Projekto lyginamasis variantas Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybė sudaro palankias sąlygas privačioms investicijoms bei ir
užtikrina efektyvų valstybės lėšų, skirtų investicijoms ar jų skatinimui, panaudojimą, siekiant valstybės ekonominės ir socialinės plėtros.“
12 straipsnį 4 dalimi: „4. Valstybė, siekdama skatinti investicijas smulkiojo ir vidutinio verslo ir kitų ūkio subjektų steigimo, veiklos vykdymo ir vystymo, būsto ir viešosios infrastruktūros objektų atnaujinimo, energijos efektyvumo, žemės ūkio produktų gamybos ir perdirbimo srityse, gali skirti lėšų finansinėms priemonėms įgyvendinti ir
(arba) fondų fondams valdyti.“
12 straipsnį 5 dalimi:
„5. Fondų fondo valdymą arba finansinių priemonių įgyvendinimą, jei fondų
fondas nesteigiamas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė paveda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtoms ir valstybės valdomoms finansų įstaigoms, išskyrus atvejus, kai fondų fondo valdymą ir (arba) finansinių priemonių įgyvendinimą, jei fondų fondas nesteigiamas, atlieka tarptautinės finansų institucijos.“
12 straipsnį 6 dalimi: „6. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse finansinė priemonė suprantama kaip nacionalinio biudžeto, Europos Sąjungos, tarptautinių finansų institucijų ir (ar) kitomis lėšomis įgyvendinama paskolų, garantijų, rizikos kapitalo investicijų arba kita priemonė, kurioms finansuoti ir (ar) įgyvendinti skirtos lėšos (ar jų dalis) grįžta ir pakartotinai naudojamos tiems patiems priemonės kūrimo metu nustatytiems tikslams, o fondų fondas suprantamas kaip fondas finansinėms priemonėms įgyvendinti.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas Projekto XIIP-3289(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Valstybė sudaro palankias sąlygas privačioms investicijoms bei ir
užtikrina efektyvų valstybės lėšų, skirtų investicijoms ar jų skatinimui, panaudojimą, siekiant valstybės ekonominės ir socialinės plėtros.“
12 straipsnį 4 dalimi: „4. Valstybė, siekdama skatinti investicijas smulkiojo ir vidutinio verslo ir ūkio subjektų veiklos pradžios, vykdymo ir plėtros, būsto ir viešosios infrastruktūros objektų atnaujinimo, energijos vartojimo efektyvumo, žemės ūkio produktų gamybos ir perdirbimo srityse, gali skirti lėšų finansinėms priemonėms įgyvendinti ir (arba) fondų fondams valdyti.“
12 straipsnį 5 dalimi: „5. Valdyti fondų fondą arba įgyvendinti finansines priemones, kai fondų fondas nesteigiamas, Vyriausybė paveda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtoms ir valstybės valdomoms finansų įstaigoms, išskyrus atvejus, kai fondų fondą valdo ir (arba) finansines priemones įgyvendina, jei fondų fondas nesteigiamas, tarptautinės finansų institucijos.“
12 straipsnį 6 dalimi: „6. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytos finansinės priemonės suprantamos kaip nacionalinio biudžeto, Europos Sąjungos, tarptautinių finansų institucijų ir (ar) kitomis lėšomis įgyvendinamos paskolų, garantijų, rizikos kapitalo investicijų arba kitos priemonės, kurioms finansuoti ir (ar) įgyvendinti skirtos lėšos (ar jų dalis) grįžta ir pakartotinai naudojamos tiems patiems finansinės priemonės kūrimo metu nustatytiems tikslams, o fondų fondas suprantamas kaip fondas, skirtas finansinėms priemonėms įgyvendinti.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo pakeitimo projektas) parengtas siekiant įtvirtinti papildomų investicijų skatinimo priemonių, t. y. fondų fondo ir (arba) finansinių priemonių, įgyvendinimą, sudaryti galimybę efektyviau įgyvendinti viešosiomis lėšomis finansuojamas finansines priemones, skirtas investicijų skatinimui, bei numatyti, kad šias priemones valdo ir (arba) įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybės) įgaliotos nacionalinės finansų įstaigos ir (arba) tarptautinės finansinės institucijos. Lietuva pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą įsipareigojo įgyvendinti įvairias finansines priemones, kuriomis būtų teikiamos lengvatinės paskolos, garantijos, investuojama į rizikos kapitalą ar įgyvendinamos kitos finansinės priemonės, finansuojant jas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Vyriausybė 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“ patvirtino tokias priemones: sukurti efektyvų socialinės ir ekonominės infrastruktūros, miestų plėtros, energinio efektyvumo ir būsto renovavimo projektų finansavimo modelį, naudojant Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, privačias ir tarptautinių finansinių institucijų lėšas; tobulinti gyventojų privačių santaupų investavimo į ekonomiką mechanizmą, kartu didinti įmonių finansavimo šaltinių ir priemonių spektrą; gerinti finansinių išteklių prieinamumą verslo pradžiai ir plėtrai finansų inžinerijos priemonėmis (pavyzdžiui, paskolų, garantijų, rizikos kapitalo ir kitomis). 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013, L 347, p. 320) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013), 38 straipsnio 4 dalies ii punkte numatyta galimybė finansinių priemonių įgyvendinimo užduotis pavesti vykdyti „valstybėje narėje įsteigtoms finansų įstaigoms, kurių tikslas
1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklės) (29 punkte numatyta, kad projekto atranka gali būti vykdoma atliekant viešąjį pirkimą (perkant projekto valdymo ir (ar) įgyvendinimo paslaugas) arba jo neatliekant, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 38 straipsnio 4 dalies nuostatomis). Atsižvelgiant į tai, kad nacionaliniuose teisės aktuose nėra reglamentuotas tiesioginis pavedimas nacionalinėms finansų institucijoms atlikti Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 38 straipsnio 4 dalies b punkte nustatytų institucijų funkcijas, siūlomas Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo keitimas, nustatant, kokios institucijos, „siekiančios viešųjų interesų kontroliuojant valdžios institucijai“, galėtų įgyvendinti finansines priemones viešosiomis lėšomis. Teisė nurodytas funkcijas pavesti vykdyti nacionalinėms institucijoms būtų suteikta Vyriausybei. Atlikus siūlomą įstatymo pakeitimą, nereikėtų vykdyti nacionalinių institucijų, kurios viešosiomis lėšomis valdys fondų fondus arba įgyvendins finansines priemones, jei fondų fondas nesteigiamas, atrankos, todėl paspartėtų Europos Sąjungos struktūrinių ir investicijų fondų bei nacionalinėmis lėšomis įgyvendinamų finansinių priemonių įgyvendinimas. Šiuo metu skiriant tarptautines finansų institucijas vykdyti fondų fondo valdytojo funkcijas ir (arba) įgyvendinti finansines priemones, jei fondų fondas nesteigiamas, netaikomos viešųjų pirkimų procedūros, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 2 dalies 4 punktą, o renkantis nacionalines finansų institucijas teisinis reglamentavimas nėra toks palankus. Teikiamas įstatymo pakeitimo projektas prisidėtų prie finansinių priemonių įgyvendinimo.
Įstatymo pakeitimo projektas teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui skubos tvarka, nes priėmus šio įstatymo projektą būtų sudarytos sąlygos greičiau pradėti įgyvendinti finansines priemones, finansuojamas 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių ir investicijų fondų ir kitomis lėšomis, taip užtikrinant investicijų skatinimą smulkiojo ir vidutinio verslo ir kitų ūkio subjektų steigimo, veiklos vykdymo ir vystymo, būsto ir viešosios infrastruktūros objektų atnaujinimo, energijos efektyvumo, žemės ūkio produktų gamybos ir perdirbimo srityse. Pažymėtina, kad smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams skirtos finansinės priemonės, finansuojamos iš 2007–2013 m. programavimo periodo lėšų, jau baigtos įgyvendinti arba bus baigtos 2015 m. pabaigoje, todėl siekiant užtikrinti nepertraukiamą smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimą, būtina nedelsiant įgyvendinti naujas finansines priemones. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo pakeitimo projektą parengė Finansų ministerijos specialistai, rengimą koordinavo Finansų ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamentas (Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamento direktorė Loreta Maskaliovienė, tel. (8 5) 219 4439), atsakingas asmuo – Ekonomikos augimo veiksmų programos valdymo skyriaus (vedėja Irma Patapienė, tel. (8 5) 219 4443) vyr. specialistė Laurita Kazickienė, tel. (8 5) 205 3537. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Teisės aktuose finansinės priemonės nėra reglamentuotos kaip investicijų skatinimo būdas. Nors fondų fondo ir finansinių priemonių įgyvendinimo būdai nurodyti Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 ir Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, nacionaliniuose teisės aktuose nėra tiesiogiai pavesta nacionalinėms finansų institucijoms atlikti Reglamento (ES) Nr.
1303/2013 38 straipsnio 4 dalies b punkte nustatytų institucijų funkcijas. Šiuo metu Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nėra reglamentuota, kas yra finansinė priemonė ir fondų fondas, kokiu tikslu įgyvendinamos finansinės priemonės ir (ar) fondų fondai bei kokia institucija turi įgaliojimus pavesti valdyti fondų fondus arba įgyvendinti finansines priemones, jei fondų fondas nesteigiamas. Todėl siūlomi Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo pakeitimai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atlikus siūlomus Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo pakeitimus būtų įtvirtintos papildomos investicijų skatinimo priemonės, t. y. fondų fondo ir (arba) finansinių priemonių įgyvendinimas. Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 38 str. ir Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių 18 p. nustatyta, kad projektai, pagal kuriuos teikiamos paskolos, garantijos, investuojamas rizikos kapitalas, gali būti įgyvendinami kaip atskiros finansinės priemonės (pvz., paskolų finansinė priemonė, individualių garantijų finansinė priemonė) arba steigiant fondų fondus, kai vienai finansų institucijai pavedama administruoti kelias skirtingas finansines priemones. Sprendimas įgyvendinti finansines priemones kaip atskiras priemones ar per fondų fondą priklauso nuo finansinių priemonių skaičiaus – jei įgyvendinama daugiau nei viena finansinė priemonė, yra kuriamas fondų fondas.
Investicijų įstatymo 12 str. siūloma papildyti numatant, kad valstybė skiria lėšų finansinėms priemonėms įgyvendinti ir (arba) fondų fondams valdyti, siekdama skatinti investicijas tokiose srityse kaip smulkiojo ir vidutinio verslo ir kitų ūkio subjektų steigimas, veiklos vykdymas ir vystymas, būsto ir viešosios infrastruktūros objektų atnaujinimas, energijos efektyvumas, žemės ūkio produktų gamyba ir perdirbimas. Finansinės priemonės įgyvendinamos pagal rinkos poreikius, nes ši finansavimo forma yra efektyvi tik tose srityse, kur egzistuoja grąžintino finansavimo paklausa, kuri nėra patenkinama privačių finansinių įstaigų lėšomis, todėl viešosiomis lėšomis finansuojamos finansinės priemonės nekonkuruoja su bankų ir rizikos kapitalo valdymo bendrovių veikla. Tačiau Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 str. 2 d. nustato, kad prieš įgyvendinant finansines priemones būtina atlikti išankstinį (ex-ante) vertinimą, kuris parodo, kokie yra rinkos finansavimo trūkumai ir kiek bei kokių finansinių priemonių reikia įgyvendinti viešosiomis lėšomis, kad šie trūkumai būtų padengti. Išankstiniam vertinimui nebeatitinkant realių rinkos sąlygų, jis turi būti atnaujinamas. Tokiu būdu gali būti identifikuotas poreikis įgyvendinti finansines priemones naujose srityse ar keisti jau įgyvendinamas finansines priemones. Teisė finansinių priemonių administravimo ir (ar) įgyvendinimo funkcijas pavesti vykdyti nacionalinėms finansų institucijoms būtų suteikta Vyriausybei, todėl nereikėtų vykdyti jų atrankos, išskyrus Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse numatytą procedūrą, atitinkančią 2014 m. kovo 3 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 480/2014, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.
1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos, reikalavimus, kai finansinės priemonės įgyvendinamos Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis. Priėmus šį įstatymo pakeitimą, paspartėtų Europos Sąjungos struktūrinių ir investicijų fondų, nacionalinėmis ir (ar) kitomis lėšomis įgyvendinamų finansinių priemonių įgyvendinimas, taip pat būtų įtvirtintas efektyvus viešųjų tikslų siekiantis investicijų skatinimo priemonių įgyvendinimas ir valdymas, įtvirtinti papildomi investicijų skatinimo būdai, suteikiantys galimybes smulkaus ir vidutinio verslo ir kitiems ūkio subjektams pasinaudoti reikalingais finansavimo šaltiniais jų projektams įgyvendinti, padedantys užtikrinti verslumo lygio šalyje augimą, spartinantys daugiabučių, viešųjų pastatų atnaujinimą, gatvių apšvietimo modernizavimą ir didinantys energijos vartojimo efektyvumą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo pakeitimo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo pakeitimo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymo pakeitimo projektas turės teigiamą įtaką verslumo lygio šalyje augimui, spartins daugiabučių, viešųjų pastatų atnaujinimo, gatvių apšvietimo modernizavimo procesus ir didins energijos vartojimo efektyvumą.
Šioms sritims finansuoti naudojant finansines priemones, o ne negrąžintiną paramą, kuriami fondai, užtikrinantys atsinaujinantį finansavimą ir platesnį rinkos poreikių tenkinimą tose srityse, kurios susiduria su privataus finansavimo pasiūlos trūkumu. Vienas iš finansinių priemonių privalumų yra finansavimo tęstinumas, nes paskolinus ar investavus finansų priemonėms skirtas lėšas jos sugrįžta, tampa nacionalinėmis lėšomis ir yra toliau investuojamos siekiant tų pačių tikslų. Taip sukuriamos ilgalaikės finansavimo priemonės, nepriklausomos nuo galimybės ateityje naudoti Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų lėšas. Dėl pakartotinio lėšų panaudojimo ir atsinaujinančio pobūdžio įgyvendinant finansines priemones pasiekiama daugiau rezultatų, be to, yra pritraukiamos privačios lėšos, kurios kelis kartus padidina investuojamų lėšų mastą ir poveikį. Priėmus siūlomą įstatymo pakeitimo projektą, nereikės vykdyti institucijų, kurios valdys fondų fondus arba įgyvendins finansines priemones, jei fondų fondas nesteigiamas, atrankos (išskyrus Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse numatytą procedūrą), smulkiojo ir vidutinio verslo ir kiti ūkio subjektai galės greičiau naudotis 2014–2020 m. periodo Europos Sąjungos struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo pakeitimo projektą kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo pakeitimo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo pakeitimo projekto 12 str. 6 d. „finansinės priemonės“ ir „fondų fondas“ apibrėžtys buvo įvertintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos terminologijos pakomisėje Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo pakeitimo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo pakeitimo projektui įgyvendinti nereikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo pakeitimo projektui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo pakeitimo projektą vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „finansinė priemonė“, „fondų fondas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2015-06-17 Nr. XIIP-3289 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti naują investavimo skatinimo būdą - valstybės lėšų skyrimą finansinėms priemonėms įgyvendinti ir (arba) fondų fondams valdyti. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato baigtinį investavimo skatinimo būdų sąrašą, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti pildytinas ir šis keičiamo įstatymo straipsnis. 2. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,valstybė, siekdama skatinti investicijas smulkiojo ir vidutinio verslo ir kitų ūkio subjektų steigimo <...> srityse, gali skirti lėšų finansinėms priemonėms įgyvendinti ir (arba) fondų fondams valdyti“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje yra pateikta ūkio subjektų apibrėžtis, t. y., Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigto visų rūšių ir nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos. Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo10 straipsnyje smulkiojo ir vidutinio verslo subjektas apibrėžiamas kaip ,,labai maža įmonė, maža įmonė ar vidutinė įmonė, atitinkanti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, ar verslininkas, atitinkantis šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytas sąlygas“. Taigi vienu atveju smulkaus ir vidutinio verslo subjekto apibrėžtis atitinka ūkio subjektų apibrėžtį, išskyrus verslininką - fizinį asmenį, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla (įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą).
Atsižvelgiant į tai, tikslintina įstatymo projekto 1 straipsnio dalies formuluotė ,,smulkiojo ir vidutinio verslo ir kitų ūkio subjektų“, nes priešingu atveju įvertinus šias dvi apibrėžtis nėra visiškai aišku kas tie kiti subjektai, o taip pat formuluotė tikslintina ir tuo aspektu, kad verslininkas kaip fizinis asmuo nėra steigiamas, tai šiuo atveju investicijų į jo steigimą nėra. 3. Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalyje po žodžių ,,tiems patiems“ įrašytinas žodis ,,finansinės“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S.Ščajevienė, tel. (8 5) 239 6896, el. p. [email protected] N.Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
IR FINANSŲ komitetas
O S
posėdyje dalyvavo: 1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Kęstutis Glaveckas, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-171 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
būdą - valstybės lėšų skyrimą finansinėms priemonėms įgyvendinti ir (arba) fondų fondams valdyti. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato baigtinį investavimo skatinimo būdų sąrašą, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti pildytinas ir šis keičiamo įstatymo straipsnis. Nepritarti Argumentai:
Investicijų įstatymo
taikomi 12 str. 2 dalyje nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad teikiamame svarstyti įstatymo projekte siūloma papildyti įstatymo 12 straipsnį 4, 5 ir
subjektai įgyvendinsiantys investicijas skatinančias priemones. Įstatymo 12 straipsnio „Valstybinė investicijų politika“ papildymas nesiejamas su 13 str.
1 d., nes siekiama apibrėžti naują valstybinės investicijų politikos sritį. Investicijų įstatymo 13 str. 1 d. investicijos siejamos su investavimo objektu, kuris yra apibrėžtas įstatymo 2 str. ir kuris yra per siauras. Finansinių priemonių atveju, atsižvelgiant į finansinių priemonių taikymo sritis, pvz., verslo plėtra, ir finansinėms priemonėms taikytinų Europos Sąjungos struktūrinių fondų reglamentų nuostatas, investicija taip pat laikomas ir finansavimas apyvartinio kapitalo forma. 12
2Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,valstybė,
siekdama skatinti investicijas smulkiojo ir vidutinio verslo ir kitų ūkio subjektų steigimo <...> srityse, gali skirti lėšų finansinėms priemonėms įgyvendinti ir (arba) fondų fondams valdyti“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje yra pateikta ūkio subjektų apibrėžtis, t. y., Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigto visų rūšių ir nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos. Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo10 straipsnyje smulkiojo ir vidutinio verslo subjektas apibrėžiamas kaip ,,labai maža įmonė, maža įmonė ar vidutinė įmonė, atitinkanti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, ar verslininkas, atitinkantis šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytas sąlygas“. Taigi vienu atveju smulkaus ir vidutinio verslo subjekto apibrėžtis atitinka ūkio subjektų apibrėžtį, išskyrus verslininką - fizinį asmenį, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla (įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą).
Atsižvelgiant į tai, tikslintina įstatymo projekto 1 straipsnio dalies formuluotė ,,smulkiojo ir vidutinio verslo ir kitų ūkio subjektų“, nes priešingu atveju įvertinus šias dvi apibrėžtis nėra visiškai aišku kas tie kiti subjektai, o taip pat formuluotė tikslintina ir tuo aspektu, kad verslininkas kaip fizinis asmuo nėra steigiamas, tai šiuo atveju investicijų į jo steigimą nėra. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje yra išskirtos dvi grupės subjektų t. y. „ūkio subjektai“ ir „smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai“. Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai įvardyti atsižvelgiant į tai, kad finansinės priemonės bus skirtos verslui, įskaitant verslininkus. Kita grupė „ūkio subjektai“ reikalinga apibrėžti didelėms įmonėms, kurios nepatenka į „smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų“ apibrėžtį pagal Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą, taip pat daugiabučių namų bendrijoms, savivaldybėms ir kt. ūkio subjektams, susiejant naujojo straipsnio nuostatas su terminologija, naudojama Investicijų įstatyme. Todėl tikslinga išskirti dvi subjektų grupes. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 str. 2 d. vietoje žodžių „kitų ūkio subjektų steigimo“ įrašyti „ūkio subjektų veiklos pradžios“ ir išdėstyti taip: Papildyti 12 straipsnį 4 dalimi:
„4. Valstybė, siekdama skatinti investicijas smulkiojo ir vidutinio verslo ir ūkio subjektų veiklos pradžios, vykdymo ir plėtros, būsto ir viešosios infrastruktūros objektų atnaujinimo, energijos vartojimo efektyvumo, žemės ūkio produktų gamybos ir perdirbimo srityse, gali skirti lėšų finansinėms priemonėms įgyvendinti ir (arba) fondų fondams valdyti.“
14
žodis ,,finansinės“.
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius