Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Laikinojo nedarbingumo (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl
nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), nelaimingo atsitikimo ar įvykio, susijusio su tarnyba, taip pat dėl nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, profesinės ligos ar sveikatos sutrikimų (tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos vykdymo), nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais, taip pat pirmaisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į tarnybą, ar antraisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nesuteiktos arba nutrauktos, pareigūnams mokamos vidutinio jų darbo užmokesčio arba jo dalies dydžio išmokos, neviršijančios maksimalaus kompensuojamojo uždarbio. Šių išmokų dydžiai, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis. Laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), nelaimingo atsitikimo ar įvykio, susijusio su tarnyba, taip pat dėl nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, profesinės ligos ar sveikatos sutrikimų (tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos vykdymo, atveju pareigūnams mokama
kompensuojamojo uždarbio dydžius vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis dėl ligos pašalpos skaičiavimo. Pareigūnai draudžiami visų Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu. Draudimo tvarką ir sąlygas nustato atskiras socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys teisės aktai.
Pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos ypatumus nustato Vyriausybė. Pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kurių laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai pareigūnas tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo, susijusio su tarnyba, nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos), iš Specialiųjų tyrimų tarnybos ar jos įstaigos, kurioje tarnauja pareigūnas, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tarnybos pareigūnui žuvus dėl tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje,
jo šeimai - vaikams (įvaikiams), kol jiems sueis 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas, kol jiems sueis 24 metai, sutuoktiniui, žuvusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui ar motinai – bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama 120 mėnesių darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Tarnybos pareigūnas, žuvęs dėl tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje, laidojamas valstybės lėšomis.“
2Pakeisti 31 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Kai tarnybos pareigūnas, kuriam buvo sužalota sveikata atliekant tarnybines pareigas arba dėl tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje, pateikia medicinos komisijos išvadą, jam Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama nuo 1 iki 5 metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Nustatomos šios kompensacijos kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą:
1) dėl sveikatos sužalojimo tapusiam I grupės invalidu – 60 mėnesių darbo užmokesčio dydžio;
2) dėl sveikatos sužalojimo tapusiam II grupės invalidu – 48 mėnesių darbo užmokesčio dydžio;
3) dėl sveikatos sužalojimo tapusiam III grupės invalidu – 36 mėnesių darbo užmokesčio dydžio;
4) sunkaus sveikatos sužalojimo atveju – 24 mėnesių darbo užmokesčio dydžio;
5) apysunkio sveikatos sužalojimo atveju – 18 mėnesių darbo užmokesčio dydžio;
6) lengvo sveikatos sužalojimo atveju – 12 mėnesių darbo užmokesčio dydžio.“
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 35 straipsnio 2 dalį. 2. Tarnybos pareigūnams taikomos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytos socialinės garantijos. Joms įgyvendinti naudojami Specialiųjų tyrimų tarnybai skiriami biudžeto asignavimai. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Iki 2015 m.
gruodžio 31 d. pareigūnams paskirtas išmokas dėl ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) ir dėl nelaimingų atsitikimų darbe toliau moka jas paskyrusi Specialiųjų tyrimų tarnyba ar jos įstaigos iš joms skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 3.
3Jeigu nuo 2016 m.
sausio 1 d. pareigūnams, tapusiems apdraustaisiais pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, apskaičiuojant kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį mokamos ligos (įskaitant profesinės ligos ir ligos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą), motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos, patenka laikotarpiai, kuriais jie nebuvo apdrausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, šios socialinio draudimo išmokos apskaičiuojamos pagal šių pareigūnų draudžiamąsias pajamas. Šiais atvejais Specialiųjų tyrimų tarnyba ar jos įstaigos pareigūnui iš joms skirtų valstybės biudžeto asignavimų pareigūnui socialinio draudimo išmokos gavimo laikotarpiu skiria ir moka jo kompensuojamojo uždarbio dalį. Ši dalis apskaičiuojama kaip mokėtinos ir išmokėtos ligos (įskaitant profesinės ligos ir ligos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą išmokas), motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokų skirtumas. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išmokos, mokamos nuo 2016 m. sausio 1 d., ir 3 dalyje nurodyta kompensuojamojo uždarbio dalis, Specialiųjų tyrimų tarnybos ar jos įstaigos mokama iš joms skirtų valstybės biudžeto asignavimų, prilyginamos socialinio draudimo išmokoms, nustatytoms Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme arba Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką iki 2015 m. gruodžio 31 d. nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Vilnius
DĖL
30, 31 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO 2015-09-04 Nr. XIIP-3259 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktas vertinimas dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. 1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP–3332, kuriuo šis statutas dėstomas nauja redakcija ir kurio įsigaliojimas, kaip ir šio įstatymo projekto, numatomas 2016 m. sausio 1 d. Todėl, priėmus abu projektus, 2016 m. sausio 1 d. įsigaliotų tuos pačius santykius reguliuojančios, tačiau viena kitai prieštaraujančios teisės normos. 2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo statuto 30 straipsnyje nuostata
„Pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų,
susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos ypatumus nustato Vyriausybė“ prieštarauja konstitucinei doktrinai, pagal kurią, asmenų teisės pareigos ir atsakomybė nustatoma įstatymu. Šios nuostatos tarpusavyje nedera su kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 nuostatomis. 3.
statuto 30 straipsnyje nuostata „Pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kurių laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai pareigūnas tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo, susijusio su tarnyba, nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos), iš Specialiųjų tyrimų tarnybos ar jos įstaigos, kurioje tarnauja pareigūnas, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas.“ prieštarauja kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projekte Nr. XIIP- 3236 teikiamam ligos socialinio draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo teisiniam reguliavimui. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 52 straipsniui, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams, nes skirtingoms asmenų grupėms dėl to paties draudiminio įvykio būtų nustatyta teisė į skirtingo dydžio išmokas, t.y. kai kurie asmenys turėtų teisę į dvi išmokas dėl to paties draudiminio įvykio. 4. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo statuto 30 straipsnio nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, pateiktas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2, 40 ir 49 straipsnių pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIP-3258. 5. Atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, kuriose numatytos 2 studijų formos, t.y. nuolatinės studijos ir ištęstinės studijos, tikslintina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalis (dieninės studijų formos įstatymas nenumato). 6.
siūloma nustatyti, kad „Kai tarnybos pareigūnas, kuriam buvo sužalota sveikata atliekant tarnybines pareigas arba dėl tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje, pateikia medicinos komisijos išvadą, jam Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą“. Pažymėtina, kad šioje nuostatoje nėra visiškai aiški formuluotė „netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių“ – ar kalbama apie tai, kad išmokama kompensacija mažinama 12 mėnesių apskaičiuotos netekto darbingumo periodinės kompensacijos dydžiu, nes formuluotė „mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių“ gali būti suprantama ir taip, kad minėta periodinė kompensacija mokama tik 12 mėnesių, nors pagal kartu teikiamo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 22 straipsnį netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama iki NDNT nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos, t.y. nebūtinai
įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1- 6 punktai, kadangi juose nurodytos nuostatos neišplaukia iš šio straipsnio 3 dalies – turi būti nurodomas atitinkamas netekto darbingumo procentas (invalidumo grupės šiuo metu nėra nustatinėjamos) ir sveikatos sutrikdymo (ne sužalojimo) mastas. 8.
teisės technikos taisyklių reikalavimus, kuriuose numatyta, kad pirmą kartą teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, turi būti nurodomas visas įstatymo pavadinimas, įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje prieš nurodyto įstatymo pavadinimą įrašytini žodžiai ,,Lietuvos Respublikos“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
REIKALŲ IR DARBO komitetas
O S
posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Kristina Miškinienė – Komiteto pirmininkė, Rimantas Jonas Dagys, Algimantas Dumbrava, Liutauras Kazlavickas, Dalia Kuodytė, Raminta Popovienė, Ričardas Sargūnas, Algirdas Sysas, Jonas Varkala. Komiteto biuras: Evelina Bulotaitė (vedėja), Diana Jonėnienė (patarėja), Ieva Kuodienė (paatrėja), Renata Liekienė (padėjėja).
Kviestieji asmenys: Asta Aranauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė, Vaidas Augustinavičius – Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas, Laisvūnas Bartkevičius – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Gerda Burinskaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja, Ramunė Guobaitė-Kirslienė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja, Mantas Jautakis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teisės departamento direktorius, Vaidotas Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, Svetlana Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja, Violeta Latvienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja, Audronė Miknevičienė – Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja, Audrius Misevičius – Ministro Pirmininko patarėjas, Andrius Palionis – Seimo narys, Marija Paskočinienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėja, Mindaugas Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, Irena Šambaraitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja, Danutė Šlionskienė – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Kristina Tumienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vyr. specialistė, Laura Ulevičė – Seimo pirmininko pavaduotojo Algirdo Syso patarėja, Vilma Vizbaraitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus patarėja, Algirdas Zvicevičius – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktas vertinimas dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. 1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP–3332, kuriuo šis statutas dėstomas nauja redakcija ir kurio įsigaliojimas, kaip ir šio įstatymo projekto, numatomas 2016 m. sausio
santykius reguliuojančios, tačiau viena kitai prieštaraujančios teisės normos. Nepritarti
šį įstatymo projektą atmesti
„Pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų
atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos ypatumus nustato Vyriausybė“ prieštarauja konstitucinei doktrinai, pagal kurią, asmenų teisės pareigos ir atsakomybė nustatoma įstatymu. Šios nuostatos tarpusavyje nedera su kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 nuostatomis
šį įstatymo projektą atmesti
2015-09-04 3.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo statuto 30 straipsnyje nuostata „Pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kurių laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai pareigūnas tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo, susijusio su tarnyba, nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos), iš Specialiųjų tyrimų tarnybos ar jos įstaigos, kurioje tarnauja pareigūnas, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas.“ prieštarauja kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projekte Nr. XIIP- 3236 teikiamam ligos socialinio draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo teisiniam reguliavimui. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 52 straipsniui, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams, nes skirtingoms asmenų grupėms dėl to paties draudiminio įvykio būtų nustatyta teisė į skirtingo dydžio išmokas, t.y. kai kurie asmenys turėtų teisę į dvi išmokas dėl to paties draudiminio įvykio. Nepritarti. Komitetas siūlo šį įstatymo projektą atmesti
pastabas, pateiktas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2, 40 ir 49 straipsnių pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIP-3258
šį įstatymo projektą atmesti
2015-09-04 5.
Atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, kuriose numatytos 2 studijų formos, t.y. nuolatinės studijos ir ištęstinės studijos, tikslintina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalis
šį įstatymo projektą atmesti
įstatymo 31 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje siūloma nustatyti, kad
„Kai tarnybos pareigūnas, kuriam buvo sužalota sveikata atliekant tarnybines
pareigas arba dėl tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje, pateikia medicinos komisijos išvadą, jam Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą“. Pažymėtina, kad šioje nuostatoje nėra visiškai aiški formuluotė „netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių“ – ar kalbama apie tai, kad išmokama kompensacija mažinama 12 mėnesių apskaičiuotos netekto darbingumo periodinės kompensacijos dydžiu, nes formuluotė „mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių“ gali būti suprantama ir taip, kad minėta periodinė kompensacija mokama tik 12 mėnesių, nors pagal kartu teikiamo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 22 straipsnį netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama iki NDNT nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos, t.y. nebūtinai 12 mėnesių. Nepritarti. Komitetas siūlo šį įstatymo projektą atmesti
2015-09-04 7.
Tikslintini įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1- 6 punktai, kadangi juose nurodytos nuostatos neišplaukia iš šio straipsnio 3 dalies – turi būti nurodomas atitinkamas netekto darbingumo procentas (invalidumo grupės šiuo metu nėra nustatinėjamos) ir sveikatos sutrikdymo (ne sužalojimo) mastas. Nepritarti. Komitetas siūlo šį įstatymo projektą atmesti
8Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, kuriuose numatyta,
kad pirmą kartą teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, turi būti nurodomas visas įstatymo pavadinimas, įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
šį įstatymo projektą atmesti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3259 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, taip pat į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė. Argumentai:
Vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą.
Pasiūlymas: Pagrindiniam komitetui sujungti ir kartu svarstyti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30, 31 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3259 kartu su Seimo komitetuose svarstomu naujos redakcijos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP–3332, nuostatas derinant su Seimo 2015 m. lapkričio 5 d. posėdyje priimtu Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 7,
pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. Nepritarti
projektą atmesti
komitetas
įstatymo projektą Nr. XIIP-3259 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Nepritarti
atmesti
7Komiteto sprendimas: 2015 m. gruodžio 8 d. Seime jau priimtas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto
pakeitimo įstatymas (nauja redakcija) (Nr. XII-2136), kuriame perkelti šiuo projektu Nr. XIIP-3259 teikiami įstatymo pakeitimai, todėl siūlome įstatymo projektą Nr. XIIP-3259 atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9.
Miškinienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Vita Baliukevičienė, Socialinės apsaugos ir darbo skyriaus vedėja;
Gintaras Klimavičius, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras; Rūta Skyrienė, Investitors Forum, vykdomoji direktorė; Mindaugas Lingė, Prezidento patarėjas;
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktas vertinimas dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. 1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP–3332, kuriuo šis statutas dėstomas nauja redakcija ir kurio įsigaliojimas, kaip ir šio įstatymo projekto, numatomas 2016 m. sausio 1 d. Todėl, priėmus abu projektus, 2016 m. sausio 1 d. įsigaliotų tuos pačius santykius reguliuojančios, tačiau viena kitai prieštaraujančios teisės normos. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1 2.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo statuto 30 straipsnyje nuostata „Pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos ypatumus nustato Vyriausybė“ prieštarauja konstitucinei doktrinai, pagal kurią, asmenų teisės pareigos ir atsakomybė nustatoma įstatymu. Šios nuostatos tarpusavyje nedera su kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 nuostatomis. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1
straipsniu keičiamo statuto 30 straipsnyje nuostata „Pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kurių laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai pareigūnas tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo, susijusio su tarnyba, nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos), iš Specialiųjų tyrimų tarnybos ar jos įstaigos, kurioje tarnauja pareigūnas, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas.“ prieštarauja kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projekte Nr. XIIP- 3236 teikiamam ligos socialinio draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo teisiniam reguliavimui.
Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 52 straipsniui, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams, nes skirtingoms asmenų grupėms dėl to paties draudiminio įvykio būtų nustatyta teisė į skirtingo dydžio išmokas, t.y. kai kurie asmenys turėtų teisę į dvi išmokas dėl to paties draudiminio įvykio. Nepritarti Pažymėtina, kad atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2015-16-16 preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos keičiamo Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 52 straipsniui, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams. Kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3236 teikiamam ligos socialinio draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo teisiniam reguliavimui Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja, nes pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, yra mokamos ligos pašalpos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Tuo tarpu, vadovaujantis Statutu, būtų mokamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas. Šios nuostatos tikslas – atsižvelgiant į ypatingą pareigūnų statusą, užtikrinti didesnes socialines garantijas laikinojo nedarbingumo atvejais, kai tai susiję su tarnyba.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Be to, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, nes socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti skirtingą teisinio reguliavimo būdą ir turinį (1996 m. vasario 28 d., 2003 liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 30 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Pažymėtina, kad analogiškas teisinis reglamentavimas nustatytas ir2015 m. birželio 25 d. Seime priimtame naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatyme Nr. XII-1855. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)2
straipsniu keičiamo statuto 30 straipsnio nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, pateiktas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2, 40 ir 49 straipsnių pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIP-3258. Nepritarti Pažymėtina, kad atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Konstitucijos
asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 52 straipsniui, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)2 5.
Atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, kuriose numatytos 2 studijų formos, t.y. nuolatinės studijos ir ištęstinės studijos, tikslintina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalis (dieninės studijų formos įstatymas nenumato). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)2
straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje siūloma nustatyti, kad „Kai tarnybos pareigūnas, kuriam buvo sužalota sveikata atliekant tarnybines pareigas arba dėl tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje, pateikia medicinos komisijos išvadą, jam Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą“. Pažymėtina, kad šioje nuostatoje nėra visiškai aiški formuluotė „netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių“ – ar kalbama apie tai, kad išmokama kompensacija mažinama 12 mėnesių apskaičiuotos netekto darbingumo periodinės kompensacijos dydžiu, nes formuluotė „mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių“ gali būti suprantama ir taip, kad minėta periodinė kompensacija mokama tik 12 mėnesių, nors pagal kartu teikiamo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 22 straipsnį netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama iki NDNT nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos, t.y. nebūtinai 12 mėnesių. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)2 7.
Tikslintini įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1- 6 punktai, kadangi juose nurodytos nuostatos neišplaukia iš šio straipsnio 3 dalies – turi būti nurodomas atitinkamas netekto darbingumo procentas (invalidumo grupės šiuo metu nėra nustatinėjamos) ir sveikatos sutrikdymo (ne sužalojimo) mastas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)2
teisės technikos taisyklių reikalavimus, kuriuose numatyta, kad pirmą kartą teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, turi būti nurodomas visas įstatymo pavadinimas, įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje prieš nurodyto įstatymo pavadinimą įrašytini žodžiai ,,Lietuvos
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
pasiūlymai:
įstatymo projektą Nr. XIIP-3259 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: V.V. Margevičienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
TEISĖTVARKOS komitetas
Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: viceministras Gintaras Klimavičius, skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė, skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas, Prezidentės patarėjas Šarūnas Narbutas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-09 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
<...>
1Atkreiptinas dėmesys į tai,
kad Lietuvos Respublikos Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP–3332, kuriuo šis statutas dėstomas nauja redakcija ir kurio įsigaliojimas, kaip ir šio įstatymo projekto, numatomas 2016 m. sausio 1 d. Todėl, priėmus abu projektus, 2016 m. sausio 1 d. įsigaliotų tuos pačius santykius reguliuojančios, tačiau viena kitai prieštaraujančios teisės normos. Pritarti
departamentas 2015-09-091 2.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo statuto 30 straipsnyje nuostata „Pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos ypatumus nustato Vyriausybė“ prieštarauja konstitucinei doktrinai, pagal kurią, asmenų teisės pareigos ir atsakomybė nustatoma įstatymu. Šios nuostatos tarpusavyje nedera su kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 nuostatomis. Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad analogiškas teisinis reglamentavimas nustatytas ir 2015 m. birželio 25 d. Seime priimtame naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatyme Nr. XII-1855, kurio nuostatos įsigalios
nederančios su Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, derintinos pagrindiniame komitete su 2015 m. lapkričio 5 d. posėdyje priimtu Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-3507(2). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-091 3.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo statuto 30 straipsnyje nuostata „Pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kurių laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai pareigūnas tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo, susijusio su tarnyba, nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos), iš Specialiųjų tyrimų tarnybos ar jos įstaigos, kurioje tarnauja pareigūnas, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas.“ prieštarauja kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projekte Nr. XIIP- 3236 teikiamam ligos socialinio draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo teisiniam reguliavimui. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 52 straipsniui, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams, nes skirtingoms asmenų grupėms dėl to paties draudiminio įvykio būtų nustatyta teisė į skirtingo dydžio išmokas, t.y. kai kurie asmenys turėtų teisę į dvi išmokas dėl to paties draudiminio įvykio. Nevertinti Komitetas 2015 m. rugsėjo 16 d. išvadoje įvertino, kad įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamo statuto 30 straipsnio nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, pateiktas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2, 40 ir 49 straipsnių pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIP-3258.
XIIP-3258. Nevertinti Komitetas 2015 m. rugsėjo 16 d. išvadoje įvertino, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2, 40 ir 49 straipsnių pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIP-3258 nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
studijų įstatymo nuostatas, kuriose numatytos 2 studijų formos, t.y. nuolatinės studijos ir ištęstinės studijos, tikslintina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalis (dieninės studijų formos įstatymas nenumato). Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu aukštosiose mokyklose dar yra asmenų studijuojančių pagal dieninę studijų formą, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktai pastabai nepritartina, nes atsisakius dieninės studijų formos, dalis asmenų prarastų teisę gauti kompensacijas. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje siūloma nustatyti, kad „Kai tarnybos pareigūnas, kuriam buvo sužalota sveikata atliekant tarnybines pareigas arba dėl tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje, pateikia medicinos komisijos išvadą, jam Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą“.
Pažymėtina, kad šioje nuostatoje nėra visiškai aiški formuluotė „netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių“ – ar kalbama apie tai, kad išmokama kompensacija mažinama 12 mėnesių apskaičiuotos netekto darbingumo periodinės kompensacijos dydžiu, nes formuluotė „mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių“ gali būti suprantama ir taip, kad minėta periodinė kompensacija mokama tik 12 mėnesių, nors pagal kartu teikiamo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 22 straipsnį netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama iki NDNT nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos, t.y. nebūtinai 12 mėnesių. Nepritarti Įstatymo projektu siūlomas teisinis reglamentavimas jau yra nustatytas ir nauja redakcija išdėstytame Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatyme Nr. XII-1855. Analogiškos nuostatos numatytos Žvalgybos įstatyme, Tarnybos Kalėjimų departamente statute, todėl šios nuostatos yra suvienodinamos su priimtuose įstatymuose vartojamomis formuluotėmis. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 7.
Tikslintini įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1- 6 punktai, kadangi juose nurodytos nuostatos neišplaukia iš šio straipsnio 3 dalies – turi būti nurodomas atitinkamas netekto darbingumo procentas (invalidumo grupės šiuo metu nėra nustatinėjamos) ir sveikatos sutrikdymo (ne sužalojimo) mastas. Pritarti
departamentas
technikos taisyklių reikalavimus, kuriuose numatyta, kad pirmą kartą teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, turi būti nurodomas visas įstatymo pavadinimas, įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje prieš nurodyto įstatymo pavadinimą įrašytini žodžiai ,,Lietuvos Respublikos“. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto nuostatas derinti su Komitetuose svarstomu naujos redakcijos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP–3332. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.1. Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3259 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, taip pat į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
ir teisėtvarkos komitetas 2015-11-18 Argumentai: Vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą. Pasiūlymas:
Pagrindiniam komitetui sujungti ir kartu svarstyti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30, 31 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3259 kartu su Seimo komitetuose svarstomu naujos redakcijos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP–3332, nuostatas derinant su Seimo 2015 m. lapkričio 5 d. posėdyje priimtu Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr. XIIP-3507(2). Pritarti
sutarimu – už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
ir FINANSŲ komitetas
STATUTO 30, 31 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO ( XIIP-3259)
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas,
Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktas vertinimas dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. 1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP–3332, kuriuo šis statutas dėstomas nauja redakcija ir kurio įsigaliojimas, kaip ir šio įstatymo projekto, numatomas 2016 m. sausio
santykius reguliuojančios, tačiau viena kitai prieštaraujančios teisės normos. Pritarti. 1 2.
1
projekto 1 straipsniu keičiamo statuto 30 straipsnyje nuostata „Pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos ypatumus nustato Vyriausybė“ prieštarauja konstitucinei doktrinai, pagal kurią, asmenų teisės pareigos ir atsakomybė nustatoma įstatymu. Šios nuostatos tarpusavyje nedera su kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 nuostatomis. Pritarti. Tikslintinas 1 straipsnis:
Pakeisti 30 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Pareigūnai draudžiami visų Valstybinio
socialinio draudimo įstatyme nurodytų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu. Draudimo tvarką ir sąlygas nustato atskiras socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys teisės aktai. Pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos ypatumus nustato Vyriausybė. Pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kurių laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai pareigūnas tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo, susijusio su tarnyba, nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos), iš Specialiųjų tyrimų tarnybos ar jos įstaigos, kurioje tarnauja pareigūnas, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas.“ 3.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo statuto 30 straipsnyje nuostata „Pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kurių laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai pareigūnas tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo, susijusio su tarnyba, nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos), iš Specialiųjų tyrimų tarnybos ar jos įstaigos, kurioje tarnauja pareigūnas, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas.“ prieštarauja kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projekte Nr. XIIP- 3236 teikiamam ligos socialinio draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo teisiniam reguliavimui. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 52 straipsniui, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams, nes skirtingoms asmenų grupėms dėl to paties draudiminio įvykio būtų nustatyta teisė į skirtingo dydžio išmokas, t.y. kai kurie asmenys turėtų teisę į dvi išmokas dėl to paties draudiminio įvykio. Nepritarti.
Nepritarti. Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos keičiamo Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 52 straipsniui, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams. 4. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo statuto 30 straipsnio nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, pateiktas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2, 40 ir 49 straipsnių pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIP-3258. Nepritarti. Žr. argumentus dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2, 40 ir 49 straipsnių pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIP-3258. 5. Atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, kuriose numatytos 2 studijų formos, t.y. nuolatinės studijos ir ištęstinės studijos, tikslintina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalis (dieninės studijų formos įstatymas nenumato). Nepritarti. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis iki šiol aukštosiose mokyklose keli šimtai asmenų studijuoja pagal dieninę studijų formą, kuri teisės aktais nėra prilyginta nuolatinei studijų formai. Todėl įstatymo projekte atsisakius dieninės studijų formos, dalis asmenų prarastų teisę gauti kompensacijas. 6.
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje siūloma nustatyti, kad „Kai tarnybos pareigūnas, kuriam buvo sužalota sveikata atliekant tarnybines pareigas arba dėl tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje, pateikia medicinos komisijos išvadą, jam Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą“. Pažymėtina, kad šioje nuostatoje nėra visiškai aiški formuluotė „netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių“ – ar kalbama apie tai, kad išmokama kompensacija mažinama 12 mėnesių apskaičiuotos netekto darbingumo periodinės kompensacijos dydžiu, nes formuluotė „mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių“ gali būti suprantama ir taip, kad minėta periodinė kompensacija mokama tik 12 mėnesių, nors pagal kartu teikiamo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 22 straipsnį netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama iki NDNT nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos, t.y. nebūtinai 12 mėnesių. Nepritarti. Šios nuostatos suvienodinamos su kituose priimtuose įstatymuose vartojamomis formuluotėmis (analogiškos nuostatos numatytos Žvalgybos įstatyme, Vidaus tarnybos statute, Tarnybos kalėjimų departamente statute). 7. Tikslintini įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1- 6 punktai, kadangi juose nurodytos nuostatos neišplaukia iš šio straipsnio 3 dalies – turi būti nurodomas atitinkamas netekto darbingumo procentas (invalidumo grupės šiuo metu nėra nustatinėjamos) ir sveikatos sutrikdymo (ne sužalojimo) mastas. Pritarti. 8.
8Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, kuriuose numatyta,
kad pirmą kartą teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, turi būti nurodomas visas įstatymo pavadinimas, įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
,,Lietuvos Respublikos“. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. 7. Balsavimo rezultatai: už - 6; prieš - 0; susilaikė - 3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Narkevičius, Irena Degutienė. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
TEISĖTVARKOS komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas, Specialiųjų tyrimų tarnybos Teisės skyriaus viršininkė Rūta Kaziliūnaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Darbo ir socialinės teisės skyriaus vedėja Jadvyga Andriuškevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2015-09-091 Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo statuto 30 straipsnyje nuostata „Pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kurių laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai pareigūnas tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo, susijusio su tarnyba, nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos), iš Specialiųjų tyrimų tarnybos ar jos įstaigos, kurioje tarnauja pareigūnas, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas.“ prieštarauja kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projekte Nr. XIIP- 3236 teikiamam ligos socialinio draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo teisiniam reguliavimui. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 52 straipsniui, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams, nes skirtingoms asmenų grupėms dėl to paties draudiminio įvykio būtų nustatyta teisė į skirtingo dydžio išmokas, t.y. kai kurie asmenys turėtų teisę į dvi išmokas dėl to paties draudiminio įvykio. Nepritarti Kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3236 teikiamam ligos socialinio draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo teisiniam reguliavimui Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja, nes pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, yra mokamos ligos pašalpos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Tuo tarpu, vadovaujantis Statutu, būtų mokamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas.
Šios nuostatos tikslas – atsižvelgiant į ypatingą pareigūnų statusą, užtikrinti didesnes socialines garantijas laikinojo nedarbingumo atvejais, kai tai susiję su tarnyba. Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Be to, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, nes socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti skirtingą teisinio reguliavimo būdą ir turinį (1996 m. vasario 28 d., 2003 liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 30 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Pažymėtina, kad analogiškas teisinis reglamentavimas nustatytas ir 2015 m. birželio 25 d. Seime priimtame naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatyme Nr. XII-1855. 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos keičiamo Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 52 straipsniui, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams. 4. Balsavimo rezultatai:
Įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijai“). 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas