Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) pašalpos, mokamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio
socialinio draudimo fondo biudžeto, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, ir motinystės (tėvystės) pašalpas vaiko priežiūros ir nedarbo išmokas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) atitinkamo mokestinio laikotarpio metinės pajamų mokesčio,
išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos dalyje, kurioje deklaruojamas pajamų mokestis, išskaičiuotas iš pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, ir motinystės (tėvystės) pašalpas vaiko priežiūros ir nedarbo išmokas, nustatytos praėjusiu mokestiniu laikotarpiu išskaityto pajamų mokesčio pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijos naudojamos įskaitant pajamų mokestį, mokamą į biudžetą kitą mokestinį laikotarpį, pradedant nuo balandžio mėnesio, taip pat dar vėlesnio mokestinio laikotarpio sausio–kovo mėnesiais.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIP-3254 lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) pašalpos, mokamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio
socialinio draudimo fondo biudžeto, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, ir motinystės (tėvystės) pašalpas vaiko priežiūros ir nedarbo socialinio draudimo išmokas;“. 2 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) atitinkamo mokestinio laikotarpio metinės pajamų mokesčio,
išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos dalyje, kurioje deklaruojamas pajamų mokestis, išskaičiuotas iš pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, ir motinystės (tėvystės) pašalpas vaiko priežiūros ir nedarbo socialinio draudimo išmokas, nustatytos praėjusiu mokestiniu laikotarpiu išskaityto pajamų mokesčio pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijos naudojamos įskaitant pajamų mokestį, mokamą į biudžetą kitą mokestinį laikotarpį, pradedant nuo balandžio mėnesio, taip pat dar vėlesnio mokestinio laikotarpio sausio–kovo mėnesiais;“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – didinti apdraustųjų, turinčių teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmokas, skaičių, užtikrinti adekvačias nedarbo socialinio draudimo išmokas, atsižvelgiant į bedarbio statuso pasikeitimus, patikslinti išmokos sustabdymo, nutraukimo pagrindus. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto tikslas – nedarbo socialinio draudimo išmokas apmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu. Įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti projekto „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“, kurio Nr. VP1-4.3-VRM-02-V-08-001, veiklų, susijusių su Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio sukūrimu, siūlomas priemones ir projekte atliktų mokslinių tyrimų rekomendacijas socialinio draudimo srityje. Projektas vykdomas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.3-VRM-02-V „Viešųjų politikų reformų skatinimas“.
Projektui „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“ vykdyti finansavimas skirtas, atsižvelgiant į tai, kad šis projektas atitinka Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. XI-1410 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių patvirtinimo“, nuostatas ir Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 684 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“, nuostatas. 2. Įstatymo projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorius – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pirminius įstatymų projektus parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykdomo ,,Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“ projekto, kurio Nr. VP1-4.3-VRM-02-V-08-001, paslaugų teikėjas Vilniaus universitetas, vadovaujantis 2014 m. vasario 13 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Vilniaus universitetu pasirašyta Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio sukūrimo paslaugų sutartimi Nr. APS-220000-234. Įstatymų projektų mokslininkų grupės vadovas – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis, tel. 236 6185, el. p. [email protected].
Įstatymų projektų rengimą koordinavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamentas (direktorė – Eglė Radišauskienė, tel. 266 4240, el. p. Egle.[email protected])
projektuose aptarti teisiniai santykiai Nedarbo socialinio draudimas iš kitų draudimo rūšių išsiskiria labai mažomis nedarbo socialinio draudimo išmokomis, kurios gali skatinti asmenis visą laiką skirti ne naujo darbo paieškai, o ieškoti kitų, taip pat ir nelegalių pajamų šaltinių. Iki 2014 metų pabaigos galiojančiame Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajame įstatyme nustatytas ribojimas nedarbo socialinio draudimo išmokos maksimaliam mėnesiniam dydžiui – šis dydis negalėjo siekti daugiau nei 650 Lt (188,25 Eur), nuo 2015 metų nedarbo socialinio draudimo išmokos dydis padidėjo iki 301,70 Eur. Teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę asmenys, iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turintys ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius. Dėl nurodyto nedarbo draudimo stažo paprastai nedarbo socialinio draudimo išmoką gaudavo tik apie 20-25 proc. bedarbių. Nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo bedarbio nedarbo draudimo stažo, įgyto iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. Jei nedarbo draudimo stažas mažesnis negu 25 metai, nedarbo socialinio draudimo išmoka mokama 6 mėnesius, jei jis yra nuo 25 iki 30 metų – 7 mėnesius, jei nuo 30 iki 35 metų – 8 mėnesius, jei 35 metai ir daugiau – 9 mėnesius.
Nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas sustabdomas, kai bedarbis:
1) dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir gauna darbo užmokestį ar pagal Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą mokamą mokymo stipendiją;
2) Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka informavęs teritorinę darbo biržą, įsidarbina pagal terminuotą darbo sutartį ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui;
3) gauna verslo liudijimą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių; Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu per nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį:
1) bedarbis atsisakė siūlomo darbo;
2) be pateisinamos priežasties bedarbis atsisakė dalyvauti jo užimtumo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
3) be pateisinamos priežasties bedarbis nustatytu laiku neatvyko į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti jo užimtumo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
4) baigiasi leidimo asmeniui dirbti Lietuvos Respublikoje galiojimo laikas;
5) baigiasi bedarbiui nedarbo išmokos mokėjimo terminas ir jis negali būti įstatymo nustatyta tvarka pratęstas;
6) bedarbis įsidarbina arba dirba savarankiškai;
7) bedarbis tampa nedarbingas;
8) bedarbis miršta;
9) bedarbis dirbo nelegalų darbą ir apie tai nepranešė bent vienai iš nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte numatomos šios naujos teisinio reguliavimo nuostatos:
1) Išplėstos teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką.
Įstatymo projekte numatoma nebe 18 mėnesių per paskutinius 36 mėnesius, bet tik 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažo per paskutinius 24 mėnesius iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje. 2) Nedarbo socialinio draudimo išmokos laikotarpis nebesiejamas su nedarbo socialinio draudimo stažu ir iš esmės prailginamas iki 9 mėnesių (tokia nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo trukmė buvo taikoma tik turint 35 m. nedarbo socialinio draudimo stažo). 3) Koreguojama nedarbo draudimo išmokos dydžio apskaičiavimo formulė. Nedarbo socialinio draudimo išmokos dydis iš dalies susiejamas su minimaliąja mėnesine alga (toliau – MMA) – pastovioji dalis lygi 30 proc. MMA. Kadangi nedarbo socialinio draudimo išmoka pakeičia prarastą atlyginimą, ją tikslingiau sieti su MMA nei su einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiu, kaip buvo iki šiol. Kintama nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis apskaičiuojama taip, kad bedarbiui būtų paskata skubiai ieškotis naujo darbo, t. y. pradiniu laikotarpiu (1–3 mėn.) kintama nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis sudaro 50 proc. bedarbio vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, paskui mažinama iki 40 ir 30 procentų. Tačiau nedarbo socialinio draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 75 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Nustatant socialinio draudimo išmokų dydžius ir jų „lubas“ vadovaujamasi socialinio draudimo principu – nuo didesnių algų mokamos socialinio draudimo įmokos suteikia teisę į didesnę išmoką, kuri apsaugo nuo staigaus gyvenimo lygio kritimo ir sudaro sąlygas ieškotis darbo pagal turimą kvalifikaciją. Motyvacija nedelsti darbo paieškose užtikrinama mažinant išmoką po trijų mėnesių nuo jos mokėjimo pradžios.
Reformuota nedarbo socialinio draudimo sistema siekiama išplėsti aprėptį, nes Lietuvoje paprastai tik apie 20–25 proc. bedarbių gaudavo nedarbo socialinio draudimo išmoką. Dėl reikalavimo bedarbiams turėti trumpesnį nedarbo socialinio draudimo stažą tikimasi nedarbo socialinio draudimo aprėpties augimo 12 proc. (tokia dalis bedarbių turi draudimo stažą tarp 12 ir 18 mėn.), o dėl išplėstos nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo trukmės – apie 20 proc. Nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo trukmės prailginimas ir nedarbo socialinio draudimo išmokos dydžio pakeitimai yra susiję ir su naujo Lietuvos Respublikos darbo kodekso projekto nuostatomis, kuriomis sumažinama išeitinės išmokos mokėjimo trukmė. Didesne nedarbo socialinio draudimo išmoka bus kompensuojami bedarbių praradimai sumažinus išeitinės išmokos mokėjimo trukmę. 4) Įstatymo projekte taip pat nustatoma dalinio darbo išmoka. Esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso projekte nustatytoms aplinkybėms darbdavys savo sprendimu gali nustatyti dalinį darbą. Dalinio darbo išmoka bus mokama darbuotojams, pateikusiems Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams darbdavio sprendimą dėl dalinio darbo nustatymo. Visa dalinio darbo išmokos mokėjimo trukmė negalės viršyti 6 mėnesių ir jos dydis bus lygus sutrumpintam darbo laikui (iki 50 proc. darbo laiko normos). Mokant dalinio darbo išmoką asmuo išlaiko gautas pajamas arba artimas joms ilgesnį laiką, o jo gaunamos pajamos tuo laikotarpiu didesnės, nei būtų visiškai nedirbant, todėl dalinis darbas darbuotojui apsimoka. Darbuotojui taip pat išlieka galimybė grįžti į visą darbo laiką. Taip bus sutaupoma nedarbo socialinio draudimo lėšų, nes bus sumokama mažiau nei turėtų būti sumokėta asmeniui tapus bedarbiu. 5) Pakeistas nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo sustabdymas ir nutraukimas.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projekte numatyti bedarbio statuso sustabdymo ir nutraukimo pagrindai, kurie dubliuoja galiojančius nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo sustabdymo ir nutraukimo pagrindus, Įstatymo projekte numatyta, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas sustabdomas, kai bedarbiui Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nustatyta tvarka sustabdomas bedarbio statusas. Nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas bedarbiui netekus bedarbio statuso arba pripažinus jį negaliojančiu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nustatyta tvarka, pasibaigus nedarbo išmokos mokėjimo terminui, jeigu jis negali būti pratęstas šio įstatymo nustatyta tvarka, arba jei bedarbis dirbo nelegalų darbą ir apie tai nepranešė bent vienai iš nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nedarbo socialinio draudimo išmokas apmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu, tokiu būdu į valstybės biudžetą būtų surenkama papildomų lėšų, kuriomis būtų galima finansuoti aktyvias darbo rinkos politikos priemones. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. Nedarant jokių pokyčių nedarbo socialinio draudimo santykių reguliavime, bedarbiai ir toliau jausis socialiai nesaugiai. Neigiama pasekmė, kad nedarbo socialinio draudimo išmokoms finansuoti reikės ne 1, bet 2 proc. socialinio draudimo įmokų tarifų. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7.
Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą parengtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte vartojamos sąvokos bus įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Įstatymo projektui įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir iki 2015 m. gruodžio 31 d. pateikti tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei šiuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektus:
Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 1656 ,,Dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;
patvirtinimo“. 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Dėl nedarbo socialinio draudimo aprėpties augimo ir išmokų padidinimo, tuo pat metu nustatant joms aukštesnes „lubas“, remiantis istoriniais vidutinės trukmės laikotarpio duomenimis, nedarbo socialinio draudimo išmokoms finansuoti reikės ne 1, bet 2 proc. socialinio draudimo įmokų tarifų. Konkrečių metų išlaidos nedarbo socialinio draudimo išmokoms priklauso nuo ekonomikos ciklo fazės ir jos sąlygojamo nedarbo lygio. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant įstatymų projektus nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „nedarbo socialinio draudimo išmoka“, „dalinio darbo išmoka“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
DĖL
2015-09-04 Nr. XIIP-3254 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
reguliavimo aiškumo bei atsižvelgiant į kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3237 vartojamas sąvokas, siūlytina įstatymo projekte vietoj sąvokos ,,nedarbo išmoka“ įrašyti sąvoką ,,nedarbo socialinio draudimo išmoka“. 2. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 82 straipsnio 4 dalyje siūloma reguliuoti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo taisykles sudarius pameistrystės darbo sutartį ir dėl to darbdavio patiriamų mokymo išlaidų sumų išskaitymo iš pameistriui mokėtino darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad šie teisiniai santykiai yra keičiamo įstatymo reguliavimo dalyku, siūlytina atitinkamas nuostatas formuluoti aptariamame įstatymo projekte (keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte ar kitur). 3. Keičiamo įstatymo
atitinkančiais santykiais susijusios pajamos yra pajamos <...> nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos <...> valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekto XIIP-3235 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 120 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio. Nuo 2017 iki 2021 metų pagal šį įstatymą draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kiekvienais kalendoriniais metais mažinama 12 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių. Nuo 2021 metų pagal šį įstatymą draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 60 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio. Taigi, nurodytų nuostatų taikymas tiesiogiai įtakotų gyventojų pajamų mokesčio, kuris turi būti mokamas nuo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, dydį. Teikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra nurodytas tikslas mažinti gyventojų pajamų mokestį su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas gaunantiems asmenims, todėl siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
2016-06-16 Nr. XIIP-3254(2) Vilnius Įstatymo projektas atitika Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
FINANSŲ komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas,
Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04 Nr. XIIP-3254 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatymo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3237 vartojamas sąvokas, siūlytina įstatymo projekte vietoj sąvokos ,,nedarbo išmoka“ įrašyti sąvoką ,,nedarbo socialinio draudimo išmoka“. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr.
XIIP-3234 tvirtinamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 82 straipsnio 4 dalyje siūloma reguliuoti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo taisykles sudarius pameistrystės darbo sutartį ir dėl to darbdavio patiriamų mokymo išlaidų sumų išskaitymo iš pameistriui mokėtino darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad šie teisiniai santykiai yra keičiamo įstatymo reguliavimo dalyku, siūlytina atitinkamas nuostatas formuluoti aptariamame įstatymo projekte (keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte ar kitur). Pritarti3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
34
įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje nustatyta, kad su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos yra pajamos <...> nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos <...> valstybinio socialinio draudimo įmokos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekto XIIP-3235 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 120 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio. Nuo 2017 iki 2021 metų pagal šį įstatymą draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kiekvienais kalendoriniais metais mažinama 12 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių. Nuo 2021 metų pagal šį įstatymą draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 60 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio.
Taigi, nurodytų nuostatų taikymas tiesiogiai įtakotų gyventojų pajamų mokesčio, kuris turi būti mokamas nuo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, dydį. Teikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra nurodytas tikslas mažinti gyventojų pajamų mokestį su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas gaunantiems asmenims, todėl siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas. Nepritarti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje yra įteisinta tokia su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamų sąvoka – „pajamos, gautos iš šio straipsnio 31 dalyje nurodytos veiklos, taip pat individualios įmonės savininko iš individualios įmonės, ūkinės bendrijos tikrojo nario iš ūkinės bendrijos ar mažosios bendrijos nario iš mažosios bendrijos gauta suma, neviršijanti sumos, nuo kurios pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas skaičiuojamos ir mokamos įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario ar mažosios bendrijos nario valstybinio socialinio draudimo įmokos“. Taigi kalbant apie valstybinio socialinio draudimo įmokų „lubas“ Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo aspektu, turimos omenyje tik įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario ar mažosios bendrijos nario valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Pažymėtina, kad ir šiuo metu šioms asmenų grupėms taikomos valstybinio socialinio draudimo įmokų „lubos“, t. y. vadovaujantis galiojančio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, individualios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario ar mažosios bendrijos nario socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekto XIIP-3235 10 straipsnio 5 dalį individualios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario ar mažosios bendrijos nario socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negalės būti didesnė negu 28 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio suma. Tad iš esmės reguliavimas dėl individualios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario ar mažosios bendrijos nario valstybinio socialinio draudimo įmokų „lubų“ nėra keičiamas, t. y. ir šiuo metu gyventojų pajamų mokestis apskaičiuojamas nuo minėtų asmenų gautos pajamų sumos, neviršijančios sumos, nuo kurios skaičiuojamos ir mokamos įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario ar mažosios bendrijos nario valstybinio socialinio draudimo įmokos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. 1 Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga metinė konferencija Kreipimasis, 2015-07-08 Nr. g-2015-6120 Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos konferencijos delegatai pažymi, kad naujai pateiktuose
„Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio – administracinio
modelio“ dokumentų projektuose numatoma iš esmės pakeisti darbo santykius ir socialinius klausimus reglamentuojančių įstatymų nuostatas, kurios žymiai blogins dabar galiojančias darbuotojų socialines garantijas.
Konferencijos delegatai, svarstant socialinio draudimo įstatymų projektus, siūlo: ■ priimant įstatymų pakeitimus nedidinti socialinio draudimo įnašų tarifo dirbantiems pagal darbo sutartis; ■ nelaimingus atsitikimus, įvykusius pakeliui į darbą ir iš darbo, pripažinti draudiminiais įvykiais; ■ apdraustajam žuvus darbe, nustatyti 60 dydžių šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių vienkartinę draudimo išmoką , o ne riboti 5 vidutiniais užmokesčio dydžiais ; ■ pratęsti nedarbo išmokos mokėjimą dviem mėnesiais tose savivaldybių teritorijose, kuriose registruotų bedarbių skaičius 1,5 karto viršija šalies vidurkį; ■ palikti galioti 30-ties metų būtinąjį darbo stažą pensijai gauti moterims išauginusioms 3 ir daugiau vaikų; ■ vietoje našlių pensijų mokėti vienišo asmens 10-15 procentų pensijos priedą; ■ išankstinių pensijų skyrimo sąlygas pradėti keisti nuo 2020 metų. ■ įtraukti į valstybinio socialinio draudimo papildomų pensijų sistemą individualių įmonių savininkus, mažųjų ir ūkinių bendrijų tikruosius narius, tantjemų gavėjus, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikėjus pagal kvitus, dirbančius pagal verslo liudijimus ir kt. asmenis. ■ juridiniams asmenims didinti valstybinio socialinio įnašų tarifą už priimamus darbuotojus pagal terminuotas darbo sutartis. ■ toliau taikyti solidarumo principą ir nepriimti socialinio draudimo įnašų mažinimo („lubų“ įvedimo) daug uždirbantiems darbuotojams; ■ nepritarti laipsniškam valstybinio socialinio draudimo tarifo mažinimui juridiniams asmenims.
Konferencijos delegatai, svarstant socialinio draudimo įstatymų projektus, siūlo: ■ priimant įstatymų pakeitimus nedidinti socialinio draudimo įnašų tarifo dirbantiems pagal darbo sutartis; ■ nelaimingus atsitikimus, įvykusius pakeliui į darbą ir iš darbo, pripažinti draudiminiais įvykiais; ■ apdraustajam žuvus darbe, nustatyti 60 dydžių šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių vienkartinę draudimo išmoką , o ne riboti 5 vidutiniais užmokesčio dydžiais ; ■ pratęsti nedarbo išmokos mokėjimą dviem mėnesiais tose savivaldybių teritorijose, kuriose registruotų bedarbių skaičius 1,5 karto viršija šalies vidurkį; ■ palikti galioti 30-ties metų būtinąjį darbo stažą pensijai gauti moterims išauginusioms 3 ir daugiau vaikų; ■ vietoje našlių pensijų mokėti vienišo asmens 10-15 procentų pensijos priedą; ■ išankstinių pensijų skyrimo sąlygas pradėti keisti nuo 2020 metų. ■ įtraukti į valstybinio socialinio draudimo papildomų pensijų sistemą individualių įmonių savininkus, mažųjų ir ūkinių bendrijų tikruosius narius, tantjemų gavėjus, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikėjus pagal kvitus, dirbančius pagal verslo liudijimus ir kt. asmenis. ■ juridiniams asmenims didinti valstybinio socialinio įnašų tarifą už priimamus darbuotojus pagal terminuotas darbo sutartis. ■ toliau taikyti solidarumo principą ir nepriimti socialinio draudimo įnašų mažinimo („lubų“ įvedimo) daug uždirbantiems darbuotojams; ■ nepritarti laipsniškam valstybinio socialinio draudimo tarifo mažinimui juridiniams asmenims. Konferencijos delegatai tiki, kad, priėmus siūlomus pakeitimus, pagerėtų darbuotojų socialinės garantijos, šalyje mažėtų socialinė atskirtis.
2 Lietuvos profesinių sąjungų federacija ,,Sandrauga“, 2015-07-08 Nr. g-2015-6114 Siunčiame Jums Lietuvos laisvų ir nepriklausomų profesinių sąjungų atstovų susirinkimo, vykusio 2015 m. liepos 3 dieną Kaune, priimtą kreipimąsi Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimo Pirmininkę, Ministrą Pirmininką, Europos Parlamento narius bei Tarptautinę Darbo Organizaciją. Kreipimuisi pritarta balsuojant. Kreipimąsi pasirašė:
sąjungų federacijos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis;
darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas;
sąjungų konfederacijos Kauno regioninio centro pirmininkas Ramūnas Narbutas;
apskrities profesinės sąjungos pirmininkas Edvardas Šalkauskas;
sąjungos pirmininkas Vladimiras Bendoraitis;
profesinės sąjungos pirmininkas Petras Bekėža;
krovinių kompanijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Viktoras Sungaila;
darbuotojų federacijos pirmininkas Jonas Petraška;
darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Rimkus;
sąjungos „Solidarumas“ pirmininko pavaduotojas Algirdas Markevičius;
profesinės sąjungos pirmininkas Vydas Puskepalis;
autotransporto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Bronius Bučelis, Prašome Jūsų išnagrinėti šį kreipimąsi ir pagal savo kompetenciją imtis veiksmų dėl dokumente pateikto reikalavimo. K R E I P I M A S I S
Lietuvos laisvųjų ir nepriklausomų profesinių sąjungų giliu įsitikinimu, Lietuva yra demokratinė, socialiai atsakinga Valstybė, kurios pagrindas - pilietinė visuomenė.
Tačiau LR Vyriausybės veiksmai, siekiant skubiai priimti Socialinio modelio projektą, demonstruoja atvirą cinizmą ir nepagarbą ne tik savo šalies piliečiams, bet ir vienam esminių demokratinės Valstybės bruožų - tai socialiniam dialogui. Esame kritikavę Socialinio modelio parengimo principą, kuomet toks aktualus ir didžiąją dalį visuomenės paliesiantis projektas ruoštas teoretikų, neįtraukiant į darbo grupę praktikų ar suinteresuotųjų šalių atstovų. Dėl šios priežasties, per ilgametę praktiką sukauptos įžvalgos ir patirtis liko neišgirsti ir Socialiniame modelyje neatsispindi. Vyriausybės veiksmus, kuomet Socialinis modelis buvo svarstomas Trišalės tarybos posėdžiuose, o šiai tik įpusėjus darbą, staiga perduotas LR Seimui - sudėtinga vertinti kaip nors kitaip, negu kaip akiplėšišką išpuolį prieš bet kokį pilietinį sąmoningumą ar socialinį dialogą Lietuvoje. Šiuo būdu atvirai pademonstruota, kad socialinių partnerių nuomonė, patirtis ar įžvalgos pilietinėje, teisinėje Valstybėje atvirai paminama. Kreipiamės į Jus reikalaudami atšaukti Socialinio modelio svarstymą LR Seime, kol šis projektas nebus galutinai suderintas su socialiniais partneriais. Gindami šią poziciją, esame pasiruošę imtis visų - neišskiriant kolektyvinių - poveikio priemonių, tiek Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek ir tarptautiniu mastu. Svarstyti pagrindiniame komitete3 Žydrūnas Mineikis 2015-06-25 Nr. g-2015-5738 Nepritariu LR Vyriausybės spaudimui skubiai priimti Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, drastiškai bloginančius darbo teisių apsaugą ir garantijas, o ypač:
įskaičiuojant apmokėjimą už atostogas ir viršvalandžius) sumažinimui. 2. Darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimui. 3. Darbuotojo atleidimui be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas. 4.
įspėjimo terminų mažinimui. 5. Maksimalios darbo laiko savaitės liginimui nuo 48 iki 60 valandų. 6. Privalomo; viršvalandinio darbo nustatymui. : -
sutarčių įvedimui nuolatinio pobūdžio darbui. 8. Atostogų už darbo stažą panaikinimui. 9. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti liginimui dar penkeriais metais. 10. Darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui. 11. Profesinių sąjungų teisių apribojimui. Svarstyti pagrindiniame komitete4 Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, 2015-06-23 Nr. g-2015-5730 Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ nutarimas dėl Sodros biudžeto 2015-06-23 Nr. 10-135 Lietuvos naujasis socialinis modelis pateikiamas, kaip vienintelė priemonė didinti Lietuvos konkurencingumą pritraukiant investicijas, sudaryti žmonėms sąlygas uždirbti daugiau pajamų ir gauti didesnes pensijas. Šis modelis rengtas nedalyvaujant profesinėms sąjungoms-ir darbdaviams, šiuo metu forsuojamas jo priėmimas Seime iki galo neišdiskutavus socialiniams partneriams Trišalėje taryboje. Naujajame socialiniame modelyje siūloma pertvarkyti ir „Sodros** pensijų sistemą. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ koordinacinė taryba mano, jog II – osios pakopos privatūs pensijų fondai neužtikrins deramų pensiją juose pinigus kaupiantiems asmenims, saugias pensijas gali užtikrinti tik valstybės valdoma Sodra, todėl šios rūšies fondus siūlo naikinti. Kadangi II- ojoje pakopoje kaupiami pinigai yra pervedami iš asmens Sodrai sumokėtų mokesčių, sumažės bazinė pensija. II -osios pakopos privatūs pensijų fondai visada yra rizikingi, nes jei investicijos nuostolingos, žmogus gaus mažesnę pensiją, lyginant su ta, kurią butų gavęs jei mokėtų tik į Sodrą. Pasirašęs II pakopos pensijos kaupimo sutartį, žmogus neturi teisės jos nutraukti, o privačios bendrovės, valdančios pensijų fondus, siekia uždirbti pelno iš žmogaus mokamų pinigų.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ koordinacinė taryba mano, kad, nustatyti Sodros įmokų
„lubas“ yra socialiai neteisinga. Manome, jog kiekvieno pareiga yra prisidėti
prie Sodros išlaikymo, mechanizmo, kuris, užtikrina socialinį teisingumą ir senatvės pensijas. Nustačius „lubas“, Sodros biudžetas apytiksliais paskaičiavimais netektų apie 300 mln. Eurų per metus. pensininkams reiktų kompensuoti per krizę sumažintas pensijas, grąžinti bankams didžiules paskolas, priimtas buvusių vyriausybių. Manome, jog daugiau uždirbantys solidariai turi pasidalinti ir didesne suma nuo gaunamo atlyginimo. Siūlome pasinaudoti gerąją patirtimi iš Vakarų šalių, kuriose privačios pensijos yra daugiausiai profesinės pensijos, kurios dažniausiai organizuojamos kaip pelno nesiekiančios organizacijos arba įmonės. Darbdaviai kartu su profesinėmis sąjungomis inicijuoja tokių fondų steigimą, darbdavys atideda įmokas į šį fondą pensijoms. Dalyvaujant tokiame pensijų fonde pensijų produktas yra perkamas kolektyviai, tai reiškia, kad galima samdyti ekspertą, kuris derėsis ir stebės, kada galbūt reikia pereiti iš vienos investavimo srities kitą. Svarstyti pagrindiniame komitete5 Anykščių rajono trišalė taryba, 2015-06-05 Nr. g-2015-5135
Anykščių rajono trišalė taryba iš esmės nepritaria daugeliui siūlomų nuostatų Darbo kodekso (toliau - DK) projektą, tačiau dėl km kurių galėtų būti rastas socialinis kompromisas. Socialiniai partneriai yra linkę ieškoti subalansuoto ir visas šalis tenkinančio DK projekto, todėl siūlo Vyriausybei įsigilinti į abiejų socialinių partnerių - darbdavių ir darbuotojų ~ problemas. Trišalė taryba mano, kad svarstant naująjį socialinį modelį iki šiol nieko nekalbama apie šio modelio įgyvendinimo kaštus.
Šis socialinis modelis turėtų padėti kurti ne tik lankstesnius darbo santykius, paskatinti investicijas, bet ir užtikrinti geresnes garantijas darbuotojams, išplėsti socialinio draudimo aprėptį, numatyti aiškesnį pensijų skaičiavimo modelį ir tvarų finansavimą. Atsižvelgiant į labai trumpą teisės aktų projektams nagrinėti skirtą terminą, teisės aktų projektų skaičių ir jų apimtį, išsamiai išnagrinėti pateiktų teises akių projektų nėra galimybės. Pagal kompetenciją teikiame šiuos apibendrintus pastebėjimus:1 Trumpinant atleidimo iš darbo įspėjimo terminą bei mažinant išeitinių išmokų dydį. būtina sustiprinti Nedarbo socialinio draudimo fondą surenkant daugiau lėšų nedarbo išmokoms. Nedarbo socialinio draudimo išmokos turi priklausyti nuo įmokų dydžio. Darbuotojams, neturintiems draudiminių darbo pajamų ir nemokantiems įmokų Sodrai, turi būti mokama nedarbo socialinė pašalpa iš valstybes biudžeto, o tai sudarys papildomas išlaidas biudžetui. 2. Valstybės biudžete taip pat turi būti numatytas finansavimas aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms. Šiuo metu aktyvios darbo rinkos politikos priemonės finansuojamos ir iš ES struktūrinių fondų, Ką darysime, kai struktūrinė parama mažės? Jei vis didesnis darbuotoji) skaičius dirbs pagal terminuotas darbo sutartis, bus didesnis poreikis darbuotojų perkvalifikavimui ar kvalifikacijos kėlimui,3 Naujajame Darbo kodekse neišspręstas darbuotojų atstovavimo klausimas, kadangi darbo tarybos supriešintos su profesinėmis sąjungomis. Iki šiol darbo tarybų veikla nepastebima. Mažose įmonėse iki 20 darbuotojų turi būti darbuotojų patikėtinis. Profesinėms sąjungoms kelia rūpestį* kaip įmonėse bus renkamos darbo tarybos, darbuotojų patikėtiniai, ir ar jos tikrai atstovaus darbuotojams. 4.
užmokestis gali būti didinamas per kolektyvines sutartis, o ne pavienių iniciatyvų būdu, todėl profesinėms sąjungoms ir visiems dirbantiesiems gali tekti imtis radikalesnio būdo kovoti už savo teises Į orų atlyginimą ir darbo sąlygas. Lietuvos darbuotojų darbo užmokestis vienas mažiausių Europos Sąjungoje, todėl būtina stiprinti profesinių sąjungų derybines galias. Turi būti sudaryta reali galimybė organizuoti streiką. Reikia įsteigti Darbo rūmus, kad nebūtų diskriminuojamos profesinės sąjungos, nes darbdavių organizacijos turi Pramonės ir prekybos rūmus. 5. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas nustato, kad, numatant reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius ar iš esmės keičiant teisinį reguliavimą, reikia atlikti proporcingą ir pagrįstą numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą Siūlomu teisės aktų projektų paketu iš esmes norima pakeisti darbo santykių, socialinio draudimo bei užimtumo teisinį reglamentavimą, Todėl* vadovaujantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1276, atsižvelgiant į teisės aktuose numatomo naujo teisimo reguliavimo pobūdi, mastą be kitų privalomų aspektų* turi būti proporcingai įvertinamas ir kokybiniais bei kiekybiniais duomenimis pagrindžiamas poveikis ekonomikai, konkurencijai* valstybes finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai ir administracinei naštai. Tačiau pridedamuose aiškinamuosiuose raštuose tėra tik trumpi, abstraktūs teiginiai, o kai kurtų jų teisingumas kelta abejonę. 6.
darbo kodekso projekte atsispindi socialinio modelio nuostatos:
a) atleidimo iš darbo įspėjimo terminų trumpinimas ir išeitinių temoku mažinimas;
b) lankstesnis darbo laiko reguliavimas ir darbo sutarčių Įvairovė, kurios lyg ir turėtų būti palankios tiek darbdaviams, siekiantiems liberalizuoti darbo santykius, tiek darbuotojams. Prarastą išeitinę išmoką, kurios dydis lino metu priklauso nuo darbuotojo turimo darbo stažo toje Įmonėje, siūloma kompensuoti didesne bedarbio pašaipa. Tačiau analizuojant Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo [statymo pakeitimo (statymo projektą matyli, kad ši didesnė bedarbio pašalpa toli gražu nekompensuos darbuotojo finansinių praradimų, susijusių su išeitinės išmokos praradimu;
c) darbo sutarčių Įvairovė neužtikrins didesnio darbuotojo socialinio saugumo, o įsidarbinimo galimybes gali riboti Lietuvos Respublikos darbo kodekso projekto nuostata, kad minimalų darbo užmokestį leidžiama mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Be to, ši nuostata gali įpareigoti darbdavius pervertinti darbuotojų atliekamas funkcijas pagal „kvalifikacinį kriterijų " ir tam tikrai daliai iš jų arba padidinti darbo užmokestį, arba atleisti juos iš darbo. Reikia atkreipti dėmesį ir j tai. kad bus siekiama ilgiau darbuotojus išlaikyti darbo rinkoje, ilginant būtinąjį socialinio draudimo stažą ir perspektyvoje ilginant senatvės pensini amžių, Todėl yra tikimybė, kad gali išaugti socialinių pašalpų gavėjų skaičius, ir lai taptų papildoma administracine ir finansine našta savivaldybėms;
d) užimtumo įstatymo projekte numatoma perduoti savivaldybėms ne tik viešųjų, pagalbinių darbų organizavimą, bet ir jų finansavimą. Savivaldybės bus įpareigotos teikti paramą darbo vietoms steigti* įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektus.
Tai pareikalaus savivaldybėms ieškoti papildomų finansinių išteklių, nes nėra aišku, ar bus skiriama tam lėšų iš valstybės biudžeto;
e) šio teisės aktų projektų paketo rengėjų pateiktame aiškinamajame rašte nurodomos prognozės dėl mažėsiančio nedarbo ir užimtumo augimo ir atsirasiančius galimybes sutaupyti socialinės paramos lėšas bei užtikrinti didesnes įplaukas [ valstybės biudžetą yra abejotinos Priešingai* socialiai nesubalansuotas darbo santykių liberalizavimo procesas socialinės paramos sistemai gali turėti neigiamą poveikį. Neįmanoma kuo skubiau ir nediskutuojant patvirtinti didžiulę socialinių ir darbo santykių reguliavimo srities pertvarką. Todėl* tik atlikus visapusišką numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, galima būtų vertinti tikrąją administracinę ir finansinę naštą savivaldybėms. Mūsų manymu, reikia atidėti šio teisės aktų projektų paketo priėmimą. Anykščių rajono trišalė taryba mano* kad, įsigaliojus naujam socialiniam modeliui, padaugės darbo ginčų, bus didesnė darbo ieškančių žmonių kaita, todėl būtina stiprinti Valstybinės darbo inspekcijos bazę bei Lietuvos darbo biržą. Prašome atsižvelgti į aukščiau išdėstytus Anykščių rajono trišalės tarybos argumentus ir Darbo kodeksą taisyti tik suderinus su socialiniais partneriais. Svarstyti pagrindiniame komitete6 Profesinė sąjunga ,,Uostininkas“ 2015-03-18 Nr. g-2015-2322
Priimta 2015-02-15 narių susirinkime.
Suprasdami darbo santykių tobulinimo reikalingumą, Suvokdami socialinių partnerių interesų derinimo procesą, pagrįstą konkrečiu argumentų pateikimu ir atsargumo, priimant socialinių garantijų sistemos keitimo siūlymus, įvertindami, kad laikas liautis vienpusiškai atstovauti darbdavių interesams, įsitikinę, kad laikas realiai rūpintis ir darbininkų socialine padėtimi, apsvarstę informaciją apie Darbo kodekso keitimo pastangas, narių susirinkimas priėmė šią rezoliuciją, kuria siekiama išreikšti nepritarimą Valdžios veiksmams, kuriais bandoma bloginti darbuotojų socialinę padėtį. Susirinkimas k o n s t a t u o j a :
bei socialinės darbuotojų saugos užtikrinimo principų, nuolat inicijuoja siūlymus bloginančius darbuotojų padėtį. 2. Rengiami Darbo kodekso liberalizavimo užmojai neduos teigiamo rezultato, bet sudarys sąlygas dar didesnei darbdavių savivalei ir darbuotojų teisių pažeidinėjimui. 3. Manome, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmai, siekiant liberalizuoti darbo santykius, yra įžūlus darbuotojų teisių ir garantijų naikinimas, neatitinka nei Vyriausybės programos deklaracijų nei darbuotojų interesų. Tokias pastangas vertiname kaip bandymą pataikauti biznieriams ir sudaryti jiems dar palankesnes sąlygas turtėti darbininkų sąskaita. 4. Nuomonės, kad Darbo kodeksas yra „sovietmečio44 atgyvena yra nepagrįstos jokiais argumentais, nes vadovaujantis tokia logika, pirmiausia, reikėtų išvaikyti Seimą, Prezidentūrą ir visas ministerijas, su Ministru pirmininku priešaky, nes ten taip pat sėdi virš 50% tokių persenusių atgyvenų.
Nepritardami tokiems veiksmams narių susirinkimas r e i k a l a u j a :
kodekse, ignoruojant reikalavimą konsultuotis su profesinėmis sąjungomis. Spręsti klausimą dėl šių asmenų atitikimo užimamoms pareigoms. -pagal socialinės partnerystės reikalavimus, sprendžiant Visuomenei svarbius socialinius klausimus, turi būti derinami suinteresuotų šalių interesai, todėl reikalaujame neatidėliojant organizuoti visų profesinių sąjungų ir Valdžios atstovų konsultacijas ir tik apibendrinus pateiktus siūlymus spręsti ar tikslinga pradėti Darbo kodekso tobulinimo procedūras. -nutraukti slaptą įstatymų pataisų ir naujų projektų (susijusių su darbuotojų socialine padėtimi) rengimo praktiką ir besąlygiškai laikytis reikalavimo, kad tokie projektai, turi būti rengiami tik po viešai skelbtų (ir realiai organizuotų) konsultacijų su socialiniais partneriais. Dabartinė vienpusiška biznio interesų protegavimo praktika mums nepriimtina, yra nepateisinama ir neatitinka Konstitucijos raidės. -įvertinti Visuomenės praradimus, atsirasiančius pakeitus Darbo kodeksą ir priimti įstatymą, kad už tai solidariai atsako Prezidentas, Premjeras ir ministras, kaip tokių pataisų laimintojai.
Priimta 2015-02-15 narių susirinkime Suprasdami darbo užmokesčio, kaip darbuotojų socialinės padėties garanto svarbą, Įvertindami darbo laisvos rinkos sąlygomis ypatumus, Įsitikinę, kad Valdžia privalo vykdyti Konstitucinę prievolę tarnauti Visuomenei, Apsvarstę informaciją apie organizacijos Tarybos pastangas inicijuoti Darbo užmokesčio indeksavimo tvarkos nustatymą, Narių susirinkimas priėmė šią rezoliuciją, išreikšdamas nepritarimą Valdžios veiksmams, kuriais bloginama darbuotojų socialinė padėtis. Susirinkimas k o n s t a t u o j a :
apsaugos ir darbo ministerija, nepaisydama Darbo kodekse nustatyto reikalavimo parengti darbo užmokesčio indeksavimo tvarką, nevykdo savo prievolės ir tokiais veiksmais net nuo 2003 metų daro privataus sektoriaus darbuotojams žalą nes brangstant prekėms ir paslaugoms bei esant infliacijai jų atlyginimai proporcingai nuvertėja. 2. Tokie veiksmai yra diskriminacinio pobūdžio, nes valstybinio sektoriaus darbuotojams, teisėjams ir kitiems pareigūnams atlyginimai yra reguliariai indeksuojami, o neteisėta ministerijos veika privataus sektoriaus darbuotojai diskriminuojami, jų, kaip piliečių, interesai yra pažeidžiami. 3. Pagarsinti siūlymai dėl Darbo kodekso liberalizavimo ne tik neduos teigiamo rezultato, bet jų turinys prieštarauja TDO konvencijų bei ES direktyvų nuostatoms. Tokius veiksmus vertiname kaip pakartotinį akiplėšišką bandymą sudaryti sąlygas dar didesnei darbdavių savivalei ir darbuotojų teisių pažeidinėjimui. Dar blogiau, kad tokius veiksmus „laimina“ socialdemokratų Vyriausybė. 4.
nuosekli ministerijos pozicija bloginti darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas neatitinka Konstitucijos reikalavimų, asmenų lygybės principų ir ministrų duotos priesaikos tarnauti tautos labui. 5. Manome, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministras, kuris toleruoja įstatymo reikalavimų nepaisymą, ir Seimo narių neprincipingumas, kontroliuojant kaip Vyriausybė vykdo įstatymus, rodo, kad jie įtakojami ne Tautos valios, o grupės darbdavių noro lobti darbuotojų sąskaita. Siekdami apginti savo ir kitų darbuotojų interesus narių susirinkimas r e i k a l a u j a : -nedelsiant įvertinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakingų pareigūnų veiką ir spręsti klausimą dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministro atitikimo užimamoms pareigoms bei imtis priemonių, kad darbuotojams būtų atlyginta žala už visą laiką, kurį darbo užmokestis nebuvo indeksuotas. Išsiaiškinti dėl kurių asmenų aplaidumo darbuotojams padaryta žala ir imtis priemonių, kad jie solidariai atlygintų Valstybei padarytus nuostolius. -neatidėliojant įpareigoti ministeriją per 3 mėnesius parengti darbo užmokesčio indeksavimo tvarką, numatant kokia tvarka bus kompensuojamos darbuotojų negautos pajamos. -nustatyti tvarką kaip ir kas kontroliuoja kaip ministerijos vykdo įstatymų reikalavimus ir įpareigoti šią instituciją reguliariai ir viešai skelbti patikros rezultatus. R E Z O L I U C I J A
diena Klaipėda Priimta 2015-02-15 narių susirinkime Apsvarstę informaciją apie TDO konvencijų Nr. 137(DėI laivų krovos darbų) ir Nr. 152(Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos atliekant laivų krovos darbus) (toliau tekste- Konvencijos) ratifikavimo padėtį Narių susirinkimas priėmė šią rezoliuciją, kuria norima atkreipti Valdžios dėmesį į aukščiau nurodytų konvencijų ratifikavimo darbų vilkinimą ir normalių darbo sąlygų užtikrinimo uosto darbuotojams. Susirinkime k o n s t a t u o t a : 1.
Nors esame Europos sąjungoje, tačiau iki šiol uosto darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygos neatitinka europinių standartų, jų reguliavimas neatitinka konvencijų reikalavimų. Valdžios institucijos nusišalino nuo įstatymų reikalavimų vykdymo kontrolės, todėl ne tik darbo apmokėjimo sąlygos bet ir reikalavimai užtikrinti normalias darbo sąlygas vykdomi aplaidžiai, reali padėtis kontroliuojama atmestinai, rizikos vertinimas darbo vietose atliekamas normaliai. Dėl to uosto darbuotojų darbo sąlygos vis blogėja, darbo užmokestis nuvertėja. Esama padėtis darbuotojų netenkina, nes dirbant nenormaliomis darbo sąlygomis žalojama darbuotojų sveikata, dažni atvejai kai darbuotojai suluošinami ir netgi žūva darbe. Dokininkų kvalifikacinius reikalavimus, darbo apmokėjimo sąlygas darbdaviais nustatinėja kaip išmano, traumas darbe įforminti vengia, dažni atvejai kai darbuotojai verčiami jas įforminti kaip traumas buityje. 2. Vyriausybė darbų programoje numatė ratifikuoti šias Konvencijas...“ ratifikuosime TDO konvencijas dėl darbo jūrų laivyboje, dėl žvejų darbo, dėl darbo dokuose, dėl dokininkų darbų saugos ir sveikatos.“ ...(Vyriausybės programos XIII DALIS TRANSPORTAS, 359 punktas), tačiau iki šiol Konvencijos, reglamentuojančios dokininkų darbo apmokėjimo ir darbo sąlygas, neratifikuotos. 3. Nors buvo kreiptasi į Valdžios institucijas, tačiau pasirengimo ratifikavimui darbai nevykdomi ir informacija apie esamą padėtį nepateikiama. Todėl narių susirinkimas r e i k a l a u j a :
Konvencijų ratifikavimo darbus. 2. Informuoti organizaciją apie atsakingus asmenis, kuriems būtų galima pateikti pasiūlymus dėl aktų, kuriais bus realizuojami Konvencijų reikalavimai, parengimo
sausio mėnesio ir kreiptis į TDO dėl Konvencijų ratifikavimo.
7 Lietuvos Geležinkelių profesinių sąjungų susivienijimas 2015-06-18 Nr. g-2015-5562 Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimas, vienijantis virš 2000 tūkstančių narių, prašome nepritarti pateiktam socialinio modelio įstatymų projektų paketui:
nebaigtas svarstyti LR trišalėje taryboje, tuo pažeidžiant 2005 metų birželio
projekte siūloma mažinti darbuotojų garantijas, pavyzdžiui:
Profesinė sąjunga ,,Uostininkas“ 2015-05-04 Nr. g-2015-3805 DĖL
Organizacijos taryba apsvarstė 2015-04-02 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymą „Dėl 2015 metų vasario mėn. rezoliucijų“. Tarybos toks formalus
„atsirašymo tipo“ atsakymas netenkino, nes:
1.
Atsakymas nekonkretus ir nepagrįstas argumentais, o tik pamąstymais, kaip
„pažymėtina... kad bus atsižvelgiama“, „siūloma“ „“atkreipiame dėmesį“ ir
t.t. 2. Organizacija teikė rezoliucijas norėdama gauti atsakymą į rezoliucijas, o ne ministerijos klerkų rašinėlį apie tai kaip jie kūrė socialinį modelį (skandinavišką. amerikietišką, europietišką, o gal išrado lietuvišką), kurio taip ir nepaviešino, nes atrodo, kad išgarsintasis socialinis modelis viso labo tėra noras keisti Darbo kodekso nuostatas darbuotojų nenaudai. 3. Organizacijos netenkina toks gudravimas, kai vietoj argumentuoto atsakymo iš Aukštųjų Valstybės institucijų, organizacija maitinama ministerijos klerkų pasakomis, apie tai kaip jie užsakinėjo kažką atlikti. Tokie veiksmai tarybos netenkina ir nutarta pakartotinai kreiptis į šias institucijas, prašant pateikti savo, o ne ministerijos klerkų poziciją. Savo sprendimą taryba motyvavo:
sukurti naujas darbo vietas ir gerins darbo santykius. Jeigu tokiomis pasakomis tikėti, tai tuomet ministerija turėjo užsakyti už 3 milijonus ne vieną projektą, o kelis ir tuomet jau tikrai verslininkai suklestėtų ir gyventume rojuje. Deja, tarybos nuomone šitie ministerijos ir mokslininkų lūkesčiai grįsti ne konkrečiais paskaičiavimais, o paprasčiausiu darbdaviu protegavimu ir išskirtinių sąlygų sudarymu jų savivalei. Vien tas faktas, kad siūloma įteisinti neribotą darbo laiką, pagal ekonomikos dėsnius ne didins, o mažins darbo vietų skaičių. Niekuo nepagrindžiami ir teiginiai, kad bus iš šešėlio
„ištraukti“ viršvalandžiai. Siūloma neapibrėžta laiko apskaita sudarys
galimybes jų visai nerodyti, taigi tokie teiginiai paprasčiausia apgavystė. 2. Motyvas, kad siūlomas DK yra pritaikytas darbo santykiams esamomis ekonominėmis sąlygomis yra iš piršto laužtas ir niekuo nepagrindžiamas.
Jeigu darbo santykiai priklausytų tik nuo neapibrėžtų sąvokų ir deklaracijų, tai vakarų valstybės seniai būtų atsisakę ir ekonominio reguliavimo, mokesčių ir seniai būtų palaidoję socialinę partnerystę kartu su visomis profsąjungomis. Taigi skubotas susiklosčiusių santykių reguliavimo keitimas rodo, kad nei ministerija, nei mokslininkai nepaiso paprasčiausios ekonominės logikos ir nuosekliai neišanalizavo esamos padėties. Toks nenuoseklumas ne pritrauks, o dar labiau atbaidys investuotojus, nes nėra jokios garantijos, kad rytoj ir šitas DK nebus keičiamas. Darbo santykių taip vadinamas lankstumas priklauso nuo darbdavių sąmoningumo (taip išaukštinto jų mentaliteto), o ne nuo kurpiamo darbdavių savivalės modelio. Žinant mūsų buvusios nomenklatūros
„sąmoningumą“ galima teigti, kad darbo santykiai nepagerės, o tik pablogės,
juo labiau, kad siūlomame projekte užprogramuota psichologinis darbuotojų diskomfortas darbe. Nesant siūlomame projekte apibrėžtų vartojamų sąvokų kiekvieną deklaraciją darbdaviai traktuos jiems naudinga linkme. Taigi, darbo aplinka nepagerės, bet jau užprogramuojama, kad dar labiau didės psichologinis diskomfortas ir socialinė atskirtis. Siūlomi kosmetiniai SODRA išmokų papudravimai tikrai nemažins socialinės atskirties. Įvertinus tai, kad darbo sąlygos bus bloginamos, suprantama, automatiškai didės profesinių ir kitų –susirgimų lygis, o tai sukels daug didesnes problemas nei tikimasi. 3. Net teisės mokslų pirmakursis supranta, kad neišgryninus įstatyme vartojamų sąvokų, bet kuris teisės aktas tampa tik deklaracijų kratiniu. Tuo tarpu naujame projekte naudojamos sąvokos ne tik neapibrėžtos (pvz.
„lankstūs darbo santykiai“,
„nuotolinis darbas” „suminė laiko apskaita“, „lankstus darbo grafikas“,
„darbuotojų patikėtinis“, „darbuotojų organizacija“, „reprezentaciniai
kriterijai“, „nacionalinė kolektyvinė sutartis“, „šakos kolektyvinė sutartis“ ir t.t.) bet dar ir pilna visokių lotyniškų „arba kadabrų“, kurių nė patys klerkai negalėtų dorai paaiškinti, o ką jau kalbėti apie paprastą darbuotoją. Matyt, kuriant tokį teisinį aktą reikėtų paisyti ir Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų. Nors vakarų šalyse seniai kolektyvinės darbo sąlygos nustatomos socialinių partnerių susitarimais, tačiau mūsų „mokslinčiai“ siūlo visus darbo santykius reguliuoti individualiomis darbuotojo ir darbdavio derybomis. Ministerijos klerkams, prieš ruošiant tokius pasiūlymus, derėtų pasidomėti esama padėtimi ar jau nors pasiklabėti su savo giminaičiais ar kaimynais (dirbančiais paprastą darbą); jie jiems paaiškintų kaip atrodo darbininko derybos su direktoriumi ar kitu administratoriumi dėl darbo sąlygojau nekalbant dėl atlyginimo nustatymo. Tokie siūlymai ne tik prieštarauja visuotinai pripažintai nuostatai, kad darbuotojas yra silpnoji darbo santykių pusė, bet ir neatitinka socialinės partnerystės principų, kurie seniai pripažįstami normaliose ekonomikose. Vakaruose jau seniai kolektyvinius santykius derina darbuotojų ir darbdavių organizacijos tarpusavio susitarimais, o ne darbuotojo ir darbdavio santykių individualioje plotmėje, kaip norima įpiršti siūlomame projekte. Dar daugiau, siūlomame projekte užsimota eliminuoti iš šio proceso profesines sąjungas, kaip kolektyvinius darbuotojų atstovus ir net siūloma panaikinti specialųjį įstatymą, reglamentuojantį profesinių sąjungų padėtį darbo santykiuose. 4. Teigiama, kad gerinama darbuotojų informavimas ir konsultavimasis su jais. Tačiau nesant imperatyvių nuostatų, tokie siūlymai tampa tik gražiais šūkiais.
Neaišku kodėl siūloma darbuotojus įtraukti į darbdavių priimamų sprendimų procesą. Pirma, neaišku kuriuos darbuotojus, antra, ši deklaracija neparemta jokias tokio dalyvavimo principais. Trečia, neaišku kas apmokys darbuotojus tokiam darbui ir kieno sąskaita. Projekte suplakama teiginiai apie darbuotojų mokymą darbinei veiklai atlikti ir mokymuisi visą gyvenimą, nors toks mokymo procesas yra ne Darbo kodekso reglamentacijos objektas. Nepagrįsti ministerijos klerkų teiginiai apie pasiūlymų teikimą. Organizacija dar pernai, gruodžio mėnesį kreipėsi į Vilniaus universitetą, prašydama pateikti informaciją apie kuriamą socialinį modelį bei nurodyti kam reikia teikti pasiūlymus, tačiau iki šiol nesulaukėme jokio atsakymo. Tai, kad ministerijos klerkai dalijosi informacija siaurame ratelyje visiškai nereiškia, kad informacija buvo pateikiama visuomenei priimtinais būdais ir priemonėmis. Tokie būdai, kuriais dabar pateikiama informacija vertinti kaip veiksmai, trukdantys ją gauti arba visaip apsunkinti jos gavimą. Ministerijos atsirašymas DK keitimo bei socialinio modelio pagrindimo klausimu tarybos neįtikino. Manome, kad modelis turi būti kuriamas įvertinant esamą padėtį ir pagrindžiant darbuotojų padėties užtikrinimą bei racionaliu Valstybės ūkio tvarkymu, o ne tik kažkieno norų paisymu. Vien darbdaviu interesų protegavimas tarybos netenkina ir mes laukiame konkretaus (motyvuoto ir argumentuoto, pagrįsto analizės duomenimis) nurodytų adresatų atsakymo šiuo klausimu. DĖL DARBO
Mes dėkojame už priminimą, kad ministerija mums yra atrašiusi (kaip įprasta) rašinėlius dėl darbo užmokesčio indeksavimo. Tačiau apgailestaujame, kad iki šiol ministerijos klerkai sąmoningai vengia atlikti savo pareigas dėl darbo užmokesčio indeksavimo esamo DK 190 str. prasme.
Šio straipsnio nuostatos įpareigoja Vyriausybę nustatyti konkrečią indeksavimo tvarką, tuo užtikrinant darbuotojų garantijas, esant darbo užmokesčio nuvertėjimui. Ministerija nurodė, kad valdininkų atlyginimų indeksavimo klausimai yra sureguliuoti, o darbuotojų darbo užmokesčio indeksavimo klausimai bus sureguliuoti naujajame DK projekte. Deja, šis klausimas siūlomame projekte nėra aptartas ir sureguliuotas ir Atkreiptinas dėmesys kad kalbama ne apie klausimų susijusių su darbo užmokesčio nustatymo, mokėjimo ir kita tvarka įmonės viduje, o apie Valstybės politiką, siekiant kompensuoti darbuotojų darbo užmokesčio praradimus dėl infliacijos ir kitų aplinkybių, nepriklausančių nuo darbdavio. Ministerija cituoja siūlomo DK 157 str. nuostatas, bet norime atkreipti dėmesį, kad taryba žino kas yra minimali mėnesinė alga ir visiškai neprašė išaiškinti šios sąvokos. Būtų daug geriau, jeigu paaiškintų kaip bus užtikrinta nuostata, kad darbuotojas už savo aštuonių valandų darbą gaus padorų atlyginimą, nes visą laiką akcentuojama apie naujas darbo sąlygas ir santykius, o štai apie padoraus atlyginimo lygį nekalbama. Tuo tarpu pagal esamo minimalaus atlyginimo lygį Europos Sąjungoje esame vos nepaskutiniai, todėl norėtume sužinoti kas bus daroma, kad gavę atlyginimą darbininkai pasijustų oriai ir nesiruoštų emigruoti? Tikimės, kad tiek Prezidentė, tiek Seimo pirmininkė, tiek Ministras pirmininkas sugebės parašyti argumentuotą ir motyvuotą atsakymą nes ministerijos pateikti išaiškinimai mūsų neįtikina ir netenkina:
atliekamo darbo kvalifikacijai. Ministerijos atsakyme teigiama, kad ekspertų komisija teiks išvadas, po to bus ruošiama metodika ir t.t..
Mūsų nuomone, tokia metodika jau seniai turėjo būti paruošta, o ne dar ruošiama (nors jau norima keisti DK), principai turėtų būti aptarti įstatyme. 2. Principiniai darbo užmokesčio klausimai turėtų būti reglamentuojami DK, o tik po to detalizuojami kolektyvinėse sutartyse. Neaišku kaip įsivaizduojama įmonėje bus sudaroma kolektyvinė sutartis, jeigu įmonėje veikia tokie dariniai kaip darbo taryba, darbuotojų patikėtinis ir profesinė sąjunga kartu. Ar bent įsivaizduojama kaip gali kolektyvinę sutartį ruošti ir dėl jos derėtis darbuotojų patikėtinis? Koks jo juridinis statusas, atsakomybė? Susidaro įspūdis, kad ministerijoje visiškai nesiorientuojama realybėje ir jie gyvena savo iliuzijų pasaulyje. Tokia padėtis tarybai nepriimtina, nes deklaracijos nėra pagrindas priimti atsakingus sprendimus. 3. Dar keistesnis principas, kad įmonėse, kuriose dirba mažiau nei 50 vidutinių darbuotojų skaičius, apmokėjimo sistemą tvirtina darbdavys. O ką dabar yra kitokia tvarka? Atrodo, kad ministerijos valdininkai arba mus mulkina arba nelabai orientuojasi apie ką kalbama. Tokie „argumentai“ yra nepriimtini, o juos skaitant peršasi išvada, kad reikėtų susirūpinti dėl šios ministerijos aparato darbuotojų kvalifikacijos. Teigia, kad darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos, kvalifikacija, darbo apmokėjimo formos. Įstatyme turėtų būti aiškiai apibrėžiama, kad šie dydžiai ne nurodomi, o turi būti privalomai turi būti aptarti. Nesant įstatyme imperatyvių normų, šios deklaracijos nieko vertos. DĖL
Norime atkreipti dėmesį, kad pateikta informacija nėra tiksli. Darbo grupė, kuriai buvo pavesta atlikti parengiamąjį darbą konvencijų ratifikavimui, paskutiniame posėdyje buvo sutarusi, kad šis darbas bus tęsiamas po Lietuvos pirmininkavimo ES taryboje pabaigos. Apie tai, kad sprendimą dėl ratifikavimo siūlyti peržiūrėti kalbos nebuvo.
Todėl ministerijos atstovų noras išvengti šio darbo arba jį vilkinti yra nepriimtinas ir mes tam nepritariame:
yra Tarptautinės darbo organizacijos (toliau tekste TDO) narė ir mums nėra pateikta informacija, kad Valstybė būtų kreipusis į TDO dėl šių konvencijų senumo ir jų ne reikalingumo. Tai, kad ministerijos klerkai mano, kad jos yra pasenusios neatitinka tikrovės, nėra įtikinantis argumentas. Principai nesensta ar nesikeičia vien nuo ministerijos atstovų įgeidžio, jeigu žemės trauka egzistuoja, tai ji egzistuoja nepriklausomai nuo to patinka tai klerkams ar ne. 2. Vis akcentuojama, kad Lietuva yra jūrinė valstybė. Bet kai reikia ratifikuoti konvencijas, susijusias su uosto darbuotojų saugumo užtikrinimu, klerkai teigia priešingai. Kas tai nesuvokimas ką reikia daryti ar prieš Valstybės politiką nukreipta veika? Manome, kad uoste darbuotojų saugumas turi būti užtikrinamas būtent šių konvencijų reikalavimų pagrindu ir Valstybės prestižas yra jas ratifikuoti. Nenoras tai padaryti niekuo nepaaiškinamas dar ir todėl,- kad patys ministerijos klerkai teigia, kad vidaus norminiai aktai konvencijų reikalavimus atitinka. Vadinasi praktiškai belieka atlikti formalumus. Jeigu to daryti nenorima, reiškia yra paslėptas kažkoks interesas. Todėl tokia slapta veika mums nepriimtina ir norėtume išgirsti Aukštųjų institucijų vertinimą šiuo klausimu kokią slaptą interesą turi ministerijos klerkai atsisakydami atlikti konvencijų ratifikavimo formalumus? Mes manome, kad šių konvencijų ratifikavimas tik sustiprintų Valstybės prestižą, kaip atsakingos narės, argumentas, kad šių konvencijų neratifikavusios trečiosios valstybės rodo, kad klerkai nori ir Lietuvą tokia laikyti. Mums tai nepriimtina. 3. Ministerijos klerkai teigia, kad konvencijų ratifikavimas nėra aktualus ir būtinas, nes esą jų pagrindinės nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos bendruose teisės aktuose.
Tačiau kokie konkretūs aktai reglamentuoja uosto darbininkų darbo sąlygas ir saugumą nenurodo. Tuo tarpu šios konvencijos reglamentuoja būtent dokininkų darbo sąlygas ir saugumą. Kyla įtarimas, kad klerkai nežino tikrosios padėties uoste. Ir kaip ją žinos, jeigu net Lietuvos profesijų klasifikatoriuje nėra dokininko profesijos. Norint tiksliai žinoti kokios uosto darbininkų sąlygos, kad jos nėra tapačios sandėlio darbuotojo darbo sąlygoms, reikėtų dažniau buvoti uosto darbininkų darbo vietose, paanalizuoti kaip atliktas jų vertinimas ir tik tuomet būtų galima teigti, kad konvencijų ratifikavimas yra neaktualus. Gal ministerijos valytojoms tai nėra svarbu, tačiau uosto darbininkams tai pagrindinis dokumentas, pagal kurį turėtų būti organizuojamas jų darbas ir sudaromos saugios ir sveikos darbo sąlygos. O įvertinus, kad ministerija iš vis nusišalino nuo rizikos vertinimo darbo vietose ir aplaidžiai kontroliuoja kaip vykdomi reikalavimai bei tai, kad Valstybinė darbo inspekcija iš kontroliuojančios kaip vykdomi įstatymų reikalavimai virto į konsultacinę struktūrą, tai tampa dar aktualiau. Todėl priversti pakartotinai kreiptis į Aukščiausias valstybės institucijas ir tikimės gauti ne ministerijos rašliavą, o šių institucijų pagrįstą ir argumentuotą nuomonę. Taip pat norėtume gauti paaiškinimus kas prisiims atsakomybę už šios brangios ir gremėzdiškos darbo santykių sistemos, kuri mūsų nuomone padėties nepagerins, sukūrimą ir įgyvendinimą. Nenorime, kad būtume apkaltinti tik kritikavimu, todėl (nepretenduodami į 3 milijonų atlyginimą) siūlome tokią socialinio modelio kūrimo seką:
1Reformuoti SODRA:
Nustatyti, kad pensijų rezervinis fondas naudojamas tik pensijinėms išmokoms;
viršijančias 3 000 eurų per mėnesį, patys draudžiasi senatvės pensijai;
c) pensijinių išmokų dydį susieti su mokamais mokesčiais SODRAI,
d) nustatyti, kad pareigūnams, turintiems teisę į pensiją už ištarnautų metų stažą, pensija pradedama mokėti sukakus bendram pensiniam amžiui(65 m.);
lygio kitimo. 2. Reformuoti užimtumo ir bedarbių garantijų sistemą:
a) nustatyti viešųjų darbų atlikimą kai registruoti darbo biržoje asmenys gauna bedarbio išmoką:
b) bedarbio pašalpos dydį nustatyti vienodą visiems asmenims ir indeksuoti priklausomai nuo pragyvenimo lygio kitimo;
c) prailginti bedarbio pašalpos mokėjimą iki 2 metų;
d) įpareigoti Darbo biržą organizuoti bedarbių įdarbinimą pagal esamas laisvas darbo vietas. Bedarbius mokyti tik toms specialybėms, kurių poreikis yra didžiausias pagal esamas laisvas darbo vietas;
darbo įdarbinimą, bet ne pačios tampa darbdaviais;
darbo dėl girtuokliavimo ar vagysčių;
padidintą mokestį į užimtumo fondą. 3. Darbo santykių sferoje:
a) tiksliai apibrėžti socialinės partnerystės sąvoką, nustatant, kad tai yra darbuotojų ir darbdavių organizacijų bendradarbiavimas derinant kolektyvinius darbo santykius; Pasiekti susitarimai įforminami kolektyvinėmis sutartimis.
Susitarimai tarp šakinių darbdavių ir darbuotojų organizacijų yra principiniai susitarimai šakos lygmenyje ir įforminami kaip šakos susitarimai dėl sąlygų taikomų šakos darbdaviams;
b) nustatyti, kad kolektyvinis darbuotojų atstovas įmonėje yra profesinė sąjunga. Už kolektyvinių klausimų sprendimą darbdaviai moka profesinei sąjungai atstovavimo mokestį proporcingą darbuotojų, nesančių profesinės sąjungos nariais, skaičiui;
c) nustatyti, kad kolektyvinė sutartis yra privaloma; Reglamentuoti kokias sąlygas kolektyvinės sutarties šalys privalo susitarti;
d) nustatyti, kad profesinių sąjungų centrai negali vykdyti profesinės sąjungos funkcijų, jie turi vykdyti profesinių sąjungų atstovavimo, jų darbo, narių mokymų organizavimo funkcijas bei derėtis valstybės lygmeniu dėl bendrųjų garantijų dirbantiesiems. Pasiekti rezultatai, įforminami nacionaliniais susitarimais.
e) nustatyti darbo užmokesčio indeksavimą, priklausomai nuo pragyvenimo lygio kitimo. Nustatyti tvarką, pagal kurią bus vykdomas darbo užmokesčio didinimas iki europinio lygio.
f) nustatyti, kad rizikos vertinimą įmonėse atlieka Valstybė ir užtikrina realų esamų darbo sąlygų atitikimą normalioms sąlygoms;
g) nustatyti socialinės ir darbo ministerijos atsakomybę už įstatymų nevykdymą;
h) spręsti klausimą dėl administracinių nuobaudų taikymo panaikinimo darbininkams, jeigu darbo metu įvyksta avarija, nesant jų tyčios. Svarstyti pagrindiniame komitete
įstaigų pasiūlymai: Negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta 6.
Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui apsvarstyti piliečių, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus, patobulinti iniciatorių pateiktą įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. (Žr. išvadas). 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Petras Narkevičius, Irena Degutienė Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
2016 m. gegužės 25 d. Nr. 103-P-33
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: K. Miškinienė (komiteto pirmininkė), R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, D. Kuodytė, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala. Komiteto biuras: E. Bulotaitė (vedėja), patarėjos: A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Liekienė (padėjėja). Kviestieji asmenys: L. Bartkevičius – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, A. Aranauskienė –
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė, G. Burinskaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, V. Vizbaraitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus patarėja, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, M. Jautakis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teisės departamento direktorius, V. Latvienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja, M. Paskočinienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėja, L. Ulevičė – Seimo pirmininko pavaduotojo A. Syso patarėja, R. Guobaitė-Kirslienė – Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja, A. Zvicevičius – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, D. Šlionskienė – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-09-07 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatymo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3237 vartojamas sąvokas, siūlytina įstatymo projekte vietoj sąvokos ,,nedarbo išmoka“ įrašyti sąvoką ,,nedarbo socialinio draudimo išmoka“. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 82 straipsnio 4 dalyje siūloma reguliuoti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo taisykles sudarius pameistrystės darbo sutartį ir dėl to darbdavio patiriamų mokymo išlaidų sumų išskaitymo iš pameistriui mokėtino darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad šie teisiniai santykiai yra keičiamo įstatymo reguliavimo dalyku, siūlytina atitinkamas nuostatas formuluoti aptariamame įstatymo projekte (keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte ar kitur). Atsižvelgti. Po svarstymo Komitete atsisakyta minimo Darbo kodekso projekto 83 straipsnio 4 dalyje siūlymo reguliuoti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo taisykles sudarius pameistrystės darbo sutartį. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 34 dalyje nustatyta, kad su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos yra pajamos <...> nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos <...> valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekto XIIP-3235 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu
mėnesinio šalies darbo užmokesčio. Nuo 2017 iki 2021 metų pagal šį įstatymą draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kiekvienais kalendoriniais metais mažinama 12 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių. Nuo 2021 metų pagal šį įstatymą draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 60 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio. Taigi, nurodytų nuostatų taikymas tiesiogiai įtakotų gyventojų pajamų mokesčio, kuris turi būti mokamas nuo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, dydį. Teikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra nurodytas tikslas mažinti gyventojų pajamų mokestį su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas gaunantiems asmenims, todėl siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas. Atsižvelgti. Pastaboje aptariamos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3235
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: šiam projektui nepateikta. 4.
įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2015-10-28 Sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam komitetui apsvarstyti piliečių, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus, patobulinti iniciatorių pateiktą įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. (Žr. išvadas). Pritarti. 7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Kristina Miškinienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė