Projekto lyginamasis variantas
APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 65, 66, 67, 68, 70 IR 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2015 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) kariams savanoriams, kitiems aktyviojo rezervo kariams ir parengtojo
rezervo kariams po tarnybos, pratybų ar mokymų, privalomosios karo tarnybos kariams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus arba paleistiems iš šių tarnybų, jeigu sveikatos sutrikimas atsirado dėl su kario tarnyba susijusių priežasčių, kurių nustatymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras;“. 2 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„66 straipsnis. Karių socialinis draudimas
gyvybė ir sveikata privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje valstybės biudžeto lėšomis:
iki išleidimo į atsargą dienos;
2) profesinės karo tarnybos karių – nuo jų priėmimo į profesinę karo tarnybą dienos iki išleidimo į atsargą dienos;
3) karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių – nuo atvykimo į tarnybą (mokymus, pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių) dienos iki grįžimo į nuolatinę gyvenamąją vietą dienos. 2.
nelaimingas atsitikimas įvyksta kariui darant tyčinę nusikalstamą veiką, dėl tyčios ar didelio aplaidumo nevykdant teisėto įsakymo, taip pat jei kario žuvimo, ligos ar sveikatos problemos priežastis buvo kario apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, jei karys nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia save sužalojo, ar kario žuvimo, ligos ar sveikatos problemos priežastis buvo transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti arba perdavus ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti, draudimo išmokos nemokamos. Draudimo išmokos nemokamos ir kitais atvejais, kai Vyriausybės nustatyta tvarka įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju. 3. Draudžiamųjų įvykių karo tarnyboje pripažinimo sąlygas ir tvarką, pagal sveikatos sutrikimo laipsnį draudimo išmokų dydį, taip pat mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 4. Privalomosios pradinės karo tarnybos karys apdraudžiamas suma, lygia Vyriausybės patvirtintai minimaliajai mėnesinei algai draudžiamojo įvykio mėnesį, padaugintai iš 12. 5. Karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys, taip pat parengtojo rezervo karys apdraudžiamas suma, lygia mėnesiniam tarnybą rezerve atliekančio kario tarnybiniam atlyginimui, mokamam draudžiamojo įvykio mėnesį, padaugintam iš 12, bet ne didesne suma kaip 36 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos. 6. Profesinės karo tarnybos karys apdraudžiamas suma, lygia mėnesiniam šio kario tarnybiniam atlyginimui, mokamam draudžiamojo įvykio mėnesį, padaugintam iš 12, bet ne didesne suma kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos. 7. Karo metu karių draudimo pagal šį straipsnį sąlygos negalioja. Kariai draudžiami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytomis socialinio draudimo rūšimis.
Draudimo tvarką ir sąlygas nustato atskiras socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys teisės aktai.“
Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu, išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, kuri mažinama priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. Šios kompensacijos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. Šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 dalyse nustatyta kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu. Šio straipsnio 12 dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.“
Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„68 straipsnis. Socialinės ir kitos su karo tarnyba
susijusios garantijos
1Iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų biudžeto asignavimų kariams taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos su karo tarnyba susijusios socialinės ir kitokios garantijos bei jų suteikimo tvarka. Šiuo atveju netaikomi įstatymai, nustatantys socialines garantijas valstybės tarnautojams ir kitiems civiliams darbuotojams. Garantijos kariui taikomos pagal kitus įstatymus, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip. 2.
2Laikinojo nedarbingumo (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), nelaimingo atsitikimo ar įvykio, susijusio su tarnyba, dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, susijusio su kario tarnybinių pareigų atlikimu karinių operacijų metu, taip pat susijusio su kariniais veiksmais vykdant strategines ar taktines karines užduotis (misijas), mokymus ar pratybas, taip pat dėl nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, profesinės ligos ar sveikatos sutrikimų (tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos vykdymo) laikotarpiu profesinės karo tarnybos kariams mokamas vidutinis jų darbo užmokestis arba jo dalis. Mokamo vidutinio darbo užmokesčio arba jo dalies dydis, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis. Laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), nelaimingo atsitikimo ar įvykio, susijusio su tarnyba, taip pat dėl nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, profesinės ligos ar sveikatos sutrikimų (tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos vykdymo, atveju profesinės karo tarnybos kariams mokama 100 procentų jų vidutinio darbo užmokesčio, taikant maksimalaus ir minimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžius vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis dėl ligos pašalpos skaičiavimo. Laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, susijusio su kario tarnybinių pareigų atlikimu karinių operacijų metu, taip pat susijusio su kariniais veiksmais vykdant strategines ar taktines karines užduotis (misijas), mokymus ar pratybas, atveju mokama 100 procentų jų gaunamo vidutinio atlyginimo dydžio ligos pašalpa, netaikant maksimalaus ir minimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžių. 2.
2Profesinės karo tarnybos kariams, taip pat kariams savanoriams, kitiems aktyviojo rezervo kariams, parengtojo rezervo kariams, pašauktiems į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, – kai jie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo (kai šie kariai tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos), iš krašto apsaugos sistemos institucijos, kurioje jie tarnauja, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas. 3. Karo prievolininkams, nurodytiems šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Tapusiam tapusiems laikinai nedarbingam pašauktam į pratybas, mokymus nedarbingiems (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje)) pratybų, mokymų arba kitų tarnybos užduočių vykdymo metu nedirbančiam ir neturinčiam kitų draudžiamųjų pajamų kariui savanoriui ir kitam aktyviojo rezervo ir parengtojo rezervo kariui ir neįgijusiems teisės į ligos išmoką pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, tačiau ne ilgiau kaip 4 mėnesius, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų mokama šio straipsnio 2 dalyje Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyto dydžio ligos pašalpa išmoka, taikant šiame įstatyme nustatytą maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydį. Karo prievolininkams, baigusiems nuolatinę privalomąją karo tarnybą ar bazinius karinius mokymus arba paleistiems iš šių tarnybų, ši pašalpa mokama nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.“
4Tikrosios karo tarnybos metu su tarnyba susijusiomis aplinkybėmis žuvę (mirę) kariai laidojami valstybės lėšomis. Valstybės finansuojamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Tikrosios karo tarnybos metu kariui žuvus (mirus) kitomis aplinkybėmis arba jam mirus dėl ligos, karį laidojančiam asmeniui skiriama pusės Vyriausybės nustatyto laidojimo išlaidų dydžio parama laidojimo išlaidoms iš dalies padengti. 5. Kario, kuris žuvo (mirė) užsienyje su tarnyba susijusiomis aplinkybėmis, taip pat užsienyje žuvusių (mirusių) kartu su kariu užsienyje gyvenusių asmenų, nurodytų šio įstatymo 61 straipsnio 3 dalyje, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Karių, žuvusių (mirusių) tarnybos tarptautinės operacijos kariniame vienete, tarptautinėje operacijoje ar pasirengimo tarptautinei operacijai už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų metu, palaikų pervežimo sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 6. Tikrosios karo tarnybos metu dėl susijusių su tarnyba priežasčių žuvusiam arba tikrosios karo tarnybos metu dėl ligos mirusiam kariui, jeigu jo šeima (artimieji) sutinka, Krašto apsaugos ministerijos lėšomis pastatomas krašto apsaugos ministro patvirtinto pavyzdžio antkapinis paminklas. Jeigu kario artimieji palaidoja žuvusį ar mirusį karį šeimos kape ir stato kitokį nei kario paminklą, Krašto apsaugos ministerija apmoka paminklo išlaidų dalį, neviršijančią kario antkapinio paminklo vertės. 7. Šio įstatymo 59 straipsnyje numatytų nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais, taip pat pirmaisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į tarnybą, ar antraisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nesuteiktos arba nutrauktos, profesinės karo tarnybos kariams mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo arba jo dalies dydžio išmokos, neviršijančios maksimalaus kompensuojamojo uždarbio.
Šių išmokų dydžiai, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis. 7. Neteko galios nuo 2010 m. liepos 20 d. 8. Neteko galios nuo 2010 m. liepos 20 d. 9. Neteko galios nuo 2015 m. balandžio 21 d.“
Pakeisti 70 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Profesinės karo tarnybos kariai draudžiami
valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, o tie iš jų, kurie yra ištarnavę įstatymo nustatytą metų skaičių ir išleisti į atsargą, įgyja teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę kario pensiją.“
Pakeisti 72 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Asmenis, įstojusius į civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniame vienete, darbdaviai privalo atleisti nuo darbo jų rengimosi tarnybai tarptautinėse operacijose ir tarnybos tarptautinėse operacijose metu. Šiuo laikotarpiu tokius asmenis draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo, išskyrus Darbo kodekso 136 straipsnio 1 dalyje 57 straipsnyje ir 59 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 7 punktuose nustatytus atvejus.“7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2.
2Iki 2015 m.
gruodžio 31 d. kariams paskirtas išmokas dėl ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) ir dėl nelaimingų atsitikimų darbe toliau moka jas paskyrusios krašto apsaugos sistemos institucijos iš joms skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 3. Jeigu nuo 2016 m. sausio 1 d. kariams, tapusiems apdraustaisiais pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį ir 6 straipsnio 4 dalį, apskaičiuojant kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį mokamos ligos (įskaitant profesinės ligos ir ligos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą), motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos, patenka laikotarpiai, kuriais jie nebuvo apdrausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, šios socialinio draudimo išmokos apskaičiuojamos pagal šių karių draudžiamąsias pajamas. Šiais atvejais krašto apsaugos sistemos institucija kariui iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų socialinio draudimo išmokos gavimo laikotarpiu skiria ir moka jo kompensuojamojo uždarbio dalį. Ši dalis apskaičiuojama kaip mokėtinos ir išmokėtos ligos (įskaitant profesinės ligos ir ligos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą išmokas), motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokų skirtumas. 4. Šio straipsnio
nurodyta kompensuojamojo uždarbio dalis, krašto apsaugos sistemos institucijos mokama iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, prilyginamos socialinio draudimo išmokoms, nustatytoms Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme arba Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. 5.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 65, 66, 67, 68, 70 IR 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2016 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) kariams savanoriams, kitiems aktyviojo rezervo kariams ir parengtojo
rezervo kariams po tarnybos, pratybų ar mokymų, privalomosios karo tarnybos kariams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus arba paleistiems iš šių tarnybų, jeigu sveikatos sutrikimas atsirado dėl su kario tarnyba susijusių priežasčių, kurių nustatymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras;“. 2 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„66 straipsnis. Karių socialinis draudimas
gyvybė ir sveikata privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje valstybės biudžeto lėšomis:
iki išleidimo į atsargą dienos;
2) profesinės karo tarnybos karių – nuo jų priėmimo į profesinę karo tarnybą dienos iki išleidimo į atsargą dienos;
3) karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių – nuo atvykimo į tarnybą (mokymus, pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių) dienos iki grįžimo į nuolatinę gyvenamąją vietą dienos. 2.
nelaimingas atsitikimas įvyksta kariui darant tyčinę nusikalstamą veiką, dėl tyčios ar didelio aplaidumo nevykdant teisėto įsakymo, taip pat jei kario žuvimo, ligos ar sveikatos problemos priežastis buvo kario apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, jei karys nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia save sužalojo, ar kario žuvimo, ligos ar sveikatos problemos priežastis buvo transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti arba perdavus ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti, draudimo išmokos nemokamos. Draudimo išmokos nemokamos ir kitais atvejais, kai Vyriausybės nustatyta tvarka įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju. 3. Draudžiamųjų įvykių karo tarnyboje pripažinimo sąlygas ir tvarką, pagal sveikatos sutrikimo laipsnį draudimo išmokų dydį, taip pat mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 4. Privalomosios pradinės karo tarnybos karys apdraudžiamas suma, lygia Vyriausybės patvirtintai minimaliajai mėnesinei algai draudžiamojo įvykio mėnesį, padaugintai iš 12. 5. Karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys, taip pat parengtojo rezervo karys apdraudžiamas suma, lygia mėnesiniam tarnybą rezerve atliekančio kario tarnybiniam atlyginimui, mokamam draudžiamojo įvykio mėnesį, padaugintam iš 12, bet ne didesne suma kaip 36 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos. 6. Profesinės karo tarnybos karys apdraudžiamas suma, lygia mėnesiniam šio kario tarnybiniam atlyginimui, mokamam draudžiamojo įvykio mėnesį, padaugintam iš 12, bet ne didesne suma kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos. 7. Karo metu karių draudimo pagal šį straipsnį sąlygos negalioja. 1. Kariai draudžiami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytomis socialinio draudimo rūšimis.
Draudimo tvarką ir sąlygas nustato atskiras socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys teisės aktai. 2. Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos tyrimo ir apskaitos tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“
Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, kuri mažinama priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. Šios kompensacijos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. Šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 dalyse nustatyta kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu. Šio straipsnio 12 dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.“
Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„68 straipsnis. Socialinės ir kitos su karo tarnyba
susijusios garantijos
1Iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų biudžeto asignavimų kariams taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos su karo tarnyba susijusios socialinės ir kitokios garantijos bei jų suteikimo tvarka.
Šiuo atveju netaikomi įstatymai, nustatantys socialines garantijas valstybės tarnautojams ir kitiems civiliams darbuotojams. Garantijos kariui taikomos pagal kitus įstatymus, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip. 2. Laikinojo nedarbingumo (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), nelaimingo atsitikimo ar įvykio, susijusio su tarnyba, dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, susijusio su kario tarnybinių pareigų atlikimu karinių operacijų metu, taip pat susijusio su kariniais veiksmais vykdant strategines ar taktines karines užduotis (misijas), mokymus ar pratybas, taip pat dėl nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, profesinės ligos ar sveikatos sutrikimų (tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos vykdymo) laikotarpiu profesinės karo tarnybos kariams mokamas vidutinis jų darbo užmokestis arba jo dalis. Mokamo vidutinio darbo užmokesčio arba jo dalies dydis, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis. Laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), nelaimingo atsitikimo ar įvykio, susijusio su tarnyba, taip pat dėl nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, profesinės ligos ar sveikatos sutrikimų (tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos vykdymo, atveju profesinės karo tarnybos kariams mokama 100 procentų jų vidutinio darbo užmokesčio, taikant maksimalaus ir minimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžius vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis dėl ligos pašalpos skaičiavimo.
Laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, susijusio su kario tarnybinių pareigų atlikimu karinių operacijų metu, taip pat susijusio su kariniais veiksmais vykdant strategines ar taktines karines užduotis (misijas), mokymus ar pratybas, atveju mokama 100 procentų jų gaunamo vidutinio atlyginimo dydžio ligos pašalpa, netaikant maksimalaus ir minimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžių. 2. Profesinės karo tarnybos kariams, taip pat kariams savanoriams, kitiems aktyviojo rezervo kariams, parengtojo rezervo kariams, pašauktiems į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, – kai jie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo (kai šie kariai tampa laikinai nedarbingas nedarbingais ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo vykstant pakeliui į tarnybą ar grįžtant iš jos tarnybos), iš krašto apsaugos sistemos institucijos, kurioje jie tarnauja, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas. 3.
3Karo prievolininkams, nurodytiems šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Tapusiam tapusiems laikinai nedarbingam pašauktam į pratybas, mokymus nedarbingiems nedarbingais (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje)) pratybų, mokymų arba kitų tarnybos užduočių vykdymo metu nedirbančiam ir neturinčiam kitų draudžiamųjų pajamų kariui savanoriui ir kitam aktyviojo rezervo ir parengtojo rezervo kariui ir neįgijusiems teisės į ligos išmoką pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, tačiau ne ilgiau kaip 4 mėnesius, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų mokama šio straipsnio 2 dalyje Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyto dydžio ligos pašalpa išmoka, taikant šiame įstatyme nustatytą maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydį. Karo prievolininkams, baigusiems nuolatinę privalomąją karo tarnybą ar bazinius karinius mokymus arba paleistiems iš šių tarnybų, ši pašalpa išmoka mokama nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.“
4Tikrosios karo tarnybos metu su tarnyba susijusiomis aplinkybėmis žuvę (mirę) kariai laidojami valstybės lėšomis. Valstybės finansuojamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Tikrosios karo tarnybos metu kariui žuvus (mirus) kitomis aplinkybėmis arba jam mirus dėl ligos, karį laidojančiam asmeniui skiriama pusės Vyriausybės nustatyto laidojimo išlaidų dydžio parama laidojimo išlaidoms iš dalies padengti. 5. Kario, kuris žuvo (mirė) užsienyje su tarnyba susijusiomis aplinkybėmis, taip pat užsienyje žuvusių (mirusių) kartu su kariu užsienyje gyvenusių asmenų, nurodytų šio įstatymo 61 straipsnio 3 dalyje, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Karių, žuvusių (mirusių) tarnybos tarptautinės operacijos kariniame vienete, tarptautinėje operacijoje ar pasirengimo tarptautinei operacijai už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų metu, palaikų pervežimo sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 6. Tikrosios karo tarnybos metu dėl susijusių su tarnyba priežasčių žuvusiam arba tikrosios karo tarnybos metu dėl ligos mirusiam kariui, jeigu jo šeima (artimieji) sutinka, Krašto apsaugos ministerijos lėšomis pastatomas krašto apsaugos ministro patvirtinto pavyzdžio antkapinis paminklas. Jeigu kario artimieji palaidoja žuvusį ar mirusį karį šeimos kape ir stato kitokį nei kario paminklą, Krašto apsaugos ministerija apmoka paminklo išlaidų dalį, neviršijančią kario antkapinio paminklo vertės. 7. Šio įstatymo 59 straipsnyje numatytų nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais, taip pat pirmaisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į tarnybą, ar antraisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nesuteiktos arba nutrauktos, profesinės karo tarnybos kariams mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo arba jo dalies dydžio išmokos, neviršijančios maksimalaus kompensuojamojo uždarbio. Šių išmokų dydžiai, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis. 7. Neteko galios nuo 2010 m. liepos 20 d. 8. Neteko galios nuo 2010 m. liepos 20 d. 9. Neteko galios nuo 2015 m. balandžio 21 d.“
Pakeisti 70 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Profesinės karo tarnybos kariai draudžiami
valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, o tie iš jų, kurie yra ištarnavę įstatymo nustatytą metų skaičių ir išleisti į atsargą, įgyja teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę kario pensiją.“
Pakeisti 72 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Asmenis, įstojusius į civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniame vienete, darbdaviai privalo atleisti nuo darbo jų rengimosi tarnybai tarptautinėse operacijose ir tarnybos tarptautinėse operacijose metu. Šiuo laikotarpiu tokius asmenis draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo, išskyrus Darbo kodekso 136 straipsnio 1 dalyje 57 straipsnyje ir 59 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 7 punktuose 60 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus.“7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2016 m. 2017 m. sausio 1 d. 2. Iki 2015 m. 2016 m. gruodžio 31 d. kariams paskirtas išmokas dėl ligos, motinystės,
tėvystės, motinystės (tėvystės) ir dėl nelaimingų atsitikimų darbe toliau moka jas paskyrusios krašto apsaugos sistemos institucijos iš joms skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 3. Jeigu nuo 2016 m.
Jeigu nuo 2016 m. 2017 m. sausio 1 d. kariams, tapusiems apdraustaisiais pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį ir 6 straipsnio 4 dalį ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, apskaičiuojant kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį mokamos ligos (įskaitant profesinės ligos ir ligos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą išmokas), motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos, patenka laikotarpiai, kuriais jie nebuvo apdrausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, šios socialinio draudimo išmokos apskaičiuojamos pagal šių karių draudžiamąsias pajamas. Šiais atvejais krašto apsaugos sistemos institucija kariui iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų socialinio draudimo išmokos gavimo laikotarpiu skiria ir moka jo kompensuojamojo uždarbio dalį. Ši dalis apskaičiuojama kaip mokėtinos ir išmokėtos ligos (įskaitant profesinės ligos ir ligos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą išmokas), motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokų skirtumas. 4. Šio straipsnio
mokama iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, prilyginamos socialinio draudimo išmokoms, nustatytoms Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme arba Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. 5. Šio straipsnio
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) ir lydimieji teisės aktų projektai – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto Nr. IX-1538, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto Nr. IX-1409, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 pakeitimo įstatymų projektai parengti siekiant įgyvendinti projekto
„Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių
reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“, kurio Nr. VP1-4.3-VRM-02-V-08-001, veiklų, susijusių su Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio–administracinio modelio sukūrimu, siūlomas priemones ir projekte atliktų mokslinių tyrimų rekomendacijas socialinio draudimo srityje. Projektas vykdytas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.3-VRM-02-V
„Viešųjų politikų reformų skatinimas“. Projekto vykdymui finansavimas skirtas, atsižvelgiant į tai, kad šis projektas atitinka
Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr.
XI-1410 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių patvirtinimo“, nuostatas ir Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio
draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“, nuostatas. Įstatymo projektas taip pat įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“ , 78, 82 ir 85 punktus. Siekiant socialinio draudimo sistemos tvarumo 78 priemonėje numatyta pateikti pasiūlymus dėl galimybės papildyti pajamų rūšių, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, sąrašą; 82 priemonėje numatyta išanalizuoti ir įvertinti galimybę savarankiškai dirbantiems asmenims nustatyti minimalią pajamų ribą, nuo kurios socialinio draudimo įmokos nemokamos; 85 priemonėje numatyta nustatyti, kad visi vykdantys veiklą ir gaunantys (santykinai pakankamai) pajamų asmenys privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. Įstatymo projekto tikslas – nustatyti didesnę savarankiškai dirbančių asmenų apsaugą nuo socialinių rizikų, tampriau susieti išmokas su įmokėtomis įmokomis, sudaryti prielaidas darbo užmokesčio apmokestinimo mažinimui bei prielaidas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto stabilumui užtikrinti, įsteigiant socialinio draudimo rezervinį fondą.
Lydimųjų teisės aktų projektų tikslas – patikslinti įstatymų nuostatas atsižvelgiant į Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorius – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ir ministerija). Pirminius įstatymų projektus parengė ministerijoje vykdomo ,,Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“ projekto, kurio Nr. VP1-4.3-VRM-02-V-08-001, paslaugų teikėjas Vilniaus universitetas, vadovaujantis 2014 m. vasario 13 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su Vilniaus universitetu pasirašyta Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio sukūrimo paslaugų sutartimi Nr. APS-220000-234. Projekto mokslininkų grupės vadovas – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis, tel. 236 6185, el. p. [email protected]. Įstatymo projekto rengimą koordinavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento (direktorė – Asta Aranauskienė, tel. 266 8100, el. p. [email protected]) Socialinio draudimo skyrius (vedėjas – Vaidotas Kalinauskas, tel. 266 4215, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas savarankiškai dirbantys asmenys socialinio draudimo sistemoje dalyvauja drausdamiesi tik nuo dalies rizikų.
Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai draudžiami tik pensijų draudimu nuo išsiimamų asmeniniams poreikiams sumų. Individualia veikla užsiimantys asmenys draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu (tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms gauti). Dirbantys pagal verslo liudijimus asmenys ir tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir vienuoliai draudžiami tik bazinei pensijai gauti. Ūkininkai draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu (tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms gauti) tik tuo atveju, jei jų ūkis viršija 4 ekonominio dydžio vienetus (4800 Eur; toliau – EDV), ir turi galimybę socialinio draudimo įmokų nemokėti (jei gauna socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, šalpos pensiją ar kompensaciją). Deleguotų asmenų sutuoktiniai draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Asmenys iki 26 metų, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą ir doktorantai vaiko priežiūros atveju gauna minimalias išmokas iš valstybės biudžeto. Statutiniai pareigūnai turi savo sistemos pajamų kompensavimo mechanizmus tik ligos /motinystės, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų atvejais. Tantjemų gavėjai nuo gaunamų tantjemų bei mažųjų bendrijų vadovai, kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariais, nemoka jokių socialinio draudimo įmokų.
Nuo Lietuvos mokslų akademijos nariams mokamų mėnesinių išmokų už Lietuvos mokslų akademijos nario vardą ir aukštųjų mokyklų mokamų universiteto senato nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinių išmokų socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos. Taip pat galiojančiame Įstatyme nėra nuostatų, kurios nustatytų socialinio draudimo įmokų bazę, virš kurios socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos. Galiojančiame Įstatyme numatyta, kad bendroji socialinio draudimo pensijos dalis mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Terminuotoms darbo sutartims nėra numatytas skirtingas nedarbo socialinio draudimo įmokos tarifas. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto stabilumui užtikrinti nėra numatyta kaupti rezervą. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma:
1Išplėsti savarankiškai dirbančių asmenų socialinį draudimą:
įmonių savininkus, mažųjų bendrijų narius, ūkinių bendrijų tikruosius narius drausti ir ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu nuo išsiimamų asmeniniams poreikiams sumų;
EDV. Siūloma nustatyti, kad šių asmenų socialinio draudimo įmokų mokesčio bazę sudaro apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir socialinio draudimo įmokų) suma ne didesnė negu 7 paskutinių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio suma.
Tuo atveju, kai ūkininkai ir jų partneriai pajamų nedeklaruoja, apmokestinamoji bazė sudaro 12 minimaliųjų mėnesinių algų per metus. 2. Tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkus ir vienuolius drausti ir individualiajai pensijos daliai gauti. 3. Nustatyti, kad auginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų, įtėvių ar vaiko globėjui iki 26 metų, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų formą arba doktorantūroje (įskaitant ir akademinių atostogų dėl nėštumo laikotarpį) ir 12 mėnesių po mokslo baigimo bei pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturinčiam teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos, vaiko priežiūros laikotarpiu nuo vaiko gimimo iki vaikui sukaks vieneri metai skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį. 4. Deleguotų asmenų sutuoktinius papildomai drausti motinystės draudimu. 5. Statutinius pareigūnus pilna apimtimi įtraukti į socialinio draudimo sistemą. 6. Nustatyti, kad tantjemų gavėjai bei mažųjų bendrijų vadovai, kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariais, mokės socialinio raudimo įmokas pensijai nuo gaunamų pajamų. 7. Nustatyti, kad socialinio draudimo bendroji pensijos dalis finansuojama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir valstybės biudžeto. Apskaičiuojant pensijų socialinio draudimo įmokos dydį įvertinami asignavimai iš valstybės biudžeto, kurie skiriami socialinio draudimo pensijos bendrosios dalies finansavimui. 8. Įvesti „lubas“ socialinio draudimo įmokoms.
Siūloma nustatyti, kad draudžiamų asmenų socialinio draudimo bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negalės būti didesnė negu 60 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio. Šios lubos bus pasiektos palaipsniui per šešerius metus. Pirmaisiais metais siūloma nustatyti 120, antraisiais – 108, trečiaisiais – 96, ketvirtaisiais – 84, penktaisiais – 72 ir šeštaisiais
šalies darbo užmokesčio lubas
Socialinio draudimo rezervinį fondą, laikantis nustatytos išmokų indeksavimo tvarkos. Siūloma nustatyti, kad augant ekonomikai, apdraustųjų darbo užmokesčiui ir jų skaičiui, išmokų indeksavimo rodiklis (draudėjų ir apdraustųjų sumokėtų įmokų sumos augimo tempas) apskaičiuojamas už praėjusį laikotarpį, kuriam jau yra statistiniai duomenys, o taikomas būsimam laikotarpiui. Todėl ūkio augimo laikotarpiu išmokos augtų lėčiau nei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos ir susidarytų rezervas. Tuo tarpu ekonomikos nuosmukio laikotarpiu mažėjant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamoms, išmokų dydžiui išlaikyti būtų naudojamas sukauptas rezervas. Tokiu būdu būtų išvengiama socialinio draudimo įmokos tarifo didinimo ir kaupiamas rezervas, sudarantis prielaidas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto stabilumui. 10. Nustatyti, kad draudėjo darbuotojų vidutinis darbo užmokestis (priskaičiuotos vidutinės pajamos, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos) ir draudėjo priskaičiuota socialinio draudimo įmokų suma yra įtraukiamos į sąrašą duomenų, kurie gali būti skelbiami viešai be draudėjo raštiško sutikimo. Duomenys apie vidurkius bus teikiami tik tais atvejais, kai įmonėje dirba trys ir daugiau darbuotojų.
Taip pat siūloma nustatyti, kad draudėjo teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenys apie apdraustiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas neįrašomi į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, kai draudėjas veiklos nevykdo. Siūloma nustatyti, kad draudėjas veiklos nevykdo, kai: (1) socialinio draudimo įmokų nesumoka tris mėnesius iš eilės ir ilgiau ir (2) nesikreipia dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo arba įmokų įsiskolinimo sumokėjimas neatidedamas, ir (3) draudėjas (draudėjo – juridinio asmens valdymo organų nariai) nėra randamas jo nurodytais ar Juridinių asmenų registre esamais adresais arba, Fondo administravimo įstaigų reikalavimu, draudėjas nepateikia veiklą įrodančių dokumentų. 11. Įtvirtinti turinio viršenybės prieš formą principą, kuris reikš, kad socialinio draudimo įmokų mokėjimo teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. 12. Terminuotoms darbo sutartims nedarbo draudimo įmokos tarifą, nustatytą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu, didinti du kartus. 13. Atsisakyti savanoriškojo pensijų socialinio draudimo. Socialinio draudimo sistema yra privaloma visiems dirbantiesiems. Kartu su kitais pensijų reformos siūlymais, siūloma plėsti apdraustųjų ratą, įjungiant į socialinio draudimo sistemą dar daugiau asmenų, todėl esant tokiai socialinio draudimo aprėpčiai netikslinga palikti savanorišką pensijų draudimą šioje sistemoje. Savo esme savanoriškas pensijų draudimas buvo pradėtas siekiant, kad žmonės, kurie nėra draudžiami kitaip, galėtų įgyti bent kokias nors socialines garantijas.
Tačiau šiuo metu žmonėms, neturintiems stažo, valstybė užtikrina atitinkamas socialines garantijas per šalpos išmokų sistemą, o socialinio draudimo aprėptis vis plečiasi, todėl savanoriškas pensijų draudimas socialinio draudimo sistemoje nebėra toks aktualus. 14. Atlikti kitus pakeitimus, atsižvelgiant į kituose kartu teikiamuose įstatymų projektuose siūlomas įtvirtinti nuostatas bei kitus redakcinio pobūdžio pakeitimus. Lydimųjų teisės aktų projektų tekste siūloma atlikti pakeitimus atsižvelgiant į Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numačius prievolę kai kuriems savarankiškai dirbantiems asmenims mokėti didesnes socialinio draudimo įmokas bei prievolę asmenims mokėti socialinio draudimo įmokas nuo pajamų, nuo kurių šios įmokos iki tol nebuvo mokamos, galimas šių įmokų mokėtojų nepasitenkinimas. Tačiau pažymėtina, kad socialinio draudimo įmokų mokėjimas grindžiamas didesne apsauga nuo tam tikrų rizikų, susijusių su pajamų mažėjimu (pvz., liga, motinystė), todėl apsidraudę asmenys, įvykus draudiminiam įvykiui, galės gauti išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Kitų neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto
kriminogeninei situacijai, korupcijai Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų projektais nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas neatliktas. Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7.
verslo sąlygoms ir plėtrai Priimti įstatymai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtą Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektą, kartu teikiami šio aiškinamojo rašto 1 punkte nurodyti įstatymų projektai. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai pateikti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Įstatymo projektui įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą ir iki 2015 m. gruodžio 31 d. pateikti jį tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Išplėtus savarankiškai dirbančių asmenų socialinį draudimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas papildomai gautų apie 12,55 mln. eurų per metus. Integravus statutinius pareigūnus į bendrą sistemą (ligos /motinystės /tėvystės, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų atvejais) socialinio draudimo įmokos iš valstybės biudžeto minėtoms draudimo rūšims kainuotų apie 14 mln. eurų per metus. Apdraudus tantjemų gavėjus pensijų socialiniu draudimu per metus būtų surinkta apie 6,3 mln. eurų papildomų įmokų. Dėl socialinio draudimo įmokų „lubų“ Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos pirmaisiais metais sumažėtų apie 30,8 mln. eurų per metus. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas negautų apie 9 mln. Eurų. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme įteisinus dar vieną išmokų rūšį – išmoką vaiko priežiūrai, kuri būtų mokama 4 BSI dydžio (152 Eur) vienam iš vaiką auginančių tėvų iki 26 metų amžiaus, besimokančiam profesinėje mokykloje ar studijuojančiam aukštojoje mokykloje ir neturinčiam teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, iki vaikui sukaks 1 metai, preliminariais paskaičiavimais lėšų poreikis metams sudarytų apie 6,4 mln. Eur. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant įstatymų projektus nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „socialinis draudimas“, „įmokos“, „draudėjas“, „apdraustasis“, „fondas“. 15.
15Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
DĖL
68,70 IR 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO 2015-09-04 Nr. XIIP-3260 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
statuto 30 straipsnio nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, pateiktas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2, 40 ir 49 straipsnių pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIP-3258, antraip įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijai. 2. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį, kadangi iš siūlomos formuluotės „netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių“ neaišku, ar čia kalbama apie tai, kad išmokama kompensacija mažinama 12 mėnesių apskaičiuotos netekto darbingumo periodinės kompensacijos dydžiu, ar minėta periodinė kompensacija mokama tik 12 mėnesių, nors pagal kartu teikiamo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 22 straipsnį, netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama iki NDNT nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos, t.y. nebūtinai 12 mėnesių. 3. Įstatymo projekto
laikinai nedarbingas“ reikėtų įrašyti žodžius ,,tampa laikinai nedarbingais“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
2016-06-16 Nr. XIIP-3260(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos tyrimo ir apskaitos tvarką nustato krašto apsaugos ministras. Svarstytina, ar minėta keičiamo įstatymo 66 straipsnio 2 dalis neturėtų būti pildoma nuostata ir dėl profesinių ligų tyrimo ir apskaitos (pvz., analogiškas reguliavimas numatytas kartu teikiamo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 50 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3258(2) 2 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
dalyvavo: komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Michal Mackevič, Vytautas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Paulius Bačiulis, Tomas Marozas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Prezidento patarėjas Vilmantas Vitkauskas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rūta Juršaitė, Socialinio draudimo skyriaus patarėja Vilma Vizbaraitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04 Įstatymo projekto
atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, pateiktas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2, 40 ir 49 straipsnių pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIP-3258, antraip įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijai. Nepritarti Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu.
Be to, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, nes socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti skirtingą teisinio reguliavimo būdą ir turinį (1996 m. vasario 28 d., 2003 liepos 4 d.,
analogiškas teisinis reglamentavimas nustatytas ir 2015 m. birželio 25 d. Seime priimtame naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatyme Nr. XII-1855. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04 Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį, kadangi iš siūlomos formuluotės „netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių“ neaišku, ar čia kalbama apie tai, kad išmokama kompensacija mažinama 12 mėnesių apskaičiuotos netekto darbingumo periodinės kompensacijos dydžiu, ar minėta periodinė kompensacija mokama tik 12 mėnesių, nors pagal kartu teikiamo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 22 straipsnį, netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama iki NDNT nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos, t.y. nebūtinai 12 mėnesių. Pritarti
Komiteto pasiūlymą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04 Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 68 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ,,tampa laikinai nedarbingas“ reikėtų įrašyti žodžius ,,tampa laikinai nedarbingais“. Pritari
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4.
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymus. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2Argumentai:
teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį. 4. Siūlymas:
67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu, išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. Šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 dalyse nustatyta kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos dydžiu ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu, neviršijančiu 12 mėnesių išmokėtinos netekto darbingumo periodinės kompensacijos sumos. Šio straipsnio 12 dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.“ Pritarti 2.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2015-10-28 Atkreiptinas dėmesys, kad analogiška nuostata įtvirtinta kituose įstatymuose (Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 50 str., Žvalgybos įstatymo 69 str., įsigaliosiančiuose nuo 2016-01-01), todėl reikėtų patikslinti ir minėtų įstatymų analogiškas nuostatas. Pritarti
Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Vita Baliukevičienė, Socialinės apsaugos ir darbo skyriaus vedėja;
Gintaras Klimavičius, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras; Rūta Skyrienė, Investitors Forum, vykdomoji direktorė; Mindaugas Lingė, Prezidento patarėjas;
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
statuto 30 straipsnio nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, pateiktas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2, 40 ir 49 straipsnių pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIP-3258, antraip įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijai.
Nepritarti Pažymėtina, kad atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2015-10-16 preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 52 straipsniui, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)3
2Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo,
siūlytina patikslinti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį, kadangi iš siūlomos formuluotės „netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių“ neaišku, ar čia kalbama apie tai, kad išmokama kompensacija mažinama 12 mėnesių apskaičiuotos netekto darbingumo periodinės kompensacijos dydžiu, ar minėta periodinė kompensacija mokama tik 12 mėnesių, nors pagal kartu teikiamo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 22 straipsnį, netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama iki NDNT nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos, t.y. nebūtinai 12 mėnesių. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)4
įstatymo 68 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ,,tampa laikinai nedarbingas“ reikėtų įrašyti žodžius ,,tampa laikinai nedarbingais“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3260 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: V.V. Margevičienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
ir FINANSŲ komitetas
DĖL
įstatymo PROJEKTO ( XIIP-3260)
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas,
Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-042 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 2 straipsniu keičiamo statuto 30 straipsnio nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, pateiktas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2, 40 ir 49 straipsnių pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIP-3258, antraip įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijai. Nepritarti. Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 52 straipsniui, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams. 3 2.
3
teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį, kadangi iš siūlomos formuluotės „netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių“ neaišku, ar čia kalbama apie tai, kad išmokama kompensacija mažinama 12 mėnesių apskaičiuotos netekto darbingumo periodinės kompensacijos dydžiu, ar minėta periodinė kompensacija mokama tik 12 mėnesių, nors pagal kartu teikiamo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 22 straipsnį, netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama iki NDNT nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos, t.y. nebūtinai 12 mėnesių. Nepritarti. Šios nuostatos suvienodinamos su kituose jau priimtuose įstatymuose vartojamomis formuluotėmis (analogiškos nuostatos numatytos Žvalgybos įstatyme, Vidaus tarnybos statute, Tarnybos kalėjimų departamente statute). 4
projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 68 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ,,tampa laikinai nedarbingas“ reikėtų įrašyti žodžius ,,tampa laikinai nedarbingais“. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. 7. Balsavimo rezultatai: už - 6; prieš - 0; susilaikė - 3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Narkevičius, Irena Degutienė. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
TEISĖTVARKOS komitetas
Nr. XIIP-3260
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Darbo ir socialinės teisės skyriaus vedėja Jadvyga Andriuškevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-093 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo statuto 30 straipsnio nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, pateiktas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2, 40 ir 49 straipsnių pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIP-3258, antraip įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijai.
Nepritarti Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Be to, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, nes socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti skirtingą teisinio reguliavimo būdą ir turinį (1996 m. vasario 28 d., 2003 liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 30 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Pažymėtina, kad analogiškas teisinis reglamentavimas nustatytas ir 2015 m. birželio 25 d. Seime priimtame naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatyme Nr. XII-1855. 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 52 straipsniui, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams. 4. Balsavimo rezultatai:
Įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijai“). 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 65, 66, 67, 68,70 IR 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (NR.XIIP-3260) 2016 m. gegužės 25 d. Nr. 103-P-33 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Kristina Miškinienė – Komiteto pirmininkė, Rimantas Jonas Dagys, Algimantas Dumbrava, Liutauras Kazlavickas, Dalia Kuodytė, Raminta Popovienė, Ričardas Sargūnas, Algirdas Sysas, Jonas Varkala. Komiteto biuras: Evelina Bulotaitė (vedėja), Diana Jonėnienė (patarėja), Ieva Kuodienė (paatrėja), Renata Liekienė (padėjėja).
Kviestieji asmenys: Asta Aranauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė, Vaidas Augustinavičius – Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas, Laisvūnas Bartkevičius – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Gerda Burinskaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja, Ramunė Guobaitė-Kirslienė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja, Mantas Jautakis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teisės departamento direktorius, Vaidotas Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, Svetlana Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja, Violeta Latvienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja, Audronė Miknevičienė – Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja, Audrius Misevičius – Ministro Pirmininko patarėjas, Andrius Palionis – Seimo narys, Marija Paskočinienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėja, Mindaugas Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, Irena Šambaraitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja, Danutė Šlionskienė
Laura Ulevičė – Seimo pirmininko pavaduotojo Algirdo Syso patarėja, Vilma Vizbaraitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus patarėja, Algirdas Zvicevičius – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
tikslintinos atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, pateiktas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2, 40 ir 49 straipsnių pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIP-3258, antraip įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijai. Nepritarti. Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 52 straipsniui, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį, kadangi iš siūlomos formuluotės „netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių“ neaišku, ar čia kalbama apie tai, kad išmokama kompensacija mažinama 12 mėnesių apskaičiuotos netekto darbingumo periodinės kompensacijos dydžiu, ar minėta periodinė kompensacija mokama tik 12 mėnesių, nors pagal kartu teikiamo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 22 straipsnį, netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama iki NDNT nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos, t.y. nebūtinai 12 mėnesių. Nepritarti.
Nepritarti. Šios nuostatos suvienodinamos su kituose jau priimtuose įstatymuose vartojamomis formuluotėmis (analogiškos nuostatos numatytos Žvalgybos įstatyme, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vidaus tarnybos statute, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme). Paaiškiname, kad, atsižvelgiant į tai, kad pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas apdraustajam susižeidus darbe ir netekus daugiau nei 30 procentų darbingumo yra mokama pagal formulę apskaičiuojama periodinė netekto darbingumo kompensacija, kurios tikslios trukmės iš anksto neįmanoma nustatyti (ji gali būti mokama ir visą likusį gyvenimą), pasirinktas netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydis, kuriuo pareigūnams netekus tam tikro laipsnio darbingumo būtų sumažinta paskirta vienkartinė kompensacija (nuo 12 iki 60 mėnesinių vidutinių tarnybinių atlyginimų dydžio). T.y. pareigūnams netekus tam tikro laipsnio darbingumo paskirta vienkartinė kompensacija bus mažinama netekto darbingumo periodinės kompensacijos dydžiu, neviršijančiu 12 mėnesių išmokėtinos netekto darbingumo periodinės kompensacijos sumos (jei netekto darbingumo periodinės kompensacija bus paskirta trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, vienkartinė kompensacija bus mažinama tiek mėnesių netekto darbingumo periodinės kompensacijos sumos dydžiu, už kiek mėnesių paskirta netekto darbingumo periodinės kompensacija; jei netekto darbingumo periodinės kompensacija bus paskirta ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, vienkartinė kompensacija bus mažinama 12 mėnesių netekto darbingumo periodinės kompensacijos sumos dydžiu). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 68 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ,,tampa laikinai nedarbingas“ reikėtų įrašyti žodžius ,,tampa laikinai nedarbingais“. Atsižvelgti.
Atsižvelgti. Tikslintina Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 68 straipsnio 2 dalis:
karo tarnybos kariams, taip pat kariams savanoriams, kitiems aktyviojo rezervo kariams, parengtojo rezervo kariams, pašauktiems į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, – kai jie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo (kai šie kariai tampa laikinai nedarbingas nedarbingais ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos), iš krašto apsaugos sistemos institucijos, kurioje jie tarnauja, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymus. 1. Argumentai:
teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį. 3. Siūlymas:
67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu, išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų.
Šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 dalyse nustatyta kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos dydžiu ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu, neviršijančiu 12 mėnesių išmokėtinos netekto darbingumo periodinės kompensacijos sumos. Šio straipsnio 12 dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.“ Atkreiptinas dėmesys, kad analogiška nuostata įtvirtinta kituose įstatymuose (Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 50 str., Žvalgybos įstatymo 69 str., įsigaliosiančiuose nuo 2016-01-01), todėl reikėtų patikslinti ir minėtų įstatymų analogiškas nuostatas. Nepritarti. Formuluotė yra aiški. Šios nuostatos suvienodinamos su kituose jau priimtuose įstatymuose vartojamomis formuluotėmis (analogiškos nuostatos numatytos Žvalgybos įstatyme, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vidaus tarnybos statute, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme).
Paaiškiname, kad, atsižvelgiant į tai, kad pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas apdraustajam susižeidus darbe ir netekus daugiau nei 30 procentų darbingumo yra mokama pagal formulę apskaičiuojama periodinė netekto darbingumo kompensacija, kurios tikslios trukmės iš anksto neįmanoma nustatyti (ji gali būti mokama ir visą likusį gyvenimą), pasirinktas netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydis, kuriuo pareigūnams netekus tam tikro laipsnio darbingumo būtų sumažinta paskirta vienkartinė kompensacija (nuo 12 iki 60 mėnesinių vidutinių tarnybinių atlyginimų dydžio). T.y. pareigūnams netekus tam tikro laipsnio darbingumo paskirta vienkartinė kompensacija bus mažinama netekto darbingumo periodinės kompensacijos dydžiu, neviršijančiu 12 mėnesių išmokėtinos netekto darbingumo periodinės kompensacijos sumos (jei netekto darbingumo periodinės kompensacija bus paskirta trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, vienkartinė kompensacija bus mažinama tiek mėnesių netekto darbingumo periodinės kompensacijos sumos dydžiu, už kiek mėnesių paskirta netekto darbingumo periodinės kompensacija; jei netekto darbingumo periodinės kompensacija bus paskirta ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, vienkartinė kompensacija bus mažinama 12 mėnesių netekto darbingumo periodinės kompensacijos sumos dydžiu). 2. Biudžeto ir finansų komitetas
pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. Pritarti. 7.
pasiūlymai:
įstatymo projektui, Komiteto pasiūlymams ir pateiktoms išvadoms 7.2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad kariai yra įtraukiami į valstybinio socialinio draudimo sistemą, būtina nurodyti, kas nustato Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos tyrimo ir apskaitos tvarką, kaip tai padaryta ir kituose statutuose. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„66 straipsnis. Karių socialinis draudimas
Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytomis socialinio draudimo rūšimis. Draudimo tvarką ir sąlygas nustato atskiras socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys teisės aktai. 2. Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos tyrimo ir apskaitos tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“
4 Argumentai: Siekiant suvienodinti Įstatymo projekte vartojamas sąvokas su Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme vartojamomis sąvokomis. Pasiūlymas: Tikslinti Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 68 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Profesinės karo tarnybos kariams, taip pat kariams savanoriams, kitiems aktyviojo rezervo kariams, parengtojo rezervo kariams, pašauktiems į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, – kai jie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo (kai šie kariai tampa laikinai nedarbingas nedarbingais ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo vykstant pakeliui į tarnybą ar grįžtant iš jos tarnybos), iš krašto apsaugos sistemos institucijos, kurioje jie tarnauja, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas.“
4 Argumentai: Siekiant suderinti vartojamas formuluotes. Pasiūlymas: Tikslinti Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 68 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Karo prievolininkams, nurodytiems šio įstatymo
nedarbingais (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje)) pratybų, mokymų arba kitų tarnybos užduočių vykdymo metu ir neįgijusiems teisės į ligos išmoką pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, tačiau ne ilgiau kaip 4 mėnesius, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų mokama Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyto dydžio ligos išmoka, taikant šiame įstatyme nustatytą maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydį. Karo prievolininkams, baigusiems nuolatinę privalomąją karo tarnybą ar bazinius karinius mokymus arba paleistiems iš šių tarnybų, ši pašalpa išmoka mokama nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.“ Pritarti 4.
7 Argumentai: Siūloma suvienodinti įstatymų įsigaliojimų datas, taip pat nenurodyti nuorodų į kitus įstatymus, siekiant išvengti teisinio neaiškumo pasikeitus straipsnių numeracijai. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 7 straipsnį išdėstyti taip:
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 dalį,
įsigalioja 2016 m. 2017 m. sausio 1 d. 2. Iki 2015 m. 2016 m. gruodžio 31 d. kariams paskirtas išmokas dėl ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) ir dėl nelaimingų atsitikimų darbe toliau moka jas paskyrusios krašto apsaugos sistemos institucijos iš joms skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 3. Jeigu nuo 2016 m. 2017 m. sausio
draudimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį ir 6 straipsnio 4 dalį ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, apskaičiuojant kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį mokamos ligos (įskaitant profesinės ligos ir ligos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą išmokas), motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos, patenka laikotarpiai, kuriais jie nebuvo apdrausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, šios socialinio draudimo išmokos apskaičiuojamos pagal šių karių draudžiamąsias pajamas. Šiais atvejais krašto apsaugos sistemos institucija kariui iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų socialinio draudimo išmokos gavimo laikotarpiu skiria ir moka jo kompensuojamojo uždarbio dalį.
Ši dalis apskaičiuojama kaip mokėtinos ir išmokėtos ligos (įskaitant profesinės ligos ir ligos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą išmokas), motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokų skirtumas. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išmokos, mokamos nuo 2016 m. 2017 m. sausio 1 d., ir 3 dalyje nurodyta kompensuojamojo uždarbio dalis, krašto apsaugos sistemos institucijos mokama iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, prilyginamos socialinio draudimo išmokoms, nustatytoms Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme arba Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką iki 2015 m. 2016 m. gruodžio 31 d. nustato Lietuvos
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kristina Miškinienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - . PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė