Vilnius
DĖL
2015-09-04 Nr. XIIP-3238 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
pensijų draudimo“ reikėtų dėstyti taip: „pensijų socialinio draudimo“. 2. Įstatymo projekto
punkte teikiamos nuorodos į Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3239, naujas šio įstatymo pavadinimas (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas) įsigalios 2017 m. sausio 1 d., todėl reikėtų tarpusavyje derinti šių įstatymų įsigaliojimo terminus, nes, antraip, nuoroda būtų teikiama į negaliojantį, o galimai ir nepriimtą įstatymą, todėl teisinis reguliavimas būtų netinkamas. 3. Keičiamo įstatymo
įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“. 4. Keičiamo įstatymo
tai, kad pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 11 dalį, draudiminiu įvykiu gali būti pripažintas įvykis pakeliui į darbą ar iš darbo, nesvarbu kokia ir kieno organizuota transporto priemone vykstama, kai pareigūnas atlieka tarnybines pareigas. 5. Keičiamo įstatymo
atsižvelgiant į tai, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, numatytos nuolatinės ir ištęstinės studijų formos (dieninės studijų formos įstatymas nenumato). 6.
šio įstatymo 3 straipsnį“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
2016-06-16 Nr. XIIP-3238(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
rėmimo įstatymą –brauktinas žodis ,,rėmimo“. 2. Tikslintina įstatymo projekto 20 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į šio įstatymo
ir 9 dalis). Be to, tikslintina šioje dalyje pateikta formulė, kadangi sandaugos pusė nėra 0,3. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
ir FINANSŲ komitetas
DĖL
DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1509 PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO ( XIIP-3238)
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas,
Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-041 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje formuluotę „socialinio pensijų draudimo“ reikėtų dėstyti taip: „pensijų socialinio draudimo“. Pritarti. Patikslinti 3 str. 7 dalies formuluotę, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme vartojamas sąvokas: „7. Kompensavimo koeficientas
(k) lėtinės profesinės ligos atveju – metinių asmens pensijos socialinio pensijų draudimo apskaitos vienetų, apskaičiuotų Lietuvos Respublikos Ssocialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka, vidurkis per visą įskaitytiną to asmens draudimo laikotarpį (stažą).“3 7,8 2.
Įstatymo projekto 3 straipsnio 7 ir 8 dalyse, 20 straipsnio 1 dalyje ir 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte teikiamos nuorodos į Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3239, naujas šio įstatymo pavadinimas (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas) įsigalios 2017 m. sausio 1 d., todėl reikėtų tarpusavyje derinti šių įstatymų įsigaliojimo terminus, nes, antraip, nuoroda būtų teikiama į negaliojantį, o galimai ir nepriimtą įstatymą, todėl teisinis reguliavimas būtų netinkamas. Pritarti. Patikslintos Įstatymo 3 str. 7 ir 8 dalys; siūlytina Įstatymo įsigaliojimą numatyti nuo 2017 metų. „7. Kompensavimo koeficientas (k) lėtinės profesinės ligos atveju – metinių asmens pensijų socialinio pensijų draudimo apskaitos vienetų, apskaičiuotų Lietuvos Respublikos Ssocialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka, vidurkis per visą įskaitytiną to asmens draudimo laikotarpį (stažą). 8. Kompensavimo koeficientas (k) nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos atveju – asmens vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų per paskutinius paeiliui einančius 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo pabaigos užpraeito kalendorinio mėnesio, buvusio prieš nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos nustatymo mėnesį, santykis su nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo ūmia profesine liga nustatymo metu galiojančiu užpraeito ketvirčio šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu.
Šis koeficientas taip pat taikomas skaičiuojant netekto darbingumo periodinę kompensaciją, kai asmuo, kuriam nustatyta lėtinė profesinė liga, pagal Lietuvos Respublikos Ssocialinio draudimo pensijų įstatymą neturi teisės gauti netekto darbingumo (invalidumo) arba senatvės pensijos. 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas: „3) mirusiojo sutuoktiniui, sukakusiam Lietuvos Respublikos Ssocialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, – iki gyvos galvos;38
straipsnio 8 dalyje, 20 straipsnio 1 dalyje prieš įstatymo pavadinimą reikėtų įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Pritarti. Patikslinta 20 str. 1 dalis:
„1.Jeigu nustatoma, kad nukentėjusysis dėl
draudiminio įvykio neteko nuo 30 iki 45 procentų darbingumo, jam mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Asmeniui, dėl draudiminio įvykio netekusiam 45 ir daugiau procentų darbingumo, mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija, jei jis neturi teisės gauti socialinio draudimo našlių netekto darbingumo pensijos pagal Lietuvos Respublikos Ssocialinio draudimo pensijų įstatymą. 642 4.
642
straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas reikėtų patikslinti, atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 11 dalį, draudiminiu įvykiu gali būti pripažintas įvykis pakeliui į darbą ar iš darbo, nesvarbu kokia ir kieno organizuota transporto priemone vykstama, kai pareigūnas atlieka tarnybines pareigas. Pritarti. Patikslinta 6 straipsnio 4 dalies 2 punktas:
„2) pakeliui į darbą ar iš darbo, kai vykstama organizuotai
darbdavio transportu arba pareigūnams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 11 dalies 2 sakinyje, kai įvykiai yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu;“2611
straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 27 straipsnio 2 dalį reikėtų tikslinti atsižvelgiant į tai, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, numatytos nuolatinės ir ištęstinės studijų formos (dieninės studijų formos įstatymas nenumato). Nepritarti. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis iki šiol aukštosiose mokyklose keli šimtai asmenų studijuoja pagal dieninę studijų formą, kuri teisės aktais nėra prilyginta nuolatinei studijų formai. Todėl įstatymo projekte atsisakius dieninės studijų formos, dalis našlaičių gali prarasti teisę gauti našlaičių pensiją. 21
straipsnio 1 dalyje po žodžių ,,Šis įstatymas“ įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio įstatymo 3 straipsnį“. Pritarti. Tikslintinas Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 3 straipsnis: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja 2016 2017 m. sausio 1 d.“
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Narkevičius, Irena Degutienė. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
REIKALŲ IR DARBO komitetas
O S
posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: K. Miškinienė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, D. Kuodytė, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas. Komiteto biuras: E. Bulotaitė (vedėja), D. Jonėnienė (patarėja), I.Žukauskaitė (padėjėja). Kviestieji asmenys: D. Ališauskienė (Seimo pirmininko padėjėja), L. Ulevičė (Seimo pirmininko pavaduotojo A. Syso patarėja), J. Raškauskaitė (Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyr. specialistė), R. Guobaitė-Kirslienė (Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja), A. Misevičius (Ministro Pirmininko patarėjas), G. Klimavičius (socialinės apsaugos ir darbo viceministras), G. Burinskaitė (socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja), A. Aranauskienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė), V. Kalinauskas (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas), I. Barauskaitė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus vedėjo pavaduotoja), I. Buškutė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėjo pavaduotoja), R. Babianskaitė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vyr. specialistė), M. Sinkevičius (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius), V. Latvienė (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja), J. Daunoravičienė (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pensijų skyriaus vedėja), J.
Litvaitienė (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pensijų skyriaus vedėjo pavaduotoja), prof. dr. T. Medaiskis (Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros dėstytojas), R. Minkevičienė (Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“), L. Savickas (VšĮ Investor‘s forum padalinio vadovas), A. Vilkišienė (savaitraščio
„Buhalterija“ žurnalistė), A. Zvicevičius (Lietuvos profesinių sąjungų
konfederacijos konsultantas). 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
3 P Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje formuluotę
„socialinio pensijų draudimo“ reikėtų dėstyti taip: „pensijų socialinio
draudimo“. Pritarti iš dalies. Projekto 2 straipsnio 3 dalies (į kurią perkelta keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje buvusi nuostata) formuluotė suderinta su nustatyta įstatymo projekte Nr. XIIP-3239. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 3 straipsnio 7 ir 8 dalyse, 20 straipsnio 1 dalyje ir 26 straipsnio
draudimo pensijų įstatymą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-3239, naujas šio įstatymo pavadinimas (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas) įsigalios 2017 m. sausio 1 d., todėl reikėtų tarpusavyje derinti šių įstatymų įsigaliojimo terminus, nes, antraip, nuoroda būtų teikiama į negaliojantį, o galimai ir nepriimtą įstatymą, todėl teisinis reguliavimas būtų netinkamas. Pritarti. Patobulintame projekte teikiamos nuorodos į Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, atsižvelgiant į tai, kad nauja redakcija dėstomo Socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo data nustatoma – 2018 m. sausio 1 d. Taip pat Įstatymo projekte Nr. XIIP-3238 nustatoma šio įstatymo įsigaliojimo data - 2017 m. sausio 1 d. (Žr. Komiteto pasiūlymus dėl projekto 2 ir 3 straipsnių.). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-04 3,20 8,1 3.Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, 20 straipsnio 1 dalyje prieš įstatymo pavadinimą reikėtų įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
52
straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas reikėtų patikslinti, atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 11 dalį, draudiminiu įvykiu gali būti pripažintas įvykis pakeliui į darbą ar iš darbo, nesvarbu kokia ir kieno organizuota transporto priemone vykstama, kai pareigūnas atlieka tarnybines pareigas. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto 6 straipsnio 5 dalies (prie Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pasiūlymo). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
27121 5.Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 27 straipsnio 2 dalį reikėtų tikslinti atsižvelgiant į tai, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, numatytos nuolatinės ir ištęstinės studijų formos (dieninės studijų formos įstatymas nenumato). Pritarti.
Pritarti. Patobulinto projekto 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 27 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ,,dieninių ar nuolatinių“ įrašyti žodžiai ,,nuolatinės formos“. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalyje po žodžių ,,Šis įstatymas“ įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio įstatymo 3 straipsnį“. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto 2 straipsnio. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2015-10-15 raštas Nr. S-(10-3888)-1912 Siunčiame 2015 m. rugsėjo 24 d. valstybinio audito ataskaitą Nr. FA-P-10-7-26-1 „Dėl 2014 metų Valstybinio socialinio draudimo fonde atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ ir valstybinio audito išvadą Nr. FA-P-10-7-26. Valstybinio audito išvadoje pareikšta sąlyginė nuomonė dėl 2014 metų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, taip pat pareikšta sąlyginė nuomonė dėl fondo lėšų ir valstybės turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumo ir naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendindama projektą „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“, Lietuvos Respublikos Seimui 2015 m. birželio 12 d. pateikė su valstybinio socialinio draudimo klausimais susijusių įstatymų projektus. Valstybinio audito metu ministerijos paprašėme pateikti informaciją, kaip šiuose teisės aktuose bus įgyvendintos teikiamos ir anksčiau teiktos Valstybės kontrolės rekomendacijos, tačiau ministerija prašomos informacijos nepateikė.
Įvertinę Seimui pateiktus įstatymų projektus, norime atkreipti dėmesį į svarbius su fondo išlaidomis susijusius valstybinių auditu metu nustatytus dalykus ir dėl jų teiktas rekomendacijas, kurie, mūsų manymu, lieka aktualūs: <<... 3. Dėl Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (2015 m. birželio 12 d. Nr. XIIP-3238). Teikiamos valstybinio audito ataskaitos 1.2 poskyryje ir 2013 m. liepos 12 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. FA-P-10-4-80 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fonde atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ (pridedama) 1.2.2 skirsnyje (23-26 psl.) buvo nurodyta, kad Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatos sudaro galimybes apdraustajam dėl to paties draudžiamojo įvykio (nelaimingo atsitikimo darbe) gauti kelias Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai rekomendavome parengti teisės aktų pakeitimo projektus, nustatančius, kad už tą patį draudžiamąjį įvykį nebūtų mokamos kelios socialinio draudimo išmokos - netekto darbingumo pensija ir netekto darbingumo periodinė kompensacija. Mūsų vertinimu, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3239 25 str. ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3238 20 str. šią rekomendaciją iš dalies įgyvendina, bet pastarojo įstatymo projekto 20 str.
antrame sakinyje reikia ištaisyti, mūsų nuomone, esančią klaidą - asmeniui, dėl draudiminio įvykio netekusiam 45 ir daugiau procentų darbingumo, mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija, jei jis neturi teisės gauti socialinio draudimo našlių netekto darbingumo pensijos pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą. Pažymėtina, kad būtent toks Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 20 str. variantas yra nurodytas internete adresu www.socmodelis.lt...>>“. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto 20 straipsnio 1 dalies. 2. Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga, 2015-07-08 (dok. Nr.g.- 2015-6120)327111 ■ nelaimingus atsitikimus, įvykusius pakeliui į darbą ir iš darbo, pripažinti draudiminiais įvykiais; ■ apdraustajam žuvus darbe, nustatyti 60 dydžių šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių vienkartinę draudimo išmoką, o ne riboti 5 vidutiniais užmokesčio dydžiais . Pritarti. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 3. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas A. Černiauskas, 2016-01-26311 Teikiame pastabas dėl LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII- 1509 projekto. Siūlome projekto 3 straipsnyje „Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos“ taikyti dabar galiojančio įstatymo 3 straipsnio 12 punkto redakcijai:
atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį, darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbo vietos ir:
užmokestis;
pailsėti ir pavalgyti metu;
Šiuo atveju nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą tiria darbdavio, pas kurį vykstama, sudaryta komisija.“ Pritarti iš dalies. Pritarta nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančiai sąvokos redakcijai, kurioje reguliuojami ir nelaimingi atsitikimai pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, su patikslintu 4 punktu (žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto 3 straipsnio 11 dalies). 4. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas A. Černiauskas, 2016-01-2665 Siūlome 6 straipsnyje
„Draudiminiai įvykiai“ taikyti dabar galiojančio įstatymo 6 straipsnio 4
punkto redakcijai: ,,4. Draudiminiais įvykiais taip pat pripažįstami 4 straipsnyje nurodytiems apdraustiesiems įvykę nelaimingi atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę šiais atvejais:
darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje;
130 straipsnio 3 dalį) darbuotojas ieško naujo darbo;
piliečio pareigas, kai už tą laiką mokamas darbo užmokestis arba atitinkama kompensacija, nuo kurių mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.“ Pritarti iš dalies. Argumentai: pritarti pasiūlymui, tik 6 straipsnio 5 dalies 3 punkte atsisakyti nuorodos į Darbo kodekso straipsnį. Pasiūlymas:
dalį (buvusią 4) išdėstyti taip: ,,5.
Draudiminiais įvykiais taip pat pripažįstami šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems apdraustiesiems įvykę nelaimingi atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę šiais atvejais:
1) papildomų, specialių pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje;
2) pakeliui į darbą ar iš darbo, kai vykstama organizuotai darbdavio transportu;
3) kai įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu darbuotojas ieško naujo darbo; 4)apdraustiesiems atliekant įstatymų nustatytas valstybines, visuomenines ar piliečio pareigas, kai už tą laiką mokamas darbo užmokestis arba atitinkama kompensacija, nuo kurių mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.“
pirmininkas A. Černiauskas, 2016-01-26271 Siūlome 27 straipsnį „Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus“ išdėstyti šia redakcija: ,,1. Apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 60 dydžių šalies vidutiniams mėnesiniams darbo užmokesčiams galiojusiems užpraeitą ketvirtį iki mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesio. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui.“
viceprezidentas J. Guzavičius, 2016-04-07271 Informuojame, kad šiuo metu Seime yra užregistruotas LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII – 1509 pakeitimo įstatymo projektas.
Įstatymo pakeitimo projekto 27 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti sekančią vienkartinę draudimo išmoką: „Apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, kiekvienam mirusiojo šeimos nariui išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi užpraeitą kalendorinį ketvirtį iki mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesio galiojusio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 5 dydžių sumai.“ Šiuo metu galiojančiame LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, 1999.12.23 Nr. VIII – 1509 27 str. 1 dalyje numatyta vienkartinė draudimo išmoka: „Apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui.“ Palyginus šiuo metu galiojantį įstatymą ir įstatymo pakeitimo projektą matome, kad pagal įstatymo pakeitimo projektą išmoka šeimos nariams mirus apdraustajam ženkliai sumažėtų:
Mėnesinis pajamų dydis Vienkartinė išmoka Pasikeitimas Įstatymo pakeitimo projekte 756,9 Eur/mėn. (2015 m. III ketv.vidutinis mėnesinis darbo užmokestis) 3784,5 Eur (vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 5 dydžiai kiekvienam šeimos nariui) Išmoka sumažėja iki 11,75 karto Šiuo metu galiojančiame įstatyme 445 Eur/mėn. (2016.01.01 nustatytas draudžiamųjų pajamų dydis)
(100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų išmokama šeimai) Kadangi šiuo metu darbdaviai moka 1% nuo visų Sodros įmokų, išmokos suma turi likti ta pati kaip numatyta šiuo metu galiojančiame įstatyme. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Pritarta Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko A. Černiausko pasiūlymui dėl 27 straipsnio 1 dalies (kuriame vienkartinės draudimo išmokos dydis susietas su kitu rodikliu t.y. šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčio dydžiu, o ne su einamųjų metų draudžiamosiomis pajamomis, kaip šiuo metu nustatyta). 7. Lietuvos Respublikos Trišalė taryba,
1 2016 m. balandžio 12 d. vyko Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdis, kuriame pakartotinai buvo svarstytas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies pakeitimo projektas. Informuojame, kad Darbdavių, profesinių sąjungų ir Vyriausybės atstovų pozicija dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekto 27 straipsnio 1 dalies privalo likti nepakitusi: pakartotinai fiksuota darbdavių ir profesinių sąjungų atstovų nuomonė, kad Sodros lėšos neturėtų būti taupomos žuvusiųjų šeimų sąskaita, nes išmoka sumažėtų vidutiniškai keletą kartų, dėl šių priežasčių įstatymo projekte „Dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projekto 27 straipsnio 1 dalyje siūloma palikti dabar galiojančius išmokų šeimoms dydžius; Vyriausybės atstovai nutarė informaciją „Dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projekto“ priimti žiniai. Pritarti iš dalies. Pritarta Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko A. Černiausko pasiūlymui dėl 27 straipsnio 1 dalies, (kuriame vienkartinės draudimo išmokos dydis susietas su kitu rodikliu t.y. šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčio dydžiu, o ne su einamųjų metų draudžiamosiomis pajamomis, kaip šiuo metu nustatyta). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė D. Kuodytė,
1 2, 3,4 Argumentai: Siekiant įgyvendinti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu priimtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis, kurioje numatyta, kad Direktyva taikoma ES valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams (pagal šią Direktyvą šeimos nariais pripažįstami tie asmenys, kuriuos šeimos nariais pripažįsta vadinamoji Piliečių direktyva, t. y. sutuoktinis; partneris, su kuriuo Sąjungos pilietis sudarė registruotą partnerystę, remiantis valstybės narės teisės aktais, jei priimančioji valstybė narė traktuoja registruotą partnerystę kaip lygiavertę santuokai ir laikantis atitinkamuose priimančiosios valstybės narės teisės aktuose nustatytų reikalavimų; piliečio ir sutuoktinio ar partnerio tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metų amžiaus, arba išlaikytiniai; piliečio ir sutuoktinio ar partnerio išlaikomi tiesioginiai giminaičiai, esantys aukščiau pagal giminystės liniją), siūloma patikslinti šeimos nario sąvoką. Taip pat, siekiant teisinio aiškumo, siūloma sukonkretinti sąrašą asmenų, kurie turi teisę gauti ligos išmoką slaugant įvairaus amžiaus vaikus.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktus ir juos išdėstyti taip:
2) mirusiojo sutuoktiniui, asmeniui, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, ar tėvui (motinai), įtėviui (įmotei), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, motiną (tėvą), įmotę
(įtėvį) nepaisant amžiaus ir darbingumo, jeigu jis (ji) nedirba ir prižiūri mirusiojo vaikus (įvaikius), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), vaikaičius, brolius ar seseris, kol šiems sukaks 8 metai;
3) mirusiojo sutuoktiniui, asmeniui, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, sukakusiam Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, – iki gyvos galvos;
4) mirusiojo sutuoktiniui, asmeniui, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, kuris pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu), ir mirusiojo vaikams (įvaikiams), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, – kol jie yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai);
Nepritarti. Partnerystės institutas Lietuvos Respublikoje galiojančiu teisiniu reglamentavimu nėra sureguliuotas. 2. Seimo narė D. Kuodytė,
2 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantys mokiniai ir pagal dieninių ar nuolatinių studijų programą studijuojantys studentai, – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų, mirusiojo vaikai (įvaikiai), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė).“ Nepritarti. Partnerystės institutas Lietuvos Respublikoje galiojančiu teisiniu reglamentavimu nėra sureguliuotas. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2015-10-28 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Pritarti iš dalies. Projektas patobulintas atsižvelgiant ne tik į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, bet ir pasiūlymus kuriems komitetas pritarė. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2 Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. lapkričio 5 d. priimtu Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. XIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1991, įsigaliojusiu 2016 m. sausio 1 d., reguliuojami ir nelaimingų atsitikimų tarnyboje, pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos teisiniai santykiai, Įstatymo projekte nustatyti, kad šie teisiniai santykiai yra šio įstatymo reguliavimo dalyku. Pasiūlymas: 1 straipsnį išdėstyti taip: ,,1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) ir profesinių ligų socialinio draudimo (toliau – nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas) santykius, asmenų, kurie draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu, kategorijas ir šių asmenų teises į šio draudimo išmokas, išmokų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, apibrėžia draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius.“
21 Argumentai: kaip ir prie Komiteto 1 pasiūlymo (dėl projekto 1 straipsnio) Pasiūlymas: 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: ,,1. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiesiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams.“
31 Argumentai: suderinant su 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo priimto Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XII-1991 nuostatomis. Pasiūlymas: 3 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: ,,1. Apdraustasis asmuo – privalomai draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu asmuo, apie kurio draudimą teisės aktų nustatyta tvarka draudėjas pateikė pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui (toliau – Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius) ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui (toliau šis skyrius taip pat vadinamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniu skyriumi) ir už kurį jis mokėjo ar privalėjo mokėti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas.“
32 Argumentai: Siekiant suderinti sąvoką su nustatyta patobulintame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 projekte Nr. XIIP-3235 ir į tai, kad įrašius žodžius ,,kitos sumos“, jos apims ir nurodytąsias paskutiniame sakinyje, todėl siūloma jas išbraukti. Pasiūlymas: 3 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: ,,2.
Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos ir kitos sumos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui, taip pat priskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmokos, nustatytos šiame įstatyme, priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, bei priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo išmokos ir dalinio darbo išmokos, kurios pagal nustatytos Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą įstatyme yra mokamos bedarbiams. Apdraustojo asmens draudžiamosioms pajamoms taip pat prilyginamos sumos, nuo kurių Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai skaičiuoja valstybinio socialinio draudimo įmokas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui už profesinių mokyklų mokinius, aukštųjų mokyklų studentus, asmenis, teritorinių darbo biržų siųstus profesiniam mokymui ar profesinei reabilitacijai, ir asmenis, atliekančius savanorišką praktiką Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo nustatyta tvarka.“
33 Argumentai: kaip ir prie Komiteto 1 pasiūlymo (dėl projekto 1 straipsnio) Pasiūlymas: 3 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: ,,3. Darbingumo netekimas – darbingumo netekimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba dėl susirgimo profesine liga. Netektas darbingumas išreiškiamas procentais. Jei nukentėjusysis miršta dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba dėl ūmios profesinės ligos, laikoma, kad netekta 100 procentų darbingumo.
Darbingumo netekimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba susirgimo profesine liga Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba).“
35 Argumentai: suderinant su 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo priimto Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1991 nuostatomis. Pasiūlymas: 3 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: ,,5. Darbo (tarnybos) vieta – (toliau – darbo vieta) – vieta, kurioje asmuo dirba ar privalo dirbti darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas.“
37 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad nauja redakcija dėstomo Socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo data nustatoma 2018 m. sausio 1 d., 3 straipsnio 7 dalyje palikti šiuo metu galiojančią sąvokos redakciją, o siūlomą išbraukti sąvokos redakciją perkelti į projekto 2 straipsnio 3 dalį Pasiūlymas: 3 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: ,,
asmens socialinio pensijų draudimo apskaitos vienetų, apskaičiuotų Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka, vidurkis per visą įskaitytiną to asmens draudimo laikotarpį (stažą). 7. Kompensavimo koeficientas
(k) lėtinės profesinės ligos atveju – dydis, apskaičiuojamas pagal formulę k = (K1xS1 + K2xS2)/(S1+S2).
Čia:
1) K1 ir K2 – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai, taikomi atitinkamai už laikotarpį iki
Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka;
2) S1 – pensijų draudimo stažo metų, pagal kuriuos apskaičiuotas koeficientas K1, skaičius;
3) S2 – pensijų draudimo stažo metų, nuo 1994 metų ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka įskaitomų valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) arba senatvės pensijos papildomai daliai apskaičiuoti, skaičius.“
38 Argumentai: kaip ir prie Komiteto 1 pasiūlymo (dėl projekto 1 straipsnio), taip pat siekiant suderinti nuostatas atsižvelgiant į nauja redakcija dėstomo Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatomą įsigaliojimo datą - 2018 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: 3 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: ,,8. Kompensavimo koeficientas (k) nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba ūmios profesinės ligos atveju – asmens vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų per paskutinius paeiliui einančius 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo pabaigos užpraeito kalendorinio mėnesio, buvusio prieš nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba ūmios profesinės ligos nustatymo mėnesį, santykis su nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo ūmia profesine liga nustatymo metu galiojančiu užpraeito ketvirčio šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu.
Šis koeficientas taip pat taikomas skaičiuojant netekto darbingumo periodinę kompensaciją, kai asmuo, kuriam nustatyta lėtinė profesinė liga, pagal Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą neturi teisės gauti valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) arba valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos.“
310 Argumentai: suderinant su 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo priimto Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1991 nuostatomis. Pasiūlymas: 3 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip: ,,10. Nelaimingas atsitikimas darbe (tarnyboje) (toliau – nelaimingas atsitikimas darbe) – įvykis darbe (tarnyboje), įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo (tarnybos) funkcijas ar būnant darbo vietoje (papildomų, specialių pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje), dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.
Nelaimingu atsitikimu darbe taip pat pripažįstamas su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu susijęs įvykis, kurio metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas.“
311 Argumentai: suderinant su 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo priimto Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1991, įsigaliojusio 2016 m. sausio 1 d., nuostatomis ir atsižvelgiant į Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pasiūlymą palikti galiojantį sąvokos ,,nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo“ apibrėžimą (nesiaurinant sąvokos), tik patikslinti jo 4 punktą (4 punkte atsisakyta 2 sakinio, kuris ne Įstatymo reguliavimo dalykas). Pasiūlymas: 3 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip: ,,11. Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) (toliau – nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo) – įvykis, įskaitant eismo įvykį, darbuotojui vykstant į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbo vietos ir: gyvenamosios vietos ar kitos darbovietės, kai vykstama organizuotai darbdavio transportu.
Vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir įmonių pareigūnams, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnams, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnams, Krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariams, taip pat kariams savanoriams, kitiems aktyviojo rezervo kariams, parengtojo rezervo kariams, pašauktiems į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių įvykiai, pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) pripažįstami draudiminiais, jeigu tai yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu, nesvarbu kokia ar kieno organizuota transporto priemone yra vykstama. 1) gyvenamosios vietos;
2) ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis;
3) vietos ne darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ar pavalgyti metu;
4) kitos darbovietės.“
314 Argumentai: Siekiant suvienodinti šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio apibrėžimą, taikomą kitų socialinio draudimo išmokų mokėjimui, patikslinti Įstatymo 3 straipsnio 14 dalį. Pasiūlymas:
taip: ,,14. Šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (D) – Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (įtraukiant ir individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenis) šalies ūkyje.“ Pritarti. 12.
4 Argumentai: 4 straipsnyje netiksli nuoroda, todėl ją patikslinti. Pasiūlymas: 4 straipsnį išdėstyti taip: ,,Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–54 dalyse ir
5 Argumentai: atsižvelgiant į 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo priimto Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. XIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1991 nuostatas, papildyti draudėjų sąrašą. Taip pat sistemiškai įvertinant ir siekiant sudaryti vienodas sąlygas pataisos pareigūnų švietimo įstaigose besimokantiems asmenims (kursantams), vidaus reikalų profesinio mokymo kursuose besimokantiems kursantams, atliekantiems karo tarnybą studijuojant karo mokymo įstaigoje (kariūnams). Pasiūlymas: 5 straipsnį išdėstyti taip: ,,5 straipsnis.
Draudėjai Šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytų asmenų draudėjai yra:
1) pagal darbo sutartį dirbančių asmenų darbdaviai;
2) valstybės ar savivaldybės institucijos bei ir įstaigos,;
3) socialinės bei ir psichologinės reabilitacijos įstaigos;
4) bausmių vykdymo institucijos ir įstaigos;
5) įmonės ar įstaigos, kuriose mokiniai, studentai ir darbo biržos siųsti mokytis ar reabilituotis asmenys atlieka profesinės veiklos praktiką;
6) pataisos pareigūnų švietimo įstaigos, mokosi kuriose asmenys mokosi pagal profesinio mokymo programas (kursantai), vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos, kuriose arba kurių įvadinio mokymo kursuose mokosi asmenys, kurie yra pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį (kursantai), karo mokymo įstaigos, kuriose studijuodami asmenys atlieka karo tarnybą (kariūnai);
7) įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros, kuriose asmenys atlieka savanorišką praktiką Lietuvos Respublikos Užimtumo rėmimo įstatymo nustatyta tvarka;
5) 8) valstybės biudžeto asignavimų valdytojai.“
61 Argumentai: 6 straipsnio 1 dalies 1 sakinyje netiksli nuoroda, todėl ją patikslinti, suderinant su įstatymo projektu Nr. XIIP-3235 ir projekto Nr. XIIP- 3238 4 straipsniu. Pasiūlymas: 6 straipsnio 1 dalies 1 sakinį išdėstyti taip: ,,1. Draudžiamaisiais draudiminiais įvykiais pripažįstami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 1-4 dalyse įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms šioms sąlygoms:“
62 Argumentai: siekiant suderinti projekto nuostatas su 2015 m. lapkričio 5 d. priimtu Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr.
5, 6, 7, 8 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1991. Taip pat sistemiškai įvertinant ir siekiant sudaryti vienodas sąlygas pataisos pareigūnų švietimo įstaigose besimokantiems asmenims (kursantams), vidaus reikalų profesinio mokymo kursuose besimokantiems kursantams, atliekantiems karo tarnybą studijuojant karo mokymo įstaigoje (kariūnams). Pasiūlymas:
taip: ,,2. Draudžiamaisiais draudiminiais įvykiais pripažįstami apdraustiesiems, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 4, 5, 8, 9 ir 10 dalyse (išskyrus pataisos pareigūnų švietimo įstaigose pagal profesinio mokymo programas besimokantiems asmenims (kursantams)), vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose besimokantiems asmenims, kurie yra pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį (kursantams), bei atliekantiems karo tarnybą studijuojant karo mokymo įstaigoje (kariūnams)), įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms žemiau išvardytoms sąlygoms:“
63 N Argumentai: siekiant suderinti projekto nuostatas su 2015 m. lapkričio 5 d. priimtu Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1991. Taip pat sistemiškai įvertinant ir siekiant sudaryti vienodas sąlygas pataisos pareigūnų švietimo įstaigose besimokantiems asmenims (kursantams), vidaus reikalų profesinio mokymo kursuose besimokantiems kursantams, atliekantiems karo tarnybą studijuojant karo mokymo įstaigoje (kariūnams).
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą 6 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: ,,3. Draudiminiais Draudžiamaisiais įvykiais pripažįstami ir su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu susiję įvykiai, kurių metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas. Draudžiamaisiais draudiminiais įvykiais taip pat pripažįstami apdraustiesiems asmenims, kurie mokosi pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje pagal profesinio mokymo programas (kursantams), vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ir yra pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį (kursantams) arba atlieka karo tarnybą studijuodami karo mokymo įstaigoje (kariūnams), įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos jų mokymo ir pratybų laiku.“
dalių numeraciją. Pritarti. 17. Socialinių reikalų ir darbo komitetas721 Argumentai: suderinant su 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančiomis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo nuostatomis. Pasiūlymas: 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip: ,,1) apdraustasis asmuo nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu nusižengimu, išskyrus darbo saugos ar darbo higienos norminių teisės aktų pažeidimus;“
814 Argumentai: suderinant su 2015 m. lapkričio 5 d.
Seimo priimto Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1991 nuostatomis. Pasiūlymas: 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą išdėstyti taip: ,,4) įstatymų ar Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimą bei ir dalyvauti tiriant profesines ligas;“
82 Argumentai: siekiant suderinti tame pačiame sakinyje vartojamas sąvokas. Siūloma vartoti sąvoką „profesinė liga“. Pasiūlymas : 8 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: ,,2. Jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinį susirgimą profesinę ligą, jis (ji) nepripažįstamas (nepripažįstama) draudiminiu draudžiamuoju įvykiu, sužalotam ar susirgusiam profesine liga asmeniui ir (ar) jo šeimos nariams žala atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.“
91 Argumentai: siekiant suderinti tame pačiame sakinyje vartojamas sąvokas. Siūloma vartoti sąvoką „profesinė liga“. Pasiūlymas: 9 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: ,,1.Teisę į šio įstatymo nustatytas draudimo išmokas turi apdraustieji asmenys, kurių sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo profesine liga nustatytos profesinės ligos buvo pakenkta įvykus draudiminiam įvykiui, pripažintam draudžiamuoju šio įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka.“
121 Argumentai: 12 straipsnio 1 dalyje netiksli nuoroda, todėl ją patikslinti, suderinant su įstatymo projekto Nr. XIIP-3235 4 straipsniu ir projekto Nr. XIIP- 3238 6 straipsniu. Pasiūlymas:
taip: ,,1.
Ligos išmoka skiriama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 -4, dalyse bei ir šio įstatymo 6 straipsnio 4, 5 ir 5 10 dalyse nurodytiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos, pripažintų draudiminiais draudžiamaisiais įvykiais.“
15 Argumentai: Ligos pašalpos dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra mokamos vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu bei LRV 2004 m. kovo 22 d. nutarimu, tačiau tais atvejais, kai nelaimingas atsitikimas darbe neištiriamas per 30 dienų nuo kreipimosi ligos pašalpa skiriama vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu bei LRV 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86. 2004 m. kovo 22 d. nutarimu nustatyta, kad jeigu nelaimingas atsitikimas darbe neištiriamas per 30 dienų nuo kreipimosi į Fondo valdybos teritorinį skyrių arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių, ligos pašalpa nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos mokama Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka. Ištyrus nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir pripažinus įvykį draudiminiu, ligos pašalpa perskaičiuojama pagal šiuos Nuostatus ir išmokamas ligos pašalpos skirtumas. Įvertinus tai, kad ligos pašalpa dėl nelaimingo atsitikimo darbe, mokant pagal asmens darbo (pamainų) grafiką gali būti mažesnė nei pašalpa mokama pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, tikslinga papildyti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projekto 15 straipsnį nauja 2 dalimi. Pasiūlymas: 15 straipsnį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Ligos išmokų dydis 1.
dydis
laikinai nedarbingu dėl draudiminio įvykio, pripažinto draudžiamuoju šio įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka, jam mokama ligos išmoka, kurios dydis yra 100 procentų kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos išmokoms skaičiuoti. Išmoka mokama už darbo laiką pagal asmens darbo (pamainų) grafiką tos darbovietės, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe arba buvo nustatyta profesinė liga. 2. Jeigu nelaimingas atsitikimas darbe neištiriamas per 30 dienų nuo kreipimosi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių ar Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių, ligos išmoka nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą išmokėta ligos išmoka yra didesnė nei pagal šį įstatymą apskaičiuota ligos išmoka dėl nelaimingo atsitikimo darbe, išmokėtoji išmoka neperskaičiuojama.“
20 Argumentai: 1.Atsižvelgiant į Valstybės Kontrolės rekomendaciją, kad už tą patį draudžiamąjį įvykį nebūtų mokamos kelios socialinio draudimo išmokos - netekto darbingumo pensija ir netekto darbingumo periodinė kompensacija; 2.Atsižvelgiant į nauja redakcija dėstomo Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatomą įsigaliojimo datą - 2018 m. sausio 1 d., būtina suderinti nuostatas. 3. Siekiant kad asmenys nenukentėtų finansiškai tuo atveju, jeigu gaunama netekto darbingumo pensija yra mažesnė negu periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus. 4. Tikslinga išlaikyti vienodus išmokų dydžius iki ir po Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo. Pasiūlymas:
Patikslinti 20 straipsnį išdėstyti taip: ,, 20 straipsnis. Netekto darbingumo periodinė kompensacija 1.
Jeigu nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudiminio draudžiamojo įvykio neteko nuo 30 iki 45 procentų darbingumo, jam mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Asmeniui, dėl draudiminio draudžiamojo įvykio netekusiam 45 ir daugiau procentų darbingumo, mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija:, jei jis neturi teisės gauti socialinio draudimo našlių pensijos pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą. 1) jeigu gavėjas dėl to paties draudiminio draudžiamojo įvykio neturi teisės į tokio pat dydžio arba didesnę netekto darbingumo socialinio draudimo pensiją;
2) jeigu gavėjui dėl to paties draudiminio draudžiamojo įvykio mokama netekto darbingumo socialinio draudimo pensija yra mažesnė už apskaičiuotą netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Šiuo atveju gavėjui mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija, kurios dydis yra nustatomas kaip minėtų šiame punkte nurodytų išmokų skirtumas. 2. Netekto darbingumo periodinė kompensacija nukentėjusiajam mokama kas mėnesį, už praėjusį mėnesį. Ji apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo koeficiento (d) (šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalis), kompensavimo koeficiento (k) (šio įstatymo 3 straipsnio 8, 9, 10 dalys) ir užpraeito ketvirčio šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, skaičiuojant mokėjimo mėnesiui, sandaugos pusė, t. y. pagal formulę 0,5 0,3 x d x k x D.“
23 Argumentai: Suderinant Įstatyme vartojamas sąvokas. Vartoti nustatytos profesinės ligos. Pasiūlymas: Išdėstyti 23straipsnį išdėstyti taip: „23 straipsnis.
Draudimo išmokos dydžio sumažinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius atitinkamai sumažina nukentėjusiajam išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo profesine liga nustatytos profesinės ligos, jeigu NDNT Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba iš naujo nustato, kad nukentėjusiojo netektas darbingumas sumažėjo. Jeigu darbingumo netekimas dėl draudiminio įvykio buvo nustatytas teismo sprendimu, draudimo išmoka šiame straipsnyje nustatytu atveju gali būti atitinkamai sumažinta tik teismo sprendimu.“
24 Argumentai: Suderinant Įstatyme vartojamas sąvokas. Vartoti nustatytos profesinės ligos. Pasiūlymas: Išdėstyti 24 straipsnį išdėstyti taip:
dydžio padidinimas „Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos teritorinis skyrius atitinkamai padidina išmokos dydį apdraustajam asmeniui , netekusiam darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo profesine liga nustatytos profesinės ligos, jeigu NDNT Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba iš naujo nustato, kad apdraustojo asmens netektas darbingumas padidėjo.“
2613 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad nauja redakcija dėstomo Socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo data - 2018 m. sausio 1 d., siūloma suderinti nuostatas. Pasiūlymas: 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip:
3) mirusiojo sutuoktiniui, sukakusiam Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, – iki gyvos galvos;
263 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad nauja redakcija dėstomo Socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo data nustatoma 2018 m. sausio 1 d., siūloma suderinti nuostatas.
Pasiūlymas:
taip: ,,3. Šiame straipsnyje nurodyta išmoka mokama neatsižvelgiant į jos gavėjų kitas gaunamas pajamas, išskyrus atvejus, kai dėl to paties draudiminio draudžiamojo įvykio gavėjui yra mokama valstybinė socialinio draudimo našlių ar valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija:
1) jeigu gavėjas dėl to paties draudiminio draudžiamojo įvykio turi teisę į tokio pat dydžio arba didesnę valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją ar valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus šiam gavėjui nėra mokama;
2) jeigu gavėjui dėl to paties draudiminio draudžiamojo įvykio mokama valstybinė socialinio draudimo našlių pensija ar valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija yra mažesnė už apskaičiuotą periodinę draudimo išmoką apdraustajam asmeniui mirus, gavėjui mokama periodinė draudimo išmoka apdraustajam asmeniui mirus, kurios dydis yra nustatomas kaip minėtų šiame punkte nurodytų išmokų skirtumas.“
282 Argumentai: siekiant užtikrinti Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo kaupimą, tikslinga nustatyti tvarką, pagal kurią einamaisiais metais panaudotos Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo lėšos būtų atstatytos ateinančiais metais. Pasiūlymas: 28 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: ,,2. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo pajamas sudaro draudėjų valstybės biudžeto asignavimų valdytojų šiai draudimo rūšiai mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, baudos ir atgręžtinio reikalavimo tvarka iš kaltų asmenų ar jų draudimo įstaigų gautos lėšos.
Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo pajamų dalį gali sudaryti lėšos iš Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo biudžeto rezervo. Jei einamaisiais metais šiai draudimo rūšiai yra panaudojamos Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo lėšos, tai ateinančiais metais valstybinio socialinio draudimo įmokos tarifas šiai draudimo rūšiai didinamas ta dalimi, kurios reikia Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo panaudotoms lėšoms atstatyti atkurti.“
292 Argumentai: 29 straipsnio 2 dalyje netiksli nuoroda, todėl ją patikslinti. Pasiūlymas:
taip: ,,2. Šio straipsnio 1 dalies 1, 4 punktuose nustatytus nurodytus rodiklius Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teikia Valstybinė darbo inspekcija. Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 2 ir 3 punktuose nurodytiems rodikliams nustatyti naudojami Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenys.“
2 P Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad nauja redakcija dėstomo Socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo data nustatoma 2018 m. sausio 1 d., siūloma suderinti nuostatas. Taip pat tikslinga pritaikyti socialinio draudimo išmokų nemažinimo taisyklę iki įstatymo galiojusioms išmokoms. Pasiūlymas: 2 straipsnį išdėstyti taip:2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja 2016 2017 m. sausio 1 d. 2.
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 7 dalies redakcija galioja iki 2017 m. gruodžio 31 d. 3. 2018 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 7 dalies redakcija: ,,7. Kompensavimo koeficientas (k) lėtinės profesinės ligos atveju – metinių asmens socialinio draudimo pensijų apskaitos vienetų, apskaičiuotų Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka, vidurkis per visą įskaitytiną to asmens draudimo laikotarpį (stažą).“
įstatymo nuostatos taikomos naujai skiriamoms socialinio draudimo išmokoms, kai draudiminis draudžiamasis įvykis įvyko po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 3. Jeigu draudiminis draudžiamasis įvykis įvyko iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir dėl šio draudiminio įvykio iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos atsiranda teisė gauti išmokas ar pasikeičia išmokų dydis, išmokos apskaičiuojamos ir mokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nustatytais atvejais. 5. Jeigu asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo turi teisę gauti tik netekto darbingumo periodinę kompensaciją arba tik periodinę draudimo išmoką apdraustajam asmeniui mirus, šios išmokos perskaičiuojamos šio įstatymo nustatyta tvarka. 6. Jeigu asmenims, pagal šį įstatymą turintiems teisę gauti netekto darbingumo periodinę kompensaciją, ji ši kompensacija būtų mažesnė negu iki šio įstatymo įsigaliojimo mokėta netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos suma, mokama 2016 metų gruodžio mėnesį išmokėtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos sumos dydžio išmoka.
Ši išmoka nedidinama, jei pasikeičia užpraeito ketvirčio šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis ar kitais atvejais tol, kol pagal šį įstatymą mokėtina periodinė netekto darbingumo kompensacija ims viršyti 2016 metų gruodžio mėnesį mokėtą netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos sumos dydžio išmoką. 7. Jeigu asmenims, pagal šį įstatymą turintiems teisę gauti periodinę draudimo išmoką apdraustajam asmeniui mirus, ji būtų mažesnė negu iki šio įstatymo įsigaliojimo mokėta periodinės draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus ir valstybinės socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensijos suma, mokama
mirus ir valstybinės socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensijos sumos dydžio išmoka. Ši išmoka nedidinama, jeigu pasikeičia užpraeito ketvirčio šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis ar kitais atvejais tol, kol pagal šį įstatymą mokėtina periodinė draudimo išmoka apdraustajam asmeniui mirus ims viršyti 2016 metų gruodžio mėnesį mokėtą periodinės draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus ir valstybinės socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensijos sumos dydžio išmoką.“
3 P Argumentai: atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymu projekto 2 straipsnio 1 dalyje pakeistą įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: 3 straipsnį išdėstyti taip: ,, 3 straipsnis.
Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: 10 – už, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Kristina
įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė