Vilnius
DĖL
ĮSTATYMO NR. I-1336 PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO 2015-09-04 Nr. XIIP-3235 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus: Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktas vertinimas dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. 1. Įstatymo projekto
į šios sąvokos turinį darytina išvada, kad čia apibrėžiama kaupiamųjų pensijų išmokos samprata, todėl šios dalies ir atitinkamų normų nuostatas siūlytina tikslinti. Šiame kontekste pažymėtina, kad sąvoka „pensijų išmokos“ suprantama kaip bendrinė, bet kurią pensiją, kaip tam tikrą išmoką, apibrėžianti samprata. 2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalyje reikėtų tikslinti apibrėžiamos sąvokos pavadinimą ir jos turinį, atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio 11 dalyje apibrėžiama valstybinio socialinio draudimo įmokos sąvoka ir nurodoma jos santrumpa. 3. Įstatymo projekto
į notarus (asesoriai). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seime įregistruotas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2756 (2), kuriuo siūloma iš privalomai draudžiamų asmenų sąrašo išbraukti kandidatus į notarus (asesorius) – jie būtų draudžiami kaip asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis. Šio įstatymo projekto įsigaliojimas taip pat numatomas 2016 m. sausio 1 d. 4.
Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą ,,pataisos pareigūno“ sąvoką (pataisos pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, priimtas į tarnybą Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje) siūlytina patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalį, t.y. išbraukti žodžius ,,ir įmonių“. 5. Siekiant teisinio reguliavimo koncentruotumo ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtą žvalgybos pareigūno sąvoką bei šio straipsnio 8 dalyje nurodytas žvalgybos institucijas, įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių ,,Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnai, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai“ siūlytina įrašyti žodžius ,,žvalgybos pareigūnai“. 6. Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje nuoroda į šio straipsnio 4 dalį nėra tiksli, nes šioje dalyje nustatytos įmokų mokėjimo taisyklės, o ne 2 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo išimtys. 7. Įstatymo projekto 6 straipsnio 12 dalį reikėtų tikslinti ir nurodyti, kokie vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktai čia turimi omenyje. Svarstytina, ar šioje dalyje siūlomos nuostatos nėra perteklinės, nes joje nurodyti reglamentai yra tiesioginio taikymo teisės aktai. 8. Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Šioje dalyje reikėtų aiškiau ir konkrečiau apibrėžti pajamas, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Pavyzdžiui, įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apdraustajam apskaičiuotų visų papildomų uždarbių. Vienu iš tokių uždarbių nurodytos kitos, su darbo santykiais susijusios išmokos.
Iš aptariamos įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies bei įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies nuostatų neaišku, ar socialinio draudimo įmokos turėtų būti skaičiuojamos nuo įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos stipendijos ar kitos papildomos išmokos, susijusios su darbuotojų mokymu, kvalifikacijos tobulinimu ar perkvalifikavimu, kurios mokamos darbuotojui. Apibrėžiant pajamas, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos ir, ypač, pajamas, nuo kurių socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos, siūlytina pajamų rūšis apibrėžti vartojant Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5, 17 ir kituose straipsniuose analogiškas pajamas apibrėžiančią terminiją. 9. Siūlytina patikslinti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268, kurio įsigaliojimas numatomas 2016 m. sausio 1 d., 37 straipsnio 4 punktą, valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro ir apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje. 10. Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 5 punktas tikslintinas išbraukiant žodžius „iki jam sueis treji metai“ atsižvelgiant į tai, kad tiek galiojančio Darbo kodekso
patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo Darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 129 ir 132 straipsniuose viena tikslinių atostogų rūšių yra atostogos vaikui prižiūrėti. Be to, pagal Darbo kodekso 132 straipsnį, įvaikinus vyresnį nei trejų metų vaiką, taip pat suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti. 11.
projekto 10 straipsnio 1 dalį reikėtų papildyti ir tarpusavyje derinti su įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei Darbo kodekso 106 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad dienpinigiai ir kitos išmokos, išskyrus skirtas su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, yra laikomi darbo užmokesčiu. 12. Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte po žodžių ,,šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokų“ įrašyti praleistą žodį ,,bazę“. 13. Įstatymo projekto 10 straipsnio 6 dalį reikėtų tikslinti, nes joje teikiama nuoroda į šią dalį, kaip nustatančią išimtį, todėl neaišku, ką nustato ši dalis – bendrą ar specialią taisyklę. 14. Įstatymo projekto 10 straipsnio 6 dalyje, apibrėžiant terminus, reikėtų atsisakyti žodelių „nuo“, „iki“, nes taip apibrėžto termino skaičiavimas gali būti įvairiai interpretuojamas. 15. Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 5 punktas tikslintinas atsižvelgiant į tai, kad pagal kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamuose įstatymų projektuose siūlomas nuostatas, reguliuojamas žalos dėl sveikatos sutrikdymo ar darbuotojo mirties atlyginimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamuose Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr.VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3238 numatyta, kad nelaimingu atsitikimu darbe yra įvykis <...> dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2, 40 ir 49 straipsnių pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekte Nr. XIIP-3258, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30, 31 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3269 bei kituose įstatymų projektuose reguliuojamos asmens (pareigūno), kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, teisės į tam tikras išmokas.
Manytina, kad tapatūs įvykiai, kuriems įvykus atsiranda teisė į tapačias išmokas, turėtų būti apibrėžti vienodai. 16. Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 13 punktas tikslintinas atsižvelgiant į tai, kad kartu su šiuo projektu teikiamo Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gali būti susitarta dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą. Šiame kontekste svarstytinas ir įstatymo projekto 11 straipsnio 17 punkte nurodytas reguliavimas – ar tokiu atveju 13 punktas neapimtų 11 straipsnio 1 dalies 17 punkte siūlomo teisinio reguliavimo. 17. Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 19 punkte numatyta, kad socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo draudimo įmokų, darbdavio mokamų draudimo įmonei už darbuotojų gyvybės, nelaimingų atsitikimų ar civilinės atsakomybės draudimą, kai draudimo sutartyje yra numatyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui draudimo suma bus išmokėta darbdaviui, o civilinės atsakomybės draudimo atveju – darbdaviui ar trečiajam asmeniui. Pažymėtina, kad įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 18 ir 19 punktuose nurodytos darbdavio (draudėjo) mokamos draudimo įmokos nepriskirtinos darbo užmokesčiui, todėl jos pagrįstai nepriskiriamos pajamoms, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, tačiau, pagal įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatytas taisykles, darbdavys, sudaręs savo darbuotojų gyvybės, nelaimingų atsitikimų ar civilinės atsakomybės draudimo sutartis, įvykus draudiminiam įvykiui (pavyzdžiui, darbuotojui žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe), įgytų teisę į draudimo išmoką kaip naudos gavėjas, taigi, darbdavys, apdraudęs savo darbuotojus nurodytų rizikų draudimu, įgytų ne tik teisę į draudimo išmoką, bet ir teisę nemokėti socialinio draudimo įmokų nuo draudimo įmokų sumos.
Tokio reguliavimo teisiniai ir socialiniai tikslai nesuprantami. Kartu svarstytina, ar įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 18 ir 19 punktuose neturėtų būti nustatyti maksimalūs įmokų dydžiai, nuo kurių neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, siekiant išvengti piktnaudžiavimo šia lengvata (pavyzdžiui, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 14¹ punkte nustatyta šio mokesčio lengvata, kai darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį <...> suma, per mokestinį laikotarpį neviršija 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų). 18. Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „bus įskaityta“, „nebus“ atitinkamai siūlytina įrašyti žodžius „neįskaitomas“ ir „nėra“, o 3 dalyje vietoj „bus neįskaitytas“ įrašyti „neįskaitomas“. 19. Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnyje ir kitur teikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą. Pažymėtina, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-3239, kuriuo keičiamas šio įstatymo pavadinimas į Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, įsigaliojimas numatytas 2017 m. sausio 1 d., todėl būtų nustatytas dar negaliojančios normos taikymas. Be to, įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalyje numatytos nuostatos yra įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame teisiniame reguliavime. Šios nuostatos yra vienodai reikšmingos taikant atitinkamu laikotarpiu galiojusias normas. Atsižvelgiant į tai, siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų tikslinti. 20. Įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ūkininkai ir jų partneriai, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, socialinio draudimo įmokų gali nemokėti, jei šie asmenys yra ne vyresni kaip 29 metų. Šioje dalyje paaiškinta, kad tas laikotarpis bus neįskaitytas į socialinio draudimo stažą. Pagal įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį, ūkininkai ir jų partneriai draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, todėl įstatymo projektą reikėtų papildyti ir nustatyti, kad ūkininkai ir jų partneriai tuo laikotarpiu taip pat nebus apdrausti nurodytų rūšių draudimu, nes teisė į ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokas siejama ne tik su tam tikro socialinio draudimo stažo turėjimu, bet ir su sąlyga, kad asmuo draudiminio įvykio metu yra apdraustas tos rūšies socialiniu draudimu. 21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso 82 straipsnio 4 dalyje siūloma reguliuoti valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo taisykles sudarius pameistrystės darbo sutartį ir dėl to darbdavio patiriamų mokymo išlaidų sumų išskaitymo iš pameistriui mokėtino darbo užmokesčio teisinius santykius. Atsižvelgiant į tai, kad šie teisiniai santykiai nėra Darbo kodekso reguliavimo dalyku, siūlytina minėtas nuostatas formuluoti aptariamame įstatymo projekte (keičiamo įstatymo 11 straipsnyje ar kitur). 22.
projekto 12 straipsnio 9 dalį siūlytina tikslinti bendrinės kalbos požiūriu, t. y. vietoj žodžio „dalies“ įrašyti žodį „dalyje“. 23. Įstatymo projekto
veiklos nevykdo. Toks draudėjo teisinis statusas sukelia teisines pasekmes ne tik jam, bet ir asmenims, kuriuos jis privalomai turi drausti. Įstatymo projekto 13 bei kituose straipsniuose nėra nustatyta jokių specialių normų, reguliuojančių apdraustojo asmens informavimą apie tai, kad draudėjas veiklos nevykdo, todėl apdraustasis gali nežinoti arba sužinoti apie jo draudėjo veiklos nevykdymą tik įvykus draudiminiam įvykiui, kai, vadovaujantis įstatymo projekto 13 straipsnio 4 dalimi, socialinio draudimo išmokos būtų skaičiuojamos ir mokamos. Pažymėtina, kad pagrindai, kuriems esant laikoma, kad draudėjas veiklos nevykdo, nėra susiję su apdraustojo asmens veiksmais ar neveikimu, o kai kurie pagrindai (pavyzdžiui, kai įmokų įsiskolinimo sumokėjimas neatidedamas) nėra tiesiogiai susiję ir su draudėjo veika. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias apdraustajam asmeniui nustatyta įrodinėjimo našta, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą ir todėl duomenys apie jas turi būti įrašyti į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, vertintinos kaip galimai prieštaraujančios Konstitucijos 52 straipsniui. Konstitucinis Teismas 1997 m. kovo 12 d. nutarime akcentavo, kad skiriant privalomai draudžiamiems asmenims socialinio draudimo pensijas stažas suprantamas kaip tam tikras laikotarpis, per kurį asmenys patys moka ar už juos mokamos įmokos, t.y. kaip laiko tarpas, per kurį asmuo savo darbu kuria vertybes, taip pat ir socialinio draudimo lėšas.
Todėl socialinio pensijų draudimo stažo trukmės negalima sieti su tuo, ar darbdavys sumokėjo įstatymo nustatytas lėšas. Būtent toks socialinio draudimo stažo ir socialinio pensijų draudimo stažo aiškinimas atitinka Konstitucijos laiduotai socialinio draudimo santykių sistemos esmei, užtikrina privalomai draudžiamiems asmenims teisių socialinio draudimo srityje įgyvendinimą. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad jeigu ši norma būtų kitaip suprantama, privalomai draudžiami asmenys, kurie teisę į tokį aprūpinimą įgijo savo darbu, šių santykių srityje taptų priklausomi nuo konkrečių darbdavio ar socialinio draudimo įstaigų veiksmų. Netektų prasmės ir imperatyvios įstatymo normos, įsakmiai įpareigojančios visus santykių subjektus atlikti įstatymo nustatytas pareigas. Todėl privalomai draudžiamo asmens teisei įgyvendinti valstybinio socialinio draudimo ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo negalima aiškinti atsižvelgiant į tai, ar darbdavys, socialinio draudimo įstaigos tinkamai ar netinkamai vykdė savo pareigas. Taip suprantant apdraustojo asmens socialinio pensijų draudimo stažą būtų paneigta Konstitucijos 52 straipsnyje numatytos teisės į socialinį aprūpinimą esmė. 24. Įstatymo projekto 14 straipsnyje tikslintinas nurodytas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pavadinimas, t.y. po žodžio ,,ligos“ išbrauktini žodžiai ,,socialinio draudimo“. 25. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnį, ministerija steigiama formuoti politiką, siūlytina įstatymo projekto 28 straipsnyje vietoj žodžio „įgyvendindama“ įrašyti žodį „formuodama“. 26.
projekto 29 straipsnio 9 dalyje tikslintina nuoroda į įstatymo 27 straipsnį, nes 27 straipsnyje nekalbama apie išvadas ir jame nėra 8 punkto. 27. Atsižvelgiant į tai, kad Fondo valdyba yra biudžetinė įstaiga, o biudžetinių įstaigų steigimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas, kurio 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu, tikslintina įstatymo projekto 31 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad Fondo valdyba steigiama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Be to, atsižvelgiant į minėto įstatymo nuostatas, atitinkamai turėtų būti patikslintinos kitos įstatymo projekto nuostatos (31 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 33 straipsnio 1 dalis), kuriose nustatyta Fondo valdybos teisė steigti fondo valdybos teritorinius skyrius, kurie taip pat yra biudžetinės įstaigos. 28. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 33 straipsnio 5 dalies nuostatas, kuriose numatyta, kad Fondo įstaigų nuostatus tvirtina direktorius, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 33 straipsnio 2 dalį ir po žodžio ,,valdybos“ įrašyti žodį ,,direktoriaus“. 29. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, kuriuose numatyta, kad pirmą kartą teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, turi būti nurodomas visas įstatymo pavadinimas, įstatymo projekto 34 straipsnio 17 punkte prieš kodekso pavadinimą įrašytini žodžiai ,,Lietuvos Respublikos“. 30. Įstatymo projekto 35 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio ,,rezervinis“ įrašytinas žodis ,,rezervinio“, o vietoj žodžio „kūrimo“ – žodis „sudarymo“ . 31. Tikslintinas įstatymo projekto VI skyriaus pavadinimas, kadangi šiame skyriuje nėra nuostatų, reglamentuojančių fondo administravimo įstaigų atsakomybę. 32.
įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinimas – po žodžio ,,įsigaliojimas“ įrašytini žodžiai ,,ir įgyvendinimas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
ĮSTATYMO NR. I-1336 PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO 2016-06-17 Nr. XIIP-3235(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų veiksmų (neveikimo) ir sprendimų vykdant funkcijas apskundimo tvarką. Svarstytina, ar čia nereikėtų tikslinti funkcijų, kurias vykdant priimti sprendimai gali būti skundžiami, sampratą, nes iš įstatymo projekto turinio galima preziumuoti, kad čia kalbama apie sprendimų vykdant viešojo administravimo funkcijas apskundimo tvarką. Svarstant šią nuostatą atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto 41 straipsnio 1 dalyje sprendimų, veiksmų ir neveikimo priėmimas nėra siejamas su funkcijomis. 2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 3 straipsnyje tarp išvardintų socialinio draudimo rūšių nebeliko sveikatos draudimo, ir siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies nuostatas reikėtų perkelti į įstatymo projekto 1 straipsnį. 3. Įstatymo projekto
tikslinti formuluotę „arba pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais“ ir įrašyti „arba nėra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais“. 4. Įstatymo projekto
straipsnio 4 dalį, nes kartu teikiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234(3) tvirtinamo Darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 214 straipsnis neturi 4 dalies, straipsnyje kompensacijos nereguliuojamos. 5.
„kol jam sueis 3 metai, ir 3 mėnesių atostogas vaikui prižiūrėti įvaikinus
vaiką“, atsižvelgiant į Darbo kodekso 131 straipsnyje išvardintas tikslinių atostogų rūšis ir Darbo kodekso 134 straipsnį, pagal kurį atostogos vaikui prižiūrėti apima paminėtus atvejus. 6. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalies nuostatas siūlytina dėstyti šio straipsnio 3 dalyje, o įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalies – šio straipsnio 2 dalyje. 7. Siekiant teisinio nuoseklumo įstatymo projekto 10 straipsnio 5 dalyje kaip pertekliniai brauktini žodžiai „Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio“ (žiūrėti įstatymo projekto 2 straipsnio 16 dalį), o skaičius ,,28“ įrašytinas prieš trumpinį ,,VDU“. 8. Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 22 punkto formuluotę reikėtų tikslinti dviem aspektais. Pirma, Darbo kodekso 147 straipsnyje nustatytas pavėluoto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimas nepasibaigus darbo santykiams ir pasibaigus darbo santykiams, todėl įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 22 punkte vietoj formuluotės „atleidžiamam“ reikėtų rašyti
„atleistam“. Antra, Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje numatytos netesybos
(jų dydis skaičiuojamas taikant vidutinio darbo užmokesčio dydį), todėl įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 22 punkto ir Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalies nuostatos tarpusavyje derintinos. 9. Įstatymo projekto 20 straipsnyje siūloma Fondo valdybos teritoriniam skyriui priverstine tvarka išieškoti socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas ne tik iš draudėjo, bet ir iš draudėjo skolininko, praleidusio skolos grąžinimo terminą arba patikrinimo metu surinktų dokumentų ir kitų įrodymų pagrindu nustačius, kad draudėjo piniginės sumos yra pas kitus draudėjus, ir iš tokių draudėjų sąskaitų.
Pažymėtina, kad iš siūlomo reguliavimo neaiškus šios nuostatos įgyvendinimo mechanizmas: neaišku, kokiu būdu Fondo valdybos teritorinis skyrius nuspręs, iš kurių draudėjo skolininkų (draudėjas gali turėti daugiau nei vieną skolininką) pirmiausiai turėtų išieškoti draudėjo nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, kaip išsiaiškins, ar draudėjo skolininkas tikrai privalo draudėjui išmokėti tam tikras pinigų sumas, ar draudėjo ir jo skolininko sudarytos sutartys nėra pasibaigusios, ar neturėtų draudėjo skolininkas būti informuojamas apie ketinimą iš jo išieškoti draudėjo nesumokėtas socialinio draudimo įmokas ir pan. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Civilinio proceso kodekso
ir kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, mechanizmas: tokie asmenys antstolio reikalavimu privalo pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą; jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą. Todėl svarstytina, ar analogiškos nuostatos neturėtų būti įtvirtintos įstatymo projekte arba numatyta galimybė mutatis mutandis taikyti Civilinio proceso kodekso 688 straipsnio nuostatas. 10. Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „arba“ reikėtų įrašyti žodį „ir“, nes šioje dalyje nustatyta taisyklė nėra taikytina nurodytiems asmenims alternatyviai. 11.
projekto 22 straipsnio 3 dalyje žodį „privalomai“ reikėtų braukti, nes tokia formuluotė teisės požiūriu yra ydinga, galėtų būti nustatytas precedentas aiškinti, kad įstatyme numatytas fondas gali būti nesudaromas, ar kita norma nevykdoma, jeigu to nepažymi žodis „privalomai“. 12. Įstatymo projekto 22 straipsnio 3 dalį siūlytina tikslinti ir aiškiau apibrėžti Socialinio draudimo rezervinio fondo dalių, skirtų pensijoms ir kitoms socialinio draudimo išmokoms, procentinį dydį. Įstatymo projekto 22 straipsnio nuostatas, reguliuojančias Socialinio draudimo rezervinio fondo steigimą ir kitus teisinius santykius siūlytina dėstyti įstatymo projekto 35 straipsnyje. Kartu svarstytina, ar atitinkamas teisinis reguliavimas neturėtų būti nustatytas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo biudžeto sandaros įstatymo projekte (reg. Nr. XIIP-3251), nes įstatymo projekto 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Socialinio draudimo rezervinio fondo veiklą reglamentuoja minėtas įstatymas. 13. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 23 straipsnio 3 ir 5 dalyse iš esmės reguliuojami tie patys santykiai, siūlytina šių dalių nuostatas sujungti ir dėstyti vienoje dalyje. 14. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 20 straipsnį gali būti duodami nurodymai kredito ir kitoms įstaigoms nesumokėtas socialinio draudimo įmokas nurašyti ne tik iš draudėjo, bet ir draudėjo skolininko, atitinkamai turėtų būti patikslintos įstatymo projekto 24 straipsnio 2 ir 3 dalys. 15.
projekto 30 straipsnio 5, 7, 8 punktų nuostatos, kuriose įtvirtintos Fondo valdybos funkcijos teikti Seimui išvadas, prognozes, pasiūlymus, tikslintinos atsižvelgiant į įstatymo projekto 29 straipsnio 10 dalį, kurioje numatyta, kad Fondo tarybos sprendimai, pasiūlymai ir išvados skelbiami ir teikiami socialinio draudimo valdymo sistemoje dalyvaujančioms institucijoms Fondo tarybos reglamente nustatyta tvarka, o socialinio draudimo valdymo sistemoje dalyvaujančios institucijos yra numatytos įstatymo projekto 27 straipsnyje. Pastebėtina, kad tarp šių institucijų nėra įvardintas Seimas. Atsižvelgiant į tai, minėtos įstatymo projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. 16. Įstatymo projekto 30 straipsnio 3 punkte siūlytina tikslinti formuluotę „Fondo rezervas“ atsižvelgiant į įstatymo projekto 22 straipsnio 3 dalį bei 35 straipsnio nuostatas. 17. Įstatymo projekto 31 straipsnio 1 dalyje brauktini žodžiai „taip pat vykdanti valstybės informacinių technologijų paslaugų teikėjo funkcijas“, nes jie dubliuojasi su įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. 18. Tikslintinas įstatymo projekto 32 straipsnio 1 dalies 19 punktas, nes įstatymas priedo neturi. 19. Įstatymo projekto 35 straipsnyje siūlytina tikslinti čia nurodytų nuostatų pavadinimą ir vietoj formuluotės „fondo biudžeto rezervo“ įrašyti „rezervinio fondo“, nes galima suprasti, kad čia kalbama ne apie Socialinio draudimo rezervinį fondą. 20. Svarstytina, ar įstatymo projekto 36 straipsnio 5 punkte esanti formuluotė „turi teisę atstovauti“, atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje formuluojamos nuolatinio pobūdžio funkcijos, neturėtų būti formuluojama „atstovauja“. Jeigu būtų nuspręsta palikti esamą formuluotę, siūlytina šį punktą dėstyti atskiroje struktūrinėje dalyje. 21. Įstatymo projekto 40 straipsnio 2 dalies 6 punkte vietoj žodžio „pažeidimų“ įrašytinas žodis „nusižengimų“, atsižvelgiant į sąvokas, vartojamas Administracinių nusižengimų kodekse. 22.
projekto 41 straipsnio pavadinime po žodžio „veiksmų“ reikėtų įrašyti „neveikimo“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
ir FINANSŲ komitetas
DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas,
Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus: Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktas vertinimas dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. 1. Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „pensijų išmokos“. Atsižvelgiant į šios sąvokos turinį darytina išvada, kad čia apibrėžiama kaupiamųjų pensijų išmokos samprata, todėl šios dalies ir atitinkamų normų nuostatas siūlytina tikslinti. Šiame kontekste pažymėtina, kad sąvoka „pensijų išmokos“ suprantama kaip bendrinė, bet kurią pensiją, kaip tam tikrą išmoką, apibrėžianti samprata. Pritarti. Atsisakyti sąvokos „pensijų išmokos“, nes ši sąvoka nenaudojama Valstybinio socialinio draudimo įstatyme. 29 2.
29
tikslinti apibrėžiamos sąvokos pavadinimą ir jos turinį, atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio 11 dalyje apibrėžiama valstybinio socialinio draudimo įmokos sąvoka ir nurodoma jos santrumpa. Pritarti. 41
straipsnio 1 dalyje, kaip privalomai draudžiami asmenys, nurodyti kandidatai į notarus (asesoriai). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seime įregistruotas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2756 (2), kuriuo siūloma iš privalomai draudžiamų asmenų sąrašo išbraukti kandidatus į notarus (asesorius) – jie būtų draudžiami kaip asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis. Šio įstatymo projekto įsigaliojimas taip pat numatomas 2016 m. sausio 1 d. Pritarti. 43
Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą ,,pataisos pareigūno“ sąvoką (pataisos pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, priimtas į tarnybą Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje) siūlytina patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalį, t.y. išbraukti žodžius ,,ir įmonių“. Pritarti. 43
atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtą žvalgybos pareigūno sąvoką bei šio straipsnio 8 dalyje nurodytas žvalgybos institucijas, įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių ,,Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnai,
pareigūnai“ siūlytina įrašyti žodžius ,,žvalgybos pareigūnai“. Pritarti. 52
straipsnio 4 dalį nėra tiksli, nes šioje dalyje nustatytos įmokų mokėjimo taisyklės, o ne 2 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo išimtys. Pritarti. 612 7.
612
tikslinti ir nurodyti, kokie vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktai čia turimi omenyje. Svarstytina, ar šioje dalyje siūlomos nuostatos nėra perteklinės, nes joje nurodyti reglamentai yra tiesioginio taikymo teisės aktai. Pritarti. 101
pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Šioje dalyje reikėtų aiškiau ir konkrečiau apibrėžti pajamas, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Pavyzdžiui, įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apdraustajam apskaičiuotų visų papildomų uždarbių. Vienu iš tokių uždarbių nurodytos kitos, su darbo santykiais susijusios išmokos. Iš aptariamos įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies bei įstatymo projekto 11 straipsnio
skaičiuojamos nuo įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos stipendijos ar kitos papildomos išmokos, susijusios su darbuotojų mokymu, kvalifikacijos tobulinimu ar perkvalifikavimu, kurios mokamos darbuotojui. Apibrėžiant pajamas, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos ir, ypač, pajamas, nuo kurių socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos, siūlytina pajamų rūšis apibrėžti vartojant Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5, 17 ir kituose straipsniuose analogiškas pajamas apibrėžiančią terminiją. Pritarti.
Pritarti. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip: “1) apdraustajam apskaičiuotą darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (konkrečius valandinius tarifinius atlygius; mėnesines algas; padidintus, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinius atlygius; darbo užmokestį už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką; kitas darbo apmokėjimo formas; kitas su darbo santykiais susijusias išmokas), nustatytus Lietuvos Respublikos darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, bet kokiu būdu draudėjo apskaičiuojamus apdraustajam už jo atliktą darbą (išskyrus nustatytus šio įstatymo 11 straipsnyje);1012
įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268, kurio įsigaliojimas numatomas 2016 m. sausio 1 d., 37 straipsnio 4 punktą, valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro ir apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje. Pritarti. 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) apdraustajam apskaičiuotą darbo užmokestį, kurį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje, nustatyti Lietuvos
teisės aktuose, reglamentuojančiuose šių išmokų mokėjimą;“. 1015
tikslintinas išbraukiant žodžius „iki jam sueis treji metai“ atsižvelgiant į tai, kad tiek galiojančio Darbo kodekso 178 straipsnyje, tiek kartu teikiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo Darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 129 ir 132 straipsniuose viena tikslinių atostogų rūšių yra atostogos vaikui prižiūrėti.
Be to, pagal Darbo kodekso 132 straipsnį, įvaikinus vyresnį nei trejų metų vaiką, taip pat suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti. Pritarti. 10 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) apskaičiuotas kompensacijas už kasmetines, tikslines atostogas (išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas ir atostogas vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai), apskaičiuotas pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas ar už prastovos laiką;“. 101
papildyti ir tarpusavyje derinti su įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies
dienpinigiai ir kitos išmokos, išskyrus skirtas su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, yra laikomi darbo užmokesčiu. Pritarti. Papildyti 10 straipsnio 1 dalį 11 punktu: „11) dienpinigiai ir kitos išmokos, išskyrus su komandiruote įsisijusias faktines kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidas.“
išdėstyti tai: „4) dienpinigių ir kitų išmokų, skirtų su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti komandiruočių išlaidoms atlyginti, neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu, bei komandiruočių išlaidų už asmenis, vykstančius į užsienį tarnybiniais reikalais, kai apmokamas tik vykimas ir grįžimas (iš jų vizos įforminimas, draudimas ligos atveju ir kitos būtinosios išlaidos, susijusios su valstybių sienų kirtimu), mokamų teisės aktuose nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais;1022
žodžių ,,šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokų“ įrašyti praleistą žodį ,,bazę“. Pritarti.
Pritarti. 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir šie asmenys nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro šeimynos dalyvio išlaikymo pajamos, numatytos Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme.“106
tikslinti, nes joje teikiama nuoroda į šią dalį, kaip nustatančią išimtį, todėl neaišku, ką nustato ši dalis – bendrą ar specialią taisyklę. Pritarti. 10 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Pagal šį įstatymą, išskyrus šio straipsnio 6 dalį, šio įstatymo 4 straipsnį draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 120 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio. Nuo 2017 iki 2021 metų pagal šį įstatymą draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kiekvienais kalendoriniais metais mažinama 12 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių.
Nuo 2021 metų pagal šį įstatymą draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 60 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio.“106
terminus, reikėtų atsisakyti žodelių „nuo“, „iki“, nes taip apibrėžto termino skaičiavimas gali būti įvairiai interpretuojamas. Pritarti. 10 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Pagal šį įstatymą, išskyrus šio straipsnio 6 dalį, draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 120 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio. Nuo 2017 iki 2021 metų 2017–2020 metais pagal šį įstatymą draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kiekvienais kalendoriniais metais mažinama 12 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių. Nuo 2021 metų pagal šį įstatymą draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 60 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio.“1115
tikslintinas atsižvelgiant į tai, kad pagal kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamuose įstatymų projektuose siūlomas nuostatas, reguliuojamas žalos dėl sveikatos sutrikdymo ar darbuotojo mirties atlyginimas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamuose Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr.VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3238 numatyta, kad nelaimingu atsitikimu darbe yra įvykis <...> dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2, 40 ir 49 straipsnių pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekte Nr. XIIP-3258, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30, 31 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3269 bei kituose įstatymų projektuose reguliuojamos asmens (pareigūno), kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, teisės į tam tikras išmokas. Manytina, kad tapatūs įvykiai, kuriems įvykus atsiranda teisė į tapačias išmokas, turėtų būti apibrėžti vienodai. Pritarti. 11 straipsnio 1 dalį 5 punktą išdėstyti taip:
5) įstatymų nustatytų išmokų turtinei žalai dėl suluošinimo, kitokio sveikatos pakenkimo sveikatos sužalojimo, susižalojimo ar sutrikdymo arba maitintojo mirties atlyginti;11113
tikslintinas atsižvelgiant į tai, kad kartu su šiuo projektu teikiamo Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gali būti susitarta dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą. Šiame kontekste svarstytinas ir įstatymo projekto 11 straipsnio 17 punkte nurodytas reguliavimas – ar tokiu atveju 13 punktas neapimtų 11 straipsnio 1 dalies 17 punkte siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti.
Pritarti. 11 straipsnio 1 dalį 13 punktą išdėstyti taip: „13) kompensacijų už darbuotojams priklausančių įrankių, darbo drabužių nusidėvėjimą priemonių ar turto naudojimą;“
išbraukti:
teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniai darbuotojai kūrybinei veiklai naudoja asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančius muzikos instrumentus;11119
numatyta, kad socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo draudimo įmokų, darbdavio mokamų draudimo įmonei už darbuotojų gyvybės, nelaimingų atsitikimų ar civilinės atsakomybės draudimą, kai draudimo sutartyje yra numatyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui draudimo suma bus išmokėta darbdaviui, o civilinės atsakomybės draudimo atveju – darbdaviui ar trečiajam asmeniui. Pažymėtina, kad įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies
nepriskirtinos darbo užmokesčiui, todėl jos pagrįstai nepriskiriamos pajamoms, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, tačiau, pagal įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatytas taisykles, darbdavys, sudaręs savo darbuotojų gyvybės, nelaimingų atsitikimų ar civilinės atsakomybės draudimo sutartis, įvykus draudiminiam įvykiui (pavyzdžiui, darbuotojui žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe), įgytų teisę į draudimo išmoką kaip naudos gavėjas, taigi, darbdavys, apdraudęs savo darbuotojus nurodytų rizikų draudimu, įgytų ne tik teisę į draudimo išmoką, bet ir teisę nemokėti socialinio draudimo įmokų nuo draudimo įmokų sumos. Tokio reguliavimo teisiniai ir socialiniai tikslai nesuprantami.
Kartu svarstytina, ar įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 18 ir 19 punktuose neturėtų būti nustatyti maksimalūs įmokų dydžiai, nuo kurių neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, siekiant išvengti piktnaudžiavimo šia lengvata (pavyzdžiui, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 14¹ punkte nustatyta šio mokesčio lengvata, kai darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį <...> suma, per mokestinį laikotarpį neviršija 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų). Pritarti. 11 straipsnio 1 dalį 18 punktą išdėstyti taip: „187) darbuotojų naudai draudėjo mokamų draudimo įmokų už papildomąjį (savanoriškąjį) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, kai jos per mokestinį laikotarpį neviršija 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų;“
išdėstyti taip: „198) draudimo įmokų, darbdavio mokamų draudimo įmonei už darbuotojų gyvybės, nelaimingų atsitikimų ar civilinės atsakomybės draudimą, kai draudimo sutartyje yra numatyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui draudimo suma bus išmokėta darbdaviui, o civilinės atsakomybės draudimo atveju – darbdaviui ar trečiajam asmeniui, ir kai šios draudimo įmokos per mokestinį laikotarpį neviršija
santykiais susijusių pajamų;“112
žodžių „bus įskaityta“, „nebus“ atitinkamai siūlytina įrašyti žodžius
„neįskaitomas“ ir „nėra“, o 3 dalyje vietoj „bus neįskaitytas“ įrašyti
„neįskaitomas“. Pritarti. 11 straipsnio 2 dalies
preambulę išdėstyti taip: „2.
Asmenys, kurie vykdo individualią veiklą turėdami verslo liudijimą, ūkininkai ir jų partneriai socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas neįskaitomas į socialinio draudimo stažą ir už šį laikotarpį nebus nėra įgyjami socialinio draudimo pensijų apskaitos vienetai pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą), jei šie asmenys:“. 11 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Ūkininkai ir jų partneriai, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas neįskaitomas į socialinio draudimo stažą), jei šie asmenys yra ne vyresni kaip 29 metų (taikoma už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, kai asmeniui sukanka 29 metai). 11214
straipsnyje ir kitur teikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą. Pažymėtina, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3239, kuriuo keičiamas šio įstatymo pavadinimas į Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, įsigaliojimas numatytas 2017 m. sausio 1 d., todėl būtų nustatytas dar negaliojančios normos taikymas. Be to, įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalyje numatytos nuostatos yra įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame teisiniame reguliavime. Šios nuostatos yra vienodai reikšmingos taikant atitinkamu laikotarpiu galiojusias normas. Atsižvelgiant į tai, siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų tikslinti. Pritarti. Pakeistas įstatymo įsigaliojimas į 2017 m. sausio 1 d. Įstatymo 2 straipsnis išdėstytas taip:
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį įsigalioja 2017 m.
sausio 1 d. 2.
įgyvendinamuosius teisės aktus. 113
ūkininkai ir jų partneriai, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, socialinio draudimo įmokų gali nemokėti, jei šie asmenys yra ne vyresni kaip 29 metų. Šioje dalyje paaiškinta, kad tas laikotarpis bus neįskaitytas į socialinio draudimo stažą. Pagal įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį, ūkininkai ir jų partneriai draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, todėl įstatymo projektą reikėtų papildyti ir nustatyti, kad ūkininkai ir jų partneriai tuo laikotarpiu taip pat nebus apdrausti nurodytų rūšių draudimu, nes teisė į ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokas siejama ne tik su tam tikro socialinio draudimo stažo turėjimu, bet ir su sąlyga, kad asmuo draudiminio įvykio metu yra apdraustas tos rūšies socialiniu draudimu. Pritarti. 11 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Ūkininkai ir jų partneriai, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra
apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytasomas į socialinio draudimo stažą, tuo laikotarpiu jie nebus laikomi apdraustais socialiniu draudimu), jei šie asmenys yra ne vyresni kaip
sukanka 29 metai).“11
straipsnio 4 dalyje siūloma reguliuoti valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo taisykles sudarius pameistrystės darbo sutartį ir dėl to darbdavio patiriamų mokymo išlaidų sumų išskaitymo iš pameistriui mokėtino darbo užmokesčio teisinius santykius.
Atsižvelgiant į tai, kad šie teisiniai santykiai nėra Darbo kodekso reguliavimo dalyku, siūlytina minėtas nuostatas formuluoti aptariamame įstatymo projekte (keičiamo įstatymo 11 straipsnyje ar kitur). Pritarti. Atsisakyta Darbo kodekso 82 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl darbdavio patiriamų mokymo išlaidų sumų išskaitymo iš pameistriui mokėtino darbo užmokesčio. Kadangi Darbo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad pameistrystės sutartis yra viena iš darbo sutarčių rūšių, nuo darbo užmokesčio, gaunamo pagal šią sutartį, mokamos socialinio draudimo įmokos bendra tvarka kaip ir nuo visų kitų darbo užmokesčių, gautų dirbant pagal darbo sutartį. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo įmonių, įstaigų, organizacijų mokamų sumų už darbuotojų mokymą, kvalifikacijos tobulinimą, perkvalifikavimą. 129
tikslinti bendrinės kalbos požiūriu, t. y. vietoj žodžio „dalies“ įrašyti žodį „dalyje“. Pritarti. 12 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „9. Socialinio draudimo įmokos, kurios per metus sumokėtos virš šio įstatymo 10 straipsnio 6 dalies dalyje nustatytos ribos, grąžinami grąžinamos apdraustiesiems ir draudėjams iki kitų metų gegužės 31 d.“132
straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant laikoma, kad draudėjas veiklos nevykdo. Toks draudėjo teisinis statusas sukelia teisines pasekmes ne tik jam, bet ir asmenims, kuriuos jis privalomai turi drausti.
Įstatymo projekto 13 bei kituose straipsniuose nėra nustatyta jokių specialių normų, reguliuojančių apdraustojo asmens informavimą apie tai, kad draudėjas veiklos nevykdo, todėl apdraustasis gali nežinoti arba sužinoti apie jo draudėjo veiklos nevykdymą tik įvykus draudiminiam įvykiui, kai, vadovaujantis įstatymo projekto 13 straipsnio 4 dalimi, socialinio draudimo išmokos būtų skaičiuojamos ir mokamos. Pažymėtina, kad pagrindai, kuriems esant laikoma, kad draudėjas veiklos nevykdo, nėra susiję su apdraustojo asmens veiksmais ar neveikimu, o kai kurie pagrindai (pavyzdžiui, kai įmokų įsiskolinimo sumokėjimas neatidedamas) nėra tiesiogiai susiję ir su draudėjo veika. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias apdraustajam asmeniui nustatyta įrodinėjimo našta, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą ir todėl duomenys apie jas turi būti įrašyti į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, vertintinos kaip galimai prieštaraujančios Konstitucijos 52 straipsniui. Konstitucinis Teismas
asmenims socialinio draudimo pensijas stažas suprantamas kaip tam tikras laikotarpis, per kurį asmenys patys moka ar už juos mokamos įmokos, t.y. kaip laiko tarpas, per kurį asmuo savo darbu kuria vertybes, taip pat ir socialinio draudimo lėšas. Todėl socialinio pensijų draudimo stažo trukmės negalima sieti su tuo, ar darbdavys sumokėjo įstatymo nustatytas lėšas.
Būtent toks socialinio draudimo stažo ir socialinio pensijų draudimo stažo aiškinimas atitinka Konstitucijos laiduotai socialinio draudimo santykių sistemos esmei, užtikrina privalomai draudžiamiems asmenims teisių socialinio draudimo srityje įgyvendinimą. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad jeigu ši norma būtų kitaip suprantama, privalomai draudžiami asmenys, kurie teisę į tokį aprūpinimą įgijo savo darbu, šių santykių srityje taptų priklausomi nuo konkrečių darbdavio ar socialinio draudimo įstaigų veiksmų. Netektų prasmės ir imperatyvios įstatymo normos, įsakmiai įpareigojančios visus santykių subjektus atlikti įstatymo nustatytas pareigas. Todėl privalomai draudžiamo asmens teisei įgyvendinti valstybinio socialinio draudimo ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo negalima aiškinti atsižvelgiant į tai, ar darbdavys, socialinio draudimo įstaigos tinkamai ar netinkamai vykdė savo pareigas. Taip suprantant apdraustojo asmens socialinio pensijų draudimo stažą būtų paneigta Konstitucijos 52 straipsnyje numatytos teisės į socialinį aprūpinimą esmė. Iš dalies pritarti. Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos nauja redakcija Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principui. Remiantis Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d. nutarime pateiktu išaiškinimu Konstitucija saugo asmenis (apdraustuosius), kurie savo darbu kuria vertybes, taip pat ir socialinio draudimo lėšas. Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant laikoma, kad draudėjas veiklos nevykdo, taikytinos tik tuo atveju, kai apdraustieji asmenys nevykdė darbo funkcijų ir jų darbu nebuvo kuriamos vertybės ir socialinio draudimo lėšos.
Be to, Įstatymo
draudėjo realų veiklos vykdymą. Apdraustajam asmeniui suteikta teisė įrodyti realų savo darbo funkcijų vykdymą. Poreikis realizuoti šia teisę apdraustajam asmeniui atsirastų tik tuo atveju, jeigu draudėjas neįrodytų, jog realiai vykdė veiklą. Todėl išvadoje nurodomi motyvai - „<...> pagrindai, kuriems esant laikoma, kad draudėjas veiklos nevykdo, nėra susiję su apdraustojo asmens veiksmais ar neveikimu, o kai kurie pagrindai (pavyzdžiui, kai įmokų įsiskolinimo sumokėjimas neatidedamas) nėra tiesiogiai susiję ir su draudėjo veika.“, nesudaro pagrindo teigti, kad Įstatymo 13 straipsnio 3 dalis prieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui. Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies papildymas: „3. Nustačius, kad draudėjas veiklos nevykdo, pagal šio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą nėra įrašomi nuo draudėjo veiklos nevykdymo pradžios. Šie duomenys gali būti įrašomi nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, dėl kurių draudėjui buvo nustatytas veiklos nevykdymas.
Apdraustieji asmenys yra informuojami apie jiems apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų sumų ir socialinio draudimo įmokų neįrašymą į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą Pagal veiklos nevykdančio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustajam asmeniui apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įrašomi, jei apdraustasis asmuo įrodo, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. Šie duomenys gali būti įrašomi už laikotarpį, kuriuo apdraustasis asmuo įrodė sumų, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimą už darbo funkcijų vykdymą. Draudėjo veiklos nevykdymo nustatymo tvarką, apdraustojo asmens sumų, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimą už darbo funkcijų vykdymą įrodinėjimo tvarką, socialinio draudimo pranešimų ir kitų dokumentų formas, pateikimo, apdraustųjų asmenų informavimo apie jiems apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų sumų ir socialinio draudimo įmokų neįrašymą bei duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą terminus ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“14
nurodytas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pavadinimas, t.y. po žodžio ,,ligos“ išbrauktini žodžiai ,,socialinio draudimo“. Pritarti.
Pritarti. 14 straipsnį išdėstyti taip: „Socialinio draudimo išmokos – tai Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme, Lietuvos Respublikos ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos.“28
Vyriausybės įstatymo 29 straipsnį, ministerija steigiama formuoti politiką, siūlytina įstatymo projekto 28 straipsnyje vietoj žodžio
„įgyvendindama“ įrašyti žodį „formuodama“. Pritarti. 28 straipsnio preambulę
išdėstyti taip: „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vykdydama socialinio draudimo valdymo funkcijas ir įgyvendindama formuodama šioje srityje valstybės politiką:“299
nuoroda į įstatymo 27 straipsnį, nes 27 straipsnyje nekalbama apie išvadas ir jame nėra 8 punkto. Pritarti. 29 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip:
„9. Fondo taryba gali turėti visuomeninių patarėjų. Jų skaičių nustato
Fondo tarybos reglamentas. Rengdama šio įstatymo 30 straipsnio 7 punkte nurodytas išvadas, Fondo taryba gali, o 27 30 straipsnio 8 punkte nurodytu atveju privalo pasitelkti ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialiųjų žinių ar kurį reikia įvertinti. Minimalius reikalavimus, keliamus ekspertų kvalifikacijai, ekspertinių paslaugų pirkimo specialiuosius reikalavimus, taip pat mokėjimo sąlygas, išlaidų pagrįstumo kriterijus, jų kontrolę ir kitus reikalavimus, suderinusi su Fondo taryba, nustato ir viešuosius pirkimus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka Fondo valdyba.“314 27.
Atsižvelgiant į tai, kad Fondo valdyba yra biudžetinė įstaiga, o biudžetinių įstaigų steigimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas, kurio 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu, tikslintina įstatymo projekto 31 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad Fondo valdyba steigiama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Be to, atsižvelgiant į minėto įstatymo nuostatas, atitinkamai turėtų būti patikslintinos kitos įstatymo projekto nuostatos (31 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 33 straipsnio 1 dalis), kuriose nustatyta Fondo valdybos teisė steigti fondo valdybos teritorinius skyrius, kurie taip pat yra biudžetinės įstaigos. Pritarti. 31 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Fondo valdyba steigiama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir yra išlaikoma iš Fondo lėšų bei veikia pagal šį įstatymą ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nuostatus.“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių įstaigų steigimą ir dabar reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. 31 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.
Fondo valdyba, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nuostatais įstatymais ir kitais teisės aktais, socialinio draudimo funkcijoms vykdyti steigia Fondo valdybos teritorinius skyrius bei kitas įstaigas ir tvirtina jų Fondo valdybos teritorinių skyrių nuostatus.“
išdėstyti taip: „5) įstatymų nustatyta tvarka steigti įmones ar įstaigas, susijusias su valstybinio socialinio draudimo funkcijų vykdymu arba padedančias jas vykdyti, bei tvirtinti įmonių ar įstaigų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo funkcijų vykdymu arba padedančių jas vykdyti, nuostatus;“
taip: „1. Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra Fondo valdybos steigiamos teritorinės įstaigos, kurių pagrindinis uždavinys – operatyvus Fondo lėšų tvarkymas užtikrinant priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų surinkimą ir išieškojimą į Fondą laiku ir teisingą socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams. Fondo valdybos teritoriniai skyriai pavaldūs ir atskaitingi Fondo valdybai. Fondo valdybos teritoriniam skyriui vadovauja direktorius. Jį skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Fondo valdybos direktorius Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“335
dalies nuostatas, kuriose numatyta, kad Fondo įstaigų nuostatus tvirtina direktorius, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 33 straipsnio 2 dalį ir po žodžio ,,valdybos“ įrašyti žodį ,,direktoriaus“. Pritarti. 33 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra išlaikomi iš Fondo lėšų ir veikia pagal šį įstatymą ir Fondo valdybos direktoriaus tvirtinamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų įstaigų nuostatus.“3417 29.
Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, kuriuose numatyta, kad pirmą kartą teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, turi būti nurodomas visas įstatymo pavadinimas, įstatymo projekto
Respublikos“. Pritarti. 34 straipsnio 17 punktą išdėstyti taip: „17) atideda baudų (išskyrus baudas, skiriamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų administracinių nusižengimų kodeksu), neviršijančių 30 tūkst. Eur, išieškojimą iki vienų metų, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo, neviršijančio 30 tūkst. Eur, mokėjimą iki vienų metų ir priskaičiuotų nuo pavėluotai pervestų socialinio draudimo įmokų delspinigių, neviršijančių 30 tūkst. Eur, išieškojimo laiką iki vienų metų, atleidžia nuo delspinigių ir baudų, neviršijančių 30 tūkst. Eur, mokėjimo;“351
žodžio ,,rezervinis“ įrašytinas žodis ,,rezervinio“, o vietoj žodžio „kūrimo“
Vyriausybės tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo kūrimo sudarymo ir valdymo nuostatai, kurie reglamentuoja rezervo sudarymo šaltinius, dydį, panaudojimo, aktuarinio pagrindimo ir audito tvarką ir valdymo institucijų steigimą, struktūrą (valdyba, investicijų komitetas), veiklą ir atskaitomybę.“
pavadinimas, kadangi šiame skyriuje nėra nuostatų, reglamentuojančių fondo administravimo įstaigų atsakomybę. Pritarti. 2
pavadinimas – po žodžio ,,įsigaliojimas“ įrašytini žodžiai ,,ir įgyvendinimas“.
Pritarti. 2 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Laisvosios rinkos institutas, 2015-10-27 Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo naująją redakciją ir teikia pastabas ir pasiūlymus. Dėl įstatymo projekte numatyto valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo dubliavimo Projekte numatyta toliau taikyti dabar egzistuojantį valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo dubliavimą, kai tas pats asmuo moka valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo skirtingų pajamų (arba už jį įmokas moka draudėjas). Pavyzdžiui, pagal darbo sutartį dirbantis ir autorines pajamas uždirbantis gyventojas privalo mokėti įmokas ir nuo darbo, ir nuo autorinių pajamų. Toks dubliavimas nepagrįstai didina mokesčių naštą gyventojams ir nesuteikia apčiuopiamos naudos gyventojams, kadangi daugiau sumokėtų įmokų nebūtinai reiškia daugiau išmokų. Kaip rodo ekonomisto R. Kuodžio skaičiavimai, kuo daugiau per savo gyvenimą žmogus sumoka „Sodros” įmokų, tuo blogesnis jo gautų išmokų ir sumokėtų įmokų santykis. Socialinio modelio autoriai siekia, kad išmokos būtų griežtai susietos su įmokomis. Šį siekį bandoma įgyvendinti iškeliant bazinės pensijos dalies mokėjimą į valstybės biudžetą ir įvedant „Sodros” įmokų „lubas”. Tačiau nepaisant šių dviejų siūlymų, „Sodros” sistema išliks perskirstamojo pobūdžio, kur daugiau įmokų sumokėję gyventojai ilgajame laikotarpyje praranda daugiau lėšų. Išmokų apskaičiavimas pagal apskaitos vienetus („taškus”) reikš, kad dėl prastų demografinių tendencijų išmokos ilgainiui mažės.
Tai reiškia, kad daugiau įmokų sumokėjusiems gyventojams bus irgi mažinamos išmokos, tad išmokos nebus tiesiogiai susietos su įmokomis. Vienas iš socialinio modelio pasiūlymų
Socialiniame modelyje ir projekte numatyta, kad 1) individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai privalėtų mokėti pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo draudimo įmokas, 2) individualia veikla užsiimantys gyventojai mokėtų ligos draudimo įmokas, 3) dirbantys pagal verslo liudijimą mokėtų įmokas papildomai pensijos daliai, 4) mažesnių ūkių ūkininkai mokėtų pensijų ir kitų socialinio draudimo rūšių įmokas, didesni ūkininkai mokėtų ligos draudimo įmokas, 5) paslaugų teikėjai mokėtų pensijų socialinio draudimo įmokas, 6) tantjemų gavėjai mokėtų pensijų socialinio draudimo įmokas, 7) deleguotų asmenų sutuoktiniai mokėtų ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokas, 8) šeimynos dalyviai mokėtų ligos draudimo įmokas. Turint omenyje „Sodros” sistemos netvarumą, blogėsiančias demografines tendencijas ir sukauptą
„Sodros” skolą, netikslinga plėsti „Sodroje” dalyvaujančių asmenų ratą.
Toks socialinio draudimo įmokų plėtimas ne tik didintų mokesčių naštą, bet ir galimai plėstų šių įmokų dubliavimą, kai pagal darbo sutartį dirbantis gyventojas, kuris yra ir, pavyzdžiui, mažosios bendrijos narys, būtų priverstas du kartus mokėti ligos ir motinystės bei nedarbo draudimo įmokas. Kaip jau minėta, siūlome panaikinti šiuo metu egzistuojantį įmokų dubliavimą ir neplėsti šio dubliavimo, įvedant prievolę aukščiau įvardytiems gyventojams draustis tam tikromis socialinio draudimo rūšimis. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad šių gyventojų draudimas tam tikromis socialinio draudimo rūšimis reikš papildomas VSDF išlaidas, kai jiems nutiks draudžiamieji įvykiai, o tai lemtų dar didesnį skirtumą tarp VSDF biudžeto pajamų ir išlaidų. Pavyzdžiui, individualia veikla užsiimantys asmenys mokės santykinai nedideles ligos socialinio draudimo įmokas ir įgis teisę į ligos pašalpas, kurių mokėjimą bus sunkiau kontroliuoti (nes nėra darbdavio). Pasiūlymas: 1) neįtraukti naujų dalyvių į „Sodros” sistemą, 2) neįvesti prievolės šiuo metu
„Sodroje” dalyvaujantiems asmenims mokėti kitų socialinio draudimo rūšių
įmokas. Dėl 4 str. 6 d. numatyto tantjemas gaunančių asmenų valstybinio socialinio draudimo Tantjemų apmokestinimas
„Sodros” įmokomis padidintų šiuo metu egzistuojantį įmokų dubliavimą. Tai
būtų netinkamas žingsnis tiek ekonominiu, tiek viešųjų finansų požiūriu. Ekonominiu požiūriu tantjemos nėra tapačios darbo pajamoms, kadangi tantjemos yra pelno dalis ir jų mokėjimas nėra garantuotas. Skirtingai nuo samdomo darbuotojo, valdybos ar tarybos narys iš anksto nežino, ar jam bus išmokėtos tantjemos ir kokio dydžio – sprendimą priiima akcininkų susirinkimas, atsižvelgdamas į daugelį aplinkybių.
Pagal savo prigimtį tantjemos artimiausios dividendams, kurie nėra apmokestinami „Sodros” įmokomis, tad tai turėtų galioti ir tantjemoms. Neperiodinės ir negarantuotos pajamos neturėtų būti apmokestinamos „Sodros” įmokomis. Žvelgiant iš viešųjų finansų perspektyvos, prognozė dėl papildomų 6,3 mln. eurų pajamų gali neišsipildyti, kadangi tantjemų apmokestinimas „Sodros” įmokomis gali padaryti tantjemų mokėjimą nepatraukliu ir bendra tantjemų apimtis smuktų. Be to, 2014 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vertino, kad tantjemų apmokestinimas
„Sodros” įmokomis atneštų papildomų 50 mln. litų arba 14,5 mln. eurų, t.y.
dvigubai mažiau nei numatyta dabar. Todėl kyla abejonių dėl aiškinamajame rašte pateiktų prognozių pagrįstumo. Ankstesnė patirtis, kai pajamos tapo apmokestintos „Sodros” įmokomis parodė, kad pajamų apmokestinimas
„Sodros” įmokomis žymiai sumažina šių pajamų apimtis. Kai 2009 m. „Sodros”
įmokomis tapo apmokestintos autorinės pajamos, jų apimtys vien per pirmus metus krito perpus, o per visą 2008 – 2012 m. laikotarpį smuko net 5 kartus. 2013 m. LLRI atlikti skaičiavimai parodė, kad jeigu tantjemų apimtys kristų tiek pat, siūlomas apmokestinimas turėtų neigiamą poveikį viešiesiems finansams: būtų surenkama 5,5 mln. litų arba 1,6 mln. eurų mažiau mokesčių nuo tantjemų, negu buvo surenkama tuo metu (prisegame LLRI analizę „Ar mokesčių didinimas atneša daugiau pajamų į biudžetą?”, kurioje buvo atlikti šie skaičiavimai). Siūlymas apmokestinti tantjemas
„Sodros” įmokomis plėstų „Sodros” apdraustųjų ratą. Tačiau papildomos pajamos
šiandien reikš papildomas „Sodros” išlaidas šiems asmenims išėjus į pensiją. Žinant finansines „Sodros” perspektyvas artimiausiais dešimtmečiais, nederėtų plėsti apdraustųjų rato. Pasiūlymas: atsisakyti 4 str.
Pasiūlymas: atsisakyti 4 str. 6 d. numatyto tantjemų apmokestinimo „Sodros” įmokomis Dėl 5 str. numatyto asmenų, vykdančių veiklą pagal verslo liudijimą, pensijų socialinio draudimo Šiuo metu asmenys, vykdantys veiklą pagal verslo liudijimą, privalomai draudžiami pagrindinei pensijos daliai. Projekte siūloma, kad jie būtų „draudžiami pensijų socialiniu draudimu”. Neaišku, kaip pasikeistų asmenų, vykdančių veiklą pagal verslo liudijimą įmokų mokėjimo tarifai ir bazė, perdavus bazinės pensijos mokėjimą valstybės biudžetui. Pavyzdžiui, nėra nurodyta, ar asmenims, vykdantiems veiklą pagal verslo liudijimą, būtų sumažintos socialinio draudimo įmokos. Esama projekto nuostata yra nekonkreti, todėl siūlome aiškiai apibrėžti įmokų dydį ir bazę. Pasiūlymas: apibrėžti asmenų, vykdančių veiklą pagal verslo liudijimą, socialinio draudimo įmokų dydį ir bazę. Dėl 8 str. 1 d. numatytų socialinio draudimo pensijų individualios ir bendrosios pensijų dalių Įstatymo 8 str. 1 d. pradedama vartoti sąvokas „socialinio draudimo pensijų individuali dalis” ir
„socialinio draudimo bendroji pensijos dalis”. Kadangi šios sąvokos
nenaudojamos dabartinėje įstatymo redakcijoje ir nėra apibrėžtos naujosios redakcijos projekte, siūlome jas apibrėžti. Pasiūlymas: apibrėžti sąvokas „socialinio draudimo pensijų individuali dalis” ir
„socialinio draudimo bendroji pensijos dalis”. Dėl 8 str. 1
d. ir 23 str. 1 d. numatyto socialinio draudimo bendrosios pensijos dalies finansavimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir valstybės biudžeto Projekto nuostata, kad
„socialinio draudimo bendroji pensijos dalis finansuojama iš Valstybinio
socialinio draudimo fondo biudžeto ir valstybės biudžeto” yra abstrakti, nėra aišku, kaip būtų padalintos šios pensijos dalies finansavimo proporcijos.
Socialiniame modelyje numatytas bazinės pensijos mokėjimos perdavimas valstybės biudžetui yra prasmingas tik tuo atveju, jeigu ji taptų pašalpos pobūdžio, būtų mokama atsižvelgiant į pensininko finansinę padėtį, o bendros išlaidos jos mokėjimui sumažėtų. Šiuo atveju nėra numatyta, ar pasikeistų bazinės pensijos (arba bendrosios pensijos dalies) mokėjimo taisyklės. Prieš perkeliant šios pensijos dalies mokėjimą valstybės biudžetui, siūlome nustatyti aiškius principus ir taisykles, kaip būtų finansuojamas jos mokėjimas. Socialiniame modelyje taip pat numatyta, kad valstybės biudžetas finansuotų bendrosios pensijos dalies mokėjimą įvedus naujus mokesčius. Tuo tarpu „Sodros” tarifo įmokos sumažinimas nėra aiškiai numatytas ir įtvirtintas įstatymu. Tai sukelia pavojų, kad perkėlus bazinės pensijos mokėjimą valstybės biudžetui bendra mokesčių našta ne sumažėtų, o išaugtų. Tai turėtų neigiamų pasekmių šalies dirbantiesiems ir ekonomikai. Todėl siūlome numatyti ir įstatymu įtvirtinti „Sodros” tarifo įmokos sumažinimą ir nurodyti, iš kokių šaltinių būtų finansuojamas bendrosios pensijos dalies mokėjimas iš valstybės biudžeto. Pasiūlymai: 1) įstatymu įtvirtinti socialiniame modelyje numatytą „Sodros” tarifo įmokos sumažinimą, 2) nustatyti aiškius bendrosios pensijos dalies mokėjimo principus, taisykles ir finansavimo šaltinius Dėl 8 str. 2 d. numatyto dvigubai didesnio nedarbo draudimo įmokos tarifo terminuotoms darbo sutartims Dvigubai didesnis nedarbo draudimo įmokos tarifas diskriminuotų dirbančiuosius, įdarbintus pagal terminuotas darbo sutartis.
Aiškinamajame rašte nėra pateiktas tokio diskriminavimo motyvas. Gali būti, kad tai daroma vadovaujantis prielaida, kad dirbant pagal terminuotą sutartį yra didesnė darbo netekimo rizika. Tačiau tokia prielaida būtų nepagrįsta, nes darbo netekimo rizika priklauso nuo dirbančiojo darbo patirties, įgūdžių, išsilavinimo ir kt., bei draudėjo veiklos pobūdžio ir rezultatų, o ne nuo darbo sutarties formos. Galimas atvejis, kad pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai konkretus žmogus gali rasti kitą darbą arba prasitęsti termintuotą sutartį daug lengviau nei darbą praradęs nekvalifikuotas žmogus. Terminuotos darbo sutartys gali būti patrauklios kvalifikuotiems specialistams, pavyzdžiui, vadovams, programuotojams ir pan., kurių nedarbo rizika gali būti netgi mažesnė nei dalies darbuotojų, dirbančių pagal neterminuotas darbo sutartis. Be to, didesnis terminuotų darbo sutarčių apmokestinimas prieštarauja darbo santykių lankstumo principui. Jeigu svarstoma taikyti skirtingus nedarbo draudimo įmokos tarifus priklausomai nuo darbo netekimo rizikos, tuomet reikėtų labiau apmokestinti nekvalifikuotus, jaunus žmones arba naujas įmones, o tai nėra daroma. Pasiūlymas: nediskriminuoti dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis ir šioms sutartims taikyti įprastą nedarbo draudimo įmokos tarifą. Dėl 8 str. 3 d. numatyto turinio viršenybės prieš formą principo Šis principas būtų taikomas nustatant, ar tam tikra veiklos forma savo turiniu atitinka darbą pagal darbo sutartį. Nustačius, kad veikla „pagal turinį” atitinka darbo santykius, jai turėtų galioti tos pačios valstybinio socialinio draudimo taisyklės, kaip ir darbo pajamoms pagal darbo sutartį. Manytina, kad šio principo įteisinimas būtų pavojingas, nes galėtų nepagrįstai diskriminuoti dalį veiklų.
Ankstesnė patirtis rodo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija gali nepagrįstai nuspręsti, kad tam tikra veikla „pagal turinį” atitinka darbo santykius. Pavyzdžiui, jau nagrinėtu tantjemų atveju Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad šios pajamos yra tapačios pajamoms iš darbo. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, ekonominiu požiūriu tantjemos nėra tapačios darbo pajamoms, kadangi tantjemos yra pelno dalis ir jų mokėjimas nėra garantuotas. Skirtingai nuo samdomo darbuotojo, valdybos ar tarybos narys iš anksto nežino, ar jam bus išmokėtos tantjemos ir kokio dydžio – sprendimą priiima akcininkų susirinkimas, atsižvelgdamas į daugelį aplinkybių. Pagal savo prigimtį tantjemos artimiausios dividendams. Matome pavojų, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija deramai neįvertina konkrečių pajamų turinio ir nepagrįstai priskiria jas darbo pajamoms, nors pagal turinį jos nėra tapačios darbo pajamoms. Dėl to tam tikra veikla gali būti nepagrįstai prilyginta darbo veikla ir ji bus apmokestinta didelėmis „Sodros” įmokomis. „Turinio viršenybės pries formą” principo įteisinimas gali sukelti didesnių pavojų ateityje, pavyzdžiui, jei Lietuvoje kiltų diskusijos dėl dalijimosi platformose dalyvaujančių asmenų apmokestinimo. Paviršutiniškai taikant šį principą gali būti nuspręstą, kad per interneto platformas keleivius pavežantys asmenys gauna pajamų, tapačių darbo santykiams, ir šios pajamos gali būti apmokestintos, nors realybėje jos yra atsitiktinės, uždirbtos ne iš darbdavio ir todėl nėra tapačios darbo pajamoms. Pasiūlymas: atsisakyti 8 str. 3 d. numatyto turinio viršenybės prieš formą principo Dėl 10 str. 6 d. numatytų „Sodros” įmokų „lubų” „Sodros” įmokų „lubų” įvedimas yra sveikintina projekto nuostata. Siūlome patikslinti, ar
„Sodros” įmokų „lubos” būtų taikomos konkrečiam apdraustajam, ar būtų
atskirai taikoma skirtingoms apdraustojo pajamų rūšims.
Siūlome aiškiai numatyti, kad „lubos” būtų taikomos visoms apdraustojo apmokestinamoms pajamoms. Pasiūlymas: aiškiai numatyti, kad „Sodros” įmokų „lubos” būtų taikomos visoms apdraustojo apmokestinamoms pajamoms. Dėl 22 str. 3 d. ir 35 str. numatyto Socialinio draudimo rezervinio fondo sukūrimo Projekte numatyta sukurti socialinio draudimo rezervinį fondą, kuris būtų „sudaromas iš socialinio draudimo metinių pajamų dalies, viršijančios metines išlaidas”. Rezervinio fondo sukūrimas būtų sveikintinas ir prasmingas dalykas tuo atveju, jeigu „Sodros” fondas neturėtų sukauptos skolos. „Sodros” duomenimis, VSDF skola 2015 m. balandžio mėn. sudarė 3,6 mlrd. eurų. Esant tokio masto sukauptai skolai, rezervo kaupimas būtų ekonomiškai nepagrįstas, todėl siūlome numatyti sukauptos VSDF skolos grąžinimo planą ir tik grąžinus skolą kaupti rezervinį fondą. Pasiūlymas: 1) numatyti sukauptos VSDF skolos grąžinimo planą, 2) numatyti, kad rezervinis fondas pradedamas kaupti grąžinus skolą. Kiti pasiūlymai Dėl darbo pajamų apmokestinimo „Sodros” įmokomis tvarkos Siūlome paprastinti mokesčių nuo darbo pajamų skaičiavimą ir administravimą, suvienodinant darbo pajamų apmokestinimo bazes. Tai siūlome daryti kartu su Vyriausybės svarstomu valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimo perdavimu Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Jei įmokų administravimas nebūtų perduodamas VMI, įgyvendinti siūlymą taip pat būtų prasminga. Pagal galiojančią tvarką, valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo ir Garantinio fondo įmokos yra skaičiuojamos nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, o gyventojų pajamų mokestis dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo yra skaičiuojamas nuo mažesnės bazės (nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio atėmus neapmokestinamųjų pajamų dydį).
Esama tvarka sąlygoja itin sudėtingą mokesčių apskaitą, sukelia didelę administracinę naštą mokesčių mokėtojams. Nėra pagrįstų argumentų, kodėl mokesčiai nuo pajamų, gaunamų pagal tą pačią darbo sutartį, turėtų būti skaičiuojami nuo skirtingų bazių. 2014 m. buvo svarstyta valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimą perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šis žingsnis optimizuotų valstybės tarnybų veiklą ir yra sveikintinas. Tačiau jei nebūtų suvienodinta apmokestinimo bazė, deklaravimo ir įmokų mokėjimo tvarka, mokesčių mokėtojai administracinės naštos palengvinimą pajustų tik tiek, kad patikrinimus atliktų ir būtų bendraujama su viena mokesčius administruojančia institucija, o tai nebūtų esminis naštos sumažinimas. Siekiant gerinti mokesčių administravimą ir mažinti biurokratinę naštą verslui, būtina suvienodinti pajamų iš darbo santykių apmokestinimo bazes, deklaravimo ir įmokų mokėjimo tvarką. Laikinos perėjimo sąnaudos būtų prasmingos ir pateisinamos siekiu sumažinti naštą verslui. Vieningos bazės taikymas leistų sumažinti apskaitininkams tenkantį darbo krūvį. Kadangi smulkiam ir vidutiniam verslui tenka santykinai didesnės mokesčių administravimo sąnaudos, SVV pajustų santykinai didesnę naudą įgyvendinus siūlymą. Pabrėžtina, kad šio siūlymo įgyvendinimas atitiktų apmokestinimo aiškumo ir paprastumo principus. Taip pat tai pagerintų Lietuvos vertinimą Pasaulio banko atliekamame „Doing Business” indekse. Galimos skirtingos siūlymo įgyvendinimo alternatyvos, tačiau būtina užtikrinti, kad nedidėtų mokesčių našta.
Pasiūlymas: esama pajamų iš darbo santykių tvarka sąlygoja itin sudėtingą mokesčių apskaitą, sukelia didelę administracinę naštą mokesčių mokėtojams, todėl siūlome suvienodinti pajamų iš darbo santykių apmokestinimo bazes, deklaravimo ir įmokų mokėjimo tvarką. Dėl įmokų į Garantinį fondą mokėjimo tvarkos Šiuo metu mokamos įmokos į Garantinį fondą lygios 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui. Teisine prasme įmoką į Garantinį fondą moka darbdavys, tačiau ekonomine prasme tikrasis jų mokėtojas yra darbuotojas, o įmoka į Garantinį fondą – tai draudimas nuo darbdavio nemokumo pastarojo bankroto atveju. Įmokas į garantinį fondą moka ne tik juridiniai amenys, tačiau ir fiziniai asmenys, ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla. Pasiūlymas: kadangi įmokos į Garanfinį fondą skaičiuojamos nuo valstybinio socialinio draudimo įmokos bazės, o ekonomine prasme šios įmokos – draudimas nuo darbdavio nemokumo, siūlome šią įmoką paversti darbuotojo socialinio draudimo dalimi. Mokant šią įmoką kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis būtų sumažinta administracinė našta verslui. Išvados ir pasiūlymai
redakcijoje yra valstybinio socialinio draudimo įmokų dubliavimas, kai tas pats gyventojas ar įmokas už jį mokantis draudėjas privalo mokėti įmokas nuo skirtingų pajamų, o projekte siūloma tokį dubliavimą plėsti. Siūlome panaikinti šiuo metu egzistuojantį „Sodros” įmokų dubliavimą ir atsisakyti planų plėsti dubliavimą, „Sodra” apmokestinant šiuo metu neapmokestintas pajamas ar asmenis. 2. Projekte ir socialiniame modelyje siūloma įtraukti naujus dalyvius į „Sodros” sistemą ir drausti esamus dalyvius tomis socialinio draudimo rūšimis, kuriomis jie šiuo metu nedraudžiami.
Tai galimai plėstų įmokų dubliavimą, didintų mokesčių naštą ir reikštų didesnes „Sodros” išlaidas, todėl siūlome atsisakyti šių nuostatų. 3. Projekte neatsispindi socialiniame modelyje įtvirtinta nuostata, kad „Sodros” įmokų tarifas būtų palaipsniui mažinamas. Siūlome numatyti ir įstatymu įtvirtinti „Sodros” įmokų tarifo sumažinimą. 4. Projekte siūloma apmokestinti tantjemas „Sodros” įmokomis, tačiau savo prigimtimi jos artimesnės kapitalo, o ne darbo pajamoms. Todėl siūlome atsisakyti tantjemų apmokestinimo „Sodros” įmokomis. 5. Projekte nėra aiškiai nurodyta, kaip pasikeistų asmenų, vykdančių veiklą pagal verslo liudijimą, pensijų socialinio draudimo įmokos tarifas ir bazė. Siūlome sukonkretinti šią nuostatą. 6. Siūlome papildyti projektą „socialinio draudimo pensijų individualios dalies” ir „socialinio draudimo bendrosios pensijų dalies” sąvokomis. 7. Projekte nėra numatyti aiškūs bendrosios pensijų dalies mokėjimo principai, taisyklės ir šaltiniai. Siūlome juos apibrėžti ir įtvirtinti įstatymu. 8. Projekte siūloma įtvirtinti turinio viršenybės prieš formą principą, tačiau konkrečios veiklos turinys dažnai vertinamas paviršutiniškai, neįsigilinant į jos esmę. Pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bando tantjemas priskirti darbo pajamoms, nors pagal savo ekonominę prigimtį jos tapačios kapitalo, o ne darbo pajamoms. Šio principo taikymas gali sukelti pavojų, kad tam tikra veikla bus nepagrįstai prilyginta darbo veiklai ir ji bus apmokestinta didelėmis „Sodros” įmokomis. 9. Siūlome aiškiai numatyti, kad „Sodros” įmokų „lubos” būtų taikomos visoms apdraustojo apmokestinamoms pajamoms. 10. Projekto nuostata sukurti Socialinio draudimo rezervinį fondą būtų sveikintina, jeigu VSDF neturėtų sukauptos skolos, kuri šiuo metu siekia 3,6 mlrd. eurų.
Siūlome numatyti sukauptos VSDF skolos grąžinimo planą, o rezervinį fondą kaupti grąžinus skolą. 11. Esama pajamų iš darbo santykių tvarka sąlygoja itin sudėtingą mokesčių apskaitą, sukelia didelę administracinę naštą mokesčių mokėtojams, todėl siūlome suvienodinti pajamų iš darbo santykių apmokestinimo bazes, deklaravimo ir įmokų mokėjimo tvarką. 12. Kadangi įmokos į Garanfinį fondą skaičiuojamos nuo valstybinio socialinio draudimo įmokos bazės, o ekonomine prasme šios įmokos – draudimas nuo darbdavio nemokumo, siūlome šią įmoką paversti darbuotojo socialinio draudimo dalimi. Mokant šią įmoką kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis būtų sumažinta administracinė našta verslui. Svarstyti pagrindiniame komitete. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6; prieš – 0; susilaikė - 3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Narkevičius, Irena Degutienė. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
TEISĖTVARKOS komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Darbo ir socialinės teisės skyriaus vedėja Jadvyga Andriuškevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-0913 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktas vertinimas dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant laikoma, kad draudėjas veiklos nevykdo. Toks draudėjo teisinis statusas sukelia teisines pasekmes ne tik jam, bet ir asmenims, kuriuos jis privalomai turi drausti.
Įstatymo projekto 13 bei kituose straipsniuose nėra nustatyta jokių specialių normų, reguliuojančių apdraustojo asmens informavimą apie tai, kad draudėjas veiklos nevykdo, todėl apdraustasis gali nežinoti arba sužinoti apie jo draudėjo veiklos nevykdymą tik įvykus draudiminiam įvykiui, kai, vadovaujantis įstatymo projekto 13 straipsnio 4 dalimi, socialinio draudimo išmokos būtų skaičiuojamos ir mokamos. Pažymėtina, kad pagrindai, kuriems esant laikoma, kad draudėjas veiklos nevykdo, nėra susiję su apdraustojo asmens veiksmais ar neveikimu, o kai kurie pagrindai (pavyzdžiui, kai įmokų įsiskolinimo sumokėjimas neatidedamas) nėra tiesiogiai susiję ir su draudėjo veika. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias apdraustajam asmeniui nustatyta įrodinėjimo našta, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą ir todėl duomenys apie jas turi būti įrašyti į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, vertintinos kaip galimai prieštaraujančios Konstitucijos 52 straipsniui. Konstitucinis Teismas
asmenims socialinio draudimo pensijas stažas suprantamas kaip tam tikras laikotarpis, per kurį asmenys patys moka ar už juos mokamos įmokos, t.y. kaip laiko tarpas, per kurį asmuo savo darbu kuria vertybes, taip pat ir socialinio draudimo lėšas. Todėl socialinio pensijų draudimo stažo trukmės negalima sieti su tuo, ar darbdavys sumokėjo įstatymo nustatytas lėšas.
Būtent toks socialinio draudimo stažo ir socialinio pensijų draudimo stažo aiškinimas atitinka Konstitucijos laiduotai socialinio draudimo santykių sistemos esmei, užtikrina privalomai draudžiamiems asmenims teisių socialinio draudimo srityje įgyvendinimą. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad jeigu ši norma būtų kitaip suprantama, privalomai draudžiami asmenys, kurie teisę į tokį aprūpinimą įgijo savo darbu, šių santykių srityje taptų priklausomi nuo konkrečių darbdavio ar socialinio draudimo įstaigų veiksmų. Netektų prasmės ir imperatyvios įstatymo normos, įsakmiai įpareigojančios visus santykių subjektus atlikti įstatymo nustatytas pareigas. Todėl privalomai draudžiamo asmens teisei įgyvendinti valstybinio socialinio draudimo ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo negalima aiškinti atsižvelgiant į tai, ar darbdavys, socialinio draudimo įstaigos tinkamai ar netinkamai vykdė savo pareigas. Taip suprantant apdraustojo asmens socialinio pensijų draudimo stažą būtų paneigta Konstitucijos 52 straipsnyje numatytos teisės į socialinį aprūpinimą esmė. Nepritarti Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d. nutarime pateiktu išaiškinimu Konstitucija saugo asmenis (apdraustuosius), kurie savo darbu kuria vertybes, taip pat ir socialinio draudimo lėšas. Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant laikoma, kad draudėjas veiklos nevykdo, taikytinos tik tuo atveju, kai apdraustieji asmenys nevykdė darbo funkcijų ir jų darbu nebuvo kuriamos vertybės ir socialinio draudimo lėšos. Be to, Įstatymo 13 straipsnio
realų veiklos vykdymą. Apdraustajam asmeniui suteikta teisė įrodyti realų savo darbo funkcijų vykdymą. Poreikis realizuoti šia teisę apdraustajam asmeniui atsirastų tik tuo atveju, jeigu draudėjas neįrodytų, jog realiai vykdė veiklą.
Tačiau siekiant teisinį reglamentavimą nustatyti aiškesnį, reikėtų patikslinti Įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, numatant darbdaviui pareigą informuoti apdraustuosius asmenis apie jiems apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų sumų ir socialinio draudimo įmokų neįrašymą į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą. 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos nauja redakcija Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principui. 4. Balsavimo rezultatai:
Įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijai“). 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
komitetas
DĖL
PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO Nr. XIIP - 3235
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius,
pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, komiteto nariai: Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Arvydas Vidžiūnas. Komiteto patarėjai: Leonardas Michelbertas, Gabija Jurgelytė, padėjėja Gintarė Rimeisienė. Kviestieji asmenys: žemės ūkio viceministras Saulius Cironka, Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Laisvūnas Bartkevičius ir šios ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrėjus Stančikas, Lietuvos Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, Seimo Pirmininkės L. Graužinienės padejėja Dovilė Ališauskienė, Seimo nario k. Starkevičiaus padėjėjas Albinas Brokorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)26 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktas vertinimas dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. 1. Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „pensijų išmokos“.
Atsižvelgiant į šios sąvokos turinį darytina išvada, kad čia apibrėžiama kaupiamųjų pensijų išmokos samprata, todėl šios dalies ir atitinkamų normų nuostatas siūlytina tikslinti. Šiame kontekste pažymėtina, kad sąvoka „pensijų išmokos“ suprantama kaip bendrinė, bet kurią pensiją, kaip tam tikrą išmoką, apibrėžianti samprata. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)29
projekto 2 straipsnio 9 dalyje reikėtų tikslinti apibrėžiamos sąvokos pavadinimą ir jos turinį, atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio 11 dalyje apibrėžiama valstybinio socialinio draudimo įmokos sąvoka ir nurodoma jos santrumpa. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)41
straipsnio 1 dalyje, kaip privalomai draudžiami asmenys, nurodyti kandidatai į notarus (asesoriai). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seime įregistruotas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2756 (2), kuriuo siūloma iš privalomai draudžiamų asmenų sąrašo išbraukti kandidatus į notarus (asesorius) – jie būtų draudžiami kaip asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis. Šio įstatymo projekto įsigaliojimas taip pat numatomas 2016 m. sausio 1 d. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)43
Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą ,,pataisos pareigūno“ sąvoką (pataisos pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, priimtas į tarnybą Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje) siūlytina patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalį, t.y. išbraukti žodžius ,,ir įmonių“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)43 5.
Siekiant teisinio reguliavimo koncentruotumo ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtą žvalgybos pareigūno sąvoką bei šio straipsnio 8 dalyje nurodytas žvalgybos institucijas, įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių ,,Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnai, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai“ siūlytina įrašyti žodžius ,,žvalgybos pareigūnai“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)52
projekto 5 straipsnio 2 dalyje nuoroda į šio straipsnio 4 dalį nėra tiksli, nes šioje dalyje nustatytos įmokų mokėjimo taisyklės, o ne 2 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo išimtys. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)612
projekto 6 straipsnio 12 dalį reikėtų tikslinti ir nurodyti, kokie vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktai čia turimi omenyje. Svarstytina, ar šioje dalyje siūlomos nuostatos nėra perteklinės, nes joje nurodyti reglamentai yra tiesioginio taikymo teisės aktai. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)101
projekto 10 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Šioje dalyje reikėtų aiškiau ir konkrečiau apibrėžti pajamas, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Pavyzdžiui, įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apdraustajam apskaičiuotų visų papildomų uždarbių. Vienu iš tokių uždarbių nurodytos kitos, su darbo santykiais susijusios išmokos.
Iš aptariamos įstatymo projekto 10 straipsnio
socialinio draudimo įmokos turėtų būti skaičiuojamos nuo įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos stipendijos ar kitos papildomos išmokos, susijusios su darbuotojų mokymu, kvalifikacijos tobulinimu ar perkvalifikavimu, kurios mokamos darbuotojui. Apibrėžiant pajamas, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos ir, ypač, pajamas, nuo kurių socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos, siūlytina pajamų rūšis apibrėžti vartojant Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5, 17 ir kituose straipsniuose analogiškas pajamas apibrėžiančią terminiją. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)1012
patikslinti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268, kurio įsigaliojimas numatomas 2016 m. sausio
apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)1015
projekto 10 straipsnio 1 dalies 5 punktas tikslintinas išbraukiant žodžius
„iki jam sueis treji metai“ atsižvelgiant į tai, kad tiek galiojančio Darbo
kodekso 178 straipsnyje, tiek kartu teikiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo Darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 129 ir 132 straipsniuose viena tikslinių atostogų rūšių yra atostogos vaikui prižiūrėti. Be to, pagal Darbo kodekso 132 straipsnį, įvaikinus vyresnį nei trejų metų vaiką, taip pat suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)101
projekto 10 straipsnio 1 dalį reikėtų papildyti ir tarpusavyje derinti su įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei Darbo kodekso 106 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad dienpinigiai ir kitos išmokos, išskyrus skirtas su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, yra laikomi darbo užmokesčiu. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)1022
projekto 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte po žodžių ,,šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokų“ įrašyti praleistą žodį ,,bazę“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)106
projekto 10 straipsnio 6 dalį reikėtų tikslinti, nes joje teikiama nuoroda į šią dalį, kaip nustatančią išimtį, todėl neaišku, ką nustato ši dalis – bendrą ar specialią taisyklę. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)106
projekto 10 straipsnio 6 dalyje, apibrėžiant terminus, reikėtų atsisakyti žodelių „nuo“, „iki“, nes taip apibrėžto termino skaičiavimas gali būti įvairiai interpretuojamas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)1115
projekto 11 straipsnio 1 dalies 5 punktas tikslintinas atsižvelgiant į tai, kad pagal kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamuose įstatymų projektuose siūlomas nuostatas, reguliuojamas žalos dėl sveikatos sutrikdymo ar darbuotojo mirties atlyginimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamuose Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr.VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3238 numatyta, kad nelaimingu atsitikimu darbe yra įvykis <...> dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2, 40 ir 49 straipsnių pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekte Nr. XIIP-3258, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30, 31 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3269 bei kituose įstatymų projektuose reguliuojamos asmens (pareigūno), kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, teisės į tam tikras išmokas. Manytina, kad tapatūs įvykiai, kuriems įvykus atsiranda teisė į tapačias išmokas, turėtų būti apibrėžti vienodai. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)11113
projekto 11 straipsnio 1 dalies 13 punktas tikslintinas atsižvelgiant į tai, kad kartu su šiuo projektu teikiamo Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gali būti susitarta dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą. Šiame kontekste svarstytinas ir įstatymo projekto 11 straipsnio 17 punkte nurodytas reguliavimas – ar tokiu atveju 13 punktas neapimtų 11 straipsnio 1 dalies 17 punkte siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)111
projekto 11 straipsnio 1 dalies 19 punkte numatyta, kad socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo draudimo įmokų, darbdavio mokamų draudimo įmonei už darbuotojų gyvybės, nelaimingų atsitikimų ar civilinės atsakomybės draudimą, kai draudimo sutartyje yra numatyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui draudimo suma bus išmokėta darbdaviui, o civilinės atsakomybės draudimo atveju – darbdaviui ar trečiajam asmeniui.
Pažymėtina, kad įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 18 ir 19 punktuose nurodytos darbdavio (draudėjo) mokamos draudimo įmokos nepriskirtinos darbo užmokesčiui, todėl jos pagrįstai nepriskiriamos pajamoms, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, tačiau, pagal įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatytas taisykles, darbdavys, sudaręs savo darbuotojų gyvybės, nelaimingų atsitikimų ar civilinės atsakomybės draudimo sutartis, įvykus draudiminiam įvykiui (pavyzdžiui, darbuotojui žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe), įgytų teisę į draudimo išmoką kaip naudos gavėjas, taigi, darbdavys, apdraudęs savo darbuotojus nurodytų rizikų draudimu, įgytų ne tik teisę į draudimo išmoką, bet ir teisę nemokėti socialinio draudimo įmokų nuo draudimo įmokų sumos. Tokio reguliavimo teisiniai ir socialiniai tikslai nesuprantami. Kartu svarstytina, ar įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 18 ir 19 punktuose neturėtų būti nustatyti maksimalūs įmokų dydžiai, nuo kurių neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, siekiant išvengti piktnaudžiavimo šia lengvata (pavyzdžiui, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 14¹ punkte nustatyta šio mokesčio lengvata, kai darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį <...> suma, per mokestinį laikotarpį neviršija 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)112 18.
Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „bus įskaityta“, „nebus“ atitinkamai siūlytina įrašyti žodžius „neįskaitomas“ ir „nėra“, o 3 dalyje vietoj „bus neįskaitytas“ įrašyti „neįskaitomas“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)
projekto 11 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnyje ir kitur teikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą. Pažymėtina, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3239, kuriuo keičiamas šio įstatymo pavadinimas į Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, įsigaliojimas numatytas
taikymas. Be to, įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalyje numatytos nuostatos yra įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame teisiniame reguliavime. Šios nuostatos yra vienodai reikšmingos taikant atitinkamu laikotarpiu galiojusias normas. Atsižvelgiant į tai, siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų tikslinti. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)113
projekto 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ūkininkai ir jų partneriai, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, socialinio draudimo įmokų gali nemokėti, jei šie asmenys yra ne vyresni kaip 29 metų. Šioje dalyje paaiškinta, kad tas laikotarpis bus neįskaitytas į socialinio draudimo stažą.
Pagal įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį, ūkininkai ir jų partneriai draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, todėl įstatymo projektą reikėtų papildyti ir nustatyti, kad ūkininkai ir jų partneriai tuo laikotarpiu taip pat nebus apdrausti nurodytų rūšių draudimu, nes teisė į ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokas siejama ne tik su tam tikro socialinio draudimo stažo turėjimu, bet ir su sąlyga, kad asmuo draudiminio įvykio metu yra apdraustas tos rūšies socialiniu draudimu. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)
21Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso 82 straipsnio 4 dalyje siūloma reguliuoti valstybinio socialinio draudimo įmokų
mokėjimo taisykles sudarius pameistrystės darbo sutartį ir dėl to darbdavio patiriamų mokymo išlaidų sumų išskaitymo iš pameistriui mokėtino darbo užmokesčio teisinius santykius. Atsižvelgiant į tai, kad šie teisiniai santykiai nėra Darbo kodekso reguliavimo dalyku, siūlytina minėtas nuostatas formuluoti aptariamame įstatymo projekte (keičiamo įstatymo 11 straipsnyje ar kitur). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)129
projekto 12 straipsnio 9 dalį siūlytina tikslinti bendrinės kalbos požiūriu, t. y. vietoj žodžio „dalies“ įrašyti žodį „dalyje“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)
laikoma, kad draudėjas veiklos nevykdo. Toks draudėjo teisinis statusas sukelia teisines pasekmes ne tik jam, bet ir asmenims, kuriuos jis privalomai turi drausti.
Įstatymo projekto 13 bei kituose straipsniuose nėra nustatyta jokių specialių normų, reguliuojančių apdraustojo asmens informavimą apie tai, kad draudėjas veiklos nevykdo, todėl apdraustasis gali nežinoti arba sužinoti apie jo draudėjo veiklos nevykdymą tik įvykus draudiminiam įvykiui, kai, vadovaujantis įstatymo projekto 13 straipsnio 4 dalimi, socialinio draudimo išmokos būtų skaičiuojamos ir mokamos. Pažymėtina, kad pagrindai, kuriems esant laikoma, kad draudėjas veiklos nevykdo, nėra susiję su apdraustojo asmens veiksmais ar neveikimu, o kai kurie pagrindai (pavyzdžiui, kai įmokų įsiskolinimo sumokėjimas neatidedamas) nėra tiesiogiai susiję ir su draudėjo veika. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias apdraustajam asmeniui nustatyta įrodinėjimo našta, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą ir todėl duomenys apie jas turi būti įrašyti į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, vertintinos kaip galimai prieštaraujančios Konstitucijos 52 straipsniui. Konstitucinis Teismas 1997 m. kovo 12 d. nutarime akcentavo, kad skiriant privalomai draudžiamiems asmenims socialinio draudimo pensijas stažas suprantamas kaip tam tikras laikotarpis, per kurį asmenys patys moka ar už juos mokamos įmokos, t.y. kaip laiko tarpas, per kurį asmuo savo darbu kuria vertybes, taip pat ir socialinio draudimo lėšas. Todėl socialinio pensijų draudimo stažo trukmės negalima sieti su tuo, ar darbdavys sumokėjo įstatymo nustatytas lėšas.
Būtent toks socialinio draudimo stažo ir socialinio pensijų draudimo stažo aiškinimas atitinka Konstitucijos laiduotai socialinio draudimo santykių sistemos esmei, užtikrina privalomai draudžiamiems asmenims teisių socialinio draudimo srityje įgyvendinimą. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad jeigu ši norma būtų kitaip suprantama, privalomai draudžiami asmenys, kurie teisę į tokį aprūpinimą įgijo savo darbu, šių santykių srityje taptų priklausomi nuo konkrečių darbdavio ar socialinio draudimo įstaigų veiksmų. Netektų prasmės ir imperatyvios įstatymo normos, įsakmiai įpareigojančios visus santykių subjektus atlikti įstatymo nustatytas pareigas. Todėl privalomai draudžiamo asmens teisei įgyvendinti valstybinio socialinio draudimo ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo negalima aiškinti atsižvelgiant į tai, ar darbdavys, socialinio draudimo įstaigos tinkamai ar netinkamai vykdė savo pareigas. Taip suprantant apdraustojo asmens socialinio pensijų draudimo stažą būtų paneigta Konstitucijos 52 straipsnyje numatytos teisės į socialinį aprūpinimą esmė. Nepritarti Atsižvelgti į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)14
projekto 14 straipsnyje tikslintinas nurodytas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pavadinimas, t.y. po žodžio ,,ligos“ išbrauktini žodžiai ,,socialinio draudimo“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)28
straipsnį, ministerija steigiama formuoti politiką, siūlytina įstatymo projekto 28 straipsnyje vietoj žodžio „įgyvendindama“ įrašyti žodį „formuodama“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)299 26.
Įstatymo projekto 29 straipsnio 9 dalyje tikslintina nuoroda į įstatymo 27 straipsnį, nes 27 straipsnyje nekalbama apie išvadas ir jame nėra 8 punkto. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)
įstaigų steigimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas, kurio 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu, tikslintina įstatymo projekto
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Be to, atsižvelgiant į minėto įstatymo nuostatas, atitinkamai turėtų būti patikslintinos kitos įstatymo projekto nuostatos (31 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 33 straipsnio 1 dalis), kuriose nustatyta Fondo valdybos teisė steigti fondo valdybos teritorinius skyrius, kurie taip pat yra biudžetinės įstaigos. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)332
numatyta, kad Fondo įstaigų nuostatus tvirtina direktorius, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 33 straipsnio 2 dalį ir po žodžio ,,valdybos“ įrašyti žodį ,,direktoriaus“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)3417
teisės technikos taisyklių reikalavimus, kuriuose numatyta, kad pirmą kartą teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, turi būti nurodomas visas įstatymo pavadinimas, įstatymo projekto 34 straipsnio 17 punkte prieš kodekso pavadinimą įrašytini žodžiai ,,Lietuvos Respublikos“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)351 30.
Įstatymo projekto 35 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio ,,rezervinis“ įrašytinas žodis ,,rezervinio“, o vietoj žodžio „kūrimo“ – žodis „sudarymo“ . Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)
skyriuje nėra nuostatų, reglamentuojančių fondo administravimo įstaigų atsakomybę. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-04)2
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmai (2015-10-19 raštas Nr. 1.02-0719)
1) nustatyti, kad VSD įmokas mokėtų ūkininkai, kurių ūkis yra lygus 6 EDV arba didesnis, o mažesnes pajamas uždirbantys asmenys, galėtų mokėti įmokas savanoriškai; Nepritarti Nepateikta įrodymų kokias realias pajamas galima gauti iš 6 EDV ūkio ir ar iš tokio dydžio ūkio ūkininkai negalėtų sumokėti įmokas socialiniam draudimui. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmai (2015-10-19 raštas Nr. 1.02-0719)
2) nustatyti, kad gyventojai, įregistravę ūkinius gyvūnus ūkinių gyvūnų registre, bet neturintys nei ūkio, nei žemės ūkio valdos, neturi mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų. Taip pat LR užimtumo rėmimo įstatyme nustatyti, kad gyventojai, įregistravę ūkinius gyvūnus ūkinių gyvūnų registre, bet neturintys nei ūkio, nei žemės ūkio valdos, gali turėti bedarbio statusą bei gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Nepritarti Nėra suformuota konkrečių pasiūlymų į svarstomo įstatymo projektą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žemės ūkio ministerija Žemės ūkio ministerija siūlo palikti galioti nuostatą, kad VSD įmokas mokėtų ūkininkai, kurių ūkis yra lygus 4EDV arba didesnis. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos nauja redakcija Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principui. Pritarti
ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam projektui. 6.2. Pasiūlymai: pasiūlyti pagrindiniam komitetui šį įstatymo projektą patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymą. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kaimo reikalų komitetas28 Argumentai: Veikiančiame Valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatyta, kad VSD įmokas moka ūkininkai, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams (EDV) arba didesnis. Pateiktame įstatymo projekte šį dydį numatoma sumažinti iki 2 EDV. Tokiu būdu didinama mokestinė našta mažiausias pajamas uždirbantiems asmenims arba visai jų negaunantiems.
Neatsižvelgta į tai, kad smulkieji ūkininkai dažnai užaugintą žemės ūkio produkciją suvartoja savo šeimos poreikiams ir neturi apmokestinamųjų pajamų. Pasiūlymas: Keičiamo Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip:
„8. Savarankiškai dirbantys asmenys – individualių įmonių savininkai;
mažųjų bendrijų nariai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys); fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 2 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis (toliau – ūkininkai ir jų partneriai); šeimynos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme (toliau – šeimynos dalyviai). 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Saulius Bucevičius. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
REIKALŲ IR DARBO komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto nariai: K. Miškinienė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, D. Kuodytė, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas. Komiteto biuras: E. Bulotaitė (vedėja), D. Jonėnienė (patarėja), I. Kuodienė (patarėja), I. Žukauskaitė (padėjėja). Kviestieji asmenys: D. Ališauskienė (Seimo pirmininko padėjėja), L. Ulevičė (Seimo pirmininko pavaduotojo A. Syso patarėja), J. Raškauskaitė (Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyr. specialistė), R. Guobaitė – Kirslienė (Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja), A. Misevičius (Ministro Pirmininko patarėjas), G. Klimavičius (socialinės apsaugos ir darbo viceministras), G. Burinskaitė (socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja), A. Aranauskienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė), V. Kalinauskas (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas), Inga Barauskaitė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus vedėjo pavaduotoja), I. Buškutė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėjo pavaduotoja), R. Babianskaitė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vyr. specialistė), M. Sinkevičius (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius), V. Latvienė (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja), J. Daunoravičienė (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pensijų skyriaus vedėja), J.
Litvaitienė (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pensijų skyriaus vedėjo pavaduotoja), prof. dr. T. Medaiskis (Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros dėstytojas), R. Minkevičienė (Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“), L. Savickas (VšĮ Investor‘s forum padalinio vadovas), A. Vilkišienė (savaitraščio „Buhalterija“ žurnalistė), A. Zvicevičius (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos konsultantas). 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus: Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktas vertinimas dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. 1. Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „pensijų išmokos“. Atsižvelgiant į šios sąvokos turinį darytina išvada, kad čia apibrėžiama kaupiamųjų pensijų išmokos samprata, todėl šios dalies ir atitinkamų normų nuostatas siūlytina tikslinti. Šiame kontekste pažymėtina, kad sąvoka „pensijų išmokos“ suprantama kaip bendrinė, bet kurią pensiją, kaip tam tikrą išmoką, apibrėžianti samprata. Pritarti. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: ,,7. Kaupiamosios pensijų išmokos - išmokos, nustatytos Pensijų kaupimo įstatyme, mokamos iš pensijų fonde asmens sukaupto pensijų turto.“ Taip pat žr. Komiteto pasiūlymą dėl 7 straipsnio 2 dalies. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10 2.
Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalyje reikėtų tikslinti apibrėžiamos sąvokos pavadinimą ir jos turinį, atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio 11 dalyje apibrėžiama valstybinio socialinio draudimo įmokos sąvoka ir nurodoma jos santrumpa. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalyje, kaip privalomai draudžiami asmenys, nurodyti kandidatai į notarus (asesoriai). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seime įregistruotas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2756 (2), kuriuo siūloma iš privalomai draudžiamų asmenų sąrašo išbraukti kandidatus į notarus (asesorius) – jie būtų draudžiami kaip asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis. Šio įstatymo projekto įsigaliojimas taip pat numatomas 2016 m. sausio 1 d. Pritarti. Kandidatai į notarus (asesoriai) išbraukti iš privalomai draudžiamų valstybiniu socialiniu draudimu asmenų sąrašo, nes jie draudžiami kaip asmenys dirbantys pagal darbo sutartis (žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto 4 straipsnio 1 dalies). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą ,,pataisos pareigūno“ sąvoką (pataisos pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, priimtas į tarnybą Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje) siūlytina patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalį, t.y. išbraukti žodžius ,,ir įmonių“. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl 4 straipsnio 3 dalies. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 5.
Siekiant teisinio reguliavimo koncentruotumo ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtą žvalgybos pareigūno sąvoką bei šio straipsnio 8 dalyje nurodytas žvalgybos institucijas, įstatymo projekto 4 straipsnio
pareigūnai, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai“ siūlytina įrašyti žodžius ,,žvalgybos pareigūnai“. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl 4 straipsnio 3 dalies, kurioje išbraukti paminėti žvalgybos pareigūnai, nes jie patenka į 4 straipsnio 2 dalį, kaip asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nustatytos įmokų mokėjimo taisyklės, o ne 2 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo išimtys. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto 5 straipsnio 2 dalies. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
narių teisės aktai čia turimi omenyje. Svarstytina, ar šioje dalyje siūlomos nuostatos nėra perteklinės, nes joje nurodyti reglamentai yra tiesioginio taikymo teisės aktai. Pritarti. Įstatymo projekto 6 straipsnio 12 dalis išbraukta. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalyje apibrėžtos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Šioje dalyje reikėtų aiškiau ir konkrečiau apibrėžti pajamas, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.
Pavyzdžiui, įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apdraustajam apskaičiuotų visų papildomų uždarbių. Vienu iš tokių uždarbių nurodytos kitos, su darbo santykiais susijusios išmokos. Iš aptariamos įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies bei įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies nuostatų neaišku, ar socialinio draudimo įmokos turėtų būti skaičiuojamos nuo įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos stipendijos ar kitos papildomos išmokos, susijusios su darbuotojų mokymu, kvalifikacijos tobulinimu ar perkvalifikavimu, kurios mokamos darbuotojui. Apibrėžiant pajamas, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos ir, ypač, pajamas, nuo kurių socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos, siūlytina pajamų rūšis apibrėžti vartojant Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5, 17 ir kituose straipsniuose analogiškas pajamas apibrėžiančią terminiją. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl 10 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268, kurio įsigaliojimas numatomas 2016 m. sausio 1 d., 37 straipsnio 4 punktą, valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro ir apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje. Pritarti. Argumentas:
Derinant su įstatymo projektu Nr. XIIP-3268.
XIIP-3268. Pasiūlymas: 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį, kurį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje, nustatyti Lietuvos Respublikos Vvalstybės tarnybos įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose šių išmokų mokėjimą;“. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15
straipsnio 1 dalies 5 punktas tikslintinas išbraukiant žodžius „iki jam sueis treji metai“ atsižvelgiant į tai, kad tiek galiojančio Darbo kodekso 178 straipsnyje, tiek kartu teikiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo Darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 129 ir 132 straipsniuose viena tikslinių atostogų rūšių yra atostogos vaikui prižiūrėti. Be to, pagal Darbo kodekso 132 straipsnį, įvaikinus vyresnį nei trejų metų vaiką, taip pat suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalį reikėtų papildyti ir tarpusavyje derinti su įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei Darbo kodekso 106 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad dienpinigiai ir kitos išmokos, išskyrus skirtas su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, yra laikomi darbo užmokesčiu. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies, kuriame siūloma nustatyti, kad valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami Lietuvos Respublikos teritorijoje dirbantys pagal darbo sutartis asmenys, įskaitant komandiruotus į Lietuvos Respubliką ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui asmenis.
Už juos bus mokamos socialinio draudimo įmokos nuo dienpinigių ir kitų išmokų, išskyrus su komandiruote susijusias faktines kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidas, kurie yra laikomi darbo užmokesčiu. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 108 straipsnis nustato užsienio darbdavio darbuotojo komandiruočių į Lietuvą teikti paslaugų ypatumus. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
22
straipsnio 2 dalies 2 punkte po žodžių ,,šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokų“ įrašyti praleistą žodį ,,bazę“. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
straipsnio 6 dalį reikėtų tikslinti, nes joje teikiama nuoroda į šią dalį, kaip nustatančią išimtį, todėl neaišku, ką nustato ši dalis – bendrą ar specialią taisyklę. Pritarti iš dalies. 10 straipsnio 6 dalis išbraukta (pritarta Seimo narių B. Bradausko, A. Palionio ir G. Mikolaičio 2015-11-05 pasiūlymui). 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
straipsnio 6 dalyje, apibrėžiant terminus, reikėtų atsisakyti žodelių „nuo“,
„iki“, nes taip apibrėžto termino skaičiavimas gali būti įvairiai
interpretuojamas. Nepritarti. 10 straipsnio 6 dalis išbraukta (pritarta Seimo narių B. Bradausko, A. Palionio ir G. Mikolaičio 2015-11-05 pasiūlymui). 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15 15.
Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 5 punktas tikslintinas atsižvelgiant į tai, kad pagal kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamuose įstatymų projektuose siūlomas nuostatas, reguliuojamas žalos dėl sveikatos sutrikdymo ar darbuotojo mirties atlyginimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamuose Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr.VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3238 numatyta, kad nelaimingu atsitikimu darbe yra įvykis <...> dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2, 40 ir 49 straipsnių pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekte Nr. XIIP-3258, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30, 31 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3269 bei kituose įstatymų projektuose reguliuojamos asmens (pareigūno), kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, teisės į tam tikras išmokas. Manytina, kad tapatūs įvykiai, kuriems įvykus atsiranda teisė į tapačias išmokas, turėtų būti apibrėžti vienodai. Pritarti. Pritariant pastabai ir atsižvelgiant į tai, kad asmenys apima ir pareigūnus. Pasiūlymas:
taip: ,,5) įstatymų nustatytų išmokų turtinei žalai dėl suluošinimo, kitokio sveikatos pakenkimo asmens sužalojimo, susižalojimo ar jo sveikatos sutrikdymo arba maitintojo mirties atlyginti;“
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
111113
straipsnio 1 dalies 13 punktas tikslintinas atsižvelgiant į tai, kad kartu su šiuo projektu teikiamo Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gali būti susitarta dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą.
Šiame kontekste svarstytinas ir įstatymo projekto 11 straipsnio 17 punkte nurodytas reguliavimas – ar tokiu atveju 13 punktas neapimtų 11 straipsnio 1 dalies 17 punkte siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti. Pasiūlymai:
išdėstyti taip: ,,13) kompensacijų už darbuotojams priklausančių įrankių, darbo drabužių nusidėvėjimą priemonių ar turto naudojimą;“ 2.Išbraukti
siūlytą reguliavimą: ,,17) kompensacijų, mokamų darbuotojams už muzikos instrumentų naudojimą, kai teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniai darbuotojai kūrybinei veiklai naudoja asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančius muzikos instrumentus;“. 3.Buvusius 18-25 punktus laikyti atitinkamai 17-24 punktais. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 17,18
straipsnio 1 dalies 19 punkte numatyta, kad socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo draudimo įmokų, darbdavio mokamų draudimo įmonei už darbuotojų gyvybės, nelaimingų atsitikimų ar civilinės atsakomybės draudimą, kai draudimo sutartyje yra numatyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui draudimo suma bus išmokėta darbdaviui, o civilinės atsakomybės draudimo atveju – darbdaviui ar trečiajam asmeniui.
Pažymėtina, kad įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 18 ir 19 punktuose nurodytos darbdavio (draudėjo) mokamos draudimo įmokos nepriskirtinos darbo užmokesčiui, todėl jos pagrįstai nepriskiriamos pajamoms, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, tačiau, pagal įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatytas taisykles, darbdavys, sudaręs savo darbuotojų gyvybės, nelaimingų atsitikimų ar civilinės atsakomybės draudimo sutartis, įvykus draudiminiam įvykiui (pavyzdžiui, darbuotojui žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe), įgytų teisę į draudimo išmoką kaip naudos gavėjas, taigi, darbdavys, apdraudęs savo darbuotojus nurodytų rizikų draudimu, įgytų ne tik teisę į draudimo išmoką, bet ir teisę nemokėti socialinio draudimo įmokų nuo draudimo įmokų sumos. Tokio reguliavimo teisiniai ir socialiniai tikslai nesuprantami. Kartu svarstytina, ar įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 18 ir 19 punktuose neturėtų būti nustatyti maksimalūs įmokų dydžiai, nuo kurių neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, siekiant išvengti piktnaudžiavimo šia lengvata (pavyzdžiui, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 14¹ punkte nustatyta šio mokesčio lengvata, kai darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį <...> suma, per mokestinį laikotarpį neviršija 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų). Pritarti.
Pritarti. Pasiūlymai: Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 17 ir 18 punktus (buvę 18 ir 19 punktai) išdėstyti taip: ,,17) darbuotojų naudai draudėjo mokamų draudimo įmokų už papildomąjį (savanoriškąjį) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, kai jos per mokestinį laikotarpį neviršija 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų;
nelaimingų atsitikimų ar civilinės atsakomybės draudimą, kai draudimo sutartyje yra numatyta, kad įvykus draudiminiam draudžiamajam įvykiui draudimo suma bus išmokėta darbdaviui, o civilinės atsakomybės draudimo atveju – darbdaviui ar trečiajam asmeniui, ir kai šios draudimo įmokos per mokestinį laikotarpį neviršija 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų;“. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-0411 2,3
straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „bus įskaityta“, „nebus“ atitinkamai siūlytina įrašyti žodžius „neįskaitomas“ ir „nėra“, o 3 dalyje vietoj „bus neįskaitytas“ įrašyti „neįskaitomas“. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus dėl įstatymo projekto 11 straipsnio 2 ir 3 dalių. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnyje ir kitur teikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą. Pažymėtina, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3239, kuriuo keičiamas šio įstatymo pavadinimas į Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, įsigaliojimas numatytas 2017 m. sausio 1 d., todėl būtų nustatytas dar negaliojančios normos taikymas.
Be to, įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalyje numatytos nuostatos yra įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame teisiniame reguliavime. Šios nuostatos yra vienodai reikšmingos taikant atitinkamu laikotarpiu galiojusias normas. Atsižvelgiant į tai, siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų tikslinti. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto 2 straipsnio. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ūkininkai ir jų partneriai, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, socialinio draudimo įmokų gali nemokėti, jei šie asmenys yra ne vyresni kaip
socialinio draudimo stažą. Pagal įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį, ūkininkai ir jų partneriai draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, todėl įstatymo projektą reikėtų papildyti ir nustatyti, kad ūkininkai ir jų partneriai tuo laikotarpiu taip pat nebus apdrausti nurodytų rūšių draudimu, nes teisė į ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokas siejama ne tik su tam tikro socialinio draudimo stažo turėjimu, bet ir su sąlyga, kad asmuo draudiminio įvykio metu yra apdraustas tos rūšies socialiniu draudimu. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto 11 straipsnio 3 dalies. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21Atkreiptinas dėmesys į tai,
kad Darbo kodekso 82 straipsnio 4 dalyje siūloma reguliuoti valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo taisykles sudarius pameistrystės darbo sutartį ir dėl to darbdavio patiriamų mokymo išlaidų sumų išskaitymo iš pameistriui mokėtino darbo užmokesčio teisinius santykius.
Atsižvelgiant į tai, kad šie teisiniai santykiai nėra Darbo kodekso reguliavimo dalyku, siūlytina minėtas nuostatas formuluoti aptariamame įstatymo projekte (keičiamo įstatymo 11 straipsnyje ar kitur). Pritarti. Atsisakyta Darbo kodekso 82 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl darbdavio patiriamų mokymo išlaidų sumų išskaitymo iš pameistriui mokėtino darbo užmokesčio. Kadangi Darbo kodekso 66 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad pameistrystės sutartis yra viena iš darbo sutarčių rūšių, nuo darbo užmokesčio, gaunamo pagal šią sutartį, mokamos socialinio draudimo įmokos bendra tvarka kaip ir nuo visų kitų darbo užmokesčių, gautų dirbant pagal darbo sutartį. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo įmonių, įstaigų, organizacijų mokamų sumų už darbuotojų mokymą, kvalifikacijos tobulinimą, perkvalifikavimą. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 9 dalį siūlytina tikslinti bendrinės kalbos požiūriu, t. y. vietoj žodžio „dalies“ įrašyti žodį „dalyje“. Nepritarti. 12 straipsnio 9 dalis išbraukta. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant laikoma, kad draudėjas veiklos nevykdo. Toks draudėjo teisinis statusas sukelia teisines pasekmes ne tik jam, bet ir asmenims, kuriuos jis privalomai turi drausti.
Įstatymo projekto 13 bei kituose straipsniuose nėra nustatyta jokių specialių normų, reguliuojančių apdraustojo asmens informavimą apie tai, kad draudėjas veiklos nevykdo, todėl apdraustasis gali nežinoti arba sužinoti apie jo draudėjo veiklos nevykdymą tik įvykus draudiminiam įvykiui, kai, vadovaujantis įstatymo projekto 13 straipsnio 4 dalimi, socialinio draudimo išmokos būtų skaičiuojamos ir mokamos. Pažymėtina, kad pagrindai, kuriems esant laikoma, kad draudėjas veiklos nevykdo, nėra susiję su apdraustojo asmens veiksmais ar neveikimu, o kai kurie pagrindai (pavyzdžiui, kai įmokų įsiskolinimo sumokėjimas neatidedamas) nėra tiesiogiai susiję ir su draudėjo veika. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias apdraustajam asmeniui nustatyta įrodinėjimo našta, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą ir todėl duomenys apie jas turi būti įrašyti į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, vertintinos kaip galimai prieštaraujančios Konstitucijos 52 straipsniui. Konstitucinis Teismas
asmenims socialinio draudimo pensijas stažas suprantamas kaip tam tikras laikotarpis, per kurį asmenys patys moka ar už juos mokamos įmokos, t.y. kaip laiko tarpas, per kurį asmuo savo darbu kuria vertybes, taip pat ir socialinio draudimo lėšas. Todėl socialinio pensijų draudimo stažo trukmės negalima sieti su tuo, ar darbdavys sumokėjo įstatymo nustatytas lėšas.
Būtent toks socialinio draudimo stažo ir socialinio pensijų draudimo stažo aiškinimas atitinka Konstitucijos laiduotai socialinio draudimo santykių sistemos esmei, užtikrina privalomai draudžiamiems asmenims teisių socialinio draudimo srityje įgyvendinimą. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad jeigu ši norma būtų kitaip suprantama, privalomai draudžiami asmenys, kurie teisę į tokį aprūpinimą įgijo savo darbu, šių santykių srityje taptų priklausomi nuo konkrečių darbdavio ar socialinio draudimo įstaigų veiksmų. Netektų prasmės ir imperatyvios įstatymo normos, įsakmiai įpareigojančios visus santykių subjektus atlikti įstatymo nustatytas pareigas. Todėl privalomai draudžiamo asmens teisei įgyvendinti valstybinio socialinio draudimo ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo negalima aiškinti atsižvelgiant į tai, ar darbdavys, socialinio draudimo įstaigos tinkamai ar netinkamai vykdė savo pareigas. Taip suprantant apdraustojo asmens socialinio pensijų draudimo stažą būtų paneigta Konstitucijos 52 straipsnyje numatytos teisės į socialinį aprūpinimą esmė. Pritarti iš dalies. 1.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos nauja redakcija Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principui.
Argumentas: Siekiant teisinį reglamentavimą nustatyti aiškesnį, patikslinti Įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, numatant VSDF administravimo įstaigoms pareigą informuoti apdraustuosius asmenis apie jiems apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų sumų ir socialinio draudimo įmokų neįrašymą į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą.“ Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nustačius, kad draudėjas veiklos nevykdo, pagal šio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą nėra įrašomi nuo draudėjo veiklos nevykdymo pradžios. Šie duomenys gali būti įrašomi nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad draudėjuias buvo nustatytas veiklos nevykdoymas. Apdraustieji asmenys yra informuojami apie jiems apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų sumų ir socialinio draudimo įmokų neįrašymą į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą.
Pagal veiklos nevykdančio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustajam asmeniui apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įrašomi, jeigu apdraustasis asmuo įrodo, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. Šie duomenys gali būti įrašomi už laikotarpį, kuriuo apdraustasis asmuo įrodė sumų, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimą už darbo funkcijų vykdymą. Draudėjo veiklos nevykdymo nustatymo tvarką, apdraustojo asmens sumų, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimą už darbo funkcijų vykdymą įrodinėjimo tvarką, socialinio draudimo pranešimų ir kitų dokumentų formas, pateikimo, apdraustųjų asmenų informavimo apie jiems apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų sumų ir socialinio draudimo įmokų neįrašymą bei duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą terminus ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje tikslintinas nurodytas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pavadinimas, t.y. po žodžio ,,ligos“ išbrauktini žodžiai ,,socialinio draudimo“. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl 14 straipsnio. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-0428 25.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnį, ministerija steigiama formuoti politiką, siūlytina įstatymo projekto 28 straipsnyje vietoj žodžio „įgyvendindama“ įrašyti žodį „formuodama“. Pritarti. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
straipsnio 9 dalyje tikslintina nuoroda į įstatymo 27 straipsnį, nes 27 straipsnyje nekalbama apie išvadas ir jame nėra 8 punkto. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl 29 straipsnio 9 dalies. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Fondo valdyba yra biudžetinė įstaiga, o biudžetinių įstaigų steigimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas, kurio 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu, tikslintina įstatymo projekto 31 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad Fondo valdyba steigiama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Be to, atsižvelgiant į minėto įstatymo nuostatas, atitinkamai turėtų būti patikslintinos kitos įstatymo projekto nuostatos (31 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 33 straipsnio 1 dalis), kuriose nustatyta Fondo valdybos teisė steigti fondo valdybos teritorinius skyrius, kurie taip pat yra biudžetinės įstaigos. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus dėl 31 straipsnio 2 ir 4 dalių, 32 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 33 straipsnio 1 dalies. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
projekto 33 straipsnio 5 dalies nuostatas, kuriose numatyta, kad Fondo įstaigų nuostatus tvirtina direktorius, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 33 straipsnio 2 dalį ir po žodžio ,,valdybos“ įrašyti žodį ,,direktoriaus“.
Pritarti. Komiteto pasiūlymas dėl 33 straipsnio. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16
technikos taisyklių reikalavimus, kuriuose numatyta, kad pirmą kartą teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, turi būti nurodomas visas įstatymo pavadinimas, įstatymo projekto 34 straipsnio 17 punkte prieš kodekso pavadinimą įrašytini žodžiai ,,Lietuvos Respublikos“. Pritarti. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio ,,rezervinis“ įrašytinas žodis ,,rezervinio“, o vietoj žodžio „kūrimo“ – žodis „sudarymo“ . Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl 35 straipsnio 1 dalies. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto VI skyriaus pavadinimas, kadangi šiame skyriuje nėra nuostatų, reglamentuojančių fondo administravimo įstaigų atsakomybę. Pritarti. Pasiūlymas: VI skyriaus pavadinimą išdėstyti taip:
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 2 straipsnio pavadinimas – po žodžio ,,įsigaliojimas“ įrašytini žodžiai ,,ir įgyvendinimas“. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto 2 straipsnio. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė,
1 Siunčiame 2015 m. rugsėjo 24 d. valstybinio audito ataskaitą Nr.
FA-P-10-7-26-1 „Dėl 2014 metų Valstybinio socialinio draudimo fonde atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ ir valstybinio audito išvadą Nr. FA-P-10-7-26. Valstybinio audito išvadoje pareikšta sąlyginė nuomonė dėl 2014 metų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, taip pat pareikšta sąlyginė nuomonė dėl fondo lėšų ir valstybės turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumo ir naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendindama projektą „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“, Lietuvos Respublikos Seimui 2015 m. birželio
projektus. Valstybinio audito metu ministerijos paprašėme pateikti informaciją, kaip šiuose teisės aktuose bus įgyvendintos teikiamos ir anksčiau teiktos Valstybės kontrolės rekomendacijos, tačiau ministerija prašomos informacijos nepateikė. Įvertinę Seimui pateiktus įstatymų projektus, norime atkreipti dėmesį į svarbius su fondo išlaidomis susijusius valstybinių auditu metu nustatytus dalykus ir dėl jų teiktas rekomendacijas, kurie, mūsų manymu, lieka aktualūs: <<...4. Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (2015 m. birželio 12 d. Nr. XIIP-3235) ir Lietuvos Respublikos valstybinio 4 socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 2, 4, 5, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (2015 m. birželio 12 d. Nr.
Nr. XIIP-3251) Teikiamos valstybinio audito ataskaitos 2.2 poskyryje nurodyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių padalinių vadovams, kitaip nei valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, nenustatyta pareiga užtikrinti fondo lėšų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą bei kitos Biudžeto sandaros įstatymo 5 ir 7 str. numatytos svarbios funkcijos ir atsakomybė. Taip pat pažymime, kad fondo valdybos veiklos išlaidos nėra apribotos taip, kaip tai nustatyta Privalomojo sveikatos draudimo fondą administruojančios Valstybinės ligonių kasos atžvilgiu, kai pagal Sveikatos draudimo įstatymo 21 str. 3 d. Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų veiklos išlaidoms gali būti skiriama iki 2 proc. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Fondui netaikomi įstatymų reikalavimai, svarbūs valstybės biudžeto lėšų naudojimo drausmei užtikrinti, teisės aktų nereglamentuotas maksimalus fondo administravimo įstaigų veiklos sąnaudų dydis ir tai, kad nėra bendros visiems asignavimų valdytojams taikomos finansinės drausmės dėl išlaidų mažinimo ir pan., galėjo lemti tai, kad, net ir esant deficitiniam fondo biudžetui, fondo valdyba 2014 metais pirko nebūtinas paslaugas, kurių valstybės biudžeto asignavimų valdytojai dėl ribotų valstybės biudžeto asignavimų, siekdami mažinti valdymo išlaidas, neperka (plačiau teikiamos valstybinio audito ataskaitos 2.2 poskyryje). Mūsų nuomone, minėtuose įstatymų projektuose galėtų būti nustatytas fondo veiklos sąnaudų išlaidų limitas, pareigos ir atsakomybė, atitinkančios nustatytąsias valstybės biudžeto asignavimų valdytojams. Maloniai prašome įvertinti mūsų pastabas Lietuvos Respublikos Seime svarstant minėtų įstatymų pakeitimus. Pritarti. 1.Siūloma papildyti projekto 31 straipsnio
Fondo lėšų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą.
2.Siūloma papildyti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 2, 4, 5, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3251 nuostata, nustatančia Fondo administravimo įstaigų veiklos išlaidų limitą. 2. Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas A. Stančikas, 2015-10-19 Nr. 10-19 Nr. 1.02-071929 Kadangi valstybinio socialinio draudimo (toliau - VSD) sistemos pakeitimai tiesiogiai palies ne tik tuos žemės ūkio subjektus, kurie dėl žemės ūkio veiklos mažareikšmiškumo nedalyvavo socialinio draudimo sistemoje, bet ir kitus, nes keičiamos VSD mokesčio bazės „lubos“, informuojame, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų Taryba dar 2015 m. birželio 15 d. priėmė rezoliuciją (2015-06-19 Žemės ūkio rūmų raštas Seimo Kaimo reikalų komitetui Nr. 1.02-0408), kuria siūlė:
1) nustatyti, kad VSD įmokas mokėtų ūkininkai, kurių ūkis yra lygus 6 EDV arba didesnis, o mažesnes pajamas uždirbantys asmenys, galėtų mokėti įmokas savanoriškai;
2) nustatyti, kad gyventojai, įregistravę ūkinius gyvūnus ūkinių gyvūnų registre, bet neturintys nei ūkio, nei žemės ūkio valdos, neturi mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų. Taip pat LR užimtumo rėmimo įstatyme nustatyti, kad gyventojai, įregistravę ūkinius gyvūnus ūkinių gyvūnų registre, bet neturintys nei ūkio, nei žemės ūkio valdos, gali turėti bedarbio statusą bei gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. 1)nepritarti
2) nepritarti. 1) Pritarta Komiteto pasiūlymui dėl projekto 2 str. 9 dalies. Taip pat žr. argumentus prie Kaimo reikalų komiteto pasiūlymo dėl projekto 2 straipsnio 9 dalies. Pažymėtina, kad projekte atsisakyta savanoriškojo pensijų socialinio draudimo. 2) Asmuo, įregistravęs gyvūnus Gyvūnų registre, yra gyvūnų ūkio savininkas.
Jei jo ūkio dydis atitinka minimalius reikalavimus, tai toks asmuo turėtų būti draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu. 3. Lietuvos maistininkų profesinė sąjungos pirmininkė G. Gruzdienė, 2015-07-08 Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos konferencijos delegatai pažymi, kad naujai pateiktuose
„Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio – administracinio
modelio“ dokumentų projektuose numatoma iš esmės pakeisti darbo santykius ir socialinius klausimus reglamentuojančių įstatymų nuostatas, kurios žymiai blogins dabar galiojančias darbuotojų socialines garantijas. Konferencijos delegatai, svarstant socialinio draudimo įstatymų projektus, siūlo: ■ priimant įstatymų pakeitimus nedidinti socialinio draudimo įnašų tarifo dirbantiems pagal darbo sutartis; ■ įtraukti į valstybinio socialinio draudimo papildomų pensijų sistemą individualių įmonių savininkus, mažųjų ir ūkinių bendrijų tikruosius narius, tantjemų gavėjus, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikėjus pagal kvitus, dirbančius pagal verslo liudijimus ir kt. asmenis. ■ juridiniams asmenims didinti valstybinio socialinio įnašų tarifą už priimamus darbuotojus pagal terminuotas darbo sutartis. ■ toliau taikyti solidarumo principą ir nepriimti socialinio draudimo įnašų mažinimo („lubų“ įvedimo) daug uždirbantiems darbuotojams; ■ nepritarti laipsniškam valstybinio socialinio draudimo tarifo mažinimui juridiniams asmenims. Konferencijos delegatai tiki, kad, priėmus siūlomus pakeitimus, pagerėtų darbuotojų socialinės garantijos, šalyje mažėtų socialinė atskirtis. Nepritarti. Pritarti iš dalies. Pritarti. Pritarti. Nepritarti. Socialinio draudimo įmokų tarifai, išskyrus terminuotoms darbo sutartims taikomą nedarbo socialinio draudimo įmokos tarifą, šiais įstatymai nenustatomi. Atsižvelgus į darbo santykių lankstumo didinimą, nedarbo draudimo tarifas bus dvigubinamas terminuotoms darbo sutartims. Įstatymo projekte Nr.
Įstatymo projekte Nr. XIIP-3235 numatytas tantjemų gavėjų, dirbančių pagal verslo liudijimus draudimas pensijų socialiniu draudimu. Pagal projekto nuostatas individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai draudžiami ne tik pensijų, bet ir kitų rūšių socialiniu draudimu, gavę šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatytas pajamas, jeigu jiems nėra taikomos šioje dalyje numatytos išimtys. Projekte nenumatytas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikėjų, paslaugas teikiančių pagal Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nuostatas, socialinis draudimas (juos siūloma drausti tik sveikatos draudimu). Siūloma pensijų sistemos pertvarka padės mažinti darbo apmokėjimo kaštus, kas sudarys galimybę Lietuvai tapti konkurencingesne valstybe pasaulyje. 4. Lietuvos profesinės sąjungos ,,Solidarumas“ pirmininkė K. Krupavičienė, 2015-06-23 Lietuvos naujasis socialinis modelis pateikiamas, kaip vienintelė priemonė didinti Lietuvos konkurencingumą pritraukiant investicijas, sudaryti žmonėms sąlygas uždirbti daugiau pajamų ir gauti didesnes pensijas. Šis modelis rengtas nedalyvaujant profesinėms sąjungoms ir darbdaviams, šiuo metu forsuojamas jo priėmimas Seime iki galo neišdiskutavus socialiniams partneriams Trišalėje taryboje. Naujajame socialiniame modelyje siūloma pertvarkyti ir „Sodros“ pensijų sistemą. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ koordinacinė taryba mano, jog II –osios pakopos privatūs pensijų fondai neužtikrins deramų pensiją juose pinigus kaupiantiems asmenims, saugias pensijas gali užtikrinti tik valstybės valdoma Sodra, todėl šios rūšies fondus siūlo naikinti. Kadangi II- ojoje pakopoje kaupiami pinigai yra pervedami iš asmens Sodrai sumokėtų mokesčių, sumažės bazinė pensija. II -osios pakopos privatūs pensijų fondai visada yra rizikingi, nes jei investicijos nuostolingos, žmogus gaus mažesnę pensiją, lyginant su ta, kurią butų gavęs jei mokėtų tik į Sodrą.
Pasirašęs II pakopos pensijos kaupimo sutartį, žmogus neturi teisės jos nutraukti, o privačios bendrovės, valdančios pensijų fondus, siekia uždirbti pelno iš žmogaus mokamų pinigų. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ koordinacinė taryba mano, kad, nustatyti Sodros įmokų
„lubas“ yra socialiai neteisinga. Manome, jog kiekvieno pareiga yra prisidėti
prie Sodros išlaikymo, mechanizmo, kuris, užtikrina socialinį teisingumą ir senatvės pensijas. Nustačius „lubas“, Sodros biudžetas apytiksliais paskaičiavimais netektų apie 300 mln. Eurų per metus. Pensininkams reiktų kompensuoti per krizę sumažintas pensijas, grąžinti bankams didžiules paskolas, priimtas buvusių vyriausybių. Manome, jog daugiau uždirbantys solidariai turi pasidalinti ir didesne suma nuo gaunamo atlyginimo. Siūlome pasinaudoti gerąją patirtimi iš Vakarų šalių, kuriose privačios pensijos yra daugiausiai profesinės pensijos, kurios dažniausiai organizuojamos kaip pelno nesiekiančios organizacijos arba įmonės. Darbdaviai kartu su profesinėmis sąjungomis inicijuoja tokių fondų steigimą, darbdavys atideda įmokas į šį fondą pensijoms. Dalyvaujant tokiame pensijų fonde pensijų produktas yra perkamas kolektyviai, tai reiškia, kad galima samdyti ekspertą, kuris derėsis ir stebės, kada galbūt reikia pereiti iš vienos investavimo srities kitą. Nepritarti. Pritarti. Svarstyti prie Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3239. 5. Profesinės sąjungos
3 <<...siūlome tokią socialinio modelio kūrimo seką:
1Reformuoti SODRA:
a) Nustatyti pensijų rezervinio fondo kaupimo tvarką.
Nustatyti, kad pensijų rezervinis fondas naudojamas tik pensinėms išmokoms;
b) atsisakyti SODRA lubų, bet nustatyti galimybę, kad asmenys, gaunantys pajamas viršijančias 3 000 eurų per mėnesį, patys draudžiasi senatvės pensijai;
c) pensinių išmokų dydį susieti su mokamais mokesčiais SODRAI; <<...e) paskirstyti SODRA mokesčių dydį proporcingai tarp darbdavio ir darbuotojo;..>> Pritarti. Pritarti iš dalies. Pritarti. Pritarti iš dalies. Komiteto patobulinto projekto 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ,,Socialinio draudimo rezervinį fondą sudaro rezervinio fondo dalis skirta pensijoms ir rezervinio fondo dalis skirta kitoms išmokoms“. Patobulintame projekte atsisakyta įvesti socialinio draudimo įmokų ,,lubas“ (žr. Seimo narių B. Bradausko, A. Palionio ir G. Mikolaičio 2015-11-05 pasiūlymą dėl 10 straipsnio 6 dalies išbraukimo, kuriam pritarta). Patobulintame projekte nenumatytas savanoriškas draudimas socialinio draudimo pensijai. Darbdavio ir darbuotojo įmoka bus perskirstyta palaipsniui mažinant pensijų draudimo įmoką darbdaviui. 6. Viešosios įstaigos ,,Investuok Lietuvoje“ projektų valdymo departamento direktorius T. Jagminas,
6 Remiantis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis bei konsultacijomis su užsienio investuotojais identifikavome investuotojams ir darbdaviams aktualiausias naujojo socmodelio dalis. VšĮ
„Investuok Lietuvoje" vertinimu, šios socmodelio nuostatos iš esmės
numato investicinei aplinkai palankesnį reglamentavimą: <<...„Sodros" įmokų lubos įvedimas - Dabartinė tvarka, kai socialinio draudimo įmokos nėra ribojamos bei nėra siejamos su išmokomis, yra išskirtinė CRE regione. Tai socialiai neteisinga sistema, todėl naujajame DK numatomas „Sodros" įmokų ribų iki 5 VDU įvedimas, kuris susies įmokas ir išmokas, yra sveikintinas...>> Nepritarti. Patobulintame projekte atsisakyta socialinio draudimo įmokų ,,lubų“ (žr. Seimo narių B.
Seimo narių B. Bradausko ir kt. pasiūlymą dėl 10 straipsnio 6 dalies išbraukimo, kuriam pritarta). 7. Investuok Lietuvoje projektų valdymo departamento direktorius T. Jagminas, 2015-10-27;
direktorė R. Skyrienė, 2015-10-2982 Paskatos darbdaviams pasilikti pagal terminuotas darbo sutartis dirbančius darbuotojus nuolatiniam darbui mažina riziką, kad ilgą laiką dirbantiesiems pagal laikinojo darbo sutartis mažėja galimybės vėliau gauti nuolatinį darbą. Vienas iš paskatų mechanizmų buvo sėkmingai įdiegtas keliose Europos šalyse (Italija, Prancūzija, Slovėnija), pagal šį mechanizmą darbdaviams, įdarbinantiems darbuotojus pagal terminuotas sutartis. Pagal šį mechanizmą darbdaviui būtų kompensuojamas šiuo metu numatytas padidintas nedarbo draudimo mokestis, jei pasibaigus terminuoto darbo sutarčiai su tuo pačiu darbuotoju būtų sudaroma neterminuota sutartis. Siūloma įtvirtinti šį mechanizmą naujajame DK: “2. Terminuotoms darbo sutartims nedarbo draudimo įmokos tarifas, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu, didinamas du kartus. Jei mokesčių mokėtojas, pasibaigus terminuotos sutarties terminui, įdarbina darbuotoją neterminuotam darbui, jam grąžinama pusė už tą darbuotoją per paskutinius du metus sumokėtos nedarbo draudimo įmokų sumos.” Nepritarti. Dėl darbo santykių lankstumo padidinimo nustatytas dvigubas įmokos tarifas tam laikotarpiui, kai asmuo dirba pagal terminuotą sutartį. Šio draudimo įmokos tarifo perskaičiavimas už buvusius laikotarpius didins administracinę naštą bei sukels painiavą, kai asmuo neterminuotai iki atleidimo išdirbs mažiau kaip du metus. 8. Investuok Lietuvoje projektų valdymo departamento direktorius T. Jagminas, 2015-10-27;
Asociacijos ,,Investors Forum“ vykdomoji direktorė R.
3 4,5 Siūlomas reguliavimas, pagal kurį darbdavio darbuotojų draudžiamųjų pajamų sumos vidurkis bei socialinio draudimo įmokų suma bus vieši, jei įmonėje dirba daugiau nei trys darbuotojai, pažeidžia teisėtus darbdavių lūkesčius ir kelia riziką, jog bus pažeista konkurencinė aplinka, nes pagal šiuos duomenis bus galima nuspėti darbdavio darbuotojų darbo užmokesčių dydžius. Todėl siūloma atsisakyti šių duomenų viešinimo:
Išbraukti 15 str. 3 d. 4 ir 5 p. Nepritarti. Vidutinių dydžių viešinimas nepažeis konkurencinės aplinkos, priešingai – bus sudaryta galimybė palyginti tam tikroje šakoje asmenims mokamo darbo užmokesčio vidurkį. 9. Laisvosios rinkos institutas, 2015-10-27 Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo naująją redakciją ir teikia pastabas ir pasiūlymus. Dėl įstatymo projekte numatyto valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo dubliavimo Projekte numatyta toliau taikyti dabar egzistuojantį valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo dubliavimą, kai tas pats asmuo moka valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo skirtingų pajamų (arba už jį įmokas moka draudėjas). Pavyzdžiui, pagal darbo sutartį dirbantis ir autorines pajamas uždirbantis gyventojas privalo mokėti įmokas ir nuo darbo, ir nuo autorinių pajamų. Toks dubliavimas nepagrįstai didina mokesčių naštą gyventojams ir nesuteikia apčiuopiamos naudos gyventojams, kadangi daugiau sumokėtų įmokų nebūtinai reiškia daugiau išmokų. Kaip rodo ekonomisto R. Kuodžio skaičiavimai, kuo daugiau per savo gyvenimą žmogus sumoka „Sodros” įmokų, tuo blogesnis jo gautų išmokų ir sumokėtų įmokų santykis. Socialinio modelio autoriai siekia, kad išmokos būtų griežtai susietos su įmokomis. Šį siekį bandoma įgyvendinti iškeliant bazinės pensijos dalies mokėjimą į valstybės biudžetą ir įvedant „Sodros” įmokų „lubas”.
Tačiau nepaisant šių dviejų siūlymų, „Sodros” sistema išliks perskirstamojo pobūdžio, kur daugiau įmokų sumokėję gyventojai ilgajame laikotarpyje praranda daugiau lėšų. Išmokų apskaičiavimas pagal apskaitos vienetus („taškus”) reikš, kad dėl prastų demografinių tendencijų išmokos ilgainiui mažės. Tai reiškia, kad daugiau įmokų sumokėjusiems gyventojams bus irgi mažinamos išmokos, tad išmokos nebus tiesiogiai susietos su įmokomis. Vienas iš socialinio modelio pasiūlymų – atsisakyti „Sodros” išmokų dubliavimo. Siūlome vadovautis šiuo principu ir
„Sodros” įmokų dalyje, panaikinant šiuo metu egzistuojantį dubliavimą ir
atsisakant naujojoje įstatymo redakcijoje numatyto naujo dubliavimo. Pasiūlymas: panaikinti šiuo metu egzistuojantį „Sodros” įmokų dubliavimą, kai tas pats gyventojas ar įmokas už jį mokantis draudėjas privalo mokėti įmokas nuo skirtingų pajamų ir atsisakyti planų plėsti dubliavimą, „Sodra” apmokestinant šiuo metu neapmokestintas pajamas ar asmenis. Nepritarti. Socialinio draudimo įmokos turi būti mokamos nuo asmens gaunamų pajamų tiek už pagal darbo sutartis dirbamą darbą, tiek už savarankišką veiklą. 10.
Dėl naujų dalyvių įtraukimo į
„Sodrą” ir esamų dalyvių draudimo kitomis „Sodros” rūšimis
Socialiniame modelyje ir projekte numatyta, kad 1) individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai privalėtų mokėti pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo draudimo įmokas, 2) individualia veikla užsiimantys gyventojai mokėtų ligos draudimo įmokas, 3) dirbantys pagal verslo liudijimą mokėtų įmokas papildomai pensijos daliai, 4) mažesnių ūkių ūkininkai mokėtų pensijų ir kitų socialinio draudimo rūšių įmokas, didesni ūkininkai mokėtų ligos draudimo įmokas, 5) paslaugų teikėjai mokėtų pensijų socialinio draudimo įmokas, 6) tantjemų gavėjai mokėtų pensijų socialinio draudimo įmokas, 7) deleguotų asmenų sutuoktiniai mokėtų ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokas, 8) šeimynos dalyviai mokėtų ligos draudimo įmokas. Turint omenyje „Sodros” sistemos netvarumą, blogėsiančias demografines tendencijas ir sukauptą „Sodros” skolą, netikslinga plėsti „Sodroje” dalyvaujančių asmenų ratą. Toks socialinio draudimo įmokų plėtimas ne tik didintų mokesčių naštą, bet ir galimai plėstų šių įmokų dubliavimą, kai pagal darbo sutartį dirbantis gyventojas, kuris yra ir, pavyzdžiui, mažosios bendrijos narys, būtų priverstas du kartus mokėti ligos ir motinystės bei nedarbo draudimo įmokas. Kaip jau minėta, siūlome panaikinti šiuo metu egzistuojantį įmokų dubliavimą ir neplėsti šio dubliavimo, įvedant prievolę aukščiau įvardytiems gyventojams draustis tam tikromis socialinio draudimo rūšimis. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad šių gyventojų draudimas tam tikromis socialinio draudimo rūšimis reikš papildomas VSDF išlaidas, kai jiems nutiks draudžiamieji įvykiai, o tai lemtų dar didesnį skirtumą tarp VSDF biudžeto pajamų ir išlaidų.
Pavyzdžiui, individualia veikla užsiimantys asmenys mokės santykinai nedideles ligos socialinio draudimo įmokas ir įgis teisę į ligos pašalpas, kurių mokėjimą bus sunkiau kontroliuoti (nes nėra darbdavio). Pasiūlymas: 1) neįtraukti naujų dalyvių į „Sodros” sistemą, 2) neįvesti prievolės šiuo metu „Sodroje” dalyvaujantiems asmenims mokėti kitų socialinio draudimo rūšių įmokas. Nepritarti. Siūlymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-2016 metų programos nuostatoms. 11. Laisvosios rinkos institutas, 2015-10-2746 Dėl 4 str. 6 d. numatyto tantjemas gaunančių asmenų valstybinio socialinio draudimo Tantjemų apmokestinimas „Sodros” įmokomis padidintų šiuo metu egzistuojantį įmokų dubliavimą. Tai būtų netinkamas žingsnis tiek ekonominiu, tiek viešųjų finansų požiūriu. Ekonominiu požiūriu tantjemos nėra tapačios darbo pajamoms, kadangi tantjemos yra pelno dalis ir jų mokėjimas nėra garantuotas. Skirtingai nuo samdomo darbuotojo, valdybos ar tarybos narys iš anksto nežino, ar jam bus išmokėtos tantjemos ir kokio dydžio – sprendimą priima akcininkų susirinkimas, atsižvelgdamas į daugelį aplinkybių. Pagal savo prigimtį tantjemos artimiausios dividendams, kurie nėra apmokestinami „Sodros” įmokomis, tad tai turėtų galioti ir tantjemoms. Neperiodinės ir negarantuotos pajamos neturėtų būti apmokestinamos „Sodros” įmokomis. Žvelgiant iš viešųjų finansų perspektyvos, prognozė dėl papildomų 6,3 mln. eurų pajamų gali neišsipildyti, kadangi tantjemų apmokestinimas „Sodros” įmokomis gali padaryti tantjemų mokėjimą nepatraukliu ir bendra tantjemų apimtis smuktų. Be to, 2014 m.
Be to, 2014 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vertino, kad tantjemų apmokestinimas „Sodros” įmokomis atneštų papildomų 50 mln. litų arba 14,5 mln. eurų, t.y. dvigubai mažiau nei numatyta dabar. Todėl kyla abejonių dėl aiškinamajame rašte pateiktų prognozių pagrįstumo. Ankstesnė patirtis, kai pajamos tapo apmokestintos
„Sodros” įmokomis parodė, kad pajamų apmokestinimas „Sodros” įmokomis žymiai
sumažina šių pajamų apimtis. Kai 2009 m. „Sodros” įmokomis tapo apmokestintos autorinės pajamos, jų apimtys vien per pirmus metus krito perpus, o per visą 2008 – 2012 m. laikotarpį smuko net 5 kartus. 2013 m. LLRI atlikti skaičiavimai parodė, kad jeigu tantjemų apimtys kristų tiek pat, siūlomas apmokestinimas turėtų neigiamą poveikį viešiesiems finansams: būtų surenkama 5,5 mln. litų arba 1,6 mln. eurų mažiau mokesčių nuo tantjemų, negu buvo surenkama tuo metu (prisegame LLRI analizę „Ar mokesčių didinimas atneša daugiau pajamų į biudžetą?”, kurioje buvo atlikti šie skaičiavimai). Siūlymas apmokestinti tantjemas „Sodros” įmokomis plėstų „Sodros” apdraustųjų ratą. Tačiau papildomos pajamos šiandien reikš papildomas „Sodros” išlaidas šiems asmenims išėjus į pensiją. Žinant finansines „Sodros” perspektyvas artimiausiais dešimtmečiais, nederėtų plėsti apdraustųjų rato. Pasiūlymas: atsisakyti 4 str. 6 d. numatyto tantjemų apmokestinimo „Sodros” įmokomis Nepritarti. Tantjemos yra mokamos asmenims už tinkamai atliktą darbą (priimtus sprendimus). Šios išmokos labiau priskirtinos darbo pajamoms, nei kapitalo pajamoms (dividendams). 12. Laisvosios rinkos institutas, 2015-10-275 Dėl 5 str. numatyto asmenų, vykdančių veiklą pagal verslo liudijimą, pensijų socialinio draudimo Šiuo metu asmenys, vykdantys veiklą pagal verslo liudijimą, privalomai draudžiami pagrindinei pensijos daliai. Projekte siūloma, kad jie būtų „draudžiami pensijų socialiniu draudimu”.
Neaišku, kaip pasikeistų asmenų, vykdančių veiklą pagal verslo liudijimą įmokų mokėjimo tarifai ir bazė, perdavus bazinės pensijos mokėjimą valstybės biudžetui. Pavyzdžiui, nėra nurodyta, ar asmenims, vykdantiems veiklą pagal verslo liudijimą, būtų sumažintos socialinio draudimo įmokos. Esama projekto nuostata yra nekonkreti, todėl siūlome aiškiai apibrėžti įmokų dydį ir bazę. Pasiūlymas: apibrėžti asmenų, vykdančių veiklą pagal verslo liudijimą, socialinio draudimo įmokų dydį ir bazę. Nepritarti. Įstatymo projekte nustatytas pensijų socialinis draudimas reiškia, kad asmenys turės mokėti tik pensijų socialinio draudimo įmokas nuo minimalios mėnesinės algos. 13. Laisvosios rinkos institutas, 2015-10-2781 Dėl 8 str. 1 d. numatytų socialinio draudimo pensijų individualios ir bendrosios pensijų dalių Įstatymo 8 str. 1 d. pradedama vartoti sąvokas
„socialinio draudimo pensijų individuali dalis” ir „socialinio draudimo
bendroji pensijos dalis”. Kadangi šios sąvokos nenaudojamos dabartinėje įstatymo redakcijoje ir nėra apibrėžtos naujosios redakcijos projekte, siūlome jas apibrėžti. Pasiūlymas: apibrėžti sąvokas
„socialinio draudimo pensijų individuali dalis” ir „socialinio draudimo
bendroji pensijos dalis”. Pritarti iš dalies. 1.Projekto 8 straipsnio 1 dalyje atsisakyta sąvokos ,,individualioji dalis“ naudojimo;
socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projekte XIIP-3239. 14. Laisvosios rinkos institutas, 2015-10-27 8,23 1,1 Dėl 8 str. 1 d. ir 23 str.
1 d. ir 23 str. 1 d. numatyto socialinio draudimo bendrosios pensijos dalies finansavimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir valstybės biudžeto Projekto nuostata, kad „socialinio draudimo bendroji pensijos dalis finansuojama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir valstybės biudžeto” yra abstrakti, nėra aišku, kaip būtų padalintos šios pensijos dalies finansavimo proporcijos. Socialiniame modelyje numatytas bazinės pensijos mokėjimo perdavimas valstybės biudžetui yra prasmingas tik tuo atveju, jeigu ji taptų pašalpos pobūdžio, būtų mokama atsižvelgiant į pensininko finansinę padėtį, o bendros išlaidos jos mokėjimui sumažėtų. Šiuo atveju nėra numatyta, ar pasikeistų bazinės pensijos (arba bendrosios pensijos dalies) mokėjimo taisyklės. Prieš perkeliant šios pensijos dalies mokėjimą valstybės biudžetui, siūlome nustatyti aiškius principus ir taisykles, kaip būtų finansuojamas jos mokėjimas. Socialiniame modelyje taip pat numatyta, kad valstybės biudžetas finansuotų bendrosios pensijos dalies mokėjimą įvedus naujus mokesčius. Tuo tarpu „Sodros” tarifo įmokos sumažinimas nėra aiškiai numatytas ir įtvirtintas įstatymu. Tai sukelia pavojų, kad perkėlus bazinės pensijos mokėjimą valstybės biudžetui bendra mokesčių našta ne sumažėtų, o išaugtų. Tai turėtų neigiamų pasekmių šalies dirbantiesiems ir ekonomikai. Todėl siūlome numatyti ir įstatymu įtvirtinti
„Sodros” tarifo įmokos sumažinimą ir nurodyti, iš kokių šaltinių būtų
finansuojamas bendrosios pensijos dalies mokėjimas iš valstybės biudžeto. Pasiūlymai: 1) įstatymu įtvirtinti socialiniame modelyje numatytą „Sodros” tarifo įmokos sumažinimą,
2) nustatyti aiškius bendrosios pensijos dalies mokėjimo principus, taisykles ir finansavimo šaltinius Pritarti iš dalies. Projekto 8 straipsnio 1 dalyje atsisakyta sąvokos ,,individualioji dalis“ naudojimo. Taip pat žr. Komiteto pasiūlymus dėl projekto 23 straipsnio 1 dalies ir įstatymo projekto 2 straipsnio. 15.
2 Dėl 8 str. 2 d. numatyto dvigubai didesnio nedarbo draudimo įmokos tarifo terminuotoms darbo sutartims Dvigubai didesnis nedarbo draudimo įmokos tarifas diskriminuotų dirbančiuosius, įdarbintus pagal terminuotas darbo sutartis. Aiškinamajame rašte nėra pateiktas tokio diskriminavimo motyvas. Gali būti, kad tai daroma vadovaujantis prielaida, kad dirbant pagal terminuotą sutartį yra didesnė darbo netekimo rizika. Tačiau tokia prielaida būtų nepagrįsta, nes darbo netekimo rizika priklauso nuo dirbančiojo darbo patirties, įgūdžių, išsilavinimo ir kt., bei draudėjo veiklos pobūdžio ir rezultatų, o ne nuo darbo sutarties formos. Galimas atvejis, kad pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai konkretus žmogus gali rasti kitą darbą arba prasitęsti terminuotą sutartį daug lengviau nei darbą praradęs nekvalifikuotas žmogus. Terminuotos darbo sutartys gali būti patrauklios kvalifikuotiems specialistams, pavyzdžiui, vadovams, programuotojams ir pan., kurių nedarbo rizika gali būti netgi mažesnė nei dalies darbuotojų, dirbančių pagal neterminuotas darbo sutartis. Be to, didesnis terminuotų darbo sutarčių apmokestinimas prieštarauja darbo santykių lankstumo principui. Jeigu svarstoma taikyti skirtingus nedarbo draudimo įmokos tarifus priklausomai nuo darbo netekimo rizikos, tuomet reikėtų labiau apmokestinti nekvalifikuotus, jaunus žmones arba naujas įmones, o tai nėra daroma. Pasiūlymas: nediskriminuoti dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis ir šioms sutartims taikyti įprastą nedarbo draudimo įmokos tarifą. Nepritarti. Nedarbo socialinio draudimo įmokų tarifo terminuotoms darbo sutartims didinimas siejamas su lankstesnių darbo santykių didinimu. 16. Laisvosios rinkos institutas, 2015-10-2783 Dėl 8 str. 3 d. numatyto turinio viršenybės prieš formą principo Šis principas būtų taikomas nustatant, ar tam tikra veiklos forma savo turiniu atitinka darbą pagal darbo sutartį.
Nustačius, kad veikla „pagal turinį” atitinka darbo santykius, jai turėtų galioti tos pačios valstybinio socialinio draudimo taisyklės, kaip ir darbo pajamoms pagal darbo sutartį. Manytina, kad šio principo įteisinimas būtų pavojingas, nes galėtų nepagrįstai diskriminuoti dalį veiklų. Ankstesnė patirtis rodo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija gali nepagrįstai nuspręsti, kad tam tikra veikla „pagal turinį” atitinka darbo santykius. Pavyzdžiui, jau nagrinėtu tantjemų atveju Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad šios pajamos yra tapačios pajamoms iš darbo. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, ekonominiu požiūriu tantjemos nėra tapačios darbo pajamoms, kadangi tantjemos yra pelno dalis ir jų mokėjimas nėra garantuotas. Skirtingai nuo samdomo darbuotojo, valdybos ar tarybos narys iš anksto nežino, ar jam bus išmokėtos tantjemos ir kokio dydžio – sprendimą priima akcininkų susirinkimas, atsižvelgdamas į daugelį aplinkybių. Pagal savo prigimtį tantjemos artimiausios dividendams. Matome pavojų, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija deramai neįvertina konkrečių pajamų turinio ir nepagrįstai priskiria jas darbo pajamoms, nors pagal turinį jos nėra tapačios darbo pajamoms. Dėl to tam tikra veikla gali būti nepagrįstai prilyginta darbo veikla ir ji bus apmokestinta didelėmis „Sodros” įmokomis. „Turinio viršenybės prieš formą” principo įteisinimas gali sukelti didesnių pavojų ateityje, pavyzdžiui, jei Lietuvoje kiltų diskusijos dėl dalijimosi platformose dalyvaujančių asmenų apmokestinimo. Paviršutiniškai taikant šį principą gali būti nuspręstą, kad per interneto platformas keleivius pavežantys asmenys gauna pajamų, tapačių darbo santykiams, ir šios pajamos gali būti apmokestintos, nors realybėje jos yra atsitiktinės, uždirbtos ne iš darbdavio ir todėl nėra tapačios darbo pajamoms.
Pasiūlymas: atsisakyti 8 str. 3 d. numatyto turinio viršenybės prieš formą principo Nepritarti. 1.Turinio viršenybės prieš formą principas yra įtvirtintas Mokesčių administravimo įstatyme ir taikomas mokesčių teisiniuose santykiuose;
esmė yra ta, kad socialinio draudimo įmokų teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Tai reiškia, jog socialinio draudimo įmokų teisiniuose santykiuose svarbiausia vertinti šių santykių dalyvių (tiek įmokų mokėtojo, tiek įmokų administratoriaus) veiklos turinį, o ne formalią jos išraišką. Todėl, jeigu įmokų teisinių santykių dalyvių veikla neatitinka formalių teisės aktų reikalavimų, tačiau jos turinys iš esmės atitinka aplinkybes, numatytas Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, vadovaujamasi nuostatomis, taikytinomis veiklos turiniui. Šio principo aiškinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių. 17. Laisvosios rinkos institutas, 2015-10-27106 Dėl 10 str. 6 d. numatytų „Sodros” įmokų „lubų”
„Sodros” įmokų „lubų” įvedimas yra sveikintina
projekto nuostata. Siūlome patikslinti, ar „Sodros” įmokų „lubos” būtų taikomos konkrečiam apdraustajam, ar būtų atskirai taikoma skirtingoms apdraustojo pajamų rūšims. Siūlome aiškiai numatyti, kad „lubos” būtų taikomos visoms apdraustojo apmokestinamoms pajamoms. Pasiūlymas: aiškiai numatyti, kad „Sodros” įmokų „lubos” būtų taikomos visoms apdraustojo apmokestinamoms pajamoms. Nepritarti. Pritarta Seimo narių B. Bradausko, A. Palionio ir G. Mikolaičio 2015-11-05 pasiūlymui išbraukti 10 straipsnio 6 dalį (t.y. atsisakyti socialinio draudimo įmokų ,,lubų“).
3 Kiti pasiūlymai Dėl darbo pajamų apmokestinimo „Sodros” įmokomis tvarkos Siūlome paprastinti mokesčių nuo darbo pajamų skaičiavimą ir administravimą, suvienodinant darbo pajamų apmokestinimo bazes. Tai siūlome daryti kartu su Vyriausybės svarstomu valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimo perdavimu Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Jei įmokų administravimas nebūtų perduodamas VMI, įgyvendinti siūlymą taip pat būtų prasminga. Pagal galiojančią tvarką, valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo ir Garantinio fondo įmokos yra skaičiuojamos nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, o gyventojų pajamų mokestis dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo yra skaičiuojamas nuo mažesnės bazės (nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio atėmus neapmokestinamųjų pajamų dydį). Esama tvarka sąlygoja itin sudėtingą mokesčių apskaitą, sukelia didelę administracinę naštą mokesčių mokėtojams. Nėra pagrįstų argumentų, kodėl mokesčiai nuo pajamų, gaunamų pagal tą pačią darbo sutartį, turėtų būti skaičiuojami nuo skirtingų bazių. 2014 m. buvo svarstyta valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimą perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šis žingsnis optimizuotų valstybės tarnybų veiklą ir yra sveikintinas. Tačiau jei nebūtų suvienodinta apmokestinimo bazė, deklaravimo ir įmokų mokėjimo tvarka, mokesčių mokėtojai administracinės naštos palengvinimą pajustų tik tiek, kad patikrinimus atliktų ir būtų bendraujama su viena mokesčius administruojančia institucija, o tai nebūtų esminis naštos sumažinimas. Siekiant gerinti mokesčių administravimą ir mažinti biurokratinę naštą verslui, būtina suvienodinti pajamų iš darbo santykių apmokestinimo bazes, deklaravimo ir įmokų mokėjimo tvarką. Laikinos perėjimo sąnaudos būtų prasmingos ir pateisinamos siekiu sumažinti naštą verslui.
Vieningos bazės taikymas leistų sumažinti apskaitininkams tenkantį darbo krūvį. Kadangi smulkiam ir vidutiniam verslui tenka santykinai didesnės mokesčių administravimo sąnaudos, SVV pajustų santykinai didesnę naudą įgyvendinus siūlymą. Pabrėžtina, kad šio siūlymo įgyvendinimas atitiktų apmokestinimo aiškumo ir paprastumo principus. Taip pat tai pagerintų Lietuvos vertinimą Pasaulio banko atliekamame „Doing Business” indekse. Galimos skirtingos siūlymo įgyvendinimo alternatyvos, tačiau būtina užtikrinti, kad nedidėtų mokesčių našta. Pasiūlymas: esama pajamų iš darbo santykių tvarka sąlygoja itin sudėtingą mokesčių apskaitą, sukelia didelę administracinę naštą mokesčių mokėtojams, todėl siūlome suvienodinti pajamų iš darbo santykių apmokestinimo bazes, deklaravimo ir įmokų mokėjimo tvarką. Nepritarti. Socialinio draudimo paskirtis - užtikrinti socialinio draudimo garantijas, kai asmuo dėl tam tikrų priežasčių netenka darbo pajamų. Siekiant šio tikslo yra vertinamas priskaičiuotas darbo užmokestis. Tuo tarpu gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo ir surinkimo prasme – reikalingas faktiškai išmokamas darbo užmokestis. 19. Laisvosios rinkos institutas, 2015-10-27 Dėl įmokų į Garantinį fondą mokėjimo tvarkos Šiuo metu mokamos įmokos į Garantinį fondą lygios 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui. Teisine prasme įmoką į Garantinį fondą moka darbdavys, tačiau ekonomine prasme tikrasis jų mokėtojas yra darbuotojas, o įmoka į Garantinį fondą – tai draudimas nuo darbdavio nemokumo pastarojo bankroto atveju. Įmokas į garantinį fondą moka ne tik juridiniai asmenys, tačiau ir fiziniai asmenys, ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla.
Pasiūlymas: kadangi įmokos į Garantinį fondą skaičiuojamos nuo valstybinio socialinio draudimo įmokos bazės, o ekonomine prasme šios įmokos – draudimas nuo darbdavio nemokumo, siūlome šią įmoką paversti darbuotojo socialinio draudimo dalimi. Mokant šią įmoką kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis būtų sumažinta administracinė našta verslui. Išvados ir pasiūlymai
įstatymo redakcijoje yra valstybinio socialinio draudimo įmokų dubliavimas, kai tas pats gyventojas ar įmokas už jį mokantis draudėjas privalo mokėti įmokas nuo skirtingų pajamų, o projekte siūloma tokį dubliavimą plėsti. Siūlome panaikinti šiuo metu egzistuojantį „Sodros” įmokų dubliavimą ir atsisakyti planų plėsti dubliavimą, „Sodra” apmokestinant šiuo metu neapmokestintas pajamas ar asmenis. 2. Projekte ir socialiniame modelyje siūloma įtraukti naujus dalyvius į „Sodros” sistemą ir drausti esamus dalyvius tomis socialinio draudimo rūšimis, kuriomis jie šiuo metu nedraudžiami. Tai galimai plėstų įmokų dubliavimą, didintų mokesčių naštą ir reikštų didesnes „Sodros” išlaidas, todėl siūlome atsisakyti šių nuostatų. 3. Projekte neatsispindi socialiniame modelyje įtvirtinta nuostata, kad „Sodros” įmokų tarifas būtų palaipsniui mažinamas. Siūlome numatyti ir įstatymu įtvirtinti
„Sodros” įmokų tarifo sumažinimą. 4. Projekte siūloma apmokestinti
tantjemas „Sodros” įmokomis, tačiau savo prigimtimi jos artimesnės kapitalo, o ne darbo pajamoms. Todėl siūlome atsisakyti tantjemų apmokestinimo „Sodros” įmokomis. 5. Projekte nėra aiškiai nurodyta, kaip pasikeistų asmenų, vykdančių veiklą pagal verslo liudijimą, pensijų socialinio draudimo įmokos tarifas ir bazė. Siūlome sukonkretinti šią nuostatą. 6. Siūlome papildyti projektą „socialinio draudimo pensijų individualios dalies” ir „socialinio draudimo bendrosios pensijų dalies” sąvokomis. 7.
numatyti aiškūs bendrosios pensijų dalies mokėjimo principai, taisyklės ir šaltiniai. Siūlome juos apibrėžti ir įtvirtinti įstatymu. 8. Projekte siūloma įtvirtinti turinio viršenybės prieš formą principą, tačiau konkrečios veiklos turinys dažnai vertinamas paviršutiniškai, neįsigilinant į jos esmę. Pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bando tantjemas priskirti darbo pajamoms, nors pagal savo ekonominę prigimtį jos tapačios kapitalo, o ne darbo pajamoms. Šio principo taikymas gali sukelti pavojų, kad tam tikra veikla bus nepagrįstai prilyginta darbo veiklai ir ji bus apmokestinta didelėmis „Sodros” įmokomis. 9. Siūlome aiškiai numatyti, kad „Sodros” įmokų „lubos” būtų taikomos visoms apdraustojo apmokestinamoms pajamoms. 10. Projekto nuostata sukurti Socialinio draudimo rezervinį fondą būtų sveikintina, jeigu VSDF neturėtų sukauptos skolos, kuri šiuo metu siekia 3,6 mlrd. eurų. Siūlome numatyti sukauptos VSDF skolos grąžinimo planą, o rezervinį fondą kaupti grąžinus skolą. 11. Esama pajamų iš darbo santykių tvarka sąlygoja itin sudėtingą mokesčių apskaitą, sukelia didelę administracinę naštą mokesčių mokėtojams, todėl siūlome suvienodinti pajamų iš darbo santykių apmokestinimo bazes, deklaravimo ir įmokų mokėjimo tvarką. 12. Kadangi įmokos į Garantinį fondą skaičiuojamos nuo valstybinio socialinio draudimo įmokos bazės, o ekonomine prasme šios įmokos – draudimas nuo darbdavio nemokumo, siūlome šią įmoką paversti darbuotojo socialinio draudimo dalimi. Mokant šią įmoką kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis būtų sumažinta administracinė našta verslui. Nepritarti. Įteisinus įmokų į Garantinį fondą mokėjimą kartu su socialinio draudimo įmokomis padidėtų administracinė našta verslui, nes šiuo metu dalis mokesčių mokėtojų įmokas į Garantinį fondą moka vieną arba du kartus per metus. 20. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas A.
6 Teikiame pasiūlymus dėl LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 projekto: Siūlome 10 straipsnio. Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos ir socialinis mokestis, 6 dalį išdėstyti sekančia redakcija: ,,6. Pagal šį įstatymą, išskyrus šio straipsnio 6 dalį, draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 120 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio. Nuo 2017 iki 2021 metų pagal šį įstatymą draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kiekvienais kalendoriniais metais mažinama 12 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių. Nuo 2021 metų pagal šį įstatymą draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 60 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio.“ ,,6. Pagal šį įstatymą draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 60 120 paskutinių metų Statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio.“ Nepritarti. Pritarta Seimo narių B. Bradausko, A. Palionio ir G. Mikolaičio 2015-11-05 pasiūlymui išbraukti 10 straipsnio 6 dalį (t.y. atsisakyti socialinio draudimo įmokų ,,lubų“). 21. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas A. Černiauskas, 2016-01-26296 Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 projekto Nr.
I-1336 projekto Nr. XIIP-3235 29 str. ,,Fondo taryba“ 6 d. numato fondo tarybos sprendimų priėmimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad priimant sprendimą vienas iš socialinių partnerių gali turėti atskirą nuomonę ir Fondo tarybos priimtas sprendimas gali neatspindėti šios nuomonės, bei siekiant užtikrinti visiems socialiniams partneriams tinkamo kompromisinio sprendimo priėmimą siūlome: projekto 29 straipsnio ,,Fondo taryba“ 6 dalį išdėstyti sekančiai: ,,6. Fondo tarybos sprendimai priimami jos narių balsų dauguma. bendru sutarimu. Esant vienodam balsų skaičiui, Fondo tarybos pirmininko balsas yra lemiamas. Tais atvejais, kai dėl vienos iš šalių pateiktų klausimų taryboje bendras susitarimas nepasiekiamas, Taryba, atsižvelgdama į jos narių nuomones, gali priimti sprendimus pakartotinai svarstyti kitame Tarybos posėdyje arba klausimą atmesti ir daugiau jo nesvarstyti.“ Pritarti iš dalies. Pasiūlymas:
Projekto 29 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: ,,6. Fondo tarybos sprendimai priimami jos narių balsų dauguma. bendru sutarimu. Esant vienodam balsų skaičiui, Fondo tarybos pirmininko balsas yra lemiamas. Tais atvejais, kai dėl vienos iš šalių pateiktų klausimų Fondo taryboje bendras susitarimas nepasiekiamas, Taryba atsižvelgdama į jos narių nuomones, gali priimti sprendimus pakartotinai svarstyti kitame Tarybos posėdyje, kuriame sprendimai būtų priimami jos narių balsų dauguma.“
priežiūros rūmų prezidentas J. Antanaitis, 2015-11-13101 Siūlome Projekto 10 str. 1 d. nuostatos pakeitimą, atsižvelgiant į žemiau pateikiamus argumentus ir pasiūlymą. Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai apjungia Daugiabučių namų (DN) bendrojo naudojimo objektų valdytojus (Būsto valdytojai) ir atstovauja butų ir kitų patalpų savininkų (patalpų savininkai) interesus. Vertinant Projektą per patalpų savininkų interesų prizmę, atkreipiame dėmesį, kad jeigu visiems Būsto valdytojų įdarbintiems asmenims būtų taikomos Projekto 10 str.
įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga“), patalpų savininkai patirtų nepateisinami dideles išlaidas, atliekant nedidelės apimties administravimo ir pastato priežiūros darbus. Bendrijose, kurios valdo vieną namą (o tokių yra dauguma), netikslinga įdarbinti vieną buhalterį (pakanka 0,2-0,5 etato užimančio buhalterio), visiškai neracionalu laiptinių valymui įdarbinti pilnu etatu valytoją (pakanka 0,1-0,2 etato užimančios valytojos), ir t.t.. Daugiabučiuose namuose racionalu nustatyti tvarką, kad laiptinę valo būtent tos laiptinės gyventojas. Tas pats pasakytina ir apie kitus DN dirbančius asmenis. Pvz., Šilumos ūkio įstatymo 20 str. 1 dalyje nustatyta, kad teisę reguliuoti šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis higienos normų turi, … atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas (toks reguliatorius būtų įdarbintas tik viename name (kuriame jis gyvena) – akivaizdu, kad tai nebūtų pilną darbo laiką dirbantis darbuotojas). Siūlome Projekto 10 str. 1 d. koreguoti taip: ,,1. Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai dirbtam laikui, arba nuo pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant:“ Nepritarti. Pritarta Komiteto pasiūlymui dėl 10 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos (žr. Komiteto 32 pasiūlymą). 4.
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,
125 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. gruodžio 23 d. posėdyje pritarė (posėdžio protokolo Nr. 56–26) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimui dėl darbuotojų pagal pasirinkimo sandorius gaunamų akcijų, jeigu teisė į akcijas darbuotojams suteikiama ne anksčiau kaip po trejų metų, neapmokestinimo valstybinio socialinio draudimo įmokomis ir pavedė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai parengti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete svarstomas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3235, prašytume papildyti šio įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalį 25 punktu, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo pagal pasirinkimo sandorius gaunamų akcijų vertės, jeigu teisė į akcijas darbuotojams suteikiama ne anksčiau kaip po trejų metų. Pasiūlymas:
Projekto 11 straipsnį papildyti 25 punktu:
25) pagal pasirinkimo sandorius gaunamų akcijų, jeigu teisė į akcijas darbuotojams suteikiama ne anksčiau kaip po trejų metų. Pritarti. Siekiant motyvuoti įdarbintus asmenis, didinti jų darbo našumą, tuo pačiu ir įmonių konkurencingumą. Praktika pasirinkimo sandorių neapmokestinti, kai jie išlaikomi ne trumpesnį nei 3 metų laikotarpį, yra taikoma Latvijoje ir Estijoje.
Pasirinkimo sandorių apmokestinimas ypač aktualus tiek šalyje veikiantiems, tiek planuojantiems steigtis tarptautinių įmonių paslaugų centrams, kurie siekdami tiek išlaikyti, tiek motyvuoti darbuotojus dalį jiems tenkančio atlyginimo išmokant pasirinkimo sandoriais. Kadangi socialinio draudimo įmokos siekia 31%, praktikoje vis labiau ryškėti tendencija, kad toks pasirinkimo sandorių apmokestinimas tampa lemiamu veiksniu, kodėl stambių užsienio kapitalo įmonės steigia savo paslaugų centrus Latvijoje arba Estijoje. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
6 Argumentai: Projekto 2 straipsnio 5 dalyje reikėtų atsisakyti perteklinės, diskriminuojančios valstybinio socialinio draudimo įmokas, sąlygos. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 5 dalį (patobulintame projekte – 6) pakeisti taip: ,,6. Kaupiamoji pensijų įmoka – pensijų socialinio draudimo įmokos dalis ir papildoma dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka, kaupiama pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą.“
straipsnio 6 dalies redakcijai. 2. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-05-1027 Argumentai: Siekiant išvengti galimų nesusipratimų ir dviprasmybių ateityje, būtina patikslinti Įstatymo projekte įrašytą 2 straipsnio 6 dalį (patobulintame projekte – 7), nurodant, kad įvardijamos konkrečiai Kaupiamosios pensijų išmokos. Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnio 7 dalį (buvusi 6) pakeisti taip:
išmokos – išmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme, mokamos iš pensijų fonde asmens sukaupto pensijų turto. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Komitetas pritarė sąvokai ,,Kaupiamosios pensijų išmokos“, atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta sąvoka ,,kaupiamoji pensijų įmoka“. 3. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-05-1028 Argumentai: Vadovaujantis sąžiningumo principu, nenorint klaidinti visuomenės, Įstatyme pateikiamos sąvokos turi atitikti esmę. Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnio 8 dalį (buvusi 7) papildyti taip:
Ppensijų kaupimo bendrovės – pensijų fondų valdymo įmonė ar gyvybės draudimo įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą leidimą ar licenciją Lietuvos Respublikos teritorijoje verstis Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme nustatyta pensijų kaupimo veikla. Nepritarti. Pritarta iniciatorių pateiktai 2 straipsnio 8 daliai. 4. Seimo narė V. Baltraitienė, 2016-04-2029 Argumentai: Pagal šiuo metu nustatytą teisinį reguliavimą žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai (toliau
ekonominis dydis yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis. Pažymėtina, kad tokia mokestinė našta mažiausiems ūkininkams yra per didelė ir dažnais atvejais nepakeliama, kas veda juos į bankrotą. Ūkininkai perkopę 4 EDV ribą skambina ar rašo į Žemės ūkio ministeriją, Savivaldybių administracijas su klausimais, kaip išgyventi iš vykdomos žemės ūkio veiklos, kai primetama tokia didelė mokestinė našta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekonominis dydis išreiškiamas ekonominio dydžio vienetais (EDV) nustatomas pagal standartinį gamybinį pelną (SGP), kuris yra tik sąlyginis dydis, o ne realios pajamos (SGP apskaičiuojamas prekinėms žemės ūkio produkcijos rūšims naudojant trejų metų vidutinius duomenis). Pavyzdžiui, pagal Ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenis 4 EDV ūkio, kurio teorinis SGP yra 4800 Eurų per metus, veikla yra nuostolinga.
Tačiau ūkininkas, kurio ūkio ekonominis dydis yra 4 EDV, ir jo partneris kartu turi sumokėti 3150 Eur [(12 x 350 x 37,5 proc.) : 100} x 2] sveikatos ir socialinio draudimo įmokų sumą, t. y. net 65 proc. (3150/4800) ūkio teorinio standartinio gamybinio pelno turi būti skiriama įmokoms. Pažymėtina, kad nuolatos didinant minimalią mėnesinę algą didėja ir ūkininkų mokamų VSD įmokų dydis, nors tų pačių ūkininkų realios pajamos nedidėja, o kartais net mažėja. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais smarkiai krito žalio pieno supirkimo kainos, todėl smulkiųjų ūkininkų pajamos iš parduodamo pieno vis mažėja, o VSD ir PSD įmokos vis didėja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei siekiant sumažinti mažiausiems ūkininkams tenkančią mokestinę naštą, siūloma didinti ekonominio dydžio ribą, nuo kurios privalomas VSD įmokų mokėjimas, iki 8 EDV. Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnio 9 (buvusi 8) dalį pakeisti ir papildyti taip: „9. Savarankiškai dirbantys asmenys – individualių įmonių savininkai; mažųjų bendrijų nariai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys); fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 2 8 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis (toliau – ūkininkai ir jų partneriai); šeimynos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme (toliau – šeimynos dalyviai).“ Nepritarti.
15 Argumentai: Valstybė privalo rūpintis piliečių gerove. Siekiant išvengti galimų nesusipratimų ateityje bei tikėtinų dviprasmiškų interpretacijų yra būtina įrašyti, kad socialinės apsaugos sistema priklauso valstybei. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 15 (buvusi 13) dalį papildyti taip:
socialinis draudimas) – valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudiminių įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos. Pritarti. 6. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-05-102 Argumentai: Siekiant logiškos hierarchijos Įstatymo sąvokose, būtina vietomis sukeisti kaupiamųjų pensijų įmokas ir išmokas su Valstybinio socialinio draudimo įmokom ir išmokom, kadangi Valstybės prioritetas – Valstybinis socialinis draudimas. Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnį pakeisti taip:
valstybinio socialinio draudimo įmokas moka patys ir (arba) už juos šias įmokas moka draudėjai. 2. Draudėjai – juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. 3. Draudiminis įvykis – juridinis faktas, dėl kurio atsiranda teisė į valstybinio socialinio draudimo išmoką įstatymų nustatyta tvarka. 4. Valstybinis socialinis draudimas (toliau – socialinis draudimas) – socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudiminių įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos. 4. 5. Draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių šiame įstatyme nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą asmeniui priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą priskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą priskaičiuotos nedarbo draudimo išmokos. 6. Valstybinio socialinio draudimo įmokos (toliau – socialinio draudimo įmokos)
išmokos) – įstatymų nustatytos socialinio draudimo išmokos, į kurias, įvykus draudiminiam įvykiui, įgyja teisę apdraustieji ir kiti įstatymų nustatyti fiziniai asmenys. 8. Pensijų kaupimo bendrovės – pensijų fondų valdymo įmonė ar gyvybės draudimo įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą leidimą ar licenciją Lietuvos Respublikos teritorijoje verstis Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme nustatyta pensijų kaupimo veikla. 5. 9. Kaupiamoji pensijų įmoka – pensijų socialinio draudimo įmokos dalis, kaupiama pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą. 6. 10. Pensijų išmokos – išmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme, mokamos iš pensijų fonde asmens sukaupto pensijų turto. 7. Pensijų kaupimo bendrovės – pensijų fondų valdymo įmonė ar gyvybės draudimo įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą leidimą ar licenciją Lietuvos Respublikos teritorijoje verstis Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme nustatyta pensijų kaupimo veikla. 8. 11. Savarankiškai dirbantys asmenys – individualių įmonių savininkai; mažųjų bendrijų nariai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys); fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 2 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis (toliau – ūkininkai ir jų partneriai); šeimynos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme (toliau – šeimynos dalyviai). 9. 12.
nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokėtina socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir (arba) palūkanų suma, viršijanti nereikšmingos skolos dydį. Nereikšmingos skolos dydį nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba). 10. 13. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau – Fondo administravimo įstaigos) – Fondo valdyba, Fondo valdybos teritoriniai skyriai ir kitos Fondo įstaigos, susijusios su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos yra valstybės įstaigos. 11. Valstybinio socialinio draudimo įmokos (toliau – socialinio draudimo įmokos)
įmokos į Valstybinį socialinio draudimo fondą. 12. Valstybinio socialinio draudimo išmokos (toliau – socialinio draudimo išmokos) – įstatymų nustatytos socialinio draudimo išmokos, į kurias, įvykus draudiminiam įvykiui, įgyja teisę apdraustieji ir kiti įstatymų nustatyti fiziniai asmenys. 13. Valstybinis socialinis draudimas (toliau – socialinis draudimas) – socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudiminių įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos. 14. Valstybinis socialinio draudimo fondas (toliau – Fondas) – šio įstatymo nustatyta tvarka valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, kurie yra įtraukiami į apskaitą nuo valstybės ir savivaldybių biudžetų atskirtame Fondo biudžete ir yra naudojami valstybiniam socialiniam pensijų, ligos, motinystės, nedarbo bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti. 15.
ekonominis dydis – dydis, nustatomas bendrąjį standartinį gamybinį pelną, kurio apskaičiavimas reglamentuojamas žemės ūkio ministro nustatyta tvarka, padalijus iš ekonominio dydžio vieneto, kuris lygus 1 200 eurų. Nepritarti. Pasiūlymas neatitinka Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (patvirtintos Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. IR-298) 45 punkto, kuriame nustatyta, kad terminai straipsnyje dėstomi abėcėlės tvarka. 7. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-05-1041 Argumentai: Siekiant išvengti galimų nesusipratimų ir dviprasmybių ateityje, būtina patikslinti sąlygas, bei pridėti komandiruojamų asmenų grupę. Pasiūlymas:
Projekto 4 straipsnio 1 dalį papildyti taip: 1.
Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos respublikos teritorijoje (įskaitant komandiruotus į Lietuvos Respubliką ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui asmenis) arba ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet pagal darbo sutartis, sudarytas su Lietuvos Respublikoje registruotais draudėjais, jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis arba Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais nenustatyta kitaip, kandidatai į notarus (asesoriai), asmenys, atlygintinai einantys narystės pagrindu renkamąsias ar skiriamąsias pareigas ar paskirti į savivaldybių, apylinkių rinkimų ir miestų, rajonų, apylinkių, apygardų referendumo komisijas, asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tuo pačiu metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, taip pat šioje dalyje ir šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse bei 6 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardyti asmenys – nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – nuolatiniai Lietuvos gyventojai), gaunantys pajamas pagal autorines sutartis iš draudėjo – Lietuvos vieneto, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – Lietuvos vienetas) draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Nepritarti. Pritarta Komiteto patobulintai 4 straipsnio 1 dalies redakcijai (skliaustuose įrašyti komandiruoti į Lietuvos Respubliką ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui asmenys; įrašyti žodžiai ,,ar ,,skiriamąsias“ ir kartu išbraukta ,,ar paskirti į savivaldybių, apylinkių rinkimų ir miestų, rajonų, apylinkių, apygardų referendumo komisijas“. 8. Seimo narys M.
4 Argumentai: Įstatymo projekto 8 straipsnio 4 daliai siūloma perteklinė sąlyga. Taip pat, privalu laikytis lygiateisiškumo principo. Pasiūlymas: Projekto 8 straipsnio 4 dalį pakeisti taip:
kaupime, pensijų socialinio draudimo įmokųos dalies, pervedamos pensijų kaupimo bendrovėms, tarifas pagal Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymą nustatomas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Nepritarti. Komitetas pritarė patobulintai 8 straipsnio 4 dalies redakcijai (įrašyti žodžiai ,,įmokos dalies, pervedamos pensijų kaupimo bendrovėms“). 9. Seimo narys E. Masiulis, 2016-05-03101 Argumentai: Siūlome realiai sumažinti darbo pajamų apmokestinimą, taip skatinant šalies ekonomikos plėtrą, t.y. pritraukiant investuotojus ir aukštos kvalifikacijos specialistus. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 1 pastraipą ir ją išdėstyti taip: „1. Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, neviršijančios
pajamų dydžių sumos ir ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, arba nuo pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir
(ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant:“ Nepritarti. 1.Pritarta Seimo narių pasiūlymui atsisakyti socialinio draudimo įmokų ,,lubų“ (žr. nuomonę prie Seimo narių B. Bradausko, A. Palionio, G. Mikolaičio pasiūlymo);
,,lubų“ įvedimo ženkliai sumažėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos, o pajamų praradimams padengti nenumatyti finansavimo šaltiniai; 3.
Šiame įstatymo projekte ir susijusiuose įstatymų projektuose nebėra rodiklio – einamųjų metų draudžiamosios pajamos. (Pritarus pasiūlymui kartu turėtų būti išbraukta 10 straipsnio buvusi 6 dalis). 10. Seimo narys A. Sysas,
1 Pasiūlymas:
ją išdėstyti taip: „1. Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (išskyrus 2 ir 3 dalyse numatytas išimtis), arba nuo pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, ar kitokio atlygio, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant:“. Nepritarti. 1.Pritarta Komiteto pasiūlymui dėl 10 straipsnio 1 pastraipos (žr. Komiteto 32 pasiūlymą); 2.Vyriausybė nepritarė analogiškoms nuostatoms (LRV 2016 m. balandžio 13 d. išvada dėl projekto Nr. XIIP-2771(2), nes nuostatos nesudaro prielaidų mažinti mokesčių naštos mažas pajamas gaunantiems asmenims. 11. Seimo narė K. Miškinienė, 2016-05-17101 Argumentai: siekiant taikyti šiuo metu galiojančią valstybinio socialinio draudimo įmokų skaičiavimo ir mokėjimo tvarką dirbančių ne visu etatu ir gaunančių mažesnę nei minimalioji mėnesinė alga atžvilgiu. Pasiūlymas:
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 pastraipą ir ją išdėstyti taip: ,,1.
Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuotos proporcingai dirbtam laikui, arba nuo pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant (išskyrus pajamas ir atvejus, nustatytus šio įstatymo 11 straipsnyje):“ Nepritarti. Pritarta Komiteto pasiūlymui dėl 10 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos (po žodžių ,, ne mažesnės kaip“ papildomai įrašyta ,,Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis arba“). 12. Seimo narys A. Sysas, 206-05-2010 2,3 N N Pasiūlymas:
Papildyti 10 straipsnį naujomis 2 ir 3 dalimis ir jas išdėstyti taip: „2. Valstybinio socialinio draudimo įmokos už darbuotojus, dirbančius ne visą darbo laiką, taip pat skaičiuojamos ir mokamos nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 – 4 dalis;
2) gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje, Šveicarijos Konfederacijoje ar šalyje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo;
3) buvo ne vyresni nei 29 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kurį asmeniui sukanka 29 metai, pabaigos).“. „3.
„3. Ne visą darbo laiką mažojoje bendrijoje dirbančiam darbuotojui, taip pat ne visą darbo laiką dirbančiam darbuotojui, kuriam apskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga dėl to, kad jis nedirbo dėl nedraudiminio laikotarpio, laikinojo nedarbingumo, ligonių slaugymo, nėštumo ir gimdymo atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti ir (ar) gavo ligos, motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką, valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuotos proporcingai dirbtam laikui.“. 4. 10 straipsnio 2-7 dalis laikyti atitinkamai 4-9 dalimis. Nepritarti. Tie patys argumentai kaip ir prie Seimo nario A. Syso pasiūlymo dėl projekto 10 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos, t.y.:
1 pastraipos (žr. Komiteto 32 pasiūlymą); 2.Vyriausybė nepritarė analogiškoms nuostatoms (LRV 2016 m. balandžio 13 d. išvada dėl projekto Nr. XIIP-2771(2), nes nuostatos nesudaro prielaidų mažinti mokesčių naštos mažas pajamas gaunantiems asmenims
Argumentai: Socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projekto 10 straipsnio 6 dalyje siūloma įvesti „lubas“ socialinio draudimo įmokoms. Atsižvelgiant į tai, kad dėl socialinio draudimo įmokų
„lubų“ įvedimo sumažėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos (Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos pirmaisiais metais sumažėtų apie 30,8 mln. eurų per metus, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas negautų apie 9 mln. eurų), siūloma šios nuostatos atsisakyti. Pasiūlymas: Išbraukti 10 straipsnio 6 (buvusią) dalį: „6.
Pagal šį įstatymą, išskyrus šio straipsnio 6 dalį, draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 120 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio. Nuo 2017 iki 2021 metų pagal šį įstatymą draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kiekvienais kalendoriniais metais mažinama 12 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių. Nuo 2021 metų pagal šį įstatymą draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 60 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio.“ Pritarti. Pritarus pasiūlymui, išbraukta susijusi 12 straipsnio 9 (buvusi) dalis ir patikslinta paskesnės dalies numeracija. 14. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2015-11-1010 Argumentai: Tam, kad viskas vyktų sklandžiai, tolygiai bei siekiant patenkinti Lietuvos Respublikos piliečių lūkesčius, nesukeliant chaoso, „lubas“ reikia įvesti ne per šešerius, bet per dvylika metų. Pasiūlymas:
Projekto 8 straipsnio 1 dalį (patikslinta, kad 10 straipsnio 6 dalį) pakeisti ir papildyti taip: ,,6. Pagal šį įstatymą, išskyrus šio straipsnio 6 dalį, draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 120 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio.
Nuo 2017 iki 20216 metų pagal šį įstatymą draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kiekvienais kalendoriniais metais mažinama 12 6 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių. Nuo 20216 metų pagal šį įstatymą draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 60 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio.“ Nepritarti. 10 straipsnio 6 (buvusi) dalis išbraukta. (pritarta Seimo narių B. Bradausko, A. Palionio ir G. Mikolaičio 2015-11-05 pasiūlymui atsisakyti socialinio draudimo įmokų ,,lubų“). 15. Seimo narys A. Sysas,
11 Pasiūlymas: 1.Pakeisti 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) duodami nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas nurašyti iš draudėjo ar draudėjo skolininko, praleidusio skolos grąžinimo draudėjui terminą, sąskaitos, o patikrinimo metu surinktų dokumentų ir kitų įrodymų pagrindu nustačius, kad draudėjo piniginės sumos yra pas kitus asmenis – ir iš tokių asmenų sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka;“. Pritarti. Argumentai: siekiant eliminuoti fizinius asmenis.
Pasiūlymas: Projekto 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip: ,,1) duodami nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas nurašyti iš draudėjo ar draudėjo skolininko, praleidusio skolos grąžinimo draudėjui terminą, sąskaitos, o patikrinimo metu surinktų dokumentų ir kitų įrodymų pagrindu nustačius, kad draudėjo piniginės sumos yra pas kitus asmenis draudėjus, – ir iš tokių asmenų draudėjų sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka;“. 16. Seimo narys A. Sysas,
13 Pasiūlymas: 2.Pakeisti 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) duodami nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai laiku nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas nurašyti iš draudėjo ar draudėjo skolininko, praleidusio skolos grąžinimo draudėjui terminą, o patikrinimo metu surinktų dokumentų ir kitų įrodymų pagrindu nustačius, kad draudėjo piniginės sumos yra pas kitus asmenis – ir iš tokių asmenų indėlių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje ir priklausančių palūkanų;“. Pritarti. Argumentai: siekiant eliminuoti fizinius asmenis. Pasiūlymas:
Projekto 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip: ,,3) duodami nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai laiku nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas nurašyti iš draudėjo ar draudėjo skolininko, praleidusio skolos grąžinimo draudėjui terminą, o patikrinimo metu surinktų dokumentų ir kitų įrodymų pagrindu nustačius, kad draudėjo piniginės sumos yra pas kitus asmenis draudėjus, – ir iš tokių asmenų draudėjų indėlių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje ir priklausančių palūkanų;“. 17. Seimo narys A. Sysas,
3 Pasiūlymas: 3.
Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Fondo valdybos teritoriniai skyriai skolos išieškojimui užtikrinti gali:
1) duoti nurodymus Lietuvos Respublikos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš draudėjų ar draudėjų skolininkų, praleidusių skolos grąžinimo draudėjui terminą, sąskaitų, o patikrinimo metu surinktų dokumentų ir kitų įrodymų pagrindu nustačius, kad draudėjo piniginės sumos ar kitas turtas yra pas kitus asmenis – ir iš tokių asmenų sąskaitų, jeigu draudėjai skolingi ir nemoka socialinio draudimo įmokų ilgiau kaip 3 mėnesius;
draudėjui terminą, turto, o patikrinimo metu surinktų dokumentų ir kitų įrodymų pagrindu nustačius, kad draudėjo piniginės sumos yra pas kitą asmenį
draudėjui terminą, turtą, o patikrinimo metu surinktų dokumentų ir kitų įrodymų pagrindu nustačius, kad draudėjo piniginės sumos yra pas kitą asmenį – ir tokio asmens turtą, jeigu Fondui nesumokėti socialinio draudimo įmokos, baudos, palūkanos ir (ar) delspinigiai.“. Pritarti. Argumentai: siekiant eliminuoti fizinius asmenis. Pasiūlymas:
Projekto 20 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: ,,3.
Fondo valdybos teritoriniai skyriai skolos išieškojimui užtikrinti gali:
1) duoti nurodymus Lietuvos Respublikos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš draudėjų ar draudėjų skolininkų, praleidusių skolos grąžinimo draudėjui terminą, sąskaitų, o patikrinimo metu surinktų dokumentų ir kitų įrodymų pagrindu nustačius, kad draudėjo piniginės sumos ar kitas turtas yra pas kitus asmenis draudėjus, – ir iš tokių asmenų draudėjų sąskaitų, jeigu draudėjai skolingi ir nemoka socialinio draudimo įmokų ilgiau kaip 3 mėnesius;
2) kreiptis dėl draudėjo ar draudėjo skolininko, praleidusio skolos grąžinimo draudėjui terminą, turto, o patikrinimo metu surinktų dokumentų ir kitų įrodymų pagrindu nustačius, kad draudėjo piniginės sumos yra pas kitą asmenį draudėją,
3) areštuoti draudėjo ar draudėjo skolininko, praleidusio skolos grąžinimo draudėjui terminą, turtą, o patikrinimo metu surinktų dokumentų ir kitų įrodymų pagrindu nustačius, kad draudėjo piniginės sumos yra pas kitą asmenį draudėją, – ir tokio asmens draudėjo turtą, jeigu Fondui nesumokėti socialinio draudimo įmokos, baudos, palūkanos ir (ar) delspinigiai.“. 18. Seimo narys A. Sysas,
6 N Pasiūlymas:
straipsnį 6 dalimi: „6. Taikant šio straipsnio
priemones draudėjo skolininko ar trečiųjų asmenų, pas kuriuos yra draudėjo piniginės sumos, atžvilgiu, sumos (turto dalis), dėl kurių atliekami atitinkami veiksmai, negali viršyti atitinkamai draudėjo skolininko skolos draudėjui dydžio ar trečiojo asmens turimos draudėjo pinigų sumos (kito turimo draudėjo turto (dalies) vertės).“. Pritarti. Argumentai: siekiant eliminuoti fizinius asmenis.
Pasiūlymas: Projekto 20 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: ,,6. Kai draudėjo skolininkui ar kitiems draudėjams, pas kuriuos yra draudėjo piniginės sumos, tTaikomosant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytoas skolos išieškojimo ir išieškojimo užtikrinimo priemonėes draudėjo skolininko ar trečiųjų asmenų, pas kuriuos yra draudėjo piniginės sumos, atžvilgiu, sumos (turto dalis), dėl kurių atliekami atitinkami veiksmai, negali viršyti atitinkamai draudėjo skolininko skolos draudėjui dydžio ar trečiojo asmens kito draudėjo turimos draudėjo pinigų sumos (kito turimo draudėjo turto (dalies) vertės).“. 19. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-05-10231 Argumentai: Socialinio draudimo pensijų bendroji dalis turi būti finansuojama iš valstybės biudžeto. Fondo biudžeto lėšos gali būti naudojamos tik pereinamuoju laikotarpiu. Pasiūlymas:
Projekto 23 straipsnio 1 dalį pakeisti taip:
finansuojama Fondo biudžeto ir valstybės biudžeto lėšomis. Valstybės biudžeto asignavimų socialinio draudimo pensijos bendrosios dalies finansavimui dydžiai nustatomi tik įvertinus įtaką valdžios sektoriaus finansų tvarumui, kuris užtikrinamas laikantis nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais reglamentuotomis fiskalinės drausmės taisyklėmis. Pereinamuoju laikotarpiu socialinio draudimo bendroji dalis gali būti finansuojama ir Fondo biudžeto lėšomis. 2017 m. socialinio draudimo įmokos tarifas bendrajai pensijos daliai finansuoti mažinamas 1 proc., o 2018 ir kitais metais – po 2 proc. 2. Apskaičiuojant pensijų socialinio draudimo įmokos dydį įvertinami asignavimai iš valstybės biudžeto, kurie skiriami socialinio draudimo pensijos bendrosios dalies finansavimui. Nepritarti. 1.Konkretūs socialinio draudimo įmokos mažinimo tarifai negali būti nustatyti neįvertinus įtakos finansiniam tvarumui bei finansinei drausmei; 2.
23 straipsnio 2 dalies negalima išbraukti: palikus pereinamąjį laikotarpį, būtina įvertinti skiriamus asignavimus iš valstybės biudžeto apskaičiuojant pensijų socialinio draudimo įmokos dydį. 20. Seimo nariai B. Bradauskas, G. Mikolaitis, A. Palionis, D. Petrošius, 2016-05-13231 Argumentai: Darbo jėgos apmokestinimas dažnai investuotojų tiesioginių užsienio investicijų kontekste yra įvardijamas kaip pagrindinė kliūtis papildomoms tiesioginėms užsienio investicijoms Lietuvoje, nes lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, o ypač kitomis Baltijos šalimis, darbo jėga Lietuvoje apmokestinama labiausiai. Investuotojai siekiantys pradėti veiklą Lietuvoje svarsto ir kitas alternatyvias valstybes – Bulgariją, Estiją, Lenkiją. Šiose valstybėse socialinių mokesčių sistemos investuotojams yra patrauklesnės. Lietuvoje gyventojų pajamų mokesčio tarifas yra gana patrauklus, tačiau pagrindinis klausimas yra susijęs su valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau –
„Sodros įmokos“) bendru tarifu (maždaug 34 proc., iš kurių apie 31 proc.
darbdavio mokama dalis, o 3 proc. darbuotojo mokama dalis). Toks darbo vietų apmokestinimas neleidžia kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietų, todėl joms kurti yra pasirenkamos kitos, palankesnės mokestine prasme, valstybės (Šveicarija, Airija, JAV ir kitos). Pažymėtina, kad darbo jėgos apmokestinimo problemą kelia ne tik užsienio investuotojai, bet taip pat ir tarptautinės organizacijos, tokios kaip Europos Komisija (Lietuvai skirtose rekomendacijose (ang. country specific recommendations)), TVF (IV straipsnio misijų rekomendacijose), pabrėždamos, kad verslui palankiausia bei valstybės konkurencingumą skatinanti mokesčių sistema tokiose atviro ir mažo tipo ekonomikose kaip Lietuva, turėtų orientuotis į pajamų surinkimą per netiesioginius (vartojimo) mokesčius, o ne per tiesioginius mokesčius.
Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad darbdaviui tenkanti Sodros įmokų dalis yra jo tiesioginės išlaidos, susijusios su konkrečios darbo vietos išlaikymu, todėl šios įmokų dalies tarifo sumažinimas iš karto reikštų mažesnes darbdavio išlaidas, kurios reikštų didesnį konkurencingumą arba galimybę šiuo sutaupymu pasidalinti su darbuotoju (darbo užmokesčio padidėjimo galimybė). Savaime suprantama, kad Sodros įmokų tarifo sumažinimas automatiškai reikš Sodros pajamų dalies sumažėjimą, todėl būtina užtikrinti atitinkamą šaltinį valstybės biudžete. Kadangi pridėtinės vertės mokestis (toliau – „PVM“) yra daugiausiai valstybės biudžeto pajamų generuojantis šaltinis, dalies PVM pajamų perskirstymas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui galėtų kompensuoti praradimus, patirtus dėl Sodros įmokų tarifo sumažinimo. Pažymėtina, jog PVM padidinimas nuo 18 procentų iki 19 procentų, o vėliau ir iki 21 procento buvo laikinas. Todėl siūlytina ne mažinti PVM, o jo dalį skirti valstybinio socialinio draudimo fondui. 1 procentas PVM 2016 m. biudžete sudaro apie 145 mln. EUR. Tuo tarpu 1 procentas Sodros įmokų – apie 90 mln. EUR. Todėl šiuo pasiūlymu siūloma sumažinti Sodros įmokų tarifą 6 procentais (atsižvelgiant į tai, jog planuojama iš valstybės biudžeto finansuoti 1 procentą Sodros įmokų), kompensuojant jo praradimą 3 procentais PVM iš Lietuvos Respublikos biudžeto.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2016 m. valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas yra deficitinis, išlaidos viršija pajamas apie 96 mln. EUR, tačiau 2017 m. planuojamas subalansuotas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas. Toks piniginių srautų perskirstymas neigiamos įtakos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturėtų. Priešingai, piniginių srautų perskirstymas pritrauktų tiesiogines užsienio investicijas, o tai sąlygotų naujų darbo vietų sukūrimą, sumažintų mokestinę naštą darbdaviams, o tuo pačiu ir padidintų darbo užmokestį, sumažintų emigraciją. Tuo tarpu prarastas biudžeto lėšas atsvertų naujos įplaukos į biudžetą, gaunamos iš padidėjusio vartojimo, sukurtų naujų darbo vietų, aukštos profesinės kvalifikacijos darbo vietų, tiesioginių užsienio investicijų, emigracijos mažėjimo ir kitų tiesioginių ir netiesioginių veiksnių. Pasiūlymas:
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Socialinio draudimo pensijų bendroji dalis finansuojama Fondo biudžeto irvalstybės biudžeto lėšomis. Pereinamuoju laikotarpiu, iki bendrosios dalies finansavimas bus visiškai perduotas valstybės biudžetui, socialinio draudimo bendroji dalis (iki 2017 m. gruodžio 31 d. – pagrindinė socialinio draudimo pensijos dalis) finansuojama ir Fondo biudžeto lėšomis. 2017 m. socialinio draudimo įmokos tarifas pagrindinei pensijos daliai finansuoti mažinamas 6 proc., 2018 ir kitais metais vValstybės biudžeto asignavimų socialinio draudimo pensijos bendrosios dalies finansavimui dydžiai nustatomi tik įvertinus įtaką valdžios sektoriaus finansų tvarumui, kuris užtikrinamas laikantis nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais reglamentuotomis fiskalinės drausmės taisyklėmis.“ Nepritarti. 1.
1 dalies;
punktą) bei nesant finansavimo šaltinių valstybės biudžeto netekimams dėl siūlomo socialinio draudimo tarifo mažinimo kompensuoti visa apimtimi, pasiūlymui nepritarti;
3Finansų ministerijos 2016-05-24 išvada (rašto Nr. 5.33-03)-5K-1611397-6K-160395) dėl pasiūlymo poveikio valdžios sektoriaus
biudžeto pajamoms bei informacija dėl galimų pasiūlymo finansavimo šaltinių: ,,Dėl pasiūlymo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3235, kuriuo siūloma mažinti socialinio draudimo tarifą 2017 m. iš karto 6 proc. punktais, Sodros biudžeto pajamos sumažėtų apie 648 mln. eurų, tačiau ta pačia apimtimi sumažėtų įsipareigojimai mokėti bazinę pensiją, todėl bendras balansas Sodros biudžetui būtų neutralus. Labiausiai pablogėtų valstybės biudžeto balansas – apie 510 mln. eurų, o kartu ta pačia apimtimi ir viso valdžios sektoriaus biudžeto balansas (valstybės biudžetui atsirastų 648 mln. eurų įsipareigojimas bazinės pensijos mokėjimui, tačiau dėl socialinio draudimo tarifo mažinimo valstybės biudžetas sutaupytų dalį įmokų už dirbančiuosius biudžetiniame sektoriuje, todėl bendras tiesioginis neigiamas poveikis 2017 m. būtų apie 510 mln. eurų). Remiantis tarptautinių institucijų atliktų tyrimų duomenimis, antrinio efekto pajamos pirmaisiais metais gali padengti tik 10-20 % tiesioginių netekimų, o penkerių metų trukmės laikotarpio pabaigoje galimai būtų padengta apie 25-50 % pirminių netekimų. Net ir darant prielaidą, kad tiesioginiai biudžeto netekimai dėl Socialinio draudimo tarifo mažinimo būtų dalinai kompensuoti papildomomis pajamomis iš ekonomikos augimo, valdžios sektoriaus deficitas 2017 m. padidėtų apie 1 proc. punktą nuo BVP.
Atitinkamai nesumažinus valdžios sektoriaus išlaidų ar (ir) nenumačius kitų priemonių, kompensuosiančių valdžios sektoriaus pajamų netekimą, kiltų rizika nukrypti nuo Lietuvos 2016 metų stabilumo programoje nustatytų vidutinio laikotarpio tikslų, t. y. nebeliktų galimybių subalansuoti valdžios sektoriaus finansų, būtų pažeisti fiskalinės drausmės principai, kurių laikymasis užtikrina valdžios sektoriaus finansų tvarumą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais bei palengvina finansų būklę ekonomikos nuosmukio periodu ar esant krizinei situacijai. Pasiūlyme įstatymo projektui Nr. XIIP- 3235 nurodytas socialinio draudimo tarifo mažinimo kompensavimas PVM tarifo nemažinimu negali būti laikomas papildomu pajamų šaltiniu, kadangi preliminarūs 2017 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų rodikliai yra suplanuoti su dabar galiojančiu 21 proc. PVM tarifu, o pagal pajamas atitinkamai suplanuoti preliminarūs asignavimai. Atkreipiame dėmesį, kad PVM tarifo nemažinimas papildomų pajamų negeneruoja. Papildomas pajamas galėtų generuoti tik PVM tarifo didinimas, kitų mokesčių tarifų didinimas arba naujų mokesčių įvedimas. Vienas iš galimų naujų mokesčių galėtų būti ekologinio mokesčio įvedimas, taikomas automobiliams, kurio tarifai priklausytų nuo automobilių išmetamo CO2 kiekio ir kuro tipo. Kita papildomų biudžeto pajamų alternatyva galėtų būti nekilnojamo turto mokesčio bazės plėtimas. Tačiau net ir įgyvendinus šias alternatyvas, papildomos biudžeto pajamos padengtų tik iki ketvirtadalio dėl socialinio draudimo tarifo mažinimo prarastų pajamų.
Atkreipiame dėmesį, kad mažinant socialinio draudimo tarifą iš karto 6 proc. punktais, tik ženklus kitų mokesčių padidinimas arba naujų mokesčių su aukštais tarifais įvedimas duotų reikiamą papildomų pajamų į valstybės biudžetą efektą per vienerius metus. Bandymas susirinkti papildomas pajamas ženkliai didinant mokesčių tarifus ar įvedant naujus mokesčius, sąlygotų mokesčių naštos persiskirstymą tarp ūkio subjektų ir galimai turėtų neigiamą poveikį ekonomikai. Svarbu tai, kad Tarptautinio valiutos fondo bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos skaičiavimais nėra stipraus ryšio tarp šešėlinės ekonomikos sumažėjimo ir socialinio draudimo tarifo mokesčio sumažėjimo (koreliacija 0,25), o labai didelis mokesčių ir įmokų tarifų sumažinimas nesumažina šešėlinės ekonomikos. Sumažėjus mokesčių įplaukų ir BVP santykio rodikliui, mažesnės valstybės pajamos silpnina valstybės funkcijų atlikimo kokybę.“
1 Argumentai: jeigu negalime nustatyti socialinio draudimo įmokos tarifo pagrindinei pensijos daliai finansuoti 2018 m. ir paskesniais metais, tai privalome nurodyti, kada bus pereinamojo laikotarpio pabaiga. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Socialinio draudimo pensijų bendroji dalis
finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Pereinamuoju laikotarpiu, iki bendrosios dalies finansavimas bus visiškai perduotas valstybės biudžetui, socialinio draudimo bendroji dalis (iki 2017 m. gruodžio 31 d. – pagrindinė socialinio draudimo pensijos dalis) finansuojama ir Fondo biudžeto lėšomis.
finansuoti mažinamas 1 proc., 2018 ir kitais metais valstybės biudžeto asignavimų socialinio draudimo pensijos dalies finansavimui dydžiai nustatomi tik įvertinus įtaką valdžios sektoriaus finansų tvarumui, kuris užtikrinamas laikantis nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais reglamentuotomis fiskalinės drausmės taisyklėmis. Pereinamojo laikotarpio pabaiga – 2024 m. sausio 1 d.“. Nepritarti. Pritarta Komiteto pasiūlymui dėl 23 straipsnio 1 dalies (kuriame nenustatyta pereinamojo laikotarpio pabaiga). 22. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-05-10234 Argumentai: Siekiant išvengti galimų nesusipratimų ateityje bei tikėtinų dviprasmiškų interpretacijų yra būtina nustatyti vieną aiškią asignavimų iš valstybės biudžeto skyrimo tvarką. Pasiūlymas:
Projekto 23 straipsnio 4 dalį pakeisti taip:
būti skiriami, kai dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors socialinio draudimo rūšies išlaidos arba sumažėja pajamos, o socialinio draudimo įmokų tarifai šiai socialinio draudimo rūšiai nekeičiami arba keičiami nepakankamu dydžiu. Pritarti iš dalies. Pasiūlymas: 23 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: ,,4. Asignavimai iš valstybės biudžeto gali būti skiriami, kai dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors socialinio draudimo rūšies išlaidos arba sumažėja pajamos, o socialinio draudimo įmokų tarifai šiai socialinio draudimo rūšiai nekeičiami arba keičiami nepakankamu dydžiu.“
23Seimo narys M.
5 Argumentai: Siekiant išvengti galimų nesusipratimų ateityje bei tikėtinų dviprasmiškų interpretacijų yra būtina nustatyti vieną aiškią asignavimų iš valstybės biudžeto skyrimo tvarką. Pasiūlymas: Projekto 23 straipsnio 5 dalį pakeisti taip:
valstybės piniginių išteklių gali būti skiriami išlaidoms, susijusioms su pensijų sistemos reforma, kompensuojant socialinio draudimo įmokų sumas, pervedamas į pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus. Nepritarti. Pritarta iniciatorių pateiktai 23 straipsnio 5 dalies redakcijai. 24. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-05-10254 Argumentai: Vadovaujantis sąžiningumo principu reikia užtikrinti, kad teikiamos paslaugos bus apmokamos teisingai. Pasiūlymas: Projekto 25 straipsnio 4 dalį pakeisti ir papildyti taip:
į fondus paslaugas pensijų kaupimo bendrovės, ir Privalomojo sveikatos draudimo fondas ir Užimtumo fondas moka Fondo valdybai Fondo veiklos sąnaudų atitinkamas kompensacijas. Šių kompensacijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Fondo valdybaos direktorius. Pritarti iš dalies. Pritarta Komiteto patobulintai 25 straipsnio 4 dalies redakcijai: ,,4. Už įmokų surinkimą ir pervedimą į fondus pensijų kaupimo bendrovės, ir Privalomojo sveikatos draudimo fondas, ir Užimtumo fondas moka Fondo valdybai Fondo veiklos sąnaudų kompensacijas. Šių kompensacijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Fondo valdybaos direktorius. 25. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-05-1027 1,2 Argumentai: Siekiant išvengti galimų nesusipratimų bei tikėtinų dviprasmiškų interpretacijų ateityje, yra būtina įrašyti, kad projekto 27 straipsnyje kalbama apie Valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemą. Valstybinio socialinio draudimo sistemoje privalo dalyvauti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Socialinio draudimo sistema – viena svarbiausių Valstybėje, nes ji paliečia visus iki vieno žmones, šeimas.
Todėl yra būtina užtikrinti kuo aukštesnį atsakomybės ir jos priežiūros lygmenį. Vadovaujantis sąžiningumo principu, nenorint klaidinti visuomenės, Įstatyme pateikiamos sąvokos turi atitikti esmę, todėl būtina nurodyti, kad pensijų kaupimo bendrovės yra privačios. Pasiūlymas: Projekto 27 straipsnį pakeisti ir papildyti taip:
draudimo valdymo sistema, dalyviai ir Fondo valdymo struktūra
draudimo valdymo sistemą sudaro:
1) 2) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija); 2)3) Fondo taryba; 3)4) Fondo valdyba; 4)5) Fondo valdybos teritoriniai skyriai ir kitos įstaigos. 2. Valstybinio Ssocialinio draudimo sistemos dalyviais taip pat yra:
1) draudėjai ir apdraustieji asmenys;
2) Valstybinio Ssocialinio draudimo rezervinis fondas;
3) Valstybinė mokesčių inspekcija;
4) Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža);
5) Valstybinė ligonių kasa;
6) privačios pensijų kaupimo bendrovės. Nepritarti. Pritarta Komiteto patobulintai 27 straipsnio 1 ir 2 dalių redakcijai (1 dalies 4 punkte išbraukti žodžiai ,,ir kitos įstaigos“, 2 dalies 1 punkte - įrašyta ,,asmenys“). 26. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-05-1028 Argumentai: Siekianti susijusių Lietus Respublikos valstybės valdymo dokumentų vienodumo yra būtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos funkcijas socialinio draudimo valdymo sistemoje įvardinti tapačiai šios institucijos nuostatoms. Pasiūlymas:
Projekto 28 straipsnį pakeisti taip:
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos funkcijos socialinio draudimo valdymo sistemoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vykdydama socialinio draudimo valdymo funkcijas ir įgyvendindama formuodama šioje srityje valstybės politiką bei kontroliuodama jos įgyvendinimą:
1) koordinuoja ir kontroliuoja socialinio draudimo bei strateginių jo krypčių plėtojimą;
2) analizuoja, ar socialinio draudimo teikiamos garantijos atitinka valstybės bei apdraustųjų asmenų ir išmokų gavėjų interesus;
3) nustato perspektyvinius ir artimiausius socialinio draudimo uždavinius;
4) kontroliuoja Fondo valdybos veiklą ir organizuoja šios veiklos patikrinimus;
5) pagal kompetenciją tvirtina Fondo valdybos nuostatus;
6) teikia Vyriausybei Fondo biudžeto projektą, Fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį, išvadas ir pasiūlymus dėl Vyriausybės patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo priemonių vykdymo ir laukiamų rezultatų. Nepritarti. Pritarta Komiteto patobulintai 28 straipsnio redakcijai (įrašyta ,,formuodama“, taip pat patikslintas 6 punktas). 27. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-05-1828 Argumentai: Siekianti susijusių Lietus Respublikos valstybės valdymo dokumentų vienodumo yra būtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos funkcijas socialinio draudimo valdymo sistemoje įvardinti tapačiai šios institucijos nuostatoms. Pasiūlymas:
Projekto 28 straipsnį pakeisti taip:
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos funkcijos socialinio draudimo valdymo sistemoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vykdydama socialinio draudimo valdymo funkcijas ir įgyvendindama formuodama šioje srityje valstybės politiką bei organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama jos įgyvendinimą:
1) koordinuoja ir kontroliuoja socialinio draudimo bei strateginių jo krypčių plėtojimą;
2) analizuoja, ar socialinio draudimo teikiamos garantijos atitinka valstybės bei apdraustųjų asmenų ir išmokų gavėjų interesus;
3) nustato perspektyvinius ir artimiausius socialinio draudimo uždavinius;
4) kontroliuoja Fondo valdybos veiklą ir organizuoja šios veiklos patikrinimus;
5) pagal kompetenciją tvirtina Fondo valdybos nuostatus;
6) teikia Vyriausybei Fondo biudžeto projektą, Fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį, išvadas ir pasiūlymus dėl Vyriausybės patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo priemonių vykdymo ir laukiamų rezultatų. Nepritarti. Pritarta Komiteto patobulintai 28 straipsnio redakcijai (įrašyta ,,formuodama“, taip pat patikslintas 6 punktas). 28. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-05-10291 Argumentai: Pertvarka – ypatingos svarbos procesas, todėl turi būti konkretizuojama jo kontrolės sistema. Pasiūlymas:
Projekto 29 straipsnio 1 dalį papildyti taip:
yra lygiateisio trišalio bendradarbiavimo pagrindu sudaryta kolegiali institucija, nagrinėjanti, kontroliuojanti ir priimanti sprendimus socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais. Nepritarti. Pritarta iniciatorių pateiktai 29 straipsnio 1 daliai. 29. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-05-10294 Argumentai: Fondo taryba – svarbi, priimanti sprendimus socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais, institucija, veikianti lygiateisio trišalio bendradarbiavimo principu. Apdraustųjų asmenų ir darbdavių atstovai – labai svarbi jos grandis.
Siekiant, kad būtų maksimaliai atstovaujami žmonių interesai turi būti užtikrinta visų aukščiausių Lietuvos Respublikos institucijų atsakomybė ir kontrolę. Labai svarbu, kad Fondo tarybos sudėtį tvirtintų Lietuvos Respublikos Seimas. Pasiūlymas: Projekto 29 straipsnio 4 dalį pakeisti taip:
atstovaujamos organizacijos savo susitarimu, o valstybės institucijų atstovus skiria Vyriausybė. Fondo tarybos sudėtį socialinės apsaugos ir darbo ministro siūlymu teikia Vyriausybė Seimui patvirtinti teikimu tvirtina
daliai. 30. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-05-10298 Argumentai: Fondo tarybos darbas – ypatingos svarbos. Todėl Fondo valdyba privalo jam skirti visus reikiamus resursus, įskaitant ir techninį aptarnavimą. Pasiūlymas: Projekto 29 straipsnio 8 dalį pakeisti ir papildyti taip:
techniškai aptarnauja Fondo valdyba skiria reikiamus resursus. Nepritarti. 1.Pritarta iniciatorių pateiktai 29 straipsnio 8 dalies redakcijai;
2Nereikia nustatyti atskiro finansavimo. 31. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-05-1029
9 Argumentai: Siekiant didinti Fondo tarybos atsakomybę ir profesionalumą yra būtina nustatyti, kad patarėjus atsirinktų kompetentingu nutarimu, ekspertus pasitelktų tik kadencijos laikotarpiui, kurie būtų atrenkama pagal įvairius, o ne tik minimalius reikalavimus. Pasiūlymas: Projekto 29 straipsnio 9 dalį pakeisti ir papildyti taip:
visuomeninių patarėjų. Jų skaičių nustato Fondo tarybaos reglamentas. Rengdama šio įstatymo 30 straipsnio 7 punkte nurodytas išvadas, Fondo taryba gali, o 27 straipsnio 8 punkte nurodytu atveju privalo kadencijos laikotarpiui pasitelkti ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialiųjų žinių ar kurį reikia įvertinti.
Minimalius rReikalavimus, keliamus ekspertų kvalifikacijai, ekspertinių paslaugų pirkimo tame tarpe specialiuosius reikalavimus, taip pat mokėjimo sąlygas, išlaidų pagrįstumo kriterijus, jų kontrolę ir kitus reikalavimus, suderinusi su Fondo tarybaos teikimu, nustato ir viešuosius pirkimus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka Fondo valdyba. Nepritarti. Pritarta Komiteto patobulintai 29 straipsnio 9 dalies redakcijai. 32. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-05-102910 Argumentai: Vadovaujantis sąžiningumo principu, siekiant skaidrumo ir sprendimų bei pasiūlymų prieinamumo kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui yra būtina juos skelbti internete. Pasiūlymas:
Projekto 29 straipsnio 10 dalį papildyti taip:
10Fondo tarybos sprendimai,
pasiūlymai ir išvados skelbiami viešai bei prieinami kiekvienam per interneto prieigą ir teikiami socialinio draudimo valdymo sistemoje dalyvaujančioms institucijoms Fondo tarybos reglamente nustatyta tvarka. Nepritarti. Pritarta iniciatorių pateiktai 29 straipsnio 10 dalies redakcijai. 33. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-05-10305 Argumentai: Fondo biudžetas – labai svarbus Fondo darbui. Didinant Fondo tarybos atsakomybę ir profesionalumą, yra būtina Fondo biudžeto projekto išvadoms suteikti oficialią formą. Pasiūlymas:
Projekto 30 straipsnio 5 punktą papildyti taip:
5) svarsto ir pateikia išvadą Fondo valdybai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl Fondo biudžeto projekto. Ši išvada įforminama Fondo tarybos nutarimu ir tai yra sudėtinė Fondo biudžeto projekto dalis; Nepritarti. Pritarta Komiteto patobulintai 30 straipsnio 5 punkto redakcijai (po žodžio ,,ministerijai įrašyti žodžiai ,,ir Seimui“). 34.
8 Argumentai: Siekiant konkretumo, kad ateityje neiškiltų galimi nesusipratimai būtina nurodyti kam Fondo taryba teikia išvadas ir prognozes dėl ilgalaikės socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos eigos ir laukiamų rezultatų. Pasiūlymas: Projekto 30 straipsnio 8 punktą papildyti taip:
8) ne rečiau kaip kas ketverius metus teikia Seimui išvadą ir prognozes dėl ilgalaikės socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos eigos ir laukiamų rezultatų;
9 Argumentai: Valstybė privalo rūpintis piliečių gerove. Siekiant išvengti galimų nesusipratimų ateityje bei tikėtinų dviprasmiškų interpretacijų yra būtina išbraukti 30 straipsnio 9 punktą, pakeičiant tolesnių punktų numeraciją.
Pasiūlymas: Projekto 30 straipsnio 9 punktą išbraukti, pakeičiant tolesnių punktų numeraciją: Fondo taryba:
1) nagrinėja ir teikia pasiūlymus ir išvadas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai apie tai, kaip įgyvendinami socialinį draudimą reglamentuojantys teisės aktai ir kaip vykdoma Fondo valdybos veikla;
2) teikia pasiūlymus ir išvadas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl socialinį draudimą reglamentuojančių įstatymų projektų;
3) teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl socialinio draudimo įmokų tarifų, asignavimų iš valstybės biudžeto skyrimo, Fondo rezervo sudarymo ir panaudojimo;
4) nagrinėja ir teikia pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių, baudų ar palūkanų, viršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų;
5) svarsto ir pateikia išvadą Fondo valdybai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl Fondo biudžeto projekto;
6) svarsto Fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį kartu su Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ataskaita (jeigu ji pateikta) bei teikia išvadą Fondo valdybai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl Fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio.
Pasiūlymas: Projekto 30 straipsnio 9 punktą išbraukti, pakeičiant tolesnių punktų numeraciją: Fondo taryba:
1) nagrinėja ir teikia pasiūlymus ir išvadas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai apie tai, kaip įgyvendinami socialinį draudimą reglamentuojantys teisės aktai ir kaip vykdoma Fondo valdybos veikla;
2) teikia pasiūlymus ir išvadas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl socialinį draudimą reglamentuojančių įstatymų projektų;
3) teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl socialinio draudimo įmokų tarifų, asignavimų iš valstybės biudžeto skyrimo, Fondo rezervo sudarymo ir panaudojimo;
4) nagrinėja ir teikia pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių, baudų ar palūkanų, viršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų;
5) svarsto ir pateikia išvadą Fondo valdybai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl Fondo biudžeto projekto;
6) svarsto Fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį kartu su Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ataskaita (jeigu ji pateikta) bei teikia išvadą Fondo valdybai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl Fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio. Ši išvada įforminama Fondo tarybos nutarimu;
7) kartu su Fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniu teikia išvadą dėl Vyriausybės patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo priemonių vykdymo ir pasiūlymus, kokių papildomų priemonių reikia pensijų sistemos finansiniam stabilumui ir socialinio draudimo išmokų adekvatumui užtikrinti;
8) ne rečiau kaip kas ketverius metus teikia išvadą ir prognozes dėl ilgalaikės socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos eigos ir laukiamų rezultatų;
9) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu, Vyriausybės nustatyta tvarka bei savo patvirtinta metodika tvirtina ir skelbia indeksavimo koeficientą, pagal jį indeksuotus bazinės pensijos ir apskaitos vienetų vertės dydžius, maksimalų neperskaičiuotos pensijos dydį ir skelbia senatvės pensijos amžiaus didinimo pradžią;
10) 9) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, tvirtina kiekvieno draudėjo priskyrimą konkrečiai įmokų tarifo grupei;
11) 10) nagrinėja ir sprendžia kitus socialinio draudimo bei turinčius įtakos jo organizavimui ir veiklos rezultatams klausimus.
Ši išvada įforminama Fondo tarybos nutarimu;
7) kartu su Fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniu teikia išvadą dėl Vyriausybės patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo priemonių vykdymo ir pasiūlymus, kokių papildomų priemonių reikia pensijų sistemos finansiniam stabilumui ir socialinio draudimo išmokų adekvatumui užtikrinti;
8) ne rečiau kaip kas ketverius metus teikia išvadą ir prognozes dėl ilgalaikės socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos eigos ir laukiamų rezultatų;
9) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu, Vyriausybės nustatyta tvarka bei savo patvirtinta metodika tvirtina ir skelbia indeksavimo koeficientą, pagal jį indeksuotus bazinės pensijos ir apskaitos vienetų vertės dydžius, maksimalų neperskaičiuotos pensijos dydį ir skelbia senatvės pensijos amžiaus didinimo pradžią;
10) 9) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, tvirtina kiekvieno draudėjo priskyrimą konkrečiai įmokų tarifo grupei;
11) 10) nagrinėja ir sprendžia kitus socialinio draudimo bei turinčius įtakos jo organizavimui ir veiklos rezultatams klausimus. Pritarti iš dalies. Argumentas: tikslinti Fondo tarybos funkciją dėl rodiklių tvirtinimo ir skelbimo, neįvardijant konkrečių rodiklių, kuriuos nustato kitas įstatymas. Pasiūlymas: 30 straipsnio 9 punktą išdėstyti taip: ,,9) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu, Vyriausybės nustatyta tvarka bei savo patvirtinta metodika, tvirtina ir skelbia rodiklius, nustatytus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme indeksavimo koeficientą, pagal jį indeksuotus bazinės pensijos ir apskaitos vienetų vertės dydžius, maksimalų neperskaičiuotos pensijos dydį ir skelbia senatvės pensijos amžiaus didinimo pradžią;“. 36. Seimo narys M.
2 Argumentai: Fondo valdyba – viešojo administravimo įstaiga, organizuojanti socialinį draudimą, tad tai – biudžetinė įstaiga, kuri turi būti išlaikoma iš Valstybės biudžeto lėšų. Pasiūlymas: Projekto 31 straipsnio 2 dalį pakeisti taip:
Vyriausybės, ar jos įgaliotos institucijos yra biudžetinė įstaiga, ir yra išlaikoma iš Fondo lėšų Valstybės biudžeto lėšų bei veikia pagal šį įstatymą ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nuostatus. Nepritarti. Pritarta Komiteto patobulintai 32 straipsnio 2 dalies redakcijai. 37. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-05-11313 Argumentai: Fondo valdyba – ypatingos svarbos institucija, organizuojanti socialinį draudimą, kuris yra svarbus kiekvienam žmogui Lietuvoje. Todėl, svarbiausio jo vadovo – direktoriaus – paskyrimas, siekiant geriausių rezultatų, turi būti procesu, į kurį įtraukiamos visos aukščiausios Lietuvos valstybės valdymo institucijos. Pasiūlymas:
Projekto 31 straipsnio 3 dalį pakeisti ir papildyti taip:
3Fondą administruoja Fondo valdyba,
vadovaujama direktoriaus. Šį konkurso tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu socialinės apsaugos ir darbo ministras Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Pasiūlymą Vyriausybei dėl direktoriaus skyrimo teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministras. Fondo valdybos direktorius yra tiesiogiai atskaitingas socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Nepritarti. Pritarta iniciatorių pateiktai 31 straipsnio 3 dalies redakcijai. 38. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-05-11322 Argumentai: Fondo valdyba – ypatingos svarbos institucija, organizuojanti socialinį draudimą, kuris yra svarbus kiekvienam žmogui Lietuvoje. Tačiau kreditoriniai finansiniai reikalai ir kitos priemonės papildomoms pajamoms gauti turi būti aukštesnių institucijų kompetencijose.
Pasiūlymas: Projekto 32 straipsnio 2 dalį pakeisti ir papildyti taip: ,,2. Fondo valdyba turi teisę:
1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka patikėjimo teise valdyti, naudoti į Fondo apskaitą įtrauktą turtą ir juo disponuoti;
2) įstatymų nustatyta tvarka įsigyti vertybinių popierių ir juos valdyti bei jais disponuoti;
3) įstatymų nustatyta tvarka sudaryti sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių ūkio subjektais;
4) atstovauti Fondo administravimo įstaigoms tarptautinėse organizacijose;
5) įstatymų nustatyta tvarka steigti įmones ar įstaigas, susijusias su valstybinio socialinio draudimo funkcijų vykdymu arba padedančias jas vykdyti, bei tvirtinti jų nuostatus;
6) Fondo tarybos pritarimu atsisakyti arba Fondo valdybos nustatyta tvarka perleisti visus ar dalį kreditorinių finansinių reikalavimų;
7) suderinusi su Fondo taryba įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
8) atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo, viršijančio 30 tūkst. Eur, mokėjimą iki vienų metų, priskaičiuotų nuo pavėluotai pervestų socialinio draudimo įmokų delspinigių, viršijančių 30 tūkst. Eur, išieškojimo laiką iki vienų metų, paskirtų baudų, viršijančių 30 tūkst. Eur, išieškojimą iki vienų metų, atleisti nuo delspinigių ir baudų, viršijančių 30 tūkst.
Eur, mokėjimo;
9) pripažinti socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolas beviltiškomis, jeigu jų neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba jas priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta socialinio draudimo įmokų mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką; netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis (iki 2005 m. liepos
(ar) reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama;
10) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ginčyti darbingumo lygio (darbingumo netekimo), jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino nustatymo teisingumą;
11) vykdant savo funkcijas, įstatymų nustatyta tvarka gauti reikalingą informaciją ir duomenis;
12) perleisti įmonės, kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, mokestinės nepriemokos reikalavimo teisę centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui abipusio susitarimo pagrindu;
13) Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka, suderinta su Finansų ministerija, skolintis iš kredito įstaigų patvirtinto biudžeto ribose;
14) nustatyti atvejus, kada draudėjams, apdraustiesiems asmenims ir socialinio draudimo išmokų gavėjams dokumentai įteikiami tik telekomunikacijų galiniais įrenginiais arba juos viešai paskelbiant.“ Nepritarti. 1.Pritarta Komiteto patobulintai 32 straipsnio 2 dalies redakcijai;
galimam problemos sprendimo būdui. 39. Seimo narys M.
Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-05-1134 Argumentai: Siekiant, kad ateityje neiškiltų dviprasmiškų situacijų, yra būtina konkrečiai nurodyti iš ko išieškomos permokėtos pensijų, pašalpų ir kitų išmokų sumos. Pasiūlymas: Projekto 34 straipsnį papildyti taip:
Fondo valdybos teritorinių skyrių funkcijos Fondo valdybos teritoriniai skyriai:
1) kontroliuoja priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų sumokėjimą ir vykdo laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinį išieškojimą;
2) priima prašymus gauti pensiją, pašalpą ar kitą išmoką ir ją skiria;
3) tvarko apdraustųjų asmenų duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre ir kontroliuoja minėtų duomenų keitimo pagrįstumą, suteikia apdraustiesiems asmens socialinio draudimo numerį;
4) analizuoja socialinio draudimo rodiklius ir įgyvendina priemones šiems rodikliams pagerinti, teikia atitinkamus pasiūlymus Fondo valdybai;
5) Fondo valdybos nustatyta tvarka atlieka socialinio draudimo lėšų apskaitą;
6) apskaičiuoja delspinigius ir palūkanas;
7) priverstine tvarka išieško iš draudėjų lėšas, jų išmokėtas iš Fondo pažeidžiant nustatytą tvarką;
8) įstatymų nustatyta tvarka išieško iš kaltų dėl gavėjų kaltės permokėtas pensijų, pašalpų ir kitų išmokų sumas;
9) įformina ir saugo pensijų, pašalpų ar kitų išmokų gavėjų bylas, išduoda jiems nustatytos formos pažymėjimus;
10) moka pensijas, pašalpas ar kitas išmokas ir tvarko jų apskaitą;
11) nagrinėja pareiškimus ir skundus socialinio draudimo klausimais, ypatingais atvejais padeda pareiškėjams gauti pensijai arba pašalpai skirti reikalingus dokumentus;
12) teisės aktų nustatyta tvarka skiria ir moka išmokas iš valstybės biudžeto lėšų;
13) pagal susitarimą su savivaldybių institucijomis moka socialinio pobūdžio išmokas iš savivaldybių biudžetų;
14) kontroliuoja nedarbingumo pažymėjimų, profesinės reabilitacijos pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo ir tęsimo teisėtumą bei pagrįstumą (laikinojo nedarbingumo nustatymo teisėtumą ir pagrįstumą);
15) tikrina bei Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ginčija darbingumo lygio (darbingumo netekimo), jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino nustatymo pagrįstumą ir teisingumą;
16) Fondo valdybos nustatyta tvarka kaupia duomenis apie nesukakusių senatvės pensijos amžiaus asmenų įgytą socialinio draudimo ir jam prilyginamą stažą bei turėtas draudžiamąsias ir joms prilyginamas pajamas;
17) atideda baudų (išskyrus baudas, skiriamas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu), neviršijančių 30 tūkst.
Fondo valdybos teritorinių skyrių funkcijos Fondo valdybos teritoriniai skyriai:
1) kontroliuoja priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų sumokėjimą ir vykdo laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinį išieškojimą;
2) priima prašymus gauti pensiją, pašalpą ar kitą išmoką ir ją skiria;
3) tvarko apdraustųjų asmenų duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre ir kontroliuoja minėtų duomenų keitimo pagrįstumą, suteikia apdraustiesiems asmens socialinio draudimo numerį;
4) analizuoja socialinio draudimo rodiklius ir įgyvendina priemones šiems rodikliams pagerinti, teikia atitinkamus pasiūlymus Fondo valdybai;
5) Fondo valdybos nustatyta tvarka atlieka socialinio draudimo lėšų apskaitą;
6) apskaičiuoja delspinigius ir palūkanas;
7) priverstine tvarka išieško iš draudėjų lėšas, jų išmokėtas iš Fondo pažeidžiant nustatytą tvarką;
8) įstatymų nustatyta tvarka išieško iš kaltų dėl gavėjų kaltės permokėtas pensijų, pašalpų ir kitų išmokų sumas;
9) įformina ir saugo pensijų, pašalpų ar kitų išmokų gavėjų bylas, išduoda jiems nustatytos formos pažymėjimus;
10) moka pensijas, pašalpas ar kitas išmokas ir tvarko jų apskaitą;
11) nagrinėja pareiškimus ir skundus socialinio draudimo klausimais, ypatingais atvejais padeda pareiškėjams gauti pensijai arba pašalpai skirti reikalingus dokumentus;
12) teisės aktų nustatyta tvarka skiria ir moka išmokas iš valstybės biudžeto lėšų;
13) pagal susitarimą su savivaldybių institucijomis moka socialinio pobūdžio išmokas iš savivaldybių biudžetų;
14) kontroliuoja nedarbingumo pažymėjimų, profesinės reabilitacijos pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo ir tęsimo teisėtumą bei pagrįstumą (laikinojo nedarbingumo nustatymo teisėtumą ir pagrįstumą);
15) tikrina bei Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ginčija darbingumo lygio (darbingumo netekimo), jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino nustatymo pagrįstumą ir teisingumą;
16) Fondo valdybos nustatyta tvarka kaupia duomenis apie nesukakusių senatvės pensijos amžiaus asmenų įgytą socialinio draudimo ir jam prilyginamą stažą bei turėtas draudžiamąsias ir joms prilyginamas pajamas;
17) atideda baudų (išskyrus baudas, skiriamas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu), neviršijančių 30 tūkst. Eur, išieškojimą iki vienų metų, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo, neviršijančio 30 tūkst.
Eur, mokėjimą iki vienų metų ir priskaičiuotų nuo pavėluotai pervestų socialinio draudimo įmokų delspinigių, neviršijančių 30 tūkst. Eur, išieškojimo laiką iki vienų metų, atleidžia nuo delspinigių ir baudų, neviršijančių 30 tūkst. Eur, mokėjimo;
18) teisės aktų nustatyta tvarka teikia duomenis apie draudėją, apdraustąjį asmenį arba socialinio draudimo išmokos gavėją;
19) sudaro sutartis su šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis ir tvarko šių asmenų įskaitos duomenis;
20) vykdo asmenų, draudžiamų valstybės lėšomis, socialinį draudimą bei apskaitą;
21) Fondo valdybos pritarimu gali perimti draudėjų finansinius reikalavimus;
22) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka patikėjimo teise valdo, naudoja į Fondo apskaitą įtrauktą turtą ir juo disponuoja;
23) vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Nepritarti. Pritarta Komiteto patobulintai 34 straipsnio redakcijai. 40. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-05-11351 Argumentai: Socialinio draudimo rezervinis fondas yra itin svarbus, todėl jį privalo reglamentuoti įstatymai. Pasiūlymas:
Projekto 35 straipsnio 1 dalį pakeisti ir papildyti taip:
rezervinis fondas
fondo veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymas ir Vyriausybės tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo kūrimo ir valdymo nuostatai, kurie reglamentuoja rezervo sudarymo šaltinius, dydį, panaudojimo, aktuarinio pagrindimo ir audito tvarką ir valdymo institucijų steigimą, struktūrą (valdyba, investicijų komitetas), veiklą ir atskaitomybę. Pritarti iš dalies. Pritarta Komiteto patobulintai 35 straipsnio 1 dalies redakcijai (įrašyti žodžiai ,,valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymas ir“; vietoj ,,kūrimo“ įrašyta ,,sudarymo“). 41. Seimo narys M.
2 Argumentai: Siekiant aiškumo, funkcijas yra privalu įvardinti tiksliai. Pasiūlymas: Projekto 35 straipsnio 2 dalį pakeisti ir papildyti taip:
valdo administruoja Fondo valdyba. Nepritarti. Pritarta iniciatorių pateiktai 35 straipsnio 2 dalies redakcijai, kuri tikslesnė, nes valdymas plačiau, negu administravimas. 42. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-05-11353 Argumentai: Siekiant aiškumo, skaidrumo ir konkretumo, būtina įvardinti, kokiomis sąlygomis ekonominis nuosmukis yra validus. Pasiūlymas: Projekto 35 straipsnio 3 dalį papildyti taip:
fondo lėšos naudojamos, kai Lietuvos respublikos Seimo patvirtinto ekonominio nuosmukio laikotarpiais išmokų finansavimui nepakanka Fondo pajamų. Nepritarti. Pritarta iniciatorių pateiktai 35 straipsnio 3 dalies redakcijai. 43. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-05-1138 Argumentai: Siekiant aiškumo, skaidrumo ir konkretumo, būtina įvardinti ne tik teises, bet ir pareigas. Pasiūlymas: Projekto 38 straipsnį papildyti nauju 3 punktu:
kasos funkcijos socialinio draudimo sistemoje Valstybinė ligonių kasa:
1) teisės aktų nustatyta tvarka disponuoja iš Fondo gautomis lėšomis;
2) įstatymų nustatyta tvarka vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. 3) Moka už teikiamas paslaugas. Nepritarti. 1.Pritarta iniciatorių pateiktai 38 straipsnio redakcijai;
už įmokų surinkimą ir pervedimą Privalomojo sveikatos draudimo fondas moka Fondo valdybai Fondo veiklos sąnaudų kompensacijas. 44. Seimo narys M. Zasčiurinskas, 2016-05-1139 Argumentai: Siekiant aiškumo, skaidrumo ir konkretumo, būtina įvardinti ne tik teises, bet ir pareigas. Pasiūlymas: Projekto 39 straipsnį papildyti nauju 4 punktu: ,,39 straipsnis.
Pensijų kaupimo bendrovių funkcijos Pensijų kaupimo bendrovės:
1) teisės aktų nustatyta tvarka sudaro duomenų teikimo sutartį su Fondo valdyba;
2) įstatymų nustatyta tvarka sudaro pensijų kaupimo sutartis su asmenimis, pareiškusiais norą ir turinčiais teisę tapti pensijų kaupimo dalyviais, ir apie sudarytas bei nutrauktas pensijų kaupimo sutartis praneša Fondo administravimo įstaigoms;
3) ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus praneša kiekvienam pensijų kaupimo dalyviui apie jo asmeninėje sąskaitoje apskaičiuoto pensijų turto dydį. 4) Moka už teikiamas paslaugas.“ Nepritarti. 1.Pritarta iniciatorių pateiktai 39 straipsnio redakcijai;
už įmokų surinkimą ir pervedimą pensijų kaupimo bendrovės moka Fondo valdybai Fondo veiklos sąnaudų kompensacijas. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Pritarti iš dalies. Projektas patobulintas atsižvelgiant ne tik į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, bet ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 2. Kaimo reikalų komitetas, 2015-11-04
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam projektui. 6.2. Pasiūlymai: pasiūlyti pagrindiniam komitetui šį įstatymo projektą patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymą.
Argumentai: Veikiančiame Valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatyta, kad VSD įmokas moka ūkininkai, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams (EDV) arba didesnis. Pateiktame įstatymo projekte šį dydį numatoma sumažinti iki 2 EDV. Tokiu būdu didinama mokestinė našta mažiausias pajamas uždirbantiems asmenims arba visai jų negaunantiems. Neatsižvelgta į tai, kad smulkieji ūkininkai dažnai užaugintą žemės ūkio produkciją suvartoja savo šeimos poreikiams ir neturi apmokestinamųjų pajamų. Pritarti iš dalies. Projektas patobulintas atsižvelgiant ne tik į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, bet ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 2.1. Kaimo reikalų komitetas, 2015-11-0429 Pasiūlymas:
Keičiamo Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalį (buvusi 8) išdėstyti taip: „9. Savarankiškai dirbantys asmenys – individualių įmonių savininkai; mažųjų bendrijų nariai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys); fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 2 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis (toliau – ūkininkai ir jų partneriai); šeimynos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme (toliau – šeimynos dalyviai). Nepritarti. Pritarta Komiteto pasiūlymui dėl projekto 2 str. 9 dalies.
savarankiškai dirbančių asmenų socialinis draudimas, įtraukiant asmenis, vykdančius individualią žemės ūkio veiklą, kai jų ūkis viršija 2 EDV, siekiant užtikrinti jų pensijų, ligos ir motinystės socialinio draudimo garantijas. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2 Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Argumentai: Siūloma išsamiau, atsižvelgiant į realų įstatymo turinį, nustatyti įstatymo reguliavimo sritį. „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus: valstybinio socialinio draudimo rūšis, valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijas, valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemos principus ir struktūrą, jos subjektų valstybinio socialinio draudimo sistemos dalyvių teises, pareigas ir atsakomybę, valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimą, sumokėjimą ir priverstinį išieškojimą, išmokų permokų išieškojimą bei Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų veiksmų (neveikimo) ir sprendimų, vykdant funkcijas, apskundimo tvarką.“
22 N Argumentai: Nuo 2016 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms perėmus visų privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimą, ne visi asmenys teritorinėse mokesčių inspekcijose registruojami draudėjais.
Draudėjais mokesčių inspekcijose nebus registruojami individualių įmonių savininkai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai bei mažųjų bendrijų nariai, mokantys privalomojo sveikatos draudimo įmokas už save, kai individuali įmonė, ūkinė bendrija ar mažoji bendrija laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi Valstybinę mokesčių inspekciją jos nustatyta tvarka arba turi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statusą, bei asmenys, mokantys privalomojo sveikatos draudimo įmokas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 9 dalį. Šiuos asmenis Fondo valdybos teritoriniai skyriai draudėjais registruotų automatiškai. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 2 dalimi: „2. Automatinis draudėjų registravimas
Respublikos Vyriausybės nustatytoms kategorijoms, registravimas draudėjais, kai jie įgyja atitinkamą statusą.“
23 Argumentai: Patikslinti sąvokos „padalinys“ vartojimą, susiaurinant taikymo apimtį. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį (buvusi 2) išdėstyti taip: ,,3. Draudėjai – juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai (filialai, atstovybės), taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas.“ Pritarti. 4.
25 Argumentai: Patikslinti draudžiamųjų pajamų sąvoką, nustatant, kad į draudžiamąsias pajamas būtų įtraukiamos ne tik paties asmens gautos pajamos, bet ir kitos sumos, nuo kurių buvo priskaičiuotos ir privalo būti sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos (pvz., pajamos, nuo kurių valstybinio socialinio draudimo įmokos mokamos kaip už draudžiamus valstybės biudžeto lėšomis asmenis). Taip pat draudžiamųjų pajamų sąvoką siūloma papildyti dalinio darbo išmokomis (atitinkamai patikslinant ir įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalį) bei, siekiant teisinio aiškumo, atlikti kitus redakcinio pobūdžio pakeitimus. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį (buvusi 4) išdėstyti taip: ,,5. Draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos ir kitos sumos, nuo kurių šiame įstatyme nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą asmeniui priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą priskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo išmokos ir dalinio darbo išmokos.“
26 Argumentai: patikslinti sąvokos ,,kaupiamoji pensijų įmoka“ apibrėžimą, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendaciją. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalį (buvusi 5) išdėstyti taip: ,,6. Kaupiamoji pensijų įmoka – pensijų socialinio draudimo įmokos dalis ir papildoma dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka, kaupiama pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą.“ Pritarti. 6.
29 Argumentai: Tikslinti sąvokos „savarankiškai dirbantys asmenys“ apibrėžimą, atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatyme nustatytas asmenų kategorijas – pagal Sveikatos draudimo įstatymą 3 proc. dydžio įmokas moka asmenys, kurių EDV ne didesnis kaip 2 EDV, t. y. į šią grupę patenka asmenys, kurių EDV lygus 2, todėl kiltų problemos dėl asmens priskyrimo tam tikrai kategorijai. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalį (buvusi 8) išdėstyti taip: „9. Savarankiškai dirbantys asmenys – individualių įmonių savininkai; mažųjų bendrijų nariai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys); fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus didesnis kaip 2 ekonominio dydžio vienetai vienetams arba didesnis (toliau – ūkininkai ir jų partneriai); šeimynos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme (toliau
211 Argumentai:
skola turi būti laikoma visa nesumokėta įmokų, baudų, delspinigių ar palūkanų suma, reikalinga patikslinti apibrėžiamos sąvokos turinį. 2. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą patikslinti apibrėžiamos sąvokos pavadinimą ir turinį prieš žodį ,,socialinio“ įrašant žodį ,,valstybinio“.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalį (buvusi 9) išdėstyti taip: „11. Valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skola – teisės aktų nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokėtina valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir (ar) palūkanų suma, viršijanti nereikšmingos skolos dydį. Nereikšmingos skolos dydį nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba).“
213 Argumentai: sąvokos apibrėžtyje įvesti trumpinį, kad toliau Fondo administravimo įstaigos, išskyrus Fondo valdybą, vadinamos Fondo valdybos teritoriniais skyriais. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalį (buvusi 10) išdėstyti taip: „13. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau – Fondo administravimo įstaigos) – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba), Fondo valdybos teritoriniai skyriai ir kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos, susijusios su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu. Fondo administravimo įstaigos yra valstybės įstaigos (toliau Fondo administravimo įstaigos, išskyrus Fondo valdybą, vadinamos Fondo valdybos teritoriniais skyriais).“
214 Argumentai: atsižvelgiant
draudimo rūšių pavadinimus. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnio 14 dalį išdėstyti taip: „14.
Valstybinis socialinio draudimo fondas (toliau – Fondas) – šio įstatymo nustatyta tvarka valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, kurie yra įtraukiami į apskaitą nuo valstybės ir savivaldybių biudžetų atskirtame Fondo biudžete ir yra naudojami valstybiniam socialiniam pensijų, ligos, motinystės, nedarbo bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti.“
215 Argumentai: patikslinti sąvokos apibrėžimą. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnio 15 dalį (buvusi 13) išdėstyti taip: ,,15. Valstybinis socialinis draudimas (toliau – socialinis draudimas) – valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos.“
216 N Argumentai: įvesti naują sąvoką ir ją apibrėžti, atsižvelgiant į Valstybinių socialinio draudimo įstatymo Nr. I – 549 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3239 siūlomą sąvoką ir jos apibrėžtį. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 16 dalimi:
„16. Vidutinis šalies darbo užmokestis (toliau – VDU) – Lietuvos statistikos
departamento paskelbtas kalendorinių metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkis (įtraukiant ir individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenis).“ Buvusią 15 dalį laikyti 17 dalimi. Pritarti. 12.
31 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad sveikatos draudimas nekompensuoja prarastų darbo pajamų, kaip kad valstybinis socialinis draudimas, o sveikatos draudimo teisinius santykius reglamentuoja specialus Sveikatos draudimo įstatymas, išbraukti sveikatos draudimą iš socialinio draudimo rūšių. Pasiūlymas:
Išbraukti projekto 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą. ,,6) sveikatos socialinis draudimas.“. Pritarti. 13. Socialinių reikalų ir darbo komitetas3 2,3 N Argumentai: kaip ir prie SRDK pasiūlymo dėl 3 straipsnio 1 dalies. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnio 2 dalį ir papildyti šį straipsnį nauja 3 dalimi: „2. Pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo rūšys reglamentuojamos šiuo ir atskirų socialinio draudimo rūšių įstatymais. Sveikatos draudimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu. 3. Vykdant privalomąjį sveikatos draudimą šis įstatymas taikomas tiek, kiek konkrečių sveikatos draudimo klausimų tiesiogiai nereglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas.”
41 Argumentai:
jų darbdavys yra ne Lietuvos įmonė. Europos Sąjungos teisė reikalauja taikyti darbo vietos teisės principą. Tačiau kai darbdavys yra ne iš ES ir ne iš valstybės, su kuria sudaryta tarptautinė sutartis, yra įstatyminė spraga, nors faktinės aplinkybės tos pačios.
Todėl siūloma tikslinti, kad tik tų draudėjų apdraustieji, kurie dirba pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant komandiruotus į Lietuvos Respubliką ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui asmenis) arba ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet pagal darbo sutartis, sudarytas su Lietuvos Respublikoje registruotais draudėjais, jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis arba Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais nenustatyta kitaip, draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu;
socialiniu draudimu draudžiami ir asmenys, atlygintinai einantys narystės pagrindu skiriamąsias pareigas; 3.Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 pastabą ir siekiant inkorporuoti 2016-01-01 įsigaliojusio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-1978 nuostatą į projektą Nr. XIIP-3235, kad kandidatai į notarus (asesoriai) nebėra atskirai įvardijami kaip asmenys draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu (jie draudžiami kaip asmenys dirbantys pagal darbo sutartis) Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant komandiruotus į Lietuvos Respubliką ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui asmenis) arba ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet pagal darbo sutartis, sudarytas su Lietuvos Respublikoje registruotais draudėjais, jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis arba Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais nenustatyta kitaip, kandidatai į notarus (asesoriai), asmenys, atlygintinai einantys narystės pagrindu renkamąsias ar skiriamąsias pareigas, ar paskirti į savivaldybių, apylinkių rinkimų ir miestų, rajonų, apylinkių, apygardų referendumo komisijas, asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tuo pačiu metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, taip pat šioje dalyje ir šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse bei 6 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys – nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – nuolatiniai Lietuvos gyventojai), gaunantys pajamas pagal autorines sutartis iš draudėjo – Lietuvos vieneto, kaip ši sąvoka apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – Lietuvos vienetas) draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.“
43 Argumentai: 1.Siekiant inkorporuoti 2015-12-22 įsigaliojusio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 31 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XII-1990 1 straipsnio pakeitimo įstatymo XII-2140 nuostatą, atsisakyti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų minėjimo, nes jie yra pareigūnai, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme; analogiškai ir dėl žvalgybos pareigūnų, kurie taip pat yra pareigūnai, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, todėl juos išbraukti;
departamento pastabą išbraukti žodžius ,,ir įmonių“. Pasiūlymas: 4 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
tarnybos sistemos pareigūnai, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir įmonių pareigūnai Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnai, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.“
46 Argumentai: Kreditų unijų įstatymas numato, kad paskolų komiteto nariai gali gauti išmokas (tantjemas) už jų veiklą komitete, todėl siūloma išplėsti vardijimą asmenų, kurie gali gauti tantjemas ar kitą atlygį. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 4 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Asmenys, gaunantys tantjemas arba atlygį už jų
veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, ir mažųjų bendrijų vadovai, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, draudžiami pensijų socialiniu draudimu.“
47 Argumentai: Atsižvelgiant į 4 straipsnio pavadinimą ir kitas straipsnio dalis, tikslinti, kad socialinio draudimo įmokas moka asmenys, o ne subjektai.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 4 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:
„7. Šio straipsnio 1–6 dalyse nurodytų subjektų
asmenų socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji asmenys ir draudėjai.“
52 Argumentai: suderinant su 2 straipsnio 9 dalyje įvardinta asmenų kategorija ir siekiant patikslinti nuorodą. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„5. Ūkininkai ir jų partneriai, šeimynos dalyviai
ir asmenys, kurie verčiasi individualia veikla užsiimantys asmenys, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, išskyrus tuos, kurie nurodyti šio straipsnio 3–4 dalyse dalyje, draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu, gavę šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatytas pajamas.“
53 Argumentai: suderinant su 2 straipsnio 9 dalyje įvardinta asmenų kategorija. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Asmenys, kurie vykdo individualią veiklą
verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, draudžiami pensijų socialiniu draudimu.“
54 Argumentai: kaip ir prie Komiteto pasiūlymo dėl projekto 4 straipsnio 7 dalies. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 5 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų asmenų socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji asmenys ir draudėjai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai asmenys socialinio draudimo įmokas moka patys arba už juos moka jų draudėjai.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai asmenys socialinio draudimo įmokas moka patys.“
61 Argumentai: 1.Tikslinti, kad socialinio draudimo įmokas moka asmenys, o ne subjektai (kaip ir prie Komiteto pasiūlymo dėl projekto 4 straipsnio 7 dalies);
įstatyme nustatyta, kad diplomatų, profesinės karo tarnybos karių sutuoktiniams draudimas valstybės lėšomis netaikomas, kai jie gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Toks reikalavimas nustatytas tik šiai vienai asmenų kategorijai iš visų draudžiamų valstybės lėšomis asmenų kategorijų. Siekiant suvienodinti socialinio draudimo sąlygas ir atsižvelgiant į tai, kad socialinio draudimo teisės aktuose nėra apibrėžta, kas laikoma pajamomis, susijusiomis su darbo santykiais, reikalavimą „negaunantys pajamų, susijusių su darbo santykiais“ pakeisti į reikalavimą „neturintys draudžiamųjų pajamų“. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Nesukakę senatvės pensijos amžiaus ir negaunantys pajamų, susijusių su darbo santykiais, neturintys draudžiamųjų pajamų valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių bei deleguotų asmenų sutuoktiniai – tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju ar deleguotu asmeniu, jeigu pastarasis asmuo deleguotas ar valstybės tarnautojas perkeltas į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, pasiųstas dirbti į specialiąją misiją, ar kai jie gyvena kartu su profesinės karo tarnybos kariu, jeigu profesinės karo tarnybos karys paskirtas atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje, taip pat Respublikos Prezidento sutuoktinis draudžiami valstybės lėšomis pensijų, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti subjektai asmenys draudžiami valstybės lėšomis atitinkamai nuo valstybės tarnautojo ar profesinės tarnybos kario 0,5 pareiginės algos arba pagal delegavimo sutartį deleguoto asmens 0,5 darbo užmokesčio, arba Respublikos Prezidento 0,5 darbo užmokesčio. Deleguotų asmenų sutuoktiniai draudžiami tik tuo atveju, jeigu deleguotam asmeniui darbo užmokestį ir nuo jo socialinio draudimo įmokas moka asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija. Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus ir neturintis draudžiamųjų pajamų Respublikos Prezidento sutuoktinis draudžiamas Respublikos Prezidento kadencijos laikotarpiu.“ Pritarti. 21.
62 Argumentai: patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalies redakciją, vietoj žodžio ,,subjektai“ įrašant žodį ,,asmenys“ (kaip ir Komiteto pasiūlyme dėl projekto 4 str. 7 dalies), prieš žodį ,,įmokas“ įrašant žodžius ,,socialinio draudimo“, nes įvestas trumpinys ,,socialinio draudimo įmokos“. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju, auginantys vaiką iki 3 metų, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti subjektai asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jų pajamos mažesnės negu atitinkamą laikotarpį Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šioje dalyje nurodyti subjektai asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą.“
63 Argumentai: kaip ir prie Komiteto pasiūlymo dėl 6 straipsnio 2 dalies Pasiūlymas: Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam
nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys namuose šį neįgalų asmenį, draudžiami valstybės lėšomis pensijų, ir nedarbo socialiniu draudimu.
Šioje dalyje nurodyti subjektai asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jų pajamos mažesnės negu atitinkamą laikotarpį Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šioje dalyje nurodyti subjektai asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d.“
64 Argumentai: Siekiant atsisakyti perteklinių nuostatų ir patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalies redakciją. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: ,,4. Lietuvos Respublikos kariuomenės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, valstybės lėšomis draudžiami pensijų, motinystės, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.
Šioje dalyje nurodyti subjektai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės, (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės) nustatyta tvarka draudžiami valstybės lėšomis pensijų, motinystės, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.“
65 Argumentai: 1.Siekiant inkorporuoti 2016-01-01 įsigaliojusias Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1991 nuostatas dėl asmenų, kurie mokosi pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje pagal profesinio mokymo programas (kursantų), į projektą XIIP-3235;
socialiniu draudimu valstybės lėšomis drausti ir asmenis, kurie mokosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ir yra pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį (kursantai) arba atlieka karo tarnybą studijuodami karo mokymo įstaigoje (kariūnai) – jų mokymo ir pratybų laiku. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: ,,5.
Profesinių mokyklų mokiniai, aukštųjų mokyklų studentai ir asmenys, teritorinių darbo biržų siųsti profesiniam mokymui ar profesinei reabilitacijai, – jų profesinės veiklos praktikos įstaigoje ar įmonėje laikotarpiu, taip pat asmenys, kurie mokosi pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje pagal profesinio mokymo programas (kursantai), vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ir yra pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį (kursantai) arba atlieka karo tarnybą studijuodami karo mokymo įstaigoje (kariūnai) – jų mokymo ir pratybų laikotarpiu valstybės lėšomis draudžiami tik nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.“
66 Argumentai: Patikslinti 6 straipsnio 6 dalį, kaip nustatyta šiuo metu galiojančiame Valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: ,,6. Tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir vienuoliai valstybės lėšomis draudžiami pensijų socialiniu draudimu, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, kai jie neturi būtinojo senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, negauna valstybinės socialinio draudimo pensijos ir kai jų draudžiamųjų pajamų suma per kalendorinius metus yra mažesnė už atitinkamų metų 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą.“ Pritarti. 26.
67 Argumentai: patikslinti 6 straipsnio 7 dalies redakciją. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 6 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:
„7. Meno kūrėjo statusą turintys darbingo amžiaus
asmenys draudžiami pensijų, ligos socialiniu draudimu ir motinystės socialiniu draudimu valstybės lėšomis nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos tuo atveju, jeigu jie neturi draudžiamųjų pajamų. Meno kūrėjo statusą turintys darbingo amžiaus asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per kalendorinius metus mažesnė už atitinkamų metų
sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą. Draudžiant valstybės lėšomis, socialinio draudimo įmokas moka valstybės biudžeto asignavimų valdytojas pagal patvirtintus draudėjo ir apdraustojo tarifus.“
611 Argumentai: Patikslinti formuluotę įvedant trumpinį 6 str. 11 dalyje (nes atsisakyta šio trumpinio 6 str. 4 dalyje) ir nuorodą, kai asmuo valstybės lėšomis draudžiamas keliais pagrindais. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 6 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip: ,,11. Įmokų valstybės lėšomis mokėjimo ypatumus, kai asmuo valstybės lėšomis draudžiamas pagal kelis šio įstatymo straipsnius, nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės. Draudimo valstybės lėšomis ypatumai, kai asmuo gali būti draudžiamas valstybės lėšomis pagal kelias šio straipsnio dalis, nustatomi Vyriausybės patvirtintose Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės).“
72 Argumentai: Tikslinti formuluotę, atsižvelgiant į 2 straipsnio 6 dalyje nustatytą sąvoką.
Atsižvelgiant į tai, kad apibrėžta sąvoka ,,Kaupiamosios pensijų išmokos“(2 straipsnio 7 dalyje), papildyti 7 straipsnio 2 dalį nauju sakiniu. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Asmenys, draudžiami pensijų socialiniu draudimu, išskyrus sukakusius senatvės
pensijos amžių asmenis, turi teisę jų pačių pasirinkimu kaupti pensijų socialinio draudimo įmokos dalį pensijų kaupimo bendrovėse pagal Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymą ir Pensijų kaupimo įstatymą. Kaupiamosios pensijų Pensijų įmokos už asmenis, draudžiamus valstybės biudžeto lėšomis, neskaičiuojamos ir nemokamos. Kaupiamosios pensijų išmokos mokamos Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta tvarka.“
81 Argumentai: Pereinamuoju laikotarpiu, kol bendroji pensijos dalis nebus pilnai finansuojama iš valstybės biudžeto, Fondo administravimo įstaigos toliau rinks dalį įmokos ir bendrajai pensijos daliai finansuoti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Socialinio draudimo įmokų dalis, skirta
socialinio draudimo pensijų individualios dalies ir kitų socialinio draudimo rūšių, išvardintų šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose, išmokų finansavimui mokama į Fondą. Socialinio draudimo įmokos, skirtos šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytų socialinio draudimo rūšių išmokoms finansuoti, mokamos į Fondo biudžetą.“
84 Argumentai: Patikslinimas, atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.
Apdraustųjų asmenų, dalyvaujančių pensijų kaupime, pensijų socialinio draudimo įmokos dalies, pervedamos pensijų kaupimo bendrovėms, tarifas pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą nustatomas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu.“
91 Argumentai: Patikslinus draudžiamųjų pajamų sąvoką ir nustačius kad į draudžiamąsias pajamas įtraukiamos ir dalinio darbo išmokos (pasiūlymas dėl projekto 2 straipsnio 4 dalies) būtina nustatyti, kad į socialinio draudimo stažą įskaitomi dalinio darbo išmokų gavimo laikotarpiai. Nors asmenys, gaunantys pajamas iš sporto, atlikėjo veiklos ar pagal autorines sutartis priskirti prie savarankiškai dirbančių asmenų, tačiau jiems atlygį moka draudėjas, todėl siekiant šiuos asmenis apsaugoti nuo nesąžiningų draudėjų, nustatyti, kad stažas šiems asmenims apskaičiuojamas pagal priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas (o ne sumokėtas, kaip kitiems savarankiškai dirbantiems asmenims). Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
stažas nustatomas pagal priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų į Fondą laikotarpį ir ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo ir dalinio darbo socialinio draudimo išmokų iš Fondo gavimo laikotarpius. Savarankiškai dirbančių asmenų ar asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, (išskyrus asmenis, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis) socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jeigu šios įmokos sumokėtos nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas.
Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos nuo mažesnės arba didesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu.“
101 Argumentai: Darbo kodekso 141 straipsnis apibrėžia minimalų darbo užmokestį, t. y . minimalusis valandinis atlygis ir minimalioji mėnesinė alga. Siekiant tinkamai užtikrinti asmenų socialinį draudimą nuo faktiškai priskaičiuojamo ir mokamo darbo užmokesčio siūloma nustatyti, kad įmokos skaičiuojamos nuo darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis arba Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai dirbtam laikui;
Kartu atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabą Pasiūlymas:
dalies 1 pastraipą dėstyti taip: ,,1. Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis arba Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai dirbtam laikui, arba nuo pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir
(ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant (išskyrus pajamas ir atvejus, nustatytus šio įstatymo
1015 Argumentai:
Teisės departamento 10 pastabą, patikslinti formuluotę dėl atostogų vaikui prižiūrėti. 2.
skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, sąrašą kompensacija, numatyta Darbo kodekso projekto 218 straipsnio 4 dalyje (kai darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir gali priteisti kompensaciją, kurios dydis lygus vienam vidutiniam darbuotojo darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto10 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) apskaičiuotas kompensacijas už kasmetines, tikslines atostogas (išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, ir atostogas vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, ir 3 mėnesių atostogas vaikui prižiūrėti įvaikinus vaiką), apskaičiuotas pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas, už kompensacijas, mokamas pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį, ar prastovos laiką;“. Pritarti. 34. Socialinių reikalų ir darbo komitetas1017 Argumentas:
Kadangi 10 straipsnio 1 dalies 1 pastraipoje jau yra nurodyta, kad ,,išskyrus pajamas ir atvejus, nustatytus šio įstatymo 11 straipsnyje“ atsisakyti perteklinių nuostatų. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 7 punktą išdėstyti taip: „7) atlygį, premijas, pašalpas ir kitas išmokas (išskyrus šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytas išmokas), mokamus kriminalinės veiklos slaptajam dalyviui, su kuriuo sudaryta rašytinė slapto bendradarbiavimo sutartis, kriminalinės žvalgybos subjektų pagrindinių institucijų vadovų nustatyta tvarka;“. Pritarti. 35. Socialinių reikalų ir darbo komitetas101 10,11 N Argumentas:
Išskirti tantjemas ir atlygį už veiklą, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, į atskirus punktus. Siūlymo esmė – apmokestinti ir atlygį už veiklą Paskolų komitete. Tokių atvejų (paklausimų) jau buvo praktikoje.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir papildyti 10 straipsnį nauju 11 punktu: „10) tantjemas ir atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis;“. „11) atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis.“
1021 Argumentas: Siekiant suvienodinti sąlygas su taikomomis asmenims, turintiems verslo liudijimus, taip pat suderinant su 2 straipsnio 9 dalyje įvardinta asmenų kategorija. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę vienus metus nuo pirmosios veiklos pradžios sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos.
Individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, jeigu socialinio draudimo įmokas už šiuos asmenis yra sumokėjusi individuali įmonė ar mažoji bendrija, ar tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija arba jie yra sumokėję įmokas kaip asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme užsiimantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, arba jie yra asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnyje, jie yra laisvės atėmimo vietose ar jiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka teismo nuosprendžiu yra paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose arba jiems yra paskirtos valstybinės socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, su socialinio draudimo santykiais susijusios (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje, Šveicarijos Konfederacijoje ar šalyje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo, arba jeigu individualios įmonės savininkas, mažosios bendrijos narys ar ūkinės bendrijos narys yra ne vyresnis kaip 29 metų (taikoma už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, kai asmeniui sukanka 29 metai).
Individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, jeigu socialinio draudimo įmokas už šiuos asmenis yra sumokėjusi individuali įmonė ar mažoji bendrija, ar tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija arba jie yra sumokėję įmokas kaip asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme užsiimantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, arba jie yra asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnyje, jie yra laisvės atėmimo vietose ar jiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka teismo nuosprendžiu yra paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose arba jiems yra paskirtos valstybinės socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, su socialinio draudimo santykiais susijusios (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje, Šveicarijos Konfederacijoje ar šalyje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo, arba jeigu individualios įmonės savininkas, mažosios bendrijos narys ar ūkinės bendrijos narys yra ne vyresnis kaip 29 metų (taikoma už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, kai asmeniui sukanka 29 metai). Individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos lėšų suma, kalendoriniais metais išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos ir kuri kalendorinių metų mėnesį negali būti mažesnė kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga.
Tuo atveju, jeigu asmuo yra individualios įmonės savininkas ir mažosios bendrijos narys, ir (ar) ūkinės bendrijos tikrasis narys arba kelių mažųjų bendrijų ar ūkinių bendrijų tikrasis narys, socialinio draudimo įmokas nuo minimaliosios mėnesinės algos apskaičiuoja draudėjas, kuris yra įregistruotas anksčiausiai. Šios nuostatos netaikomos, jeigu individuali įmonė, mažoji bendrija ar ūkinė bendrija turi bankrutuojančios arba bankrutavusios statusą, veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Mokesčių administravimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;“. Pritarti. 37. Socialinių reikalų ir darbo komitetas105 Argumentas:
Atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymu (dėl 2 straipsnio papildymo nauja 16 dalimi) įvestą naują sąvoką ,,vidutinis šalies darbo užmokestis“ ir siūlomą toliau naudoti trumpinį. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 10 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: ,,5. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų asmenų (išskyrus ūkininkus ir jų partnerius, šeimynų dalyvius) socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 28 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio VDU suma.
Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 7 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio VDU suma.“
112 Argumentai: 1.Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 18 pastabą - vietoj žodžių ,,bus neįskaitytas“ įrašyti žodį ,,neįskaitomas“; 2.Atsižvelgiant į 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas ir siekiant išvengti ginčų tais atvejais, kai pensija paskirta, bet dėl įvairių priežasčių faktiškai nemokama - patikslinti 1 punktą po žodžio ,,gauna“ įrašant žodžius ,,jiems yra paskirta“ ir atlikti kitus patikslinimus;
į tai, kad nauja redakcija dėstomo Socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo data nustatoma 2018 m. sausio 1 d., siūloma suderinti nuostatas. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalį dėstyti taip: „2.
Asmenys, kurie vykdo individualią veiklą verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, ūkininkai ir jų partneriai socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytasomas į socialinio draudimo stažą ir už šį laikotarpį nebus įgyjami socialinio draudimo pensijų apskaitos vienetai pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, tuo laikotarpiu jie nėra laikomi apdraustais socialiniu draudimu), jeigu šie asmenys:
1) gauna (jiems yra paskirta) socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą;
2) gauna šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą;
3) gauna su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo;
4) yra laisvės atėmimo vietose arba jiems Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka teismo nuosprendžiu yra paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;
5) yra draudžiami socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;
6) yra sukakę socialinio draudimo senatvės pensijos amžių pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą.“
113 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 18 pastabą – vietoj žodžių ,,bus neįskaitytas“ įrašyti ,,neįskaitomas“, atsižvelgiant į 20 pastabą - atlikti kitus patikslinimus.
Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nauja redakcija dėstomo Socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo data nustatoma 2018 m. sausio 1 d., siūloma suderinti nuostatas. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Ūkininkai ir jų partneriai, kurių pajamos
mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas neįskaitomas į socialinio draudimo stažą ir tuo laikotarpiu jie nėra laikomi apdraustais socialiniu draudimu), jeigu šie asmenys yra ne vyresni kaip 29 metų (taikoma už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, kai asmeniui sukanka 29 metai).“
121 Argumentas: būtina patikslinti neteisingą nuorodą bei nuostatą dėl draudėjų registravimo. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: ,,
priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje mokesčių inspekcijoje Mokesčių mokėtojų registre datą.
Už asmenis, nurodytus šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, socialinio draudimo įmokas sumoka valstybės institucija, perkėlusi ar išsiuntusi valstybės tarnautoją į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, pasiuntusi dirbti į specialiąją misiją ar paskyrusi profesinės karo tarnybos karį atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje, taip pat asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija ar Respublikos Prezidento kanceliarija. Socialinio draudimo įmokos mokamos iš institucijoms patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Už asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, taip pat už asmenis, gaunančius pajamas iš sporto ir (ar) atlikėjo veiklos (šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis), draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir sumoka draudėjas atitinkamo atlygio išmokėjimo dieną, kuri yra laikoma asmens socialinio draudimo pradžios data.
Už meno kūrėjo statusą turinčius asmenis, nurodytus šio įstatymo 6 straipsnio
socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais priskaičiuoja Fondo valdyba, o sumoka Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas iš Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti. Redaguojant įstatymo projekto 12 straipsnio 8 dalį, 2 sakinyje prieš žodį ,,įmokų“ įrašyti žodžius
127 Argumentas: būtina nurodyti, kas įmokas moka už 6 straipsnio 5,6 ir 10 dalyse nurodytus asmenis Pasiūlymas: Įstatymo projekto 12 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: ,,7. Šio įstatymo 6 straipsnio 2–46 ir 10 dalyse nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokas valstybės biudžeto lėšomis sumoka Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai.“
128 Argumentas: patikslinti sąvoką. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 12 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip:
„8. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 7 straipsnio 1
dalyje, socialinio draudimo įmokas moka į Fondo lėšų sąskaitą. Socialinio draudimo įmokų dydis nustatomas sutartyse, sudaromose Vyriausybės nustatyta tvarka.“
12 Argumentas: pritarus Seimo narių B. Bradausko, A. Palionio, G.
Palionio, G. Mikolaičio 2016-11-05 pasiūlymui, reikia atsisakyti įstatymo projekto 12 straipsnio 9 dalies. Pasiūlymas:
draudimo įmokos, kurios per metus sumokėtos virš šio įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nustatytos ribos, grąžinamios apdraustiesiems ir draudėjams iki kitų metų gegužės 31 d. Buvusią 10 dalį laikyti 9 dalimi. Pritarti. 44. Socialinių reikalų ir darbo komitetas14 Argumentas: Patikslinti šiame straipsnyje nurodyto įstatymo pavadinimą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento
į tai, kad nauja redakcija dėstomo Socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo data nustatoma 2018 m. sausio 1 d., siūloma suderinti nuostatas. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 14 straipsnį išdėstyti taip:
„Socialinio draudimo išmokos – tai Valstybinių
socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos.“ Pritarti. 45. Socialinių reikalų ir darbo komitetas III Y Argumentas: patikslinti pavadinimą Pasiūlymas:
Įstatymo projekto III skyriaus pavadinimą išdėstyti taip:
151 Argumentas: Koreguojama, atsižvelgiant į tai, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai moka ir kitas jiems pavestas mokėti išmokas. Tikslinamas informacinės sistemos pavadinimas. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Draudėjai, apdraustieji asmenys, ir socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėjai turi teisę gauti apie juos Fondo administravimo valdybos informacinėje sistemoje sukauptą informaciją.
Fondo valdyba savo iniciatyva Fondo valdybos nustatyta tvarka ir periodiškumu teikia informaciją asmeniui apie jo socialinį draudimą.“
152 Argumentas: Koreguojama, atsižvelgiant į tai, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai moka ne tik socialinio draudimo išmokas, bet ir kitas jiems pavestas mokėti išmokas. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 28 pastabą įrašyti, kad informacijos pateikimo tvarką nustato Fondo valdybos direktorius. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: ,,2. Informacija apie draudėją, apdraustąjį asmenį, arba socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėją gali būti pateikta kitiems asmenims tik esant rašytiniam ar jam prilyginamam draudėjo, apdraustojo asmens arba socialinio draudimo išmokos gavėjo sutikimui arba jo prašymui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus, kai draudėjo, apdraustojo asmens arba socialinio draudimo išmokų gavėjo sutikimo nereikia. Informacijos pateikimo tvarką nustato Fondo valdybaos direktorius.“
153 Argumentas: tikslinti sąvokos „apdraustieji asmenys“ vartojimą. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 15 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Vieši yra šie draudėjo duomenys:
1) draudėjo kodas, jo suteikimo ir pabaigos datos;
2) draudėjo apdraustųjų asmenų skaičius;
3) draudėjo socialinio draudimo įmokų, baudų, delspinigių, palūkanų skola;
4) draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų skaičius yra didesnis negu 3, apdraustiesiems asmenims apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkis;
priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų suma.“
155 Argumentas: Tikslinamas informacinės sistemos pavadinimas. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 15 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„5. Fondo administravimo valdybos informacinės sistemos duomenų
teikimo už atlyginimą atvejus ir atlyginimo dydį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
16 Argumentas: Koreguojama, atsižvelgiant į tai, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai moka ne tik socialinio draudimo išmokas, bet ir kitas jiems pavestas mokėti išmokas. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 16 straipsnį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Duomenų apie draudėjus, apdraustuosius asmenis, ir socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėjus tvarkymas Duomenys apie draudėją, apdraustąjį asmenį, arba socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėją, pateikti Fondo administravimo įstaigoms, turi būti tvarkomi vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.“ Pritarti. 51.
171 Argumentas: Tikslinama, nes Mokesčių administravimo įstatymo 45 straipsnis numato, kad ,,asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo užsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių (registro tvarkymo įstaigą) ir pateikti Mokesčių mokėtojų registro nuostatuose nurodytus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Visi draudėjai privalo registruotis pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių (registro tvarkymo įstaigą) teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus draudėjus, kuriems taikomas automatinis draudėjų registravimas.“
173 Argumentas: Tikslinama, nes Mokesčių administravimo įstatymo 45 straipsnis numato, kad ,,asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo užsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių (registro tvarkymo įstaigą) ir pateikti Mokesčių mokėtojų registro nuostatuose nurodytus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 17 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Draudėjai privalo atitinkam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis.“
18 Argumentas: Koreguojama, atsižvelgiant į tai, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai moka ne tik socialinio draudimo išmokas, bet ir kitas jiems pavestas mokėti išmokas. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 18 straipsnį išdėstyti taip: „18 straipsnis.
Apdraustųjų asmenų ir socialinio draudimo išmokų ar kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėjų pareigos Apdraustieji asmenys, ir socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėjai socialinį draudimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laiku pateikti Fondo administravimo įstaigoms teisingą informaciją, reikalingą socialiniam draudimui vykdyti ir išmokoms mokėti.“
192 Argumentas: reikia patikslinti formuluotę. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 19 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad
socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda. Šiuo atveju delspinigiai, numatyti šio straipsnio 1 dalyje, neskaičiuojami. Jeigu draudėjas pastebėjo, kad priskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas, bet iki datos, nurodytos pavedime patikrinti draudėją (jeigu pavedimo nėra, – iki tikrinimo pradžios), klaidas savanoriškai ištaisė, sumokėjo trūkstamą socialinio draudimo įmokų sumą, pristatė patikslintas ataskaitas pateikė patikslintus socialinio draudimo pranešimus ir informavo apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas, bauda už padarytą pažeidimą neskiriama. Šiuo atveju delspinigiai skaičiuojami šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.“
194 Argumentas: siekiant suvienodinti naudojamas sąvokas, suvienodinti delspinigių sumokėjimo terminą su įstatymo projekto 19 straipsnio 3 dalyje socialinio draudimo įmokoms nustatytu sumokėjimo terminu Pasiūlymas: Įstatymo projekto 19 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.
Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 17
socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimo laiką išieškojimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Pažeidus mokėjimo grafiką, vykdomas delspinigių išieškojimas priverstine tvarka.“
195 Argumentas: Tikslinti, nes tiek Fondo valdyba, tiek teritoriniai skyriai gali atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių ir baudų mokėjimo Pasiūlymas: Įstatymo projekto 19 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Fondo valdyba administravimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atleisti draudėją nuo:
1) priskaičiuotų delspinigių mokėjimo, jeigu draudėjas įrodo, kad priskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas ar negalėjo laiku sumokėti priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti;
2) paskirtų baudų mokėjimo, jeigu draudėjas įrodo, kad priskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Pritarti. 57.
196 Argumentas: Nustatyti baudų sumokėjimo terminą, atsižvelgiant į įstatymo projekto 19 straipsnio 3 dalyje socialinio draudimo įmokoms nustatytą sumokėjimo terminą. Atidėti baudų išieškojimą gali ir Fondo valdyba Pasiūlymas: Įstatymo projekto 19 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Fondo valdybos teritoriniai skyriai administravimo
įstaigos gali atidėti baudų išieškojimą iki vienų metų, nustatydamos baudos mokėjimo grafiką Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Pažeidus mokėjimo grafiką, taikomas vykdomas baudų išieškojimas priverstine tvarka.“
1910 Argumentas: Suvienodinti senaties termino reglamentavimą su Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsniu Pasiūlymas: Įstatymo projekto 19 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip: „10. Šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinio išieškojimo procedūras, jų vykdymas gali būti tęsiamas, bet ne ilgiau nei
to, kad jų vykdymo metu pasibaigia jų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Kai priimamas sprendimas atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo, delspinigių išieškojimo ar baudų sumokėjimo laiką, priverstinio išieškojimo senaties terminas nutraukiamas. Nutrauktas Tokiu atveju nutrauktas priverstinio išieškojimo senaties terminas tęsiamas nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas priverstinio išieškojimo senaties terminui nutraukti nutraukiama sutarties arba panaikinamas sprendimas, kuriais atitinkamos sumos sumokėjimas ar išieškojimas buvo atidėtas.
Pasibaigus socialinio draudimo įmokų skolų priverstinio išieškojimo senaties terminui, Fondo administravimo įstaigos neturi teisės imtis jokių šių įmokų, su jomis susijusių priskaičiuotų delspinigių, baudų ar palūkanų išieškojimo veiksmų, o pradėtos socialinio draudimo įmokų skolų priverstinio išieškojimo procedūros yra nutraukiamos.“
1911 Argumentas: Projekte nustatyta išimtis, kai netaikomas duomenų apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas tikslinimo terminas, nėra pakankama, todėl reikalinga ją praplėsti, atsižvelgiant į tai, kad pensinių teisių perkėlimas vyksta ir pagal kitus ES teisės aktus. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 19 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip: „11. Duomenys apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas gali būti tikslinami už ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį nuo draudėjo kreipimosi dienos. Pagal apdraustojo asmens prašymą duomenys apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas, draudėjui sumokėjus už apdraustąjį priklausančias socialinio draudimo įmokas, tikslinami, netaikant 5 metų termino. Šis terminas taip pat netaikomas, kai į Fondą pervedamos lėšos už asmens įgytas pensines teises iš Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemos pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą, taip pat kai duomenys tikslinami dėl Europos Sąjungos reglamentų, koordinuojančių socialinės apsaugos sistemas, arba dvišalių sutarčių nuostatų, reglamentuojančių asmeniui taikytiną socialinio draudimo teisę, taikymo.“ Pritarti. 60.
1912 Argumentas: Aiškiau reglamentuoti tuos atvejus, kai tikslinamos asmenų draudžiamosios pajamos už praėjusį laikotarpį. Tikslinama apdraustojo asmens sąvoka pagal projekto 2 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 19 straipsnio 12 dalį išdėstyti taip:
„12. Draudėjas, prieš pateikdamas patikslintus
duomenis apie draudžiamųjų apdraustųjų asmenų didesnes pajamas už praėjusį laikotarpį, privalo sumokėti į Fondą trūkstamus socialinio draudimo įmokas ir delspinigius pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius. Jeigu dėl draudėjo patikslintų duomenų apdraustųjų asmenų draudžiamosios pajamos už praėjusį laikotarpį mažėja ir pagal mažintinas draudžiamąsias pajamas apdraustiesiems asmenims jau yra apskaičiuotos ir išmokėtos socialinio draudimo išmokos, susidariusi socialinio draudimo išmokų permoka mažinama socialinio draudimo įmokų permokos suma. Likusi socialinio draudimo įmokų permokos suma įskaitoma kaip socialinio draudimo įmokų už būsimus laikotarpius suma arba, gavus draudėjo prašymą, jam grąžinama.“
2012 Argumentas: Tikslinti
departamento pastabą projektui XIIP-3242 (3 pastaba). Pasiūlymas: Įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) duodami nurodymą skolininko darbdaviui, pensijos, stipendijos, ar pašalpos ar kitos išmokos mokėtojui išieškoti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas į Fondą;“
202 Argumentas: nebeaktualu, nes nuo 2015 m. rugsėjo pradėjus veikti Registrų centro sukurtai Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (PLAIS), taikomas Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos palaikymo mokestis, kurio dydis ir nurašymo tvarka nustatyta Teisingumo ministro 2015 m. įsakymu Nr. 1R-193. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 20 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Vykdant išieškojimą šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais būdais, draudėjas padengia šių procedūrų administravimo išlaidas, kurių dydį ir apskaičiavimo tvarką tvirtina Fondo valdyba.“
205 Argumentas: reikia patikslinti, nes bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 20 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Jeigu nėra galimybės išieškoti nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas iš individualios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, mažosios bendrijos nesumokėti socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, palūkanos ir baudos gali būti išieškomi iš individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrųjų narių ar mažosios bendrijos narių turto ir šiuo turtu gali būti užtikrinimas skolos išieškojimas.“
212 Argumentas: Išplėsti reglamentavimą tais atvejais, kai reikia priimti sprendimus dėl išieškojimo iš kitų išmokų, kurias skiria ir moka Fondo valdybos teritoriniai skyriai. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 21 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Jeigu socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba jo pavaduotojo sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų ir (ar) bet kurios kitos išmokos, kurios skyrimas ir mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams.
Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų ar kitų išmokų, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.“
213 N Argumentas: Reglamentuoti, kaip iš patikslintų asmenų draudžiamųjų pajamų už praėjusį laikotarpį reikia daryti išieškojimus. Taip pat tikslinama iš ko gali būti išieškoma, pašalinama nepagrįstos, tačiau formaliai galimos gramatinės interpretacijos galimybė (kad tik šiais būdais galima išieškoti). Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Kai draudėjui patikslinus duomenis apie
asmens draudžiamąsias pajamas už praėjusį laikotarpį susidaro socialinio draudimo išmokų permoka, ji iš draudėjo taip pat gali būti išieškoma šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais.“
223 Argumentas: Nustatyti, kad Socialinio draudimo rezervinis fondas sudaromas privalomai pagal atskiras socialinio draudimo rūšis ir kad jį sudaro dvi dalys. Atsisakius šiame straipsnyje įvardinti teisės aktus, atitinkamai papildyti projekto 35 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 22 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: ,,3.
Socialinio draudimo rezervinis fondas privalomai sudaromas kiekvienais biudžetiniais metais pervedant į jį atitinkamos socialinio draudimo rūšies įplaukų dalį, viršijančią atitinkamos socialinio draudimo rūšies išlaidų sumą iš socialinio draudimo metinių pajamų dalies, viršijančios metines išlaidas. Socialinio draudimo rezervinį fondą sudaro rezervinio fondo dalis skirta pensijoms ir rezervinio fondo dalis skirta kitoms socialinio draudimo išmokoms. Rezervinio fondo sudarymą ir lėšų panaudojimą reglamentuoja Vyriausybės tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo kūrimo ir valdymo nuostatai bei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymas.“
224 Argumentas: Tikslinti ataskaitų rinkinių pavadinimus. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 22 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Fondo ir Fondo administravimo įstaigų konsoliduotųjų
finansinių ataskaitų rinkinio sudėtį, jo sudarymo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas. Fondo biudžeto sudarymą, vykdymą, Fondo ir Fondo administravimo įstaigų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio sudėtį ir jo sudarymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.“
231 Argumentai: siūloma aiškiai apibrėžti, kad socialinio draudimo pensijų bendroji dalis finansuojama iš valstybės biudžeto, o Fondo biudžeto lėšos naudojamos tik pereinamuoju laikotarpiu įvertinus lėšų poreikį ir galimybes finansuoti iš valstybės biudžeto ir laikantis fiskalinės drausmės nuostatų.
Artimiausiems
nuostatų, - siūloma įvardinti konkretų (1 proc.) siūlomo soc. draudimo tarifo pagrindinei pensijos daliai finansuoti sumažinimo dydį. Pasiūlymas:
bendroji dalis finansuojama Fondo biudžeto ir valstybės biudžeto lėšomis. Pereinamuoju laikotarpiu, iki tol, kol bendrosios dalies finansavimas bus visiškai perduotas valstybės biudžetui, socialinio draudimo pensijų bendroji dalis (iki 2017 m. gruodžio 31 d. – pagrindinė socialinio draudimo pensijos dalis) finansuojama ir Fondo biudžeto lėšomis. 2017 m. socialinio draudimo įmokos tarifas pagrindinei pensijos daliai finansuoti mažinamas 1 proc., 2018 m. ir kitais metais valstybės biudžeto asignavimų socialinio draudimo pensijos bendrajai daliai finansuoti dydžiai nustatomi tik įvertinus įtaką valdžios sektoriaus finansų tvarumui, kuris užtikrinamas laikantis nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais reglamentuojamų fiskalinės drausmės taisyklių.“
245 N Argumentas: Reglamentuojamas nepagrįstai į mirusio asmens sąskaitą pervestų išmokų išieškojimas. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 24 straipsnį 5 dalimi: „5.
Po išmokos gavėjo mirties nepagrįstai į mirusio asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje pervestos socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gali būti išieškomos Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus nurodymu nurašyti permokėtas socialinio draudimo išmokų ar kitų išmokų, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, sumas iš mirusiojo asmens sąskaitoje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje esančių lėšų. Jeigu mirusio asmens sąskaitoje kredito, mokėjimo ir
(ar) elektroninių pinigų įstaigoje esančių lėšų suma yra mažesnė negu nepagrįstai į mirusiojo asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje pervestos socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, suma, likusi negrąžinta sumos dalis išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka.“
26 Argumentas: patikslinti 26 straipsnį, atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį reguliavimą nėra išmokų, kurias mokėtų draudėjai už Fondo administravimo įstaigas, taip pat į tai, kad Fondo valdyba perveda lėšas pensijų kaupimo bendrovėms (projekto 25 straipsnio 2 dalis). Pasiūlymas: Įstatymo projekto 26 straipsnį išdėstyti taip: ,,26 straipsnis. Fondo administravimo įstaigų valdybos mokami delspinigiai Fondo administravimo įstaigos valdyba moka delspinigius už draudėjams pavėluotai pervestas lėšas ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo išmokoms mokėti ar už pensijų kaupimo bendrovėms dėl Fondo administravimo įstaigų jos kaltės pavėluotai pervestas kaupiamąsias pensijų įmokas. Delspinigių dydis nustatomas pagal finansų ministro nustatytą normą, taikomą už pavėluotą mokesčių mokėjimą.
Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kurią draudėjas, nustatytu laiku iš Fondo negavęs lėšų, išmokėjo šią išmoką jos gavėjui iš savo lėšų ar kurią pasibaigė Pensijų kaupimo įstatyme nustatytas terminas pervesti pensijų kaupimo bendrovėms kaupiamąsias pensijų įmokas, ir skaičiuojami tol, kol bus pervesta draudėjo išmokėtų šių išmokų suma ar nesumokėtų pensijų kaupimo bendrovėms kaupiamųjų pensijų įmokų suma.“
27 Argumentas: atsižvelgiant į tai, kad įvestas trumpinys Fondo valdybos teritoriniai skyriai“ ir sąvoka „apdraustieji asmenys“. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 27 straipsnį išdėstyti taip: „1. Socialinio draudimo valdymo sistemą sudaro:
1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija);
2) Fondo taryba;
3) Fondo valdyba;
4) Fondo valdybos teritoriniai skyriai ir kitos įstaigos. 2. Socialinio draudimo sistemos dalyviai taip pat yra:
1) draudėjai ir apdraustieji asmenys;
2) Socialinio draudimo rezervinis fondas;
3) Valstybinė mokesčių inspekcija;
4) Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža);
5) Valstybinė ligonių kasa;
6) pensijų kaupimo bendrovės. 3. Fondo valdymo struktūrą sudaro Fondo valdyba, ir Fondo valdybos teritoriniai skyriai bei kitos įstaigos.“
286 Argumentas: atsižvelgiant į tai, kad pensijų sistemos pertvarka baigiama įgyvendinti, patikslinti 6 punktą. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 28 straipsnio 6 punktą išdėstyti taip:
„6) teikia Vyriausybei Fondo biudžeto projektą,
Fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį, išvadas ir pasiūlymus dėl Vyriausybės patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo priemonių vykdymo ir laukiamų rezultatų vykdomų socialinio draudimo sistemos pertvarkų;“. Pritarti. 73.
293 Argumentas: patikslinti redakciją po žodžio ,,apdraustųjų“ įrašant žodį ,,asmenų“. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 29 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Fondo taryba sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių, atstovaujančių apdraustųjų asmenų interesus ginančioms organizacijoms, darbdavių organizacijoms ir valstybės institucijoms.“
299 Argumentas: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 26 pastabą išbraukti klaidingą nuorodą; nenurodyti konkretaus atvejo, kada Fondo taryba gali samdyti ekspertus. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 29 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „9. Fondo taryba gali turėti visuomeninių patarėjų. Jų skaičių nustatomas Fondo tarybos reglamente. Rengdama šio įstatymo 30 straipsnio 7 punkte nurodytas išvadas, Fondo taryba gali, o 27 straipsnio 8 punkte nurodytu atveju privalo pasitelkti ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialiųjų žinių ar kurį reikia įvertinti. Minimalius reikalavimus, keliamus ekspertų kvalifikacijai, ekspertinių paslaugų pirkimo specialiuosius reikalavimus, taip pat mokėjimo sąlygas, išlaidų pagrįstumo kriterijus, jų kontrolę ir kitus reikalavimus, suderinusi su Fondo taryba, nustato ir viešuosius pirkimus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka Fondo valdyba.“
302 Argumentai: siekiant sustiprinti Fondo Tarybos galias. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 30 straipsnio 2 punktą išdėstyti taip: ,,2) teikia pasiūlymus ir išvadas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl socialinį draudimą reglamentuojančių įstatymų projektų, Seimo prašymu teikia išvadas Seimui dėl Seime įregistruotų socialinį draudimą reglamentuojančių įstatymų projektų;“
304 Argumentas: atsižvelgiant į tai, kad palūkanų mokėjimas negali būti atidėtas.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 30 straipsnio 4 punktą išdėstyti taip: „4) nagrinėja ir teikia pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių, ar baudų ar palūkanų, viršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų;“
305 Argumentai: siekiant sustiprinti Fondo Tarybos galias. Pasiūlymas: ,,5) svarsto ir pateikia išvadą Fondo valdybai, bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Seimui dėl Fondo biudžeto projekto;“
307 Argumentas: siekiant sustiprinti Fondo Tarybos galias. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 30 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: ,,7) kartu su Fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniu teikia Seimui išvadas dėl Vyriausybės Seimo patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo priemonių vykdymo ir pasiūlymus, kokių papildomų priemonių reikia pensijų socialinio draudimo sistemos finansiniam stabilumui ir socialinio draudimo išmokų adekvatumui užtikrinti;“
308 Argumentas: siekiant sustiprinti Fondo Tarybos galias. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 30 straipsnio 8 punktą išdėstyti taip: ,,8) ne rečiau kaip kas
draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos eigos ir laukiamų rezultatų;“. Pritarti. 80. Socialinių reikalų ir darbo komitetas3010 Argumentas: tikslinti, kadangi dauguma draudėjų priskiriami mažiausio tarifo grupei „pagal nutylėjimą“. Konkretūs draudėjai vardinami tik padidinto tarifo grupėse.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 30 straipsnio 10 punktą išdėstyti taip:
„10) vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, tvirtina kiekvieno draudėjo draudėjų priskyrimą konkrečiai įmokų tarifo grupei;“. Pritarti. 81. Socialinių reikalų ir darbo komitetas311 Argumentas: 1. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės informacinių technologijų paslaugų teikėjo funkcijas planuojama perduoti Fondo valdybai, tikslinga papildyti šios įstaigos funkcijas. 2. Koreguojama, atsižvelgiant į tai, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai moka ne tik socialinio draudimo išmokas, bet ir kitas jiems pavestas mokėti išmokas. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 31 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Fondo valdyba yra viešojo administravimo įstaiga,
organizuojanti socialinį draudimą ir vykdanti operatyvų Fondo lėšų tvarkymą ir apskaitą, užtikrindama priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, baudų, delspinigių surinkimą į Fondą ir jų išieškojimą, teisingą duomenų apie apdraustuosius asmenis tvarkymą bei įstatymuose nustatytų socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, paskyrimą ir mokėjimą gavėjams, taip pat vykdanti valstybės informacinių technologijų paslaugų teikėjo funkcijas. Fondo valdyba užtikrina Fondo lėšų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą. Fondo valdyba yra biudžetinė įstaiga, turinti antspaudą su savo pavadinimu ir Lietuvos valstybės herbu, spaudą su savo pavadinimu ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtinta simbolika, specialiųjų lėšų sąskaitas Lietuvos Respublikoje registruotose kredito įstaigose ir sudaranti Fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį.“
312 Argumentas: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 27 pastabą išbraukti žodžius ,,ar jos įgaliotos institucijos“. Pasiūlymas: 31 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Fondo valdyba steigiama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir yra išlaikoma iš Fondo lėšų bei veikia pagal šį įstatymą ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nuostatus.“
31 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 27 pastabą ir suderinant su Biudžetinių įstaigų įstatymu išbraukti 31 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymas: ,,4. Fondo valdyba, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nuostatais ir kitais teisės aktais, socialinio draudimo funkcijoms vykdyti steigia Fondo valdybos teritorinius skyrius bei kitas įstaigas ir tvirtina jų nuostatus.“
321 Argumentai: projekto 32 straipsnio
projekto 2 straipsnio 2 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies; nustatyti, kad Fondo valdyba atlieka visuomenės informavimo funkciją, taip pat atlikti kitus patikslinimus. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 32 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Fondo valdyba, organizuodama socialinį draudimą ir vykdydama Fondo biudžetą:
1) rengia ir suderinusi su atitinkamomis valstybės institucijomis teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Fondo biudžeto projektą ir Fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį kartu su Fondo tarybos išvada;
2) pagal savo kompetenciją administruoja socialinio draudimo įmokas, užtikrina socialinį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, teisingą apskaičiavimą, skyrimą ir organizuoja socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, mokėjimą laiku;
3) sudaro sutartis su juridiniais ar fiziniais asmenimis dėl socialinio draudimo funkcijų vykdymo;
4) koordinuoja ir užtikrina Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų įstaigų efektyvų ir kokybišką darbą bei juos kontroliuoja;
5) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų socialinį draudimą;
6) atsiskaito socialinės apsaugos ir darbo ministrui bei Fondo tarybai už Fondo veiklą ir teikia informaciją apie Fondo biudžeto vykdymą;
7) tvarko Fondo administravimo valdybos informacinę sistemą;
8) tvarko apdraustųjų asmenų, dalyvaujančių pensijų kaupime pagal Pensijų kaupimo įstatymą, ir pensijų kaupimo sutarčių duomenis;
9) organizuoja kaupiamųjų pensijų įmokų pervedimą į apdraustųjų asmenų pasirinktus pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus ir socialinio privalomojo sveikatos draudimo įmokų pervedimą į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą ir nedarbo socialinio draudimo lėšų pervedimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Užimtumo fondui sudaryti;
10) nustato ir tvirtina Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių;
11) tvirtina Fondo lėšų naudojimo tvarkos aprašą;
12) organizuoja Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų mokymą;
13) užtikrina įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų išmokų iš valstybės biudžeto teisingą ir laiku skyrimą ir (ar) mokėjimą;
14) nagrinėja apdraustųjų asmenų, draudėjų, socialinio draudimo išmokų gavėjų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kitų suinteresuotų asmenų skundus dėl Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų ir sprendimų;
15) organizuoja ir vykdo laikinojo nedarbingumo, ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo pagrįstumo, teisėtumo ir teisingumo tikrinimus, tais klausimais teikia metodinę ir praktinę pagalbą Fondo valdybos teritoriniams skyriams;
16) teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl socialinio draudimo teisės aktų tobulinimo;
17) teikia nurodymus kitoms Fondo administravimo įstaigoms Fondo valdybos teritoriniams skyriams dėl išmokų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų taikymo;
18) teikia Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją, reikalingą socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo kontrolei užtikrinti;
19) šio įstatymo priede nurodytuose reglamentuose ir kitais Lietuvos Respublikos sudarytų tarptautinių sutarčių dėl socialinės apsaugos nustatytais atvejais veikia kaip kompetentinga įstaiga ir užtikrina šių sutarčių įgyvendinimą;
20) nagrinėja, aiškina ir sprendžia klausimus, susijusius su socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų taikymu;
21) teisinėmis, techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis užtikrina automatinį draudėjų registravimą;
22) informuoja visuomenę socialinio draudimo klausimais;
21) 23) vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“ Pritarti.
Fondo valdyba, organizuodama socialinį draudimą ir vykdydama Fondo biudžetą:
1) rengia ir suderinusi su atitinkamomis valstybės institucijomis teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Fondo biudžeto projektą ir Fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį kartu su Fondo tarybos išvada;
2) pagal savo kompetenciją administruoja socialinio draudimo įmokas, užtikrina socialinį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, teisingą apskaičiavimą, skyrimą ir organizuoja socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, mokėjimą laiku;
3) sudaro sutartis su juridiniais ar fiziniais asmenimis dėl socialinio draudimo funkcijų vykdymo;
4) koordinuoja ir užtikrina Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų įstaigų efektyvų ir kokybišką darbą bei juos kontroliuoja;
5) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų socialinį draudimą;
6) atsiskaito socialinės apsaugos ir darbo ministrui bei Fondo tarybai už Fondo veiklą ir teikia informaciją apie Fondo biudžeto vykdymą;
7) tvarko Fondo administravimo valdybos informacinę sistemą;
8) tvarko apdraustųjų asmenų, dalyvaujančių pensijų kaupime pagal Pensijų kaupimo įstatymą, ir pensijų kaupimo sutarčių duomenis;
9) organizuoja kaupiamųjų pensijų įmokų pervedimą į apdraustųjų asmenų pasirinktus pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus ir socialinio privalomojo sveikatos draudimo įmokų pervedimą į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą ir nedarbo socialinio draudimo lėšų pervedimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Užimtumo fondui sudaryti;
10) nustato ir tvirtina Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių;
11) tvirtina Fondo lėšų naudojimo tvarkos aprašą;
12) organizuoja Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų mokymą;
13) užtikrina įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų išmokų iš valstybės biudžeto teisingą ir laiku skyrimą ir (ar) mokėjimą;
14) nagrinėja apdraustųjų asmenų, draudėjų, socialinio draudimo išmokų gavėjų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kitų suinteresuotų asmenų skundus dėl Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų ir sprendimų;
15) organizuoja ir vykdo laikinojo nedarbingumo, ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo pagrįstumo, teisėtumo ir teisingumo tikrinimus, tais klausimais teikia metodinę ir praktinę pagalbą Fondo valdybos teritoriniams skyriams;
16) teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl socialinio draudimo teisės aktų tobulinimo;
17) teikia nurodymus kitoms Fondo administravimo įstaigoms Fondo valdybos teritoriniams skyriams dėl išmokų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų taikymo;
18) teikia Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją, reikalingą socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo kontrolei užtikrinti;
19) šio įstatymo priede nurodytuose reglamentuose ir kitais Lietuvos Respublikos sudarytų tarptautinių sutarčių dėl socialinės apsaugos nustatytais atvejais veikia kaip kompetentinga įstaiga ir užtikrina šių sutarčių įgyvendinimą;
20) nagrinėja, aiškina ir sprendžia klausimus, susijusius su socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų taikymu;
21) teisinėmis, techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis užtikrina automatinį draudėjų registravimą;
22) informuoja visuomenę socialinio draudimo klausimais;
21) 23) vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“ Pritarti. 85.
3225 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 27 pastabą taip pat reikia patikslinti įstatymo projekto 32 straipsnio 2 dalies 5 punktą, atsisakant nuostatų, numatančių Fondo valdybos teisę steigti įmones ar įstaigas, kurie taip pat yra biudžetinės įstaigos Pasiūlymas: Įstatymo projekto 32 straipsnio 2 dalies 5 punktą išdėstyti taip: ,,5) įstatymų nustatyta tvarka steigti įmones ar įstaigas, susijusias su valstybinio socialinio draudimo funkcijų vykdymu arba padedančias jas vykdyti, bei tvirtinti įmonių ar įstaigų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo funkcijų vykdymu arba padedančių jas vykdyti, nuostatus;“
3229 Argumentai: tikslinti, nes „mokestinė nepriemoka“
Įstatymo projekto 32 straipsnio 2 dalies 9 punktą išdėstyti taip:
„9) pripažinti socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir
palūkanų skolas beviltiškomis, jeigu jų neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba jas priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (ar) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta socialinio draudimo įmokų mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolą; netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidas), asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir (ar) reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama;“. Pritarti. 87. Socialinių reikalų ir darbo komitetas32212 Argumentai: tikslinti, nes „mokestinė nepriemoka“
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 32 straipsnio 2 dalies 12 punktą išdėstyti taip: „12) perleisti įmonės, kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, mokestinės nepriemokos socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolos reikalavimo teisę centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui abipusio susitarimo pagrindu;“. Pritarti. 88. Socialinių reikalų ir darbo komitetas32213 Argumentai: būtina tikslinti reglamentavimą. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 32 straipsnio 2 dalies 13 punktą išdėstyti taip: „13) Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos
įstaigų;“. Pritarti. 89. Socialinių reikalų ir darbo komitetas32214 Argumentai: Koreguojama, atsižvelgiant į tai, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai moka ne tik socialinio draudimo išmokas, bet ir kitas jiems pavestas mokėti išmokas. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 32 straipsnio 2 dalies 14 punktą išdėstyti taip: „14) nustatyti atvejus, kada draudėjams, apdraustiesiems asmenims, ir socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėjams dokumentai įteikiami tik telekomunikacijų galiniais įrenginiais arba juos viešai paskelbiant.“
323 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad valstybės informacinių technologijų paslaugų teikėjo funkcijas planuojama perduoti Fondo valdybai, tikslinga papildyti šios įstaigos funkcijas (kaip ir prie Komiteto pasiūlymo dėl projekto 31 str. 1 d.) Pasiūlymas: Papildyti 32 straipsnį nauja 3 dalimi: ,,3. Fondo valdyba vykdo teisės aktų nustatytas valstybės informacinių technologijų paslaugų teikėjo funkcijas.“ Pritarti. 91.
33 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 27 pastabą taip pat reikia patikslinti įstatymo projekto 33 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad įvestas trumpinys „Fondo valdybos teritoriniai skyriai“ (projekto 2 straipsnyje), jį naudoti ir 33 straipsnyje Pasiūlymas: Įstatymo projekto 33 straipsnį išdėstyti taip:
valdybos teritoriniai skyriai ir kitos įstaigos
yra Fondo valdybos steigiamos teritorinės įstaigos, kurių pagrindinis uždavinys – operatyvus Fondo lėšų tvarkymas užtikrinant priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų surinkimą ir išieškojimą į Fondą laiku ir teisingą socialinio draudimo išmokų, ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, paskyrimą ir mokėjimą gavėjams. Fondo valdybos teritoriniai skyriai pavaldūs ir atskaitingi Fondo valdybai. Fondo valdybos teritoriniam skyriui vadovauja direktorius. Jį skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Fondo valdybos direktorius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra išlaikomi iš Fondo lėšų ir veikia pagal šį įstatymą ir Fondo valdybos direktoriaus tvirtinamus Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų įstaigų nuostatus. 3. Fondo valdybos teritoriniai skyriai steigiami socialinio draudimo funkcijoms vykdyti, atsižvelgiant į klientų srautus ir jų poreikius. Fondo valdybos teritorinių skyrių veiklą reglamentuoja jų nuostatai. 4. Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra biudžetinės įstaigos, turinčios antspaudą su savo pavadinimu ir Lietuvos valstybės herbu, spaudą su savo pavadinimu ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtinta simbolika, specialiųjų lėšų sąskaitas Lietuvos Respublikoje registruotose kredito įstaigose ir sudarančios Fondo valdybos atitinkamo teritorinio skyriaus finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius. 5.
įstaigų veiklą reglamentuoja jų nuostatai, tvirtinami Fondo valdybos direktoriaus. Šių įstaigų nuostatuose nustatomi įstaigų uždaviniai, funkcijos, teisės, darbo organizavimas, finansavimas, valdymas, veiklos kontrolė ir kt.“
34 Argumentai: Tikslinti funkcijas, nes Fondo administravimo įstaigos išieško visas permokėtas lėšas (ne tik dėl gavėjų kaltės), registruos dalį draudėjų (sveikatos draudimo įmokų mokėtojų, t. y. nevykdančius jokios veiklos asmenis), taip pat tikslinti pavadinimus. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 34 straipsnį išdėstyti taip: „34 straipsnis.
Fondo valdybos teritorinių skyrių funkcijos Fondo valdybos teritoriniai skyriai:
1) kontroliuoja priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų sumokėjimą ir vykdo laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinį išieškojimą;
2) priima prašymus gauti pensiją, pašalpą ar kitą išmoką ir ją skiria;
3) tvarko apdraustųjų asmenų duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre ir kontroliuoja šių duomenų keitimo pagrįstumą, suteikia apdraustiesiems asmenims socialinio draudimo numerį, šio įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatytais pagrindais registruoja draudėjus;
4) analizuoja socialinio draudimo rodiklius ir įgyvendina priemones šiems rodikliams pagerinti, teikia atitinkamus pasiūlymus Fondo valdybai;
5) Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka atlieka socialinio draudimo lėšų apskaitą;
6) apskaičiuoja delspinigius ir palūkanas;
7) priverstine tvarka išieško iš draudėjų lėšas, jų išmokėtas iš Fondo pažeidžiant nustatytą tvarką;
87) įstatymų nustatyta tvarka išieško dėl gavėjų kaltės permokėtas pensijų, pašalpų ir kitų išmokų sumas;
98) įformina ir saugo pensijų, pašalpų ar kitų išmokų gavėjų bylas, išduoda jiems nustatytos formos pažymėjimus; 109) moka pensijas, pašalpas ar kitas išmokas ir tvarko jų apskaitą; 1110) nagrinėja pareiškimus ir skundus socialinio draudimo klausimais, ypatingais atvejais padeda pareiškėjams gauti pensijai arba pašalpai skirti reikalingus dokumentus; 1211) teisės aktų nustatyta tvarka skiria ir moka išmokas iš valstybės biudžeto lėšų; 1312) pagal susitarimą su savivaldybių institucijomis moka socialinio pobūdžio išmokas iš savivaldybių biudžetų;
nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo ir tęsimo teisėtumą bei pagrįstumą (laikinojo nedarbingumo nustatymo teisėtumą ir pagrįstumą); 1514) tikrina bei Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ginčija darbingumo lygio (darbingumo netekimo), jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino nustatymo pagrįstumą ir teisingumą; 1615) Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka kaupia duomenis apie nesukakusių senatvės pensijos amžiaus asmenų įgytą socialinio draudimo ir jam prilyginamą stažą bei turėtas draudžiamąsias ir joms prilyginamas pajamas; 1716) atideda baudų (išskyrus baudas, skiriamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų administracinių nusižengimų kodeksu), neviršijančių 30 tūkst.
Fondo valdybos teritorinių skyrių funkcijos Fondo valdybos teritoriniai skyriai:
1) kontroliuoja priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų sumokėjimą ir vykdo laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinį išieškojimą;
2) priima prašymus gauti pensiją, pašalpą ar kitą išmoką ir ją skiria;
3) tvarko apdraustųjų asmenų duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre ir kontroliuoja šių duomenų keitimo pagrįstumą, suteikia apdraustiesiems asmenims socialinio draudimo numerį, šio įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatytais pagrindais registruoja draudėjus;
4) analizuoja socialinio draudimo rodiklius ir įgyvendina priemones šiems rodikliams pagerinti, teikia atitinkamus pasiūlymus Fondo valdybai;
5) Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka atlieka socialinio draudimo lėšų apskaitą;
6) apskaičiuoja delspinigius ir palūkanas;
7) priverstine tvarka išieško iš draudėjų lėšas, jų išmokėtas iš Fondo pažeidžiant nustatytą tvarką;
87) įstatymų nustatyta tvarka išieško dėl gavėjų kaltės permokėtas pensijų, pašalpų ir kitų išmokų sumas;
98) įformina ir saugo pensijų, pašalpų ar kitų išmokų gavėjų bylas, išduoda jiems nustatytos formos pažymėjimus; 109) moka pensijas, pašalpas ar kitas išmokas ir tvarko jų apskaitą; 1110) nagrinėja pareiškimus ir skundus socialinio draudimo klausimais, ypatingais atvejais padeda pareiškėjams gauti pensijai arba pašalpai skirti reikalingus dokumentus; 1211) teisės aktų nustatyta tvarka skiria ir moka išmokas iš valstybės biudžeto lėšų; 1312) pagal susitarimą su savivaldybių institucijomis moka socialinio pobūdžio išmokas iš savivaldybių biudžetų;
nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo ir tęsimo teisėtumą bei pagrįstumą (laikinojo nedarbingumo nustatymo teisėtumą ir pagrįstumą); 1514) tikrina bei Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ginčija darbingumo lygio (darbingumo netekimo), jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino nustatymo pagrįstumą ir teisingumą; 1615) Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka kaupia duomenis apie nesukakusių senatvės pensijos amžiaus asmenų įgytą socialinio draudimo ir jam prilyginamą stažą bei turėtas draudžiamąsias ir joms prilyginamas pajamas; 1716) atideda baudų (išskyrus baudas, skiriamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų administracinių nusižengimų kodeksu), neviršijančių 30 tūkst. Eur, išieškojimą iki vienų metų, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo, neviršijančio 30 tūkst.
Eur, mokėjimą iki vienų metų ir priskaičiuotų nuo pavėluotai pervestų socialinio draudimo įmokų delspinigių, neviršijančių 30 tūkst. Eur, išieškojimo laiką iki vienų metų, atleidžia nuo delspinigių ir baudų, neviršijančių 30 tūkst. Eur, mokėjimo; 1817) teisės aktų nustatyta tvarka teikia duomenis apie draudėją, apdraustąjį asmenį arba socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėją; 1918) sudaro sutartis su šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis ir tvarko šių asmenų įskaitos socialinio draudimo duomenis; 2019) vykdo asmenų, draudžiamų valstybės lėšomis, socialinį draudimą ir apskaitą; 2120) Fondo valdybos pritarimu gali perimti draudėjų finansinius reikalavimus; 2221) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka patikėjimo teise valdo, naudoja į Fondo apskaitą įtrauktą turtą ir juo disponuoja; 2322) vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“ Atitinkamai 19 straipsnio 3 ir 4 dalyse įrašyti nuorodą į 16 punktą (vietoj nuorodos į 17 punktą). Pritarti. 93. Socialinių reikalų ir darbo komitetas351 Argumentai: perkelti nuostatą iš 22straipsnio 3 dalies, taip pat atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 35 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: ,,1. Socialinio draudimo rezervinio fondo veiklą reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymas ir Vyriausybės tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo kūrimo sudarymo ir valdymo nuostatai, kurie reglamentuoja rezervo sudarymo šaltinius, dydį, panaudojimo, aktuarinio pagrindimo ir audito tvarką ir valdymo institucijų steigimą, struktūrą (valdyba, investicijų komitetas), veiklą ir atskaitomybę.“ Pritarti. 94.
361 Argumentai: dalį asmenų, mokančių įmokas draudėjais registruos Valstybinio socialinio draudimo fondo teritoriniai skyriai. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 36 straipsnio 1 punktą išdėstyti taip: „1) registruoja draudėjus, išskyrus draudėjus, kuriems taikomas automatinis draudėjų registravimas, ir teikia jiems informaciją apie socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievoles;“. Pritarti. 95. Socialinių reikalų ir darbo komitetas366 Argumentai: patikslinti Valstybinės mokesčių inspekcijos funkciją, naudojant įvestą trumpinį (projekto 2 straipsnyje). Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 36 straipsnio 6 punktą išdėstyti taip: „6) teikia Fondo valdybai ir Fondo valdybos teritoriniams skyriams Fondo administravimo įstaigoms informaciją, reikalingą socialiniam draudimui vykdyti. Socialinio draudimo įmokų kontrolės ir informacijos teikimo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija, suderinusi su Fondo valdyba.“
401 Argumentai: siekiant naudoti įvestą trumpinį (projekto 2 straipsnyje), taip pat atsižvelgiant į tai, kad patikslintame III skyriaus pavadinime ir straipsniuose įrašytos ir kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 40 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Fondo valdyba ir Fondo valdybos teritoriniai skyriai administravimo įstaigos turi teisę tikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos jų administruojamos socialinio draudimo įmokos ir socialinio draudimo išmokos bei išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams.“
4021 Argumentai: tikslinti, kad Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojai, atlikdami šio įstatymo jiems pavestas funkcijas turi teisę gauti ne tik dokumentų nuorašus, bet ir jų kopijas.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 40 straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip: ,,1) neatlygintinai gauti iš įmonių, įstaigų bei organizacijų ir kitų asmenų, įskaitant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigas, pareigoms atlikti reikalingą informaciją, paaiškinimus ir dokumentų socialinio draudimo klausimais nuorašus ar jų kopijas;“
4026 Argumentai: tikslinti Kodekso pavadinimą. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 40 straipsnio 2 dalies 6 punktą išdėstyti taip: ,,6) vadovaudamiesi Administracinių teisės pažeidimų nusižengimų kodeksu, surašyti administracinių teisės pažeidimų nusižengimų protokolus dėl pažeidimų, kurių išaiškinimas priklauso Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų kompetencijai;“
4051 Argumentai: siekiant naudoti įvestą trumpinį (projekto 2 straipsnyje) ir nustatyti, kad paskirtos baudos įskaitomos į Fondo biudžetą. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 40 straipsnio 5 dalies 1 pastraipą ir 1 punktą išdėstyti taip: ,,5. Fondo valdybos direktorius ir jo pavaduotojai, Fondo valdybos teritorinių skyrių administravimo įstaigų direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę:
1) įstatymų nustatyta tvarka skirti administracines nuobaudas. Paskirtos baudos įskaitomos į Fondo biudžetą;“
100
406 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad patikslintame III skyriaus pavadinime ir straipsniuose įrašytos ir kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 40 straipsnio 6 dalyje prieš žodį ,,mokėta“ išbraukti perteklinius žodžius ,,skirta ir“.
101
408 Argumentai: kaip ir prie 40 straipsnio 6 dalies. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 40 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: ,,8. Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl socialinio draudimo išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu.“
102
409 Argumentai: atsižvelgiant į patikslintą projekto 33 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 40 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: ,,9. Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojai ar darbuotojai, įgyvendindami įstatymų jiems suteiktas teises ir eidami pareigas, atliekamus veiksmus įformina dokumentais. Jų formas (aktas, pažyma, nurodymas, nutarimas, raginimas ir kt.) ir užpildymo tvarką nustato Fondo valdybos direktorius. Pritarti103
41 1,2 Argumentai: Tikslinti naudojant įvestą trumpinį (projekto 2 straipsnyje). Pasiūlymas: Įstatymo projekto 41 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip: „1. Draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau šiame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. 2.
teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Skundai dėl sprendimų pensijų, rentų ir kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Skundų nagrinėjimo tvarką Fondo valdyboje nustato Fondo valdybos direktorius.“
2 P Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas įsigalioja nuo 2017 m. sausio 1 d., bei į tai, jog nauja redakcija dėstomo Socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo data nustatoma 2018 m. sausio 1 d., siūloma suderinti įstatymo įsigaliojimo nuostatas (kartu atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 19 pastabą dėl įstatymų įsigaliojimo datų, taip pat 32 pastabą dėl straipsnio pavadinimo patikslinimo). Taip pat būtina nustatyti, kad iki naujos redakcijos Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo sudarytos valstybinio savanoriškojo socialinio pensijų draudimo sutartys pasibaigia šio įstatymo įsigaliojimo dieną.
Siekiant teisinio aiškumo dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir šio įstatymo pakeitimų įsigaliojimo 2017 m. sausio 1 d. - tikslinga pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 31 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1990 4 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-2280. Pasiūlymas: 2 straipsnį išdėstyti taip:
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Valstybės biudžeto asignavimų socialinio draudimo pensijos bendrajai daliai (iki 2017 m. gruodžio 31 d. – pagrindinė socialinio draudimo pensijos dalis) finansuoti dydžiai, numatyti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, nustatomi 2017 ir vėlesnių metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. Kiekvienais metais nustatant socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai finansuoti reikalingas lėšas, įvertinamos ir socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai finansuoti reikalingos lėšos (pinigine išraiška), kurios buvo numatytos nuo 2017 m. sausio 1 d. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojama socialinio draudimo pensijų bendroji dalis (pinigine išraiška) atitinka socialinio draudimo įmokos pensijų bendrajai daliai finansuoti sumažintą tarifo dalį (pinigine išraiška). 4. Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba 2017 metais pagal savo patvirtintą metodiką tvirtina praėjusių metų draudžiamąsias pajamas ir nustato einamųjų metų draudžiamąsias pajamas.
Einamųjų 2017 metų draudžiamąsias pajamas nustatyta tvarka tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos valstybinio savanoriškojo socialinio pensijų draudimo sutartys pasibaigia šio įstatymo įsigaliojimo dieną. 6. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4,
įstatymą Nr. XII-2280. Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: 6 – už; 4 – prieš; 1 – susilaikė. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Kristina Miškinienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė