Projekto – 2 lyginamasis variantas
Pakeisti 2.46 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytuose teisės aktuose privalo būti nustatytas terminas, kuriam pasibaigus, teisės akto nuostatos, kuriomis nustatomi šio kodekso 2.47 ir 2.66 straipsniuose nurodyti duomenys ir informacija arba kuriomis tvirtinami juridinio asmens įstatai, netenka galios, jeigu šis teisės aktas nebuvo pateiktas juridinių asmenų registrui. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip šeši mėnesiai nuo teisės akto įsigaliojimo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
Pakeisti 2.46 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytuose teisės aktuose privalo būti nustatytas terminas, kuriam pasibaigus, teisės akto nuostatos, kuriomis nustatomi šio kodekso 2.47 straipsnio 1 dalyje ir 2.66 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys ir informacija arba kuriomis tvirtinami juridinio asmens įstatai, netenka galios, jeigu teisės aktas nebuvo pateiktas juridinių asmenų registrui. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip šeši mėnesiai nuo teisės akto įsigaliojimo.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Šiuo metu galiojančia Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 4 dalies nuostata, kad juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo, siekiama užtikrinti, kad laikotarpiu nuo juridinio asmens steigimo dokumentų patvirtinimo iki jų įregistravimo Juridinių asmenų registre būtų pakankamai laiko visoms su juridinio asmens įregistravimu susijusioms procedūroms atlikti ir kartu būtų užtikrintas aktualių ir teisingų juridinio asmens duomenų registravimas. Toks teisinis reguliavimas leidžia išvengti esminių teisinės aplinkos pokyčių, galinčių turėti įtakos juridinio asmens steigimo dokumentų turiniui, ir aplinkybių, lėmusių juridinio asmens steigimo dokumentų patvirtinimą, pasikeitimų. Tačiau Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuoroda į kitus įstatymus, kurie gali nustatyti kitokią juridinio asmens steigimo dokumentų galiojimo tvarką. Tuo tarpu Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 3 dalis nustato, kad viešieji juridiniai asmenys gali veikti pagal įstatymus ar, jei įstatymai numato, pagal valstybės ar savivaldybių institucijos priimtą teisės aktą dėl viešojo juridinio asmens steigimo, ar pagal valstybės ar savivaldybių institucijos teisės aktu patvirtintus įstatus. Tačiau įstatymas ar kitas teisės aktas gali nustoti galioti tik: 1) kai baigiasi akto galiojimo laikas, jeigu jis nurodytas tame pačiame teisės akte; 2) kai kompetentinga institucija kitu teisės aktu tiesiogiai panaikina norminį teisės aktą; 3) kai išleidžiamas naujas norminis teisės aktas, kuris reguliuoja tuos pačius visuomeninius santykius; 4) Konstitucinis teismas nutarimu pripažįsta įstatymą, prieštaraujančiu Konstitucijai.
Taigi atsižvelgiant į Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 4 dalyje nustatytą išimtį, darytina išvada, kad tais atvejais, kai juridiniai asmenys veikia pagal Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 3 dalyje nurodytus teisės aktus ar teisės aktu tvirtinamus įstatus, šie teisės aktai ir jais tvirtinami juridinio asmens įstatai galėtų netekti galios tik esant aukščiau įvardytoms sąlygoms ir Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 4 dalies bendroji nuostata dėl juridinio asmens steigimo dokumentų negaliojimo, jeigu jie nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo, šiuo atveju negali būti taikoma. Nors toks teisinis reglamentavimas nepaneigia pareigos pateikti juridinio asmens steigimo dokumentus registruoti Juridinių asmenų registre jų atskleidimo tikslu, tačiau praktikoje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai viešųjų juridinių asmenų steigimo dokumentai nepateikiami Juridinių asmenų registrui ir per dvejus metus nuo jų sudarymo ar pakeitimų patvirtinimo arba pateikiami registruoti tokie steigimo dokumentų pakeitimai, kuriais keičiamos prieš tai neįregistruotų steigimo dokumentų nuostatos. Manytina, kad tokia situacija yra ydinga ir kelia grėsmę pagrindinei Juridinių asmenų registro paskirčiai – kaupti esminius duomenis apie juridinius asmenis ir sudaryti galimybę bet kuriems suinteresuotiems asmenims tokius duomenis ir dokumentus gauti.
Tuo pačiu tai menkina pasitikėjimą Juridinių asmenų registre kaupiamų duomenų, informacijos ir dokumentų įstatymų jiems suteikta prima facie galia (Civilinio kodekso 2.71 straipsnio 3 dalis), t. y. kad registro teikiami duomenys turi didesnę įrodomąją galią, šie duomenys yra nustatyti, neįrodinėjami ir laikomi teisingais, nebent būtų pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu viena iš civilinės apyvartos sąlygų – greita ir patikima juridinių asmenų registravimo procedūra, atitinkanti teisės aktų reikalavimus. Ekonominiuose ir socialiniuose santykiuose sutarties šalys ir kiti asmenys turi turėti pagrindą pasitikėti juridinių asmenų duomenimis ir dokumentais, todėl turi būti siekiama neleisti Juridinių asmenų registre įregistruoti klaidingų juridinių asmenų duomenų ir dokumentų. Atsižvelgiant į tai, Civilinio kodekso 2.46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siūloma detaliau sureguliuoti viešųjų juridinių asmenų steigimo dokumentų, kurie veikia pagal Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 3 dalyje nurodytus teisės aktus ar teisės aktais patvirtintus įstatus, pateikimo Juridinių asmenų registrui tvarką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3. Dabartinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas Pagal Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 4 dalį juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino.
Taigi šioje teisės normoje yra nuoroda į kitus įstatymus, kurie gali nustatyti kitokią juridinio asmens steigimo dokumentų galiojimo tvarką. Tuo tarpu Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 3 dalis nustato, kad viešieji juridiniai asmenys gali veikti pagal įstatymus ar, jei įstatymai numato, pagal valstybės ar savivaldybių institucijos priimtą teisės aktą dėl viešojo juridinio asmens steigimo, ar pagal valstybės ar savivaldybių institucijos teisės aktu patvirtintus įstatus. Tačiau įstatymas ar kitas teisės aktas gali nustoti galioti tik: 1) kai baigiasi akto galiojimo laikas, jeigu jis nurodytas tame pačiame teisės akte;
2) kai kompetentinga institucija kitu teisės aktu tiesiogiai panaikina norminį teisės aktą; 3) kai išleidžiamas naujas norminis teisės aktas, kuris reguliuoja tuos pačius visuomeninius santykius; 4) Konstitucinis teismas nutarimu pripažįsta įstatymą, prieštaraujančiu Konstitucijai. Taigi atsižvelgiant Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 4 dalyje nustatytą išimtį, manytina, kad tais atvejais, kai juridiniai asmenys veikia pagal Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 3 dalyje nurodytus teisės aktus ar teisės aktu tvirtinamus įstatus, šie teisės aktai gali netekti galios tik aukščiau įvardytais atvejais. 4.
rezultatai Siekiant užtikrinti Juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų, informacijos ir dokumentų teisingumą ir aktualumą, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 3 dalyje nurodytuose teisės aktuose privalo būti nustatytas terminas, kuriam pasibaigus, teisės akto nuostatos, kuriomis nustatomi šio kodekso 2.47 ir 2.66 straipsniuose nurodyti duomenys ir informacija arba kuriomis tvirtinami juridinio asmens įstatai, netenka galios, jeigu šis teisės aktas nebuvo pateiktas Juridinių asmenų registrui. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip šeši mėnesiai nuo teisės akto įsigaliojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tik tam tikros teisės akto nuostatos (o ne visas teisės aktas) netenka galios, kadangi teisės akte, kuriuo taip pat tvirtinami juridinio asmens įstatai ar nustatomi Civilinio kodekso 2.47 ir 2.66 straipsniuose nurodyti duomenys ar informacija, gali būti ir kitų teisinius santykius nustatančių nuostatų, kurios nėra susijusios su juridinio asmens steigimu ar minėtų Juridinių asmenų registro duomenų, informacijos ar dokumentų keitimu ir kurios turi būti taikomos. Nustačius Įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą, taip pat būtų sudarytos vienodos sąlygos pasitikėti tiek viešųjų, tiek privačiųjų juridinių asmenų Juridinių asmenų registre įregistruotais duomenimis, informacija ir dokumentais. Taip pat pažymėtina, kad priėmus Įstatymo projektą bus sulygintos juridinių asmenų, kurie steigiami teisės aktu, ir visų kitų juridinių asmenų steigimo dokumentų pateikimo Juridinių asmenų registrui tvarka, terminai ir pasekmės, jeigu steigimo dokumentai vis dėlto nebūtų pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui per nustatytą terminą.
Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti analogišką teisinį reguliavimą Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 4 dalyje nustatytam ir numatyti ne ilgesnį nei šešių mėnesių terminą, per kurį teisės aktas, kuriuo tvirtinami juridinio asmens įstatai ar nustatomi Civilinio kodekso 2.47 ir 2.66 straipsniuose nurodyti duomenys ar informacija (steigimo dokumentai), turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui. Neįvykdžius šios teisės aktų nustatytos pareigos, teisės akto nuostatos, kuriomis tvirtinami ar nustatomi minėti dokumentai ar duomenys, neteks galios. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projektas sudaro prielaidas nustatyti vienodas sąlygas juridinio asmens steigimo dokumentams jų steigėjams galioti nuo jų sudarymo (priėmus teisės aktą – įsigaliojimo). Vadovaujantis sudarytų ar įsigaliojusių steigimo dokumentų nuostatomis, juridinio asmens steigėjai turi vadovautis, siekdami juridinį asmenį įregistruoti Juridinių asmenų registre. Nepateikus dokumentų juridinio asmens registracijai Juridinių asmenų registre per šešių mėnesių terminą, tačiau siekiant juridinį asmenį vis dėlto įregistruoti, steigimo dokumentai turės būti sudaromi, tvirtinami, ar nustatomi Civilinio kodekso 2.47 ir 2.66 straipsniuose nurodyti duomenys ar informacija iš naujo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus projektu siūlomus pakeitimus, būtų užtikrintas aktualių ir teisingų juridinio asmens duomenų registravimas Juridinių asmenų registre.
Užkirtus kelią Juridinių asmenų registre įregistruoti klaidingus juridinių asmenų duomenų ir dokumentų pakeitimus, kontrahentai ir kiti asmenys santykiuose su juridiniais asmenimis galėtų pagrįstai pasitikėti juridinių asmenų duomenimis ir dokumentais. Neigiamų pasekmių nenumatoma. Juridinio asmens įsteigimo momentas nustatytas Civilinio kodekso 2.63 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo Juridinių asmenų registre Taigi nepateikus teisės akto, kuriuo nustatomi Civilinio kodekso 2.47 ir 2.66 straipsniuose nurodyti duomenys ir informacija arba kuriomis tvirtinami juridinio asmens įstatai, Juridinių asmenų registrui, per Įstatymo projekte nurodytą šešių mėnesių terminą nuo šio teisės akto įsigaliojimo, juridinis asmuo nebus įsteigtas, todėl jis negalės veiki ir vykdyti veiklos. Atitinkamai subjektams, kurie galimai būtų susiję su tokiu juridiniu asmeniu, ar teisinių santykių dalyviams atsirasti taip pat nebus pagrindo. Todėl neigiami teisiniai padariniai jiems kilti taip pat negalėtų. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projekte vartojamos sąvokos ir (ar) jas įvardijantys terminai nekeičiami, taip pat nesiūlomos naujos sąvokos. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų rengti ar keisti nereikės. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekte numatytų nuostatų įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektu siūlomam pakeitimui specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra: „juridinis asmuo“, „registras“, „teisės aktas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
VISUOMENĖS PLĖTROS komitetaS
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys, Komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Audrius Nakas, Dalia Teišerskytė, Pranas Žeimys, Komiteto biuro patarėjos Rita Beinorienė ir Irina Jurkšuvienė, biuro padėjėja Lina Giriūnienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos atstovės E. Bagdžiūnaitė ir D. Šimutienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-17 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Projektu siūloma keisti Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 4 dalį nustatant, jog „Juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytuose teisės aktuose privalo būti nustatytas terminas, kuriam pasibaigus, teisės akto nuostatos, kuriomis nustatomi šio kodekso 2.47 ir 2.66 straipsniuose nurodyti duomenys ir informacija arba kuriomis tvirtinami juridinio asmens įstatai, netenka galios, jeigu šis teisės aktas nebuvo pateiktas juridinių asmenų registrui. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip šeši mėnesiai nuo teisės akto įsigaliojimo.“ (pabrauktas siūlomas pakeitimas). Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog keičiamos kodekso normos paskirtis yra juridinių asmenų ir tam tikrų duomenų apie teisėtai įsteigtus juridinius asmenis, išviešinimas.
Pastebėtina, jog tarp privačių ir viešųjų juridinių asmenų steigimo ir šių asmenų duomenų viešumo yra esminių skirtumų. Kalbant apie privačių juridinių asmenų duomenų išviešinimą, pastebėtina, jog tokių juridinių asmenų išviešinimui nėra alternatyvų. Taigi imperatyvus reikalavimas privatiems juridiniams asmenims teikti tam tikrus duomenis per tam tikrą laiką yra būtinas. Tuo tarpu, viešieji juridiniai asmenys, įsteigti teisės aktais, yra išviešinti de facto, nuo teisės akto, kuriuo šie juridiniai asmenys steigiami, viešo paskelbimo momento. Šiame kontekste, pažymėtina, jog visi teisės aktai yra vieši ir viešai skelbiami, tiek tie teisės aktai, kuriais viešieji juridiniai asmenys steigiami, tiek tie, kuriais keičiami tam tikri viešųjų juridinių asmenų duomenys. Taigi teigtina, jog viešųjų juridinių asmenų duomenų registravimo atveju, juridinių asmenų registras atlieka formalią tokių asmenų registraciją, įregistruoja duomenis ir informaciją, kuri yra vieša ir prieinama kituose šaltiniuose. Aptartame kontekste kalbant apie teisinį gėrį, kurio siekiama teikiamu įstatymo pakeitimu, keltina abejonė dėl projekto nuostatos, pagal kurią tam tikros teisės aktų nuostatos turėtų netekti galios vien todėl, kad neatlikta formali, pakartotinė teisės akto viešinimo funkcija. Manytina, jog siūlomas teisinis reguliavimas šiuo aspektu neatitinta proporcingo teisinio reguliavimo principo. Teigtina, jog šiuo atveju būtų priimtina nustatyti įpareigojimą teisės aktuose nustatyti terminą, per kurį viešieji juridiniai asmenys turėtų pateikti tam tikrus duomenis juridinių asmenų registrui, tačiau diskutuotina galimybė nustatyti terminą, kuriam suėjus teisės akto nuostatos netektų galios.
Šiame kontekste pastebėtina ir tai, jog daliai teisės akto nuostatų netekus galios, visas teisės aktas taptų beprasmis, nes teisės aktai, kuriais steigiami viešieji juridiniai asmenys, dažniausiai yra itin specifiniai ir orientuoti tik į juridinio asmens steigimą. Tuo tarpu, nustačius tik įpareigojimą nustatyti tam tikrą terminą, visas teisės aktas turėtų prasmę, net ir suėjus tokiam terminui. Be to, termino pratęsimo procedūra būtų ženkliai paprastesnė, efektyvesnė ir ekonomiškesnė, nei daugelio normų naujo priėmimo procedūra. Atskirai aptartinas ir pasiūlymas, pagal kurį duomenų pateikimo terminas juridinių asmenų registrui, teisės aktuose negalėtų būti ilgesnis nei šeši mėnesiai. Pastebėtina, jog viešojo juridinio asmens funkcijos, steigimo būdas ir tokių juridinių asmenų paskirtis, visiškai skiriasi nuo privačių juridinių asmenų. Pavyzdžiui, ministerijai steigiant tam tikrą viešąjį juridinį asmenį, šio asmens steigimo poreikis gali būti aiškus ir akivaizdus, tačiau tokio viešojo juridinio asmens finansavimo klausimas gali ir nebūti išspręstas per ribotą terminą. Keltina abejonė, ar siūlomas šešių mėnesių ribojimas yra racionalus ir pagrįstas, atsižvelgiant į viešųjų juridinių asmenų skirtumų apimtį nuo privačių juridinių asmenų. Apsispręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-17 Antra, svarstytina, ar blanketinė nuoroda į kodekso 2.47 ir 2.66 straipsnius neturėtų būti patikslinta nurodant konkrečias straipsnio dalis ir punktus, kad nekiltų neaiškumų dėl šios nuostatos taikymo. Apsispręsti pagrindiniame komitete 3.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-17 Trečia, pastebėtina, jog šiuo metu yra galiojančių teisės aktų, kuriuose nėra nustatytas teisės akto pateikimo juridinių asmenų registrui terminas. Svarstytina galimybė atskirame įstatymo projekto straipsnyje išdėstyti įstatymo taikymo nuostatas, iš kurių būtų aišku, ar priimto įstatymo pakeitimo teisinės pasekmės, t.y. reikalavimas, kad visi tam tikro pobūdžio teisės aktai atitiktų tam tikrą reikalavimą, bus taikomos tik tiems teisės aktams, kurie bus priimti po įstatymo įsigaliojimo, ar ir tiems, kurie buvo priimti iki įstatymo įsigaliojimo. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3290 ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Seimo informacinės visuomenės komiteto sprendimui dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3290, pakoregavus jį pagal Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: P. Žeimys. Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys
TEISĖTVARKOS komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėja Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis, Teisinių institucijų departamento Informacinių išteklių koordinavimo skyriaus vedėja Reda Nikrevičė, vyriausioji specialistė Dalia Simutienė, valstybės įmonės „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro departamento viršininkė Ieva Tarailienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės aktų registro skyriaus vedėja Aušra Bodin. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-06-17)1 * Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Projektu siūloma keisti Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 4 dalį nustatant, jog „Juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodytuose teisės aktuose privalo būti nustatytas terminas, kuriam pasibaigus, teisės akto nuostatos, kuriomis nustatomi šio kodekso 2.47 ir 2.66 straipsniuose nurodyti duomenys ir informacija arba kuriomis tvirtinami juridinio asmens įstatai, netenka galios, jeigu šis teisės aktas nebuvo pateiktas juridinių asmenų registrui. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip šeši mėnesiai nuo teisės akto įsigaliojimo.“ (pabrauktas siūlomas pakeitimas). Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog keičiamos kodekso normos paskirtis yra juridinių asmenų ir tam tikrų duomenų apie teisėtai įsteigtus juridinius asmenis, išviešinimas. Pastebėtina, jog tarp privačių ir viešųjų juridinių asmenų steigimo ir šių asmenų duomenų viešumo yra esminių skirtumų. Kalbant apie privačių juridinių asmenų duomenų išviešinimą, pastebėtina, jog tokių juridinių asmenų išviešinimui nėra alternatyvų. Taigi imperatyvus reikalavimas privatiems juridiniams asmenims teikti tam tikrus duomenis per tam tikrą laiką yra būtinas. Tuo tarpu, viešieji juridiniai asmenys, įsteigti teisės aktais, yra išviešinti de facto, nuo teisės akto, kuriuo šie juridiniai asmenys steigiami, viešo paskelbimo momento. Šiame kontekste, pažymėtina, jog visi teisės aktai yra vieši ir viešai skelbiami, tiek tie teisės aktai, kuriais viešieji juridiniai asmenys steigiami, tiek tie, kuriais keičiami tam tikri viešųjų juridinių asmenų duomenys.
Taigi teigtina, jog viešųjų juridinių asmenų duomenų registravimo atveju, juridinių asmenų registras atlieka formalią tokių asmenų registraciją, įregistruoja duomenis ir informaciją, kuri yra vieša ir prieinama kituose šaltiniuose. Nepritarti Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 2.63 straipsnio 1 dalį visi juridiniai asmenys laikomi įsteigtais nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas ar įstatymų numatytais atvejais kitas teisės aktas, kuriuo yra įsteigtas viešasis juridinis asmuo, nustato, kad juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo teisės akto dėl jo įsteigimo įsigaliojimo (Civilinio kodekso 2.63 straipsnio 2 dalis) ir kai steigiamos tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos (Civilinio kodekso 2.37 straipsnis) ar profesinės sąjungos (Civilinio kodekso 2. 38 straipsnis). Tačiau visais be išimties atvejais (nepriklausomai nuo juridinių asmenų įsteigimo momento) juridinių asmenų (tiek privačių, tiek viešųjų) duomenys turi būti pateikiami Juridinių asmenų registrui. Taigi, Civilinis kodeksas nenumato skirtumo tarp privačių ir viešųjų juridinių asmenų duomenų ir dokumentų viešinimo Juridinių asmenų registre. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dauguma atvejų įstatyme ar kitame teisės akte, kuriuo steigiamas viešasis juridinis asmuo, nėra nustatyta, kad šis juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo teisės akto dėl jo įsteigimo įsigaliojimo. Taigi toks juridinis asmuo bus įsteigtas tik nuo jo įregistravimo Juridinių asmenų registre. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teiginys, kad viešųjų juridinių asmenų registravimas Juridinių asmenų registre atlieka tik formalią, pakartotinę juridinio asmens duomenų viešinimo funkciją, yra nepagrįstas. 2.
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-06-17)1 Aptartame kontekste kalbant apie teisinį gėrį, kurio siekiama teikiamu įstatymo pakeitimu, keltina abejonė dėl projekto nuostatos, pagal kurią tam tikros teisės aktų nuostatos turėtų netekti galios vien todėl, kad neatlikta formali, pakartotinė teisės akto viešinimo funkcija. Manytina, jog siūlomas teisinis reguliavimas šiuo aspektu neatitinta proporcingo teisinio reguliavimo principo. Teigtina, jog šiuo atveju būtų priimtina nustatyti įpareigojimą teisės aktuose nustatyti terminą, per kurį viešieji juridiniai asmenys turėtų pateikti tam tikrus duomenis juridinių asmenų registrui, tačiau diskutuotina galimybė nustatyti terminą, kuriam suėjus teisės akto nuostatos netektų galios. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, jog daliai teisės akto nuostatų netekus galios, visas teisės aktas taptų beprasmis, nes teisės aktai, kuriais steigiami viešieji juridiniai asmenys, dažniausiai yra itin specifiniai ir orientuoti tik į juridinio asmens steigimą. Tuo tarpu, nustačius tik įpareigojimą nustatyti tam tikrą terminą, visas teisės aktas turėtų prasmę, net ir suėjus tokiam terminui. Be to, termino pratęsimo procedūra būtų ženkliai paprastesnė, efektyvesnė ir ekonomiškesnė, nei daugelio normų naujo priėmimo procedūra. Nepritarti Pažymėtina, kad siūlomu reguliavimu siekiama teisės aktu steigiamiems viešiesiems juridiniams asmenims nustatyti analogišką reguliavimą kaip ir kitiems juridiniams asmenims (tiek privatiems, tiek viešiesiems, kurie nėra steigiami Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisės aktu), t. y. tiek viešųjų, tiek privačių juridinių asmenų atžvilgiu steigimo dokumentų pateikimo Juridinių asmenų registrui tvarka būtų tokia pati – abiem atvejais steigimo dokumentai turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui per 6 mėnesius ir jie netenka galios, kai per šį terminą nėra pateikti.
Todėl nustačius įpareigojimą teisės aktuose nustatyti terminą, per kurį viešieji juridiniai asmenys turėtų pateikti tam tikrus duomenis Juridinių asmenų registrui, valstybės ar savivaldybės institucijoms būtų sudarytos palankesnės sąlygos, kadangi jos registruodamos viešuosius juridinius asmenis Juridinių asmenų registre, išvengtų nepatogių situacijų, kai, praleidus 6 mėnesių terminą, teisės akto nuostatos netektų galios ir teisės akto su analogiškom nuostatom nereikėtų priimti iš naujo. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Atsižvelgiant į pastaboje išreikštą nuomonę, kad „teisės aktai, kuriais steigiami viešieji juridiniai asmenys, dažniausiai yra itin specifiniai ir orientuoti tik į juridinio asmens steigimą“, pastebėtina, kad priešingai - daugeliu atveju teisės aktuose nustatomos tam tikrus teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos, tarp kurių pasitaiko ir nuostatų dėl juridinio asmens steigimo. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-06-17)1 Atskirai aptartinas ir pasiūlymas, pagal kurį duomenų pateikimo terminas juridinių asmenų registrui, teisės aktuose negalėtų būti ilgesnis nei šeši mėnesiai.
Pastebėtina, jog viešojo juridinio asmens funkcijos, steigimo būdas ir tokių juridinių asmenų paskirtis, visiškai skiriasi nuo privačių juridinių asmenų. Pavyzdžiui, ministerijai steigiant tam tikrą viešąjį juridinį asmenį, šio asmens steigimo poreikis gali būti aiškus ir akivaizdus, tačiau tokio viešojo juridinio asmens finansavimo klausimas gali ir nebūti išspręstas per ribotą terminą. Keltina abejonė, ar siūlomas šešių mėnesių ribojimas yra racionalus ir pagrįstas, atsižvelgiant į viešųjų juridinių asmenų skirtumų apimtį nuo privačių juridinių asmenų. Nepritarti Žr. pastabų komentarus aukščiau. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pasisakęs, kad <...> pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriam įgyvendinti reikalingos lėšos, turi numatyti tokio įstatymo arba kito teisės akto įgyvendinimui būtinas lėšas. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų yra neskiriama arba jų skiriama nepakankamai. <...> priimdamas įstatymą, kurio įgyvendinimui reikėjo papildomų lėšų, įstatymų leidėjas privalėjo padaryti atitinkamus valstybės biudžeto pakeitimus ir numatyti tiek lėšų, kiek buvo reikalinga tam, kad šis įstatymas būtų įgyvendintas. Atsižvelgiant į tai, finansavimo klausimas turi būti išspręstas dar teisės akto rengimo stadijoje. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-06-17)1 Antra, svarstytina, ar blanketinė nuoroda į kodekso 2.47 ir 2.66 straipsnius neturėtų būti patikslinta nurodant konkrečias straipsnio dalis ir punktus, kad nekiltų neaiškumų dėl šios nuostatos taikymo. Pritarti Pasiūlymas: 4.
Pritarti Pasiūlymas:
netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytuose teisės aktuose privalo būti nustatytas terminas, kuriam pasibaigus, teisės akto nuostatos, kuriomis nustatomi šio kodekso 2.47 straipsnio 1 dalyje ir 2.66 straipsnio
kuriomis tvirtinami juridinio asmens įstatai, netenka galios, jeigu šis teisės aktas nebuvo pateiktas juridinių asmenų registrui. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip šeši mėnesiai nuo teisės akto įsigaliojimo.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-06-17)2 Trečia, pastebėtina, jog šiuo metu yra galiojančių teisės aktų, kuriuose nėra nustatytas teisės akto pateikimo juridinių asmenų registrui terminas. Svarstytina galimybė atskirame įstatymo projekto straipsnyje išdėstyti įstatymo taikymo nuostatas, iš kurių būtų aišku, ar priimto įstatymo pakeitimo teisinės pasekmės, t.y. reikalavimas, kad visi tam tikro pobūdžio teisės aktai atitiktų tam tikrą reikalavimą, bus taikomos tik tiems teisės aktams, kurie bus priimti po įstatymo įsigaliojimo, ar ir tiems, kurie buvo priimti iki įstatymo įsigaliojimo. Nepritarti Klausymų metu svarstyta galimybė įstatymo projekto baigiamosiose nuostatose nustatyti, kad teisės aktų, kurie buvo priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, nuostatos, kuriomis nustatomi šio kodekso 2.47 ir
juridinio asmens įstatai, netenka galios po 6 mėnesių po šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu šie teisės aktai nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui.
Tačiau įvertinus tiek Teisės aktų registro, tiek Juridinių asmenų registro ir teisinio reguliavimo galimybes, praktiškai būtų neįmanoma atrinkti visus teisės aktus, kuriais įsteigti viešieji juridiniai asmenys ir dėl kurių atitinkami duomenys nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui. Todėl tokio projekto tobulinimo atsisakyta, o turėtų būti taikoma bendra teisės aktų galiojimo nuostata, kad teisės aktas galioja tik į priekį (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje yra ne kartą konstatuota, kad konstitucinis teisinės valstybės principas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, tarp visų reikalavimų suponuoja ir reikalavimą, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d., 2010 m. rugsėjo 7 d., 2007 m. kovo 20 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai)). 7.
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja M.Civilkienė Atsižvelgiant į siūlomą teisinį reguliavimą, kyla klausimas dėl praktinio nuostatų įgyvendinimo galimybių, t.y. kaip apie tai, kad per nustatytą terminą atitinkami dokumentai nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui, dėl ko tam tikro teisės akto dalis nuostatų netenka galios, bus informuotas Teisės aktų registras (kuris yra pagrindinis valstybės registras, kuriame registruojami Teisėkūros pagrindų įstatyme nurodyti registro objektai, teisės aktų nustatyta tvarka renkami, kaupiami, apdorojami, sisteminami, saugomi ir teikiami registro duomenys, atliekami kiti teisės aktuose nustatyti registro duomenų tvarkymo veiksmai (Teisėkūros pagrindų įstatymo 2 str. 8 d.)). Pritarti Klausymų metu nutarta, kad įsigaliojus tokiam teisės aktui, Teisės aktų registro tvarkytojas savo informacinėje sistemoje turėtų įrašyti teisės akto nuostatų, kuriomis nustatomi Civilinio kodekso 2.47 straipsnio 1 dalyje ir 2.66 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys ir informacija arba kuriomis tvirtinami juridinio asmens įstatai, galiojimo termino, kuris negali būti ilgesnis kaip šeši mėnesiai, kontrolės žymą. Tai yra, Teisės aktų registro tvarkytojas, nurodys tam tikrų teisės akto nuostatų galiojimo termino pabaigą, kuri įsiteisės, jeigu per nustatytą terminą Teisės aktų registro tvarkytojas negaus Juridinių asmenų registro tvarkytojo pranešimo apie duomenų ir (ar) įstatų įregistravimo datą. Per nustatytą terminą Juridinių asmenų registrui pateikus teisės aktą ir Juridinių asmenų registre įregistravus duomenis ir (arba) juridinio asmens įstatus, Juridinių asmenų registro tvarkytojas Teisės aktų registrui išsiųs pranešimą apie duomenų ir (arba) įstatų įregistravimą.
Jeigu per nustatytą terminą Teisės aktų registro tvarkytojas negaus Juridinių asmenų registro tvarkytojo pranešimo, jis paliks galioti duomenis dėl teisės akto nuostatų, kuriomis nustatomi Civilinio kodekso 2.47 straipsnio 1 dalyje ir 2.66 straipsnio 1 ir
asmens įstatai, netekimo galios. Todėl turi būti įregistruotas ir kartu svarstomas lydimasis projektas - Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. XII-694 „Dėl teisės aktų registro nuostatų patvirtinimo pakeitimo“ projektas. Be to, atsižvelgiant į išdėstytą turės būti pakeisti ir Juridinių asmenų registro nuostatai. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Informacinės visuomenės plėtros komitetas (2015-12-03) * Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3290 ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Seimo informacinės visuomenės komiteto sprendimui dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3290, pakoregavus jį pagal Teisės departamento pastabas. Pritarti iš dalies Argumentai: pritarta ne visoms Teisės departamento pastaboms. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 1.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui reg. Nr. XIIP-3290(2) ir Komiteto išvadoms. 2. Įregistruoti lydimąjį projektą, t.y., Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. XII-694 „Dėl teisės aktų registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą, kuris turi būti svarstomas kartu su komiteto patobulintu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu XIIP-3290(2). 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. PRIDEDAMA: įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras