Projekto lyginamasis variantas
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO nr. IX-2135 34 IR 36 STRAIPSNIŲ pakeitimo įstatymas
Pakeisti 34 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti gaunamus galutinio paslaugų gavėjo prašymus, pasiūlymus ir skundus dėl jo teikiamų ar numatomų teikti elektroninių ryšių paslaugų ir atsakyti per vieną mėnesį 14 dienų nuo jų gavimo dienos.“
Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„36 straipsnis. Ginčų pagal tarp galutinių
paslaugų gavėjų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų skundus neteisminis sprendimas
galutinio paslaugų gavėjo ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjo, galutinis paslaugų gavėjas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išankstine ne teismo neteismine tvarka išspręstų jo ginčą su elektroninių ryšių paslaugų teikėju. Galutinis paslaugų gavėjas taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą. 2. Ginčams pagal galutinių paslaugų gavėjų, išskyrus vartotojus, skundus prašymus nagrinėti mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 28 straipsnio 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 19 ir 20 dalių nuostatos. 3. Galutinis paslaugų gavėjas, manantis, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, pirmiausia privalo raštu kreiptis į viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus. Jei galutinis paslaugų gavėjas, dėl prašymo dalyko prieš tai nesikreipęs į elektroninių ryšių paslaugų teikėją, kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako nagrinėti galutinio paslaugų gavėjo prašymą. ši imasi priemonių šalis sutaikyti.
Ryšių reguliavimo tarnyba nenagrinėja ginčo, jei elektroninių ryšių paslaugų teikėjas per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą pasiūlo taikų ginčo sprendimo būdą ir galutinis paslaugų gavėjas sutinka su tokiu ginčo sprendimo būdu arba per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą nenurodo, kad nesutinka su tokiu ginčo sprendimo būdu. 4. Ginčo šalys per 30 dienų nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis tiesiogiai į bendrosios kompetencijos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Tokiu atveju ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. 5. 4. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato ginčų pagal galutinių paslaugų gavėjų skundus tarp galutinių paslaugų gavėjų, išskyrus vartotojus, ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisykles. Jose nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, taip pat įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai, ir ginčus nagrinėjantys ir sprendimus priimantys subjektai, sprendimų priėmimo tvarka, detali šalių taikinimo procedūra bei ginčų nagrinėjimo procedūra. 6. Ginčų pagal galutinių paslaugų gavėjų prašymus sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad ginčą nagrinėja ir sprendimą priima Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus paskirtas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnas ar sudaryta komisija. Tokiu atveju ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad valstybės tarnautojo ar komisijos sprendimas įsigalioja tik jį patvirtinus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui. 5. Ginčai tarp vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. 6.
tarnybos sprendimai, priimti išnagrinėjus galutinių paslaugų gavėjų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo apskundimu. 7. Įsigaliojęs Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą, sustabdyti ar nutraukti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. liepos 9 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-3280(2) lyginamasis variantas
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO nr. IX-2135 34 IR 36 STRAIPSNIŲ pakeitimo įstatymas
Pakeisti 34 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti gaunamus galutinio paslaugų gavėjo prašymus, pasiūlymus ir skundus dėl jo teikiamų ar numatomų teikti elektroninių ryšių paslaugų ir atsakyti per vieną mėnesį 14 dienų nuo jų gavimo dienos.“
Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Ginčų pagal Ggalutinių paslaugų gavėjų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčųskundus sprendimas ne teismo tvarka
galutinio paslaugų gavėjo ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ginčui, galutinis paslaugų gavėjas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išankstine ne teismo ne teismo tvarka išspręstų jo ginčą su elektroninių ryšių paslaugų teikėju. Galutinis paslaugų gavėjas taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą. 2. NagrinėjantGinčams ginčus pagal galutinių paslaugų gavėjų, išskyrus vartotojus, skundus prašymus mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 28 straipsnio 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 19 ir 20 dalių nuostatos. 3. Galutinis paslaugų gavėjas, manantis, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, pirmiausia privalo raštu kreiptis į viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus. Jeigu galutinis paslaugų gavėjas, dėl prašymo dalyko prieš tai nesikreipęs į elektroninių ryšių paslaugų teikėją, kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą, Ryšių reguliavimo tarnyba atsisako nagrinėti galutinio paslaugų gavėjo prašymą nagrinėti ginčą ši imasi priemonių šalis sutaikyti.
Ryšių reguliavimo tarnyba nenagrinėja ginčo, jei elektroninių ryšių paslaugų teikėjas per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą pasiūlo taikų ginčo sprendimo būdą ir galutinis paslaugų gavėjas sutinka su tokiu ginčo sprendimo būdu arba per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą nenurodo, kad nesutinka su tokiu ginčo sprendimo būdu. 4. Ginčo šalys per 30 dienų nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis tiesiogiai į bendrosios kompetencijos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Tokiu atveju ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. 5. 4. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato ginčų pagal galutinių paslaugų gavėjų skundus galutinių paslaugų gavėjų, išskyrus vartotojus, ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisykles. Jose nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, taip pat įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai, ir ginčus nagrinėjantys ir sprendimus priimantys subjektai, sprendimų priėmimo tvarka, detali šalių taikinimo procedūra bei ir ginčų nagrinėjimo procedūra. 6. Ginčų pagal galutinių paslaugų gavėjų prašymus sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad ginčą nagrinėja ir sprendimą priima Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus paskirtas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnas ar sudaryta komisija. Tokiu atveju ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo Ryšių reguliavimo tarnyboje taisyklės gali numatyti, kad valstybės tarnautojo ar komisijos sprendimas įsigalioja tik jį patvirtinus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui. 5.
ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. 6. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimai, priimti išnagrinėjus galutinių paslaugų gavėjų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo apskundimu. 7. Įsigaliojęs Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 8. Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą, sustabdyti ar nutraukti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
teikėjų ginčai baigiami nagrinėti vadovaujantis iki 2015 m. gruodžio 31 d. galiojusių teisės aktų nuostatomis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO nr. IX-2135 34 IR 36 STRAIPSNIŲ pakeitimo ĮSTATYMO
2015-06-22 Nr. XIIP-3280 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, siūlytina projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 36 straipsnio 7 dalį, atsižvelgiant į tai, kad joje siūloma reguliuoti skirtingus santykius – Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo vykdymą ir šios tarnybos procedūrinių sprendimų apskundimo tvarką, išskaidyti į dvi atskiras dalis. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 36 straipsnyje nustatytą ginčų tarp vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų nagrinėjimo tvarką, nėra aišku, kokia tvarka būtų baigiami nagrinėti iki įstatymo įsigaliojimo pradėti nagrinėti ginčai, kurių nagrinėjimas, įsigaliojus įstatymui, dar nebūtų užbaigtas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios pašalintų šį neaiškumą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 2396895, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO nr. IX-2135 34 IR 36 STRAIPSNIŲ pakeitimo ĮSTATYMO
2015-11-24 Nr. XIIP-3280(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnio 2 dalyje numatytos įstatymo taikymą reglamentuojančios nuostatos, siūlytina projekto 3 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „įgyvendinimas“ rašyti žodį „taikymas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 2396895, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
VISUOMENĖS PLĖTROS komitetaS
ĮSTATYMO projekto Nr. XIIP-3280
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys, Komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Viktoras Fiodorovas, Audrius Nakas, Irena Šiaulienė, Dalia Teišerskytė, Komiteto biuro vedėjas Vidas Ramanavičius, biuro patarėjos Rita Beinorienė ir Irina Jurkšuvienė, biuro padėjėja Lina Giriūnienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos atstovė Aurelija Giedraitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-23 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo,
siūlytina projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 36 straipsnio 7 dalį, atsižvelgiant į tai, kad joje siūloma reguliuoti skirtingus santykius –
sprendimų apskundimo tvarką, išskaidyti į dvi atskiras dalis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-23
pakeisti keičiamo įstatymo 36 straipsnyje nustatytą ginčų tarp vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų nagrinėjimo tvarką, nėra aišku, kokia tvarka būtų baigiami nagrinėti iki įstatymo įsigaliojimo pradėti nagrinėti ginčai, kurių nagrinėjimas, įsigaliojus įstatymui, dar nebūtų užbaigtas.
įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios pašalintų šį neaiškumą. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 34 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3280 ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Informacinės visuomenės plėtros komiteto sprendimui. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Teišerskytė. Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO nr. IX-2135 34 IR 36 STRAIPSNIŲ pakeitimo įstatymO PROJEKTO
Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos viceministras Giedrius Mozūraitis, Teisingumo ministerijos atstovė Aurelija Giedraitytė, Energetikos ministerijos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministerijos atstovai: Mindaugas Mikalonis, Egidijus Purlys, Dovilė Kapačinskaitė, Valstybinės energetikos inspekcijos l.e. direktoriaus pareigas Ričardas Žoramskas, VEI Teisės ir personalo skyriaus vyr. specialistė Irena Zaliauskienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė, narys Žilvinas Klimka, VKEKK Teisės skyriaus vedėja Vilma Adomavičiūtė, Valstybinės vartotojų teisų apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas, VVTA tarnybos atstovės: Rita Kuštan, Audronė Kaušylienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-232 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, siūlytina projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 36 straipsnio 7 dalį, atsižvelgiant į tai, kad joje siūloma reguliuoti skirtingus santykius – Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo vykdymą ir šios tarnybos procedūrinių sprendimų apskundimo tvarką, išskaidyti į dvi atskiras dalis. Pritarti Projektas patobulintas ir projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 36 straipsnio atskiroje 8 dalyje išdėstytos nuostatos, reglamentuojančios Ryšių reguliavimo tarnybos procedūrinių sprendimų apskundimo tvarką. 2. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 36 straipsnyje nustatytą ginčų tarp vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų nagrinėjimo tvarką, nėra aišku, kokia tvarka būtų baigiami nagrinėti iki įstatymo įsigaliojimo pradėti nagrinėti ginčai, kurių nagrinėjimas, įsigaliojus įstatymui, dar nebūtų užbaigtas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios pašalintų šį neaiškumą. Pritarti Projekto 3 straipsnis patobulintas papildant 2 dalimi, t.y. įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis. 3. Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėja
31
straipsnio 1 dalį ir nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą 2016m. sausio 1 d. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2015 -10-05 * Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija gavo Europos Komisijos oficialų pranešimą dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros Nr. 2015/0441 dėl 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/1 l/ES dėl vartotojų ginčų alternatyvaus sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (Direktyva dėl vartotojų AGS), neperkėlimo ir neįgyvendinimo nacionalinėje teisėje. Pranešame, kad, siekdamos įgyvendinti Direktyvą dėl vartotojų AGS, Teisingumo ministerija parengė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 563 „Dėl Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. 1-657 2, 5, 10, 11, 12. 40 straipsnių, šeštojo skirsnio ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pateikė Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. 1-657 2, 5, 10, 11, 12, 40 straipsnių, šeštojo skirsnio ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą (projekto registracijos Seime Nr. XlIP-3277) ir su juo susijusius įstatymų projektus (projektų registracijos Seime Nr. XIIP-3278 - XIIP-3287) ir prašė Seimą svarstyti šiuos įstatymų projektus skubos tvarka. Seimui pritarus nurodytiems įstatymų projektams po pateikimo, pagrindiniu komitetu šiems projektams svarstyti buvo paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas bei Žmogaus teisių komitetas paskirti papildomais komitetais įstatymo projektui Nr. XIIP-3277 svarstyti, Ekonomikos komitetas - papildomu komitetu projektams Nr. XIIP-3283. Nr. XIIP-3284. Nr. XIIP-3285 ir Nr. XIIP-3286 svarstyti, Informacinės visuomenės plėtros komitetas - papildomu komitetu projektams Nr. XIIP-3280 ir Nr. XIIP-3281 svarstyti. Taip pat buvo paskirta šių projektų preliminari svarstymo Seimo posėdyje data - 2015 m. lapkričio 19 d.
Atsižvelgdami į Europos Komisijos oficialų pranešimą dėl pradėtos Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros, maloniai prašytume komitetų imtis priemonių kuo skubiau apsvarstyti nurodytuosius įstatymų projektus, o Seniūnų sueigos - organizuoti įstatymų projektų svarstymą ir priėmimą Seimo posėdyje. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų
papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas, 2015-10-15 * Pritarti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 34 ir
įstatymo projektui Nr. XIIP-3280 ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Informacinės visuomenės plėtros komiteto sprendimui. Pritarti
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Pritarti komitete patobulintam Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 34 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3280(2) ir komiteto išvadoms
paskirti pranešėjai: Vytautas Gapšys, Vilija Aleknaitė –Abramikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA . Komitete patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIP-3280(2) ir jo lyginamasis variantas Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas