Vilnius
DĖL
PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-549 PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO 2015-09-04 Nr. XIIP-3239 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės įstatymo sąvokos. Šias sąvokas siūlytina formuluoti atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose straipsniuose kaip normas. Pavyzdžiui, įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas formuluoti įstatymo projekto 7 ar kitame straipsnyje, įstatymo projekto 2 straipsnio 2, 6 ir 12 dalių nuostatas – įstatymo projekto 10 ar kitame straipsnyje, įstatymo projekto 2 straipsnio 15, 16, 18 ir 21 dalies – atitinkamai įstatymo projekto 38, 36, 25, 14 ar kituose straipsniuose, įstatymo projekto 2 straipsnio 19 dalį – įstatymo projekto 19 straipsnyje ir t. t. Jeigu čia paminėtos sąvokos būtų paliktos įstatymo projekto 2 straipsnyje, laikantis teisinio reguliavimo nuoseklumo, reikėtų apibrėžti išankstinės senatvės pensijos, bazinės pensijos ir kitas sąvokas. Pažymėtina, kad kai kurių įstatymo projekto 2 straipsnyje pateiktų sąvokų apibrėžimai yra blanketinio pobūdžio, jie nenustato normų, o tik teikia bendro pobūdžio nuorodas į šio įstatymo nustatytas taisykles (pavyzdžiui, įstatymo projekto 2 straipsnio 15 ir 16 dalyse apibrėžtos našlaičių ir našlių pensijų sąvokos), todėl jų apibrėžimo čia siūlytina atsisakyti. 2. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir apibrėžtumo ir atsižvelgiant į tai, kad toliau įstatymo projekto tekste vartojamos sąvokos ,,bendroji dalis“ ir ,,individualioji dalis“, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 3 dalyse prie apibrėžtų sąvokų įvesti šių sąvokų santrumpas ir jas nuosekliai vartoti. 3.
projekto 2 straipsnio 20 dalyje apibrėžta socialinio draudimo pensijos tikslinimo sąvoka, tačiau įstatymo projekte socialinio draudimo pensijos tikslinimas, kaip jis suprantamas pagal šios dalies apibrėžimą, nereguliuojamas. Šioje dalyje apibrėžtą sąvoką siūlytina formuluoti kaip savarankišką normą ir nustatyti naujo socialinio draudimo pensijos dydžio apskaičiavimo, skyrimo ir mokėjimo taisykles, kad galima būtų atsieti šias nuostatas nuo įstatymo projekto 50 straipsnyje reguliuojamo pensijų, paskirtų iki šio įstatymo įsigaliojimo, dydžių tikslinimo. 4. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 12 dalyje yra įvestas sąvokos ,,pensijų socialinio draudimo stažas“ trumpinys ,,stažas“, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsnio 19 ir 20 dalyse išbraukti žodžius ,,pensijų socialinio draudimo“ kaip perteklinius. 5. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalyje yra įvestas sąvokos ,,socialinio draudimo bazinė pensija“ trumpinys ,,bazinė pensija“, siūlytina įstatymo projekto 8 straipsnio 5 dalyje išbraukti žodžius ,,socialinio draudimo“ kaip perteklinius. 6. Siūlytina išbraukti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte žodį ,,asmenys“ kaip perteklinį. 7. Įstatymo projekto
punkte, nes ji yra savarankiška pensijų rūšis. Svarstytina, ar kaip savarankiškos pensijų rūšys neturėtų būti nurodytos išankstinė senatvės pensija ir senatvės pensija neįgaliajam. 8. Siūlytina įstatymo projekto 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse vartoti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 3 dalyje apibrėžtas sąvokas. 9. Įstatymo projekto 9 straipsnio 4 dalies nuostatas siūlytina formuluoti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projekto 3 straipsnyje, nes jose reguliuojamas teisinio reguliavimo įgyvendinimas. 10. Įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalyje prieš žodį ,,pensijos“ įrašytinas žodis ,,senatvės“. 11.
reguliavimo aiškumo, tikslintina įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalis – vietoj žodžių ,,pradeda neatitikti“ įrašytinas žodis ,,neatitinka“. Be to, atsižvelgiant į įstatymo projekto 20 straipsnyje nustatytas sąlygas išankstinei senatvės pensijai skirti ir mokėti, manytina, kad paskirtosios išankstinės senatvės pensijos mokėjimas turėtų būti stabdomas esant nors vienai įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punkte nurodytai sąlygai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičių ir žodžių ,,20 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų“ įrašyti skaičius ir žodžius ,,20 straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punktuose“. 12. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 2 straipsnio 2 ir 6 dalyse įvestų sąvokų trumpinius, siūlytina įstatymo projekto 28 straipsnio pavadinime braukti žodį ,,draudimo“ kaip perteklinį. 13. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 6 priede yra nustatytas minimalusis ir būtinasis stažas netekto darbingumo pensijai, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 28 straipsnio 1 ir 2 dalis priklausomai nuo to, ką čia norėta nustatyti (vietoj žodžių ,,nustatyto senatvės pensijai“ įrašyti žodžius ,,nustatyto netekto darbingumo pensijai“ arba tikslinti įstatymo priedą). 14. Siekiant teisinio reguliavimo tikslumo, siūlytina įstatymo projekto 29 straipsnio 3 punkto a ir b papunkčiuose pateikti nuorodą į įstatymo projekto 5 priedą. 15. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 17 straipsnis neturi dalių, siūlytina įstatymo projekto 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj nuorodos ,,17 straipsnio 1 dalyje“ įrašyti nuorodą ,,17 straipsnyje“. 16. Įstatymo projekto 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „teisę gauti našlių ir našlaičių pensiją turi šio įstatymo 36 ir 38 straipsniuose nurodyti mirusiojo (nustatyta tvarka paskelbto mirusiu) asmens sutuoktinis bei vaikai (įvaikiai), jeigu asmuo mirties dieną atitiko šias sąlygas:<...>“.
Galiojančio Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad
„teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją ar valstybinę
socialinio draudimo našlaičių pensiją turi šio įstatymo 35 ir 38 straipsniuose nurodyti mirusiojo (nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) asmens sutuoktinis bei vaikai (įvaikiai), jeigu asmuo mirties (pripažinimo nežinia kur esančiu) dieną atitiko šias sąlygas: <...>“. Įvertinus esamo ir siūlomo teisinio reguliavimo santykį, naujuoju reguliavimu siaurinamas asmenų, turinčių teisę gauti našlių ir našlaičių pensiją, ratas, todėl teisinis reguliavimas tobulintinas. 17. Įstatymo projekto 35 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad našlių ir našlaičių pensija neskiriama, o paskirtosios mokėjimas nutraukiamas asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo mirusiajam, už kurį ši pensija skiriama ir mokama, padarymą. Formuluotė „tyčinis nusikaltimas mirusiajam“ teisės požiūriu neapibrėžta. Pagal šią formuluotę asmuo netektų teisės į pensiją už bet kokio tyčinio nusikaltimo mirusiajam padarymą (pavyzdžiui, jo turto sunaikinimą). Pažymėtina, kad teisė į našlių ar našlaičių pensiją kylą dėl sutuoktinio, tėvų ar įtėvių mirties, todėl svarstytina, ar šioje dalyje nereikėtų sieti asmens teisės į našlių ir našlaičių pensiją su aplinkybe, kad asmuo tyčia atėmė mirusiojo gyvybę ar kėsinosi į jo gyvybę (žiūr.: Civilinio kodekso 5.6 straipsnį). 18. Įstatymo projekto 35 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių ,,minimalų stažą“ reikėtų įrašyti žodžius ,,minimalųjį stažą“. 19.
projekto 38 straipsnio 2 dalies nuostata ,,dieninių studijų programos studentai“ derintina su Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme bei Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme vartojamomis sąvokomis. 20. Atsižvelgiant į šio įstatymo projekto 8 straipsnį, tikslintina įstatymo projekto 39 straipsnio 5 dalis, joje vietoj žodžio „paskelbus“ siūlytina įrašyti žodį „patvirtinus“, nes įstatymo paskelbimo data ne visada sutampa su jo įsigaliojimo data. 21. Įstatymo projekto 41 straipsnio 7 dalyje, nustatant pensijos mokėjimo sustabdymo sąlygas, vartojama formuluotė ,,gali būti sustabdomas“, taip sudarant teisinį neapibrėžtumą. Todėl, siekiant užtikrinti vienodą nuostatų taikymą ir nepalikti galimybių skirtingam interpretavimui, siūlytina nuostatą tikslinti. 22. Siekiant teisinio reguliavimo tikslumo, tikslintina įstatymo projekto 41 straipsnio 7 dalis – vietoj žodžių ,,pradeda neatitikti“ įrašytinas žodis ,,neatitinka“. 23. Įstatymo projekto 42 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių ,,minimalų stažą“ įrašytini žodžiai ,,minimalųjį stažą“. 24. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 47 straipsnio 3 dalyje įvestą sutrumpintą įstatymo pavadinimą, įstatymo projekto 51 straipsnio 3 dalyje žodžius ,,Lietuvos Respublikos“ siūlytina išbraukti kaip perteklinius. 25. Tikslintina įstatymo projekto 53 straipsnio 4 dalies 2 punkte pateikta klaidinga nuoroda į 60 straipsnio 1 dalį. 26. Įstatymo projekto 56 straipsnio 1 dalyje siūlytina įtvirtinti ne konkretų bazinės pensijos dydį eurais, o apibrėžti vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje siūloma apskaitos vieneto vertės nustatymo tvarka, t.y. nurodyti, kad bazinės pensijos dydis nuo 2017 m. sausio 1 d. nustatomas 110 procentų 2016 m. gruodį galiojusios bazinės pensijos. 27. Įstatymo projekto 3 priedo pavadinime vietoj žodžių ,,pensijos daugiklių“ įrašytini žodžiai ,,lygio daugikliai“, nes tokio daugiklio pavadinimas yra nurodomas įstatymo projekto 29 straipsnio 2 punkte bei 30 straipsnio 1 dalies 3 punkte. 28.
projekto 6 priedo pavadinime vietoj žodžio ,,minimalus“ įrašytinas žodis ,,minimalusis“. 29. Atsižvelgiant į teisės technikos ir dokumentų rengimo reikalavimus, priedų žymos turi būti dėstomos kampiniu vėliaviniu būdu. 30. Kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiami Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos 69 straipsnio, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio pakeitimų įstatymų projektai ir juose tikslinami įstatymų, į kuriuos teikiamos nuorodos, pavadinimai. 31. Kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo 9, o esant reikalui – ir kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. 32. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, apibūdinant naujas teisinio reguliavimo nuostatas, susijusias su senatvės pensijos apskaičiavimu, nurodoma, kad po 2026 m. asmens sukauptą apskaitos vienetų skaičių siūloma dar dauginti iš daugiklio α, tačiau įstatymo projekte toks daugiklis nenumatytas, todėl tikslintinos minėtosios aiškinamojo rašto arba įstatymo projekto nuostatos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-549 PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO 2016-06-29 Nr. XIIP-3239(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo projekto (toliau –įstatymo projekto) 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj žodžių ,,Šioje dalyje“ įrašytini žodžiai ,,šiame punkte“. 2. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalyje įvestą trumpinį ,,IK“, įstatymo projekto 8 straipsnio 5 dalyje prieš santrumpą ,,IK“ brauktini pertekliniai žodžiai ,,indeksavimo koeficiento“. 3. Įstatymo projekto
kūrybiniai darbuotojai. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymo projekte (nauja redakcija) (Reg. Nr. XIIP-3935(2) šie darbuotojai įvardijami kaip profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniai darbuotojai. 4. Įstatymo projekto 27 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių ,,jeigu atitinka 28 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus“ įrašyti žodžius ,,jeigu atitinka šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatytą sąlygą“. 5. Įstatymo projekto39 straipsnio 3 dalyje siūlytina patikslinti nuorodą, t.y. vietoj nuorodos į 23 straipsnio 1 ar 2 dalį, teikti nuorodą į visą 23 straipsnį, kadangi ir šio straipsnio 3 dalyje nustatytos tam tikros išankstinės senatvės pensijos mokėjimo taisyklės. 6. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje įvestą Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos trumpinį, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 dalį. 7.
7Atsižvelgiant į įstatymo projekto 47 straipsniu reguliuojamus santykius,
siūlytina įstatymo projekto 47 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „Nuo šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašyti žodžius „Šio įstatymo įsigaliojimo dieną“. 8. Siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir prieš žodį „koeficientas“ įrašyti žodžius
„asmens draudžiamųjų pajamų“. 9. Keičiamo įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje vietoj
nuorodos į 13 straipsnio 1 ir 2 dalis rašytina nuoroda į visą 13 straipsnį, kadangi šis straipsnis ir turi tik dvi dalis. 10. Keičiamo įstatymo 61 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių ,,teritoriniam skyriui“ įrašytini žodžiai ,,administravimo įstaigai“, kadangi visame įstatyme vartojama formuluotė ,,Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaiga“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
ir FINANSŲ komitetas
DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-549 PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas,
Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-042 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto (toliau – įstatymo projektas) 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės įstatymo sąvokos. Šias sąvokas siūlytina formuluoti atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose straipsniuose kaip normas. Pavyzdžiui, įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas formuluoti įstatymo projekto 7 ar kitame straipsnyje, įstatymo projekto 2 straipsnio 2, 6 ir 12 dalių nuostatas – įstatymo projekto 10 ar kitame straipsnyje, įstatymo projekto 2 straipsnio 15, 16, 18 ir 21 dalies – atitinkamai įstatymo projekto 38, 36, 25, 14 ar kituose straipsniuose, įstatymo projekto 2 straipsnio 19 dalį – įstatymo projekto 19 straipsnyje ir t. t.
Jeigu čia paminėtos sąvokos būtų paliktos įstatymo projekto 2 straipsnyje, laikantis teisinio reguliavimo nuoseklumo, reikėtų apibrėžti išankstinės senatvės pensijos, bazinės pensijos ir kitas sąvokas. Pažymėtina, kad kai kurių įstatymo projekto 2 straipsnyje pateiktų sąvokų apibrėžimai yra blanketinio pobūdžio, jie nenustato normų, o tik teikia bendro pobūdžio nuorodas į šio įstatymo nustatytas taisykles (pavyzdžiui, įstatymo projekto 2 straipsnio 15 ir 16 dalyse apibrėžtos našlaičių ir našlių pensijų sąvokos), todėl jų apibrėžimo čia siūlytina atsisakyti. Nepritarti. Šiuo metu galiojančiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme sąvokos nėra apibrėžtos. Tačiau pagal teisėkūros rekomendacijas, įstatymo turinys dėstomas konkrečia tvarka, t. y. nurodžius įstatymo paskirtį ir taikymo sritį, išdėstomos sąvokos. Pažymėtina, kad teikiamas įstatymo projektas dėsto Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą Nr. I-549 nauja redakcija ir jame įvardijama eilė naujų apibrėžčių, todėl toks sąvokų apibrėžimų rinkinys yra būtinas. Patogumo dėlei, siūlytina visas sąvokas apibrėžti vienoje vietoje. Be to, visos sąvokos registruotos Terminų banke ir suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. Siūlomos atsisakyti našlių ir našlaičių pensijų sąvokos būtinos, jos apibrėžia, kokio draudiminio įvykio atveju (t.y. mirus asmeniui) yra skiriamos našlių ar našlaičių pensijos. 2 1,3 2.
2
ir atsižvelgiant į tai, kad toliau įstatymo projekto tekste vartojamos sąvokos ,,bendroji dalis“ ir ,,individualioji dalis“, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 3 dalyse prie apibrėžtų sąvokų įvesti šių sąvokų santrumpas ir jas nuosekliai vartoti. Pritarti. 2 straipsnio 1 dalis: „1. Bendroji socialinio draudimo pensijos dalis (toliau – bendroji dalis) – socialinio draudimo pensijos dalis, kurios dydis nustatomas pagal asmens įgytą pensijų socialinio draudimo stažą ir patvirtintą socialinio draudimo bazinės pensijos dydį.“ 2 straipsnio 3 dalis: „3. Individualioji socialinio draudimo pensijos dalis (toliau – individualioji dalis) – socialinio draudimo pensijos dalis, kurios dydis nustatomas pagal per visą pensijų socialinio draudimo laikotarpį už asmenį priskaičiuotų ir (ar) asmens sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų dydį.“220
socialinio draudimo pensijos tikslinimo sąvoka, tačiau įstatymo projekte socialinio draudimo pensijos tikslinimas, kaip jis suprantamas pagal šios dalies apibrėžimą, nereguliuojamas. Šioje dalyje apibrėžtą sąvoką siūlytina formuluoti kaip savarankišką normą ir nustatyti naujo socialinio draudimo pensijos dydžio apskaičiavimo, skyrimo ir mokėjimo taisykles, kad galima būtų atsieti šias nuostatas nuo įstatymo projekto 50 straipsnyje reguliuojamo pensijų, paskirtų iki šio įstatymo įsigaliojimo, dydžių tikslinimo. Iš dalies pritarti. Siūlytina socialinio draudimo pensijos tikslinimo sąvokos neatsisakyti (1 pastabos argumentai), tačiau įstatymo projekte įtvirtinti papildomas normas, kurios reguliuotų ne tik pensijų, paskirtų iki šio įstatymo įsigaliojimo, dydžių tikslinimą (50 straipsnis), tačiau ir pensijų, paskirtų po šio įstatymo, dydžių tikslinimą.
Papildyti V skyriaus pavadinimą:
Papildyti 40 straipsnio pavadinimą „40 straipsnis. Socialinio draudimo pensijų skyrimas ir tikslinimas“ Papildyti 40 straipsnį nauja 5 dalimi: „5. Jei pateikiami papildomi stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenys už laikotarpius, buvusius iki pensijos paskyrimo, asmens senatvės ar netekto darbingumo pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys (šio įstatymo 17, 18, 29 ir 30 straipsniai) nustatomos iš naujo, atsižvelgiant į papildomus stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenis.“ Papildyti 41 straipsnį nauja 10 dalimi: „10. Jei senatvės ar netekto darbingumo pensijos bendrosios ir (ar) individualiosios dalių dydžiai padidėja atsižvelgus į naujai pateiktus duomenis (šio įstatymo 40 straipsnio
(ar) individualioji dalys (dalis) pradedamos (pradedama) mokėti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį nauji duomenys (visi būtini dokumentai) buvo pateikti, pirmosios dienos.“212
straipsnio 12 dalyje yra įvestas sąvokos ,,pensijų socialinio draudimo stažas“ trumpinys ,,stažas“, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsnio 19 ir 20 dalyse išbraukti žodžius ,,pensijų socialinio draudimo“ kaip perteklinius. Pritarti. 2 straipsnio 19 dalis: „19.
2 straipsnio 19 dalis: „19. Socialinio draudimo pensijos naujinimas – kasmet atliekamas naujo socialinio draudimo pensijos dydžio apskaičiavimas, įvertinus per praėjusius po pensijos paskyrimo kalendorinius metus asmens papildomai įgytą pensijų socialinio draudimo stažą ir papildomai įgytus apskaitos vienetus.“ 2 straipsnio 20 dalis: „20. Socialinio draudimo pensijos tikslinimas – naujo socialinio draudimo pensijos dydžio apskaičiavimas, pateikus papildomus duomenis apie pensijų socialinio draudimo stažą (ar pensijų socialinio draudimo stažui prilyginamus laikotarpius) ir (ar) pajamas, turėtus iki pensijos skyrimo.“213
straipsnio 13 dalyje yra įvestas sąvokos ,,socialinio draudimo bazinė pensija“ trumpinys ,,bazinė pensija“, siūlytina įstatymo projekto 8 straipsnio 5 dalyje išbraukti žodžius ,,socialinio draudimo“ kaip perteklinius. Pritarti. 8 straipsnio 5 dalis: „5. Jei pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką apskaičiuotas IK yra mažesnis už vienetą, socialinio draudimo bazinės pensijos bei apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis nėra indeksuojamas ir taikomi praėjusių metų gruodžio mėnesį galiojantys dydžiai, o trūkstamos lėšos pensijoms mokėti skiriamos iš Socialinio draudimo rezervinio fondo dalies pensijoms Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokiu atveju tų metų pensijų indeksavimo koeficiento skirtumu nuo vieneto mažinami vėlesnių metų indeksavimo koeficientai pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką. 31
dalies 3 punkte žodį ,,asmenys“ kaip perteklinį. Pritarti. 3 straipsnio 3 dalis: „3) gyvenantys valstybėse, kuriose galioja Lietuvos tarptautinių sutarčių nuostatos dėl pensijų mokėjimo, asmenys.“54
reikėtų nurodyti šio straipsnio atskirame 4 punkte, nes ji yra savarankiška pensijų rūšis.
Svarstytina, ar kaip savarankiškos pensijų rūšys neturėtų būti nurodytos išankstinė senatvės pensija ir senatvės pensija neįgaliajam. Iš dalies pritarti. Manytina, kad nurodyti dar dvi pensijos rūšis – išankstinę senatvės pensiją ir senatvės pensiją neįgaliajam, netikslinga, nes abi šios pensijos laikytinos senatvės pensijomis, t.y. atskiri senatvės pensijos mokėjimo pagrindai – vienu atveju senatvės pensija pradedama mokėti anksčiau, kitu atveju – senatvės pensija mokama neįgaliajam asmeniui. Siūlytina 5 straipsnį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Socialinio draudimo pensijų rūšys Pagal šį įstatymą skiriamos šios socialinio draudimo pensijos:
1) senatvės;
2) netekto darbingumo;
3) našlių ir našlaičių. ;
4) našlaičių.“9
vartoti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 3 dalyje apibrėžtas sąvokas. Pritarti. 9 straipsnio 1 dalis „1. Socialinio draudimo pensijos bendrosios Bendrosios dalies finansavimo šaltinius nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas.“
„2. Socialinio draudimo pensijos individualioji Individualioji dalis mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų.“94
siūlytina formuluoti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projekto 3 straipsnyje, nes jose reguliuojamas teisinio reguliavimo įgyvendinimas. Pritarti. Pritarti. 182
,,pensijos“ įrašytinas žodis ,,senatvės“. Pritarti. 18 straipsnio 2 dalis: „2.
18 straipsnio 2 dalis: „2. Jei senatvės pensijos skyrimo metu dar nepaskelbtas vidutinis šalies darbo užmokestis, reikalingas visiems įgytiems apskaitos vienetams apskaičiuoti, senatvės pensijos individualioji dalis apskaičiuojama pagal skyrimo metu žinomą apskaitos vienetų skaičių. Paskelbus vidutinį šalies darbo užmokestį, asmens apskaitos vienetų skaičius atitinkamai padidinamas ir išmokamas visas nuo senatvės pensijos paskyrimo datos susidaręs skirtumas.“211
įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalis – vietoj žodžių ,,pradeda neatitikti“ įrašytinas žodis ,,neatitinka“. Be to, atsižvelgiant į įstatymo projekto 20 straipsnyje nustatytas sąlygas išankstinei senatvės pensijai skirti ir mokėti, manytina, kad paskirtosios išankstinės senatvės pensijos mokėjimas turėtų būti stabdomas esant nors vienai įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punkte nurodytai sąlygai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičių ir žodžių ,,20 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų“ įrašyti skaičius ir žodžius ,,20 straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punktuose“. Pritarti. 21 straipsnio 1 dalis „1. Paskirtosios išankstinės senatvės pensijos mokėjimas sustabdomas ir ji nemokama, jeigu šios pensijos gavėjas pradeda neatitikti neatitinka šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 ir ir (ar)? 4 punktų punktuose nustatytų sąlygų arba asmuo pateikia prašymą stabdyti išankstinės senatvės pensijos mokėjimą. 22
dalyse įvestų sąvokų trumpinius, siūlytina įstatymo projekto 28 straipsnio pavadinime braukti žodį ,,draudimo“ kaip perteklinį. Pritarti. „28 straipsnis. Minimalusis ir būtinasis draudimo stažas netekto darbingumo pensijai“28 1,2 13.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 6 priede yra nustatytas minimalusis ir būtinasis stažas netekto darbingumo pensijai, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 28 straipsnio 1 ir 2 dalis priklausomai nuo to, ką čia norėta nustatyti (vietoj žodžių ,,nustatyto senatvės pensijai“ įrašyti žodžius ,,nustatyto netekto darbingumo pensijai“ arba tikslinti įstatymo priedą). Pritarti. 28 straipsnio 1 dalis: „1. Asmenims, kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, nustatomas toks minimalusis stažas netekto darbingumo pensijai: kol asmeniui sukanka 22 metai – 2 mėnesiai, sukakus 22 metams, minimalusis stažas kasmet didinamas 2 mėnesiais per metus, sukakus 36 metams, minimalusis stažas kasmet didinamas 6 mėnesiais per metus (šio įstatymo 6 priedas), bet negali viršyti minimaliojo stažo, nustatyto senatvės pensijai (šio įstatymo 6 priedas 16 straipsnio 1 dalis).“ 28 straipsnio 2 dalis: „2. Būtinasis stažas netekto darbingumo pensijai nustatomas taip: kol asmeniui sukanka 24 metai – vieneri metai, sukakus 24 metams, būtinasis stažas didinamas 4 mėnesiais su kiekvienais asmens amžiaus metais, sukakus 30 metų, būtinasis stažas didinamas 6 mėnesiais su kiekvienais asmens amžiaus metais, sukakus 34 metus, būtinasis stažas didinamas 8 mėnesiais su kiekvienais asmens amžiaus metais, sukakus 40 metų, būtinasis stažas didinamas 12 mėnesių su kiekvienais asmens amžiaus metais (šio įstatymo 6 priedas), bet negali viršyti būtinojo stažo, nustatyto senatvės pensijai (šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalis, 6
įstatymo projekto 29 straipsnio 3 punkto a ir b papunkčiuose pateikti nuorodą į įstatymo projekto 5 priedą. Pritarti.
Pritarti. 29 straipsnio 3 punkto a ir b papunkčiai: „3) β – asmens turimo ir būtinojo stažo santykio daugiklis, kuris nustatomas tokia tvarka:
a) tuo atveju, kai teisės gauti netekto darbingumo pensiją atsiradimo metu asmens stažas yra ne didesnis už tais metais galiojantį būtinąjį stažą senatvės pensijai (šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalis, 5 priedas), daugiklis β lygus asmens turimo ir tam asmeniui būtinojo stažo netekto darbingumo pensijai santykiui, bet ne didesnis už vienetą;
b) tuo atveju, kai teisės gauti netekto darbingumo pensiją atsiradimo metu asmens stažas didesnis už tais metais galiojantį būtinąjį stažą senatvės pensijai (šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalis, 5 priedas), daugiklis β lygus asmens turimo stažo ir būtinojo stažo senatvės pensijai santykiui.“3411
straipsnis neturi dalių, siūlytina įstatymo projekto 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj nuorodos ,,17 straipsnio 1 dalyje“ įrašyti nuorodą ,,17 straipsnyje“. Pritarti. 34 straipsnio 1 dalies 1 punktas: „1) bendroji senatvės pensijos neįgaliajam dalis apskaičiuojama šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje straipsnyje nustatyta tvarka, įskaitant į stažą iki senatvės pensijos amžiaus sukakties buvusius netekto darbingumo pensijos gavimo metus ir taikant būtinojo stažo reikalavimą, nustatytą senatvės pensijai;351
16Įstatymo projekto 35 straipsnio 1 dalyje numatyta,
kad „teisę gauti našlių ir našlaičių pensiją turi šio įstatymo 36 ir 38 straipsniuose nurodyti mirusiojo (nustatyta tvarka paskelbto mirusiu) asmens sutuoktinis bei vaikai (įvaikiai), jeigu asmuo mirties dieną atitiko šias sąlygas:<...>“.
Galiojančio Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją ar valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją turi šio įstatymo 35 ir 38 straipsniuose nurodyti mirusiojo (nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) asmens sutuoktinis bei vaikai (įvaikiai), jeigu asmuo mirties (pripažinimo nežinia kur esančiu) dieną atitiko šias sąlygas: <...>“. Įvertinus esamo ir siūlomo teisinio reguliavimo santykį, naujuoju reguliavimu siaurinamas asmenų, turinčių teisę gauti našlių ir našlaičių pensiją, ratas, todėl teisinis reguliavimas tobulintinas. Nepritarti. Šiuo atveju draudiminis įvykis
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatų, susijusių su našlių ir (ar) našlaičių pensijų skyrimu už pripažintus nežinia kur esančius asmenis, taikymo problemos: kai nežinia kur esančiu yra pripažįstamas asmuo, gaunantis valstybinę socialinio draudimo pensiją - vėliau šį asmenį pripažinus mirusiu arba šiam asmeniui atsiradus (teismui panaikinus sprendimą dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu), jo turto paveldėtojams arba jam pačiam turi būti išmokama nuo pensijos mokėjimo sustabdymo dienos negauta pensijos suma, t. y. ir už tą laiką, kuriuo už jį jau buvo paskirta ir mokėta našlių ir (ar) našlaičių pensija. Esant tokiam reglamentavimui sudaromos prielaidos piktnaudžiavimui. 354 17.
354
17Įstatymo projekto 35 straipsnio 4 dalyje numatyta,
kad našlių ir našlaičių pensija neskiriama, o paskirtosios mokėjimas nutraukiamas asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo mirusiajam, už kurį ši pensija skiriama ir mokama, padarymą. Formuluotė „tyčinis nusikaltimas mirusiajam“ teisės požiūriu neapibrėžta. Pagal šią formuluotę asmuo netektų teisės į pensiją už bet kokio tyčinio nusikaltimo mirusiajam padarymą (pavyzdžiui, jo turto sunaikinimą). Pažymėtina, kad teisė į našlių ar našlaičių pensiją kylą dėl sutuoktinio, tėvų ar įtėvių mirties, todėl svarstytina, ar šioje dalyje nereikėtų sieti asmens teisės į našlių ir našlaičių pensiją su aplinkybe, kad asmuo tyčia atėmė mirusiojo gyvybę ar kėsinosi į jo gyvybę (žiūr.: Civilinio kodekso 5.6 straipsnį). Pritarti. 35 straipsnio 4 dalis: „4. Našlių ir našlaičių pensija neskiriama, o paskirtosios mokėjimas nutraukiamas asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo mirusiajam tyčinį asmens, už kurį ši pensija skiriama ir mokama, padarymą gyvybės atėmimą.“355
reikėtų įrašyti žodžius ,,minimalųjį stažą“. Pritarti. 35 straipsnio 5 dalis: „5.
35 straipsnio 5 dalis: „5. Šiame įstatyme nustatyta tvarka teisę gauti našlių ir našlaičių pensiją įgyja asmenys, gyvenantys valstybėse, kuriose jiems netaikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo, taip pat asmenys, kurių teisė gauti našlių ar našlaičių pensiją įgyjama mirus asmeniui (ar asmenį nustatyta tvarka paskelbus mirusiu), nurodytam šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, jeigu mirusysis (nustatyta tvarka paskelbtas mirusiu) buvo įgijęs ne mažesnį kaip minimalų minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti (atsižvelgiant į asmens amžių mirties (paskelbimo mirusiu) dieną) dirbdamas Lietuvos įmonėse arba buvo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka reabilituotas politinis kalinys ar tremtinys, dalį stažo įgijęs kalinimo metu ar tremtyje. 382
programos studentai“ derintina su Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme bei Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme vartojamomis sąvokomis. Nepritarti. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis iki šiol aukštosiose mokyklose keli šimtai asmenų studijuoja pagal dieninę studijų formą, kuri teisės aktais nėra prilyginta nuolatinei studijų formai. Todėl įstatymo projekte atsisakius dieninės studijų formos, dalis našlaičių gali prarasti teisę gauti našlaičių pensiją. 395
20Atsižvelgiant į šio įstatymo projekto 8 straipsnį,
tikslintina įstatymo projekto 39 straipsnio 5 dalis, joje vietoj žodžio
„paskelbus“ siūlytina įrašyti žodį „patvirtinus“, nes įstatymo paskelbimo
data ne visada sutampa su jo įsigaliojimo data. Iš dalies pritarti. Kadangi netikslu naudoti siūlomą žodį „patvirtinus“ (įstatymo projekte nustatyta, kad tvirtinamas bus indeksavimo koeficientas, pagal kurį kiekvienais metais nuo sausio 1 d. bus indeksuojami bazinės pensijos dydis ir apskaitos vieneto vertė).
Atsižvelgiant į pastabą, vietoje žodžio „paskelbus“ vartotinas žodis „indeksavus“. 39 straipsnio 5 dalis: „5. Paskelbus naują Indeksavus bazinės pensijos dydį ir apskaitos vieneto vertę, našlaičių pensijos yra atitinkamai apskaičiuojamos pagal naujus šių rodiklių dydžius.“417
mokėjimo sustabdymo sąlygas, vartojama formuluotė ,,gali būti sustabdomas“, taip sudarant teisinį neapibrėžtumą. Todėl, siekiant užtikrinti vienodą nuostatų taikymą ir nepalikti galimybių skirtingam interpretavimui, siūlytina nuostatą tikslinti. Pritarti. 41 straipsnio 7 dalis“ „7. Pasibaigus pensijos skyrimo terminui, ją mokėti nutraukiama, jei pensijos gavėjas praranda teisę ją gauti. Nepasibaigus pensijos skyrimo terminui, pensijos mokėjimas gali būti sustabdomas stabdomas ir ji nemokama, jeigu pensijos gavėjas pradeda neatitikti neatitinka šio įstatymo 3 straipsnio
pripažintas nežinia kur esančiu arba gaunami duomenys apie aplinkybes, sudarančias pagrindą spręsti, kad gavėjas prarado teisę gauti pensiją. Pensijos mokėjimas stabdomas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį atsirado šioje dalyje numatytosios aplinkybės, pirmosios dienos. 417
įstatymo projekto 41 straipsnio 7 dalis – vietoj žodžių ,,pradeda neatitikti“ įrašytinas žodis ,,neatitinka“. Pritarti. 23. Įstatymo projekto 42 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių ,,minimalų stažą“ įrašytini žodžiai ,,minimalųjį stažą“. Pritarti. 473 24.
473
dalyje įvestą sutrumpintą įstatymo pavadinimą, įstatymo projekto 51 straipsnio 3 dalyje žodžius ,,Lietuvos Respublikos“ siūlytina išbraukti kaip perteklinius. Pritarti. 5341
įstatymo projekto 53 straipsnio 4 dalies 2 punkte pateikta klaidinga nuoroda į 60 straipsnio 1 dalį. Pritarti. 561
projekto 56 straipsnio 1 dalyje siūlytina įtvirtinti ne konkretų bazinės pensijos dydį eurais, o apibrėžti vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje siūloma apskaitos vieneto vertės nustatymo tvarka, t.y. nurodyti, kad bazinės pensijos dydis nuo 2017 m. sausio 1 d. nustatomas 110 procentų 2016 m. gruodį galiojusios bazinės pensijos. Pritarti. 56 straipsnio 1 dalis: „1. Bazinės pensijos dydis nuo 2017 m. sausio 1 d. nustatomas 118,8 euro kaip 110 procentų 2016 m. gruodį galiojusios bazinės pensijos.“
projekto 3 priedo pavadinime vietoj žodžių ,,pensijos daugiklių“ įrašytini žodžiai ,,lygio daugikliai“, nes tokio daugiklio pavadinimas yra nurodomas įstatymo projekto 29 straipsnio 2 punkte bei 30 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pritarti. 28. Įstatymo projekto 6 priedo pavadinime vietoj žodžio ,,minimalus“ įrašytinas žodis ,,minimalusis“. Pritarti. 29. Atsižvelgiant į teisės technikos ir dokumentų rengimo reikalavimus, priedų žymos turi būti dėstomos kampiniu vėliaviniu būdu. Priedų žymos bus patikslintos pagal reikalavimus
Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos 69 straipsnio, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio pakeitimų įstatymų projektai ir juose tikslinami įstatymų, į kuriuos teikiamos nuorodos, pavadinimai. Pritarti. Bus parengti atitinkami įstatymų projektai 31.
Kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo 9, o esant reikalui – ir kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti. Bus parengtas atitinkamas įstatymo projektas
reguliavimo nuostatas, susijusias su senatvės pensijos apskaičiavimu, nurodoma, kad po 2026 m. asmens sukauptą apskaitos vienetų skaičių siūloma dar dauginti iš daugiklio α, tačiau įstatymo projekte toks daugiklis nenumatytas, todėl tikslintinos minėtosios aiškinamojo rašto arba įstatymo projekto nuostatos. Pritarti. Aiškinamojo rašto naujo teisinio reguliavimo nuostatų 4 punkto 3 pastraipa:
Senatvės pensiją siūloma skaičiuoti pagal formulę „Pensija = β ∙ B + V ∙ p“, kurioje β – asmens turimas stažas, padalytas iš išėjimo į pensiją metais galiojančio būtinojo stažo, B – bazinė pensija, V – asmens sukauptas apskaitos vienetų skaičius, p
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai Rima Baškienė Valerijus Simulik
nenuvilti Lietuvos socialine sistema bei norint užkirsti kelią jaunimo emigracijai dėl nepalankių socialinių garantijų, teikiami šie pasiūlymai. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnį ir išdėstyti taip: „15 straipsnis. Senatvės pensijos amžius
tikėtinai 65 metus sukakusių asmenų gyvenimo trukmei padidėjus puse metų (šešiais pilnais mėnesiais) ar daugiau, palyginti su buvusia 2026 metais, senatvės pensijos amžius didinamas puse metų (šešiais mėnesiais) praėjus dvejiems metams nuo vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės padidėjimo metų sausio 1 dienos. Toks pats senatvės pensijos amžiaus didinimas kartojamas, kiekvienąkart vidutinei tikėtinai 65 metus sukakusių asmenų gyvenimo trukmei padidėjus dar puse metų (šešiais pilnais mėnesiais) ar daugiau, palyginti su paskutiniu buvusiu vidutinės gyvenimo trukmės padidėjimu puse metų, kuriuo remiantis paskutinį kartą buvo padidintas senatvės pensijos amžius. Vidutinei tikėtinai 65 metus sukakusių asmenų gyvenimo trukmei sumažėjus, senatvės pensijos amžius nekeičiamas. Senatvės pensijos amžiaus didinimo pradžia skelbiama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.“ Pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnį ir išdėstyti taip: „16 straipsnis. Minimalusis ir būtinasis stažas senatvės pensijai
metai.
Pakeisti įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išdėstyti taip: „1) iki šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyto senatvės pensijos amžiaus jam yra likę ne daugiau kaip 3 5 metai.“ Nepritarti. Nepritarti. Nepritarti. Pagal pateiktą redakciją, senatvės pensijos amžius bus didinamas tik esant tam tikroms sąlygoms. Ilgėjant gyvenimo trukmei tikslinga didinti ir senatvės pensijos amžių. Atsižvelgiant į nuo 2012 m. didinamą pensinį amžių, tikslinga palaipsniui didinti ir būtinojo stažo senatvės pensijai skirti reikalavimą. Siūloma pritarti Seimo narių pasiūlymui palaipsniui (per trejus metus) pereiti nuo šiuo metu nustatyto išankstinio valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų mokėjimo ne daugiau kaip už 5 metus prie mokėjimo ne daugiau kaip už 3 metus. 2 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
11 Argumentai: Siekiant kuo ilgiau žmogų išlaikyti darbo rinkoje bei užtikrinti didesnį būsimos pensijos dydį, siūloma palaipsniui (per trejus metus) pereiti šiuo metu nustatyto išankstinio valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų mokėjimo ne daugiau kaip už 5 metus prie mokėjimo ne daugiau kaip už 3 metus. Nustatytas pereinamasis laikotarpis leis žmogui atsižvelgti į palaipsniui griežtėjančią išankstinio valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų mokėjimo sąlygą, tuo skatindamas siekti kaip įmanoma ilgiau likti darbo rinkoje, taip užsitikrinant didesnę pensiją sukakus senatvės pensijos amžių. Pasiūlymas:
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą:
„1) iki šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyto senatvės pensijos amžiaus 2017 ir 2018 metais jam yra likę ne daugiau kaip 4 metai, o nuo 2019 metų – ne mažiau kaip 3 metai;“ Iš dalies pritarti.
20 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) iki šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyto senatvės pensijos amžiaus 2017 ir 2018 metais jam yra likę ne daugiau kaip 4 metai, o nuo 2019 metų – ne mažiau daugiau kaip 3 metai;“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Narkevičius, Irena Degutienė. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
REIKALŲ IR DARBO komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: K. Miškinienė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, D. Kuodytė, J. Kvetkovskij, R.Popovienė, A. Sysas, J. Varkala; Komiteto biuras: D. Jonėnienė (patarėja), R. Liekienė (padėjėja); Kviestieji asmenys: L. Ulevičė (Seimo pirmininko pavaduotojo A. Syso patarėja), I. Šambaraitė (Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja, A. Misevičius (Ministro Pirmininko patarėjas), G. Klimavičius (socialinės apsaugos ir darbo viceministras), A.Aranauskienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė), A. Kanclerienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėjo pavaduotoja), I. Buškutė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėjo pavaduotoja), R. Babianskaitė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vyr. specialistė), V. Paštukienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vyr specialistė), V. Latvienė (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja), J. Litvaitienė (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pensijų skyriaus vedėjo pavaduotoja), prof. dr. T. Medaiskis (Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros dėstytojas), V. Augustinavičius (Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas), R. Petrošė (Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vyr. specialistė). 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-042 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatymo projektas) 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės įstatymo sąvokos. Šias sąvokas siūlytina formuluoti atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose straipsniuose kaip normas. Pavyzdžiui, įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas formuluoti įstatymo projekto 7 ar kitame straipsnyje, įstatymo projekto 2 straipsnio 2, 6 ir 12 dalių nuostatas – įstatymo projekto 10 ar kitame straipsnyje, įstatymo projekto 2 straipsnio 15, 16, 18 ir 21 dalies – atitinkamai įstatymo projekto 38, 36, 25, 14 ar kituose straipsniuose, įstatymo projekto 2 straipsnio 19 dalį – įstatymo projekto 19 straipsnyje ir t. t. Jeigu čia paminėtos sąvokos būtų paliktos įstatymo projekto 2 straipsnyje, laikantis teisinio reguliavimo nuoseklumo, reikėtų apibrėžti išankstinės senatvės pensijos, bazinės pensijos ir kitas sąvokas. Pažymėtina, kad kai kurių įstatymo projekto 2 straipsnyje pateiktų sąvokų apibrėžimai yra blanketinio pobūdžio, jie nenustato normų, o tik teikia bendro pobūdžio nuorodas į šio įstatymo nustatytas taisykles (pavyzdžiui, įstatymo projekto 2 straipsnio 15 ir 16 dalyse apibrėžtos našlaičių ir našlių pensijų sąvokos), todėl jų apibrėžimo čia siūlytina atsisakyti. Nepritarti. Šiuo metu galiojančiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme sąvokos nėra apibrėžtos. Tačiau pagal teisėkūros rekomendacijas, įstatymo turinys dėstomas konkrečia tvarka, t. y. nurodžius įstatymo paskirtį ir taikymo sritį, išdėstomos sąvokos.
Pažymėtina, kad teikiamu įstatymo projektu Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas Nr. I-549 dėstomas nauja redakcija ir jame įvardijama eilė naujų apibrėžčių, todėl toks sąvokų apibrėžimų rinkinys yra būtinas. Patogumo dėlei, siūlytina visas sąvokas apibrėžti vienoje vietoje. Be to, visos sąvokos registruotos Terminų banke ir suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. Siūlomos atsisakyti našlių ir našlaičių pensijų sąvokos būtinos, jos apibrėžia, kokio draudiminio įvykio atveju (t.y. mirus asmeniui) yra skiriamos našlių ar našlaičių pensijos. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-042 1,3
reguliavimo aiškumo ir apibrėžtumo ir atsižvelgiant į tai, kad toliau įstatymo projekto tekste vartojamos sąvokos ,,bendroji dalis“ ir ,,individualioji dalis“, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 3 dalyse prie apibrėžtų sąvokų įvesti šių sąvokų santrumpas ir jas nuosekliai vartoti. Pritarti. Pasiūlymai: 1.Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Bendroji socialinio draudimo pensijos dalis (toliau
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Įstatymo projekto 2 straipsnio
įstatymo projekte socialinio draudimo pensijos tikslinimas, kaip jis suprantamas pagal šios dalies apibrėžimą, nereguliuojamas. Šioje dalyje apibrėžtą sąvoką siūlytina formuluoti kaip savarankišką normą ir nustatyti naujo socialinio draudimo pensijos dydžio apskaičiavimo, skyrimo ir mokėjimo taisykles, kad galima būtų atsieti šias nuostatas nuo įstatymo projekto 50 straipsnyje reguliuojamo pensijų, paskirtų iki šio įstatymo įsigaliojimo, dydžių tikslinimo. Pritarti iš dalies. Neatsisakyti sąvokos ,,Socialinio draudimo pensijos tikslinimas“ (žr. argumentus prie 1 pastabos), tačiau įstatymo projekte įtvirtinti papildomas normas, kurios reguliuotų ne tik pensijų, paskirtų iki šio įstatymo įsigaliojimo, dydžių tikslinimą (50 straipsnis), bet ir pensijų, paskirtų po šio įstatymo įsigaliojimo, dydžių tikslinimą. Pasiūlymai: 1.Papildyti V skyriaus pavadinimą:
2.Papildyti 40 straipsnio pavadinimą
„40 straipsnis. Socialinio draudimo pensijų
skyrimas ir tikslinimas“ 3.Papildyti 40 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Jei pateikiami papildomi stažo ir (ar)
darbo užmokesčio duomenys už laikotarpius, buvusius iki pensijos paskyrimo, asmens senatvės ar netekto darbingumo pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys (šio įstatymo 17, 18, 29 ir 30 straipsniai) nustatomos iš naujo, atsižvelgiant į papildomus stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenis.“ 4.Papildyti 41 straipsnį nauja 10 dalimi: „10.
Jei senatvės ar netekto darbingumo pensijos bendrosios ir (ar) individualiosios dalių dydžiai padidėja atsižvelgus į naujai pateiktus duomenis (šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalis), naujo dydžio senatvės ar netekto darbingumo pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys (dalis) pradedamos (pradedama) mokėti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį nauji duomenys (visi būtini dokumentai) buvo pateikti, pirmosios dienos.“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-09-042 19,20
įstatymo projekto 2 straipsnio 12 dalyje yra įvestas sąvokos ,,pensijų socialinio draudimo stažas“ trumpinys ,,stažas“, siūlytina įstatymo projekto
kaip perteklinius. Pritarti. Pasiūlymai: 1.Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Socialinio draudimo pensijos naujinimas –
kasmet atliekamas naujo socialinio draudimo pensijos dydžio apskaičiavimas, įvertinus per praėjusius po pensijos paskyrimo kalendorinius metus asmens papildomai įgytą pensijų socialinio draudimo stažą ir papildomai įgytus apskaitos vienetus.“ 2.Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20. Socialinio draudimo pensijos tikslinimas – naujo socialinio draudimo pensijos dydžio apskaičiavimas, pateikus papildomus duomenis apie pensijų socialinio draudimo stažą (ar pensijų socialinio draudimo stažui prilyginamus laikotarpius) ir (ar) pajamas, turėtus iki pensijos skyrimo.“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6 5.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalyje yra įvestas sąvokos ,,socialinio draudimo bazinė pensija“ trumpinys ,,bazinė pensija“, siūlytina įstatymo projekto 8 straipsnio 5 dalyje išbraukti žodžius ,,socialinio draudimo“ kaip perteklinius. Pritarti. Pagal projekto iniciatorių pasiūlymą patobulintoje 8 straipsnio 6 dalies redakcijoje išbraukti pertekliniai žodžiai. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte žodį ,,asmenys“ kaip perteklinį. Pritarti. Perteklinio žodžio atsisakyta. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje našlaičių pensiją reikėtų nurodyti šio straipsnio atskirame 4 punkte, nes ji yra savarankiška pensijų rūšis. Svarstytina, ar kaip savarankiškos pensijų rūšys neturėtų būti nurodytos išankstinė senatvės pensija ir senatvės pensija neįgaliajam. Pritarti iš dalies (pritarti dėl našlaičių pensijų). Netikslinga nurodyti dar dvi pensijos rūšis – išankstinę senatvės pensiją ir senatvės pensiją neįgaliajam, nes abi šios pensijos laikytinos senatvės pensijomis, t.y. senatvės pensijos, tačiau kitokie skyrimo ir mokėjimo pagrindai – vienu atveju senatvės pensija pradedama mokėti anksčiau, kitu atveju – senatvės pensija mokama neįgaliajam asmeniui. Pasiūlymas: 5 straipsnį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Socialinio draudimo pensijų
rūšys Pagal šį įstatymą skiriamos šios socialinio draudimo pensijos:
1) senatvės;
2) netekto darbingumo;
3) našlių ir našlaičių. ;
4) našlaičių.“
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-09-049 1,2
dalyje apibrėžtas sąvokas. Pritarti. Pasiūlymai: 1.9 straipsnio 1 dalį dėstyti taip: „1.
Socialinio draudimo pensijos bendrosios dalies finansavimo šaltinius nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas Bendroji dalis finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.“ 2.9 straipsnio 2 dalį dėstyti taip: „2. Socialinio draudimo pensijos individualioji Individualioji dalis mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų.“
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 4 dalies nuostatas siūlytina formuluoti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projekto 3 straipsnyje, nes jose reguliuojamas teisinio reguliavimo įgyvendinimas. Pritarti. Pasiūlymai: 1.Išbraukti 9 straipsnio 4 dalį: ,, 4. Šio straipsnio 1 dalies įgyvendinimo laikotarpį ir taikymo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymas.“
draudimo pensijų įstatymo Nr.I-549 pakeitimo įstatymo projekto 3 straipsnį papildyti nauja 1 dalimi: „1. Socialinio draudimo pensijos bendrosios dalies finansavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir valstybės biudžeto lėšomis įgyvendinimo laikotarpį ir taikymo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymas.“
straipsnio 1 ir 2 dalis laikyti atitinkamai 2 ir 3 dalimis. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalyje prieš žodį ,,pensijos“ įrašytinas žodis ,,senatvės“. Pritarti. Pasiūlymas: 18 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Jei senatvės pensijos skyrimo metu dar nepaskelbtas vidutinis šalies darbo užmokestis, reikalingas visiems įgytiems apskaitos vienetams apskaičiuoti, senatvės pensijos individualioji dalis apskaičiuojama pagal skyrimo metu žinomą apskaitos vienetų skaičių. Paskelbus vidutinį šalies darbo užmokestį, asmens apskaitos vienetų skaičius atitinkamai padidinamas ir išmokamas visas nuo senatvės pensijos paskyrimo datos susidaręs skirtumas.“
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
reguliavimo aiškumo, tikslintina įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalis – vietoj žodžių ,,pradeda neatitikti“ įrašytinas žodis ,,neatitinka“. Be to, atsižvelgiant į įstatymo projekto 20 straipsnyje nustatytas sąlygas išankstinei senatvės pensijai skirti ir mokėti, manytina, kad paskirtosios išankstinės senatvės pensijos mokėjimas turėtų būti stabdomas esant nors vienai įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punkte nurodytai sąlygai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičių ir žodžių ,,20 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų“ įrašyti skaičius ir žodžius ,,20 straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punktuose“. Pritarti. Pasiūlymas: 21 straipsnio 1 dalį dėstyti taip: „1. Paskirtosios išankstinės senatvės pensijos mokėjimas sustabdomas ir ji nemokama, jeigu šios pensijos gavėjas pradeda neatitikti neatitinka šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 ir (ar)
prašymą stabdyti išankstinės senatvės pensijos mokėjimą.“
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 2 straipsnio 2 ir 6 dalyse įvestų sąvokų trumpinius, siūlytina įstatymo projekto 28 straipsnio pavadinime braukti žodį ,,draudimo“ kaip perteklinį. Pritarti. Pasiūlymas: „28 straipsnis. Minimalusis ir būtinasis draudimo stažas netekto darbingumo pensijai“ 13.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-0428 1,2
įstatymo projekto 6 priede yra nustatytas minimalusis ir būtinasis stažas netekto darbingumo pensijai, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 28 straipsnio 1 ir 2 dalis priklausomai nuo to, ką čia norėta nustatyti (vietoj žodžių ,,nustatyto senatvės pensijai“ įrašyti žodžius ,,nustatyto netekto darbingumo pensijai“ arba tikslinti įstatymo priedą). Pritarti. Pasiūlymai: 1.28 straipsnio 1 dalį dėstyti taip:
„1. Asmenims, kurie pripažinti nedarbingais arba
iš dalies darbingais, nustatomas toks minimalusis stažas netekto darbingumo pensijai: kol asmeniui sukanka 22 metai – 2 mėnesiai, sukakus 22 metams, minimalusis stažas kasmet didinamas 2 mėnesiais per metus, sukakus 36 metams, minimalusis stažas kasmet didinamas 6 mėnesiais per metus (šio įstatymo 6 priedas), bet negali viršyti minimaliojo stažo, nustatyto senatvės pensijai (šio įstatymo 6 priedas 16 straipsnio 1 dalis).“
228 straipsnio 2 dalį dėstyti taip:
„2. Būtinasis stažas netekto darbingumo pensijai nustatomas taip: kol asmeniui sukanka 24 metai – vieneri metai, sukakus 24 metams, būtinasis stažas didinamas 4 mėnesiais su kiekvienais asmens amžiaus metais, sukakus 30 metų, būtinasis stažas didinamas 6 mėnesiais su kiekvienais asmens amžiaus metais, sukakus 34 metus, būtinasis stažas didinamas 8 mėnesiais su kiekvienais asmens amžiaus metais, sukakus 40 metų, būtinasis stažas didinamas 12 mėnesių su kiekvienais asmens amžiaus metais (šio įstatymo 6 priedas), bet negali viršyti būtinojo stažo, nustatyto senatvės pensijai (šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalis, 6 5 priedas).“
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 a, b
reguliavimo tikslumo, siūlytina įstatymo projekto 29 straipsnio 3 punkto a ir b papunkčiuose pateikti nuorodą į įstatymo projekto 5 priedą. Pritarti.
Pritarti. Pasiūlymai:
taip:
„3) β – asmens turimo ir būtinojo stažo santykio
daugiklis, kuris nustatomas tokia tvarka:
a) tuo atveju, kai teisės gauti netekto darbingumo pensiją atsiradimo metu asmens stažas yra ne didesnis už tais metais galiojantį būtinąjį stažą senatvės pensijai (šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalis, 5 priedas), daugiklis β lygus asmens turimo ir tam asmeniui būtinojo stažo netekto darbingumo pensijai santykiui, bet ne didesnis už vienetą;
b) tuo atveju, kai teisės gauti netekto darbingumo pensiją atsiradimo metu asmens stažas didesnis už tais metais galiojantį būtinąjį stažą senatvės pensijai (šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalis,
senatvės pensijai santykiui.“
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
įstatymo projekto 17 straipsnis neturi dalių, siūlytina įstatymo projekto 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj nuorodos ,,17 straipsnio 1 dalyje“ įrašyti nuorodą ,,17 straipsnyje“. Pritarti. Pasiūlymas: 34 straipsnio 1 dalies 1 punktą dėstyti taip:
„1) bendroji senatvės pensijos neįgaliajam
dalis apskaičiuojama šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje straipsnyje nustatyta tvarka, įskaitant į stažą iki senatvės pensijos amžiaus sukakties buvusius netekto darbingumo pensijos gavimo metus ir taikant būtinojo stažo reikalavimą, nustatytą senatvės pensijai;“
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „teisę gauti našlių ir našlaičių pensiją turi šio įstatymo 36 ir 38 straipsniuose nurodyti mirusiojo (nustatyta tvarka paskelbto mirusiu) asmens sutuoktinis bei vaikai (įvaikiai), jeigu asmuo mirties dieną atitiko šias sąlygas:<...>“.
Galiojančio Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją ar valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją turi šio įstatymo 35 ir 38 straipsniuose nurodyti mirusiojo (nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) asmens sutuoktinis bei vaikai (įvaikiai), jeigu asmuo mirties (pripažinimo nežinia kur esančiu) dieną atitiko šias sąlygas: <...>“. Įvertinus esamo ir siūlomo teisinio reguliavimo santykį, naujuoju reguliavimu siaurinamas asmenų, turinčių teisę gauti našlių ir našlaičių pensiją, ratas, todėl teisinis reguliavimas tobulintinas. Nepritarti. Šiuo atveju draudiminis įvykis – apdraustojo asmens mirtis – dėl kurio jo šeimos nariams našlių ir našlaičių pensijų forma iš dalies kompensuojamos prarastos pajamos. Asmens pripažinimas nežinia kur esančiu neprilygsta asmens mirčiai, t. y. neatsiranda padariniai, prilygstantys asmens mirčiai. Be to, kyla dabar galiojančio Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatų, susijusių su našlių ir (ar) našlaičių pensijų skyrimu už pripažintus nežinia kur esančius asmenis, taikymo problemos: kai nežinia kur esančiu yra pripažįstamas asmuo, gaunantis valstybinę socialinio draudimo pensiją - vėliau šį asmenį pripažinus mirusiu arba šiam asmeniui atsiradus (teismui panaikinus sprendimą dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu), jo turto paveldėtojams arba jam pačiam turi būti išmokama nuo pensijos mokėjimo sustabdymo dienos negauta pensijos suma, t. y. ir už tą laiką, kuriuo už jį jau buvo paskirta ir mokėta našlių ir (ar) našlaičių pensija. Esant tokiam reglamentavimui sudaromos prielaidos piktnaudžiavimui. 17.
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
straipsnio 4 dalyje numatyta, kad našlių ir našlaičių pensija neskiriama, o paskirtosios mokėjimas nutraukiamas asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo mirusiajam, už kurį ši pensija skiriama ir mokama, padarymą. Formuluotė „tyčinis nusikaltimas mirusiajam“ teisės požiūriu neapibrėžta. Pagal šią formuluotę asmuo netektų teisės į pensiją už bet kokio tyčinio nusikaltimo mirusiajam padarymą (pavyzdžiui, jo turto sunaikinimą). Pažymėtina, kad teisė į našlių ar našlaičių pensiją kylą dėl sutuoktinio, tėvų ar įtėvių mirties, todėl svarstytina, ar šioje dalyje nereikėtų sieti asmens teisės į našlių ir našlaičių pensiją su aplinkybe, kad asmuo tyčia atėmė mirusiojo gyvybę ar kėsinosi į jo gyvybę (žiūr.: Civilinio kodekso 5.6 straipsnį). Pritarti. Pasiūlymas: 35 straipsnio 4 dalį dėstyti taip: „4. Našlių ir našlaičių pensija neskiriama, o paskirtosios mokėjimas nutraukiamas asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo mirusiajam tyčinį asmens, už kurį ši pensija skiriama ir mokama, padarymą gyvybės atėmimą.“
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių ,,minimalų stažą“ reikėtų įrašyti žodžius ,,minimalųjį stažą“. Pritarti. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalies nuostata ,,dieninių studijų programos studentai“ derintina su Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme bei Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme vartojamomis sąvokomis. Pritarti. 38 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžiai ,,dieninių ar“. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 20.
Atsižvelgiant į šio įstatymo projekto 8 straipsnį, tikslintina įstatymo projekto 39 straipsnio 5 dalis, joje vietoj žodžio „paskelbus“ siūlytina įrašyti žodį „patvirtinus“, nes įstatymo paskelbimo data ne visada sutampa su jo įsigaliojimo data. Pritarti iš dalies. Kadangi netikslu naudoti siūlomą žodį
„patvirtinus“ (įstatymo projekte nustatyta, kad tvirtinamas bus indeksavimo
koeficientas, pagal kurį kiekvienais metais nuo sausio 1 d. bus indeksuojami bazinės pensijos dydis ir apskaitos vieneto vertė). Atsižvelgiant į pastabą, vietoje žodžio „paskelbus“ vartotinas žodis „indeksavus“. Pasiūlymas: 39 straipsnio 5 dalį dėstyti taip: „5. Paskelbus naują Indeksavus bazinės pensijos dydį ir apskaitos vieneto vertę, našlaičių pensijos yra atitinkamai apskaičiuojamos pagal naujus šių rodiklių dydžius.“
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
straipsnio 7 dalyje, nustatant pensijos mokėjimo sustabdymo sąlygas, vartojama formuluotė ,,gali būti sustabdomas“, taip sudarant teisinį neapibrėžtumą. Todėl, siekiant užtikrinti vienodą nuostatų taikymą ir nepalikti galimybių skirtingam interpretavimui, siūlytina nuostatą tikslinti. Pritarti. Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 21 ir 22 pastabas Pasiūlymas: 41 straipsnio 7 dalį dėstyti taip:
„7. Pasibaigus pensijos skyrimo terminui,
ją mokėti nutraukiama, jei pensijos gavėjas praranda teisę ją gauti. Nepasibaigus pensijos skyrimo terminui, pensijos mokėjimas gali būti sustabdomas stabdomas ir ji nemokama, jeigu pensijos gavėjas pradeda neatitikti neatitinka šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažintas nežinia kur esančiu arba gaunami duomenys apie aplinkybes, sudarančias pagrindą spręsti, kad gavėjas prarado teisę gauti pensiją.
Pensijos mokėjimas stabdomas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį atsirado šioje dalyje numatytosios aplinkybės, pirmosios dienos.“
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
reguliavimo tikslumo, tikslintina įstatymo projekto 41 straipsnio 7 dalis – vietoj žodžių ,,pradeda neatitikti“ įrašytinas žodis ,,neatitinka“. Pritarti. Žr. pasiūlymą prie 21 Teisės departamento pastabos. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių ,,minimalų stažą“ įrašytini žodžiai ,,minimalųjį stažą“. Pritarti. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
projekto 47 straipsnio 3 dalyje įvestą sutrumpintą įstatymo pavadinimą, įstatymo projekto 51 straipsnio 3 dalyje žodžius ,,Lietuvos Respublikos“ siūlytina išbraukti kaip perteklinius. Pritarti. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
42
įstatymo projekto 53 straipsnio 4 dalies 2 punkte pateikta klaidinga nuoroda į 60 straipsnio 1 dalį. Pritarti. Pasiūlymas: 53 straipsnio 4 dalies 2 punktą dėstyti taip: „2) AV4 – po šio įstatymo įsigaliojimo asmens įgytų apskaitos vienetų skaičius (šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalis 59 straipsnis);“
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 26.
Įstatymo projekto 56 straipsnio 1 dalyje siūlytina įtvirtinti ne konkretų bazinės pensijos dydį eurais, o apibrėžti vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje siūloma apskaitos vieneto vertės nustatymo tvarka, t.y. nurodyti, kad bazinės pensijos dydis nuo 2017 m. sausio 1 d. nustatomas 110 procentų 2016 m. gruodį galiojusios bazinės pensijos. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl 56 straipsnio 1 dalies (kuriame kartu patikslintos datos). 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
priedas
priedo pavadinime vietoj žodžių ,,pensijos daugiklių“ įrašytini žodžiai ,,lygio daugikliai“, nes tokio daugiklio pavadinimas yra nurodomas įstatymo projekto 29 straipsnio 2 punkte bei 30 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pritarti. 3 priedo pavadinimas
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
priedas
pavadinime vietoj žodžio ,,minimalus“ įrašytinas žodis ,,minimalusis“. Pritarti. 6 priedo pavadinimas
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
technikos ir dokumentų rengimo reikalavimus, priedų žymos turi būti dėstomos kampiniu vėliaviniu būdu. Pritarti. Priedų žymos patikslintos pagal reikalavimus. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projektu turėtų būti teikiami Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos 69 straipsnio, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio pakeitimų įstatymų projektai ir juose tikslinami įstatymų, į kuriuos teikiamos nuorodos, pavadinimai. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Kadangi šių įstatymų pakeitimai yra techninio pobūdžio (tikslintinas įstatymo, į kurį teikiamos nuorodos, pavadinimas ir (ar) kitos sąvokos), siūloma Įstatymo projekte nustatyti, kad šiuo metu kituose teisės aktuose vartojamas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pavadinimas ir atitinkamos sąvokos yra tapačios Įstatymo projektu nustatomam įstatymo pavadinimui bei atitinkamoms sąvokoms. Pasiūlymas pildyti baigiamąsias nuostatas
įstatymo pavadinimas yra tolygus šiame įstatyme nustatytam Socialinio draudimo pensijų įstatymo pavadinimui. 2. Kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos
„valstybinis socialinis pensijų draudimas“, „valstybinio socialinio pensijų draudimo
įmokos“, „valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas“, „valstybinė socialinio draudimo pensija“, „valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija“ yra tolygios šiame įstatyme nustatytoms sąvokoms
„pensijų socialinis draudimas“, „pensijų socialinio draudimo įmokos“,
„pensijų socialinio draudimo stažas“, „socialinio draudimo pensija“,
„socialinio draudimo bazinė pensija“. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo 9, o esant reikalui – ir kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti iš dalies. Žr. argumentus dėl 30 pastabos. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto aiškinamajame rašte, apibūdinant naujas teisinio reguliavimo nuostatas, susijusias su senatvės pensijos apskaičiavimu, nurodoma, kad po
daugiklio α, tačiau įstatymo projekte toks daugiklis nenumatytas, todėl tikslintinos minėtosios aiškinamojo rašto arba įstatymo projekto nuostatos.
Pritarti. Aiškinamojo rašto naujo teisinio reguliavimo nuostatų 4 punkto 3 pastraipą dėstyti taip: Senatvės pensiją siūloma skaičiuoti pagal formulę „Pensija = β ∙ B + V ∙ p“, kurioje β – asmens turimas stažas, padalytas iš išėjimo į pensiją metais galiojančio būtinojo stažo, B – bazinė pensija, V – asmens sukauptas apskaitos vienetų skaičius, p – apskaitos vieneto vertė eurais. Po 2026 m. asmens sukauptą apskaitos vienetų skaičių (V) siūloma dar dauginti iš daugiklio α, susieto su vidutine tikėtina 65 metų amžiaus asmens gyvenimo trukme. Atitinkamai pailgėjus vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei, tačiau dar nepadidėjus senatvės pensijos amžiui (senatvės pensijos amžių siūloma didinti šešiais mėnesiais, tačiau tik praėjus dvejiems metams po vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės padidėjimo šešiais mėnesiais), senatvės pensijos dydis į vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimą reaguos taikant daugiklį α. Tokiu būdu siekiama išlyginti skirtingu metu senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims (turintiems vienodą sukauptą apskaitos vienetų skaičių) per likusį gyvenimą išmokėtinos senatvės pensijos sumą.“
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. 1. Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė G.
Gruzdienė, 2015-07-08 Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos konferencijos delegatai pažymi, kad naujai pateiktuose
„Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio – administracinio
modelio“ dokumentų projektuose numatoma iš esmės pakeisti darbo santykius ir socialinius klausimus reglamentuojančių įstatymų nuostatas, kurios žymiai blogins dabar galiojančias darbuotojų socialines garantijas. Konferencijos delegatai, svarstant socialinio draudimo įstatymų projektus, siūlo: <<..■ palikti galioti 30-ties metų būtinąjį darbo stažą pensijai gauti moterims išauginusioms 3 ir daugiau vaikų; ■ vietoje našlių pensijų mokėti vienišo asmens 10-15 procentų pensijos priedą; ■ išankstinių pensijų skyrimo sąlygas pradėti keisti nuo 2020 metų...>>. Konferencijos delegatai tiki, kad, priėmus siūlomus pakeitimus, pagerėtų darbuotojų socialinės garantijos, šalyje mažėtų socialinė atskirtis. Nepritarti. Siūlymas nustatyti skirtingus būtinojo stažo reikalavimus moterims, atsižvelgiant į išaugintų vaikų skaičių, pažeistų asmenų lygiateisiškumo principą, kuomet mokėjus visiems vienodo tarifo pensijų draudimo įmokas, reikalavimai skiriant ir apskaičiuojant pensijas būtų skirtingi vien dėl lyties ir išaugintų vaikų skaičiaus. Socialinio draudimo pensijų sistemoje, kuri grindžiama lygiateisiškumo ir vienodų įmokų mokėjimo principu, neturėtų būti tam tikrų išimčių ar papildomų priedų, atsižvelgiant į asmens civilinę būklę. Pensijų priedus vienišiems asmenims derėtų numatyti šalpos išmokų sistemoje. Pritarta Seimo narių pasiūlymams nekeisti sąlygų išankstinei senatvės pensijai skirti (paliekant šiuo metu nustatytą išankstinių senatvės pensijų skyrimą ir mokėjimą ne daugiau kaip už 5 metus). 2. 2. Lietuvos profesinės sąjungos ,,Solidarumas“ pirmininkė K.
Krupavičienė, 2015-06-23 Lietuvos naujasis socialinis modelis pateikiamas, kaip vienintelė priemonė didinti Lietuvos konkurencingumą pritraukiant investicijas, sudaryti žmonėms sąlygas uždirbti daugiau pajamų ir gauti didesnes pensijas. Šis modelis rengtas nedalyvaujant profesinėms sąjungoms ir darbdaviams, šiuo metu forsuojamas jo priėmimas Seime iki galo neišdiskutavus socialiniams partneriams Trišalėje taryboje. Naujajame socialiniame modelyje siūloma pertvarkyti ir „Sodros“ pensijų sistemą. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ koordinacinė taryba mano, jog II –osios pakopos privatūs pensijų fondai neužtikrins deramų pensiją juose pinigus kaupiantiems asmenims, saugias pensijas gali užtikrinti tik valstybės valdoma Sodra, todėl šios rūšies fondus siūlo naikinti. Kadangi II- ojoje pakopoje kaupiami pinigai yra pervedami iš asmens Sodrai sumokėtų mokesčių, sumažės bazinė pensija. II -osios pakopos privatūs pensijų fondai visada yra rizikingi, nes jei investicijos nuostolingos, žmogus gaus mažesnę pensiją, lyginant su ta, kuią butų gavęs jei mokėtų tik į Sodrą. Pasirašęs II pakopos pensijos kaupimo sutartį, žmogus neturi teisės jos nutraukti, o privačios bendrovės, valdančios pensijų fondus, siekia uždirbti pelno iš žmogaus mokamų pinigų. ...>> <<...Siūlome pasinaudoti gerąją patirtimi iš Vakarų šalių, kuriose privačios pensijos yra daugiausiai profesinės pensijos, kurios dažniausiai organizuojamos kaip pelno nesiekiančios organizacijos arba įmonės. Darbdaviai kartu su profesinėmis sąjungomis inicijuoja tokių fondų steigimą, darbdavys atideda įmokas į šį fondą pensijoms. Dalyvaujant tokiame pensijų fonde pensijų produktas yra perkamas kolektyviai, tai reiškia, kad galima samdyti ekspertą, kuris derėsis ir stebės, kada galbūt reikia pereiti iš vienos investavimo srities kitą. Nepritarti Pritarti.
Nepritarti Pritarti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
reformos įstatymo, jo pakeitimo ir papildymo įstatymų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra konstatavęs, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, iškilus būtinybei laikinai sumažinti į specialius pensijų fondus pervedamą senatvės pensijai ar jos daliai kaupti skirtą lėšų dalį, įstatymų leidėjas gali nustatyti tik tokį mažinimo mastą, koks yra būtinas minėtiems tikslams pasiekti ir kuriuo nebūtų paneigiama tokios kaupiamosios pensijos esmė. Taigi siūlymas iš esmės prieštarautų oficialiajai konstitucinei doktrinai. Be to, priėmus tokį sprendimą, valstybei atsirastų prievolė kompensuoti pensijų kaupimo dalyvių patirtus praradimus. Pažymėtina, kad pagrindinė pensijos (priėmus įstatymą – bendroji) dalis dėl dalyvavimo pensijų kaupime nemažėja; mažinimas taikomas tik papildomai pensijos daliai (priėmus įstatymą – individualiajai). Atsižvelgiant į tai, kad profesinių pensijų fondams steigti reikalingas teisinis reglamentavimas yra priimtas bei įvertinant faktą, kad profesinių pensijų fondų steigimas yra profesinių sąjungų ir darbdavių atstovų prerogatyva, pritarti siūlymui ir pasiūlyti profesinėms sąjungoms inicijuoti derybas su darbdavių atstovais dėl profesinių pensijų fondų steigimo. 3. 3. Profesinės sąjungos ,,Uostininkas“pirmininkas A. Barusevičius, 2015-05-04 <<...siūlome tokią socialinio modelio kūrimo seką:
1Reformuoti SODRA:
a) Nustatyti pensijų rezervinio fondo kaupimo tvarką.
Nustatyti, kad pensijų rezervinis fondas naudojamas tik pensijinėms išmokoms; <<..c) pensijinių išmokų dydį susieti su mokamais mokesčiais SODRAI;
d) nustatyti, kad pareigūnams, turintiems teisę į pensiją už ištarnautų metų stažą, pensija pradedama mokėti sukakus bendram pensijiniam amžiui (65 m.); <<...f) nustatyti pensijų indeksavimo tvarką, priklausomai nuo pragyvenimo lygio kitimo...>>. Pritarti. Pritarti. Pritarti iš dalies. Atsižvelgti.
mechanizme aiškiai nustatoma prievolė kaupti būtent pensijų dalies rezervą.;
c) siūloma įvesti apskaitos vienetų (AV) sistema leis labiau susieti pensijos dydį su mokėtomis įmokomis. Kuo daugiau įmokų bus sumokėta, tuo asmuo įgis daugiau AV: AV bus apskaičiuojami pagal privalomas priskaičiuoti pensijų draudimo įmokas; kiekvienų metų įgyti AV bus pridedami prie ankstesnių metų įgytų AV. Kuo daugiau AV asmuo įgis per savo darbo karjerą, tuo pensija jam bus mokama didesnė;
d) pareigūnai, kaip ir visi kiti asmenys pagal pensijų įstatymą teisę gauti pensiją įgyja tik sukakę nustatytą pensinį amžių. Valstybinių karių ir pareigūnų pensijų klausimo šis įstatymas nereglamentuoja, todėl šis klausimas turi būti svarstomas su valstybinių pensijų sistemos pakeitimais;
f) Siūloma nustatyti pensijų indeksavimo tvarka susieta su darbo užmokesčio fondo pokyčiais. Šis rodiklis leidžia įvertinti ir ekonomikos augimą ar lėtėjimą, kuomet auga ar krenta pats darbo užmokestis. Darbo užmokesčio augimas ar kritimas santykinai sąlygoja ir pragyvenimo lygio pokyčius. 4. 4. Žydrūnas Mineikis, 2015-06-25162 Nepritariu LR Vyriausybės spaudimui skubiai priimti Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, drastiškai bloginančius darbo teisių apsaugą ir garantijas, o ypač: <<...9. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti ilginimui dar penkeriais metais...>> Nepritarti.
pasiūlymų dėl įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalies. 5. 5
2 Gerbiamieji Seimo nariai. Labai tikimės, kad Jūs būsite tie, kurie įsigilins, išnagrinės skirtumus tarp veikiančių įstatymų ir siūlomų Socialinio modelio sąlygų, bloginsiančių priešpensinio amžiaus darbuotojų bei kitų darbuotojų padėtį, ir priimsite darbuotojų neskriausiančius sprendimus. Pagal Socialinio modelio Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo projektą :16 str. 2 dalį būtinasis stažas senatvės pensijai yra 35 metai;
SIŪLYMAS: palikti 30 metų. Nepritarti. Žr. argumentus prie analogiškų Seimo narių pasiūlymų dėl įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalies. 6. 6. Birutė Dubova, 2015-10-202011
pensija, atitikus reikalavimus, galėtų būti mokama, kai iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 3 metai. SIŪLYMAS: palikti 5 metus. Ko siekiama tokiais pakeitimais? Įsigaliojus mokslininkų modeliui, priešpensinio amžiaus darbuotojai bus atleidinėjami masiškai. Jūs turite įžvelgti, kad greitu laiku bus didelė tokių darbuotojų šalies problema. Atleisti iš darbo likus keleriems metams iki pensijos amžiaus, būdami ne jaunikliai, darbo jie tikrai nesuras. O kai kuriems gal stigs kelerių metų iki viso stažo pensijai gauti. Iš ko gyvens, kas juos išlaikys? Valstybė? O gal taip specialiai kažkieno tyliu susitarimu daroma, kad žmonės nebeišdirbtų iki pensijos? Kad tie, kurie jau turi visą darbo stažą, išeitų į išankstinę pensiją, - bet ir ta tolinama... ir darbo metų stažas didinamas. Ir pensija nebepasiekiama... Priešpensinio amžiaus darbuotojai yra ne tik tėvai, bet ir seneliai. Misiją atliko – pagimdė, išaugino. Kas toliau? Jie jau nebereikalingi. Jie jau našta.
Jie jau našta. Gerbiami Seimo nariai, padėkite savo protingais sprendimais neleisti netolimoje ateityje šalyje susidaryti iš darbo atleistų priešpensinio amžiaus darbuotojų problemai! Pritarti. 7. 7. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija
30 metų būtinojo stažo reikalavimą;
2) išankstinių senatvės pensijų skyrimo tvarką keisti, numatant, teisę kreiptis dėl išankstinės senatvės pensijos turi asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip 4 metai, o nuo 2027 – 3 metai;
atgal, o ne taip, kaip siūloma – už 6. 4) vienišiems didinti socialinio draudimo pensiją 10 procentų, o sulaukusiems 75 metų – 15 procentų
1) nepritarti;
2) nepritarti;
3) nepritarti. 4) Nepritarti. 1) Žr. argumentus prie analogiškų Seimo narių pasiūlymų dėl įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalies;
2) Pritarta Seimo narių pasiūlymams dėl įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalies nekeisti
3) Įvertinus šiuo metu galiojančios nuostatos (galimybę išmokėti už 12 mėnesių) taikymo praktiką, pastebima, kad šis laikotarpis yra pernelyg ilgas (kyla praktinių taikymo problemų), be to, įstatymu yra numatyta galimybė kreiptis dėl atidėto senatvės pensijos skyrimo už pilnus metus, kai pensija yra didinama – už vienerius pensijos atidėjimo metus pensija didinama 8 proc. Taigi asmenys, kurie kreipiasi dėl pensijos po metų turi teisę gauti ją didesnę. Be to, pažymėtina, kad „Sodra“ pradeda įgyvendinti išmaniosios „Sodros“ programą, kurios tikslas iš anksto informuoti žmones apie jų įgyjamas teises „Sodros“ sistemoje, pavyzdžiui, žmogui iki senatvės pensijos likus trims mėnesiams, jis bus informuojamas apie tai, kad jau gali kreiptis į „Sodrą“ dėl senatvės pensijos skyrimo. Taip pat ir dėl netekto darbingumo pensijos žmogus būtų informuotas apie galimybę kreiptis dėl šios pensijos „Sodrai“ gavus duomenis, kad jam nustatytas darbingumo lygis.
Taigi, manome, kad atvejų, kai žmogui jau 12 mėnesių priklausė pensija ir jis apie tai nieko nežinojo, neturėtų būti. 4) Socialinio draudimo pensijos (tiek senatvės, tiek netekto darbingumo) dydį nulemia du pagrindiniai veiksniai: žmogaus įgyto stažo trukmė bei sumokėtų socialinio pensijų draudimo įmokų dydis. Jokios kitos aplinkybės pensijos dydžiui įtakos neturi. Todėl teikiamas pasiūlymas iškreiptų socialinio draudimo esmę. Be to, Konstitucinis Teismas ne kartą yra atkreipęs dėmesį į tai, kad socialinio draudimo įmokų mokėjimas suponuoja asmens teisę gauti atitinkamo dydžio senatvės pensiją, šis dydis negali nepriklausyti nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Siūlymas skirtingai didinti pensijas galimai pažeistų ir asmenų lygiateisiškumo principą, kuomet mokėjus nustatytą laiką visiems vienodo tarifo pensijų draudimo įmokas, pensijos būtų didinamos skirtingai vien dėl asmens amžiaus ar civilinės būklės. Pensijų priedus vienišiems asmenims derėtų numatyti šalpos išmokų sistemoje. 8. 8. L. Baranskaja, Partizanų g. 8-1, Visaginas, 2016-04-29; 2016-05-18 Dėl senatvės pensijos dydžio indeksavimo pagal minimalios algos padidėjimą <<..>>Pagal LR Konstituciją 29 str. „....... visi asmenys lygūs“ ir valdžia turi rūpintis visų šalies gyventojų sluoksnių gyvenimo pagerėjimu, t.t. ir pensininkų padorių gyvenimo lygių (o ne tik turtuolių, teisėjų bei jaunų ir dirbančiųjų žmonių gyvenimo pagerėjimu) ir nuolat nespręsti įvairių finansinių problemų pensininkų sąskaita. Bet tuo, pagal LR Konstituciją 21 str. „.......žmogaus orumą gina įstatymas“ , ir kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir senatvės pensiją (nes pensija yra darbo užmokesčio ekvivalentas kurios dydžio turi užtekti minimaliems pragyvenimo poreikiams ).
O, nuo 2015-01-01 (po euro įvedimo) pensininkų gyvenimas tapo labai sunkus ir skurdus, nes kainos už prekes bei paslaugas išaugo, ir pensijos neužtenka nei maitinimui, nei vaistam įsigyti, nei komunalinėms paslaugoms apmokėti. Tuo valdžia žemina pensininkų orumą, kadangi pensininkai priskiriami prie pašalpų gavėjų ir didina valkataujančių-asocialių asmenų sluoksnį. Aš dirbu nuo 19 metų, turiu 38 metų darbo stažą ir aukštąjį išsilavinimą. Visą gyvenimą sąžiningai mokiausi ir dirbau, ir dėl tuo visada gavau didesnį, nei vidutinio dydžio atliginimą. 2012-07-13 man buvo paskirta 912,71 Lt (265,34 euro) dydžio senatvės pensija, kurį buvo 112,71 Lt (33,64 euro) didesnę tuo metų galiojančios minimalios algos- 800 Lt (arba-231,70 euro ). 2015-07-01 mano pensija buvo padidinta 4,89 iki 270,23 euro, o nuo 2016-01-01 dar 8,54 –iki 278,77 euro. Bet per tą patį laiką vyriausybė 5 kartus padidino dirbantiems minimalią algą nuo 231,70 euro iki 350 euro , ir žada ir toliau didinti MMA . Dabar mano pensijos dydis 71,23 euro ( 20,35 % ) mažesnis už minimalią algą, o pensijos paskyrimo metu buvo 33,64 euro ( 14,52 % ) didesnė. Todėl mano pragyvenimo galimybės sumažėjo, o gyvenimo sąlygos suprastėjo- 34,87 % (14,52+20,35 =34,87 %). Iš to galima daryti išvadą, kad Lietuvoje vyksta pensininkų diskriminacija ir beveik genocidas Pasiūlymas: kadangi šiuo metu kuriamas naujas Socialinio modelio įstatymų kompleksas, būtinai reikia surišti pensijų indeksavimą su minimalios algos padidėjimu. Reikia indeksuoti pensijų dydį ne tik pagal santykį tarp paskirto pensijų dydžio ir minimalios algos dydžio, galiojančios pensijos paskyrimo metu. Nepritarti.
Nepritarti. Pagrindinis siūlomo indeksavimo mechanizmo principas – atsieti pensijų indeksavimą nuo politinės valios ir indeksuoti jas, atsižvelgiant į objektyvius ekonominius ir demografinius kriterijus. Kadangi MMA dydžio nustatymas yra Vyriausybės diskrecija, pilietės siūlymu pensijos būtų ne indeksuojamos, o politiniais sprendimais didinamos ad hoc. 9. 9. Lietuvos pensininkų reikalų tarybos pirmininkas G. Uogintas, 2016-05-23 Nr. g-2016-5115 Lietuvos pensininkų reikalų taryba, išanalizavusi LR Seime svarstomą Socialinį modelį, įvertinusi tarybos narių pasisakymus, o taip pat kitų, pensininkus vienijančių organizacijų pasiūlymus, konstatuoja, kad dabartinė Lietuvos socialinės apsaugos sistema veikia gana uždarai, yra nejautri valstybės ekonomikos raidos BVP pokyčiams laike bei neatitinka europinių reikalavimų ir Respublikos pensininkų lūkesčių. Senatvės pensijų dydžio apskaičiavimas yra nepakankamai skaidrus ir jų gavėjams nėra aiškus, iki šiol nėra įdiegta pensijų indeksavimo sistema, o senatvės pensijų dydis Europos Sąjungoje yra vienas iš žemiausių, tame tarpe ir už egzistuojantį Latvijoje bei Estijoje. Tokios pensijos daugumos pensijų gavėjų gyvenimui nesudaro reikiamo ekonominio minimumo ir neužtikrina jiems orios gyvensenos senatvėje. Pensininkų reikalų taryba tikisi, kad Lietuvos pensininkams svarbių problemų sprendimas bei naujasis Socialinis modelis taps ženkliu posūkiu tobulinant Lietuvos socialinės apsaugos sistemą. Atidžiai susipažinusi su Socialinio modelio projekto turiniu ir esme, pritardama senatvės pensijų sistemos pertvarkai, tuo pačiu Taryba, vadovaudamasi Lietuvos pensininkų įžvalgomis, teikia sekančius pasiūlymus dėl Socialinio modelio tobulinimo:
atstovų, politikų ir teisės aktų projektų rengėjų dėmesį, kad Socialiniame modelyje pensininkų socialinei padėčiai gerinti turi būti vadovaujamasi Europos Sąjungos teisės aktų normomis ir nuostatomis bei socialinio teisingumo principu.
Tam turi būti ratifikuotas Europos Socialinės Chartijos
modelyje siūlomas pensijų apskaičiavimas ir indeksavimas yra nepakankamai įtikinami, naudojamos sudėtingos ir painios matematinės formulės, dėl ko pensijų gavėjams sunku patikrinti ir kontroliuoti savo gaunamų pensijų dydį, ir turi būti keičiamos. Bazinė pensija, pensijų dydžio pokyčiai, juos indeksavus su skelbiamu Lietuvos vidutiniu darbo užmokesčiu, turėtų būti dengiami iš valstybės biudžeto lėšų. 3. Pensijų indeksavimas turi atitikti oficialiai skelbiamus metinius ūkio augimo rodiklius, nemažinant jau nustatyto esamo pensijų dydžio. Senatvės pensijos vidutinis dydis Lietuvoje turėtų atitikti Europos Sąjungos valstybių senatvės pensijų vidurkį, o pradinėje stadijoje bent jau neatsilikti nuo kitų Baltijos šalių pensijų vidurkio.<<...>> 1,2.Įvertinti. 3. Pritarti. 3.Projektu siūlomas indeksavimo mechanizmas grindžiamas objektyviais ekonominiais ir demografiniais kriterijais, t.y. pensijas siūloma indeksuoti pagal darbo užmokesčio fondo augimo tempus. Be to, siūlomas indeksavimo mechanizmas numato, kad esant neigiamiems darbo užmokesčio fondo pokyčiams (t.y. prasidėjus sunkmečiui) pensijos yra nemažinamos. Taigi projekto nuostatos atitinka pensininkų reikalų tarybos siūlymus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys M.
1 Argumentai: Siekiant pateisinti Lietuvos Respublikos piliečių lūkesčius, vertinant Lietuvos Respublikos pensijų padėtį Europiniame kontekste bei tai, kad didelė pensinio amžiaus žmonių gyvena ties skurdo riba, Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų Įstatymas turi užtikrinti pensijų didėjimą ir priartėjimą prie Europos Sąjungos vidurkio. Pasiūlymas:
Projekto 1 straipsnio 1 dalį papildyti ir pakeisti taip:
socialinio draudimo pensijos didėtų ir artėtų prie Europos Sąjungos vidurkio. Artimajame periode pensijos didėjimo mato dydis – pinigais, o ilgajame – pensijos pakeitimo norma. Šis įstatymas nustato socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas., taip pat kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo tvarką.“ Nepritarti. Nepritarti nustatyti Įstatymo paskirtį, naudojant pensijos pakeitimo normą (kaip ją siūloma apibrėžti kitu susijusiu pasiūlymu, t.y. dėl projekto 2 str. papildymo nauja 11 dalimi). Pritarta Komiteto patobulintai 1 straipsnio 1 dalies redakcijai, kurioje išbraukti žodžiai ,,taip pat kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo tvarką“ (juos perkeliant į 1 straipsnio naują 3 dalį). 2. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-06-142 Argumentai: Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme vartojamos sąvokos, kurių dalis jau apibrėžta kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir jų nėra 2 straipsnyje. Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnio pavadinimą papildyti taip: 2 straipsnis. Pagrindinės įstatymo sąvokos, kurios neapibrėžtos kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose Nepritarti. Šiame įstatyme yra sąvokų, kurios apibrėžtos kituose įstatymuose, bet šio Įstatymo tikslais siaurinamos (pavyzdžiui, sąvoka ,,kaupiamoji pensijų įmoka“). 3. Seimo narys M.
Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-06-142 7, 8, 9,10 Argumentai: Apskaitos vienetų (kažkokių mistinių taškų) įvedimas – nepriimtinas. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnį pakeisti išbraukiant 7, 8, 9 ir 10 dalis ir pakeisti tolimesnę dalių numeraciją: ,,7. Netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetai – šio įstatymo nustatyta tvarka nedarbingu ar iš dalies darbingu pripažintam asmeniui skiriami papildomi pensijos apskaitos vienetai nuo netekto darbingumo pensijos skyrimo dienos iki senatvės pensijos amžiaus sukakties, naudojami individualiajai socialinio draudimo pensijos daliai apskaičiuoti. 8. Pakaitinis pensijos apskaitos vienetas – sąlyginis matas, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuojamas pagal pensijos apskaitos vienetų, įgytų iki asmenį pripažįstant nedarbingu ar iš dalies darbingu, vidurkį, ir naudojamas netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetų skaičiui nustatyti. 9. Pensijos apskaitos vienetas (toliau – apskaitos vienetas) – santykinis matas, naudojamas asmens individualiajai socialinio draudimo pensijos daliai apskaičiuoti. 10. Pensijos apskaitos vieneto vertė (toliau – apskaitos vieneto vertė) – šio įstatymo nustatyta tvarka kalendoriniams metams patvirtinta pensijos apskaitos vieneto piniginė išraiška.“ Nepritarti. Išbraukus naujas sąvokas, būtų neaiškus individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies apskaičiavimas, o kito skaičiavimo būdo nesiūloma nustatyti. 4. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-06-142 11N Argumentai: Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme vartojamas sąvokos reikia papildyti paaiškinant sąvoką „pensijos pakeitimo norma“. Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnį papildyti nauja 11 dalimi ir pakeisti tolimesnę dalių numeraciją: ,,11. Pensijos pakeitimo norma – asmens vidutinio atlyginimo ir gautos pensijos santykis.“ Nepritarti. Nepritarta susijusiam Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymui dėl 1 straipsnio 1 dalies. Sąvokos apibrėžimas nekorektiškas. 5. Seimo narys M.
1 Argumentai: Įvertinant lygias galimybes visiems Lietuvos Respublikos piliečiams gauti Socialinio draudimo pensijas Projekto 6 straipsnio 1 dalyje turi būti išbraukta diskriminuojanti nuostata. Pasiūlymas: Projekto 6 straipsnio 1 dalį pakeisti taip: ,,1. Asmenims, kuriems mokamos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos ir kurie šios pensijos gavimo metu po šio įstatymo įsigaliojimo sukanka senatvės pensijos amžių ir įgyja teisę gauti senatvės pensiją, jų pasirinkimu mokama arba senatvės pensija, arba senatvės pensija neįgaliajam, apskaičiuota šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka. Kartu su senatvės pensija, skiriama ir mokama pagal šio įstatymo 14 arba 20 straipsnius, pensijų kaupime dalyvavusiems asmenims mokama kaupiamoji pensijų išmoka pagal Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas. Kartu su senatvės, senatvės pensija neįgaliajam ar netekto darbingumo pensijomis gali būti mokamos našlių ir (ar) našlaičių pensijos, jei įstatymų nenustatyta kitaip. Nepritarti. Pagal Komiteto pasiūlymą patobulintoje 6 straipsnio 1 dalies redakcijoje įrašyti siūlomi išbraukti žodžiai. 6. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-06-1481 Argumentai: Apskaitos vienetų (kažkokių mistinių taškų) įvedimas – nepriimtinas. Pasiūlymas:
Projekto 8 straipsnio 1 dalį pakeisti taip: ,,1. Kiekvienais metais nuo sausio 1 d. bazinės pensijos bei apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydisžiai, kurie naudojami skiriant ir mokant šiame įstatyme nustatytų rūšių pensijas, indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą (toliau – IK)., atsižvelgiant į trijų praėjusių iki IK apskaičiavimo metų darbo užmokesčio fondo augimą, IK apskaičiavimo metų ir prognozuojamą šio fondo augimą per ateinančius trejus metus po IK apskaičiavimo. Trijų praėjusių iki IK apskaičiavimo metų darbo užmokesčio fondo augimas apskaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis.
IK apskaičiavimo metų ir prognozuojamas darbo užmokesčio fondo augimas per ateinančius trejus metus skelbiamas vėliausiame IK apskaičiavimo metų Ekonominės raidos scenarijuje, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme. IK apskaičiavimo tvarką patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė). Apskaičiuotas IK tvirtinamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir taikomas nuo metų, einančių po IK apskaičiavimo metų, sausio 1d., jei tenkinamos kitos, šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.“ Pritarti iš dalies. Nepritarti išbraukti žodžius ,,apskaitos vieneto vertės dydžiai ir“, nes tuomet nebūtų indeksuojama individualioji socialinio draudimo pensijos dalis. Pritarti kitiems pakeitimams (jie atitinka
dalies redakciją). 7. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-06-1482 Argumentai: Siekiant pateisinti Lietuvos Respublikos piliečių lūkesčius, indeksavimo koeficientas turi būti apskaičiuojamas sąžiningai ir pagal visiems aiškią bei suprantamą formulę. Pasiūlymas: Projekto 8 straipsnio 2 dalį pakeisti taip:
2Didesnis už vienetą IK taikomas,
jei pagal galiojantį Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą priskaičiuotos pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidos neviršija pagal šį įstatymą priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo rūšies įmokų ir, pritaikius IK, indeksavimo metais bei po jų einančias dvejais metais planuojamos pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidos nepradeda viršyti minėtame įstatyme planuojamų pensijų socialinio draudimo rūšies įmokų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatyme.
IK apskaičiuojamas kaip septynerių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų. IK apskaičiuoti naudojami Lietuvos statistikos departamento skelbiami trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, darbo užmokesčio fondo augimo duomenys ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka parengtame apskaičiavimo metų Ekonominės raidos scenarijuje skelbiami apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų darbo užmokesčio fondo augimo rodikliai. Nepritarti. Pasiūlymu nustatomas indeksavimo koeficiento apskaičiavimas, neatsižvelgiant į pensijų socialinio draudimo rūšies balansą. 8. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-06-1483 Argumentai: Turi būti nustatytos aplinkybės, kurioms esant indeksavimas nevykdomas. Pasiūlymas:
Projekto 8 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: ,,3. Jei kalendoriniais metais indeksavimas nebuvo vykdomas, pensijų socialinio draudimo rūšies įmokų dalis, viršijanti pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidų sumą, pasibaigus tiems biudžetiniams metams, perkeliama į kitų metų pensijų socialinio draudimo rūšies pajamas.
Pensijų socialinio draudimo rūšies įmokų dalis, viršijanti pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidų sumą, gautą pritaikius IK, pasibaigus kiekvieniems biudžetiniams metams Vyriausybės nustatyta tvarka pervedama į Socialinio draudimo rezervinio fondo dalį, skirtą pensijoms. 3. Indeksavimas nevykdomas, jei šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotas IK yra mažesnis nei 1,01, ir (arba) vėliausiame IK apskaičiavimo metais paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir (ar) po jų einančių kalendorinių metų bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais, yra neigiami. Tais atvejais, kai indeksavimas nevykdomas taikomi praėjusių metų gruodžio mėnesį galiojantys dydžiai. Pritarti. Atitinka Komiteto patobulintą 8 straipsnio
4 Argumentai: Yra labai svarbu kaupti rezervinį fondą pensijoms. Todėl reikia nustatyti tvarką, kuria jis būtų pildomas jei pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų dalis viršytų pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidų sumą. Pasiūlymas: Projekto 8 straipsnio 4 dalį pakeisti, o 5 išbraukti taip: ,,4. Bazinės pensijos bei apskaitos vieneto vertės dydžių ir našlių pensijos bazinio dydžio indeksavimas nevykdomas, jei vėliausiame IK apskaičiavimo metų Ekonominės raidos scenarijuje skelbiami IK apskaičiavimo metų bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) palyginamosiomis kainomis ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais, yra neigiami. 4.
socialinio draudimo rūšies išlaidų sumą, pasibaigus kiekvieniems biudžetiniams metams Vyriausybės nustatyta tvarka pervedama į Socialinio draudimo rezervinio fondo dalį, skirtą pensijoms iki tol, kol Socialinio draudimo rezervinio fondo dalis pasieks 10 proc. nuo Sodros metinio biudžeto. Nepritarti. Neaišku, kuo grindžiamas siūlomas Socialinio draudimo rezervinio fondo dalies pensijoms dydis (toks Rezervinio fondo dalies dydis nepakankamas ir krizės atveju tokio dydžio Rezervinis fondas neamortizuotų krizės poveikio: vertinant pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo 2016 m. biudžetą, Rezervinis fondas būtų vos 300 mln. Eur, t.y. jis atitiktų išlaidų pensijoms 1,5 mėnesiui sumą. 10. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-06-148 Argumentai: kaip ir prie Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymo dėl 8 straipsnio 4 dalies. Pasiūlymas:
Išbraukti 8 straipsnio 5 dalį:
patvirtintą tvarką apskaičiuotas IK yra mažesnis už vienetą, socialinio draudimo bazinės pensijos bei apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis nėra indeksuojamas ir taikomi praėjusių metų gruodžio mėnesį galiojantys dydžiai, o trūkstamos lėšos pensijoms mokėti skiriamos iš Socialinio draudimo rezervinio fondo dalies pensijoms Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokiu atveju tų metų pensijų indeksavimo koeficiento skirtumu nuo vieneto mažinami vėlesnių metų indeksavimo koeficientai pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką.“ Pritarti. 8 straipsnio buvusi 5 dalis išbraukta (pakeičiant paskesnių dalių numeraciją). 11. Seimo narys R. J.
J. Dagys, 2016-03-318 Argumentai: 1.Siekiant kad pensijų indeksavimo tempai atitiktų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčio augimo per 7 metus tempo vidurkį, siūlau nustatyti, kad net ir pensijų socialinio draudimo išlaidoms viršijant įplaukas (indeksavimo metais), pensijų indeksavimas būtų vykdomas, numatant trūkstamų lėšų šiai draudimo rūšiai subalansuoti skyrimą iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės piniginių išteklių. 2. Siūlau, kad indeksavimo koeficientas (taikomas socialinio draudimo pensijų mato rodikliams indeksuoti) būtų apskaičiuojamas atsižvelgiant ne į 7 metų darbo užmokesčio fondo augimą, o į
vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimą. 3. Siūlau, jog pensijos turėtų būti indeksuojamos su vidutines algos kitimu ir negalėtų būti mažesnės nei valstybės patvirtintas dydis. Trūkstamos lėšos išlaikyti pensijų dydį turi būti dengiamos is valstybės biudžeto. Lietuva sparčiai senėja. Jeigu dabar du dirbantys išlaiko vieną pensininką tai 2035 metais prognozuojama, kad šis santykis bus 1,17:1. Akivaizdu, kad tik stengiantis subalansuoti SODROS biudžetą Socialinio draudimo įplaukų pagalba, santykinai mažinsime vidutines senatvės pensijas lyginant su vidutine alga. Tai mažins motyvaciją draustis socialiniu draudimu, o žymią dalią dirbančiųjų paskatins ieškoti galimybių užsidirbti pensijas svetur. Kartu, žmonės praras socialinio saugumo jausmą, o tai padidins jų nusivylimą Lietuvos valstybe. SODROS reformos tikslas negali būti susiaurintas tik iki aritmetinio įplaukų ir išmokų subalansavimo. Turime aiškiai žmonėms pasakyti kokį vidutinių pensijų lygį lyginant su vidutinėmis algomis įsipareigojame užtikrinti. Pritrūkus tam SODROS pajamų, jos turi būti kompensuotos, bet ne paskolintos, iš Valstybės biudžeto. Pasiūlymas:
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,8 straipsnis Socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodiklių indeksavimas 1.
Kiekvienais metais nuo sausio 1 d. bazinės pensijos bei apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis, kurie naudojami skiriant ir mokant šiame įstatyme nustatytų rūšių pensijas, indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą patvirtintą indeksavimo koeficientą (toliau – IK). atsižvelgiant į trijų praėjusių iki IK apskaičiavimo metų darbo užmokesčio fondo augimą, IK apskaičiavimo metų ir prognozuojamą šio fondo augimą per ateinančius trejus metus po IK apskaičiavimo. Trijų praėjusių iki IK apskaičiavimo metų darbo užmokesčio fondo augimas apskaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis. IK apskaičiavimo metų ir prognozuojamas darbo užmokesčio fondo augimas per ateinančius trejus metus skelbiamas vėliausiame IK apskaičiavimo metų Ekonominės raidos scenarijuje, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme. IK apskaičiavimo tvarką patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė). Apskaičiuotas IK tvirtinamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir taikomas nuo metų, einančių po IK apskaičiavimo metų, sausio 1d., jei tenkinamos kitos, šiame straipsnyje nustatytos sąlygos. 2. Didesnis už vienetą IK taikomas, jei pagal galiojantį Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą priskaičiuotos pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidos neviršija pagal šį įstatymą priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo rūšies įmokų ir, pritaikius IK, indeksavimo metais bei po jų einančias dvejais metais planuojamos pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidos nepradeda viršyti minėtame įstatyme planuojamų pensijų socialinio draudimo rūšies įmokų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatyme. 2.
mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų. IK apskaičiuoti naudojami Lietuvos statistikos departamento skelbiami trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, šalies vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimo duomenys ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka parengtame apskaičiavimo metų Ekonominės raidos scenarijuje skelbiami apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų šalies vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimo rodikliai. Šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotas IK taikomas, jei, jį pritaikius, pagal galiosiantį Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidos neviršija pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų indeksavimo metais ir po jų einančiais kalendoriniais metais prognozuojamos pensijų socialinio draudimo išlaidos nepradeda viršyti prognozuojamų pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų. Jeigu pritaikius IK, pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidos viršija pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukas indeksavimo metais, šiam skirtumui padengti skiriami asignavimai iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės piniginių išteklių. 3. Jei kalendoriniais metais indeksavimas nebuvo vykdomas, pensijų socialinio draudimo rūšies įmokų dalis, viršijanti pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidų sumą, pasibaigus tiems biudžetiniams metams, perkeliama į kitų metų pensijų socialinio draudimo rūšies pajamas. Pensijų socialinio draudimo rūšies įmokų dalis, viršijanti pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidų sumą, gautą pritaikius IK, pasibaigus kiekvieniems biudžetiniams metams Vyriausybės nustatyta tvarka pervedama į Socialinio draudimo rezervinio fondo dalį, skirtą pensijoms. 3.
3Indeksavimas nevykdomas, jei šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotas IK yra
mažesnis nei 1,01, ir (arba) vėliausiame IK apskaičiavimo metais paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir (ar) po jų einančių kalendorinių metų bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis ir (ar) vidutinio šalies darbo užmokesčio pokyčiai procentais, yra neigiami. Tais atvejais, kai indeksavimas nevykdomas taikomi praėjusių metų gruodžio mėnesį galiojantys dydžiai. 4. Bazinės pensijos bei apskaitos vieneto vertės dydžių ir našlių pensijos bazinio dydžio indeksavimas nevykdomas, jei vėliausiame IK apskaičiavimo metų Ekonominės raidos scenarijuje skelbiami IK apskaičiavimo metų bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) palyginamosiomis kainomis ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais, yra neigiami. 4. Pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų dalis, viršijanti pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidų sumą, pasibaigus kiekvieniems biudžetiniams metams Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka pervedama į Socialinio draudimo rezervinio fondo dalį, skirtą pensijoms. Šio fondo lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos, jei kalendoriniais metais pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidos ima viršyti pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukas. 5. Jei pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką apskaičiuotas IK yra mažesnis už vienetą, socialinio draudimo bazinės pensijos bei apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis nėra indeksuojamas ir taikomi praėjusių metų gruodžio mėnesį galiojantys dydžiai, o trūkstamos lėšos pensijoms mokėti skiriamos iš Socialinio draudimo rezervinio fondo dalies pensijoms Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokiu atveju tų metų pensijų indeksavimo koeficiento skirtumu nuo vieneto mažinami vėlesnių metų indeksavimo koeficientai pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką. 6 5.
6 5. Pensijos, nurodytos šio įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje, 53 straipsnio 5 dalyje, 58 straipsnio 1 dalyje ir 60 straipsnyje, taip pat pensijos dalys, nurodytos šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje ir 48 straipsnio 3 dalyje, indeksuojamos dauginant mokamos pensijos dydį (pensijos dalį) iš Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto indeksavimo koeficiento IK. 6. IK apskaičiavimo tvarką tvirtina Vyriausybė. IK tvirtinamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepritarti. 1.Siūlymas susieti pensijų indeksavimą su vidutinio darbo užmokesčio augimo tempu niekaip neatsižvelgia į socialinio draudimo įmokų mokėtojų skaičiaus pokyčius, todėl toks indeksavimo mechanizmas vidutiniu ir ilguoju bus finansiškai netvarus. 2. Nenurodyti lėšų poreikis ir aiškus finansavimo šaltinis šiam siūlymui įgyvendinti. 3. Pagal tokį siūlymą valstybė turės ne tik prisiimti bazinės pensijos finansavimą, bet ir nuolat skirti papildomų lėšų socialinio draudimo pensijų lygiui palaikyti. Viduriniuoju ir ilguoju laikotarpiu lėšų poreikis tokiam indeksavimo mastui palaikyti didėtų apie 3,5 p. p. BVP. 12. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-06-1491 Argumentai: Siekiant pateisinti Lietuvos Respublikos piliečių lūkesčius Socialinio draudimo pensijos bendroji dalis turi būti mokama iš Valstybės biudžeto. Pasiūlymas:
Projekto 9 straipsnio 1 dalį pakeisti taip: ,,1. Socialinio draudimo pensijos bendrosiosji dalies finansavimo šaltinius nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. mokama iš Valstybės biudžeto.“ Nepritarti. Pritarta Komiteto patobulintai 9 straipsnio 1 dalies redakcijai, pagal kurią ,,Bendroji dalis finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka“. 10. 13. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-06-14101 Argumentai: Yra labai svarbu nurodyti nuo kada į stažą įskaitomi projekto 10 straipsnio 1 dalyje nurodomi laikotarpiai.
Kaupiamųjų pensijų įmokų dalies sumos įskaitymas – diskriminuojanti nuostata ir turi būti išbraukta. Pasiūlymas: Projekto 10 straipsnio 1 dalį pakeisti ir papildyti taip:
kalendoriniai metai, jei tais metais priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) yra ne mažesnė nei per tuos kalendorinius metus turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) nuo tais metais galiojančios minimaliosios mėnesio algos dirbant pagal darbo sutartį per visus mėnesius sumos. Jei yra nustatyti skirtingi šios algos dydžiai, stažui apskaičiuoti taikoma mažiausia pagal dydį minimalioji mėnesinė alga. Jei šia tvarka priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra mažesnė, įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis. Jei teisės aktų nustatyta tvarka asmenys mokėjo (už juos turėjo būti mokamos) sumažinto tarifo pensijų socialinio draudimo įmokas, apskaičiuojant stažą už tuos metus, laikoma, kad pensijų socialinio draudimo įmokos buvo skaičiuojamos viso patvirtinto tarifo.“ Pritarti iš dalies. Nepritarti išbraukti skliaustuose įrašytus žodžius ,,įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą“, nes juos išbraukus – sumažėtų pensijų socialinio draudimo stažas dėl priskaičiuotos mažesnės pensijų socialinio draudimo įmokų sumos (nuo mažesnio tarifo). Pritarti kitiems patikslinimams (žr. Komiteto patobulintą 10 straipsnio 1 dalį). 14. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-06-14 11, 12,13 Argumentai: Apskaitos vienetų (kažkokių mistinių taškų) įvedimas – nepriimtinas. Pasiūlymas:
Projekto 11, 12, 13 straipsnius išbraukti ir atitinkamai pakeisti tolesnę straipsnių numeraciją: ,,11 straipsnis. Socialinio draudimo pensijų apskaitos vienetai 1.
Už kiekvienus kalendorinius pensijų socialinio draudimo metus asmeniui apskaičiuojami apskaitos vienetai dviejų ženklų po kablelio tikslumu. Per kalendorinius metus įgytų apskaitos vienetų skaičius negali būti didesnis kaip 5. 2. Apskaitos vienetai už laikotarpius iki šio įstatymo įsigaliojimo apskaičiuojami šio įstatymo 51 straipsnyje nustatyta tvarka. 12 straipsnis. Apskaitos vienetų sumos apskaičiavimas
vienetų skaičius, asmens įgytas per kalendorinius metus ar per kalendorinių metų dalį iki senatvės pensijos skyrimo, nustatomas padalijus asmens sumokėtų ir (ar) už jį priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai sumą (neįskaitant kaupiamosios pensijų įmokų dalies sumos, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus) iš pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai sumos, kurią per metus ar atitinkamą metų dalį teisės aktų nustatytu pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai tarifu apdraustasis ir jo draudėjas privalo sumokėti nuo vidutinio tų metų šalies darbo užmokesčio. Tais atvejais, kai pagal dvišales tarptautines Lietuvos Respublikos sutartis pensija Lietuvoje turi būti skiriama pagal kitoje valstybėje įgytas pajamas, laikoma, kad asmuo per kalendorinius metus įgijo vieną apskaitos vienetą, o už kalendorinių metų dalį – proporcingai mažesnę apskaitos vieneto dalį. 2. Jei asmuo kalendoriniais metais gavo socialinio draudimo išmokas, nurodytas šio įstatymo 10 straipsnio
draudimo įmokos pagal pensijų socialinio draudimo individualiajai pensijos daliai įmokų tarifą (įskaitant kaupiamąją pensijų įmoką). Taip apskaičiuota įmokų suma sudedama su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta įmokų suma, pagal kurią nustatomas įgytas apskaitos vienetų skaičius. 3.
vienetai sumuojami už visus metus, kai asmuo buvo draustas pensijų socialiniu draudimu ar gavo šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytas išmokas. 13 straipsnis. Apskaitos vienetų skaičiaus nustatymas už laikotarpius, kai asmuo gavo netekto darbingumo pensiją
metais, kai asmuo gavo netekto darbingumo pensiją, įgytų apskaitos vienetų skaičiumi laikomas tų metų asmens pakaitinių apskaitos vienetų vidurkis (šio įstatymo 31 straipsnis). Jei netekto darbingumo pensija asmeniui buvo mokama ne visus kalendorinius metus, tais metais įgytu apskaitos vienetų skaičiumi laikomas proporcingai mažesnis dydis. 2. Jei asmuo netekto darbingumo pensijos gavimo metais pagal šio įstatymo 12 straipsnį įgyja apskaitos vienetų skaičių, didesnį už pakaitinių apskaitos vienetų vidurkį, tais metais įgytu apskaitos vienetų skaičiumi laikomas didesnysis apskaitos vienetų skaičius. 3. Pagal šio straipsnio 2 dalį nustatant per kalendorinius metus įgytų apskaitos vienetų skaičių asmeniui, dalyvaujančiam pensijų kaupime, iš pakaitinių apskaitos vienetų vidurkio atimama tų kalendorinių metų laikinųjų apskaitos vienetų suma, apskaičiuota per kalendorinius metus priskaičiuotų kaupiamųjų įmokų sumą padalijus iš pensijų socialinio draudimo įmokų sumos, kurią per metus teisės aktų nustatytu pensijų socialinio draudimo įmokų tarifu apdraustasis ir jo draudėjas privalo sumokėti nuo vidutinio tų metų šalies darbo užmokesčio.“ Nepritarti. Nepritarta susijusiam Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymui dėl 2 straipsnio 7, 8, 9, 10 dalių išbraukimo (kuriose apibrėžiamos susijusios sąvokos). 2. Atsisakius šių straipsnių nuostatų, būtų neaiškus individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies apskaičiavimas, o kito skaičiavimo būdo nesiūloma nustatyti. 15. Seimo narys M.
Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-06-1411 Argumentai: Siekiant pateisint Lietuvos Respublikos piliečių lūkesčius ir, kad visiems būtų sudarytos vienodos sąlygos, o Valstybinio socialinio draudimo pensijos nemažėtų įvedus naują tvarką, yra būtina užtikrinti tvarką jei apskaitos vienetais apskaičiuota pensija būtų mažesnė nei apskaičiuota įprasta tvarka. Pasiūlymas:
Projekto 11 straipsnio papildyti nauja 3 dalimi: ,,3. Apskaitos vienetais apskaičiuota pensija negali būti mažesnė nei įprasta tvarka apskaičiuota pensija. Skirtumas dengiamas Valstybės biudžeto sąskaita.“ Nepritarti. Pensijų, paskirtų iki naujos redakcijos Socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo, nemažinimo taisyklė įtvirtinta 45 straipsnio 6 dalyje, 46 straipsnio 6 dalyje ir 49 straipsnio 7 dalyje. 16. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-06-14151 Argumentai: Siekiant pateisinti teisėtus piliečių lūkesčius, įvertinant Lietuvos Respublikos piliečių senėjimą bei mirtingumą, negalima didinti senatvės pensijos amžiaus. Pasiūlymas:
Projekto 15 straipsnio 1 dalį pakeisti taip:
1Senatvės pensijos amžius nuo 2026 m.
sausio 1 d. nustatomas 65 metai. Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytas senatvės pensijos amžius – nekeičiamas. Nepritarti. Pritarta Seimo narių R. Baškienės ir kitų pasiūlymui dėl 15 straipsnio (nekeičiant šiuo metu galiojančios nuostatos dėl nustatomo senatvės pensijos amžiaus). 17. Seimo nariai R. Baškienė, V. Simulik, R. Ačas, P. Urbšys, P. Gylys, V. A. Matulevičius, 2015-10-1515 Argumentai:
Siekiant gyventojų galutinai nenuvilti Lietuvos socialine sistema bei norint užkirsti kelią jaunimo emigracijai dėl nepalankių socialinių garantijų, teikiami šie pasiūlymai. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnį ir išdėstyti taip: „15 straipsnis. Senatvės pensijos amžius
2026 m. sausio 1 d. nustatomas 65 metai. 2.
sukakusių asmenų gyvenimo trukmei padidėjus puse metų (šešiais pilnais mėnesiais) ar daugiau, palyginti su buvusia 2026 metais, senatvės pensijos amžius didinamas puse metų (šešiais mėnesiais) praėjus dvejiems metams nuo vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės padidėjimo metų sausio 1 dienos. Toks pats senatvės pensijos amžiaus didinimas kartojamas, kiekvienąkart vidutinei tikėtinai 65 metus sukakusių asmenų gyvenimo trukmei padidėjus dar puse metų (šešiais pilnais mėnesiais) ar daugiau, palyginti su paskutiniu buvusiu vidutinės gyvenimo trukmės padidėjimu puse metų, kuriuo remiantis paskutinį kartą buvo padidintas senatvės pensijos amžius. Vidutinei tikėtinai 65 metus sukakusių asmenų gyvenimo trukmei sumažėjus, senatvės pensijos amžius nekeičiamas. Senatvės pensijos amžiaus didinimo pradžia skelbiama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.“ Pritarti. Pritarus pasiūlymui patobulintame įstatymo projekte išbraukta susijusi 22 straipsnio buvusi 2 dalis. 18. Seimo nariai R. Tamašunienė, J. Narkevič, V. Kravčionok, L.Talmont, J. Kvetkovskij, Z. Narkevič, 2015-10-2715 Pirmaujame visoje ES kaip šalis, kurioje pensininkai gauna mažiausias pensijas. Naujas įstatymo redakcijos projektas siekia, kad žmogus tiesiog nesulauktų pensinio amžiaus ir užtarnauto poilsio. Siekiant užkirsti tam kelią teikiame pasiūlymą. Pasiūlymas:
Pakeisti 15 straipsnį ir išdėstyti taip: „1. Senatvės pensijos amžius nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatomas 65 metai. 2. Vidutinei tikėtinai 65 metus sukakusių asmenų gyvenimo trukmei padidėjus puse metų (šešiais pilnais mėnesiais) ar daugiau, palyginti su buvusia 2026 metais, senatvės pensijos amžius didinamas puse metų (šešiais mėnesiais) praėjus dvejiems metams nuo vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės padidėjimo metų sausio 1 dienos.
Toks pats senatvės pensijos amžiaus didinimas kartojamas, kiekvienąkart vidutinei tikėtinai 65 metus sukakusių asmenų gyvenimo trukmei padidėjus dar puse metų (šešiais pilnais mėnesiais) ar daugiau, palyginti su paskutiniu buvusiu vidutinės gyvenimo trukmės padidėjimu puse metų, kuriuo remiantis paskutinį kartą buvo padidintas senatvės pensijos amžius. Vidutinei tikėtinai 65 metus sukakusių asmenų gyvenimo trukmei sumažėjus, senatvės pensijos amžius nekeičiamas. Senatvės pensijos amžiaus didinimo pradžia skelbiamaValstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.“ Pritarti. Pasiūlymas identiškas Seimo narių R. Baškienės ir kt., taip pat Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymui dėl projekto 15 str. 19. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2015-11-0415 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu, siekiant patenkinti Lietuvos Respublikos piliečių lūkesčius pensijos amžius turi būti fiksuotas ir nekintamas. Pasiūlymas:
Projekto 15 straipsnio 2 dalį pakeisti taip:
pensijos amžius
mėnesiais) ar daugiau, palyginti su buvusia 2026 metais, senatvės pensijos amžius didinamas puse metų (šešiais mėnesiais) praėjus dvejiems metams nuo vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės padidėjimo metų sausio 1 dienos.
Toks pats senatvės pensijos amžiaus didinimas kartojamas, kiekvienąkart vidutinei tikėtinai 65 metus sukakusių asmenų gyvenimo trukmei padidėjus dar puse metų (šešiais pilnais mėnesiais) ar daugiau, palyginti su paskutiniu buvusiu vidutinės gyvenimo trukmės padidėjimu puse metų, kuriuo remiantis paskutinį kartą buvo padidintas senatvės pensijos amžius. Vidutinei tikėtinai 65 metus sukakusių asmenų gyvenimo trukmei sumažėjus, senatvės pensijos amžius nekeičiamas. Senatvės pensijos amžiaus didinimo pradžia skelbiama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.“ Pritarti. Pasiūlymas identiškas Seimo narių R. Baškienės ir kt., taip pat Seimo narių R. Tamašunienės ir kt. pasiūlymui dėl projekto 15 str. 20. Seimo nariai R. Baškienė, V. Simulik, R. Ačas, P. Urbšys, P. Gylys, V. A. Matulevičius, 2015-10-15162 Argumentai:
Siekiant gyventojų galutinai nenuvilti Lietuvos socialine sistema bei norint užkirsti kelią jaunimo emigracijai dėl nepalankių socialinių garantijų, teikiami šie pasiūlymai. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnį ir išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Minimalusis ir būtinasis stažas senatvės pensijai
1Minimalusis stažas senatvės pensijai yra 15 metų. 2. Būtinasis stažas senatvės pensijai yra 35 metai. 30
metų.“ Nepritarti. 1.Būtinąjį stažą didinti palaipsniui, kol 2027 m. pasieks 35 metus, kaip siūlo Vyriausybė (šiuo metu vidutinis stažas, už kurį skiriama senatvės pensija, jau sudaro 37 metus). 2.Kadangi pensinis amžius nuo 2012 m. palaipsniui didinamas (kol 2026 m. pasieks vienodą vyrams ir moterims - 65 m.), atitinkamai turėtų būti didinamas ir būtinojo stažo senatvės pensijai reikalavimas.
3.Pažymėtina, kad nemažai ES valstybių narių yra nustačiusios dar didesnius stažo reikalavimus visai pensijai gauti, pvz., Austrija – 45 metai, Belgija – 45 metai, Bulgarija – vyrams 38 metai, moterims 35 metai ir didinama, Graikija – 40 metų, Italija – 42,6 metų, Portugalija – 40 metų, Rumunija – vyrams 35 metai, moterims 30 metų ir didinama iki 35, Ispanija – 35,6 metų. Todėl negalima teigti, kad būtinojo stažo reikalavimo didinimas yra susijęs su jaunimo emigracija, nes daugelyje ES valstybių narių yra nustatyti dar didesni stažo reikalavimai visai pensijai gauti. 21. Seimo nariai R. Tamašunienė, J. Narkevič,
2 Pasiūlymas: Pakeisti 16 straipsnį ir išdėstyti taip: „1. Minimalusis stažas senatvės pensijai yra 15 metų. 2. Būtinasis stažas senatvės pensijai yra 350 metaių.“ Nepritarti. Pasiūlymas identiškas Seimo narių R. Baškienės ir kt. pasiūlymui dėl projekto 16 str. 2 dalies, kuriam nepritarta
2 Argumentai: Vadovaujantis sąžiningumo principu, siekiant pateisinti Lietuvos Respublikos piliečių lūkesčius nereikia didinti būtinojo stažo reikalavimo visai senatvės pensijai gauti. Atitinkamai koreguotinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I – 549 pakeitimo įstatymo projektu keičiamo valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I–549 (toliau - Projektas ) nuostatos. Pasiūlymas:
Projekto 16 straipsnio 2 dalį pakeisti taip: ,,2. Būtinasis stažas senatvės pensijai yra 35 30 metaių.“ Nepritarti. Pasiūlymas identiškas Seimo narių R. Baškienės ir kt. pasiūlymui dėl projekto 16 str. 2 dalies, kuriam nepritarta. Taip pat žr. Seimo nario M.
išbraukimo (kuriam nepritarta). 23. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-06-14162 Argumentai: Siekiant pateisint Lietuvos Respublikos piliečių lūkesčius bei atsižvelgiant į gyvenimo trukmės padėtį Lietuvoje būtinasis stažas senatvės pensijai negali būti didinamas. Pasiūlymas: Projekto 16 straipsnio 2 dalį pakeisti taip: ,,2. Būtinasis stažas senatvės pensijai yra 35
Nepritarti. Pasiūlymas identiškas Seimo narių R. Baškienės ir kt., taip pat M. Zasčiurinsko (2015-11-05) pasiūlymui dėl projekto 16 str. 2 dalies, kuriam nepritarta. Taip pat žr. Seimo nario M. Zasčiurinsko susijusį pasiūlymą dėl projekto 57 straipsnio 2 dalies išbraukimo (kuriam nepritarta). 24. Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis, 2015-10-072011 Argumentai:
Siekiant kuo ilgiau žmogų išlaikyti darbo rinkoje bei užtikrinti didesnį būsimos pensijos dydį, siūloma palaipsniui (per trejus metus) pereiti šiuo metu nustatyto išankstinio valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų mokėjimo ne daugiau kaip už 5 metus prie mokėjimo ne daugiau kaip už 3 metus. Nustatytas pereinamasis laikotarpis leis žmogui atsižvelgti į palaipsniui griežtėjančią išankstinio valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų mokėjimo sąlygą, tuo skatindamas siekti kaip įmanoma ilgiau likti darbo rinkoje, taip užsitikrinant didesnę pensiją sukakus senatvės pensijos amžių. Pasiūlymas:
Pakeisti 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą:
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą:
„1) iki šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyto senatvės pensijos amžiaus 2017 ir 2018 metais jam yra likę ne daugiau kaip 4 metai, o nuo 2019 metų – ne mažiau kaip 3 metai;“ Nepritarti. Pritarta Seimo narių R. Baškienės ir kt. pasiūlymui dėl projekto 20 straipsnio 1 dalies (skirti išankstinę senatvės pensiją likus ne daugiau kaip 5 m. iki senatvės pensijos amžiaus, t.y. kaip šiuo metu nustatyta). 25. Seimo nariai R.
Seimo nariai R. Baškienė, V. Simulik, R. Ačas, P. Urbšys, P. Gylys, V. A. Matulevičius, 2015-10-152011 Argumentai: Siekiant gyventojų galutinai nenuvilti Lietuvos socialine sistema bei norint užkirsti kelią jaunimo emigracijai dėl nepalankių socialinių garantijų, teikiami šie pasiūlymai. Pakeisti įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išdėstyti taip:
„1) iki šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyto senatvės pensijos
amžiaus jam yra likę ne daugiau kaip 3 5 metai.“ Pritarti. 26. Seimo nariai R. Tamašunienė, J. Narkevič,
11 Argumentai: Užimtumo lygis tarp 55-64 metų gyventojų siekia tik apie 53 proc. Vyresnio amžiaus žmonėms susirasti darbą yra vis sudėtingiau, todėl išankstinė pensija daugeliu atveju yra labai svarbi galimybė užtikrinti stabilias žmogaus pajamas. Pasiūlymas: Pakeisti 20 straipsnio 1dalies 1 punktą ir išdėstyti taip: „1) iki šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyto senatvės pensijos amžiaus jam yra likę ne daugiau kaip 3
Pritarti. Pasiūlymas identiškas Seimo narių R. Baškienės ir kt. pasiūlymui dėl projekto 20 str. 1 dalies 1 punkto, kuriam pritarta. 11. 11
11 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu, siekiant sąžiningumo, įvertinant įvairias gyvenimiškas situacijas, kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos amžiaus sąlyga neturėtų būti keičiama. Pasiūlymas: Projekto 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą pakeisti taip:
išankstinis skyrimas ,,1. Pagal šį įstatymą senatvės pensija gali būti skiriama iki asmuo sukanka senatvės pensijos amžių (toliau – išankstinė senatvės pensija), jei kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną asmuo atitinka visas šias sąlygas:
1) iki šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyto senatvės pensijos amžiaus jam yra likę ne daugiau kaip 3 5 metai;“ Pritarti. Pasiūlymas identiškas Seimo narių R. Baškienės ir kt. pasiūlymui dėl projekto 20 str.
pritarta. 12. 28. Seimo narys A. Dumbrava, 2016-05-032011 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad priešpensinio amžiaus žmonėms sudėtinga susirasti darbą, nustatyti, kad į išankstinę pensiją galima išeiti likus 5 metams iki šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyto senatvės pensijos amžiaus. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) iki šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyto
senatvės pensijos amžiaus jam yra likę ne daugiau kaip 3 5 metai;“ Pritarti. Pasiūlymas identiškas Seimo narių R. Baškienės ir kt. pasiūlymui dėl projekto 20 str. 1 dalies 1 punkto, kuriam pritarta. 13. 29. Seimo narys A. Dumbrava, 2016-04-132213 Argumentai: Asmenims, turintiems būtinąjį darbo stažą, išankstinei senatvės pensijai gauti, pensija mažinama po 0,2 procento už kiekvieną pilną faktinio išankstinės senatvės pensijos gavimo mėnesį. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) apskaičiuotos bendroji ir individualioji
pensijų dalys mažinamos po 0,4 0,2 proc. už kiekvieną pilną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties.“ Nepritarti. Nepaisant vienodo pensijų draudimo tarifo visoms apdraustųjų kategorijoms ir nustatytų vienodų sąlygų senatvės pensijai skirti, išankstinių pensijų gavėjai atsidurtų palankesnėje situacijoje negu tie, kurie išankstiniu išėjimu nepasinaudojo, nes jiems iš socialinio draudimo fondo biudžeto per visą pensijos gavimo laikotarpį būtų išmokėta daugiau negu išankstinio pasitraukimo galimybe nepasinaudojusiems asmenims. Be to, mažesnis išankstinės pensijos mažinimas skatins žmonės aktyviau rinktis išankstinės pensijos galimybę, o tai iš esmės prieštarauja siekiui kuo ilgiau išlaikyti pagyvenusius žmones darbo rinkoje. 14. 13
narys A. Dumbrava, 2016-04-13232 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Skiriant senatvės pensiją asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją, senatvės pensijos dydis apskaičiuojamas pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius bei mažinamas po 0,4 0,2 proc. už kiekvieną pilną mėnesį, kai asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją.“ Nepritarti. Žr. argumentus prie Seimo nario A. Dumbravos pasiūlymo dėl 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto. 15. 3
narys M. Zasčiurinskas, 2016-06-14502 Argumentai: Vadovaujantis sąžiningumo principu, įvertinant tai, kad susirinkti visus reikiamus dokumentus gali prireikti daugiau laiko ir žmogus taip neteks dalies jam teisėtai priklausančių pinigų. Pasiūlymas: Projekto 50 straipsnio 2 dalį pakeisti taip:
senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos bendrosios ir (ar) individualiosios dalių dydžiai padidėja, naujo dydžio senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys
(dalis) pradedamos (pradedama) mokėti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo pateikė naujus duomenis (visus būtinus dokumentus), pirmosios dienos., nuo kurio atsirado pagrindas, bet ne daugiau kaip už 3 mėnesius nuo pagrindo atsiradimo. Nepritarti. Pagal pasiūlymą naujo dydžio senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijų mokėjimo pradžia būtų nustatoma neatsižvelgus į tai, kada asmuo pateikė naujus duomenis, todėl būtų neaišku, nuo kada atsirado pagrindas. 16. 32. Seimo narys A. Dumbrava, 2016-04-13541 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 54 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Asmeniui, kuriam senatvės pensijos amžiaus sukakties metu buvo mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo pagal Išankstinio mokėjimo įstatymą paskirta išankstinė senatvės pensija, sukakus senatvės pensijos amžių, tęsiamas anksčiau apskaičiuotos ir pagal šio įstatymo nuostatas indeksuotos pensijos mokėjimas, nuo senatvės pensijos amžiaus sukakties mažinant pensijos dydį po 0,4 0,2 procento už kiekvieną pilną faktinio išankstinės senatvės pensijos gavimo mėnesį.“ Nepritarti. Žr. argumentus prie Seimo nario A. Dumbravos pasiūlymo dėl 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto. 17. 33. Seimo narys A. Dumbrava, 2016-04-13542 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 54 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai senatvės pensijos amžių sukanka asmuo,
kuriam buvo mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirta išankstinė senatvės pensija, ir po jos skyrimo asmuo buvo draudžiamas pensijų socialiniu draudimu arba išankstinės senatvės pensijos mokėjimas buvo sustabdytas, senatvės pensija jam apskaičiuojama pagal šio įstatymo nuostatas, taikant išankstinės senatvės pensijos metu galiojusius būtinojo stažo reikalavimus senatvės pensijai skirti, ir mažinama po 0,4 0,2 procento už kiekvieną pilną faktinio išankstinės senatvės pensijos gavimo mėnesį.“ Nepritarti. Žr. argumentus prie Seimo nario A. Dumbravos pasiūlymo dėl 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto. 18. 34. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-06-1457 Argumentai: Siekiant pateisinti teisėtus piliečių lūkesčius, įvertinant Lietuvos Respublikos piliečių senėjimą bei mirtingumą, negalima didinti senatvės pensijos amžiaus. Pasiūlymas:
Projekto 57 straipsnį išbraukti ir atitinkamai pakeisti kitų straipsnių numeraciją : ,,57 straipsnis. Pereinamojo laikotarpio senatvės pensijos amžiaus ir būtinojo stažo senatvės pensijai reguliavimas 1.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. senatvės pensijos amžius nustatomas: moterims – 62 metai, vyrams – 63 metai ir 6 mėn. Nuo 2018 m. sausio 1 d. ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 d. senatvės pensijos amžius kasmet didinamas: moterims
įstatymo 16 straipsnyje nustatytus 35 metus (šio įstatymo 5 priedas). Nepritarti. 1. Pasiūlymas susijęs su Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymu dėl projekto 16 straipsnio 2 dalies (kuriam nepritarta);
straipsnio 2 dalyje nustačius būtinojo stažo reikalavimą senatvės pensijai -
laikotarpiu (žr. Komiteto pasiūlymą dėl 57 straipsnio 2 dalies). 19. 35. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2015-11-05572 Argumentai: Vadovaujantis sąžiningumo principu, siekiant pateisinti Lietuvos Respublikos piliečių lūkesčius nereikia didinti būtinojo stažo reikalavimo visai senatvės pensijai gauti. Atitinkamai pateiktas pasiūlymas koreguoti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I – 549 pakeitimo įstatymo projektu keičiamo valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I–549 (toliau - Projektas) 16 str. 2 p. nuostatas, kuriam pritarus brauktina Projekto 57 str. 2 dalis. Pasiūlymas:
Projekto 57 straipsnio 2 dalį išbraukti:
„2. Nuo 2017 m. sausio 1 d. būtinasis stažas
senatvės pensijai nustatomas 30 metų 6 mėnesiai ir kasmet, pradedant 2018 m. sausio 1 d., didinamas 6 mėn. per metus, kol pasieks šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytus 35 metus (šio įstatymo 5 priedas).“ Nepritarti.
1.Pasiūlymas susijęs su Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymu dėl projekto 16 straipsnio 2 dalies (kuriam nepritarta);
straipsnio 2 dalyje nustačius būtinojo stažo reikalavimą senatvės pensijai - 35 metus, turi likti nuostata dėl būtinojo stažo reguliavimo pereinamuoju laikotarpiu (žr. Komiteto pasiūlymą dėl 57 straipsnio 2 dalies). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. Pritarti iš dalies. Projektas patobulintas atsižvelgiant ne tik į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, bet ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2 Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 1,3 N Argumentai: Naujos redakcijos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo tikslas - nustatyti socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas.
Taip pat įtvirtinami ir kiti principai, t.y. išsaugant teisėtus lūkesčius įtvirtinamos nuostatos dėl iki 1994-12-31 paskirtų pensijų mokėjimo ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimo apskaičiavimo ir mokėjimo. Pasiūlymai: 1.Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: ,,1. Šis įstatymas nustato socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, taip pat kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo tvarką.“
2Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį nauja 3 dalimi:
,,3. Šis įstatymas nustato iki 1994 m. gruodžio 31 d. paskirtų pensijų mokėjimo tvarką iki pasibaigs jų mokėjimo terminas ar bus paskirta pensija pagal šį įstatymą, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo tvarką.“
dalimi. Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas214 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pensijų perkamoji galia nėra apibrėžta teisės aktuose. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,14. Socialinio draudimo pensijų indeksavimas – naujo socialinio draudimo pensijų dydžio nustatymas, taikant šio įstatymo nustatytą indeksą, siekiant palaikyti pensijų perkamąją galią.“
311 Argumentai: 2015 m. birželio 30 d. Seimas priėmė naują Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VII-840 redakciją (priimtas įstatymas Nr. XII-1919). Šiame įstatyme nebeliko Lietuvos Respublikos gyventojo apibrėžimo. Vietoj jo, naujajame įstatyme apibrėžiama gyvenamoji vieta.
Todėl siekiant teisės aktų suderinamumo ir teisinio reguliavimo aiškumo, būtina suderinti priimto įstatymo ir siūlomo įstatymo projekto nuostatas dėl asmenų, kuriems bus taikomas pensijų įstatymas, apibrėžimo. Pasiūlymas:
straipsnio 1 dalies 1 punktą: „1) Lietuvos Respublikos gyventojai, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme, Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą;“
61 Argumentai: straipsnyje, reglamentuojančiame pensijų mokėjimą, turint teisę gauti daugiau nei vieną pensiją, reikia aptarti ir kaupiamųjų pensijų išmokų mokėjimą kartu su senatvės pensija. Pasiūlymas: ,,1. Asmenims, kuriems mokamos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos ir kurie šios pensijos gavimo metu po šio įstatymo įsigaliojimo sukanka senatvės pensijos amžių ir įgyja teisę gauti senatvės pensiją, jų pasirinkimu mokama arba senatvės pensija, arba senatvės pensija neįgaliajam, apskaičiuota šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka. Kartu su senatvės pensija, skiriama ir mokama pagal šio įstatymo 14 arba 20 straipsnius, pensijų kaupime dalyvavusiems asmenims mokama kaupiamoji pensijų išmoka pagal Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas. Kartu su senatvės, senatvės pensija neįgaliajam ar netekto darbingumo pensijomis gali būti mokamos našlių ir (ar) našlaičių pensijos, jei įstatymų nenustatyta kitaip. Pritarti. 5.
8 Argumentai:8 straipsnyje siūloma tvarka sukurs nepageidautiną situaciją, kai indeksavimas bus daromas itin šuoliškai, t.y. susidarytų situacija, kai planuojamos kalendorinių metų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos pensijoms viršys numatytąsias išlaidas ir galimybės leistų indeksuoti pensijas, bet mažesniu mastu nei pagal 7 metų vidurkį apskaičiuotąjį indeksavimo koeficientą. Šiuo atveju dėl straipsnio numatytųjų saugiklių indeksavimas nebūtų pradedamas. Pavyzdžiui, jei biudžeto situacija leistų pensijas didinti 4 procentais, o pagal straipsnio siūlymus apskaičiuotasis indeksavimo koeficientas būtų 4,8 proc., indeksavimas nebūtų vykdomas tol, kol nebūtų sukauptos lėšos pensijas indeksuoti 4,8 proc. ir jas per artimiausius metus palaikyti tokio lygio be grėsmės biudžeto balansui. Taip pat siekiant suderinti projekto 8 straipsnio 6 dalies nuostatą su projekto XIIP-3235(2) 30 str. nustatyta Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos funkcija, kad Fondo taryba tvirtina ir skelbia rodiklius, nustatytus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme. Pasiūlymas:
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis Socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodiklių
indeksavimas
sausio 1 d. bazinės pensijos bei apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis, kurie naudojami skiriant ir mokant šiame įstatyme nustatytų rūšių pensijas, indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą (toliau – IK). atsižvelgiant į trijų praėjusių iki IK apskaičiavimo metų darbo užmokesčio fondo augimą, IK apskaičiavimo metų ir prognozuojamą šio fondo augimą per ateinančius trejus metus po IK apskaičiavimo. Trijų praėjusių iki IK apskaičiavimo metų darbo užmokesčio fondo augimas apskaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis.
IK apskaičiavimo metų ir prognozuojamas darbo užmokesčio fondo augimas per ateinančius trejus metus skelbiamas vėliausiame IK apskaičiavimo metų Ekonominės raidos scenarijuje, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme. IK apskaičiavimo tvarką patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė). Apskaičiuotas IK tvirtinamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir taikomas nuo metų, einančių po IK apskaičiavimo metų, sausio 1d., jei tenkinamos kitos, šiame straipsnyje nustatytos sąlygos. 2. Didesnis už vienetą IK taikomas, jei pagal galiojantį Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą priskaičiuotos pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidos neviršija pagal šį įstatymą priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo rūšies įmokų ir, pritaikius IK, indeksavimo metais bei po jų einančias dvejais metais planuojamos pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidos nepradeda viršyti minėtame įstatyme planuojamų pensijų socialinio draudimo rūšies įmokų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatyme. 2. Indeksavimo koeficientas IK apskaičiuojamas tokia tvarka:
1) IK apskaičiuojamas kaip septynerių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų. IK apskaičiuoti naudojami Lietuvos statistikos departamento skelbiami trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, darbo užmokesčio fondo augimo duomenys ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka parengtame apskaičiavimo metų Ekonominės raidos scenarijuje skelbiami apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų darbo užmokesčio fondo augimo rodikliai.
Šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotas IK taikomas, jei, jį pritaikius, pagal indeksavimo metais galiosiantį Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą planuojamos pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidos neviršija pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų indeksavimo metais ir po jų einančiais kalendoriniais metais prognozuojamos pensijų socialinio draudimo išlaidos nepradeda viršyti prognozuojamų pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų. 2) Jei indeksavimo metais pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukos, nevykdant indeksavimo, viršija pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidas, IK apskaičiuojamas taip, kad pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidos pensijų indeksavimui neviršytų 75 procentų indeksavimo metais planuojamo pensijų socialinio draudimo įmokų perviršio, jei indeksavimas nebūtų vykdomas. 3. Jei kalendoriniais metais indeksavimas nebuvo vykdomas, pensijų socialinio draudimo rūšies įmokų dalis, viršijanti pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidų sumą, pasibaigus tiems biudžetiniams metams, perkeliama į kitų metų pensijų socialinio draudimo rūšies pajamas. Pensijų socialinio draudimo rūšies įmokų dalis, viršijanti pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidų sumą, gautą pritaikius IK, pasibaigus kiekvieniems biudžetiniams metams Vyriausybės nustatyta tvarka pervedama į Socialinio draudimo rezervinio fondo dalį, skirtą pensijoms. 3.
nevykdomas, jei šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotas IK yra mažesnis nei 1,01, ir (arba) vėliausiame IK apskaičiavimo metais paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir
(ar) po jų einančių kalendorinių metų bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais, yra neigiami. Tais atvejais, kai indeksavimas nevykdomas taikomi praėjusių metų gruodžio mėnesį galiojantys dydžiai. 4. Bazinės pensijos bei apskaitos vieneto vertės dydžių ir našlių pensijos bazinio dydžio indeksavimas nevykdomas, jei vėliausiame IK apskaičiavimo metų Ekonominės raidos scenarijuje skelbiami IK apskaičiavimo metų bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) palyginamosiomis kainomis ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais, yra neigiami. 4. Pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų dalis, viršijanti pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidų sumą, pasibaigus kiekvieniems biudžetiniams metams Vyriausybės nustatyta tvarka pervedama į Socialinio draudimo rezervinio fondo dalį, skirtą pensijoms. Šio fondo lėšos Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka naudojamos, jei kalendoriniais metais pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidos ima viršyti pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukas. 5. Jei pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką apskaičiuotas IK yra mažesnis už vienetą, socialinio draudimo bazinės pensijos bei apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis nėra indeksuojamas ir taikomi praėjusių metų gruodžio mėnesį galiojantys dydžiai, o trūkstamos lėšos pensijoms mokėti skiriamos iš Socialinio draudimo rezervinio fondo dalies pensijoms Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokiu atveju tų metų pensijų indeksavimo koeficiento skirtumu nuo vieneto mažinami vėlesnių metų indeksavimo koeficientai pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką. 6. 5.
įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje, 53 straipsnio 5 dalyje, 58 straipsnio 1 dalyje ir 60 straipsnyje, taip pat pensijos dalys, nurodytos šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje ir 48 straipsnio 3 dalyje, indeksuojamos dauginant mokamos pensijos dydį (pensijos dalį) iš Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto indeksavimo koeficiento IK. 6. IK apskaičiavimo tvarką tvirtina Vyriausybė. IK ir pagal jį indeksuotus bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžius tvirtina ir skelbia Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba (toliau – Taryba).“
10 1, 2, 6,7 Argumentai: Siūlomame Įstatymo projekto 10 straipsnyje reglamentuojamas laikotarpių įskaitymas į stažą pensijai skirti. Tačiau pateiktos formuluotės ir straipsnio dalių išdėstymas nepakankamai aiškūs ir kai kurių dalių nuostatos gali atrodyti perteklinės. Pavyzdžiui, siūloma 10 straipsnio 10 dalis nustato, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo buvę laikotarpiai apskaičiuojami pagal šiuo metu galiojančias stažo apskaičiavimo taisykles. Tačiau šio straipsnio 1 dalis taip pat kalba apie stažo įskaitymo taisykles ir jų taikymo pradžia nenustatyta. Todėl siūloma aiškiau reglamentuoti 10 straipsnį. Pasiūlymas:
Papildyti 10 straipsnio 1 ir 2 dalis:
„1. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo į stažą
įskaitomi visi kalendoriniai metai, jei tais metais priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) yra ne mažesnė nei per tuos kalendorinius metus turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) nuo tais metais galiojančios minimaliosios mėnesio algos dirbant pagal darbo sutartį per visus mėnesius sumos. Jei yra nustatyti skirtingi šios algos dydžiai, stažui apskaičiuoti taikoma mažiausia pagal dydį minimalioji mėnesinė alga.
Jei šia tvarka priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra mažesnė, įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis. Jei teisės aktų nustatyta tvarka asmenys mokėjo (už juos turėjo būti mokamos) sumažinto tarifo pensijų socialinio draudimo įmokas, apskaičiuojant stažą už tuos metus, laikoma, kad pensijų socialinio draudimo įmokos buvo skaičiuojamos viso patvirtinto tarifo. 2. Išėjimo į pensiją metais į asmens stažą įskaitomi visi mėnesiai iki išėjimo į pensiją mėnesio, jei priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra ne mažesnė nei per tuos kalendorinius mėnesius turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma nuo tais mėnesiais galiojusios minimaliosios mėnesio algos dirbant pagal darbo sutartį. Priešingu atveju išėjimo į pensiją metų stažas laikomas proporcingai mažesniu. Pakeisti 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: “6. Asmens stažui taip pat prilyginami iki šio įstatymo įsigaliojimo buvę laikotarpiai, kai asmuo pagal galiojusius įstatymus buvo draustas arba pats draudėsi tik pagrindinei pensijos daliai, į stažą per kalendorinius metus įskaitant tiek mėnesių, už kiek mėnesių buvo sumokėta nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmoka pagrindinei pensijos daliai Nuo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) įsigaliojimo, t. y. nuo 1995 m. sausio 1 d., iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytas stažas nustatomas ir apskaičiuojamas pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2017 m. gruodžio 31 d.“. Pakeisti 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,7.
Laikotarpiai, buvę iki Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1995 m. sausio 1 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme. Išbraukti 10 straipsnio 10 dalį: ,, 10. Iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytas stažas nustatomas ir apskaičiuojamas pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias 2016 m. gruodžio 31 d.“. Pritarti. 7. Socialinių reikalų ir darbo komitetas121 Argumentai:
Esant šiuo metu straipsnio numatytai galimybei per metų dalį (kai žmogus dirbo ne pilnus metus) gautas draudžiamąsias pajamas lyginti su įmokų suma, kurią per tokį pat laikotarpį (o ne per visus kalendorinius metus) sumokės žmogus, susidarys ydinga situacija, kai maksimalų metinį apskaitos vienetų kiekį žmogus gaus, dirbęs ne metus, o vos kelias dienas ar mėnesius. Esama formuluotė sudaro prielaidas piktnaudžiavimui ir galimybę įgyti pensines teises, įmokas mokėjus labai trumpą laiką, todėl 12 straipsnio 1 dalyje reikia išbraukti žodžius „ar atitinkamą metų dalį“. Pasiūlymas:
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1.
Apskaitos vienetų skaičius, asmens įgytas per kalendorinius metus ar per kalendorinių metų dalį iki senatvės pensijos skyrimo, nustatomas padalijus asmens sumokėtų ir
(ar) už jį priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai sumą (neįskaitant kaupiamosios pensijų įmokų dalies sumos, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus) iš pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai sumos, kurią per metus ar atitinkamą metų dalį teisės aktų nustatytu pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai tarifu apdraustasis ir jo draudėjas privalo sumokėti nuo vidutinio tų metų šalies darbo užmokesčio. Tais atvejais, kai pagal dvišales tarptautines Lietuvos Respublikos sutartis pensija Lietuvoje turi būti skiriama pagal kitoje valstybėje įgytas pajamas, laikoma, kad asmuo per kalendorinius metus įgijo vieną apskaitos vienetą, o už kalendorinių metų dalį – proporcingai mažesnę apskaitos vieneto dalį.“
13 Argumentai: Pagal siūlomo įstatymo projekto 13 straipsnio nuostatas, naujinant netekto darbingumo pensijas dirbusiems šių pensijų gavėjams, kurie dalyvauja pensijų kaupime, gali būti atvejų, kai atlikus naujinimą, netekto darbingumo pensijos dydis sumažės. Tam, kad šio neigiamo efekto būtų išvengta, 3 dalies siūloma atsisakyti. Pasiūlymas:
Išbraukti 13 straipsnio 3 dalį: ,,3.
Pagal šio straipsnio 2 dalį nustatant per kalendorinius metus įgytų apskaitos vienetų skaičių asmeniui, dalyvaujančiam pensijų kaupime, iš pakaitinių apskaitos vienetų vidurkio atimama tų kalendorinių metų laikinųjų apskaitos vienetų suma, apskaičiuota per kalendorinius metus priskaičiuotų kaupiamųjų įmokų sumą padalijus iš pensijų socialinio draudimo įmokų sumos, kurią per metus teisės aktų nustatytu pensijų socialinio draudimo įmokų tarifu apdraustasis ir jo draudėjas privalo sumokėti nuo vidutinio tų metų šalies darbo užmokesčio.“ Pritarti. 9. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 19, 33,582 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad nauja redakcija dėstomo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimas numatomas tik nuo 2018 m. sausio 1 d., siūloma tikslinti įstatymo projekte nurodytus metus (vietoje 2018 metų įrašyti 2019 metus), kuriais socialinio draudimo pensijos pradedamos naujinti (įvertinant per praėjusius kalendorinius metus įgytą papildomą stažą ir apskaitos vienetus), ir kad įsigaliojus Pensijų įstatymui būtų išsaugoti iki šio įstatymo įsigaliojimo buvę našlių pensijų dydžiai (vietoj 2016 metų įrašyti 2017). Pasiūlymas: 19, 33 straipsniuose, vietoje skaičių „2018“ įrašyti skaičius „2019“, o 58 straipsnio 2 dalyje vietoje skaičiaus ,,2016“ įrašyti ,,2017“. Pritarti. 10. Socialinių reikalų ir darbo komitetas233 N Argumentai:
Siekiant lygiateisiškumo, visiems asmenims, kurie buvo gavę išankstinę senatvės pensiją, jiems sukakus senatvės pensijos amžių, tiek senatvės pensija, tiek senatvės pensija neįgaliajam (jeigu asmuo pasirenka ją gauti), turi būti atitinkamai mažinama dėl to, kad asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją. Pasiūlymas:
Papildyti 23 straipsnį nauja 3 dalimi: „3.
Išankstinę senatvės pensiją gavusiam asmeniui, kuris, sukakus senatvės pensijos amžių, pasirenka gauti senatvės pensiją neįgaliajam, šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotas senatvės pensijos neįgaliajam dydis mažinamas po 0,4 proc. už kiekvieną pilną mėnesį, kai asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją.“
3011 Argumentai: siekiant išvengti dviejų vienodų raidžių naudojimo formulėje. Pasiūlymas:
1 pastraipą ir 1 punktą išdėstyti taip: ,,1. Netekto darbingumo pensijos individualiosios dalies dydis apskaičiuojamas pagal formulę D N· p · d, kurioje:
1) D N – asmens apskaitos vienetų skaičius, taikomas netekto darbingumo pensijai, apskaičiuotas kaip asmens įgytų apskaitos vienetų, netekto darbingumo apskaitos vienetų ir laikinųjų apskaitos vienetų skaičiaus suma;“
341 1,2 Argumentai: Pagal pateikto įstatymo projekto Nr. XIIP-3239 34 straipsnio nuostatas asmuo, kuris senatvės pensijos amžių sukanka gaudamas netekto darbingumo pensiją, paskirtą pagal įstatymo projekte siūlomą tvarką, gali pasirinkti arba gauti senatvės pensiją, arba senatvės pensiją neįgaliajam. Pastarosios pensijos, t. y. senatvės pensijos neįgaliajam esmė – mokėti anksčiau paskirtos netekto darbingumo pensijos dydžio senatvės pensiją. Tačiau pagal pateikto įstatymo projekto Nr. XIIP-3239 34 straipsnio nuostatas senatvės pensijos neįgaliajam dydžio apskaičiavimas beveik niekuo nesiskiria nuo senatvės pensijos apskaičiavimo, todėl sunkesnį neįgalumą turėjusiems žmonėms senatvės pensija neįgaliajam gali būti ir mažesnė. Siekiant to išvengti, senatvės pensijos neįgaliajam apskaičiavime reikia numatyti ir daugiklį d, kurį siūloma taikyti apskaičiuojant netekto darbingumo pensijas. Pasiūlymas: „1.
Pasiūlymas:
„1. Asmuo, gaunantis pagal šį įstatymą paskirtą
netekto darbingumo pensiją, įgijęs teisę gauti senatvės pensiją, turi teisę pasirinkti senatvės pensiją, skiriamą ir apskaičiuojamą šio įstatymo nustatyta tvarka, arba senatvės pensiją neįgaliajam, kuri apskaičiuojama tokia tvarka:
1) bendroji senatvės pensijos neįgaliajam dalis apskaičiuojama šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje straipsnyje nustatyta tvarka, įskaitant į stažą iki senatvės pensijos amžiaus sukakties buvusius netekto darbingumo pensijos gavimo metus ir taikant būtinojo stažo reikalavimą, nustatytą senatvės pensijai bei gautą dydį dauginant iš netekto darbingumo lygio daugiklio d (įstatymo 3 priedas), pagal kurį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties buvo apskaičiuota netekto darbingumo pensija;
2) individualioji senatvės pensijos neįgaliajam dalis apskaičiuojama šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, neįskaitant laikinųjų apskaitos vienetų, o likusius netekto darbingumo apskaitos vienetus pridedant prie įgytų apskaitos vienetų bei gautą dydį dauginant iš netekto darbingumo lygio daugiklio d (įstatymo 3 priedas), pagal kurį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties buvo apskaičiuota netekto darbingumo pensija.“
353 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad 35 straipsnio 5 dalyje teisė gauti našlių pensiją nustatoma už trečiosiose šalyse mirusius asmenis, jei jie turi įgiję minimalų stažą Lietuvoje, palikus nuostatą su reikalavimu, kad mirę po 1991-06-01 mirties dieną būtų buvę nuolatiniais Lietuvos gyventojais prieštarautų kitoms šio įstatymo normos ir teisė gauti našlių pensiją būtų neįgyvendinama. Todėl reikalinga išbraukti 35 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas:
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 1991 m. birželio 1 d., sutuoktiniui bei vaikams (įvaikiams) našlių ar našlaičių pensija skiriama, jei asmuo mirties dieną buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.
Patikslinti 35 straipsnio paskesnių dalių numeraciją ir 42 straipsnio 4 dalyje nuorodą, įrašant,,35 straipsnio 4 dalyje“ (vietoj buvusios nuorodos ,,35 straipsnio 5 dalyje“. Pritarti. 14. Socialinių reikalų ir darbo komitetas372 Argumentai: tikslinga nustatyti konkretų našlių pensijos bazinį dydį. Pasiūlymas: 37 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: ,,2. Našlių pensijos bazinis dydis negali būti mažesnis negu 21 euras. Našlių pensijos bazinis dydis indeksuojamas šio įstatymo 8 straipsnio nustatyta tvarka.“
kad nauja redakcija dėstomo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimas numatomas 2018 m. sausio 1 d., siūloma tikslinti įstatymo projekte nurodytus metus (vietoje 2016 metų įrašyti 2017 metus), įtvirtinančius iki įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2017 m. gruodžio mėn., asmens įgytų teisių išsaugojimą. Pasiūlymas:
Nurodytų straipsnių atitinkamose dalyse vietoje skaičių „2016“ įrašyti skaičius „2017“. Pritarti. 16. Socialinių reikalų ir darbo komitetas475 Argumentai: Siūlomo
straipsnio dalyse (1 ir 2) yra kalbama tik apie įgytus apskaitos vienetus, o
koregavimas. Todėl reikia tikslinti nuorodą. Pasiūlymas: „5. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo įgytais ir laikinaisiais apskaitos vienetais laikomi pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis šį straipsnį apskaičiuoti apskaitos vienetai, padauginti iš koregavimo koeficiento 0,78.“ Pritarti. 16.
541 Argumentai: Siūlomame 54 straipsnyje reguliuojamas senatvės pensijos apskaičiavimas asmenims, kuriems iki siūlomos reformos buvo paskirta ir mokėta išankstinė senatvės pensija. Pagal pateiktą 54 straipsnio 1 dalies formuluotę galima daryti išvadą, kad šioje dalyje kalbama apie tuos atvejus, kai išankstinė buvo paskirta iki reformos, reformai įsigaliojus jos mokėjimas tiesiog toliau buvo tęsiamas, anksčiau paskirtos pensijos dydį indeksuojant nustatyta tvarka. Tačiau projekto 45 straipsnio 4 dalis ir šio 48 straipsnio 2 dalis reglamentuoja išankstinių senatvės pensijų, paskirtų iki siūlomos reformos, apskaičiavimą pagal naują tvarką, t. y. jų „sutaškinimą“, todėl, siekiant teisinio aiškumo, reikia tikslinti 54 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: „1. Asmeniui, kuriam senatvės pensijos amžiaus sukakties metu buvo mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo pagal Išankstinio mokėjimo įstatymą paskirta išankstinė senatvės pensija, kuri buvo apskaičiuota pagal šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalies ir šio įstatymo 48 straipsnio 2 dalies nuostatas, sukakus senatvės pensijos amžių, tęsiamas anksčiau apskaičiuotos ir pagal šio įstatymo nuostatas indeksuotos pensijos mokėjimas, nuo senatvės pensijos amžiaus sukakties mažinant pensijos dydį po 0,4 procento už kiekvieną pilną faktinio išankstinės senatvės pensijos gavimo mėnesį. toliau tęsiamas paskirtos, pagal šio įstatymo nuostatas apskaičiuotos (45 straipsnio 4 dalis,
Pritarti. 17.
56 1,2 Argumentai: 1.Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 26 pastabą dėl bazinės pensijos dydžio nustatymo įtvirtinant ne konkretų bazinės pensijos dydį eurais, o apibrėžiant vadovaujantis 56 straipsnio 2 dalyje siūloma apskaitos vieneto nustatymo tvarka; 2.Atsižvelgiant į tai, kad nauja redakcija dėstomo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimas numatomas 2018 m. sausio 1 d., siūloma suderinti atitinkamas įstatymo projekto nuostatas. Pasiūlymas:
„1. Bazinės pensijos dydis nuo 2017 2018 m.
sausio 1 d. nustatomas 118,8 euro kaip 110 procentų 2016 2017 m. gruodį galiojusios bazinės pensijos. 2. Apskaitos vieneto vertė nuo 2017 2018 m. sausio 1 d. nustatoma kaip 0,5 procento 2016 2017 m. gruodį galiojusių draudžiamųjų pajamų, padalinus gautą dydį iš koregavimo koeficiento 0,78.“
57 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad nauja redakcija dėstomo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimas numatomas 2018 m. sausio 1 d., siūloma suderinti atitinkamas įstatymo projekto nuostatas. Pasiūlymas:
„1. Nuo 2017 2018 m. sausio 1 d. senatvės
pensijos amžius nustatomas: moterims – 62 metai ir 4 mėn., vyrams – 63 metai ir 6 8 mėn. Nuo 2018 2019 m. sausio 1 d. ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 d. senatvės pensijos amžius kasmet didinamas: moterims
Pritarti. 19.
583 Argumentai: Projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kai ištarnauto laiko pensijų gavėjams paliekama tik teisė gauti šią pensiją arba skirti senatvės ar netekto darbingumo pensiją pagal naujai skiriamoms pensijoms taikomas nuostatas, nenumato galimybės atlikti ištarnauto pensijos perskaičiavimo. Būtinybę tokią galimybę nustatyti yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, todėl laikantis konstitucinės doktrinos nuostatų, siūloma keisti 58 straipsnio 3 dalį. 58 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Ištarnauto laiko pensijos, išskyrus atvejus, kai vietoj jų skiriamos senatvės ar netekto darbingumo pensijos, jeigu pensijos gavėjas yra sukakęs šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių arba pripažintas nedarbingu arba iš dalies darbingu, toliau mokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka. Jei ištarnauto laiko pensijos gavėjas po šio įstatymo įsigaliojimo pripažįstamas nedarbingu ar iš dalies darbingu arba sukanka senatvės pensijos amžių, vietoj ištarnauto laiko pensijos jam gali būti skiriama netekto darbingumo arba senatvės pensija arba ištarnauto laiko pensija perskaičiuojama į senatvės arba netekto darbingumo pensiją pagal galiojusį iki šio įstatymo įsigaliojimo Pensijų įstatymą.“
602 Argumentai: Projekte siūlomas teisinis reguliavimas numato konkretų maksimalų neperskaičiuotos pensijos dydį, tačiau nuo 2016 m. sausio 1 d. Vyriausybei patvirtinus naują maksimalų neperskaičiuotos pensijos dydį, t.y. 245 eurus, projekte siūlomas dydis jo nebeatitinka. Todėl siūloma įrašyti bendro pobūdžio taisyklę apie maksimalios neperskaičiuotos pensijos ribos taikymą. Pasiūlymas: „2.
Pasiūlymas: „2. Jeigu neperskaičiuota pensija (be priedo už stažo metus, jei toks buvo paskirtas) viršija ar po indeksavimo pradeda viršyti galiojančią patvirtintą maksimalią neperskaičiuotą pensiją – 240 eurų, ji mokama 240 eurų maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydžio, kol tam asmeniui perskaičiuota pagal galiojusį iki šio įstatymo įsigaliojimo Pensijų įstatymą (be priedo už stažo metus, jei toks buvo paskirtas), ima viršyti 240 eurų patvirtintos maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydį. Kai šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka patvirtinama nauja maksimali neperskaičiuota pensija, neperskaičiuota pensija (be priedo už stažo metus, jei toks buvo paskirtas) indeksuojama šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, neviršijant naujos maksimalios neperskaičiuotos pensijos.“
603 Argumentai: siekiant suderinti projekto 60 straipsnio 3 dalies nuostatą su projekto XIIP-3235(2) 30 str. nustatyta Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos funkcija, kad Fondo taryba tvirtina ir skelbia rodiklius, nustatytus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme. Pasiūlymas:60 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: ,,3. Maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydis tvirtinamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka dydį tvirtina Taryba. Nauju maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydžiu laikomas praėjusių kalendorinių metų keturių ketvirčių vidutinės senatvės pensijos dydis sveiko skaičiaus tikslumu.“
619 Argumentai: Kadangi Įstatymo projekto 41 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad socialinio draudimo pensija gali būti paskirta nuo teisės atsiradimo dienos, bet ne daugiau, kaip už 6 mėnesius, siūloma suvienodinti skyrimo terminus ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas atveju. Pasiūlymas: „9.
Pasiūlymas: „9. Kreiptis dėl kompensacijos paskyrimo ir mokėjimo galima prieš 3 mėnesius iki teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos, nustatytos šio straipsnio 8 dalyje, arba bet kuriuo metu po teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos. Jeigu turintys teisę gauti kompensaciją asmenys dėl kompensacijos skyrimo kreipiasi po šio straipsnio 8 dalyje nustatytų kompensacijos mokėjimo pradžios terminų, kompensacija jiems mokama nuo teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių 6 mėnesius iki dokumentų kompensacijai skirti ir mokėti gavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigoje dienos.“ Pritarti. 23. Socialinių reikalų ir darbo komitetas
Argumentai: Įstatymo projekto 2 priede išvardinti iki 1995 metų buvę darbo laikotarpiai, kurie prilyginami stažui pensijai skirti. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus nemažai taisyklių, pagal kurias į stažą įskaitomi seni, sovietmečiu buvo laikotarpiai, yra numatyta ne įstatyme, o poįstatyminiame teisės akte. Dėl šios priežasties teismai, nagrinėdami įvairius pareiškėjų ginčus dėl jiems įskaityto/neįskaityto stažo, dažnai primena, kad poįstatyminiu teisės aktu negali būti nei plečiamos nei siaurinamos įstatymo nuostatos. Todėl siūloma Įstatymo 2 priedą pildyti atitinkamomis stažo iki 1995 metų įskaitymo taisyklėmis, kurios šiuo metu ra išdėstytos poįstatyminiame teisės akte.
Pasiūlymas: Pakeisti 2 priedo 2.1 papunktį ir jį išdėstyti taip: „2.1. asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai;“ Pakeisti 2 priedo 2.3–2.7 papunkčius ir juos išdėstyti taip: „2.3. apdraustų (dirbančių) asmenų, nurodytų šio priedo 1.1 2.1 papunktyje, socialinio draudimo ligos (laikinojo nedarbingumo), bei motinystės (nėštumo ir gimdymo) bei vaiko priežiūros pašalpų gavimo laikas;
kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje, ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje, išskyrus laiką, kai asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais;
ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų ir liaudies gynėjų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, taip pat operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, su kuriais buvo sudarytos rašytinės slapto bendradarbiavimo sutartys, slapto bendradarbiavimo laikotarpiai, kuriais pagal šias sutartis buvo mokamas atlygis, su sąlyga, kad šie asmenys bendradarbiavo ir po 1990 m. kovo 11 d. Į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais. Tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio ir vidaus reikalų tarnybose laikas stažui prilyginamas iki 1990 m. kovo 11 d.;
Respublikai (perėjusių tarnauti Lietuvos Respublikai) SSRS valstybės saugumo pareigūnų tarnybos laikotarpiai.
Į šį tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų saugumo, karo, vidaus reikalų ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais;
politinių kalinių ir tremtinių (gimusių tremtyje ir kartu su jais buvusių nepilnamečių vaikų) kalinimo ir tremties faktinis laikas, jei šis laikas neįskaitytas pagal 1 punktą;“ Pritarti. 24. Socialinių reikalų ir darbo komitetas
Argumentas: Atsižvelgiant į tai, kad 2015 metais, kai Vyriausybė pateikė projektą Seimui, dar nebuvo patvirtintas 2016 metų einamųjų pajamų dydis, siūloma pildyti 4 priedą 2016 m. kaupimo dalyvio daugiklių dydžiu. Pasiūlymas: Papildyti lentelę nauja eilute: 2016445 Eur
5 priedas Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad nauja redakcija dėstomas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas įsigalioja tik nuo 2018 m. sausio 1 d., siūloma suderinti įstatymo projekto ir jo priedo nuostatas dėl būtinojo stažo didinimo. Pasiūlymas:
2 P Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad nauja redakcija dėstomas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (išskyrus pensijų indeksavimo tvarką nustatančias nuostatas) įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d., siūloma tikslinti įstatymo projekto įsigaliojimo nuostatas Pasiūlymas: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalį bei šio įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja
3 P Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad nauja redakcija dėstomas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (išskyrus pensijų indeksavimo tvarką nustatančias nuostatas) įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d., siūloma tikslinti įstatymo projekto įgyvendinimo nuostatas. Taip pat siekiant, kad šiame įstatymo projekte nustatytas pensijų indeksavimo nuostatas būtų galima taikyti anksčiau nei įsigalioja įstatymas, siūloma pavesti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai patvirtinti atitinkamą metodiką, pagrįstą šiuo įstatymu nustatoma pensijų indeksavimo tvarka. Pasiūlymas: „3 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
pensijos pagrindinės dalies, o nuo 2018 m. sausio 1 d. socialinio draudimo pensijos bendrosios dalies finansavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir valstybės biudžeto lėšomis įgyvendinimo laikotarpį ir taikymo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymas. 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 23. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 2017 m. rugsėjo 1 d. parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo projektą, įgyvendinantį šio įstatymo nuostatas. 4.
4Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba iki 2016 m. spalio 1 d.
patvirtina Einamųjų metų draudžiamųjų pajamų apskaičiavimo metodiką, taikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas.“
5 P Argumentai: Pensijų sistemos tvarumas vertinamas ne tik artimuoju 3-4 metų laikotarpiu, bet ir ilguoju laikotarpiu, kai pensijų sistemą pradėtų veikti neigiamos demografinės situacijos (senėjančios visuomenės ir darbo jėgos santykio) pasekmės. Kokios apimties bus šios pasekmės, vertinti sudėtinga – vertinimas priklauso nuo įvairių šaltinių teikiamų labiau optimistinių ar pesimistinių prognozių, taip pat nuo to, kaip sėkmingai Lietuvai pavyks įgyvendinti pokyčius darbo rinkoje. Todėl siūloma numatyti nuolatinį valstybės įsipareigojimą stebėti aktualius pokyčius šalyje ir teikti siūlymus, kurie padėtų ir išlaikyti pensijų sistemos stabilumą, ir pajamų, garantuojamų šios sistemos, adekvatumą. Pasiūlymas: ,,5 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei Jeigu paskutiniais pasibaigusiais metais vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykinis rodiklis sumažėjo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodiklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymų projektais pateikia Lietuvos Respublikos Seimui siūlymus dėl priemonių, būtinų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamoms didinti ir demografijos poveikiui pensijų sistemai ilguoju laikotarpiu mažinti.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: 6 už; 1 prieš; 1 susilaikė. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Kristina Miškinienė
patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė