyti bylos tyrimui, padaryti naujus nusikaltimus. Asmuo, kuriam taikomas namų areštą gali būti įpareigotas neišeiti iš savo namų, gali būti leista išeiti iš namų tik nustatytų laiku ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad asmeniui pažeidus namo arešto tvarką, bus taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Kalinių skaičiaus didėjimas labai neigiamai atsiliepia visai bausmių vykdymo sistemai ir įkalinimo įstaigų darbo organizavimui - daug sunkiau dirbti, kai kalinių daugėja, ypač - kai įkalinimo įstaigos perpildytos, juose esamos sąlygos neatitinka bei neužtikrina reikalavimų žmogaus teisių, todėl siūlytina, kad skirtas namų areštas būtų įskaitomas į laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Bausmių vykdymo kodekso 47 straipsnyje numatyta, kad į laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką įskaitomas šios bausmės atlikimo metu paskirtų sulaikymo, kardomosios priemonės – suėmimo ir administracinės nuobaudos – arešto laikas, jeigu nuteistasis vėliau buvo išteisintas arba ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, arba kardomoji priemonė ar administracinė nuobauda buvo pripažinta nepagrįsta (neteisėta).
Atkreipiame dėmesį, kad kardomosios priemonės yra ne tik suėmimas, bet ir intensyvi priežiūra, namų areštas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir
(ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Bausmių vykdymo kodekse numatyta, kad į laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką įskaitomas šios bausmės atlikimo metu paskirtų sulaikymo, kardomosios priemonės – suėmimo laikas. Siūloma, kad namų areštas, kurį ikiteisminio tyrimo metu prokuroras prašo teismo taikyti įtariamajam, būtų įskaitytas į laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką. Toks įtvirtintas reguliavimas sumažintų realų bausmės atlikimo terminą, nes asmeniui ikiteisminio tyrimo metu jau buvo apribota galimybė laisvai naudotis savo teisėmis ir laisvėmis. Be to, kardomųjų priemonių (namų areštas) įskaičiavimas į realų bausmės atlikimo laiką sutrumpintų jų kalėjimo laiką ir sumažintų galimą nuteistųjų skaičių. Neturime pamiršti, kad bausmių vykdymo vadybai aktualu peržiūrėti nuteistųjų įkalinimo galimybes, turime skatinti kalinį integruotis į visuomenę, stengtis pritaikyti jo visuomenei naudingus įgūdžius, integruojant jį į kasdienį gyvenimą.
Taigi, bet kokia galimybė sutrumpinti laisvės atėmimo laiką teigiamai atsilieps ne tik užtikrinat nuteistųjų teises, bet ir leis sumažinti kalinimo įstaigų administracinę naštą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus projektą, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektai, parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10.
konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Teikiamų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Suėmimas“, „Baudžiamasis kodeksas“, „namų areštas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra Teikia Seimo nariai Zita Žvikienė Kęstutis Daukšys Valdas Skarbalius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-06- Nr. Į 2015-06-15 Nr. XIIP-3295 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2015 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos bausmių kodekso 47 straipsnio 5 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3295 (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];