Projektas Projekto lyginamasis variantas
201 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Vidaus vandenų transporto priemonės, uostų ir prieplaukų pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų padaliniams, užsienio valstybėms.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 4¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,4¹ straipsnis. Krovinių vežimo krovininiais vidaus vandenų laivais, kurių dedveitas didesnis kaip 200 tonų esant didžiausiajai grimzlei, Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais tvarka
kaip 200 tonų esant didžiausiajai grimzlei, Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais turi teisę Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat Lietuvos Respublikoje veikiantys kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniai, turintys leidimą verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais (toliau šiame straipsnyje – leidimas). 2.
kaip 200 tonų esant didžiausiajai grimzlei, Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais turi teisę kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniai, turintys šios valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą dokumentą, suteikiantį teisę vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais tarptautiniais vidaus vandenų keliais (toliau – vežėjo dokumentas). 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimai netaikomi vežant krovinius keleiviniais ir krovininiais keltais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti subjektai, siekiantys verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais, privalo atitikti šiuos reikalavimus:
Respublikos ir tarptautinių teisės aktų nustatytus reikalavimus, ir turėti tai patvirtinančius dokumentus;
vežimą laivais ir užtikrinti saugų laivų eksploatavimą ir apsaugą, arba sudaryti sutartį su kitu subjektu, kuris turi nurodytus padalinius (specialistus) ir sutinka organizuoti krovinių vežimą laivais ir bei užtikrinti saugų laivų eksploatavimą ir apsaugą;
vandenų transporto specialistų, turinčių galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama patvirtinančius vidaus vandenų transporto specialistų įgytą kvalifikaciją įgyta kvalifikacija ir teisę teisė eiti atitinkamas pareigas laive. 5.
administracija. išduoda leidimus, įspėja apie leidimo galiojimo sustabdymą, sustabdo leidimo galiojimą, panaikina leidimo galiojimo sustabdymą ir panaikina leidimo galiojimą.“
6Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai,
siekiantys gauti leidimą, prašymą ir kitus dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams, pateikia Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatyta tvarka pateikia Lietuvos saugios laivybos administracijai tiesiogiai, per atstumą, registruotu laišku ar elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į Lietuvos saugios laivybos administraciją. (kreipdamiesi tiesiogiai arba į Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą prašymą ir kitus reikalaujamus dokumentus, patvirtinančius atitiktį šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams.“
administracija šiame straipsnyje nurodytus pranešimus teikia tiesiogiai, per atstumą ar elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą. 8. Laikoma, kad leidimas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, pateikusiems šio straipsnio 6 dalyje nurodytus prašymą ir dokumentus, yra išduotas kitą dieną nuo prašymo ir dokumentų pateikimo dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena vėlesnė nei prašymo ir dokumentų pateikimo diena, ir šie subjektai yra įrašomi į subjektų, kuriems išduoti leidimai vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais sąrašą. 7. Lietuvos saugios laivybos administracija, gavusi dokumentus, kurių reikia leidimui gauti, per 5 darbo dienas juos patikrina. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi dokumentai, dokumentuose yra netikslių ar klaidingų duomenų, Lietuvos saugios laivybos administracija nustato 5 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti. Laikas, per kurį pareiškėjas pateikia trūkstamus dokumentus ir (ar) duomenis, į sprendimo išduoti leidimą priėmimo laiką neįskaitomas.
Kai Lietuvos saugios laivybos administracija gauna visus reikalaujamus dokumentus ir duomenis, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatyta tvarka sudaroma komisija, kuri per 10 darbo dienų patikrina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų, taip pat Lietuvos Respublikoje veikiančių kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų padalinių atitiktį šio straipsnio 4 dalyje išdėstytiems reikalavimams ir surašo esamos būklės patikrinimo aktą. Nustačiusi, kad Lietuvos Respublikos fizinis ar juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje veikiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys atitinka šio straipsnio 4 dalyje išdėstytus reikalavimus, Lietuvos saugios laivybos administracija per 3 darbo dienas išduoda jam leidimą. 8.
8Leidimas neišduodamas, jeigu:
1) Lietuvos Respublikos fizinis ar juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje veikiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų;
2) pateikiami ne visi pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatytą tvarką reikalaujami dokumentai ir Lietuvos Respublikos fizinis ar juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje veikiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys per Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatytą terminą nepateikė papildomų dokumentų ir informacijos, kurių reikia leidimui išduoti;
3) pateikti dokumentai užpildyti neteisingai arba nurodyti klaidingi duomenys ir jie neištaisomi per Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatytą terminą. 9. Priėmus sprendimą neišduoti leidimo, apie tai per 3 darbo dienas pranešama pareiškėjui, nurodant atsisakymo išduoti leidimą priežastis. 10. Jeigu išdavus leidimą paaiškėja, kad leidimui gauti buvo pateikti netikslūs, klaidingi duomenys, Lietuvos saugios laivybos administracija nustato 5 darbo dienų terminą, per kurį leidimo turėtojas privalo patikslinti pateiktus duomenis, ir įspėja jį, kad jeigu per nustatytą terminą nebus patikslinti pateikti duomenys, leidimo galiojimas bus sustabdytas. 9. Lietuvos saugios laivybos administracija, nustačiusi, kad leidimo turėtojas pateikė ne visus dokumentus ir (ar) netikslius, klaidingus duomenis, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas įspėja leidimo turėtoją apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą gavimo terminą, per kurį turi būti pateikti trūkstami dokumentai ir (ar) patikslinti pateikti duomenys.
Pateikęs trūkstamus dokumentus ir (ar) patikslinęs duomenis, leidimo turėtojas privalo apie tai pranešti Lietuvos saugios laivybos administracijai, pateikdamas tai patvirtinančią informaciją. Lietuvos saugios laivybos administracija per 3 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos patikrina leidimo turėtojo pateiktus dokumentus ir duomenis ir nustačiusi, kad pateikti visi dokumentai ir (ar) duomenys patikslinti, panaikina įspėjimą apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą ir apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas praneša leidimo turėtojui. 10. 11. Lietuvos saugios laivybos administracija turi teisę sustabdyti sustabdo leidimo galiojimą, jeigu:
1) leidimo turėtojas per nustatytą laiką įspėjime apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą nustatytą terminą nepateikė trūkstamų dokumentų ir (ar) nepatikslino pateiktų netikslių, klaidingų duomenų;
2) leidimo turėtojas neatitinka neužtikrino atitikties šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų nustatytiems reikalavimams;
3) leidimo turėtojas pateikia prašymą Lietuvos saugios laivybos administracijai sustabdyti leidimo galiojimą. 11. 12. Lietuvos saugios laivybos administracija turi teisę sustabdyti sustabdo vežėjo dokumento galiojimą, jeigu paaiškėja, kad vežėjo dokumento turėtojas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. 12. 13.
13Sustabdžiusi leidimo,
išskyrus šio straipsnio 10 dalies 3 punkte nustatytą atvejį, arba vežėjo dokumento galiojimą, Lietuvos saugios laivybos administracija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 2 darbo dienas apie tai praneša leidimo arba vežėjo dokumento turėtojui, informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės kompetentingą instituciją, išdavusią vežėjo dokumentą, ir:
terminą (šis terminas gali būti pratęstas, jeigu leidimo turėtojas pateikia motyvuotą prašymą iki 30 darbo dienų motyvuotu leidimo turėtojo prašymu), per kurį leidimo turėtojas privalo patikslinti pateiktus pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) patikslinti pateiktus netikslius ar klaidingus duomenis;
galiojimo sustabdymo gavimo terminą (šis terminas gali būti pratęstas, jeigu leidimo arba vežėjo dokumento turėtojas pateikia motyvuotą prašymą iki 30 darbo dienų motyvuotu leidimo turėtojo ar vežėjo dokumento turėtojo prašymu), per kurį leidimo arba vežėjo dokumento turėtojas turi pašalinti trūkumus ir užtikrinti atitiktį šio straipsnio 4 dalyje išdėstytiems nurodytiems reikalavimams. 13. 14.
trūkstamus dokumentus, Patikslinęs patikslinęs pateiktus netikslius ir (ar) klaidingus duomenis, pašalinęs trūkumus ir (ar) užtikrinęs atitiktį šio straipsnio 4 dalyje išdėstytiems reikalavimams, leidimo arba vežėjo dokumento turėtojas apie tai informuoja Lietuvos saugios laivybos administraciją, kuri per 3 darbo dienas po šios informacijos patikrinimo priima sprendimą panaikinti leidimo arba vežėjo dokumento galiojimo sustabdymą nuo informacijos gavimo dienos patikrina duomenis ir (ar) atitiktį šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams ir nustačiusi, kad pateikti visi dokumentai, duomenys patikslinti ir (ar) užtikrinta atitiktis šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams, panaikina leidimo ar vežėjo dokumento galiojimo sustabdymą ir apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas praneša leidimo ar vežėjo dokumento turėtojui. 14. 15.
saugios laivybos administracija panaikina leidimo galiojimą ir išbraukia leidimo turėtojus iš subjektų, kuriems išduoti leidimai vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo, jeigu:
laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais veiklą ir Lietuvos saugios laivybos administracijai pateikia prašymą panaikinti leidimo galiojimą;
likviduojamas juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje veikiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, kuris verčiasi krovinių vežimo krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais veikla;
veikiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, kurio leidimo galiojimas buvo sustabdytas pagal šio straipsnio 10 dalies 1 ir (ar) 2 punktą, per nustatytą terminą nepateikė trūkstamų, nepatikslino netikslių, klaidingų duomenų nepašalino trūkumų, ir
(ar) neužtikrino atitikties šio straipsnio 4 dalyje išdėstytiems reikalavimams ir pagal šio straipsnio 13 dalį neinformavo Lietuvos saugios laivybos administracijos;
galiojimo sustabdymo antrą kartą paaiškėjo, kad leidimo turėtojas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. 15. 16.
panaikinimą ir jo priežastis Lietuvos saugios laivybos administracija Lietuvos Respublikos fiziniam ar juridiniam asmeniui arba Lietuvos Respublikoje veikiančiam kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniui praneša nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3
leidimo galiojimą dėl šio straipsnio 14 dalies 4 punkte nurodytos priežasties, naujas leidimas gali būti išduotas išduodamas ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo panaikinti leidimo galiojimą priėmimo dienos. 17. 18. Sustabdžius leidimo arba vežėjo dokumento galiojimą ar panaikinus leidimo galiojimą Lietuvos Respublikos fiziniam ar juridiniam asmeniui, Lietuvos Respublikoje veikiančiam Europos Sąjungos ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniui, Europos Sąjungos ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės fiziniam ar juridiniam asmeniui, juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniui, gavusiam pranešimą apie leidimo ar vežėjo dokumento galiojimo sustabdymą ar panaikinimą, draudžiama vykdyti krovinių vežimo krovininiais vidaus vandenų laivais veiklą. 18. 19. Lietuvos saugios laivybos administracija, išdavusi leidimą, sustabdžiusi leidimo galiojimą, panaikinusi leidimo galiojimo sustabdymą ar panaikinusi leidimo galiojimą, per 3 darbo dienas apie tai skelbia savo interneto svetainėje. Skelbime nurodomi šie duomenys:
asmens ar kitos organizacijos padalinio pavadinimas, kodas ir buveinė;
3) leidimo išdavimo data, leidimo galiojimo sustabdymo data, leidimo galiojimo sustabdymo panaikinimo data, leidimo galiojimo panaikinimo data. 19.
19Leidimo ar vežėjo dokumento turėtojas savo veikloje privalo:
1) laikytis Lietuvos Respublikos ir tarptautinių teisės aktų, reglamentuojančių vykdomą veiklą, reikalavimų;
2) pranešti Lietuvos saugios laivybos administracijai apie pasikeitusius jo duomenis (jeigu asmuo yra juridinis, jo pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinę ir adresą korespondencijai; jeigu asmuo yra fizinis, jo vardą, pavardę, adresą korespondencijai) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokių duomenų pasikeitimo momento. 20. Leidimo ir vežėjo dokumentų turėtojų planinių ir neplaninių veiklos patikrinimų taisykles tvirtina ir šiuos patikrinimus atlieka Lietuvos saugios laivybos administracija.“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
naudotojai
1Vidaus vandenų kelių naudotojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai,
besiverčiantys laivyba šiuose keliuose. 2. Vidaus vandenų kelių naudotojais taip pat laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, kurie, suderinę su vidaus vandenų kelių valdytojais, nepažeisdami laivybos taisyklių, naudoja vidaus vandenis hidrotechnikai, žvejybai, sportui, poilsiui bei kitoms reikmėms.“
Pakeisti 9 straipsnio pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: ,,Fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, kuriems priklauso hidroelektrinės, užtvankos ir kiti hidrotechnikos statiniai vidaus vandenų keliuose, nustatyta tvarka privalo:“. 5 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos
31. Krantinė – nustatyto ilgio,
pločio ir didžiausiosios leistinų apkrovų apkrovos hidrotechninis įrenginys, skirtas laivams švartuoti ir kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti. 2. Komercinė prieplauka – prieplauka, naudojama siekiant gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. 3.
nekomerciniais tikslais mažiesiems, pramoginiams, sportiniams, tradiciniams ir asmeniniams laivams. 4. Plūduriuojančioji prieplauka – prie kranto stovintis nesavaeigis laivas arba specialiai pastatytas plūduriuojantis įrenginys, skirti vidaus vandenų transporto priemonėms saugiai priplaukti, stovėti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti. 2. 5. Prieplauka – dalį uosto požymių turinti vieta su stacionariais arba plūduriuojančiais įrenginiais, skirta laivams priplaukti, stovėti, išplaukti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti stacionari arba plaukiojanti (debarkaderis) laivų priplaukimo, stovėjimo, pakrovimo, iškrovimo, išplaukimo vieta, neturinti visų uostui būdingų požymių, išvardytų šio straipsnio 1 dalyje. 6. Stacionarioji prieplauka – prie kranto įrengtas stacionarus hidrotechninis statinys su viena ar keliomis krantinėmis, skirtas vidaus vandenų transporto priemonėms saugiai priplaukti, stovėti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti. 1. 7. Vidaus vandenų uostas Uostas
didžiausio laivo ilgį, aikštelėmis kroviniams sandėliuoti, statiniais, įrenginiais ir vidaus vandenų uosto veiklą užtikrinančia infrastruktūra, skirta laivams įplaukti, stovėti, juos remontuoti iškrauti, pakrauti ir išplaukti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti. 8. Vidaus vandenų uosto ar prieplaukos akvatorija – vidaus vandenų uostui ar prieplaukai įrengti skirtas vidaus vandenų plotas, kuriame turi būti užtikrinamas saugus laivų plaukiojimas. 9. Vidaus vandenų uosto ar stacionariosios prieplaukos teritorija – žemės plotas, reikalingas vidaus vandenų uosto ar stacionariosios prieplaukos statybai ir jų tolesnei veiklai užtikrinti. 10.
10Vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojas – vidaus vandenų uosto ar prieplaukos savininkas arba asmuo, kuris kitu
teisėtu pagrindu valdo vidaus vandenų uostą ar prieplauką. 4. 11. Vidaus vandenų uostai Uostai ir prieplaukos pagal atitinkamų darbų pobūdį yra gali būti keleiviniai, krovininiai, mišrieji, žvejybiniai bei ir pramoginių laivų. Vidaus vandenų uostų Uostų ir prieplaukų pastatai, statiniai ir įrenginiai turi atitikti nustatytus techninius ir aplinkos apsaugos reikalavimus, nustatytus statybą ir aplinkosaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, užtikrinti keleivių, krovinių, bagažo ir pašto saugumą, greitą ir patogų krovinių pakrovimą ir iškrovimą krovimą, saugų keleivių įlaipinimą ar išlaipinimą. 5. 12. Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos gali būti valstybės, savivaldybių ir privatūs, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinį nacionaliniame parką parke esančius, kuriame vidaus vandenų uostus uostai ir prieplaukos prieplaukas, kurie gali būti tik valstybės arba savivaldybių nuosavybė. Valstybės vidaus vandenų ir Kuršių marių akvatorijos, patenkančios į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas, uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas ir plotus nustato Vyriausybė Susisiekimo ministerijos teikimu; savivaldybės vidaus vandenų uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas ir plotus – savivaldybės taryba; privačių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas ir plotus – steigėjas, suderinęs su savivaldybe. 13. Vidaus vandenų uostus ir prieplaukas gali steigti fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jos padaliniai (toliau – steigėjas). 14.
prieplaukų teritorijos ribas ir plotus nustato:
1) Vyriausybė – visų valstybės vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų bei savivaldybių vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų, patenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas;
2) savivaldybės taryba – savivaldybių vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų, nepatenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas;
3) steigėjas, suderinęs su savivaldybės institucijomis savivaldybės tarybos nustatyta tvarka,
1) Vyriausybė – visų valstybės vidaus vandenų uostų ir prieplaukų bei savivaldybių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų, patenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas;
2) savivaldybės taryba – savivaldybių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų, nepatenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas;
3) steigėjas, suderinęs su savivaldybės institucijomis savivaldybės tarybos nustatyta tvarka
Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nekomercinės mažųjų, pramoginių arba sportinių laivų prieplaukos steigiamos ir registruojamos Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatyta tvarka. 7. Lietuvos saugios laivybos administracija atlieka laivybos vidaus vandenų uostuose ir prieplaukose valstybinę kontrolę. 8. Vidaus vandenų uostų kapitonus steigėjo teikimu tvirtina Lietuvos saugios laivybos administracija. 19. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama naudoti vidaus vandenų uostus ar komercines prieplaukas, kurie yra neįregistruoti ir neįtraukti į įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ar įregistruotų prieplaukų sąrašą. 9. 20. Tarptautinio vidaus vandenų uosto statusą Susisiekimo ministerijos teikimu suteikia Vyriausybė. 21. Tarptautinio vidaus vandenų uosto statusas suteikiamas vidaus vandenų uostui, kuriame bus vykdoma tarptautinė laivyba. 10. 22. Visų nuosavybės formų vidaus Vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų valdytojai savininkai privalo užtikrinti visų vežėjų vienodas teises įplaukti į vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas, naudotis vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų krantinėmis ir kitais įrenginiais kroviniams krauti pakrauti ir iškrauti, keleiviams įlaipinti ir ar išlaipinti keleivius, naudotis juose visomis logistinėmis vidaus vandenų transporto paslaugomis, mokant su tuo susijusius mokesčius ir rinkliavas. Vežėjas sąlygas dėl įplaukimo į vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką, naudojimosi vidaus vandenų uostu ar komercine prieplauka ir jų įrenginiais derina su vidaus vandenų uosto ir komercinės prieplaukos valdytoju. 23.
23Vidaus vandenų uoste turi būti:
1) nustatyta teritorija ir akvatorija;
2) įrengtos krantinės, kurių ilgis trigubai didesnis negu leidžiamo įplaukti (išplaukti) didžiausio laivo ilgis, prie kurių gali saugiai stovėti vidaus vandenų transporto priemonės ir kuriose galima krauti krovinius, įlaipinti ar išlaipinti keleivius; keleiviniame ar mišriame vidaus vandenų uoste turi būti papildomai įrengtos keleivių poilsio, bagažo saugojimo patalpos ir bilietų kasos;
3) toks vidaus vandenų uosto akvatorijos ir įplaukos kanalo gylis, kad būtų galima užtikrinti saugų vidaus vandenų transporto priemonių įplaukimą į uostą, išplaukimą iš jo ir manevravimą jame;
4) navigacijos priemonės, užtikrinančios saugų vidaus vandenų transporto priemonių įplaukimą į uostą ir išplaukimą iš jo;
5) radijo ryšio įrenginiai, telekomunikacijų galiniai įrenginiai arba judriojo ryšio priemonės;
6) avarinių ir gelbėjimo darbų atlikimo, taršos židinių likvidavimo priemonės arba su atitinkamomis apskrities, kurioje yra vidaus vandenų uostas, tarnybomis sudaryta avarinių ir gelbėjimo darbų ir išsiliejusių teršalų surinkimo sutartis;
7) priėmimo įrenginiai, kad nedelsiant ir be apribojimo iš laivų būtų priimamos laivuose susidarančios atliekos ir krovinių likučiai;
8) Lietuvos saugios laivybos administracijos patvirtintas vidaus vandenų uosto kapitonas;
9) gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos priešgaisrinės priemonės. 24. Laivybos vidaus vandenų uostų akvatorijose kontrolę atlieka ir saugą vidaus vandenų uoste užtikrina vidaus vandenų uosto kapitonas. 25.
25Prieplaukoje turi būti:
1) nustatyta teritorija (stacionariojoje prieplaukoje) ar nustatyta tvirtinimo prie kranto juostos ar krantinės vieta ir naudojimosi kranto juosta ar krantine tvarka (plūduriuojančiojoje prieplaukoje) ir akvatorija;
2) įrengta krantinė, prie kurios gali saugiai stovėti vidaus vandenų transporto priemonės ir kurioje galima krauti krovinius, įlaipinti ar išlaipinti keleivius;
3) toks prieplaukos akvatorijos gylis ir gylis prie krantinės, kad būtų galima užtikrinti saugų vidaus vandenų transporto priemonių priplaukimą ir manevravimą prie krantinės;
4) ryšio priemonės;
5) prieplaukos valdytojo paskirti specialistai, galintys užtikrinti prieplaukos veiklą, saugią laivybą prieplaukoje ir jos prieigose, darbų saugą ir krovinių saugumą;
6) gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos priešgaisrinės priemonės. 26. Vidaus vandenų uostus ir prieplaukas registruoja ir į įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ar įregistruotų prieplaukų sąrašą įtraukia:
1) Lietuvos saugios laivybos administracija – valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose steigiamus vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) savivaldybės vykdomoji institucija – vietinės reikšmės vidaus vandenų keliuose ir kituose vandens telkiniuose steigiamus vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 27. Steigėjas, pageidaujantis įregistruoti vidaus vandenų uostą ar prieplauką, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka pateikia Lietuvos saugios laivybos administracijai arba savivaldybės vykdomajai institucijai prašymą ir kitus dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 23 ar 25 dalyje nustatytiems reikalavimams. 28.
28Steigėjui pateikus šio straipsnio 27 dalyje nurodytus dokumentus,
nuo prašymo ir atitinkamų dokumentų pateikimo dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena vėlesnė nei prašymo pateikimo diena, vidaus vandenų uostas (prieplauka) yra laikomas įregistruotu (įregistruota) ir įrašomas (įrašoma) į įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ar įregistruotų prieplaukų sąrašą. 29. Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija, nustačiusios, kad vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojas pateikė ne visus dokumentus, netikslius ir (ar) klaidingus duomenis, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas įspėja valdytoją apie galimą vidaus vandenų uosto ar prieplaukos registracijos galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 15 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą registracijos galiojimo sustabdymą gavimo terminą, per kurį turi būti pateikti trūkstami dokumentai, patikslinti netikslūs ir (ar) klaidingi duomenys. Pateikęs trūkstamus dokumentus, patikslinęs netikslius ir (ar) klaidingus duomenis, valdytojas privalo apie tai pranešti Lietuvos saugios laivybos administracijai ar savivaldybės vykdomajai institucijai, pateikdamas tai patvirtinančią informaciją. Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos patikrina pateiktus dokumentus ir duomenis ar vidaus vandenų uostą ar prieplauką ir nustačiusi, kad pateikti trūkstami dokumentai, patikslinti netikslūs ir (ar) klaidingi duomenys, panaikina įspėjimą apie galimą registracijos galiojimo sustabdymą ir apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas praneša vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojui. 30.
sustabdomas Lietuvos saugios laivybos administracijos ar savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu, jeigu:
1) paaiškėja, kad vidaus vandenų uostui ar prieplaukai įsteigti buvo pateikti ne visi dokumentai, netikslūs ir (ar) klaidingi duomenys ir vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojas per įspėjime apie galimą registracijos galiojimo sustabdymą nustatytą terminą nepateikė trūkstamų dokumentų ir (ar) nepatikslino pateiktų netikslių, klaidingų duomenų;
2) paaiškėja, kad vidaus vandenų uostui ar prieplaukai įsteigti buvo pateikti melagingi duomenys;
3) vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojas pažeidžia šio straipsnio 11, 23 ar 25 dalyje nustatytus reikalavimus;
4) vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojas pateikia prašymą sustabdyti uosto ar prieplaukos registracijos galiojimą. 31. Sustabdžiusi vidaus vandenų uosto ar prieplaukos registracijos galiojimą, Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas praneša apie tai vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojui ir nurodo pašalinti pažeidimus per 30 darbo dienų nuo pranešimo apie vidaus vandenų uosto ar prieplaukos registracijos galiojimo sustabdymą gavimo. Terminas pažeidimams pašalinti gali būti pratęstas iki 6 mėnesių motyvuotu vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojo prašymu. 32. Pašalinęs pažeidimus, vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojas pateikia prašymą panaikinti registracijos galiojimo sustabdymą ir tai pagrindžiančią informaciją Lietuvos saugios laivybos administracijai ar savivaldybės vykdomajai institucijai, kurios per 5 darbo dienas nuo prašymo ir informacijos gavimo dienos patikrina vidaus vandenų uostą ar prieplauką ir nustačiusios, kad pažeidimai buvo pašalinti, panaikina registracijos galiojimo sustabdymą ir apie tai nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas praneša vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojui.
institucija panaikina vidaus vandenų uosto ar prieplaukos registracijos galiojimą, jeigu:
1) vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojas pateikia prašymą panaikinti vidaus vandenų uosto ar prieplaukos registracijos galiojimą;
2) buvo sustabdytas vidaus vandenų uosto ar prieplaukos registracijos galiojimas ir per 1 metus nuo registracijos galiojimo sustabdymo dėl šio straipsnio 11, 23 ar 25 dalies reikalavimų pažeidimo dienos pažeidžiami šio straipsnio 11, 23 ar 25 dalies reikalavimai;
3) per nustatytą terminą nepašalinami pažeidimai, dėl kurių vidaus vandenų uosto ar prieplaukos registracijos galiojimas sustabdytas;
4) vidaus vandenų uostas ar prieplauka, kurių registracijos galiojimas buvo sustabdytas ir kuriuose nepašalinti pažeidimai, dėl kurių jų registracijos galiojimas buvo sustabdytas, yra toliau eksploatuojami;
5) vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojas likviduojamas arba miršta, o jo teisės ir pareigos nebuvo perimtos. 34. Panaikinusi vidaus vandenų uosto ar prieplaukos registracijos galiojimą, išskyrus šio straipsnio 33 dalies 5 punkte nustatytus atvejus, Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas praneša apie tai vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojui. 35.
nustatytus reikalavimus, nurodytus, šio straipsnio 23 dalyje, prieplaukos valdytojo prašymu šio straipsnio nustatyta tvarka ji įrašoma į įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ir išbraukiama iš įregistruotų prieplaukų sąrašo. 36. Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės institucijos, vidaus vandenų uosto ar prieplaukos steigėjas (valdytojas) šiame straipsnyje nurodytus pranešimus ir dokumentus teikia tiesiogiai, per atstumą ar elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą. 37. Vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojas privalo:
1) pranešti Lietuvos saugios laivybos administracijai ar savivaldybės vykdomajai institucijai apie pasikeitusius duomenis, susijusius su vidaus vandenų uosto ar prieplaukos paskirtimi, vidaus vandenų uosto ar prieplaukos techniniais parametrais, arba pasikeitusius jų duomenis (jeigu asmuo yra juridinis, jo pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinę ir adresą korespondencijai; jeigu asmuo yra fizinis, jo vardą, pavardę, adresą korespondencijai) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokių duomenų pasikeitimo momento;
2) laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų registravimą ir juose vykdomą veiklą. 38. Įregistruotų vidaus vandenų uostų ar prieplaukų planinius ir neplaninius veiklos patikrinimus atlieka Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos ar savivaldybės tarybos patvirtintas įregistruotų vidaus vandenų uostų ar prieplaukų planinių ir neplaninių veiklos patikrinimų taisykles.“
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,14 straipsnis.
Vidaus vandenų transporto priemonių sąvoka Vidaus vandenų transporto priemonės – vidaus vandenų, žvejybos, mažieji, pramoginiai, sportiniai, tradiciniai ir asmeniniai laivai, plūduriuojantys įrenginiai bei plūduriuojančios priemonės, eksploatuojantys arba aptarnaujantys vandenų kelius.“
1Papildyti 15 straipsnį nauja 7 dalimi:
,,7. Tradicinis laivas – susisiekimo ministro nustatyta tvarka pripažintas bet koks istorinis laivas ir tokio laivo tiksli kopija, įskaitant ir tuos laivus, kurie sukurti tradiciniams upeivystės įgūdžiams skatinti ir supažindinti su kultūros paveldu. Toks laivas eksploatuojamas tradiciniais (įprastiniais) upeivystės principais ir būdais.“
dalis laikyti atitinkamai 8 ir 9 dalimis. 8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, susisiekimo ministras ir savivaldybių tarybos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti leidimai verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais, vidaus vandenų uostų ir prieplaukų įregistravimas ir įtraukimas į įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ar įregistruotų prieplaukų sąrašą laikomi galiojančiais pagal šį įstatymą. 4. Prašymai dėl leidimų verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais, vidaus vandenų uostų ir prieplaukų įregistravimo, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projektas Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Vidaus vandenų transporto priemonės, uostų ir prieplaukų pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų padaliniams, užsienio valstybėms.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 4¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,4¹ straipsnis. Krovinių vežimo krovininiais vidaus vandenų laivais, kurių dedveitas didesnis kaip 200 tonų esant didžiausiajai grimzlei,
kaip 200 tonų esant didžiausiajai grimzlei, Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais turi teisę Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat Lietuvos Respublikoje veikiantys kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniai, turintys leidimą verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais (toliau šiame straipsnyje – leidimas). 2.
kaip 200 tonų esant didžiausiajai grimzlei, Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais turi teisę kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniai, turintys šios valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą dokumentą, suteikiantį teisę vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais tarptautiniais vidaus vandenų keliais (toliau – vežėjo dokumentas). 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimai netaikomi vežant krovinius keleiviniais ir krovininiais keltais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti subjektai, siekiantys verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais, privalo atitikti šiuos reikalavimus:
Respublikos ir tarptautinių teisės aktų nustatytus reikalavimus, ir turėti tai patvirtinančius dokumentus;
vežimą laivais ir užtikrinti saugų laivų eksploatavimą ir apsaugą, arba sudaryti sutartį su kitu subjektu, kuris turi nurodytus padalinius (specialistus) ir sutinka organizuoti krovinių vežimą laivais ir bei užtikrinti saugų laivų eksploatavimą ir apsaugą;
vandenų transporto specialistų, turinčių galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama patvirtinančius vidaus vandenų transporto specialistų įgytą kvalifikaciją įgyta kvalifikacija ir teisę teisė eiti atitinkamas pareigas laive. 5.
administracija. įrašo šio straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus į subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašą, įspėja apie licencijos galiojimo sustabdymą, sustabdo licencijos galiojimą, panaikina licencijos galiojimo sustabdymą ir panaikina licencijos galiojimą.“
gauti leidimą, prašymą ir kitus dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams, pateikia Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatyta tvarka pateikia Lietuvos saugios laivybos administracijai tiesiogiai, per atstumą, registruotu laišku ar elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į Lietuvos saugios laivybos administraciją. (kreipdamiesi tiesiogiai arba į Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą prašymą ir kitus reikalaujamus dokumentus, patvirtinančius atitiktį šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams.“
reikia leidimui gauti, per 5 darbo dienas juos patikrina. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi dokumentai, dokumentuose yra netikslių ar klaidingų duomenų, Lietuvos saugios laivybos administracija nustato 5 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti. Laikas, per kurį pareiškėjas pateikia trūkstamus dokumentus ir (ar) duomenis, į sprendimo išduoti leidimą priėmimo laiką neįskaitomas.
Kai Lietuvos saugios laivybos administracija gauna visus reikalaujamus dokumentus ir duomenis, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatyta tvarka sudaroma komisija, kuri per 10 darbo dienų patikrina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų, taip pat Lietuvos Respublikoje veikiančių kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų padalinių atitiktį šio straipsnio 4 dalyje išdėstytiems reikalavimams ir surašo esamos būklės patikrinimo aktą. Nustačiusi, kad Lietuvos Respublikos fizinis ar juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje veikiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys atitinka šio straipsnio 4 dalyje išdėstytus reikalavimus, Lietuvos saugios laivybos administracija per 3 darbo dienas išduoda jam leidimą. 8.
8Leidimas neišduodamas, jeigu:
1) Lietuvos Respublikos fizinis ar juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje veikiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų;
2) pateikiami ne visi pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatytą tvarką reikalaujami dokumentai ir Lietuvos Respublikos fizinis ar juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje veikiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys per Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatytą terminą nepateikė papildomų dokumentų ir informacijos, kurių reikia leidimui išduoti;
3) pateikti dokumentai užpildyti neteisingai arba nurodyti klaidingi duomenys ir jie neištaisomi per Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatytą terminą. 9. Priėmus sprendimą neišduoti leidimo, apie tai per 3 darbo dienas pranešama pareiškėjui, nurodant atsisakymo išduoti leidimą priežastis. 10. Jeigu išdavus leidimą paaiškėja, kad leidimui gauti buvo pateikti netikslūs, klaidingi duomenys, Lietuvos saugios laivybos administracija nustato 5 darbo dienų terminą, per kurį leidimo turėtojas privalo patikslinti pateiktus duomenis, ir įspėja jį, kad jeigu per nustatytą terminą nebus patikslinti pateikti duomenys, leidimo galiojimas bus sustabdytas. 11. Lietuvos saugios laivybos administracija turi teisę sustabdyti leidimo galiojimą, jeigu:
1) leidimo turėtojas per nustatytą laiką nepatikslino pateiktų netikslių, klaidingų duomenų;
2) leidimo turėtojas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų
administracija šiame straipsnyje nurodytus pranešimus teikia tiesiogiai, per atstumą ar elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą. 8.
nurodyti subjektai, pateikę šio straipsnio 6 dalyje nurodytus prašymą ir dokumentus, yra įrašomi į subjektų, kuriems išduoti leidimai vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašą, kuriame pateikiama šio straipsnio
dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena vėlesnė nei prašymo ir dokumentų pateikimo diena. 9. Lietuvos saugios laivybos administracija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodyto subjekto, siekiančio gauti licenciją, prašymą ir dokumentus, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas patikrina gautą prašymą ir dokumentus. Nustačiusi, kad licencijos turėtojo pranešime pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, bet neatitikimai yra mažareikšmiai, Lietuvos saugios laivybos administracija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas įspėja licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą gavimo terminą, per kurį turi būti pateikti trūkstami dokumentai ir (ar) patikslinti pateikti duomenys. 10. Lietuvos saugios laivybos administracija sustabdo licencijos galiojimą, jeigu:
1) licencijos turėtojas pagal šio straipsnio 9 dalį per įspėjime apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą nustatytą terminą nepateikė trūkstamų dokumentų ir (ar) nepatikslino pateiktų netikslių, klaidingų duomenų;
2) paaiškėja, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai licencijai gauti pateikė melagingus duomenis;
3) licencijos turėtojas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų;
4) licencijos turėtojas pateikia prašymą Lietuvos saugios laivybos administracijai sustabdyti licencijos galiojimą. 11. 12.
saugios laivybos administracija turi teisę sustabdyti sustabdo vežėjo dokumento galiojimą, jeigu paaiškėja, kad vežėjo dokumento turėtojas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. 12. 13. Sustabdžiusi leidimo, išskyrus šio straipsnio 10 dalies 3 punkte nustatytą atvejį, arba vežėjo dokumento galiojimą, Lietuvos saugios laivybos administracija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 2 darbo dienas apie tai praneša leidimo arba vežėjo dokumento turėtojui, informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės kompetentingą instituciją, išdavusią vežėjo dokumentą, ir:
terminą (šis terminas gali būti pratęstas, jeigu leidimo turėtojas pateikia motyvuotą prašymą iki 30 darbo dienų motyvuotu leidimo turėtojo prašymu), per kurį leidimo turėtojas privalo patikslinti pateiktus pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) patikslinti pateiktus netikslius ar klaidingus duomenis;
galiojimo sustabdymo gavimo terminą (šis terminas gali būti pratęstas, jeigu leidimo arba vežėjo dokumento turėtojas pateikia motyvuotą prašymą iki 30 darbo dienų motyvuotu leidimo turėtojo ar vežėjo dokumento turėtojo prašymu), per kurį leidimo arba vežėjo dokumento turėtojas turi pašalinti trūkumus ir užtikrinti atitiktį šio straipsnio 4 dalyje išdėstytiems nurodytiems reikalavimams. 13. 14.
dokumentus, Patikslinęs patikslinęs pateiktus netikslius ir
(ar) klaidingus duomenis, pašalinęs trūkumus ir (ar) užtikrinęs atitiktį šio straipsnio 4 dalyje išdėstytiems reikalavimams, leidimo arba vežėjo dokumento turėtojas apie tai informuoja Lietuvos saugios laivybos administraciją, kuri per 3 darbo dienas po šios informacijos patikrinimo priima sprendimą panaikinti leidimo arba vežėjo dokumento galiojimo sustabdymą nuo informacijos gavimo dienos patikrina duomenis ir (ar) atitiktį šio straipsnio
dokumentai, duomenys patikslinti ir (ar) užtikrinta atitiktis šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams, panaikina leidimo ar vežėjo dokumento galiojimo sustabdymą ir apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas praneša leidimo ar vežėjo dokumento turėtojui. 14. 15.
saugios laivybos administracija panaikina leidimo galiojimą ir išbraukia leidimo turėtojus iš subjektų, kuriems išduoti leidimai vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo, jeigu:
laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais veiklą ir Lietuvos saugios laivybos administracijai pateikia prašymą panaikinti leidimo galiojimą;
likviduojamas juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje veikiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, kuris verčiasi krovinių vežimo krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais veikla;
veikiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, kurio leidimo galiojimas buvo sustabdytas per nustatytą terminą nepašalino trūkumų, neužtikrino atitikties šio straipsnio 4 dalyje išdėstytiems reikalavimams ir neinformavo Lietuvos saugios laivybos administracijos; leidimo turėtojas, kurio leidimo galiojimas buvo sustabdytas pagal šio straipsnio 10 dalies 1 ir (ar) 2 punktus (–ą), per nustatytą terminą nepateikė trūkstamų, nepatikslino netikslių, klaidingų duomenų ir (ar) neatitiko šio straipsnio 4 dalyje išdėstytų reikalavimų;
galiojimo sustabdymo antrą kartą paaiškėjo, kad leidimo turėtojas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. 15. 16.
panaikinimą ir jo priežastis Lietuvos saugios laivybos administracija Lietuvos Respublikos fiziniam ar juridiniam asmeniui arba Lietuvos Respublikoje veikiančiam kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniui praneša nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3
galiojimą dėl šio straipsnio 14 dalies 4 punkte nurodytos priežasties, naujas leidimas gali būti išduotas išduodamas ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo panaikinti leidimo galiojimą priėmimo dienos. 17. 18. Sustabdžius leidimo arba vežėjo dokumento galiojimą ar panaikinus leidimo galiojimą Lietuvos Respublikos fiziniam ar juridiniam asmeniui, Lietuvos Respublikoje veikiančiam Europos Sąjungos ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniui, Europos Sąjungos ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės fiziniam ar juridiniam asmeniui, juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniui, gavusiam pranešimą apie leidimo ar vežėjo dokumento galiojimo sustabdymą ar panaikinimą, draudžiama vykdyti krovinių vežimo krovininiais vidaus vandenų laivais veiklą. 18. 19. Lietuvos saugios laivybos administracija, išdavusi leidimą, sustabdžiusi leidimo galiojimą, panaikinusi leidimo galiojimo sustabdymą ar panaikinusi leidimo galiojimą, per 3 darbo dienas apie tai skelbia savo interneto svetainėje. Skelbime nurodomi šie duomenys:
asmens ar kitos organizacijos padalinio pavadinimas, kodas ir buveinė;
3) leidimo išdavimo data, leidimo galiojimo sustabdymo data, leidimo galiojimo sustabdymo panaikinimo data, leidimo galiojimo panaikinimo data. 19.
19Leidimo ar vežėjo dokumento turėtojas savo veikloje privalo:
1) laikytis Lietuvos Respublikos ir tarptautinių teisės aktų, reglamentuojančių vykdomą veiklą, reikalavimų;
2) pranešti Lietuvos saugios laivybos administracijai apie pasikeitusius jo duomenis (jeigu asmuo yra juridinis, jo pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinę ir adresą korespondencijai; jeigu asmuo yra fizinis, jo vardą, pavardę, adresą korespondencijai) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokių duomenų pasikeitimo momento. 20. Leidimo ir vežėjo dokumentų turėtojų planinių ir neplaninių veiklos patikrinimų taisykles tvirtina ir šiuos patikrinimus atlieka Lietuvos saugios laivybos administracija.“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
naudotojai
1Vidaus vandenų kelių naudotojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai,
besiverčiantys laivyba šiuose keliuose. 2. Vidaus vandenų kelių naudotojais taip pat laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, kurie, suderinę su vidaus vandenų kelių valdytojais, nepažeisdami laivybos taisyklių, naudoja vidaus vandenis hidrotechnikai, žvejybai, sportui, poilsiui bei kitoms reikmėms.“
Pakeisti 9 straipsnio pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: ,,Fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, kuriems priklauso hidroelektrinės, užtvankos ir kiti hidrotechnikos statiniai vidaus vandenų keliuose, nustatyta tvarka privalo:“. 5 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos
31. Krantinė – nustatyto ilgio,
pločio ir didžiausiosios leistinų apkrovų apkrovos hidrotechninis įrenginys, skirtas laivams švartuoti ir kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti. 2. Komercinė prieplauka – prieplauka, naudojama siekiant gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. 3.
nekomerciniais tikslais mažiesiems, pramoginiams, sportiniams, tradiciniams ir asmeniniams laivams. 4. Plūduriuojančioji prieplauka – prie kranto stovintis nesavaeigis laivas arba specialiai pastatytas plūduriuojantis įrenginys, skirti vidaus vandenų transporto priemonėms saugiai priplaukti, stovėti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti. 2. 5. Prieplauka – dalį uosto požymių turinti vieta su stacionariais arba plūduriuojančiais įrenginiais, skirta laivams priplaukti, stovėti, išplaukti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti stacionari arba plaukiojanti (debarkaderis) laivų priplaukimo, stovėjimo, pakrovimo, iškrovimo, išplaukimo vieta, neturinti visų uostui būdingų požymių, išvardytų šio straipsnio 1 dalyje. 6. Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos, naudojami keleiviams įlaipinti ir išlaipinti bei kroviniams pakrauti ir iškrauti, steigiami ir registruojami Vyriausybės nustatyta tvarka. Nekomercinės mažųjų, pramoginių arba sportinių laivų prieplaukos steigiamos ir registruojamos Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatyta tvarka. 7. Lietuvos saugios laivybos administracija atlieka laivybos vidaus vandenų uostuose ir prieplaukose valstybinę kontrolę. 8. Vidaus vandenų uostų kapitonus steigėjo teikimu tvirtina Lietuvos saugios laivybos administracija. 6. Stacionarioji prieplauka – prie kranto įrengtas stacionarus hidrotechninis statinys su viena ar keliomis krantinėmis, skirtas vidaus vandenų transporto priemonėms saugiai priplaukti, stovėti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti. 1. 7.
didžiausio laivo ilgį, aikštelėmis kroviniams sandėliuoti, statiniais, įrenginiais ir vidaus vandenų uosto veiklą užtikrinančia infrastruktūra, skirta laivams įplaukti, stovėti, juos remontuoti iškrauti, pakrauti ir išplaukti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti. 8. Vidaus vandenų uosto ar prieplaukos akvatorija – vidaus vandenų uostui ar prieplaukai įrengti skirtas vidaus vandenų plotas, kuriame turi būti užtikrinamas saugus laivų plaukiojimas. 9. Vidaus vandenų uosto ar stacionariosios prieplaukos teritorija – žemės plotas, reikalingas vidaus vandenų uosto ar stacionariosios prieplaukos statybai ir jų tolesnei veiklai užtikrinti. 10. Vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojas – vidaus vandenų uosto ar prieplaukos savininkas arba asmuo, kuris kitu teisėtu pagrindu valdo vidaus vandenų uostą ar prieplauką. 4. 11. Vidaus vandenų uostai Uostai ir prieplaukos pagal atitinkamų darbų pobūdį yra gali būti keleiviniai, krovininiai, mišrieji, žvejybiniai bei ir pramoginių laivų. Vidaus vandenų uostų Uostų ir prieplaukų pastatai, statiniai ir įrenginiai turi atitikti nustatytus techninius ir aplinkos apsaugos reikalavimus, nustatytus statybą ir aplinkosaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, užtikrinti keleivių, krovinių, bagažo ir pašto saugumą, greitą ir patogų krovinių pakrovimą ir iškrovimą krovimą, saugų keleivių įlaipinimą ar išlaipinimą. 5. 12. Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos gali būti valstybės, savivaldybių ir privatūs, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinį nacionaliniame parką parke esančius, kuriame vidaus vandenų uostus uostai ir prieplaukos prieplaukas, kurie gali būti tik valstybės arba savivaldybių nuosavybė.
Valstybės vidaus vandenų ir Kuršių marių akvatorijos, patenkančios į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas, uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas ir plotus nustato Vyriausybė Susisiekimo ministerijos teikimu; savivaldybės vidaus vandenų uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas ir plotus – savivaldybės taryba; privačių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas ir plotus – steigėjas, suderinęs su savivaldybe. 13. Vidaus vandenų uostus ir prieplaukas gali steigti fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jos padaliniai (toliau – steigėjas). 14. Vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų teritorijos ribas ir plotus nustato:
1) Vyriausybė – visų valstybės vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų bei savivaldybių vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų, patenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas;
2) savivaldybės taryba – savivaldybių vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų, nepatenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas;
3) steigėjas, suderinęs su savivaldybės institucijomis savivaldybės tarybos nustatyta tvarka,
akvatorijos ribas ir plotus nustato:
1) Vyriausybė – visų valstybės vidaus vandenų uostų ir prieplaukų bei savivaldybių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų, patenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas;
2) savivaldybės taryba – savivaldybių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų, nepatenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas;
3) steigėjas, suderinęs su savivaldybės institucijomis savivaldybės tarybos nustatyta tvarka
uosto statusą Susisiekimo ministerijos teikimu suteikia Vyriausybė. 21. Tarptautinio vidaus vandenų uosto statusas suteikiamas vidaus vandenų uostui, kuriame bus vykdoma tarptautinė laivyba. 10. 22. Visų nuosavybės formų vidaus Vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų valdytojai savininkai privalo užtikrinti visų vežėjų vienodas teises įplaukti į vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas, naudotis vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų krantinėmis ir kitais įrenginiais kroviniams krauti pakrauti ir iškrauti, keleiviams įlaipinti ir ar išlaipinti keleivius, naudotis juose visomis logistinėmis vidaus vandenų transporto paslaugomis, mokant su tuo susijusius mokesčius ir rinkliavas.
Vežėjas sąlygas dėl įplaukimo į vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką, naudojimosi vidaus vandenų uostu ar komercine prieplauka ir jų įrenginiais derina su vidaus vandenų uosto ir komercinės prieplaukos valdytoju. 23.
23Vidaus vandenų uoste turi būti:
1) nustatyta teritorija ir akvatorija;
2) įrengtos krantinės, kurių ilgis trigubai didesnis negu leidžiamo įplaukti (išplaukti) didžiausio laivo ilgis, prie kurių gali saugiai stovėti vidaus vandenų transporto priemonės ir kuriose galima krauti krovinius, įlaipinti ar išlaipinti keleivius; keleiviniame ar mišriame vidaus vandenų uoste turi būti papildomai įrengtos keleivių poilsio, bagažo saugojimo patalpos ir bilietų kasos;
3) toks vidaus vandenų uosto akvatorijos ir įplaukos kanalo gylis, kad būtų galima užtikrinti saugų vidaus vandenų transporto priemonių įplaukimą į uostą, išplaukimą iš jo ir manevravimą jame;
4) navigacijos priemonės, užtikrinančios saugų vidaus vandenų transporto priemonių įplaukimą į uostą ir išplaukimą iš jo;
5) radijo ryšio įrenginiai, telekomunikacijų galiniai įrenginiai arba judriojo ryšio priemonės;
6) avarinių ir gelbėjimo darbų atlikimo, taršos židinių likvidavimo priemonės arba su atitinkamomis apskrities, kurioje yra vidaus vandenų uostas, tarnybomis sudaryta avarinių ir gelbėjimo darbų ir išsiliejusių teršalų surinkimo sutartis;
7) priėmimo įrenginiai, kad nedelsiant ir be apribojimo iš laivų būtų priimamos laivuose susidarančios atliekos ir krovinių likučiai;
8) Lietuvos saugios laivybos administracijos patvirtintas vidaus vandenų uosto kapitonas;
9) gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos priešgaisrinės priemonės. 24. Laivybos vidaus vandenų uostų akvatorijose kontrolę atlieka ir saugą vidaus vandenų uoste užtikrina vidaus vandenų uosto kapitonas. 25.
25Komercinėje prieplaukoje turi būti:
1) nustatyta teritorija (stacionariojoje prieplaukoje) ar nustatyta tvirtinimo prie kranto juostos ar krantinės vieta ir naudojimosi kranto juosta ar krantine tvarka (plūduriuojančiojoje prieplaukoje) ir akvatorija;
2) įrengta krantinė, prie kurios gali saugiai stovėti vidaus vandenų transporto priemonės ir kurioje galima krauti krovinius, įlaipinti ar išlaipinti keleivius;
3) toks prieplaukos akvatorijos gylis ir gylis prie krantinės, kad būtų galima užtikrinti saugų vidaus vandenų transporto priemonių priplaukimą ir manevravimą prie krantinės;
4) ryšio priemonės;
5) prieplaukos valdytojo paskirti specialistai, galintys užtikrinti prieplaukos veiklą, saugią laivybą prieplaukoje ir jos prieigose, darbų saugą ir krovinių saugumą;
6) gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos priešgaisrinės priemonės. 26. Vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas į įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ar įregistruotų komercinių prieplaukų sąrašą, kuriame pateikiama šio straipsnio 36 dalyje nurodyta informacija, įtraukia:
1) Lietuvos saugios laivybos administracija – valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose steigiamus vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) savivaldybės vykdomoji institucija – vietinės reikšmės vidaus vandenų keliuose ir kituose vandens telkiniuose steigiamus vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 27. Steigėjas, pageidaujantis įregistruoti vidaus vandenų uostą ar prieplauką, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka pateikia Lietuvos saugios laivybos administracijai arba savivaldybės vykdomajai institucijai prašymą ir kitus dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 23 ar 25 dalyje nustatytiems reikalavimams. 28.
28Steigėjui pateikus šio straipsnio 27 dalyje nurodytus dokumentus,
nuo prašymo ir atitinkamų dokumentų pateikimo dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena vėlesnė nei prašymo pateikimo diena, vidaus vandenų uostas (prieplauka) yra laikomas įregistruotu (įregistruota) ir įrašomas (įrašoma) į įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ar įregistruotų prieplaukų sąrašą. 29. Lietuvos saugios laivybos administracija, gavusi šio steigėjo prašymą ir dokumentus, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per
vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojo pateiktame pranešime pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, bet neatitikimai yra mažareikšmiai, Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas įspėja valdytoją apie galimą vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos registracijos galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 15 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą registracijos galiojimo sustabdymą gavimo terminą, per kurį turi būti pateikti trūkstami dokumentai, patikslinti netikslūs ir (ar) klaidingi duomenys. Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi trūkstamus dokumentus ir (ar) patikslintus duomenis, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas patikrina pateiktus dokumentus ir duomenis apie vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką ir nustačiusi, kad pateikti trūkstami dokumentai, patikslinti netikslūs ir (ar) klaidingi duomenys, panaikina įspėjimą apie galimą registracijos galiojimo sustabdymą ir apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas praneša vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojui. 30.
sustabdomas Lietuvos saugios laivybos administracijos ar savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu, jeigu:
1) paaiškėja, kad vidaus vandenų uostui ar prieplaukai įsteigti buvo pateikti ne visi dokumentai, netikslūs ir (ar) klaidingi duomenys ir vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojas per įspėjime apie galimą registracijos galiojimo sustabdymą nustatytą terminą nepateikė trūkstamų dokumentų ir (ar) nepatikslino pateiktų netikslių, klaidingų duomenų;
2) paaiškėja, kad vidaus vandenų uostui ar prieplaukai įsteigti buvo pateikti melagingi duomenys;
3) vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojas pažeidžia šio straipsnio 11, 23 ar 25 dalyje nustatytus reikalavimus;
4) vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojas pateikia prašymą sustabdyti uosto ar prieplaukos registracijos galiojimą. 31. Sustabdžiusi vidaus vandenų uosto ar prieplaukos registracijos galiojimą, Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas praneša apie tai vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojui ir nurodo pašalinti pažeidimus per 30 darbo dienų nuo pranešimo apie vidaus vandenų uosto ar prieplaukos registracijos galiojimo sustabdymą gavimo. Terminas pažeidimams pašalinti gali būti pratęstas iki 6 mėnesių motyvuotu vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojo prašymu. 32. Pašalinęs pažeidimus, vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojas pateikia prašymą panaikinti registracijos galiojimo sustabdymą ir tai pagrindžiančią informaciją Lietuvos saugios laivybos administracijai ar savivaldybės vykdomajai institucijai, kurios per 5 darbo dienas nuo prašymo ir informacijos gavimo dienos patikrina vidaus vandenų uostą ar prieplauką ir nustačiusios, kad pažeidimai buvo pašalinti, panaikina registracijos galiojimo sustabdymą ir apie tai nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas praneša vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojui.
institucija panaikina vidaus vandenų uosto ar prieplaukos registracijos galiojimą, jeigu:
1) vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojas pateikia prašymą panaikinti vidaus vandenų uosto ar prieplaukos registracijos galiojimą;
2) buvo sustabdytas vidaus vandenų uosto ar prieplaukos registracijos galiojimas ir per 1 metus nuo registracijos galiojimo sustabdymo dėl šio straipsnio 11, 23 ar 25 dalies reikalavimų pažeidimo dienos pažeidžiami šio straipsnio 11, 23 ar 25 dalies reikalavimai;
3) per nustatytą terminą nepašalinami pažeidimai, dėl kurių vidaus vandenų uosto ar prieplaukos registracijos galiojimas sustabdytas;
4) vidaus vandenų uostas ar prieplauka, kurių registracijos galiojimas buvo sustabdytas ir kuriuose nepašalinti pažeidimai, dėl kurių jų registracijos galiojimas buvo sustabdytas, yra toliau eksploatuojami;
5) vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojas likviduojamas arba miršta, o jo teisės ir pareigos nebuvo perimtos. 34. Panaikinusi vidaus vandenų uosto ar prieplaukos registracijos galiojimą, išskyrus šio straipsnio 33 dalies 5 punkte nustatytus atvejus, Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas praneša apie tai vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojui. 35.
nustatytus reikalavimus, nurodytus, šio straipsnio 23 dalyje, prieplaukos valdytojo prašymu šio straipsnio nustatyta tvarka ji įrašoma į įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ir išbraukiama iš įregistruotų prieplaukų sąrašo. 36. Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės institucijos, vidaus vandenų uosto ar prieplaukos steigėjas (valdytojas) šiame straipsnyje nurodytus pranešimus ir dokumentus teikia tiesiogiai, per atstumą ar elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą. 37. Vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojas privalo:
1) pranešti Lietuvos saugios laivybos administracijai ar savivaldybės vykdomajai institucijai apie pasikeitusius duomenis, susijusius su vidaus vandenų uosto ar prieplaukos paskirtimi, vidaus vandenų uosto ar prieplaukos techniniais parametrais, arba pasikeitusius jų duomenis (jeigu asmuo yra juridinis, jo pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinę ir adresą korespondencijai; jeigu asmuo yra fizinis, jo vardą, pavardę, adresą korespondencijai) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokių duomenų pasikeitimo momento;
2) laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų registravimą ir juose vykdomą veiklą. 38. Įregistruotų vidaus vandenų uostų ar prieplaukų planinius ir neplaninius veiklos patikrinimus atlieka Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos ar savivaldybės tarybos patvirtintas įregistruotų vidaus vandenų uostų ar prieplaukų planinių ir neplaninių veiklos patikrinimų taisykles.“
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,14 straipsnis.
Vidaus vandenų transporto priemonių sąvoka Vidaus vandenų transporto priemonės – vidaus vandenų, žvejybos, mažieji, pramoginiai, sportiniai, tradiciniai ir asmeniniai laivai, plūduriuojantys įrenginiai bei plūduriuojančios priemonės, eksploatuojantys arba aptarnaujantys vandenų kelius.“
1Papildyti 15 straipsnį nauja 7 dalimi:
,,7. Tradicinis laivas – susisiekimo ministro nustatyta tvarka pripažintas bet koks istorinis laivas ir tokio laivo tiksli kopija, įskaitant ir tuos laivus, kurie sukurti tradiciniams upeivystės įgūdžiams skatinti ir supažindinti su kultūros paveldu. Toks laivas eksploatuojamas tradiciniais (įprastiniais) upeivystės principais ir būdais.“
dalis laikyti atitinkamai 8 ir 9 dalimis. 8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, susisiekimo ministras ir savivaldybių tarybos
iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti leidimai verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais, vidaus vandenų uostų ir prieplaukų įregistravimas ir įtraukimas į įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ar įregistruotų prieplaukų sąrašą laikomi galiojančiais pagal šį įstatymą. 4. Prašymai dėl leidimų verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais, vidaus vandenų uostų ir prieplaukų įregistravimo, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Komiteto išvadų rengėjai:
A.Mockus J.Razma A.Skardžius
Projektas Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Vidaus vandenų transporto priemonės, uostų ir prieplaukų pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų padaliniams, užsienio valstybėms.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 4¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,4¹ straipsnis. Krovinių vežimo krovininiais vidaus vandenų laivais, kurių dedveitas didesnis kaip 200 tonų esant didžiausiajai grimzlei,
kaip 200 tonų esant didžiausiajai grimzlei, Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais turi teisę Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat Lietuvos Respublikoje veikiantys kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniai, turintys leidimą verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais (toliau šiame straipsnyje – leidimas). 2.
kaip 200 tonų esant didžiausiajai grimzlei, Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais turi teisę kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniai, turintys šios valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą dokumentą, suteikiantį teisę vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais tarptautiniais vidaus vandenų keliais (toliau – vežėjo dokumentas). 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimai netaikomi vežant krovinius keleiviniais ir krovininiais keltais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti subjektai, siekiantys verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais, privalo atitikti šiuos reikalavimus:
Respublikos ir tarptautinių teisės aktų nustatytus reikalavimus, ir turėti tai patvirtinančius dokumentus;
vežimą laivais ir užtikrinti saugų laivų eksploatavimą ir apsaugą, arba sudaryti sutartį su kitu subjektu, kuris turi nurodytus padalinius (specialistus) ir sutinka organizuoti krovinių vežimą laivais ir bei užtikrinti saugų laivų eksploatavimą ir apsaugą;
vandenų transporto specialistų, turinčių galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama patvirtinančius vidaus vandenų transporto specialistų įgytą kvalifikaciją įgyta kvalifikacija ir teisę teisė eiti atitinkamas pareigas laive. 5.
įrašo šio straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus į subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašą, įspėja apie licencijos galiojimo sustabdymą, sustabdo licencijos galiojimą, panaikina licencijos galiojimo sustabdymą ir panaikina licencijos galiojimą. 6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, siekiantys gauti leidimą, Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatyta tvarka pateikia Lietuvos saugios laivybos administracijai tiesiogiai, per atstumą, registruotu laišku ar elektroninėmis priemonėmis (kreipdamiesi tiesiogiai arba į Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą prašymą ir kitus reikalaujamus dokumentus, patvirtinančius atitiktį šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, siekiantys gauti leidimą, prašymą ir kitus dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams, pateikia per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į Lietuvos saugios laivybos administraciją. 7. Lietuvos saugios laivybos administracija, gavusi dokumentus, kurių reikia leidimui gauti, per 5 darbo dienas juos patikrina. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi dokumentai, dokumentuose yra netikslių ar klaidingų duomenų, Lietuvos saugios laivybos administracija nustato 5 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti. Laikas, per kurį pareiškėjas pateikia trūkstamus dokumentus ir (ar) duomenis, į sprendimo išduoti leidimą priėmimo laiką neįskaitomas.
Kai Lietuvos saugios laivybos administracija gauna visus reikalaujamus dokumentus ir duomenis, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatyta tvarka sudaroma komisija, kuri per 10 darbo dienų patikrina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų, taip pat Lietuvos Respublikoje veikiančių kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų padalinių atitiktį šio straipsnio 4 dalyje išdėstytiems reikalavimams ir surašo esamos būklės patikrinimo aktą. Nustačiusi, kad Lietuvos Respublikos fizinis ar juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje veikiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys atitinka šio straipsnio 4 dalyje išdėstytus reikalavimus, Lietuvos saugios laivybos administracija per 3 darbo dienas išduoda jam leidimą. 8.
8Leidimas neišduodamas, jeigu:
1) Lietuvos Respublikos fizinis ar juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje veikiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų;
2) pateikiami ne visi pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatytą tvarką reikalaujami dokumentai ir Lietuvos Respublikos fizinis ar juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje veikiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys per Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatytą terminą nepateikė papildomų dokumentų ir informacijos, kurių reikia leidimui išduoti;
3) pateikti dokumentai užpildyti neteisingai arba nurodyti klaidingi duomenys ir jie neištaisomi per Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatytą terminą. 9. Priėmus sprendimą neišduoti leidimo, apie tai per 3 darbo dienas pranešama pareiškėjui, nurodant atsisakymo išduoti leidimą priežastis. 10. Jeigu išdavus leidimą paaiškėja, kad leidimui gauti buvo pateikti netikslūs, klaidingi duomenys, Lietuvos saugios laivybos administracija nustato 5 darbo dienų terminą, per kurį leidimo turėtojas privalo patikslinti pateiktus duomenis, ir įspėja jį, kad jeigu per nustatytą terminą nebus patikslinti pateikti duomenys, leidimo galiojimas bus sustabdytas. 11. Lietuvos saugios laivybos administracija turi teisę sustabdyti leidimo galiojimą, jeigu:
1) leidimo turėtojas per nustatytą laiką nepatikslino pateiktų netikslių, klaidingų duomenų;
2) leidimo turėtojas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų
administracija šiame straipsnyje nurodytus pranešimus teikia tiesiogiai, per atstumą ar elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą. 8.
nurodyti subjektai, pateikę šio straipsnio 6 dalyje nurodytus prašymą ir dokumentus, yra įrašomi į Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašą, kuriame pateikiama šio straipsnio 19 dalyje nurodyta informacija, kitą dieną nuo prašymo ir dokumentų pateikimo dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu prašymo ir dokumentų pateikimo diena. 9. Lietuvos saugios laivybos administracija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodyto subjekto, siekiančio gauti licenciją, prašymą ir dokumentus, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas patikrina gautą prašymą ir dokumentus. Nustačiusi, kad licencijos turėtojo pranešime pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, bet šie neatitikimai yra mažareikšmiai, Lietuvos saugios laivybos administracija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, įspėja licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą gavimo terminą, per kurį turi būti pateikti trūkstami dokumentai ir (ar) patikslinti pateikti duomenys. 10. Lietuvos saugios laivybos administracija sustabdo licencijos galiojimą, jeigu:
1) licencijos turėtojas pagal šio straipsnio 9 dalį per įspėjime apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą nustatytą terminą nepateikė trūkstamų dokumentų ir (ar) nepatikslino pateiktų netikslių, klaidingų duomenų;
2) paaiškėja, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai licencijai gauti pateikė melagingus duomenis;
3) licencijos turėtojas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų;
4) licencijos turėtojas pateikia prašymą Lietuvos saugios laivybos administracijai sustabdyti licencijos galiojimą. 11. 12.
saugios laivybos administracija turi teisę sustabdyti sustabdo vežėjo dokumento galiojimą, jeigu paaiškėja, kad vežėjo dokumento turėtojas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. 12. 13. Sustabdžiusi leidimo, išskyrus šio straipsnio 10 dalies 3 punkte nurodytą atvejį, arba vežėjo dokumento galiojimą, Lietuvos saugios laivybos administracija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 2 darbo dienas, apie tai praneša leidimo arba vežėjo dokumento turėtojui, informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės kompetentingą instituciją, išdavusią vežėjo dokumentą, ir:
terminą (šis terminas gali būti pratęstas, jeigu leidimo turėtojas pateikia motyvuotą prašymą iki 30 darbo dienų motyvuotu leidimo turėtojo prašymu), per kurį leidimo turėtojas privalo patikslinti pateiktus pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) patikslinti pateiktus netikslius ar klaidingus duomenis;
galiojimo sustabdymo gavimo terminą (šis terminas gali būti pratęstas, jeigu leidimo arba vežėjo dokumento turėtojas pateikia motyvuotą prašymą iki 30 darbo dienų motyvuotu leidimo turėtojo ar vežėjo dokumento turėtojo prašymu), per kurį leidimo arba vežėjo dokumento turėtojas turi pašalinti trūkumus ir užtikrinti atitiktį šio straipsnio 4 dalyje išdėstytiems nustatytiems reikalavimams. 13. 14.
trūkstamus dokumentus, Patikslinęs patikslinęs pateiktus netikslius ir (ar) klaidingus duomenis, pašalinęs trūkumus ir (ar) užtikrinęs atitiktį šio straipsnio 4 dalyje išdėstytiems nustatytiems reikalavimams, leidimo arba vežėjo dokumento turėtojas apie tai informuoja Lietuvos saugios laivybos administraciją, kuri per 3 darbo dienas po šios informacijos patikrinimo priima sprendimą panaikinti leidimo arba vežėjo dokumento galiojimo sustabdymą nuo informacijos gavimo dienos patikrina duomenis ir (ar) atitiktį šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams ir nustačiusi, kad pateikti visi dokumentai, duomenys patikslinti ir (ar) užtikrinta atitiktis šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams, panaikina leidimo ar vežėjo dokumento galiojimo sustabdymą bei apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, praneša leidimo ar vežėjo dokumento turėtojui. 14. 15.
saugios laivybos administracija panaikina leidimo galiojimą ir išbraukia leidimo turėtojus iš Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo, jeigu:
laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais veiklą ir Lietuvos saugios laivybos administracijai pateikia prašymą panaikinti leidimo galiojimą;
likviduojamas juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje veikiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, kuris verčiasi krovinių vežimo krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais veikla;
veikiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, kurio leidimo galiojimas buvo sustabdytas per nustatytą terminą nepašalino trūkumų, neužtikrino atitikties šio straipsnio 4 dalyje išdėstytiems reikalavimams ir neinformavo Lietuvos saugios laivybos administracijos; leidimo turėtojas, kurio leidimo galiojimas buvo sustabdytas pagal šio straipsnio 10 dalies 1 ir (ar) 2 punktus, per nustatytą terminą nepateikė trūkstamų, nepatikslino netikslių, klaidingų duomenų ir (ar) neatitiko šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų;
galiojimo sustabdymo antrą kartą paaiškėjo, kad leidimo turėtojas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. 15. 16.
panaikinimą ir jo priežastis Lietuvos saugios laivybos administracija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, praneša Lietuvos Respublikos fiziniam ar juridiniam asmeniui arba Lietuvos Respublikoje veikiančiam kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniui praneša per 3 darbo dienas. 16. 17. Panaikinus leidimo galiojimą dėl šio straipsnio 14 dalies 4 punkte nurodytos priežasties, naujas leidimas gali būti išduotas išduodamas ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo panaikinti leidimo galiojimą priėmimo dienos. 17. 18. Sustabdžius leidimo arba vežėjo dokumento galiojimą ar panaikinus leidimo galiojimą Lietuvos Respublikos fiziniam ar juridiniam asmeniui, Lietuvos Respublikoje veikiančiam Europos Sąjungos ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniui, Europos Sąjungos ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės fiziniam ar juridiniam asmeniui, juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniui, gavusiam pranešimą apie leidimo ar vežėjo dokumento galiojimo sustabdymą ar panaikinimą, draudžiama vykdyti krovinių vežimo krovininiais vidaus vandenų laivais veiklą. 18. 19. Lietuvos saugios laivybos administracija, išdavusi leidimą, sustabdžiusi leidimo galiojimą, panaikinusi leidimo galiojimo sustabdymą ar panaikinusi leidimo galiojimą, per 3 darbo dienas apie tai paskelbia savo interneto svetainėje. Skelbime nurodomi šie duomenys:
asmens ar kitos organizacijos padalinio pavadinimas, kodas ir buveinė;
3) leidimo išdavimo data, leidimo galiojimo sustabdymo data, leidimo galiojimo sustabdymo panaikinimo data, leidimo galiojimo panaikinimo data. 19.
19Leidimo ar vežėjo dokumento turėtojas vykdydamas veiklą privalo:
1) laikytis Lietuvos Respublikos ir tarptautinių teisės aktų, reglamentuojančių vykdomą veiklą, reikalavimų;
2) pranešti Lietuvos saugios laivybos administracijai apie pasikeitusius jo duomenis (jeigu asmuo yra juridinis, jo pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinę ir adresą korespondencijai; jeigu asmuo yra fizinis, jo vardą, pavardę, adresą korespondencijai) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokių duomenų pasikeitimo momento. 20. Leidimo ir vežėjo dokumentų turėtojų planinių ir neplaninių veiklos patikrinimų taisykles tvirtina ir šiuos patikrinimus atlieka Lietuvos saugios laivybos administracija.“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
naudotojai
1Vidaus vandenų kelių naudotojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, kurie
verčiasi besiverčiantys laivyba šiuose keliuose. 2. Vidaus vandenų kelių naudotojais taip pat laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, kurie, suderinę su vidaus vandenų kelių valdytojais, nepažeisdami laivybos taisyklių, naudoja vidaus vandenis hidrotechnikai, žvejybai, sportui, poilsiui bei ir kitoms reikmėms.“
Pakeisti 9 straipsnio pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: ,,Fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, kuriems priklauso hidroelektrinės, užtvankos ir kiti hidrotechnikos statiniai vidaus vandenų keliuose, nustatyta tvarka privalo:“. 5 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos
31. Krantinė – nustatyto ilgio,
pločio ir didžiausiosios leistinų apkrovų apkrovos hidrotechninis įrenginys, skirtas laivams švartuoti ir kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti. 2.
prieplauka – prieplauka, naudojama siekiant gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. 3. Nekomercinė prieplauka – prieplauka, naudojama asmeniniais ar nekomerciniais tikslais mažiesiems, pramoginiams, sportiniams, tradiciniams ir asmeniniams laivams. 4. Plūduriuojančioji prieplauka – prie kranto stovintis nesavaeigis laivas arba specialiai pastatytas plūduriuojantis įrenginys, skirti vidaus vandenų transporto priemonėms saugiai priplaukti, stovėti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti. 2. 5. Prieplauka – dalį uosto požymių turinti vieta su stacionariais arba plūduriuojančiais įrenginiais, skirta laivams priplaukti, stovėti, išplaukti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti stacionari arba plaukiojanti (debarkaderis) laivų priplaukimo, stovėjimo, pakrovimo, iškrovimo, išplaukimo vieta, neturinti visų uostui būdingų požymių, išvardytų šio straipsnio 1 dalyje. 6. Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos, naudojami keleiviams įlaipinti ir išlaipinti bei kroviniams pakrauti ir iškrauti, steigiami ir registruojami Vyriausybės nustatyta tvarka. Nekomercinės mažųjų, pramoginių arba sportinių laivų prieplaukos steigiamos ir registruojamos Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatyta tvarka. 7. Lietuvos saugios laivybos administracija atlieka laivybos vidaus vandenų uostuose ir prieplaukose valstybinę kontrolę. 8. Vidaus vandenų uostų kapitonus steigėjo teikimu tvirtina Lietuvos saugios laivybos administracija. 6. Stacionarioji prieplauka – prie kranto įrengtas stacionarus hidrotechninis statinys su viena ar keliomis krantinėmis, skirtas vidaus vandenų transporto priemonėms saugiai priplaukti, stovėti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti. 1. 7.
didžiausio laivo ilgį, aikštelėmis kroviniams sandėliuoti, statiniais, įrenginiais ir vidaus vandenų uosto veiklą užtikrinančia infrastruktūra, skirta laivams įplaukti, stovėti, juos remontuoti iškrauti, pakrauti ir išplaukti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti. 8. Vidaus vandenų uosto ar prieplaukos akvatorija – vidaus vandenų uostui ar prieplaukai įrengti skirtas vidaus vandenų plotas, kuriame turi būti užtikrinamas saugus laivų plaukiojimas. 9. Vidaus vandenų uosto ar stacionariosios prieplaukos teritorija – žemės plotas, reikalingas vidaus vandenų uosto ar stacionariosios prieplaukos statybai ir jų tolesnei veiklai užtikrinti. 10. Vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojas – vidaus vandenų uosto ar prieplaukos savininkas arba asmuo, kuris kitu teisėtu pagrindu valdo vidaus vandenų uostą ar prieplauką. 4. 11. Vidaus vandenų uostai Uostai ir prieplaukos pagal atitinkamų darbų pobūdį yra gali būti keleiviniai, krovininiai, mišrieji, žvejybiniai bei ir pramoginių laivų. Vidaus vandenų uostų Uostų ir prieplaukų pastatai, statiniai ir įrenginiai turi atitikti nustatytus techninius ir aplinkos apsaugos reikalavimus, nurodytus statybą ir aplinkosaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, užtikrinti keleivių, krovinių, bagažo ir pašto saugumą, greitą ir patogų krovinių pakrovimą ir iškrovimą krovimą, saugų keleivių įlaipinimą ar išlaipinimą. 5. 12. Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos gali būti valstybės, savivaldybių ir privatūs, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinį nacionaliniame parką parke esančius, kuriame vidaus vandenų uostus uostai ir prieplaukos prieplaukas, kurie gali būti tik valstybės arba savivaldybių nuosavybė.
Valstybės vidaus vandenų ir Kuršių marių akvatorijos, patenkančios į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas, uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas ir plotus nustato Vyriausybė Susisiekimo ministerijos teikimu; savivaldybės vidaus vandenų uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas ir plotus – savivaldybės taryba; privačių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas ir plotus – steigėjas, suderinęs su savivaldybe. 13. Vidaus vandenų uostus ir prieplaukas gali steigti fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jos padaliniai (toliau – steigėjas). 14. Vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų teritorijos ribas ir plotus nustato:
1) Vyriausybė – visų valstybės vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų bei savivaldybių vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų, patenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas;
2) savivaldybės taryba – savivaldybių vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų, nepatenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas;
3) steigėjas, suderinęs su savivaldybės institucijomis savivaldybės tarybos nustatyta tvarka,
akvatorijos ribas ir plotus nustato:
1) Vyriausybė – visų valstybės vidaus vandenų uostų ir prieplaukų bei savivaldybių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų, patenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas;
2) savivaldybės taryba – savivaldybių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų, nepatenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas;
3) steigėjas, suderinęs su savivaldybės institucijomis savivaldybės tarybos nustatyta tvarka
uosto statusą Susisiekimo ministerijos teikimu suteikia Vyriausybė. 21. Tarptautinio vidaus vandenų uosto statusas suteikiamas vidaus vandenų uostui, kuriame bus vykdoma tarptautinė laivyba. 10. 22. Visų nuosavybės formų vidaus Vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų valdytojai savininkai privalo užtikrinti visų vežėjų vienodas teises įplaukti į vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas, naudotis vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų krantinėmis ir kitais įrenginiais kroviniams krauti pakrauti ir iškrauti, keleiviams įlaipinti ir ar išlaipinti keleivius, naudotis juose visomis logistinėmis vidaus vandenų transporto paslaugomis, mokant su tuo susijusius mokesčius ir rinkliavas.
Vežėjas įplaukimo į vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką, naudojimosi vidaus vandenų uostu ar komercine prieplauka ir jų įrenginiais sąlygas derina su vidaus vandenų uosto ir komercinės prieplaukos valdytoju. 23.
23Vidaus vandenų uoste turi būti:
1) nustatyta teritorija ir akvatorija;
2) įrengtos krantinės, kurių ilgis trigubai didesnis už leidžiamo įplaukti (išplaukti) didžiausio laivo ilgį, prie kurių gali saugiai stovėti vidaus vandenų transporto priemonės ir kuriose galima krauti krovinius, įlaipinti ar išlaipinti keleivius; keleiviniame ar mišriajame vidaus vandenų uoste turi būti papildomai įrengtos keleivių poilsio, bagažo saugojimo patalpos ir bilietų kasos;
3) toks vidaus vandenų uosto akvatorijos ir įplaukos kanalo gylis, kad būtų galima užtikrinti saugų vidaus vandenų transporto priemonių įplaukimą į uostą, išplaukimą iš jo ir manevravimą jame;
4) navigacijos priemonės, užtikrinančios saugų vidaus vandenų transporto priemonių įplaukimą į uostą ir išplaukimą iš jo;
5) radijo ryšio įrenginiai, telekomunikacijų galiniai įrenginiai arba judriojo ryšio priemonės;
6) avarinių ir gelbėjimo darbų atlikimo, taršos židinių likvidavimo priemonės arba su atitinkamomis apskrities, kurioje yra vidaus vandenų uostas, tarnybomis sudaryta avarinių ir gelbėjimo darbų ir išsiliejusių teršalų surinkimo sutartis;
7) priėmimo įrenginiai, kad nedelsiant ir be apribojimo iš laivų būtų priimamos laivuose susidarančios atliekos ir krovinių likučiai;
8) Lietuvos saugios laivybos administracijos patvirtintas vidaus vandenų uosto kapitonas;
9) gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos priešgaisrinės priemonės. 24. Laivybos vidaus vandenų uostų akvatorijose kontrolę atlieka ir saugą vidaus vandenų uoste užtikrina vidaus vandenų uosto kapitonas. 25.
25Komercinėje prieplaukoje turi būti:
1) nustatyta teritorija (stacionariojoje prieplaukoje) ar nustatyta tvirtinimo prie kranto juostos ar krantinės vieta ir naudojimosi kranto juosta ar krantine tvarka (plūduriuojančiojoje prieplaukoje) ir akvatorija;
2) įrengta krantinė, prie kurios gali saugiai stovėti vidaus vandenų transporto priemonės ir kurioje galima krauti krovinius, įlaipinti ar išlaipinti keleivius;
3) toks prieplaukos akvatorijos gylis ir gylis prie krantinės, kad būtų galima užtikrinti saugų vidaus vandenų transporto priemonių priplaukimą ir manevravimą prie krantinės;
4) ryšio priemonės;
5) prieplaukos valdytojo paskirti specialistai, galintys užtikrinti prieplaukos veiklą, saugią laivybą prieplaukoje ir jos prieigose, darbų saugą ir krovinių saugumą;
6) gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos priešgaisrinės priemonės. 26. Vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas į Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ar Įregistruotų komercinių prieplaukų sąrašą, kuriame pateikiama šio straipsnio 36 dalyje nurodyta informacija, įtraukia:
1) Lietuvos saugios laivybos administracija – valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose steigiamus vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) savivaldybės vykdomoji institucija – vietinės reikšmės vidaus vandenų keliuose ir kituose vandens telkiniuose steigiamus vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 27. Steigėjas, pageidaujantis įregistruoti vidaus vandenų uostą ar prieplauką, Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka pateikia Lietuvos saugios laivybos administracijai arba savivaldybės vykdomajai institucijai prašymą ir kitus dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 23 ar 25 dalyje nustatytiems reikalavimams. 28.
28Steigėjui pateikus šio straipsnio 27 dalyje nurodytus dokumentus,
nuo prašymo ir atitinkamų dokumentų pateikimo dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu prašymo pateikimo diena, vidaus vandenų uostas (prieplauka) yra laikomas įregistruotu (įregistruota) ir įrašomas (įrašoma) į Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ar Įregistruotų prieplaukų sąrašą. 29. Lietuvos saugios laivybos administracija, gavusi steigėjo prašymą ir dokumentus, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, juos patikrina. Paaiškėjus, kad vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojo pateiktame pranešime pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, bet šie neatitikimai yra mažareikšmiai, Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, įspėja valdytoją apie galimą vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos registracijos galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 15 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą registracijos galiojimo sustabdymą gavimo terminą, per kurį turi būti pateikti trūkstami dokumentai, patikslinti netikslūs ir (ar) klaidingi duomenys. Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi trūkstamus dokumentus ir (ar) patikslintus duomenis, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, patikrina pateiktus dokumentus ir duomenis apie vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką ir nustačiusi, kad pateikti trūkstami dokumentai, patikslinti netikslūs ir (ar) klaidingi duomenys, panaikina įspėjimą apie galimą registracijos galiojimo sustabdymą ir apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, praneša vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojui. 30.
sustabdomas Lietuvos saugios laivybos administracijos ar savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu, jeigu:
1) paaiškėja, kad vidaus vandenų uostui ar prieplaukai įsteigti buvo pateikti ne visi dokumentai, netikslūs ir (ar) klaidingi duomenys ir vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojas per įspėjime apie galimą registracijos galiojimo sustabdymą nustatytą terminą nepateikė trūkstamų dokumentų ir (ar) nepatikslino pateiktų netikslių, klaidingų duomenų;
2) paaiškėja, kad vidaus vandenų uostui ar prieplaukai įsteigti buvo pateikti melagingi duomenys;
3) vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojas pažeidžia šio straipsnio 11, 23 ar 25 dalyje nustatytus reikalavimus;
4) vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojas pateikia prašymą sustabdyti uosto ar prieplaukos registracijos galiojimą. 31. Sustabdžiusi vidaus vandenų uosto ar prieplaukos registracijos galiojimą, Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, praneša apie tai vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojui ir nurodo pašalinti pažeidimus per 30 darbo dienų nuo pranešimo apie vidaus vandenų uosto ar prieplaukos registracijos galiojimo sustabdymą gavimo. Terminas pažeidimams pašalinti gali būti pratęstas iki 6 mėnesių motyvuotu vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojo prašymu. 32.
valdytojas pateikia prašymą panaikinti registracijos galiojimo sustabdymą ir tai pagrindžiančią informaciją Lietuvos saugios laivybos administracijai ar savivaldybės vykdomajai institucijai, kurios per 5 darbo dienas nuo prašymo ir informacijos gavimo dienos patikrina vidaus vandenų uostą ar prieplauką ir nustačiusios, kad pažeidimai buvo pašalinti, panaikina registracijos galiojimo sustabdymą bei apie tai nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, praneša vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojui. 33. Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija panaikina vidaus vandenų uosto ar prieplaukos registracijos galiojimą, jeigu:
1) vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojas pateikia prašymą panaikinti vidaus vandenų uosto ar prieplaukos registracijos galiojimą;
2) buvo sustabdytas vidaus vandenų uosto ar prieplaukos registracijos galiojimas ir per vienus metus nuo registracijos galiojimo sustabdymo dėl šio straipsnio 11, 23 ar 25 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimo dienos pažeidžiami šio straipsnio 11, 23 ar 25 dalyse nustatyti reikalavimai;
3) per nustatytą terminą nepašalinami pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas vidaus vandenų uosto ar prieplaukos registracijos galiojimas;
4) vidaus vandenų uostas ar prieplauka, kurių registracijos galiojimas buvo sustabdytas ir kuriuose nepašalinti pažeidimai, dėl kurių jų registracijos galiojimas buvo sustabdytas, yra toliau eksploatuojami;
5) vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojas likviduojamas arba miršta, o jo teisės ir pareigos nebuvo perimtos. 34. Panaikinusi vidaus vandenų uosto ar prieplaukos registracijos galiojimą, išskyrus šio straipsnio 33 dalies 4 punkte nurodytus atvejus, Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas apie tai praneša vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojui. 35.
35Jeigu prieplauka po rekonstrukcijos atitinka vidaus vandenų uosto reikalavimus,
nurodytus šio straipsnio 23 dalyje, prieplaukos valdytojo prašymu šio straipsnyje nustatyta tvarka ji įrašoma į Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ir išbraukiama iš Įregistruotų prieplaukų sąrašo. 36. Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės institucijos, vidaus vandenų uosto ar prieplaukos steigėjas (valdytojas) šiame straipsnyje nurodytus pranešimus ir dokumentus teikia tiesiogiai, per atstumą ar elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą. 37. Vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojas privalo:
1) pranešti Lietuvos saugios laivybos administracijai ar savivaldybės vykdomajai institucijai apie pasikeitusius duomenis, susijusius su vidaus vandenų uosto ar prieplaukos paskirtimi, vidaus vandenų uosto ar prieplaukos techniniais parametrais, arba pasikeitusius jų duomenis (jeigu asmuo yra juridinis, jo pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinę ir adresą korespondencijai; jeigu asmuo yra fizinis, jo vardą, pavardę, adresą korespondencijai) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokių duomenų pasikeitimo momento;
2) laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų registravimą ir juose vykdomą veiklą. 38. Įregistruotų vidaus vandenų uostų ar prieplaukų planinius ir neplaninius veiklos patikrinimus atlieka Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos ar savivaldybės tarybos patvirtintas įregistruotų vidaus vandenų uostų ar prieplaukų planinių ir neplaninių veiklos patikrinimų taisykles.“
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,14 straipsnis.
Vidaus vandenų transporto priemonių sąvoka Vidaus vandenų transporto priemonės – vidaus vandenų, žvejybos, mažieji, pramoginiai, sportiniai, tradiciniai ir asmeniniai laivai, plūduriuojantys įrenginiai bei plūduriuojančios priemonės, eksploatuojantys arba aptarnaujantys vandenų kelius.“
1Papildyti 15 straipsnį nauja 7 dalimi:
,,7. Tradicinis laivas – susisiekimo ministro nustatyta tvarka pripažintas bet koks istorinis laivas ir tokio laivo tiksli kopija, įskaitant ir tuos laivus, kurie sukurti tradiciniams upeivystės įgūdžiams skatinti ir supažindinti su kultūros paveldu. Toks laivas eksploatuojamas tradiciniais (įprastiniais) upeivystės principais ir būdais.“
dalis laikyti atitinkamai 8 ir 9 dalimis. 8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, susisiekimo ministras ir savivaldybių tarybos iki 2015 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti leidimai verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais, vidaus vandenų uostų ir prieplaukų įregistravimas ir įtraukimas į Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ar Įregistruotų prieplaukų sąrašą laikomi galiojančiais pagal šį įstatymą. 4. Prašymai dėl leidimų verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais, vidaus vandenų uostų ir prieplaukų įregistravimo, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projektas Projekto lyginamasis variantas
2015 m. __ d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vidaus vandenų transporto priemonės, uostų ir
prieplaukų pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų padaliniams, užsienio valstybėms.“
pakeitimas Pakeisti 4¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4¹ straipsnis. Krovinių vežimo krovininiais
vidaus vandenų laivais, kurių dedveitas didesnis kaip 200 tonų esant didžiausiajai grimzlei, Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais tvarka
didesnis kaip 200 tonų esant didžiausiajai grimzlei, Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais turi teisę Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat Lietuvos Respublikoje veikiantys kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniai, turintys leidimą verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais (toliau – leidimas). 2.
didesnis kaip 200 tonų esant didžiausiajai grimzlei, Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais turi teisę kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniai, turintys šios valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą dokumentą, suteikiantį teisę vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais tarptautiniais vidaus vandenų keliais (toliau – vežėjo dokumentas). 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimai netaikomi vežant krovinius keleiviniais ir krovininiais keltais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti subjektai, siekiantys verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais, privalo atitikti šiuos reikalavimus:
1) užtikrinti, kad laivai, kuriais ketinama vežti krovinius, atitiktų Lietuvos Respublikos ir tarptautinių teisės aktų nustatytus reikalavimus, ir turėti tai patvirtinančius dokumentus;
2) turėti atitinkamus padalinius (specialistus), kurie galėtų organizuoti krovinių vežimą laivais ir užtikrinti saugų laivų eksploatavimą ir apsaugą, arba sudaryti sutartį su kitu subjektu, kuris turi nurodytus padalinius (specialistus) ir sutinka organizuoti krovinių vežimą laivais bei užtikrinti saugų laivų eksploatavimą ir apsaugą;
3) laivų, kuriais ketinama vežti krovinius, įgulos turi būti sudarytos iš vidaus vandenų transporto specialistų, turinčių galiojančius dokumentus, patvirtinančius vidaus vandenų transporto specialistų įgytą kvalifikaciją ir teisę eiti atitinkamas pareigas laive. 5. Leidimus išduoda Lietuvos saugios laivybos administracija. 6.
leidimą, Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatyta tvarka pateikia Lietuvos saugios laivybos administracijai tiesiogiai, registruotu laišku ar elektroninėmis priemonėmis (kreipdamiesi tiesiogiai arba į Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą) prašymą ir kitus reikalaujamus dokumentus, patvirtinančius atitiktį šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams. 7. Lietuvos saugios laivybos administracija, gavusi dokumentus, kurių reikia leidimui gauti, per 5 darbo dienas juos patikrina. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi dokumentai, dokumentuose yra netikslių ar klaidingų duomenų, Lietuvos saugios laivybos administracija nustato 5 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti. Laikas, per kurį pareiškėjas pateikia trūkstamus dokumentus ir (ar) duomenis, į sprendimo išduoti leidimą priėmimo laiką neįskaitomas. Kai Lietuvos saugios laivybos administracija gauna visus reikalaujamus dokumentus ir duomenis, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatyta tvarka sudaroma komisija, kuri per 10 darbo dienų patikrina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų, taip pat Lietuvos Respublikoje veikiančių kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų padalinių atitiktį šio straipsnio 4 dalyje išdėstytiems reikalavimams ir surašo esamos būklės patikrinimo aktą. Nustačiusi, kad Lietuvos Respublikos fizinis ar juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje veikiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys atitinka šio straipsnio 4 dalyje išdėstytus reikalavimus, Lietuvos saugios laivybos administracija per 3 darbo dienas išduoda jam leidimą. 8.
8Leidimas neišduodamas, jeigu:
1) Lietuvos Respublikos fizinis ar juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje veikiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų;
2) pateikiami ne visi pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatytą tvarką reikalaujami dokumentai ir Lietuvos Respublikos fizinis ar juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje veikiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys per Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatytą terminą nepateikė papildomų dokumentų ir informacijos, kurių reikia leidimui išduoti;
3) pateikti dokumentai užpildyti neteisingai arba nurodyti klaidingi duomenys ir jie neištaisomi per Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatytą terminą. 9. Priėmus sprendimą neišduoti leidimo, apie tai per 3 darbo dienas pranešama pareiškėjui, nurodant atsisakymo išduoti leidimą priežastis. 10. Jeigu išdavus leidimą paaiškėja, kad leidimui gauti buvo pateikti netikslūs, klaidingi duomenys, Lietuvos saugios laivybos administracija nustato
duomenis, ir įspėja jį, kad jeigu per nustatytą terminą nebus patikslinti pateikti duomenys, leidimo galiojimas bus sustabdytas. 11. Lietuvos saugios laivybos administracija turi teisę sustabdyti leidimo galiojimą, jeigu:
1) leidimo turėtojas per nustatytą laiką nepatikslino pateiktų netikslių, klaidingų duomenų;
2) paaiškėjo, kad leidimo turėtojas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. 12. Lietuvos saugios laivybos administracija turi teisę sustabdyti vežėjo dokumento galiojimą, jeigu paaiškėja, kad vežėjo dokumento turėtojas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. 13.
saugios laivybos administracija per 3 darbo dienas apie tai praneša leidimo arba vežėjo dokumento turėtojui, informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės kompetentingą instituciją, išdavusią vežėjo dokumentą, ir:
1) nustato 5 darbo dienų terminą (šis terminas gali būti pratęstas, jeigu leidimo turėtojas pateikia motyvuotą prašymą), per kurį leidimo turėtojas privalo patikslinti pateiktus duomenis;
2) nustato 5 darbo dienų terminą (šis terminas gali būti pratęstas, jeigu leidimo arba vežėjo dokumento turėtojas pateikia motyvuotą prašymą), per kurį leidimo arba vežėjo dokumento turėtojas turi pašalinti trūkumus ir užtikrinti atitiktį šio straipsnio 4 dalyje išdėstytiems reikalavimams. 14. Patikslinęs pateiktus duomenis, pašalinęs trūkumus ir užtikrinęs atitiktį šio straipsnio 4 dalyje išdėstytiems reikalavimams, leidimo arba vežėjo dokumento turėtojas apie tai informuoja Lietuvos saugios laivybos administraciją, kuri per 3 darbo dienas po šios informacijos patikrinimo priima sprendimą panaikinti leidimo arba vežėjo dokumento galiojimo sustabdymą. 15.
galiojimą, jeigu:
1) leidimo turėtojas nutraukia krovinių vežimo krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais veiklą ir Lietuvos saugios laivybos administracijai pateikia prašymą panaikinti leidimo galiojimą;
2) miršta fizinis ar likviduojamas juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje veikiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, kuris verčiasi krovinių vežimo krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais veikla;
3) Lietuvos Respublikos fizinis ar juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje veikiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, kurio leidimo galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą terminą nepašalino trūkumų, neužtikrino atitikties šio straipsnio 4 dalyje išdėstytiems reikalavimams ir apie tai neinformavo Lietuvos saugios laivybos administracijos;
4) buvo sustabdytas leidimo galiojimas ir per vienus metus antrą kartą paaiškėjo, kad leidimo turėtojas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. 16. Apie leidimo galiojimo panaikinimą ir jo priežastis Lietuvos saugios laivybos administracija Lietuvos Respublikos fiziniam ar juridiniam asmeniui arba Lietuvos Respublikoje veikiančiam kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniui praneša per 3 darbo dienas nuo sprendimo panaikinti leidimo galiojimą priėmimo. 17. Panaikinus leidimo galiojimą dėl šio straipsnio 15 dalies 4 punkte nurodytos priežasties, naujas leidimas gali būti išduotas ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo panaikinti leidimo galiojimą priėmimo dienos. 18.
leidimo galiojimą Lietuvos Respublikos fiziniam ar juridiniam asmeniui, Lietuvos Respublikoje veikiančiam Europos Sąjungos ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniui, Europos Sąjungos ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės fiziniam ar juridiniam asmeniui, juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniui draudžiama vykdyti krovinių vežimo krovininiais vidaus vandenų laivais veiklą. 19. Lietuvos saugios laivybos administracija, išdavusi leidimą, sustabdžiusi leidimo galiojimą, panaikinusi leidimo galiojimo sustabdymą ar panaikinusi leidimo galiojimą, per 3 darbo dienas apie tai skelbia savo interneto svetainėje. Skelbime nurodomi šie duomenys:
1) fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo metai arba juridinio asmens, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinio pavadinimas, kodas ir buveinė;
2) leidimo numeris;
3) leidimo išdavimo data, leidimo galiojimo sustabdymo data, leidimo galiojimo sustabdymo panaikinimo data, leidimo galiojimo panaikinimo data. 1. Vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, kurių dedveitas didesnis kaip 200 tonų esant didžiausiajai grimzlei, Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais turi teisę Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat Lietuvos Respublikoje veikiantys kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniai, turintys licenciją verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais (toliau šiame straipsnyje – licencija). 2.
didesnis kaip 200 tonų esant didžiausiajai grimzlei, Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais turi teisę kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniai, turintys šios valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą dokumentą, suteikiantį teisę vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais tarptautiniais vidaus vandenų keliais (toliau – vežėjo dokumentas). 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimai netaikomi vežant krovinius keleiviniais ir krovininiais keltais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti subjektai, siekiantys verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais, privalo atitikti šiuos reikalavimus:
1) užtikrinti, kad laivai, kuriais ketinama vežti krovinius, atitiktų Lietuvos Respublikos ir tarptautinių teisės aktų nustatytus reikalavimus, ir turėti tai patvirtinančius dokumentus;
2) turėti atitinkamus padalinius (specialistus), kurie galėtų organizuoti krovinių vežimą laivais ir užtikrinti saugų laivų eksploatavimą ir apsaugą, arba sudaryti sutartį su kitu subjektu, kuris turi nurodytus padalinius (specialistus) ir sutinka organizuoti krovinių vežimą laivais ir užtikrinti saugų laivų eksploatavimą ir apsaugą;
3) laivų, kuriais ketinama vežti krovinius, įgulos turi būti sudarytos iš vidaus vandenų transporto specialistų, turinčių galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama vidaus vandenų transporto specialistų įgyta kvalifikacija ir teisė eiti atitinkamas pareigas laive. 5.
dalyje nurodytus subjektus į subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašą, įspėja apie licencijos galiojimo sustabdymą, sustabdo licencijos galiojimą, panaikina licencijos galiojimo sustabdymą ir išbraukia šio straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus iš Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo. 6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, siekiantys vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais, prašymą ir kitus dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams, pateikia per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į Lietuvos saugios laivybos administraciją. 7. Lietuvos saugios laivybos administracija šiame straipsnyje nurodytus pranešimus teikia tiesiogiai, per atstumą ar elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą. 8. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, pateikę šio straipsnio 6 dalyje nurodytus prašymą ir dokumentus, yra įrašomi į Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašą, kuriame pateikiama šio straipsnio 19 dalyje nurodyta informacija, kitą dieną nuo prašymo ir dokumentų pateikimo dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu prašymo ir dokumentų pateikimo diena. 9. Lietuvos saugios laivybos administracija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodyto subjekto, siekiančio gauti licenciją, prašymą ir dokumentus, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas patikrina gautą prašymą ir dokumentus.
Nustačiusi, kad licencijos turėtojo pranešime pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, bet šie neatitikimai yra mažareikšmiai, Lietuvos saugios laivybos administracija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, įspėja licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą gavimo terminą, per kurį turi būti pateikti trūkstami dokumentai ir (ar) patikslinti pateikti duomenys. 10. Lietuvos saugios laivybos administracija sustabdo licencijos galiojimą, jeigu:
1) licencijos turėtojas pagal šio straipsnio 9 dalį per įspėjime apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą nustatytą terminą nepateikė trūkstamų dokumentų ir (ar) nepatikslino pateiktų netikslių, klaidingų duomenų;
2) paaiškėja, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai licencijai gauti pateikė melagingus duomenis;
3) licencijos turėtojas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų;
4) licencijos turėtojas pateikia prašymą Lietuvos saugios laivybos administracijai sustabdyti licencijos galiojimą. 11. Lietuvos saugios laivybos administracija uždraudžia vežėjo dokumento turėtojui vežti krovinius Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais, jeigu paaiškėja, kad vežėjo dokumento turėtojas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. 12.
punkte nustatytą atvejį, galiojimą arba uždraudusi vežėjo dokumento turėtojui vežti krovinius Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais, Lietuvos saugios laivybos administracija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas apie tai praneša licencijos arba vežėjo dokumento turėtojui, informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės kompetentingą instituciją, išdavusią vežėjo dokumentą, ir:
1) nustato 5 darbo dienų nuo pranešimo apie licencijos galiojimo sustabdymą gavimo terminą (šis terminas gali būti pratęstas iki 30 darbo dienų motyvuotu licencijos turėtojo prašymu), per kurį licencijos turėtojas privalo pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) patikslinti pateiktus netikslius ar klaidingus duomenis;
2) nustato 5 darbo dienų nuo pranešimo apie licencijos galiojimo sustabdymą arba draudimą vežėjo dokumento turėtojui vežti krovinius Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais gavimo terminą (šis terminas gali būti pratęstas iki 30 darbo dienų motyvuotu leidimo turėtojo ar vežėjo dokumento turėtojo prašymu), per kurį licencijos arba vežėjo dokumento turėtojas turi užtikrinti atitiktį šio straipsnio 4 dalyje nurodytiems reikalavimams. 13.
(ar) patikslintus dokumentus ir (ar) užtikrinus atitiktį šio straipsnio 4 dalyje išdėstytiems reikalavimams, Lietuvos saugios laivybos administracija nedelsdama bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos patikrina duomenis ir (ar) atitiktį šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams ir nustačiusi, kad pateikti visi dokumentai, duomenys patikslinti ir (ar) užtikrinta atitiktis šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams, panaikina licencijos galiojimo sustabdymą ar draudimą vežėjo dokumento turėtojui vežti krovinius Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais bei ir apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas praneša licencijos ar vežėjo dokumento turėtojui. 14. Lietuvos saugios laivybos administracija išbraukia licencijos turėtojus iš Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo ir apie tai paskelbia šio straipsnio 19 dalyje nurodyta tvarka, jeigu:
1) licencijos turėtojas Lietuvos saugios laivybos administracijai pateikia prašymą išbraukti iš Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo;
2) licencijos turėtojas miršta, o jo teisių ir pareigų neperima įpėdiniai, likviduojamas ar nutraukia savo veiklą;
3) licencijos turėtojas, kurio licencijos galiojimas buvo sustabdytas pagal šio straipsnio 10 dalies 1 ir (ar) 2 punktus (–ą), per nustatytą terminą nepateikė trūkstamų, nepatikslino netikslių, klaidingų duomenų ir (ar) neatitiko šio straipsnio 4 dalyje išdėstytų reikalavimų;
4) buvo sustabdytas licencijos galiojimas ir per vienus metus nuo sprendimo dėl licencijos galiojimo sustabdymo priėmimo dienos antrą kartą paaiškėjo, kad licencijos turėtojas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. 15.
vandenų laivais, sąrašo ir jo priežastis Lietuvos saugios laivybos administracija licencijos turėtojui praneša nedelsdama, bet ne vėliau kaip per
krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo priėmimo dienos. 16. Vežėjo dokumento galiojimą sustabdo ar panaikina tik jį išdavusi kompetentinga institucija. 17. Licencijos turėtoją išbraukus iš Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo dėl šio straipsnio 14 dalies 4 punkte nurodytos priežasties, subjektas naujai įrašomas į Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašą ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo išbraukti iš Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo priėmimo dienos. 18. Licencijos ar vežėjo dokumento turėtojui, gavusiam pranešimą apie licencijos galiojimo sustabdymą ar išbraukimą iš Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo ar draudimą vežti krovinius Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais draudžiama vykdyti krovinių vežimo krovininiais vidaus vandenų laivais veiklą. 19. Lietuvos saugios laivybos administracija, įrašiusi licencijos turėtoją į Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašą, sustabdžiusi licencijos galiojimą, panaikinusi licencijos galiojimo sustabdymą ar išbraukusi iš Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo, per 2 darbo dienas apie tai paskelbia savo interneto svetainėje.
Skelbime nurodomi šie duomenys:
1) fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo metai arba juridinio asmens, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinio pavadinimas, kodas ir buveinė;
2) licencijos numeris;
3) įrašymo į Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašą data, licencijos galiojimo sustabdymo data, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo data, išbraukimo iš Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo data. 20. Licencijos ar vežėjo dokumento turėtojas savo veikloje privalo:
1) laikytis Lietuvos Respublikos ir tarptautinių teisės aktų, reglamentuojančių vykdomą veiklą, reikalavimų;
2) pranešti Lietuvos saugios laivybos administracijai apie pasikeitusius jo duomenis (jeigu asmuo yra juridinis, jo pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinę ir adresą korespondencijai; jeigu asmuo yra fizinis, jo vardą, pavardę, adresą korespondencijai) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokių duomenų pasikeitimo momento. 21. Licencijos ir vežėjo dokumentų turėtojų planinių ir neplaninių veiklos patikrinimų taisykles tvirtina ir šiuos patikrinimus atlieka Lietuvos saugios laivybos administracija.“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Vidaus vandenų kelių naudotojai
asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, kurie verčiasi besiverčiantys laivyba šiuose keliuose. 2.
fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, kurie, suderinę su vidaus vandenų kelių valdytojais, nepažeisdami laivybos taisyklių, naudoja vidaus vandenis hidrotechnikai, žvejybai, sportui, poilsiui bei ir kitoms reikmėms.“
Pakeisti 9 straipsnio pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „Fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, kuriems priklauso hidroelektrinės, užtvankos ir kiti hidrotechnikos statiniai vidaus vandenų keliuose, nustatyta tvarka privalo:“. 5 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos
teritorija su joje esančiais pastatais ir įrenginiais, skirta laivams įplaukti, stovėti, juos remontuoti, iškrauti, pakrauti ir išplaukti. 2. Prieplauka - stacionari arba plaukiojanti (debarkaderis) laivų priplaukimo, stovėjimo, pakrovimo, iškrovimo, išplaukimo vieta, neturinti visų uostui būdingų požymių, išvardytų šio straipsnio 1 dalyje. 3. Krantinė – nustatyto ilgio, pločio ir leistinų apkrovų hidrotechninis įrenginys, skirtas laivams švartuoti ir krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti. 4. Uostai ir prieplaukos pagal atitinkamų darbų pobūdį yra keleiviniai, krovininiai, mišrieji, žvejybiniai bei pramoginių laivų. Uostų ir prieplaukų pastatai, statiniai ir įrenginiai turi atitikti nustatytus techninius ir aplinkos apsaugos reikalavimus, užtikrinti keleivių, krovinių, bagažo ir pašto saugumą, greitą ir patogų krovinių pakrovimą bei iškrovimą. 5. Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos gali būti valstybės, savivaldybių ir privatūs, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinį parką, kuriame uostai ir prieplaukos gali būti tik valstybės arba savivaldybių nuosavybė.
Valstybės vidaus vandenų ir Kuršių marių akvatorijos, patenkančios į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas, uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas ir plotus nustato Vyriausybė Susisiekimo ministerijos teikimu; savivaldybės vidaus vandenų uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas ir plotus – savivaldybės taryba; privačių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas ir plotus – steigėjas, suderinęs su savivaldybe. Vidaus vandenų uostus ir prieplaukas steigiant saugomose teritorijose, uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribos ir plotai turi būti suderinti su saugomos teritorijos administracija. 6. Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos, naudojami keleiviams įlaipinti ir išlaipinti bei kroviniams pakrauti ir iškrauti, steigiami ir registruojami Vyriausybės nustatyta tvarka. Nekomercinės mažųjų, pramoginių arba sportinių laivų prieplaukos steigiamos ir registruojamos Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatyta tvarka. 7. Lietuvos saugios laivybos administracija atlieka laivybos vidaus vandenų uostuose ir prieplaukose valstybinę kontrolę. 8. Vidaus vandenų uostų kapitonus steigėjo teikimu tvirtina Lietuvos saugios laivybos administracija. 9. Tarptautinio vidaus vandenų uosto statusą Susisiekimo ministerijos teikimu suteikia Vyriausybė. 10. Visų nuosavybės formų vidaus vandenų uostų ir prieplaukų savininkai privalo užtikrinti visų vežėjų vienodas teises įplaukti į uostus ir prieplaukas, naudotis uostų ir prieplaukų krantinėmis ir kitais įrenginiais kroviniams pakrauti ir iškrauti, įlaipinti ir išlaipinti keleivius, naudotis juose visomis logistinėmis vidaus vandenų transporto paslaugomis, mokant su tuo susijusius mokesčius ir rinkliavas. 1.
hidrotechninis įrenginys laivams švartuoti ir kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti. 2. Komercinė prieplauka – prieplauka, naudojama siekiant gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. 3. Nekomercinė prieplauka – prieplauka, naudojama asmeniniais ar nekomerciniais tikslais mažiesiems, pramoginiams, sportiniams, tradiciniams ir asmeniniams laivams. 4. Plūduriuojančioji prieplauka – prie kranto stovintis nesavaeigis laivas arba specialiai pastatytas plūduriuojantis įrenginys, skirti vidaus vandenų transporto priemonėms saugiai priplaukti, stovėti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti. 5. Prieplauka – dalį uosto požymių turinti vieta su stacionariais arba plūduriuojančiais įrenginiais, skirta laivams priplaukti, stovėti, išplaukti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti. 6. Stacionarioji prieplauka – prie kranto įrengtas stacionarus hidrotechninis statinys su viena ar keliomis krantinėmis, skirtas vidaus vandenų transporto priemonėms saugiai priplaukti, stovėti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti. 7. Vidaus vandenų uostas – vidaus vandenų uosto akvatorija ir jo teritorija su joje esančiomis krantinėmis, kurių ilgis trigubai didesnis už leidžiamo įplaukti ar išplaukti didžiausio laivo ilgį, aikštelėmis kroviniams sandėliuoti, statiniais, įrenginiais ir vidaus vandenų uosto veiklą užtikrinančia infrastruktūra, skirta laivams įplaukti, stovėti, remontuoti ir išplaukti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti. 8. Vidaus vandenų uosto ar prieplaukos akvatorija – vidaus vandenų uostui ar prieplaukai įrengti skirtas vidaus vandenų plotas, kuriame turi būti užtikrinamas saugus laivų plaukiojimas. 9. Vidaus vandenų uosto ar stacionariosios prieplaukos teritorija – žemės plotas, reikalingas vidaus vandenų uosto ar stacionariosios prieplaukos statybai ir jų tolesnei veiklai užtikrinti. 10.
10Vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojas – vidaus vandenų uosto ar prieplaukos savininkas arba asmuo, kuris kitu
teisėtu pagrindu valdo vidaus vandenų uostą ar prieplauką. 11. Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos gali būti keleiviniai, krovininiai, mišrieji, žvejybiniai ir pramoginių laivų. Vidaus vandenų uostų ir prieplaukų pastatai, statiniai ir įrenginiai turi atitikti nustatytus techninius ir aplinkos apsaugos reikalavimus, nurodytus statybą ir aplinkosaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, užtikrinti keleivių, krovinių, bagažo ir pašto saugumą, patogų krovinių krovimą, saugų keleivių įlaipinimą ar išlaipinimą. 12. Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos gali būti valstybės, savivaldybių ir privatūs, išskyrus Kuršių nerijos nacionaliniame parke esančius vidaus vandenų uostus ir prieplaukas, kurie gali būti tik valstybės arba savivaldybių nuosavybė. 13. Vidaus vandenų uostus ir prieplaukas gali steigti fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai (toliau – steigėjas). 14. Vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų teritorijos ribas ir plotus nustato:
1) Vyriausybė – visų valstybės vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų bei savivaldybių vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų, patenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas;
2) savivaldybės taryba – savivaldybių vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų, nepatenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas;
3) steigėjas, suderinęs su savivaldybės institucijomis savivaldybės tarybos nustatyta tvarka,– privačių vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų. 15. Plūduriuojančiųjų prieplaukų tvirtinimo prie kranto juostos ar krantinės vietą ir kranto juostos ar krantinės naudojimo tvarką nustato kranto juostos ar krantinės savininkas (valdytojas). 16.
nustato:
1) Vyriausybė – visų valstybės vidaus vandenų uostų ir prieplaukų bei savivaldybių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų, patenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas;
2) savivaldybės taryba – savivaldybių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų, nepatenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas;
3) steigėjas, suderinęs su savivaldybės institucijomis savivaldybės tarybos nustatyta tvarka,– privačių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų. 17. Vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų teritorijos, vidaus vandenų uostų ir prieplaukų akvatorijos turi būti numatytos teritorijų planavimo dokumentuose, parengtuose Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. 18. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama naudoti vidaus vandenų uostus ar komercines prieplaukas, kurie nėra įregistruoti ir įtraukti į Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ar Įregistruotų prieplaukų sąrašą. 19. Tarptautinio vidaus vandenų uosto statusą Susisiekimo ministerijos teikimu suteikia Vyriausybė. 20. Tarptautinio vidaus vandenų uosto statusas suteikiamas vidaus vandenų uostui, kuriame bus vykdoma tarptautinė laivyba. 21. Vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų valdytojai privalo užtikrinti visų vežėjų vienodas teises įplaukti į vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas, naudotis vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų krantinėmis ir kitais įrenginiais kroviniams pakrauti ir iškrauti, keleiviams įlaipinti ir išlaipinti, visomis logistinėmis vidaus vandenų transporto paslaugomis, mokant su tuo susijusius mokesčius ir rinkliavas. Vežėjas įplaukimo į vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką, naudojimosi vidaus vandenų uostu ar komercine prieplauka ir jų įrenginiais sąlygas derina su vidaus vandenų uosto ir komercinės prieplaukos valdytoju. 22.
22Vidaus vandenų uoste turi būti:
1) nustatyta teritorija ir akvatorija;
2) įrengtos krantinės, kurių ilgis trigubai didesnis už leidžiamo įplaukti (išplaukti) didžiausio laivo ilgį, prie kurių gali saugiai stovėti vidaus vandenų transporto priemonės ir kuriose galima krauti krovinius, įlaipinti ar išlaipinti keleivius; keleiviniame ar mišriajame vidaus vandenų uoste turi būti papildomai įrengtos keleivių poilsio, bagažo saugojimo patalpos ir bilietų kasos;
3) toks vidaus vandenų uosto akvatorijos ir įplaukos kanalo gylis, kad būtų galima užtikrinti saugų vidaus vandenų transporto priemonių įplaukimą į uostą, išplaukimą iš jo ir manevravimą jame;
4) navigacijos priemonės, užtikrinančios saugų vidaus vandenų transporto priemonių įplaukimą į uostą ir išplaukimą iš jo;
5) radijo ryšio įrenginiai, telekomunikacijų galiniai įrenginiai arba judriojo ryšio priemonės;
6) avarinių ir gelbėjimo darbų atlikimo, taršos židinių likvidavimo priemonės arba su atitinkamomis apskrities, kurioje yra vidaus vandenų uostas, tarnybomis sudaryta avarinių ir gelbėjimo darbų ir išsiliejusių teršalų surinkimo sutartis;
7) priėmimo įrenginiai, kad nedelsiant ir be apribojimo iš laivų būtų priimamos laivuose susidarančios atliekos ir krovinių likučiai;
8) Lietuvos saugios laivybos administracijos patvirtintas vidaus vandenų uosto kapitonas;
9) gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos priešgaisrinės priemonės. 23. Laivybos vidaus vandenų uostų akvatorijose kontrolę atlieka ir saugą vidaus vandenų uoste užtikrina vidaus vandenų uosto kapitonas. 24.
24Komercinėje prieplaukoje turi būti:
1) nustatyta teritorija (stacionariojoje prieplaukoje) ar nustatyta tvirtinimo prie kranto juostos ar krantinės vieta ir naudojimosi kranto juosta ar krantine tvarka (plūduriuojančiojoje prieplaukoje) ir akvatorija;
2) įrengta krantinė, prie kurios gali saugiai stovėti vidaus vandenų transporto priemonės ir kurioje galima krauti krovinius, įlaipinti ar išlaipinti keleivius;
3) toks prieplaukos akvatorijos gylis ir gylis prie krantinės, kad būtų galima užtikrinti saugų vidaus vandenų transporto priemonių priplaukimą ir manevravimą prie krantinės;
4) ryšio priemonės;
5) prieplaukos valdytojo paskirti specialistai, galintys užtikrinti prieplaukos veiklą, saugią laivybą prieplaukoje ir jos prieigose, darbų saugą ir krovinių saugumą;
6) gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos priešgaisrinės priemonės. 25. Vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas registruoja ir į Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ar Įregistruotų komercinių prieplaukų sąrašą įtraukia:
1) Lietuvos saugios laivybos administracija – valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose steigiamus vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) savivaldybės vykdomoji institucija – vietinės reikšmės vidaus vandenų keliuose ir kituose vandens telkiniuose steigiamus vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 26. Steigėjas, pageidaujantis įregistruoti vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka pateikia Lietuvos saugios laivybos administracijai arba savivaldybės vykdomajai institucijai prašymą ir kitus dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 22 ar 24 dalyje nustatytiems reikalavimams. 27.
27Steigėjui pateikus šio straipsnio 26 dalyje nurodytus dokumentus,
nuo prašymo ir atitinkamų dokumentų pateikimo dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena vėlesnė nei prašymo pateikimo diena, vidaus vandenų uostas (komercinė prieplauka) įrašomas (įrašoma) į Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ar Įregistruotų komercinių prieplaukų sąrašą. 28. Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi steigėjo prašymą ir dokumentus įregistruoti vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, juos patikrina. Paaiškėjus, kad vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojo pateiktame pranešime pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingus duomenys, bet šie neatitikimai yra mažareikšmiai, Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, įspėja valdytoją apie galimą vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos registracijos galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 15 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą registracijos galiojimo sustabdymą gavimo terminą, per kurį turi būti pateikti trūkstami dokumentai, patikslinti netikslūs ir (ar) klaidingi duomenys. Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi trūkstamus ir (ar) patikslintus dokumentus ir duomenis, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, nuo dokumentų ir duomenų gavimo dienos patikrina pateiktus dokumentus ir duomenis apie vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką ir nustačiusi, kad pateikti trūkstami dokumentai, patikslinti netikslūs ir (ar) klaidingi duomenys, panaikina įspėjimą apie galimą registracijos galiojimo sustabdymą ir apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, praneša vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojui. 29.
galiojimas sustabdomas Lietuvos saugios laivybos administracijos ar savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu, jeigu:
1) paaiškėja, kad vidaus vandenų uostui ar komercinei prieplaukai įsteigti buvo pateikti ne visi dokumentai, netikslūs ir (ar) klaidingi duomenys ir vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojas per įspėjime apie galimą registracijos galiojimo sustabdymą nustatytą terminą nepateikė trūkstamų dokumentų ir (ar) nepatikslino pateiktų netikslių, klaidingų duomenų;
2) paaiškėja, kad vidaus vandenų uostui ar komercinei prieplaukai įsteigti buvo pateikti melagingi duomenys;
3) vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojas pažeidžia šio straipsnio 11, 22 ar 24 dalyje nustatytus reikalavimus;
4) vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojas pateikia prašymą sustabdyti uosto ar komercinės prieplaukos registracijos galiojimą. 30. Sustabdžiusi vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos registracijos galiojimą, Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas praneša apie tai vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojui ir nurodo pašalinti pažeidimus per 30 darbo dienų nuo pranešimo apie vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos registracijos galiojimo sustabdymą gavimo. Terminas pažeidimams pašalinti gali būti pratęstas iki 6 mėnesių motyvuotu vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojo prašymu. 31.
pažeidimus ir pateikus Lietuvos saugios laivybos administracijai ar savivaldybės vykdomajai institucijai tai pagrindžiančią informaciją, Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos patikrina pateiktą informaciją ir nustačiusios, kad pažeidimai buvo pašalinti, panaikina registracijos galiojimo sustabdymą bei apie tai nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, praneša vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojui. 32. Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija išbraukia vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką iš Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašo ar Įregistruotų komercinių prieplaukų sąrašo, jeigu:
1) vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojas pateikia prašymą išbraukti vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką iš Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašo ar Įregistruotų komercinių prieplaukų sąrašo;
2) buvo sustabdytas vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos registracijos galiojimas ir per vienus metus nuo sprendimo dėl registracijos galiojimo sustabdymo priėmimo dienos dėl šio straipsnio 11, 22 ar 24 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimo dienos pažeidžiami šio straipsnio 11, 22 ar 24 dalyje nustatyti reikalavimai;
3) per nustatytą terminą nepašalinami pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos registracijos galiojimas;
4) vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojas likviduojamas arba miršta, o jo teisės ir pareigos nebuvo perimtos. 33.
Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašo ar Įregistruotų komercinių prieplaukų sąrašo, išskyrus šio straipsnio 32 dalies 4 punkte nurodytus atvejus, Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, apie tai praneša vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojui. 34. Jeigu komercinė prieplauka po rekonstrukcijos atitinka vidaus vandenų uosto reikalavimus, nurodytus šio straipsnio 22 dalyje, komercinės prieplaukos valdytojo prašymu šiame straipsnyje nustatyta tvarka ji įrašoma į Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ir išbraukiama iš Įregistruotų komercinių prieplaukų sąrašo. 35. Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės institucijos, vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos steigėjas (valdytojas) šiame straipsnyje nurodytus pranešimus ir dokumentus teikia tiesiogiai, per atstumą ar elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą. 36. Vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojas privalo:
1) pranešti Lietuvos saugios laivybos administracijai ar savivaldybės vykdomajai institucijai apie pasikeitusius duomenis, susijusius su vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos paskirtimi, vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos techniniais parametrais, arba pasikeitusius jų duomenis (jeigu asmuo yra juridinis, jo pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinę ir adresą korespondencijai; jeigu asmuo yra fizinis, jo vardą, pavardę, adresą korespondencijai) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokių duomenų pasikeitimo momento;
2) laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų registravimą ir juose vykdomą veiklą. 37.
ir neplaninius veiklos patikrinimus atlieka Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos ar savivaldybės tarybos patvirtintas Įregistruotų vidaus vandenų uostų ar komercinių prieplaukų planinių ir neplaninių veiklos patikrinimų taisykles.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių sąvoka Vidaus vandenų transporto priemonės – vidaus vandenų, žvejybos, mažieji, pramoginiai, sportiniai, tradiciniai ir asmeniniai laivai, plūduriuojantys įrenginiai bei plūduriuojančios priemonės, eksploatuojantys arba aptarnaujantys vandenų kelius.“
1Papildyti 15 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Tradicinis laivas – kultūros ministro ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka
pripažintas bet koks istorinis laivas ir tokio laivo tiksli kopija, įskaitant ir tuos laivus, kurie sukurti tradiciniams upeivystės įgūdžiams skatinti ir supažindinti su kultūros paveldu. Toks laivas eksploatuojamas tradiciniais (įprastiniais) upeivystės principais ir būdais.“
ir 8 dalis laikyti atitinkamai 8 ir 9 dalimis. „7. 8. Plūduriuojantis įrenginys – plaukiojantis įrenginys, turintis mechaninę įrangą ir skirtas darbui vidaus vandenų keliuose ir uostuose (žemkasė, žemsiurbė, dokas, plaukiojantis kranas ir kiti). 8. 9. Plūduriuojanti priemonė – nesavaeigis (nepaisant turimos įrangos, skirtos priemonės stovėjimo vietai pakeisti) plūduriuojantis statinys (angaras, debarkaderis, mažųjų, pramoginių, sportinių ir asmeninių laivų stovėjimo įrenginys, vasarnamis, restoranas, valgykla, viešbutis, turistinis plaustas, maudykla ir kiti).“
d. 2.
bei savivaldybių tarybos iki 2015 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti leidimai verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais, vidaus vandenų uostų ir prieplaukų įregistravimas ir įtraukimas į Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ar Įregistruotų komercinių prieplaukų sąrašą laikomi galiojančiais pagal šį įstatymą. 4. Prašymai dėl leidimų verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais, vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų įregistravimo, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
tikslai ir uždaviniai Siekiant įvertinti ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamas nuostatas, kad įstatymų normose būtų nustatomos bendro pobūdžio taisyklės, o įgyvendinamuosiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus galima tik įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas), Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 3, 4¹, 7, 9, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siūloma numatyti esminius steigiamų vidaus vandenų uostų ir prieplaukų reikalavimus, taip pat šių uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo, atsisakymo registruoti, įspėjimo apie galimą registracijos sustabdymą, registracijos galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindus. Minėtieji reikalavimai šiuo metu yra įtvirtinti teisės taikymo akte. Įstatymo projektu taip pat siūloma įtvirtinti Vidaus vandenų transporto kodekso 15 straipsnyje naują sąvoką ,,tradicinis laivas“, kad būtų užtikrintas Lietuvos Respublikos teisės aktų suderinamumas su Saugaus tradicinių laivų naudojimo Europos vandenyse pažymėjimų ir tradicinių laivų įgulų kompetencijos pažymėjimų abipusio pripažinimo susitarimo memorandumu (Londono memorandumas), prie kurio Lietuvos saugios laivybos administracija prisijungė 2012 m. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento (direktorius Andrius Šniuolis, tel. 239 3926, el. p. [email protected]) Vandens transporto skyriaus (l. e. skyriaus vedėjo pareigas, Artūras Kungys, tel. 239 3930, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Virginija Šomkienė (tel. 239 3824, el. p. [email protected]). 3. Įstatymo projekte aptariamų teisinių santykių reguliavimas būklė šiuo metu Šiuo metu Įstatymo projekte siūlomos įtvirtinti nuostatos dėl vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo yra reglamentuotos teisės taikymo akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 3 d. nutarime Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatų patvirtinimo“. Minimame nutarime įtvirtinti keliami reikalavimai vidaus vandenų uostams ir prieplaukoms, nurodoma, kokius dokumentus fizinis ar juridinis asmuo, siekiantis steigti vidaus vandenų uostą ar prieplauką, turi pateikti Lietuvos saugios laivybos administracijai, kada vidaus vandenų uostas ar prieplauka įregistruojama, kada vidaus vandenų uosto ar prieplaukos registracija yra sustabdoma arba toks sustabdymas panaikinamas, kada registracijos galiojimas panaikinamas ar atsisakoma įregistruoti vidaus vandenų uostą ar prieplauką.
Taip pat nurodomi terminai, kurių laikantis turi būti pateikiamas sprendimas dėl vidaus vandenų uosto ar prieplaukos įsteigimo ir įregistravimo, atsisakymo įregistruoti vidaus vandenų uostą ar prieplauką, patikrinami dokumentai, teikiami pranešimai fiziniam ar juridiniam asmeniui, siekiančiam įsteigti ir registruoti vidaus vandenų uostą ar prieplauką, susiję su vidaus vandenų uosto ar prieplaukos registravimu, atsisakymu registruoti, įspėjimu apie galimą registracijos sustabdymą, registracijos galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu ir galiojimo panaikinimu, sudaroma komisija esamai vidaus vandenų uosto ar prieplaukos būklei patikrinti ir atliekama šių uostų ir prieplaukų patikra. Pateikiamos kitos su vidaus vandenų uostų ar prieplaukų steigimu susijusios nuostatos. Šiuo metu Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse įtvirtintos nuostatos, kieno nustatytos tvarkos laikantis registruojami vidaus vandenų uostai ir prieplaukos, kas nustato vidaus vandenų uostų ir prieplaukų teritorijų ir akvatorijų ribas ir plotus.
Taip pat įtvirtinta krovinių vežimo krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais tvarka, t. y. išvardyti subjektai, turintys teisę vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais, dokumentai, reikalingi šiai veiklai vykdyti, reikalavimai, kuriuos turi atitikti subjektai, siekiantys verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais, įvardyta institucija, atsakinga už leidimų vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais išdavimą. Taip pat įtvirtintos nuostatos, susijusios su prašymo dėl leidimo gavimo ir dokumentų pateikimo tvarka, leidimo išdavimu ar atsisakymu išduoti, leidimo galiojimo sustabdymu, leidimo galiojimo sustabdymo panaikinimu, leidimo galiojimo panaikinimu. Nuostatos, susijusios su leidimais vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, leidimų išdavimu, leidimų galiojimo sustabdymu ar panaikinimu, taip pat yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
vandenimis Lietuvos Respublikoje, keleivių ir krovinių vežimo laivais vidaus vandenimis tarptautiniais maršrutais licencijavimo taisyklių patvirtinimo“. Galiojančiame Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse sąvoka ,,tradicinis laivas“ nėra įtvirtinta. 4.
rezultatai, kurių galima tikėtis priėmus įstatymo projektą Atsižvelgiant į tai, kad ne visi subjektai gali turėti juridinio asmens statusą, ir siekiant teisės akto vientisumo, Įstatymo projektu keičiamo Vidaus vandenų transporto kodekso 3, 7 ir 9 straipsniai atitinkamai patikslinti, t. y. praplečiamas minimuose straipsniuose nurodytų subjektų ratas, nurodant ne tik fizinius ir juridinius asmenis, bet taip pat kitas organizacijas ar jų padalinius. Įstatymo projektu keičiamo Vidaus vandenų transporto kodekso 4¹ straipsnis dėstomas nauja redakcija. 1 ir 2 dalys nustato subjektus, kurie turi teisę vežti krovinius vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais. 3 dalimi nustatoma, kad straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos nėra taikomos vežant krovinius keleiviniais ir krovininiais keltais. 4 dalis įtvirtina reikalavimus, kuriuos turi atitikti straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti subjektai. 5 dalyje išvardyti Lietuvos saugios laivybos administracijos veiksmai, susiję su leidimu vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais. 6 dalis nurodo, kokiais būdais teikiami prašymai, dokumentai ir kita informacija Lietuvos saugios laivybos administracijai. 7 dalis nurodo, kokiu būdu Lietuvos saugios laivybos administracija teikia pranešimus fiziniams ar juridiniams asmenims. 8 dalis nustato, kad 4¹ straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, pateikę prašymą ir atitinkamus dokumentus dėl leidimo vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais, jau kitą dieną po šių dokumentų pateikimo ar kitą pasirinktą vėlesnę prašyme nurodytą dieną gali pradėti vykdyti veiklą. Tokiu būdu išduodant leidimus verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais bus taikomas licencijų išdavimo modelis ,,D“.
9–15 dalys įtvirtina nuostatas, susijusias su įspėjimu dėl leidimo galiojimo sustabdymo, leidimo ar vežėjo dokumento galiojimo sustabdymu ar panaikinimu. 16 dalis nustato atvejį, kai naujas leidimas, panaikinus leidimo galiojimą, gali būti išduodamas ne anksčiau kaip po vienų metų. 17 dalis įtvirtina draudimą vykdyti krovinių vežimo krovininiais vidaus vandenų laivais veiklą, jeigu leidimo ar vežėjo dokumento galiojimas yra sustabdytas ar panaikintas. 18 dalis nurodo, kokią konkrečią informaciją, susijusią su leidimais, Lietuvos saugios laivybos administracija skelbia savo interneto svetainėje. 19 dalis nustato leidimo ar vežėjo dokumento turėtojo pareigas. 20 dalis nustato, kad leidimo ir vežėjo dokumento turėtojų veiklos patikrinimus atlieka Lietuvos saugios laivybos administracija. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo nuostatos netaikomos transporto paslaugoms, todėl 4¹ straipsnio nuostatos neturėtų būti vertinamos minėto įstatymo kontekste. Įstatymo projektu keičiamo Vidaus vandenų transporto kodekso 13 straipsnis papildomas naujomis 2, 3, 4, 6, 8, 9 ir 10 dalimis, t. y. papildomas naujomis sąvokomis ,,komercinė prieplauka“, ,,nekomercinė prieplauka“, plūduriuojančioji prieplauka“, stacionarioji prieplauka“, ,,vidaus vandenų uosto ar prieplaukos akvatorija“, ,,vidaus vandenų uosto ar stacionariosios prieplaukos teritorija“ ir ,,vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojas“, šio straipsnio 1 ir 5 dalyse pateiktos sąvokos ir jų apibrėžtys patikslinamos, atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos siūlymus. Šio straipsnio 7 dalyje pateikta sąvokos ,,vidaus vandenų uosto“ apibrėžtis patikslinta, detaliau išvardyti uostui būdingi požymiai.
prieplaukų rūšis, taip pat nurodo, kokių nuosavybės formų gali būti vidaus vandenų uostai ir prieplaukos. 13 dalis nustato subjektus, kurie gali steigti vidaus vandenų uostus ar prieplaukas. 14 dalyje įtvirtinamos nuostatos, kad visų valstybės vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų bei savivaldybių vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų, patenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas, teritorijos plotus ir ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Steigiamų savivaldybių vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų, nepatenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos ribas, ribas ir plotus nustato savivaldybės taryba, o privačių vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų teritorijos ribas ir plotus nustato steigėjas, suderinęs su savivaldybės institucijomis. 15 dalis nustato, kad plūduriuojančiųjų prieplaukų tvirtinimo prie kranto juostos ar krantinės vietą ir naudojimo tvarką nustato kranto juostos ar krantinės savininkas. 16 dalyje nustatoma, kad visų valstybės vidaus vandenų uostų ir prieplaukų bei savivaldybių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų, patenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas, akvatorijas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Steigiamų savivaldybių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų, nepatenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos ribas, akvatorijas nustato savivaldybės taryba, o privačių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų akvatorijas nustato steigėjas, suderinęs su savivaldybės institucijomis savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 17 dalis nustato, kad jeigu vidaus vandenų uostai ir prieplaukos steigiami saugomose teritorijose, jų teritorijos ir akvatorijos ribos ir plotai turi būti suderinti su saugomos teritorijos administracija.
įtvirtinama nuostata, kad vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų teritorijos, vidaus vandenų uostų ir prieplaukų akvatorijos turi būti numatytos teritorijų planavimo dokumentuose, parengtuose Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. 19 dalyje nustatoma, kad vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas draudžiama naudoti, jeigu jie neįregistruoti ir neįtraukti į įregistruotų vidaus vandenų uostų ar įregistruotų prieplaukų sąrašą. 20 dalyje nustatoma, kad tarptautinio vidaus vandenų uosto statusą suteikia Vyriausybė. Įstatymo projektu keičiamas Vidaus vandenų transporto kodekso 13 straipsnis papildomas 21 dalimi, nustatančia, kad tarptautinio vidaus vandenų uosto statusas suteikiamas vidaus vandenų uostui, kuriame bus vykdoma tarptautinė laivyba. 22 dalyje sukonkretinama, kad būtent vidaus vandenų uostų ir komercinės paskirties prieplaukų savininkai (valdytojai) privalo užtikrinti visų vežėjų vienodas teises įplaukti (išplaukti) į (iš) prieplauką (-os), naudotis jų krantinėmis, kitais įrenginiais ir visomis logistinėmis priemonėmis, mokant su tuo susijusius mokesčius ir rinkliavas. Atsisakyta šio reikalavimo nekomercinės paskirties prieplaukoms, nes jos nevykdo ūkinės komercinės veiklos. Vežėjas sąlygas dėl įplaukimo į vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką, naudojimosi vidaus vandenų uostu ar komercine prieplauka ir jų įrenginiais derina su vidaus vandenų uosto ir komercinės prieplaukos valdytoju, kuris, derindamas minėtas sąlygas, turi vadovautis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatomis. Kaip ūkio subjektas (vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojas) laikosi šio įstatymo nustatytų reikalavimų prižiūri Konkurencijos tarnyba.
Pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu. Įstatymo projekte 23 ir 25 dalimis įtvirtinami esminiai reikalavimai vidaus vandenų uostams ir prieplaukoms. 24 dalyje nurodoma, kad laivybos vidaus vandenų uostų akvatorijose kontrolę atlieka ir saugą vidaus vandenų uoste užtikrina vidaus vandenų uosto kapitonas. 26 dalyje nustatoma, kad valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose steigiamus vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas registruoja Lietuvos saugios laivybos administracija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 3 straipsnio
ir jų infrastruktūra (hidrotechninių ir inžinerinių statinių kompleksas) nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, vidaus vandenų uostai ir komercinės prieplaukos steigiamos vietinės reikšmės vidaus vandenų keliuose ar kituose vandens telkiniuose registruojamos atitinkamos savivaldybės vykdomosios institucijos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 27–34 dalyse įtvirtintos nuostatos, susijusios su vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimu ir registravimu, atsisakymu registruoti, įspėjimu apie galimą registracijos sustabdymą, registracijos galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu ir galiojimo panaikinimu. Nustatomi terminai, kurių laikantis turi būti atlikti šie veiksmai. 35 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu prieplauka po rekonstrukcijos atitinka vidaus vandenų uostui keliamus reikalavimus, ji valdytojo prašymu gali būti įrašoma į įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ir išbraukiama iš įregistruotų prieplaukų sąrašo.
dokumentų, kuriuos teikia Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybė, vidaus vandenų uosto ar prieplaukos steigėjas (valdytojas), būdas. 37 dalimi nustatomos vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojo pareigos. 38 dalis nustato, kas tvirtina įregistruotų vidaus vandenų uostų ar prieplaukų planinių ir neplaninių veiklos patikrinimo taisykles ir šiuos patikrinimus atlieka. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekte (ir šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose) yra įtvirtinta nuostata, kad vidaus vandenų uostus ir prieplaukas registruoja, įrašo į įregistruotų vidaus vandenų uostų ar įregistruotų prieplaukų sąrašą, įspėja apie registracijos galiojimo sustabdymą, registracijos galiojimą sustabdo, registracijos galiojimo sustabdymą panaikina ir registracijos galiojimą panaikina, vidaus vandenų uostų ar prieplaukų patikrinimus vykdo Lietuvos saugios laivybos administracija. Pabrėžiame, kad sprendimą įregistruoti vidaus vandenų uostą ar prieplauką (ar kitus susijusius sprendimus) priima Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius, o vidaus vandenų uostų ar prieplaukų patikrinimus atlieka Lietuvos saugios laivybos administracijos Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus specialistai. Sprendimų dėl vidaus vandenų uostų ar prieplaukos registravimo projektus Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriui rengia Lietuvos saugios laivybos administracijos Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus specialistas, kuris nevykdo vidaus vandenų uostų ar prieplaukų patikrinimų.
Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo nuostatos netaikomos transporto paslaugoms, įskaitant uosto paslaugas, todėl 13 straipsnio nuostatos neturėtų būti vertinamos minėto įstatymo kontekste. Įstatymo projektu keičiamas Vidaus vandenų transporto kodekso 15 straipsnis papildomas nauja sąvoka ,,tradicinis laivas“, siekiant Lietuvos Respublikos teisės aktų suderinamumo su Saugaus tradicinių laivų naudojimo Europos vandenyse pažymėjimų ir tradicinių laivų įgulų kompetencijos pažymėjimų abipusio pripažinimo susitarimo memorandumu (Londono memorandumas), prie kurio Lietuvos saugios laivybos administracija prisijungė 2012 m. Pažymėtina, kad analogiška sąvoka jau yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme. Šios sąvokos įtvirtinimas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse būtų pagrindas nustatyti tvarką, pagal kurią laivas būtų pripažįstamas tradiciniu, taip pat parengti techninius reikalavimus, kuriuos turėtų atitikti tradiciniai laivai. Atsižvelgus į siekį Įstatymo projektu įtvirtinti minėtą sąvoką, Vidaus vandenų transporto kodekso 14 straipsnis atitinkamai papildytas. Patvirtinus Įstatymo projektą vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo pagrindai bus įtvirtinti įstatyminiu lygiu, taigi, bus atsižvelgta į Konstitucinio Teismo praktiką ir įtvirtintas tinkamas teisinis vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo bei registravimo reguliavimas. Iki šiol galiojęs minimos srities reglamentavimas buvo įtvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
Įtvirtinus Vidaus vandenų transporto kodekso 15 straipsnyje naują sąvoką ,,tradicinis laivas“, Lietuvos Respublikos teisės aktai bus suderinti su Saugaus tradicinių laivų naudojimo Europos vandenyse pažymėjimų ir tradicinių laivų įgulų kompetencijos pažymėjimų abipusio pripažinimo susitarimo memorandumu (Londono memorandumas). Įstatymo projekte taip pat numatytos pereinamosios nuostatos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių priėmus įstatymą nenumatoma. Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai. Įstatymo projektu nauji informaciniai įpareigojimai nėra nustatomi, nekeičiama esamų informacinių įpareigojimų mastas ūkio subjektams. Pažymėtina, kad ūkio subjektas tam tikrais įstatyme numatytais atvejais (norėdamas įregistruoti vidaus vandenų uostą ar prieplauką vietinės reikšmės vidaus vandenų keliuose ar kituose vandens telkiniuose) turės kreiptis į kitą subjektą, t. y. savivaldybę, o ne Lietuvos saugios laivybos administraciją, ir teikti šiam subjektui informaciją. Taigi administracinė našta komercinių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigėjams nepasikeis. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siūloma atsisakyti nekomercinių prieplaukų registravimo, administracinė našta sumažėtų asmenims, statantiems nekomercines prieplaukas. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą Įstatymo projektą reikėtų pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės
vandenimis Lietuvos Respublikoje, keleivių ir krovinių vežimo laivais vidaus vandenimis tarptautiniais maršrutais licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 3 d. nutarimą Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatų patvirtinimo“, taip pat turės būti priimtas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymas, reglamentuojantis laivo pripažinimo tradiciniu laivu tvarką, parengti techniniai reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti tradiciniai laivai. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų. Įstatymo projektu tikslinamos sąvokos yra aprobuotos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, jų priėmimo laikotarpis ir priimantieji Pritarus teikiamam Įstatymo projektui turės būti patikslintas teisės aktas, nurodytas šio aiškinamojo rašto 8 punkte.
Taip pat reikės priimti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymą, reglamentuojantį laivo pripažinimo tradiciniu laivu tvarką. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikis įstatymui įgyvendinti, galimybė sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Teikiamam Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų dėl Įstatymo projekto nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Vidaus vandenų uostas“, „prieplauka“, „registracija“. 15. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2015-06-23 Nr. XIIP-3288 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalį, be kita ko, nustatant, jog „Lietuvos saugios laivybos administracija išduoda leidimus“. Pastebėtina, jog toks pakeitimas yra nesuderintas su teikiama šio straipsnio 8 dalies redakcija, kurioje siūloma nustatyti, jog „Laikoma, kad leidimas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, pateikusiems šio straipsnio 6 dalyje nurodytus prašymą ir dokumentus, yra išduotas kitą dieną nuo prašymo ir dokumentų pateikimo dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena vėlesnė nei prašymo ir dokumentų pateikimo diena, ir šie subjektai yra įrašomi į subjektų, kuriems išduoti leidimai vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais sąrašą.“ Pažymėtina, jog iš paminėtų nuostatų turinio nėra aišku, ar leidimai yra objektyviai išduodami, per kokį terminą išduodami, ar, vis dėl to, tik laikoma, kad leidimas išduotas. Aptartas reguliavimo neaiškumas kartojamas visame įstatymo projekte - greta vartojant tiek leidimo sąvoką, tiek įrašymo ir išbraukimo iš sąrašo sąvokas. Pažymėtina, jog tarp leidimo išdavimo ir laikymo, kad leidimas yra išduotas, kai asmuo įrašomas į sąrašą, yra objektyvių skirtumų. Leidimo išdavimas suponuoja tam tikrą valingą institucijos veiksmą, kurio metu tikrinami duomenys ir išduodamas tam tikros formos dokumentas. Laikymas, jog leidimas yra išduotas, suponuoja situaciją, kai institucija valingų veiksmų neatlieka ir joks objektyvus dokumentas (elektroninės ar rašytinės formos) neišduodamas, atliekama tik formali registracija, įrašant asmenį į sąrašą.
Vienu atveju kalbėtina apie leidimų sistemą, kai asmuo gali veikti tik atitikdamas reikalavimus ir tuo pagrindu gaudamas leidimą veiklai, kitu atveju - apie pareikštinę veiklos sistemą, kai asmeniui tik keliamas reikalavimas pateikti pareiškimą dėl veiklos, ir asmuo pareiškimo pagrindu įrašomas į tam tikrą sąrašą, tačiau joks leidimas neišduodamas. Siūlytina apsispręsti dėl leidimų išdavimo koncepcijos ir aiškiai nurodyti koks tai procesas ir kaip jis atliekamas. Siūlomas mišrus teisinis reguliavimas yra neaiškus ir nesuprantamas, prieštaringas ir, galimai dėl to, neįgyvendinamas. 2. Projekto 2 straipsniu siūloma keisti įstatymo 4¹ straipsnio 8 dalį nustatant, jog „Laikoma, kad leidimas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, pateikusiems šio straipsnio 6 dalyje nurodytus prašymą ir dokumentus, yra išduotas kitą dieną nuo prašymo ir dokumentų pateikimo dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena vėlesnė nei prašymo ir dokumentų pateikimo diena, ir šie subjektai yra įrašomi į subjektų, kuriems išduoti leidimai vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais sąrašą“. Nuostatos turinys kelia abejonių. Pirma, pastebėtina, jog nuostatoje siūloma įtvirtinti situaciją, kai bet kuris asmuo, pateikęs Lietuvos saugios laivybos administracijai (toliau - LSLA) bet kokios formos, bet kokio turinio prašymą, su bet kokio turinio papildomais dokumentais, įrodančiais (kurie gali ir neturėti jokios įrodomosios vertės) asmens atitiktį straipsnio 4 dalies reikalavimams, būtų laikomas turinčiu leidimą vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, kurių dedveitas didesnis kaip 200 tonų esant didžiausiajai grimzlei, Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais.
Pažymėtina, jog tokia situacija susiklostytų dėl to, jog pagal siūlomą reguliavimą svarbus yra tik dokumentų pateikimo faktas LSLA, nekreipiant dėmesio į dokumentų turinį, nes LSLA neatlieka – neturi teisės atlikti, net preliminaraus dokumentų tyrimo, o tiesiog vykdo formalaus registratoriaus funkciją, įrašydamas asmenį į leidimus turinčių asmenų sąrašą. Antra, pastebėtina, jog, kaip jau minėta, asmuo neatitinkantis jokių teisės aktų reikalavimų, tarp jų ir saugumo reikalavimų, pagal teikiamą teisinį reguliavimą, galėtų tam tikrą laiką vežti krovinius, neatitikdamas jokių reikalavimų, nes būtų laikomas turinčiu leidimą. Manytina, jog aptarta situacija galimai keltų grėsmę visuomenei ir laivybos saugumui, ekologinei vandens kelių situacijai, nes kalbama apie didelio dedveito laivus, galinčius vežti didelius ir pavojingus krovinius. Manytina, jog siūloma sistema turėtų būti peržiūrėta ir vadovaujantis visuomenės ir laivybos saugumo prioritetais, turėtų būti užtikrinta bent pirminė, preliminari pateiktų dokumentų patikra, kad asmenys gautų leidimus bent formaliai atitikdami tam tikrus reikalavimus ir pateikę nustatytos formos ir nustatyto turinio dokumentus, iš kurių būtų galima preliminariai spręsti apie atitiktį reikalavimams.
Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog siekiama reguliuoti krovinių vežimo leidimų sistemą ir šiame kontekste nėra suprantama, kodėl siūloma nustatyti tokią skubią leidimo įsigaliojimo sistemą, jog leidimas laikomas išduotu sekančią dieną po dokumentų pateikimo. Manytina, jog visuomenė ir valstybė turėtų būti suinteresuoti, jog laivybos saugumas būtų užtikrintas visais aspektais. Tuo tarpu, siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų objektyvias prielaidas atsirasti vienadieniams vežėjams, kurie galimai pateiktų fiktyvius dokumentus, netikrinti gautų leidimą ir galėtų pervežti krovinius, nes krovinio vežimo užsakovas pagrįstai tikėtųsi, jog vežėjas atitinka reikalavimus, nes turi oficialų valstybės institucijos patvirtintą leidimą, o krovinį pervežus, ar įvykus nelaimei, tokie vežėjai galėtų taip pat staiga „pranykti“, kaip ir atsirado, be jokių galimybių iš jų išsiieškoti galimai padarytą žalą. Apibendrinant išsakytas pastabas, pastebėtina, jog įstatymų leidėjui derėtų apsispręsti ir pasirinkti aiškią koncepciją dėl krovinių vežimo leidimų sistemos. Nuspręsti, ar reikalavimai krovinių vežėjams yra privalomi, ar neprivalomi. Jei privalomi, tai užtikrinti, jog krovinių vežėjai tokius reikalavimus atitiktų nuo pirmos krovinių vežimo dienos, užtikrinti tinkamą patikros sistemą.
Tuo atveju, jei būtų apsispręsta nustatyti, jog reikalavimai yra privalomi, tačiau jų laikymosi kontrolė yra daugiau formali, nei objektyvi, o priežiūra vykdoma atsitiktiniu būdu, kaip iš dalies siūloma dabar, reguliavimas tobulintinas, atsisakant leidimų sistemos ir nustatant pareikštinę krovinių vežimo tvarką. Be to, siekiant efektyviai ir racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas, galimai kartu svarstytina mažinti finansavimą LSLA, kurios veikla, aptartu aspektu, prilygtų formalaus registro veiklai su tam tikromis atsitiktinės patikros funkcijomis. Analogiškos pastabos mutatis mutandis išsakytinos ir dėl projekto nuostatų, susijusių su vidaus vandenų uostų (prieplaukų) registravimu. 3. Projekto 2 straipsniu siūloma keisti įstatymo 4¹ straipsnio 9 dalį nustatant, jog „Lietuvos saugios laivybos administracija, nustačiusi, kad leidimo turėtojas pateikė ne visus dokumentus ir (ar) netikslius, klaidingus duomenis, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas įspėja leidimo turėtoją apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą gavimo terminą, per kurį turi būti pateikti trūkstami dokumentai ir (ar) patikslinti pateikti duomenys. Pateikęs trūkstamus dokumentus ir (ar) patikslinęs duomenis, leidimo turėtojas privalo apie tai pranešti Lietuvos saugios laivybos administracijai, pateikdamas tai patvirtinančią informaciją. Lietuvos saugios laivybos administracija per 3 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos patikrina leidimo turėtojo pateiktus dokumentus ir duomenis ir nustačiusi, kad pateikti visi dokumentai ir
(ar) duomenys patikslinti, panaikina įspėjimą apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą ir apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas praneša leidimo turėtojui.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, kaip jau minėta, pagal straipsnio 8 dalies nuostatas, susiklostytų situacija, kai asmenys, neatitinkantys jokių teisės aktų reikalavimų, legaliai būtų laikomi turinčiais leidimus krovinių vežimui. Pagal aptariamos straipsnio 9 dalies nuostatas tokia situacija galėtų tęstis neapibrėžtai ilgą laiką, nes aptariamoje straipsnio 9 dalyje LSLA nenustatomas joks terminas, per kurį ši institucija, turėtų patikrinti pateiktus dokumentus ir nustatyti galimus neatitikimus teisės aktų reikalavimams. Antra, pažymėtina, jog LSLA nenustatomas ne tik terminas dokumentus patikrinti, tačiau net nenustatoma pareiga tokius dokumentus apskritai kada nors tikrinti, nes trūkumų nustatymo pagrindas šioje straipsnio dalyje nenurodomas, toks galimas trukumų nustatymas nesiejamas su dokumentų pateikimu, taigi galima daryti tik prielaidas, jog dokumentai galėtų būti patikrinti, tačiau LSLA gali ir neatlikti jokio dokumentų tikrinimo. Manytina, jog ir ši situacija neatitinka proporcingo reguliavimo principo ir galimai kelia grėsmę visuomenės ir laivybos saugumui. Trečia, siūloma aptariamos straipsnio dalies konstrukcija „Pateikęs trūkstamus dokumentus ir (ar) patikslinęs duomenis, leidimo turėtojas privalo apie tai pranešti Lietuvos saugios laivybos administracijai, pateikdamas tai patvirtinančią informaciją.“ kelia abejonių dėl jos turinio logiškumo, nes asmuo po dokumentų ar duomenų pateikimo LSLA, privalo apie pateikimą pranešti pateikdamas LSLA informaciją, kuri patvirtintų jog dokumentai LSLA tikrai pateikti.
Svarstytina, ar aptarta veiksmų eiga yra tikrai būtina ir, ar ji nesukuria papildomos ir nereikalingos administracinės naštos tiek LSLA, tiek asmenims. Net jei šioje įvykių grandinėje dalyvauja kontaktinis centras, svarstytina, ar toks dokumentų pateikimo būdas atitinka viešojo administravimo principus ir logiką. Taip pat svarstytina, ar siūlomos nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo nuostatas. Manytina, jog kai asmuo pateikia tam tikrus dokumentus į tam tikrą instituciją, tai jau savaime turėtų būti pakankamas pagrindas institucijai žinoti apie pateiktus dokumentus. Priešingu atveju, kiltų abejonių dėl institucijos kompetencijos administruoti į ją patenkančius dokumentus. Ketvirta, aptartame kontekste kelia abejonių ir projekto nuostata „Lietuvos saugios laivybos administracija per 3 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos patikrina leidimo turėtojo pateiktus dokumentus ir duomenis“, pagal kurią dokumentų ir duomenų tikrinimas atliekamas tik gavus informaciją iš asmens, kad dokumentai ir duomenys yra pateikti. Nėra aišku, kodėl dokumentų ir duomenų negalima pradėti tikrinti nedelsiant po jų gavimo ir, kaip jau minėta, nėra aišku kuo toks svarbus yra informacijos apie dokumentų ir duomenų pateikimas, kad tik nuo šio informacijos pateikimo būtų atliekami teisinę reikšmę turintys veiksmai. Manytina, jog asmuo, pateikęs dokumentus, aiškiai išreiškia savo valią, kad šie dokumentai būtų nagrinėjami.
Svarstytina galimybė teikiamą teisinį reguliavimą supaprastinti, mažinant administracinę naštą tiek institucijai, tiek asmenims. Analogiška pastaba išsakytina dėl visų keičiamų kodekso straipsnių, kuriuose tam tikri veiksmai atliekami nuo papildomo informavimo momento, o ne nuo konkrečių veiksmų atlikimo, pavyzdžiui, aptariamo straipsnio 13 dalis ir kt., nes kaip jau minėta, toks reguliavimas neatitinka viešojo administravimo principų. 4. Projekto 2 straipsniu siūloma keisti įstatymo 4¹ straipsnio 10 dalies 2 punktą nustatant, jog LSLA sustabdo leidimo galiojimą, jeigu „leidimo turėtojas neužtikrino atitikties šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams“. Siūlymo kontekste pastebėtina, jog analogišku atveju, nustatytu aptariamo straipsnio 9 dalyje, kai neatitikimas įstatymui būtų nustatytas išimtinai iš dokumentų, leidimas nenaikinamas, tačiau nustatomas terminas trūkumams šalinti, o aptariamo punkto atveju, pavyzdžiui, atsitiktinio patikrinimo metu nustačius, jog nurodyti reikalavimai neužtikrinti, leidimas yra naikinamas nedelsiant ir be jokio įspėjimo. Manytina, jog toks teisinis reguliavimas, kai tos pačios kategorijos asmenims nustatomas skirtingas teisinis reguliavimas, sąlygojantis leidimo panaikinimą ar nepanaikinimą priklausomai nuo to, ar neatitikimas teisės aktams nustatytas iš dokumentų, ar, pavyzdžiui, patikrinimo metu, neatitinka asmenų lygiateisiškumo principo. 5.
įstatymo 4¹ straipsnio 14 dalies 3 punktą nustatant, jog Lietuvos saugios laivybos administracija panaikina leidimo galiojimą ir išbraukia leidimo turėtojus iš subjektų, kuriems išduoti leidimai vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo, jeigu: „Lietuvos Respublikos fizinis ar juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje veikiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, kurio leidimo galiojimas buvo sustabdytas pagal šio straipsnio 10 dalies 1 ir (ar) 2 punktą, per nustatytą terminą nepateikė trūkstamų, nepatikslino netikslių, klaidingų duomenų ir (ar) neužtikrino atitikties šio straipsnio 4 dalyje išdėstytiems reikalavimams ir pagal šio straipsnio 13 dalį neinformavo Lietuvos saugios laivybos administracijos“. Pacituotos nuostatos kontekste teigtina, jog siūlomas reguliavimas neatitinka viešojo administravimo principų ir galimai pažeistų asmenų teises, nes leidimo galiojimas būtų naikinamas grynai formaliu pagrindu – dėl to, kad asmuo papildomai neinformavo tam tikros institucijos apie ištaisytus trūkumus, nors dėl ištaisytų trūkumų jau pateikė tai pačiai institucijai visus reikiamus dokumentus. Svarstytina galimybė atsisakyti formalaus leidimų naikinimo pagrindo, siejamo su papildomu informavimu. 6. Projekto 5 straipsniu siūloma papildyti įstatymo 13 straipsnį 25 dalimi, nustatančia reikalavimus visoms (komercinėms, nekomercinėms, plūduriuojančioms) prieplaukoms. Kelia abejonių, jog vienodi reikalavimai nustatomi visoms prieplaukoms. Pavyzdžiui, reikalavimas, kad nekomercinėje prieplaukoje turi būti ryšio priemonės, prieplaukos valdytojo paskirti specialistai, galintys užtikrinti prieplaukos veiklą, saugią laivybą prieplaukoje ir jos prieigose, darbų saugą ir krovinių saugumą; gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos priešgaisrinės priemonės.
Atkreiptinas dėmesys, jog nekomercinėje prieplaukoje gali stovėti tik vienas asmeninis laivas, trumpesnis nei 4 metrai. Svarstytina, ar tikrai tokiu atveju nustatomi reikalavimai yra pagrįsti ir pamatuoti. Manytina, jog reikalavimus prieplaukoms derėtų diferencijuoti atsižvelgiant į prieplaukos tipą. 7. Dėl projekto 2 straipsnio, kuriuo dėstomas įstatymo 4¹ straipsnis ir dėl projekto 5 straipsnio, kuriuo dėstomas įstatymo 13 straipsnis teiktinos pastabos susijusios su teisės technika. Pažymėtina, jog paminėti įstatymo straipsniai yra perkrauti teisės normomis ir nuostatomis, juose dėstomos normos pradedant tam tikromis sąvokomis, reikalavimais, dokumentų pateikimo tvarka, dokumentų nagrinėjimu, tam tikrų institucijų teisėmis ir pareigomis, leidimų išdavimu, registracija, leidimų stabdymu, naikinimu ir baigiant priežiūros funkcijomis. Pavyzdžiui, kodekso 13 straipsnis turėtų net 38 dalis, kurios nuosekliai ir logiškai nesusijusios. Teigtina, jog tokios apimties reguliavimą reikia dėstyti ne viename straipsnyje, o atskirais kodekso skirsniais su atskirais straipsniais, kurių pavadinimai atitiktų reguliavimo dalyką, o reguliavimo apimtis būtų aiški ir konkreti, skirta vienam reguliavimo objektui. Siūlytina koreguoti įstatymo projektą ir parengti jį vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, kartu sistemiškai suderinant projekto nuostatų dėstymą su kodekso struktūra. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
2015-11-17 Nr. XIIP-3288(4) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalį nustatant, jog tam tikri asmenys gali vežti krovinius, kurių dedveitas didesnis nei 200 tonų, vidaus vandenų keliais, jei jie turi licenciją. To paties keičiamo straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, jog „Lietuvos saugios laivybos administracija įrašo šio straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus į Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašą, įspėja juos apie licencijos galiojimo sustabdymą, sustabdo licencijos galiojimą, panaikina licencijos galiojimo sustabdymą ir išbraukia šio straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus iš Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo.“ Analizuojant aptartą reguliavimą pastebėtina, jog nėra aišku koks subjektas asmenims išduoda licencijas ir jas panaikina, nes Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau - LSLA) tik įrašo asmenis į Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašą, ir iš jo išbraukia, tačiau licencijos neišduoda ir jos nepanaikina. Be to, pastebėtina, jog neišdavus licencijos su ja neįmanoma atlikti ir tolimesnių veiksmų, pavyzdžiui, sustabdyti licencijos galiojimą. Siūlytina aiškiai įvardinti koks subjektas išduoda licencijas. Tuo atveju, jei licencija nėra išduodama, o tik laikoma, kad asmuo turi licenciją nuo jo įrašymo į tam tikrą sąrašą dienos, tai nurodytina įstatymo tekste. Kitu atveju, derėtų apsispręsti dėl licencijavimo modelio ir naudojamos terminologijos.
Pavyzdžiui, jei būtų likta prie asmenų įrašymo į sąrašą tvarkos, o ne licencijos išdavimo, tokiu atveju, kitose teisės normose derėtų kalbėti apie, pavyzdžiui, įspėjimą dėl įrašymo į sąrašą galiojimo sustabdymo, įrašymo į sąrašą galiojimo sustabdymo panaikinimą ir t.t., o ne apie, pavyzdžiui, licencijos galiojimo sustabdymą. 2. Projekto 2 straipsniu siūloma keisti įstatymo 4¹ straipsnio 8 dalį nustatant, jog asmenys, pateikę tam tikrus dokumentus yra įrašomi Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašą, kitą dieną nuo prašymo ir dokumentų pateikimo dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu prašymo ir dokumentų pateikimo diena. Nuostatos turinys kelia abejonių. Pirma, pastebėtina, jog nuostatoje siūloma įtvirtinti situaciją, kai bet kuris asmuo, pateikęs LSLA bet kokios formos, bet kokio turinio prašymą, su bet kokio turinio papildomais dokumentais, įrodančiais (kurie gali ir neturėti jokios įrodomosios vertės) asmens atitiktį straipsnio 4 dalies reikalavimams, būtų laikomas turinčiu licenciją vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, kurių dedveitas didesnis kaip 200 tonų esant didžiausiajai grimzlei, Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais. Pažymėtina, jog tokia situacija susiklostytų dėl to, jog pagal siūlomą reguliavimą svarbus yra tik dokumentų pateikimo faktas LSLA, nekreipiant dėmesio į dokumentų turinį, nes LSLA neatlieka preliminaraus dokumentų tyrimo, o vykdo formalaus registratoriaus funkciją, įrašydamas asmenis į sąrašą, dokumentų patikrinimą atlikdama vėliau. Antra, pastebėtina, jog, kaip jau minėta, asmuo neatitinkantis jokių teisės aktų reikalavimų, tarp jų ir saugumo reikalavimų, pagal teikiamą teisinį reguliavimą, galėtų tam tikrą laiką vežti krovinius, neatitikdamas jokių reikalavimų, nes būtų laikomas turinčiu licenciją.
Manytina, jog aptarta situacija galimai keltų grėsmę visuomenės ir laivybos saugumui, ekologinei vandens kelių situacijai, nes kalbama apie didelio dedveito laivus, galinčius vežti didelius ir pavojingus krovinius. Manytina, jog siūloma sistema turėtų būti peržiūrėta ir vadovaujantis visuomenės ir laivybos saugumo prioritetais, turėtų būti užtikrinta bent pirminė, preliminari pateiktų dokumentų patikra, kad asmenys gautų leidimus bent formaliai atitikdami tam tikrus reikalavimus ir pateikę nustatytos formos ir nustatyto turinio dokumentus, iš kurių būtų galima preliminariai spręsti apie atitiktį reikalavimams. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų objektyvias prielaidas atsirasti vienadieniams vežėjams, kurie galimai pateiktų fiktyvius dokumentus, netikrinti gautų licenciją ir galėtų pervežti krovinius, nes krovinio vežimo užsakovas pagrįstai tikėtųsi, jog vežėjas atitinka reikalavimus, nes turi oficialų valstybės institucijos patvirtintą licenciją, o krovinį pervežus, ar įvykus nelaimei, tokie vežėjai galėtų taip pat staiga
„pranykti“, kaip ir atsirado, be jokių galimybių iš jų išsiieškoti galimai
padarytą žalą. Apibendrinant išsakytas pastabas, pastebėtina, jog teikiamu reguliavimu siekiama sureguliuoti tam tikrą veiklą, kuriai reikia ilgalaikio atitinkamo pasirengimo, laivų, personalo ir kt. Svarstytina, ar preliminarus dokumentų patikrinimas, trunkantis 5 dienas nesubalansuotų visuomenės ir vežėjų interesų pusiausvyros, ar tikrai yra būtinybė nustatyti pavojingų krovinių vežimo licencijų išdavimo tvarką taikant modelį „D“ (deklaravimas). 3.
įstatymo 4¹ straipsnio 14 dalies 2 punktą nustatant, jog Lietuvos saugios laivybos administracija išbraukia licencijos turėtojus iš Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo, jeigu: „ licencijos turėtojas miršta, o jo teisių ir pareigų neperima įpėdiniai, jis likviduojamas ar nutraukia savo veiklą“. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu teikiamoje nuostatoje derėtų atskirti teisinį reguliavimą, adresuotą fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims. Be to, kelia abejonių nuostatos dalis, kurioje siekiama nustatyti, jog mirusio asmens įpėdiniai gali paveldėti licenciją. Pastebėtina, jog pagal Civilinio kodekso ir viešosios teisės nuostatas licencija nėra paveldėjimo teisės objektas, nes licencija siejama su konkrečiu asmeniu. Todėl visais atvejais, mirus asmeniui, licencija turėtų būti panaikinama, o paveldėtojai turėtų gauti licenciją iš naujo įstatymo nustatyta tvarka. 4. Projekto
nustatant, jog „Vežėjo dokumento galiojimą sustabdo ar panaikina tik jį išdavusi kompetentinga institucija.“ Pastebėtina, jog šiuo atveju įstatyme siūloma nustatyti tvarką, kuria stabdomi ir naikinami kitos valstybės išduoti teisiniai dokumentai. Atkreiptinas dėmesys, jog toks teisinis reguliavimas nepatenka į Lietuvos Respublikos jurisdikciją, todėl siūlytina teikiamos nuostatos atsisakyti. 5. Dėl projekto 2 straipsnio, kuriuo dėstomas įstatymo 4¹ straipsnis ir dėl projekto 5 straipsnio, kuriuo dėstomas įstatymo 13 straipsnis teiktinos pastabos susijusios su teisės technika. Pažymėtina, jog paminėti įstatymo straipsniai yra perkrauti teisės normomis ir nuostatomis, juose dėstomos normos pradedant tam tikromis sąvokomis, reikalavimais, dokumentų pateikimo tvarka, dokumentų nagrinėjimu, tam tikrų institucijų teisėmis ir pareigomis, leidimų išdavimu, registracija, leidimų stabdymu, naikinimu ir baigiant priežiūros funkcijomis.
Pavyzdžiui, kodekso 13 straipsnis turėtų net 37 dalis, kurios nuosekliai ir logiškai nesusijusios. Teigtina, jog tokios apimties reguliavimą reikia dėstyti ne viename straipsnyje, o atskirais kodekso skirsniais su atskirais straipsniais, kurių pavadinimai atitiktų reguliavimo dalyką, o reguliavimo apimtis būtų aiški ir konkreti, skirta vienam reguliavimo objektui. Siūlytina koreguoti įstatymo projektą ir parengti jį vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, kartu sistemiškai suderinant projekto nuostatų dėstymą su kodekso struktūra. 6. Projekto 7 straipsniu siekiama papildyti įstatymo 15 straipsnį nauja 7 dalimi, pateikiant tradicinio laivo sąvoką. Nors projekto aiškinamajame rašte ir buvo grindžiama būtinybė Saugios laivybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje pateiktą tradicinio laivo sąvoką pakartoti Vidaus vandenų transporto kodekso 15 straipsnio 7 dalimi, tačiau siūlytume to atsisakyti dėl šių priežasčių:
rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
turi būti tikslūs ir taisyklingi, derėti su jau galiojančių nacionalinių, ypač tos pačios srities, teisės aktų terminais.
Viename įstatyme apibrėžta sąvoka neturi būti apibrėžiama kituose įstatymuose“;
įstatymo 15 straipsnio naujoje 7 dalyje pateikiamas skirtingas nei numatyta Saugios laivybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje tradicinio laivo sąvokos teisinis reglamentavimas, todėl priėmus teikiamus įstatymu siūlymus vadovaujantis Vidaus vandenų transporto kodekso 15 straipsnio 7 dalimi reikėtų vadovautis kultūros ministro ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka, o vadovaujantis numatyta Saugios laivybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalimi – susisiekimo ministro tvarka. 7. Atkreiptinas dėmesys, jog įvedus tradicinio laivo sąvoką, turėtų būti papildyta galiojančio įstatymo 15 straipsnio 8 dalis, kad plūduriuojanti priemonė galėtų būti ir tradicinių laivų stovėjimo įrenginys. 8. Projekto 8 straipsnyje siūloma nustatyti, jog įstatymas įsigalioja 2015-11-01. Pastebėtina, jog ši data jau yra praėjusi. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį: „Teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos.“ Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, svarstytina galimybė koreguoti įstatymo įsigaliojimo datą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4¹, 7, 9, 13, 14 IR 15 STRAIPSNIŲ
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Kviestieji asmenys: Vida Ablingienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja; Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė;
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-232 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma keisti įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalį, be kita ko, nustatant, jog „Lietuvos saugios laivybos administracija išduoda leidimus“.
Pastebėtina, jog toks pakeitimas yra nesuderintas su teikiama šio straipsnio 8 dalies redakcija, kurioje siūloma nustatyti, jog „Laikoma, kad leidimas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, pateikusiems šio straipsnio 6 dalyje nurodytus prašymą ir dokumentus, yra išduotas kitą dieną nuo prašymo ir dokumentų pateikimo dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena vėlesnė nei prašymo ir dokumentų pateikimo diena, ir šie subjektai yra įrašomi į subjektų, kuriems išduoti leidimai vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais sąrašą.“ Pažymėtina, jog iš paminėtų nuostatų turinio nėra aišku, ar leidimai yra objektyviai išduodami, per kokį terminą išduodami, ar, vis dėl to, tik laikoma, kad leidimas išduotas. Aptartas reguliavimo neaiškumas kartojamas visame įstatymo projekte - greta vartojant tiek leidimo sąvoką, tiek įrašymo ir išbraukimo iš sąrašo sąvokas. Pažymėtina, jog tarp leidimo išdavimo ir laikymo, kad leidimas yra išduotas, kai asmuo įrašomas į sąrašą, yra objektyvių skirtumų. Leidimo išdavimas suponuoja tam tikrą valingą institucijos veiksmą, kurio metu tikrinami duomenys ir išduodamas tam tikros formos dokumentas. Laikymas, jog leidimas yra išduotas, suponuoja situaciją, kai institucija valingų veiksmų neatlieka ir joks objektyvus dokumentas (elektroninės ar rašytinės formos) neišduodamas, atliekama tik formali registracija, įrašant asmenį į sąrašą. Vienu atveju kalbėtina apie leidimų sistemą, kai asmuo gali veikti tik atitikdamas reikalavimus ir tuo pagrindu gaudamas leidimą veiklai, kitu atveju - apie pareikštinę veiklos sistemą, kai asmeniui tik keliamas reikalavimas pateikti pareiškimą dėl veiklos, ir asmuo pareiškimo pagrindu įrašomas į tam tikrą sąrašą, tačiau joks leidimas neišduodamas.
Siūlytina apsispręsti dėl leidimų išdavimo koncepcijos ir aiškiai nurodyti koks tai procesas ir kaip jis atliekamas. Siūlomas mišrus teisinis reguliavimas yra neaiškus ir nesuprantamas, prieštaringas ir, galimai dėl to, neįgyvendinamas. Pritarti Siūlomas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suderintas. Tikslinga apsispręsti dėl leidimų vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais išdavimo vieningos koncepcijos ir proceso, t.y., ar leidimai yra objektyviai išduodami ir per kokį terminą jie yra išduodami, ar tik laikoma, kad leidimas yra išduotas. 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu siūloma keisti įstatymo 4¹ straipsnio 8 dalį nustatant, jog „Laikoma, kad leidimas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, pateikusiems šio straipsnio 6 dalyje nurodytus prašymą ir dokumentus, yra išduotas kitą dieną nuo prašymo ir dokumentų pateikimo dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena vėlesnė nei prašymo ir dokumentų pateikimo diena, ir šie subjektai yra įrašomi į subjektų, kuriems išduoti leidimai vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais sąrašą“. Nuostatos turinys kelia abejonių.
Pirma, pastebėtina, jog nuostatoje siūloma įtvirtinti situaciją, kai bet kuris asmuo, pateikęs Lietuvos saugios laivybos administracijai (toliau - LSLA) bet kokios formos, bet kokio turinio prašymą, su bet kokio turinio papildomais dokumentais, įrodančiais (kurie gali ir neturėti jokios įrodomosios vertės) asmens atitiktį straipsnio 4 dalies reikalavimams, būtų laikomas turinčiu leidimą vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, kurių dedveitas didesnis kaip 200 tonų esant didžiausiajai grimzlei, Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais. Pažymėtina, jog tokia situacija susiklostytų dėl to, jog pagal siūlomą reguliavimą svarbus yra tik dokumentų pateikimo faktas LSLA, nekreipiant dėmesio į dokumentų turinį, nes LSLA neatlieka – neturi teisės atlikti, net preliminaraus dokumentų tyrimo, o tiesiog vykdo formalaus registratoriaus funkciją, įrašydamas asmenį į leidimus turinčių asmenų sąrašą. Antra, pastebėtina, jog, kaip jau minėta, asmuo neatitinkantis jokių teisės aktų reikalavimų, tarp jų ir saugumo reikalavimų, pagal teikiamą teisinį reguliavimą, galėtų tam tikrą laiką vežti krovinius, neatitikdamas jokių reikalavimų, nes būtų laikomas turinčiu leidimą. Manytina, jog aptarta situacija galimai keltų grėsmę visuomenei ir laivybos saugumui, ekologinei vandens kelių situacijai, nes kalbama apie didelio dedveito laivus, galinčius vežti didelius ir pavojingus krovinius. Manytina, jog siūloma sistema turėtų būti peržiūrėta ir vadovaujantis visuomenės ir laivybos saugumo prioritetais, turėtų būti užtikrinta bent pirminė, preliminari pateiktų dokumentų patikra, kad asmenys gautų leidimus bent formaliai atitikdami tam tikrus reikalavimus ir pateikę nustatytos formos ir nustatyto turinio dokumentus, iš kurių būtų galima preliminariai spręsti apie atitiktį reikalavimams.
Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog siekiama reguliuoti krovinių vežimo leidimų sistemą ir šiame kontekste nėra suprantama, kodėl siūloma nustatyti tokią skubią leidimo įsigaliojimo sistemą, jog leidimas laikomas išduotu sekančią dieną po dokumentų pateikimo. Manytina, jog visuomenė ir valstybė turėtų būti suinteresuoti, jog laivybos saugumas būtų užtikrintas visais aspektais. Tuo tarpu, siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų objektyvias prielaidas atsirasti vienadieniams vežėjams, kurie galimai pateiktų fiktyvius dokumentus, netikrinti gautų leidimą ir galėtų pervežti krovinius, nes krovinio vežimo užsakovas pagrįstai tikėtųsi, jog vežėjas atitinka reikalavimus, nes turi oficialų valstybės institucijos patvirtintą leidimą, o krovinį pervežus, ar įvykus nelaimei, tokie vežėjai galėtų taip pat staiga
„pranykti“, kaip ir atsirado, be jokių galimybių iš jų išsiieškoti galimai
padarytą žalą. Apibendrinant išsakytas pastabas, pastebėtina, jog įstatymų leidėjui derėtų apsispręsti ir pasirinkti aiškią koncepciją dėl krovinių vežimo leidimų sistemos. Nuspręsti, ar reikalavimai krovinių vežėjams yra privalomi, ar neprivalomi. Jei privalomi, tai užtikrinti, jog krovinių vežėjai tokius reikalavimus atitiktų nuo pirmos krovinių vežimo dienos, užtikrinti tinkamą patikros sistemą.
Tuo atveju, jei būtų apsispręsta nustatyti, jog reikalavimai yra privalomi, tačiau jų laikymosi kontrolė yra daugiau formali, nei objektyvi, o priežiūra vykdoma atsitiktiniu būdu, kaip iš dalies siūloma dabar, reguliavimas tobulintinas, atsisakant leidimų sistemos ir nustatant pareikštinę krovinių vežimo tvarką. Be to, siekiant efektyviai ir racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas, galimai kartu svarstytina mažinti finansavimą LSLA, kurios veikla, aptartu aspektu, prilygtų formalaus registro veiklai su tam tikromis atsitiktinės patikros funkcijomis. Analogiškos pastabos mutatis mutandis išsakytinos ir dėl projekto nuostatų, susijusių su vidaus vandenų uostų (prieplaukų) registravimu. Pritarti Tikslinga įvertinti, ar siūlomas reguliavimas, pagal kurį atsisakoma leidimų sistemos ir nustatoma pareikštinė krovinių vežimo tvarka:
aspektais;
leistų sumažinti finansavimą Lietuvos saugios laivybos administracijai. 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
siūloma keisti įstatymo 4¹ straipsnio 9 dalį nustatant, jog „Lietuvos saugios laivybos administracija, nustačiusi, kad leidimo turėtojas pateikė ne visus dokumentus ir (ar) netikslius, klaidingus duomenis, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas įspėja leidimo turėtoją apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą gavimo terminą, per kurį turi būti pateikti trūkstami dokumentai ir (ar) patikslinti pateikti duomenys. Pateikęs trūkstamus dokumentus ir (ar) patikslinęs duomenis, leidimo turėtojas privalo apie tai pranešti Lietuvos saugios laivybos administracijai, pateikdamas tai patvirtinančią informaciją.
Lietuvos saugios laivybos administracija per 3 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos patikrina leidimo turėtojo pateiktus dokumentus ir duomenis ir nustačiusi, kad pateikti visi dokumentai ir (ar) duomenys patikslinti, panaikina įspėjimą apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą ir apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas praneša leidimo turėtojui.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, kaip jau minėta, pagal straipsnio 8 dalies nuostatas, susiklostytų situacija, kai asmenys, neatitinkantys jokių teisės aktų reikalavimų, legaliai būtų laikomi turinčiais leidimus krovinių vežimui. Pagal aptariamos straipsnio 9 dalies nuostatas tokia situacija galėtų tęstis neapibrėžtai ilgą laiką, nes aptariamoje straipsnio 9 dalyje LSLA nenustatomas joks terminas, per kurį ši institucija, turėtų patikrinti pateiktus dokumentus ir nustatyti galimus neatitikimus teisės aktų reikalavimams. Antra, pažymėtina, jog LSLA nenustatomas ne tik terminas dokumentus patikrinti, tačiau net nenustatoma pareiga tokius dokumentus apskritai kada nors tikrinti, nes trūkumų nustatymo pagrindas šioje straipsnio dalyje nenurodomas, toks galimas trukumų nustatymas nesiejamas su dokumentų pateikimu, taigi galima daryti tik prielaidas, jog dokumentai galėtų būti patikrinti, tačiau LSLA gali ir neatlikti jokio dokumentų tikrinimo. Manytina, jog ir ši situacija neatitinka proporcingo reguliavimo principo ir galimai kelia grėsmę visuomenės ir laivybos saugumui.
Trečia, siūloma aptariamos straipsnio dalies konstrukcija „Pateikęs trūkstamus dokumentus ir (ar) patikslinęs duomenis, leidimo turėtojas privalo apie tai pranešti Lietuvos saugios laivybos administracijai, pateikdamas tai patvirtinančią informaciją.“ kelia abejonių dėl jos turinio logiškumo, nes asmuo po dokumentų ar duomenų pateikimo LSLA, privalo apie pateikimą pranešti pateikdamas LSLA informaciją, kuri patvirtintų jog dokumentai LSLA tikrai pateikti. Svarstytina, ar aptarta veiksmų eiga yra tikrai būtina ir, ar ji nesukuria papildomos ir nereikalingos administracinės naštos tiek LSLA, tiek asmenims. Net jei šioje įvykių grandinėje dalyvauja kontaktinis centras, svarstytina, ar toks dokumentų pateikimo būdas atitinka viešojo administravimo principus ir logiką. Taip pat svarstytina, ar siūlomos nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo nuostatas. Manytina, jog kai asmuo pateikia tam tikrus dokumentus į tam tikrą instituciją, tai jau savaime turėtų būti pakankamas pagrindas institucijai žinoti apie pateiktus dokumentus. Priešingu atveju, kiltų abejonių dėl institucijos kompetencijos administruoti į ją patenkančius dokumentus. Ketvirta, aptartame kontekste kelia abejonių ir projekto nuostata „Lietuvos saugios laivybos administracija per 3 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos patikrina leidimo turėtojo pateiktus dokumentus ir duomenis“, pagal kurią dokumentų ir duomenų tikrinimas atliekamas tik gavus informaciją iš asmens, kad dokumentai ir duomenys yra pateikti. Nėra aišku, kodėl dokumentų ir duomenų negalima pradėti tikrinti nedelsiant po jų gavimo ir, kaip jau minėta, nėra aišku kuo toks svarbus yra informacijos apie dokumentų ir duomenų pateikimas, kad tik nuo šio informacijos pateikimo būtų atliekami teisinę reikšmę turintys veiksmai.
Manytina, jog asmuo, pateikęs dokumentus, aiškiai išreiškia savo valią, kad šie dokumentai būtų nagrinėjami. Svarstytina galimybė teikiamą teisinį reguliavimą supaprastinti, mažinant administracinę naštą tiek institucijai, tiek asmenims. Analogiška pastaba išsakytina dėl visų keičiamų kodekso straipsnių, kuriuose tam tikri veiksmai atliekami nuo papildomo informavimo momento, o ne nuo konkrečių veiksmų atlikimo, pavyzdžiui, aptariamo straipsnio 13 dalis ir kt., nes kaip jau minėta, toks reguliavimas neatitinka viešojo administravimo principų. Pritarti 1.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu siūloma keisti įstatymo 4¹ straipsnio 10 dalies 2 punktą nustatant, jog LSLA sustabdo leidimo galiojimą, jeigu „leidimo turėtojas neužtikrino atitikties šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams“. Siūlymo kontekste pastebėtina, jog analogišku atveju, nustatytu aptariamo straipsnio 9 dalyje, kai neatitikimas įstatymui būtų nustatytas išimtinai iš dokumentų, leidimas nenaikinamas, tačiau nustatomas terminas trūkumams šalinti, o aptariamo punkto atveju, pavyzdžiui, atsitiktinio patikrinimo metu nustačius, jog nurodyti reikalavimai neužtikrinti, leidimas yra naikinamas nedelsiant ir be jokio įspėjimo. Manytina, jog toks teisinis reguliavimas, kai tos pačios kategorijos asmenims nustatomas skirtingas teisinis reguliavimas, sąlygojantis leidimo panaikinimą ar nepanaikinimą priklausomai nuo to, ar neatitikimas teisės aktams nustatytas iš dokumentų, ar, pavyzdžiui, patikrinimo metu, neatitinka asmenų lygiateisiškumo principo. Pritarti 1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-232 5.
Projekto 2 straipsniu siūloma keisti įstatymo 4¹ straipsnio 14 dalies 3 punktą nustatant, jog Lietuvos saugios laivybos administracija panaikina leidimo galiojimą ir išbraukia leidimo turėtojus iš subjektų, kuriems išduoti leidimai vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo, jeigu:
„Lietuvos Respublikos fizinis ar juridinis asmuo
arba Lietuvos Respublikoje veikiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, kurio leidimo galiojimas buvo sustabdytas pagal šio straipsnio 10 dalies 1 ir (ar) 2 punktą, per nustatytą terminą nepateikė trūkstamų, nepatikslino netikslių, klaidingų duomenų ir (ar) neužtikrino atitikties šio straipsnio 4 dalyje išdėstytiems reikalavimams ir pagal šio straipsnio 13 dalį neinformavo Lietuvos saugios laivybos administracijos“. Pacituotos nuostatos kontekste teigtina, jog siūlomas reguliavimas neatitinka viešojo administravimo principų ir galimai pažeistų asmenų teises, nes leidimo galiojimas būtų naikinamas grynai formaliu pagrindu – dėl to, kad asmuo papildomai neinformavo tam tikros institucijos apie ištaisytus trūkumus, nors dėl ištaisytų trūkumų jau pateikė tai pačiai institucijai visus reikiamus dokumentus. Svarstytina galimybė atsisakyti formalaus leidimų naikinimo pagrindo, siejamo su papildomu informavimu. 1.6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu siūloma papildyti įstatymo 13 straipsnį 25 dalimi, nustatančia reikalavimus visoms (komercinėms, nekomercinėms, plūduriuojančioms) prieplaukoms. Kelia abejonių, jog vienodi reikalavimai nustatomi visoms prieplaukoms.
Pavyzdžiui, reikalavimas, kad nekomercinėje prieplaukoje turi būti ryšio priemonės, prieplaukos valdytojo paskirti specialistai, galintys užtikrinti prieplaukos veiklą, saugią laivybą prieplaukoje ir jos prieigose, darbų saugą ir krovinių saugumą; gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos priešgaisrinės priemonės. Atkreiptinas dėmesys, jog nekomercinėje prieplaukoje gali stovėti tik vienas asmeninis laivas, trumpesnis nei 4 metrai. Svarstytina, ar tikrai tokiu atveju nustatomi reikalavimai yra pagrįsti ir pamatuoti. Manytina, jog reikalavimus prieplaukoms derėtų diferencijuoti atsižvelgiant į prieplaukos tipą. Pritarti 1.7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 2 straipsnio, kuriuo dėstomas įstatymo 4¹ straipsnis ir dėl projekto 5 straipsnio, kuriuo dėstomas įstatymo 13 straipsnis teiktinos pastabos susijusios su teisės technika. Pažymėtina, jog paminėti įstatymo straipsniai yra perkrauti teisės normomis ir nuostatomis, juose dėstomos normos pradedant tam tikromis sąvokomis, reikalavimais, dokumentų pateikimo tvarka, dokumentų nagrinėjimu, tam tikrų institucijų teisėmis ir pareigomis, leidimų išdavimu, registracija, leidimų stabdymu, naikinimu ir baigiant priežiūros funkcijomis. Pavyzdžiui, kodekso 13 straipsnis turėtų net 38 dalis, kurios nuosekliai ir logiškai nesusijusios. Teigtina, jog tokios apimties reguliavimą reikia dėstyti ne viename straipsnyje, o atskirais kodekso skirsniais su atskirais straipsniais, kurių pavadinimai atitiktų reguliavimo dalyką, o reguliavimo apimtis būtų aiški ir konkreti, skirta vienam reguliavimo objektui. Siūlytina koreguoti įstatymo projektą ir parengti jį vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, kartu sistemiškai suderinant projekto nuostatų dėstymą su kodekso struktūra. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
įstaigų pasiūlymai: negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui Vidaus vandenų transporto kodekso 3, 4¹, 7, 9, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3288 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir įvertinant tai, kad:
1) iš įstatymo projekto nuostatų turinio nėra aišku, ar leidimai vežti krovinius vidaus vandenų laivais yra objektyviai išduodami, ar tik laikoma, kad leidimas išduotas, nes šis reguliavimo neaiškumas kartojamas visame įstatymo projekte - greta vartojant tiek leidimo sąvoką, tiek įrašymo ir išbraukimo iš sąrašo sąvokas;
2) siūlomas reguliavimas, pagal kurį atsisakoma leidimų vežti krovinius vidaus vandenų laivais išdavimo sistemos ir nustatoma pareikštinė krovinių vežimo tvarka, galimai neužtikrintų laivybos saugumo visais aspektais;
3) patobulintos nuostatos galėtų būti įtrauktos į šiuo metu rengiamą įstatymo projektą, kuriuo Vidaus vandenų transporto kodeksas bus dėstomas nauja redakcija. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Bilotaitė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
komitetas
1Komiteto klausymuose dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): klausymai nevyko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
ko, nustatant, jog „Lietuvos saugios laivybos administracija išduoda leidimus“. Pastebėtina, jog toks pakeitimas yra nesuderintas su teikiama šio straipsnio 8 dalies redakcija, kurioje siūloma nustatyti, jog „Laikoma, kad leidimas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, pateikusiems šio straipsnio 6 dalyje nurodytus prašymą ir dokumentus, yra išduotas kitą dieną nuo prašymo ir dokumentų pateikimo dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena vėlesnė nei prašymo ir dokumentų pateikimo diena, ir šie subjektai yra įrašomi į subjektų, kuriems išduoti leidimai vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais sąrašą.“ Pažymėtina, jog iš paminėtų nuostatų turinio nėra aišku, ar leidimai yra objektyviai išduodami, per kokį terminą išduodami, ar, vis dėl to, tik laikoma, kad leidimas išduotas. Aptartas reguliavimo neaiškumas kartojamas visame įstatymo projekte - greta vartojant tiek leidimo sąvoką, tiek įrašymo ir išbraukimo iš sąrašo sąvokas. Pažymėtina, jog tarp leidimo išdavimo ir laikymo, kad leidimas yra išduotas, kai asmuo įrašomas į sąrašą, yra objektyvių skirtumų. Leidimo išdavimas suponuoja tam tikrą valingą institucijos veiksmą, kurio metu tikrinami duomenys ir išduodamas tam tikros formos dokumentas.
Laikymas, jog leidimas yra išduotas, suponuoja situaciją, kai institucija valingų veiksmų neatlieka ir joks objektyvus dokumentas (elektroninės ar rašytinės formos) neišduodamas, atliekama tik formali registracija, įrašant asmenį į sąrašą. Vienu atveju kalbėtina apie leidimų sistemą, kai asmuo gali veikti tik atitikdamas reikalavimus ir tuo pagrindu gaudamas leidimą veiklai, kitu atveju - apie pareikštinę veiklos sistemą, kai asmeniui tik keliamas reikalavimas pateikti pareiškimą dėl veiklos, ir asmuo pareiškimo pagrindu įrašomas į tam tikrą sąrašą, tačiau joks leidimas neišduodamas. Siūlytina apsispręsti dėl leidimų išdavimo koncepcijos ir aiškiai nurodyti koks tai procesas ir kaip jis atliekamas. Siūlomas mišrus teisinis reguliavimas yra neaiškus ir nesuprantamas, prieštaringas ir, galimai dėl to, neįgyvendinamas. (Siūlome D modelį nes tikrinimus atlieka kitos institucijos, o LSLA atlieka formalų dokumentų patikrinimą.) Pritarti. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 937 ,,Dėl licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“ 2 punktu Lietuvos Respublikos Vyriausybė įpareigojo ministerijas vadovautis Licencijavimo pagrindų aprašu rengiant įstatymo projektus, reguliuojančius ūkinės veiklos licencijavimą. Pažymėtina, kad įstatymo projektu siekiama įtvirtinti nuostatas, pagal kurias leidimai verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais būtų išduodami, taip pat vidaus vandenų uostai ir komercinės prieplaukos registruojami vadovaujantis leidimų išdavimo modeliu ,,D“ (,,deklaravimas“).
Taikant modelį „D“ yra laikoma, kad licencija ūkio subjektui yra išduota kitą dieną nuo pranešimo (deklaracijos) apie ketinimą vykdyti veiklą pateikimo kompetentingai valstybės institucijai dienos arba nuo pranešime (deklaracijoje) apie ketinimą vykdyti veiklą nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė nei pranešimo (deklaracijos) apie ketinimą vykdyti veiklą pateikimo kompetentingai valstybės institucijai diena. Licencijavimo pagrindų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės
apibrėžtis: ,,Licencija – įrašymas ar įsirašymas į sąrašą ar bet koks dokumentas (nesvarbu, kaip pavadintas: leidimas, liudijimas, teikimas, atestatas, sprendimas, sertifikatas, pažymėjimas, deklaracija ir kita), kurį turi gauti ūkio subjektas, siekiantis įgyti teisę pradėti vykdyti tam tikrą veiklą.“ Įvertinus tai, siūloma tikslinti įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5. Lietuvos saugios laivybos administracija įrašo šio straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus į subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašą, įspėja apie licencijos galiojimo sustabdymą, sustabdo licencijos galiojimą, panaikina licencijos galiojimo sustabdymą ir panaikina licencijos galiojimą.“ Taip pat siūloma tikslinti įstatymo 13 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,26.
Vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas į įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ar įregistruotų komercinių prieplaukų sąrašą, kuriame pateikiama šio straipsnio 36 dalyje nurodyta informacija, įtraukia:
1) Lietuvos saugios laivybos administracija – valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose steigiamus vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) savivaldybės vykdomoji institucija – vietinės reikšmės vidaus vandenų keliuose ir kituose vandens telkiniuose steigiamus vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.“2
nustatant, jog „Laikoma, kad leidimas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, pateikusiems šio straipsnio 6 dalyje nurodytus prašymą ir dokumentus, yra išduotas kitą dieną nuo prašymo ir dokumentų pateikimo dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena vėlesnė nei prašymo ir dokumentų pateikimo diena, ir šie subjektai yra įrašomi į subjektų, kuriems išduoti leidimai vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais sąrašą“.
Nuostatos turinys kelia abejonių. (galima palikti tik įrašymą į sąrašą) Pirma, pastebėtina, jog nuostatoje siūloma įtvirtinti situaciją, kai bet kuris asmuo, pateikęs Lietuvos saugios laivybos administracijai (toliau - LSLA) bet kokios formos, bet kokio turinio prašymą, su bet kokio turinio papildomais dokumentais, įrodančiais (kurie gali ir neturėti jokios įrodomosios vertės) asmens atitiktį straipsnio 4 dalies reikalavimams, būtų laikomas turinčiu leidimą vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, kurių dedveitas didesnis kaip 200 tonų esant didžiausiajai grimzlei, Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais. Pažymėtina, jog tokia situacija susiklostytų dėl to, jog pagal siūlomą reguliavimą svarbus yra tik dokumentų pateikimo faktas LSLA, nekreipiant dėmesio į dokumentų turinį, nes LSLA neatlieka – neturi teisės atlikti, net preliminaraus dokumentų tyrimo, o tiesiog vykdo formalaus registratoriaus funkciją, įrašydamas asmenį į leidimus turinčių asmenų sąrašą. Antra, pastebėtina, jog, kaip jau minėta, asmuo neatitinkantis jokių teisės aktų reikalavimų, tarp jų ir saugumo reikalavimų, pagal teikiamą teisinį reguliavimą, galėtų tam tikrą laiką vežti krovinius, neatitikdamas jokių reikalavimų, nes būtų laikomas turinčiu leidimą.
Manytina, jog aptarta situacija galimai keltų grėsmę visuomenei ir laivybos saugumui, ekologinei vandens kelių situacijai, nes kalbama apie didelio dedveito laivus, galinčius vežti didelius ir pavojingus krovinius. Manytina, jog siūloma sistema turėtų būti peržiūrėta ir vadovaujantis visuomenės ir laivybos saugumo prioritetais, turėtų būti užtikrinta bent pirminė, preliminari pateiktų dokumentų patikra, kad asmenys gautų leidimus bent formaliai atitikdami tam tikrus reikalavimus ir pateikę nustatytos formos ir nustatyto turinio dokumentus, iš kurių būtų galima preliminariai spręsti apie atitiktį reikalavimams. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog siekiama reguliuoti krovinių vežimo leidimų sistemą ir šiame kontekste nėra suprantama, kodėl siūloma nustatyti tokią skubią leidimo įsigaliojimo sistemą, jog leidimas laikomas išduotu sekančią dieną po dokumentų pateikimo. Manytina, jog visuomenė ir valstybė turėtų būti suinteresuoti, jog laivybos saugumas būtų užtikrintas visais aspektais. Tuo tarpu, siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų objektyvias prielaidas atsirasti vienadieniams vežėjams, kurie galimai pateiktų fiktyvius dokumentus, netikrinti gautų leidimą ir galėtų pervežti krovinius, nes krovinio vežimo užsakovas pagrįstai tikėtųsi, jog vežėjas atitinka reikalavimus, nes turi oficialų valstybės institucijos patvirtintą leidimą, o krovinį pervežus, ar įvykus nelaimei, tokie vežėjai galėtų taip pat staiga
„pranykti“, kaip ir atsirado, be jokių galimybių iš jų išsiieškoti galimai
padarytą žalą. Apibendrinant išsakytas pastabas, pastebėtina, jog įstatymų leidėjui derėtų apsispręsti ir pasirinkti aiškią koncepciją dėl krovinių vežimo leidimų sistemos.
Nuspręsti, ar reikalavimai krovinių vežėjams yra privalomi, ar neprivalomi. Jei privalomi, tai užtikrinti, jog krovinių vežėjai tokius reikalavimus atitiktų nuo pirmos krovinių vežimo dienos, užtikrinti tinkamą patikros sistemą. Tuo atveju, jei būtų apsispręsta nustatyti, jog reikalavimai yra privalomi, tačiau jų laikymosi kontrolė yra daugiau formali, nei objektyvi, o priežiūra vykdoma atsitiktiniu būdu, kaip iš dalies siūloma dabar, reguliavimas tobulintinas, atsisakant leidimų sistemos ir nustatant pareikštinę krovinių vežimo tvarką. Be to, siekiant efektyviai ir racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas, galimai kartu svarstytina mažinti finansavimą LSLA, kurios veikla, aptartu aspektu, prilygtų formalaus registro veiklai su tam tikromis atsitiktinės patikros funkcijomis. Analogiškos pastabos mutatis mutandis išsakytinos ir dėl projekto nuostatų, susijusių su vidaus vandenų uostų (prieplaukų) registravimu. Pritarti. Leidimams verstis krovinių vežimu vidaus vandenų keliais, taip pat vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų registravimui numatoma taikyti D leidimų išdavimo modelį, pagal kurį licencija ūkio subjektui yra išduota kitą dieną nuo pranešimo (deklaracijos) apie ketinimą vykdyti veiklą pateikimo kompetentingai valstybės institucijai dienos arba nuo pranešime (deklaracijoje) apie ketinimą vykdyti veiklą nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė nei pranešimo (deklaracijos) apie ketinimą vykdyti veiklą pateikimo kompetentingai valstybės institucijai diena. Paaiškėjus, kad ūkio subjekto pateiktame pranešime (deklaracijoje) apie ketinimą vykdyti veiklą pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, bet neatitikimai yra mažareikšmiai, jam turi būti suteikta teisė per nustatytą protingą terminą trūkumus pašalinti.
Mažareikšmių neatitikimų šalinimo metu licencijos galiojimas nestabdomas ir nenaikinamas. Siekiant teisinio aiškumo siūlytina įstatymo 4¹ straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: ,,8. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, pateikę šio straipsnio 6 dalyje nurodytus prašymą ir dokumentus, yra įrašomi į subjektų, kuriems išduoti leidimai vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašą, kuriame pateikiama šio straipsnio 19 dalyje nurodyta informacija, kitą dieną nuo prašymo ir dokumentų pateikimo dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena vėlesnė nei prašymo ir dokumentų pateikimo diena.“ Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1302 ,,Dėl Keleivių vežimo laivais vidaus vandenimis Lietuvos Respublikoje, keleivių ir krovinių vežimo laivais vidaus vandenimis tarptautiniais maršrutais licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Keleivių vežimo laivais vidaus vandenimis Lietuvos Respublikoje, keleivių ir krovinių vežimo laivais vidaus vandenimis tarptautiniais maršrutais licencijavimo taisyklėse yra nustatyta, kad subjektas, siekiantis gauti licenciją, Lietuvos saugios laivybos administracijai pateikia susisiekimo ministro įsakymu patvirtintos formos prašymą. Nutarime taip pat išvardinti dokumentai, kuriuos turėtų pateikti subjektas kartu su prašymu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 3 d. nutarimu Nr.
Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatuose taip pat apibrėžta, kokios formos prašymas ir dokumentai turi būti pateikti Lietuvos saugios laivybos administracijai (toliau – Administracija). Taikant D licencijų išdavimo modelį Administracija turi pareigą, gavusi prašymą ir reikiamus dokumentus, juos patikrinti. Siekiant teisinio aiškumo siūlytina patikslinti įstatymo 4¹ straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,9. Lietuvos saugios laivybos administracija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodyto subjekto, siekiančio gauti licenciją, prašymą ir dokumentus, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas patikrina gautą prašymą ir dokumentus. Nustačiusi, kad licencijos turėtojo pranešime pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, bet neatitikimai yra mažareikšmiai, Lietuvos saugios laivybos administracija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas įspėja licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą gavimo terminą, per kurį turi būti pateikti trūkstami dokumentai ir (ar) patikslinti pateikti duomenys.“ Pažymėtina, kad licencijų išdavimo pagal modelį ,,D“ atveju, Lietuvos saugios laivybos administracija atliktų pateiktų dokumentų ir informacijos patikrą, nes tiek ūkio subjekto atitiktis veiklos licencijavimą reguliuojančiuose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams yra grindžiama informacija priskiriama valstybės informaciniams ištekliams, ir (ar) dokumentais, išduotais kitų institucijų ar įstaigų.
Atsižvelgus į tai, kad pvz. asmuo, siekiantis įregistruoti vidaus vandenų uostą turi pateikti Administracijai Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintos formos prašymą ir taip pat kitus dokumentus, tokius kaip dokumentą, patvirtinantį uosto statybos užbaigimą, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento išduotą pažymą apie uosto atitiktį priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, preziumuojama, kad kompetentingos institucijos pagal kompetenciją išduodamos atitinkamus dokumentus atliko ūkio subjekto realią patikrą. Siekiant, kad subjektui, pateikusiam fiktyvius dokumentus, būtų kaip įmanoma greičiau užkirsta galimybė vykdyti veiklą, siūlytina įstatymo projekto 4¹ straipsnio10 dalį papildyti ir išdėstyti ją taip: ,,10.
Lietuvos saugios laivybos administracija sustabdo licencijos galiojimą, jeigu:
galiojimo sustabdymą nustatytą terminą nepateikė trūkstamų dokumentų ir (ar) nepatikslino pateiktų netikslių, klaidingų duomenų;
2) paaiškėja, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai licencijai gauti pateikė melagingus duomenis;
3) licencijos turėtojas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų;
4) licencijos turėtojas pateikia prašymą Lietuvos saugios laivybos administracijai sustabdyti licencijos galiojimą.“ Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo projektu keičiamo 4¹ straipsnio 21 dalimi, taip pat 13 straipsnio 38 dalimi siekiama įtvirtinti nuostatą, įpareigojančią vykdyti planinius ir neplaninius ūkio subjektų veiklos planinius ir neplaninius patikrinimus. Šių patikrinimų tvarką tvirtintų Administracija ar tam tikrais komercinių prieplaukų registravimo atvejais savivaldybių tarybos, nustatydamos patikrinimų atlikimo tvarką ir periodiškumą. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracijos funkcijų apimtis nesumažėtų tuo atveju jeigu būtų įtvirtintas pareikštinis modelis, kadangi pareikštinis „D“ modelis neatleidžia Administracijos nuo dokumentų ir pasirengimo vykdyti veiklą tikrinimo po asmens įrašymo į leidimus turinčių asmenų sąrašą, tiktai perkelia laiko momentą nuo kurio ūkio subjektui suteikiama teisė vykdyti veiklą ir netgi suintensyvina funkcijos vykdymą, kadangi nustatomi labai trumpi terminai dokumentų patikrai po jų pateikimo. Taip pat, kaip ir iki šiol, būtų vykdoma nuolatinė, periodinė ūkio subjektų veiklos priežiūra po įregistravimo, vykdant planinius ir neplaninius patikrinimus Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. 2 3.
2
nustatant, jog „Lietuvos saugios laivybos administracija, nustačiusi, kad leidimo turėtojas pateikė ne visus dokumentus ir (ar) netikslius, klaidingus duomenis, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas įspėja leidimo turėtoją apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą gavimo terminą, per kurį turi būti pateikti trūkstami dokumentai ir (ar) patikslinti pateikti duomenys. Pateikęs trūkstamus dokumentus ir (ar) patikslinęs duomenis, leidimo turėtojas privalo apie tai pranešti Lietuvos saugios laivybos administracijai, pateikdamas tai patvirtinančią informaciją. Lietuvos saugios laivybos administracija per 3 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos patikrina leidimo turėtojo pateiktus dokumentus ir duomenis ir nustačiusi, kad pateikti visi dokumentai ir (ar) duomenys patikslinti, panaikina įspėjimą apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą ir apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas praneša leidimo turėtojui.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, kaip jau minėta, pagal straipsnio 8 dalies nuostatas, susiklostytų situacija, kai asmenys, neatitinkantys jokių teisės aktų reikalavimų, legaliai būtų laikomi turinčiais leidimus krovinių vežimui. Pagal aptariamos straipsnio 9 dalies nuostatas tokia situacija galėtų tęstis neapibrėžtai ilgą laiką, nes aptariamoje straipsnio 9 dalyje LSLA nenustatomas joks terminas, per kurį ši institucija, turėtų patikrinti pateiktus dokumentus ir nustatyti galimus neatitikimus teisės aktų reikalavimams.
Antra, pažymėtina, jog LSLA nenustatomas ne tik terminas dokumentus patikrinti, tačiau net nenustatoma pareiga tokius dokumentus apskritai kada nors tikrinti, nes trūkumų nustatymo pagrindas šioje straipsnio dalyje nenurodomas, toks galimas trukumų nustatymas nesiejamas su dokumentų pateikimu, taigi galima daryti tik prielaidas, jog dokumentai galėtų būti patikrinti, tačiau LSLA gali ir neatlikti jokio dokumentų tikrinimo. Manytina, jog ir ši situacija neatitinka proporcingo reguliavimo principo ir galimai kelia grėsmę visuomenės ir laivybos saugumui. Trečia, siūloma aptariamos straipsnio dalies konstrukcija „Pateikęs trūkstamus dokumentus ir (ar) patikslinęs duomenis, leidimo turėtojas privalo apie tai pranešti Lietuvos saugios laivybos administracijai, pateikdamas tai patvirtinančią informaciją.“ kelia abejonių dėl jos turinio logiškumo, nes asmuo po dokumentų ar duomenų pateikimo LSLA, privalo apie pateikimą pranešti pateikdamas LSLA informaciją, kuri patvirtintų jog dokumentai LSLA tikrai pateikti. Svarstytina, ar aptarta veiksmų eiga yra tikrai būtina ir, ar ji nesukuria papildomos ir nereikalingos administracinės naštos tiek LSLA, tiek asmenims. Net jei šioje įvykių grandinėje dalyvauja kontaktinis centras, svarstytina, ar toks dokumentų pateikimo būdas atitinka viešojo administravimo principus ir logiką. Taip pat svarstytina, ar siūlomos nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo nuostatas. Manytina, jog kai asmuo pateikia tam tikrus dokumentus į tam tikrą instituciją, tai jau savaime turėtų būti pakankamas pagrindas institucijai žinoti apie pateiktus dokumentus.
Priešingu atveju, kiltų abejonių dėl institucijos kompetencijos administruoti į ją patenkančius dokumentus. Ketvirta, aptartame kontekste kelia abejonių ir projekto nuostata „Lietuvos saugios laivybos administracija per 3 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos patikrina leidimo turėtojo pateiktus dokumentus ir duomenis“, pagal kurią dokumentų ir duomenų tikrinimas atliekamas tik gavus informaciją iš asmens, kad dokumentai ir duomenys yra pateikti. Nėra aišku, kodėl dokumentų ir duomenų negalima pradėti tikrinti nedelsiant po jų gavimo ir, kaip jau minėta, nėra aišku kuo toks svarbus yra informacijos apie dokumentų ir duomenų pateikimas, kad tik nuo šio informacijos pateikimo būtų atliekami teisinę reikšmę turintys veiksmai. Manytina, jog asmuo, pateikęs dokumentus, aiškiai išreiškia savo valią, kad šie dokumentai būtų nagrinėjami. Svarstytina galimybė teikiamą teisinį reguliavimą supaprastinti, mažinant administracinę naštą tiek institucijai, tiek asmenims. (Projektas bus patikslintas, kad dokumentų patikra vykdoma nuo jų gavimo momento) Analogiška pastaba išsakytina dėl visų keičiamų kodekso straipsnių, kuriuose tam tikri veiksmai atliekami nuo papildomo informavimo momento, o ne nuo konkrečių veiksmų atlikimo, pavyzdžiui, aptariamo straipsnio 13 dalis ir kt., nes kaip jau minėta, toks reguliavimas neatitinka viešojo administravimo principų. Pritarti. Patikslinus Įstatymo projektu keičiamas nuostatas Administracija privalėtų patikrinti gautą pranešimą ir dokumentus nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Tokiu būdų būtų įtvirtintas įpareigojimas Administracijai tikrinti dokumentus ir nustatytas konkretus maksimalus terminas, per kurį turėtų būti atlikta dokumentų patikra.
Taip pat pritariame pasiūlymui atsisakyti nuostatos, kad subjektas turėtų pranešti Administracijai apie pateiktus patikslintus ir trūkstamus dokumentus, taip pat siūlymui, kad dokumentai turi būti pradėti tikrinti nedelsiant nuo jų gavimo momento. Siekiant teisinio aiškumo patikslinti įstatymo 4¹ straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,9. Lietuvos saugios laivybos administracija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodyto subjekto, siekiančio gauti licenciją, prašymą ir dokumentus, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas patikrina gautą prašymą ir dokumentus. Nustačiusi, kad licencijos turėtojo pranešime pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, bet neatitikimai yra mažareikšmiai, Lietuvos saugios laivybos administracija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas įspėja licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą gavimo terminą, per kurį turi būti pateikti trūkstami dokumentai ir (ar) patikslinti pateikti duomenys.“ Patikslinti įstatymo 13 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,29. Lietuvos saugios laivybos administracija, gavusi šio steigėjo prašymą ir dokumentus, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas juos patikrina.
Paaiškėjus, kad vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojo pateiktame pranešime pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, bet neatitikimai yra mažareikšmiai, Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas įspėja valdytoją apie galimą vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos registracijos galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 15 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą registracijos galiojimo sustabdymą gavimo terminą, per kurį turi būti pateikti trūkstami dokumentai, patikslinti netikslūs ir (ar) klaidingi duomenys. Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi trūkstamus dokumentus ir (ar) patikslintus duomenis, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas patikrina pateiktus dokumentus ir duomenis apie vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką ir nustačiusi, kad pateikti trūkstami dokumentai, patikslinti netikslūs ir (ar) klaidingi duomenys, panaikina įspėjimą apie galimą registracijos galiojimo sustabdymą ir apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas praneša vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojui.“
punktą nustatant, jog LSLA sustabdo leidimo galiojimą, jeigu „leidimo turėtojas neužtikrino atitikties šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams“.
Siūlymo kontekste pastebėtina, jog analogišku atveju, nustatytu aptariamo straipsnio 9 dalyje, kai neatitikimas įstatymui būtų nustatytas išimtinai iš dokumentų, leidimas nenaikinamas, tačiau nustatomas terminas trūkumams šalinti, o aptariamo punkto atveju, pavyzdžiui, atsitiktinio patikrinimo metu nustačius, jog nurodyti reikalavimai neužtikrinti, leidimas yra naikinamas nedelsiant ir be jokio įspėjimo. Manytina, jog toks teisinis reguliavimas, kai tos pačios kategorijos asmenims nustatomas skirtingas teisinis reguliavimas, sąlygojantis leidimo panaikinimą ar nepanaikinimą priklausomai nuo to, ar neatitikimas teisės aktams nustatytas iš dokumentų, ar, pavyzdžiui, patikrinimo metu, neatitinka asmenų lygiateisiškumo principo. Pritarti. Atkreipiame dėmesį, kad taikant D leidimų išdavimo modelį, paaiškėjus, kad ūkio subjekto pateiktame pranešime (deklaracijoje) apie ketinimą vykdyti veiklą pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, bet neatitikimai yra mažareikšmiai, jam turi būti suteikta teisė per nustatytą protingą terminą trūkumus pašalinti. Mažareikšmių neatitikimų šalinimo metu licencijos galiojimas nestabdomas ir nenaikinamas, tačiau ūkio subjektas yra įspėjamas ir suteikiamas terminas trūkumams pašalinti. Šiuo atveju preziumuojama, kad ūkio subjektas reikalavimus atitinka, tačiau užfiksuoti mažareikšmiai pranešime pateiktos informacijos ir dokumentų trūkumai. Taip pat pažymėtina, kad atlikus ūkio subjekto veiklos patikrinimą ir nustačius, kad jis neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų leidimas nėra iš karto naikinamas, tačiau yra sustabdomas, suteikiant terminą trūkumams pašalinti. Tik nepašalinus trūkumų per nustatytą terminą, leidimas yra naikinamas.
Šiuo atveju užfiksuojamas realus pažeidimas, kad ūkio subjektas neatitinka nustatytų reikalavimų, ne tik mažareikšmiai netikslumai ar trūkumai dėl dokumentų pateikimo. Taip pat siūlytina keisti 4¹ straipsnio 10 dalį ir papildyti nuostata, kad leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu subjektas sąmoningai pateikia melagingus duomenis. Siūloma šią dalį išdėstyti taip: ,,10. Lietuvos saugios laivybos administracija sustabdo licencijos galiojimą, jeigu:
galiojimo sustabdymą nustatytą terminą nepateikė trūkstamų dokumentų ir (ar) nepatikslino pateiktų netikslių, klaidingų duomenų;
2) paaiškėja, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai licencijai gauti pateikė melagingus duomenis;
3) licencijos turėtojas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų;
4) licencijos turėtojas pateikia prašymą Lietuvos saugios laivybos administracijai sustabdyti licencijos galiojimą.“
straipsniu siūloma keisti įstatymo 4¹ straipsnio 14 dalies 3 punktą nustatant, jog Lietuvos saugios laivybos administracija panaikina leidimo galiojimą ir išbraukia leidimo turėtojus iš subjektų, kuriems išduoti leidimai vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo, jeigu: „Lietuvos Respublikos fizinis ar juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje veikiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, kurio leidimo galiojimas buvo sustabdytas pagal šio straipsnio 10 dalies 1 ir (ar) 2 punktą, per nustatytą terminą nepateikė trūkstamų, nepatikslino netikslių, klaidingų duomenų ir (ar) neužtikrino atitikties šio straipsnio 4 dalyje išdėstytiems reikalavimams ir pagal šio straipsnio 13 dalį neinformavo Lietuvos saugios laivybos administracijos“.
Pacituotos nuostatos kontekste teigtina, jog siūlomas reguliavimas neatitinka viešojo administravimo principų ir galimai pažeistų asmenų teises, nes leidimo galiojimas būtų naikinamas grynai formaliu pagrindu – dėl to, kad asmuo papildomai neinformavo tam tikros institucijos apie ištaisytus trūkumus, nors dėl ištaisytų trūkumų jau pateikė tai pačiai institucijai visus reikiamus dokumentus. Svarstytina galimybė atsisakyti formalaus leidimų naikinimo pagrindo, siejamo su papildomu informavimu. Pritarti. 4¹ straipsnio 14 dalies 3 punktą išdėstyti taip:
administracija panaikina leidimo galiojimą ir išbraukia leidimo turėtojus iš subjektų, kuriems išduoti leidimai vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo ir šio straipsnio 19 dalyje nurodytą informaciją, jeigu: ˂...˃
3) leidimo turėtojas, kurio leidimo galiojimas buvo sustabdytas pagal šio straipsnio 10 dalies 1 ir
(ar) 2 punktus (–ą), per nustatytą terminą nepateikė trūkstamų, nepatikslino netikslių, klaidingų duomenų ir (ar) neatitiko šio straipsnio 4 dalyje išdėstytų reikalavimų;“ 6.
Projekto 5 straipsniu siūloma papildyti įstatymo 13 straipsnį 25 dalimi, nustatančia reikalavimus visoms (komercinėms, nekomercinėms, plūduriuojančioms) prieplaukoms. Kelia abejonių, jog vienodi reikalavimai nustatomi visoms prieplaukoms. Pavyzdžiui, reikalavimas, kad nekomercinėje prieplaukoje turi būti ryšio priemonės, prieplaukos valdytojo paskirti specialistai, galintys užtikrinti prieplaukos veiklą, saugią laivybą prieplaukoje ir jos prieigose, darbų saugą ir krovinių saugumą; gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos priešgaisrinės priemonės. Atkreiptinas dėmesys, jog nekomercinėje prieplaukoje gali stovėti tik vienas asmeninis laivas, trumpesnis nei 4 metrai. Svarstytina, ar tikrai tokiu atveju nustatomi reikalavimai yra pagrįsti ir pamatuoti. Manytina, jog reikalavimus prieplaukoms derėtų diferencijuoti atsižvelgiant į prieplaukos tipą. Pritarti. Atsižvelgus į tai, kad numatoma registruoti tik komercines prieplaukas ir vėliau atlikti šių prieplaukų planinius ar neplaninius patikrinimus, siūloma patikslinti Įstatymo projektu keičiamo 13 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip : ,,25. Komercinėje prieplaukoje turi būti: ˂...>“
dėstomas įstatymo 4¹ straipsnis ir dėl projekto 5 straipsnio, kuriuo dėstomas įstatymo 13 straipsnis teiktinos pastabos susijusios su teisės technika.
Pažymėtina, jog paminėti įstatymo straipsniai yra perkrauti teisės normomis ir nuostatomis, juose dėstomos normos pradedant tam tikromis sąvokomis, reikalavimais, dokumentų pateikimo tvarka, dokumentų nagrinėjimu, tam tikrų institucijų teisėmis ir pareigomis, leidimų išdavimu, registracija, leidimų stabdymu, naikinimu ir baigiant priežiūros funkcijomis. Pavyzdžiui, kodekso 13 straipsnis turėtų net 38 dalis, kurios nuosekliai ir logiškai nesusijusios. Teigtina, jog tokios apimties reguliavimą reikia dėstyti ne viename straipsnyje, o atskirais kodekso skirsniais su atskirais straipsniais, kurių pavadinimai atitiktų reguliavimo dalyką, o reguliavimo apimtis būtų aiški ir konkreti, skirta vienam reguliavimo objektui. Siūlytina koreguoti įstatymo projektą ir parengti jį vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, kartu sistemiškai suderinant projekto nuostatų dėstymą su kodekso struktūra. Pritarti iš dalies. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Seimas jau yra priėmęs įstatymus, kuriuose ūkio subjektų licencijavimas ir jo tvarka, taip pat nuostatos, susijusios su ūkio subjektų veiklos priežiūra, yra išdėstytos viename straipsnyje. (Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 4 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 4² straipsniu įstatymas Nr. XII-1732). Pažymime, kad Įstatymo projektu yra daromi daliniai ir tiksliniai pakeitimai, kuriuos siekiama kuo skubiau įtvirtinti, siekiant palengvinti ūkio subjektams veiklos sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame Kodekse nėra straipsnio, kuriame būtų išdėstytos visos Kodekse vartojamos sąvokos. Norint visas sąvokas išdėstyti viename Kodekso straipsnyje minėtas sąvokas būtų būtina derinti su Lietuvos valstybine kalbos komisija.
Dėl didelės Kodekso apimties ir didelio vartojamų sąvokų kiekio šių sąvokų derinimas su Lietuvos valstybine kalbos komisija užtruktų, be to, reikėtų keisti daugelį Kodekso straipsnių išbraukiant juose įtvirtintas sąvokas, nes minėtos sąvokos būtų išdėstytos viename straipsnyje Kodekso pradžioje. Todėl dabartinis įstatymo projektu keičiamo 13 straipsnio išdėstymas yra parengtas pagal šiuo metu galiojančio Kodekso struktūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu yra rengiamas įstatymo projektas, kuriuo Vidaus vandenų transporto kodeksas bus dėstomas nauja redakcija. Minėtame projekte visos Kodekse vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys yra dėstomos viename straipsnyje Kodekso pradžioje. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2015-10-01 Siūlyti pagrindiniam komitetui Vidaus vandenų transporto kodekso 3, 4¹, 7, 9, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-3288 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir įvertinant tai, kad:
vidaus vandenų laivais yra objektyviai išduodami, ar tik laikoma, kad leidimas išduotas, nes šis reguliavimo neaiškumas kartojamas visame įstatymo projekte - greta vartojant tiek leidimo sąvoką, tiek įrašymo ir išbraukimo iš sąrašo sąvokas;
vandenų laivais išdavimo sistemos ir nustatoma pareikštinė krovinių vežimo tvarka, galimai neužtikrintų laivybos saugumo visais aspektais;
projektą, kuriuo Vidaus vandenų transporto kodeksas bus dėstomas nauja redakcija. Pritarti iš dalies. Įstatymo projektą siūloma tobulinti komitete. 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
rengėjų patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. PRIDEDAMA: komiteto išvadų rengėjų patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto išvadų rengėjai: A.Mockus J.Razma A.Skardžius
komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: R.Žemaitaitis,
A.Skardžius, K.Daukšys, S.Dmitrijev, Š.Gustainis, Z.Jedinskij, A.Mockus, J.Razma, B.Vėsaitė, R.Žilinskas. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė; padėjėja G.Mickienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
ko, nustatant, jog „Lietuvos saugios laivybos administracija išduoda leidimus“. Pastebėtina, jog toks pakeitimas yra nesuderintas su teikiama šio straipsnio 8 dalies redakcija, kurioje siūloma nustatyti, jog „Laikoma, kad leidimas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, pateikusiems šio straipsnio 6 dalyje nurodytus prašymą ir dokumentus, yra išduotas kitą dieną nuo prašymo ir dokumentų pateikimo dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena vėlesnė nei prašymo ir dokumentų pateikimo diena, ir šie subjektai yra įrašomi į subjektų, kuriems išduoti leidimai vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais sąrašą.“ Pažymėtina, jog iš paminėtų nuostatų turinio nėra aišku, ar leidimai yra objektyviai išduodami, per kokį terminą išduodami, ar, vis dėl to, tik laikoma, kad leidimas išduotas. Aptartas reguliavimo neaiškumas kartojamas visame įstatymo projekte - greta vartojant tiek leidimo sąvoką, tiek įrašymo ir išbraukimo iš sąrašo sąvokas.
Pažymėtina, jog tarp leidimo išdavimo ir laikymo, kad leidimas yra išduotas, kai asmuo įrašomas į sąrašą, yra objektyvių skirtumų. Leidimo išdavimas suponuoja tam tikrą valingą institucijos veiksmą, kurio metu tikrinami duomenys ir išduodamas tam tikros formos dokumentas. Laikymas, jog leidimas yra išduotas, suponuoja situaciją, kai institucija valingų veiksmų neatlieka ir joks objektyvus dokumentas (elektroninės ar rašytinės formos) neišduodamas, atliekama tik formali registracija, įrašant asmenį į sąrašą. Vienu atveju kalbėtina apie leidimų sistemą, kai asmuo gali veikti tik atitikdamas reikalavimus ir tuo pagrindu gaudamas leidimą veiklai, kitu atveju - apie pareikštinę veiklos sistemą, kai asmeniui tik keliamas reikalavimas pateikti pareiškimą dėl veiklos, ir asmuo pareiškimo pagrindu įrašomas į tam tikrą sąrašą, tačiau joks leidimas neišduodamas. Siūlytina apsispręsti dėl leidimų išdavimo koncepcijos ir aiškiai nurodyti koks tai procesas ir kaip jis atliekamas. Siūlomas mišrus teisinis reguliavimas yra neaiškus ir nesuprantamas, prieštaringas ir, galimai dėl to, neįgyvendinamas. (Siūlome D modelį nes tikrinimus atlieka kitos institucijos, o LSLA atlieka formalų dokumentų patikrinimą.) Pritarti. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 937 ,,Dėl licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“ 2 punktu Lietuvos Respublikos Vyriausybė įpareigojo ministerijas vadovautis Licencijavimo pagrindų aprašu rengiant įstatymo projektus, reguliuojančius ūkinės veiklos licencijavimą.
Pažymėtina, kad įstatymo projektu siekiama įtvirtinti nuostatas, pagal kurias leidimai verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais būtų išduodami, taip pat vidaus vandenų uostai ir komercinės prieplaukos registruojami vadovaujantis leidimų išdavimo modeliu ,,D“ (,,deklaravimas“). Taikant modelį „D“ yra laikoma, kad licencija ūkio subjektui yra išduota kitą dieną nuo pranešimo (deklaracijos) apie ketinimą vykdyti veiklą pateikimo kompetentingai valstybės institucijai dienos arba nuo pranešime (deklaracijoje) apie ketinimą vykdyti veiklą nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė nei pranešimo (deklaracijos) apie ketinimą vykdyti veiklą pateikimo kompetentingai valstybės institucijai diena. Licencijavimo pagrindų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937, vartojama ši sąvokos ,,licencija“ apibrėžtis: ,,Licencija – įrašymas ar įsirašymas į sąrašą ar bet koks dokumentas (nesvarbu, kaip pavadintas: leidimas, liudijimas, teikimas, atestatas, sprendimas, sertifikatas, pažymėjimas, deklaracija ir kita), kurį turi gauti ūkio subjektas, siekiantis įgyti teisę pradėti vykdyti tam tikrą veiklą.“ Įvertinus tai, siūloma tikslinti įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5. Lietuvos saugios laivybos administracija įrašo šio straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus į subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašą, įspėja apie licencijos galiojimo sustabdymą, sustabdo licencijos galiojimą, panaikina licencijos galiojimo sustabdymą ir panaikina licencijos galiojimą.“ Taip pat siūloma tikslinti įstatymo 13 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,26.
Vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas į įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ar įregistruotų komercinių prieplaukų sąrašą, kuriame pateikiama šio straipsnio 36 dalyje nurodyta informacija, įtraukia:
1) Lietuvos saugios laivybos administracija – valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose steigiamus vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) savivaldybės vykdomoji institucija – vietinės reikšmės vidaus vandenų keliuose ir kituose vandens telkiniuose steigiamus vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.“2
nustatant, jog „Laikoma, kad leidimas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, pateikusiems šio straipsnio 6 dalyje nurodytus prašymą ir dokumentus, yra išduotas kitą dieną nuo prašymo ir dokumentų pateikimo dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena vėlesnė nei prašymo ir dokumentų pateikimo diena, ir šie subjektai yra įrašomi į subjektų, kuriems išduoti leidimai vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais sąrašą“.
Nuostatos turinys kelia abejonių. (galima palikti tik įrašymą į sąrašą) Pirma, pastebėtina, jog nuostatoje siūloma įtvirtinti situaciją, kai bet kuris asmuo, pateikęs Lietuvos saugios laivybos administracijai (toliau - LSLA) bet kokios formos, bet kokio turinio prašymą, su bet kokio turinio papildomais dokumentais, įrodančiais (kurie gali ir neturėti jokios įrodomosios vertės) asmens atitiktį straipsnio 4 dalies reikalavimams, būtų laikomas turinčiu leidimą vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, kurių dedveitas didesnis kaip 200 tonų esant didžiausiajai grimzlei, Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais. Pažymėtina, jog tokia situacija susiklostytų dėl to, jog pagal siūlomą reguliavimą svarbus yra tik dokumentų pateikimo faktas LSLA, nekreipiant dėmesio į dokumentų turinį, nes LSLA neatlieka – neturi teisės atlikti, net preliminaraus dokumentų tyrimo, o tiesiog vykdo formalaus registratoriaus funkciją, įrašydamas asmenį į leidimus turinčių asmenų sąrašą. Antra, pastebėtina, jog, kaip jau minėta, asmuo neatitinkantis jokių teisės aktų reikalavimų, tarp jų ir saugumo reikalavimų, pagal teikiamą teisinį reguliavimą, galėtų tam tikrą laiką vežti krovinius, neatitikdamas jokių reikalavimų, nes būtų laikomas turinčiu leidimą.
Manytina, jog aptarta situacija galimai keltų grėsmę visuomenei ir laivybos saugumui, ekologinei vandens kelių situacijai, nes kalbama apie didelio dedveito laivus, galinčius vežti didelius ir pavojingus krovinius. Manytina, jog siūloma sistema turėtų būti peržiūrėta ir vadovaujantis visuomenės ir laivybos saugumo prioritetais, turėtų būti užtikrinta bent pirminė, preliminari pateiktų dokumentų patikra, kad asmenys gautų leidimus bent formaliai atitikdami tam tikrus reikalavimus ir pateikę nustatytos formos ir nustatyto turinio dokumentus, iš kurių būtų galima preliminariai spręsti apie atitiktį reikalavimams. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog siekiama reguliuoti krovinių vežimo leidimų sistemą ir šiame kontekste nėra suprantama, kodėl siūloma nustatyti tokią skubią leidimo įsigaliojimo sistemą, jog leidimas laikomas išduotu sekančią dieną po dokumentų pateikimo. Manytina, jog visuomenė ir valstybė turėtų būti suinteresuoti, jog laivybos saugumas būtų užtikrintas visais aspektais. Tuo tarpu, siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų objektyvias prielaidas atsirasti vienadieniams vežėjams, kurie galimai pateiktų fiktyvius dokumentus, netikrinti gautų leidimą ir galėtų pervežti krovinius, nes krovinio vežimo užsakovas pagrįstai tikėtųsi, jog vežėjas atitinka reikalavimus, nes turi oficialų valstybės institucijos patvirtintą leidimą, o krovinį pervežus, ar įvykus nelaimei, tokie vežėjai galėtų taip pat staiga
„pranykti“, kaip ir atsirado, be jokių galimybių iš jų išsiieškoti galimai
padarytą žalą. Apibendrinant išsakytas pastabas, pastebėtina, jog įstatymų leidėjui derėtų apsispręsti ir pasirinkti aiškią koncepciją dėl krovinių vežimo leidimų sistemos.
Nuspręsti, ar reikalavimai krovinių vežėjams yra privalomi, ar neprivalomi. Jei privalomi, tai užtikrinti, jog krovinių vežėjai tokius reikalavimus atitiktų nuo pirmos krovinių vežimo dienos, užtikrinti tinkamą patikros sistemą. Tuo atveju, jei būtų apsispręsta nustatyti, jog reikalavimai yra privalomi, tačiau jų laikymosi kontrolė yra daugiau formali, nei objektyvi, o priežiūra vykdoma atsitiktiniu būdu, kaip iš dalies siūloma dabar, reguliavimas tobulintinas, atsisakant leidimų sistemos ir nustatant pareikštinę krovinių vežimo tvarką. Be to, siekiant efektyviai ir racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas, galimai kartu svarstytina mažinti finansavimą LSLA, kurios veikla, aptartu aspektu, prilygtų formalaus registro veiklai su tam tikromis atsitiktinės patikros funkcijomis. Analogiškos pastabos mutatis mutandis išsakytinos ir dėl projekto nuostatų, susijusių su vidaus vandenų uostų (prieplaukų) registravimu. Pritarti. Leidimams verstis krovinių vežimu vidaus vandenų keliais, taip pat vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų registravimui numatoma taikyti D leidimų išdavimo modelį, pagal kurį licencija ūkio subjektui yra išduota kitą dieną nuo pranešimo (deklaracijos) apie ketinimą vykdyti veiklą pateikimo kompetentingai valstybės institucijai dienos arba nuo pranešime (deklaracijoje) apie ketinimą vykdyti veiklą nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė nei pranešimo (deklaracijos) apie ketinimą vykdyti veiklą pateikimo kompetentingai valstybės institucijai diena. Paaiškėjus, kad ūkio subjekto pateiktame pranešime (deklaracijoje) apie ketinimą vykdyti veiklą pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, bet neatitikimai yra mažareikšmiai, jam turi būti suteikta teisė per nustatytą protingą terminą trūkumus pašalinti.
Mažareikšmių neatitikimų šalinimo metu licencijos galiojimas nestabdomas ir nenaikinamas. Siekiant teisinio aiškumo siūlytina įstatymo 4¹ straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: ,,8. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, pateikę šio straipsnio 6 dalyje nurodytus prašymą ir dokumentus, yra įrašomi į subjektų, kuriems išduoti leidimai vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašą, kuriame pateikiama šio straipsnio 19 dalyje nurodyta informacija, kitą dieną nuo prašymo ir dokumentų pateikimo dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena vėlesnė nei prašymo ir dokumentų pateikimo diena.“ Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1302 ,,Dėl Keleivių vežimo laivais vidaus vandenimis Lietuvos Respublikoje, keleivių ir krovinių vežimo laivais vidaus vandenimis tarptautiniais maršrutais licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Keleivių vežimo laivais vidaus vandenimis Lietuvos Respublikoje, keleivių ir krovinių vežimo laivais vidaus vandenimis tarptautiniais maršrutais licencijavimo taisyklėse yra nustatyta, kad subjektas, siekiantis gauti licenciją, Lietuvos saugios laivybos administracijai pateikia susisiekimo ministro įsakymu patvirtintos formos prašymą. Nutarime taip pat išvardinti dokumentai, kuriuos turėtų pateikti subjektas kartu su prašymu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 3 d. nutarimu Nr.
Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatuose taip pat apibrėžta, kokios formos prašymas ir dokumentai turi būti pateikti Lietuvos saugios laivybos administracijai (toliau – Administracija). Taikant D licencijų išdavimo modelį Administracija turi pareigą, gavusi prašymą ir reikiamus dokumentus, juos patikrinti. Siekiant teisinio aiškumo siūlytina patikslinti įstatymo 4¹ straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,9. Lietuvos saugios laivybos administracija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodyto subjekto, siekiančio gauti licenciją, prašymą ir dokumentus, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas patikrina gautą prašymą ir dokumentus. Nustačiusi, kad licencijos turėtojo pranešime pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, bet neatitikimai yra mažareikšmiai, Lietuvos saugios laivybos administracija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas įspėja licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą gavimo terminą, per kurį turi būti pateikti trūkstami dokumentai ir (ar) patikslinti pateikti duomenys.“ Pažymėtina, kad licencijų išdavimo pagal modelį ,,D“ atveju, Lietuvos saugios laivybos administracija atliktų pateiktų dokumentų ir informacijos patikrą, nes tiek ūkio subjekto atitiktis veiklos licencijavimą reguliuojančiuose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams yra grindžiama informacija priskiriama valstybės informaciniams ištekliams, ir (ar) dokumentais, išduotais kitų institucijų ar įstaigų.
Atsižvelgus į tai, kad pvz. asmuo, siekiantis įregistruoti vidaus vandenų uostą turi pateikti Administracijai Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintos formos prašymą ir taip pat kitus dokumentus, tokius kaip dokumentą, patvirtinantį uosto statybos užbaigimą, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento išduotą pažymą apie uosto atitiktį priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, preziumuojama, kad kompetentingos institucijos pagal kompetenciją išduodamos atitinkamus dokumentus atliko ūkio subjekto realią patikrą. Siekiant, kad subjektui, pateikusiam fiktyvius dokumentus, būtų kaip įmanoma greičiau užkirsta galimybė vykdyti veiklą, siūlytina įstatymo projekto 4¹ straipsnio10 dalį papildyti ir išdėstyti ją taip: ,,10.
Lietuvos saugios laivybos administracija sustabdo licencijos galiojimą, jeigu:
galiojimo sustabdymą nustatytą terminą nepateikė trūkstamų dokumentų ir (ar) nepatikslino pateiktų netikslių, klaidingų duomenų;
2) paaiškėja, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai licencijai gauti pateikė melagingus duomenis;
3) licencijos turėtojas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų;
4) licencijos turėtojas pateikia prašymą Lietuvos saugios laivybos administracijai sustabdyti licencijos galiojimą.“ Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo projektu keičiamo 4¹ straipsnio 21 dalimi, taip pat 13 straipsnio 38 dalimi siekiama įtvirtinti nuostatą, įpareigojančią vykdyti planinius ir neplaninius ūkio subjektų veiklos planinius ir neplaninius patikrinimus. Šių patikrinimų tvarką tvirtintų Administracija ar tam tikrais komercinių prieplaukų registravimo atvejais savivaldybių tarybos, nustatydamos patikrinimų atlikimo tvarką ir periodiškumą. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracijos funkcijų apimtis nesumažėtų tuo atveju jeigu būtų įtvirtintas pareikštinis modelis, kadangi pareikštinis „D“ modelis neatleidžia Administracijos nuo dokumentų ir pasirengimo vykdyti veiklą tikrinimo po asmens įrašymo į leidimus turinčių asmenų sąrašą, tiktai perkelia laiko momentą nuo kurio ūkio subjektui suteikiama teisė vykdyti veiklą ir netgi suintensyvina funkcijos vykdymą, kadangi nustatomi labai trumpi terminai dokumentų patikrai po jų pateikimo. Taip pat, kaip ir iki šiol, būtų vykdoma nuolatinė, periodinė ūkio subjektų veiklos priežiūra po įregistravimo, vykdant planinius ir neplaninius patikrinimus Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. 2 3.
2
nustatant, jog „Lietuvos saugios laivybos administracija, nustačiusi, kad leidimo turėtojas pateikė ne visus dokumentus ir (ar) netikslius, klaidingus duomenis, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas įspėja leidimo turėtoją apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą gavimo terminą, per kurį turi būti pateikti trūkstami dokumentai ir (ar) patikslinti pateikti duomenys. Pateikęs trūkstamus dokumentus ir (ar) patikslinęs duomenis, leidimo turėtojas privalo apie tai pranešti Lietuvos saugios laivybos administracijai, pateikdamas tai patvirtinančią informaciją. Lietuvos saugios laivybos administracija per 3 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos patikrina leidimo turėtojo pateiktus dokumentus ir duomenis ir nustačiusi, kad pateikti visi dokumentai ir (ar) duomenys patikslinti, panaikina įspėjimą apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą ir apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas praneša leidimo turėtojui.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, kaip jau minėta, pagal straipsnio 8 dalies nuostatas, susiklostytų situacija, kai asmenys, neatitinkantys jokių teisės aktų reikalavimų, legaliai būtų laikomi turinčiais leidimus krovinių vežimui. Pagal aptariamos straipsnio 9 dalies nuostatas tokia situacija galėtų tęstis neapibrėžtai ilgą laiką, nes aptariamoje straipsnio 9 dalyje LSLA nenustatomas joks terminas, per kurį ši institucija, turėtų patikrinti pateiktus dokumentus ir nustatyti galimus neatitikimus teisės aktų reikalavimams.
Antra, pažymėtina, jog LSLA nenustatomas ne tik terminas dokumentus patikrinti, tačiau net nenustatoma pareiga tokius dokumentus apskritai kada nors tikrinti, nes trūkumų nustatymo pagrindas šioje straipsnio dalyje nenurodomas, toks galimas trukumų nustatymas nesiejamas su dokumentų pateikimu, taigi galima daryti tik prielaidas, jog dokumentai galėtų būti patikrinti, tačiau LSLA gali ir neatlikti jokio dokumentų tikrinimo. Manytina, jog ir ši situacija neatitinka proporcingo reguliavimo principo ir galimai kelia grėsmę visuomenės ir laivybos saugumui. Trečia, siūloma aptariamos straipsnio dalies konstrukcija „Pateikęs trūkstamus dokumentus ir (ar) patikslinęs duomenis, leidimo turėtojas privalo apie tai pranešti Lietuvos saugios laivybos administracijai, pateikdamas tai patvirtinančią informaciją.“ kelia abejonių dėl jos turinio logiškumo, nes asmuo po dokumentų ar duomenų pateikimo LSLA, privalo apie pateikimą pranešti pateikdamas LSLA informaciją, kuri patvirtintų jog dokumentai LSLA tikrai pateikti. Svarstytina, ar aptarta veiksmų eiga yra tikrai būtina ir, ar ji nesukuria papildomos ir nereikalingos administracinės naštos tiek LSLA, tiek asmenims. Net jei šioje įvykių grandinėje dalyvauja kontaktinis centras, svarstytina, ar toks dokumentų pateikimo būdas atitinka viešojo administravimo principus ir logiką. Taip pat svarstytina, ar siūlomos nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo nuostatas. Manytina, jog kai asmuo pateikia tam tikrus dokumentus į tam tikrą instituciją, tai jau savaime turėtų būti pakankamas pagrindas institucijai žinoti apie pateiktus dokumentus.
Priešingu atveju, kiltų abejonių dėl institucijos kompetencijos administruoti į ją patenkančius dokumentus. Ketvirta, aptartame kontekste kelia abejonių ir projekto nuostata „Lietuvos saugios laivybos administracija per 3 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos patikrina leidimo turėtojo pateiktus dokumentus ir duomenis“, pagal kurią dokumentų ir duomenų tikrinimas atliekamas tik gavus informaciją iš asmens, kad dokumentai ir duomenys yra pateikti. Nėra aišku, kodėl dokumentų ir duomenų negalima pradėti tikrinti nedelsiant po jų gavimo ir, kaip jau minėta, nėra aišku kuo toks svarbus yra informacijos apie dokumentų ir duomenų pateikimas, kad tik nuo šio informacijos pateikimo būtų atliekami teisinę reikšmę turintys veiksmai. Manytina, jog asmuo, pateikęs dokumentus, aiškiai išreiškia savo valią, kad šie dokumentai būtų nagrinėjami. Svarstytina galimybė teikiamą teisinį reguliavimą supaprastinti, mažinant administracinę naštą tiek institucijai, tiek asmenims. (Projektas bus patikslintas, kad dokumentų patikra vykdoma nuo jų gavimo momento) Analogiška pastaba išsakytina dėl visų keičiamų kodekso straipsnių, kuriuose tam tikri veiksmai atliekami nuo papildomo informavimo momento, o ne nuo konkrečių veiksmų atlikimo, pavyzdžiui, aptariamo straipsnio 13 dalis ir kt., nes kaip jau minėta, toks reguliavimas neatitinka viešojo administravimo principų. Pritarti. Patikslinus Įstatymo projektu keičiamas nuostatas Administracija privalėtų patikrinti gautą pranešimą ir dokumentus nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Tokiu būdų būtų įtvirtintas įpareigojimas Administracijai tikrinti dokumentus ir nustatytas konkretus maksimalus terminas, per kurį turėtų būti atlikta dokumentų patikra.
Taip pat pritariame pasiūlymui atsisakyti nuostatos, kad subjektas turėtų pranešti Administracijai apie pateiktus patikslintus ir trūkstamus dokumentus, taip pat siūlymui, kad dokumentai turi būti pradėti tikrinti nedelsiant nuo jų gavimo momento. Siekiant teisinio aiškumo patikslinti įstatymo 4¹ straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,9. Lietuvos saugios laivybos administracija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodyto subjekto, siekiančio gauti licenciją, prašymą ir dokumentus, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas patikrina gautą prašymą ir dokumentus. Nustačiusi, kad licencijos turėtojo pranešime pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, bet neatitikimai yra mažareikšmiai, Lietuvos saugios laivybos administracija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas įspėja licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą gavimo terminą, per kurį turi būti pateikti trūkstami dokumentai ir (ar) patikslinti pateikti duomenys.“ Patikslinti įstatymo 13 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,29. Lietuvos saugios laivybos administracija, gavusi šio steigėjo prašymą ir dokumentus, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas juos patikrina.
Paaiškėjus, kad vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojo pateiktame pranešime pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, bet neatitikimai yra mažareikšmiai, Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas įspėja valdytoją apie galimą vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos registracijos galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 15 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą registracijos galiojimo sustabdymą gavimo terminą, per kurį turi būti pateikti trūkstami dokumentai, patikslinti netikslūs ir (ar) klaidingi duomenys. Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi trūkstamus dokumentus ir (ar) patikslintus duomenis, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas patikrina pateiktus dokumentus ir duomenis apie vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką ir nustačiusi, kad pateikti trūkstami dokumentai, patikslinti netikslūs ir (ar) klaidingi duomenys, panaikina įspėjimą apie galimą registracijos galiojimo sustabdymą ir apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas praneša vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojui.“
punktą nustatant, jog LSLA sustabdo leidimo galiojimą, jeigu „leidimo turėtojas neužtikrino atitikties šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams“.
Siūlymo kontekste pastebėtina, jog analogišku atveju, nustatytu aptariamo straipsnio 9 dalyje, kai neatitikimas įstatymui būtų nustatytas išimtinai iš dokumentų, leidimas nenaikinamas, tačiau nustatomas terminas trūkumams šalinti, o aptariamo punkto atveju, pavyzdžiui, atsitiktinio patikrinimo metu nustačius, jog nurodyti reikalavimai neužtikrinti, leidimas yra naikinamas nedelsiant ir be jokio įspėjimo. Manytina, jog toks teisinis reguliavimas, kai tos pačios kategorijos asmenims nustatomas skirtingas teisinis reguliavimas, sąlygojantis leidimo panaikinimą ar nepanaikinimą priklausomai nuo to, ar neatitikimas teisės aktams nustatytas iš dokumentų, ar, pavyzdžiui, patikrinimo metu, neatitinka asmenų lygiateisiškumo principo. Pritarti. Atkreipiame dėmesį, kad taikant D leidimų išdavimo modelį, paaiškėjus, kad ūkio subjekto pateiktame pranešime (deklaracijoje) apie ketinimą vykdyti veiklą pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, bet neatitikimai yra mažareikšmiai, jam turi būti suteikta teisė per nustatytą protingą terminą trūkumus pašalinti. Mažareikšmių neatitikimų šalinimo metu licencijos galiojimas nestabdomas ir nenaikinamas, tačiau ūkio subjektas yra įspėjamas ir suteikiamas terminas trūkumams pašalinti. Šiuo atveju preziumuojama, kad ūkio subjektas reikalavimus atitinka, tačiau užfiksuoti mažareikšmiai pranešime pateiktos informacijos ir dokumentų trūkumai. Taip pat pažymėtina, kad atlikus ūkio subjekto veiklos patikrinimą ir nustačius, kad jis neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų leidimas nėra iš karto naikinamas, tačiau yra sustabdomas, suteikiant terminą trūkumams pašalinti. Tik nepašalinus trūkumų per nustatytą terminą, leidimas yra naikinamas.
Šiuo atveju užfiksuojamas realus pažeidimas, kad ūkio subjektas neatitinka nustatytų reikalavimų, ne tik mažareikšmiai netikslumai ar trūkumai dėl dokumentų pateikimo. Taip pat siūlytina keisti 4¹ straipsnio 10 dalį ir papildyti nuostata, kad leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu subjektas sąmoningai pateikia melagingus duomenis. Siūloma šią dalį išdėstyti taip: ,,10. Lietuvos saugios laivybos administracija sustabdo licencijos galiojimą, jeigu:
galiojimo sustabdymą nustatytą terminą nepateikė trūkstamų dokumentų ir (ar) nepatikslino pateiktų netikslių, klaidingų duomenų;
2) paaiškėja, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai licencijai gauti pateikė melagingus duomenis;
3) licencijos turėtojas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų;
4) licencijos turėtojas pateikia prašymą Lietuvos saugios laivybos administracijai sustabdyti licencijos galiojimą.“
straipsniu siūloma keisti įstatymo 4¹ straipsnio 14 dalies 3 punktą nustatant, jog Lietuvos saugios laivybos administracija panaikina leidimo galiojimą ir išbraukia leidimo turėtojus iš subjektų, kuriems išduoti leidimai vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo, jeigu: „Lietuvos Respublikos fizinis ar juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje veikiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, kurio leidimo galiojimas buvo sustabdytas pagal šio straipsnio 10 dalies 1 ir (ar) 2 punktą, per nustatytą terminą nepateikė trūkstamų, nepatikslino netikslių, klaidingų duomenų ir (ar) neužtikrino atitikties šio straipsnio 4 dalyje išdėstytiems reikalavimams ir pagal šio straipsnio 13 dalį neinformavo Lietuvos saugios laivybos administracijos“.
Pacituotos nuostatos kontekste teigtina, jog siūlomas reguliavimas neatitinka viešojo administravimo principų ir galimai pažeistų asmenų teises, nes leidimo galiojimas būtų naikinamas grynai formaliu pagrindu – dėl to, kad asmuo papildomai neinformavo tam tikros institucijos apie ištaisytus trūkumus, nors dėl ištaisytų trūkumų jau pateikė tai pačiai institucijai visus reikiamus dokumentus. Svarstytina galimybė atsisakyti formalaus leidimų naikinimo pagrindo, siejamo su papildomu informavimu. Pritarti. 4¹ straipsnio 14 dalies 3 punktą išdėstyti taip:
administracija panaikina leidimo galiojimą ir išbraukia leidimo turėtojus iš subjektų, kuriems išduoti leidimai vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo ir šio straipsnio 19 dalyje nurodytą informaciją, jeigu: ˂...˃
3) leidimo turėtojas, kurio leidimo galiojimas buvo sustabdytas pagal šio straipsnio 10 dalies 1 ir
(ar) 2 punktus (–ą), per nustatytą terminą nepateikė trūkstamų, nepatikslino netikslių, klaidingų duomenų ir (ar) neatitiko šio straipsnio 4 dalyje išdėstytų reikalavimų;“ 6.
Projekto 5 straipsniu siūloma papildyti įstatymo 13 straipsnį 25 dalimi, nustatančia reikalavimus visoms (komercinėms, nekomercinėms, plūduriuojančioms) prieplaukoms. Kelia abejonių, jog vienodi reikalavimai nustatomi visoms prieplaukoms. Pavyzdžiui, reikalavimas, kad nekomercinėje prieplaukoje turi būti ryšio priemonės, prieplaukos valdytojo paskirti specialistai, galintys užtikrinti prieplaukos veiklą, saugią laivybą prieplaukoje ir jos prieigose, darbų saugą ir krovinių saugumą; gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos priešgaisrinės priemonės. Atkreiptinas dėmesys, jog nekomercinėje prieplaukoje gali stovėti tik vienas asmeninis laivas, trumpesnis nei 4 metrai. Svarstytina, ar tikrai tokiu atveju nustatomi reikalavimai yra pagrįsti ir pamatuoti. Manytina, jog reikalavimus prieplaukoms derėtų diferencijuoti atsižvelgiant į prieplaukos tipą. Pritarti. Atsižvelgus į tai, kad numatoma registruoti tik komercines prieplaukas ir vėliau atlikti šių prieplaukų planinius ar neplaninius patikrinimus, siūloma patikslinti Įstatymo projektu keičiamo 13 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip : ,,25. Komercinėje prieplaukoje turi būti: ˂...>“
dėstomas įstatymo 4¹ straipsnis ir dėl projekto 5 straipsnio, kuriuo dėstomas įstatymo 13 straipsnis teiktinos pastabos susijusios su teisės technika.
Pažymėtina, jog paminėti įstatymo straipsniai yra perkrauti teisės normomis ir nuostatomis, juose dėstomos normos pradedant tam tikromis sąvokomis, reikalavimais, dokumentų pateikimo tvarka, dokumentų nagrinėjimu, tam tikrų institucijų teisėmis ir pareigomis, leidimų išdavimu, registracija, leidimų stabdymu, naikinimu ir baigiant priežiūros funkcijomis. Pavyzdžiui, kodekso 13 straipsnis turėtų net 38 dalis, kurios nuosekliai ir logiškai nesusijusios. Teigtina, jog tokios apimties reguliavimą reikia dėstyti ne viename straipsnyje, o atskirais kodekso skirsniais su atskirais straipsniais, kurių pavadinimai atitiktų reguliavimo dalyką, o reguliavimo apimtis būtų aiški ir konkreti, skirta vienam reguliavimo objektui. Siūlytina koreguoti įstatymo projektą ir parengti jį vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, kartu sistemiškai suderinant projekto nuostatų dėstymą su kodekso struktūra. Pritarti iš dalies. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Seimas jau yra priėmęs įstatymus, kuriuose ūkio subjektų licencijavimas ir jo tvarka, taip pat nuostatos, susijusios su ūkio subjektų veiklos priežiūra, yra išdėstytos viename straipsnyje. (Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 4 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 4² straipsniu įstatymas Nr. XII-1732). Pažymime, kad Įstatymo projektu yra daromi daliniai ir tiksliniai pakeitimai, kuriuos siekiama kuo skubiau įtvirtinti, siekiant palengvinti ūkio subjektams veiklos sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame Kodekse nėra straipsnio, kuriame būtų išdėstytos visos Kodekse vartojamos sąvokos. Norint visas sąvokas išdėstyti viename Kodekso straipsnyje minėtas sąvokas būtų būtina derinti su Lietuvos valstybine kalbos komisija.
Dėl didelės Kodekso apimties ir didelio vartojamų sąvokų kiekio šių sąvokų derinimas su Lietuvos valstybine kalbos komisija užtruktų, be to, reikėtų keisti daugelį Kodekso straipsnių išbraukiant juose įtvirtintas sąvokas, nes minėtos sąvokos būtų išdėstytos viename straipsnyje Kodekso pradžioje. Todėl dabartinis įstatymo projektu keičiamo 13 straipsnio išdėstymas yra parengtas pagal šiuo metu galiojančio Kodekso struktūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu yra rengiamas įstatymo projektas, kuriuo Vidaus vandenų transporto kodeksas bus dėstomas nauja redakcija. Minėtame projekte visos Kodekse vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys yra dėstomos viename straipsnyje Kodekso pradžioje. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2015-10-01 Siūlyti pagrindiniam komitetui Vidaus vandenų transporto kodekso 3, 4¹, 7, 9, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-3288 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir įvertinant tai, kad:
vidaus vandenų laivais yra objektyviai išduodami, ar tik laikoma, kad leidimas išduotas, nes šis reguliavimo neaiškumas kartojamas visame įstatymo projekte - greta vartojant tiek leidimo sąvoką, tiek įrašymo ir išbraukimo iš sąrašo sąvokas;
vandenų laivais išdavimo sistemos ir nustatoma pareikštinė krovinių vežimo tvarka, galimai neužtikrintų laivybos saugumo visais aspektais;
projektą, kuriuo Vidaus vandenų transporto kodeksas bus dėstomas nauja redakcija. Pritarti iš dalies. Įstatymo projektą siūloma tobulinti komitete. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Mockus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis