projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant įgyvendinti projekto „Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio sukūrimas“ siūlomas priemones ir projekte atliktų mokslinių tyrimų rekomendacijas užimtumui didinti. Įstatymo projekto tikslas – pateikti esamų užimtumo formų klasifikaciją (nustatant naujas užimtumo formas) ir numatyti atsakomybę už nelegalų ir nedeklaruotą darbą bei nedeklaruotą savarankišką veiklą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus bei sukurti naują aktyvių darbo rinkos politikos priemonių taikymo modelį. Taip siekiama efektyvesnės bedarbių integracijos į darbo rinką, praplėsti bedarbių mokymosi ir praktikos darbo vietoje galimybes, taikliau parinkti bedarbių poreikius atitinkančias priemones ir efektyviau jas derinti. Įstatymo projektu siekiama skatinti tvaresnį užimtumo kūrimą, atitiktį darbo jėgos paklausai (laisvoms darbo vietoms), lankstesnius darbo santykius (lankstesnis bedarbių užimtumo rėmimas) bei gyventojų poreikius atitinkantį socialinį saugumą. Įstatymo projektu taip pat siekiama įgyvendinti Lietuvai skirtas rekomendacijas, pateiktas 2014 m. liepos 8 d. Tarybos rekomendacijoje dėl 2014 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2014 m. Lietuvos konvergencijos programos (toliau – Tarybos rekomendacija).
Įstatymo projekto uždaviniai:
1) sureguliuoti visas užimtumo formas viename norminiame teisės akte, numatyti atsakomybę už nelegalų ir nedeklaruotą darbą bei nedeklaruotą savarankišką veiklą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, sudaryti prielaidas vienodam apmokestinimui gyventojų pajamų mokesčiu ir valstybiniu socialiniu draudimu;
2) patikslinti bedarbio sąvoką ir įstatyme nustatyti bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atkūrimo ir panaikinimo pagrindus;
3) tikslinti papildomai darbo rinkoje remiamų asmenų kategorijas atsižvelgiant į bedarbių įsidarbinimo galimybes charakterizuojančius rodiklius (kvalifikaciją, amžių, nedarbo trukmę) ir situaciją darbo rinkoje;
4) nustatyti naujas ir patobulinti esamas aktyvios darbo rinkos politikos priemones bei aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymą. Kartu teikiami lydimieji projektai: Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁵, 41⁸, 41¹³, 173¹³ straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6, 8 straipsnių pakeitimo bei ketvirtojo¹ skirsnio ir priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymų projektai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pirminį Įstatymo projektą parengė ministerijoje vykdomo projekto ,,Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“, kurio Nr. VP1-4.3-VRM-02-V-08-001, paslaugų teikėjas Vilniaus universitetas, vadovaujantis 2014-02-13 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Vilniaus universitetu pasirašyta Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio sukūrimo paslaugų sutartimi Nr. APS-220000-234. Projekto mokslininkų grupės vadovas – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr.
Tomas Davulis, tel. 236 6185, el. p. [email protected]. Įstatymo projekto rengimą koordinavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento (direktorė – Eglė Radišauskienė, tel. 266 4240, el. p. [email protected]) Darbo rinkos skyrius (vedėja – Nijolė Dilbienė, tel. 266 8266, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu užimtumo formas reguliuoja skirtingų sričių ir skirtingos teisinės galios norminiai teisės aktai: mokestiniai įstatymai ir jų pagrindu priimti įgyvendinamieji teisės aktai; valstybinį socialinį draudimą reguliuojantys teisės aktai; įvairias juridinių asmenų teisines formas reguliuojantys įstatymai. Tik dalį darbo teisinių santykių ar su jais susijusių santykių reguliuoja darbo įstatymai ir Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas (toliau – Užimtumo rėmimo įstatymas). Galiojantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – Darbo kodeksas) reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių ir trečiųjų šalių piliečių nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato atsakomybę tik darbdaviams – fiziniams asmenims už nelegalų trečiųjų šalių piliečių darbą. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas numato atsakomybę darbdaviams juridiniams asmenims, leidusiems dirbti nelegaliai trečiosios šalies piliečiams. Atsakomybė už nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą nėra numatyta. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimą reglamentuoja Užimtumo rėmimo įstatymas, jį detalizuoja įgyvendinamieji teisės aktai: Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašas, Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašas bei Darbo rinkos paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos aprašas.
Užimtumo rėmimo įstatyme nustatyta, kad bedarbis yra nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje. Užimtumo rėmimo įstatymas nenumato bedarbių ir ieškančių darbo asmenų diferencijavimo pagal jų pasirengimą dalyvauti darbo rinkoje. Šiuo metu galiojančiame Užimtumo rėmimo įstatyme yra nustatytos asmenų grupės, kurios yra papildomai remiamos darbo rinkoje.
Darbo rinkoje papildomai remiamais laikomi šie asmenys:
1) darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis;
kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;
kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis;
4) rūpintiniai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, kol jiems sukaks 25 metai;
5) pirmą kartą pradedantys darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją;
6) ilgalaikiai bedarbiai;
7) vyresni kaip 50 metų darbingo amžiaus darbingi asmenys;
8) nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenys, prižiūrintys sergančius ar neįgalius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra;
9) grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai;
10) iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje nedirbę 2 ir daugiau metų;
11) priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas;
12) prekybos žmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas;
13) grįžę į Lietuvą nuolat gyventi politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų šeimų nariai (sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) iki 18 metų);
14) turintys teisę į papildomas užimtumo garantijas pagal Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą;
15) darbingi asmenys iki 29 metų.
Darbo rinkoje papildomai remiamais laikomi šie asmenys:
1) darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis;
kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;
kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis;
4) rūpintiniai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, kol jiems sukaks 25 metai;
5) pirmą kartą pradedantys darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją;
6) ilgalaikiai bedarbiai;
7) vyresni kaip 50 metų darbingo amžiaus darbingi asmenys;
8) nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenys, prižiūrintys sergančius ar neįgalius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra;
9) grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai;
10) iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje nedirbę 2 ir daugiau metų;
11) priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas;
12) prekybos žmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas;
13) grįžę į Lietuvą nuolat gyventi politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų šeimų nariai (sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) iki 18 metų);
14) turintys teisę į papildomas užimtumo garantijas pagal Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą;
15) darbingi asmenys iki 29 metų. Aktyvios darbo rinkos politikos priemones sudaro: 1) bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinis mokymas; 2) remiamasis įdarbinimas; 3) parama darbo vietoms steigti; 4) darbo rotacija; 5) bedarbių teritorinio judumo rėmimas.
Remiamąjį įdarbinimą sudaro įdarbinimas subsidijuojant; darbo įgūdžių įgijimo rėmimas; viešieji darbai. Paramą darbo vietoms sudaro darbo vietų steigimo subsidijavimas; vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas ir savarankiško užimtumo rėmimas. Vadovaujantis užimtumo rėmimo įstatymu, profesinis mokymas yra taikomas ne tik bedarbiams, bet ir įspėtiems apie atleidimą darbingo amžiaus darbuotojams. Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinis mokymas organizuojamas pagal trišalėje sutartyje numatytas sąlygas. Trišalė sutartis dėl bedarbio įdarbinimo į laisvą darbo vietą ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo pasilikimo dirbti jo darbovietėje sudaroma tarp teritorinės darbo biržos, darbdavio, kuris įdarbins ar paliks darbuotoją jo darbovietėje, ir bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo. Bedarbių profesinis mokymas taip pat gali būti organizuojamas pagal dvišalėje mokymo sutartyje numatytas sąlygas, siunčiant bedarbius mokytis pagal tas profesinio mokymo programas, kurias baigę jie galėtų įsidarbinti į Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) atliktų darbo rinkos prognozių metu nustatytas būsimas darbo vietas, kurios nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos apraše nustatyta tvarka, arba pradėti dirbti pačių bedarbių susirastose darbo vietose ar vykdyti individualią veiklą. Darbo rotacija organizuojama darbuotojų tikslinių atostogų metu ar kolektyvinėse sutartyse numatytais atvejais, kai darbuotojus laikinai pakeičia darbo ieškantys asmenys.
Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos darbo rotaciją organizuojantiems darbdaviams, kurie darbo rotacijos metu įdarbina teritorinės darbo biržos siųstus darbo rinkoje papildomai remiamus asmenis, dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Užimtumo rėmimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Darbdaviams, įdarbinusiems bedarbius, kurie nepriskiriami darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupėms, mokamos subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir sudaro 40 procentų įdarbinto asmens darbo užmokesčio ir šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų lėšų. Viešieji darbai organizuojami siekiant suteikti galimybę darbo ieškantiems asmenims užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų ir sudaryti sąlygas laikinai įsidarbinti ekonominių sunkumų patiriančių įmonių darbuotojams. Viešieji darbai gali būti organizuojami bedarbiams; įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams; bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams, aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems pagal nuolatinės formos studijų programas, jų atostogų metu; darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką ekonominių sunkumų patiriančiose įmonėse. Viešuosius darbus organizuoja teritorinės darbo biržos kartu su savivaldybėmis ir darbdaviais. Savivaldybė rengia viešųjų darbų programas ir jas tvirtina, vykdydama valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) ir savarankiškąsias savivaldybių funkcijas. Savivaldybės planuojamus atlikti viešuosius darbus numato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose. Teritorinės darbo biržos rengia ir tvirtina viešųjų darbų projektus.
Darbdaviui, įdarbinusiam pagal darbo sutartį viešiesiems darbams atlikti teritorinės darbo biržos siųstus asmenis, už kiekvieną įdarbintą asmenį mokama subsidija darbo užmokesčiui. Darbdavys moka darbo sutartyje viešiesiems darbams atlikti nurodyto darbo užmokesčio dalį, kurios nekompensuoja mokama subsidija darbo užmokesčiui, taip pat priedus, priemokas ir kitas išmokas, įskaitant draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas, apskaičiuotas nuo šių priedų, priemokų ar išmokų. Asmenų bendra viešųjų darbų trukmė per 12 mėnesių laikotarpį negali būti ilgesnė kaip 6 mėnesiai. Subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą skiriama pajamų mokesčiui, mokamam įsigyjant verslo liudijimą, ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms, privalomoms asmenims, kurie verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą, iš dalies padengti. Subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą gali būti mokama, kai verslo liudijimas išduodamas bedarbiams, pirmą kartą pradedantiems individualią veiklą pagal verslo liudijimą arba individualią veiklą pagal verslo liudijimą baigusiems vykdyti ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių, ir kai verslo liudijimas išduodamas ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, o jeigu individuali veikla tęsiama, bendra jos trukmė – ne ilgesnė kaip 12 mėnesių. Subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą mokama kas mėnesį už praėjusį mėnesį. Pakartotinai subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą gali būti skiriama ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo paskutinės paskirtos subsidijos mokėjimo dienos.
Subsidijos individualiai veiklai pagal verslo liudijimą dydis nustatomas pagal pajamų mokesčio, mokamo įsigyjant verslo liudijimą, ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomų asmenims, kurie verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą, dydžius, tačiau negali viršyti 0,25 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas tiesiogiai darbo vietoje trūkstamiems darbo įgūdžiams įgyti organizuojamas įdarbinant asmenis, pirmą kartą pradedančius darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją; įspėtus apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojus, po profesinės reabilitacijos; ilgalaikius bedarbius; iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje nedirbusius 2 ir daugiau metų asmenis. Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos darbdaviams, organizuojantiems darbo įgūdžių įgijimo rėmimą ir įdarbinantiems nurodytus asmenis, dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Užimtumo rėmimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Darbo įgūdžių įgijimo remiama trukmė – iki 5 mėnesių ir iki 12 mėnesių asmenims, pirmą kartą pradedantiems darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją. Kai darbdavio paskirti atsakingi asmenys darbo įgūdžių įgijimui organizuoti skiria daugiau kaip 20 procentų savo darbo laiko, darbdaviams gali būti iš dalies kompensuojamos darbo įgūdžių įgijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidos. Tačiau asmenims, siekiantiems atstatyti ar patobulinti turimus profesinius įgūdžius, priemonės, išskyrus profesinį mokymą, nėra numatytos. Darbingų asmenų iki 29 metų, įsiregistravusių teritorinėje darbo biržoje, iniciatyva darbo įgūdžiai gali būti įgyjami pagal dvišalę darbo įgūdžių įgijimo sutartį.
Darbo įgūdžių įgijimo sutarčių skaičius įmonėje, įstaigoje, organizacijoje negali viršyti 10 procentų visų įmonės, įstaigos, organizacijos darbo vietų (pareigų) skaičiaus, o darbdavys, kuris yra fizinis asmuo, negali vienu metu būti sudaręs daugiau negu vieną dvišalę darbo įgūdžių įgijimo sutartį. Darbo įgūdžius įgyjančio asmens sudarytos darbo įgūdžių įgijimo sutarties terminas arba bendras jo sudarytų darbo įgūdžių įgijimo sutarčių terminas negali būti ilgesnis kaip 4 mėnesiai per kalendorinius metus. Asmuo su tuo pačiu darbdaviu darbo įgūdžių įgijimo sutartį dėl kitokio pobūdžio darbo įgūdžių įgijimo gali sudaryti ne daugiau kaip du kartus. Bedarbių teritorinio judumo rėmimas organizuojamas siekiant skatinti bedarbius įsidarbinti darbo vietose, nutolusiose nuo jų gyvenamosios vietos, kai teritorinė darbo birža negali pasiūlyti bedarbiams tinkamo darbo. Bedarbiams, įsidarbinusiems įmonių, įstaigų, organizacijų ar kitų organizacinių struktūrų darbo vietose, nutolusiose nuo jų gyvenamosios vietos, kompensuojamos kelionės į darbą ir atgal bei apgyvendinimo išlaidos ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo įsidarbinimo dienos. Kelionės išlaidos kompensuojamos, kai vykstama į darbą tolimojo ar (ir) vietinio (priemiestinio) susisiekimo transportu, traukiniais ar nuosavu transportu ir šios išlaidos per mėnesį viršija 20 procentų įsidarbinusio buvusio bedarbio gaunamo atlyginimo, jei šis atlyginimas mažesnis už dviejų Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių sumą. Vieno mėnesio kelionės išlaidų kompensavimo dydis negali viršyti 0,5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Apgyvendinimo išlaidos kompensuojamos, kai vykstama į darbo vietą ne dažniau kaip vieną kartą per darbo savaitę.
Vieno mėnesio šių išlaidų kompensavimo dydis negali viršyti 0,5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Užimtumo rėmimo įstatymas nenumato kompleksinio aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo (skirtingų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių derinimo) bei prioritetinio šių priemonių taikymo atsižvelgiant į tikslinių bedarbių grupių galimybes dalyvauti darbo rinkoje. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių reguliavimas numato atskirų priemonių eiliškumo taikymo tvarką. Galimybė dalyvauti kitoje aktyvios darbo rinkos politikos priemonėje atsiranda baigus dalyvavimą priemonėje ir atitikus dalyvavimui kitoje priemonėje būtinas sąlygas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte yra siūloma išplėsti Užimtumo rėmimo įstatymo taikymo sritį. Siekiama patobulinti užimtumo rėmimo sistemą ir klasifikuoti visas užimtumo formas. Taip pat siekiama nustatyti atsakomybę už nelegalų, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, siūloma keisti Užimtumo rėmimo įstatymo pavadinimą į Užimtumo įstatymą. Įstatymo projekte siūloma užimtumo formų sistemą skirstyti į atlygintiną užimtumą, kai asmuo dirba pagal darbo sutartį arba kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu (pradedant valstybės tarnybos santykiais, baigiant trenerio veikla ar teismo nuteistųjų darbu pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą) arba yra savarankiškai dirbantis asmuo (individualia veikla, veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje, veikla žemės ūkyje) ir neatlygintiną užimtumą.
Neatlygintinas užimtumas yra skirstomas į stažuotę, visuomenei naudingą veiklą, darbą kaip darbo terapijos priemonę, savanorišką veiklą, praktiką, sudarius savanoriškos praktikos sutartį arba profesinės veiklos praktikos sutartį ir profesinės adaptacijos periodą. Nuoseklus ir skaidrus įvairių užimtumo formų reglamentavimas viename teisės akte sudarys sąlygas sisteminiam apmokestinimui gyventojų pajamų mokesčiu ir valstybinio socialinio draudimo taikymui. Įstatymo projekte siūloma nustatyti naują priemonę – savarankiška veikla pagal veiklos kvitus, teikiant gyvenamųjų patalpų tvarkymo, einamųjų namų ūkio darbų, smulkaus remonto, sodo ir (ar) aplinkos priežiūros, maisto gaminimo, vaikų, neįgalių ir kitų asmenų priežiūros paslaugas pagal veiklos kvitus. Veiklos kvitus išduoda, pildo ir jų apskaitą tvarko paslaugos gavėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Šiuo metu namų ūkio paslaugų teikimas nėra reglamentuojamas, todėl šiame sektoriuje yra didelė nelegalaus darbo rizika. Paslaugų kvitų atsiradimo poreikį sąlygojo didelis nelegalaus ir nedeklaruoto darbo lygis, kai dirbantieji dirba ne tik be darbo apmokėjimo garantijų ir minimalios socialinės apsaugos, bet ir naudojasi valstybės parama ir išmokomis, neprisideda prie socialinės apsaugos sistemos finansavimo.
Kovai su nelegaliu ir nedeklaruotu darbu pasitelkiama galimybė vykdyti individualią veiklą pagal naują užimtumo formą – paslaugų kvitus tose ūkio šakose ir sektoriuose, kuriuose didelė neužsiregistravusių dirbančių asmenų dalis. Šiuo metu galiojantis bedarbio apibrėžimas sudaro prielaidas nesuteikti bedarbio statuso ir neteikti atitinkamų darbo biržos paslaugų faktiškai nedirbantiems asmenims (suaugusiems asmenims, siekiantiems įgyti išsilavinimą pagal bendrojo ugdymo programas). Bedarbio statusas yra suteikiamas neatsižvelgiant į darbo paieškos aktyvumą. Todėl Įstatymo projekte siūloma papildyti bedarbio apibrėžimą ir nustatyti, kad suaugusieji (nuo 18 metų), kurie mokosi ir siekia pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo, būtų priskiriami bedarbiams (iki darbingo amžiaus pabaigos). Toks bedarbio statuso apibrėžimas, siejant jį su aktyvios darbo paieškos kriterijumi, padės išvengti galimo piktnaudžiavimo naudojantis darbo biržos paslaugomis, spręs nedeklaruoto darbo problemas, padės sumažinti įsiregistravimo darbo biržoje, siekiant tik socialinių išmokų, mastą. Pagal Tarptautinės darbo organizacijos standartus bedarbio statusas gali būti suteikiamas tik tiems asmenims, kurie yra pasirengę ir gali dirbti. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte, be informavimo ir konsultavimo, numatomas bedarbių įsidarbinimo galimybių vertinimas – kurio tikslas identifikuoti ir parinkti bedarbiams tas darbo rinkos paslaugas ir (ar) aktyvios darbo rinkos politikos priemones, kurios yra tinkamos tam bedarbiui atsižvelgiant į jo turimą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, darbo patirtį, nedarbo laikotarpį, sveikatos būklę.
Tai leis atskirti asmenis, kurie laikinai negali dirbti ir sudarytų galimybes efektyviau taikyti užimtumo rėmimo priemones. Įstatymo projektu numatoma susiaurinti papildomai darbo rinkoje remiamų asmenų sąrašą, atsisakant šių tikslinių asmenų grupių: rūpintiniai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, kol jiems sukaks 25 metai, nėščios moterys, vaiko motina
(įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenys, prižiūrintys sergančius ar neįgaliuosius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra; grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai; iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje nedirbę 2 ir daugiau metų; priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas; prekybos žmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas; grįžę į Lietuvą nuolat gyventi politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų šeimų nariai (sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) iki 18 metų).
Įstatymo projektu numatoma susiaurinti papildomai darbo rinkoje remiamų asmenų sąrašą, atsisakant šių tikslinių asmenų grupių: rūpintiniai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, kol jiems sukaks 25 metai, nėščios moterys, vaiko motina
(įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenys, prižiūrintys sergančius ar neįgaliuosius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra; grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai; iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje nedirbę 2 ir daugiau metų; priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas; prekybos žmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas; grįžę į Lietuvą nuolat gyventi politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų šeimų nariai (sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) iki 18 metų). Vertinant projekto metu atliktos aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvių struktūros analizės rezultatus matyti, kad Užimtumo rėmimo įstatymo 4 straipsnio 8, 9, 11–14 punktuose nurodyti papildomo rėmimo požymį turintys asmenys nėra įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje. Todėl šiems asmenims užimtumo rėmimo priemonės turėtų būti taikomos dėl profesinio pasirengimo trūkumo, praktinio darbo patirties stokos, sveikatos būklės ar amžiaus.
Vietoj jų nustatomos šios darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupės – darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis; arba 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis; arba 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis; nekvalifikuoti bedarbiai, kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos arba jų užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija nėra pripažinta įstatymų nustatyta tvarka, taip pat bedarbiai, kurie neturi jokios neformaliu būdu įgytos kompetencijos, pripažintos įstatymų nustatyta tvarka; ilgalaikiai bedarbiai iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė viršija 6 mėnesius, ir ilgalaikiai bedarbiai nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė viršija 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos; vyresni kaip 50 metų darbingo amžiaus bedarbiai; jauni bedarbiai iki 29 metų; pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedantys bedarbiai, asmenys, turintys teisę į papildomas užimtumo garantijas pagal Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą (šiuos asmenis būtina išskirti, nes jų garantijas reglamentuoja specialus Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymas). Toks tikslinių grupių klasifikavimo būdas yra grindžiamas įsidarbinimo galimybes stabdančiais požymiais, o ne atitinkamu socialiniu statusu, kaip yra numatyta šiuo metu galiojančiame Užimtumo rėmimo įstatyme.
Pažymėtina, kad asmenys, šiuo metu priklausantys papildomai remiamų asmenų grupei naujajame Užimtumo įstatyme taip pat bus priskirti papildomai remiamiems asmenims, atsižvelgiant į jų profesinio pasirengimo trūkumą, praktinio darbo patirties stoką, sveikatos būklę ar amžių. Taip pat šios grupės ir toliau bus stebimos Lietuvos darbo biržos informacinėje sistemoje, joms numatytos užimtumo didinimo programos. Įstatymo projekte siūloma profesinį mokymą taikyti tik bedarbiams, bet ne įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbuotojams. Atsižvelgiant į tai, kad darbdavys ketina atleisti darbuotoją, o profesinis mokymas truktų tik kelis mėnesius, profesinio mokymo priemonė šiai tikslinei grupei nebūtų efektyvi, neskatintų integracijos į darbo rinką ir nepadėtų išsilaikyti darbo rinkoje. Taip pat Įstatymo projekte siūloma naikinti darbo rotaciją. Kaip aktyvios darbo rinkos politikos (toliau – ADRP) priemonė, ji yra iš esmės ydinga ir neturi ilgalaikės perspektyvos. Pirmiausia, darbuotojas pagal darbo rotaciją yra priimamas į užimtą darbo vietą, o darbdaviams skiriama subsidija darbo užmokesčiui siekia net 2 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžius. Pagal 2014 m. Lietuvos darbo biržos veiklos ataskaitą, pagal darbo rotaciją daugiausiai buvo įdarbinta kasininkų, padavėjų ir darbuotojų apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų įmonėse, kur darbo jėgos kaita yra įprastas dalykas. Antra, darbo rotacija yra taikoma tik iki 12 mėn. Tai sudaro puikias sąlygas darbdaviui piktnaudžiauti šia ADRP priemone, lengvai keičiant darbo jėgą. Šiuo metu galiojanti aktyvios darbo rinkos politikos priemonės – darbo rotacija nėra efektyvi ir nesudaro sąlygų ilgalaikiam užimtumui.
Bedarbis, dalyvaudamas darbo rotacijos priemonėje yra priimamas į užimtą darbo vietą ir darbdaviams skiriama subsidija darbo užmokesčiui sudaro 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžius. Atsižvelgiant į 2014 m. Lietuvos darbo biržos veiklos ataskaitą, organizuojant darbo rotacijos priemonę daugiausia darbuotojų buvo įdarbinta tose įmonėse, kuriose yra darbo jėgos kaita (kasininkai, pardavėjai, maitinimo paslaugų įmonių darbuotojai). Pažymėtina, kad darbo rotacija gali būti organizuojama ne ilgiau kaip 12 mėnesių, todėl tai sudaro sąlygas darbdaviui piktnaudžiauti ir pasinaudojus valstybės teikiama pagalba nuolat keisti darbuotojus. Atsižvelgiant į tai, siūloma naikinti šią aktyvios darbo rinkos politikos priemonę. Viešųjų darbų įgyvendinimo tvarka šiuo metu iš dalies dubliuoja savivaldybių vykdomas socialiai naudingų darbų veiklas. Nors viešieji darbai iš dalies suteikia galimybę darbo ieškantiems asmenims užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų, tačiau šios tvarkos efektyvumas bedarbių tvarios integracijos į darbo rinką atžvilgiu yra labai mažas. Įgyvendinant Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 878 ,,Dėl Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programos patvirtinimo“, siekiama kompleksiškai spręsti šiuo metu itin aktualias gyventojų užimtumo problemas, sutelkiant verslo, švietimo ir darbo rinkos sektorius, taip pat įtraukiant socialinius partnerius ir savivaldybes į užimtumo politikos formavimą. Savivaldybių vaidmens didinimas organizuojant viešuosius (pagalbinius) darbus įgyvendintų šią nuostatą, todėl Įstatymo projekte siūloma viešųjų (pagalbinių) darbų organizavimą, finansavimą ir koordinavimą perduoti savivaldybėms.
Tai turės teigiamą poveikį socialinės paramos sistemai, ypač šiuo metu, kai savivaldybės finansuoja ir organizuoja socialinių pašalpų mokėjimą (organizuoja socialinių pašalpų gavėjų socialiai naudingo darbo programas). Atsižvelgiant į Projekto metu atliktą analizę ir Valstybės kontrolės pateikiamas išvadas dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo nustatyta, kad svarbus viešųjų darbų organizavimo sistemos dalyvis yra savivaldybės. Jos rengia viešųjų darbų programas ir jas tvirtina (vykdydamos valstybines ir savarankiškąsias savivaldybių funkcijas). Įgyvendinant savivaldybės patvirtintą viešųjų darbų programą, darbo užmokesčio subsidijos finansuojamos darbo biržos ir savivaldybių biudžeto lėšomis pagal nustatytas proporcijas. Vykdant apklausas su Lietuvos darbo biržos darbuotojais nustatyta, kad savivaldybės ne visada savo lėšas panaudoja viešųjų darbų programoms, tokiu būdu Lietuvos darbo biržai ir jos teritorinėms darbo biržoms apsunkinamas šios priemonės taikymas konkrečios savivaldybės teritorijoje. Viešųjų darbų pobūdis iš esmės apsiriboja aplinkos tvarkymo ir kvalifikacijos nereikalaujančiais statybos bei remonto darbais. Todėl viešieji darbai dažnai tiesiog sudaro galimybę laikinai išspręsti nedarbo problemą, bet mažai pagerina darbo ieškančio asmens kvalifikaciją ir gebėjimus integruotis į darbo rinką. Darbdavių vertinimais, viešieji darbai gerokai menkiau nei kitos priemonės prisideda prie asmens integracijos darbo rinkoje galimybių pagerinimo. Atskira viešųjų darbų kategorija – viešieji darbai sunkumus patiriančiose įmonėse. Šie asmenys tarp visų priemonės dalyvių sudarydavo apie 30 proc.
Ekonominio sunkmečio kontekste tokia prevencinė priemonė, kai įmonės gali kreiptis į darbo biržą prašydamos, kad dalis darbuotojų būtų skiriama dirbti viešuosius darbus toje pačioje įmonėje, atrodo racionali, tačiau sudaro prielaidas piktnaudžiauti valstybės teikiama pagalba. Pažymėtina, kad viešieji darbai galėtų būti efektyvesni esant dideliam nedarbui, kai situacija darbo rinkoje iš tiesų sunki. Tačiau šios priemonės ekonominė nauda trumpalaikė ir santykinai maža. Ekonominės recesijos metu šią priemonę galima taikyti ir ji yra naudinga spręsti sunkiausioje socialinėje situacijoje esančių bedarbių problemas. Taikant viešųjų darbų priemonę, valstybės išlaidos nedarbo socialinio draudimo išmokai ar socialinėms pašalpoms pakeičiamos valstybės išlaidomis subsidijai už viešuosius darbus, mainais gaunant viešąją gėrybę (tvarkomą ar plėtojamą infrastruktūrą ar panašiai). Šiuo metu Lietuvoje ir socialinių pašalpų mokėjimas, ir viešoji nauda dėl viešųjų darbų organizavimo yra realizuojama savivaldybių lygmenyje, tai irgi patvirtina nuostatą, kad viešųjų (pagalbinių) darbų organizavimas ir finansavimas turėtų būti perduotas savivaldybėms. Žemo nedarbo sąlygomis ši priemonė nėra tinkama, nes ji iš esmės nepagerina darbo jėgos pasiūlos, tik sukuria laikiną užimtumą. Asmenų, dalyvavusių viešuosiuose darbuose, integracijos darbo rinkoje galimybės padidėja nežymiai. Žemo nedarbo sąlygomis naudingesnės tos priemonės, kurios pagerina darbo jėgos pasiūlą (profesinis mokymas) ir skatina darbo jėgos paklausą (naujų darbo vietų steigimas ar įsidarbinimo rėmimas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, siūloma pagalbinių darbų (šiuo metu – viešųjų darbų) finansavimą, organizavimą ir koordinavimą perduoti savivaldybėms. Įstatymo projekte pagalbiniai darbai bus priskirti užimtumo didinimo programoms.
Įstatymo projekte siūloma panaikinti savarankiško užimtumo rėmimo priemonę – subsidiją individualiai veiklai pagal verslo liudijimą. Tyrimų rezultatai parodė, kad verslo liudijimų kainos daugelyje šalies savivaldybių augo keletą metų iš eilės. Pažymėtina, kad dalis dirbančiųjų, įsigiję verslo liudijimus, įsiregistruoja darbo biržoje tik tam, kad pasinaudotų šia lengvata, ir taip padidina bedarbių skaičių, išvengdami privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo. Atliktas pilotinis tyrimas Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje parodė, kad atsisakius verslo liudijimo įsigijimo išlaidų kompensavimo, registruotas nedarbas sumažėjo. Įstatymo projektu siekiama atsisakyti subsidijos individualiai veiklai pagal verslo liudijimą ir tokiu būdu skatinti asmenų įsidarbinimą pagal darbo sutartį. Naujajame Darbo kodekse numatytos naujos darbo sutarčių rūšys (projektinio darbo sutartis, darbo vietos dalijimosi sutartis ir kt.), o įsidarbinimas Darbo kodekso numatytų sutarčių pagrindu suteiktų darbo rinkai daugiau stabilumo ir užtikrintų tolygų socialinio draudimo įmokų mokėjimą. Įstatymo projekte siekiama nustatyti, kad nustatytos darbo rinkos paslaugos taikomos nedirbantiems asmenims; asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį ar kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu; savarankiškai dirbantiems asmenims; nedarbingiems asmenims ir darbdaviams. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir užimtumo didinimo programos taikomos bedarbiams ir nedarbingiems asmenims. Nedirbančiu asmeniu gali būti asmuo, kuris atitinka bent vieną iš šių sąlygų: bedarbis; yra užimtas tik neatlygintinai; nėra užimtas asmuo. Siūloma nustatyti, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonių sistemą sudaro: parama mokymuisi; parama judumui; remiamasis įdarbinimas; parama darbo vietoms steigti. Paramą mokymuisi sudaro: profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį ir stažuotė.
Siekiant padėti labiausiai pažeidžiamoms bedarbių grupėms – jaunimui, vyresnio amžiaus asmenims, neįgaliesiems, ilgalaikiams, nekvalifikuotiems bedarbiams, pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedantiems bedarbiams – integruotis į darbo rinką ir tuo pačiu efektyviai panaudoti aktyviam bedarbių rėmimui skirtas lėšas, Įstatymo projekte numatytas prioritetinis aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymas atskiroms bedarbių grupėms. Nediferencijuotas požiūris į bedarbius sumažina galimybes efektyviai taikyti darbo biržos paslaugas ir užimtumo rėmimo priemones, sumažina užimtumo rėmimo priemonių efektyvumą, mažina darbdavių ir bedarbių suinteresuotumą gauti kokybiškas paslaugas. Projekto metu atlikta „Darbo pasiūlos ir darbo paklausos suderinamumo sprendimų analizė“ ir Pasaulio banko rekomendacijos (The World Bank (2014) Portraits of Labour Market Exclusion. Latent class analysis of the out-of-work population in Lithuania 2007–2011. February 28, 2014) patvirtina aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo parinkimo būtinumą priklausomai nuo bedarbių įsidarbinimo galimybių. Siekiant pažeidžiamų bedarbių integracijos į darbo rinką bei individualizuoto požiūrio ir efektyvesnio priemonių taikymo, taip išvengiant ilgalaikio nedarbo, būtina sieti aktyvių intervencijų parinkimą su aukščiau išvardytais įsidarbinimo galimybes lemiančiais veiksniais.
Išskiriami šie pažeidžiamų bedarbių grupių dalyvavimo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse prioritetai: a) jaunimui iki 29 m., ilgalaikiams bedarbiams, nekvalifikuotiems ir pradedantiems darbinę veiklą asmenims pirmiausiai turėtų būti siūlomos priemonės, skirtos padėti atstatyti, įgyti ar patobulinti kvalifikaciją ir (ar) darbinius įgūdžius mokymo institucijoje arba darbo vietoje; b) turintiems darbo rinkos poreikiams pakankamą kvalifikaciją ir (ar) kompetencijas neįgaliesiems, vyresnio amžiaus bedarbiams pirmiausiai turėtų būti siūlomos priemonės, skirtos padėti jiems ilgiau išsilaikyti darbo rinkoje. Atsižvelgiant į tai, a punkte nurodytiems asmenims prioriteto tvarka yra taikomas profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, stažuotė, įdarbinimas subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas; b punkte nurodytiems asmenims prioriteto tvarka yra siūloma taikyti profesinį mokymą, įdarbinimą subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimą, įdarbinimą pagal išankstinio apmokėjimo paslaugų kvitus. Įstatymo projekte siūlomas diferencijuotas modelis padės efektyviau panaudoti ribotus išteklius. Numatoma darbo ieškančių asmenų dalyvavimo aktyvios darbo rinkos politikos priemonių prioritetinės atrankos tvarka prisidės prie taiklesnio priemonių taikymo, siekiant didesnio darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumo, ilgalaikių teigiamų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių poveikio rezultatų ir neigiamų šalutinių poveikių minimizavimo ar eliminavimo.
Projekto metu atlikta užsienio šalių gerųjų praktikų organizuojant aktyvios darbo rinkos politikos priemones analizė parodė, kad remiamo įdarbinimo priemonių ir bendrojo ar profesinio ar kito specializuoto mokymo priemonių deriniai yra vertinami kaip efektyvūs siekiant ilgalaikės bedarbių integracijos į darbo rinką (Kelly, E., McGuinness, S., & O'Connell, P. J. (2011). What can active labour market policies do? Dublin:
ESRI, ESRI Economic Renewal). Europos Komisija ypatingai pabrėžia praktinio mokymo darbo vietoje svarbą bedarbių integracijos į darbo rinką procese (European Commission (2013) Active labour market policies). Atsižvelgiant į šalies kontekstą, išryškėjo profesinio mokymo ir mokymosi darbo rinkoje derinimo būtinybė siekiant kuo greičiau suteikti praktinio darbo įgūdžių konkrečioje darbo vietoje. Siūlomas kompleksinis aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymas, kaip profesinio mokymo derinimas su remiamo įdarbinimo priemonėmis, prisidės prie aukštesnių įsidarbinimo rodiklių ir tvaresnio išsilaikymo darbo rinkoje, pagreitins integracijos į darbo rinką procesą, suteikiant galimybę operatyviau įgyti darbinei veiklai reikalingų praktinių įgūdžių konkrečioje darbo vietoje.
Intensyvus profesinių žinių ir praktinių įgūdžių įtvirtinimo darbo vietoje derinimas ypač aktualus bedarbių iki 29 metų grupei, todėl jaunimui būtų siūloma toks aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksinis taikymas: profesinis mokymas ir įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį; profesinis mokymas ir stažuotė; profesinis mokymas ir darbo įgūdžių, įgijimo rėmimas; profesinis mokymas ir įdarbinimas subsidijuojant savanoriška praktika ir profesinis mokymas. Šiuo metu galiojančiame Užimtumo rėmimo įstatyme numatytos dvi panašios aktyvios darbo rinkos politikos priemonės – savanoriška praktika ir darbo įgūdžių įgijimo sutartis. Esminiai savanoriškos praktikos ir darbo įgūdžių įgijimo sutarčių skirtumai yra tik terminas, sutarties šalys ir valstybinio socialinio draudimo taikymas. Atsižvelgiant į tai, tikslinga organizuoti ir taikyti tik vieną šių priemonių. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad šios priemonės taikomos jaunimui (asmenims iki 29 m.), kuriam turi būti taikomas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas, Įstatymo projekte numatoma sujungti šias dvi aktyvios darbo rinkos politikos priemones, o pagrindine numatant savanorišką praktiką. Savanoriška praktika sudarys galimybę savanoriškai įgyti darbinius įgūdžius jauniems žmonėms, kuriems darbinių įgūdžių paprastai trūksta. Tai trukdo sėkmingai jiems integruotis į darbo rinką. Savanoriškos praktikos plėtojimas padidins jaunų žmonių socialinio ir darbinio aktyvumo galimybes bei pagerins jų pasitikėjimą savo jėgomis.
Dėl pablogėjusios demografinės situacijos atsiranda papildomos jaunų žmonių galimybės integruotis į darbo rinką po savanoriškos praktikos. Įstatymo projekte nustatoma nauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonė – įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, atsižvelgiant į Tarybos rekomendaciją. Įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį būtų organizuojamas sudarius pameistrystės darbo sutartį su profesinio mokymo teikėju, kuris atitinka Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme nustatytus reikalavimus, darbo ir profesinio mokymo sutartis gali būti organizuojama asmenims, kurie dalyvauja profesiniame mokyme, taikant pameistrystės formą, kai asmens praktinis mokymas yra organizuojamas darbo vietoje, o teorinis mokymas – profesinio mokymo įstaigoje. Ši priemonė taikoma ne tik jaunimui (asmenims iki 29 m.), bet ir nekvalifikuotiems ir ilgalaikiams bedarbiams bei asmenims, turintiems teisę į papildomas užimtumo garantijas pagal Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą. Pameistrystės darbo sutarties sudarymo tvarką ir ypatumus nustatys Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas. Įstatymo projekte nustatyta nauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonė – stažuotė. Stažuotė skirta asmens darbiniams įgūdžiams ar profesinei kvalifikacijai kelti, atstatyti ar tobulinti. Stažuotė taip pat galės būti organizuojama asmenims, kurie turi atitinkamą profesinę kvalifikaciją arba neformaliu būdu įgytą kompetenciją, pripažintą įstatymų nustatyta tvarka, tačiau ne mažiau kaip
neformaliu būdu įgytą kompetenciją, pripažintą įstatymų nustatyta tvarka. Besistažuojančiam bedarbiui būtų skiriama stipendija, kurią mokės darbo birža.
Ši nauja priemonė sudaro galimybes neįsidarbinusiems bedarbiams kelti, tobulinti ar atstatyti savo turimus darbo įgūdžius ar profesinę kvalifikaciją, tuo pačiu metu gaunant pragyvenimo lėšų – stipendiją. Be to, tokiam bedarbiui atsiranda galimybė pasibaigus stažuotei įsidarbinti stažuotę organizuojančioje įmonėje ar įstaigoje, o darbdaviui, priimančiam bedarbį stažuotoją, išbandyti jį realioje gamybinėje aplinkoje. Naujai siūlomos stažuotės priemonės taikymas padės sušvelninti darbo pasiūlos ir paklausos suderinamumo bei darbuotojų trūkumo problemas Lietuvoje, operatyviau į darbo rinką įtraukiant ieškančius darbo asmenis suteikiant jiems reikalingus darbo įgūdžius. Stažuotės priemonės taikymo svarba pagrįsta atliktų tyrimų rezultatais. Ekspertai apskaičiavę, kad darbo biržoje 41 procentui aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų šalies darbo biržose 2009–2010 m. buvo registruojama tik 26 proc. darbo vietų. Šis skirtumas (jis siekė 15 proc. punktų) parodo darbo pasiūlos ir paklausos neatitikimą. Palankesnėje situacijoje atsiduria gyventojai, turintys darbininkiškas profesijas. Todėl šalies darbo rinkai būdingas pakankamai žymus santykinis aukštojo išsilavinimo lygmens specialistų perteklius ir darbininkiškų profesijų darbuotojų trūkumas (Specialistų ir kompetencijų esamos pasiūlos ir paklausos atitikimo analizė. Lietuvos socialinių tyrimų centras (ŠMM tyrimo ataskaita), Vilnius, 2011). Stažuotė, kaip darbo praktikos laikotarpis, suteiks galimybę atitinkamą profesiją turintiems LDB siųstiems asmenims kelti, atstatyti bei tobulinti esamą kvalifikaciją. Pasinaudoję šia priemone į darbo rinką galėtų sėkmingai integruotis tie darbo ieškantys asmenys, kurie ne mažiau nei 6 mėnesius iš eilės nedirbo pagal turimą profesinę kvalifikaciją.
Priemonė galės sumažinti ilgalaikio nedarbo riziką bent 6 mėnesius nedirbusiems asmenims, kuri išlieka itin didelė, jeigu turintys profesinę kvalifikaciją bedarbiai bent pusę metų dėl įvairių priežasčių nesugebėjo sėkmingai integruotis į darbo rinką pagal turimą ar įgytą po mokymo specialybę. Šios priemonės poveikis pagerintų bedarbių įsidarbinimo galimybes per ilgesnį laikotarpį, didinant jų užimtumo trukmę bei jiems pereinant nuo fragmentinio įsidarbinimo prie jų ilgalaikio ir tvaraus dalyvavimo darbo rinkoje. Stažuotė turėtų pasitarnauti kaip priemonė ilgalaikiam nedarbui mažinti. Siekiant patobulinti galiojančiame Užimtumo rėmimo įstatyme numatytą aktyvios darbo rinkos politikos priemonę – teritorinio judumo rėmimą, Įstatymo projekte yra siūloma kompensuoti padidėjusias asmens kelionės ir apgyvendinimo išlaidas, kai bedarbis įsidarbina į laisvą darbo vietą tarpininkaujant teritorinei darbo biržai, pagal pameistrystės darbo sutartį arba asmuo dalyvauja remiamo įdarbinimo priemonėse. Kompensacija skiriama tik tuo atveju, jeigu asmens judėjimas vyksta teritorinės darbo biržos, kurioje jis yra įsiregistravęs, aptarnaujamoje teritorijoje. Kompensacijos trukmė yra tik 6 mėnesiai nuo dalyvavimo remiamo įdarbinimo priemonėje arba įsidarbinus pagal pameistrystės darbo sutartį pradžios, o įsidarbinus į laisvą darbo vietą – ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo darbo pradžios.
Paramos judumui dydis sudaro 33 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio procentus, jeigu asmens darbo užmokestis neviršija 1 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, arba 25 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio procentus, jeigu asmens darbo užmokestis viršija 1 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį, bet neviršija skelbiamo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Siūloma kompensacijos suma siejama su Lenkijos pavyzdžiu (kelionės kompensavimas pagal kelionės čekius besimokantiems jauniems (iki 30 m. amžiaus) bedarbiams siekia 605,4 zloto, kas sudaro 35 proc. minimalaus atlyginimo) ir su Lietuvos statistikos departamento duomenimis apie vartojimo išlaidas (piniginės ir natūrinės išlaidos 2012 m. mieste ir kaime sudarė 854 Lt). Transporto paslaugos sudaro 10 proc. vartojimo išlaidų. Maistas ir nealkoholiniai gėrimai – trečdalį vartojimo išlaidų. Kadangi žmogus valgo ir namuose, ir darbe per pietų pertrauką, išlaidas maistui dalijame (prielaida – ne namuose pagamintas maistas brangesnis). Įstatymo projekte siūlomas paramos judumui mechanizmas skiriasi nuo dabartinio tuo, kad siūloma nustatyti fiksuotą kompensacijos dydį. Įstatymo projekte siūloma nustatyti naują priemonę – išankstinio apmokėjimo paslaugų kvitus, kurie yra nustatomi siekiant išplėsti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių spektrą, atsižvelgiant į Belgijos gerąją patirtį (Service vouchers, Belgium. ECMM observatory. 2011). Siūloma nustatyti, kad su teritorinės darbo biržos siųstu bedarbiu būtų sudaroma darbo sutartis, sudarant galimybę susitarti dėl ne viso darbo laiko ir išbandymo laikotarpio.
Išankstinio apmokėjimo paslaugų kvitų priemonė praplės sunkiai galinčių įsidarbinti asmenų integracijos galimybes darbo rinkoje. Namų ūkio paslaugos yra būtent ta bedarbių įsidarbinimo sfera, kurios plėtros potencialas buvo faktiškai neišnaudotas. Šioje sferoje geras perspektyvas turi teritorinių darbo biržų, kaip tarpininko vaidmenį įsidarbinant atliekančių institucijų, veikla, kuri priartins potencialius namų ūkio paslaugų tiekėjus (bedarbius) bei jas tiekiančias įmones prie šių paslaugų gavėjų – gyventojų. Pastaroji darbo rinkos politikos priemonė gerokai sumažins nelegalaus darbo riziką tarp bedarbių, kadangi namų ūkio veiklos yra tradiciškai svarbi gyventojų neoficialaus užimtumo sfera. Tokiu būdu pavyktų ištraukti iš „šešėlio“ ir legalizuoti nemažai bedarbiams tenkančių darbo vietų. Svarbiausias išankstinio apmokėjimo paslaugų kvitų priemonės aspektas – darbo vietos priartinimas prie potencialių paslaugų pagal kvitus tiekėjų. Ši aktyvi priemonė paslaugų tiekėjų įsidarbinimo galimybes priartins prie jų gyvenamosios vietos (ypač didžiuosiuose miestuose), nes dažnai įprastinėmis sąlygomis bedarbiams siūloma darbo vieta yra toli nuo gyvenamosios darbo vietos. Kitas svarbus išankstinio apmokėjimo paslaugų kvitų aspektas
Įstatymo projekte yra nustatomos pagrindinės užimtumo ir rėmimo politikos sąvokos, taip pat panaikinamos nebegaliojančios nuostatos dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencijos steigti, likviduoti ar reorganizuoti mokymo centrus darbo ieškantiems asmenims mokyti ir kt. Aiškiai apibrėžiamos asmenų grupės, kurioms valstybė garantuoja darbo rinkos paslaugas ir užimtumo rėmimo priemones. Įstatymo projekte siūloma nustatyti atsakomybę už nelegalų ir nedeklaruotą darbą, nedeklaruotą savarankišką veiklą ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus. Iki šiol Darbo kodekse ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatyme buvusios nuostatos dėl nelegalaus darbo bus perkeltos į Įstatymo projektą, papildomai numatant atsakomybę už nedeklaruotą darbą, nedeklaruotą savarankišką veiklą ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus. Nustatoma, kad atsakomybė ir baudų skyrimas bus taikomas tik darbdaviams (juridiniams asmenims), paliekant baudas darbdaviams (fiziniams asmenims) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Atitinkamai darbdaviams (fiziniams asmenims) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą baudos bus sumažintos.
Numatoma, kad nelegaliu darbu bus laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai 1) darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai iki darbo pradžios apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą, arba 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi Europos Bendrijos laisvo judėjimo teise, kaip apibrėžta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 5 dalyje (toliau – trečiosios šalies pilietis). Valstybinei darbo inspekcijai nustačius, kad darbdavys padarė nurodytą pažeidimą, neatsižvelgiant į formalią nelegalų darbą dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, Valstybinė darbo inspekcija, jei darbo santykiai nėra pasibaigę, įpareigoja darbdavį sudaryti su darbuotoju darbo sutartį raštu ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą ir sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas. Taip pat perduoda Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo teritoriniam skyriui duomenis, kurių reikia, kad šios apskaičiuotų ir išieškotų darbdavio ir darbuotojo nesumokėtas gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius pagal šias įmokas ir mokesčius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas nuo pajamų, kurias gavo arba turėjo gauti nelegalų darbą dirbęs asmuo.
Valstybinė darbo inspekcija gali skirti darbdaviui nuo 868 eurų iki 2 896 eurų baudą už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti asmens, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius trejus metus, užtraukia asmeniui nuo 2 896 eurų iki 5 792 eurų baudą už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Valstybinei darbo inspekcijai nustačius, kad darbdavys padarė 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgiant į formalią nelegalų darbą dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, Valstybinė darbo inspekcija šiuo atveju įpareigoja darbdavį nutraukti darbo santykius su nelegalų darbą dirbančiu asmeniu per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo ir sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus, kai šis atlyginimas jau buvo sumokėtas. Toliau perduoda Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo teritoriniam skyriui duomenis, kurių reikia, kad šios apskaičiuotų ir išieškotų darbdavio ir darbuotojo nesumokėtus gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius pagal šias įmokas ir mokesčius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas nuo pajamų, kurias gavo arba turėjo gauti nelegalų darbą dirbęs asmuo, išskyrus, jeigu gyventojų pajamų mokestis ir valstybinio socialinio draudimo įmokos buvo sumokėtos, bei informaciją apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį darbuotoją Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.
Kaip ir 1 punkto atveju, Valstybinė darbo inspekcija gali skirti darbdaviui nuo 868 eurų iki 2 896 eurų baudą už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti asmens, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius trejus metus, užtraukia asmeniui nuo 2 896 eurų iki 5 792 eurų baudą už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Į Įstatymo projektą taip pat yra perkeliamos Darbo kodekso 98¹ ir Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 12¹ straipsnio nuostatos, susijusios su 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (OL 2009 L 168, p. 24).
24). Įstatymo projekte numatyta, kad, tokiu atveju, kai darbdavys, nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį tam tikram darbui, yra subrangovas, tiesioginis jo rangovas yra subsidiariai atsakingas už piniginių įpareigojimų (darbuotojo atlyginimo, nesumokėtų gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių nuo pajamų, kurias gavo arba turėjo gauti nelegalų darbą dirbęs asmuo, pagal šias įmokas ir mokesčius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, išskyrus atvejus, kai gyventojų pajamų mokestis ir valstybinio socialinio draudimo įmokos buvo sumokėtos, minėtų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo sugrąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidų, asmens grąžinimo ar perdavimo kitai valstybei teisės aktų nustatyta tvarka išlaidų) įvykdymą, išskyrus atvejus, kai jis raštu subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų valstybių piliečių įdarbinimo dokumentus ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Jei rangovas ar kiti subrangovai žinojo apie tai, kad darbdavys įdarbina trečiosios šalies pilietį neteisėtai, jie taip pat yra subsidiariai atsakingi už aukščiau išvardintų piniginių įpareigojimų įvykdymą. Subsidiari rangovo ar kitų subrangovų atsakomybė reiškia tai, kad tiek Valstybinė darbo inspekcija, tiek nelegaliai dirbęs trečiosios šalies pilietis turi teisę nukreipti savo piniginį reikalavimą jiems ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kai suėjo jų piniginio reikalavimo darbdaviui terminas, tačiau darbdavys jų piniginio reikalavimo nepatenkino arba patenkino ne visiškai.
Įstatymo projekte užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis: ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš asmens pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje arba darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesaugo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje dokumentų kopijų ir (ar) nepateikia jų Valstybinės darbo inspekcijos, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ar kitos kompetentingos institucijos reikalavimu; arba per tris darbo dienas nuo darbo sutarties su trečiosios šalies piliečiu sudarymo dienos raštu nepraneša Valstybinei darbo inspekcijai jos nustatyta tvarka apie darbo pradžią; arba nevykdo kitų Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su užsieniečių įdarbinimu, su jais sudarytų darbo sutarčių vykdymu ar jų nutraukimu. Tokiu atveju, Valstybinei darbo inspekcijai nustačius, kad darbdavys padarė aukščiau numatytą pažeidimą, Valstybinė darbo inspekcija gali skirti nuo 200 eurų iki 400 eurų baudą už kiekvieną padarytą pažeidimą.
Tokie patys veiksmai, padaryti asmens, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius trejus metus, užtraukia asmeniui nuo 400 eurų iki
vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai Darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėtas: darbuotojo dirbtas viršvalandinis darbas; darbas poilsio dieną, švenčių dieną ar naktį; neapskaitomas darbuotojo darbas, dirbtas pagal nenustatytos trukmės darbo sutartį. Valstybinei darbo inspekcijai nustačius, kad darbdavys neįvykdė šių pareigų, ji įpareigoja darbdavį atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, dėl kurių buvo konstatuotas nedeklaruotas darbas, bei skiria darbdaviams nuo 200 eurų iki 600 eurų baudą už kiekvieną pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padaryti asmens, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius trejus metus, užtraukia asmeniui nuo 600 eurų iki 1 200 eurų baudą už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Darbuotojams, kurių atliktos darbinės funkcijos nebuvo pažymėtos darbo laiko apskaitos dokumentuose Darbo kodekso nustatyta tvarka, suteikiama teisė reikalauti jiems nesumokėto darbo užmokesčio individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka.
Nedeklaruota savarankiška veikla Įstatymo projekte apibrėžiama kaip fizinio asmens veikla, kuri atitinka individualios veiklos požymius, tačiau fizinis asmuo ją vykdo: neįsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, be verslo liudijimo, kai tokią veiklą leidžiama vykdyti įsigijus verslo liudijimą, arba be veiklos kvitų, kai tokią veiklą leidžiama vykdyti pagal veiklos kvitus; arba nors ir įsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, įsigijęs verslo liudijimą, kai tokią veiklą leidžiama vykdyti įsigijus verslo liudijimą, ar pagal veiklos kvitus, kai tokią veiklą leidžiama vykdyti pagal veiklos kvitus, tačiau nedeklaruodamas arba deklaruodamas mažesnes pajamas, nei faktiškai gavo iš tokios individualios veiklos. Šiuo atveju Valstybinei mokesčių inspekcijai nustačius, kad asmuo vykdo nedeklaruotą savarankišką veiklą, neatsižvelgdama į formalią nedeklaruotą savarankišką veiklą vykdančio asmens veiklos išraišką, ji atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis valstybinio socialinio draudimo ir mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, apskaičiuoja ir išieško valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymų nuostatas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto Įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių šalies ekonomikai ir darbo rinkai nenumatoma.
Remiantis nacionalinės mokslo programos „Darbo rinkos politikos priemonių poveikis užimtumui įvairiomis ekonomikos raidos ciklo sąlygomis“ tyrime atliktos regresinės analizės rezultatais, praėjusiame dešimtmetyje bedarbių aktyvumas darbo rinkoje, jiems dalyvaujant aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, leido pasiekti teigiamą nedarbo lygio sumažinimo rezultatą. Remiantis atlikto statistinio tyrimo rezultatais, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymas yra svarbus šiame bedarbių integracijos procese. Lietuvoje taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės turi teigiamą įtaką bendram gyventojų užimtumui, o ypač sunkiau darbo rinkoje integruojamų gyventojų grupių atstovams (jaunimui, neįgaliesiems, vyresnio amžiaus gyventojams ir pan.). Po ekonomikos nuosmukio 2008–2009 m. aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimas labai sumažėjo (ypač bendro bedarbių skaičiaus atžvilgiu), todėl atitinkamai sumažėjo registruotų bedarbių dalyvavimas aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Lietuvoje tikslinga didinti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įvairovę bei jų atitiktį bedarbių integracijos darbo rinkoje galimybėms. Taip pat būtina didinti paslaugų ir bedarbių mobilumą, užtikrinant didesnį aktyvios darbo rinkos politikos priemonių prieinamumą, ir stiprinti darbo motyvacijos formavimą bendrojo lavinimo sistemoje ir tobulinti darbo apmokėjimo principus, nes darbo motyvacijos trūkumas sumažina aktyvios darbo rinkos politikos priemonių efektyvumą.
Kartu būtina didinti įgyvendinamų darbo rinkoje priemonių suderinamumą su socialinės paramos politikos priemonėmis bei bendros socialinės ir ekonominės politikos savivaldybėse vykdymu. Šiuos tikslus įgyvendina siūlomo Įstatymo projekto nuostatos. Jų įgyvendinimo rezultatas – padidėjęs užimtumo formų patrauklumas, sumažėjusi siūlomų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių neatitiktis bedarbių galimybėms ir darbdavių poreikiams, sumažėjęs ilgalaikis nedarbas bei „skurdo spąstų“ efekto apraiškos ir padidėjęs aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimui skiriamų finansinių išteklių panaudojimo efektyvumas. 6. Kokią įtaką priimtas Įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip Įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo patobulinimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms. Padidės darbdavių galimybės pritraukti ar įdarbinti darbuotojus, kurie yra registruoti teritorinėse darbo biržose. Taip pat pagerės bedarbių kvalifikacijos kėlimo ir profesinio mokymo sąlygos. Numatytas išankstinio apmokėjimo paslaugų kvitų mechanizmas prisidės prie didesnio skaidrumo pagalbinių darbų sektoriuje. Siūlomi pakeitimai padidins darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumą šalies darbo rinkoje, sumažins ilgalaikį nedarbą ir padidins taikomų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių efektyvumą bei patrauklumą. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įsigaliojus šiam įstatymui, Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas netenka galios. Kartu teikiami lydimieji projektai: Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁵, 41⁸, 41¹³, 173¹³ straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6, 8 straipsnių pakeitimo bei ketvirtojo¹ skirsnio ir priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymų projektai. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos yra įvertintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos teisės aktams. 11. Jeigu Įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Turės būti pakeistas Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A1-499 „Dėl Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr.
A1-473
„Dėl Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, Darbo
rinkos paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-476 „Dėl Darbo rinkos paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, Savanoriškos praktikos atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. A1-13 „Dėl Savanoriškos praktikos atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Užimtumo fondo lėšų sąmatos sudarymo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. A1-471 „Dėl Užimtumo fondo lėšų sąmatos sudarymo ir naudojimo taisyklės patvirtinimo“. Taip pat turės būti panaikintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 848 „Dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų naudojimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi priimti teisės aktus, reglamentuojančius išankstinio apmokėjimo paslaugų kvitų išdavimo, pildymo ir jų apskaitos tvarkymą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Siūlomam Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės.
Tačiau siekiant padidinti bedarbių dalyvavimą aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, mažinant ilgalaikį ir jaunimo nedarbą, tikslinga aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimui skirtų lėšų sumą didinti 10–15 proc. kiekvienais metais. Mažėjant nedarbui ir augant užimtumui, bus galima sutaupyti socialinės paramos lėšas bei užtikrinti didesnes įplaukas į valstybės biudžetą. 13. Rengiant Įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, buvo gautos nepriklausomos Lietuvos (ekspertė Jadvyga Andriuškevičiūtė) ir užsienio specialisto (doc. dr. Gaabriel Tavits, Tartu universitetas, Teisės fakultetas, Darbo ir socialinės apsaugos teisės katedra) išvados. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: „aktyvios darbo rinkos politikos priemonės“, „stažuotė“, „savanoriška praktika“, „pameistrystės darbo sutartis“,
„išankstinio apmokėjimo paslaugų kvitai“. 15. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
užimtumo ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-09-04 Nr. XIIP-3240 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
projekto 7 straipsnio 2 dalyje ir kituose straipsniuose nustatytos blanketinio pobūdžio nuostatos brauktinos kaip perteklinės ir nesančios šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžtu šio įstatymo reguliavimo dalyku. 3. Įstatymo projekto
sutarties su organizacija, kuri vykdo kūno kultūros ir sporto pratybas“ tikslintina, reikėtų apibrėžti dėl kokios darbinės funkcijos treneris turi būti nesudaręs darbo sutarties, kad galėtų būti laikomas užsiimančiu savarankiška trenerio veikla, nes pagal teikiamą formuluotę trenerio sudaryta darbo sutartis dėl bet kokio darbo paneigtų jo savarankišką veiklą. 4. Svarstytina, ar įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata neturėtų būti pildoma išimtimi dėl nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklos, taip pat finansinių priemonių sandorių, kaip tai numatyta Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 2 straipsnio 7 dalies 1 punkte. 5.
įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte po žodžių ,,juridiniai asmenys“ nereikėtų įrašyti žodžių ,,kitos organizacijos ar jų padaliniai“, kadangi Lietuvos Respublikoje ūkinę veiklą gali vykdyti ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir kitų Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių subjektai, kurie gali ir neturėti juridinio asmens statuso, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.19 straipsnyje, kuriame minimi užsienio juridiniai asmenys ir kitos organizacijos. Tokie užsienio juridiniai asmenys bei kitos organizacijos Lietuvoje gali įsteigti savo padalinius ir vykdyti veiklą, nesteigdami atskiro juridinio asmens. 6. Įstatymo projekto
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą ministerijos koordinuoja, analizuoja ir kontroliuoja politikos įgyvendinimą, o ne jį vertina. 7. Įstatymo projekto
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą formuojant politiką dalyvauja Vyriausybės įstaigos, o ne ministerijos. 8. Siūlytina patikslinti įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalį ir nurodyti, kokios teisinės formos juridiniai asmenys yra užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos. 9. Įstatymo projekto
Lietuvos darbo birža teikia pasiūlymus. 10. Įstatymo projekto
biržos teisė, suderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, steigti, reorganizuoti ir likviduoti teritorines darbo biržas derintina su Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu.
Pastebėtina, kad šiame įstatyme nėra numatyta, jog kiti įstatymai gali nustatyti kitokią biudžetinių įstaigų steigimo tvarką. 11. Tikslintinos įstatymo projekto 17 straipsnyje pateiktos nuorodos į kitus šio įstatymo straipsnius. Manytina, kad vietoj nuorodos į 47, 48 ir 49 straipsnius turėtų būti nuoroda į 46, 47 ir 48 straipsnius bei vietoj nuorodos į 50 straipsnį – nuoroda į 49 straipsnį. 12. Siūlytina patikslinti įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte pateiktą nuorodą, t.y. vietoj nuorodos ,,5 straipsnio 1 dalyje“ įrašyti nuorodą ,,5 straipsnio 1 dalies 3 punkte“. 13. Atsižvelgiant į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu yra teikiamas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projektas Nr.XIIP-3239, kuriuo 2017 m. sausio 1 d. įsigalios naujas šio įstatymo pavadinimas, siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlytina įstatymo projekte vietoj žodžių ,,Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus“ įrašyti žodžius ,,teisės aktais nustatyto senatvės pensijos amžiaus“. Analogiška pastaba teiktina įstatymo projekto 24 straipsnio 5 dalies 3 punktui. 14. Siūlytina išbraukti įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalį, kadangi bedarbio statuso suteikimo sąlygos yra numatytos įstatymo projekto 22 straipsnio 2 dalyje. Be to, šios nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas.
Atsižvelgus į šią pastabą, tikslintinos šiame straipsnyje pateiktos nuorodos į atitinkamas dalis. 15. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje vartojamas sąvokas, įstatymo projekto
įrašytini žodžiai ,,savarankiškos veiklos kontrolę“. 16. Tikslintina įstatymo projekto 24 straipsnio 6 dalies 3 punkto formuluotė, ją kalbiniu ryšiu reikėtų susieti su šios dalies pirmuoju sakiniu. 17. Įstatymo projekto
paslaugų valdymo, teikimo, skyrimo ir gavimo sąlygas apibrėžia Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir kiti teisės aktai“. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas nesuponuoja, kad psichologinio konsultavimo paslaugas galės gauti tik asmenys, nurodyti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, o ne visi darbo ieškantys asmenys, turintys teisę gauti konsultavimo paslaugas. 18. Įstatymo projekto
„proporcingai“. 19. Įstatymo projekto
ar jos įgaliota institucija“, t. y. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų nustatyti svarbias priežastis, dėl kurių galėtų būti nevykdomos dvišalės ir trišalės profesinio mokymo sutartys. Pastebėtina, kad svarbios priežastys, dėl kurių nėra naikinamas bedarbio statusas, įtvirtintos įstatymo projekto 24 straipsnyje. Svarstytina, ar įstatymo projekto 37 straipsnyje nurodytos priežastys taip pat neturėtų būti įtvirtintos įstatyme, kitaip susidarytų situacija, kada iš esmės panašių teisinių santykių reguliavimas būtų nustatytas skirtingos teisinės galios norminiais teisės aktais. 20.
subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimo pagrindas neturėtų būti formuluojamas kaip du atskiri pagrindai, išskiriant pagrindą „įregistravus likviduojamos įmonės statusą Juridinių asmenų registre“. Analogiška pastaba teiktina dėl įstatymo projekto 45 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodyto teisinio reguliavimo. 21. Siekiant teisinio aiškumo ir konkretumo įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalyje tikslintina nuoroda į 41 straipsnio 3 dalį, kadangi neaišku, apie kokius asmenis kalbama. Dėl šių priežasčių neaiški ir įstatymo projekto 43 straipsnio 2 dalies taisyklė. 22. Įstatymo projekto 45 straipsnio 5 dalies 4 punkte vietoj žodžių ,,nevykdo šio straipsnio 6 ir 7 dalių reikalavimų“ įrašytini žodžiai „nevykdo šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų reikalavimų“. 23. Įstatymo projekto 49 straipsnio 2 dalyje žodžiai „Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos“ brauktini kaip pertekliniai. 24. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalyje yra įvestas sutrumpintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pavadinimas, siūlytina įstatymo projekto 53 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius ,,prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ kaip perteklinius. 25. Įstatymo projekto 55 straipsnio pavadinime ir tekste vietoj žodžių „valstybės lėšos“ įrašytini žodžiai „valstybės biudžeto lėšos“. Šio straipsnio 1 dalyje žodžiai „Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje“ ir „2 dalyje nurodytoms“ brauktini kaip pertekliniai. 26. Atsižvelgiant į įstatymo projekto IV skyriaus pavadinimą, tikslintinas įstatymo projekto 56 straipsnio pavadinimas ir pats straipsnis, t.y. vietoj žodžių ,,nedeklaruotos individualios veiklos“ įrašytini žodžiai ,,nedeklaruotos savarankiškos veiklos“. 27. Įstatymo projekto 57 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio ,,paminėtų“ įrašyti žodį ,,nurodytų“. 28.
5 punktą). 29. Įstatymo projekto 59 straipsnio 1 dalies nuostatos tarpusavyje derintinos su kartu teikiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo Darbo kodekso 118 straipsnio nuostatomis. 30. Įstatymo projekto 59 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ,,pirmoje dalyje“ reikėtų įrašyti skaičių ir žodį ,,1 dalyje“. 31. Įstatymo projekto 61 straipsnio 1 dalyje brauktinas sakinys „Baudos skyrimas ginčijamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“, nes jis dubliuojasi su šio straipsnio 6 dalimi arba atsisakytina šio straipsnio 6 dalies. 32. Įstatymo projekto 61 straipsnio 6 dalyje prieš žodį „ginčijamas“ siūlytina įrašyti žodžius „gali būti“, atsižvelgiant į tai, kad sprendimai nėra ginčijami privalomai. 33. Įstatymo projekto priedo 3 punkte vietoj žodžio ,,rašymų“ reikėtų įrašyti žodį ,,prašymų“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
2016-05-17 Nr. XIIP-3240(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
į tai, kad įstatymo projektu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede, įstatymo projekto 1 straipsnis turi būti papildytas 5 dalimi su nuoroda į įstatymo priedą. 2. Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir kitur įstatymo projekto tekste reikėtų tikslinti formuluotę „kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu“, joje atsisakyti žodelio „kitų“ ir taip tarpusavyje suderinti šio įstatymo projekto bei kartu teikiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234(2) tvirtinamo Darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 182 straipsnio 2 dalies bei kitų normų nuostatas. 3. Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalies 11 punktas redaguotinas ištaisant gramatinę klaidą – vietoj žodžio ,,iri“ įrašant jungtuką ,,ir“. 4. Tikslintinas įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 5 punktas – vietoj žodžių ,,treneris nėra sudaręs sutarties dėl trenerio darbo“ įrašytini žodžiai ,,treneris nėra sudaręs darbo sutarties dėl trenerio darbo“. 5. Atsižvelgiant į Administracinių nusižengimų kodekso 26 straipsnį, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 9 straipsnio 8 punktą ir prieš žodį ,,nuobaudą“ įrašyti žodį ,,administracinę“. 6. Įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalies siūlytina atsisakyti, nes ji nenustato teisės normų, o tik teikia nuorodą į kitus įstatymus. 7. Įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendina žmogiškųjų išteklių plėtros politiką.
Siūlomas reguliavimas svarstytinas, atsižvelgiant į tai, kad, visų pirma, pagal Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį ministerija steigiama formuoti valstybės politiką, taip pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo srityse. Valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijai gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui. Antra, pažymėtina, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nuostatas žmogiškųjų išteklių plėtros politikos formavimas yra priskirtas Lietuvos Respublikos ūkio ministro valdymo sričiai. Taigi, siūlomos nuostatos tikslintinos minėtais aspektais. 8. Įstatymo projekto 16 straipsnio 3 dalies 9 punkte numatyta, kad Lietuvos darbo birža
„suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, likviduoja ar
reorganizuoja teritorines darbo biržas, koordinuoja, kontroliuoja jų veiklą ir jai metodiškai vadovauja;“. Atsižvelgiant į tai, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo darytina išvada, jog teritorinės darbo biržos būtų steigiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatomis, įstatymo projekto 16 straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostata derintina su Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 14 ir 15 straipsnių nuostatomis, reguliuojančiomis biudžetinių įstaigų reorganizavimą ir likvidavimą. Pažymėtina, kad biudžetinės įstaigos gali būti ir pertvarkomos. 9. Svarstytina, ar įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte, prie išimtyje nurodytų subjektų nereikėtų nurodyti žemės ūkio valdos partnerių (žiūr.: įstatymo projekto 7 straipsnio 3 punktą). 10.
projekto 24 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą išimtį, kuri apibrėžta formuluote „išskyrus dalyvavimą <...> juridiniame asmenyje“ reikėtų tikslinti, nes šioje nuostatoje nurodytos veiklos nėra darbo santykiai ar kiti darbo santykiams prilyginti santykiai, todėl negali būti apibrėžiamos kaip šių santykių išimtis. 11. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 31 straipsnio 1 dalį, individualiame užimtumo veiklos plane numatoma bedarbio atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką vykdymo tvarka, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 24 straipsnio 4 dalies 7 punktą ir vietoj žodžių ,,pažeidžia atsiskaitymo už darbo paiešką tvarką“ įrašyti žodžius ,,pažeidžia atsiskaitymo už savarankiško darbo paiešką tvarką“. 12. Tikslintinas įstatymo projekto 35 straipsnio 4 dalies 4 punktas, kadangi atsakomybę už nelegalų darbą numato šio įstatymo 56 straipsnis. Be to, darbdaviai gali pažeisti ir šio įstatymo 57 ir 58 straipsnio nuostatas. Kartu atkeiptinas dėmesys į tai, kad šiame punkte pateikta nuoroda į Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymą, kuris Darbo kodeksu pripažįstamas netekusiu galios. 13. Įstatymo projekto 37 straipsnio 17 dalies 3 punkte ir 44 straipsnio 7 dalies 5 punkte prieš žodį ,,darbo biržos“ įrašytinas žodis ,,teritorinės“. 14. Įstatymo projekto 38 straipsnio 1 dalis tikslintina kalbos požiūriu, nes iš joje įtvirtintos formuluotės neaišku, kaip turėtų būti taikoma išimtis dėl mokymo stipendijos mokėjimo – ar ji nemokama tik tuomet, kai mokamas darbo užmokestis ar visais atvejais pagal 38 straipsnio 1 dalį. 15. Įstatymo projekto 41 straipsnio 5 dalies 4 punkte reikėtų ištaisyti gramatinę klaidą – vietoj žodžio ,,priklausiančio“ įrašyti žodį ,,priklausančio“. 16. Įstatymo projekto 44 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad subsidijos gavėjas, be kita ko, neturi teisės suvaržyti teises į už subsidiją darbo vietai steigti įgytą turtą.
Svarstytina, ar šis reikalavimas neturėtų būti nustatytas kaip savarankiška norma ir taikomas ne tik subsidijos gavėjui, bet ir priimant teismų sprendimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei turtinių reikalavimų tenkinimo, o taip pat vykdant teismų sprendimus. 17. Įstatymo projekto 54 straipsnio 1 dalyje brauktinas žodis ,,Nurodytoms“. 18. Įstatymo projekto 56 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kurias vykdantis darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką. Įstatymo projekto 57 straipsnio 1 dalyje apibrėžti įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai. Svarstytina, ar įstatymo projekto 57 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimai neturėtų būti tarpusavyje suderinti su įstatymo projekto 56 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nes antraip gali kilti neaiškumų kvalifikuojant veikas. 19. Įstatymo projekto 56 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžio ,,kitais“ įrašytinas žodis ,,kitai“. 20. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte įvestą trumpinį, siūlytina įstatymo projekto 56 straipsnio 2 dalies 3 punkte vietoj žodžių ,,trečiosios valstybės piliečio“ įrašyti žodžius ,,trečiosios šalies piliečio“. 21. Įstatymo projekto 56 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 57 straipsnio 2 dalyje, 58 straipsnio 3 dalyje formuluotės „iš savo ar kitų <...> gautų duomenų“ brauktinos kaip perteklinės ir apsunkinančios teisės normas. 22. Įstatymo projekto 56 straipsnio 7 dalyje nustatytas reguliavimas, kai už baudų sumokėjimą rangovas, kai darbdavys yra subrangovas, atsako subsidiariai, yra nesuderinamas su administracinės atsakomybės esme, todėl tikslintinas atsižvelgiant į toliau nurodytus argumentus.
Subsidiari atsakomybė yra civilinės atsakomybės institutas, kai yra galimi du civilinės atsakomybės subjektai, kuriems gali būti reiškiamas tam tikras reikalavimas. Tokiu atveju kreditoriaus reikalavimas pirmiausia turi būti reiškiamas skolininkui, ir tik tuomet, kai šis atsisako vykdyti prievolę ar jos neįvykdo per nustatytą terminą, kyla antrojo – subsidiariai atsakingo asmens pareiga tenkinti kreditoriaus reikalavimą vietoj pagrindinio skolininko. Tuo tarpu administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, taikoma konkrečiam asmeniui, pažeidusiam valstybės nustatytą valdymo tvarką, jam nustatytus privalomus reikalavimus. Administracinės nuobaudos paskirtis yra baudžiamoji, o ne kompensacinė, todėl joks kitas subjektas negali įvykdyti (visiškai ar iš dalies) administracinės nuobaudos, paskirtos pažeidimą padariusiam asmeniui, nes priešingu atveju administracinė nuobauda, kaip priemonė, skirta pažeidimą padariusiam asmeniui nubausti, jam auklėti ir užkirsti kelią tokiems pažeidimams ateityje, netektų prasmės. Pažymėtina, kad jeigu už įstatyme numatyto įpareigojimo įvykdymą yra atsakingi keli asmenys ir jie yra pripažinti kaltais už tokio įpareigojimo neįvykdymą, administracinė nuobauda skirtina kiekvienam iš jų atskirai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime yra užregistruotas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr.IX-1768 12¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4233, kuriame siūloma išspręsti rangovo, kai darbdavys yra subrangovas, administracinę atsakomybę. 23.
reguliuojamas nedeklaruotas darbas ir atsakomybė už jį, todėl svarstytina, ar šio straipsnio 3 dalies 2 punkte vietoj nuostatos „nelegaliai dirbantį asmenį“ neturėtų būti nurodyta „pažeidimą“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Vita Baliukevičienė, Socialinės apsaugos ir darbo skyriaus vedėja;
Gintaras Klimavičius, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras; Rūta Skyrienė, Investitors Forum, vykdomoji direktorė; Mindaugas Lingė, Prezidento patarėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)41 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
dalyje, atsižvelgiant į įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turėtų būti apibrėžiamas asmuo, kuris laikomas užimtu. Nepritarti Įstatymo projekto 4 straipsnyje apibūdinami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis ir kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu. Darbas pagal darbo sutartį arba kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu yra viena iš užimtumo formų, kurios apibrėžiamos įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)457
2 2.
Įstatymo projekto 4 straipsnio 4, 5, 6 dalyse, įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje, įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje ir kituose straipsniuose nustatytos blanketinio pobūdžio nuostatos brauktinos kaip perteklinės ir nesančios šio įstatymo 1 straipsnio
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)615
organizacija, kuri vykdo kūno kultūros ir sporto pratybas“ tikslintina, reikėtų apibrėžti dėl kokios darbinės funkcijos treneris turi būti nesudaręs darbo sutarties, kad galėtų būti laikomas užsiimančiu savarankiška trenerio veikla, nes pagal teikiamą formuluotę trenerio sudaryta darbo sutartis dėl bet kokio darbo paneigtų jo savarankišką veiklą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)617
straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata neturėtų būti pildoma išimtimi dėl nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklos, taip pat finansinių priemonių sandorių, kaip tai numatyta Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 2 straipsnio 7 dalies 1 punkte. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)1315
straipsnio 1 dalies 5 punkte po žodžių ,,juridiniai asmenys“ nereikėtų įrašyti žodžių ,,kitos organizacijos ar jų padaliniai“, kadangi Lietuvos Respublikoje ūkinę veiklą gali vykdyti ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir kitų Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių subjektai, kurie gali ir neturėti juridinio asmens statuso, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.19 straipsnyje, kuriame minimi užsienio juridiniai asmenys ir kitos organizacijos.
Tokie užsienio juridiniai asmenys bei kitos organizacijos Lietuvoje gali įsteigti savo padalinius ir vykdyti veiklą, nesteigdami atskiro juridinio asmens. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)1512
dalies 2 punktas tikslintinas atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą ministerijos koordinuoja, analizuoja ir kontroliuoja politikos įgyvendinimą, o ne jį vertina. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)1514
dalies 4 punktas tikslintinas atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą formuojant politiką dalyvauja Vyriausybės įstaigos, o ne ministerijos. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)162
yra užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)1634
dalies 4 punkte siekiant teisinio aiškumo reikėtų numatyti, kam Lietuvos darbo birža teikia pasiūlymus. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)1639 10.
Įstatymo projekto 16 straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostatos, kuriose nustatyta Lietuvos darbo biržos teisė, suderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, steigti, reorganizuoti ir likviduoti teritorines darbo biržas derintina su Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. Pastebėtina, kad šiame įstatyme nėra numatyta, jog kiti įstatymai gali nustatyti kitokią biudžetinių įstaigų steigimo tvarką. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)17
straipsnyje pateiktos nuorodos į kitus šio įstatymo straipsnius. Manytina, kad vietoj nuorodos į 47, 48 ir 49 straipsnius turėtų būti nuoroda į 46, 47 ir 48 straipsnius bei vietoj nuorodos į 50 straipsnį – nuoroda į 49 straipsnį. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)2212
projekto 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte pateiktą nuorodą, t.y. vietoj nuorodos ,,5 straipsnio 1 dalyje“ įrašyti nuorodą ,,5 straipsnio 1 dalies 3 punkte“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)2453
įstatymo projektu yra teikiamas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3239, kuriuo 2017 m. sausio 1 d. įsigalios naujas šio įstatymo pavadinimas, siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlytina įstatymo projekte vietoj žodžių ,,Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus“ įrašyti žodžius ,,teisės aktais nustatyto senatvės pensijos amžiaus“.
Analogiška pastaba teiktina įstatymo projekto
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)241
numatytos įstatymo projekto 22 straipsnio 2 dalyje. Be to, šios nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Atsižvelgus į šią pastabą, tikslintinos šiame straipsnyje pateiktos nuorodos į atitinkamas dalis. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)2458
straipsnio 1 dalyje vartojamas sąvokas, įstatymo projekto 24 straipsnio 5 dalies 8 punkte vietoj žodžių ,,individualios veiklos kontrolę“ įrašytini žodžiai ,,savarankiškos veiklos kontrolę“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)2463
straipsnio 6 dalies 3 punkto formuluotė, ją kalbiniu ryšiu reikėtų susieti su šios dalies pirmuoju sakiniu. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)286
dalyje nurodyta, kad „<...> Psichologinio konsultavimo paslaugų valdymo, teikimo, skyrimo ir gavimo sąlygas apibrėžia Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir kiti teisės aktai“. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas nesuponuoja, kad psichologinio konsultavimo paslaugas galės gauti tik asmenys, nurodyti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, o ne visi darbo ieškantys asmenys, turintys teisę gauti konsultavimo paslaugas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)37112 18.
Įstatymo projekto 37 straipsnio 11 dalies 2 punkte vietoj žodžio „proporcingas“ įrašytinas žodis „proporcingai“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)3715
dalyje nurodyta, kad „šio straipsnio 11 dalyje nurodytas svarbias priežastis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“, t. y. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų nustatyti svarbias priežastis, dėl kurių galėtų būti nevykdomos dvišalės ir trišalės profesinio mokymo sutartys. Pastebėtina, kad svarbios priežastys, dėl kurių nėra naikinamas bedarbio statusas, įtvirtintos įstatymo projekto 24 straipsnyje. Svarstytina, ar įstatymo projekto 37 straipsnyje nurodytos priežastys taip pat neturėtų būti įtvirtintos įstatyme, kitaip susidarytų situacija, kada iš esmės panašių teisinių santykių reguliavimas būtų nustatytas skirtingos teisinės galios norminiais teisės aktais. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)431
konkretumo įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalyje tikslintina nuoroda į 41 straipsnio 3 dalį, kadangi neaišku, apie kokius asmenis kalbama. Dėl šių priežasčių neaiški ir įstatymo projekto 43 straipsnio 2 dalies taisyklė. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)4554
dalies 4 punkte vietoj žodžių ,,nevykdo šio straipsnio 6 ir 7 dalių reikalavimų“ įrašytini žodžiai „nevykdo šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų reikalavimų“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)492
dalyje žodžiai „Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos“ brauktini kaip pertekliniai. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)532 24.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalyje yra įvestas sutrumpintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pavadinimas, siūlytina įstatymo projekto
ministerijos“ kaip perteklinius. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)55
pavadinime ir tekste vietoj žodžių „valstybės lėšos“ įrašytini žodžiai
„valstybės biudžeto lėšos“. Šio straipsnio 1 dalyje žodžiai „Šio įstatymo 12
straipsnio 1 dalyje“ ir „2 dalyje nurodytoms“ brauktini kaip pertekliniai. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)56
skyriaus pavadinimą, tikslintinas įstatymo projekto 56 straipsnio pavadinimas ir pats straipsnis, t.y. vietoj žodžių ,,nedeklaruotos individualios veiklos“ įrašytini žodžiai ,,nedeklaruotos savarankiškos veiklos“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)574
dalyje vietoj žodžio ,,paminėtų“ įrašyti žodį ,,nurodytų“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)5710
dalyje tikslintina nuoroda į šio straipsnio 5 dalies 4 punktą (manytina, kad turėtų būti nurodyta į šio straipsnio 5 dalies 5 punktą). Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)591
dalies nuostatos tarpusavyje derintinos su kartu teikiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo Darbo kodekso 118 straipsnio nuostatomis. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)592 30.
Įstatymo projekto 59 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ,,pirmoje dalyje“ reikėtų įrašyti skaičių ir žodį ,,1 dalyje“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)611
dalyje brauktinas sakinys „Baudos skyrimas ginčijamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“, nes jis dubliuojasi su šio straipsnio 6 dalimi arba atsisakytina šio straipsnio 6 dalies. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)616
dalyje prieš žodį „ginčijamas“ siūlytina įrašyti žodžius „gali būti“, atsižvelgiant į tai, kad sprendimai nėra ginčijami privalomai. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)
vietoj žodžio ,,rašymų“ reikėtų įrašyti žodį ,,prašymų“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3240 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, taip pat Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-04) Argumentai: Įstatymo projekto Nr.
XIIP-3240 III skyriaus antrojo skirsnio pavadinimas ir 13 straipsnis tikslintini, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, nustatančias valstybės institucijų ir įstaigų paskirtį ir vietą viešojo valdymo sistemoje, taip pat apibrėžiančias tokias sąvokas kaip „valstybės politikos formavimas“,
„valstybės politikos įgyvendinimas“, „dalyvavimas formuojant valstybės politiką“
ir kt. Pasiūlymas: Pakeisti III skirsnio antrojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pritarti Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-04) Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Užimtumo rėmimo politiką formuojantys ir jos įgyvendinimą organizuojantys, koordinuojantys bei kontroliuojantys, taip pat šią politiką įgyvendinantys subjektai“ Pritarti Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-04)131 Pasiūlymas:
Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Užimtumo rėmimo politiką įgyvendina formuoja ir jos įgyvendinimą
organizuoja, koordinuoja bei kontroliuoja:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
2) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kitos ministerijos. 3) Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža), teritorinės darbo biržos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos;
5) kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.“ Pritarti Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-04)13 1,2 Pasiūlymas: Papildyti 13 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „1.
Užimtumo rėmimo politiką įgyvendina:
1) Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža), teritorinės darbo biržos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos;
3) kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.“ Pritarti Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-04)132 Pasiūlymas:
laikyti 3 dalimi, šią dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip:
„2. 3. Užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios formuojančios ir jos
įgyvendinimą organizuojančios, koordinuojančios bei kontroliuojančios valstybės institucijos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, užimtumo rėmimo politiką įgyvendina formuoja, konsultuodamosi su socialiniais partneriais.“ Pritarti Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-04)133 Pasiūlymas:
laikyti 4 dalimi, šią dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip:
„3. Užimtumo rėmimo politiką formuojančios ir jos įgyvendinimą
organizuojančios, koordinuojančios bei kontroliuojančios valstybės institucijos, taip pat šią politiką įgyvendinančios institucijos ir įstaigos, nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo efektyvumą vertina, atlikdamos darbo ieškančių asmenų, darbdavių apklausas, statistinių duomenų analizes, organizuodamos mokslinius tyrimus, ir šio vertinimo rezultatus skelbia viešai.“
pranešėjas: V.V. Margevičienė.
Margevičienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
FINANSŲ komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas,
Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
projekto 4 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turėtų būti apibrėžiamas asmuo, kuris laikomas užimtu. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
456
projekto 4 straipsnio 4, 5, 6 dalyse, įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje, įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje ir kituose straipsniuose nustatytos blanketinio pobūdžio nuostatos brauktinos kaip perteklinės ir nesančios šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžtu šio įstatymo reguliavimo dalyku. Pritarti3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 3.
1
projekto 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte nuostata „kai treneris nėra pasirašęs darbo sutarties su organizacija, kuri vykdo kūno kultūros ir sporto pratybas“ tikslintina, reikėtų apibrėžti dėl kokios darbinės funkcijos treneris turi būti nesudaręs darbo sutarties, kad galėtų būti laikomas užsiimančiu savarankiška trenerio veikla, nes pagal teikiamą formuluotę trenerio sudaryta darbo sutartis dėl bet kokio darbo paneigtų jo savarankišką veiklą. Pritarti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata neturėtų būti pildoma išimtimi dėl nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklos, taip pat finansinių priemonių sandorių, kaip tai numatyta Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 2 straipsnio 7 dalies 1 punkte. Pritarti5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalies 5 punkte po žodžių ,,juridiniai asmenys“ nereikėtų įrašyti žodžių ,,kitos organizacijos ar jų padaliniai“, kadangi Lietuvos Respublikoje ūkinę veiklą gali vykdyti ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir kitų Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių subjektai, kurie gali ir neturėti juridinio asmens statuso, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.19 straipsnyje, kuriame minimi užsienio juridiniai asmenys ir kitos organizacijos. Tokie užsienio juridiniai asmenys bei kitos organizacijos Lietuvoje gali įsteigti savo padalinius ir vykdyti veiklą, nesteigdami atskiro juridinio asmens. Pritarti6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
projekto 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas tikslintinas atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą ministerijos koordinuoja, analizuoja ir kontroliuoja politikos įgyvendinimą, o ne jį vertina.
7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
projekto 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas tikslintinas atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą formuojant politiką dalyvauja Vyriausybės įstaigos, o ne ministerijos. Pritarti8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
8Siūlytina patikslinti įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalį ir nurodyti,
kokios teisinės formos juridiniai asmenys yra užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos. Pritarti9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
34
reikėtų numatyti, kam Lietuvos darbo birža teikia pasiūlymus. Pritarti10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
39
nustatyta Lietuvos darbo biržos teisė, suderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, steigti, reorganizuoti ir likviduoti teritorines darbo biržas derintina su Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba
įstatymai gali nustatyti kitokią biudžetinių įstaigų steigimo tvarką. Pritarti11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo straipsnius.
Manytina, kad vietoj nuorodos į 47, 48 ir 49 straipsnius turėtų būti nuoroda į 46, 47 ir 48 straipsnius bei vietoj nuorodos į 50 straipsnį – nuoroda į 49 straipsnį. Pritarti12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
pateiktą nuorodą, t.y. vietoj nuorodos ,,5 straipsnio 1 dalyje“ įrašyti nuorodą ,,5 straipsnio 1 dalies 3 punkte“. Pritarti13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3239, kuriuo 2017 m. sausio 1 d. įsigalios naujas šio įstatymo pavadinimas, siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlytina įstatymo projekte vietoj žodžių ,,Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus“ įrašyti žodžius ,,teisės aktais nustatyto senatvės pensijos amžiaus“. Analogiška pastaba teiktina įstatymo projekto 24 straipsnio 5 dalies 3 punktui. Pritarti14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
statuso suteikimo sąlygos yra numatytos įstatymo projekto 22 straipsnio 2 dalyje. Be to, šios nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Atsižvelgus į šią pastabą, tikslintinos šiame straipsnyje pateiktos nuorodos į atitinkamas dalis. Pritarti15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
15Atsižvelgiant į įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje vartojamas sąvokas,
įstatymo projekto 24 straipsnio 5 dalies 8 punkte vietoj žodžių ,,individualios veiklos kontrolę“ įrašytini žodžiai ,,savarankiškos veiklos kontrolę“.
16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
63
kalbiniu ryšiu reikėtų susieti su šios dalies pirmuoju sakiniu. Pritarti17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
Psichologinio konsultavimo paslaugų valdymo, teikimo, skyrimo ir gavimo sąlygas apibrėžia Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir kiti teisės aktai“. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas nesuponuoja, kad psichologinio konsultavimo paslaugas galės gauti tik asmenys, nurodyti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, o ne visi darbo ieškantys asmenys, turintys teisę gauti konsultavimo paslaugas. Pritarti18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
112
vietoj žodžio „proporcingas“ įrašytinas žodis „proporcingai“. Pritarti19 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15
19Įstatymo projekto 37 straipsnio 15 dalyje nurodyta,
kad „šio straipsnio 11 dalyje nurodytas svarbias priežastis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“, t. y. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų nustatyti svarbias priežastis, dėl kurių galėtų būti nevykdomos dvišalės ir trišalės profesinio mokymo sutartys. Pastebėtina, kad svarbios priežastys, dėl kurių nėra naikinamas bedarbio statusas, įtvirtintos įstatymo projekto 24 straipsnyje.
Svarstytina, ar įstatymo projekto 37 straipsnyje nurodytos priežastys taip pat neturėtų būti įtvirtintos įstatyme, kitaip susidarytų situacija, kada iš esmės panašių teisinių santykių reguliavimas būtų nustatytas skirtingos teisinės galios norminiais teisės aktais. Pritarti20 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
56
subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimo pagrindas neturėtų būti formuluojamas kaip du atskiri pagrindai, išskiriant pagrindą „įregistravus likviduojamos įmonės statusą Juridinių asmenų registre“. Analogiška pastaba teiktina dėl įstatymo projekto 45 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodyto teisinio reguliavimo. Pritarti21 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalyje tikslintina nuoroda į 41 straipsnio 3 dalį, kadangi neaišku, apie kokius asmenis kalbama. Dėl šių priežasčių neaiški ir įstatymo projekto 43 straipsnio 2 dalies taisyklė. Pritarti22 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
54
straipsnio 6 ir 7 dalių reikalavimų“ įrašytini žodžiai „nevykdo šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų reikalavimų“. Pritarti23 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
punkte nurodytos“ brauktini kaip pertekliniai. Pritarti24 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 24.
3
sutrumpintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pavadinimas, siūlytina įstatymo projekto 53 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius ,,prie
25 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
lėšos“ įrašytini žodžiai „valstybės biudžeto lėšos“. Šio straipsnio 1 dalyje žodžiai „Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje“ ir „2 dalyje nurodytoms“ brauktini kaip pertekliniai. Iš dalies pritarti Siūlome Įstatymo projekto 55 straipsnio pavadinimo ir teksto nepakeisti vietoj žodžių „valstybės lėšos“ įrašant žodžius „valstybės biudžeto lėšos“. Straipsnyje yra numatoma kontrolė visoms valstybės lėšoms, Užimtumo fondo, ES paramos ir valstybės biudžeto lėšos. Siūlome įstatymo projekto 55 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:: „55 straipsnis. Valstybės lėšų finansinė kontrolė
įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nNurodytoms darbo rinkos paslaugoms ir 2 dalyje nurodytoms užimtumo rėmimo priemonėms, finansuoti ir užimtumo rėmimo politiką -įgyvendinančioms įstaigoms išlaikyti ir jų plėtrai finansuoti skirtų valstybės lėšų (Užimtumo fondo, valstybės biudžeto ir kitų šaltinių) finansinę kontrolę atlieka Valstybės kontrolė ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos valstybės institucijos.“26 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pavadinimą, tikslintinas įstatymo projekto 56 straipsnio pavadinimas ir pats straipsnis, t.y. vietoj žodžių ,,nedeklaruotos individualios veiklos“ įrašytini žodžiai ,,nedeklaruotos savarankiškos veiklos“. Pritarti27 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
žodžio ,,paminėtų“ įrašyti žodį ,,nurodytų“.
28 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
nuoroda į šio straipsnio 5 dalies 4 punktą (manytina, kad turėtų būti nurodyta į šio straipsnio 5 dalies 5 punktą). Pritarti29 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
tarpusavyje derintinos su kartu teikiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo Darbo kodekso 118 straipsnio nuostatomis. Pritarti30 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
žodžių ,,pirmoje dalyje“ reikėtų įrašyti skaičių ir žodį ,,1 dalyje“. Pritarti31 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
ginčijamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“, nes jis dubliuojasi su šio straipsnio 6 dalimi arba atsisakytina šio straipsnio 6 dalies. Pritarti32 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
įrašyti žodžius „gali būti“, atsižvelgiant į tai, kad sprendimai nėra ginčijami privalomai. Pritarti33 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
žodį ,,prašymų“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. 1 Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga metinė konferencija Kreipimasis, 2015-07-08 Nr. g-2015-6120 Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos konferencijos delegatai pažymi, kad naujai pateiktuose
„Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio – administracinio
modelio“ dokumentų projektuose numatoma iš esmės pakeisti darbo santykius ir socialinius klausimus reglamentuojančių įstatymų nuostatas, kurios žymiai blogins dabar galiojančias darbuotojų socialines garantijas.
Konferencijos delegatai, svarstant socialinio draudimo įstatymų projektus, siūlo: ■ priimant įstatymų pakeitimus nedidinti socialinio draudimo įnašų tarifo dirbantiems pagal darbo sutartis; ■ nelaimingus atsitikimus, įvykusius pakeliui į darbą ir iš darbo, pripažinti draudiminiais įvykiais; ■ apdraustajam žuvus darbe, nustatyti 60 dydžių šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių vienkartinę draudimo išmoką , o ne riboti 5 vidutiniais užmokesčio dydžiais ; ■ pratęsti nedarbo išmokos mokėjimą dviem mėnesiais tose savivaldybių teritorijose, kuriose registruotų bedarbių skaičius 1,5 karto viršija šalies vidurkį; ■ palikti galioti 30-ties metų būtinąjį darbo stažą pensijai gauti moterims išauginusioms 3 ir daugiau vaikų; ■ vietoje našlių pensijų mokėti vienišo asmens 10-15 procentų pensijos priedą; ■ išankstinių pensijų skyrimo sąlygas pradėti keisti nuo 2020 metų. ■ įtraukti į valstybinio socialinio draudimo papildomų pensijų sistemą individualių įmonių savininkus, mažųjų ir ūkinių bendrijų tikruosius narius, tantjemų gavėjus, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikėjus pagal kvitus, dirbančius pagal verslo liudijimus ir kt. asmenis. ■ juridiniams asmenims didinti valstybinio socialinio įnašų tarifą už priimamus darbuotojus pagal terminuotas darbo sutartis. ■ toliau taikyti solidarumo principą ir nepriimti socialinio draudimo įnašų mažinimo („lubų“ įvedimo) daug uždirbantiems darbuotojams; ■ nepritarti laipsniškam valstybinio socialinio draudimo tarifo mažinimui juridiniams asmenims.
Konferencijos delegatai, svarstant socialinio draudimo įstatymų projektus, siūlo: ■ priimant įstatymų pakeitimus nedidinti socialinio draudimo įnašų tarifo dirbantiems pagal darbo sutartis; ■ nelaimingus atsitikimus, įvykusius pakeliui į darbą ir iš darbo, pripažinti draudiminiais įvykiais; ■ apdraustajam žuvus darbe, nustatyti 60 dydžių šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių vienkartinę draudimo išmoką , o ne riboti 5 vidutiniais užmokesčio dydžiais ; ■ pratęsti nedarbo išmokos mokėjimą dviem mėnesiais tose savivaldybių teritorijose, kuriose registruotų bedarbių skaičius 1,5 karto viršija šalies vidurkį; ■ palikti galioti 30-ties metų būtinąjį darbo stažą pensijai gauti moterims išauginusioms 3 ir daugiau vaikų; ■ vietoje našlių pensijų mokėti vienišo asmens 10-15 procentų pensijos priedą; ■ išankstinių pensijų skyrimo sąlygas pradėti keisti nuo 2020 metų. ■ įtraukti į valstybinio socialinio draudimo papildomų pensijų sistemą individualių įmonių savininkus, mažųjų ir ūkinių bendrijų tikruosius narius, tantjemų gavėjus, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikėjus pagal kvitus, dirbančius pagal verslo liudijimus ir kt. asmenis. ■ juridiniams asmenims didinti valstybinio socialinio įnašų tarifą už priimamus darbuotojus pagal terminuotas darbo sutartis. ■ toliau taikyti solidarumo principą ir nepriimti socialinio draudimo įnašų mažinimo („lubų“ įvedimo) daug uždirbantiems darbuotojams; ■ nepritarti laipsniškam valstybinio socialinio draudimo tarifo mažinimui juridiniams asmenims. Konferencijos delegatai tiki, kad, priėmus siūlomus pakeitimus, pagerėtų darbuotojų socialinės garantijos, šalyje mažėtų socialinė atskirtis.
2 Lietuvos profesinių sąjungų federacija ,,Sandrauga“, 2015-07-08 Nr. g-2015-6114 Siunčiame Jums Lietuvos laisvų ir nepriklausomų profesinių sąjungų atstovų susirinkimo, vykusio 2015 m. liepos 3 dieną Kaune, priimtą kreipimąsi Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimo Pirmininkę, Ministrą Pirmininką, Europos Parlamento narius bei Tarptautinę Darbo Organizaciją. Kreipimuisi pritarta balsuojant. Kreipimąsi pasirašė:
sąjungų federacijos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis;
darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas;
sąjungų konfederacijos Kauno regioninio centro pirmininkas Ramūnas Narbutas;
apskrities profesinės sąjungos pirmininkas Edvardas Šalkauskas;
sąjungos pirmininkas Vladimiras Bendoraitis;
profesinės sąjungos pirmininkas Petras Bekėža;
krovinių kompanijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Viktoras Sungaila;
darbuotojų federacijos pirmininkas Jonas Petraška;
darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Rimkus;
sąjungos „Solidarumas“ pirmininko pavaduotojas Algirdas Markevičius;
profesinės sąjungos pirmininkas Vydas Puskepalis;
autotransporto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Bronius Bučelis, Prašome Jūsų išnagrinėti šį kreipimąsi ir pagal savo kompetenciją imtis veiksmų dėl dokumente pateikto reikalavimo. K R E I P I M A S I S
Lietuvos laisvųjų ir nepriklausomų profesinių sąjungų giliu įsitikinimu, Lietuva yra demokratinė, socialiai atsakinga Valstybė, kurios pagrindas - pilietinė visuomenė.
Tačiau LR Vyriausybės veiksmai, siekiant skubiai priimti Socialinio modelio projektą, demonstruoja atvirą cinizmą ir nepagarbą ne tik savo šalies piliečiams, bet ir vienam esminių demokratinės Valstybės bruožų - tai socialiniam dialogui. Esame kritikavę Socialinio modelio parengimo principą, kuomet toks aktualus ir didžiąją dalį visuomenės paliesiantis projektas ruoštas teoretikų, neįtraukiant į darbo grupę praktikų ar suinteresuotųjų šalių atstovų. Dėl šios priežasties, per ilgametę praktiką sukauptos įžvalgos ir patirtis liko neišgirsti ir Socialiniame modelyje neatsispindi. Vyriausybės veiksmus, kuomet Socialinis modelis buvo svarstomas Trišalės tarybos posėdžiuose, o šiai tik įpusėjus darbą, staiga perduotas LR Seimui - sudėtinga vertinti kaip nors kitaip, negu kaip akiplėšišką išpuolį prieš bet kokį pilietinį sąmoningumą ar socialinį dialogą Lietuvoje. Šiuo būdu atvirai pademonstruota, kad socialinių partnerių nuomonė, patirtis ar įžvalgos pilietinėje, teisinėje Valstybėje atvirai paminama. Kreipiamės į Jus reikalaudami atšaukti Socialinio modelio svarstymą LR Seime, kol šis projektas nebus galutinai suderintas su socialiniais partneriais. Gindami šią poziciją, esame pasiruošę imtis visų - neišskiriant kolektyvinių - poveikio priemonių, tiek Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek ir tarptautiniu mastu. Svarstyti pagrindiniame komitete3 Žydrūnas Mineikis 2015-06-25 Nr. g-2015-5738 Nepritariu LR Vyriausybės spaudimui skubiai priimti Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, drastiškai bloginančius darbo teisių apsaugą ir garantijas, o ypač:
įskaičiuojant apmokėjimą už atostogas ir viršvalandžius) sumažinimui. 2. Darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimui. 3. Darbuotojo atleidimui be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas. 4.
įspėjimo terminų mažinimui. 5. Maksimalios darbo laiko savaitės liginimui nuo 48 iki 60 valandų. 6. Privalomo; viršvalandinio darbo nustatymui. : -
sutarčių įvedimui nuolatinio pobūdžio darbui. 8. Atostogų už darbo stažą panaikinimui. 9. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti liginimui dar penkeriais metais. 10. Darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui. 11. Profesinių sąjungų teisių apribojimui. Svarstyti pagrindiniame komitete4 Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, 2015-06-23 Nr. g-2015-5730 Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ nutarimas dėl Sodros biudžeto 2015-06-23 Nr. 10-135 Lietuvos naujasis socialinis modelis pateikiamas, kaip vienintelė priemonė didinti Lietuvos konkurencingumą pritraukiant investicijas, sudaryti žmonėms sąlygas uždirbti daugiau pajamų ir gauti didesnes pensijas. Šis modelis rengtas nedalyvaujant profesinėms sąjungoms-ir darbdaviams, šiuo metu forsuojamas jo priėmimas Seime iki galo neišdiskutavus socialiniams partneriams Trišalėje taryboje. Naujajame socialiniame modelyje siūloma pertvarkyti ir „Sodros** pensijų sistemą. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ koordinacinė taryba mano, jog II – osios pakopos privatūs pensijų fondai neužtikrins deramų pensiją juose pinigus kaupiantiems asmenims, saugias pensijas gali užtikrinti tik valstybės valdoma Sodra, todėl šios rūšies fondus siūlo naikinti. Kadangi II- ojoje pakopoje kaupiami pinigai yra pervedami iš asmens Sodrai sumokėtų mokesčių, sumažės bazinė pensija. II -osios pakopos privatūs pensijų fondai visada yra rizikingi, nes jei investicijos nuostolingos, žmogus gaus mažesnę pensiją, lyginant su ta, kurią butų gavęs jei mokėtų tik į Sodrą. Pasirašęs II pakopos pensijos kaupimo sutartį, žmogus neturi teisės jos nutraukti, o privačios bendrovės, valdančios pensijų fondus, siekia uždirbti pelno iš žmogaus mokamų pinigų.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ koordinacinė taryba mano, kad, nustatyti Sodros įmokų
„lubas“ yra socialiai neteisinga. Manome, jog kiekvieno pareiga yra prisidėti
prie Sodros išlaikymo, mechanizmo, kuris, užtikrina socialinį teisingumą ir senatvės pensijas. Nustačius „lubas“, Sodros biudžetas apytiksliais paskaičiavimais netektų apie 300 mln. Eurų per metus. pensininkams reiktų kompensuoti per krizę sumažintas pensijas, grąžinti bankams didžiules paskolas, priimtas buvusių vyriausybių. Manome, jog daugiau uždirbantys solidariai turi pasidalinti ir didesne suma nuo gaunamo atlyginimo. Siūlome pasinaudoti gerąją patirtimi iš Vakarų šalių, kuriose privačios pensijos yra daugiausiai profesinės pensijos, kurios dažniausiai organizuojamos kaip pelno nesiekiančios organizacijos arba įmonės. Darbdaviai kartu su profesinėmis sąjungomis inicijuoja tokių fondų steigimą, darbdavys atideda įmokas į šį fondą pensijoms. Dalyvaujant tokiame pensijų fonde pensijų produktas yra perkamas kolektyviai, tai reiškia, kad galima samdyti ekspertą, kuris derėsis ir stebės, kada galbūt reikia pereiti iš vienos investavimo srities kitą. Svarstyti pagrindiniame komitete5 Anykščių rajono trišalė taryba, 2015-06-05 Nr. g-2015-5135
Anykščių rajono trišalė taryba iš esmės nepritaria daugeliui siūlomų nuostatų Darbo kodekso (toliau - DK) projektą, tačiau dėl km kurių galėtų būti rastas socialinis kompromisas. Socialiniai partneriai yra linkę ieškoti subalansuoto ir visas šalis tenkinančio DK projekto, todėl siūlo Vyriausybei įsigilinti į abiejų socialinių partnerių - darbdavių ir darbuotojų ~ problemas. Trišalė taryba mano, kad svarstant naująjį socialinį modelį iki šiol nieko nekalbama apie šio modelio įgyvendinimo kaštus.
Šis socialinis modelis turėtų padėti kurti ne tik lankstesnius darbo santykius, paskatinti investicijas, bet ir užtikrinti geresnes garantijas darbuotojams, išplėsti socialinio draudimo aprėptį, numatyti aiškesnį pensijų skaičiavimo modelį ir tvarų finansavimą. Atsižvelgiant į labai trumpą teisės aktų projektams nagrinėti skirtą terminą, teisės aktų projektų skaičių ir jų apimtį, išsamiai išnagrinėti pateiktų teises akių projektų nėra galimybės. Pagal kompetenciją teikiame šiuos apibendrintus pastebėjimus:1 Trumpinant atleidimo iš darbo įspėjimo terminą bei mažinant išeitinių išmokų dydį. būtina sustiprinti Nedarbo socialinio draudimo fondą surenkant daugiau lėšų nedarbo išmokoms. Nedarbo socialinio draudimo išmokos turi priklausyti nuo įmokų dydžio. Darbuotojams, neturintiems draudiminių darbo pajamų ir nemokantiems įmokų Sodrai, turi būti mokama nedarbo socialinė pašalpa iš valstybes biudžeto, o tai sudarys papildomas išlaidas biudžetui. 2. Valstybės biudžete taip pat turi būti numatytas finansavimas aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms. Šiuo metu aktyvios darbo rinkos politikos priemonės finansuojamos ir iš ES struktūrinių fondų, Ką darysime, kai struktūrinė parama mažės? Jei vis didesnis darbuotoji) skaičius dirbs pagal terminuotas darbo sutartis, bus didesnis poreikis darbuotojų perkvalifikavimui ar kvalifikacijos kėlimui,3 Naujajame Darbo kodekse neišspręstas darbuotojų atstovavimo klausimas, kadangi darbo tarybos supriešintos su profesinėmis sąjungomis. Iki šiol darbo tarybų veikla nepastebima. Mažose įmonėse iki 20 darbuotojų turi būti darbuotojų patikėtinis. Profesinėms sąjungoms kelia rūpestį* kaip įmonėse bus renkamos darbo tarybos, darbuotojų patikėtiniai, ir ar jos tikrai atstovaus darbuotojams. 4.
užmokestis gali būti didinamas per kolektyvines sutartis, o ne pavienių iniciatyvų būdu, todėl profesinėms sąjungoms ir visiems dirbantiesiems gali tekti imtis radikalesnio būdo kovoti už savo teises Į orų atlyginimą ir darbo sąlygas. Lietuvos darbuotojų darbo užmokestis vienas mažiausių Europos Sąjungoje, todėl būtina stiprinti profesinių sąjungų derybines galias. Turi būti sudaryta reali galimybė organizuoti streiką. Reikia įsteigti Darbo rūmus, kad nebūtų diskriminuojamos profesinės sąjungos, nes darbdavių organizacijos turi Pramonės ir prekybos rūmus. 5. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas nustato, kad, numatant reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius ar iš esmės keičiant teisinį reguliavimą, reikia atlikti proporcingą ir pagrįstą numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą Siūlomu teisės aktų projektų paketu iš esmes norima pakeisti darbo santykių, socialinio draudimo bei užimtumo teisinį reglamentavimą, Todėl* vadovaujantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1276, atsižvelgiant į teisės aktuose numatomo naujo teisimo reguliavimo pobūdi, mastą be kitų privalomų aspektų* turi būti proporcingai įvertinamas ir kokybiniais bei kiekybiniais duomenimis pagrindžiamas poveikis ekonomikai, konkurencijai* valstybes finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai ir administracinei naštai. Tačiau pridedamuose aiškinamuosiuose raštuose tėra tik trumpi, abstraktūs teiginiai, o kai kurtų jų teisingumas kelta abejonę. 6.
darbo kodekso projekte atsispindi socialinio modelio nuostatos:
a) atleidimo iš darbo įspėjimo terminų trumpinimas ir išeitinių temoku mažinimas;
b) lankstesnis darbo laiko reguliavimas ir darbo sutarčių Įvairovė, kurios lyg ir turėtų būti palankios tiek darbdaviams, siekiantiems liberalizuoti darbo santykius, tiek darbuotojams. Prarastą išeitinę išmoką, kurios dydis lino metu priklauso nuo darbuotojo turimo darbo stažo toje Įmonėje, siūloma kompensuoti didesne bedarbio pašaipa. Tačiau analizuojant Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo [statymo pakeitimo (statymo projektą matyli, kad ši didesnė bedarbio pašalpa toli gražu nekompensuos darbuotojo finansinių praradimų, susijusių su išeitinės išmokos praradimu;
c) darbo sutarčių Įvairovė neužtikrins didesnio darbuotojo socialinio saugumo, o įsidarbinimo galimybes gali riboti Lietuvos Respublikos darbo kodekso projekto nuostata, kad minimalų darbo užmokestį leidžiama mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Be to, ši nuostata gali įpareigoti darbdavius pervertinti darbuotojų atliekamas funkcijas pagal „kvalifikacinį kriterijų " ir tam tikrai daliai iš jų arba padidinti darbo užmokestį, arba atleisti juos iš darbo. Reikia atkreipti dėmesį ir j tai. kad bus siekiama ilgiau darbuotojus išlaikyti darbo rinkoje, ilginant būtinąjį socialinio draudimo stažą ir perspektyvoje ilginant senatvės pensini amžių, Todėl yra tikimybė, kad gali išaugti socialinių pašalpų gavėjų skaičius, ir lai taptų papildoma administracine ir finansine našta savivaldybėms;
d) užimtumo įstatymo projekte numatoma perduoti savivaldybėms ne tik viešųjų, pagalbinių darbų organizavimą, bet ir jų finansavimą. Savivaldybės bus įpareigotos teikti paramą darbo vietoms steigti* įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektus.
Tai pareikalaus savivaldybėms ieškoti papildomų finansinių išteklių, nes nėra aišku, ar bus skiriama tam lėšų iš valstybės biudžeto;
e) šio teisės aktų projektų paketo rengėjų pateiktame aiškinamajame rašte nurodomos prognozės dėl mažėsiančio nedarbo ir užimtumo augimo ir atsirasiančius galimybes sutaupyti socialinės paramos lėšas bei užtikrinti didesnes įplaukas [ valstybės biudžetą yra abejotinos Priešingai* socialiai nesubalansuotas darbo santykių liberalizavimo procesas socialinės paramos sistemai gali turėti neigiamą poveikį. Neįmanoma kuo skubiau ir nediskutuojant patvirtinti didžiulę socialinių ir darbo santykių reguliavimo srities pertvarką. Todėl* tik atlikus visapusišką numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, galima būtų vertinti tikrąją administracinę ir finansinę naštą savivaldybėms. Mūsų manymu, reikia atidėti šio teisės aktų projektų paketo priėmimą. Anykščių rajono trišalė taryba mano* kad, įsigaliojus naujam socialiniam modeliui, padaugės darbo ginčų, bus didesnė darbo ieškančių žmonių kaita, todėl būtina stiprinti Valstybinės darbo inspekcijos bazę bei Lietuvos darbo biržą. Prašome atsižvelgti į aukščiau išdėstytus Anykščių rajono trišalės tarybos argumentus ir Darbo kodeksą taisyti tik suderinus su socialiniais partneriais. Svarstyti pagrindiniame komitete6 Profesinė sąjunga ,,Uostininkas“ 2015-03-18 Nr. g-2015-2322
Priimta 2015-02-15 narių susirinkime.
Suprasdami darbo santykių tobulinimo reikalingumą, Suvokdami socialinių partnerių interesų derinimo procesą, pagrįstą konkrečiu argumentų pateikimu ir atsargumo, priimant socialinių garantijų sistemos keitimo siūlymus, įvertindami, kad laikas liautis vienpusiškai atstovauti darbdavių interesams, įsitikinę, kad laikas realiai rūpintis ir darbininkų socialine padėtimi, apsvarstę informaciją apie Darbo kodekso keitimo pastangas, narių susirinkimas priėmė šią rezoliuciją, kuria siekiama išreikšti nepritarimą Valdžios veiksmams, kuriais bandoma bloginti darbuotojų socialinę padėtį. Susirinkimas k o n s t a t u o j a :
bei socialinės darbuotojų saugos užtikrinimo principų, nuolat inicijuoja siūlymus bloginančius darbuotojų padėtį. 2. Rengiami Darbo kodekso liberalizavimo užmojai neduos teigiamo rezultato, bet sudarys sąlygas dar didesnei darbdavių savivalei ir darbuotojų teisių pažeidinėjimui. 3. Manome, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmai, siekiant liberalizuoti darbo santykius, yra įžūlus darbuotojų teisių ir garantijų naikinimas, neatitinka nei Vyriausybės programos deklaracijų nei darbuotojų interesų. Tokias pastangas vertiname kaip bandymą pataikauti biznieriams ir sudaryti jiems dar palankesnes sąlygas turtėti darbininkų sąskaita. 4. Nuomonės, kad Darbo kodeksas yra „sovietmečio44 atgyvena yra nepagrįstos jokiais argumentais, nes vadovaujantis tokia logika, pirmiausia, reikėtų išvaikyti Seimą, Prezidentūrą ir visas ministerijas, su Ministru pirmininku priešaky, nes ten taip pat sėdi virš 50% tokių persenusių atgyvenų.
Nepritardami tokiems veiksmams narių susirinkimas r e i k a l a u j a :
kodekse, ignoruojant reikalavimą konsultuotis su profesinėmis sąjungomis. Spręsti klausimą dėl šių asmenų atitikimo užimamoms pareigoms. -pagal socialinės partnerystės reikalavimus, sprendžiant Visuomenei svarbius socialinius klausimus, turi būti derinami suinteresuotų šalių interesai, todėl reikalaujame neatidėliojant organizuoti visų profesinių sąjungų ir Valdžios atstovų konsultacijas ir tik apibendrinus pateiktus siūlymus spręsti ar tikslinga pradėti Darbo kodekso tobulinimo procedūras. -nutraukti slaptą įstatymų pataisų ir naujų projektų (susijusių su darbuotojų socialine padėtimi) rengimo praktiką ir besąlygiškai laikytis reikalavimo, kad tokie projektai, turi būti rengiami tik po viešai skelbtų (ir realiai organizuotų) konsultacijų su socialiniais partneriais. Dabartinė vienpusiška biznio interesų protegavimo praktika mums nepriimtina, yra nepateisinama ir neatitinka Konstitucijos raidės. -įvertinti Visuomenės praradimus, atsirasiančius pakeitus Darbo kodeksą ir priimti įstatymą, kad už tai solidariai atsako Prezidentas, Premjeras ir ministras, kaip tokių pataisų laimintojai.
Priimta 2015-02-15 narių susirinkime Suprasdami darbo užmokesčio, kaip darbuotojų socialinės padėties garanto svarbą, Įvertindami darbo laisvos rinkos sąlygomis ypatumus, Įsitikinę, kad Valdžia privalo vykdyti Konstitucinę prievolę tarnauti Visuomenei, Apsvarstę informaciją apie organizacijos Tarybos pastangas inicijuoti Darbo užmokesčio indeksavimo tvarkos nustatymą, Narių susirinkimas priėmė šią rezoliuciją, išreikšdamas nepritarimą Valdžios veiksmams, kuriais bloginama darbuotojų socialinė padėtis. Susirinkimas k o n s t a t u o j a :
apsaugos ir darbo ministerija, nepaisydama Darbo kodekse nustatyto reikalavimo parengti darbo užmokesčio indeksavimo tvarką, nevykdo savo prievolės ir tokiais veiksmais net nuo 2003 metų daro privataus sektoriaus darbuotojams žalą nes brangstant prekėms ir paslaugoms bei esant infliacijai jų atlyginimai proporcingai nuvertėja. 2. Tokie veiksmai yra diskriminacinio pobūdžio, nes valstybinio sektoriaus darbuotojams, teisėjams ir kitiems pareigūnams atlyginimai yra reguliariai indeksuojami, o neteisėta ministerijos veika privataus sektoriaus darbuotojai diskriminuojami, jų, kaip piliečių, interesai yra pažeidžiami. 3. Pagarsinti siūlymai dėl Darbo kodekso liberalizavimo ne tik neduos teigiamo rezultato, bet jų turinys prieštarauja TDO konvencijų bei ES direktyvų nuostatoms. Tokius veiksmus vertiname kaip pakartotinį akiplėšišką bandymą sudaryti sąlygas dar didesnei darbdavių savivalei ir darbuotojų teisių pažeidinėjimui. Dar blogiau, kad tokius veiksmus „laimina“ socialdemokratų Vyriausybė. 4.
nuosekli ministerijos pozicija bloginti darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas neatitinka Konstitucijos reikalavimų, asmenų lygybės principų ir ministrų duotos priesaikos tarnauti tautos labui. 5. Manome, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministras, kuris toleruoja įstatymo reikalavimų nepaisymą, ir Seimo narių neprincipingumas, kontroliuojant kaip Vyriausybė vykdo įstatymus, rodo, kad jie įtakojami ne Tautos valios, o grupės darbdavių noro lobti darbuotojų sąskaita. Siekdami apginti savo ir kitų darbuotojų interesus narių susirinkimas r e i k a l a u j a : -nedelsiant įvertinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakingų pareigūnų veiką ir spręsti klausimą dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministro atitikimo užimamoms pareigoms bei imtis priemonių, kad darbuotojams būtų atlyginta žala už visą laiką, kurį darbo užmokestis nebuvo indeksuotas. Išsiaiškinti dėl kurių asmenų aplaidumo darbuotojams padaryta žala ir imtis priemonių, kad jie solidariai atlygintų Valstybei padarytus nuostolius. -neatidėliojant įpareigoti ministeriją per 3 mėnesius parengti darbo užmokesčio indeksavimo tvarką, numatant kokia tvarka bus kompensuojamos darbuotojų negautos pajamos. -nustatyti tvarką kaip ir kas kontroliuoja kaip ministerijos vykdo įstatymų reikalavimus ir įpareigoti šią instituciją reguliariai ir viešai skelbti patikros rezultatus. R E Z O L I U C I J A
diena Klaipėda Priimta 2015-02-15 narių susirinkime Apsvarstę informaciją apie TDO konvencijų Nr. 137(DėI laivų krovos darbų) ir Nr. 152(Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos atliekant laivų krovos darbus) (toliau tekste- Konvencijos) ratifikavimo padėtį Narių susirinkimas priėmė šią rezoliuciją, kuria norima atkreipti Valdžios dėmesį į aukščiau nurodytų konvencijų ratifikavimo darbų vilkinimą ir normalių darbo sąlygų užtikrinimo uosto darbuotojams. Susirinkime k o n s t a t u o t a : 1.
Nors esame Europos sąjungoje, tačiau iki šiol uosto darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygos neatitinka europinių standartų, jų reguliavimas neatitinka konvencijų reikalavimų. Valdžios institucijos nusišalino nuo įstatymų reikalavimų vykdymo kontrolės, todėl ne tik darbo apmokėjimo sąlygos bet ir reikalavimai užtikrinti normalias darbo sąlygas vykdomi aplaidžiai, reali padėtis kontroliuojama atmestinai, rizikos vertinimas darbo vietose atliekamas normaliai. Dėl to uosto darbuotojų darbo sąlygos vis blogėja, darbo užmokestis nuvertėja. Esama padėtis darbuotojų netenkina, nes dirbant nenormaliomis darbo sąlygomis žalojama darbuotojų sveikata, dažni atvejai kai darbuotojai suluošinami ir netgi žūva darbe. Dokininkų kvalifikacinius reikalavimus, darbo apmokėjimo sąlygas darbdaviais nustatinėja kaip išmano, traumas darbe įforminti vengia, dažni atvejai kai darbuotojai verčiami jas įforminti kaip traumas buityje. 2. Vyriausybė darbų programoje numatė ratifikuoti šias Konvencijas...“ ratifikuosime TDO konvencijas dėl darbo jūrų laivyboje, dėl žvejų darbo, dėl darbo dokuose, dėl dokininkų darbų saugos ir sveikatos.“ ...(Vyriausybės programos XIII DALIS TRANSPORTAS, 359 punktas), tačiau iki šiol Konvencijos, reglamentuojančios dokininkų darbo apmokėjimo ir darbo sąlygas, neratifikuotos. 3. Nors buvo kreiptasi į Valdžios institucijas, tačiau pasirengimo ratifikavimui darbai nevykdomi ir informacija apie esamą padėtį nepateikiama. Todėl narių susirinkimas r e i k a l a u j a :
įpareigoti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją atnaujinti Konvencijų ratifikavimo darbus. 2. Informuoti organizaciją apie atsakingus asmenis, kuriems būtų galima pateikti pasiūlymus dėl aktų, kuriais bus realizuojami Konvencijų reikalavimai, parengimo
sausio mėnesio ir kreiptis į TDO dėl Konvencijų ratifikavimo.
7 Lietuvos Geležinkelių profesinių sąjungų susivienijimas 2015-06-18 Nr. g-2015-5562 Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimas, vienijantis virš 2000 tūkstančių narių, prašome nepritarti pateiktam socialinio modelio įstatymų projektų paketui:
nebaigtas svarstyti LR trišalėje taryboje, tuo pažeidžiant 2005 metų birželio
projekte siūloma mažinti darbuotojų garantijas, pavyzdžiui:
Profesinė sąjunga ,,Uostininkas“ 2015-05-04 Nr. g-2015-3805 DĖL
Organizacijos taryba apsvarstė 2015-04-02 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymą „Dėl 2015 metų vasario mėn. rezoliucijų“. Tarybos toks formalus
„atsirašymo tipo“ atsakymas netenkino, nes:
1.
Atsakymas nekonkretus ir nepagrįstas argumentais, o tik pamąstymais, kaip
„pažymėtina... kad bus atsižvelgiama“, „siūloma“ „“atkreipiame dėmesį“ ir
t.t. 2. Organizacija teikė rezoliucijas norėdama gauti atsakymą į rezoliucijas, o ne ministerijos klerkų rašinėlį apie tai kaip jie kūrė socialinį modelį (skandinavišką. amerikietišką, europietišką, o gal išrado lietuvišką), kurio taip ir nepaviešino, nes atrodo, kad išgarsintasis socialinis modelis viso labo tėra noras keisti Darbo kodekso nuostatas darbuotojų nenaudai. 3. Organizacijos netenkina toks gudravimas, kai vietoj argumentuoto atsakymo iš Aukštųjų Valstybės institucijų, organizacija maitinama ministerijos klerkų pasakomis, apie tai kaip jie užsakinėjo kažką atlikti. Tokie veiksmai tarybos netenkina ir nutarta pakartotinai kreiptis į šias institucijas, prašant pateikti savo, o ne ministerijos klerkų poziciją. Savo sprendimą taryba motyvavo:
sukurti naujas darbo vietas ir gerins darbo santykius. Jeigu tokiomis pasakomis tikėti, tai tuomet ministerija turėjo užsakyti už 3 milijonus ne vieną projektą, o kelis ir tuomet jau tikrai verslininkai suklestėtų ir gyventume rojuje. Deja, tarybos nuomone šitie ministerijos ir mokslininkų lūkesčiai grįsti ne konkrečiais paskaičiavimais, o paprasčiausiu darbdaviu protegavimu ir išskirtinių sąlygų sudarymu jų savivalei. Vien tas faktas, kad siūloma įteisinti neribotą darbo laiką, pagal ekonomikos dėsnius ne didins, o mažins darbo vietų skaičių. Niekuo nepagrindžiami ir teiginiai, kad bus iš šešėlio „ištraukti“ viršvalandžiai. Siūloma neapibrėžta laiko apskaita sudarys galimybes jų visai nerodyti, taigi tokie teiginiai paprasčiausia apgavystė. 2. Motyvas, kad siūlomas DK yra pritaikytas darbo santykiams esamomis ekonominėmis sąlygomis yra iš piršto laužtas ir niekuo nepagrindžiamas.
Jeigu darbo santykiai priklausytų tik nuo neapibrėžtų sąvokų ir deklaracijų, tai vakarų valstybės seniai būtų atsisakę ir ekonominio reguliavimo, mokesčių ir seniai būtų palaidoję socialinę partnerystę kartu su visomis profsąjungomis. Taigi skubotas susiklosčiusių santykių reguliavimo keitimas rodo, kad nei ministerija, nei mokslininkai nepaiso paprasčiausios ekonominės logikos ir nuosekliai neišanalizavo esamos padėties. Toks nenuoseklumas ne pritrauks, o dar labiau atbaidys investuotojus, nes nėra jokios garantijos, kad rytoj ir šitas DK nebus keičiamas. Darbo santykių taip vadinamas lankstumas priklauso nuo darbdavių sąmoningumo (taip išaukštinto jų mentaliteto), o ne nuo kurpiamo darbdavių savivalės modelio. Žinant mūsų buvusios nomenklatūros
„sąmoningumą“ galima teigti, kad darbo santykiai nepagerės, o tik pablogės,
juo labiau, kad siūlomame projekte užprogramuota psichologinis darbuotojų diskomfortas darbe. Nesant siūlomame projekte apibrėžtų vartojamų sąvokų kiekvieną deklaraciją darbdaviai traktuos jiems naudinga linkme. Taigi, darbo aplinka nepagerės, bet jau užprogramuojama, kad dar labiau didės psichologinis diskomfortas ir socialinė atskirtis. Siūlomi kosmetiniai SODRA išmokų papudravimai tikrai nemažins socialinės atskirties. Įvertinus tai, kad darbo sąlygos bus bloginamos, suprantama, automatiškai didės profesinių ir kitų –susirgimų lygis, o tai sukels daug didesnes problemas nei tikimasi. 3. Net teisės mokslų pirmakursis supranta, kad neišgryninus įstatyme vartojamų sąvokų, bet kuris teisės aktas tampa tik deklaracijų kratiniu. Tuo tarpu naujame projekte naudojamos sąvokos ne tik neapibrėžtos (pvz.
„lankstūs darbo santykiai“,
„nuotolinis darbas” „suminė laiko apskaita“, „lankstus darbo grafikas“,
„darbuotojų patikėtinis“, „darbuotojų organizacija“, „reprezentaciniai
kriterijai“, „nacionalinė kolektyvinė sutartis“, „šakos kolektyvinė sutartis“ ir t.t.) bet dar ir pilna visokių lotyniškų „arba kadabrų“, kurių nė patys klerkai negalėtų dorai paaiškinti, o ką jau kalbėti apie paprastą darbuotoją. Matyt, kuriant tokį teisinį aktą reikėtų paisyti ir Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų. Nors vakarų šalyse seniai kolektyvinės darbo sąlygos nustatomos socialinių partnerių susitarimais, tačiau mūsų „mokslinčiai“ siūlo visus darbo santykius reguliuoti individualiomis darbuotojo ir darbdavio derybomis. Ministerijos klerkams, prieš ruošiant tokius pasiūlymus, derėtų pasidomėti esama padėtimi ar jau nors pasiklabėti su savo giminaičiais ar kaimynais (dirbančiais paprastą darbą); jie jiems paaiškintų kaip atrodo darbininko derybos su direktoriumi ar kitu administratoriumi dėl darbo sąlygojau nekalbant dėl atlyginimo nustatymo. Tokie siūlymai ne tik prieštarauja visuotinai pripažintai nuostatai, kad darbuotojas yra silpnoji darbo santykių pusė, bet ir neatitinka socialinės partnerystės principų, kurie seniai pripažįstami normaliose ekonomikose. Vakaruose jau seniai kolektyvinius santykius derina darbuotojų ir darbdavių organizacijos tarpusavio susitarimais, o ne darbuotojo ir darbdavio santykių individualioje plotmėje, kaip norima įpiršti siūlomame projekte. Dar daugiau, siūlomame projekte užsimota eliminuoti iš šio proceso profesines sąjungas, kaip kolektyvinius darbuotojų atstovus ir net siūloma panaikinti specialųjį įstatymą, reglamentuojantį profesinių sąjungų padėtį darbo santykiuose. 4. Teigiama, kad gerinama darbuotojų informavimas ir konsultavimasis su jais. Tačiau nesant imperatyvių nuostatų, tokie siūlymai tampa tik gražiais šūkiais.
Neaišku kodėl siūloma darbuotojus įtraukti į darbdavių priimamų sprendimų procesą. Pirma, neaišku kuriuos darbuotojus, antra, ši deklaracija neparemta jokias tokio dalyvavimo principais. Trečia, neaišku kas apmokys darbuotojus tokiam darbui ir kieno sąskaita. Projekte suplakama teiginiai apie darbuotojų mokymą darbinei veiklai atlikti ir mokymuisi visą gyvenimą, nors toks mokymo procesas yra ne Darbo kodekso reglamentacijos objektas. Nepagrįsti ministerijos klerkų teiginiai apie pasiūlymų teikimą. Organizacija dar pernai, gruodžio mėnesį kreipėsi į Vilniaus universitetą, prašydama pateikti informaciją apie kuriamą socialinį modelį bei nurodyti kam reikia teikti pasiūlymus, tačiau iki šiol nesulaukėme jokio atsakymo. Tai, kad ministerijos klerkai dalijosi informacija siaurame ratelyje visiškai nereiškia, kad informacija buvo pateikiama visuomenei priimtinais būdais ir priemonėmis. Tokie būdai, kuriais dabar pateikiama informacija vertinti kaip veiksmai, trukdantys ją gauti arba visaip apsunkinti jos gavimą. Ministerijos atsirašymas DK keitimo bei socialinio modelio pagrindimo klausimu tarybos neįtikino. Manome, kad modelis turi būti kuriamas įvertinant esamą padėtį ir pagrindžiant darbuotojų padėties užtikrinimą bei racionaliu Valstybės ūkio tvarkymu, o ne tik kažkieno norų paisymu. Vien darbdaviu interesų protegavimas tarybos netenkina ir mes laukiame konkretaus (motyvuoto ir argumentuoto, pagrįsto analizės duomenimis) nurodytų adresatų atsakymo šiuo klausimu. DĖL DARBO
Mes dėkojame už priminimą, kad ministerija mums yra atrašiusi (kaip įprasta) rašinėlius dėl darbo užmokesčio indeksavimo. Tačiau apgailestaujame, kad iki šiol ministerijos klerkai sąmoningai vengia atlikti savo pareigas dėl darbo užmokesčio indeksavimo esamo DK 190 str. prasme.
Šio straipsnio nuostatos įpareigoja Vyriausybę nustatyti konkrečią indeksavimo tvarką, tuo užtikrinant darbuotojų garantijas, esant darbo užmokesčio nuvertėjimui. Ministerija nurodė, kad valdininkų atlyginimų indeksavimo klausimai yra sureguliuoti, o darbuotojų darbo užmokesčio indeksavimo klausimai bus sureguliuoti naujajame DK projekte. Deja, šis klausimas siūlomame projekte nėra aptartas ir sureguliuotas ir Atkreiptinas dėmesys kad kalbama ne apie klausimų susijusių su darbo užmokesčio nustatymo, mokėjimo ir kita tvarka įmonės viduje, o apie Valstybės politiką, siekiant kompensuoti darbuotojų darbo užmokesčio praradimus dėl infliacijos ir kitų aplinkybių, nepriklausančių nuo darbdavio. Ministerija cituoja siūlomo DK 157 str. nuostatas, bet norime atkreipti dėmesį, kad taryba žino kas yra minimali mėnesinė alga ir visiškai neprašė išaiškinti šios sąvokos. Būtų daug geriau, jeigu paaiškintų kaip bus užtikrinta nuostata, kad darbuotojas už savo aštuonių valandų darbą gaus padorų atlyginimą, nes visą laiką akcentuojama apie naujas darbo sąlygas ir santykius, o štai apie padoraus atlyginimo lygį nekalbama. Tuo tarpu pagal esamo minimalaus atlyginimo lygį Europos Sąjungoje esame vos nepaskutiniai, todėl norėtume sužinoti kas bus daroma, kad gavę atlyginimą darbininkai pasijustų oriai ir nesiruoštų emigruoti? Tikimės, kad tiek Prezidentė, tiek Seimo pirmininkė, tiek Ministras pirmininkas sugebės parašyti argumentuotą ir motyvuotą atsakymą nes ministerijos pateikti išaiškinimai mūsų neįtikina ir netenkina:
atliekamo darbo kvalifikacijai. Ministerijos atsakyme teigiama, kad ekspertų komisija teiks išvadas, po to bus ruošiama metodika ir t.t..
Mūsų nuomone, tokia metodika jau seniai turėjo būti paruošta, o ne dar ruošiama (nors jau norima keisti DK), principai turėtų būti aptarti įstatyme. 2. Principiniai darbo užmokesčio klausimai turėtų būti reglamentuojami DK, o tik po to detalizuojami kolektyvinėse sutartyse. Neaišku kaip įsivaizduojama įmonėje bus sudaroma kolektyvinė sutartis, jeigu įmonėje veikia tokie dariniai kaip darbo taryba, darbuotojų patikėtinis ir profesinė sąjunga kartu. Ar bent įsivaizduojama kaip gali kolektyvinę sutartį ruošti ir dėl jos derėtis darbuotojų patikėtinis? Koks jo juridinis statusas, atsakomybė? Susidaro įspūdis, kad ministerijoje visiškai nesiorientuojama realybėje ir jie gyvena savo iliuzijų pasaulyje. Tokia padėtis tarybai nepriimtina, nes deklaracijos nėra pagrindas priimti atsakingus sprendimus. 3. Dar keistesnis principas, kad įmonėse, kuriose dirba mažiau nei 50 vidutinių darbuotojų skaičius, apmokėjimo sistemą tvirtina darbdavys. O ką dabar yra kitokia tvarka? Atrodo, kad ministerijos valdininkai arba mus mulkina arba nelabai orientuojasi apie ką kalbama. Tokie „argumentai“ yra nepriimtini, o juos skaitant peršasi išvada, kad reikėtų susirūpinti dėl šios ministerijos aparato darbuotojų kvalifikacijos. Teigia, kad darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos, kvalifikacija, darbo apmokėjimo formos. Įstatyme turėtų būti aiškiai apibrėžiama, kad šie dydžiai ne nurodomi, o turi būti privalomai turi būti aptarti. Nesant įstatyme imperatyvių normų, šios deklaracijos nieko vertos. DĖL
Norime atkreipti dėmesį, kad pateikta informacija nėra tiksli. Darbo grupė, kuriai buvo pavesta atlikti parengiamąjį darbą konvencijų ratifikavimui, paskutiniame posėdyje buvo sutarusi, kad šis darbas bus tęsiamas po Lietuvos pirmininkavimo ES taryboje pabaigos. Apie tai, kad sprendimą dėl ratifikavimo siūlyti peržiūrėti kalbos nebuvo.
Todėl ministerijos atstovų noras išvengti šio darbo arba jį vilkinti yra nepriimtinas ir mes tam nepritariame:
yra Tarptautinės darbo organizacijos (toliau tekste TDO) narė ir mums nėra pateikta informacija, kad Valstybė būtų kreipusis į TDO dėl šių konvencijų senumo ir jų ne reikalingumo. Tai, kad ministerijos klerkai mano, kad jos yra pasenusios neatitinka tikrovės, nėra įtikinantis argumentas. Principai nesensta ar nesikeičia vien nuo ministerijos atstovų įgeidžio, jeigu žemės trauka egzistuoja, tai ji egzistuoja nepriklausomai nuo to patinka tai klerkams ar ne. 2. Vis akcentuojama, kad Lietuva yra jūrinė valstybė. Bet kai reikia ratifikuoti konvencijas, susijusias su uosto darbuotojų saugumo užtikrinimu, klerkai teigia priešingai. Kas tai nesuvokimas ką reikia daryti ar prieš Valstybės politiką nukreipta veika? Manome, kad uoste darbuotojų saugumas turi būti užtikrinamas būtent šių konvencijų reikalavimų pagrindu ir Valstybės prestižas yra jas ratifikuoti. Nenoras tai padaryti niekuo nepaaiškinamas dar ir todėl,- kad patys ministerijos klerkai teigia, kad vidaus norminiai aktai konvencijų reikalavimus atitinka. Vadinasi praktiškai belieka atlikti formalumus. Jeigu to daryti nenorima, reiškia yra paslėptas kažkoks interesas. Todėl tokia slapta veika mums nepriimtina ir norėtume išgirsti Aukštųjų institucijų vertinimą šiuo klausimu kokią slaptą interesą turi ministerijos klerkai atsisakydami atlikti konvencijų ratifikavimo formalumus? Mes manome, kad šių konvencijų ratifikavimas tik sustiprintų Valstybės prestižą, kaip atsakingos narės, argumentas, kad šių konvencijų neratifikavusios trečiosios valstybės rodo, kad klerkai nori ir Lietuvą tokia laikyti. Mums tai nepriimtina. 3. Ministerijos klerkai teigia, kad konvencijų ratifikavimas nėra aktualus ir būtinas, nes esą jų pagrindinės nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos bendruose teisės aktuose.
Tačiau kokie konkretūs aktai reglamentuoja uosto darbininkų darbo sąlygas ir saugumą nenurodo. Tuo tarpu šios konvencijos reglamentuoja būtent dokininkų darbo sąlygas ir saugumą. Kyla įtarimas, kad klerkai nežino tikrosios padėties uoste. Ir kaip ją žinos, jeigu net Lietuvos profesijų klasifikatoriuje nėra dokininko profesijos. Norint tiksliai žinoti kokios uosto darbininkų sąlygos, kad jos nėra tapačios sandėlio darbuotojo darbo sąlygoms, reikėtų dažniau buvoti uosto darbininkų darbo vietose, paanalizuoti kaip atliktas jų vertinimas ir tik tuomet būtų galima teigti, kad konvencijų ratifikavimas yra neaktualus. Gal ministerijos valytojoms tai nėra svarbu, tačiau uosto darbininkams tai pagrindinis dokumentas, pagal kurį turėtų būti organizuojamas jų darbas ir sudaromos saugios ir sveikos darbo sąlygos. O įvertinus, kad ministerija iš vis nusišalino nuo rizikos vertinimo darbo vietose ir aplaidžiai kontroliuoja kaip vykdomi reikalavimai bei tai, kad Valstybinė darbo inspekcija iš kontroliuojančios kaip vykdomi įstatymų reikalavimai virto į konsultacinę struktūrą, tai tampa dar aktualiau. Todėl priversti pakartotinai kreiptis į Aukščiausias valstybės institucijas ir tikimės gauti ne ministerijos rašliavą, o šių institucijų pagrįstą ir argumentuotą nuomonę. Taip pat norėtume gauti paaiškinimus kas prisiims atsakomybę už šios brangios ir gremėzdiškos darbo santykių sistemos, kuri mūsų nuomone padėties nepagerins, sukūrimą ir įgyvendinimą. Nenorime, kad būtume apkaltinti tik kritikavimu, todėl (nepretenduodami į 3 milijonų atlyginimą) siūlome tokią socialinio modelio kūrimo seką:
1Reformuoti SODRA:
Nustatyti, kad pensijų rezervinis fondas naudojamas tik pensijinėms išmokoms;
viršijančias 3 000 eurų per mėnesį, patys draudžiasi senatvės pensijai;
c) pensijinių išmokų dydį susieti su mokamais mokesčiais SODRAI,
d) nustatyti, kad pareigūnams, turintiems teisę į pensiją už ištarnautų metų stažą, pensija pradedama mokėti sukakus bendram pensiniam amžiui(65 m.);
lygio kitimo. 2. Reformuoti užimtumo ir bedarbių garantijų sistemą:
a) nustatyti viešųjų darbų atlikimą kai registruoti darbo biržoje asmenys gauna bedarbio išmoką:
b) bedarbio pašalpos dydį nustatyti vienodą visiems asmenims ir indeksuoti priklausomai nuo pragyvenimo lygio kitimo;
c) prailginti bedarbio pašalpos mokėjimą iki 2 metų;
d) įpareigoti Darbo biržą organizuoti bedarbių įdarbinimą pagal esamas laisvas darbo vietas. Bedarbius mokyti tik toms specialybėms, kurių poreikis yra didžiausias pagal esamas laisvas darbo vietas;
darbo įdarbinimą, bet ne pačios tampa darbdaviais;
darbo dėl girtuokliavimo ar vagysčių;
padidintą mokestį į užimtumo fondą. 3. Darbo santykių sferoje:
a) tiksliai apibrėžti socialinės partnerystės sąvoką, nustatant, kad tai yra darbuotojų ir darbdavių organizacijų bendradarbiavimas derinant kolektyvinius darbo santykius; Pasiekti susitarimai įforminami kolektyvinėmis sutartimis.
Susitarimai tarp šakinių darbdavių ir darbuotojų organizacijų yra principiniai susitarimai šakos lygmenyje ir įforminami kaip šakos susitarimai dėl sąlygų taikomų šakos darbdaviams;
b) nustatyti, kad kolektyvinis darbuotojų atstovas įmonėje yra profesinė sąjunga. Už kolektyvinių klausimų sprendimą darbdaviai moka profesinei sąjungai atstovavimo mokestį proporcingą darbuotojų, nesančių profesinės sąjungos nariais, skaičiui;
c) nustatyti, kad kolektyvinė sutartis yra privaloma; Reglamentuoti kokias sąlygas kolektyvinės sutarties šalys privalo susitarti;
d) nustatyti, kad profesinių sąjungų centrai negali vykdyti profesinės sąjungos funkcijų, jie turi vykdyti profesinių sąjungų atstovavimo, jų darbo, narių mokymų organizavimo funkcijas bei derėtis valstybės lygmeniu dėl bendrųjų garantijų dirbantiesiems. Pasiekti rezultatai, įforminami nacionaliniais susitarimais.
e) nustatyti darbo užmokesčio indeksavimą, priklausomai nuo pragyvenimo lygio kitimo. Nustatyti tvarką, pagal kurią bus vykdomas darbo užmokesčio didinimas iki europinio lygio.
f) nustatyti, kad rizikos vertinimą įmonėse atlieka Valstybė ir užtikrina realų esamų darbo sąlygų atitikimą normalioms sąlygoms;
g) nustatyti socialinės ir darbo ministerijos atsakomybę už įstatymų nevykdymą;
h) spręsti klausimą dėl administracinių nuobaudų taikymo panaikinimo darbininkams, jeigu darbo metu įvyksta avarija, nesant jų tyčios. Svarstyti pagrindiniame komitete
įstaigų pasiūlymai: Negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta 6.
Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui apsvarstyti piliečių, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus, patobulinti iniciatorių pateiktą įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. (Žr. išvadas). 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Petras Narkevičius, Irena Degutienė Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
dalyvavo:. komiteto nariai: K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, D. Kuodytė, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J.Varkala; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D.Aleksejūnienė, R. Molienė, komiteto biuro padėjėja – R. Liekienė; kviestieji asmenys: D.Ališauskienė – Seimo Pirmininkės padėjėja, V. Maslauskienė – Valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento patarėja, D. Navickienė – Valstybės kontrolės vyr. valstybinė auditorė, L.Audinytė
Vyriausybės kanceliarijos patarėja, B. Gruževskis - Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas, V. Lazauskaitė - Vilniaus universiteto Teisės fakulteto vyr. specialistė, A. Černiauskas – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas, E. Šilinytė - Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkė, G. Gruzdienė - Lietuvos maistininkų profesinė sąjungos pirmininkė, A. Zvicevičius - Lietuvos maistininkų profesinė sąjungos konsultantas, K. Krupavičienė – Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė, J. Pretzsch - Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ ats. sekretorė, A. Akstinas – Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius, L. Tatarėlytė - Lietuvos verslo konfederacijos projektų vadovė, R. Skyrienė – Investuotojų forumo direktorė, Lukas Savickas - „Investuok Lietuvoje“ projektų vadovas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus: 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turėtų būti apibrėžiamas asmuo, kuris laikomas užimtu. Nepritarti. Komitete pritarta projekto iniciatorių siūlymui. 1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-044 4, 5,6 Įstatymo projekto 4 straipsnio 4, 5, 6 dalyse, įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje, įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje ir kituose straipsniuose nustatytos blanketinio pobūdžio nuostatos brauktinos kaip perteklinės ir nesančios šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžtu šio įstatymo reguliavimo dalyku. Pritarti. 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04615 Įstatymo projekto 6 straipsnio
organizacija, kuri vykdo kūno kultūros ir sporto pratybas“ tikslintina, reikėtų apibrėžti dėl kokios darbinės funkcijos treneris turi būti nesudaręs darbo sutarties, kad galėtų būti laikomas užsiimančiu savarankiška trenerio veikla, nes pagal teikiamą formuluotę trenerio sudaryta darbo sutartis dėl bet kokio darbo paneigtų jo savarankišką veiklą. Pritarti. 1.4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04617 Svarstytina, ar įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata neturėtų būti pildoma išimtimi dėl nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklos, taip pat finansinių priemonių sandorių, kaip tai numatyta Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 2 straipsnio 7 dalies 1 punkte. Pritarti. 1.5.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-041315 Svarstytina, ar įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte po žodžių ,,juridiniai asmenys“ nereikėtų įrašyti žodžių ,,kitos organizacijos ar jų padaliniai“, kadangi Lietuvos Respublikoje ūkinę veiklą gali vykdyti ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir kitų Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių subjektai, kurie gali ir neturėti juridinio asmens statuso, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.19 straipsnyje, kuriame minimi užsienio juridiniai asmenys ir kitos organizacijos. Tokie užsienio juridiniai asmenys bei kitos organizacijos Lietuvoje gali įsteigti savo padalinius ir vykdyti veiklą, nesteigdami atskiro juridinio asmens. Pritarti. 1.6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-041512 Įstatymo projekto 15 straipsnio
Respublikos Vyriausybės įstatymą ministerijos koordinuoja, analizuoja ir kontroliuoja politikos įgyvendinimą, o ne jį vertina. Pritarti. 1.7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-041514 Įstatymo projekto 15 straipsnio
Respublikos Vyriausybės įstatymą formuojant politiką dalyvauja Vyriausybės įstaigos, o ne ministerijos. Pritarti. 1.8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04162 Siūlytina patikslinti įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalį ir nurodyti, kokios teisinės formos juridiniai asmenys yra užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos. Pritarti. 1.9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-041634 Įstatymo projekto 16 straipsnio 3 dalies 4 punkte siekiant teisinio aiškumo reikėtų numatyti, kam Lietuvos darbo birža teikia pasiūlymus. Pritarti. 1.10.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-041639 Įstatymo projekto 16 straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostatos, kuriose nustatyta Lietuvos darbo biržos teisė, suderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, steigti, reorganizuoti ir likviduoti teritorines darbo biržas derintina su Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. Pastebėtina, kad šiame įstatyme nėra numatyta, jog kiti įstatymai gali nustatyti kitokią biudžetinių įstaigų steigimo tvarką. Pritarti. 1.11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-0417 Tikslintinos įstatymo projekto 17 straipsnyje pateiktos nuorodos į kitus šio įstatymo straipsnius. Manytina, kad vietoj nuorodos į 47, 48 ir 49 straipsnius turėtų būti nuoroda į 46, 47 ir 48 straipsnius bei vietoj nuorodos į 50 straipsnį – nuoroda į 49 straipsnį. Pritarti. 1.12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-042212 Siūlytina patikslinti įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte pateiktą nuorodą, t.y. vietoj nuorodos ,,5 straipsnio 1 dalyje“ įrašyti nuorodą ,,5 straipsnio 1 dalies 3 punkte“. Pritarti. 1.13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04 Atsižvelgiant į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu yra teikiamas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projektas Nr.XIIP-3239, kuriuo 2017 m. sausio 1 d. įsigalios naujas šio įstatymo pavadinimas, siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlytina įstatymo projekte vietoj žodžių ,,Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus“ įrašyti žodžius ,,teisės aktais nustatyto senatvės pensijos amžiaus“. Analogiška pastaba teiktina įstatymo projekto 24 straipsnio 5 dalies 3 punktui. Pritarti.
Pritarti. 1.14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Siūlytina išbraukti įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalį, kadangi bedarbio statuso suteikimo sąlygos yra numatytos įstatymo projekto 22 straipsnio 2 dalyje. Be to, šios nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Atsižvelgus į šią pastabą, tikslintinos šiame straipsnyje pateiktos nuorodos į atitinkamas dalis. Pritarti. 1.15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
49 Atsižvelgiant į įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje vartojamas sąvokas, įstatymo projekto 24 straipsnio 5 dalies 8 punkte vietoj žodžių ,,individualios veiklos kontrolę“ įrašytini žodžiai ,,savarankiškos veiklos kontrolę“. Pritarti. 1.16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-042453 Tikslintina įstatymo projekto
su šios dalies pirmuoju sakiniu. Pritarti. 1.17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04286 Įstatymo projekto 28 straipsnio
valdymo, teikimo, skyrimo ir gavimo sąlygas apibrėžia Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir kiti teisės aktai“. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas nesuponuoja, kad psichologinio konsultavimo paslaugas galės gauti tik asmenys, nurodyti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, o ne visi darbo ieškantys asmenys, turintys teisę gauti konsultavimo paslaugas. Pritarti. 1.18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
122 Įstatymo projekto 37 straipsnio
„proporcingai“. Pritarti. 1.19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15 Įstatymo projekto 37 straipsnio
nurodytas svarbias priežastis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“, t. y.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų nustatyti svarbias priežastis, dėl kurių galėtų būti nevykdomos dvišalės ir trišalės profesinio mokymo sutartys. Pastebėtina, kad svarbios priežastys, dėl kurių nėra naikinamas bedarbio statusas, įtvirtintos įstatymo projekto 24 straipsnyje. Svarstytina, ar įstatymo projekto 37 straipsnyje nurodytos priežastys taip pat neturėtų būti įtvirtintos įstatyme, kitaip susidarytų situacija, kada iš esmės panašių teisinių santykių reguliavimas būtų nustatytas skirtingos teisinės galios norminiais teisės aktais. Pritarti. 1.20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-044156 Svarstytina, ar įstatymo projekto 41 straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodytas subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimo pagrindas neturėtų būti formuluojamas kaip du atskiri pagrindai, išskiriant pagrindą „įregistravus likviduojamos įmonės statusą Juridinių asmenų registre“. Analogiška pastaba teiktina dėl įstatymo projekto 45 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodyto teisinio reguliavimo. Pritarti. 1.21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-0443 1,2 Siekiant teisinio aiškumo ir konkretumo įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalyje tikslintina nuoroda į 41 straipsnio 3 dalį, kadangi neaišku, apie kokius asmenis kalbama. Dėl šių priežasčių neaiški ir įstatymo projekto 43 straipsnio 2 dalies taisyklė. Pritarti. 1.22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-044464 Įstatymo projekto 45 straipsnio 5 dalies 4 punkte vietoj žodžių ,,nevykdo šio straipsnio 6 ir 7 dalių reikalavimų“ įrašytini žodžiai „nevykdo šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų reikalavimų“. Pritarti. 1.23.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04482 Įstatymo projekto 49 straipsnio 2 dalyje žodžiai „Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos“ brauktini kaip pertekliniai. Pritarti. 1.24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04522 Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalyje yra įvestas sutrumpintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pavadinimas, siūlytina įstatymo projekto 53 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius ,,prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ kaip perteklinius. Pritarti. 1.25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-0454 Įstatymo projekto 55 straipsnio pavadinime ir tekste vietoj žodžių „valstybės lėšos“ įrašytini žodžiai „valstybės biudžeto lėšos“. Šio straipsnio 1 dalyje žodžiai
„Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje“ ir „2 dalyje nurodytoms“ brauktini kaip
pertekliniai. Pritarti iš dalies. Komitete pritarta perteklinių žodžių išbraukimui, tačiau siūloma palikti žodžius ,,valstybės lėšos“. 1.26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-0455 Atsižvelgiant į įstatymo projekto IV skyriaus pavadinimą, tikslintinas įstatymo projekto 56 straipsnio pavadinimas ir pats straipsnis, t.y. vietoj žodžių ,,nedeklaruotos individualios veiklos“ įrašytini žodžiai ,,nedeklaruotos savarankiškos veiklos“. Pritarti. 1.27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04564 Įstatymo projekto 57 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio ,,paminėtų“ įrašyti žodį
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-045610 Įstatymo projekto 57 straipsnio 10 dalyje tikslintina nuoroda į šio straipsnio 5 dalies 4 punktą (manytina, kad turėtų būti nurodyta į šio straipsnio 5 dalies
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04581 Įstatymo projekto 59 straipsnio 1 dalies nuostatos tarpusavyje derintinos su kartu teikiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04582 Įstatymo projekto 59 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ,,pirmoje dalyje“ reikėtų įrašyti skaičių ir žodį ,,1 dalyje“. Pritarti. 1.31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04601 Įstatymo projekto 61 straipsnio 1 dalyje brauktinas sakinys „Baudos skyrimas ginčijamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“, nes jis dubliuojasi su šio straipsnio 6 dalimi arba atsisakytina šio straipsnio 6 dalies. Pritarti. 1.32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04606 Įstatymo projekto 61 straipsnio 6 dalyje prieš žodį „ginčijamas“ siūlytina įrašyti žodžius „gali būti“, atsižvelgiant į tai, kad sprendimai nėra ginčijami privalomai. Pritarti. 1.33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-04 Priedas Įstatymo projekto priedo 3 punkte vietoj žodžio ,,rašymų“ reikėtų įrašyti žodį ,,prašymų“. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2015-11-03 Lietuvos savivaldybių asociacija nepritaria LR Užimtumo rėmimo įstatymo projekte numatytiems viešųjų darbų organizavimo esminiams pakeitimams, kurie, savivaldybių nuomone, nėra tinkami ir pagrįsti. Savivaldybių praktika rodo, kad viešųjų darbų organizavimas yra būtina ir veiksminga priemonė tiek socialiniu požiūriu, tiek užimtumo politikos gerinimo prasme.
Tai veiksminga priemonė ilgalaikiams bedarbiams, sudaranti realią galimybę jiems integruotis į darbo rinką, kurį laiką dirbti ir gauti darbo pajamų. Viešųjų darbų pavadinimo pakeitimas į pagalbinius darbus ir šių darbų finansavimo perdavimas savivaldybėms neskiriant lėšų, iš esmės reikštų viešųjų darbų, kaip aktyvios darbo rinkos priemonės, panaikinimą, t.y. per ilgą laiką šalyje sukurtos ir praktikoje pasiteisinusios viešųjų darbų sistemos sužlugdymą. Norime akcentuoti, kad dėl viešųjų darbų organizavimo pakeitimų, nebuvo diskutuota su Lietuvos savivaldybių asociacija, todėl savivaldybėms nesuprantamas siūlomų pakeitimų tikslas bei praktinė nauda. Savivaldybių nuomone, toks pakeitimas sukeltų didelį žmonių nepasitenkinimą ir pablogintų bedarbių situaciją. Jei teritorinės darbo biržos nedalyvautų viešųjų darbų organizavime, teritorinių darbo biržų lėšų dalis, kuri skiriama viešiesiems darbams, turėtų būti pervedama į savivaldybių biudžetus, kad pačios savivaldybės galėtų vykdyti šią svarbią funkciją. Nepritarti. Atkreiptinas dėmesys, kad Užimtumo įstatymo projektas nepakeičia viešųjų darbų organizavimo principo, tik tai būtų ne aktyvios darbo rinkos politikos priemonė, bet laikino užimtumo priemonė, įgyvendinama rengiant Užimtumo įstatymo projekte nurodytas užimtumo didinimo programas. Šiuo metu galiojančio Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 16 punktas numato kaip savarankišką savivaldybių funkciją – dalyvavimą sprendžiant gyventojų užimtumo, kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo klausimus, viešųjų ir sezoninių darbų organizavimą, o 7 straipsnio 18 punktas kaip valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkciją numato dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones ir gyventojų užimtumo programas.
Lėšos užimtumo didinimo programoms (įvertinus ilgalaikių, socialinę paramą gaunančių bedarbių skaičių savivaldybėse) būtų skiriamos iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams. 2. Anykščių rajono trišalė taryba, 2015-06-18 (dok. Nr. g-2015-5135)
1) Valstybės biudžete turi būti numatytas finansavimas aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms. Šiuo metu aktyvios darbo rinkos politikos priemonės finansuojamos ir iš ES struktūrinių fondų, Ką darysime, kai struktūrinė parama mažės? Jei vis didesnis darbuotojų skaičius dirbs pagal terminuotas darbo sutartis, bus didesnis poreikis darbuotojų perkvalifikavimui ar kvalifikacijos kėlimui;
2) Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas nustato, kad, numatant reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius ar iš esmės keičiant teisinį reguliavimą, reikia atlikti proporcingą ir pagrįstą numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą Siūlomu teisės aktų projektų paketu iš esmes norima pakeisti darbo santykių, socialinio draudimo bei užimtumo teisinį reglamentavimą, Todėl vadovaujantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr.
1276, atsižvelgiant į teisės aktuose numatomo naujo teisimo reguliavimo pobūdi, mastą be kitų privalomų aspektų turi būti proporcingai įvertinamas ir kokybiniais bei kiekybiniais duomenimis pagrindžiamas poveikis ekonomikai, konkurencijai valstybes finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai ir administracinei naštai. Tačiau pridedamuose aiškinamuosiuose raštuose tėra tik trumpi, abstraktūs teiginiai, o kai kurtų jų teisingumas kelta abejonę. 3) Užimtumo įstatymo projekte numatoma perduoti savivaldybėms ne tik viešųjų, pagalbinių darbų organizavimą, bet ir jų finansavimą. Savivaldybės bus įpareigotos teikti paramą darbo vietoms steigti įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektus. Tai pareikalaus savivaldybėms ieškoti papildomų finansinių išteklių, nes nėra aišku, ar bus skiriama tam lėšų iš valstybės biudžeto. Įvertinta. Užimtumo įstatymo projekto 51 straipsnis nustato, kad darbo rinkos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės finansuojamos iš Užimtumo fondo, valstybės ir savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų bei šaltinių.
Nuostatos dėl vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo Užimtumo įstatymo projekte liko nepakeistos, t.y. tokios pačios kaip iš šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme. 3. Profesinė sąjunga ,,Uostininkas“, 2015-06-18 (dok. Nr.g-2015-3805) Siūlymas reformuoti užimtumo sistemą:
a) nustatyti viešųjų darbų atlikimą kai registruoti darbo biržoje asmenys gauna bedarbio išmoką;
b) įpareigoti Darbo biržą organizuoti bedarbių įdarbinimą pagal esamas laisvas darbo vietas. Bedarbius mokyti tik toms specialybėms, kurių poreikis yra didžiausias pagal esamas laisvas darbo vietas;
c) nustatyti, kad darbdaviai, kurių įmonėse didelė darbuotojų kaita, moka padidintą mokestį į užimtumo fondą. Įvertinta. Teritorinės darbo biržos, teikdamos tarpininkavimo įdarbinant paslaugas, siekia padėti darbo ieškantiems asmenims susirasti tinkamą darbą, o darbdaviams – apsirūpinti tinkamais darbuotojais, vykdant reikalingų darbuotojų atranką ir siuntimą į registruotas laisvas darbo vietas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2012 metų įsigaliojus Užimtumo rėmimo įstatymo 23 straipsnio pakeitimams bedarbių profesinis mokymas yra organizuojamas tik tokiais atvejais: 1) numatyta konkreti darbo vieta, kur baigęs mokymą asmuo bus įdarbintas (ne trumpesniam kaip 6 mėn. laikotarpiui) ir pasirašoma trišalė profesinio mokymo sutartis (asmuo, darbo birža, darbdavys), 2) asmuo po mokymo įsipareigoja vykdyti individualią veiklą (ne trumpesnį nei 6 mėn. laikotarpį).
Atsižvelgiant į tai, kad profesinio mokymo efektyvumas ženkliai išaugo ir per 6 mėn. po profesinio mokymo įsidarbina per
išlieka ir Užimtumo įstatymo projekte. Atkreiptinas dėmesys, kad darbdaviai šiandien moka įmokas į Garantinį fondą, bet ne Užimtumo. Užimtumo fondo lėšas sudaro: 1) nedarbo socialinio draudimo lėšos šio įstatymo nustatytoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms įgyvendinti, kurių dydis tvirtinamas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu; 2) užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų pajamos; 3) valstybės biudžeto lėšos, kurių dydis tvirtinamas atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu; 4) kitos lėšos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2015-08-19 (dok. Nr. g. 2015-7101) Lygių galimybių kontrolierės sprendimas: siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Užimtumo rėmimo įstatymo projekte numatyti pakeitimus atsižvelgiant į mokėjusių asmenų lūkesčius, suteikiant jiems galimybę gauti nedarbo draudimo išmoką. Nepritarti.
Nepritarti. Vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimas yra siejamas su bedarbio statusu. Užimtumo įstatymo projekto 22 straipsnyje numatyta, kad bedarbiu laikomas asmuo, kuris atitinka šio straipsnio 1 dalyje visas nurodytas sąlygas, o viena iš jų (22 str. 5 p.) – „nesimoko pagal bendrojo ugdymo arba pagal formaliojo profesinio mokymo programas, išskyrus asmenis, besimokančius pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, ar asmenis, besimokančius pagal formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis, arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas;“. Užimtumo įstatymo projekte sąlygos dėl bedarbio statuso suteikimo numatytos vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijomis, kad bedarbiu laikomas nedirbantis 15–74 metų amžiaus asmuo, kuris aktyviai ieško darbo (per paskutines keturias savaites) ir per apibrėžtą laikotarpį (dvi savaites) gali pradėti dirbti. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad asmenys studijuojantys aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas neturėtų būti laikomi aktyviai darbo ieškančiais bedarbiais. Be to, Švietimo ir mokslo ministerijos nuomone, darbas turi įtakos studijų kokybei. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro 2014 m. atlikto tyrimo metu nagrinėta, kiek studentų studijas derina su darbu ir kokią įtaką tai daro studijų kokybei. Paaiškėjo, kad beveik du penktadaliai bakalauro studijų studentų ir beveik trys ketvirtadaliai magistrų, ne tik studijuoja, bet ir dirba. Kas antras magistras ir 44 proc. bakalauro studentų pripažįsta, kad darbas daro neigiamą įtaką jų studijų rezultatams. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys R.
Seimo narys R. Sargūnas,
3 Argumentai: vienas iš Lietuvos darbo biržos struktūrinių padalinių yra EURES tarnyba, kuri teikia paslaugas darbdaviams, vykdantiems veiklą Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse ir Šveicarijos Konfederacijoje, tačiau šio Lietuvos darbo biržos struktūrinio padalinio veiklos Užimtumo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) taikymo sritis neapima, todėl siūloma papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: ,,3. Šio įstatymo nuostatos dėl konsultavimo paslaugų apie sezoninį darbą teikimo taikomos ir užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninių darbų, nuostatos dėl laisvų darbo vietų registravimo, informavimo ir tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo taikomos ir darbdaviams, vykdantiems veiklą Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse ir Šveicarijos Konfederacijoje.“ Pritarti. 2. Seimo narys R. Sargūnas,
3 Argumentai: Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje neįtraukti asmenys, gaunantys darbo užmokestį esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose jų darbo laiku. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodyta, kad nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu privalomai draudžiami gaunantys darbo užmokestį asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, - jų darbo laiku. To paties įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodyti gaunantys darbo užmokestį nuteistieji laisvės atėmimu – jų darbo laiku. Įstatymo projekto
prilyginti teisiniai santykiai yra darbas, dirbamas teismo nuteistųjų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka, tačiau asmenys, gaunantys darbo užmokestį, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, nenumatyti.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalį 11 punktu ir jį išdėstyti taip: „11) darbas, dirbamas asmenų, esančių socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose.“ Pritarti. 3. Seimo narys R. Sargūnas,
1 Argumentai: siūloma papildyti Įstatymo projekto 8 straipsnį, nurodant, kad individualią veiklą vykdo ir asmenys, kurie neįregistravę nei ūkio, nei valdos, bet įregistravę tik ūkinius gyvūnus. Tokiu atveju jie būtų priskiriami prie savarankiškai dirbančių, t. y. vykdančių individualią žemės ūkio veiklą. Jie ir toliau mokėtų valstybinio socialinio draudimo (šiuo metu nuo 4 EDV) ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas (šiuo metu nuo 2 EDV dydžio), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dažniausiai tai yra natūriniai ūkiai (pvz. parduodamas nedidelis kiekis pieno ar daržovių), jų pajamos yra labai mažos, apmokestinamų pajamų jie neturi arba veikla nuostolinga, jie galėtų būti priskirti prie bedarbių (pagal 22 straipsnį), o įregistravę ūkį ar valdą prarastų bedarbio statusą (pagal 24 straipsnį), kaip realiai dabar ir yra sureglamentuota. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Individuali žemės ūkio veikla – tai veikla, kurią vykdo fizinis
asmuo teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs žemės ūkio valdą, ar ūkininko ūkį. ar ūkinius gyvūnus.“ Pritarti. 4. Seimo narys R. Sargūnas,
2 Argumentai: siekiant suvienodinti Įstatymo projekte vartojamas sąvokas, siūloma patikslinti įstatymo projekto 14 straipsnio 2 punktą.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tvirtina valstybės užimtumo rėmimo didinimo programas ir priima nutarimus, būtinus užimtumo rėmimui užtikrinti;“ Pritarti. 5. Seimo narys R. Sargūnas,
2 Argumentai: siekiant suvienodinti Įstatymo projekte vartojamas sąvokas, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Trišalės tarybos (komitetai, komisijos) prie užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų svarsto ir teikia pasiūlymus dėl įstaigų prioritetinių veiklos krypčių nustatymo, užimtumo rėmimo didinimo programų rengimo tikslingumo, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo, veiklos efektyvumo didinimo.“ Pritarti. 6. Seimo narys R. Sargūnas,
12 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 24 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodoma, kad bedarbio statusą praranda bedarbis, kuris įregistruoja ūkininko ūkį Ūkininkų ūkių registre arba tampa ūkininko partneriu ar žemės ūkio veiklos subjektu, reikėtų įvardinti, kas yra tie bedarbiai (žemės ūkio veiklą vykdančių subjektų atveju). Todėl siūloma papildyti įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą asmenimis, kurie vykdo savarankišką veiklą (individualią žemės ūkio veiklą) ir nėra įregistravę ūkio ar nėra žemės ūkio veiklos subjektai (neįregistravę valdos). Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte nurodytos užimtumo formos glaudžiai siejasi su sąlygomis, kurias turi atitikti asmenys, siekiantys įgyti bedarbio statusą, todėl užimtumo formos turi būti aiškios ir lengvai nustatomos teritorinės darbo biržos specialistams.
Tačiau taip nėra su Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 3
Įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyti išimtis, pateikiant nuorodas į įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 – 7 punktus, kad tokiais atvejais asmuo galėtų būti laikomas bedarbiu.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) nėra savarankiškai dirbantis asmuo, išskyrus asmenį, vykdantį šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, asmenį, kuris yra užimtas šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 – 7 punktuose nurodytomis veiklomis, ir asmenį, kuris yra individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, kuri laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, savininkas arba mažosios bendrijos narys, ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, arba Juridinių asmenų registre suteiktą likviduojamos ar bankrutuojančios individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos statusą turinčios individualios įmonės savininkas ar mažosios bendrijos narys, ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys ir asmenį, kuris neturi ūkininko statuso ar nėra ūkininko partneris, ar žemės ūkio veiklos subjektas;“ Pritarti iš dalies. Atsižvelgdamas į Seimo nario pasiūlymą, Komitetas siūlo patikslinti įstatymo projekto 22 str. 1 d.
1 d. 2 p. ir jį išdėstyti taip: ,,2) nėra savarankiškai dirbantis asmuo, išskyrus asmenį, vykdantį šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytą veiklą pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, asmenį, kuris yra užimtas šio įstatymo 7 straipsnio 3–7 punktuose nurodytomis veiklomis, ir asmenį, kuris yra individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, kuri laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, savininkas arba mažosios bendrijos narys ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys arba Juridinių asmenų registre suteiktą likviduojamos ar bankrutuojančios individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos statusą turinčios individualios įmonės savininkas ar mažosios bendrijos narys, ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, ir asmenį, kuris neturi ūkininko statuso ar nėra ūkininko partneris arba žemės ūkio veiklos subjektas;“
narys R. Sargūnas,
12 Argumentai: kadangi bedarbio statusas stabdomas ne tik tada, kai „bedarbis pradeda individualią veiklą ir ją vykdo ne ilgiau kaip 6 mėnesius“, bet ir tokiu atveju, kai „atsiranda terminuoti ne ilgesnės kaip 6 mėnesių trukmės darbo santykiai ar kiti darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai“, siūloma tikslinti Įstatymo projekto
projekto 24 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) atsiranda terminuoti ne ilgesnės kaip 6 mėnesių trukmės darbo santykiai ar kiti darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai arba bedarbis pradeda individualią veiklą ir ją vykdo ne ilgiau kaip 6 mėnesius;“ Pritarti. Žr. komiteto siūlomą įstatymo projektą. 8. Seimo narys R.
Seimo narys R. Sargūnas,
4 1,4 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad bedarbio statusas sustabdomas, kai „bedarbis dalyvauja paramos mokymuisi, remiamojo įdarbinimo priemonėse, išskyrus įdarbinimą pagal išankstinio apmokėjimo paslaugų kvitus“ (įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl dalyvavimo šiose priemonėse metu, nepriklausomai nuo jų trukmės bedarbio statuso nėra netenkama. Todėl siūlome tikslinti Įstatymo projekto 24 straipsnio 5 dalies 1 ir 4 punktus. Atitinkamai tikslintinos nuorodos į Įstatymo projekto 24 straipsnio 5 dalį Įstatymo projekto 22 straipsnio 5 ir 6 dalyse. Taip pat, siekiant aiškumo, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 24 straipsnio 5 dalį. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 24 straipsnio 5 dalies 1 ir 4 punktus išdėstyti taip: „5.
Bedarbio statusas panaikinamas, atsiradus vienai iš šiųos dalies punktuose nurodytų aplinkybių:
1) atsiranda neterminuoti arba ilgesnės kaip 6 mėnesių trukmės terminuoti darbo santykiai ar kiti darbo santykiams prilyginti teisiniai santykiai, išskyrus dalyvavimą įdarbinimo subsidijuojant ir darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėse, arba bedarbis pradeda vykdyti individualią veiklą ilgesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį, arba įsteigia individualią įmonę, tampa mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos nariu arba atnaujina individualiosios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos veiklą, kuri buvo laikinai nevykdoma, arba kitaip pradeda vykdyti šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytą veiklą įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje;“ „4) bedarbis pradeda mokytis pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programas, išskyrus bedarbius, besimokančius pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, ar bedarbius, besimokančius pagal formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis, ar bedarbius, dalyvaujančius paramos mokymuisi priemonėse, arba studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas;“ Pritarti. Žr. komiteto siūlomą įstatymo projektą. 9. Seimo narys R. Sargūnas, 2016-01-2024 4, 77 Argumentai: Įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad be kitų sąlygų bedarbiu gali būti laikomas asmuo, kuris „tiek savarankiškai, tiek ir naudodamasis teritorinės darbo biržos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieško darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“, todėl, jeigu šios pareigos bedarbis nevykdo, jis turėtų netekti bedarbio statuso.
Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti įstatymo 24 straipsnio 5 dalį
Įstatymo projekto 24 straipsnis papildytinas nauja 7 dalimi, joje nurodant svarbias priežastis, minimas 24 straipsnio 5 dalies 7 punkte, o šio straipsnio
projekto 24 straipsnio 5 dalį papildyti 7 punktu ir 7 dalimi ir išdėstyti taip (24 straipsnio 5 dalies 7–13 punktus laikyti 8–14 punktais): „7) bedarbis be svarbių priežasčių Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savarankiškai nevykdo darbo paieškos arba (ir) daugiau nei vieną kartą pažeidžia atsiskaitymo už darbo paiešką tvarką;
7Svarbios priežastys,
dėl kurių bedarbio statusas nėra panaikinamas atsiradus šio straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodytoms aplinkybėms, yra nurodytos šio straipsnio 5, 6 dalyse ir 8 dalies 2 punkte.“ Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto siūlomą įstatymo projektą. Projekto
narys R. Sargūnas,
53 Argumentai: Įstatymo projekto 24 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodyta, kad savanoriškos praktikos atlikimas yra svarbi priežastis, kuriai esant bedarbis gali atsisakyti siūlomo tinkamo darbo arba sudaryti individualų užimtumo veiklos planą, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis.
Tačiau Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta daugiau su asmens neatlygintinu darbo įgūdžių įgijimu susijusių veiklų, kurių vykdymas taip pat turėtų būti laikomas svarbiomis priežastimis. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 24 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) atliekant savanorišką praktiką. buvimas užimtu šio įstatymo 9 straipsnio 1, 5, 6, 7 punktuose nurodytame neatlygintiniame užimtume.“ Pritarti. Žr. komiteto siūlomą įstatymo projektą. 11. Seimo narys R. Sargūnas,
83 Argumentai: darbdaviui pripažinus, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, turėtų būti laikoma svarbia priežastimi, kuriai esant nutrauktas dalyvavimas remiamojo įdarbinimo priemonėse neturėtų sąlygoti bedarbio statuso ir registracijos teritorinėje darbo biržoje panaikinimo be teisės registruotis pakartotinai teritorinėje darbo biržoje 6 mėnesius nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos. Todėl siūloma papildyti Įstatymo projekto 24 straipsnio 8 dalį 3 punktu. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 24 straipsnio 8 dalį 3 punktu ir jį išdėstyti taip: „3) darbdaviui pripažinus, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami.“ Pritarti. 12. Seimo narys R.
Seimo narys R. Sargūnas,
9 N Argumentai: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad
„kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas
arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.“ Kitokia asmenų informavimo apie priimtus sprendimus tvarka gali būti nustatyta tik įstatyme, todėl įstatymo projektą reikėtų papildyti nuostata apie asmenų informavimą dėl jų atžvilgiu priimtų sprendimų, siekiant išvengti kiekvieno asmens informavimo raštu apie jo atžvilgiu priimtus administracinius aktus, siūloma Įstatymo projekto 24 straipsnį papildyti. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 24 straipsnį 9 dalimi ir ją išdėstyti taip: „9. Informavimas apie priimtus individualius administracinius aktus dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo ir panaikinimo vykdomas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo individualių administracinių aktų priėmimo žodžiu (telefonu ar tiesiogiai asmeniui atvykus į instituciją), elektroniniu būdu (elektroniniu paštu ar naudojantis elektroninėmis paslaugomis) ar raštu (išsiuntus paštu ar per pasiuntinį).“ Pritarti. Žr. komiteto siūlomą įstatymo projektą. 13. Seimo narys R. Sargūnas,
2 Argumentai: darbo ieškančių asmenų apskaita yra ne registravimo paslauga, o darbo rinkos stebėsenos dalis, todėl Įstatymo projekto 26 straipsnio 2 dalyje žodžiai „tvarko darbo ieškančių asmenų ir dalyvaujančių aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse asmenų apskaitą“ šiame straipsnyje turėtų būti išbraukti. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Teritorinės darbo biržos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka registruoja darbo ieškančius asmenis, priskiria teritorinėse darbo biržose registruotus bedarbius atitinkamai bedarbių grupei, tvarko darbo ieškančių asmenų ir dalyvaujančių aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse asmenų apskaitą.“ Pritarti. 14. Seimo narys R. Sargūnas,
7 N Argumentai: Įstatymo projekto 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kompensuojamos išlaidos vykstant į teritorinės darbo biržos organizuojamus konsultavimo grupėms užsiėmimus, tačiau tokios konsultavimo formos Įstatymo projekto 28 straipsnyje nėra numatyta. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekto 28 straipsnį papildyti 7 dalimi. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 28 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7. Profesinio konsultavimo, profesinės karjeros planavimo ir
psichologinio konsultavimo paslaugos gali būti teikiamos individualiai arba grupėms.“ Pritarti. 15. Seimo narys R. Sargūnas,
23 Argumentai: Įstatymo projekto 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta sąlyga, kurią turi atitikti teritorinės darbo biržos siūlomas tinkamas darbas – „kelionės išlaidos iš gyvenamosios vietos iki darbo vietos nesudaro daugiau kaip 15 procentų asmens neto mėnesinio darbo užmokesčio.“ Tačiau šios sąlygos teritorinės darbo biržos prieš siūlydamos darbą neturi galimybės nustatyti, nes asmens neto darbo užmokestis reiškia darbo užmokestį, sumokėjus jam priklausančius mokesčius, kurie yra skirtingi asmenims, auginantiems vaikus ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad ypač svarbu, jog tinkamo darbo sąlygos būtų aiškios ir lengvai įvertinamos ir nustatomos, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) kelionės išlaidos, kurios apskaičiuojamos pagal atstumą nuo bedarbio iš gyvenamosios vietos iki darbo vietos ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą vieno kilometro įkainį, nesudaro daugiau kaip 15 procentų laisvos darbo vietos aprašyme nurodyto asmens neto mėnesinio darbo užmokesčio.“ Pritarti. Žr. komiteto siūlomą įstatymo projektą. 16. Seimo narys R. Sargūnas, 2016-01-2033 1, 2 Argumentai: Įstatymo projekto 33 straipsnio 1 dalyje netikslinga nurodyti, kuo remiantis bus atliekamas darbo rinkos paslaugų teikimo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo efektyvumo vertinimas, kadangi tai bus nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad, kaip ir nurodyta Įstatymo projekto 33 straipsnio 1 dalyje, atliekamas darbo rinkos paslaugų ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, o ne užimtumo rėmimo priemonių efektyvumo vertinimas, siūloma atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto 33 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 33 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlieka darbo rinkos paslaugų teikimo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo efektyvumąo vertinaimą. atlikdamos darbo ieškančių asmenų, darbdavių apklausas, statistinių duomenų analizes, darbo ieškančių asmenų, dalyvavusių aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, įsitvirtinimo darbo rinkoje stebėseną, organizuodamos mokslinius tyrimus. 2.
paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo efektyvumo vertinimo rezultatai skelbiami viešai.“ Pritarti. Žr. komiteto siūlomą įstatymo projektą. 17. Seimo narys R. Sargūnas,
4 Argumentai: Reikalavimus darbdaviui, kuriuos jis turi atitikti norėdamas įgyvendinti remiamojo įdarbinimo ar paramos darbo vietoms steigti priemones, turi nustatyti įstatymas, o ne poįstatyminis teisės aktas, todėl siūlome Įstatymo projekto
projekto 35 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Pasiūlymus dėl šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose ir šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų priemonių įgyvendinimo gali teikti darbdaviai:
1) kuriems nėra iškelta bankroto byla, nėra likviduojami, nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
2) kurie nėra įsiskolinę savo darbuotojams, neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
3) neturi neįvykdytų sutartinių ar teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų teritorinei darbo biržai;
4) kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi galiojančios administracinės nuobaudos, skirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą arba turi ne daugiau nei vieną galiojančią administracinę nuobaudą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.“ Pritarti. Žr. Komiteto siūlomą įstatymo projektą. Projekto
narys R.
Seimo narys R. Sargūnas, 2016-01-2037 5, 6 Argumentai: Siekiant suvienodinti Įstatymo projekto 37 straipsnyje vartojamą bedarbio sąvoką, minėto straipsnio
daugiskaitos forma vartojamą bedarbio sąvoką. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 37 straipsnio 5 ir 6 dalis ir jas išdėstyti taip: „5. Bedarbioų profesinis mokymas gali būti finansuojamas iš šių šaltinių:
1) Užimtumo fondo lėšų;
2) valstybės biudžeto lėšų;
3) Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų;
4) darbdavių lėšų;
5) kitų šaltinių. 6. Bedarbiuiams bendrai skiriama lėšų suma iš šio straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų šaltinių negali viršyti 6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių kvalifikacijai įgyti ir 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti. Į šias lėšas neįskaičiuojamos išlaidos, numatytos šio straipsnio 13 14 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose. Lėšų nustatymo, skyrimo ir panaudojimo kontrolės tvarką, dokumentų tipines formas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Pritarti. 19. Seimo narys R. Sargūnas,
7 Argumentai: Atsižvelgiant į praktikoje kylančias problemas dėl profesinio mokymo stipendijos, mokamos nedarbo socialinio draudimo išmokos dydžio, kai bedarbis ne visas valandas lankosi profesinio mokymo įstaigoje, siūlome patikslinti Įstatymo projekto 37 straipsnio 7 dalį, aiškiai nustatant, kad bedarbiui ne visas valandas lankiusis profesinio mokymo įstaigoje, jam nebūtų mokama visa nedarbo draudimo dydžio stipendija. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 37 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:
„7. Bedarbiams per visą profesinio mokymosi laikotarpį kartą per mėnesį mokama
stipendija už lankytas valandas.
Stipendijos dydis bedarbio pasirinkimu yra 0,6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas ir mokėjimo terminas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu. Stipendijos dydis mažinamas proporcingai numatytų, bet nelankytų valandų skaičiui. Stipendija apskaičiuojama taip: 0,6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos padalijama iš to mėnesio profesinio mokymo valandų skaičiaus ir gautas rezultatas padauginamas iš lankytų valandų skaičiaus. Bedarbiui, kuriam priklauso nedarbo socialinio draudimo išmoka, jo pasirinkimu vietoj šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuojamos mokymo stipendijos gali būti mokama nedarbo socialinio draudimo išmokos dydžio mokymo stipendija. Nedarbo socialinio draudimo išmokos dydžio mokymo stipendija apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu. Pasibaigus bedarbiui nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo terminui, jeigu jis negali būti pratęstas Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, likusį profesinio mokymo laikotarpį bedarbiui mokama 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendija.“ Pritarti. Žr. komiteto siūlomą įstatymo projektą. 20. Seimo narys R. Sargūnas, 2016-01-2037 9,10 N Argumentai: Įstatymo projekto 37 straipsnio 9 dalyje turėtų būti nurodyta, kad ne apgyvendinimo išlaidos negali viršyti daugiau kaip 15 procentų, o kompensuojamos išlaidos negali viršyti šios sumos.
Taip pat šiame straipsnyje turėtų būti nurodyti profesinio mokymo finansavimo nutraukimo atvejai, nes tai įstatyminio reglamentavimo dalykas, todėl siūloma patikslinti įstatymo 37 straipsnio 9 dalį ir šį straipsnį papildyti 10 dalimi (atitinkamai pakeičiant kitų dalių numeraciją). Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 37 straipsnio 9 dalį, papildyti 10 dalimi ir jas išdėstyti taip: „9. Kompensuojamos Aapgyvendinimo išlaidos negali viršyti daugiau kaip 15 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos bazinės socialinės išmokos dydžio už vieną parą ir ne daugiau kaip 35 procentų bazinės socialinės išmokos dydžio, kai mokymosi metu apgyvendinamas neįgalusis, turintis sunkią judėjimo negalią. Kompensuojamos kelionės išlaidos į profesinio mokymo vietą ir atgal apskaičiuojamos pagal atstumą nuo bedarbio gyvenamosios vietos iki artimiausio profesinio mokymo teikėjo, vykdančio profesinį mokymą pagal pasirinktą profesinio mokymo programą. 10. Bedarbiui tapus užimtu šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytomis užimtumo formomis ir suderinusiam su profesinio mokymo teikėju darbo ir mokymosi laiką bei tęsiančiam mokymą, toliau finansuojamos tik mokymo paslaugos.“ Pasikeitus 37 straipsnio dalių numeracijai, Įstatymo projekto 37 straipsnio 6 d., 12 d. 1 p., 13 d., 15 d., 16 d. ir 17 d. turi būti patikslintos nuorodos. Pritarti. Žr. komiteto siūlomą įstatymo projektą. 21. Seimo narys R.
Seimo narys R. Sargūnas, 2016-01-2038 1, 2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad viena iš aktyvios darbo rinkos politikos priemonių – parama mokymuisi – tiek profesinis mokymas, tiek įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį bei stažuotė, turi būti organizuojami tokiam pačiam subjektų ratui, siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 38 straipsnio 2 dalies atitinkamai pernumeruojant 38 straipsnio 3 ir 4 dalis. Be to, būtinas aiškesnis reglamentavimas dėl kelionės, apgyvendinimo, privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidų apmokėjimo įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonės įgyvendinimo metu. Kadangi tokie asmenys įdarbinami ir jiems mokamas darbo užmokestis, stipendija neturėtų būti mokama, kai asmeniui mokamas darbo užmokestis. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 38 straipsnio 1 dalį ir panaikinti šio straipsnio 2 dalį (3 ir 4 dalį laikant atitinkamai 2 ir 3 dalimi): „1. Įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį gali būti organizuojamas asmenims, kurie dalyvauja profesiniame mokyme taikant pameistrystės formą, kai asmens praktinis mokymas yra organizuojamas darbo vietoje, o teorinis mokymas
Pritarti. Žr. komiteto siūlomą įstatymo projektą. 22. Seimo narys R. Sargūnas, 2016-01-2039 2, 3, 4 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 39 straipsnio 2 dalis iš esmės pakartoja to paties straipsnio 1 dalies nuostatas, siūloma 39 straipsnio 2 dalį panaikinti (atitinkamai pernumeruojant kitas šio straipsnio dalis).
Taip pat siūloma 39 straipsnio 3 dalyje suvienodinti sąvoką „įmonės“, „įmonės ar įstaigos“ su 10 straipsnio 1 dalies sąvoka „įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros“. Taip pat siekiant aiškumo ir atsižvelgiant į Įstatymo projekto 37 straipsnio 7 dalies patikslinimą, tikslintina Įstatymo projekto 39 straipsnio 4 dalis. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 39 straipsnio 1 – 4 dalis išdėstyti taip: „1. Stažuotė, kaip neatlygintinas darbo praktikos laikotarpis, skirtas asmens darbiniamso įgūdžiams ar profesinei kvalifikacijai kelti, atstatyti ar tobulinti, gali būti organizuojama asmenims bedarbiams, kurie turi atitinkamą profesinę kvalifikaciją arba neformaliu būdu įgytą kompetenciją, tačiau ne mažiau kaip 6 mėnesius iš eilės nedirbo pagal šią turimą profesinę kvalifikaciją ar neformaliu būdu įgytą kompetenciją. 2. Stažuotė organizuojama teritorinės darbo biržos siųstiems asmenims, nurodytiems šio įstatymo 25 straipsnyje ir turintiems formaliosios kvalifikacijos įgijimą ar neformaliu būdu įgytų kompetencijų pripažinimą įrodančius dokumentus, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus. 32. Stažuotės trukmė, tikslas ir kitos stažuotės sąlygos nustatomos trišalėje stažuotės sutartyje, sudaromoje tarp teritorinės darbo biržos, stažuotę organizuojančios įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros (toliau – įmonė) ir asmens, pasiųsto į stažuotę, tačiau ne ilgiau kaip iki 6 mėnesių. Stažuotės laikotarpiui į stažuotę pasiųstam asmeniui turi būti užtikrintas stažavimasis ne mažiau kaip 20 valandų, bet ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę. 43. Bedarbiams per visą stažuotės laikotarpį kartą per mėnesį mokama stipendija už stažavimosi valandas.
Stipendijos dydis bedarbio pasirinkimu yra 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas ir mokėjimo terminas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu. Stipendijos dydis mažinamas proporcingai numatytų, bet nesistažuotų valandų skaičiui. tuo atveju, kai bedarbiui priklauso nedarbo socialinio draudimo išmoka, yra lygus nedarbo socialinio draudimo išmokos dydžiui. Nedarbo socialinio draudimo išmokos dydžio stipendija apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu. Pasibaigus nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo terminui, jeigu jis negali būti pratęstas Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, likusį stažuotės laikotarpį arba, kai bedarbiui nepriklauso nedarbo socialinio draudimo išmoka, visą stažuotės laikotarpį, bedarbiui mokama 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio stipendija.“ Pritarti. Žr. komiteto siūlomą įstatymo projektą. 23. Seimo narys R. Sargūnas, 2016-01-2040 1,2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad paramos judumui skyrimo sąlygos turi būti nustatytos įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 40 straipsnio 2 dalį nurodant kokios kelionės išlaidų kompensavimo sąlygos yra bedarbiui įsidarbinus pagal darbo sutartį ar kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, bedarbiui dalyvaujant remiamojo įdarbinimo priemonėse ar po dalyvavimo konsultavimo grupėms užsiėmimuose. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 40 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „1.
Paramos judumui tikslas – kompensuoti dėl būtinumo keliauti kelionės išlaidas į darbo vietą ar į teritorinės darbo biržos organizuojamus konsultavimo grupėms užsiėmimus atsiradusias išlaidas:
1) bedarbiui, įsidarbinus pagal darbo sutartį ar kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu į laisvą darbo vietą;
2) dėl asmens bedarbiui dalyvavimoaujant remiamojo įdarbinimo priemonėse;
3) bedarbiui įsidarbinus pagal pameistrystės darbo sutartį;
jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose. 2. Asmens Kelionės išlaidos, atsiradusios dėl būtinumo keliauti į darbo vietą, kompensuojamos, kai asmuo dėl paramos judumui į teritorinę darbo biržą kreipiasi per 3 darbo dienas nuo įsidarbinimo arba jo dalyvavimo remiamojo įdarbinimo priemonėjese pradžios, ar po dalyvavimo konsultavimo grupėms užsiėmimuose bei nustačius, kad asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kurioje yra darbo vieta ar konsultavimo grupėms užsiėmimų vykdymo vieta arba įsidarbinus pagal pameistrystės darbo sutartį laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 6 3 mėnesius nuo įsidarbinimo ar dalyvavimo remiamojo įdarbinimo priemonėjese pradžios ir ne daugiau kaip 5 kartus vienos registracijos teritorinėje darbo biržoje laikotarpiu, dalyvavus bedarbio individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose arba įsidarbinus pagal pameistrystės darbo sutartį pradžios, o įsidarbinus į laisvą darbo vietą – ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo darbo pradžios.“ Pritarti. Žr. komiteto siūlomą įstatymo projektą. 24. Seimo narys R. Sargūnas,
4 Argumentai: Įstatymo projekto 41 straipsnio 4 dalyje tikslintinas išimtinių atvejų, kada darbdaviui netaikomas 12 mėnesių apribojimas pakartotinai dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse, formulavimas.
Išimtiniai atvejai turėtų būti papildyti ir Darbo kodekso 35 straipsniu, kai darbdavys nustato nepatenkinamus bandomojo laikotarpio rezultatus ir dėl to atleidžia asmenį arba kai asmuo darbo sutartį nutraukia per išbandymo laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad dėl galimo Darbo kodekso straipsnių pasikeitimo, siūloma vietoje Darbo kodekso straipsnių nurodymo skaičiais, juos nurodyti straipsnių pavadinimais. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 41 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Darbdaviai, kurie, baigus įgyvendinti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2
punktuose nurodytas remiamojo įdarbinimo priemones ir mokėti subsidiją darbo užmokesčiui arba kuriems subsidijos mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio
darbo bent vieną iš teritorinės darbo biržos siųstų asmenų, išskyrus asmenis, atleistus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksoą darbo sutarties šalims susitarus dėl išbandymo, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės bei nesant darbo sutarties šalių valios 35, 54, 55, 57 ir 59 straipsniuose nustatytais atleidimo pagrindais, arba taip pat išskyrus darbo sutarties pasibaigimo atvejus, sutarčiai pasibaigus tais atvejais, kai subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 5 dalies 5 punkto pagrindu, ar darbo sutarčiai pasibaigus dėl darbuotojo mirties, pakartotinai dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių baigus mokėti subsidiją darbo užmokesčiui įgyvendinant ankstesnę priemonę.“ Pritarti. Žr. komiteto siūlomą įstatymo projektą. 25. Seimo narys R.
Seimo narys R. Sargūnas,
54 Argumentai: Įstatymo projekto 41 straipsnio 5 dalies 4 punkte esantis žodis „priklausiančio“ kalbiniu požiūriu neteisingas ir keistinas į žodį „priklausančio“. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 41 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) darbdaviui neišmokėjus viso įdarbintam asmeniui priklausiančio darbo užmokesčio darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais ilgiau kaip 7 dienas;“. Pritarti. Žr. komiteto siūlomą įstatymo projektą. 26. Seimo narys R. Sargūnas,
58 Argumentai: Įstatymo projekto 41 straipsnyje siūloma nenutraukti subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo, kai asmeniui suteikiamos tikslinės atostogos. Įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte turėtų būti nurodyti atvejai, kada subsidija darbo užmokesčiui nemokama. Atsižvelgiant į tai, siūlome Įstatymo projekto 41 straipsnio 5 dalies 8 punktą panaikinti ir minėtą straipsnį papildyti 6 dalimi. Pasiūlymas: Panaikinti Įstatymo projekto 41 straipsnio 5 dalies 8 punktą ir papildyti 6 dalimi „8) įdarbintam asmeniui suteikus ilgesnes kaip 30 kalendorinių dienų tikslines atostogas. 6. Subsidija darbo užmokesčiui nemokama kasmetinių, tikslinių atostogų laikotarpiu ar įdarbintam asmeniui tapus laikinai nedarbingu dėl ligos ar traumos ir kitais teisės aktuose nustatytais atvejais, kai darbdavys nemoka darbo užmokesčio.“ Pritarti. Žr. Komiteto siūlomą įstatymo projektą. 27. Seimo narys R. Sargūnas,
6 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte atsirado nauja priemonė – Įdarbinimas pagal išankstinio apmokėjimo paslaugų kvitus ir siekiant šios naujos priemonės patrauklumo (siekiant padėti bedarbiams įsitvirtinti darbo rinkoje ir dirbti) bei užtikrinti, kad būtų teikiamos kokybiškos paslaugos, Įstatymo projekto 44 straipsnio 6 dalyje siūloma padidinti išankstinio apmokėjimo paslaugų kvito vertę. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 44 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Pagal vieną išankstinio apmokėjimo paslaugų kvitą suteikiama vienos valandos trukmės paslauga, kuri turi būti nurodoma išankstinio apmokėjimo paslaugų kvite, o vieno išankstinio apmokėjimo paslaugų kvito vertė, neatsižvelgiant į gyventojui teikiamų namų ūkio paslaugų rūšį, yra lygi išankstinio apmokėjimo paslaugų kvito išdavimo dieną galiojančiamų dviejų vienos darbo valandos minimaliamų valandiniamų atlygiuių dydžiui, kurioį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pridedant nuo šio dydžio darbdavių mokėtinas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir įmokas į Garantinį fondą.“ Nepritarti. Komitete nepritarta naujos priemonės – įdarbinimo pagal išankstinio apmokėjimo paslaugų kvitus – įtvirtinimui, todėl Užimtumo įstatymo projekto 44 straipsnį siūloma išbraukti. Atitinkamai patikslinta šiame projekte straipsnių numeracija (nuorodos). 28. Seimo narys R. Sargūnas, 2016-01-2044 Argumentai: Įstatymo projekto 45 straipsnis tikslintinas keletu aspektų. Siekiant Įstatymo projekto 45 straipsnio aiškumo, 2 dalies nuostatos išdėstomos 2, 3 ir naujoje
straipsnio 3 (4) dalyje sąvoka „asmenų“ sukonkretinama ir keičiama į sąvoką „subsidijos gavėjų“. Tikslintinas darbo vietos panaikinimo atvejų reglamentavimas, nustatytas Įstatymo projekto 45 straipsnio 4 (5) dalies 1 – 4 punktuose siekiant išvengti darbdavių piktnaudžiavimo, kai į įsteigtą darbo vietą įdarbinto teritorinės darbo biržos siųstas asmuo neatvyksta į darbą ilgiau kaip 120 dienų iš eilės administracijos leidimu, tačiau darbuotojai neatleidžiami arba, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba asmens prašymu, kad darbdavys turėtų pareigą priimti į už subsidijos lėšas įsteigtą darbo vietą kitą asmenį.
Įstatymo projekto 45 straipsnio 4 (5) dalies 3 punkto žodį „darbovietė“ derinant su to paties straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodytais žodžiais „darbo vieta“, siūloma pakeisti Įstatymo projekto 45 straipsnio 4 (5) dalies 3 punktą. Taip pat Įstatymo projekto 45 straipsnio 4 (5) dalies 4 punkte vartojamą sąvoką „darbingas asmuo iki 29 metų“ siūloma suderinti su Įstatymo projekto 25 straipsnio 8 dalyje nurodyta papildomai remiamų asmenų grupe
„bedarbis iki 29 metų“. Įstatymo 45 straipsnio
(8) dalį pateikiama įstatymo 45 straipsnio 5 (6) dalies 4 punkte. Be to, Įstatymo projekto 45 straipsnio 5 (6) dalies 6 punktas prieštarauja 7 (8) daliai, nes 45 straipsnio 5 (6) dalies 6 punkto nuostatos („išvežė už Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijos ribų“) nesutampa su šio straipsnio 7 (8) dalies 2 punkto nuostatomis („išvežti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų“), Įstatymo projekto 45 straipsnio 5 (6) dalies
institucija, o 7 (8) dalyje teigiama, kad „be teritorinės darbo biržos sutikimo“, Įstatymo projekto 45 straipsnio 5 (6) dalies 6 punkte nurodytas trejų metų laikotarpis, o 7 (8) dalyje – 36 mėnesių laikotarpis, Įstatymo projekto 45 straipsnio 5 (6) dalies 6 punkte nurodytas terminas skaičiuojamas nuo „šio turto įsigijimo momento“, o 7 (8) dalyje – „nuo darbo vietos įsteigimo (pritaikymo) dienos“.
Taip pat Įstatymo projekto 45 straipsnio 9 (10) dalyje siūloma nustatyti, kad apribojimas pakartotinai gauti paramą darbo vietoms steigti būtų taikomas ir darbdaviams, pažeidusiems Įstatymo projekto 45 straipsnio 5, 6 ir 7 (6, 7 ir 8) dalies nuostatas, nurodant, kad pakartotinai toks darbdavys kreiptis dėl paramos gavimo iš naujo gali ne anksčiau kaip nuo subsidijos grąžinimo dienos, o ne nuo sprendimo dėl paramos nutraukimo priėmimo dienos, taip siekiant išvengti atvejų, kai dėl paramos vėl būtų kreipiamasi dar negrąžinus subsidijos. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45 straipsnis. Parama darbo vietoms steigti
steigti yra teikiama parama:
1) darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas;
2) vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas;
3) savarankiško užimtumo rėmimas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta parama teikiama darbdaviams šio įstatymo 46, 47 ir 48 straipsniuose nurodytais atvejais ir nustatyta tvarka, mokant darbdaviams subsidiją darbo vietoms steigti (pritaikyti).
Subsidijos darbo vietoms steigti (pritaikyti) dydis vienai darbo vietai negali viršyti 40 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių sumos. Šis dydis taikomas tais atvejais, kai numatoma įsteigti darbo vietas ir įdarbinti šio įstatymo 46, 47 ir 48 straipsniuose nurodytus asmenis, nustatant jiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 111 straipsnio 3 arba 4 dalyje numatytą savaitės darbo laiko trukmę. Darbdaviai privalo apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus, išskyrus atvejus, kai įdarbinami neįgalieji (už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis (iki
darbuotoją, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidą), – 30 procentų), darbo vietoms įsteigti (pritaikyti) reikalingų išlaidų ir įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo teritorinių darbo biržų siųstų asmenų įdarbinimo. Darbdavys savo sprendimu gali nustatyti didesnę, negu nurodyta šioje dalyje, nuosavų lėšų dalį, skiriamą darbo vietoms įsteigti (pritaikyti) reikalingoms išlaidoms apmokėti. Numatant įsteigti darbo vietas ir įdarbinti šio įstatymo 46, 47 ir 48 straipsniuose nurodytus asmenis nustatant jiems ne visą darbo dieną arba ne visą darbo savaitę, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 39 straipsnyje, išskyrus šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų, kurie dėl sveikatos būklės gali dirbti ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę, įdarbinimo atvejus, subsidijos dydis mažinamas proporcingai, atsižvelgiant į numatomą dirbti darbo laiką (valandas). 2.
dalyje nurodyta parama teikiama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teritorinės darbo biržos atrinktiems darbdaviams (toliau
Respublikos darbo kodeksoe 111 straipsnio 3 arba 4 dalyje numatytą savaitės darbo laiko trukmę. Numatant įsteigti darbo vietas ir įdarbinti šio įstatymo 46, 47 ir 48 straipsniuose nurodytus asmenis nustatant jiems ne visą darbo dieną arba ne visą darbo savaitę, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, išskyrus šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų, kurie dėl sveikatos būklės gali dirbti ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę, įdarbinimo atvejus, paramos dydis mažinamas proporcingai, atsižvelgiant į numatomą dirbti darbo laiką (valandas). 3 4.
įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą, subsidijos gavėjai, išskyrus sau darbo vietas įsteigusių asmenų subsidijos gavėjų mirties atveju, turi teritorinei darbo biržai grąžinti:
1) visą subsidiją, kai darbo vieta panaikinama per 12 mėnesių laikotarpį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos;
2) 80 procentų subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 13–24 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos;
3) 50 procentų subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 25–36 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos. 4 5.
straipsnio 3 4 dalyje nurodytu darbo vietos panaikinimu laikomi atvejai, kai, nepraėjus 36 mėnesių laikotarpiui nuo darbo vietos įsteigimo dienos, atsiranda bent viena iš šių sąlygų:
1) darbo sutartis su įdarbintu asmeniu nutraukiama darbdavio iniciatyva, apie darbo sutarties nutraukimą raštu per 3 darbo dienas nepranešama teritorinei darbo biržai ir per 30 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos į šią atsilaisvinusią darbo vietą nepriimamas nustatytus ar patikslintus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis teritorinės darbo biržos siunčiamas asmuo;
2) įdarbinto asmens darbo vietoje prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės arba įdarbintas asmuo neatvyksta į darbą ilgiau kaip 120 dienų iš eilės administracijos leidimu, taip pat jeigu jam darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis;
3) įdarbinto asmens darbo sutartyje keičiama darbovietė darbo vieta ar funkcijos be teritorinės darbo biržos sutikimo (šiuo atveju darbo vieta laikoma panaikinta nuo darbovietės darbo vietos ar funkcijų pakeitimo dienos);
4) neįgalusis ar darbingas asmuo bedarbis iki 29 metų, pradėjęs savo verslą sau įsteigtoje darbo vietoje, ilgiau kaip šimtą dvidešimt dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per pastaruosius 12 mėnesių nevykdo veiklos;
5) įsiteisėja teismo nutartis iškelti bankroto bylą subsidijos gavėjui arba kreditorių susirinkimas priima nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka ir dėl šios priežasties atleidžiami už subsidijos lėšas įsteigtose darbo vietose dirbę asmenys, o jeigu už subsidijos lėšas įsteigtos darbo vietos nebuvo užpildytos, darbo vieta laikoma panaikinta nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos arba kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka; kai priimamas sprendimas subsidijos gavėją likviduoti, darbo vieta laikoma panaikinta nuo likviduojamos įmonės statuso Juridinių asmenų registre įregistravimo dienos;
6) kai priimamas sprendimas subsidijos gavėją likviduoti, darbo vieta laikoma panaikinta nuo likviduojamos įmonės statuso Juridinių asmenų registre įregistravimo dienos;
6) 7) subsidijos gavėjas per 20 darbo dienų be pateisinamos priežasties neatsako į teritorinės darbo biržos raštu pateiktą kreipimąsi dėl informacijos, susijusios su darbo vietų steigimu, išlaikymu ar kontrole, pateikimo.
Šio straipsnio 3 4 dalyje nurodytu darbo vietos panaikinimu laikomi atvejai, kai, nepraėjus 36 mėnesių laikotarpiui nuo darbo vietos įsteigimo dienos, atsiranda bent viena iš šių sąlygų:
1) darbo sutartis su įdarbintu asmeniu nutraukiama darbdavio iniciatyva, apie darbo sutarties nutraukimą raštu per 3 darbo dienas nepranešama teritorinei darbo biržai ir per 30 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos į šią atsilaisvinusią darbo vietą nepriimamas nustatytus ar patikslintus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis teritorinės darbo biržos siunčiamas asmuo;
2) įdarbinto asmens darbo vietoje prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės arba įdarbintas asmuo neatvyksta į darbą ilgiau kaip 120 dienų iš eilės administracijos leidimu, taip pat jeigu jam darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis;
3) įdarbinto asmens darbo sutartyje keičiama darbovietė darbo vieta ar funkcijos be teritorinės darbo biržos sutikimo (šiuo atveju darbo vieta laikoma panaikinta nuo darbovietės darbo vietos ar funkcijų pakeitimo dienos);
4) neįgalusis ar darbingas asmuo bedarbis iki 29 metų, pradėjęs savo verslą sau įsteigtoje darbo vietoje, ilgiau kaip šimtą dvidešimt dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per pastaruosius 12 mėnesių nevykdo veiklos;
5) įsiteisėja teismo nutartis iškelti bankroto bylą subsidijos gavėjui arba kreditorių susirinkimas priima nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka ir dėl šios priežasties atleidžiami už subsidijos lėšas įsteigtose darbo vietose dirbę asmenys, o jeigu už subsidijos lėšas įsteigtos darbo vietos nebuvo užpildytos, darbo vieta laikoma panaikinta nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos arba kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka; kai priimamas sprendimas subsidijos gavėją likviduoti, darbo vieta laikoma panaikinta nuo likviduojamos įmonės statuso Juridinių asmenų registre įregistravimo dienos;
6) kai priimamas sprendimas subsidijos gavėją likviduoti, darbo vieta laikoma panaikinta nuo likviduojamos įmonės statuso Juridinių asmenų registre įregistravimo dienos;
6) 7) subsidijos gavėjas per 20 darbo dienų be pateisinamos priežasties neatsako į teritorinės darbo biržos raštu pateiktą kreipimąsi dėl informacijos, susijusios su darbo vietų steigimu, išlaikymu ar kontrole, pateikimo. 5 6.
gavėjas privalo grąžinti teritorinei darbo biržai visą jam pervestą subsidiją, jeigu jis:
1) subsidiją panaudojo ne pagal paskirtį. Jeigu nustatoma, kad ne pagal paskirtį panaudota tik subsidijos dalis, privalo būti grąžinama ne pagal paskirtį panaudota subsidijos dalis;
2) neįsteigė (nepritaikė) darbo vietos iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutartyje nurodyto laikotarpio;
3) raštu praneša teritorinei darbo biržai apie atsisakymą vykdyti sutartinius įsipareigojimus arba jų nevykdo, jeigu prieš tai nors kartą jam buvo išsiųstas teritorinės darbo biržos įspėjimas apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, išskyrus darbo vietos panaikinimo atveju;
4) nevykdo šio straipsnio 6 ir 7 ir 8 dalių dalyse nustatytų reikalavimų;
5) nesudaro sąlygų teritorinei darbo biržai atlikti darbo vietos steigimo arba šioje darbo vietoje vykdomos veiklos 36 mėnesius nuo jos įsteigimo (pritaikymo) patikros vietoje ar, teritorinei darbo biržai pareikalavus, neteikia su sutarties vykdymu susijusios informacijos;
6) ilgalaikį turtą, kurį įsigijo pasinaudodamas subsidijomis, pardavė, dovanojo ar kitaip perleido, taip pat išvežė už Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijos ribų, įkeitė ar kitaip per trejų metų laikotarpį nuo šio turto įsigijimo momento suvaržė teises į jį be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimo. 67) pateikė žinomai klaidingą informaciją apie tikslus ir išlaidas, kurioms buvo prašoma konkreti subsidija;
78) nuslėpė aplinkybes, svarbias priimant sprendimą skirti konkrečią subsidiją. 7.
privalo:
1) apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus, išskyrus atvejus, kai įdarbinami neįgalieji (už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar neviršijantis
lygis ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidą), – 30 procentų), darbo vietoms įsteigti (pritaikyti) reikalingų išlaidų ir įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo teritorinių darbo biržų siųstų asmenų įdarbinimo.
Darbdavys savo sprendimu gali nustatyti didesnę, negu nurodyta šioje dalyje, nuosavų lėšų dalį, skiriamą darbo vietoms įsteigti (pritaikyti) reikalingoms išlaidoms apmokėti;
2) iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarčių pasirašymo dienos teritorinei darbo biržai pateikti šios sutarties galiojimo užtikrinimą ne mažiau kaip 50 procentų numatytos skirti subsidijos sumos sutarties galiojimo laikotarpiui;
3) valstybės ir nuosavoms lėšoms atsidaryti specialią sąskaitą, esančią Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje veikiančioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, iš kurios atsiskaitymai vykdomi atliekant mokėjimo pavedimus;
4) darbo vietą įsteigti (pritaikyti) ir visiškai atsiskaityti su teritorine darbo birža už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos, išskyrus vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo atveju.;
apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti, steigiant darbo vietą ar ją pritaikant, buvo naudota subsidija, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, nuo kurių draudžia subsidijos gavėjo pasirinkta draudimo bendrovė, ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo darbo vietos įsteigimo dienos naudos gavėju nurodydamas darbo biržą, kiekvienais metais pateikdamas teritorinei darbo biržai draudimą įrodančius dokumentus.
Darbdavys savo sprendimu gali nustatyti didesnę, negu nurodyta šioje dalyje, nuosavų lėšų dalį, skiriamą darbo vietoms įsteigti (pritaikyti) reikalingoms išlaidoms apmokėti;
2) iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarčių pasirašymo dienos teritorinei darbo biržai pateikti šios sutarties galiojimo užtikrinimą ne mažiau kaip 50 procentų numatytos skirti subsidijos sumos sutarties galiojimo laikotarpiui;
3) valstybės ir nuosavoms lėšoms atsidaryti specialią sąskaitą, esančią Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje veikiančioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, iš kurios atsiskaitymai vykdomi atliekant mokėjimo pavedimus;
4) darbo vietą įsteigti (pritaikyti) ir visiškai atsiskaityti su teritorine darbo birža už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos, išskyrus vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo atveju.;
apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti, steigiant darbo vietą ar ją pritaikant, buvo naudota subsidija, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, nuo kurių draudžia subsidijos gavėjo pasirinkta draudimo bendrovė, ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo darbo vietos įsteigimo dienos naudos gavėju nurodydamas darbo biržą, kiekvienais metais pateikdamas teritorinei darbo biržai draudimą įrodančius dokumentus. 7 8.
vietos įsteigimo (pritaikymo) dienos be teritorinės darbo biržos sutikimo neturi teisės:
kitaip suvaržyti teises į įgytą turtą pagal gautą subsidiją darbo vietai steigti;
2) išvežti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgalaikio materialiojo turto, kurį įsigijo steigdamas (pritaikydamas) darbo vietas;
3) keisti įdarbinto asmens darbo vietą ar darbo funkcijas, nustatyti ne visą darbo laiką arba ne visą darbo savaitę, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodeksoe
vietai (-oms) steigti gauti, išskyrus šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų, kurie dėl sveikatos būklės gali dirbti ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę, įdarbinimo atvejus. 8 9. Darbo vietai steigti (pritaikyti) ir asmeniui įdarbinti vienu metu gali būti taikomas tik vienas iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paramos būdų. Darbdavys negali į už subsidijos darbo vietoms steigti lėšas įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą įdarbinti asmens pagal remiamojo įdarbinimo priemones. 9 10. Teritorinei darbo biržai nustačius, kad darbdavys pažeidė šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalies nuostatas, toks darbdavys kreiptis dėl paramos gavimo iš naujo gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo subsidijos grąžinimo sprendimo dėl paramos nutraukimo priėmimo dienos. 10 11. Sprendimus dėl subsidijų grąžinimo priima teritorinė darbo birža. Jos sprendimai gali būti skundžiami teismui.“ Pritarti. Žr. komiteto siūlomą įstatymo projektą. 29. Seimo narys R.
Seimo narys R. Sargūnas,
2 Argumentai: Įstatymo projekto 47 straipsnyje turi būti aiškiai nustatyta, kokie subjektai turi teisę įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, nes šiuo metu pateiktame reglamentavime išskiriant dvi grupes, lieka neaišku: pirmoji grupė - smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, nepriklausomai nuo to, kiek balsų dalininkų susirinkime turi valstybės, savivaldybių institucijos, taip pat įstaigos ir valstybės ar savivaldybių įmonės; antroji grupė - įmonės ar viešosios įstaigos, kuriose mažiau kaip pusę balsų dalininkų susirinkime turi valstybės, savivaldybių institucijos, taip pat įstaigos ir valstybės ar savivaldybių įmonės, nepriklausomai nuo to, ar jie yra smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai. Toks reglamentavimas apima labai didelę dalį verslo subjektų, o taip šios priemonės atveju neturėtų būti. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 47 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Parama darbo vietoms steigti, įgyvendinant vietinių
užimtumo iniciatyvų projektus, teikiama smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, nurodytiems Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir įmonėms ar viešosioms įstaigoms, kuriuose mažiau kaip pusę balsų dalininkų susirinkime gali turiėti valstybės, savivaldybių institucijos, taip pat įstaigos ir valstybės ar savivaldybių įmonės.“ Pritarti. Žr. komiteto siūlomą įstatymo projektą. 30. Seimo narys R. Sargūnas,
4 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimai asmenims, siekiantiems gauti subsidiją darbo vietai steigti, turi būti nustatyti įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, taip pat atsižvelgiant į patikslintas 45 straipsnio dalis, tikslintina Įstatymo projekto 48 straipsnio 4 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 48 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims subsidija darbo vietai steigti mokama šio įstatymo 45 straipsnio 2 ir 3 dalyje dalyse nurodytomis sąlygomis ir tvarka, netaikant reikalavimo apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus darbo vietoms steigti (pritaikyti prie neįgaliųjų negalios) reikalingų lėšų ir reikalavimo pateikti sutarties galiojimo užtikrinimą.“ Pritarti. 31. Seimo narys R. Sargūnas,
3 Argumentai: Siekiant suvienodinti Įstatymo projekto 49 straipsnyje vartojamas sąvokas, siūloma Įstatymo projekto 49 straipsnio 3 dalyje vartojamą sąvoką „užimtumo rėmimo programų“ keisti į „užimtumo didinimo programų“. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 49 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų užimtumo rėmimo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo, atsižvelgdamos į jų svarbą ir paskirtį, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos ir kitos valstybės institucijos, savivaldybių institucijos ir užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos, konsultuodamosi su socialiniais partneriais, organizacijų ir vietos bendruomenių atstovais, atstovaujančiais darbo ieškančių asmenų grupių interesams. Užimtumo rėmimo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Pritarti. 32. Seimo narys R. Sargūnas,
2 Argumentai: siekiant suvienodinti Įstatymo projekte vartojamas sąvokas, siūloma patikslinti įstatymo projekto
projekto 55 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius, pasibaigus finansiniams metams, viešai skelbia informaciją apie valstybės lėšų panaudojimą, nurodydama šių lėšų panaudojimą atskiroms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms ir užimtumo rėmimo didinimo programoms įgyvendinti, nedarbo socialinio draudimo išmokoms mokėti, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančioms įstaigoms išlaikyti ir darbo rinkos paslaugoms teikti.“ Pritarti. 33. Seimo narys R. Sargūnas, 2016-01-2063 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės nustatyti, kada įsigalios Įstatymo projektas, siūloma Įstatymo projekto 65 straipsnyje nurodyti, kad įgyvendinamieji teisės aktai bus priimti iki Įstatymo projekto įsigaliojimo. Įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad darbo rinkos paslaugų teikimo, užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo, darbo rinkos stebėsenos sąlygas ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, todėl siūloma Įstatymo projekto 65 straipsnį papildyti nurodant, kad ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki 2015 m. gruodžio 31 d. šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo 63 straipsnį išdėstyti taip:
įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
ar paraiškos, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, priimami pagal jų pateikimo dieną galiojusias Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo Nr. X-694 su visais pakeitimais ir papildymais bei šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, taip pat sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikomos Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo Nr. X-694 su visais pakeitimais ir papildymais bei šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, galiojusios sutarčių sudarymo metu.“
narys R. Sargūnas, 2016-01-20 Priedas Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu yra įgyvendinamos 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis priemonės, siūloma įstatymo projekto priedą „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ papildyti minėtąja direktyva. pridedant direktyvos 2014/54/ES ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projekto atitikties lentelę. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto priedą priedu Nr. 5 ir jį išdėstyti taip: „5. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL
Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2015-10-28 Sprendimas: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui apsvarstyti piliečių, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus, patobulinti iniciatorių pateiktą įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Pritarti. Žr. komiteto siūlomą įstatymo projektą. 2.
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2015-11-04 Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3240 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, taip pat Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Pritarti. Žr. komiteto siūlomą įstatymo projektą. 2.1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2015-11-04 Argumentai:
Įstatymo projekto Nr. XIIP-3240 III skyriaus antrojo skirsnio pavadinimas ir 13 straipsnis tikslintini, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, nustatančias valstybės institucijų ir įstaigų paskirtį ir vietą viešojo valdymo sistemoje, taip pat apibrėžiančias tokias sąvokas kaip „valstybės politikos formavimas“,
„valstybės politikos įgyvendinimas“, „dalyvavimas formuojant valstybės
politiką“ ir kt. Pasiūlymas: Pakeisti III skirsnio antrojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pritarti. Žr. komiteto siūlomą įstatymo projektą. 2.3. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2015-11-0413 Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Užimtumo rėmimo politiką formuojantys ir jos įgyvendinimą organizuojantys, koordinuojantys bei kontroliuojantys, taip pat šią politiką įgyvendinantys subjektai“ Pritarti. Žr. komiteto siūlomą įstatymo projektą. 2.4. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
1 Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Užimtumo rėmimo politiką įgyvendina formuoja ir jos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja bei kontroliuoja:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
2) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kitos ministerijos. 3) Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža), teritorinės darbo biržos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos;
5) kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.“ Pritarti. Žr. komiteto siūlomą įstatymo projektą. 2.5. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2015-11-0413 1,2 Pasiūlymas: Papildyti 13 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „1. Užimtumo rėmimo politiką įgyvendina:
1) Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža), teritorinės darbo biržos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos;
3) kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.“ Pritarti. Žr. komiteto siūlomą įstatymo projektą. 2.6. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2 Pasiūlymas:
laikyti 3 dalimi, šią dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip:
„2. 3. Užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios formuojančios ir jos
įgyvendinimą organizuojančios, koordinuojančios bei kontroliuojančios valstybės institucijos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, užimtumo rėmimo politiką įgyvendina formuoja, konsultuodamosi su socialiniais partneriais.“ Pritarti. Žr. komiteto siūlomą įstatymo projektą. 2.7. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
3 Pasiūlymas:
laikyti 4 dalimi, šią dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip: „3.
Užimtumo rėmimo politiką formuojančios ir jos įgyvendinimą organizuojančios, koordinuojančios bei kontroliuojančios valstybės institucijos, taip pat šią politiką įgyvendinančios institucijos ir įstaigos, nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo efektyvumą vertina, atlikdamos darbo ieškančių asmenų, darbdavių apklausas, statistinių duomenų analizes, organizuodamos mokslinius tyrimus, ir šio vertinimo rezultatus skelbia viešai.“ Pritarti. Žr. komiteto siūlomą įstatymo projektą. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2016-02-1131 Argumentai: siūloma patikslinti 31 straipsnio 1 dalį ir bendresnė 31 straipsnio 2 dalies formuluotė dėl socialinių paslaugų poreikio nustatymo. Pasiūlymas: 31 straipsnį siūloma išdėstyti taip:
užimtumo veiklos planavimo paslaugos
darbo biržose, sudaromi individualūs užimtumo veiklos planai. Šiuose planuose nurodomi bedarbio ir teritorinės darbo biržos įsipareigojimai dėl darbo rinkos paslaugų bedarbiui teikimo, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir užimtumo didinimo programų įgyvendinimo bei bedarbio atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką ir šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytos veiklos vykdymą tvarka. 2.
dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar užimtumo didinimo programose, jiems gali siūlyti psichologinio konsultavimo paslaugas ar kreiptis dėl socialinių paslaugų poreikio nustatymo. priimti sprendimą dėl vienos iš šių paslaugų teikimo:
1) psichologinio konsultavimo;
2) nukreipimo pas savivaldybės socialinį darbuotoją dėl socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugoms poreikio nustatymo.“
darbo rinkos politikos priemonėms skiriamas lėšas bei didinti bedarbių motyvaciją ieškotis darbo. Todėl siūloma įstatymo projekto 35 straipsnį papildyti 3 dalimi ir patobulinti šį straipsnį pagal Seimo nario R. Sargūno pasiūlymą. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 35 straipsnį 3 ir 4 dalimis ir visą straipsnį išdėstyti taip:
rinkos politikos priemonės, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą ir paklausą, yra šios:
1) parama mokymuisi;
2) parama judumui;
3) remiamasis įdarbinimas;
4) parama darbo vietoms steigti. 2. Teritorinė darbo birža, siųsdama asmenis dalyvauti konkrečiose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, jas turi parinkti ir asmenis siųsti į tai tikslinei grupei, kuriai pagal šį įstatymą yra priskirtas asmuo, taikomas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, laikydamasi aktyvios darbo rinkos politikos priemonių atitinkamai bedarbių grupei skyrimo prioritetų, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. 3. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti taikomos kompleksiškai, derinant skirtingas priemones.
Asmeniui kompleksiškai taikomų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo suma negali viršyti 40 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių sumos. Kompleksinis aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymas tam pačiam asmeniui pakartotinai gali būti organizuojamas ne anksčiau kaip praėjus 3 metams nuo paskutinio kompleksinio šių priemonių taikymo. 4. Pasiūlymus dėl šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose ir šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų priemonių įgyvendinimo gali teikti darbdaviai:
1) kuriems nėra iškelta bankroto byla, kurie nėra likviduojami, dėl kurių nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
2) kurie nėra įsiskolinę savo darbuotojams, neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
3) neturi neįvykdytų sutartinių ar teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų teritorinei darbo biržai;
4) kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi galiojančios administracinės nuobaudos, skirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, arba turi ne daugiau negu vieną galiojančią administracinę nuobaudą pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.“ Pritarti. 3.
reikalų ir darbo komitetas, 2016-02-1144 Argumentai: Dėl galimo piktnaudžiavimo naujai siūloma remiamo įdarbinimo priemone, Komitete nepritarta priemonės – įdarbinimo pagal išankstinio apmokėjimo paslaugų kvitus – įtvirtinimui, todėl Užimtumo įstatymo projekto 44 straipsnį siūloma išbraukti. Pasiūlymas: išbraukti įstatymo projekto 44 straipsnį ir atitinkamai patikslinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją (nuorodas):
darbo sutartis šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pripažintose gyventojams paslaugas teikiančiose įmonėse darbui pagal išankstinio apmokėjimo paslaugų kvitus, siekiant padėti bedarbiams įsitvirtinti darbo rinkoje ir dirbti. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu sudarytoje darbo sutartyje gali būti sulygta dėl ne viso darbo laiko ir išbandymo laikotarpio siekiant nustatyti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui. 3. Pripažinta gyventojams paslaugas teikianti įmonė yra juridinis asmuo, nepriklausomai nuo jo teisinės formos, kuris teikia paslaugas gyventojams, kurio veikla apima namų ūkio paslaugų teikimą gyventojams, įdarbinęs ne mažiau kaip vieną, o kai įmonėje dirba daugiau kaip 5 darbuotojai – ne mažiau kaip du šio straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis, ir kuris yra įrašytas į Pripažintų gyventojams paslaugas teikiančių pagal išankstinio apmokėjimo paslaugų kvitus įmonių sąrašą, kurį tvarko ir skelbia Lietuvos darbo birža. 4. Pagal išankstinio apmokėjimo paslaugų kvitus gali būti teikiamos tik namų ūkio paslaugos, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 5.
5Gyventojas, įsigydamas išankstinio apmokėjimo paslaugų kvitą,
apmoka 1/3 išankstinio apmokėjimo paslaugų kvito vertės, o likusią išankstinio apmokėjimo paslaugų kvito vertės dalį teritorinė darbo birža apmoka iš Užimtumo fondo, valstybės biudžeto lėšų ar Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų. 6. Pagal vieną išankstinio apmokėjimo paslaugų kvitą suteikiama vienos valandos trukmės paslauga, kuri turi būti nurodoma išankstinio apmokėjimo paslaugų kvite, o vieno išankstinio apmokėjimo paslaugų kvito vertė, neatsižvelgiant į gyventojui teikiamų namų ūkio paslaugų rūšį, yra lygi išankstinio apmokėjimo paslaugų kvito išdavimo dieną galiojančiam vienos darbo valandos minimaliam valandiniam atlygiui, kurio dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pridedant nuo šio dydžio darbdavių mokėtinas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir įmokas į Garantinį fondą. 7. Išankstinio apmokėjimo paslaugų kvitų įsigijimo tvarką, apmokėjimo už pagal išankstinio apmokėjimo paslaugų kvitus suteiktas paslaugas pripažintoms gyventojams paslaugas teikiančioms įmonėms tvarką bei juridinio asmens įrašymo į Pripažintų gyventojams paslaugas teikiančių pagal išankstinio apmokėjimo paslaugų kvitus įmonių sąrašą, išbraukimo iš jo ir šio sąrašo skelbimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pritarti. 4. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
4 N Argumentai: patikslinus įstatymo projekto 48 straipsnį pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo nario R. Sargūno pasiūlymą, taip pat siekiant užtikrinti užimtumo didinimo programų tinkamą finansavimą savivaldybėse, šį straipsnį siūloma išdėstyti sekančiai, papildant jį nauja 4 dalimi. Pasiūlymas: ,,48 straipsnis. Užimtumo didinimo programos 1.
Užimtumui didinti gali būti rengiamos šios programos:
1) nedarbo prevencijos;
2) imigrantų, tautinių mažumų integravimo į darbo rinką;
3) šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų užimtumo didinimo;
4) kitos. 2. Užimtumo didinimo programos gali būti rengiamos asmenims, kurie yra:
1) rūpintiniai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, kol jiems sukaks 25 metai;
2) nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką
(įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintą vaiku invalidu), ir asmenys, prižiūrintys sergančius ar neįgalius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra;
3) grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į teritorinę darbo biržą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų;
medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į teritorinę darbo biržą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;
6) prekybos žmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jos kreipiasi į teritorinę darbo biržą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;
7) grįžę į Lietuvą nuolat gyventi politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų šeimų nariai (sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) iki 18 metų), jeigu jie kreipiasi į teritorinę darbo biržą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo į Lietuvą nuolat gyventi dienos. 3.
straipsnio 1 dalyje nurodytų užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo, atsižvelgdamos į jų svarbą ir paskirtį, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos ir kitos valstybės institucijos, savivaldybių institucijos ir užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos, konsultuodamosi su socialiniais partneriais, organizacijų ir vietos bendruomenių atstovais, atstovaujančiais darbo ieškančių asmenų grupių interesams. Užimtumo didinimo programų rengimo ir jų finansavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 4. Įgyvendinant savivaldybių patvirtintas užimtumo didinimo programas, kurioms finansuoti naudojamos specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšos, jų administravimui skiriama nuo 2 iki 4 procentų užimtumo didinimo programoms skirtų lėšų. Konkretų administravimui skiriamų lėšų procento dydį iki biudžetinių metų pradžios nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“ Pritarti. 5. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2016-02-1163 Argumentai: būtina patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: įstatymo projekto 63 straipsnį išdėstyti taip:
įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Darbdavių pasiūlymai ar paraiškos, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, priimami pagal jų pateikimo dieną galiojusias Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo Nr. X-694 su visais pakeitimais ir papildymais bei šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, taip pat sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikomos Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo Nr. X-694 su visais pakeitimais ir papildymais bei šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, galiojusios sutarčių sudarymo metu.“ Pritarti. 8.
8Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Kristina Miškinienė. 10. Komiteto narių
atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA: komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė