Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Nelaimingas atsitikimas vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos – įvykis, kurio metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio ar ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas, įvykęs pareigūnui vykstant į tarnybos ar komandiruotės vietą ar grįžtant iš jos, taip pat pareigūno darbo dienomis kelyje tarp tarnybos vietos ir:
1) pareigūno gyvenamosios vietos;
2) ne tarnybos vietoje esančios vietos, kurioje pareigūnui išmokamas darbo užmokestis;
3) vietos, esančios ne tarnybos vietos teritorijoje, kurioje pareigūnas būna pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu. kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Žuvus tarnybines pareigas vykdžiusiam pareigūnui, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūno mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūnas nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, neatsižvelgiant į draudimo išmokas jo šeimai – vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po pareigūno mirties), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas, kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), tėvui ar motinai – ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama jo 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.“
2Pakeisti 40 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki
kompensacijos kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą:
1) netekusiems 75–100 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 60 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) netekusiems 60–70 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 48 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) netekusiems 45–55 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 36 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) netekusiems iki
netinkamais vidaus tarnybai – 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“
Nustatomos šios kompensacijos kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą:
1) netekusiems 75–100 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 60 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) netekusiems 60–70 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 48 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) netekusiems 45–55 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 36 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) netekusiems iki
netinkamais vidaus tarnybai – 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 41 straipsnį. 41 straipsnis. Pareigūnų laikinasis nedarbingumas ir jo apmokėjimo tvarka
1Pareigūnams ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos atveju išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, o nėščioms ir gimdyvėms pareigūnėms išduodamas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas. Jų išdavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos. Apie nedarbingumo pažymėjimo išdavimą pareigūnas turi raštu ar žodžiu pranešti savo tiesioginiam vadovui. 2.
2Pareigūnų laikinojo nedarbingumo dėl ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos trukmę, pareigūnių nėštumo ir gimdymo atostogų trukmę, tėvystės atostogų trukmę, apmokėjimo sąlygas (išskyrus išimtis, nustatytas šio straipsnio 3 dalyje), taip pat laikinojo nedarbingumo pažymėjimo išdavimo tvarką reglamentuoja valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojantys teisės aktai. 3. Laikinojo nedarbingumo (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), nelaimingo atsitikimo ar įvykio, susijusio su tarnyba, taip pat dėl nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, profesinės ligos ar sveikatos sutrikimų (tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos vykdymo), nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais, taip pat pirmaisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į tarnybą, ar antraisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nesuteiktos arba nutrauktos, pareigūnams mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų darbo užmokesčio arba jo dalies dydžio išmokos, neviršijančios maksimalaus kompensuojamojo uždarbio. Šių išmokų dydžiai, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis. Laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), nelaimingo atsitikimo ar įvykio, susijusio su tarnyba, taip pat dėl nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, profesinės ligos ar sveikatos sutrikimų (tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos vykdymo, atveju pareigūnams mokama 100 procentų jų vidutinio darbo užmokesčio, taikant maksimalaus ir minimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžius vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis dėl ligos pašalpos skaičiavimo. 4. Neteko galios nuo 2011 m. liepos 1 d.
5Neteko galios nuo 2011 m. liepos 1 d. 6. Pareigūnų, kai jų laikinojo nedarbingumo trukmė atitinka ne darbingumo pažymėjimų išdavimo tvarkoje nustatytus maksimalius terminus arba anksčiau, nei šie terminai nustatyti, jeigu yra neįgalumo požymių, sveikata tikrinama Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje. 4 straipsnis. 49
straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„49 straipsnis. Pareigūnų ir kursantų draudimas ir pareigūnų pensijos
1Pareigūnų sveikata ir gyvybė visam jų tarnybos laikui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos. Pareigūnų sveikatos ir gyvybės draudimo suma lygi jo darbo užmokesčiui, mokamam draudiminio įvykio mėnesį, padaugintam iš 12, ir negali būti didesnė už 48 Vyriausybės nustatytas minimalias mėnesines algas. Pareigūnai draudžiami visų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytų rūšių socialiniu draudimu. Draudimo tvarką ir sąlygas nustato atskiras socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys teisės aktai. Pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos ypatumus nustato Vyriausybė. 2. Kursantų sveikata ir gyvybė visam jų profesinio ar įvadinio mokymo laikotarpiui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu. Kursanto sveikatos ir gyvybės draudimo suma Kursantams viso jų profesinio ar įvadinio mokymo laikotarpiu nelaimingų atsitikimų atvejais mokama išmoka, kuri lygi draudiminio įvykio mėnesį buvusiai Vyriausybės nustatytai minimaliai minimaliajai mėnesinei algai, padaugintai iš 12. 3.
3Pareigūnų ir kursantų sveikatos ir gyvybės draudimo, draudiminių Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įvykių pripažinimo draudiminiais įvykiais tvarką, draudimo išmokų dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 4. Draudimo Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išmokos nemokamos šio Statuto 40 straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais. 5. Pareigūnai Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka privalomai draudžiami valstybinių socialinio draudimo pensijų draudimu. 5. Pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kurių laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai pareigūnas tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo, susijusio su tarnyba, nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos), iš vidaus reikalų įstaigos, kurioje tarnauja pareigūnas, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas. 6. Pareigūnai turi teisę gauti
pareigūnų valstybinę pensiją pagal įstatymą, reglamentuojantį pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką. 7. Pareigūnai Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomai draudžiami nedarbo socialiniu draudimu.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Iki 2015 m.
gruodžio 31 d. pareigūnams paskirtas išmokas dėl ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) ir dėl nelaimingų atsitikimų darbe toliau moka jas paskyrusios vidaus reikalų statutinės įstaigos iš joms skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 3.
3Jeigu nuo 2016 m.
sausio 1 d. pareigūnams, tapusiems apdraustaisiais pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, apskaičiuojant kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį mokamos ligos (įskaitant profesinės ligos ir ligos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą), motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos, patenka laikotarpiai, kuriais jie nebuvo apdrausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, šios socialinio draudimo išmokos apskaičiuojamos pagal šių pareigūnų draudžiamąsias pajamas. Šiais atvejais vidaus reikalų statutinė įstaiga pareigūnui iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų socialinio draudimo išmokos gavimo laikotarpiu skiria ir moka jo kompensuojamojo uždarbio dalį. Ši dalis apskaičiuojama kaip mokėtinos ir išmokėtos ligos (įskaitant profesinės ligos ir ligos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą išmokas), motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokų skirtumas. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išmokos, mokamos nuo 2016 m. sausio 1 d., ir 3 dalyje nurodyta kompensuojamojo uždarbio dalis, vidaus reikalų statutinės įstaigos mokama iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, prilyginamos socialinio draudimo išmokoms, nustatytoms Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme arba Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką iki 2015 m. gruodžio 31 d. nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 50 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kursanto mirties, sužalojimo, susižalojimo arba sveikatos sutrikdymo per profesinį ar įvadinį mokymą atvejais kompensacijos mokamos šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka, išskyrus tai, kad kompensacijų dydis apskaičiuojamas pagal įvykio metu buvusią Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „57 straipsnis. Pareigūnų ir kursantų draudimas ir pareigūnų pensijos
draudžiami visų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytų rūšių socialiniu draudimu. Draudimo tvarką ir sąlygas nustato atskiras socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys teisės aktai. Pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos ypatumus nustato Vyriausybė. 2. Kursantų sveikata ir gyvybė visam jų profesinio ar įvadinio mokymo laikotarpiui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu.
Kursantams viso jų profesinio ar įvadinio mokymo laikotarpiu nelaimingų atsitikimų atvejais mokama išmoka, kuri lygi draudžiamojo įvykio mėnesį buvusiai Vyriausybės nustatytai minimaliajai mėnesinei algai, padaugintai iš 12. Kursantai Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. 3. Šio straipsnio
išmokų dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu bei profesinių ligų tyrimo ir apskaitos tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 4. Šio straipsnio
nustatytais atvejais. 5. Pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kurių laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai pareigūnas tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos), iš vidaus reikalų įstaigos, kurioje tarnauja pareigūnas, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos pašalpos skirtumas. 6. Pareigūnai įgyja teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją šios pensijos skyrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.“
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Vilnius
DĖL
2015-09-04 Nr. XIIP-3258 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktas vertinimas dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. 1. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymą Nr. XII-1855, kuriuo keičiamas statutas išdėstytas nauja redakcija ir kurio įsigaliojimas, kaip ir aptariamo įstatymo projekto, numatytas 2016 m. sausio 1 d. Todėl, siekiant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, turėtų būti keičiamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymu Nr. XII-1855 pakeistas statutas, nes aptariamame įstatymo projekte siūlomi pakeitimai į 2016 m. sausio 1 d. negaliosiantį teisės aktą taip pat netektų galios, todėl siūlomas teisinis reguliavimas nebūtų nustatytas. 2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo statuto 2 straipsnio 9 dalį reikėtų tikslinti, nes tokios sąvokos neapibrėžia nei galiojantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas Nr. VIII-1509, nei kartu su aptariamu įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3238. 3.
numatyta, kad „Žuvus tarnybines pareigas vykdžiusiam pareigūnui, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūno mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūnas nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, jo šeimai – vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po pareigūno mirties), kol jiems sukaks
įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas, kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), tėvui ar motinai – ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama jo 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.“ Kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-3235 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad Vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir įmonių pareigūnai, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnai, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai, Krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių yra draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo II skyriuje nustatytos reguliuojamos nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokos. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnyje nustatyta vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus.
Pagal šio straipsnio 1 dalį, apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, kiekvienam mirusiojo šeimos nariui išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi užpraeitą kalendorinį ketvirtį iki mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesio galiojusio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 5 dydžių sumai. Todėl keičiamo statuto projekto 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta 120 mėnesių pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija (ar jos ir draudimo išmokos skirtumas) šioje dalyje nurodytiems asmenims vertintina kaip konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą pažeidžianti, teisės požiūriu nepagrįstai antrą kartą ir didesne apimtimi nei kitiems nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu apdraustiesiems asmenims siūloma nustatyti išmoka dėl to paties draudiminio įvykio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnyje nurodyti asmenys - šeimos nariai, nesutampa su statuto projekto 40 straipsnio 1 dalyje apibrėžtais subjektais, todėl nustatant teisę į kompensaciją bei nustatant jos dalį gali kilti neaiškumų. 4.
numatyta, kad „Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą:
1) netekusiems 75–100 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 60 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) netekusiems 60–70 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 48 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) netekusiems 45–55 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 36 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) netekusiems iki 40 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo ir dėl to pripažintiems netinkamais vidaus tarnybai
5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“ Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-3238 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 19 ir 20 straipsniuose numatytos netekto darbingumo vienkartinės ir periodinės išmokos, kurios kompensuoja nukentėjusiojo dėl draudiminio įvykio pareigūno ar kario netektas darbo pajamas. Todėl keičiamo statuto projekto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos vertintinos kaip teisės požiūriu nepagrįstai antrą kartą ir galimai didesnės kompensacijos, nei nustatytos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 19 ir 20 straipsniuose dėl to paties draudiminio įvykio. Nustačius, kad Vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnai, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai, Krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių yra draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, jų draudimas valstybės biudžeto lėšomis baigtųsi, todėl neaišku, kodėl nustačius išmokas iš kito valstybės sudaromo fondo – Valstybinio socialinio draudimo fondo, siūloma tęsti išmokų mokėjimą ir valstybės biudžeto lėšų. 5. Kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr.
I-693 1, 8, 9, 10, o esant reikalui, ir kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, antraip, apdraustajam pareigūnui netekus darbingumo dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, o jam mirus - sutuoktiniui ir vaikams, dėl to paties draudiminio įvykio būtų nustatyta teisė į tris tą pačią paskirtį turinčias periodines išmokas:
1) Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 26 straipsnyje nustatytas periodines išmokas apdraustajam mirus;
2) Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo projekto Nr. XIIP-3239 III skyriuje nustatytas netekto darbingumo pensijas bei IV skyriuje nustatytas našlių ir našlaičių pensijas;
3) Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 8, 9 ir 10 straipsniuose nustatytas pareigūnų ir karių netekto darbingumo pensijas bei pareigūnų ir karių valstybines našlių ir našlaičių pensijas. Toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 52 straipsniui, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams. 6. Kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr.
I-1336 pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodyti asmenys draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Todėl kartu turėtų būti teikiami nurodytų teisės aktų pakeitimai:
1) Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 41, 44, 45, 50 straipsnių;
2) Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 69 straipsnio;
3) Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 53¹ straipsnio;
4) Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 70 straipsnio;
5) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 4 dalies. Nepakeitus ir tarpusavyje nesuderinus nurodytų teisės aktų nuostatų su Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projekto Nr.XIIP-3235, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 nuostatomis, nustatytas teisinis reguliavimas vertintinas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 52 straipsniui, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams. 7.
„<...> kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar
pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą“ nėra visiškai aiški. Iš nuostatos „netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių“ turinio neaišku, ar kalbama apie tai, kad išmokama kompensacija mažinama 12 mėnesių apskaičiuotos netekto darbingumo periodinės kompensacijos dydžiu, nes formuluotė „mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių“ gali būti suprantama ir taip, kad minėta periodinė kompensacija mokama tik 12 mėnesių, nors pagal kartu teikiamo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 22 straipsnį netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama iki NDNT nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos, t.y. nebūtinai 12 mėnesių. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
2016-06-16 Nr. XIIP-3258(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
pakeitimai dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytos vienkartinės kompensacijos ir šio straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos mažinimo yra pertekliniai, kadangi tiek keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje, tiek 3 dalyje jau yra numatytos analogiškos kompensacijos mažinimo taisyklės. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti patikslintas įstatymo projekto pavadinimas. 2. Atsižvelgiant į tai, kad pareigūnai draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį braukti kaip perteklinį. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmenų teisės, pareigos ir atsakomybė turi būti nustatomos įstatymu, todėl Vyriausybė negali nustatyti jokių ypatumų, susijusių su pareigūnų draudimu nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Darbo ir socialinės teisės skyriaus vedėja Jadvyga Andriuškevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-092 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktas vertinimas dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai.
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo statuto 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Žuvus tarnybines pareigas vykdžiusiam pareigūnui, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūno mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūnas nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, jo šeimai – vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po pareigūno mirties), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas, kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), tėvui ar motinai – ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama jo 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.“ Kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-3235 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad Vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir įmonių pareigūnai, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnai, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai, Krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių yra draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo II skyriuje nustatytos reguliuojamos nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokos. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnyje nustatyta vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus.
Pagal šio straipsnio 1 dalį, apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, kiekvienam mirusiojo šeimos nariui išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi užpraeitą kalendorinį ketvirtį iki mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesio galiojusio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 5 dydžių sumai. Todėl keičiamo statuto projekto 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta 120 mėnesių pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija (ar jos ir draudimo išmokos skirtumas) šioje dalyje nurodytiems asmenims vertintina kaip konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą pažeidžianti, teisės požiūriu nepagrįstai antrą kartą ir didesne apimtimi nei kitiems nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu apdraustiesiems asmenims siūloma nustatyti išmoka dėl to paties draudiminio įvykio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo
projekto 40 straipsnio 1 dalyje apibrėžtais subjektais, todėl nustatant teisę į kompensaciją bei nustatant jos dalį gali kilti neaiškumų.
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą:
1) netekusiems 75–100 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 60 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) netekusiems 60–70 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 48 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) netekusiems 45–55 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 36 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) netekusiems iki 40 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo ir dėl to pripažintiems netinkamais vidaus tarnybai – 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“ Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr.
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą:
1) netekusiems 75–100 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 60 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) netekusiems 60–70 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 48 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) netekusiems 45–55 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 36 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) netekusiems iki 40 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo ir dėl to pripažintiems netinkamais vidaus tarnybai – 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“ Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 19 ir 20 straipsniuose numatytos netekto darbingumo vienkartinės ir periodinės išmokos, kurios kompensuoja nukentėjusiojo dėl draudiminio įvykio pareigūno ar kario netektas darbo pajamas. Todėl keičiamo statuto projekto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos vertintinos kaip teisės požiūriu nepagrįstai antrą kartą ir galimai didesnės kompensacijos, nei nustatytos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo
tarnybos sistemos pareigūnai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnai, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai, Krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių yra draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, jų draudimas valstybės biudžeto lėšomis baigtųsi, todėl neaišku, kodėl nustačius išmokas iš kito valstybės sudaromo fondo – Valstybinio socialinio draudimo fondo, siūloma tęsti išmokų mokėjimą ir valstybės biudžeto lėšų. Kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr.
I-693 1, 8, 9, 10, o esant reikalui, ir kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, antraip, apdraustajam pareigūnui netekus darbingumo dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, o jam mirus - sutuoktiniui ir vaikams, dėl to paties draudiminio įvykio būtų nustatyta teisė į tris tą pačią paskirtį turinčias periodines išmokas:
socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 26 straipsnyje nustatytas periodines išmokas apdraustajam mirus;
skyriuje nustatytas našlių ir našlaičių pensijas;
darbingumo pensijas bei pareigūnų ir karių valstybines našlių ir našlaičių pensijas. Toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 52 straipsniui, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams. Kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr.
I-1336 pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodyti asmenys draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Todėl kartu turėtų būti teikiami nurodytų teisės aktų pakeitimai:
teisingumo ministerijos statuto 41, 44, 45, 50 straipsnių;
straipsnio;
tarpusavyje nesuderinus nurodytų teisės aktų nuostatų su Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3235, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 nuostatomis, nustatytas teisinis reguliavimas vertintinas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 52 straipsniui, teisingos, darnios pilietinės visuomenės. Nepritarti Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu.
Be to, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, nes socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti skirtingą teisinio reguliavimo būdą ir turinį (1996 m. vasario 28 d., 2003 liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 30 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Poreikis įstatymo projekte numatyti tokias socialines garantijas atsiranda dėl atliekamos vidaus tarnybos specifikos – žmogaus teisių ir laisvių apsauga, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, neatidėliotinos pagalbos teikimas, nusikalstamų veikų atskleidimas, tyrimas ir kt. Atlikdami tarnybines pareigas, susijusias su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, vidaus tarnybos pareigūnai dažnai susiduria su fizine ir psichologine prievarta, patiria fizinius sužalojimus. Dėl to pareigūnai negali būti prilyginami visiems dirbantiesiems. Vidaus reikalų įstaigoje tarnaujantys pareigūnai neturi dvejoti dėl savo gyvybės ir sveikatos vykdydami funkcijas, neturi bijoti rizikuoti. Dėl to, kompensacijų mokėjimo pareigūno mirties ar sveikatos sutrikdymo atveju institutas yra svarbi socialinė garantija. Be to, įstatymo projekto nuostatos taikomos visiems vidaus tarnybos pareigūnams. Įstatymo lygiu pareigūnui (ar jo šeimai) mirties ar sveikatos sutrikdymo atveju, kaip ir bet kuriam apdraustam dirbančiajam, yra išmokama draudimo išmoka.
Atsižvelgiant į tarnybos ypatumų kompensavimo principą bei tarnybos pavojingumą, pareigūnui, esant įstatymuose nustatytoms sąlygoms, taip pat išmokama kompensacija, t. y. draudimo išmokos mokamos visais atvejais, kai pareigūnai žūsta ar sužalojami tarnybos metu, o kompensacijos – tik tais atvejais, kai pareigūnai žūsta ar sužalojami tarnybinių pareigų vykdymo metu, jei tarnybinių pareigų vykdymas susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūnų gyvybei ar sveikatai, arba nužudomi ar jų sveikata sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų vykdymo ar pareigūno statuso. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymą Nr. XII-1855, kurio nauja redakcija įsigalios 2016 m. sausio 1 d. Minėto naujos redakcijos statuto 50 straipsnis (Kompensacijos pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais) papildytas nauja 11 dalimi, kurioje nustatyta, kad tarnybos metu žuvusio pareigūno artimiesiems ar tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui išmokėta kompensacija atgaline tvarka priteisiama tiesiogiai iš žalą padariusio asmens vidaus reikalų įstaigos, kuri išmokėjo žuvusio pareigūno artimiesiems ar tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui kompensaciją, naudai. 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 52 straipsniui, teisingos, darnios pilietinės visuomenės 4.
Balsavimo rezultatai:
Įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijai“). 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
ir FINANSŲ komitetas
įstatymo PROJEKTO ( XIIP-3258)
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas,
Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktas vertinimas dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. 1. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymą Nr. XII-1855, kuriuo keičiamas statutas išdėstytas nauja redakcija ir kurio įsigaliojimas, kaip ir aptariamo įstatymo projekto, numatytas 2016 m. sausio 1 d. Todėl, siekiant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, turėtų būti keičiamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymu Nr. XII-1855 pakeistas statutas, nes aptariamame įstatymo projekte siūlomi pakeitimai į 2016 m. sausio 1 d. negaliosiantį teisės aktą taip pat netektų galios, todėl siūlomas teisinis reguliavimas nebūtų nustatytas. Pritarti.
Pritarti. Pasiūlyti pagrindiniam komitetui iš esmės peržiūrėti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2, 40 ir 49 straipsnių pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIP-3258, nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad dauguma nuostatų jau priimta 2015 m. birželio 25 d. 29
straipsnio 9 dalį reikėtų tikslinti, nes tokios sąvokos neapibrėžia nei galiojantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas Nr. VIII-1509, nei kartu su aptariamu įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3238. Pritarti. Pasiūlyti pagrindiniam komitetui iš esmės peržiūrėti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2, 40 ir 49 straipsnių pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIP-3258, nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad dauguma nuostatų jau priimta 2015 m. birželio 25 d. 240 3.
240
straipsniu keičiamo statuto 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Žuvus tarnybines pareigas vykdžiusiam pareigūnui, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūno mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūnas nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, jo šeimai – vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po pareigūno mirties), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas, kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), tėvui ar motinai – ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama jo 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.“ Kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-3235 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad Vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir įmonių pareigūnai, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnai, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai, Krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių yra draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo II skyriuje nustatytos reguliuojamos nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokos. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnyje nustatyta vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus.
Pagal šio straipsnio 1 dalį, apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, kiekvienam mirusiojo šeimos nariui išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi užpraeitą kalendorinį ketvirtį iki mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesio galiojusio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 5 dydžių sumai. Todėl keičiamo statuto projekto 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta 120 mėnesių pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija (ar jos ir draudimo išmokos skirtumas) šioje dalyje nurodytiems asmenims vertintina kaip konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą pažeidžianti, teisės požiūriu nepagrįstai antrą kartą ir didesne apimtimi nei kitiems nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu apdraustiesiems asmenims siūloma nustatyti išmoka dėl to paties draudiminio įvykio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnyje nurodyti asmenys
Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu.
Be to, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, nes socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti skirtingą teisinio reguliavimo būdą ir turinį (1996 m. vasario 28 d., 2003 liepos 4 d.,
asmenims pagal Statutą mokamos papildomos kompensacijos jų sveikatos sutrikdymo ar mirties atveju, yra sąlygotos jų ypatingo statuso, t.y. poreikis įstatymo projekte numatyti tokias socialines garantijas atsiranda dėl atliekamos vidaus tarnybos specifikos
Respublikos Seimo 2013 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. XII-209 patvirtintose Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairėse. 2 4.
2
straipsniu keičiamo statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą:
1) netekusiems 75–100 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 60 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) netekusiems 60–70 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 48 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) netekusiems 45–55 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 36 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
to pripažintiems netinkamais vidaus tarnybai – 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
dydžio;
dydžio;
užmokesčio dydžio.“ Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-3238 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 19 ir 20 straipsniuose numatytos netekto darbingumo vienkartinės ir periodinės išmokos, kurios kompensuoja nukentėjusiojo dėl draudiminio įvykio pareigūno ar kario netektas darbo pajamas. Todėl keičiamo statuto projekto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos vertintinos kaip teisės požiūriu nepagrįstai antrą kartą ir galimai didesnės kompensacijos, nei nustatytos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 19 ir 20 straipsniuose dėl to paties draudiminio įvykio. Nustačius, kad Vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnai, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai, Krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių yra draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, jų draudimas valstybės biudžeto lėšomis baigtųsi, todėl neaišku, kodėl nustačius išmokas iš kito valstybės sudaromo fondo – Valstybinio socialinio draudimo fondo, siūloma tęsti išmokų mokėjimą ir valstybės biudžeto lėšų. Nepritarti. Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu.
Be to, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, nes socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti skirtingą teisinio reguliavimo būdą ir turinį (1996 m. vasario 28 d., 2003 liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 30 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Nuostatos, numatančios, kad asmenims pagal Statutą mokamos papildomos kompensacijos jų sveikatos sutrikdymo ar mirties atveju, yra sąlygotos jų ypatingo statuso, t.y. poreikis įstatymo projekte numatyti tokias socialines garantijas atsiranda dėl atliekamos vidaus tarnybos specifikos – žmogaus teisių ir laisvių apsauga, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, neatidėliotinos pagalbos teikimas, nusikalstamų veikų atskleidimas, tyrimas ir kt. Atlikdami tarnybines pareigas, susijusias su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, vidaus tarnybos pareigūnai dažnai susiduria su fizine ir psichologine prievarta, patiria fizinius sužalojimus. Dėl to pareigūnai negali būti prilyginami visiems dirbantiesiems. Dėl to, kompensacijų mokėjimo pareigūno mirties ar sveikatos sutrikdymo atveju institutas yra svarbi socialinė garantija. Be to, įstatymo projekto nuostatos taikomos visiems vidaus tarnybos pareigūnams. Be to, šios kompensacijos būtų mokamos įvertinus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytų išmokas (tad besidubliuojančių išmokų atsisakoma). Pažymėtina ir tai, kad šios nuostatos numatytos ir Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. XII-209 patvirtintose Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairėse. 5.
Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 8, 9, 10, o esant reikalui, ir kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, antraip, apdraustajam pareigūnui netekus darbingumo dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, o jam mirus - sutuoktiniui ir vaikams, dėl to paties draudiminio įvykio būtų nustatyta teisė į tris tą pačią paskirtį turinčias periodines išmokas:
1) Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 26 straipsnyje nustatytas periodines išmokas apdraustajam mirus;
2) Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo projekto Nr. XIIP-3239 III skyriuje nustatytas netekto darbingumo pensijas bei IV skyriuje nustatytas našlių ir našlaičių pensijas;
3) Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 8, 9 ir 10 straipsniuose nustatytas pareigūnų ir karių netekto darbingumo pensijas bei pareigūnų ir karių valstybines našlių ir našlaičių pensijas. Toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 52 straipsniui, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams. Nepritarti. Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Konstitucijos
valstybės principui. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3238 numatytas periodinių išmokų apdraustajam mirus dubliavimosi su Socialinio draudimo pensijų įstatymo projekto Nr.
XIIP-3239 III skyriuje nustatytomis netekto darbingumo pensijomis bei IV skyriuje nustatytomis našlių ir našlaičių pensijomis eliminavimas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme numatytos pensijos kariams ir pareigūnams mokamos atsižvelgiant į jų specifinį statusą. 6. Kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodyti asmenys draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Todėl kartu turėtų būti teikiami nurodytų teisės aktų pakeitimai:
1) Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 41, 44, 45, 50 straipsnių;
2) Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 69 straipsnio;
3) Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 53¹ straipsnio;
4) Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 70 straipsnio;
5) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 4 dalies. Nepakeitus ir tarpusavyje nesuderinus nurodytų teisės aktų nuostatų su Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3235, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-3238 nuostatomis, nustatytas teisinis reguliavimas vertintinas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 52 straipsniui, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams. Iš dalies pritarti. Siekiant suvienodinti teisinį reguliavimą dėl kompensacijų pareigūnams žuvus ar sutrikus jų sveikatai, tikslintinos Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 44 straipsnio, Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 53¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 70 straipsnio ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 4 dalies nuostatos, nustatant, kad mokamos kompensacijos mažinamos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytų išmokų dalimi. 2
straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią „<...> kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą“ nėra visiškai aiški.
Iš nuostatos „netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių“ turinio neaišku, ar kalbama apie tai, kad išmokama kompensacija mažinama 12 mėnesių apskaičiuotos netekto darbingumo periodinės kompensacijos dydžiu, nes formuluotė „mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių“ gali būti suprantama ir taip, kad minėta periodinė kompensacija mokama tik 12 mėnesių, nors pagal kartu teikiamo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 22 straipsnį netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama iki NDNT nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos, t.y. nebūtinai 12 mėnesių. Nepritarti. Šios nuostatos suvienodinamos su kituose jau priimtuose įstatymuose vartojamomis formuluotėmis (analogiškos nuostatos numatytos Žvalgybos įstatyme, Vidaus tarnybos statute, Tarnybos Kalėjimų departamente statute). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. 7.
7Balsavimo rezultatai: už - 6; prieš - 0;
susilaikė - 3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Narkevičius, Irena Degutienė. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
TEISĖTVARKOS komitetas
Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: viceministras Gintaras Klimavičius, skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė, skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas, Prezidentės patarėjas Šarūnas Narbutas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-09 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktas vertinimas dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. 1. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymą Nr. XII-1855, kuriuo keičiamas statutas išdėstytas nauja redakcija ir kurio įsigaliojimas, kaip ir aptariamo įstatymo projekto, numatytas 2016 m. sausio 1 d.
Todėl, siekiant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, turėtų būti keičiamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymu Nr. XII-1855 pakeistas statutas, nes aptariamame įstatymo projekte siūlomi pakeitimai į 2016 m. sausio 1 d. negaliosiantį teisės aktą taip pat netektų galios, todėl siūlomas teisinis reguliavimas nebūtų nustatytas. Pritarti iš dalies Įstatymo projektą siūloma atmesti, nes nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymas Nr. XII-1855 įsigalios 2016 m. sausio 1 d., o teisinis reglamentavimas siūlomas įstatymo projektu yra nustatytas ir nauja redakcija išdėstytame minėtame naujos redakcijos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kad nelaimingų atsitikimų tarnyboje ar susijusių su tarnyba teisiniai santykiai yra Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo reguliavimo dalykas, Seimo 2015 m. lapkričio 5 d. posėdyje priimtas Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-3507(2). Siekiant suderinti teisės aktų nuostatas, Seimo 2015 m. lapkričio 5 d. posėdyje pateiktas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3697, kuriame siūloma pateikti blanketinę nuorodą į Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Komitetas minėtam įstatymo projektui bendru sutarimu pritarė 2015 m. lapkričio 11 d. posėdyje. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-091 2.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo statuto 2 straipsnio 9 dalį reikėtų tikslinti, nes tokios sąvokos neapibrėžia nei galiojantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas Nr. VIII-1509, nei kartu su aptariamu įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3238. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad nelaimingų atsitikimų tarnyboje ar susijusių su tarnyba teisiniai santykiai yra Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo reguliavimo dalykas, Seimo 2015 m. lapkričio 5 d. posėdyje priimtas Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-3507(2). Siekiant suderinti teisės aktų nuostatas, 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo posėdyje pateiktas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3697, kuriame siūloma pateikti blanketinę nuorodą į Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Komitetas minėtam įstatymo projektui bendru sutarimu pritarė 2015 m. lapkričio 11 d. posėdyje. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 3.
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo statuto 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Žuvus tarnybines pareigas vykdžiusiam pareigūnui, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūno mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūnas nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, jo šeimai – vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po pareigūno mirties), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas, kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), tėvui ar motinai – ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama jo 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.“ Kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-3235 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad Vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir įmonių pareigūnai, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnai, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai, Krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių yra draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo II skyriuje nustatytos reguliuojamos nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokos. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnyje nustatyta vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus.
Pagal šio straipsnio
ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, kiekvienam mirusiojo šeimos nariui išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi užpraeitą kalendorinį ketvirtį iki mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesio galiojusio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 5 dydžių sumai. Todėl keičiamo statuto projekto
užmokesčio dydžio kompensacija (ar jos ir draudimo išmokos skirtumas) šioje dalyje nurodytiems asmenims vertintina kaip konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą pažeidžianti, teisės požiūriu nepagrįstai antrą kartą ir didesne apimtimi nei kitiems nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu apdraustiesiems asmenims siūloma nustatyti išmoka dėl to paties draudiminio įvykio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnyje nurodyti asmenys - šeimos nariai, nesutampa su statuto projekto 40 straipsnio 1 dalyje apibrėžtais subjektais, todėl nustatant teisę į kompensaciją bei nustatant jos dalį gali kilti neaiškumų. Nevertinti Komitetas 2015 m. rugsėjo 16 d. išvadoje įvertino, kad įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 4.
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą:
mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
to pripažintiems netinkamais vidaus tarnybai – 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
dydžio;
dydžio;
užmokesčio dydžio.“ Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr.
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą:
mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
to pripažintiems netinkamais vidaus tarnybai – 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
dydžio;
dydžio;
užmokesčio dydžio.“ Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 19 ir 20 straipsniuose numatytos netekto darbingumo vienkartinės ir periodinės išmokos, kurios kompensuoja nukentėjusiojo dėl draudiminio įvykio pareigūno ar kario netektas darbo pajamas. Todėl keičiamo statuto projekto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos vertintinos kaip teisės požiūriu nepagrįstai antrą kartą ir galimai didesnės kompensacijos, nei nustatytos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 19 ir 20 straipsniuose dėl to paties draudiminio įvykio. Nustačius, kad Vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnai, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai, Krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių yra draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, jų draudimas valstybės biudžeto lėšomis baigtųsi, todėl neaišku, kodėl nustačius išmokas iš kito valstybės sudaromo fondo – Valstybinio socialinio draudimo fondo, siūloma tęsti išmokų mokėjimą ir valstybės biudžeto lėšų. Nepritarti Įstatymo projektą siūloma atmesti, nes nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymas Nr. XII-1855 įsigalios 2016 m. sausio 1 d., o teisinis reglamentavimas siūlomas įstatymo projektu yra nustatytas ir nauja redakcija išdėstytame vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatyme.
Įstatymo lygiu pareigūnui (ar jo šeimai) mirties ar sveikatos sutrikdymo atveju, kaip ir bet kuriam apdraustam dirbančiajam, yra išmokama draudimo išmoka. Atsižvelgiant į tarnybos ypatumų kompensavimo principą bei tarnybos pavojingumą, pareigūnui, esant įstatymuose nustatytoms sąlygoms, taip pat išmokama kompensacija, t. y. draudimo išmokos mokamos visais atvejais, kai pareigūnai žūsta ar sužalojami tarnybos metu, o kompensacijos – tik tais atvejais, kai pareigūnai žūsta ar sužalojami tarnybinių pareigų vykdymo metu, jei tarnybinių pareigų vykdymas susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūnų gyvybei ar sveikatai, arba nužudomi ar jų sveikata sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų vykdymo ar pareigūno statuso. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 8, 9, 10, o esant reikalui, ir kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, antraip, apdraustajam pareigūnui netekus darbingumo dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, o jam mirus - sutuoktiniui ir vaikams, dėl to paties draudiminio įvykio būtų nustatyta teisė į tris tą pačią paskirtį turinčias periodines išmokas:
socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 26 straipsnyje nustatytas periodines išmokas apdraustajam mirus;
XIIP-3239 III skyriuje nustatytas netekto darbingumo pensijas bei IV skyriuje nustatytas našlių ir našlaičių pensijas;
darbingumo pensijas bei pareigūnų ir karių valstybines našlių ir našlaičių pensijas. Toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 52 straipsniui, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams. Nevertinti Komitetas 2015 m. rugsėjo 16 d. išvadoje įvertino, kad įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3238 numatytas periodinių išmokų apdraustajam mirus dubliavimosi su Socialinio draudimo pensijų įstatymo projekto Nr. XIIP-3239 III skyriuje nustatytomis netekto darbingumo pensijomis bei IV skyriuje nustatytomis našlių ir našlaičių pensijomis eliminavimas. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme numatytos pensijos kariams ir pareigūnams mokamos atsižvelgiant į jų specifinį statusą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
socialinio draudimo įstatymo Nr.
I-1336 pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodyti asmenys draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Todėl kartu turėtų būti teikiami nurodytų teisės aktų pakeitimai:
teisingumo ministerijos statuto 41, 44, 45, 50 straipsnių;
straipsnio;
tarpusavyje nesuderinus nurodytų teisės aktų nuostatų su Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projekto Nr.XIIP-3235, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 nuostatomis, nustatytas teisinis reguliavimas vertintinas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 52 straipsniui, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams. Nevertinti Komitetas 2015 m. rugsėjo 16 d. išvadoje įvertino, kad įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Siekiant suvienodinti teisinį reguliavimą dėl kompensacijų pareigūnams žuvus ar sutrikus jų sveikatai Seime turi būti įregistruoti ir pateikti Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 53¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 70 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
nuostata, pagal kurią „<...> kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą“ nėra visiškai aiški. Iš nuostatos „netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių“ turinio neaišku, ar kalbama apie tai, kad išmokama kompensacija mažinama 12 mėnesių apskaičiuotos netekto darbingumo periodinės kompensacijos dydžiu, nes formuluotė „mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių“ gali būti suprantama ir taip, kad minėta periodinė kompensacija mokama tik 12 mėnesių, nors pagal kartu teikiamo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 22 straipsnį netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama iki NDNT nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos, t.y. nebūtinai 12 mėnesių. Nepritarti Įstatymo projektą siūloma atmesti, nes nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymas Nr.
XII-1855 įsigalios 2016 m. sausio 1 d., o teisinis reglamentavimas siūlomas įstatymo projektu yra nustatytas ir nauja redakcija išdėstytame vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatyme. Analogiškos nuostatos numatytos Žvalgybos įstatyme, Tarnybos Kalėjimų departamente statute. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.1. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3258 atmesti. Argumentai:
redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymas Nr. XII-1855, kuriame teisinis reglamentavimas siūlomas įstatymo projektu yra jau nustatytas;
atsitikimų tarnyboje ar susijusių su tarnyba teisiniai santykiai yra Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo reguliavimo dalykas, 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo posėdyje priimtas Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-3507(2). Siekiant suderinti teisės aktų nuostatas, 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo posėdyje pateiktas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3697, kuriame siūloma pateikti blanketinę nuorodą į Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Komitetas minėtam įstatymo projektui bendru sutarimu pritarė 2015 m. lapkričio 11 d. posėdyje. 7.
sutarimu – už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Vita Baliukevičienė, Socialinės apsaugos ir darbo skyriaus vedėja;
Gintaras Klimavičius, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras; Rūta Skyrienė, Investitors Forum, vykdomoji direktorė; Mindaugas Lingė, Prezidento patarėjas;
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktas vertinimas dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. 1. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymą Nr. XII-1855, kuriuo keičiamas statutas išdėstytas nauja redakcija ir kurio įsigaliojimas, kaip ir aptariamo įstatymo projekto, numatytas 2016 m. sausio 1 d. Todėl, siekiant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, turėtų būti keičiamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymu Nr.
XII-1855 pakeistas statutas, nes aptariamame įstatymo projekte siūlomi pakeitimai į 2016 m. sausio 1 d. negaliosiantį teisės aktą taip pat netektų galios, todėl siūlomas teisinis reguliavimas nebūtų nustatytas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1
straipsniu keičiamo statuto 2 straipsnio 9 dalį reikėtų tikslinti, nes tokios sąvokos neapibrėžia nei galiojantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas Nr. VIII-1509, nei kartu su aptariamu įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3238. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09) 3.
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo statuto 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Žuvus tarnybines pareigas vykdžiusiam pareigūnui, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūno mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūnas nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, jo šeimai – vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po pareigūno mirties), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas, kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), tėvui ar motinai – ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama jo 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.“ Kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-3235 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad Vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir įmonių pareigūnai, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnai, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai, Krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių yra draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo II skyriuje nustatytos reguliuojamos nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokos. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnyje nustatyta vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus.
Pagal šio straipsnio 1 dalį, apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, kiekvienam mirusiojo šeimos nariui išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi užpraeitą kalendorinį ketvirtį iki mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesio galiojusio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 5 dydžių sumai. Todėl keičiamo statuto projekto 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta 120 mėnesių pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija (ar jos ir draudimo išmokos skirtumas) šioje dalyje nurodytiems asmenims vertintina kaip konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą pažeidžianti, teisės požiūriu nepagrįstai antrą kartą ir didesne apimtimi nei kitiems nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu apdraustiesiems asmenims siūloma nustatyti išmoka dėl to paties draudiminio įvykio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo
projekto 40 straipsnio 1 dalyje apibrėžtais subjektais, todėl nustatant teisę į kompensaciją bei nustatant jos dalį gali kilti neaiškumų.
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą:
1) netekusiems 75–100 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 60 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) netekusiems 60–70 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 48 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) netekusiems 45–55 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 36 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) netekusiems iki 40 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo ir dėl to pripažintiems netinkamais vidaus tarnybai – 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“ Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr.
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą:
1) netekusiems 75–100 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 60 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) netekusiems 60–70 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 48 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) netekusiems 45–55 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 36 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) netekusiems iki 40 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo ir dėl to pripažintiems netinkamais vidaus tarnybai – 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“ Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-3238 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 19 ir 20 straipsniuose numatytos netekto darbingumo vienkartinės ir periodinės išmokos, kurios kompensuoja nukentėjusiojo dėl draudiminio įvykio pareigūno ar kario netektas darbo pajamas. Todėl keičiamo statuto projekto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos vertintinos kaip teisės požiūriu nepagrįstai antrą kartą ir galimai didesnės kompensacijos, nei nustatytos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 19 ir 20 straipsniuose dėl to paties draudiminio įvykio. Nustačius, kad Vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnai, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai, Krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių yra draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, jų draudimas valstybės biudžeto lėšomis baigtųsi, todėl neaišku, kodėl nustačius išmokas iš kito valstybės sudaromo fondo – Valstybinio socialinio draudimo fondo, siūloma tęsti išmokų mokėjimą ir valstybės biudžeto lėšų. Kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr.
I-693 1, 8, 9, 10, o esant reikalui, ir kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, antraip, apdraustajam pareigūnui netekus darbingumo dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, o jam mirus - sutuoktiniui ir vaikams, dėl to paties draudiminio įvykio būtų nustatyta teisė į tris tą pačią paskirtį turinčias periodines išmokas:
1) Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 26 straipsnyje nustatytas periodines išmokas apdraustajam mirus;
2) Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo projekto Nr. XIIP-3239 III skyriuje nustatytas netekto darbingumo pensijas bei IV skyriuje nustatytas našlių ir našlaičių pensijas;
3) Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 8, 9 ir 10 straipsniuose nustatytas pareigūnų ir karių netekto darbingumo pensijas bei pareigūnų ir karių valstybines našlių ir našlaičių pensijas. Toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 52 straipsniui, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams. Kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr.
I-1336 pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodyti asmenys draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Todėl kartu turėtų būti teikiami nurodytų teisės aktų pakeitimai:
1) Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 41, 44, 45, 50 straipsnių;
2) Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 69 straipsnio;
3) Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 53¹ straipsnio;
4) Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 70 straipsnio;
5) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 4 dalies. Nepakeitus ir tarpusavyje nesuderinus nurodytų teisės aktų nuostatų su Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3235, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 nuostatomis, nustatytas teisinis reguliavimas vertintinas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 52 straipsniui, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams.
Nepritarti Pažymėtina, kad atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2015-10-16 preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 52 straipsniui, teisingos, darnios pilietinės visuomenės principams. Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Be to, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, nes socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti skirtingą teisinio reguliavimo būdą ir turinį (1996 m. vasario 28 d., 2003 liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 30 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Poreikis įstatymo projekte numatyti tokias socialines garantijas atsiranda dėl atliekamos vidaus tarnybos specifikos – žmogaus teisių ir laisvių apsauga, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, neatidėliotinos pagalbos teikimas, nusikalstamų veikų atskleidimas, tyrimas ir kt. Atlikdami tarnybines pareigas, susijusias su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, vidaus tarnybos pareigūnai dažnai susiduria su fizine ir psichologine prievarta, patiria fizinius sužalojimus. Dėl to pareigūnai negali būti prilyginami visiems dirbantiesiems.
Vidaus reikalų įstaigoje tarnaujantys pareigūnai neturi dvejoti dėl savo gyvybės ir sveikatos vykdydami funkcijas, neturi bijoti rizikuoti. Dėl to, kompensacijų mokėjimo pareigūno mirties ar sveikatos sutrikdymo atveju institutas yra svarbi socialinė garantija. Be to, įstatymo projekto nuostatos taikomos visiems vidaus tarnybos pareigūnams. Įstatymo lygiu pareigūnui (ar jo šeimai) mirties ar sveikatos sutrikdymo atveju, kaip ir bet kuriam apdraustam dirbančiajam, yra išmokama draudimo išmoka. Atsižvelgiant į tarnybos ypatumų kompensavimo principą bei tarnybos pavojingumą, pareigūnui, esant įstatymuose nustatytoms sąlygoms, taip pat išmokama kompensacija, t.y. draudimo išmokos mokamos visais atvejais, kai pareigūnai žūsta ar sužalojami tarnybos metu, o kompensacijos – tik tais atvejais, kai pareigūnai žūsta ar sužalojami tarnybinių pareigų vykdymo metu, jei tarnybinių pareigų vykdymas susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūnų gyvybei ar sveikatai, arba nužudomi ar jų sveikata sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų vykdymo ar pareigūno statuso. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymą Nr. XII-1855, kurio nauja redakcija įsigalios 2016 m. sausio 1 d. Minėto naujos redakcijos statuto 50 straipsnis (Kompensacijos pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais) papildytas nauja 11 dalimi, kurioje nustatyta, kad tarnybos metu žuvusio pareigūno artimiesiems ar tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui išmokėta kompensacija atgaline tvarka priteisiama tiesiogiai iš žalą padariusio asmens vidaus reikalų įstaigos, kuri išmokėjo žuvusio pareigūno artimiesiems ar tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui kompensaciją, naudai. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)2 4.
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią
„<...> kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar
pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą“ nėra visiškai aiški. Iš nuostatos „netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių“ turinio neaišku, ar kalbama apie tai, kad išmokama kompensacija mažinama 12 mėnesių apskaičiuotos netekto darbingumo periodinės kompensacijos dydžiu, nes formuluotė „mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių“ gali būti suprantama ir taip, kad minėta periodinė kompensacija mokama tik 12 mėnesių, nors pagal kartu teikiamo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 22 straipsnį netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama iki NDNT nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos, t.y. nebūtinai 12 mėnesių. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
pasiūlymai:
įstatymo projektą Nr. XIIP-3258 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: V. V. Margevičienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS TARNYBOS STATUTO 2, 40 IR 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 41 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Kristina Miškinienė – Komiteto pirmininkė, Rimantas Jonas Dagys, Algimantas Dumbrava, Liutauras Kazlavickas, Dalia Kuodytė, Raminta Popovienė, Ričardas Sargūnas, Algirdas Sysas, Jonas Varkala. Komiteto biuras: Evelina Bulotaitė (vedėja), Diana Jonėnienė (patarėja), Ieva Kuodienė (paatrėja), Renata Liekienė (padėjėja).
Kviestieji asmenys: Asta Aranauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė, Vaidas Augustinavičius – Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas, Laisvūnas Bartkevičius – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Gerda Burinskaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja, Ramunė Guobaitė-Kirslienė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja, Mantas Jautakis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teisės departamento direktorius, Vaidotas Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, Svetlana Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja, Violeta Latvienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja, Audronė Miknevičienė – Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja, Audrius Misevičius – Ministro Pirmininko patarėjas, Andrius Palionis – Seimo narys, Marija Paskočinienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėja, Mindaugas Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, Irena Šambaraitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja, Danutė Šlionskienė – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Kristina Tumienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vyr. specialistė, Laura Ulevičė – Seimo pirmininko pavaduotojo Algirdo Syso patarėja, Vilma Vizbaraitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus patarėja, Algirdas Zvicevičius – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktas vertinimas dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. 1. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymą Nr. XII-1855, kuriuo keičiamas statutas išdėstytas nauja redakcija ir kurio įsigaliojimas, kaip ir aptariamo įstatymo projekto, numatytas 2016 m. sausio 1 d. Todėl, siekiant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, turėtų būti keičiamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymu Nr. XII-1855 pakeistas statutas, nes aptariamame įstatymo projekte siūlomi pakeitimai į 2016 m. sausio 1 d. negaliosiantį teisės aktą taip pat netektų galios, todėl siūlomas teisinis reguliavimas nebūtų nustatytas. Atsižvelgti
siūlymus ir sprendimą
reikėtų tikslinti, nes tokios sąvokos neapibrėžia nei galiojantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas Nr. VIII-1509, nei kartu su aptariamu įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3238. Atsižvelgti
siūlymus ir sprendimą
2015-09-04 3.
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo statuto 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Žuvus tarnybines pareigas vykdžiusiam pareigūnui, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūno mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat tais atvejais, kai pareigūnas nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, jo šeimai – vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po pareigūno mirties), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas, kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), tėvui ar motinai – ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama jo 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.“ Kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad Vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir įmonių pareigūnai, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnai, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai, Krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių yra draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo II skyriuje nustatytos reguliuojamos nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokos. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnyje nustatyta vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus.
Pagal šio straipsnio 1 dalį, apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, kiekvienam mirusiojo šeimos nariui išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi užpraeitą kalendorinį ketvirtį iki mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesio galiojusio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 5 dydžių sumai. Todėl keičiamo statuto projekto 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta 120 mėnesių pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija (ar jos ir draudimo išmokos skirtumas) šioje dalyje nurodytiems asmenims vertintina kaip konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą pažeidžianti, teisės požiūriu nepagrįstai antrą kartą ir didesne apimtimi nei kitiems nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu apdraustiesiems asmenims siūloma nustatyti išmoka dėl to paties draudiminio įvykio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnyje nurodyti asmenys - šeimos nariai, nesutampa su statuto projekto 40 straipsnio 1 dalyje apibrėžtais subjektais, todėl nustatant teisę į kompensaciją bei nustatant jos dalį gali kilti neaiškumų
2015-09-04 4.
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą:
1) netekusiems 75–100 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 60 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) netekusiems 60–70 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 48 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) netekusiems 45–55 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 36 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) netekusiems iki 40 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo ir dėl to pripažintiems netinkamais vidaus tarnybai – 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki
Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr.
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą:
1) netekusiems 75–100 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 60 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) netekusiems 60–70 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 48 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) netekusiems 45–55 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 36 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) netekusiems iki 40 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo ir dėl to pripažintiems netinkamais vidaus tarnybai – 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki
Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 19 ir 20 straipsniuose numatytos netekto darbingumo vienkartinės ir periodinės išmokos, kurios kompensuoja nukentėjusiojo dėl draudiminio įvykio pareigūno ar kario netektas darbo pajamas. Todėl keičiamo statuto projekto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos vertintinos kaip teisės požiūriu nepagrįstai antrą kartą ir galimai didesnės kompensacijos, nei nustatytos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 19 ir 20 straipsniuose dėl to paties draudiminio įvykio. Nustačius, kad Vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnai, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai, Krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių yra draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, jų draudimas valstybės biudžeto lėšomis baigtųsi, todėl neaišku, kodėl nustačius išmokas iš kito valstybės sudaromo fondo – Valstybinio socialinio draudimo fondo, siūloma tęsti išmokų mokėjimą ir valstybės biudžeto lėšų. Nepritarti
pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr.
I-693 1, 8, 9, 10, o esant reikalui, ir kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, antraip, apdraustajam pareigūnui netekus darbingumo dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, o jam mirus - sutuoktiniui ir vaikams, dėl to paties draudiminio įvykio būtų nustatyta teisė į tris tą pačią paskirtį turinčias periodines išmokas:
socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 26 straipsnyje nustatytas periodines išmokas apdraustajam mirus;
skyriuje nustatytas našlių ir našlaičių pensijas;
darbingumo pensijas bei pareigūnų ir karių valstybines našlių ir našlaičių pensijas. Toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, Konstitucijos 52 straipsniui, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams. Nepritarti
socialinio draudimo įstatymo Nr.
I-1336 pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodyti asmenys draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Todėl kartu turėtų būti teikiami nurodytų teisės aktų pakeitimai:
teisingumo ministerijos statuto 41, 44, 45, 50 straipsnių;
straipsnio;
ir tarpusavyje nesuderinus nurodytų teisės aktų nuostatų su Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projekto Nr.XIIP-3235, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 nuostatomis, nustatytas teisinis reguliavimas vertintinas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui,
teisinės valstybės principams. Atsižvelgti iš dalies. Žr. Komiteto sprendimą ir pasiūlymus
2015-09-04 7.
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią „<...> kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą“ nėra visiškai aiški. Iš nuostatos „netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių“ turinio neaišku, ar kalbama apie tai, kad išmokama kompensacija mažinama 12 mėnesių apskaičiuotos netekto darbingumo periodinės kompensacijos dydžiu, nes formuluotė „mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių“ gali būti suprantama ir taip, kad minėta periodinė kompensacija mokama tik 12 mėnesių, nors pagal kartu teikiamo Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238
nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos, t.y. nebūtinai 12 mėnesių. Nepritarti
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas
komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3258 atmesti. Argumentai: 1.
Argumentai:
12016 m. sausio 1 d.
įsigalioja nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymas Nr. XII-1855, kuriame teisinis reglamentavimas siūlomas įstatymo projektu yra jau nustatytas;
nelaimingų atsitikimų tarnyboje ar susijusių su tarnyba teisiniai santykiai yra Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo reguliavimo dalykas, 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo posėdyje priimtas Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 7,
Nr. XIIP-3507(2). Siekiant suderinti teisės aktų nuostatas, 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo posėdyje pateiktas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3697, kuriame siūloma pateikti blanketinę nuorodą į Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Komitetas minėtam įstatymo projektui bendru sutarimu pritarė 2015 m. lapkričio 11 d. posėdyje. Pritarti iš dalies
pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. Nepritarti
komitetas
įstatymo projektą Nr. XIIP-3258 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos
pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto pasiūlymams bei išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento šiam projektui pateiktą pastabą Nr.1 bei siekiant suvienodinti visų kursantų socialines garantijas (nuo 2016 m. sausio 1 d. asmenys, kurie mokosi pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje pagal profesinio mokymo programas (kursantai) jų mokymo ir pratybų laiku yra draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu valstybės biudžeto lėšomis nuo minimaliosios mėnesinės algos), įstatymo projekto Nr. XIIP-3258 pavadinimą „Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2, 40, 49 straipsnių pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas „ ir tekstą siūlome pakeisti taip:“. Pasiūlymas:
2016 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 50 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kursanto mirties, sužalojimo, susižalojimo arba sveikatos sutrikdymo per profesinį ar įvadinį mokymą atvejais kompensacijos mokamos šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka, išskyrus tai, kad kompensacijų dydis apskaičiuojamas pagal įvykio metu buvusią Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.
Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„57 straipsnis. Pareigūnų ir kursantų draudimas
ir pareigūnų pensijos
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytų rūšių socialiniu draudimu. Draudimo tvarką ir sąlygas nustato atskiras socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys teisės aktai. Pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos ypatumus nustato Vyriausybė. 2. Kursantų sveikata ir gyvybė visam jų profesinio ar įvadinio mokymo laikotarpiui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu. Kursantams viso jų profesinio ar įvadinio mokymo laikotarpiu nelaimingų atsitikimų atvejais mokama išmoka, kuri lygi draudžiamojo įvykio mėnesį buvusiai Vyriausybės nustatytai minimaliajai mėnesinei algai, padaugintai iš 12. Kursantai Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įvykių pripažinimo draudžiamaisiais įvykiais tvarką, draudimo išmokų dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu bei profesinių ligų tyrimo ir apskaitos tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išmokos nemokamos šio statuto 50 straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais. 5. Pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kurių laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai pareigūnas tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos), iš vidaus reikalų įstaigos, kurioje tarnauja pareigūnas, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos pašalpos skirtumas. 6. Pareigūnai įgyja teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją šios pensijos skyrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.“
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kristina Miškinienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - . PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė