Vilnius
2015-09-09 Nr. XIIP-3234 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisei ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projekto) 3 straipsnyje pateikta nuoroda į šio įstatymo 6 straipsnio 6 – 7 dalis neapima visų šiame straipsnyje nustatytų Darbo kodekso normų taikymo išimčių, todėl nuorodą reikėtų tikslinti. 2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 5 straipsnio 5 punktu pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymas, kuris yra pagrindinis teisės aktas, įgyvendinantis 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje, bei įvertinus tai, kad 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) perkėlimo į nacionalinę teisę terminas baigiasi 2016 m. birželio 18 d., taip pat siekiant veiksmingiausio ir ekonomiškiausio teisinio reguliavimo tikslų, siūlytina apsvarstyti galimybę atitinkamai patikslinti Darbo kodekso projektą ir, esant būtinybei, kartu su juo teikiamus įstatymų projektus. 3.
projekto 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas (iki 2015 m. gruodžio 31 d.), iki kurio šioje projekto nuostatoje įvardyti subjektai turėtų įvykdyti atitinkamus pavedimus, yra nerealus, atsižvelgiant į tikėtiną projekto pateikimo Seimo posėdyje terminą (Seimo eilinė rudens sesija prasidės 2015 m. rugsėjo 10 d.), teisėkūros procesui Seime bei įstatymui įgyvendinti būtiną laiką. 4. Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalyje formuluotė „nustatant nuotolinio darbo organizavimo formą“ tikslintina, nes pagal šios dalies formuluotę, šalys nuotolinio darbo organizavimo formą turi nustatyti darbo sutartyje, kas reikštų, kad šioje dalyje formuluojama imperatyvi norma, kad nuotolinio darbo sutartys, sudarytos iki 2015 m. gruodžio 31 d., tęsiasi, galėtų būti pažeista nesusitarus dėl nuotolinio darbo organizavimo nustatymo. 5. Įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalies formuluotę reikėtų tikslinti, nes nuostata „nustatant pagrindinę <...> ir susitariant dėl papildomų darbo funkcijų“ reiškia, jog sudarytos darbo sutartys liktų galioti su sąlyga, kad šalys susitarė dėl papildomų darbo funkcijų ir nustatė, kuri darbo sutartis yra pagrindinė. Manytina, kad šios dalies nuostatas reikėtų formuluoti tiksliau ir apibrėžti šioms sutartims taikytinas normas, nes antraip liks neaišku, per kokius terminus šalys turi nustatyti, kuri darbo sutartis yra pagrindinė ir susitarti dėl papildomų darbo funkcijų. Taip pat neaišku, kokios teisinės pasekmės kyla šalims nesusitarus, kai šioje dalyje numatyta, kad „darbo sutartys <...> lieka galioti“. 6. Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalyje ar kitur reikėtų nustatyti darbo sutarčių nutraukimo taisykles, nustatyti išeitinių išmokų mokėjimo taisykles, kai prašymas nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 128 straipsnį ar kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, buvo pateiktas iki 2015 m. gruodžio 31 d. 7.
projekto 6 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad iki 2015 m. gruodžio 31 d. sudarytos kolektyvinės sutartys galioja ne ilgiau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d. Svarstytina, ar šioje dalyje nereikėtų atsisakyti kolektyvinių sutarčių galiojimo naikinamojo termino ir nustatyti sąlygą, kad iki 2015 m. gruodžio 31 d. sudarytos kolektyvinės sutartys galioja, išskyrus jų nuostatas, kurios prieštarauja Darbo kodekso imperatyvioms taisyklėms, nuo kurių nukrypti neleidžia Darbo kodeksas ir kitos darbo teisės normos (žiūr.: Darbo kodekso 196 straipsnio 3 dalis). Nustačius kolektyvinių sutarčių galiojimo naikinamąjį terminą galėtų kilti teisinio reguliavimo praktinio taikymo problemų. Pavyzdžiui, taikant Darbo kodekso projekto 50 straipsnio 4 dalį, pagal kurią verslo perėmėjui kolektyvinės sutarties sąlygos taikomos vienerius metus, būtų neaišku, ar ši norma taikytina, jeigu verslas buvo perduotas likus mažiau nei vieneri metai iki 2017 m. gruodžio 31 d. Be to, iš įstatymo projekto 6 straipsnio 10 dalies formuluotės neaišku, ar čia nustatytas visų lygių kolektyvinių sutarčių ar tik įmonių kolektyvinių sutarčių galiojimo terminas. 8. Įstatymo projekto 6 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija, be kita ko, turės teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Darbo kodekso įgyvendinimo pasiektų rezultatų įvertinimo pažymą. Reikėtų patikslinti, kokie Darbo kodekso įgyvendinimo rezultatai turėtų būti vertinami, nes nurodyta formuluotė gali būti įvairiai interpretuojama, arba šios nuostatos atsisakyti. 9. Įstatymo projekto 6 straipsnio 11 dalyje formuluotę „nuo 2017 metų kiekvienais metais iki gruodžio 31 dienos“ reikėtų tikslinti (pavyzdžiui, „iki 2017 metų ir kiekvienų vėlesnių metų gruodžio 31 dienos“), nes antraip pirmosios nurodytos pažymos pateikimo terminas liktų neaiškus.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 6 straipsnio 11 dalies nuostatas bus vykdoma stebėsena tik dėl Darbo kodekso įgyvendinimo, siūlytina šioje dalyje prieš žodžius ,,įgyvendinimo pasekmės“ išbraukti žodžius ,,ir kitų“ arba šioje dalyje po žodžių „Darbo kodekso ir kitų“ reikėtų įrašyti formuluotę „su jo įgyvendinimu susijusių“, ar kitą atitinkamą nuostatą. 10. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto 1 straipsniu tvirtinamo Darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 3 straipsnio 7 dalyje žodį ,,privalomai“ siūlytina braukti kaip perteklinį. 11. Darbo kodekso
kodekso 20 straipsnio 3 dalyje apibrėžta darbdavio sąvoka. Svarstytina, ar šiame apibrėžime po žodžio „funkcija“ nereikėtų įrašyti žodį „atlygintinai“ ir taip susieti darbo sutarties šalių tarpusavio teises ir pareigas, nes atlyginimo už įsipareigotą atlikti darbo funkciją sąlyga yra nustatyta šio straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnio 1 dalyje ir įtvirtinta kaip būtinoji darbo sutarties sąlyga. 13. Tikslintina Darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalis – po žodžio ,,darbovietės“ įrašytinas praleistas žodis ,,darbuotojų“. 14. Siekiant teisinio reguliavimo glaustumo, siūlytina Darbo kodekso 21 straipsnio 4 dalies nuostatas sujungti su 21 straipsnio 2 dalimi, kadangi jose nurodoma, kas įskaičiuojama į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių. 15.
(III skyriaus trečiajame skirsnyje), siūlytina patikslinti Darbo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir vietoj žodžių ,,Įstatymų, kitų teisės aktų ar darbo teisės normų“ įrašyti žodžius ,,Šio Kodekso, įstatymų ir kitų darbo teisės normų“. 16. Darbo kodekso 26 straipsnio 4 dalies nuostatos vertintinos kaip ne šio straipsnio reguliavimo dalykas (jos nėra susijusios su darbuotojo asmens duomenų ar jo teisės į privatų gyvenimą apsauga), todėl jas siūlytina dėstyti atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiame straipsnyje. 17. Darbo kodekso 32 straipsnio 6 dalyje vietoj įvardžio „jo“ reikėtų įrašyti „jų“. 18. Darbo kodekso 33 straipsnio 3 dalyje, 75 straipsnyje ir kitur teikiamos skirtingai apibrėžtos nuorodos į minimaliąją mėnesinę algą – vienur rašoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kitur – šio Kodekso nustatyta tvarka patvirtinta minimalioji mėnesinė alga ar minimalioji mėnesinė alga. Atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti teikiamas nuorodas. 19. Svarstytina, ar nereikėtų suvienodinti Darbo kodekso 35 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų darbdavio ir darbuotojo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą išbandymo laikotarpiu terminų (darbdavys gali įspėti prieš tris darbo dienas, o darbuotojas –prieš penkias darbo dienas). 20. Atsižvelgiant į Darbo kodekso 54 ir 57 straipsniuose nurodytus darbo sutarties pasibaigimo pagrindus, siūlytina tikslinti Darbo kodekso 36 straipsnio 1 dalį, t.y. vietoj žodžių ,,darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbių priežasčių“ įrašyti žodžius ,,darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių“. 21. Darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalyje prieš žodį ,,sutarties“ reikėtų įrašyti praleistą žodį ,,darbo“. 22.
straipsnius darbuotojas darbo sutartį savo pareiškimu gali nutraukti tiek dėl svarbių priežasčių, tiek be svarbių priežasčių, manytina, kad reikėtų patikslinti Darbo kodekso 36 straipsnio 4 dalį ir numatyti, kad darbdavio patirtos išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, kai darbuotojas nutraukia darbo sutartį savo iniciatyva be svarbių priežasčių. 23. Darbo kodekso 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad susitarimai dėl nekonkuravimo galimi tik su darbuotojais, kurie turi specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje, įstaigoje organizacijoje. Svarstytina, ar tokios žinios negali būti pritaikomos ir pradėjus vykdyti savarankišką veiklą, juolab, kad pagal Darbo kodekso 37 straipsnio 1 dalį, susitarime dėl nekonkuravimo gali būti susitariama, kad darbuotojas nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos veiklos, jei ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla. 24. Atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekso 143 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiame Kodekse ir kitose darbo teisės normose nurodytais atvejais darbuotojui išmokos skaičiuojamos pagal jo vidutinį darbo užmokestį, siūlytina patikslinti Darbo kodekso 37 straipsnio 3 dalį ir vietoj žodžių ,,vidutinio atlyginimo“ įrašyti žodžius ,,vidutinio darbo užmokesčio“. 25. Darbo kodekso 39 straipsnio 8 dalis redaguotina bendrinės kalbos požiūriu. 26. Darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalies 6 punkte po žodžio ,,terminuotos“ įrašytinas praleistas žodis ,,darbo“. 27. Svarstytina, ar nereikėtų patikslinti Darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir jame formuluoti bendro pobūdžio teisę susipažinti su įmonėje sudarytomis kolektyvinėmis sutartimis. 28. Atsižvelgiant į tai, kad visame Darbo kodekse nurodyti terminai yra rašomi žodžiais, siūlytina Darbo kodekso 45 straipsnio 2 dalyje vietoj skaičiaus ,,5“ įrašyti žodį ,,penkias“.
Atitinkamai tikslintina Darbo kodekso 46 straipsnio 5 dalis, 62 straipsnio 4 dalis, 106 straipsnio 5 dalis, 107 straipsnio 1 dalis,
patikslinti Darbo kodekso 48 straipsnio 6 dalį, kadangi visame straipsnyje kalbama tik apie nušalinimą nuo darbo, bet ne nuo pareigų. 30. Svarstytina, ar Darbo kodekso 51 straipsnio 4 dalyje nereikėtų numatyti ir papildomų išlaidų, susijusių su darbo priemonių įsigijimu, kompensavimo. 31. Svarstytina, ar nereikėtų Darbo kodekso 51 straipsnio 8 dalyje nurodytos informacijos darbo tarybai teikimo terminus suvienodinti su Darbo kodekso 39 straipsnio 8 dalyje bei 208 straipsnio 1 dalyje nurodytais terminais. 32. Darbo kodekso 52 straipsnio 4 punkte nustatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas - darbo sutartis pasibaigia ją nutraukus nesant šalių valios. Darbo kodekso 59 straipsnio, reguliuojančio darbo sutarties nutraukimą nesant šalių valios, 1 dalies 8 punkte, kaip priežastis nutraukti darbo sutartį, nustatytas teismo ar darbdavio organo priimtas sprendimas, dėl kurio pasibaigia darbdavys – juridinis asmuo. Ši priežastis tarpusavyje siejasi su Darbo kodekso 52 straipsnio 5 punkte nustatytu darbo sutarties pasibaigimo pagrindu – darbdavio – juridinio asmens – pasibaigimu. Darbo kodekso 61 straipsnyje reglamentuotas darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju. Atsižvelgiant į čia nurodytas normas, Darbo kodekse reikėtų aiškiau atriboti darbo sutarties pasibaigimo pagrindus ir darbo sutarties nutraukimo priežastis bei iš to kylančias teises ir pareigas, nes teikiamame Darbo kodekse šių teisinių santykių reglamentavimas neišbaigtas.
Pavyzdžiui, nutraukiant darbo sutartį pagal Darbo kodekso 59 straipsnį, kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys – juridinis asmuo, darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, tačiau nutraukiant darbo sutartį pagal Darbo kodekso 61 straipsnį nustatytas įspėjimo terminas. 33. Darbo kodekso 52 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad darbo sutartis pasibaigia mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui, tačiau šis darbo sutarties pasibaigimo pagrindas nėra sureguliuotas - iš Darbo kodekso 64 ir kitų straipsnių nuostatų neaišku, kas ir kokia tvarka turėtų konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą, kai miršta fizinis asmuo – darbdavys. 34. Tikslintinas Darbo kodekso 52 straipsnio 6 punktas, kadangi darbdaviu pagal Darbo kodekso 20 straipsnio 3 dalį, gali būti ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir kitos organizacijos ar jų padaliniai. 35. Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo raštišku pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jei pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako valstybės socialinio draudimo senatvės pensinį amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Svarstytina ar šiame punkte nustatyta priežastis neturėtų būti taikoma ir dirbant pas darbdavį – fizinį asmenį. 36. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnyje vartojamas sąvokas (,,pensijos amžius“) ir įvertinus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-3239 nuostatas (socialinio draudimo pensijos nebus įvardijamos kaip valstybinės), siūlytina Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 56 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „valstybės socialinio draudimo senatvės pensinį amžių “ įrašyti žodžius „įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių“. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir Darbo kodekso 178 straipsnio 1 daliai. 37. Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte viena iš priežasčių nutraukti darbo sutartį yra nurodytas darbuotojo atsisakymas keisti darbovietę. Ši nuostata tikslintina atsižvelgiant į Darbo kodekso 20 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą darbovietės sampratą ir į tai, kad Darbo kodekso 56 straipsnio 5 dalyje kalbama apie darbuotojo atsisakymą keisti darbo vietovę. 38. Svarstytina, ar Darbo kodekso 57 straipsnio 5 dalyje, kaip darbdavio vertintinas aspektas, neturėtų būti numatytas ir priežastinis ryšys tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių. 39. Darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis turėtų būti taikoma ne tik valstybės ir savivaldybių įstaigoms, bet ir valstybės ir savivaldybių institucijoms. Be to, šioje dalyje reikėtų patikslinti, kad darbuotojui mokama ne mažesnė kaip jo šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. 40. Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte vietoj formuluotės „medicinos įstaigos išvadą“ reikėtų įrašyti formuluotę „sveikatos priežiūros įstaigos išvadą“, o Darbo kodekso atitinkamuose straipsniuose (pavyzdžiui, Darbo kodekso 39 straipsnio 5 dalyje), reikėtų suvienodinti vartojamą terminiją. 41.
straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas siūlytina tikslinti, atsižvelgiant į tai, kad tuo atveju, kai darbuotojas pagal medicinos įstaigos (sveikatos priežiūros įstaigos) išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo, jis gali sutikti arba nesutikti su siūlymu perkelti jį į kitą darbą, todėl darbo sutartis turėtų būti nutraukta be įspėjimo, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą darbą jo sutikimu. 42. Darbo kodekso 60 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų tikslinti, nes šioje dalyje suformuluota išimtis „išskyrus atvejį, kada darbuotoja yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba atostogose vaikui prižiūrėti“ paneigia imperatyvias šio straipsnio taisykles, pagal kurias:
1) nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį kitais, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, pagrindais;
2) atsiradus pagrindui nutraukti darbo sutartį laikotarpiu nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbuotoja gali būti įspėta apie darbo sutarties nutraukimą ar sprendimas nutraukti darbo sutartį gali būti priimtas tik jam pasibaigus. Neaišku, kaip turėtų būti taikomos Darbo kodekso 60 straipsnio nuostatos, jeigu atsirastų Darbo kodekso 59 straipsnyje nurodyti darbo sutarties nutraukimo nesant darbo sutarties šalių valios pagrindai. 43. Darbo kodekso 61 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,terminuotos“ įrašytinas praleistas žodis ,,darbo“. 44. Darbo kodekso 61 straipsnio 2 dalyje nevisiškai aiškiai apibrėžti įspėjimo ir darbo sutarčių nutraukimo skaičiavimo terminai, todėl formuluotę reikėtų tikslinti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Įmonių bankroto įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Administratorius per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis.“
straipsnio 2 punkte tikslintinos išmokos dydį apibrėžiančios formuluotės. 46. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, Darbo kodekso 62 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į straipsnio dalį rašytina skaičiais. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir Darbo kodekso 186 straipsnio 2 daliai, 214 straipsnio 2 ir 3 daliai. 47. Atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekso 66 straipsnyje kalbama apie terminuotas darbo sutartis, siūlytina patikslinti šio straipsnio 2 dalį ir prieš žodžius ,,darbo sutarties“ įrašyti žodį ,,terminuotos“. Atitinkamai tikslintinos kitos šio skirsnio nuostatos. 48. Darbo kodekso 66 straipsnio 3 dalyje ir 68 straipsnio 2 dalyje nustatytos terminuotų darbo sutarčių tapimo neterminuotomis taisyklės. Svarstytina, ar šios normos neturėtų būti reguliuojamos viename straipsnyje. Be to, neaišku, ar Darbo kodekso 66 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju turėtų būti taikomas 68 straipsnio 2 dalyje nustatytas penkių darbo dienų terminas
,,terminuotų sutarčių“ įrašytini žodžiai ,,terminuotų darbo sutarčių“. 50. Svarstytina, ar Darbo kodekso 70 straipsnio 2 dalyje ir 77 straipsnio 2 dalyje nurodyti skirtingi informacijos apie laisvas darbo vietas skelbimo būdai neturėtų būti suvienodinti su Darbo kodekso 3 straipsnio 9 dalyje bei 26 straipsnio 8 dalyje nurodytais informacijos skelbimo būdais. 51.
laikinojo darbuotojo ir laikinojo įdarbinimo įmonės sampratą, šioje dalyje ir kitur reikėtų suvienodinti šių sampratų rašymą. 52. Darbo kodekso 74 straipsnio 1 dalies 1 punkte reikėtų išbraukti formuluotę „maitinančių motinų apsaugos“ kaip perteklinę. 53. Darbo kodekso 74 straipsnio 3 dalyje siūlytina išbraukti skliaustuose esantį žodį ,,pavyzdžiui“ kaip perteklinį. 54. Svarstytina, ar Darbo kodekso 77 straipsnio 1 dalies nuostatų nereikėtų derinti su Darbo kodekso 41 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta pareiga darbdaviui raštu supažindinti darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. 55. Darbo kodekso 76 straipsnio 2 dalies ir 78 straipsnio 2 dalies
derinti, nes jos nustato savo esme tas pačias taisykles. 56. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžtą kompetencijos sąvoką (tai gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma), Darbo kodekso 80 straipsnio 1 dalyje siūlytina braukti žodžius ,,ar profesinių įgūdžių“ kaip perteklinius. 57. Darbo kodekso 81 straipsnio 2 dalyje po žodžio ,,pameistrystės“ įrašyti praleistą žodį ,,darbo“. 58. Darbo kodekso 82 straipsnio 4 dalies nuostatos, reguliuojančios darbdavio patiriamų mokymo išlaidų sumų išskaitymus iš pameistriui mokėtino darbo užmokesčio, gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokas reguliuojančios nuostatos nėra Darbo kodekso reguliavimo dalyku, todėl turėtų būti nustatytos atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose įstatymuose. 59. Atsižvelgiant į Darbo kodekso 80 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą pameistrystės darbo sutarties rūšį, tikslintinas Darbo kodekso 83 straipsnio pavadinimas. 60.
rūšis, kadangi pagal Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 12-1 straipsnį, asmenims, norintiems vykdyti formalųjį profesinį mokymą, yra išduodamos formaliojo profesinio mokymo licencijos. 61. Darbo kodekso 83 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius ,,darbo sutarties“ įrašytinas praleistas žodis ,,pameistrystės“. 62. Darbo kodekso 85 straipsnio 1 dalyje bei 86 straipsnio 2 punkte vartojamos skirtingos sąvokos darbo apimčiai nustatyti, vienur rašoma ,,darbo veiklos apimtis“, kitur – ,,darbo funkcijos apimtis“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti vartojamas sąvokas ir nuosekliai jas vartoti. 63. Darbo kodekso 87 straipsnio 2 punkte po žodžių ,,vidutinio darbo užmokesčio“ siūlytina įrašyti praleistą žodį ,,dydžio“. 64. Darbo kodekso 88 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad sulygti dėl projektinio darbo sutarties galima laikinai iki penkerių metų pakeičiant galiojančią kitos rūšies darbo sutartį, kai darbuotojas, susitaręs su darbdaviu, sudaro kitą darbo sutartį su darbdavio įmonių grupės įmone ar kitu darbdaviu. Šias nuostatas reikėtų tikslinti. Svarstytina, ar čia nepakaktų nustatyti šalims teisės vienos rūšies sutartį pakeisti į projektinio darbo sutartį, nes neaišku, kaip galiojančios kitos rūšies darbo sutarties pakeitimas susijęs su darbuotojo darbo sutarties su darbdavio įmonių grupės įmone ar su kitu darbdaviu sudarymu. Neaišku, ar šiame punkte nurodyta sudaryta „kita darbo sutartis“ su darbdavio įmonių grupės įmone ar su kitu darbdaviu turi būti projektinio darbo sutartis ar bet kurios rūšies sutartis. 65. Darbo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje po žodžių ,,ne vėliau kaip“ įrašytinas praleistas žodis ,,prieš“. 66. Darbo kodekso 97 straipsnio 3 dalyje nustatyta visų darbdavių solidari atsakomybė dėl savo įsipareigojimų darbuotojui bei prievolių, susijusių su darbuotojo pajamų apmokestinimu, socialinio draudimo ir kitų įmokų už šį darbuotoją sumokėjimu, įvykdymą.
Ši nuostata svarstytina atsižvelgiant į tai, kad pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, pirmasis darbdavys atliks visas darbdavio funkcijas, susijusias su darbo grafiko sudarymu, darbuotojo pajamų apmokestinimu, socialinio draudimo ir kitų įmokų už šį darbuotoją sumokėjimu, informacijos apie jį pateikimu, o kiti darbdaviai pirmajam darbdaviui privalės kompensuoti išlaidas pagal jų sudarytą susitarimą priklausomai nuo darbo laiko, kurį jiems dirbo šis darbuotojas. Atsižvelgiant į šias nuostatas bei Darbo kodekso 98 straipsnio 2 dalies normą, svarstytina, ar Darbo kodekso 97 straipsnio 3 dalyje neturėtų būti nustatyta darbdavių dalinė (kiekvieno darbdavio proporcinga) atsakomybė darbuotojui. 67. Atsižvelgiant į Darbo kodekso 100 straipsnio pavadinimą, siūlytina šiame straipsnyje prieš žodį ,,sutartį“ įrašyti žodį ,,darbo“. 68. Darbo kodekso 102 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų formuluoti aiškiau. Atsižvelgiant į tai, kad visais šioje dalyje nurodytais atvejais juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, siūlytina šiuos atvejus nuosekliai išdėstyti. Darbo kodekso
nevisiškai aiški, neaišku, ką čia norėta nustatyti. Darbo kodekso 102 straipsnio 2 dalyje reikėtų tikslinti nuorodą į šio straipsnio atitinkamą (pirmą) dalį. 69.
nurodytu atveju“ siūlytina tikslinti ir nustatyti, kad viešojo juridinio asmens vadovu išrinktas ar paskirtas juridinio asmens darbuotojas, pasibaigus jo, kaip juridinio asmens vadovo, darbo santykiams, išskyrus atvejį, kai darbo sutartis nutraukta Darbo kodekso 57 straipsnyje nustatytu pagrindu, turi teisę sugrįžti į buvusias darbo pareigas tokiomis pačiomis darbo sąlygomis, atsižvelgiant į visus darbo sąlygų pakeitimus, kurie buvo padaryti kitiems tokį patį ar panašų darbą dirbusiems darbuotojams. 70. Darbo kodekso 104 straipsnio paskutinis sakinys tikslintinas kalbos požiūriu. 71. Atsižvelgiant į Darbo kodekso 124 straipsnyje apibrėžtą kasmetinių atostogų sąvoką, siūlytina Darbo kodekso 105 straipsnio 4 dalyje braukti žodį ,,apmokamų“ kaip perteklinį. 72. Siūlytina patikslinti Darbo kodekso 107 straipsnio 4 dalį ir nurodyti kokį leidimą turi gauti į Lietuvos Respublikos teritoriją komandiruotas valstybės, nepriklausančios Europos ekonominės erdvės valstybėms, jurisdikcijos darbdavio darbuotojas (leidimą dirbti, leidimą gyventi ar kokį kitą leidimą). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias užsieniečių įsidarbinimą. 73. Darbo kodekso 107 straipsnio 5 dalies formuluotę reikėtų tikslinti įrašant praleistą žodį „ginti“. 74. Siūlytina tikslinti Darbo kodekso 108 straipsnio 1 punktą, kadangi pagal Darbo kodekso 43 straipsnį, darbuotojui teikiamas pranešimas apie darbo sąlygas (žiūr.: šio straipsnio pavadinimą). 75. Darbo kodekso 108 straipsnio 10 punktą kalbiniu ryšiu reikėtų susieti su straipsnio pirmąja pastraipa. 76. Darbo kodekso 109 straipsnio 6 punkto nuostatos derintinos su Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, kuriose numatyti darbuotojų privalomi sveikatos patikrinimai, bet ne jų medicininė apžiūra. 77.
reikėtų įrašyti jungtuką „ir“, nes papildomas darbas nėra alternatyva viršvalandžiams, todėl į darbo laiko normą neįskaitytini papildomas darbas ir viršvalandžiai. 78. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina Darbo kodekso 110 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ,,darbo teisės normose nurodytų“ įrašyti žodžius ,,šio Kodekso ar kitų darbo teisės normų nustatytų“. 79. Darbo kodekso 111 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta darbo laiko režimo rūšis – nekintančios trukmės darbo pamaina. Darbo pamainomis darbo laiko režimą reikėtų reglamentuoti aiškiau ir atriboti nuo Darbo kodekso 113 straipsnyje reguliuojamos suminės darbo laiko apskaitos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurios Darbo kodekso 113 straipsnio normos, veikiau taikytinos dirbant nekintančios trukmės darbo pamainomis, o ne taikant suminę darbo laiko apskaitą. 80. Atsižvelgiant į tai, kad visame Darbo kodekse teikiama nuorodą į pilną Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pavadinimą, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina atitinkamai patikslinti Darbo kodekso 112 straipsnio
straipsnio 3 dalyje nurodyta garantija taikoma asmeniui, auginančiam vaiką iki septynerių metų amžiaus, tačiau kitos Darbo kodekse nustatytos papildomos garantijos taikomos asmeniui, auginančiam vaiką iki šešerių metų amžiaus (pvz. Darbo kodekso 56 straipsnio 6 dalis, 92 straipsnio 3 dalis, 94 straipsnio 1 dalis, 126 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Svarstytina, ar šių nuostatų nereikėtų suvienodinti. 82. Darbo kodekso 84 straipsnis reglamentuoja nenustatytos apimties darbą, todėl siekiant teisinio reguliavimo suderinamumo siūlytina Darbo kodekso 118 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ,,nenustatytos trukmės“ įrašyti žodžius ,,nenustatytos apimties“. 83.
įstaigose“ vartoti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme apibrėžtą ,,socialinės globos įstaigos“ sąvoką. 84. Darbo kodekso 121 straipsnio 2 dalyje reikėtų aiškiau nustatyti atvejus, kada švenčių dieną dirbama tik darbuotojo sutikimu, o kada tokio sutikimo nereikia. Iš šios dalies formuluotės neaišku, ar reikia gauti darbuotojo sutikimą dirbti švenčių dieną, kai nustatyta nekintančios trukmės darbo pamaina. 85. Darbo kodekso 125 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio Kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos. Pagal Darbo kodekso 125 straipsnio 5 dalį, praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, būtų prarasta teisė ne tik į piniginę kompensaciją už jas, bet ir teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, nepaisant to, kad darbo santykiai nėra nutrūkę. Ši imperatyvi norma kelia abejonių, neaišku, kokių tikslų siekiama siūlomu teisiniu reguliavimu. Visų pirma, nuostata, pagal kurią panaikinama teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis ar jų dalimi praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, sudaro prielaidas apriboti darbuotojų teises į poilsį. Gali būti aplinkybių, dėl kurių darbuotojas objektyviai negalės pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis. Pavyzdžiui, darbuotoja, kuriai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, pagal siūlomą teisinį reguliavimą, galėtų netekti teisės į kasmetines atostogas, įgytas iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios, ypač, jeigu jai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos dėl paeiliui gimusių vaikų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 4 dalį, sudarant kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje, darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metus, yra paskutiniai prioriteto tvarka. Nustačius šioje dalyje siūlomą teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į tai, kad šis Darbo kodeksas įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d., siekiant apsaugoti teisę ir teisėtus lūkesčius į iki šio Darbo kodekso įsigaliojimo įgytas kasmetines atostogas, reikėtų nustatyti šių nuostatų vėlesnę įsigaliojimo datą ir jų įgyvendinimo tvarką. 86. Atsižvelgiant į šiame Darbo kodekse (Darbo kodekso 112 straipsnio 3 punkte, 155 straipsnio 1 dalyje) vartojamą terminiją, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 9, 10, 12, 13, 16, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 34, 44 straipsnių, V skyriaus ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo V-1 skyriumi įstatymo projekte Nr. XIIP-3243 siūlomas apibrėžti nėščių, neseniai pagimdžiusių ir krūtimi maitinančių darbuotojų sąvokas, siūlytina tikslinti Darbo kodekso 126, 130 ir kituose straipsniuose vartojamas sąvokas. 87. Darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl atostogų suteikimo derintinos su Darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas. 88. Reikėtų tikslinti Darbo kodekso 126 straipsnio paskutinės dalies numeraciją ir joje prieš žodį ,,atostogos“ įrašyti žodį ,,kasmetinės“. 89.
atostogpinigiai už keturių savaičių trukmės atostogas, jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui mokami atostogų metu darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šio straipsnio nuostatas tokia tvarka mokama už atostogų dalį, viršijančią dvidešimties darbo dienų trukmę (jei dirbama penkias darbo dienas per savaitę) ar dvidešimt keturių darbo dienų trukmę (jei dirbama šešias darbo dienas per savaitę), todėl svarstytina, ar atostogpinigiai už keturių savaičių trukmės atostogas, jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, neturėtų būti išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 1 dalį, gali būti suteikta dviejų savaičių atostogų dalis. 90. Vertinant Darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalies normą atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso 106 straipsnio 3 dalį, dienpinigiai ir kitos išmokos, išskyrus skirtas su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, laikomi darbo užmokesčio dalimi, todėl svarstytina, ar Darbo kodekso 137 (ar kitame) straipsnyje nereikėtų apibrėžti jų, kaip darbo užmokesčio sudedamosios dalies, reguliavimo taisyklių. Be to, specialiuosiuose gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas reguliuojančiuose įstatymuose turėtų būti nustatytos atitinkamus teisinius santykius reguliuojančios normos. 91. Derinant Darbo kodekso 141 straipsnio 2 dalies nuostatas su Darbo kodekso 219 straipsnio 1 dalimi, siūlytina šioje dalyje vietoj žodžių ,,individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai“ įrašyti žodžius ,,darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai“. 92.
dienomis, viršvalandinį darbą, kuris nustatomas taikant darbuotojo darbo užmokesčio per mėnesį padidintą tarifą. Šią formuluotę reikėtų tikslinti, nes neaišku, ar darbo užmokesčio per mėnesį tarifas yra Darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytas darbuotojo darbo užmokestis ar šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga. 93. Darbo kodekso 146 straipsnio 3 dalies nuostatos iš esmės pakartoja Darbo kodekso 64 straipsnio 8 dalies nuostatas (abejose kalbama apie pažymos darbuotojui apie jo darbą išdavimą), todėl brauktinos kaip perteklinės. 94. Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad darbuotojų reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, tenkinami pirmąja eile. Šios dalies normos tikslintinos dviem aspektais. Pirma, pagal šiuo metu galiojantį ir kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamuose įstatymų projektuose siūlomą teisinį reguliavimą darbuotojai ir kiti įstatymuose nurodyti asmenys draudžiami Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka arba savo esme analogiškos teisės yra nustatytos specialiuose įstatymuose ir statutuose, todėl žala dėl sveikatos sutrikdymo ar darbuotojo mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe atlyginama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų arba valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į šias nuostatas bei Civilinio kodekso 6.283 ir 6.284 straipsnių normas, Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje reikėtų aiškiau nurodyti reikalavimus, kurie tenkinami pirmąja eile. Antra, šioje dalyje, be kita ko, nurodyti reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamuose Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3238 numatyta, kad nelaimingu atsitikimu darbe yra įvykis <...> dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2, 40 ir 49 straipsnių pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekte Nr. XIIP-3258, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30, 31 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3269 bei kituose įstatymų projektuose reguliuojamos asmens (pareigūno), kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, teisės į tam tikras išmokas. Manytina, kad nepaisant to, iš kurio valstybės sudaromo biudžeto ar fondo yra mokamos išmokos, tapatūs įvykiai, kuriems įvykus atsiranda teisė į tapačias išmokas, turėtų būti apibrėžti vienodai. 95. Darbo kodekso 148 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos išskaitų iš darbo užmokesčio ir joms (turėtų būti – jam) prilygintų išmokų taisyklės. Pažymėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 737 straipsnį kai kurios skolininko pajamos, prilygintos darbo užmokesčiui, nėra administruojamos darbdavio, todėl darbdavys negalės tinkamai įgyvendinti teisės daryti išskaitas iš šių išmokų. Jeigu čia turimos omenyje kitokio pobūdžio išmokos, Darbo kodekso 148 straipsnyje ar kitur reikėtų apibrėžti darbo užmokesčiui prilygintų išmokų sampratą arba šio straipsnio 4 dalies formuluotę tikslinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso 148 straipsnio 1, 5 ir 6 dalyse (taip pat Darbo kodekso 153 straipsnyje) išskaitos iš darbo užmokesčiui prilygintų išmokų nėra numatytos, todėl nurodytos normos derintinos tarpusavyje, o taip pat su Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalies norma. 96.
laipsnį“ siūlytina įrašyti žodį „kaltę“, nes kaltės laipsnis yra kaltės ir veiksmų, siekiant išvengti žalos atsiradimo, vertinamojo pobūdžio išraiška. Nepaisant to, kad kaltės laipsnis, kaip tam tikra teisinė kategorija, yra priimtinas ir praktikoje vartotinas, šio straipsnio kontekste jis gali kelti praktinio taikymo problemų, nes, pavyzdžiui, šios dalies 4 punkte kalbama apie kaltę ir atsakomybę dėl padaryto pažeidimo, kurie taip pat yra kaltės laipsnio vertinimo kriterijai. Dėl analogiškų priežasčių svarstytina Darbo kodekso 151 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata. 97. Derinant Darbo kodekso 150 straipsnio 3 dalies nuostatas su Darbo kodekso 219 straipsnio 1 dalimi, siūlytina šioje dalyje po žodžių ,,darbo ginčą“ įrašyti žodžius ,,dėl teisės“. 98. Darbo kodekso 152 straipsnio 2 dalyje brauktinas žodis „valstybinio“. 99. Darbo kodekso 157 straipsnio 1 dalies reikėtų atsisakyti dėl kelių priežasčių. Pirma, šioje dalyje nėra nustatyta jokių teisės normų, o tik teikiama blanketinio pobūdžio nuoroda į šio Kodekso nustatytą tvarką. Antra, šiame Kodekse nėra reguliuojami darbdavio privalomi atlyginti darbuotojo sveikatai padarytos žalos, atsiradusios dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju arba dėl jo susirgimo profesine liga, teisiniai santykiai. Šiuos teisinius santykius reguliuoja Civilinio kodekso 6.283 ir 6.284 straipsnių normos, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (atitinkamai reguliuos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3238).
XIIP-3238). Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalies, 152 straipsnio 2 dalies normos, į kurias teikiama Darbo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje esanti nuoroda, negali būti vertinamos kaip nuosekliai ir išbaigtai reguliuojančios darbdavio pareigą atlyginti darbuotojo sveikatai padarytą žalą, atsiradusią dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju arba dėl jo susirgimo profesine liga. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso 157 straipsnio 1 dalies nuostatos tarpusavyje nedera su Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 4 dalies ir 6.284 straipsnio 4 dalies normomis. 100. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme sąvoka ,,vietos savivaldos institucija“ nėra vartojama – šiame įstatyme yra apibrėžta ,,savivaldybės institucijos“ sąvoka. Atsižvelgiant į tai, tikslintina Darbo kodekso 159 straipsnio 2 dalis – vietoj žodžių ,,vietos savivaldos institucijos“ įrašytini žodžiai ,,savivaldybės institucijos“. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir Darbo kodekso 163 straipsnio 1 daliai, 177 straipsnio 4 daliai, 182 straipsniui ir kt. 101. Darbo kodekso 161 straipsnio 1 punkte reikėtų braukti žodį „socialinius“ arba apibrėžti socialinio susitarimo sampratą ir ją vartoti tuose Darbo kodekso straipsniuose, kuriuose reguliuojami tokie susitarimai. 102. Darbo kodekso 162 straipsnio 3 dalies formuluotę „Profesinės sąjungos taip pat individualiai gina savo narius ir jiems atstovauja individualiuose darbo santykiuose“ siūlytina tikslinti ir tarpusavyje derinti su Darbo kodekso 182 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei Darbo kodekso 177 straipsnio 5 dalies nuostatomis. 103. Darbo kodekso 162 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja savo nariams – darbuotojams ir asmenims, dirbantiems Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais.
Atsižvelgiant į šią normą, reikėtų tikslinti Darbo kodekso 176 straipsnio 2 dalies, 189 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. 104. Darbo kodekso 163 straipsnio 4 dalyje numatyta prokuroro teisė „kreiptis į teismą dėl profesinės sąjungos, jų susivienijimo veiklos sustabdymo laikotarpiui iki 3 mėnesių. Jei per šį laiką nepašalinamas nurodytas pažeidimas, darbuotojų atstovų veikla prokuroro siūlymu ir teismo sprendimu gali būti nutraukta. Tokiu pagrindu profesinė sąjunga išregistruojama iš Juridinių asmenų registro, o darbo tarybos ar darbuotojų patikėtinio įgaliojimai laikomi pasibaigusiais.“ Svarstytina, ar atsižvelgiant į siūlomą teisinį reguliavimą neturėtų būti patikslinta prokuroro teisė kreiptis į teismą ne tik dėl profesinės sąjungos ar jų susivienijimo. 105. Tikslintinas Darbo kodekso 165 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys, atsižvelgiant į šio straipsnio pirmajame sakinyje įvestą trumpinį ,,darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys“ . 106. Darbo kodekso 165 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus prašymu darbuotojų atstovai ir pats darbuotojas turi teisę pateikti savo nuomonę. Svarstytina, ar nereikėtų numatyti, kad darbuotojų atstovai ir pats darbuotojas turi teisę pateikti nuomonę ir savo iniciatyva, nesant Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus prašymo. 107. Darbo kodekso 165 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio
„įsigaliojimas“ įrašytinas žodis „įsiteisėjimas“. Atitinkamai tikslintina ir
Darbo kodekso 168 straipsnio 14 dalis. 108.
kodekso 219 straipsniu, siūlytina šioje dalyje vietoj žodžių ,,individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka“ įrašyti žodžius ,,darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka“. 109. Darbo kodekso 166 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio
„vidutinis“ įrašytinas žodis „vidutinį“. 110. Darbo kodekso 168 straipsnio 2 dalyje reguliuojama darbo tarybos rinkimus
vykdysiančios rinkimų komisijos sudarymo tvarka. Šioje dalyje, be kita ko, nustatyta, kad ne mažiau kaip pusę komisijos narių šio Kodekso 166 straipsnio 1 dalies atveju turi sudaryti darbdavio lygmeniu veikiančių darbuotojų atstovų skirti asmenys. Atsižvelgiant į minimalų ir maksimalų rinkimų komisijos narių skaičių ir į tai, kad, galimai, darbdavio lygmeniu veikiančių darbuotojų atstovų dar nėra, svarstytina, ar tokia rinkimų komisijos sudarymo tvarka yra racionali ir proporcinga siekiamam tikslui. 111. Darbo kodekso 170 straipsnio 3 dalies 1 punkte po žodžio ,,šaukia“ įrašytinas praleistas žodis ,,darbo“. 112. Darbo kodekso 170 straipsnio 6 dalį siūlytina patikslinti ir numatyti, kad darbo tarybos pirmininkas raštu informuoja darbdavio buveinės teritorijos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių (analogiškai kaip numatyta Darbo kodekso 173 straipsnio 3 dalyje). 113. Darbo kodekso 177 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas konstitucinis profesinių sąjungų, kaip darbuotojų atstovų ginant jų profesines darbo, ekonomines, socialines teises ir interesus, institutas. Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime pabrėžė, kad Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalies nuostata, jog profesinės sąjungos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus, iš esmės išreiškia dvejopą profesinių sąjungų paskirtį bei funkciją: viena, pirmiausia atstovauti profesinės sąjungos nariams ir juos ginti, antra, įstatymo nustatytais atvejais bei būdais ginti visus atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojus.
Laikantis šios konstitucinės nuostatos, Darbo kodekso normos, nustatančios konkrečias profesinių sąjungų teises atstovauti ne tik savo narius, bet visus darbuotojus, susitarti dėl jų atžvilgiu taikomų teisių, pareigų ir atsakomybės (pvz., Darbo kodekso
jas sudariusių profesinių sąjungų nariams, 117 straipsnio 1 dalies 3 punktas,
profesinėms sąjungoms išimtinę teisę sudaryti kolektyvines sutartis, jų nuostatų taikymas tik darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams, pažeistų darbuotojų – ne profesinių sąjungų narių – teises. 114. Darbo kodekso 178 straipsnio 6 dalies 3 punkte nuoroda į Darbo kodekso 167 straipsnio 1 dalį nesuprantama, todėl punkto nuostatas reikėtų tikslinti. 115. Darbo kodekso 178 straipsnio 6 dalyje nustatytas profesinių sąjungų įstatų turinys. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo projekto 6 straipsnyje nereikėtų reglamentuoti šių nuostatų įgyvendinimo tvarkos ir terminų. 116. Darbo kodekso 179 straipsnio 3 dalyje tikslintina nuoroda į Darbo kodekso 168 straipsnio 1 dalį (galimai į Darbo kodekso 167 straipsnio 1 dalį). 117. Derinant Darbo kodekso 180 straipsnio 4 dalies nuostatas su Darbo kodekso 160 straipsnio 3 punktu, siūlytina šioje dalyje numatyti, kad teritoriniu lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos gali jungtis ne tik atitinkamoje savivaldybės teritorijoje, bet ir apskrities teritorijoje. 118.
118Darbo kodekso 180 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šakos ar teritoriniu lygiu
veikiančios profesinės sąjungos pagal jų įstatuose nustatytą tvarką turi teisę įsteigti juridinio asmens teisių neturinčius savo padalinius darbdavio lygmeniu. Jei šakos ar teritorinės profesinių sąjungų organizacijos padalinys jungia ne mažiau kaip 20 darbuotojų arba bent 1/10 darbdavio darbuotojų, kas sudarytų ne mažiau kaip tris darbuotojus, jis turi šiame Kodekse nurodytas profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu, teises ir pareigas. Šis padalinys turi veikti pagal atitinkamos teritorinės profesinių sąjungų organizacijos patvirtintus įstatus ir turėti savo valdymo organus, apie kuriuos pranešama darbdaviui šio Kodekso 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“ Šios dalies nuostatų įtvirtinimas kelia abejonių, nes čia siekiama įtvirtinti teismų suformuotą praktiką, kurios įgyvendinimas kelia praktinio taikymo problemų. Šiame kontekste pažymėtina, kad darbdavio lygiu gali veikti kelios profesinės sąjungos, todėl neaišku, kas ir kokia tvarka spręstų profesinių sąjungų atstovams nustatytų kvotų paskirstymą, jeigu kvotų skaičius būtų mažesnis nei darbdavio lygiu veikiančių profesinių sąjungų (pavyzdžiui, Darbo kodekso 167 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju). 119. Darbo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad profesinių sąjungų turtą, be kita ko, sudaro ,,viešai paskelbtos aukos“. Ši nuostata tikslintina. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir parmos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punktą, paramos gavėjais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruoti, be kita ko, ir kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams ir (arba) dalininkams, ir (arba) nariams. Todėl atsižvelgiant į šią nuostatą, manytina, kad profesinės sąjungos gali gauti paramą, bet ne auką. 120.
numatyta, kad profesinės sąjungos pagal pavedimą turi teisę atstovauti savo nariams individualiuose ir kolektyviniuose darbo ginčuose dėl teisės. Atsižvelgiant į šią nuostatą bei siekiant teisinio reguliavimo suderinamumo, svarstytina, ar kartu neturėtų būti tikslinamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalies 5 punktas. 121. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Darbo kodekso 180 straipsnio 1 dalį profesinės sąjungos gali steigtis profesiniu pagrindu, jei turi daugiau kaip 20 steigėjų, Darbo kodekso 184 straipsnyje ar kitur reikėtų apibrėžti darbdavių atstovus profesiniu pagrindu. 122. Darbo kodekso 186 straipsnio 1 dalies 8 punktą siūlytina patikslinti ir vietoj žodžių ,,darbo teisės“ įrašyti žodžius ,,darbo santykių“. Tokiu būdu ši nuostata būtų suderinta su Darbo kodekso 1 straipsnio 2 dalimi bei 186 straipsnio 1 dalies 9 punktu. 123. Darbo kodekso 187 straipsnio 2 ir 3 dalyje siūlytina vartoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pilną dvišalės ir trišalės darbo ir socialinių reikalų tarybos pavadinimą. 124. Darbo kodekso 193 straipsnyje kolektyvinės sutarties samprata apibrėžta idem per idem. Siūlytina kolektyvinę sutartį apibrėžti kaip darbo teisės normas, šalių tarpusavio teises, pareigas ir atsakomybę nustatantį rašytinį susitarimą. 125. Atsižvelgiant į Darbo kodekso 141 straipsnio nuostatas, kurios reglamentuoja darbo normas, siūlytina patikslinti Darbo kodekso 196 straipsnio 4 dalies 1 punktą, t.y. vietoj žodžių ,,išdirbio normų“ įrašyti žodžius ,,darbo normų“. 126. Siekiant išvengti praktinio nuostatos taikymo sunkumų, siūlytina patikslinti Darbo kodekso 197 straipsnio 1 dalį ir vietoj žodžių ,,savivaldybės taryba“ įrašyti žodžius „savivaldybės institucijos“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina ir Darbo kodekso 252 straipsnio 2 dalis. 127.
straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ,,bet paprastai tam įgalioja“ įrašyti žodžius ,,ar įgalioti“. 128. Darbo kodekso 197 straipsnio 4 dalis brauktina kaip perteklinė, kadangi kolektyvinių sutarčių galiojimas numatytas atskirame Darbo kodekso 199 straipsnyje. 129. Darbo kodekso 198 straipsnio 6 dalis brauktina kaip perteklinė, kadangi Darbo kodekso 202 straipsnis atskirai reglamentuoja kolektyvinių sutarčių pakeitimo ir papildymo tvarką. 130. Darbo kodekso 203 straipsnyje vietoj žodžio ,,perspėti“ įrašytinas žodis ,,įspėti“. 131. Svarstytina, ar nereikėtų patikslinti Darbo kodekso 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kadangi pagal Darbo kodekso 26 straipsnio 3 dalį, darbovietėje turėtų būti patvirtinta informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarka. 132. Darbo kodekso 209 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos formuluotė derintina su Darbo kodekso 26 straipsnio 8 dalimi, kurioje nustatyta pareiga darbdaviui priimti darbuotojų asmens duomenų saugojimo politiką ir jos įgyvendinimo priemones. 133. Darbo kodekso 209 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos formuluotė derintina su Darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalimi, kurioje nustatyta pareiga darbdaviui priimti ir paskelbti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principų įgyvendinimo priemones. 134. Darbo kodekso 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys turi imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti atitinkamai tikslinamas Darbo kodekso 209 straipsnio 1 dalies 8 punktas. 135. Darbo kodekso 211 straipsnio 4 dalyje prieš žodį „verslo“ kaip perteklinis brauktinas žodis „ar“. 136.
darbo ginčus nagrinėja ir kiti subjektai, kurių sprendimai vykdytini kaip ir teismo sprendimai. 137. Darbo kodekso 221 straipsnyje, kaip speciali išmoka yra numatyta kompensacija, o Darbo kodekso 226 ir 245 straipsniuose – atlygis. Darbo kodekse ar atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose įstatymuose reikėtų apibrėžti čia nurodytų išmokų teisinį statusą ir iš to kylančias valstybės mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo taisykles. 138. Darbo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį ir Darbo kodekso 224 straipsnio 3 dalies normą siūlytina dėstyti vienoje dalyje ar straipsnyje. 139. Darbo kodekso 224 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį reikėtų papildyti ir nurodyti, dėl ko per vieną mėnesį nuo komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį – dėl praleisto prašymo pateikimo termino atnaujinimo ar dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo (žiūr.: Darbo kodekso 235 straipsnio 1 dalį). Jeigu Darbo kodekso
prašymo pateikimo termino atnaujinimo, Darbo kodekso 228 straipsnio 1 dalies 5 punkte po žodžių
„darbo ginčų komisija“ reikėtų įrašyti žodį „teismas“. 140. Darbo kodekso 226 straipsnio 3 dalies nuostatas siūlytina patikslinti, kadangi
pagal Darbo kodekso 224 straipsnio 1 dalies nuostatas visus darbo ginčus dėl teisės (pagal Darbo kodekso 216 straipsnio 2 dalies 1 punktą į šiuos ginčus patenka ne tik individualūs darbo ginčai dėl teisės, bet ir kolektyviniai darbo ginčai dėl teisės) nagrinėja darbo ginčų komisija. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina ir Darbo kodekso 230 straipsnio 9 dalis, 235 straipsnio
atskirame Darbo kodekso 236 straipsnyje reglamentuoti skubų sprendimų vykdymą.
Pažymėtina, kad Darbo kodekso 234 straipsnio 3 dalyje jau yra numatyta galimybė ginčų komisijai nurodyti skubiai vykdyti savo sprendimus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, o Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali nukreipti skubiai vykdyti sprendimą ar nutartį dėl darbo užmokesčio priteisimo, kuri neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. 142. Darbo kodekso 239 straipsnio 2 ir 3 dalyje vietoj nuorodos į šio skirsnio normas turi būti nuoroda į šio skyriaus normas. 143. Atsižvelgiant į Darbo kodekso III skyriaus pavadinimą, siūlytina nuosekliai ir vienodai šiame skyriuje vartoti sąvoką ,,kolektyvinis darbo ginčas dėl interesų“ (pvz., vienur rašoma ,,kolektyvinis ginčas dėl interesų“, kitur –,,darbo ginčas“, ,,kolektyvinis darbo ginčas, ,,ginčas“) . 144. Atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekso 241 straipsnio 2 dalyje nebuvo įvestas Ginčų komisijos trumpinys, siūlytina šiame straipsnyje rašyti pilną jos pavadinimą. 145. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Darbo kodekso 216 straipsnio 2 dalį gali būti kolektyviniai darbo ginčai dėl teisės ir kolektyviniai darbo ginčai dėl interesų, bei siekiant teisinio reguliavimo tikslumo, siūlytina Darbo kodekso
žodžius ,,dėl interesų“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina ir Darbo kodekso 245 straipsnio 4 dalis. 146. Atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje numatytas maksimalus skiriamos baudos dydis kolektyviniuose darbo ginčuose dėl teisės darbo teisės normas pažeidusiai šaliai, svarstytina, ar nereikėtų analogiško dydžio ar kito maksimalaus dydžio numatyti Darbo kodekso 247 straipsnio 7 dalyje. 147.
147Darbo kodekso 250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „priimti sprendimą skelbti streiką gali
profesinė sąjunga ar profesinių sąjungų organizacija jų įstatuose (statute) nustatyta tvarka šio Kodekso 248 straipsnyje nustatytais atvejais. Streikui skelbti įstatuose (statute) nustatyta tvarka turi būti gautas ne mažiau kaip ketvirtadalio profesinės sąjungos narių sutikimas.“ Svarstytina, ar ši dalis neturėtų būti suderinta su Darbo kodekso 177, 178 ir kitais straipsniais, kur statutai nenurodyti. 148. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, Darbo kodekso 254 straipsnio 4 dalyje prieš nurodyto įstatymo pavadinimą įrašytini žodžiai ,,Lietuvos Respublikos“. 149. Darbo kodekso 255 straipsnio 1 dalyje bei 263 straipsnio 3 dalyje tikslintina vartojama sąvoka ,,aprūpinimas pagal valstybinį socialinį draudimą“. 150. Atsižvelgiant į Darbo kodekso 137 straipsnyje apibrėžtą darbo užmokesčio sąvoką, siūlytina patikslinti Darbo kodekso 255 straipsnio 2 dalį, t.y. vietoj žodžio ,,atlyginimas“ įrašyti žodžius ,,darbo užmokestis“. 151. Tikslintina Darbo kodekso 259 straipsnio 3 dalis, kadangi neaišku, apie kokią darbuotojų atsakomybę kalbama. Pastebėtina, kad šiame Kodekse nebeliko nuostatų, reglamentuojančių drausminę atsakomybę. 152. Siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiami:
1) įstatymų, kuriose teikiamos nuorodos į konkrečius Darbo kodekso straipsnius, pakeitimų projektai (pvz. Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir kt.);
2) įstatymų, kuriuose numatytas kasmetinių atostogų skaičiavimas kalendorinėmis dienomis bei atostogų rūšys, pakeitimų projektai (pvz.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 16-1 įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas ir kt.);
drausminių nuobaudų jiems skyrimas, pakeitimų projektai (pvz. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 17, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir kt.). 4) įstatymų, kuriuose numatytas asmenų traukimas materialinėn atsakomybėn, projektai (Pvz., Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir kt.). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
2016-05-30 Nr. XIIP-3234(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisei ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projekto) 3 straipsnyje tikslintina Darbo kodekso pavadinimo rašyba. 2. Įstatymo projekto 6 straipsnio 10 dalyje, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto 1 straipsniu tvirtinamo Darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 22 straipsnio ir
darbuotojų skaičius“, manytina, kad čia turi būti nurodytas „vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius“. 3. Įstatymo projekto 6 straipsnio 10 dalies formuluotę „daugiau kaip dvidešimt“ reikėtų tikslinti atsižvelgiant į tai, kad pagal Darbo kodekso 169 straipsnio 1 dalį, darbo taryba privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų. 4. Įstatymo projekto
turinio (darbdavių prašymų suteikti sutikimą nutraukti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų darbo sutartis arba pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas) tikslintinos atsižvelgiant į Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalies nuostatas. 5. Atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekso 185 straipsnyje nustatoma nauja Trišalės tarybos sudarymo tvarka, įstatymo projektas pildytinas pereinamojo laikotarpio nuostatomis dėl šiuo metu veikiančios Lietuvos Respublikos trišalės tarybos teisių, pareigų, sprendimų, sudėties ir pan. 6.
tai, kad pagal Darbo kodekso 3 straipsnio 1 dalį, darbo teisės normas, be kita ko, nustato darbdavio ir darbuotojų atstovų susitarimai, siūlytina patikslinti Darbo kodekso 3 straipsnio 8 ir 9 dalis, 19 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 128 straipsnio 3 dalį ir vietoj žodžių ,,darbdavio ir darbo tarybos susitarimai“ atitinkamu linksniu įrašyti žodžius ,,darbdavio ir darbuotojų atstovų susitarimai“. 7. Darbo kodekso 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip dvidešimt, darbo tarybai ir profesinei sąjungai privalo teikti bent kartą į metus atnaujinamą informaciją apie šioje dalyje nustatytus dalykus. Darbo kodekso 40 straipsnio 8 dalyje, 52 straipsnio 8 dalyje taip pat numatyta pareiga darbdaviui reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, teikti tam tikrą informaciją darbo tarybai. Pažymėtina, kad kai kuri aptariamose dalyse nurodyta teikti informacija savo esme yra analogiška, tačiau apibrėžta skirtingai, be to, nustatyta skirtinga jos teikimo tvarka. Pavyzdžiui, pagal Darbo kodekso 23 straipsnio 2 dalį, darbdaviui pareiga teikti nustatytą informaciją kyla, jeigu vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip dvidešimt, tačiau pagal Darbo kodekso 40 straipsnio 8 dalį, 52 straipsnio 8 dalį, 71 straipsnio 3 dalį tokia pareiga nustatyta nepaisant vidutinio darbuotojų skaičiaus. Dėl tokio teisinio reguliavimo savo esme tapati informacija turės būti kaupiama ir teikiama skirtingai, todėl svarstytina, ar Darbo kodekso atskiruose straipsniuose nustatytas informacijos turinys apie darbo santykių būklę ir jos teikimo tvarka bei subjektai, kuriems ji teiktina, neturėtų būti suvienodinti. Šios nuostatos tarpusavyje derintinos su Darbo kodekso 205 ir 206 straipsnių nuostatomis (pagal Darbo kodekso 205 straipsnį darbdavys turi pateikti informaciją darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims, o pagal Darbo kodekso 206 straipsnį – darbo tarybai).
Be to, pagal Darbo kodekso 169 straipsnio 1 dalį, darbo taryba privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų. 8. Darbo kodekso 26 straipsnio 4 dalyje po žodžio „darbą“ reikėtų išbraukti nereikalingus ženklus. 9. Darbo kodekso 26 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl nurodyto darbuotojų skaičiaus derintinos su Darbo kodekso 206 straipsnio 1 dalimi (toms pačioms priemonėms priimti nurodytas skirtingas darbuotojų skaičius: vienur nurodytas darbuotojų skaičius
Darbo kodekso 27 straipsnio 7 dalies turinio. 10. Darbo kodekso 27 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos pavadinimas derintinas tarpusavyje su Darbo kodekso 206 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytos tvarkos pavadinimu (vienur vartojama formuluotė „ryšių technologijų“, kitur – „komunikacinių technologijų“). 11. Darbo kodekso 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbo sutartimi, kuria nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio, galima nukrypti nuo šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus šioje dalyje nustatytas išimtis. Nevisiškai aišku, kaip ši nuostata turėtų būti įgyvendinta. Darbo sutartyje mėnesinis darbo užmokesčio dydis gali būti išreikštas tam tikru minimaliu (minimalioji mėnesinė alga), vidutiniu (Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio, kito šalių pasirinkto vidutinio) ar absoliučiu (tam tikra suma) dydžiu.
Be to, atsižvelgiant į Darbo kodekso 135, 136 straipsnių normose numatytas darbo užmokesčio sudedamąsias dalis ir darbo užmokesčio nustatymo taisykles, darbo sutartyje jis gali būti neišreikštas absoliučiu dydžiu, taip pat gali būti kintamas, pavyzdžiui, vieną mėnesį mažesnis, kitą – didesnis negu 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai. Neaišku, ar čia turimas omenyje darbo sutarties sudarymo metu, ar imperatyvių taisyklių, nuo kurių galima nukrypti, taikymo metu galiojantis Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis. 12. Darbo kodekso 38 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad darbuotojas, pažeidęs susitarimą dėl nekonkuravimo, privalo <...> grąžinti gautą kompensaciją <...>. Svarstytina, ar siūloma sankcija, pagal kurią turėtų būti grąžinta visa gauta kompensacija nepriklausomai nuo to, kiek nekonkuravimo laiko praėjus po darbo santykių pasibaigimo pažeistas susitarimas dėl nekonkuravimo, yra proporcinga, nes susitarimą dėl nekonkuravimo pažeidus, pavyzdžiui, antrą mėnesį po darbo santykių pasibaigimo darbdaviui galėtų atsirasti ženklesnės neigiamos pasekmės, nei, pavyzdžiui, paskutinį susitarimo dėl nekonkuravimo galiojimo mėnesį. 13. Darbo kodekso 38 straipsnio 5 dalyje reikėtų išbraukti formuluotę „nepaisant darbo santykių pasibaigimo pagrindo tais atvejais,“, nes šioje dalyje atsisakyta nuostatų, kurios numatė darbuotojo teisę vienašališkai nuraukti susitarimą dėl nekonkuravimo tam tikrais darbo santykių pasibaigimo pagrindais. 14.
nustatyti, kad „Darbo sutarties vykdymo metu darbuotojas, kurio darbo santykiai su darbdaviu trunka ne trumpiau kaip trejus metus, turi teisę pateikti prašymą raštu laikinai dirbti ne visą darbo laiką. Darbuotojo prašymas pakeisti darbo laiką, sutrumpinant darbo dieną iki keturių valandų per dieną, arba sumažinti darbo dienų skaičių iki trijų darbo dienų per darbo savaitę svarstomas, jeigu jis pateiktas ne mažiau kaip prieš trisdešimt dienų iki jo įsigaliojimo, o ne visą darbo laiką bus dirbama ne ilgiau kaip vienus metus. Pakartotinai prašyti nustatyti ne visą darbo laiką darbuotojas turi teisę tik išdirbęs visą darbo laiką tokį laikotarpį, kurį jis dirbo ne visą darbo laiką.“ Iš pateiktos formuluotės neaišku, kokias teisines pasekmes sukelia prašymo svarstymas. Pažymėtina, kad esant šioje dalyje nustatytoms sąlygoms (darbuotojo darbo santykiai su darbdaviu trunka ne trumpiau kaip trejus metus, prašymas pateiktas ne mažiau kaip prieš trisdešimt dienų iki jo įsigaliojimo, o ne visą darbo laiką bus dirbama ne ilgiau kaip vienus metus) buvo numatyta (žr. projektą Nr. XIIP-3234(2) darbuotojo teisė į ne visą darbo laiką ir darbdavio pareiga tokį darbo laiką nustatyti, t. y. prašymą tenkinti. Jeigu siūloma nuostata būtų palikta, ji vertintina kaip niekinė, nes bendro pobūdžio taisyklę dėl ne viso darbo laiko nustatymo reguliuoja Darbo kodekso 40 straipsnio 1 dalis. 15. Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje, 48 straipsnio 3 dalyje ir kitur vietoj formuluotės „teritorinė įstaiga“,
„teritorinės įstaigos“ atitinkamai reikėtų įrašyti formuluotes „teritorinis
skyrius“, „teritorinio skyriaus“. 16. Darbo kodekso 45 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį.“ Ši imperatyvi nuostata tarpusavyje nedera su šio straipsnio 2 dalies, Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 6 dalies normomis.
Nevisiškai aišku, kaip ši nuostata turėtų būti taikoma, nes pagal Darbo kodekso 45 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas gali būti pakeista, pavyzdžiui, darbo funkcija, o to išdavoje gali kisti darbo užmokestis, tačiau darbuotojas, sutikęs dirbti pakeitus darbo funkciją, negalėtų būti atleistas iš darbo, jeigu nesutiktų gauti už tos funkcijos atlikimą nustatytą darbo užmokestį, kuris būtų mažesnis palyginus su mokėtu už anksčiau dirbtą darbą. 17. Darbo kodekso 47 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas vidutinis jo darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma“. Svarstytina, ar šioje dalyje nurodytas vidutinis darbuotojo darbo užmokestis yra tinkamai pasirinktas dydis. Jeigu šioje dalyje siekiama nustatyti darbo užmokesčio dydį, kai prastova buvo paskelbta visą mėnesį, tokia taisyklė priimtina, tačiau tuo atveju, jeigu prastova buvo paskelbta ne visą mėnesį, darbuotojui skaičiuojamas darbo užmokestis, kurį gali sudaryti ir vidutiniu darbo užmokesčio dydžiu apmokamas laikas, tačiau tokių darbo užmokesčių bendra suma per mėnesį nelaikoma vidutiniu darbuotojo darbo užmokesčiu, todėl nuostatą siūlytina tikslinti. 18.
skliausteliuose nurodytas nuostatas „(ne mažiau kaip dvi darbo dienos)“ ir „(ne mažiau kaip trys darbo valandos per dieną)“, nes neaišku, ar čia nurodytas minimalus darbo dienų ar valandų skaičius, kuris turi būti dirbamas, kad prastova būtų laikoma daline; ar dalinė prastova gali būti skelbiama, kai darbo dienų per savaitę skaičius sumažinamas ne mažiau kaip dvi darbo dienos, ar darbo valandų per dieną skaičius sumažinamas ne mažiau kaip trys darbo valandos. 19. Darbo kodekso 52 straipsnio 1 dalyje po žodžio „informacines“ siūlytina įrašyti „ir komunikacines“ ir tokiu būdu tarpusavyje suderinti šias nuostatas su Darbo kodekso 206 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis. Darbo kodekso 52 straipsnio 3 dalies nuostatas reikėtų tarpusavyje derinti su įstatymo projekto Nr. XIIP-3243(2) 38¹ straipsniu. 20. Darbo kodekso 53 straipsnio 5 punkte nustatytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas – mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui. Darbo kodekso 65 straipsnio 1 dalyje ir kitur yra nustatytos darbo sutarties pasibaigimo įforminimo taisyklės ir atsiskaitymo tvarka, kai miršta darbuotojas. Atsižvelgiant į tai, kad darbo sutarties šalimi gali būti fizinis asmuo darbdavys, reikėtų sureguliuoti ir darbo sutarties nutraukimo mirus fiziniam asmeniui – darbdaviui – teisinius santykius. 21. Darbo kodekso 56 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais“ siūlytina įrašyti formuluotę „šiame straipsnyje nustatytu pagrindu“ ir tokiu būdu suderinti šios dalies ir Darbo kodekso 53 straipsnio nuostatas, nes Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalyje nurodytos priežastys, kurioms esant darbo sutartis gali būti nutraukta. 22.
dalies nuostatos, kurios nustato draudimą nutraukti darbo sutartį darbdavio valia su nėščiomis, nėštumo ir gimdymo atostogų išėjusiomis darbuotojomis ir asmenimis, išėjusiais tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti svarstytinos šiais aspektais. Pirma, Darbo kodekso 61 straipsnio 1 dalyje nustatyti galimi darbo sutarties nutraukimo pagrindai su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai. Vadovaujantis Darbo kodekso 61 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad nutraukti darbo sutartį darbdavio valia su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, negalima, todėl Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalies atitinkamos nuostatos laikytinos perteklinėmis. Antra, Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios nustato draudimą nutraukti darbo sutartį darbdavio valia su nėščiomis, nėštumo ir gimdymo atostogų išėjusiomis darbuotojomis ir asmenimis, išėjusiais tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti, sudaro prielaidą manyti, kad su tokių atostogų neišėjusiais darbuotojais darbo sutartis darbdavio valia galėtų būti nutraukta, nors kitos Darbo kodekso nuostatos darbo sutarties nutraukimo ribojimą sieja su nėštumo faktu ir kūdikio amžiumi, o ne buvimu atostogose. Trečia, Darbo kodekso
nutraukimo su nėščia darbuotoja jos nėštumo laikotarpiu ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, apribojimai, o kitose šio straipsnio dalyse nustatyti draudimai įspėti apie galimą darbo sutarties nutraukimą ir nutraukti darbo sutartį kitais pagrindais, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, todėl Darbo kodekso 70 straipsnio 4 dalis laikytina pertekline, neaišku, kodėl tokią normą siūloma nustatyti tik dirbančioms pagal terminuotą darbo sutartį nėščiosioms.
Ketvirta, Darbo kodekso 70 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad darbdavys negali atleisti nėščios darbuotojos, dirbančios pagal terminuotą darbo sutartį, išskyrus šio kodekso 61 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus. Ši nuostata prieštarauja Darbo kodekso 61 straipsnio 1 daliai, į kurią teikiama nuoroda, nes šioje dalyje yra numatyta, kad darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku gali būti nutraukta, kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo siūlytina darbo sutarties nutraukimo ribojimus reguliuoti Darbo kodekso 61 straipsnyje, kad būtų išvengta normų konkurencijos, tarpusavio prieštaravimų ir teisinių formuluočių neatitikties. 23. Darbo kodekso 61 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti draudimą įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją, pašauktą atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, išskyrus šio kodekso 60 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. Ši nuostata svarstytina, nes nustačius siūlomą taisyklę, darbuotojas negalėtų būti atleistas iš darbo šalių susitarimu, jo iniciatyva (net esant svarbioms priežastims), darbdavio bankroto atveju. 24. Darbo kodekso 63 straipsnio 1 dalyje po žodžių „darbdavio iniciatyva“ reikėtų įrašyti žodžius „be darbuotojo kaltės“ ir tokiu būdu patikslinti Darbo kodekso 57 straipsnyje nustatytą darbo sutarties nutraukimo pagrindą. 25.
pasibaigimo dienos nukėlimo taisykles atsižvelgiant į tai, kad joje nustatytas ir dviejų mėnesių po laikinojo nedarbingumo pabaigos terminas. 26. Svarstytina, ar Darbo kodekso
straipsnyje reguliuojamus teisinius santykius, vietoj formuluotės „paeiliui einančių darbo sutarčių“ nereikėtų įrašyti „paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių“. 27. Darbo kodekso 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Laikinojo darbo sutarties šalis kaip darbdavė gali būti tik licencijuota laikinojo įdarbinimo įmonė“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Visų pirma pažymėtina, kad Darbo kodekso 79 straipsnio 6 dalyje jau yra įtvirtinta įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones priežiūra – laikinojo įdarbinimo įmonės turės teikti Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais informaciją apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių. Taigi šia nuostata siekiama užtikrinti laikinųjų darbuotojų teisių apsaugą. Manytina, jog informacijos teikimas yra mažesnė našta verslui palyginus su licencijavimu. Be to, už šio įstatymo pažeidimus yra nustatyta administracinė atsakomybė. Antra, jeigu vis dėlto būtų nuspręsta licencijuoti laikinojo įdarbinimo įmones, įstatymo projekte reikėtų nustatyti licencijos išdavimo sąlygas, licencijuojamos veiklos sąlygas (įskaitant licencijos turėtojų teises ir pareigas), atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijos galiojimo panaikinimo pagrindus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės
patvirtinimo“ taip pat turėtų būti įvertintas ūkinės veiklos licencijavimo pagrįstumas. 28.
straipsnio pavadinimas tikslintinas atsižvelgiant į šio straipsnio turinį. 29. Darbo kodekso 79 straipsnio 3 dalies 1 punkte po žodžio ,,streikuojančių“ įrašytinas praleistas žodis ,,laikinojo“. 30. Darbo kodekso šeštojo skirsnio pavadinimas, šio skirsnio straipsnių pavadinimai ir turinys tikslintini atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekso 66 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta darbo vietos dalijimosi darbo sutartis. 31. Darbo kodekso 94 straipsnio 3 dalies formuluotę siūlytina patikslinti, nes neaišku kas formuluotėje „jeigu tai nustatyta darbo vietos dalijimosi sutartyje“ apibrėžta žodžiu „tai“, apie ką vėliau turi būti informuotas darbdavys. 32. Darbo kodekso 100 straipsnio 1 dalyje formuluotę „vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu“ siūlytina rašyti ne skliausteliuose, nes ji yra sezono apibrėžimo dalis, o ne paaiškinanti nuostata. 33. Darbo kodekso 100 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sezoninių darbų sąrašą, sezoninio darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatumus, vadovaudamasi šiuo kodeksu, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atsižvelgiant į tai, kad kitų rūšių darbo sutarčių ypatumai numatyti Darbo kodekse, svarstytina, ar neturėtų būti šiame Darbo kodekse plačiau reguliuojama ir sezoninio darbo sutartis, kad būtų išlaikyta teisės aktų hierarchija. Priešingu atveju susidarytų situacija, kada vienus analogiškus teisinius santykius reguliuos įstatymai, kitus – Vyriausybės nutarimas. 34. Darbo kodekso 102 straipsnyje prieš žodžius „įgaliotas asmuo“ įrašytinas žodis „valdymo“. 35. Darbo kodekso 107 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatas siūlytina dėstyti vienoje dalyje, prie 7 dalyje nurodytų aplinkybių nurodant „jei taikoma“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai patikslinti 107 straipsnio 2 dalies 8 punkte pateiktą nuorodą. 36.
darbe nuostatas“ siūlytina įrašyti „saugą darbe“ ir taip kalbiniu ryšiu susieti šio punkto taisyklę su šios dalies pirmuoju sakiniu. Dėl analogiškų priežasčių siūlytina tikslinti ir šios dalies 7 bei 8 punktų formuluotes. 37. Darbo kodekso 108 straipsnio 4 dalyje siūlytina išbraukti žodžius „jurisdikcijai priklausančio“ arba kitaip tikslinti šios dalies normą. 38. Darbo kodekso 108 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatas siūlytina dėstyti vienoje dalyje. 39. Darbo kodekso 108 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „Subsidiari rangovo, kai darbdavys yra subrangovas, atsakomybė apsiriboja tik teisėmis, nustatytomis subrangos sutartyje.“ Šioje dalyje formuluotės „apsiriboja tik teisėmis, nustatytomis subrangos sutartyje“ turinys nevisiškai suprantamas. Jeigu čia norėta nustatyti specialią subsidiarią rangovo, kai darbdavys yra subrangovas, atsakomybę už tam tikrų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, manytina, kad subrangos sutartyje ir turėtų būti nustatyta šalių atsakomybė (o ne teisės) už jų nevykdymą. 40. Darbo kodekso 110 straipsnio 6 punkte tikslintina pateikta nuoroda į Darbo kodekso 135 straipsnio 4 dalį, kadangi šis straipsnis turi tik 3 dalis. 41. Darbo kodekso 115 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad „Jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas yra išdirbęs daugiau valandų, negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už viršytą darbo laiko normą jam apmokama kaip už viršvalandinį darbą, arba darbuotojo prašymu viršytas darbo laikas, padaugintas iš šio kodekso
pridedami prie kasmetinių atostogų laiko.“ Šią nuostatą reikėtų tikslinti, nes šio kodekso 144 straipsnio 1- 4 dalyse nustatyti skirtingi apmokėjimo dydžiai, todėl neaišku, kurį iš jų reikėtų taikyti. Tikslinant šią formuluotę atkreiptinas dėmesys į Darbo kodekso 144 straipsnio 5 dalies taisykles. 42.
į Darbo kodekso 118 straipsnio 2 dalyje nustatytą maksimalią budėjimo trukmę (12 ir 8 valandų), siūlytina patikslinti Darbo kodekso 122 straipsnio 2 dalies
teisinio reguliavimo tikslumo ir atsižvelgiant į kartu teikiamo Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3236 10 straipsnio nuostatas, Darbo kodekso 127 straipsnio 4 dalies 3 punkte vietoj žodžių ,,ligonių slaugymo“ reikėtų įrašyti žodžius ,,sergančių šeimos narių slaugymo“. 44. Atsižvelgiant į Darbo kodekso projekte vartojamą terminiją (pvz. 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas) bei siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina Darbo kodekso 128 straipsnio 5 dalies 4 punkte vietoj žodžių ,,namie slaugantiems ligonius“ įrašyti žodžius ,,slaugantiems sergančius šeimos narius“. 45. Svarstytina, ar Darbo kodekso
atveju. 46. Darbo kodekso 131 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Įstatymų nustatyta tvarka darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos dirbti išsaugant jam darbo vietą, jei tai būtina visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti.“ Visų pirma pažymėtina, kad siūloma nuostata nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Antra, svarstytina, ar ši nuostata neturėtų būti nustatyta darbo sutarties vykdymą reguliuojančiuose Darbo kodekso straipsniuose ar šio kodekso 137 straipsnyje. Kartu turėtų būti apibrėžta šių teisių įgyvendinimo tvarka, įspėjimo terminai, nes nuoroda į įstatymų nustatytą tvarką yra blanketinio pobūdžio, todėl gali sukelti jos taikymo problemų. 47. Svarstytina ar Darbo kodekso 135 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju neturėtų būti mokama ne mažiau kaip pusė darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. 48.
straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotę reikėtų tikslinti, nes nevisiškai aišku kam ir kokia tvarka taikytinos šio punkto taisyklės. 49. Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalies 4 punkte vietoj „gydymo įstaigos“ reikėtų įrašyti
„sveikatos priežiūros įstaiga“. 50. Darbo kodekso 138
straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „papildomos kasmetinės atostogos“ tikslintina atsižvelgiant į Darbo kodekso 125 straipsnio 1 dalyje nurodytas atostogų rūšis. 51. Siūlytina Darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nurodytą formuluotę dėl darbuotojų skaičiaus suderinti su Darbo kodekso 206 straipsnio 1 dalimi (vietoj žodžių ,,viršija dvidešimt“ įrašytini žodžiai ,,yra dvidešimt ir daugiau“). 52. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos trišalės tarybos pavadinimo trumpinys ,,Trišalė taryba“ įvedamas tik Darbo kodekso 185 straipsnio 1 dalyje, siūlytina atitinkamai patikslinti Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį. 53. Darbo kodekso 144 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „darbą naktį“ reikėtų įrašyti žodį
„viršvalandinį“, nes šioje dalyje reglamentuojamas apmokėjimas už viršvalandinį
darbą, antraip gali kilti šio straipsnio 3 ir 4 dalių taikymo neaiškumų. 54. Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje nustatytos netesybos, kai pasibaigus darbo santykiams darbdavys ne dėl jo kaltės uždelsia su darbuotoju atsiskaityti. Pagal Civilinio kodekso 6.71 straipsnį netesybos gali būti nustatytos kaip bauda arba delspinigiai. Iš Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalies turinio neaišku, kokios netesybos čia nurodytos ir kaip jos turėtų būti skaičiuojamos. 55. Darbo kodekso 150 straipsnio 2 dalies 4 punkte prieš žodžius „dėl darbuotojo kaltės“ siūlytina įrašyti žodžius „darbdavio iniciatyva“. 56. Darbo kodekso 151 straipsnyje numatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo kitai sutarties šaliai atlyginti ir neturtinę žalą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai <...> ir kita, teismo įvertinti pinigais, todėl ji galėtų būti atlyginama tik darbdaviui – fiziniam asmeniui. Pažymėtina, kad Darbo kodekso projekte nebeliko nuostatų, nuosekliai reguliuojančių neturtinės žalos atlyginimo teisinius santykius. Neaišku, ar Darbo kodekso 152 ir 154 straipsnių taisyklės taikytinos nustatant ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimo dydį, nes, pavyzdžiui, 152 straipsnio 1 dalyje kalbama apie atlygintinos turtinės žalos dydį, o 2 ir 3 dalyse ir 154 straipsnyje apie atlygintinos žalos (galima suprasti – ir neturtinės) nustatymą, mažinimą ir atlyginimą. Darbo kodekso 154 straipsnio 5 punkto taisyklė taip pat nevisiškai aiški, neaišku, ar čia numatytas atvejis, kai darbuotojas privalo atlyginti padarytą neturtinę žalą darbdaviui, ar kitam darbuotojui (kaip trečiajam asmeniui regreso tvarka, Darbo kodekso 155 straipsnio 1 dalis). 57. Darbo kodekso 152 straipsnio 3 dalyje žodžius „dėl to“ reikėtų braukti arba atskleisti, ką jais norėta įvardinti. 58. Darbo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „jeigu žala padaryta“ reikėtų įrašyti
„jeigu turtinė žala padaryta“, nes šiame straipsnyje reguliuojami darbuotojo
turtinės žalos atlyginimo teisiniai santykiai. 59. Darbo kodekso 153 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Teritorinė, šakos kolektyvinė sutartis gali numatyti kitus atlyginamos turtinės žalos dydžius, kurie negali viršyti dvylikos darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių.“ Ši nuostata svarstytina.
Teritorinės ir šakos kolektyvinių sutarčių nustatytas dydis būtų didesnis, nei nustatytas įstatymu (šio straipsnio 1 dalis), todėl, pirma, pablogintų šalių teisinę padėtį palyginus su nustatyta įstatymu, antra, šis dydis turėtų būti imperatyviai taikomas laikantis 197 straipsnio 4 dalies reikalavimų. 60. Darbo kodekso 154 straipsnyje siūloma nustatyti, kad darbuotojas privalėtų atlyginti visą žalą, kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje. Pažymėtina, kad pareiga darbuotojui atlyginti visą darbdaviui padarytą žalą nustatoma tik išimtiniais atvejais, todėl siūlymas nustatyti papildomus atvejus kolektyvinėje sutartyje kelia abejonių. 61. Darbo kodekso 155 straipsnį reikėtų papildyti nuostatomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimo taisykles, kai draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti (kaip tai buvo numatyta Darbo kodekso projekte Nr. XIIP-3234) ir tokiu būdu suderinti šio teisės instituto taisykles su Civilinio kodekso 6.254 straipsnio 2 dalies norma. 62. Atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekso 167 straipsnyje reguliuojamos darbuotojų atstovų (t. y. profesinių sąjungų, darbo tarybų ir darbuotojų patikėtinio) veiklos garantijos, Darbo kodekso 167 straipsnio 1 dalyje reikėtų reguliuoti atitinkamų subjektų (o ne jų valdymo organų narių) garantijas. 63. Darbo kodekso 166 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka ,,darbdavio įgaliotas atstovas“ derintina su Darbo kodekso 21 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią darbdavys savo teises įgyvendina per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. 64.
dalies nuostatas, kadangi jos nustato skirtingus subjektus, kurių atsisakymai duoti sutikimą skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (vienu atveju – Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo, kitu – vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus). 65. Tikslintina Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalis, kadangi neaišku, koks asmuo galėtų būti laikomas ,,profesinės sąjungos valdymo organo vadovu“. Pažymėtina, kad profesinės sąjungos valdymo organu gali būti ir profesinės sąjungos narių susirinkimas, todėl šio susirinkimo pirmininkas taip pat galėtų būti laikomas valdymo organo vadovu. Todėl siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina šią nuostatą patikslinti. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal Darbo kodekso 173 straipsnio 2 dalį darbo tarybos nariai renka darbo tarybos pirmininką, siūlytina šioje dalyje vietoj žodžių ,,darbo tarybos vadovu“ įrašyti žodžius ,,darbo tarybos pirmininku“. 66. Darbo kodekso 168 straipsnio 7 dalyje nuoroda į šio kodekso 24 straipsnyje nustatytas darbuotojo pareigas nevisiškai suprantama, nes Darbo kodekso 24 straipsnyje reguliuojamas sąžiningumo ir bendradarbiavimo principų įgyvendinimas. 67. Siūlytina tikslinti kai kurių straipsnių nuostatas, kurios reguliuoja susirinkimų taisykles (Darbo kodekso 171 straipsnyje nustatyti tiesioginiai rinkimai, 177, 207 straipsnio 3 dalyje - visuotiniai darbuotojų susirinkimai, 188 straipsnio 3 dalyje, 197 straipsnio 1 dalyje - darbuotojų susirinkimas). 68. Darbo kodekso 178 straipsnyje reikėtų nustatyti, kada asmuo laikomas išrinktu darbuotojų patikėtiniu. 69. Darbo kodekso 185 straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai, kuriuos turi atitikti pretenduojanti deleguoti savo atstovą į Trišalę tarybą organizacija. Vienu iš jų yra nurodytas kriterijus, kad dėl organizacijos nėra įsiteisėję apkaltinamasis teismo nuosprendis.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Baudžiamojo kodekso
ir juridinio asmens likvidavimas. Iš aptariamos Darbo kodekso 185 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotės neaišku, ar jame nurodytas kriterijus taikomas neterminuotai, ar iki bus įvykdyta teismo paskirta bausmė (sumokėta bauda ar pasibaigs veikos apribojimo terminas), todėl nuostatas siūlytina patikslinti. 70. Darbo kodekso 185 straipsnio 2 dalies 2 punkte žodį „nuolatinius“ reikėtų braukti arba formuluotę tikslinti. 71. Darbo kodekso 185 straipsnio 2 dalies 7 punktą reikėtų tikslinti, nes neaišku, kokie asmenys apibrėžti formuluote „<...> kitais Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme numatytais pagrindais dirbančių asmenų“. Manytina, kad šios nuostatos turėtų būti tarpusavyje suderintos su Darbo kodekso 186 straipsnio nuostatomis. 72. Darbo kodekso 185 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad Trišalės tarybos pirmininkas skiriamas Trišalės tarybos narių šalių susitarimu. Reikėtų patikslinti, kokios šalys čia turimos omeny. 73. Darbo kodekso 188 straipsnis reglamentuoja kolektyvinių derybų tvarką, todėl atsižvelgiant į šio straipsnio pavadinimą, šio straipsnio 2-5 dalys nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Tai turėtų būti reglamentuojama Darbo kodekso 192 straipsnyje. Be to, šio straipsnio 2 dalis yra analogiška Darbo kodekso 192 straipsnio 6 daliai. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso 191 straipsnis nenumato tokios kolektyvinės sutarties rūšies kaip ,,įmonės kolektyvinė sutartis“. 74. Atsižvelgiant į Darbo kodekso 190 straipsnio nuostatas, siūlytina patikslinti Darbo kodekso 193 straipsnio 1 dalį – kolektyvinė sutartis nustato ne tik abipuses teises ir pareigas, bet ir šalių atsakomybę. 75.
tai, kad Darbo kodekso 191 straipsnis, reglamentuojantis kolektyvinių sutarčių rūšis, nenumato grupės darbdavių kolektyvinės sutarties, tikslintina Darbo kodekso 197 straipsnio 3 dalis. 76. Darbo kodekso 197 straipsnio 4 dalies nuostatos svarstytinos. Visų pirma, svarstytina, ar šios dalies nuostatos yra šio kodekso reguliavimo dalyku. Manytina, kad dėl kelių kolektyvinių sutarčių nuostatų taikymo galėtų susitarti jų šalys. Antra, pagal šios dalies formuluotę, jeigu darbuotojui turėtų būti taikomos kelios kolektyvinės sutartys, imperatyviai turėtų būti taikoma tik viena kolektyvinė sutartis. Tokiu atveju vienoje iš kolektyvinių sutarčių sulygtos normos negalėtų būti taikomos, net jei šios normos palankesnės nei taikytinoje sutartyje ar analogiškos sąlygos taikytinoje sutartyje nenustatytos. Trečia, nustačius šioje dalyje siūlomą teisinį reguliavimą, be išlygų turėtų būti taikomos Darbo kodekso 153 straipsnio 2 dalies taisyklės, pagal kurias teritorinės, šakos kolektyvinių sutarčių nuostatos būtų bloginančios darbuotojų teisinę padėtį palyginus su nustatyta šio straipsnio 1 dalyje. 77. Darbo kodekso 197 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkto nuostatos, kuriose įvardijama ,,įmonės kolektyvinė sutartis“, derintina su Darbo kodekso 191 straipsnyje nustatytomis kolektyvinių sutarčių rūšimis. 78. Atsižvelgiant į Darbo kodekso 165 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą darbo tarybos kompetenciją, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina Darbo kodekso 203–209 straipsnius tikslinti ir derinti tarpusavyje, kadangi vienur nurodoma, kad darbuotojų teisė į informavimą ir konsultavimą įgyvendinama per darbuotojų atstovavimą įgyvendinančius asmenis (pagal Darbo kodekso 168 straipsnio 1 dalį, darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys yra darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų valdymo organų ir darbo tarybų nariai, darbuotojų patikėtinis), kitur – tik per darbo tarybas.
Pažymėtina, kad nustačius darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims (ne vienai darbo tarybai) kai kurias teises, teisinis reguliavimas taptų nelogišku ir neaišku, kaip kai kurios nuostatos turėtų būti įgyvendintos. Pavyzdžiui, Darbo kodekso 204 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų reikalavimu darbdavys turi pradėti konsultavimosi procedūras, tačiau toliau tekste numatyti tik darbo tarybos veiksmai konsultavimosi procedūros metu. 79. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, darbo apmokėjimo sistema darbovietėje nustatoma kolektyvine sutartimi bei siekiant teisinio reguliavimo tikslumo, siūlytina Darbo kodekso 206 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžių ,,kai ji nėra įtvirtinta kolektyvinėje sutartyje“ įrašyti žodžius ,,kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties“. 80. Siūlytina suderinti Darbo kodekso 218 straipsnių 1 ir 2 dalies nuostatas dėl žalos atlyginimo, t.y. vienur įvardijama, kad turi būti atlyginta patirta žala, kitur
kodekso 228 straipsnio 2 ir 5 dalyje nurodyti terminai, kadangi ir Darbo ginčų sprendimui išdėstyti raštu ir sprendimo kopijos išsiuntimui nuo jų priėmimo dienos nurodyti tie patys terminai. 83. Darbo kodekso 231 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, tuo tarpu šio straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad jeigu darbo ginčų komisijos sprendimą apskundžia abi šalys, abu ieškiniai turi būti nagrinėjami kartu. Todėl, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina šias nuostatas tarpusavyje suderinti (siūlytina 6 dalyje vietoj žodžių ,,darbo ginčų komisijos sprendimą apskundžia abi šalys“ įrašyti žodžius ,,ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės pareiškia abi šalys“). 84. Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas – ginčo išankstinio nagrinėjimo tvarka numatyta Darbo kodekso 236 straipsnyje. Be to, pagal siūlomą reguliavimą neaišku, kokį posėdį turėtų sušaukti darbdavys. 85. Tikslintina Darbo kodekso 250 straipsnio 6 dalis, kadangi neaišku, kokia atsakomybė turėtų būti taikoma darbuotojui, dalyvavusiam neteisėtame streike (pagal Darbo kodekso nuostatas materialinės ir drausminės atsakomybės nebelieka). 86. Darbo kodekso 251 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys neišplaukia iš šioje dalyje nustatytos taisyklės – pirmajame šios dalies sakinyje nėra nurodomos jokios laikinosios priemonės. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
FINANSŲ komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas,
Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-09 Nr. XIIP-32343 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisei ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
1Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo,
įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projekto) 3 straipsnyje pateikta nuoroda į šio įstatymo 6 straipsnio 6 – 7 dalis neapima visų šiame straipsnyje nustatytų Darbo kodekso normų taikymo išimčių, todėl nuorodą reikėtų tikslinti. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 5 punktu pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymas, kuris yra pagrindinis teisės aktas, įgyvendinantis 1996 m. gruodžio 16 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje, bei įvertinus tai, kad 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) perkėlimo į nacionalinę teisę terminas baigiasi 2016 m. birželio 18 d., taip pat siekiant veiksmingiausio ir ekonomiškiausio teisinio reguliavimo tikslų, siūlytina apsvarstyti galimybę atitinkamai patikslinti Darbo kodekso projektą ir, esant būtinybei, kartu su juo teikiamus įstatymų projektus. Pritarti3
nurodytas terminas (iki 2015 m. gruodžio 31 d.), iki kurio šioje projekto nuostatoje įvardyti subjektai turėtų įvykdyti atitinkamus pavedimus, yra nerealus, atsižvelgiant į tikėtiną projekto pateikimo Seimo posėdyje terminą
procesui Seime bei įstatymui įgyvendinti būtiną laiką. Pritarti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
formuluotė „nustatant nuotolinio darbo organizavimo formą“ tikslintina, nes pagal šios dalies formuluotę, šalys nuotolinio darbo organizavimo formą turi nustatyti darbo sutartyje, kas reikštų, kad šioje dalyje formuluojama imperatyvi norma, kad nuotolinio darbo sutartys, sudarytos iki 2015 m. gruodžio 31 d., tęsiasi, galėtų būti pažeista nesusitarus dėl nuotolinio darbo organizavimo nustatymo.
5
5
formuluotę reikėtų tikslinti, nes nuostata „nustatant pagrindinę <...> ir susitariant dėl papildomų darbo funkcijų“ reiškia, jog sudarytos darbo sutartys liktų galioti su sąlyga, kad šalys susitarė dėl papildomų darbo funkcijų ir nustatė, kuri darbo sutartis yra pagrindinė. Manytina, kad šios dalies nuostatas reikėtų formuluoti tiksliau ir apibrėžti šioms sutartims taikytinas normas, nes antraip liks neaišku, per kokius terminus šalys turi nustatyti, kuri darbo sutartis yra pagrindinė ir susitarti dėl papildomų darbo funkcijų. Taip pat neaišku, kokios teisinės pasekmės kyla šalims nesusitarus, kai šioje dalyje numatyta, kad „darbo sutartys <...> lieka galioti“. Pritarti6
6
kitur reikėtų nustatyti darbo sutarčių nutraukimo taisykles, nustatyti išeitinių išmokų mokėjimo taisykles, kai prašymas nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 128 straipsnį ar kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, buvo pateiktas iki 2015 m. gruodžio 31 d. Pritarti7
10
nustatyta, kad iki 2015 m. gruodžio 31 d. sudarytos kolektyvinės sutartys galioja ne ilgiau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d.
Svarstytina, ar šioje dalyje nereikėtų atsisakyti kolektyvinių sutarčių galiojimo naikinamojo termino ir nustatyti sąlygą, kad iki 2015 m. gruodžio 31 d. sudarytos kolektyvinės sutartys galioja, išskyrus jų nuostatas, kurios prieštarauja Darbo kodekso imperatyvioms taisyklėms, nuo kurių nukrypti neleidžia Darbo kodeksas ir kitos darbo teisės normos (žiūr.: Darbo kodekso 196 straipsnio 3 dalis). Nustačius kolektyvinių sutarčių galiojimo naikinamąjį terminą galėtų kilti teisinio reguliavimo praktinio taikymo problemų. Pavyzdžiui, taikant Darbo kodekso projekto 50 straipsnio 4 dalį, pagal kurią verslo perėmėjui kolektyvinės sutarties sąlygos taikomos vienerius metus, būtų neaišku, ar ši norma taikytina, jeigu verslas buvo perduotas likus mažiau nei vieneri metai iki 2017 m. gruodžio 31 d. Be to, iš įstatymo projekto 6 straipsnio 10 dalies formuluotės neaišku, ar čia nustatytas visų lygių kolektyvinių sutarčių ar tik įmonių kolektyvinių sutarčių galiojimo terminas. Svarstyti pagrindiniame komitete8
11
dalyje numatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija, be kita ko, turės teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Darbo kodekso įgyvendinimo pasiektų rezultatų įvertinimo pažymą. Reikėtų patikslinti, kokie Darbo kodekso įgyvendinimo rezultatai turėtų būti vertinami, nes nurodyta formuluotė gali būti įvairiai interpretuojama, arba šios nuostatos atsisakyti. Pritarti9
11 9.
11
projekto 6 straipsnio 11 dalyje formuluotę „nuo 2017 metų kiekvienais metais iki gruodžio 31 dienos“ reikėtų tikslinti (pavyzdžiui, „iki 2017 metų ir kiekvienų vėlesnių metų gruodžio 31 dienos“), nes antraip pirmosios nurodytos pažymos pateikimo terminas liktų neaiškus. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 6 straipsnio 11 dalies nuostatas bus vykdoma stebėsena tik dėl Darbo kodekso įgyvendinimo, siūlytina šioje dalyje prieš žodžius ,,įgyvendinimo pasekmės“ išbraukti žodžius ,,ir kitų“ arba šioje dalyje po žodžių „Darbo kodekso ir kitų“ reikėtų įrašyti formuluotę „su jo įgyvendinimu susijusių“, ar kitą atitinkamą nuostatą. Pritarti10
7
10Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo,
įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto 1 straipsniu tvirtinamo Darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 3 straipsnio 7 dalyje žodį ,,privalomai“ siūlytina braukti kaip perteklinį. Pritarti11
8
sakinys tikslintinas kalbos požiūriu. Pritarti12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
kodekso 20 straipsnio 3 dalyje apibrėžta darbdavio sąvoka. Svarstytina, ar šiame apibrėžime po žodžio „funkcija“ nereikėtų įrašyti žodį „atlygintinai“ ir taip susieti darbo sutarties šalių tarpusavio teises ir pareigas, nes atlyginimo už įsipareigotą atlikti darbo funkciją sąlyga yra nustatyta šio straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnio 1 dalyje ir įtvirtinta kaip būtinoji darbo sutarties sąlyga. Pritarti13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
įrašytinas praleistas žodis ,,darbuotojų“. Pritarti14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-09 Nr. XIIP-323421 2,4 14.
straipsnio 4 dalies nuostatas sujungti su 21 straipsnio 2 dalimi, kadangi jose nurodoma, kas įskaičiuojama į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių. Pritarti15
1
(III skyriaus trečiajame skirsnyje), siūlytina patikslinti Darbo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir vietoj žodžių ,,Įstatymų, kitų teisės aktų ar darbo teisės normų“ įrašyti žodžius ,,Šio Kodekso, įstatymų ir kitų darbo teisės normų“. Pritarti16
4
kodekso 26 straipsnio 4 dalies nuostatos vertintinos kaip ne šio straipsnio reguliavimo dalykas (jos nėra susijusios su darbuotojo asmens duomenų ar jo teisės į privatų gyvenimą apsauga), todėl jas siūlytina dėstyti atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiame straipsnyje. Pritarti17
6
kodekso 32 straipsnio 6 dalyje vietoj įvardžio „jo“ reikėtų įrašyti „jų“. Pritarti18
753
straipsnio 3 dalyje, 75 straipsnyje ir kitur teikiamos skirtingai apibrėžtos nuorodos į minimaliąją mėnesinę algą – vienur rašoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kitur – šio Kodekso nustatyta tvarka patvirtinta minimalioji mėnesinė alga ar minimalioji mėnesinė alga. Atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti teikiamas nuorodas. Pritarti19 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-09 Nr. XIIP-323435 3,4 19.
19Svarstytina,
ar nereikėtų suvienodinti Darbo kodekso 35 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų darbdavio ir darbuotojo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą išbandymo laikotarpiu terminų (darbdavys gali įspėti prieš tris darbo dienas, o darbuotojas – prieš penkias darbo dienas). Svarstyti pagrindiniame komitete20
1
į Darbo kodekso 54 ir 57 straipsniuose nurodytus darbo sutarties pasibaigimo pagrindus, siūlytina tikslinti Darbo kodekso 36 straipsnio 1 dalį, t.y. vietoj žodžių ,,darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbių priežasčių“ įrašyti žodžius ,,darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių“. Pritarti21
3
22
4
tai, kad pagal Darbo kodekso 54 ir 55 straipsnius darbuotojas darbo sutartį savo pareiškimu gali nutraukti tiek dėl svarbių priežasčių, tiek be svarbių priežasčių, manytina, kad reikėtų patikslinti Darbo kodekso 36 straipsnio 4 dalį ir numatyti, kad darbdavio patirtos išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, kai darbuotojas nutraukia darbo sutartį savo iniciatyva be svarbių priežasčių. Pritarti23
kodekso 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad susitarimai dėl nekonkuravimo galimi tik su darbuotojais, kurie turi specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje, įstaigoje organizacijoje.
Svarstytina, ar tokios žinios negali būti pritaikomos ir pradėjus vykdyti savarankišką veiklą, juolab, kad pagal Darbo kodekso 37 straipsnio 1 dalį, susitarime dėl nekonkuravimo gali būti susitariama, kad darbuotojas nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos veiklos, jei ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla. Pritarti24
3
tai, kad Darbo kodekso 143 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiame Kodekse ir kitose darbo teisės normose nurodytais atvejais darbuotojui išmokos skaičiuojamos pagal jo vidutinį darbo užmokestį, siūlytina patikslinti Darbo kodekso
25
8
straipsnio 8 dalis redaguotina bendrinės kalbos požiūriu. Pritarti26 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16
kodekso 43 straipsnio 1 dalies 6 punkte po žodžio ,,terminuotos“ įrašytinas praleistas žodis ,,darbo“. Pritarti27
1
punkto ir jame formuluoti bendro pobūdžio teisę susipažinti su įmonėje sudarytomis kolektyvinėmis sutartimis. Svarstyti pagrindiniame komitete28
žodžiais, siūlytina Darbo kodekso 45 straipsnio 2 dalyje vietoj skaičiaus ,,5“ įrašyti žodį ,,penkias“.
Atitinkamai tikslintina Darbo kodekso 46 straipsnio 5 dalis, 62 straipsnio 4 dalis, 106 straipsnio 5 dalis, 107 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 191 straipsnio 3 dalis ir kt. Pritarti29
6
straipsnyje kalbama tik apie nušalinimą nuo darbo, bet ne nuo pareigų. Pritarti30
4
papildomų išlaidų, susijusių su darbo priemonių įsigijimu, kompensavimo. Pritarti31
8
informacijos darbo tarybai teikimo terminus suvienodinti su Darbo kodekso 39 straipsnio 8 dalyje bei 208 straipsnio 1 dalyje nurodytais terminais. Pritarti32
punkte nustatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas - darbo sutartis pasibaigia ją nutraukus nesant šalių valios. Darbo kodekso 59 straipsnio, reguliuojančio darbo sutarties nutraukimą nesant šalių valios, 1 dalies 8 punkte, kaip priežastis nutraukti darbo sutartį, nustatytas teismo ar darbdavio organo priimtas sprendimas, dėl kurio pasibaigia darbdavys – juridinis asmuo. Ši priežastis tarpusavyje siejasi su Darbo kodekso 52 straipsnio 5 punkte nustatytu darbo sutarties pasibaigimo pagrindu – darbdavio – juridinio asmens – pasibaigimu. Darbo kodekso 61 straipsnyje reglamentuotas darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju.
Atsižvelgiant į čia nurodytas normas, Darbo kodekse reikėtų aiškiau atriboti darbo sutarties pasibaigimo pagrindus ir darbo sutarties nutraukimo priežastis bei iš to kylančias teises ir pareigas, nes teikiamame Darbo kodekse šių teisinių santykių reglamentavimas neišbaigtas. Pavyzdžiui, nutraukiant darbo sutartį pagal Darbo kodekso 59 straipsnį, kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys – juridinis asmuo, darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, tačiau nutraukiant darbo sutartį pagal Darbo kodekso 61 straipsnį nustatytas įspėjimo terminas. Pritarti33
5
sutartis pasibaigia mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui, tačiau šis darbo sutarties pasibaigimo pagrindas nėra sureguliuotas - iš Darbo kodekso 64 ir kitų straipsnių nuostatų neaišku, kas ir kokia tvarka turėtų konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą, kai miršta fizinis asmuo – darbdavys. Pritarti34
6
straipsnio 6 punktas, kadangi darbdaviu pagal Darbo kodekso 20 straipsnio 3 dalį, gali būti ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir kitos organizacijos ar jų padaliniai. Pritarti35
14
kodekso 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo raštišku pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jei pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako valstybės socialinio draudimo senatvės pensinį amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.
Svarstytina ar šiame punkte nustatyta priežastis neturėtų būti taikoma ir dirbant pas darbdavį – fizinį asmenį. Pritarti36
561781614
įstatymo 20 straipsnyje vartojamas sąvokas (,,pensijos amžius“) ir įvertinus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3239 nuostatas (socialinio draudimo pensijos nebus įvardijamos kaip valstybinės), siūlytina Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 56 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „valstybės socialinio draudimo senatvės pensinį amžių “ įrašyti žodžius „įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių“. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir Darbo kodekso 178 straipsnio 1 daliai. Pritarti37
13
kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte viena iš priežasčių nutraukti darbo sutartį yra nurodytas darbuotojo atsisakymas keisti darbovietę. Ši nuostata tikslintina atsižvelgiant į Darbo kodekso 20 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą darbovietės sampratą ir į tai, kad Darbo kodekso 56 straipsnio 5 dalyje kalbama apie darbuotojo atsisakymą keisti darbo vietovę. Pritarti38
5
vertintinas aspektas, neturėtų būti numatytas ir priežastinis ryšys tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių.
39
1
kodekso 58 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis turėtų būti taikoma ne tik valstybės ir savivaldybių įstaigoms, bet ir valstybės ir savivaldybių institucijoms. Be to, šioje dalyje reikėtų patikslinti, kad darbuotojui mokama ne mažesnė kaip jo šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Pritarti40
14
kodekso 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte vietoj formuluotės „medicinos įstaigos išvadą“ reikėtų įrašyti formuluotę „sveikatos priežiūros įstaigos išvadą“, o Darbo kodekso atitinkamuose straipsniuose (pavyzdžiui, Darbo kodekso 39 straipsnio 5 dalyje), reikėtų suvienodinti vartojamą terminiją. Pritarti41
14
kodekso 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas siūlytina tikslinti, atsižvelgiant į tai, kad tuo atveju, kai darbuotojas pagal medicinos įstaigos (sveikatos priežiūros įstaigos) išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo, jis gali sutikti arba nesutikti su siūlymu perkelti jį į kitą darbą, todėl darbo sutartis turėtų būti nutraukta be įspėjimo, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą darbą jo sutikimu. Pritarti42
2 42.
2
dalyje suformuluota išimtis „išskyrus atvejį, kada darbuotoja yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba atostogose vaikui prižiūrėti“ paneigia imperatyvias šio straipsnio taisykles, pagal kurias:
1) nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį kitais, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, pagrindais;
2) atsiradus pagrindui nutraukti darbo sutartį laikotarpiu nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbuotoja gali būti įspėta apie darbo sutarties nutraukimą ar sprendimas nutraukti darbo sutartį gali būti priimtas tik jam pasibaigus. Neaišku, kaip turėtų būti taikomos Darbo kodekso 60 straipsnio nuostatos, jeigu atsirastų Darbo kodekso 59 straipsnyje nurodyti darbo sutarties nutraukimo nesant darbo sutarties šalių valios pagrindai. Pritarti43
1
dalyje po žodžio ,,terminuotos“ įrašytinas praleistas žodis ,,darbo“. Pritarti44
2
dalyje nevisiškai aiškiai apibrėžti įspėjimo ir darbo sutarčių nutraukimo skaičiavimo terminai, todėl formuluotę reikėtų tikslinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Įmonių bankroto įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Administratorius per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis.“
45 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 45.
3
straipsnio 2 punkte tikslintinos išmokos dydį apibrėžiančios formuluotės. Pritarti46
18622
straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į straipsnio dalį rašytina skaičiais. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir Darbo kodekso 186 straipsnio 2 daliai, 214 straipsnio 2 ir 3 daliai. Pritarti47
2
kalbama apie terminuotas darbo sutartis, siūlytina patikslinti šio straipsnio 2 dalį ir prieš žodžius ,,darbo sutarties“ įrašyti žodį ,,terminuotos“. Atitinkamai tikslintinos kitos šio skirsnio nuostatos. Pritarti48
6832
dalyje nustatytos terminuotų darbo sutarčių tapimo neterminuotomis taisyklės. Svarstytina, ar šios normos neturėtų būti reguliuojamos viename straipsnyje. Be to, neaišku, ar Darbo kodekso 66 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju turėtų būti taikomas 68 straipsnio 2 dalyje nustatytas penkių darbo dienų terminas
49
4
50
7722
straipsnio 2 dalyje nurodyti skirtingi informacijos apie laisvas darbo vietas skelbimo būdai neturėtų būti suvienodinti su Darbo kodekso 3 straipsnio 9 dalyje bei 26 straipsnio 8 dalyje nurodytais informacijos skelbimo būdais. Pritarti51
1 51.
1
pateiktą laikinojo darbuotojo ir laikinojo įdarbinimo įmonės sampratą, šioje dalyje ir kitur reikėtų suvienodinti šių sampratų rašymą. Pritarti52
11
išbraukti formuluotę „maitinančių motinų apsaugos“ kaip perteklinę. Pritarti53
3
išbraukti skliaustuose esantį žodį ,,pavyzdžiui“ kaip perteklinį. Pritarti54
1
nuostatų nereikėtų derinti su Darbo kodekso 41 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta pareiga darbdaviui raštu supažindinti darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Pritarti55
78221
dalies 1 punkto normas siūlytina formuluoti viename straipsnyje, jas tarpusavyje derinti, nes jos nustato savo esme tas pačias taisykles. Pritarti56
1
straipsnio 5 dalyje apibrėžtą kompetencijos sąvoką (tai gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma), Darbo kodekso 80 straipsnio 1 dalyje siūlytina braukti žodžius ,,ar profesinių įgūdžių“ kaip perteklinius. Pritarti57
2
įrašyti praleistą žodį ,,darbo“. Pritarti58
4 58.
4
patiriamų mokymo išlaidų sumų išskaitymus iš pameistriui mokėtino darbo užmokesčio, gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokas reguliuojančios nuostatos nėra Darbo kodekso reguliavimo dalyku, todėl turėtų būti nustatytos atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose įstatymuose. Pritarti59
punkte nurodytą pameistrystės darbo sutarties rūšį, tikslintinas Darbo kodekso 83 straipsnio pavadinimas. Pritarti60
11
licencijos rūšis, kadangi pagal Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 12-1 straipsnį, asmenims, norintiems vykdyti formalųjį profesinį mokymą, yra išduodamos formaliojo profesinio mokymo licencijos. Pritarti61
2
įrašytinas praleistas žodis ,,pameistrystės“. Pritarti62
8612
skirtingos sąvokos darbo apimčiai nustatyti, vienur rašoma ,,darbo veiklos apimtis“, kitur – ,,darbo funkcijos apimtis“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti vartojamas sąvokas ir nuosekliai jas vartoti. Pritarti63
2
64
3 64.
3
numatyta, kad sulygti dėl projektinio darbo sutarties galima laikinai iki penkerių metų pakeičiant galiojančią kitos rūšies darbo sutartį, kai darbuotojas, susitaręs su darbdaviu, sudaro kitą darbo sutartį su darbdavio įmonių grupės įmone ar kitu darbdaviu. Šias nuostatas reikėtų tikslinti. Svarstytina, ar čia nepakaktų nustatyti šalims teisės vienos rūšies sutartį pakeisti į projektinio darbo sutartį, nes neaišku, kaip galiojančios kitos rūšies darbo sutarties pakeitimas susijęs su darbuotojo darbo sutarties su darbdavio įmonių grupės įmone ar su kitu darbdaviu sudarymu. Neaišku, ar šiame punkte nurodyta sudaryta „kita darbo sutartis“ su darbdavio įmonių grupės įmone ar su kitu darbdaviu turi būti projektinio darbo sutartis ar bet kurios rūšies sutartis. Pritarti65
1
vėliau kaip“ įrašytinas praleistas žodis ,,prieš“. Pritarti66
darbdavių solidari atsakomybė dėl savo įsipareigojimų darbuotojui bei prievolių, susijusių su darbuotojo pajamų apmokestinimu, socialinio draudimo ir kitų įmokų už šį darbuotoją sumokėjimu, įvykdymą. Ši nuostata svarstytina atsižvelgiant į tai, kad pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, pirmasis darbdavys atliks visas darbdavio funkcijas, susijusias su darbo grafiko sudarymu, darbuotojo pajamų apmokestinimu, socialinio draudimo ir kitų įmokų už šį darbuotoją sumokėjimu, informacijos apie jį pateikimu, o kiti darbdaviai pirmajam darbdaviui privalės kompensuoti išlaidas pagal jų sudarytą susitarimą priklausomai nuo darbo laiko, kurį jiems dirbo šis darbuotojas.
Atsižvelgiant į šias nuostatas bei Darbo kodekso 98 straipsnio 2 dalies normą, svarstytina, ar Darbo kodekso 97 straipsnio 3 dalyje neturėtų būti nustatyta darbdavių dalinė (kiekvieno darbdavio proporcinga) atsakomybė darbuotojui. Svarstyti pagrindiniame komitete67
100
pavadinimą, siūlytina šiame straipsnyje prieš žodį ,,sutartį“ įrašyti žodį
68
1022
reikėtų formuluoti aiškiau. Atsižvelgiant į tai, kad visais šioje dalyje nurodytais atvejais juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, siūlytina šiuos atvejus nuosekliai išdėstyti. Darbo kodekso 102 straipsnio 2 dalies formuluotė „ar esant neterminuotai darbo sutarčiai“ nevisiškai aiški, neaišku, ką čia norėta nustatyti. Darbo kodekso 102 straipsnio 2 dalyje reikėtų tikslinti nuorodą į šio straipsnio atitinkamą (pirmą) dalį. Pritarti69
104 69.
104
nurodytu atveju“ siūlytina tikslinti ir nustatyti, kad viešojo juridinio asmens vadovu išrinktas ar paskirtas juridinio asmens darbuotojas, pasibaigus jo, kaip juridinio asmens vadovo, darbo santykiams, išskyrus atvejį, kai darbo sutartis nutraukta Darbo kodekso 57 straipsnyje nustatytu pagrindu, turi teisę sugrįžti į buvusias darbo pareigas tokiomis pačiomis darbo sąlygomis, atsižvelgiant į visus darbo sąlygų pakeitimus, kurie buvo padaryti kitiems tokį patį ar panašų darbą dirbusiems darbuotojams. Pritarti70
104
71
1054
sąvoką, siūlytina Darbo kodekso 105 straipsnio 4 dalyje braukti žodį
72
1074
leidimą turi gauti į Lietuvos Respublikos teritoriją komandiruotas valstybės, nepriklausančios Europos ekonominės erdvės valstybėms, jurisdikcijos darbdavio darbuotojas (leidimą dirbti, leidimą gyventi ar kokį kitą leidimą). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias užsieniečių įsidarbinimą. Pritarti73
1075
praleistą žodį „ginti“. Pritarti74
1081 74.
1081
sąlygas (žiūr.: šio straipsnio pavadinimą). Pritarti75
10810
reikėtų susieti su straipsnio pirmąja pastraipa. Pritarti76
1096
derintinos su Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, kuriose numatyti darbuotojų privalomi sveikatos patikrinimai, bet ne jų medicininė apžiūra. Pritarti77
1101
vietoj žodelio „arba“ reikėtų įrašyti jungtuką „ir“, nes papildomas darbas nėra alternatyva viršvalandžiams, todėl į darbo laiko normą neįskaitytini papildomas darbas ir viršvalandžiai. Pritarti78
1102
Darbo kodekso 110 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ,,darbo teisės normose nurodytų“ įrašyti žodžius ,,šio Kodekso ar kitų darbo teisės normų nustatytų“. Pritarti79
11121
numatyta darbo laiko režimo rūšis – nekintančios trukmės darbo pamaina. Darbo pamainomis darbo laiko režimą reikėtų reglamentuoti aiškiau ir atriboti nuo Darbo kodekso 113 straipsnyje reguliuojamos suminės darbo laiko apskaitos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurios Darbo kodekso 113 straipsnio normos, veikiau taikytinos dirbant nekintančios trukmės darbo pamainomis, o ne taikant suminę darbo laiko apskaitą. Pritarti80 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-09 Nr.
1123
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pavadinimą, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina atitinkamai patikslinti
81
1133
kodekso 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta garantija taikoma asmeniui, auginančiam vaiką iki septynerių metų amžiaus, tačiau kitos Darbo kodekse nustatytos papildomos garantijos taikomos asmeniui, auginančiam vaiką iki šešerių metų amžiaus (pvz. Darbo kodekso 56 straipsnio 6 dalis, 92 straipsnio 3 dalis, 94 straipsnio 1 dalis, 126 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Svarstytina, ar šių nuostatų nereikėtų suvienodinti. Pritarti82
1181
siekiant teisinio reguliavimo suderinamumo siūlytina Darbo kodekso 118 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ,,nenustatytos trukmės“ įrašyti žodžius
83
119
įstaigose“ vartoti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme apibrėžtą ,,socialinės globos įstaigos“ sąvoką. Pritarti84
1212
nustatyti atvejus, kada švenčių dieną dirbama tik darbuotojo sutikimu, o kada tokio sutikimo nereikia. Iš šios dalies formuluotės neaišku, ar reikia gauti darbuotojo sutikimą dirbti švenčių dieną, kai nustatyta nekintančios trukmės darbo pamaina. Pritarti85
1255 85.
1255
visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio Kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos. Pagal Darbo kodekso 125 straipsnio 5 dalį, praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, būtų prarasta teisė ne tik į piniginę kompensaciją už jas, bet ir teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, nepaisant to, kad darbo santykiai nėra nutrūkę. Ši imperatyvi norma kelia abejonių, neaišku, kokių tikslų siekiama siūlomu teisiniu reguliavimu. Visų pirma, nuostata, pagal kurią panaikinama teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis ar jų dalimi praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, sudaro prielaidas apriboti darbuotojų teises į poilsį. Gali būti aplinkybių, dėl kurių darbuotojas objektyviai negalės pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis. Pavyzdžiui, darbuotoja, kuriai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, pagal siūlomą teisinį reguliavimą, galėtų netekti teisės į kasmetines atostogas, įgytas iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios, ypač, jeigu jai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos dėl paeiliui gimusių vaikų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 4 dalį, sudarant kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje, darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metus, yra paskutiniai prioriteto tvarka. Nustačius šioje dalyje siūlomą teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į tai, kad šis Darbo kodeksas įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d., siekiant apsaugoti teisę ir teisėtus lūkesčius į iki šio Darbo kodekso įsigaliojimo įgytas kasmetines atostogas, reikėtų nustatyti šių nuostatų vėlesnę įsigaliojimo datą ir jų įgyvendinimo tvarką.
86
126130
Darbo kodekse (Darbo kodekso 112 straipsnio 3 punkte, 155 straipsnio 1 dalyje) vartojamą terminiją, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 9, 10, 12, 13, 16, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 34, 44 straipsnių, V skyriaus ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo V-1 skyriumi įstatymo projekte Nr. XIIP-3243 siūlomas apibrėžti nėščių, neseniai pagimdžiusių ir krūtimi maitinančių darbuotojų sąvokas, siūlytina tikslinti Darbo kodekso 126, 130 ir kituose straipsniuose vartojamas sąvokas. Pritarti87
1262
su Darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas. Pritarti88
126
ir joje prieš žodį ,,atostogos“ įrašyti žodį ,,kasmetinės“. Pritarti89
1282
atostogpinigiai už keturių savaičių trukmės atostogas, jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui mokami atostogų metu darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šio straipsnio nuostatas tokia tvarka mokama už atostogų dalį, viršijančią dvidešimties darbo dienų trukmę (jei dirbama penkias darbo dienas per savaitę) ar dvidešimt keturių darbo dienų trukmę (jei dirbama šešias darbo dienas per savaitę), todėl svarstytina, ar atostogpinigiai už keturių savaičių trukmės atostogas, jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, neturėtų būti išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso 126 straipsnio
90
137
atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso 106 straipsnio 3 dalį, dienpinigiai ir kitos išmokos, išskyrus skirtas su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, laikomi darbo užmokesčio dalimi, todėl svarstytina, ar Darbo kodekso 137 (ar kitame) straipsnyje nereikėtų apibrėžti jų, kaip darbo užmokesčio sudedamosios dalies, reguliavimo taisyklių. Be to, specialiuosiuose gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas reguliuojančiuose įstatymuose turėtų būti nustatytos atitinkamus teisinius santykius reguliuojančios normos. Pritarti91
1412 91.
1412
nuostatas su Darbo kodekso 219 straipsnio 1 dalimi, siūlytina šioje dalyje vietoj žodžių ,,individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai“ įrašyti žodžius ,,darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai“. Pritarti92
142
darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, kuris nustatomas taikant darbuotojo darbo užmokesčio per mėnesį padidintą tarifą. Šią formuluotę reikėtų tikslinti, nes neaišku, ar darbo užmokesčio per mėnesį tarifas yra Darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytas darbuotojo darbo užmokestis ar šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga. Pritarti93
1463
esmės pakartoja Darbo kodekso 64 straipsnio 8 dalies nuostatas (abejose kalbama apie pažymos darbuotojui apie jo darbą išdavimą), todėl brauktinos kaip perteklinės. Pritarti94
1472
94Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje, be kita ko,
nustatyta, kad darbuotojų reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, tenkinami pirmąja eile. Šios dalies normos tikslintinos dviem aspektais.
Pirma, pagal šiuo metu galiojantį ir kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamuose įstatymų projektuose siūlomą teisinį reguliavimą darbuotojai ir kiti įstatymuose nurodyti asmenys draudžiami Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka arba savo esme analogiškos teisės yra nustatytos specialiuose įstatymuose ir statutuose, todėl žala dėl sveikatos sutrikdymo ar darbuotojo mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe atlyginama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų arba valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į šias nuostatas bei Civilinio kodekso 6.283 ir 6.284 straipsnių normas, Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje reikėtų aiškiau nurodyti reikalavimus, kurie tenkinami pirmąja eile. Antra, šioje dalyje, be kita ko, nurodyti reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamuose Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3238 numatyta, kad nelaimingu atsitikimu darbe yra įvykis <...> dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2, 40 ir 49 straipsnių pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekte Nr. XIIP-3258, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30, 31 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3269 bei kituose įstatymų projektuose reguliuojamos asmens (pareigūno), kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, teisės į tam tikras išmokas. Manytina, kad nepaisant to, iš kurio valstybės sudaromo biudžeto ar fondo yra mokamos išmokos, tapatūs įvykiai, kuriems įvykus atsiranda teisė į tapačias išmokas, turėtų būti apibrėžti vienodai. Pritarti95 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1482 95.
1482
išskaitų iš darbo užmokesčio ir joms (turėtų būti – jam) prilygintų išmokų taisyklės. Pažymėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 737 straipsnį kai kurios skolininko pajamos, prilygintos darbo užmokesčiui, nėra administruojamos darbdavio, todėl darbdavys negalės tinkamai įgyvendinti teisės daryti išskaitas iš šių išmokų. Jeigu čia turimos omenyje kitokio pobūdžio išmokos, Darbo kodekso 148 straipsnyje ar kitur reikėtų apibrėžti darbo užmokesčiui prilygintų išmokų sampratą arba šio straipsnio 4 dalies formuluotę tikslinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso 148 straipsnio 1, 5 ir 6 dalyse (taip pat Darbo kodekso 153 straipsnyje) išskaitos iš darbo užmokesčiui prilygintų išmokų nėra numatytos, todėl nurodytos normos derintinos tarpusavyje, o taip pat su Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalies norma. Pritarti96
15023
laipsnį“ siūlytina įrašyti žodį „kaltę“, nes kaltės laipsnis yra kaltės ir veiksmų, siekiant išvengti žalos atsiradimo, vertinamojo pobūdžio išraiška. Nepaisant to, kad kaltės laipsnis, kaip tam tikra teisinė kategorija, yra priimtinas ir praktikoje vartotinas, šio straipsnio kontekste jis gali kelti praktinio taikymo problemų, nes, pavyzdžiui, šios dalies 4 punkte kalbama apie kaltę ir atsakomybę dėl padaryto pažeidimo, kurie taip pat yra kaltės laipsnio vertinimo kriterijai. Dėl analogiškų priežasčių svarstytina Darbo kodekso 151 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata. Pritarti97
1503
straipsnio 1 dalimi, siūlytina šioje dalyje po žodžių ,,darbo ginčą“ įrašyti žodžius ,,dėl teisės“. Pritarti98 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-09 Nr.
1522
99
1571
priežasčių. Pirma, šioje dalyje nėra nustatyta jokių teisės normų, o tik teikiama blanketinio pobūdžio nuoroda į šio Kodekso nustatytą tvarką. Antra, šiame Kodekse nėra reguliuojami darbdavio privalomi atlyginti darbuotojo sveikatai padarytos žalos, atsiradusios dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju arba dėl jo susirgimo profesine liga, teisiniai santykiai. Šiuos teisinius santykius reguliuoja Civilinio kodekso 6.283 ir 6.284 straipsnių normos, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (atitinkamai reguliuos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3238). Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalies, 152 straipsnio 2 dalies normos, į kurias teikiama Darbo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje esanti nuoroda, negali būti vertinamos kaip nuosekliai ir išbaigtai reguliuojančios darbdavio pareigą atlyginti darbuotojo sveikatai padarytą žalą, atsiradusią dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju arba dėl jo susirgimo profesine liga. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso 157 straipsnio 1 dalies nuostatos tarpusavyje nedera su Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 4 dalies ir 6.284 straipsnio 4 dalies normomis. Pritarti100
1592
,,vietos savivaldos institucija“ nėra vartojama – šiame įstatyme yra apibrėžta ,,savivaldybės institucijos“ sąvoka.
Atsižvelgiant į tai, tikslintina Darbo kodekso 159 straipsnio 2 dalis – vietoj žodžių ,,vietos savivaldos institucijos“ įrašytini žodžiai ,,savivaldybės institucijos“. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir Darbo kodekso 163 straipsnio 1 daliai, 177 straipsnio 4 daliai, 182 straipsniui ir kt. Pritarti101
1611
apibrėžti socialinio susitarimo sampratą ir ją vartoti tuose Darbo kodekso straipsniuose, kuriuose reguliuojami tokie susitarimai. Pritarti102
1623
102Darbo kodekso 162 straipsnio 3 dalies formuluotę „Profesinės sąjungos taip pat individualiai gina savo
narius ir jiems atstovauja individualiuose darbo santykiuose“ siūlytina tikslinti ir tarpusavyje derinti su Darbo kodekso 182 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei
103 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-09 Nr. XIIP-3234
atstovauja savo nariams – darbuotojams ir asmenims, dirbantiems Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais. Atsižvelgiant į šią normą, reikėtų tikslinti Darbo kodekso 176 straipsnio 2 dalies, 189 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Pritarti104
1634
teismą dėl profesinės sąjungos, jų susivienijimo veiklos sustabdymo laikotarpiui iki 3 mėnesių.
Jei per šį laiką nepašalinamas nurodytas pažeidimas, darbuotojų atstovų veikla prokuroro siūlymu ir teismo sprendimu gali būti nutraukta. Tokiu pagrindu profesinė sąjunga išregistruojama iš Juridinių asmenų registro, o darbo tarybos ar darbuotojų patikėtinio įgaliojimai laikomi pasibaigusiais.“ Svarstytina, ar atsižvelgiant į siūlomą teisinį reguliavimą neturėtų būti patikslinta prokuroro teisė kreiptis į teismą ne tik dėl profesinės sąjungos ar jų susivienijimo. Pritarti105
1651
105Tikslintinas Darbo kodekso 165 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys,
atsižvelgiant į šio straipsnio pirmajame sakinyje įvestą trumpinį
106
1653
vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus prašymu darbuotojų atstovai ir pats darbuotojas turi teisę pateikti savo nuomonę. Svarstytina, ar nereikėtų numatyti, kad darbuotojų atstovai ir pats darbuotojas turi teisę pateikti nuomonę ir savo iniciatyva, nesant Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus prašymo. Pritarti107
1654
įrašytinas žodis „įsiteisėjimas“. Atitinkamai tikslintina ir Darbo kodekso
108
1655 108.
1655
straipsniu, siūlytina šioje dalyje vietoj žodžių ,,individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka“ įrašyti žodžius ,,darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka“. Pritarti109
1664
žodis „vidutinį“. Pritarti110
1682
vykdysiančios rinkimų komisijos sudarymo tvarka. Šioje dalyje, be kita ko, nustatyta, kad ne mažiau kaip pusę komisijos narių šio Kodekso 166 straipsnio
atstovų skirti asmenys. Atsižvelgiant į minimalų ir maksimalų rinkimų komisijos narių skaičių ir į tai, kad, galimai, darbdavio lygmeniu veikiančių darbuotojų atstovų dar nėra, svarstytina, ar tokia rinkimų komisijos sudarymo tvarka yra racionali ir proporcinga siekiamam tikslui. Pritarti111
17031
praleistas žodis ,,darbo“. Pritarti112
1706
darbo tarybos pirmininkas raštu informuoja darbdavio buveinės teritorijos
113
1774
sąjungų, kaip darbuotojų atstovų ginant jų profesines darbo, ekonomines, socialines teises ir interesus, institutas.
Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime pabrėžė, kad Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalies nuostata, jog profesinės sąjungos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus, iš esmės išreiškia dvejopą profesinių sąjungų paskirtį bei funkciją: viena, pirmiausia atstovauti profesinės sąjungos nariams ir juos ginti, antra, įstatymo nustatytais atvejais bei būdais ginti visus atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojus. Laikantis šios konstitucinės nuostatos, Darbo kodekso normos, nustatančios konkrečias profesinių sąjungų teises atstovauti ne tik savo narius, bet visus darbuotojus, susitarti dėl jų atžvilgiu taikomų teisių, pareigų ir atsakomybės (pvz., Darbo kodekso 200 straipsnis, pagal kurį kolektyvinės sutartys taikomos tik darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams, 117 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 138 straipsnio 3 dalis) turėtų būti derinamos tarpusavyje. Nustačius profesinėms sąjungoms išimtinę teisę sudaryti kolektyvines sutartis, jų nuostatų taikymas tik darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams, pažeistų darbuotojų – ne profesinių sąjungų narių – teises. Svarstyti pagrindiniame komitete114
17863
kodekso 167 straipsnio 1 dalį nesuprantama, todėl punkto nuostatas reikėtų tikslinti. Pritarti115
1786
kodekso 178 straipsnio 6 dalyje nustatytas profesinių sąjungų įstatų turinys. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo projekto 6 straipsnyje nereikėtų reglamentuoti šių nuostatų įgyvendinimo tvarkos ir terminų.
116
1793
straipsnio 1 dalį (galimai į Darbo kodekso 167 straipsnio 1 dalį). Pritarti117
1804
straipsnio 3 punktu, siūlytina šioje dalyje numatyti, kad teritoriniu lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos gali jungtis ne tik atitinkamoje savivaldybės teritorijoje, bet ir apskrities teritorijoje. Pritarti118
1806
teritoriniu lygiu veikiančios profesinės sąjungos pagal jų įstatuose nustatytą tvarką turi teisę įsteigti juridinio asmens teisių neturinčius savo padalinius darbdavio lygmeniu. Jei šakos ar teritorinės profesinių sąjungų organizacijos padalinys jungia ne mažiau kaip 20 darbuotojų arba bent 1/10 darbdavio darbuotojų, kas sudarytų ne mažiau kaip tris darbuotojus, jis turi šiame Kodekse nurodytas profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu, teises ir pareigas. Šis padalinys turi veikti pagal atitinkamos teritorinės profesinių sąjungų organizacijos patvirtintus įstatus ir turėti savo valdymo organus, apie kuriuos pranešama darbdaviui šio Kodekso 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“ Šios dalies nuostatų įtvirtinimas kelia abejonių, nes čia siekiama įtvirtinti teismų suformuotą praktiką, kurios įgyvendinimas kelia praktinio taikymo problemų.
Šiame kontekste pažymėtina, kad darbdavio lygiu gali veikti kelios profesinės sąjungos, todėl neaišku, kas ir kokia tvarka spręstų profesinių sąjungų atstovams nustatytų kvotų paskirstymą, jeigu kvotų skaičius būtų mažesnis nei darbdavio lygiu veikiančių profesinių sąjungų (pavyzdžiui, Darbo kodekso 167 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju). Iš dalies pritarti Atsisakius 167 str. 2 d., kvotos taikomos kiekvienai profesinei sąjungai atskirai (165 str. 6 d.). 167 ,,2. Darbuotojai, kurie yra profesinės sąjungos nariai, gali sudaryti ne daugiau kaip 1/3 darbo tarybos narių. Darbo tarybos nariais negali būti profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu, valdymo organų nariai.“119
1811
119Darbo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad profesinių sąjungų turtą,
be kita ko, sudaro ,,viešai paskelbtos aukos“. Ši nuostata tikslintina. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir parmos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punktą, paramos gavėjais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruoti, be kita ko, ir kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams ir (arba) dalininkams, ir (arba) nariams. Todėl atsižvelgiant į šią nuostatą, manytina, kad profesinės sąjungos gali gauti paramą, bet ne auką. Pritarti120
18223 120.
18223
sąjungos pagal pavedimą turi teisę atstovauti savo nariams individualiuose ir kolektyviniuose darbo ginčuose dėl teisės. Atsižvelgiant į šią nuostatą bei siekiant teisinio reguliavimo suderinamumo, svarstytina, ar kartu neturėtų būti tikslinamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnio
121 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
184
sąjungos gali steigtis profesiniu pagrindu, jei turi daugiau kaip 20 steigėjų, Darbo kodekso 184 straipsnyje ar kitur reikėtų apibrėžti darbdavių atstovus profesiniu pagrindu. Svarstyti pagrindiniame komitete122
18618
siūlytina patikslinti ir vietoj žodžių ,,darbo teisės“ įrašyti žodžius
straipsnio 2 dalimi bei 186 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Pritarti123
18723
vartoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pilną dvišalės ir trišalės darbo ir socialinių reikalų tarybos pavadinimą. Pritarti124 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
193
samprata apibrėžta idem per idem. Siūlytina kolektyvinę sutartį apibrėžti kaip darbo teisės normas, šalių tarpusavio teises, pareigas ir atsakomybę nustatantį rašytinį susitarimą. Pritarti125
19641 125.
19641
nuostatas, kurios reglamentuoja darbo normas, siūlytina patikslinti Darbo kodekso 196 straipsnio 4 dalies 1 punktą, t.y. vietoj žodžių ,,išdirbio normų“ įrašyti žodžius ,,darbo normų“. Pritarti126
19725212
sunkumų, siūlytina patikslinti Darbo kodekso 197 straipsnio 1 dalį ir vietoj žodžių ,,savivaldybės taryba“ įrašyti žodžius „savivaldybės institucijos“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina ir Darbo kodekso 252 straipsnio
127
1972
įgalioja“ įrašyti žodžius ,,ar įgalioti“. Pritarti128
1974
kolektyvinių sutarčių galiojimas numatytas atskirame Darbo kodekso 199 straipsnyje. Pritarti129
1986
perteklinė, kadangi Darbo kodekso 202 straipsnis atskirai reglamentuoja kolektyvinių sutarčių pakeitimo ir papildymo tvarką. Pritarti130
203
131
20914
dalį, darbovietėje turėtų būti patvirtinta informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarka.
132
20916
nuostatos formuluotė derintina su Darbo kodekso 26 straipsnio 8 dalimi, kurioje nustatyta pareiga darbdaviui priimti darbuotojų asmens duomenų saugojimo politiką ir jos įgyvendinimo priemones. Pritarti133
20917
nuostatos formuluotė derintina su Darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalimi, kurioje nustatyta pareiga darbdaviui priimti ir paskelbti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principų įgyvendinimo priemones. Pritarti134
20918
darbdavys turi imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti atitinkamai tikslinamas Darbo kodekso 209 straipsnio 1 dalies 8 punktas. Pritarti135
2114
„verslo“ kaip perteklinis brauktinas žodis „ar“. Pritarti
136
2212
atsisakyti žodžio „teismo“, nes darbo ginčus nagrinėja ir kiti subjektai, kurių sprendimai vykdytini kaip ir teismo sprendimai. Pritarti137 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-09 Nr. XIIP-3234 137.
yra numatyta kompensacija, o Darbo kodekso 226 ir 245 straipsniuose – atlygis. Darbo kodekse ar atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose įstatymuose reikėtų apibrėžti čia nurodytų išmokų teisinį statusą ir iš to kylančias valstybės mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo taisykles. Svarstyti pagrindiniame komitete . 138
22322413
ir Darbo kodekso 224 straipsnio 3 dalies normą siūlytina dėstyti vienoje dalyje ar straipsnyje. Pritarti139
2242
nurodyti, dėl ko per vieną mėnesį nuo komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį – dėl praleisto prašymo pateikimo termino atnaujinimo ar dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo (žiūr.: Darbo kodekso 235 straipsnio 1 dalį). Jeigu Darbo kodekso 224 straipsnio 2 dalyje būtų nustatyta, kad galima kreiptis į teismą dėl praleisto prašymo pateikimo termino atnaujinimo, Darbo kodekso 228 straipsnio 1 dalies 5 punkte po žodžių „darbo ginčų komisija“ reikėtų įrašyti žodį „teismas“. Iš dalies pritarti Patikslinti:
ginčo dėl teisės nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje ir teisme
darbo ginčų komisijos sprendimu. Tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys. Praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis. Jei darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl praleisto prašymo pateikimo termino atnaujinimo. Teismas atnaujina terminą, jei praleidimo priežastis laiko svarbiomis.
sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, jeigu:
5) 4) prašymas buvo pateiktas praleidus šio Kodekso 224 223 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir darbo ginčų komisija arba teismas jo neatnaujino. 140
2263
140Darbo kodekso 226 straipsnio 3 dalies nuostatas siūlytina patikslinti,
kadangi pagal Darbo kodekso 224 straipsnio 1 dalies nuostatas visus darbo ginčus dėl teisės (pagal Darbo kodekso 216 straipsnio 2 dalies 1 punktą į šiuos ginčus patenka ne tik individualūs darbo ginčai dėl teisės, bet ir kolektyviniai darbo ginčai dėl teisės) nagrinėja darbo ginčų komisija. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina ir Darbo kodekso 230 straipsnio 9 dalis, 235 straipsnio 5 dalis. Pritarti141
236
atskirame Darbo kodekso 236 straipsnyje reglamentuoti skubų sprendimų vykdymą. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 234 straipsnio 3 dalyje jau yra numatyta galimybė ginčų komisijai nurodyti skubiai vykdyti savo sprendimus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, o Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali nukreipti skubiai vykdyti sprendimą ar nutartį dėl darbo užmokesčio priteisimo, kuri neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Pritarti142
23923
normas turi būti nuoroda į šio skyriaus normas. Pritarti143 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-09 Nr. XIIP-3234 143.
pavadinimą, siūlytina nuosekliai ir vienodai šiame skyriuje vartoti sąvoką ,,kolektyvinis darbo ginčas dėl interesų“ (pvz., vienur rašoma ,,kolektyvinis ginčas dėl interesų“, kitur –,,darbo ginčas“, ,,kolektyvinis darbo ginčas,
144
241
straipsnio 2 dalyje nebuvo įvestas Ginčų komisijos trumpinys, siūlytina šiame straipsnyje rašyti pilną jos pavadinimą. Pritarti145
24224524
straipsnio 2 dalį gali būti kolektyviniai darbo ginčai dėl teisės ir kolektyviniai darbo ginčai dėl interesų, bei siekiant teisinio reguliavimo tikslumo, siūlytina Darbo kodekso 242 straipsnio 2 dalyje po žodžių ,,kolektyviniams darbo ginčams“ įrašyti žodžius ,,dėl interesų“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina ir Darbo kodekso 245 straipsnio 4 dalis. Pritarti146
2477
straipsnio 2 dalyje numatytas maksimalus skiriamos baudos dydis kolektyviniuose darbo ginčuose dėl teisės darbo teisės normas pažeidusiai šaliai, svarstytina, ar nereikėtų analogiško dydžio ar kito maksimalaus dydžio numatyti Darbo kodekso 247 straipsnio 7 dalyje. Svarstyti pagrindiniame komitete147
skelbti streiką gali profesinė sąjunga ar profesinių sąjungų organizacija jų įstatuose (statute) nustatyta tvarka šio Kodekso 248 straipsnyje nustatytais atvejais.
Streikui skelbti įstatuose (statute) nustatyta tvarka turi būti gautas ne mažiau kaip ketvirtadalio profesinės sąjungos narių sutikimas.“ Svarstytina, ar ši dalis neturėtų būti suderinta su Darbo kodekso 177, 178 ir kitais straipsniais, kur statutai nenurodyti. Pritarti148
2544
dalyje prieš nurodyto įstatymo pavadinimą įrašytini žodžiai ,,Lietuvos
149
25526313
vartojama sąvoka ,,aprūpinimas pagal valstybinį socialinį draudimą“. Pritarti150
2552
apibrėžtą darbo užmokesčio sąvoką, siūlytina patikslinti Darbo kodekso 255 straipsnio 2 dalį, t.y. vietoj žodžio ,,atlyginimas“ įrašyti žodžius ,,darbo užmokestis“. Pritarti151
2593
151Tikslintina Darbo kodekso 259 straipsnio 3 dalis,
kadangi neaišku, apie kokią darbuotojų atsakomybę kalbama. Pastebėtina, kad šiame Kodekse nebeliko nuostatų, reglamentuojančių drausminę atsakomybę. Pritarti152 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio reguliavimo sistemiškumo, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiami:
pakeitimų projektai (pvz.
Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir kt.);
2) įstatymų, kuriuose numatytas kasmetinių atostogų skaičiavimas kalendorinėmis dienomis bei atostogų rūšys, pakeitimų projektai (pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 16-1 įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas ir kt.);
drausminių nuobaudų jiems skyrimas, pakeitimų projektai (pvz. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 17, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir kt.). 4) įstatymų, kuriuose numatytas asmenų traukimas materialinėm atsakomybėn, projektai (Pvz., Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos
projektą ir kt.). Svarstyti pagrindiniame komitete
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. 1 VĮ IAE Nepriklausomos profsąjungos pirmininkas Vladimir Dranik 2015-09-25 Nr. g-2015-8157 Konferencijos dalyviai, apsvarstę LR Vyriausybės Seimui pateiktą naujo Darbo Kodekso projektą, p a r e i š k i a :
Lietuvos bendruomenės raidą, gyventojų socialinę apsaugą bei paskatins dar didesnę emigraciją iš Lietuvos.
Lietuvoje vien darbuotojų bei jų socialinio saugumo sąskaita. Jame numatomas totalinis suminės darbo laiko apskaitos įvedimas, platus terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams sudarymas, laikinas įdarbinimas, suskaidytos darbo dienos įvedimas ir pan. neigiamai paveiks Lietuvos darbo rinkos patrauklumą ir neskatins naujų darbo vietų kūrimo. Konferencijos dalyviai r a g i n a :
Darbuotojų atstovai ne tik turi teisę, bet ir privalomai turi būti įtraukti į procesus svarstant ir padėčiai. Minėtame procese turi dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, taip pat profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos bei pilietinės bendruomenės atstovai. 1. Skatinti profesinių sąjungų, darbdavių ir valdžios institucijų socialinį dialogą priimant sprendimus, galinčius turėti tiesioginės įtakos darbuotojų socialinei, darbo ir ekonominei padėčiai. Minėtame procese turi dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, taip pat profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos bei pilietinės bendruomenės atstovai. 2. Priimti sprendimą dėl naujo socialinio modelio priėmimo tik po projektų suderinimo Lietuvos Trišalėje taryboje.
2 Kristina Melikova, 2015-09-21
3 Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija, 2015-10-19 Nr. g-2015-8990 Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija, tarybos posėdyje išklausiusi informaciją apie situaciją dėl naujo socialinio modelio pristatymo visuomenei ir suinteresuotoms Šalims, konstatuoja: Profesines sąjungas stebina, kad, dar neapsvarsčius projektų Trišalėje taryboje ir nesuderinus socialiniu partnerių interesų, dokumentai vienašališkai teikiami Seimui. Toks socialinių partnerių ignoravimas demokratinėje visuomenėje profesinėms sąjungoms yra nepriimtinas. Todėl rugsėjo 10 d. buvo organizuotas mitingas, kurio metu buvo iškelti reikalavimai Vyriausybei. Tačiau, tiek prieš mitingą, tiek po jo sukeltas puolimas prieš profesines sąjungas, j kurį įsijungė netgi valdžios atstovai, dar labiau stebina ir neramina. Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos nariai reikalauja, kad LR Seimo nariai, svarstydami socialinio modelio dokumentus atsižvelgtų:
Trišalės tarybos rekomendacijas; ~ ] tai, kad šiuo metu labai didelė dalis dirbančiųjų gauna minimalią algą;
Mūsų narių nuomone, priimant naująjį Darbo kodeksą, būtina:
sutarčių sudarymui nuolatinio pobūdžio darbų;
Darbo kodekse:
LPSK 15 parašų, 2015-09-10 Nr. g-2015-7662 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu mokslininkai parengė socialinio modelio projektą. Viena iš sudėtinių dalių yra naujas Darbo kodeksas, kuriame numatoma ženkliai sumažinti darbuotojų garantijas. Lietuvos profesinės sąjungos, įgyvendindamos savo konstitucinę teisę atstovauti darbuotojams, kviečia protestuoti prieš skubotą, pažeidžiantį derybomis bei susitarimais įgyvendinamos socialinės partnerystės principus LR Vyriausybės teikiamą socialinio modelio projektą ir pasirašyti po teikiamu dokumentu.
LR Vyriausybės spaudimui skubiai priimti Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, drastiškai bloginančius darbo teisių apsaugą ir garantijas,, pavyzdžiui:
užmokesčio ( įskaičiuojant apmokėjimą už atostogas ir viršvalandžius) sumažinimui. 2. Darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimui. 3. Darbuotojo atleidimui be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas,
4Išeitinių išmokų ir įspėjimo terminų mažinimui. 5. Maksimalios darbo laiko savaitės liginimui nuo 48 iki 60 valandų. 6. Privalomo viršvalandinio darbo nustatymui. 7. Terminuotų darbo sutarčių įvedimui nuolatinio pobūdžio darbui. 8. Atostogų
už darbo stažą panaikinimui. 9. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti liginimui dar penkeriais metais. 10. Darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui. 11. Profesinių sąjungų teisių apribojimui. Svarstyti pagrindiniame komitete5 Inga Pališkienė, 2015-09-04 Nr. g-2015-7505 Naujojo darbo kodekso 39 straipsnio 5 dalyje panašu įsivėlė klaida - turėtų būti netaikomi ne 3 dalyje, o 4 dalyje numatyti apribojimai, t.y. darbuotojas bet kada gali prašyti nustatyti ne visą darbo laiką, jei darbuotojo prašymas pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti šeimos narį, taip pat pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, bei darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.
6 Audrius Maliauskas 2015-07-22 Nr. g-2015-6485 Norėčiau pateikti pasiūlymą, kad LR DK numatytų rekomendacijų teikimą apie įmonės darbuotojus, kuriuos rašytų atsakingi asmenys arba vadovai, tam tikrais laikotarpiais, dar darbuotojui dirbant toje darbovietėje. Dauguma darboviečių, kurios dirba su kompiuteriais įmonės darbuotojai turi prieigą prie įmonės duomenų bazės (serverio) arba privalomai siųst darbuotojo ei. paštą. Nes norint pakeisti darbdavį, vargiai bus gauti teigiamą rekomendaciją, kurios reikia pretenduojant į naują darbą vietą. Rekomendacijas kas tam tikrą laiką reiktų atnaujinti, jei tarkim, nieko naujo darbuotojas nenusipelnė, tai bent pakeisti rekomendacijos datą. Svarstyti pagrindiniame komitete7 Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga metinė konferencija Kreipimasis, 2015-07-08 Nr. g-2015-6120 Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos konferencijos delegatai pažymi, kad naujai pateiktuose
„Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio – administracinio
modelio“ dokumentų projektuose numatoma iš esmės pakeisti darbo santykius ir socialinius klausimus reglamentuojančių įstatymų nuostatas, kurios žymiai blogins dabar galiojančias darbuotojų socialines garantijas.
Konferencijos delegatai, svarstant socialinio draudimo įstatymų projektus, siūlo: ■ priimant įstatymų pakeitimus nedidinti socialinio draudimo įnašų tarifo dirbantiems pagal darbo sutartis; ■ nelaimingus atsitikimus, įvykusius pakeliui į darbą ir iš darbo, pripažinti draudiminiais įvykiais; ■ apdraustajam žuvus darbe, nustatyti 60 dydžių šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių vienkartinę draudimo išmoką , o ne riboti 5 vidutiniais užmokesčio dydžiais; ■ pratęsti nedarbo išmokos mokėjimą dviem mėnesiais tose savivaldybių teritorijose, kuriose registruotų bedarbių skaičius 1,5 karto viršija šalies vidurkį; ■ palikti galioti 30-ties metų būtinąjį darbo stažą pensijai gauti moterims išauginusioms 3 ir daugiau vaikų; ■ vietoje našlių pensijų mokėti vienišo asmens 10-15 procentų pensijos priedą; ■ išankstinių pensijų skyrimo sąlygas pradėti keisti nuo 2020 metų. ■ įtraukti į valstybinio socialinio draudimo papildomų pensijų sistemą individualių įmonių savininkus, mažųjų ir ūkinių bendrijų tikruosius narius, tantjemų gavėjus, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikėjus pagal kvitus, dirbančius pagal verslo liudijimus ir kt asmenis. ■ juridiniams asmenims didinti valstybinio socialinio įnašų tarifą už priimamus darbuotojus pagal terminuotas darbo sutartis. ■ toliau taikyti solidarumo principą ir nepriimti socialinio draudimo įnašų mažinimo („lubų“ įvedimo) daug uždirbantiems darbuotojams; ■ nepritarti laipsniškam valstybinio socialinio draudimo tarifo mažinimui juridiniams asmenims.
Konferencijos delegatai, svarstant socialinio draudimo įstatymų projektus, siūlo: ■ priimant įstatymų pakeitimus nedidinti socialinio draudimo įnašų tarifo dirbantiems pagal darbo sutartis; ■ nelaimingus atsitikimus, įvykusius pakeliui į darbą ir iš darbo, pripažinti draudiminiais įvykiais; ■ apdraustajam žuvus darbe, nustatyti 60 dydžių šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių vienkartinę draudimo išmoką , o ne riboti 5 vidutiniais užmokesčio dydžiais; ■ pratęsti nedarbo išmokos mokėjimą dviem mėnesiais tose savivaldybių teritorijose, kuriose registruotų bedarbių skaičius 1,5 karto viršija šalies vidurkį; ■ palikti galioti 30-ties metų būtinąjį darbo stažą pensijai gauti moterims išauginusioms 3 ir daugiau vaikų; ■ vietoje našlių pensijų mokėti vienišo asmens 10-15 procentų pensijos priedą; ■ išankstinių pensijų skyrimo sąlygas pradėti keisti nuo 2020 metų. ■ įtraukti į valstybinio socialinio draudimo papildomų pensijų sistemą individualių įmonių savininkus, mažųjų ir ūkinių bendrijų tikruosius narius, tantjemų gavėjus, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikėjus pagal kvitus, dirbančius pagal verslo liudijimus ir kt asmenis. ■ juridiniams asmenims didinti valstybinio socialinio įnašų tarifą už priimamus darbuotojus pagal terminuotas darbo sutartis. ■ toliau taikyti solidarumo principą ir nepriimti socialinio draudimo įnašų mažinimo („lubų“ įvedimo) daug uždirbantiems darbuotojams; ■ nepritarti laipsniškam valstybinio socialinio draudimo tarifo mažinimui juridiniams asmenims. Konferencijos delegatai tiki, kad, priėmus siūlomus pakeitimus, pagerėtų darbuotojų socialinės garantijos, šalyje mažėtų socialinė atskirtis.
8 Lietuvos profesinių sąjungų federacija ,,Sandrauga“, 2015-07-08 Nr. g-2015-6114 Siunčiame Jums Lietuvos laisvų ir nepriklausomų profesinių sąjungų atstovų susirinkimo, vykusio 2015 m. liepos 3 dieną Kaune, priimtą kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimo Pirmininkę, Ministrą Pirmininką, Europos Parlamento narius bei Tarptautinę Darbo Organizaciją. Kreipimuisi pritarta balsuojant. Kreipimąsi pasirašė:
profesinių sąjungų federacijos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis;
švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas;
profesinių sąjungų konfederacijos Kauno regioninio centro pirmininkas Ramūnas Narbutas;
Šalkauskas;
5Dokininkų profesinės sąjungos pirmininkas Vladimiras Bendoraitis;
jūrininkų profesinės sąjungos pirmininkas Petras Bekėža;
Viktoras Sungaila;
8Transporto darbuotojų federacijos pirmininkas Jonas Petraška;
Kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Rimkus;
Markevičius;
11Nepriklausomos profesinės sąjungos pirmininkas Vydas Puskepalis;
Bronius Bučelis, Prašome Jūsų išnagrinėti šį kreipimąsi ir pagal savo kompetenciją imtis veiksmų dėl dokumente pateikto reikalavimo. K R E I P I
2015 m. liepos 3 d. Kaunas Lietuvos laisvųjų ir nepriklausomų profesinių sąjungų giliu įsitikinimu, Lietuva yra demokratinė, socialiai atsakinga Valstybė, kurios pagrindas - pilietinė visuomenė.
Tačiau LR Vyriausybės veiksmai, siekiant skubiai priimti Socialinio modelio projektą, demonstruoja atvirą cinizmą ir nepagarbą ne tik savo šalies piliečiams, bet ir vienam esminių demokratinės Valstybės bruožų - tai socialiniam dialogui. Esame kritikavę Socialinio modelio parengimo principą, kuomet toks aktualus ir didžiąją dalį visuomenės paliesiantis projektas ruoštas teoretikų, neįtraukiant į darbo grupę praktikų ar suinteresuotųjų šalių atstovų. Dėl šios priežasties, per ilgametę praktiką sukauptos įžvalgos ir patirtis liko neišgirsti ir Socialiniame modelyje neatsispindi. Vyriausybės veiksmus, kuomet Socialinis modelis buvo svarstomas Trišalės tarybos posėdžiuose, o šiai tik įpusėjus darbą, staiga perduotas LR Seimui - sudėtinga vertinti kaip nors kitaip, negu kaip akiplėšišką išpuolį prieš bet kokį pilietinį sąmoningumą ar socialinį dialogą Lietuvoje. Šiuo būdu atvirai pademonstruota, kad socialinių partnerių nuomonė, patirtis ar įžvalgos pilietinėje, teisinėje Valstybėje atvirai paminama. Kreipiamės į Jus reikalaudami atšaukti Socialinio modelio svarstymą LR Seime, kol šis projektas nebus galutinai suderintas su socialiniais partneriais. Gindami šią poziciją, esame pasiruošę imtis visų - neišskiriant kolektyvinių - poveikio priemonių, tiek Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek ir tarptautiniu mastu. Svarstyti pagrindiniame komitete9 Raimondas Tamošauskas, 2015-07-07 Nr. g-2015-6094 167.staripsnio 2 punkte yra numatyta tiesioginė darbuotojų diskriminacija dėl priklausymo profesinei sąjungai. Tai pažeidžia Lygių galimybių Įstatymą bei atitinkamas Europines direktyvas.
10 Žydrūnas Mineikis 2015-06-25 Nr. g-2015-5738 Nepritariu LR Vyriausybės spaudimui skubiai priimti Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, drastiškai bloginančius darbo teisių apsaugą ir garantijas, o ypač:
užmokesčio ( įskaičiuojant apmokėjimą už atostogas ir viršvalandžius) sumažinimui. 2. Darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimui. 3. Darbuotojo atleidimui be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas. 4. Išeitinių išmokų ir įspėjimo terminų mažinimui. 5. Maksimalios darbo laiko savaitės liginimui nuo 48 iki 60 valandų. 6. Privalomo; viršvalandinio darbo nustatymui. : -
už darbo stažą panaikinimui. 9. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti liginimui dar penkeriais metais. 10. Darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui. 11. Profesinių sąjungų teisių apribojimui. Svarstyti pagrindiniame komitete11 Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, 2015-06-23 Nr. g-2015-5730 Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ nutarimas dėl Sodros biudžeto 2015-06-23 Nr. 10-135 Lietuvos naujasis socialinis modelis pateikiamas, kaip vienintelė priemonė didinti Lietuvos konkurencingumą pritraukiant investicijas, sudaryti žmonėms sąlygas uždirbti daugiau pajamų ir gauti didesnes pensijas. Šis modelis rengtas nedalyvaujant profesinėms sąjungoms-ir darbdaviams, šiuo metu forsuojamas jo priėmimas Seime iki galo neišdiskutavus socialiniams partneriams Trišalėje taryboje. Naujajame socialiniame modelyje siūloma pertvarkyti ir „Sodros** pensijų sistemą. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ koordinacinė taryba mano, jog II –os pakopos privatūs pensijų fondai neužtikrins deramų pensiją juose pinigus kaupiantiems asmenims, saugias pensijas gali užtikrinti tik valstybės valdoma Sodra, todėl šios rūšies fondus siūlo naikinti.
Kadangi II- ojoje pakopoje kaupiami pinigai yra pervedami iš asmens Sodrai sumokėtų mokesčių, sumažės bazinė pensija. II -os pakopos privatūs pensijų fondai visada yra rizikingi, nes jei investicijos nuostolingos, žmogus gaus mažesnę pensiją, lyginant su ta, kurią butų gavęs jei mokėtų tik į Sodrą. Pasirašęs II pakopos pensijos kaupimo sutartį, žmogus neturi teisės jos nutraukti, o privačios bendrovės, valdančios pensijų fondus, siekia uždirbti pelno iš žmogaus mokamų pinigų. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ koordinacinė taryba mano, kad, nustatyti Sodros įmokų „lubas“ yra socialiai neteisinga. Manome, jog kiekvieno pareiga yra prisidėti prie Sodros išlaikymo, mechanizmo, kuris, užtikrina socialinį teisingumą ir senatvės pensijas. Nustačius „lubas“, Sodros biudžetas apytiksliais paskaičiavimais netektų apie 300 mln. Eurų per metus. pensininkams reiktų kompensuoti per krizę sumažintas pensijas, grąžinti bankams didžiules paskolas, priimtas buvusių vyriausybių. Manome, jog daugiau uždirbantys solidariai turi pasidalinti ir didesne suma nuo gaunamo atlyginimo. Siūlome pasinaudoti gerąją patirtimi iš Vakarų šalių, kuriose privačios pensijos yra daugiausiai profesinės pensijos, kurios dažniausiai organizuojamos kaip pelno nesiekiančios organizacijos arba įmonės. Darbdaviai kartu su profesinėmis sąjungomis inicijuoja tokių fondų steigimą, darbdavys atideda įmokas į šį fondą pensijoms. Dalyvaujant tokiame pensijų fonde pensijų produktas yra perkamas kolektyviai, tai reiškia, kad galima samdyti ekspertą, kuris derėsis ir stebės, kada galbūt reikia pereiti iš vienos investavimo srities kitą.
12 Anykščių rajono trišalė taryba, 2015-06-05 Nr. g-2015-5135 DĖL
Anykščių rajono trišalė taryba iš esmės nepritaria daugeliui siūlomų nuostatų Darbo kodekso (toliau - DK) projektą, tačiau dėl km kurių galėtų būti rastas socialinis kompromisas. Socialiniai partneriai yra linkę ieškoti subalansuoto ir visas šalis tenkinančio DK projekto, todėl siūlo Vyriausybei įsigilinti į abiejų socialinių partnerių - darbdavių ir darbuotojų ~ problemas. Trišalė taryba mano, kad svarstant naująjį socialinį modelį iki šiol nieko nekalbama apie šio modelio įgyvendinimo kaštus. Šis socialinis modelis turėtų padėti kurti ne tik lankstesnius darbo santykius, paskatinti investicijas, bet ir užtikrinti geresnes garantijas darbuotojams, išplėsti socialinio draudimo aprėptį, numatyti aiškesnį pensijų skaičiavimo modelį ir tvarų finansavimą. Atsižvelgiant į labai trumpą teisės aktų projektams nagrinėti skirtą terminą, teisės aktų projektų skaičių ir jų apimtį, išsamiai išnagrinėti pateiktų teises akių projektų nėra galimybės. Pagal kompetenciją teikiame šiuos apibendrintus pastebėjimus:1 Trumpinant atleidimo iš darbo įspėjimo terminą bei mažinant išeitinių išmokų dydį. būtina sustiprinti Nedarbo socialinio draudimo fondą surenkant daugiau lėšų nedarbo išmokoms. Nedarbo socialinio draudimo išmokos turi priklausyti nuo įmokų dydžio. Darbuotojams, neturintiems draudiminių darbo pajamų ir nemokantiems įmokų Sodrai, turi būti mokama nedarbo socialinė pašalpa iš valstybes biudžeto, o tai sudarys papildomas išlaidas biudžetui. 2. Valstybės biudžete taip pat turi būti numatytas finansavimas aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms.
Šiuo metu aktyvios darbo rinkos politikos priemonės finansuojamos ir iš ES struktūrinių fondų, Ką darysime, kai struktūrinė parama mažės? Jei vis didesnis darbuotoji) skaičius dirbs pagal terminuotas darbo sutartis, bus didesnis poreikis darbuotojų perkvalifikavimui ar kvalifikacijos kėlimui,
Darbo kodekse neišspręstas darbuotojų atstovavimo klausimas, kadangi darbo tarybos supriešintos su profesinėmis sąjungomis. Iki šiol darbo tarybų veikla nepastebima. Mažose įmonėse iki 20 darbuotojų turi būti darbuotojų patikėtinis. Profesinėms sąjungoms kelia rūpestį* kaip įmonėse bus renkamos darbo tarybos, darbuotojų patikėtiniai, ir ar jos tikrai atstovaus darbuotojams. 4. Darbo užmokestis gali būti didinamas per kolektyvines sutartis, o ne pavienių iniciatyvų būdu, todėl profesinėms sąjungoms ir visiems dirbantiesiems gali tekti imtis radikalesnio būdo kovoti už savo teises Į orų atlyginimą ir darbo sąlygas. Lietuvos darbuotojų darbo užmokestis vienas mažiausių Europos Sąjungoje, todėl būtina stiprinti profesinių sąjungų derybines galias. Turi būti sudaryta reali galimybė organizuoti streiką. Reikia įsteigti Darbo rūmus, kad nebūtų diskriminuojamos profesinės sąjungos, nes darbdavių organizacijos turi Pramonės ir prekybos rūmus. 5. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas nustato, kad, numatant reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius ar iš esmės keičiant teisinį reguliavimą, reikia atlikti proporcingą ir pagrįstą numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą Siūlomu teisės aktų projektų paketu iš esmes norima pakeisti darbo santykių, socialinio draudimo bei užimtumo teisinį reglamentavimą, Todėl* vadovaujantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr.
1276, atsižvelgiant į teisės aktuose numatomo naujo teisimo reguliavimo pobūdi, mastą be kitų privalomų aspektų* turi būti proporcingai įvertinamas ir kokybiniais bei kiekybiniais duomenimis pagrindžiamas poveikis ekonomikai, konkurencijai* valstybes finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai ir administracinei naštai. Tačiau pridedamuose aiškinamuosiuose raštuose tėra tik trumpi, abstraktūs teiginiai, o kai kurtų jų teisingumas kelta abejonę. 6. Lietuvos Respublikos darbo kodekso projekte atsispindi socialinio modelio nuostatos:
mažinimas;
b) lankstesnis darbo laiko reguliavimas ir darbo sutarčių Įvairovė, kurios lyg ir turėtų būti palankios tiek darbdaviams, siekiantiems liberalizuoti darbo santykius, tiek darbuotojams. Prarastą išeitinę išmoką, kurios dydis lino metu priklauso nuo darbuotojo turimo darbo stažo toje Įmonėje, siūloma kompensuoti didesne bedarbio pašaipa.
Tačiau analizuojant Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo [statymo pakeitimo (statymo projektą matyli, kad ši didesnė bedarbio pašalpa toli gražu nekompensuos darbuotojo finansinių praradimų, susijusių su išeitinės išmokos praradimu;
c) darbo sutarčių Įvairovė neužtikrins didesnio darbuotojo socialinio saugumo, o įsidarbinimo galimybes gali riboti Lietuvos Respublikos darbo kodekso projekto nuostata, kad minimalų darbo užmokestį leidžiama mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Be to, ši nuostata gali įpareigoti darbdavius pervertinti darbuotojų atliekamas funkcijas pagal „kvalifikacinį kriterijų " ir tam tikrai daliai iš jų arba padidinti darbo užmokestį, arba atleisti juos iš darbo. Reikia atkreipti dėmesį ir j tai. kad bus siekiama ilgiau darbuotojus išlaikyti darbo rinkoje, ilginant būtinąjį socialinio draudimo stažą ir perspektyvoje ilginant senatvės pensini amžių, Todėl yra tikimybė, kad gali išaugti socialinių pašalpų gavėjų skaičius, ir lai taptų papildoma administracine ir finansine našta savivaldybėms;
d) užimtumo įstatymo projekte numatoma perduoti savivaldybėms ne tik viešųjų, pagalbinių darbų organizavimą, bet ir jų finansavimą. Savivaldybės bus įpareigotos teikti paramą darbo vietoms steigti* įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektus. Tai pareikalaus savivaldybėms ieškoti papildomų finansinių išteklių, nes nėra aišku, ar bus skiriama tam lėšų iš valstybės biudžeto;
e) šio teisės aktų projektų paketo rengėjų pateiktame aiškinamajame rašte nurodomos prognozės dėl mažėsiančio nedarbo ir užimtumo augimo ir atsirasiančius galimybes sutaupyti socialinės paramos lėšas bei užtikrinti didesnes įplaukas [ valstybės biudžetą yra abejotinos Priešingai* socialiai nesubalansuotas darbo santykių liberalizavimo procesas socialinės paramos sistemai gali turėti neigiamą poveikį.
Neįmanoma kuo skubiau ir nediskutuojant patvirtinti didžiulę socialinių ir darbo santykių reguliavimo srities pertvarką. Todėl* tik atlikus visapusišką numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, galima būtų vertinti tikrąją administracinę ir finansinę naštą savivaldybėms. Mūsų manymu, reikia atidėti šio teisės aktų projektų paketo priėmimą. Anykščių rajono trišalė taryba mano* kad, įsigaliojus naujam socialiniam modeliui, padaugės darbo ginčų, bus didesnė darbo ieškančių žmonių kaita, todėl būtina stiprinti Valstybinės darbo inspekcijos bazę bei Lietuvos darbo biržą. Prašome atsižvelgti į aukščiau išdėstytus Anykščių rajono trišalės tarybos argumentus ir Darbo kodeksą taisyti tik suderinus su socialiniais partneriais. Svarstyti pagrindiniame komitete13 Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacija Kauno skyrius, 2015-05-28 Nr. g-2015-4814 Naujas Darbo kodeksas pablogins dirbančiųjų darbo sąlygas: sumažins darbo užmokestį, supaprastins atleidimą, sumažins išeitines išmokas, pailgins savaitines darbo valandas, panaikins papildomas atostogas už darbo stažą ir kt. Šie pabloginimai sukels dirbantiesiems psichologinę įtampą dėl galimo skubaus atleidimo ir įtakos materialinių sąlygų blogėjimą. Prašome, tų darbo kodekso straipsnių, kurie blogina darbo sąlygas, nepriimti.
14 Lietuvos Jūrininkų sąjunga, 2015-06-01 Nr. g-2015-4938 LJS Taryba nepritaria LRV spaudimui skubiai priimti darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, drastiškai bloginančius darbo teisių apsaugą ir garantijas, o ypač: Darbo užmokesčio sumažinimui. Darbuotojų atleidimo iš darbo supaprastinimui. Darbuotojų atleidimui be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas. Išeitinių išmokų ir įspėjimo terminų mažinimui. Maksimalios darbo laiko savaitės ilginimui nuo 48 iki 60 valandų. Privalomo viršvalandinio darbo nustatymui. Terminuotų darbo sutarčių įvedimui nuolatinio pobūdžio darbui. Atostogų už darbo stažą panaikinimui. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti ilginimui dar penkeriais metais. Darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui. Profesinių sąjungų teisių apribojimui. Svarstyti pagrindiniame komitete15 Laisvūnas Stropus, 2015-06-03 Nr. g-2015-5014 "Nepritariu LR Vyriausybės spaudimui skubiai priimti Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, drastiškai bloginančius darbo teisių apsaugą ir garantijas, o ypač:
užmokesčio { įskaičiuojant apmokėjimą už atostogas ir viršvalandžius) sumažinimui. 2. Darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimui. 3. Darbuotojo atleidimui be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas. 4. Išeitinių išmokų ir įspėjimo terminų mažinimui. 5. Maksimalios darbo laiko savaitės liginimui nuo 48 iki 60 valandų. 6. Privalomo viršvalandinio darbo nustatymui. 7. Terminuotų darbo sutarčių įvedimui nuolatinio pobūdžio darbui. 8. Atostogų už darbo stažą panaikinimui. 9. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti liginimui dar penkeriais metais. 10. Darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui. 11.
16 Juozas Karalius 2015-06-01 Nr. g-2015-4908 Nepritariu LR Vyriausybės spaudimui skubiai priimti Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, drastiškai bloginančius darbo teisių apsaugą ir garantijas, o ypač:
užmokesčio ( įskaičiuojant apmokėjimą už atostogas ir viršvalandžius) sumažinimui. 2. Darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimui. 3. Darbuotojo atleidimui be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas. 4. Išeitinių išmokų ir įspėjimo terminų mažinimui. 5. Maksimalios darbo laiko savaitės liginimui nuo 48 iki 60 valandų. 6. Privalomo viršvalandinio darbo nustatymui. 7. Terminuotų darbo sutarčių įvedimui nuolatinio pobūdžio darbui. 8. Atostogų už darbo stažą panaikinimui. 9. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti liginimui dar penkeriais metais. 10. Darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui. 11. Profesinių sąjungų teisių apribojimui. Svarstyti pagrindiniame komitete17 Major Pain
užmokesčio ( [skaičiuojant apmokėjimą už atostogas ir viršvalandžius) sumažinimui. 2. Darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimui. 3. Darbuotojo atleidimui be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas. 4. Išeitinių išmokų ir įspėjimo terminų mažinimui. 5. Maksimalios darbo laiko savaitės ilginimui nuo 48 iki 60 valandų. 6. Privalomo viršvalandinio darbo nustatymui. 7. Terminuotų darbo sutarčių įvedimui nuolatinio pobūdžio darbui. 8. Atostogų už darbo stažą panaikinimui. 9. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti ilginimui dar penkeriais metais. 10. Darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui. 11 . Profesinių sąjungų teisių apribojimui."
18 Virginijus Stanynas 2015-06-01 Nr. g-2015-4906 "Nepritariu LR Vyriausybės spaudimui skubiai priimti Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, drastiškai bloginančius darbo teisių apsaugą ir garantijas, o ypač: 1.
Darbo užmokesčio ( įskaičiuojant apmokėjimą už atostogas ir viršvalandžius) sumažinimui. 2. Darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimui. 3. Darbuotojo atleidimui be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas. 4. Išeitinių išmokų ir įspėjimo terminų mažinimui. 5. Maksimalios darbo laiko savaitės liginimui nuo 48 iki 60 valandų. 6. Privalomo viršvalandinio darbo nustatymui. 7. Terminuotų darbo sutarčių įvedimui nuolatinio pobūdžio darbui. 8. Atostogų už darbo stažą panaikinimui. 9. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti liginimui dar penkeriais metais. 10. Darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui. 11. Profesinių sąjungų teisių apribojimui. Svarstyti pagrindiniame komitete19 Marija Vazbytė 2015-06-01 Nr. g-2015-4907 Nepritariu LR Vyriausybės spaudimui skubiai priimti Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, drastiškai bloginančius darbo teisių apsaugą ir garantijas, o ypač:
užmokesčio ( įskaičiuojant apmokėjimą už atostogas ir viršvalandžius) sumažinimui. 2. Darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimui. 3. Darbuotojo atleidimui be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas. 4. išeitinių išmokų ir įspėjimo terminų mažinimui. 5. Maksimalios darbo laiko savaitės liginimui nuo 48 iki 60 valandų. 6. Privalomo viršvalandinio darbo nustatymui. 7. Terminuotų darbo sutarčių įvedimui nuolatinio pobūdžio darbui. 8. Atostogų už darbo stažą panaikinimui. 9. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti liginimui dar penkeriais metais. 10. Darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui. 11. Profesinių sąjungų teisių apribojimui.
"
20 Karolis Stonkus 2015-06-01 Nr. g-2015-4905 Nepritariu LR Vyriausybės spaudimui skubiai priimti Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, drastiškai bloginančius darbo teisių apsaugą ir garantijas, o ypač:
užmokesčio (įskaičiuojant apmokėjimą už atostogas ir viršvalandžius) sumažinimui. 2. Darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimui. 3. Darbuotojo atleidimui be priežasties, ¡spėjus prieš 3 dienas. 4. Išeitinių išmokų ir įspėjimo terminų mažinimui. 5. Maksimalios darbo laiko savaitės liginimui nuo 48 iki 60 valandų. 6. Privalomo viršvalandinio darbo nustatymui. 7. Terminuotų darbo sutarčių įvedimui nuolatinio pobūdžio darbui. 8. Atostogų už darbo stažą panaikinimui. 9. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti liginimui dar penkeriais metais. 10. Darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui. 11. Profesinių sąjungų teisių apribojimui. Svarstyti pagrindiniame komitete21 Raimondas Tamošauskas AB ,,Švyturys“ profesinė sąjunga Komiteto pirmininkas 2015-06-01 Nr. g-2015-4904 Nepritariu LR Vyriausybės spaudimui skubiai priimti Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, drastiškai bloginančius darbo teisių apsaugą ir garantijas, o ypač:
užmokesčio { įskaičiuojant apmokėjimą už atostogas ir viršvalandžius) sumažinimui. 2. Darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimui. 3. Darbuotojo atleidimui be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas. 4. Išeitinių išmokų ir įspėjimo terminų mažinimui. 5. Maksimalios darbo laiko savaitės ilginimui nuo 48 iki 60 valandų. 6. Privalomo viršvalandinio darbo nustatymui. 7. Terminuotų darbo sutarčių įvedimui nuolatinio pobūdžio darbui. 8. Atostogų už darbo stažą panaikinimui. 9. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti ilginimui dar penkeriais metais. 10. Darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui. 11. Profesinių sąjungų teisių apribojimui.
22 Vaidas Freitakas 2015-06-02 Nr. g-2015-4962 Nepritariu LR Vyriausybės spaudimui skubiai priimti Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, drastiškai bloginančius darbo teisių apsaugą ir garantijas, o ypač:
užmokesčio (įskaičiuojant apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, atostogas, darbą naktį ir viršvalandžius) sumažinimui.. 2. Darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimui. 3. Darbuotojo atleidimui be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas. 4. Išeitinių išmokų ir įspėjimo terminų mažinimui. 5. Maksimalios darbo laiko savaitės liginimui nuo 48 iki 60 valandų. 6. Privalomo viršvalandinio darbo nustatymui. 7. Terminuotų darbo sutarčių įvedimui nuolatinio pobūdžio darbui. 8. Atostogų už darbo stažą panaikinimui. 9. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti liginimui dar penkeriais metais. 10. Darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui. 11. Profesinių sąjungų įstatymo panaikinimui bei teisių apribojimui. Svarstyti pagrindiniame komitete23 Aurimas Kapsevičius, 2015-06-02 Nr. g-2015-4960 Esu Aurimas Kapsevičius trijų mažamečių vaikų (visi trys su negalia ) tėvas...Vienintelis šeimos maitintojas... Pasakykite kokios mano garantijos toliau dirbti savo darbovietėje po tokiu jūsų siūlomų pakeitimų? Jus priversite mus imti radikalių priemonių !! I Badu mes tikrai nemirsime, pasirinksime kita būda! Nustokite pataikauti Lobistams, stambiam verslui ir kitiems ...DIRBKITE LIAUDŽIAI!!! "Nepritariu LR Vyriausybės spaudimui skubiai priimti Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, drastiškai bloginančius darbo teisių apsaugą ir garantijas, o ypač:
užmokesčio (įskaičiuojant apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, atostogas, darbą naktį ir viršvalandžius) sumažinimui.. 2. Darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimui. 3. Darbuotojo atleidimui be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas. 4. Išeitinių išmokų ir įspėjimo terminų mažinimui. 5.
5Maksimalios darbo laiko savaitės liginimui nuo 48 iki 60 valandų. 6. Privalomo viršvalandinio darbo nustatymui. 7. Terminuotų darbo sutarčių įvedimui nuolatinio pobūdžio darbui. 8. Atostogų
už darbo stažą panaikinimui. 9. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti liginimui dar penkeriais metais. 10. Darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui. 11. Profesinių sąjungų įstatymo panaikinimui bei teisių apribojimui. "
24 Raimonda Freitakienė 2015-06-02 Nr. g-2015-4961 Nepritariu LR Vyriausybės spaudimui skubiai priimti Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, drastiškai bloginančius darbo teisių apsaugą ir garantijas, o ypač:
užmokesčio (įskaičiuojant apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, atostogas, darbą naktį ir viršvalandžius) sumažinimui.. 2. Darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimui. 3. Darbuotojo atleidimui be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas. 4. Išeitinių išmokų ir įspėjimo terminų mažinimui. 5. Maksimalios darbo laiko savaitės liginimui nuo 48 iki 60 valandų. 6. Privalomo viršvalandinio darbo nustatymui. 7. Terminuotų darbo sutarčių įvedimui nuolatinio pobūdžio darbui. 8. Atostogų už darbo stažą panaikinimui. 9. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti liginimui dar penkeriais metais. 10. Darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui. 11. Profesinių sąjungų įstatymo panaikinimui bei teisių apribojimui. Svarstyti pagrindiniame komitete25 Lietuvos verslo konfederacija ICC 2015-06-05 Nr. g-2015-5126
Lietuvos verslo konfederacija (LVK) susipažino su akademikų darbo grupės pasiūlytu Darbo kodekso projektu ir pateikė savo pastabas ir pasiūlymus (raštas Nr. 15-54Aar, 2015-05-25). Papildomai, LVK siekia atkreipti dėmesį į automatišką esančios Trišalės tarybos įteisinimą naujuoju darbo kodeksu. LVK siūlo keisti naujosios redakcijos 206 str.
yra daromi jau esamų narių pritarimu, todėl raginame peržiūrėti Trišalės tarybos sudėtį ir naujų narių priėmimo procedūras. Trišalė taryba yra [statymuose numatytus įgaliojimus turinti institucija, sprendžianti aktualius darbo ir socialinius klausimus. Atsižvelgiant į tai, jos sudėtis ir sudėties pakeitimai turi būti nustatomi vadovaujantis nustatytais objektyviais kriterijais, o ne jau esamų narių pasirinkimu. Todėl siūlytina atsisakyti tokio reguliavimo ir nustatyti nariams keltinus objektyvius, kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos atitinkančios organizacijos turėtų teisę dalyvauti Trišalėje taryboje. Taip pat turėtų būti įteisinta privaloma rotacija. LVK siūlo atsisakyti 206 str. 6 d. nuostatos ir apibrėžti objektyvius
įvesti privalomą narių rotaciją. Svarstyti pagrindiniame komitete26 Algirdas Aleknavičius 2015-06-08 Nr. g-2015-5156 Griežtai nepritariu LR Vyriausybės spaudimui skubiai priimti Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, drastiškai bloginančius darbo teisių apsaugą ir garantijas, o ypač:
užmokesčio (įskaičiuojant apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, atostogas, darbą naktį ir viršvalandžius) sumažinimui.. 2. Darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimui. 3. Darbuotojo atleidimui be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas. 4. Išeitinių išmokų ir įspėjimo terminų mažinimui. 5. Maksimalios darbo laiko savaitės liginimui nuo 48 iki 60 valandų. 6. Privalomo viršvalandinio darbo nustatymui. 7. Terminuotų darbo sutarčių įvedimui nuolatinio pobūdžio darbui. 8. Atostogų už darbo stažą panaikinimui. 9. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti liginimui dar penkeriais metais. 10. Darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui. 11.
sąjungų įstatymo panaikinimui bei teisių apribojimui,"
27 Darius Jančauskas, 2015-06-08 Nr. g-2015-5189 Nepritariu LR Vyriausybės spaudimui skubiai priimti Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, drastiškai bloginančius darbo teisių apsaugą ir garantijas, o ypač:
užmokesčio ( įskaičiuojant apmokėjimą už atostogas ir viršvalandžius) sumažinimui. 2. Darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimui. 3. Darbuotojo atleidimui be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas. 4. Išeitinių išmokų ir įspėjimo terminų mažinimui. 5. Maksimalios darbo laiko savaitės liginimui nuo 48 iki 60 valandų. 6. Privalomo viršvalandinio darbo nustatymui,
už darbo stažą panaikinimui. 9. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti liginimui dar penkeriais metais. 10. Darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui. 11. Profesinių sąjungų teisių apribojimui. Svarstyti pagrindiniame komitete28 Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija 2015-04-23 Nr. g-2015-3460 DĖL
Lietuvos teatrų ir koncertinių Įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija, kurios tikslai yra vienyti kūrybinius darbuotojus, atstovauti jų teises, kovoti prieš diskriminaciją, susipažino su nauju LR Darbo kodekso projektu ir susirūpino dėl kūrybinių darbuotojų socialinių garantijų bei diskriminacinio išskyrimo iš kitų Lietuvos dirbančiųjų. Norime pastebėti, kad visose direktyvose ir perkėlimo taisyklėse nurodoma, kad Europos Sąjungos (ES) teisės aktai negali būti perkeliami taip, kad pablogintų esamais nacionaliniais teisės aktais įtvirtintą padėtį.
Naujame Darbo kodekso projekte yra II skirsnis, kuriame numatyta daugybė kūrybinių darbuotojų padėtį bloginančių punktų, palyginus su kitais Lietuvos dirbančiaisiais ir su dabar galiojančiu Darbo Kodeksu, Tai terminuotos sutartys, supaprastintas darbo sutarties nutraukimas nesant darbuotojo kaltės. Ypatingą nerimą kelia DK projekto 113 straipsnis, kuriame apibrėžiamos nemokamos kūrybinės atostogos. Šis straipsnis kūrybinius darbuotojus paverčia sezoniniais darbininkais. Taip, teatruose ir koncertinėse įstaigose vasarą nerodomi spektakliai ar koncertai žiūrovams, bet kūrybiniai darbuotojai turi teisę pagal dabar galiojančius įstatymus (DK 167 str.) į prailgintas atostogas, nes jų darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika. Be to, šis laikas skiriamas individualiam darbui, nes baleto artistas, muzikantas, dainininkas ar aktorius net ir atostogų metu turi tobulintis, kad išlaikytų aukštą meistriškumo lygį. Ne vienerius metus buvo kuriamas ir tobulinamas „Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas“. LTKĮDPS federacija aktyviai dirbo visose Kultūros ministerijos darbo grupėse. 2015 metų pradžioje, po tikrai sudėtingo, ilgo grupės darbo, buvo parengtas naujas „ Profesionaliojo Scenos meno įstatymo“ projektas, kuris pateiktas svartyti LR Seimui, Vyriausybei bei ministerijoms. Jei bus priimtos naujos Darbo Kodekso pataisos (110 -113str.), naujasis „Scenos meno įstatymas“, kur yra aiškiai apibrėžti darbo santykiai bei socialinės garantijos kūrybiniams darbuotojams, nebeteks savo juridinės galios.
Mūsų manymu, norint apibrėžti kūrybinių darbuotojų veiklą, socialines garantijas ir darbo santykius, reikia vadovautis „ Profesionaliojo Scenos meno įstatymu“, o Darbo Kodeksas turi būti skirtas visiems Lietuvos dirbantiesiems, nebloginant kitų profesijų padėties. Svarstyti pagrindiniame komitete29 Profesinė sąjunga ,,Uostininkas“ 2015-05-04 Nr. g-2015-3805 DĖL
Organizacijos taryba apsvarstė 2015-04-02 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymą „Dėl 2015 metų vasario mėn. rezoliucijų“. Tarybos toks formalus
„atsirašymo tipo“ atsakymas netenkino, nes:
„pažymėtina... kad bus atsižvelgiama“, „siūloma“ „“atkreipiame dėmesį“ ir
t.t. 2. Organizacija teikė rezoliucijas norėdama gauti atsakymą į rezoliucijas, o ne ministerijos klerkų rašinėlį apie tai kaip jie kūrė socialinį modelį (skandinavišką. amerikietišką, europietišką, o gal išrado lietuvišką), kurio taip ir nepaviešino, nes atrodo, kad išgarsintasis socialinis modelis viso labo tėra noras keisti Darbo kodekso nuostatas darbuotojų nenaudai. 3. Organizacijos netenkina toks gudravimas, kai vietoj argumentuoto atsakymo iš Aukštųjų Valstybės institucijų, organizacija maitinama ministerijos klerkų pasakomis, apie tai kaip jie užsakinėjo kažką atlikti. Tokie veiksmai tarybos netenkina ir nutarta pakartotinai kreiptis į šias institucijas, prašant pateikti savo, o ne ministerijos klerkų poziciją. Savo sprendimą taryba motyvavo:
sukurti naujas darbo vietas ir gerins darbo santykius.
Jeigu tokiomis pasakomis tikėti, tai tuomet ministerija turėjo užsakyti už 3 milijonus ne vieną projektą, o kelis ir tuomet jau tikrai verslininkai suklestėtų ir gyventume rojuje. Deja, tarybos nuomone šitie ministerijos ir mokslininkų lūkesčiai grįsti ne konkrečiais paskaičiavimais, o paprasčiausiu darbdaviu protegavimu ir išskirtinių sąlygų sudarymu jų savivalei. Vien tas faktas, kad siūloma įteisinti neribotą darbo laiką, pagal ekonomikos dėsnius ne didins, o mažins darbo vietų skaičių. Niekuo nepagrindžiami ir teiginiai, kad bus iš šešėlio „ištraukti“ viršvalandžiai. Siūloma neapibrėžta laiko apskaita sudarys galimybes jų visai nerodyti, taigi tokie teiginiai paprasčiausia apgavystė. 2. Motyvas, kad siūlomas DK yra pritaikytas darbo santykiams esamomis ekonominėmis sąlygomis yra iš piršto laužtas ir niekuo nepagrindžiamas. Jeigu darbo santykiai priklausytų tik nuo neapibrėžtų sąvokų ir deklaracijų, tai vakarų valstybės seniai būtų atsisakę ir ekonominio reguliavimo, mokesčių ir seniai būtų palaidoję socialinę partnerystę kartu su visomis profsąjungomis. Taigi skubotas susiklosčiusių santykių reguliavimo keitimas rodo, kad nei ministerija, nei mokslininkai nepaiso paprasčiausios ekonominės logikos ir nuosekliai neišanalizavo esamos padėties. Toks nenuoseklumas ne pritrauks, o dar labiau atbaidys investuotojus, nes nėra jokios garantijos, kad rytoj ir šitas DK nebus keičiamas. Darbo santykių taip vadinamas lankstumas priklauso nuo darbdavių sąmoningumo (taip išaukštinto jų mentaliteto), o ne nuo kurpiamo darbdavių savivalės modelio. Žinant mūsų buvusios nomenklatūros „sąmoningumą“ galima teigti, kad darbo santykiai nepagerės, o tik pablogės, juo labiau, kad siūlomame projekte užprogramuota psichologinis darbuotojų diskomfortas darbe.
Nesant siūlomame projekte apibrėžtų vartojamų sąvokų kiekvieną deklaraciją darbdaviai traktuos jiems naudinga linkme. Taigi, darbo aplinka nepagerės, bet jau užprogramuojama, kad dar labiau didės psichologinis diskomfortas ir socialinė atskirtis. Siūlomi kosmetiniai SODRA išmokų papudravimai tikrai nemažins socialinės atskirties. Įvertinus tai, kad darbo sąlygos bus bloginamos, suprantama, automatiškai didės profesinių ir kitų –susirgimų lygis, o tai sukels daug didesnes problemas nei tikimasi. 3. Net teisės mokslų pirmakursis supranta, kad neišgryninus įstatyme vartojamų sąvokų, bet kuris teisės aktas tampa tik deklaracijų kratiniu. Tuo tarpu naujame projekte naudojamos sąvokos ne tik neapibrėžtos (pvz. „lankstūs darbo santykiai“, „nuotolinis darbas” „suminė laiko apskaita“, „lankstus darbo grafikas“, „darbuotojų patikėtinis“, „darbuotojų organizacija“,
„reprezentaciniai kriterijai“, „nacionalinė kolektyvinė sutartis“, „šakos
kolektyvinė sutartis“ ir t.t.) bet dar ir pilna visokių lotyniškų „arba kadabrų“, kurių nė patys klerkai negalėtų dorai paaiškinti, o ką jau kalbėti apie paprastą darbuotoją. Matyt, kuriant tokį teisinį aktą reikėtų paisyti ir Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų. Nors vakarų šalyse seniai kolektyvinės darbo sąlygos nustatomos socialinių partnerių susitarimais, tačiau mūsų „mokslinčiai“ siūlo visus darbo santykius reguliuoti individualiomis darbuotojo ir darbdavio derybomis. Ministerijos klerkams, prieš ruošiant tokius pasiūlymus, derėtų pasidomėti esama padėtimi ar jau nors pasiklabėti su savo giminaičiais ar kaimynais (dirbančiais paprastą darbą); jie jiems paaiškintų kaip atrodo darbininko derybos su direktoriumi ar kitu administratoriumi dėl darbo sąlygojau nekalbant dėl atlyginimo nustatymo.
Tokie siūlymai ne tik prieštarauja visuotinai pripažintai nuostatai, kad darbuotojas yra silpnoji darbo santykių pusė, bet ir neatitinka socialinės partnerystės principų, kurie seniai pripažįstami normaliose ekonomikose. Vakaruose jau seniai kolektyvinius santykius derina darbuotojų ir darbdavių organizacijos tarpusavio susitarimais, o ne darbuotojo ir darbdavio santykių individualioje plotmėje, kaip norima įpiršti siūlomame projekte. Dar daugiau, siūlomame projekte užsimota eliminuoti iš šio proceso profesines sąjungas, kaip kolektyvinius darbuotojų atstovus ir net siūloma panaikinti specialųjį įstatymą, reglamentuojantį profesinių sąjungų padėtį darbo santykiuose. 4. Teigiama, kad gerinama darbuotojų informavimas ir konsultavimasis su jais. Tačiau nesant imperatyvių nuostatų, tokie siūlymai tampa tik gražiais šūkiais. Neaišku kodėl siūloma darbuotojus įtraukti į darbdavių priimamų sprendimų procesą. Pirma, neaišku kuriuos darbuotojus, antra, ši deklaracija neparemta jokias tokio dalyvavimo principais. Trečia, neaišku kas apmokys darbuotojus tokiam darbui ir kieno sąskaita. Projekte suplakama teiginiai apie darbuotojų mokymą darbinei veiklai atlikti ir mokymuisi visą gyvenimą, nors toks mokymo procesas yra ne Darbo kodekso reglamentacijos objektas. Nepagrįsti ministerijos klerkų teiginiai apie pasiūlymų teikimą. Organizacija dar pernai, gruodžio mėnesį kreipėsi į Vilniaus universitetą, prašydama pateikti informaciją apie kuriamą socialinį modelį bei nurodyti kam reikia teikti pasiūlymus, tačiau iki šiol nesulaukėme jokio atsakymo.
Tai, kad ministerijos klerkai dalijosi informacija siaurame ratelyje visiškai nereiškia, kad informacija buvo pateikiama visuomenei priimtinais būdais ir priemonėmis. Tokie būdai, kuriais dabar pateikiama informacija vertinti kaip veiksmai, trukdantys ją gauti arba visaip apsunkinti jos gavimą. Ministerijos atsirašymas DK keitimo bei socialinio modelio pagrindimo klausimu tarybos neįtikino. Manome, kad modelis turi būti kuriamas įvertinant esamą padėtį ir pagrindžiant darbuotojų padėties užtikrinimą bei racionaliu Valstybės ūkio tvarkymu, o ne tik kažkieno norų paisymu. Vien darbdaviu interesų protegavimas tarybos netenkina ir mes laukiame konkretaus (motyvuoto ir argumentuoto, pagrįsto analizės duomenimis) nurodytų adresatų atsakymo šiuo klausimu. DĖL DARBO UŽMOKESČIO INDEKSAVIMO Mes dėkojame už priminimą, kad ministerija mums yra atrašiusi (kaip įprasta) rašinėlius dėl darbo užmokesčio indeksavimo. Tačiau apgailestaujame, kad iki šiol ministerijos klerkai sąmoningai vengia atlikti savo pareigas dėl darbo užmokesčio indeksavimo esamo DK 190 str. prasme. Šio straipsnio nuostatos įpareigoja Vyriausybę nustatyti konkrečią indeksavimo tvarką, tuo užtikrinant darbuotojų garantijas, esant darbo užmokesčio nuvertėjimui. Ministerija nurodė, kad valdininkų atlyginimų indeksavimo klausimai yra sureguliuoti, o darbuotojų darbo užmokesčio indeksavimo klausimai bus sureguliuoti naujajame DK projekte. Deja, šis klausimas siūlomame projekte nėra aptartas ir sureguliuotas ir Atkreiptinas dėmesys kad kalbama ne apie klausimų susijusių su darbo užmokesčio nustatymo, mokėjimo ir kita tvarka įmonės viduje, o apie Valstybės politiką, siekiant kompensuoti darbuotojų darbo užmokesčio praradimus dėl infliacijos ir kitų aplinkybių, nepriklausančių nuo darbdavio.
Ministerija cituoja siūlomo DK 157 str. nuostatas, bet norime atkreipti dėmesį, kad taryba žino kas yra minimali mėnesinė alga ir visiškai neprašė išaiškinti šios sąvokos. Būtų daug geriau, jeigu paaiškintų kaip bus užtikrinta nuostata, kad darbuotojas už savo aštuonių valandų darbą gaus padorų atlyginimą, nes visą laiką akcentuojama apie naujas darbo sąlygas ir santykius, o štai apie padoraus atlyginimo lygį nekalbama. Tuo tarpu pagal esamo minimalaus atlyginimo lygį Europos Sąjungoje esame vos nepaskutiniai, todėl norėtume sužinoti kas bus daroma, kad gavę atlyginimą darbininkai pasijustų oriai ir nesiruoštų emigruoti? Tikimės, kad tiek Prezidentė, tiek Seimo pirmininkė, tiek Ministras pirmininkas sugebės parašyti argumentuotą ir motyvuotą atsakymą nes ministerijos pateikti išaiškinimai mūsų neįtikina ir netenkina:
darbo kvalifikacijai. Ministerijos atsakyme teigiama, kad ekspertų komisija teiks išvadas, po to bus ruošiama metodika ir t.t.. Mūsų nuomone, tokia metodika jau seniai turėjo būti paruošta, o ne dar ruošiama (nors jau norima keisti DK), principai turėtų būti aptarti įstatyme. 2. Principiniai darbo užmokesčio klausimai turėtų būti reglamentuojami DK, o tik po to detalizuojami kolektyvinėse sutartyse. Neaišku kaip įsivaizduojama įmonėje bus sudaroma kolektyvinė sutartis, jeigu įmonėje veikia tokie dariniai kaip darbo taryba, darbuotojų patikėtinis ir profesinė sąjunga kartu. Ar bent įsivaizduojama kaip gali kolektyvinę sutartį ruošti ir dėl jos derėtis darbuotojų patikėtinis? Koks jo juridinis statusas, atsakomybė?
Susidaro įspūdis, kad ministerijoje visiškai nesiorientuojama realybėje ir jie gyvena savo iliuzijų pasaulyje. Tokia padėtis tarybai nepriimtina, nes deklaracijos nėra pagrindas priimti atsakingus sprendimus. 3. Dar keistesnis principas, kad įmonėse, kuriose dirba mažiau nei 50 vidutinių darbuotojų skaičius, apmokėjimo sistemą tvirtina darbdavys. O ką dabar yra kitokia tvarka? Atrodo, kad ministerijos valdininkai arba mus mulkina arba nelabai orientuojasi apie ką kalbama. Tokie „argumentai“ yra nepriimtini, o juos skaitant peršasi išvada, kad reikėtų susirūpinti dėl šios ministerijos aparato darbuotojų kvalifikacijos. Teigia, kad darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos, kvalifikacija, darbo apmokėjimo formos. Įstatyme turėtų būti aiškiai apibrėžiama, kad šie dydžiai ne nurodomi, o turi būti privalomai turi būti aptarti. Nesant įstatyme imperatyvių normų, šios deklaracijos nieko vertos. DĖL KONVENCIJŲ RATIFIKAVIMO Norime atkreipti dėmesį, kad pateikta informacija nėra tiksli. Darbo grupė, kuriai buvo pavesta atlikti parengiamąjį darbą konvencijų ratifikavimui, paskutiniame posėdyje buvo sutarusi, kad šis darbas bus tęsiamas po Lietuvos pirmininkavimo ES taryboje pabaigos. Apie tai, kad sprendimą dėl ratifikavimo siūlyti peržiūrėti kalbos nebuvo. Todėl ministerijos atstovų noras išvengti šio darbo arba jį vilkinti yra nepriimtinas ir mes tam nepritariame:
nėra pateikta informacija, kad Valstybė būtų kreipusis į TDO dėl šių konvencijų senumo ir jų ne reikalingumo. Tai, kad ministerijos klerkai mano, kad jos yra pasenusios neatitinka tikrovės, nėra įtikinantis argumentas. Principai nesensta ar nesikeičia vien nuo ministerijos atstovų įgeidžio, jeigu žemės trauka egzistuoja, tai ji egzistuoja nepriklausomai nuo to patinka tai klerkams ar ne. 2. Vis akcentuojama, kad Lietuva yra jūrinė valstybė.
Bet kai reikia ratifikuoti konvencijas, susijusias su uosto darbuotojų saugumo užtikrinimu, klerkai teigia priešingai. Kas tai nesuvokimas ką reikia daryti ar prieš Valstybės politiką nukreipta veika? Manome, kad uoste darbuotojų saugumas turi būti užtikrinamas būtent šių konvencijų reikalavimų pagrindu ir Valstybės prestižas yra jas ratifikuoti. Nenoras tai padaryti niekuo nepaaiškinamas dar ir todėl,- kad patys ministerijos klerkai teigia, kad vidaus norminiai aktai konvencijų reikalavimus atitinka. Vadinasi praktiškai belieka atlikti formalumus. Jeigu to daryti nenorima, reiškia yra paslėptas kažkoks interesas. Todėl tokia slapta veika mums nepriimtina ir norėtume išgirsti Aukštųjų institucijų vertinimą šiuo klausimu kokią slaptą interesą turi ministerijos klerkai atsisakydami atlikti konvencijų ratifikavimo formalumus? Mes manome, kad šių konvencijų ratifikavimas tik sustiprintų Valstybės prestižą, kaip atsakingos narės, argumentas, kad šių konvencijų neratifikavusios trečiosios valstybės rodo, kad klerkai nori ir Lietuvą tokia laikyti. Mums tai nepriimtina. 3. Ministerijos klerkai teigia, kad konvencijų ratifikavimas nėra aktualus ir būtinas, nes esą jų pagrindinės nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos bendruose teisės aktuose. Tačiau kokie konkretūs aktai reglamentuoja uosto darbininkų darbo sąlygas ir saugumą nenurodo. Tuo tarpu šios konvencijos reglamentuoja būtent dokininkų darbo sąlygas ir saugumą. Kyla įtarimas, kad klerkai nežino tikrosios padėties uoste. Ir kaip ją žinos, jeigu net Lietuvos profesijų klasifikatoriuje nėra dokininko profesijos. Norint tiksliai žinoti kokios uosto darbininkų sąlygos, kad jos nėra tapačios sandėlio darbuotojo darbo sąlygoms, reikėtų dažniau buvoti uosto darbininkų darbo vietose, paanalizuoti kaip atliktas jų vertinimas ir tik tuomet būtų galima teigti, kad konvencijų ratifikavimas yra neaktualus.
Gal ministerijos valytojoms tai nėra svarbu, tačiau uosto darbininkams tai pagrindinis dokumentas, pagal kurį turėtų būti organizuojamas jų darbas ir sudaromos saugios ir sveikos darbo sąlygos. O įvertinus, kad ministerija iš vis nusišalino nuo rizikos vertinimo darbo vietose ir aplaidžiai kontroliuoja kaip vykdomi reikalavimai bei tai, kad Valstybinė darbo inspekcija iš kontroliuojančios kaip vykdomi įstatymų reikalavimai virto į konsultacinę struktūrą, tai tampa dar aktualiau. Todėl priversti pakartotinai kreiptis į Aukščiausias valstybės institucijas ir tikimės gauti ne ministerijos rašliavą, o šių institucijų pagrįstą ir argumentuotą nuomonę. Taip pat norėtume gauti paaiškinimus kas prisiims atsakomybę už šios brangios ir gremėzdiškos darbo santykių sistemos, kuri mūsų nuomone padėties nepagerins, sukūrimą ir įgyvendinimą. Nenorime, kad būtume apkaltinti tik kritikavimu, todėl (nepretenduodami į 3 milijonų atlyginimą) siūlome tokią socialinio modelio kūrimo seką:
1Reformuoti SODRA:
a) Nustatyti pensijų rezervinio fondo kaupimo tvarką. Nustatyti, kad pensijų rezervinis fondas naudojamas tik pensijinėms išmokoms;
viršijančias 3 000 eurų per mėnesį, patys draudžiasi senatvės pensijai;
d) nustatyti, kad pareigūnams, turintiems teisę į pensiją už ištarnautų metų stažą, pensija pradedama mokėti sukakus bendram pensiniam amžiui(65 m.);
darbuotojo;
f) nustatyti pensijų indeksavimo tvarką, priklausomai nuo pragyvenimo lygio kitimo. 2.
2Reformuoti užimtumo ir bedarbių garantijų sistemą:
gauna bedarbio išmoką:
priklausomai nuo pragyvenimo lygio kitimo;
darbo vietas. Bedarbius mokyti tik toms specialybėms, kurių poreikis yra didžiausias pagal esamas laisvas darbo vietas;
darbo įdarbinimą, bet ne pačios tampa darbdaviais;
darbo dėl girtuokliavimo ar vagysčių;
padidintą mokestį į užimtumo fondą. 3. Darbo santykių sferoje:
ir darbdavių organizacijų bendradarbiavimas derinant kolektyvinius darbo santykius; Pasiekti susitarimai įforminami kolektyvinėmis sutartimis. Susitarimai tarp šakinių darbdavių ir darbuotojų organizacijų yra principiniai susitarimai šakos lygmenyje ir įforminami kaip šakos susitarimai dėl sąlygų taikomų šakos darbdaviams;
atstovavimo mokestį proporcingą darbuotojų, nesančių profesinės sąjungos nariais, skaičiui;
sąlygas kolektyvinės sutarties šalys privalo susitarti;
funkcijų, jie turi vykdyti profesinių sąjungų atstovavimo, jų darbo, narių mokymų organizavimo funkcijas bei derėtis valstybės lygmeniu dėl bendrųjų garantijų dirbantiesiems.
Pasiekti rezultatai, įforminami nacionaliniais susitarimais.
kitimo. Nustatyti tvarką, pagal kurią bus vykdomas darbo užmokesčio didinimas iki europinio lygio.
esamų darbo sąlygų atitikimą normalioms sąlygoms;
jeigu darbo metu įvyksta avarija, nesant jų tyčios. Svarstyti pagrindiniame komitete30 Profesinė sąjunga ,,Uostininkas“ 2015-03-18 Nr. g-2015-2322
Priimta 2015-02-15 narių susirinkime. Suprasdami darbo santykių tobulinimo reikalingumą, Suvokdami socialinių partnerių interesų derinimo procesą, pagrįstą konkrečiu argumentų pateikimu ir atsargumo, priimant socialinių garantijų sistemos keitimo siūlymus, įvertindami, kad laikas liautis vienpusiškai atstovauti darbdavių interesams, įsitikinę, kad laikas realiai rūpintis ir darbininkų socialine padėtimi, apsvarstę informaciją apie Darbo kodekso keitimo pastangas, narių susirinkimas priėmė šią rezoliuciją, kuria siekiama išreikšti nepritarimą Valdžios veiksmams, kuriais bandoma bloginti darbuotojų socialinę padėtį. Susirinkimas k o n s t a t u o j a : 1.
Valstybinės institucijos, nepaisydamos socialinės partnerystės reikalavimų bei socialinės darbuotojų saugos užtikrinimo principų, nuolat inicijuoja siūlymus bloginančius darbuotojų padėtį. 2. Rengiami Darbo kodekso liberalizavimo užmojai neduos teigiamo rezultato, bet sudarys sąlygas dar didesnei darbdavių savivalei ir darbuotojų teisių pažeidinėjimui. 3. Manome, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmai, siekiant liberalizuoti darbo santykius, yra įžūlus darbuotojų teisių ir garantijų naikinimas, neatitinka nei Vyriausybės programos deklaracijų nei darbuotojų interesų. Tokias pastangas vertiname kaip bandymą pataikauti biznieriams ir sudaryti jiems dar palankesnes sąlygas turtėti darbininkų sąskaita. 4. Nuomonės, kad Darbo kodeksas yra „sovietmečio44 atgyvena yra nepagrįstos jokiais argumentais, nes vadovaujantis tokia logika, pirmiausia, reikėtų išvaikyti Seimą, Prezidentūrą ir visas ministerijas, su Ministru pirmininku priešaky, nes ten taip pat sėdi virš 50% tokių persenusių atgyvenų. Nepritardami tokiems veiksmams narių susirinkimas r e i k a l a u j a :
kas pateikė pasiūlymus naikinti darbuotojų teises ir garantijas, numatytas Darbo kodekse, ignoruojant reikalavimą konsultuotis su profesinėmis sąjungomis.
Spręsti klausimą dėl šių asmenų atitikimo užimamoms pareigoms. -pagal socialinės partnerystės reikalavimus, sprendžiant Visuomenei svarbius socialinius klausimus, turi būti derinami suinteresuotų šalių interesai, todėl reikalaujame neatidėliojant organizuoti visų profesinių sąjungų ir Valdžios atstovų konsultacijas ir tik apibendrinus pateiktus siūlymus spręsti ar tikslinga pradėti Darbo kodekso tobulinimo procedūras. -nutraukti slaptą įstatymų pataisų ir naujų projektų (susijusių su darbuotojų socialine padėtimi) rengimo praktiką ir besąlygiškai laikytis reikalavimo, kad tokie projektai, turi būti rengiami tik po viešai skelbtų (ir realiai organizuotų) konsultacijų su socialiniais partneriais. Dabartinė vienpusiška biznio interesų protegavimo praktika mums nepriimtina, yra nepateisinama ir neatitinka Konstitucijos raidės. -įvertinti Visuomenės praradimus, atsirasiančius pakeitus Darbo kodeksą ir priimti įstatymą, kad už tai solidariai atsako Prezidentas, Premjeras ir ministras, kaip tokių pataisų laimintojai. R E Z O
DĖL
Priimta 2015-02-15 narių susirinkime Suprasdami darbo užmokesčio, kaip darbuotojų socialinės padėties garanto svarbą, Įvertindami darbo laisvos rinkos sąlygomis ypatumus, Įsitikinę, kad Valdžia privalo vykdyti Konstitucinę prievolę tarnauti Visuomenei, Apsvarstę informaciją apie organizacijos Tarybos pastangas inicijuoti Darbo užmokesčio indeksavimo tvarkos nustatymą, Narių susirinkimas priėmė šią rezoliuciją, išreikšdamas nepritarimą Valdžios veiksmams, kuriais bloginama darbuotojų socialinė padėtis. Susirinkimas k o n s t a t u o j a : 1.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nepaisydama Darbo kodekse nustatyto reikalavimo parengti darbo užmokesčio indeksavimo tvarką, nevykdo savo prievolės ir tokiais veiksmais net nuo 2003 metų daro privataus sektoriaus darbuotojams žalą nes brangstant prekėms ir paslaugoms bei esant infliacijai jų atlyginimai proporcingai nuvertėja. 2. Tokie veiksmai yra diskriminacinio pobūdžio, nes valstybinio sektoriaus darbuotojams, teisėjams ir kitiems pareigūnams atlyginimai yra reguliariai indeksuojami, o neteisėta ministerijos veika privataus sektoriaus darbuotojai diskriminuojami, jų, kaip piliečių, interesai yra pažeidžiami. 3. Pagarsinti siūlymai dėl Darbo kodekso liberalizavimo ne tik neduos teigiamo rezultato, bet jų turinys prieštarauja TDO konvencijų bei ES direktyvų nuostatoms. Tokius veiksmus vertiname kaip pakartotinį akiplėšišką bandymą sudaryti sąlygas dar didesnei darbdavių savivalei ir darbuotojų teisių pažeidinėjimui. Dar blogiau, kad tokius veiksmus „laimina“ socialdemokratų Vyriausybė. 4. Tokia nuosekli ministerijos pozicija bloginti darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas neatitinka Konstitucijos reikalavimų, asmenų lygybės principų ir ministrų duotos priesaikos tarnauti tautos labui. 5. Manome, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministras, kuris toleruoja įstatymo reikalavimų nepaisymą, ir Seimo narių neprincipingumas, kontroliuojant kaip Vyriausybė vykdo įstatymus, rodo, kad jie įtakojami ne Tautos valios, o grupės darbdavių noro lobti darbuotojų sąskaita. Siekdami apginti savo ir kitų darbuotojų interesus narių susirinkimas r e i k a l a u j a : -nedelsiant įvertinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakingų pareigūnų veiką ir spręsti klausimą dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministro atitikimo užimamoms pareigoms bei imtis priemonių, kad darbuotojams būtų atlyginta žala už visą laiką, kurį darbo užmokestis nebuvo indeksuotas.
Išsiaiškinti dėl kurių asmenų aplaidumo darbuotojams padaryta žala ir imtis priemonių, kad jie solidariai atlygintų Valstybei padarytus nuostolius. -neatidėliojant įpareigoti ministeriją per 3 mėnesius parengti darbo užmokesčio indeksavimo tvarką, numatant kokia tvarka bus kompensuojamos darbuotojų negautos pajamos. -nustatyti tvarką kaip ir kas kontroliuoja kaip ministerijos vykdo įstatymų reikalavimus ir įpareigoti šią instituciją reguliariai ir viešai skelbti patikros rezultatus. R E Z O L I U C I J A
Klaipėda Priimta 2015-02-15 narių susirinkime Apsvarstę informaciją apie TDO konvencijų Nr. 137(DėI laivų krovos darbų) ir Nr. 152(Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos atliekant laivų krovos darbus) (toliau tekste- Konvencijos) ratifikavimo padėtį Narių susirinkimas priėmė šią rezoliuciją, kuria norima atkreipti Valdžios dėmesį į aukščiau nurodytų konvencijų ratifikavimo darbų vilkinimą ir normalių darbo sąlygų užtikrinimo uosto darbuotojams. Susirinkime k o n s t a t u o t a :
apmokėjimo sąlygos neatitinka europinių standartų, jų reguliavimas neatitinka konvencijų reikalavimų. Valdžios institucijos nusišalino nuo įstatymų reikalavimų vykdymo kontrolės, todėl ne tik darbo apmokėjimo sąlygos bet ir reikalavimai užtikrinti normalias darbo sąlygas vykdomi aplaidžiai, reali padėtis kontroliuojama atmestinai, rizikos vertinimas darbo vietose atliekamas normaliai. Dėl to uosto darbuotojų darbo sąlygos vis blogėja, darbo užmokestis nuvertėja.
Esama padėtis darbuotojų netenkina, nes dirbant nenormaliomis darbo sąlygomis žalojama darbuotojų sveikata, dažni atvejai kai darbuotojai suluošinami ir netgi žūva darbe. Dokininkų kvalifikacinius reikalavimus, darbo apmokėjimo sąlygas darbdaviais nustatinėja kaip išmano, traumas darbe įforminti vengia, dažni atvejai kai darbuotojai verčiami jas įforminti kaip traumas buityje. 2. Vyriausybė darbų programoje numatė ratifikuoti šias Konvencijas...“ ratifikuosime TDO konvencijas dėl darbo jūrų laivyboje, dėl žvejų darbo, dėl darbo dokuose, dėl dokininkų darbų saugos ir sveikatos.“ ...(Vyriausybės programos XIII DALIS TRANSPORTAS, 359 punktas), tačiau iki šiol Konvencijos, reglamentuojančios dokininkų darbo apmokėjimo ir darbo sąlygas, neratifikuotos. 3. Nors buvo kreiptasi į Valdžios institucijas, tačiau pasirengimo ratifikavimui darbai nevykdomi ir informacija apie esamą padėtį nepateikiama. Todėl narių susirinkimas r e i k a l a u j a :
Konvencijų ratifikavimo darbus. 2. Informuoti organizaciją apie atsakingus asmenis, kuriems būtų galima pateikti pasiūlymus dėl aktų, kuriais bus realizuojami Konvencijų reikalavimai, parengimo
sausio mėnesio ir kreiptis į TDO dėl Konvencijų ratifikavimo. Svarstyti pagrindiniame komitete31 Lietuvos Geležinkelių profesinių sąjungų susivienijimas 2015-06-18 Nr. g-2015-5562 Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimas, vienijantis virš 2000 tūkstančių narių, prašome nepritarti pateiktam socialinio modelio įstatymų projektų paketui:
birželio 13 dienos darbdavių, profesinių sąjungų ir Vyriausybės susitarimą. 2.
2Minėtame projekte siūloma mažinti darbuotojų garantijas, pavyzdžiui:
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos moterų centras 2015-06-18 Nr. g-2015-5561
LFSK Moterų centras, kurio tikslai vienyti profesinių sąjungų nares moteris, atstovauti moterų teises, siekiant lygių galimybių darbe, visuomenėje, politikoje, šeimoje, kovoti prieš diskriminaciją, išnaudojimą ir pan. susipažino su nauju LR Darbo kodekso projektu ir susirūpino dėl daugelio svarbių lyčių lygybei nuostatų, socialinių garantijų dirbančioms moterims. LPSK Moterų centrui ypač didelį susirūpinimą kelia smarkiai sumažėjusios garantijos nėščioms moterims, darbuotojams auginantiems mažamečius vaikus. Pagal naują Darbo kodekso projektą sumažėja galimybės derinti darbą ir šeimą. Jeigu bus įteisintos Darbo kodekso projekto 60 str. 1 d. nuostatos, tai neigiamai atsilieps šalies demografinei situacijai Lietuvoje, kuri ir dabar kelia susirūpinimą.
Manome, kad jaunos moterys, norėdamos išsilaikyti darbo rinkoje (jeigu darbo vieta garantuotai bus saugoma tik 4 mėnesius), motinystės pianus atidės neriboto laikui, Sunku net įsivaizduoti, kokiai įstaigai jauna motina galėtų patikėti prižiūrėti vos 4 mėnesių kūdikį. Nereikia pamiršti* kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose jau ne vienus metus iš eilės konstatuojamas lopšelių-darželių trukumas. 60 str. 1 d. formuluote
„darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos vaikui
sukaks 4 mėn. gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva“ tikrai nereiškia* kad nėščia moteris gali jaustis saugi dėl savo darbo vietos. Tikėtina, kad nemaža dalis darbdavių ras būdų, kaip priversti tokią moterį sutikti išeiti iš darbo „šalių susitarimu“ arba „darbuotojo iniciatyva“, Ne mažesnį nerimą kelia ir šio straipsnio 3 d. nuostatos. Neabejojame, kad tai būdas pabloginti darbuotojų (ypač jaunų moterų) darbo sąlygas arba net jais/jomis
„atsikratyti’, jeigu to “kito darbo” neatsirastų. Pastebėjome, kad nebeliko garantijų likti darbe mažinant darbuotojų skaičių, darbuotojams,
auginantiems mažamečius vaikus, vienišiems tėvams, Panaikinta dabartiniame Darbo kodekso 214 str. nuostatos, sudarančios stygas turėti papildomą/-as apmokamas poilsio dienas, darbuotojams auginantiems vaikus iki 12 metų amžiaus. Atsižvelgiant į minėtas priežastis ir pasekmes, manome, kad būtina palikti dabartiniame Darbo kodekse įtvirtintas garantijas dėl nėščią moterų ir darbuotojų, auginančių vaikus iki 14 m. amžiaus (neįgalius vaikus iki 18 m.). Svarstyti pagrindiniame komitete33 Asociacija ,,Infobalt“ 2015-10-2822 Progresą stabdanti ir konkuravimą sunkinanti nuostata. Darbo užmokestis – darbuotojo ir darbdavio individualaus susitarimo išraiška. DU priklauso nuo konkrečios darbuotojo kompetencijos ir pridėtinės vertės sukūrimo darbdaviui.
Tos pačios pozicijos specialistų gebėjimai ir generuojamas rezultatas skiriasi. Apibendrintos informacijos apie VDU atskleidimas sudarys prielaidas darbuotojui siekti naudos ne pagal individualius jo pasiekimus. Tai būtų daroma pajėgesnių darbuotojų sąskaita, (referuojant į vidutinį atlyginimą, išaugusį dėl pažangių darbuotojų indėlio). Tam tikros verslo sritys, pavyzdžiui, IT, yra pagrįstos darbuotojų kompetencija. Apibendrintos informacijos turėjimas apie vidutinį darbo užmokestį gali sudaryti sąlygas konkuruojantiems ūkio subjektams lengviau pervilioti kitos įmonės specialistus. Šiuo metu rizikos minimizavimas yra iš esmės grindžiamas darbdavio ir darbuotojo konfidencialumo įsipareigojimu, apimančiu ir DU dydžio neviešinimą. Siūloma pataisa sudarys palankesnes sąlygas darbuotojų perviliojimui. Reikalavimas atskleisti darbuotojų gaunamą darbo užmokestį yra darbo santykių lankstumą stabdanti ir konkuravimą sunkinanti nuostata, nes darbuotojas yra darbuotojui nelygus, todėl net ir tos pačios grupės darbuotojai, atsižvelgiant tiek į jų asmenines, tiek profesines savybes, patirtį, pridėtinės vertės sukūrimą darbdaviui, gali būti labai skirtingi. Tokių duomenų skelbimas gali demotyvuoti mažiau uždirbančius darbuotojus, arba verčia darbdavį neskatinti geresnio darbuotojo. Taip pat tai gali reikši darbuotojo teisių pažeidimą, kuomet bazinis atlyginimas būtų nustatomas nedidelis ir visiems vienodas, o skirtumas mokamas priedų ir premijų pagalba, vietoj to, kad nustatyti iš karto darbuotojo savybių visumą atitinkantį atlyginimą Įpareigojimo nediskriminuoti lyties pagrindu dėl mokamo atlyginimo laikymąsi gali nustatyti VDI, atlikusi individualų darbdavio patikrinimą. Papildomai pažymėtina, kad įpareigojimas grupuoti informaciją pagal lytį gali sudaryti prielaidas pažeisti asmenų teises, kurie vienai konkrečiai lyčiai nėra priskiriami.
Asmens duomenų saugojimo pareiga ir tvarka nustatyta atskiru reglamentavimu (Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas). Kita informacija (darbdavio ir darbo tarybos susitarimai), lygių galimybių politika ir jos priemonės darbuotojams yra atskleidžiama individualia tvarka. Pareiga viešinti šią informaciją internetiniame tinklalapyje būtų papildoma administracinė našta. Kyla klausimas kaip projekto 22 str. 2 p. dera su CK nuostatomis, reglamentuojančiomis komercinę paslaptį. CK 1.116 str. 1 d. numatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Taigi, kaip matyti, CK 1.116 str. 1 d. įtvirtina labai plačią komercinės paslapties sąvoką, į kurią patenka platus spektras įmonės informacijos, kuri laikytina komercine paslaptimi. Paprastai praktikoje daugelis privačiame sektoriuje veikiančių įmonių informaciją apie įmonių darbuotojų užmokestį laiko komercine paslaptimi. Svarstyti pagrindiniame komitete34 Asociacija ,,Infobalt“
3951
pakankamas garantijas darbuotojams (įskaitant, bet neapsiribojant, darbo sutarties nutraukimo sąlygos, atostogos, tėvadieniai, Rugsėjo 1 d.). 2. Susitarimas dėl ne viso darbo laiko priklauso nuo darbuotojo valios: 2.1.DS trunka ilgiau kaip 3 metus ir prašymas pateiktas prieš 30 dienų. Trukmė – iki 1 metų; 2.2.Dėl sveikatos būklės, neįgalumo, poreikio slaugyti šeimos narį, nėščiajai, neseniai pagimdžiusiai pareikalavus, darbuotojui, auginančiam vaiką iki 3 metų, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų.
Ūkinės veiklos vykdymo rizika tenka darbdaviui (atliekant darbo funkciją kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė visais atvejais tenka darbdaviui (DK 31 str. 3 dalis). Prisiimdamas šią riziką, darbdavys turi diskreciją atitinkamai skirstyti darbo išteklius (atostogų suteikimo tvarka, darbuotojų skaičiaus didinimas ir panašiai). Projektu suteikiama iš esmės neribota teisė darbuotojams mažinti darbo laiką. Tai ženkliai padidina darbdavio netinkamos veiklos vykdymo riziką (nepakankami resursai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus kontrahentams). Darbo jėgos praradimas dažnai sunkiai kompensuojamas – reikėtų rasti papildomus specialistus. Normalų darbą trikdytų ir tai, kad papildomos darbo jėgos poreikis vėlgi būtų ne visam darbo laikui (tam, kurį nedirbtų esamas darbuotojas). Teisė darbuotojui vienašališkai pasirinkti ne visą darbo laiką gali darbdaviui sukelti neproporcingą žalą. Pavyzdžiui, įprastas viešojo pirkimo sutarties reikalavimas – nurodyti ir užtikrinti, kad pasiūlyme nurodyta specialistų komanda realiai vykdytų sutartį. Išimtys paprastai leidžiamos tik tam tikrais objektyviais atvejais (darbuotojas nebegali vykdyti darbo funkcijų). Suteikiant teisę darbuotojui vienašališkai pasirinkti ne viso darbo laiko režimą, projektų pagal viešojo pirkimo sutartis vykdymas labai pasunkėtų arba net taptų neįmanomas. Netinkamas sutarties vykdymas būtų priskirtas tiekėjo (darbdavio atsakomybei), kas leistų perkančiajai organizacijai nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl esminio pažeidimo. Toks faktas nuo 2016 m. sausio 1 d. 3 (trijų) metų laikotarpiui eliminuoja tiekėjo teisę dalyvauti viešajame pirkime. Taigi dėl darbuotojui suteikiamos teisės gali būti sukelti neadekvatūs padariniai.
Pasiūlymas – neįtraukti į DK aptariamos nuostatos. Arba pakoreguoti nurodant, kad ne visas darbo laiko režimas nustatomas darbuotojo ir darbdavio bendru sutarimu. 3. Jei aptariamos nuostatos taikymo nebūtų atsisakyta, siekiant subalansuoti interesus, projektas papildytinas analogiškomis nuostatomis mutatis mutandis dėl ne viso darbo laiko taikymo. Darbdavys nuostatą dėl ne viso darbo laiko taikytų tuomet, kai nebūtų prastovos sąlygų ir/ar dalinio darbo suteikimo sąlygų (DK 46, 47 str.), tačiau ūkinės veiklos apimtys ar kiti pasikeitimai lemtų tokį poreikį. 4. Dėl nuotolinio darbo Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 20 % visos darbo laiko normos, kai darbuotoja yra nėščioji, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti, darbuotojas augina vaiką iki trejų metų, vienas augina vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų. Viena vertus suprantama, kad nurodytos kategorijos darbuotojai turi objektyvių didesnių poreikių, tačiau esamas DK reglamentavimas juos pakankamai užtikrina. Siūlomas pakeitimas, skaitant jį tiek kartu, tiek atskirai su šios kategorijos darbuotojų teise vienašališkai nuspręsti dirbti ne visą darbo laiką, iš esmės sudarytų prielaidas ženkliai sutrikdyti darbdavio veiklą, apsunkintų planavimo galimybes ir panašiai. Pasiūlymas – komentuojamos nuostatos į DK neįtraukti. Svarstyti pagrindiniame komitete35 Asociacija ,,Infobalt“
3612 Aptariama nuostata įpareigoja darbdavį apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai būtina darbo funkcijai atlikti. Nuostata gali būti interpretuojama dviprasmiškai. Pirma, darbuotojas, atleidžiamas dėl netenkinamų rezultatų per išbandymo terminą ar dėl kvalifikacijos stokos, gali ginčyti atleidimo teisėtumą nurodydamas, kad darbdavys netinkamai įgyvendino savo pareigą apmokyti. Antra, ne visada apmokymų pagal šią nuostatą apimtis reikš minimalų įgūdžių pritaikymą.
Tam tikruose sektoriuose, pavyzdžiui, IT, specialistas turintis vienos kalbos programavimo gebėjimus ir siekiantis pas darbdavį programuoti kita panašia kalba, turės būti apmokomas. Tokie mokymai nevisiškai atitinka kvalifikacijos kėlimo sampratą pagal DK 36 str. 2 dalį, tačiau nelaikyti ir elementariais minimaliais mokymais. Pasiūlymas (1) – papildyti DK 28 str. 1 d. nuostatą nurodant, kad darbdavio pareiga apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai būtina darbo funkcijai vykdyti, nepanaikina darbuotojo pareigos atitikti keliamus kvalifikacijos reikalavimus sutartoms darbo funkcijoms vykdyti. Pasiūlymas (2) – papildyti DK 36 str. 2 d. nuostatą nurodant, kad susitarimas gali nustatyti, jog atlyginamos darbdavio išlaidos, patirtos apmokant darbuotoją dirbti pagal DK 28 str. 1 dalį. Siekiant išvengti sukuriamų neaiškumų, siūlytina aptariamos nuostatos į DK neįtraukti. Svarstyti pagrindiniame komitete36 Asociacija ,,Infobalt“
4 Nuostatoje numatytas darbuotojo inovacijų darbdavio veiklai gerinti skatinimas. Taip pat įtvirtinta pareiga atlyginti už darbuotojo sukurtus autorių teisių objektus. Nėra aišku, kas laikoma darbdavio veiklos gerinimu. Taip pat nėra aišku, ar atlyginama tik už autorių teisių objektus, skirtus darbdavio veiklos gerinimui. Darbdavio veiklos gerinimą suprantant plačiąja prasme, galima teigti, kad darbdaviui rangos sutarties pagrindu kliento naudai atliekant informacinės sistemos modifikavimo darbus, yra gerinama darbdavio veikla (patenkinami specifiniai kliento poreikiai). Už tai darbuotojui turėtų būti atlyginama, nors paprastai tokie rezultatai išimtinai perduodami klientui (numato sutarties sąlygos, kurių pakeisti darbdavys paprastai negali dėl jų sudarymo prisijungimo būdu (laimėjus viešąjį pirkimą). IT srityje darbuotojų darbo funkcijos iš esmės neatskiriamai susijusios su intelektinės nuosavybės sukūrimu.
Todėl be darbo užmokesčio IT srityje būtų itin ženkliai skatinamas papildomo honoraro mokėjimas už autoriaus (darbuotojo) turtines teises. Turtinės autorių teisės į kompiuterių programą, kurią sukūrė darbuotojas atlikdamas savo tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, priklauso darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo10 str. 2 dalis). Turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje (ATGTĮ 9 str. 2 dalis). 30 str. 4 d. nuostatą „Darbuotojo sukurti autorių teisių objektai turi būti saugomi ir už jų panaudojimą atlyginama įstatymų ir susitarimų nustatyta tvarka“ suprantant kaip įpareigojimą visais atvejais darbdaviui atsiskaityti su darbuotoju už autorių turtines teises, būtų paneigiamas aukščiau nurodytas ATGTĮ nustatytas reglamentavimas, pagal kurį darbuotojas autoriaus turtines teises įgyja tik tuomet, jei dėl to susitariama. Siekiant išvengti sukuriamų neaiškumų, siūlytina aptariamos nuostatos į DK neįtraukti. Svarstyti pagrindiniame komitete37 Asociacija ,,Infobalt“
37385
nekonkuravimo yra civilinis susitarimas. Projekto 30 str. 5 dalis numato draudimą sudaryti tokio pobūdžio susitarimus dėl DK teisių ir pareigų įgyvendinimo, tačiau 37, 38 str. įtvirtinti civilinio pobūdžio susitarimai – dėl nekonkuravimo, konfidencialios informacijos apsaugos. Išvada
Teismų praktikoje pripažįstama, kad klientų perėjimas pas atsakovą, kai atsakovą įsteigė (jame įsidarbino) buvę ieškovo darbuotojai, yra pakankamas įrodymas, jog atsakovas pasinaudojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija, kartu ir perviliojo klientus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Prekybos marketingo paslaugos“ v. UAB ,,Rinkodaros ir prekybos paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2007; 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-326/2012). Projekte įtvirtintas maksimalus netesybų dydis nekonkuravimo atveju neapsaugo interesų, neskatina laikytis nekonkuravimo susitarimo. DK 37 str. 3 dalis nurodo minimalų kompensacijos už nekonkuravimą dydį – 40 % VDU. Labai tikėtina, kad paprastai būtent dėl tokio dydžio kompensacijos ir bus susitarta. Argumentaciją sustiprina ir ligšiolinė teismų praktika, pagal kurią 40 % atlyginimo dydžio kompensacija laikyta ne minimalia, bet įprasta ir pakankama. Tai reiškia, kad už nekonkuravimo susitarimo pažeidimą darbdavys turės teisę reikalauti tik kiek daugiau nei vieno atlyginimo dydžio netesybų (120 %). Akivaizdu, kad nekonkuravimo susitarimo pažeidimas visais atvejais viršys tokį dydį – pakanka prarasti bent vieną vidutinio dydžio klientą (iš jo gaunamus užsakymus), ypač jei santykiai su juo yra tęstiniai. Sutinkame, kad nuostoliai, viršijantys netesybas, gali būti priteisti, tačiau labai svarbu pažymėti, kad nesąžiningo konkuravimo (nekonkuravimo susitarimų nesilaikymo) atveju nuostolių dydžio apskaičiavimas yra sudėtingas (žr., pvz., ALNA Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį c.b. Nr.3K-3-447/2014). Todėl iš anksto apibrėžtų nuostolių įtvirtinimas neribojant 3 (trimis) VDU užtikrintų teisinių santykių apibrėžtumą, ko ir siekiama projektu (DK 2 str. 1 dalis).
abiem atvejais turėtų būti leidžiama susitarti dėl netesybų, neribojant jų dydžio. Pažymėtina, kad tai nepažeistų darbuotojo interesų, kadangi netesybų dydžiui esant neprotingai dideliam, teismas jas mažina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.258 str. 3 dalis). Neapribojant aukščiau nurodytų argumentų taikymo, siūlytina aptariamų nuostatų į DK neįtraukti. Esamas reglamentavimas ir susiklosčiusi praktika dėl nekonkuravimo ir konfidencialios informacijos apsaugos yra pakankama. Svarstyti pagrindiniame komitete38 Asociacija ,,Infobalt“ 2015-10-2835 Siūlome numatyti ilgesnį, 6 mėnesių, išbandymo laikotarpį. Bandomasis terminas turi būti taikomas nepriklausomai nuo darbuotojų pas darbdavį skaičiaus. DK 108 str. 3 punktas leidžia darbdaviui, įdarbinusiam mažiau kaip 10 darbuotojų, nustatyti išbandymo terminą iki 6 mėnesių. Toks terminas turėtų būti nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus. Priešingai, esant darbuotojų skaičiui didesniam, dėl žmogiškųjų išteklių ir procesų valdymo sudėtingumo, reikalingas ilgesnis laikas gebėjimų patikrinimui, nei esant mažam darbuotojų skaičiui. Svarstyti pagrindiniame komitete39 Asociacija ,,Infobalt“ 2015-10-2837 Įtraukti ir dar vieną variaciją: kad susitarimas gali apimti tik nekonkuravimą dėl klientų ir tik tų, su kuriais užmegztas ryšys atstovaujant paliekamą darbovietę. Toks nekonkuravimas neturi riboti darbuotojo laisvės užsiimti savo profesine veikla ar ieškoti naujų klientų. Tačiau, susitariant dėl nekonkuravimo dėl klientų, atitinkamai ir neturi būti mokama kompensacija. Toks punktas apsaugotų tiek darbdavį, tiek neskriaustų darbuotojų. Dabar darbdavys, ypač mažos profesinės paslaugų įmonės, neapsaugotos nuo intelektinės/klientų vagystės, kai darbuotojai apmokomi, perima visas žinias ir tada kuria savo verslą. Suprantama, kad tai neišvengiama. Tačiau būtų adekvatu bent apriboti
„klientų“ išsivedimą, kad nebūtų žlugdomas verslas, paliekant galimybę
darbuotojui užsiimti veikla su naujais klientais.
T.y. tapti pilnaverčiu konkurentu be „vagystės“ elementų. Yra naudojama praktika, kai sudaromas klientų sąrašas, su kuriais „atskylantis“ darbuotojas nedirbs metus ar du. Kaip rodo patirtis, tai leido susikurti konkuruojančiom įmonėm, abiem nežlugti ir išlaikyti pagarbų santykį viena į kitą. Svarstyti pagrindiniame komitete40 Asociacija ,,Infobalt“ 2015-10-2839 DK 39 str. 4 d. nustato darbuotojo teisę iš esmės be jokių motyvų ir svarbių priežasčių pareikalauti nustatyti jam mažesnį darbo laiką (kai darbuotojas yra išdirbęs
d. Tokia teisė nepagrįstai apsunkina darbdavį, nes, tikėtina, kad darbuotojo vykdomoms darbo funkcijoms atlikti reikės surasti papildomų resursų/darbuotojų, tačiau to padaryti per 30 d. gali būti nerealu. Siūlytume nustatyti, kad darbuotojas turi pateikti motyvuotą prašymą, kodėl jam turėtų būti taikomas ne visas darbo laikas bei suteikti galimybę darbdaviui atsisakyti tokį prašymą tenkinti dėl svarbių priežasčių arba atidėti iki šalių sutarto termino, pvz., iki bus surasti papildomi resursai. Svarstyti pagrindiniame komitete41 Asociacija ,,Infobalt“
3
reglamentuojamos darbo sutarties neįsigaliojimo priežastys ir atsakomybė. Atsakomybė darbdaviui taikoma, jeigu darbo sutartis neįsigalioja (nepradedama dirbti) ne dėl darbuotojo kaltės. Atsakomybė darbuotojui taikoma, jei DS neįsigalioja dėl darbuotojo kaltės. Darbdavio atsakomybė platesnė, kyla dėl visų priežasčių, kurios nėra darbuotojo kaltė. Siūlytina suvienodinti teisinį reglamentavimą abiem atvejais nustatant atsakomybės atsiradimą esant atitinkamos šalies kaltei, t.y. atsakomybė darbdaviui taikoma, jeigu sutartis neįsigalioja dėl darbdavio kaltės; atsakomybė darbuotojui – jei dėl darbuotojo kaltės. 2.
dydžiai ir, suprantame, apskaičiavimas. Darbuotojo atsakomybė ribojama 2 savaičių atlyginimo dydžiu; darbdavio – 1 mėnesio. Paprastai darbdavys yra ekonomiškai stipresnė santykių šalis, tačiau dėl neatsakingo darbuotojo elgesio (dėl DS neįsigaliojimo dėl darbuotojo kaltės) darbdavys taip pat gali patirti ženklių nuostolių, viršijančių 2 savaičių atlyginimo dydį. Tokie atvejai gali būti dėl negalėjimo tinkamai įvykdyti su kontrahentais sudarytas sutartis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina abiems šalims nustatyti vienodą atsakomybės apribojimo dydį - iki 1 mėnesio sutarto atlyginimo dydžio. Svarstyti pagrindiniame komitete42 Asociacija ,,Infobalt“
583 Aptariama nuostata suteikia teisę be jokios priežasties atleisti darbuotoją (i) įspėjus prieš 3 darbo dienas ir (ii) sumokėjus bent 6 mėnesių VDU išeitinę išmoką. Išmokos dydis gali sudaryti prielaidas siekti darbo sutarties nutraukimą kvalifikuoti pagal aptariamą straipsnį. Todėl net ir tais atvejais, kai darbdavys turi teisę nutraukti sutartį nesant darbuotojo kaltės (pvz., atliekama funkcija tampa nebereikalinga), komentuojama nuostata gali skatinti darbuotojus ginčytis įrodinėjant, kad sutartis nutraukiama darbdavio valia. Siūlymas – sumažinti minimalų išmokos dydį iki, pvz., iki 3 VDU (per tokį laiką darbuotojas paprastai turėtų rasti kitą darbą). Papildomai prašome žr. 58 str. 1 d. komentarą žemiau. Svarstyti pagrindiniame komitete43 Asociacija ,,Infobalt“ 2015-10-2856
darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės
nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį dėl šių priežasčių: 1)< ... >
2) darbuotojas nepasiekia sutartų rezultatų pagal rezultatų gerinimo planą; Tai svarbi pataisa, reikšminga verslo konkurencingumui. Ši nuostata ypatingai svarbi profesinių paslaugų įmonėse, kur klientas perka žmogaus paslaugą, žinias, jo profesionalumą.
Vis dėlto „Darbdavio netenkina darbuotojo darbo rezultatai“ – šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas tokios formuluotės neturėjo, tačiau naujoji straipsnio redakcija problemos neišsprendžia, kadangi darbuotojo rezultatų vertinimas yra subjektyvus. Pagal naująją redakciją darbdavys net jeigu jo netenkina darbuotojo rezultatai, privalės sudaryti veiksmų planą dėl rezultatų gerinimo, juo vadovautis bei jį sekti. Vadinasi, teisminio ginčo atveju teismas tikrins, ar darbuotojas vykdė sudarytą darbo planą bei ar pagrįstas darbdavio nepasitenkinimas darbuotojo darbu. Lieka neaišku, kiek diskrecijos darbdavys turės vertinant darbuotojo darbo rezultatus. Ši ir kitos nuostatos dėl darbo sutarties nutraukimo yra abstrakčios, o tai sukuria teisinį neapibrėžtumą, neaiškumą, kaip darbdaviui elgtis konkrečioje situacijoje. Todėl tokių abstrakčių nuostatų taikymo taisyklės susiformuos tik teismams sprendžiant bylas. Tuo tarpu jau pačiame Darbo kodekse galėtų būti pateikiamos aiškesnės taisyklės, siekiant sumažinti bylinėjimosi tikimybę, taip taupant visų lėšas. Turėtų būti įtvirtinta nuostata, leidžianti darbdaviui atleisti darbuotoją be jokios priežasties (darbo rezultatų trūkumą leidžiant konstatuoti išimtinai darbdaviui), o darbuotojo apsauga tokiu atveju galėtų būti tam tikras įspėjimo apie atleidimą terminas (pvz. 3 mėn.), per kurį jis rastų naują darbą. Svarstyti pagrindiniame komitete44 Asociacija ,,Infobalt“
1 Manome, kad išmokos dydį reikėtų susieti su darbuotojo stažu, tai yra, jeigu darbo santykiai tęsiasi mažiau nei metus išeitinės išmokos dydis turėtų būti iki 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio. Svarstyti pagrindiniame komitete45 Asociacija ,,Infobalt“ 2015-10-2867 Maksimalus darbo sutarties terminas ir jo išimtys: 1.
Maksimalus darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra dveji metai. Paeiliui einančiomis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų savaičių laikotarpis. Dvejų metų trukmė yra per trumpa. Konkretaus atvejo pavyzdys: Į motinystės atostogas išėjus vienai darbuotojai (X) į jos pareigas priimama nauda darbuotoja (Y) pagal terminuotą sutartį. Besibaigiant dviem metams, į motinystės atostogas išeina kita kolegė (Z). Norėtųsi pratęsti terminuotą sutartį ar pasirašyti naują su darbuotoja Y. Tačiau šios nuostatos to neleidžia padaryti. Svarstyti pagrindiniame komitete46 Asociacija ,,Infobalt“ 2015-10-2868 3,4
įspėti apie terminuotos darbo sutarties pasibaigimą galėtų būti taikoma tik tuomet, jei terminas apibrėžtas ne data, o įvykiu. Priešingu atveju darbuotojas įgyja teisę nepagrįstai praturėti darbdavio sąskaita, nors darbo sutarties termino pabaiga jam yra aiškiai žinoma (jei ji apibrėžta ne įvykiu). 2. Išmoka už terminuotos darbo sutarties pasibaigimą, trukusią ilgiau nei 3 metus, neturi būti mokama. Terminuotos darbo sutarties esmė – laike ribotų darbo santykių sukūrimas. Apie tai šalys žino iš anksto ir gali atitinkamai pasiruošti. Svarstyti pagrindiniame komitete47 Asociacija ,,Infobalt“ 2015-10-2870 Pirmenybė sudaryti neterminuotą sutartį turėtų būti suteikta tokį patį (ne panašų) darbą dirbančiam darbuotojui pagal terminuotą darbo sutartį. Praktikoje sunku apibrėžti pareigybės lygiavertiškumą – tam tikros sritys, nors ir yra panašios, gali iš esmės skirtis. Darbdavys planuoja darbuotojų skaičių ir sprendžia dėl darbo sutarties pobūdžio pagal verslo srautus ir poreikius.
Atsiradęs poreikis sudaryti neterminuotą darbo sutartį su tam tikros kvalifikacijos specialistu nereiškia, kad iškils ir poreikis teikti panašias paslaugas (sudaryti neterminuotą darbo sutartį). Papildomai pažymėtina, kad pagal terminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas nelaikytinas pakaitiniu (pagal analogiją su valstybės tarnyba), todėl prioritetas pagal terminuotą darbo sutartį dirbantiems darbuotojams neturi būti nustatomas. Svarstyti pagrindiniame komitete48 Asociacija ,,Infobalt“
3
turi teisę per 1 dieną iki darbo pradžios (visos informacijos apie darbą gavimo dienos) atsisakyti dirbti pas laikinojo darbo naudotoją. Siūloma nuostata ženkliai apriboja laikinojo įdarbinimo bendrovių veiklą. Pagal įprastai taikomą veiklos modelį bendrovė ar pats darbo naudotojas atsirenka konkretų kandidatą. Bendrovė ir darbo naudotojas sudaro paslaugų teikimo sutartį, kuri paprastai gali būti nutraukta tik dėl sutarties pažeidimo ar tik laikinojo darbo naudotojui paliekant teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Laikinajam darbuotojui leidus atsisakyti dirbti pas darbo naudotoją, šis galėtų nutraukti paslaugų sutartį ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Tokių nuostolių laikinojo įdarbinimo bendrovė iš laikinojo darbuotojo negalėtų išsireikalauti regreso tvarka, kadangi nėra darbuotojo atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės). Siūlytina į DK neįtraukti komentuojamos nuostatos. Svarstyti pagrindiniame komitete49 Asociacija ,,Infobalt“
1 Aptariama nuostata draudžia darbdaviui trukdyti darbuotojui nenustatytos apimties darbo sutarties metu dirbti kitam darbdaviui pagal darbo sutartį, nepriklausomai nuo jos rūšies. Ši nuostata iš esmės paneigia nekonkuravimo ir konfidencialumo įsipareigojimo instituto efektyvų taikymą.
Esant aptariamam draudimui, abejotinas šios darbo sutarties rūšies praktinis pritaikomumas dėl pirma paminėtų rizikų, jog nebus apsaugota konfidenciali informacija/paneigiamas nekonkuravimo įsipareigojimas. Siūlytina performuluoti nuostatą nurodant, kad dirbti pas kitus darbdavius toks darbuotojas gali tik esant darbdavio leidimui. Svarstyti pagrindiniame komitete50 Asociacija ,,Infobalt“
1022 Projekte numatyta pareiga sumokėti direktoriui 1 VDU išmoką, jei jis atleidžiamas suėjus terminui. Siūlytume nuostatos atsisakyti – nebelieka skirtumo tarp darbo sutarties su direktoriumi nutraukimo pagal terminuotą (suėjus terminui) ir neterminuotą sutartis. Svarstyti pagrindiniame komitete51 Asociacija ,,Infobalt“
1164
darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip dviejų savaičių per keturias savaites laikotarpį. Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip 10 procentų dydžio bazinio (tarifinio) mėnesio atlyginimo priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už atliktą darbo laiką. Straipsnis reikalingas. Tikslinga ir numatyti pasekmes darbuotojui neatliekant savo pareigų. Darbdavio pareiga numatyta aiškiai, o darbuotojo pareigos nėra. Svarstyti pagrindiniame komitete52 Asociacija ,,Infobalt“
125
trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį
<...>
5.
Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio Kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos. Labai svarbu darbuotojus skatinti panaudoti atostogų laiką, todėl reikėtų apibrėžti kokio dydžio nepanaudotos atostogos gali būti. Remiantis siūloma nuostata, darbuotojas gali būti sukaupęs iki trijų metų atostogas. Tai gerokai per daug. Pasiūlymas: maksimumas turėtų būti 40 darbo dienų nepanaudotų atostogų. Tokia nuostata būtų aktuali abiems pusėms – darbdaviui dėl galimų kompensacijų; darbuotojui dėl poilsio. Svarstyti pagrindiniame komitete53 Asociacija ,,Infobalt“
138
3. Darbo apmokėjimo sistema nustatytina tik kolektyvinėje sutartyje. Pareiga viešinti apmokėjimo sistemą darbovietėje, kurioje vidutinis darbuotojų skaičius viršija 50 (jei nėra sudaryta kolektyvinė sutartis) netaikytina. Svarstyti pagrindiniame komitete54 Asociacija ,,Infobalt“
1392 Komentuojamoje nuostatoje įtvirtintas minimalaus darbo užmokesčio apibrėžimas, iš kurio daroma išvada, kad minimalus darbo užmokestis negali būti mokamas už kvalifikuotą darbą: „Minimalus darbo užmokestis (minimalus valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – tai mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą“. Projekte pateikiamas ir nekvalifikuoto darbo apibrėžimas. Pagal jį, tai darbas, kurio atlikimui nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai. Iš pateikto apibrėžimo matyti, kad jis siejamas ne su konkrečiais darbuotojo turimais individualiais gebėjimais (įgūdžiai, darbo patirtis), bet su darbo pobūdžiu.
Todėl pagal komentuojamą nuostatą sukuriama situacija, jog specialistui, nors ir turinčiam išsilavinimą, tačiau neturinčiam jokios patirties ir dėl to minimaliai galinčiam prisidėti prie darbdavio tikslų siekimo, turės būti mokamas didesnis nei minimalus atlyginimas. Siūlytina atsisakyti minimalaus darbo užmokesčio apibrėžimo, pagal kurį minimalus atlygis leidžiamas tik už nekvalifikuotą darbą. Svarstyti pagrindiniame komitete55 Asociacija ,,Infobalt“
148 Atsižvelgiant į tai, kad išskaitų iš darbo užmokesčio ir joms prilygintų išmokų dydžio klausimus reglamentuoja iš esmės tapačios dviejų kodeksų nuostatos (Civilinio proceso kodekso 736-737 str. ir naujo Darbo kodekso projekto 148 str.), manome, kad svarstytina, ar nebūtų tikslinga minėtų išskaitų dydį nustatyti viename kodekse, t. y. Civilinio proceso kodekse, kuris detaliai ir reglamentuoja tiek šių išskaitų dydį, tiek jų apskaičiavimo tvarką ir kt. Taip pat pastebėtina, kad naujo Darbo kodekso projekto 148 straipsnio 6 dalis koreguotina, kadangi ne tik darbo ginčą nagrinėjęs organas, bet ir kiti įstatymai, teismas ar antstolis sprendimu gali nustatyti mažesnį išskaitų dydį
56 Asociacija ,,Infobalt“ 2015-10-28 166-173 166-1. Pirma, darbo taryba privalomai turi atsirasti, jeigu vidutinis pas darbdavį dirbančių darbuotojų skaičius yra 250 ir daugiau darbuotojų, t.y. tiems darbdaviams, kurie pagal darbuotojų skaičiaus kriterijų nelaikomi mažomis ar vidutinėmis įmonėmis. Didesnis nei 250 darbuotojų skaičius laikytinas reikšmingu. Esant 50 darbuotojų, klausimai gali būti sprendžiami susirinkimuose ar kitokia forma.
Antra, ES direktyva 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje nenustato ir neįpareigoja privalomai įvesti darbo tarybų, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų, kaip siūloma DK projekte. Trečia, darbo taryba sudaroma iš darbuotojų, išrinktų rinkimuose. Taigi, reikia ne tik leisti jai kurtis ir sudaryti tam sąlygas (darbdavio atsakomybė), bet ir aktyvaus darbuotojų dalyvavimo (kandidatavimo, noro būti išrinktam/darbuotojo atsakomybė). Darbdavys neturi įgalinimų darbuotojų atžvilgiu reikalauti ar įpareigoti darbuotoją būti darbo tarybos nariu. Todėl DK projekte pateiktą formuluotę „<...> privalo būti sudaryta“, apibrėžtą rezultato prasme, reikia keisti įpareigojimo atlikti veiksmus formuluote „ Darbdavys inicijuoja darbo tarybos sudarymą, jeigu <....>“ arba kaip formuluote „darbdavio iniciatyva renkama“. 166-2. Galiojančiame Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymo 3 str. 3 dalyje nustatytas minimalus 20 darbuotojų skaičius darbo tarybai įsteigti yra pakankamas, todėl nemažintinas. 174-1. Darbuotojų atstovas atsiranda tuomet, kai nėra darbuotojų kvorumo darbo tarybai įsteigti. Darbo taryba gali būti sudaryta, jei darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip 20. Todėl atstovas atsiranda, jei darbuotojų vidutinis skaičius yra mažiau kaip 20. Nepritariame profsąjungų siūlymu mažinti darbuotojų skaičių iki 10. Svarstyti pagrindiniame komitete57
reikalavimu darbdavys privalo pradėti konsultavimosi procedūrą. Procedūra gali užtrukti bent 20 darbo dienų (2 mėnesius) (5 darbo dienos pradėti procedūrą; 15 darbo dienų terminas rašytinių DT pasiūlymų pateikimui) (DK 207 str. 4 dalis) ir jos vykdymo metu darbdavys negali priimti atitinkamų sprendimų.
Aptariamoje nuostatoje nėra nurodyta, dėl kokių klausimų DT turi teisę reikalauti pradėti konsultavimosi procedūrą, todėl galima daryti išvadą, jog tai gali būti bet kokio pobūdžio klausimas (nebūtinai dėl darbo santykių būklės ir ekonominės padėties, vietinių teisės aktų tvirtinimo (DK 209 str.), verslo ar jo dalies perdavimo (DK 211 str.)). Nustatytos pareigos konsultuotis nesilaikymas lemia ginčą dėl teisės (DK 216 str. 1 dalis). Aukščiau pristatyti aptariamos nuostatos požymiai leidžia daryti išvadą, jog privalomas konsultavimasis iš esmės dėl bet kokių klausimų gali ženkliai apsunkinti reikšmingų darbdavio verslui sprendimų priėmimą. Konsultavimosi procedūra tampa svertu ne vien užtęsti darbdavio sprendimų priėmimą (dėl ko jie gali tapti nebeaktualūs), bet ir apskritai jį blokuoti (teisė inicijuoti ginčą dėl teisės), neatsižvelgiantį į klausimo reikšmę darbuotojų interesų aspektu. Darbuotojų interesai apsaugomi kitomis DK nuostatomis (pvz., verslo perėmimo atveju darbuotojai taip pat perkeliami). DT suteikiama teisė konsultuotis bet kokiu klausimu laikytina neproporcinga. Atsižvelgiant į tai, aptariama nuostata į DK neturi būti įtraukta. 2. DK 208 str. nustato pareigą (i) pateikti informaciją, jei bendrovėje vidutiniškai dirba 50 ir daugiau darbuotojų ir (ii) šios informacijos pagrindu vesti konsultacijas. 2.1.Informaciją privalomai turėtų pateikti bendrovės, kuriose vidutiniškai dirba 500 ir daugiau darbuotojų, arba privalomai teikti tokią informaciją nenustatytina iš viso. Korekcija atitinka pasiūlymui dėl privalomų DT sudarymo, jei pas darbdavį dirba vidutiniškai 500 ir daugiau darbuotojų.
2.2.Numatomas įpareigojimas teikti informacija apie: (i) įvykusius DU pokyčius ir numatomas tendencijas;
(ii) darbo laiko organizavimo ypatumus (įskaitant viršvalandinį darbą ir jo priežastis); (iii) darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių, padedančių gerinti darbo aplinką, įgyvendinimo rezultatus; (iv) bendrovės plėtrą, ekonominę padėtį. Nurodytos informacijos pateikimas gali sukelti neigiamų padarinių darbdaviui, galinčių lemti verslo sumažėjimą. Pirmiausia, bendrovės momentinė nepalanki ekonominė padėtis gali paskatinti kvalifikuotų darbuotojų pasitraukimą. Tai dar labiau pablogintų bendrovės padėtį ( Paslaugų sektoriuje įmonės pagrindinį kapitalą sudaro darbuotojų žinios, patirtis, kompetencija). Vieša informacija apie DU pokyčius tikėtinai keltų norą darbuotojams gauti didesnį nei esamas atlyginimas (tuo atveju, jei būtų nurodoma, kad atlyginimai kilo), nors atlyginimų kėlimas yra už individualius darbuotojų pasiekimus. Informacijos viešinimas apie viršvalandinį darbą laikytinas netikslingu, kadangi toks darbas yra atliekamas pagal DK nuostatas (darbuotojo/darbdavio susitarimą), o jo poreikis susijęs su verslo dinamika. DK nurodo, kad šios informacijos pagrindu vedamos konsultavimosi procedūros. Konsultavimosi procedūros tikslas – suderintais veiksmais išspręsti galimai darbuotojams nepalankias situacijas, klausimus. Komentuojamoje nuostatoje nurodyti klausimai ne visada priklauso nuo darbuotojų valios. Pavyzdžiui, bendrovės plėtra ir ekonominė padėtis yra bendrovės valdymo/atsakingų už verslą asmenų, o ne darbuotojų darbo rezultatas. DU pokyčiai priklauso nuo darbuotojų individualaus darbo įvertinimo. Dėl viršvalandžių deramasi su darbuotoju atskirai. Tai reiškia, kad nurodytų klausimų sprendimui konsultacijos nėra reikalingos.
Siūlymas – neįtraukti į DK aptariamos nuostatos dėl informacijos ir konsultavimosi arba neįtraukti vien konsultavimosi. 3. DK 209 str. numato pareigą priimant vietinius norminius teisės aktus informuoti ir konsultuotis su DT, jei bendrovėje dirba 50 ir daugiau darbuotojų. Nuostata taikytina darbdaviams, įdarbinusiems 500 ir daugiau darbuotojų arba netaikytina apskritai. Pareiga konsultuotis su DT priimant vietinius norminius teisės aktus netaikytina visais atvejais (nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus). Konsultavimosi procedūra yra netikslinga, kadangi tokie priimti dokumentai (tvarkos, taisyklės) visais atvejais turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Todėl procedūra tampa perteklinė. 4. DK 210 str. numato privalomą konsultavimąsi su DT grupės darbuotojų atleidimo atveju. Siūloma nustatyti, kad konsultacijų metu būtų siekta susitarti, kokiais būdais ir priemonėmis būtų galima išvengti grupės darbuotojų atleidimo arba sumažinti atleidžiamų darbuotojų skaičių; sušvelninti atleidimo padarinius papildomomis socialinėmis garantijomis (atleidžiamų darbuotojų perkvalifikavimas; įdarbinimas iš naujo). Konsultavimosi procedūra su DT grupės darbuotojų atleidimo atveju būtų netikslinga. Grupės darbuotojų atleidimas – ekstraordinari priemonė, kurios imamasi reaguojant į bendrovės ūkinę veiklą ir finansinę padėtį. Konsultavimasis su DT nesusijęs su aplinkybių, lėmusių būtinybę atleisti grupę darbuotojų, pašalinimu. Todėl ši procedūra būtų formali, perteklinė ir dėl to netikslinga. Papildomai pažymėtina, kad aptariamoje nuostatoje nurodytas konsultacijų turinys apima ir atleidimo padarinių švelninimą, taikant socialines garantijas, pvz., darbuotojų perkvalifikavimą. Perkvalifikavimas susijęs su papildomomis darbdavio investicijomis, laiko ir kitomis sąnaudomis, kurių darbdavys grupės atleidimo atveju papratai neturi.
Siūlymas – atsisakyti įtraukti į DK nuostatą dėl konsultavimosi su DT grupės darbuotojų atleidimo atveju. 5. DK 211 str. numato pareigą informuoti ir konsultuotis su DT verslo ar jo dalies perdavimo atveju. Informavimas ir konsultavimasis turi įvykti iki sprendimo dėl sandorio sudarymo. Turi būti suteikta informacija, be kita ko, apie perleidimo datą bei perdavimo teisinius, ekonominius ir socialinius padarinius darbuotojams. Konsultacijos objektas – verslo ar jo dalies perdavimo neigiamų teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams eliminavimas ar sušvelninimas. Aptariamos nuostatos turi būti atsisakyta visa apimtimi (tiek dėl informavimo, tiek dėl konsultavimosi). Pirma, verslo ar jo dalies perleidimo sėkmė didele dalimi priklauso nuo konfidencialumo. Aptariama DK nuostata eliminuotų galimybę išlaikyti sandorį konfidencialiu iki reikiamo momento. Verslo perleidimas iš esmės yra turimų resursų (darbuotojų) ir klientų perleidimas. Tokios informacijos atskleidimas sandorį žymiai apsunkintų ar net padarytų neįmanomą dėl emocinių aplinkybių – gali paskatinti tiek darbuotojų išėjimą (verslo perleidimą suvokiant kaip indikaciją apie nesėkmingą esamo darbdavio ūkinę veiklą), tiek klientų pasitraukimą. Antra, DK numato pareigą verslo perėmimo atveju perimti darbuotojus. Be to, nustatyta perleidusio verslą subjekto solidari atsakomybė už perėmusios verslą bendrovės įsipareigojimų darbuotojams nevykdymą (DK 50 str.) Informavimas ir konsultavimasis dėl verslo perleidimo apsunkintų tokių sandorių sudarymą, o darbuotojų teisės užtikrinamos kitomis DK nuostatomis. Siūlymas – neįtraukti nuostatos dėl pareigos informuoti ir konsultuotis su DT dėl verslo ar jo dalies perleidimo.
58 Asociacija ,,Infobalt“ 2015-10-28 206-212 SADM teigia, kad informavimo ir konsultavimosi nuostatos yra perkeltos iš ES direktyvos - 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje. Direktyvos tikslas - užtikrinti darbuotojų informavimą ir konsultavimąsi įmonėse, kuriose dirba mažiausiai 50 darbuotojų. Direktyva numato, kad darbuotojų informavimas ir konsultavimasis turi būti įgyvendinamas per darbuotojų atstovus, o kas yra darbuotojų atstovai, valstybės narės gali nustatyti nacionalinės teisės aktuose (Darbo kodekse nustatyta, kad darbuotojų atstovai yra profesinės sąjungos ir darbo tarybos). Taigi minėtoje direktyvoje nėra reikalavimo sudaryti darbo tarybas įmonėse, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų, kaip tai numatyta Darbo kodekso projekte. Svarstyti pagrindiniame komitete59 Asociacija ,,Infobalt“
214 Komentuojamoje nuostatoje numatyta darbo tarybos teisė skirti bendrovės valdymo/priežiūros organo narį, kuris skiriamas ar renkamas pagal šių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ar steigimo dokumentus. Projekto svarstymo metu Akcinių bendrovių įstatymas nenumato, kad AB, UAB valdymo/priežiūros organo narį (-ius) galėtų skirti darbo taryba. Turėtų būti atskleista, ar yra ketinimas siūlyti keisti Akcinių bendrovių įstatymą, ryšium su siūloma DK nuostata. Pirma, nėra aišku, kokios formos ar kokius kitus kriterijus atitinkantys juridiniai asmenys privalės leisti darbuotojų atstovui dalyvauti valdymo organo veikloje (DK 214 str. 2 dalis). Antra, valdymo organą sudaro bent 3 nariai. Sprendimus priimant paprasta (1/2) ar kvalifikuota (2/3) dauguma, darbuotojų atstovo balsas neturės realios įtakos priimant sprendimus. Trečia, valdyba/stebėtojų taryba iš esmės sprendžia bendrovės verslo klausimus.
Į šias pozicijas akcininkas paprastai skiria verslo supratimą turinčius specialistus. Todėl darbuotojų atstovo dalyvavimas valdymo organo posėdžiuose būtų perteklinis jo apkrovimas. Su verslo strategija (plėtra, jos stabdymu) netiesiogiai yra susijęs ir darbuotojų dydžio klausimas. Tačiau jis išsprendžiamas kitais DK numatytais įrankiais, pavyzdžiui, informavimu, konsultavimusi, darbo biržos dalyvavimu grupės darbuotojų atleidime ir pan. Ketvirta, valdyba/stebėtojų taryba nuolat dirba su komercine paslaptimi. Nors su darbuotojais ir sudaromos konfidencialios informacijos apsaugos ir atsakomybės už jų nesilaikymą sutartys, tačiau dėl darbuotojų kitokio statuso (palankesnio reglamentavimo ir silpnesnės santykių šalies) konfidencialios informacijos apsauga nėra tapati, kurios galima reikalauti iš nepriklausomo valdybos nario. Todėl nuolat kiltų konfidencialios informacijos apsaugos užtikrinimo klausimas ir realios visiškos atsakomybės pritaikymo galimybės klausimas. Atsižvelgiant į tai, aptariamos nuostatos atsisakytina. Svarstyti pagrindiniame komitete60 Laisvosios rinkos institutas 2015-10-28 Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išanalizavo naujojo Darbo kodekso projektą (toliau - Projektas) ir teikia šias pastabas bei pasiūlymus. Nepaisant toliau išdėstytų pastabų, Projektas yra didelis žingsnis darbo santykių lankstumo kryptimi. Manome, kad įgyvendinus Projekto pasiūlymus individualių darbo santykių lankstumui didinti, būtų ženkliai pagelbėta naujų darbo vietų kūrimui. 1. Bendros pastabos Naujo DK projektą iš esmės vertiname teigiamai. Tai pat esame susirūpinę dėl dalies siūlomų įtraukti nuostatų, kurios yra neproduktyvios, nereikalingos ir nesuderinamos su partneryste grįstais darbuotojo ir darbdavio santykiais. 2.1 Dėl reikalavimo nustatyti darbo užmokesčio sistemą Projekto 138 str.
didesnis nei 50, nustatyti ir pateikti darbuotojams susipažinti darbo užmokesčio sistemą. Šiuo metu nedaugelis net ir minimo dydžio Lietuvos įmonių turi aiškias ir artikuliuotas darbo užmokesčio sistemas, todėl šis reikalavimas yra nauja ir didelė administracinė našta verslui. Reikalavimas nustatyti darbo užmokesčio sistemą yra žingsnis link darbo užmokesčio valstybinio reguliavimo ir tolyn netgi nuo dabartinio Darbo Kodekso 186 str. 3 d. įtvirtinto principo, kad darbo užmokestį lemia rinkos sąlygos-paklausa ir pasiūla. Tokia reglamentavimo kryptis prieštarauja Projekto aiškinamajame rašte deklaruojamiems tikslams liberalizuoti darbo santykius bei atsisakyti normų, kurios darbdaviams sukelia papildomas sąnaudas. Dar daugiau, jei apmokėjimą už darbą reikėtų keisti (pvz., didinti atlyginimą, premijuoti ir pan.) tik laikantis nustatytų sistemų, tai sumažintų atlyginimo nustatymo lankstumą, trukdytų darbuotojui ir darbdaviui lanksčiai prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių. Siūlome visiškai atsisakyti šio reikalavimo, kadangi nediskriminavimą jau užtikrina atitinkamos draudžiamosios Projekto nuostatos, o šis papildomas reikalavimas sukurtų naują didelę administracinę naštą verslui. 2.2 Dėl minimalaus darbo užmokesčio Projekto nuostata, kad minimalų darbo užmokestį leidžiama mokėti tik už nekvalifikuotą darbą (139 str. 2 d.), ignoruoja galimas situacijas, kai dėl tam tikros kvalifikacijos darbuotojų pertekliaus jų darbo kaina nukrenta iki nekvalifikuoto darbo kainos lygio. Draudžiant tokiems asmenims dirbti už rinkos kainą, dar didesnė jų dalis liks bedarbiais. Minimalaus atlyginimo ir nekvalifikuoto darbo susiejimas neturi nei teorinio, nei teisinio, nei praktinio pagrindo. Nėra paprastų būdų, kaip nustatyti, ar pareigybė yra klasifikuotina kaip “kvalifikuotas darbas” ar kaip “nekvalifikuotas darbas”.
Jei tai būtų nustatoma pagal pareigybės aprašymą (darant prielaidą, kad visos įmonės turi išsamius pareigybių aprašymus), tai praktikoje tiesiog sukurtų administracinę naštą, priverstų įmones perklasifikuoti tam tikrų pareigybių aprašymus (perklasifikuojant pareigybes kaip “nekvalifikuoto darbo” ir pan.). Jei
“kvalifikuotas darbas” bus nustatomas pagal faktą, ar dirbantis žmogus turi
tam tikrą kvalifikaciją, tai bus neatsižvelgta į situacijas, kuomet žmogus dirba ne pagal turimą specialybę, o realią, tačiau neformalią kvalifikaciją yra įgavęs darbe. Apskritai nuolat besikeičiančioje darbo rinkoje formalus kvalifikacijos turėjimas praranda formalią prasmę. Todėl ją įtraukti į naujo DK projektą, siejant su MMA (ar kitais aspektais) yra netikslinga. Be to, kaip esame daug kartų išdėstę anksčiau, minimalaus darbo užmokesčio nustatymas apskritai yra žalingas. Uždraudžiant dirbti už mažesnį nei nustatytas minimumas, nedarbui pasmerkiami darbuotojai, kurie norėtų ir galėtų dirbti už mažiau, įskaitant pačius pažeidžiamiausius asmenis, kurių darbo vertė dėl objektyvių priežasčių yra labai maža. Nustatant minimalų darbo užmokestį taip pat yra iškreipiama visa darbo rinkos struktūra, nes mažiausios vertės darbo kaina dirbtinai priartinama prie kvalifikuotų darbuotojų darbo užmokesčio. Siūlome atsisakyti minimalaus darbo užmokesčio reguliavimo, o jei jis būtų paliktas, atsisakyti jo taikymo tik nekvalifikuotam darbui. 2.3 Dėl trišalės tarybos sudėties Projekto
organizacijos į trišalę tarybą įtraukiamos tik daugumai jau esančių trišalėje taryboje organizacijų, Vyriausybės atstovams pritarus. Ši nuostata paverčia trišalę tarybą uždaru klubu, į kurį galima patekti tik daugumai narių pritarus.
Kadangi trišalė taryba nėra tiesiog klubas, bet įstatymo numatytus įgaliojimus turinti institucija, ji turi būti sudaroma vadovaujantis objektyviais kriterijais (pvz., atsižvelgiant į atstovaujamų darbdavių ir darbuotojų skaičių), o ne esamų narių simpatijomis ir norais. Trišalė taryba privalo atspindėti visų darbuotojų, bedarbių ir darbdavių interesus, ne tik tų, kurie turi teisę dalyvauti Trišalės tarybos veikloje. Tai ypatingai svarbu tuomet, kai trišalė taryba priima svarbius ir visiems darbuotojams, bedarbiams ir darbdaviams privalomus sprendimus. Siūlome apibrėžti objektyvius kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų atrenkamos darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos, turinčios teisę skirti atstovus į trišalę tarybą. 2.4 Dėl profesinių sąjungų ir jų organizacijų sąvokų painiavos Projekte profesinių sąjungų (PS) ir profesinių sąjungų organizacijų (PSO) sąvokos naudojamos painiai ir prieštaringai. Pagal 178 str. 1 d., 3 d. 1) p. ir 6 d. 3) p. išeitų, kad PS gali steigtis ir veikti ne tik įmonės, bet ir nacionaliniu, šakos, teritoriniu ar profesiniu lygiu. Tačiau steigėjų skaičiaus reikalavimas nustatytas tik įmonės lygiu ir profesiniu pagrindu veikiančioms PS (179 str. 1 d. ir 180 str. 1 d.), o šakos, teritoriniu ir nacionaliniu lygiu veikiančioms steigimo taisyklės apibrėžtos tik PSO, bet ne PS (180 str. 2-5 d.). Nesant apibrėžto steigėjų skaičiaus reikalavimo šakos, teritorinio ir nacionalinio lygio PS, tokios PS negalės būti įsteigtos, nes negalės būti įvykdyta 178 str. 3 d. 1) p. nustatyta sąlyga. Tai pažeistų Konstitucijos 50 str. įtvirtintą principą, kad profesinės sąjungos kuriasi laisvai.
Kitur Projekto tekste PS ir PSO sąvokos naudojamos kaip sinonimai – pvz., III dalies II skyriaus ketvirtasis skirsnis vadinamas „profesinės sąjungos“, taip pat daugelio šio skirsnio straipsnių pavadinimuose naudojama tik PS sąvoka, nors turinyje dažnai kalbama tiek apie PS, tiek apie PSO. Tačiau iš 178 str. 10 d. akivaizdu, kad PS ir PSO yra skirtingi dalykai Teisę atstovauti darbuotojams ir sudaryti kolektyvines sutartis Projektas suteikia tik PS (162 str. 2 d. ir 3 d., 191 str. 1 d.), tačiau kitur Projekte PSO jau yra minimos kaip kolektyvinių sutarčių šalys (pvz. 193 str., 195 str. 2-4 d.). Siekiant išvengti aukščiau aprašytos painiavos ir prieštaravimų, siūlome naudoti tik vieną – profesinės sąjungos – sąvoką, numatant, kad nacionaliniu, šakos, teritoriniu ar profesiniu lygiu veikiančios profesinės sąjungos nariais gali būti ne tik fiziniai asmenys, bet ir kitos profesinės sąjungos. 2.5 Dėl kolektyvinių sutarčių viešajame sektoriuje Viešojo sektoriaus išlaidas, įskaitant darbuotojų kaštus, padengia mokesčių mokėtojai. Esmines šiuos kaštus lemiančias sąlygas – viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio sistemą, sutarčių sudarymo ir nutraukimo sąlygas ir kt. - nustato įstatymai, priimami tautos (mokesčių mokėtojų) išrinktų įstatymų leidėjų. Suteikiant teisę vykdomosios valdžios institucijoms sudaryti kolektyvines sutartis su viešojo sektoriaus darbuotojais, būtų sudaromos galimybės keisti darbo viešajame sektoriuje sąlygas ir jų nulemiamas mokesčių mokėtojų išlaidas, apeinant tautos išrinktus įstatymų leidėjus. Apskritai viešojo sektoriaus profsąjungos sąvoka yra problematiška. Profsąjungoms valstybė suteikia daugiau teisių nei paprastai grupei žmonių, taip neva išlygindama tariamai skirtingas darbuotojų ir verslininkų (darbdavių) derybines pozicijas. Tačiau viešojo sektoriaus darbuotojų darbdavys yra valstybė (mokesčių mokėtojai).
Viešojo sektoriaus profsąjungoms suteikiant lygiai tas pačias teises kaip privataus sektoriaus profsąjungoms yra daroma prielaida, kad valstybė, veikdama kaip darbdavys, vadovaujasi tokiomis paskatomis kaip ir privatus sektorius. Tačiau realybėje situacija yra kitokia. Palyginus su privačiu sektoriumi, kur įmonės valdo savo pinigus ir yra suinteresuotos maksimaliu lėšų panaudojimo efektyvumu, viešajame sektoriuje asignavimų valdytojai (ar gavėjai) disponuoja ne asmeniniais, o mokesčių mokėtojų pinigais. Todėl paskatos lėšas naudoti maksimaliai efektyviai yra nepalyginamai mažesnės nei privačiame sektoriuje. Dėl to iš valstybės, kaip darbdavio pusės, spaudimas mažinti atlyginimus ir pan. yra nepalyginamai mažesnis nei privačiame sektoriuje. Jei kolektyvinėmis sutartimis viešajame sektoriuje nustatomi aukštesni, nei teisės aktais nustatyti, atlyginimai, tai gali tapti nepagrįsta našta šalies biudžetui ir mokesčių mokėtojams. Siūlome Projekte numatyti, kad viešajame sektoriuje kolektyvinės sutartys negali būti sudaromos. Ar bent numatyti, kad viešojo sektoriaus kolektyvinės sutartys negali nustatyti tokių sąlygų, kurios padidintų lėšų poreikį. 2.6 Dėl kolektyvinės sutarties taikymo srities išplėtimo (Projekto
Projekte siūloma naujovė – suteikti Socialinės apsaugos ir darbo (SAD) ministrui teisę išplėsti visos ar dalies kolektyvinės sutarties galiojimą darbdaviams, kurie nėra tos sutarties šalis, – pažeidžia sutarties esmę ir nepagrįstai išplečia ministro galias reglamentuojant darbo santykius. Sutartis sudaroma šalių laisva valia ir išreiškia suderintą šalių valią (sutarimą) dėl sutarties objekto. Jei dokumentas turi galią šalims, kurios neišreiškė valios dėl jo sudarymo, jis negali vadintis sutartimi. Kolektyvinės sutartys gali reguliuoti bet kokius šalių sutartus klausimus, netgi nukrypdamos nuo imperatyvių teisės normų (Projekto 196 str. 3 d.).
kolektyvinių sutarčių nuostatas padaryti privalomas kitiems – t. y. suteikti joms teisės normos galią – suteiktų SAD ministrui iš esmės neribotą galią poįstatyminiais aktais reglamentuoti darbo santykius. Konstitucinis teismas
suteikiama jo paskirtį atitinkanti kompetencija, kurios konkretus turinys priklauso nuo to organo vietos tarp kitų valdžios organų, jo įgaliojimų santykio su kitų organų įgaliojimais. Konstitucijos 67 straipsnio 1 ir 2 punktuose yra įtvirtinta, kad įstatymus leidžia Seimas. Šalies teisės šaltinių sistemoje įstatymas yra pirminis teisės aktas, turintis aukščiausiąją teisinę galią. Ši galia grindžiama tuo, kad tautos įgalioto įstatymų leidėjo – Seimo priimtame įstatyme išreiškiama tautos valia svarbiausiais visuomenės gyvenimo klausimais. Įstatymų normose nustatomos bendro pobūdžio taisyklės, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka. <...> Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įstatymų leidybos delegavimas nenumatytas, todėl Vyriausybė gali priimti tik poįstatyminius teisės aktus. <...> tam tikri visuomenės prioritetiniai dalykai turi būti reguliuojami tik įstatymais. Demokratinėje visuomenėje prioritetas teikiamas žmogui, todėl viskas, kas susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, reguliuojama įstatymais.“ Manome, kad Projekto 201 str. iškreiptų sutartinį kolektyvinių sutarčių pobūdį ir prieštarautų Konstitucijai, todėl siūlome jo atsisakyti. 2.7 Dėl streiko skelbimo Projekte drastiškai sumažinamas darbuotojų skaičius, kuriam pritarus, gali būti skelbiamas streikas – nuo pusės visų darbuotojų (galiojančio Darbo Kodekso 77 str. 1 d. 1) p.) iki ketvirtadalio profesinės sąjungos narių (Projekto 250 str. 1 d.). Įmonėje profesinę sąjungą įsteigti gali 1/10 įmonės darbuotojų (Projekto 179 str.
streiką paskelbti galėtų vos 25 (ketvirtadalis nuo 100) įmonės darbuotojai, t.y 2.5% visų darbuotojų. Kadangi 260 str. 2 d. draudžia darbdaviui į streikuotojų vietas priimti naujus darbuotojus, vos 25 streikuotojai, kurių darbo funkcija būtina kasdienei įmonės veiklai [1], galėtų paralyžiuoti net 1000 darbuotojų turinčios įmonės veiklą, taip pakenkdami ne tik darbdaviui, bet ir likusiems 97.5% darbuotojų. Siekiant išlaikyti balansą tarp streikui pritariančių ir nepritariančių darbuotojų interesų, siūlome palikti galiojančiame Darbo Kodekse įtvirtintą taisyklę, kad streikui skelbti būtinas pusės visų įmonės darbuotojų pritarimas. 2.8 Dėl dalyvavimo juridinio asmens valdyme (Projekto III dalies III skyriaus ketvirtasis skirsnis) Juridinio asmens dalininkų teisė skirti valdymo organų narius kyla iš nuosavybės teisės: asmuo, investavęs savo turtą į juridinį asmenį, įgyja teisę daryti įtaką to juridinio asmens valdymui proporcingai turimų juridinio asmens akcijų daliai. Suteikiant ne dalininkams teisę dalyvauti juridinio asmens valdyme, būtų suvaržoma dalininkų nuosavybės teisė, kas galimai pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą. Darbuotojų atstovų dalyvavimą juridinio asmens valdyme numato kai kurių ES šalių nacionalinė teisė. Daugelyje šių šalių tokie reikalavimai galioja tik valstybės valdomoms įmonėms, o ten, kur reikalavimai galioja ir privačioms įmonėms, šie taikomi tik didelėms įmonėms[2]. Tokių nuostatų atsiradimą lėmė unikalios tų šalių istorinės, kultūrinės ir kitokios aplinkybės, viena kurių, ko gero, buvo šių nuostatų atsiradimo metu (20 a. šeštajame dešimtmetyje) vykęs komunizmo ideologijos sklidimas (ar bent sklidimo grėsmė).
Europos Komisija keturis kartus – 1972, 1983, 1990 ir 1991 metais - teikė penktosios įmonių teisės direktyvos projektą, numatantį darbuotojų dalyvavimą bendrovių valdyme, tačiau jis nebuvo priimtas ir galiausiai 2001 metais Komisija pasiūlymą atsiėmė[3]. Tai atsispindi ir Direktyvoje 2001/86/EB, kurios preambulės
(5) punkte konstatuojama: „Valstybėse narėse darbuotojų atstovų dalyvavimui priimant sprendimus taikomos taisyklės ir praktika labai skiriasi, dėl to nepatartina nustatyti vieno SE taikytino europinio modelio, pagal kurį darbuotojai dalyvautų priimant sprendimus.“ Pažymėtina, kad kai kurios valstybės, pvz. Čekija, reikalavimo įtraukti darbuotojus į privačių įmonių valdymą atsisako. Mūsų kaimyninėse valstybėse Latvijoje ir Estijoje tokių reikalavimų nėra, o Lenkijoje panašūs reikalavimai taikomi tik valstybės valdomoms įmonėms.[4] Siūlomos nuostatos galimai pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą. Siūlomų nuostatų ES teisė nereikalauja. Atskiros ES valstybės panašias nuostatas turi dėl savitų istorinių ir kitokių aplinkybių, kurių Lietuvoje nėra. Šių nuostatų priėmimas pablogintų Lietuvos patrauklumą investicijoms, lyginant su daugeliu ES šalių, įskaitant kaimynines Latviją, Estiją ir Lenkiją. Todėl siūlome Projekto III dalies III skyriaus ketvirtąjį skirsnį šalinti. 2.9 Dėl projektinio darbo sutarties (Projekto II dalies VI skyriaus penktasis skirsnis) Pagrindiniu kriterijumi, skiriančiu darbo sutartis nuo civilinės teisės reguliuojamų sutarčių (rangos, paslaugų atlikimo ir kt.), laikomas sutarties objektas: darbo sutartis sudaroma dėl funkcijos atlikimo, o civilinės rangos ar paslaugų sutartys sudaromos dėl tam tikro rezultato – gaminio ar paslaugos.
Darbo sutartimi darbuotojas įsipareigoja atlikti darbo funkciją, o su rezultatu susijusi rizika tenka darbdaviui. Iš to logiškai atsiranda darbuotojo pavaldumas darbdaviui [5]. Civilinėse sutartyse atsakomybė už sutarto rezultato pasiekimą tenka rangovui/paslaugų teikėjui, tarp šalių neatsiranda pavaldumo santykių. Projekto II dalies VI skyriaus penktajame skirsnyje numatyta nauja darbo sutarties rūšis savo esme yra ne darbo, o rangos/paslaugų teikimo sutartis, nes susitariama dėl konkretaus rezultato, gali būti apmokama už pasiektą rezultatą, o ne už darbo laiką (taigi, su rezultato pasiekimu susijusi rizika tenka darbuotojui), taip pat darbuotojas lieka iš esmės nepavaldus darbdaviui – dirba savo paties nusistatytu darbo laiko režimu ir už darbovietės ribų. Kadangi projekto 32 str. 5 d. draudžia civilinio pobūdžio susitarimus dėl Projekte nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, nuosekliai taikant Projekto nuostatas, šios naujos – projektinio darbo – sutarties rūšies įvedimas uždraustų civilines rangos ir paslaugų teikimo sutartis, kuriose rangovas ar paslaugų teikėjas yra fizinis asmuo. Siūlome tobulinti Projekto II dalies VI skyriaus penktąjį skirsnį taip, kad įgyvendinant projektinio darbo sutartis, nebūtų užkirstas kelias sudaryti ir įgyvendinti civilines rangos ir paslaugų teikimo sutartis, kuriose rangovas ar paslaugų teikėjas yra fizinis asmuo. 2.10 Dėl plėtimosi į kitų teisės šakų reguliavimo sferą Kai kurios Projekto nuostatos reguliuoja klausimus, patenkančius į kitų teisės šakų reguliavimo sferą: mokesčių (Projekto 82 str. 4 d., 97 str. 2 ir 3 d., 137 str.
str. 3 d.), asmens duomenų apsaugos (Projekto
str. 6 d., 51 str. 6 d., 78 str. 2 d. 2) ir 3) p., 164 str. 2 d.), įmonių teisės (Projekto 999 str., 100 str., 101 str. 2 d., 102 str. 2 d.), civilinio proceso (Projekto 148 str. 4-6 d., 236 str., 237 str. 3 d., 238 str.), intelektinės nuosavybės (Projekto 30 str. 4 d.), bankroto (Projekto 147 str. 2 d.). Kai kurios iš minėtų Projekto nuostatų yra tiesiog nereikalingos, nes tik pakartoja kitos teisės šakos šaltiniuose jau esančias normas. Kitos iš išvardytų Projekto nuostatų nustato naujas arba detalizuoja esamas kitų teisės šakų normas. Šių normų išdėstymas Darbo kodekse apsunkintų kitų teisės šakų normų taikymą, nes jų visumos reikėtų ieškoti ne tik tos šakos normų šaltiniuose, bet ir Darbo kodekse. Taip pat tai gali suardyti atitinkamų teisės šakų sistemiškumą ir nuoseklumą. Siūlome atsisakyti kitų teisės šakų reguliavimo sferai priklausančių klausimų reguliavimo Darbo kodekse. Projekto nuostatas, kurios tik atkartoja kituose teisės aktuose esančias normas, siūlome pašalinti, o naujas arba detalizuojančias normas siūlome perkelti į atitinkamos teisės šakos teisės aktus. Svarstyti pagrindiniame komitete61
1
„Darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet
kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. “ Ši nuostata reikalauja pranešti apie visas („bet kokias“) vidines ir išorines (pvz., bendros ekonominės padėties) aplinkybes kiekvieną kartą,kai tokios aplinkybės atsiranda, jei yra nors menkiausia tikimybė („galinčias“), kad jos reikšmingai paveiks sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Tai būtų didžiulė administracinė našta tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Be to, ši nuostata iš esmės daro beprasmius Projekto 54 str. 1d., 56 str. 6 d. ir 58 str.
6 d. ir 58 str. 1d. numatytus įspėjimo terminus, nes apie nutraukimą galinčias nulemti aplinkybes reikalaujama pranešti „laiku“ - kai tik tos aplinkybės atsiranda, o ne kai šalis dėl jų priima sprendimą nutraukti sutartį. Siūlome šios nuostatos atsisakyti. Svarstyti pagrindiniame komitete62
3
„Darbuotojo elgesys ir jo veiksmai darbe darbdavio turi būti vertinami
siekiant praktiškai ir visapusiškai įgyvendinti darbo ir šeimos darnos principą. “ Nuostatos turinys nėra aiškus, kadangi darbo ir šeimos darnos principo reikšmė Projekte nėra detalizuota ir paaiškinta. Be to, atrodo, kad ši nuostata dubliuoja 27 str. 1 d. darbdaviui nustatytą įpareigojimą padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus. Siūlome šios nuostatos atsisakyti. Svarstyti pagrindiniame komitete63
1 „Darbdavys privalo apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai būtina darbo funkcijai vykdyti.“ Ši nuostata gali būti suprantama, kaip įpareigojanti darbdavį pasirūpinti darbuotojo bendrosiomis profesinėmis žiniomis, o ne tik apmokyti su konkrečia darbo vieta susijusiais specifiniais klausimais. Taip pat pagal šią nuostatą, jei darbuotojas bet kuriuo metu pasirodo esąs nekompetentingas, gali būti aiškinama kaip darbdavio kaltė („ <...> apmokyti <...> kiek tai būtina darbo funkcijai vykdyti <...>“). Taip aiškinama nuostata sudarytų didžiulę ir neproporcingą naštą darbdaviui.
Siūlome pakeisti šią nuostatą taip:
„Darbdavys privalo suteikti darbuotojui darbo funkcijai vykdyti
būtiną informaciją.“
64
2
„Darbdavys privalo imtis priemonių darbuotojų kvalifikacijai ir jo
profesionalumui, gebėjimui prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, profesinės ar darbo sąlygų didinti.“ Ši nuostata įpareigoja darbdavį imtis priemonių išvardytiems tikslams pasiekti nepriklausomai nuo darbuotojo norų, padėties (pvz., ketinimo greitu metu išeiti į pensiją) ir darbo sutarties ypatumų (pvz., terminuota sutartis trumpam terminui). Taip pat pažymėtina, kad šios nuostatos turinys iš esmės skiriasi nuo straipsnio pavadinimo („Darbuotojo profesinio tobulėjimo siekio gerbimas“). Siūlome pakeisti šią nuostatą taip:
„Darbdavys, kiek tai protingai įmanoma, privalo padėti
darbuotojams didinti kvalifikaciją, profesionalumą, gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, profesinių ar darbo sąlygų.“
65
1
„Darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar
jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama asmenį ar asmenis įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.“ Pagal šią nuostatą tik darbdavys būtų atsakingas už darbuotojų tarpusavio santykius darbe, pašalinant nederamai besielgiančių darbuotojų atsakomybę.
Siūlome pakeisti šią nuostatą taip:
„Darbdavys privalo imtis protingų priemonių siekiant sukurti
tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama asmenį ar asmenis įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį .“
66
4 „Darbuotojo inovacijos darbdavio veiklai gerinti ir darbo priemonės turtui ar lėšoms efektyviai panaudoti turi būti skatinamos. Atlyginimo už jas sąlygos ir skatinimo formos nustatomos darbo teisės normose ir šalių susitarimuose. Darbuotojo sukurti autorių teisių objektai turi būti saugomi ir už jų panaudojimą atlyginama įstatymų ir susitarimų nustatyta tvarka.“ Darbdavys yra ekonomiškai suinteresuotas savo ar darbuotojo/veiklos gerinimu ir turto efektyviu panaudojimu. Ši deklaratyvi Projekto nuostata nekeičia šalių ekonominės motyvacijos ir yra nereikalinga.
Atsižvelgiant į bendrą principą, kad šalys yra laisvos susitarti dėl bet ko, kas nėra draudžiama, antrasis sakinys taip pat yra nereikalingas. Autorių teises į kūrinius, įskaitant tuos, kurie sukurti atliekant darbo funkcijas, reglamentuoja Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, todėl trečias nuostatos sakinys taip pat yra nereikalingas. Siūlome šios nuostatos atsisakyti. Svarstyti pagrindiniame komitete67
2
„Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos vykdymą, darbdaviui
turint teisę vadovauti ir visam darbo procesui, ir jo daliai ar kontroliuoti, o darbuotojui paklūstant darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.“ Aiškinant pažodžiui, ši nuostata reikštų, kad tais atvejais, kai darbuotojas darbo funkcijos nevykdo (pvz., atsisako dirbti arba negeba atlikti darbo funkcijos dėl kompetencijos stokos), jis nebėra pavaldus darbdaviui. Siūlome pakeisti šią nuostatą taip:
„Pavaldumas darbdaviui reiškia, kad darbdavys turi teisę
kontroliuoti ir vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek jo daliai, o darbuotojas privalo paklusti su darbo funkcijos atlikimu susijusiems darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai.“
68
3
„Darbo užmokestis darbuotojui mokamas tik už laiką, kurį darbuotojas
turėjo vykdyti darbo funkciją pagal darbdavio kvietimą dirbti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį. <...>“ Pagal nuostatos tekstą darbo užmokestį privaloma mokėti, net jei darbuotojas faktiškai nedirbo, nors ir privalėjo.
Siūlome pakeisti šią nuostatą taip:
„Darbo užmokestis darbuotojui mokamas tik už laiką, kurį darbuotojas
turėjo vykdyti ir vykdė darbo funkciją pagal darbdavio kvietimą dirbti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį. <...>“
69
1061 „1. Užsienio jurisdikcijai priklausančio darbdavio darbuotojas, išskyrus prekybinių laivų įgulų darbuotojus, gali būti komandiruojamas laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje:
1) pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, darbdavio sudarytą su Lietuvoje veikiančiu užsakovu;
2) dirbti darbdavio juridinio asmens filiale, atstovybėje, grupės įmonėje ar kitoje darbovietėje; dirbti kaip laikinas darbuotojas.“ Aiškinant pažodžiui, ši nuostata draudžia užsienio darbdaviams siųsti savo darbuotojus komandiruotėn į Lietuvą kitais tikslais nei nurodyta. Tikrovėje tokių tikslų gali būti daugybė, pvz., susitikti su esamais ar potencialiais verslo partneriais arba tirti rinką. Siūlome aiškiai nustatyti, kad užsienio darbdaviai gali siųsti savo darbuotojus komandiruotėn į Lietuvą ir kitais tikslais.
70
1111 „Darbo laiko režimas yra darbo laiko normos faktinis paskirstymas
<...>“
Žodis „faktas“ reiškia tikrą, nepramanytą įvykį[6], t. y. kas jau įvyko. Būtent tokia prasme žodžiai
„faktinis“ ir „faktiškai“ yra naudojami kitur Projekte (pvz. 106 str. 3 d.,
118 str. 2 d., 152 str. 1 d.). Darbo režimas yra norminė sąvoka, aprašanti siekiamą/planuojamą, t. y. būsimą, o ne faktinį, jau įvykusį darbo laiko paskirstymą. Svarstyti pagrindiniame komitete71
1282 „Atostogpinigiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią.
<...>“
Tais atvejais, kai atostogų trukmė trumpa, šis reikalavimas darbuotojui jokios reikšmės neturi (ar svarbu gauti vienos dienos atostogpinigius prieš pailgintą savaitgalį?), o darbdaviui sudaro ženklią administracinę naštą. Siūlome šį reikalavimą taikyti tik išmokant atostogpinigius už ne trumpesnės nei 5 darbo dienų trukmės atostogas. Svarstyti pagrindiniame komitete72
1401
„Galimi darbuotojo premijavimo tikslai: <...>“
Ši nuostata gali būti aiškinama kaip draudžianti premijuoti kitais tikslais, pvz., darbuotojo jubiliejaus ar darbo sukakties proga. Toks draudimas nepagrįstai apribotų darbo sutarties šalis ir pažeistų proporcingumo principą. Siūlome įstatyme numatyti tik būtinus draudimus, pvz., draudimą diskriminuoti, visa kita paliekant šalių nuožiūrai. Svarstyti pagrindiniame komitete
įstaigų pasiūlymai: Negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. 1 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
2 Pasiūlymas: Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, darbo tarybai ir profesinei sąjungai privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie:“
2 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
2 Pasiūlymas: Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių minimaliuosius darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu. Susitarimas gali nustatyti, ar į mokymo ar kvalifikacijos kėlimo išlaidas įskaičiuojamos kitos komandiruotės išlaidos (kelionės, nakvynės ir pan.).“. Pritarti3 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
3 Pasiūlymas: Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Jei darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui kompensaciją, kurios dydis ne mažesnis, nei darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį nei vienas mėnesis. Jei darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau neįsigaliojo dėl darbuotojo kaltės - darbuotojui iš anksto neinformavus darbdavio prieš tris darbo dienas iki sutartos darbo pradžios, darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytą žalą, kurios dydis ne didesnis, nei darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį nei dvi savaitės.“
4 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
3 Pasiūlymas: Pakeisti 46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jei prastova skelbiama ilgesniam laikotarpiui nei viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam nei viena valanda laikui. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam paliekamas darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam paliekama pusė du trečdaliai jo darbo užmokesčio.“. Pritarti5 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
4 Pasiūlymas: Pakeisti 46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jei prastova skelbiama ilgesniam laikotarpiui nei viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam nei viena valanda laikui. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam paliekamas darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam paliekama pusė du trečdaliai jo darbo užmokesčio.“. Pritarti6 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis, 2015-10-0746 5N Pasiūlymas:
Papildyti
dalimi. „5.
„5. Kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo
gaunamas darbo uždarbis už tą mėnesį negali būti mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.“
7 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
6 Pasiūlymas: Pakeisti 56 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip; ,,6. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vieni metai – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki šešerių septynerių metų amžiaus ar vieni augina vaiką iki dvylikos keturiolikos metų amžiaus bei darbuotojams, kuriems iki valstybės socialinio draudimo įstatymų nustatyto senatvės pensinio pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensinio pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.“
8
7 Pasiūlymas: Pakeisti 56 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų
vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.“
9 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis, 2015-10-0756 8N Pasiūlymas: Papildyti 56 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo nustatyta tvarka atleidžiamam darbuotojui papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Papildyti 56 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: ,,8.
Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo nustatyta tvarka atleidžiamam darbuotojui papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:
1) nuo daugiau kaip penkerių metų iki dešimties metų – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) nuo daugiau kaip dešimties iki dvidešimties metų – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) daugiau kaip dvidešimties metų – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“10 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
3 Pasiūlymas: Pakeisti 59 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytais atvejais darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti 59 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalies 4, ir 5 ir 7 punktuose nustatytais atvejais darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.“. 11 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1 Pasiūlymas: Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra dveji metai., išskyrus jei darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą. Paeiliui einančiomis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų savaičių laikotarpis.“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra dveji metai., išskyrus jei darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą. Paeiliui einančiomis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų mėnesių savaičių laikotarpis.“. 12 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
2 Pasiūlymas: Pakeisti 67 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Jei nustatytas ar pratęstas darbo sutarties terminas viršija dvejų metų terminą, taip pat paeiliui einančių darbo sutarčių, kaip jos apibrėžtos šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus jei darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą, bendra trukmė viršija dvejų metų terminą, tokia sutartis laikoma neterminuota.
Tokiu atveju laikotarpiai tarp darbo sutarčių įskaitomi į darbuotojo darbo santykių su darbdaviu trukmę, tačiau neturi būti apmokami.“
13 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
31 Pasiūlymas: Pakeisti 88 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) sudarant iki dvejų metų trukmės darbo sutartį su naujai priimamu asmeniu, bet ne daugiau kaip su 10 procentų dirbančių darbuotojų;
14 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1 Pasiūlymas: Pakeisti 94 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Pasibaigus darbo vietos dalijimosi sutarčiai su vienu darbuotoju, kito darbuotojo darbo vietos dalijimosi sutartis lieka galioti vieną mėnesį, kol darbo vietos dalijimosi sutartis bus sudaryta su kitu darbuotoju.
Tokios sutarties nesudarius per minėtą laikotarpį, darbdavys turi pasiūlyti darbuotojui dirbti visa apimtimi, o jam atsisakius, turi teisę atleisti darbuotoją, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir išmokėdamas pusės mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, išskyrus šio Kodekso 92 straipsnio 3 dalyje nurodytą darbuotoją, auginantį vaiką (įvaikį) iki šešerių septynerių metų amžiaus, kuris lieka dirbti ne viso darbo laiko sąlygomis.“
15 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
108 Pasiūlymas: Pakeisti 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra mažiau
kaip dešimt darbuotojų, netaikomos šio Kodekso nuostatos dėl:
1) informacijos pranešimo apie darbuotojo darbo sąlygas pateikimo darbuotojui per vieną mėnesį (šio Kodekso 43 straipsnis). Tokią informaciją jis privalo pateikti per du mėnesius nuo darbo pradžios;
2) pareigos teikti informaciją darbuotojų patikėtiniui apie nuotolinio darbo (šio Kodekso 51 straipsnis), terminuotų darbo sutarčių (šio Kodekso 70 straipsnio 3 dalis), laikinojo darbo (šio Kodekso 78 straipsnio 4 dalis) būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje;
3) maksimalaus trijų mėnesių išbandymo termino darbo sutartyse (šio Kodekso 35 straipsnio 2 dalis).
Su šių darbdavių darbuotojais sudaromose sutartyse gali būti nustatytas išbandymo laikotarpis, kuris negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai;
43) pareigos darbuotojo prašymu pakeisti darbo laiką ne viso darbo laiko atveju (šio Kodekso 39 straipsnio 3 ir 4 dalys);
54) pareigos patvirtinti atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus ir sudaryti atrankos komisiją atleidžiant darbuotojus darbdavio iniciatyva nesant jų kaltės (šio Kodekso 56 straipsnio 3 dalis);
darbdavio iniciatyva termino atleidžiant darbuotoją iš darbo darbdavio iniciatyva nesant jo kaltės (šio Kodekso 56 straipsnio 6 dalis). Atleidžiant darbuotojus iš darbo šiuo pagrindu įspėjimo terminas visiems darbuotojams yra dvi savaitės;
75) pareigos pranešti apie darbo pamainų grafikus ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas; tokie darbdaviai apie darbo pamainų grafikus privalo pranešti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, nebent su darbuotoju susitariama dėl kitokio kitokių pranešimo būdo ir terminų (šio Kodekso 113 straipsnio 2 dalis);
86) kasmetinių atostogų suteikimo eilės nustatymo taisyklių (šio Kodekso 126 straipsnio 4 dalis). Kasmetinių atostogų suteikimo eilė Kasmetinės atostogos suteikiamos šalių susitarimu nustato patys pagal šio Kodekso ir kitų darbo teisės normų reikalavimus;
97) mokymosi atostogų apmokėjimo darbdavio lėšomis (šio Kodekso 133 straipsnio 3 ir 4 dalys).
Mokymosi atostogų apmokėjimą šalys nustato susitarimu; 108) darbuotojų teisės pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų; tokie darbdaviai gali nesuteikti darbuotojui kasmetinių atostogų, jei darbo santykiai su darbuotoju trunka trumpiau nei vieni metai, tačiau turi išmokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (šio Kodekso 125 straipsnis).“. Pritarti16 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1104 Pasiūlymas: Pakeisti 110 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas, taip pat kasdienės ir savaitės darbo laiko trukmės nustatymo bei apmokėjimo tvarką asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, ir asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma“
17 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1125 Pasiūlymas: Papildyti 112 straipsnį 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „5) maksimalus darbo laikas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos.“
18 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1164 Pasiūlymas: Pakeisti 116 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,, 4.
Darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip dviejų savaičių vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį. Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip 10 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką.“
19 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1173 Pasiūlymas: Pakeisti 117 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3.
Per septynių paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip aštuonias valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais negali būti pažeista maksimali vidutinė 48 valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį vieno mėnesio laikotarpį. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – 180 valandų, o kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl ilgesnės trukmės.“
20 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1212 Pasiūlymas: Pakeisti 121 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Švenčių dieną dirbama tik darbuotojo sutikimu, išskyrus kai dirbama arba dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kitais darbo teisės normų kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.“
22 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1221 Pasiūlymas: Pakeisti 122 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Poilsio diena – diena, kurią nedirbama pagal darbo laiko režimą. Bendrai
poilsio diena sekmadienis.“
23 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1222 Pasiūlymas: Pakeisti 122 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Skirti dirbti poilsio dieną galima tik darbuotojo sutikimu, išskyrus kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.“.
Pritarti 24 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis, 2015-10-071264 1 Pasiūlymas: Pakeisti 126 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) nėščios moterys darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki vienų trejų metų amžiaus;“. Pritarti
25 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis, 2015-10-071264 2 Pasiūlymas: Pakeisti 126 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) darbuotojai, auginantys bent vieną iki šešerių dešimties metų amžiaus ar neįgalų vaiką;“. Pritarti
26 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis, 2015-10-07128 1 Pasiūlymas: Pakeisti 128 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostogpinigiai).“. Pritarti
27 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis, 2015-10-07 128 3N Pasiūlymas: Papildyti 128 straipsnį 3 dalimi:
„3. Darbuotojo atskiru prašymu suteikiant kasmetines atostogas atostogpinigiai mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.“. Pritarti
28 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis, 2015-10-07 128 4N Pasiūlymas: Papildyti 128 straipsnį 4 dalimi:
„4. Jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, jeigu darbuotojas pateikė prašymą per pirmas tris darbo dienas po kasmetinių atostogų.“ Pritarti
29 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis, 2015-10-07 129 3N Pasiūlymas: Papildyti 129 straipsnį 3 dalimi: „3.
Įstatymų nustatyta tvarka darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos dirbti išsaugant jam darbo vietą, jei tai būtina visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti.“
30 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1331 Pasiūlymas: Išbraukti
dalimis. „1. Darbuotojams suteikiamos mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams į aukštąsias mokyklas pasirengti ir laikyti po tris dienas kiekvienam egzaminui.“. Pritarti31 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1402 Pasiūlymas: Pakeisti 140 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Premija, numatyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, gali būti neskiriama, jei darbuotojas per paskutinius šešis mėnesius padaro pareigų, nustatytų darbo teisės normose ar darbo sutartyje, pažeidimą.“. Pritarti32 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1403 Pasiūlymas: Pakeisti 140 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jei premijuoti numatyta pagal darbo sutartį, darbo apmokėjimo sistemą ar kitas darbo teisės normas, pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, darbo santykių pasibaigimas neatleidžia darbdavio nuo pareigos sumokėti premiją, kurios dydis proporcingas darbo laikui per laikotarpį, už kurį skiriama premija, jei šalys nenustato kitaip kitokio laikotarpio.“.
33 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1412 Pasiūlymas: Pakeisti 141 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Ginčus dėl netinkamai nustatytų darbo normų sprendžia individualius darbo
ginčus nagrinėjantys organai, kurie turi teisę panaikinti darbdavio nustatytą (pakeistą) darbo normą, kuri nustatyta neatsižvelgiant į profesinę riziką, darbo laiko sąnaudas ir darbo funkcijos vykdymo aplinkybes. 2. Darbuotojo motyvuotą prašymą dėl netinkamai nustatytos darbo normos nagrinėja darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai. Darbdavys turi įrodyti, kad darbo norma nustatyta pagal profesinę riziką, darbo laiko sąnaudas ir darbo funkcijos vykdymo aplinkybes.“. Pritarti34 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1413 Pasiūlymas: Pakeisti 141 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kai darbuotojas ne dėl savo kaltės neįvykdo darbo normų, jam mokama už faktiškai atliktą darbą. Šiuo atveju mėnesinis darbo užmokestis negali būti mažesnis kaip du trečdaliai jo darbo užmokesčio, numatyto šio
užmokestį.“. Pritarti35 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1421 Pasiūlymas: Pakeisti 142 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal grafiką, mokama ne mažesniu mažesnis kaip dvigubu dvigubas darbuotojo darbo užmokesčio užmokestis, nurodytas šio Kodekso 137 straipsnio 4 dalyje per mėnesį tarifu..“.
36
1422 Pasiūlymas: Pakeisti 142 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Už darbą švenčių dieną mokama ne mažesniu mažesnis kaip dvigubu dvigubas darbuotojo darbo užmokesčio per mėnesį tarifu užmokestis, nurodytas šio Kodekso 137 straipsnio 4 dalyje.“
37 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1423 Pasiūlymas: Pakeisti 142 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Už darbą naktį mokama ne mažesniu mažesnis kaip pusantro
darbuotojo darbo užmokesčio per mėnesį tarifu užmokestis, nurodytas šio Kodekso 137 straipsnio 4 dalyje.“
38 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1424 Pasiūlymas: Pakeisti 142 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Už viršvalandinį darbą mokama ne mažesniu mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio tarifu užmokestis, nurodytas šio Kodekso 137 straipsnio 4 dalyje. Už viršvalandžius poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal grafiką, ar naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokesčio tarifas užmokestis, nurodytas šio Kodekso 137 straipsnio 4 dalyje, o už viršvalandžius švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio tarifas užmokestis, nurodytas šio Kodekso 137 straipsnio 4 dalyje.“. Pritarti39 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1425 Pasiūlymas: Pakeisti 142 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,, 5.
Darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš atitinkamo šio straipsnio 1-4 dalyse nustatyto tarifo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko.“
40 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
142 6N Pasiūlymas: Papildyti 142 straipsnį 6 dalimi:
„6. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų (šio Kodekso 99 straipsnio 1, 3 ir
darbas yra apskaitomas, tačiau už jį nėra mokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų skaičius, įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje negali sudaryti daugiau nei 20 procentų darbdavio darbuotojų vidutinio skaičiaus.“
41 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1521 Pasiūlymas: Pakeisti 152 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jei darbdavys buvo apdraudęs darbuotojo civilinę atsakomybę (taip pat ir trečiųjų asmenų atžvilgiu), darbdavys privalo kreiptis dėl draudimo atlyginimo išmokėjimo tiesiogiai į draudiką. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina asmuo, atsakingas už žalos padarymą.“. Pritarti42 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1611 Pasiūlymas: Pakeisti 161 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) sudarant dvišales, trišales tarybas, dalyvaujant jų veikloje ir sudarant socialinius susitarimus dėl darbo, socialinių ir ekonominių klausimų;“.
43 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1624 Pasiūlymas: Pakeisti 162 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Darbo taryba ir darbuotojų patikėtinis yra nuo profesinių sąjungų nepriklausomi darbuotojams atstovaujantys organai, šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka atstovaujantys visiems darbuotojams darbdavio ar, jei tai nustatyta šiame Kodekse ar socialinių partnerių susitarimuose, – ir darbovietės lygmeniu, informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą. Jei darbo teisės normose ar socialinių partnerių susitarimuose nenustatyta kitaip, darbuotojų atstovai darbdavio lygmeniu laikomi darbuotojų atstovais darbovietės lygmeniu.“. Pritarti44 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1632 Pasiūlymas: Pakeisti 163 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbuotojų atstovai turi teisę kreiptis į teismą ir kitas kompetentingas institucijas dėl neteisėto kišimosi į jų veiklą, prašydami įpareigoti nutraukti tokius veiksmus, įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus ar atlyginti žalą.“. Pritarti45 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1633 Pasiūlymas: Pakeisti 163 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Darbdavys ar kita socialinės partnerystės šalis turi teisę kreiptis į teismą, prašydami nutraukti darbuotojų atstovų veiksmus, kurie pažeidžia jų teises,
susitarimus.“. Pritarti46 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1634 Pasiūlymas: Pakeisti 163 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Darbuotojų atstovų veikla gali būti sustabdyta ir nutraukta tik teismo sprendimu. Darbuotojų atstovui pažeidus Lietuvos Respublikos Konstituciją ar šį Kodeksą, prokuroras turi teisę kreiptis į teismą dėl profesinės sąjungos, jų susivienijimo darbuotojų atstovų veiklos sustabdymo laikotarpiui iki 3 mėnesių. Jei per šį laiką nepašalinamas nurodytas pažeidimas, darbuotojų atstovų veikla prokuroro siūlymu ir teismo sprendimu gali būti nutraukta. Tokiu pagrindu profesinė sąjunga išregistruojama iš Juridinių asmenų registro, o profesinės sąjungos, darbo tarybos ar darbuotojų patikėtinio įgaliojimai laikomi pasibaigusiais.“. Pritarti47 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1641 Pasiūlymas: Pakeisti 164 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbuotojų atstovų, veikiančių darbdavio lygmeniu, valdymo organų nariams (profesinių sąjungų valdymo organų ir darbo tarybų nariams, darbuotojų patikėtiniui), jų funkcijoms atlikti darbdavys skiria patalpas nemokamą patalpą, leidžia naudotis turimomis darbo priemonėmis. Konkrečias Kitas materialinio techninio aprūpinimo sąlygas nustato socialinių partnerių susitarimai ar kitos darbo teisės normos.“.
48 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
164 3N Pasiūlymas: Papildyti 164 straipsnį 3 dalimi:
„3. Profesinės sąjungos ir jų nariai įstatymų nustatyta tvarka turi teisę
kreiptis į teismą dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Asmenys, neteisėtais veiksmais padarę žalą darbuotojų atstovams, privalo ją atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.“. Pritarti49 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1651 Pasiūlymas: Pakeisti 165 straipsnio pavadinimą ir 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„165 straipsnis. Darbuotojų atstovavimą darbdavio lygiu įgyvendinančių asmenų garantijos ir
apsauga nuo diskriminacijos
tarybų nariai, taip pat darbuotojų patikėtinis (toliau – darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys) savo pareigas paprastai vykdo darbo metu. Tuo tikslu kiekvienas profesinės sąjungos valdymo organo narys, darbo tarybos narys ir darbuotojų patikėtinis darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys jų pareigų vykdymo laikui atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus, jeigu darbo teisės normose, socialinių partnerių susitarimuose nenustatyta kitaip. Už šį laiką jiems paliekamas jų darbo užmokestis.“
50 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1652 Pasiūlymas: Pakeisti 165 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbdavys sudaro sąlygas savo darbuotojų – darbuotojų atstovavimą
įgyvendinančių asmenų – mokymui ir švietimui. Tam suderintu su darbdaviu laiku jiems turi būti suteikiamos ne mažiau kaip penkios darbo dienos per metus.
Už šį laiką darbuotojams paliekamas darbo užmokestis ne mažiau kaip už vieną dvi darbo dieną dienas, nebent darbo teisės normos, socialinių partnerių susitarimai nustato kitaip. Mokymui ir švietimui gali būti naudojamas ir šio straipsnio 1 dalyje nustatytas laikas atstovavimo funkcijoms atlikti.“
51 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1653 Pasiūlymas: Pakeisti 165 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir 6 mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo. Darbdavio motyvuotą prašymą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius turi išnagrinėti ir darbdaviui pateikti atsakymą per dvidešimt darbo dienų nuo pareiškimo gavimo. Darbuotojų atstovai ir pats darbuotojas turi teisę pateikti savo nuomonę Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus prašymu arba savo iniciatyva.
Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jei darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus prašymu darbuotojų atstovai ir pats darbuotojas turi teisę pateikti savo nuomonę Lietuvos
skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“. Pritarti52 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1655 Pasiūlymas: Išbraukti 165 straipsnio 5 dalį, 6 ir 7 dalis laikyti atitinkamai 5 ir 6 dalimis: „5. Jeigu per nustatytą laikotarpį Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius darbdaviui sprendimo nepateikia, darbdavys turi teisę atlikti šiuos veiksmus be sutikimo. Tai neturi įtakos darbuotojo teisei ginčyti darbdavio veiksmų teisėtumą individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka.“
53 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1672 Pasiūlymas: Išbraukti 167 straipsnio 2 dalį, o buvusias 3, 4 dalis atitinkamai laikyti 2, 3 dalimis. „2. Darbuotojai, kurie yra profesinės sąjungos nariai, gali sudaryti ne daugiau kaip 1/3 darbo tarybos narių. Darbo tarybos nariais negali būti profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu, valdymo organų nariai.
54 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1722 Pasiūlymas: Pakeisti 172 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbdavio ir darbo tarybos susitarime negalima tartis dėl darbuotojų darbo sąlygų, darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko ir kitų klausimų, kurie reglamentuoti reglamentuotini darbdavio darbuotojams taikomoje kolektyvinėje sutartyje.“. Pritarti55 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
175 Pasiūlymas: Pakeisti 175 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Darbuotojų patikėtinis renkamas slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų susirinkime. Visuotinis darbuotojų susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai darbdavio įmonės darbuotojų.“. Pritarti56 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1886 Pasiūlymas: Pakeisti 188 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:188 straipsnis. Trišalė taryba
„6. Trišalės tarybos sudėties pakeitimai, įtraukiant į jos veiklą naujas
profesinių sąjungų organizacijas ir darbdavių organizacijas, svarstomi Trišalėje taryboje. Sprendimai šiuo klausimu priimami jos narių, atstovaujančių profesinių sąjungų organizacijoms, daugumai ir narių, atstovaujančių darbdavių organizacijoms, daugumai bei narių, atstovaujančių Lietuvos Respublikos Vyriausybei, daugumai pritarus.“
57 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1953 Pasiūlymas: Pakeisti 195 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Teritorinės kolektyvinės sutarties šalimis yra toje teritorijoje veikiančios viena ar kelios profesinių sąjungų profesinės sąjungos ir jų organizacijos, iš vienos pusės, ir viena ar kelios darbdavių organizacijos, iš kitos pusės.“.
58 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
19652 Pasiūlymas: Pakeisti 196 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) darbo apmokėjimo organizavimo užmokesčio sąlygas;“. Pritarti59 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1971 Pasiūlymas: Pakeisti 197 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbdaviams ‒ iš valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įstaigoms, organizacijoms ‒ atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, gavusi profesinių sąjungų organizacijos pasiūlymą pradėti nacionalinio (tarpšakinio) ar šakos lygmens kolektyvines derybas arba pati inicijuodama šias derybas, privalo pakviesti į jas atitinkamoje šakoje veikiančias privačiojo sektoriaus darbdavių organizacijas, kurios gali dalyvauti kartu šiose kolektyvinėse derybose. Šios nuostatos mutatis mutandis taikomos kai socialinėje partnerystėje teritoriniu lygmeniu veikia savivaldybės taryba institucijos.“. Pritarti60 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1992 Pasiūlymas: Pakeisti 199 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kolektyvinė sutartis galioja iki joje nurodyto termino, bet ne ilgiau kaip trejus
ketverius metus., arba iki naujos kolektyvinės sutarties sudarymo. Kolektyvinės sutarties galiojimą šalys gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieniems metams ir tik vieną kartą. “ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pakeisti 199 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Kolektyvinė sutartis galioja iki joje nurodyto termino, bet ne ilgiau kaip trejus ketverius metus., arba iki naujos kolektyvinės sutarties sudarymo. Kolektyvinės sutarties galiojimą šalys gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieniems metams ir tik vieną kartą., jei kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip.“61 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
2001 Pasiūlymas: Pakeisti 200 straipsnio 1 dalį ir ja išdėstyti taip: „1. Kolektyvinės sutartys taikomos darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams, nebent šalys susitaria dėl kitokios taikymo srities kolektyvinėje sutartyje nustatytomis sąlygomis.“. Pritarti62 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
2004 Pasiūlymas: Pakeisti 200 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu darbuotojui turi būti taikomos kelios
kolektyvinės sutartys, jam taikomos lex specialis kolektyvinės sutarties nuostatos:
1) įmonės ir šakos kolektyvinė sutartis, jam taikoma šakos kolektyvinė sutartis, nebent šakos kolektyvinėje sutartyje leidžiama įmonės kolektyvine sutartimi nukrypti nuo joje nustatytų sąlygų;
2) įmonės ir teritorinė kolektyvinė sutartis, jam taikoma teritorinė kolektyvinė sutartis, nebent teritorinėje kolektyvinėje sutartyje leidžiama įmonės kolektyvine sutartimi nukrypti nuo joje nustatytų sąlygų;
3) šakos ir teritorinė kolektyvinė sutartis, jam taikomos lex specialis kolektyvinės sutarties nuostatos;“. Pritarti63 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
200 5N Pasiūlymas: Papildyti 200 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5.
Nepriklausomai nuo to, kad darbuotojui taikoma įmonės ir (ar) šakos ir (ar) teritorinė kolektyvinė sutartis, jam taikoma nacionalinė kolektyvinė sutartis, nebent nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje leidžiama šakos, teritorine ar įmonės kolektyvine sutartimi nukrypti nuo joje nustatytų sąlygų.“
64 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
20912 Pasiūlymas: Pakeisti 209 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) darbo normų nustatymo taisyklių ar darbo normų;“. Pritarti65 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
2091 9N Pasiūlymas: Papildyti 209 straipsnio 1 dalį 9 punktu ir jį išdėstyti taip: „9) dėl kitų darbuotojų socialinei ir ekonominei padėčiai aktualių teisės aktų.“. Pritarti66 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
2093 Pasiūlymas: Pakeisti 209 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba. Dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų darbdavio sprendimų gali būti sudaromi darbdavio ir darbo tarybos susitarimai. Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui.“. Pritarti67 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
2145 Pasiūlymas: Pakeisti 214 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Darbuotojų atstovų skiriamas juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo narys turi būti to juridinio asmens darbuotojas.
Darbo sutarties su juo pasibaigimas narystės narystę juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organe nenutraukia nutraukia.“
68 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
2211 Pasiūlymas: Pakeisti 221 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jei darbuotojas nušalintas nuo darbo nesant teisėto pagrindo, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą grąžinti darbuotoją į darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei patirtą žalą. Jei nušalinimo pagrindas buvo, tačiau darbdavys pažeidė darbuotojo nušalinimo tvarką, darbuotojui priteisiama tuo padaryta žala. Pritarti69 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
223 Pasiūlymas: Panaikinti
straipsnis. Darbo ginčo dėl teisės išankstinio nagrinėjimo tvarka
būti sprendžiamas derybų būdu, išskyrus individualius ginčus dėl darbo sutarties nutraukimo. 2. Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, turi raštu kreiptis į kitą šalį, prašydamas atkurti pažeistas jo teises. Kita šalis turi išnagrinėti tokį prašymą ir raštu atsakyti per tris darbo dienas. 3. Jeigu abi šalys susitaria, gali būti surengtas jų susitikimas. Darbo teisės normose gali būti detalizuota tokio susitikimo organizavimo tvarka ir sąlygos. Kolektyviniame darbo ginče dėl teisės toks susitikimas privalomas. Individualiame ginče dėl teisės darbuotojo pageidavimu gali dalyvauti darbo tarybos ar profesinės sąjungos, kurios narys yra darbuotojas, atstovas. 4.
šio straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu neatsakius į gautą prašymą, kita šalis turi teisę inicijuoti darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą darbo ginčus nagrinėjančiuose organuose. 5. Teikiant prašymą nagrinėti darbo ginčą dėl teisės darbo ginčą nagrinėjančiuose organuose, turi būti pateiktas dokumentas, įrodantis šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo pateikimą. Dokumentas, pateiktas elektroninio ryšio priemonėmis visuotinai žinomu bendru darbdavio elektroninio pašto adresu, laikomas pakankamu įrodymu dėl prašymo atkurti pažeistas teises pateikimo. 6. Esant svarbioms priežastims, darbo ginčą nagrinėjantis organas gali priimti prašymą nagrinėti darbo ginčą ir be šio straipsnio 5 dalyje nurodyto dokumento.“. Pritarti70 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
2241 Pasiūlymas: Pakeisti 224 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pasinaudojus darbo ginčo dėl teisės išankstinio nagrinėjimo tvarka, išskyrus atvejus, kai tokia tvarka neprivaloma, ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje. Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per vieną mėnesį, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti 224 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pasinaudojus darbo ginčo dėl teisės išankstinio nagrinėjimo tvarka, išskyrus atvejus, kai tokia tvarka neprivaloma, ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje.
Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per vieną mėnesį, tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, per tris mėnesius per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.“71 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
22811 Pasiūlymas: Panaikinti 228 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o 2, 3, 4, 5 punktus atitinkamai laikyti 1, 2, 3, 4 punktais. „1) buvo nesilaikyta ginčo dėl teisės išankstinio nagrinėjimo tvarkos (šio Kodekso 223 straipsnis);“. Pritarti72 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
2322 Pasiūlymas: Pakeisti 232 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbo ginčų komisija sprendimą priima bylos nagrinėjimo dieną posėdžio metu. Sprendimas per penkias darbo dienas išdėstomas raštu ir jį pasirašo bylą nagrinėję darbo ginčų komisijos nariai darbo ginčų komisijos pirmininkas.“. Pritarti73 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
2402 Pasiūlymas: Pakeisti 240 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbdavys (darbdavių organizacija) turi išnagrinėti prašymą ir raštu atsakyti ne vėliau kaip per dešimt kalendorinių dienų. Darbdavys (darbdavių organizacija) turi teisę prašyti pateikti susitarimui sudaryti būtiną informaciją. turi sušaukti posėdį per dešimt darbo dienų nuo reikalavimo gavimo.“.
74 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
2404 Pasiūlymas: Pakeisti 240 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jeigu derybos pasibaigia nesudarius kolektyvinės sutarties ar kito susitarimo ar viena iš šalių jas nutraukia arba darbdavio (darbdavių organizacijos) sprendimas netenkina profesinės sąjungos ar jų organizacijos, arba jeigu per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą darbdavys (darbdavių organizacija) nepateikė jokio atsakymo, Šalims nesusitarus, profesinė sąjunga ar jų organizacija gali inicijuoti kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų reikalavimo nagrinėjimą šio skyriaus nustatyta tvarka.“. Pritarti75 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
2425 Pasiūlymas: Pakeisti 242 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Tarpininkų sąrašo sudarymo, darbo apmokėjimo tvarką ir dydžius nustato Lietuvos Respublikos
76 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
24831 Pasiūlymas: Pakeisti 248 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) jeigu profesinės sąjungos ar jų organizacijos nevykdo tarpininkavimo metu priimto susitarimo arba darbo arbitražo sprendimo kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų byloje;“. Pritarti77 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
2493 Pasiūlymas: Panaikinti 249 straipsnio 3 dalį: „3. Profesinių sąjungų ar jų organizacijų inicijuojami solidarumo streikai, siekiant palaikyti kitų profesinių sąjungų ar jų organizacijų reikalavimus jų kolektyviniuose darbo ginčuose dėl interesų, draudžiami.“.
78 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
2501 Pasiūlymas: Pakeisti 250 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Priimti sprendimą skelbti streiką gali profesinė sąjunga ar profesinių sąjungų organizacija jų įstatuose (statute) nustatyta tvarka šio Kodekso 248 straipsnyje nustatytais atvejais. Darbdavio lygio Streikui streikui skelbti įstatuose (statute) nustatyta tvarka turi būti gautas ne mažiau kaip ketvirtadalio profesinės sąjungos narių sutikimas. Šakos lygio streikui skelbti įstatuose nustatyta tvarka turi būti priimamas atstovaujančio organo sprendimas.“. Pritarti79 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
2522 Pasiūlymas: Pakeisti 252 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teiktinų paslaugų minimumą savo susitarimu per tris darbo dienas nuo įspėjimo apie būsimą tikrąjį streiką įteikimo darbdaviui dienos (įspėjamojo streiko atveju
Respublikos Vyriausybę, savivaldybės tarybą institucijas. Šalims nesusitarus dėl teiktinų paslaugų minimumo per penkias darbo dienas nuo vienos iš šalių kreipimosi teiktinų paslaugų minimumą nustato darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas.“. Pritarti80 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
2531 Pasiūlymas: Pakeisti 253 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Draudžiama skelbti streiką ypatingos svarbos įmonėse, įstaigose, organizacijose, greitosios medicinos pagalbos tarnybų darbuotojams ir kitiems darbuotojams, kuriems teisę streikuoti riboja įstatymai.
81 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
2533 Pasiūlymas: Pakeisti 253 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Galiojant kolektyvinei sutarčiai draudžiama skelbti streiką dėl reikalavimų ar darbo sąlygų, reglamentuotų šioje sutartyje., jeigu jų laikomasi.“. Pritarti82 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
2534 Pasiūlymas: Pakeisti 253 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas ribojimas netaikomas kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų, kurie kyla ir yra neišspręsti šio Kodekso nustatyta tvarka, vedant kolektyvines derybas dėl naujos kolektyvinės sutarties sudarymo.“. Pritarti83 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
2561 Pasiūlymas: Pakeisti 256 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbdavys ar darbdavių organizacija, gavę profesinės sąjungos ar profesinių sąjungų organizacijos pranešimą apie priimtą sprendimą skelbti streiką, turi teisę per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl streiko teisėtumo.“
84 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
2562 Pasiūlymas: Pakeisti 256 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teismas bylą dėl streiko teisėtumo turi išnagrinėti per penkiolika dienų.
Bylos dėl streiko teisėtumo nagrinėjimo dalyku negali būti šalių iškelti ekonominiais ir socialiniais motyvais paremti reikalavimai.“
85 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
2593 Pasiūlymas: Panaikinti 259 straipsnio 3 dalį, o buvusią 4 dalį atitinkamai laikyti 3 dalimi. „3. Darbuotojai, dalyvavę neteisėtame streike, atsakomybėn netraukiami, nebent pažeidžia kitus teisės aktus.“. Pritarti86 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
264 Pasiūlymas: Pakeisti 264 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „264 straipsnis. Lokauto draudimas Draudžiama skelbti lokautą ypatingos svarbos įmonėse, įstaigose, organizacijose, greitosios medicinos pagalbos tarnybose, stichinės nelaimės zonose, taip pat regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis, taip pat viešojo administravimo įstaigose ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.“
87 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
1056 Siekiama tinkamai perkelti 1991 m. spalio 14 d. Tarybos direktyvos dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas 91/533/EEB 4 straipsnio „Užsienyje dirbantys darbuotojai“ nuostatas. Pasiūlymas: Papildyti 105 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Darbuotojui, kuris išvyksta į kitą valstybę ilgesniam nei trisdešimt dienų
laikotarpiui, prieš išvykstant į komandiruotę turi būti suteikiama informacija raštu, kurioje nurodoma:
kitos), patiriamos komandiruotės metu.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Papildyti 105 straipsnį nauja 6 dalimi: „6.
Darbuotojui, kuris išvyksta į kitą valstybę ilgesniam nei trisdešimt dienų laikotarpiui, prieš išvykstant į komandiruotę turi būti įteikti šio Kodekso 43 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti dokumentai, kuriuose papildomai nurodoma:
1) komandiruotės trukmė;
2) valiuta, kuria bus mokamas darbo užmokestis, komandiruotės metu.“ Pasiūlymas: Papildyti 105 straipsnį nauja 7 dalimi: „7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytam darbuotojui taip pat gali būti taikoma:
1) išmokos pinigais ir natūra, skirtos už darbą kitoje valstybėje;
2) grąžinimo į nuolatinės darbo vietos valstybę sąlygos.“88 Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis Kristina Miškinienė Kęstas Komskis,
10628 Siekiama tinkamai perkelti 1991 m. spalio 14 d. Tarybos direktyvos dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas 91/533/EEB 4 straipsnio „Užsienyje dirbantys darbuotojai“ nuostatas.
Pasiūlymas: Papildyti 106 straipsnio 2 dalį nauju 8 punktu: „8) nuostatos, nurodytos šio Kodekso 105 straipsnio 6 dalyje.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Papildyti 106 straipsnio 2 dalį nauju 8 punktu: „8) nuostatos, nurodytos šio Kodekso 105 straipsnio 6 ir 7 dalyse.“ Pasiūlymas: Pakeisti 107 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.Užsienio jurisdikcijai priklausantis darbdavys, komandiruojantis darbuotoją laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui arba dirbti statybos darbus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka iš anksto informuoja komandiruojamo darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vietos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie šiam darbuotojui taikomas šio Kodekso 106 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose nurodytas sąlygas.“89
2511 Siekiama sudaryti teisines galimybes negalinčioms streikuoti darbuotojų grupėms kreiptis į visus kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų nagrinėjančius organus. Pasiūlymas: Pakeisti 251 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Draudžiama skelbti streiką greitosios medicinos pagalbos tarnybų darbuotojams ir kitiems darbuotojams, kuriems teisę streikuoti riboja įstatymai. Šių darbuotojų reikalavimus sprendžia darbo arbitražas kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų nagrinėjantys organai.“
90
1384 Siekiama atsisakyti perteklinės nuostatos. Pasiūlymas: Pakeisti 138 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka.“
91 Seimo nariai Rita Tamašunienė, Jaroslav Narkevič, Vanda Kravčionok, Leonard Talmont, Juzef Kvetkovskij,
112 1,2 Siekiant užkirsti kelią darbo savaitės ilginimui ir dirbančiųjų išnaudojimui. Pasiūlymas: Pakeisti 112 straipsnį ir išdėstyti taip: „Jei šio Kodekso normos nenustato kitaip, darbo laiko režimas negali pažeisti šių maksimaliojo darbo laiko reikalavimų:
pagal susitarimą dėl papildomo darbo laiko, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 480 valandosų;
papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 50 valandųos per kiekvieną septynių dienų laikotarpį;
(šio Kodekso 115 straipsnis), nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms ir asmenims iki aštuoniolikos metų, kaip numatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme;
einančias dienas.“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad ir šiuo metu darbuotojams, dirbantiems pagal dvi ir daugiau sutarčių maksimali darbo laiko trukmė nustatyta 12 val. per dieną, taigi projekte numatomos analogiškos nuostatos: darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos ir 60 valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį.
Pasiūlymas: Pakeisti 112 straipsnį ir išdėstyti taip: „Jei šio Kodekso normos nenustato kitaip, darbo laiko režimas negali pažeisti šių maksimaliojo darbo laiko reikalavimų:
pagal susitarimą dėl papildomo darbo laiko, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 480 valandosų;
papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 50 valandųos per kiekvieną septynių dienų laikotarpį;
(šio Kodekso 115 straipsnis), nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms ir asmenims iki aštuoniolikos metų, kaip numatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme;
einančias dienas.“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad ir šiuo metu darbuotojams, dirbantiems pagal dvi ir daugiau sutarčių maksimali darbo laiko trukmė nustatyta 12 val. per dieną, taigi projekte numatomos analogiškos nuostatos: darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos ir 60 valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį. Šiuo metu pagal dvi darbo sutartis dirbančių darbuotojų galima darbo savaitės trukmė – 72 val. Trišalėje taryboje dėl darbo laiko reguliavimo buvo susitarta. 92 Seimo nariai Rita Tamašunienė, Jaroslav Narkevič, Vanda Kravčionok, Leonard Talmont, Juzef Kvetkovskij, Zbignev
6 Būtina darbuotoją informuoti bent prieš du mėnesius ir taip sudaryti jam galimybes susirasti kitą darbą bei taupyti valstybės biudžeto lėšas, kadangi mažiau žmonių kreipsis į darbo biržą dėl pašalpų. Pasiūlymas: Pakeisti 56 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti taip: „6.
Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vieni metai – prieš dvi savaites du mėnesius. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki šešerių metų amžiaus ar vieni augina vaiką iki dvylikos metų amžiaus bei darbuotojams, kuriems iki valstybės socialinio draudimo senatvės pensinio amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki senatvės pensinio amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.“ Nepritarti Trišalė taryba nutarė tikslinti nuostatas, ilginant įspėjimo terminus tiek bendrus, tiek atskiroms grupėms (klausimas suderintas). Buvo pailginti (lyginant su pradiniais pasiūlymais) įspėjimo terminai, taip pat padidintos (lyginant su pradiniais pasiūlymais) išeitinės išmokos. Išeitinė išmoka iki 6 VDU lieka, kai darbuotojas yra atleidžiamas darbdavio valia, ir tai visiškai nepriklauso nuo darbuotojo stažo. Didinama nedarbo draudimo išmoka (vietoj 40% asmens VDU per 3m. ir 20 % per likusį laikotarpį –
paskutinius 3 mėn.; max išmoka didėja 2k.) Ilginama mokėjimo trukmė (nuo 6 mėn. iki 9 mėn.) nepriklausomai nuo draudimo stažo. 93 Seimo nariai Rita Tamašunienė Jaroslav Narkevič Vanda Kravčionok Leonard Talmont Juzef Kvetkovskij Zbignev
7 Atleidžiamiems darbuotojams turi būti išmokamos išeitinės išmokos, kurių dydis priklausomas nuo išdirbto laiko. Ši praktika suteikia žmogui finansinio stabilumo garantijas praradus darbą ir sudaro galimybes tinkamai ieškotis ir atsirinkti naują darbą. Pasiūlymas: Pakeisti 56 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti taip:
„7. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo
vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Nutraukiant darbo sutartį šio straipsnio 1 dalį ar 61 straipsnio pagrindu išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:
1) iki dvylikos mėnesių
2) nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“ Nepritarti Trišalėje taryboje sutarta, kad papildomos išeitinės išmokos priklausomai nuo stažo bus mokamos iš specialaus fondo. 94 Seimo nariai Rita Tamašunienė, Jaroslav Narkevič, Vanda Kravčionok, Leonard Talmont, Juzef Kvetkovskij, Zbignev
136 Darbuotojams auginantiems vaikus būtina palikti papildomas atostogų lengvatas. Laisvas nuo darbo laikas tėvams auginantiems vaikus yra labai reikalingas. Šios atostogų lengvatos nors ir minimaliai, tačiau turi teigiamos įtakos gimstamumo skatinimui. Pasiūlymas: Papildyti 136 straipsnį ir išdėstyti taip:
„1. Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa
ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio pailgintos atostogos, kurios prijungiamos prie kasmetinių atostogų arba suteikiamos atskirai. 2.
suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos. Papildomų kasmetinių atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai. 4. Darbo teisės normose ar darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas, negu garantuoja šis Kodeksas.“ Iš dalies pritarti Šis straipsnis nustato papildomas atostogas ir kitas atostogų lengvatas, tuo tarpu siūlomos nuostatos reguliuoja papildomas poilsio dienas. Siūlytina papildomas poilsio dienas reglamentuoti Darbo kodekso projekto 132 straipsnio naujoje 4 dalyje. Kadangi papildomos poilsio dienos darbdaviams kainuoja labai brangiai, siūlytina palikti 50 procentų apmokėjimą už tokias papildomas poilsio dienas. Siūlytina papildyti 132 straipsnį nauja 4 dalimi: „4.
Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi poilsio dienos per mėnesį, už tas dienas paliekant darbuotojui pusę jam nustatyto darbo užmokesčio.“95 Seimo nariai Rita Tamašunienė, Jaroslav Narkevič, Vanda Kravčionok, Leonard Talmont, Juzef Kvetkovskij, Zbignev
1221 Pasiūlymas: Pakeisti 122 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Poilsio diena – diena, kurią nedirbama pagal darbo laiko režimą. Bendra
poilsio diena - sekmadienis.“
96
7 Argumentai: Siekiant užtikrinti teisėtus lūkesčius, darbuotojams sudariusiems darbo sutartis iki naujo darbo santykių reglamentavimo įsigaliojimo, siūloma išeitinių išmokų dydžius nustatyti, atsižvelgiant į nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. Pasiūlymas: Papildyti 56 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„8. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta jo vidutinio mėnesinio
darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:
1) iki vienų metų – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) nuo dvejų iki trejų metų – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) nuo trejų metų iki penkerių metų – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) nuo penkerių metų iki dešimties metų – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) nuo dešimties metų iki dvidešimties metų – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) daugiau kaip dvidešimties metų – šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“ Nepritarti Komitetas pritarė Seimo narių I. Šiaulienės, K. Daukšio, P. Gražulio, K. Miškinienės, K. Komskio pasiūlymui: ,,7.
Komskio pasiūlymui: ,,7. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.“97
7 Pasiūlymas: Papildyti 6 straipsnį nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7. Darbo sutartims, sudarytoms iki 2015 m. gruodžio 31 d., taikomos 56 straipsnio 8 dalies išeitinių išmokų mokėjimo nuostatos.“ Atitinkamai pakeisti likusių 6 straipsnio dalių numeraciją. Nepritarti Nuostata perteklinė, kadangi Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykiams, kurie buvo Darbo kodekso įsigaliojimo dieną, taikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 6-11 dalyse nustatyti atvejus. Taigi, visos darbo sutartys, kurios bus sudarytos iki naujo Kodekso įsigaliojimo, ir tęsis toliau, joms bus taikomos visos naujojo Kodekso nuostatos. Taip pat siūloma nuostata prieštarautų Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 6 daliai. 98
6 Argumentai: Priešpensinio amžiaus žmonės turi būti apsaugoti nuo išmetimo iš darbo rinkos, kadangi tokio amžiaus žmonėms ypatingai sunku susirasti naują darbovietę. Tokią apsaugą garantuoja galiojantis LR Darbo kodeksas. Atsižvelgiant į tai, siūloma palikti galiojančią tvarką. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 56 straipsnį nauja 6 dalimi ir išdėstyti taip: „6. Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.“ Nepritarti Komitetas pritarė Seimo narių I. Šiaulienės, K. Daukšio, P. Gražulio, K.
Gražulio, K. Miškinienės, K. Komskio pasiūlymui: ,,6. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vieni metai – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki šešerių septynerių metų amžiaus ar vieni augina vaiką iki dvylikos keturiolikos metų amžiaus bei darbuotojams, kuriems iki valstybės socialinio draudimo įstatymų nustatyto senatvės pensinio pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensinio pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.“99
7 Argumentai: Daugeliui Lietuvos gyventojų atleidimas iš darbo sukelia didelius finansinius rūpesčius, nuo kurių nukenčia visos šeimos gerovė (pvz. asmuo negali padengti paskolos, būsto išlaidų ir pan.). Didesnė išmoka darbuotojo atleidimo atveju sudaro galimybę nepatirti didelių finansinių problemų ieškant naujo darbo, todėl nepritariame naujai siūlomam teisiniam reguliavimui ir siūlome palikti šiuo metu galiojančią tvarką. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 56 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti taip: „7.
Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:
1) iki dvylikos mėnesių – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“ Nepritarti Komitetas pritarė Seimo narių I. Šiaulienės, K. Daukšio, P. Gražulio, K. Miškinienės, K. Komskio pasiūlymui: ,,7. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.“
sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui apsvarstyti piliečių, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus, patobulinti iniciatorių pateiktą įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo narių, Biudžeto ir finansų komiteto pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. 1 Biudžeto ir finansų komitetas 201510-2856 8N Pasiūlymas: Papildyti 56 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: ,,8. Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo nustatyta tvarka atleidžiamam darbuotojui papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:
1) nuo daugiau kaip penkerių metų iki dešimties metų – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) nuo daugiau kaip dešimties iki dvidešimties metų – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) daugiau kaip dvidešimties metų – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“
2
3 Pasiūlymas: Pakeisti 59 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalies 4, ir
vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.“. Pritarti3
1 Pasiūlymas: Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra dveji metai., išskyrus jei darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą. Paeiliui einančiomis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų mėnesių savaičių laikotarpis.“. Pritarti4
1992 Pasiūlymas: Pakeisti 199 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kolektyvinė sutartis galioja iki joje
nurodyto termino, bet ne ilgiau kaip trejus ketverius metus., arba iki naujos kolektyvinės sutarties sudarymo.
Kolektyvinės sutarties galiojimą šalys gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieniems metams ir tik vieną kartą., jei kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip.“
5
2241 Pasiūlymas: Pakeisti 224 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pasinaudojus darbo ginčo dėl teisės išankstinio nagrinėjimo tvarka, išskyrus atvejus, kai tokia tvarka neprivaloma, ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje. Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per vieną mėnesį, tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, per tris mėnesius per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.“
6
1056 Pasiūlymas: Papildyti 105 straipsnį nauja 6 dalimi: „6. Darbuotojui, kuris išvyksta į kitą valstybę ilgesniam nei trisdešimt dienų laikotarpiui, prieš išvykstant į komandiruotę turi būti įteikti šio Kodekso 43 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti dokumentai, kuriuose papildomai nurodoma:
1) komandiruotės trukmė;
2) valiuta, kuria bus mokamas darbo užmokestis, komandiruotės metu.“
7
1057 Pasiūlymas: Papildyti 105 straipsnį nauja 7 dalimi: „7.
Šio straipsnio 6 dalyje nurodytam darbuotojui taip pat gali būti taikoma:
1) išmokos pinigais ir natūra, skirtos už darbą kitoje valstybėje;
2) grąžinimo į nuolatinės darbo vietos valstybę sąlygos.“
8
10628 Pasiūlymas: Papildyti 106 straipsnio 2 dalį nauju 8 punktu: „8) nuostatos, nurodytos šio Kodekso 105 straipsnio 6 ir 7 dalyse.“
9
1071 Pasiūlymas: Pakeisti 107 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.Užsienio jurisdikcijai priklausantis darbdavys,
komandiruojantis darbuotoją laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui arba dirbti statybos darbus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka iš anksto informuoja komandiruojamo darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vietos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie šiam darbuotojui taikomas šio Kodekso 106 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose nurodytas sąlygas.“
10
1672 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos 118 pastabą, siūlome išbraukti 167 straipsnio 2 dalį, tuomet kvotos bus taikomos kiekvienai profesinei sąjungai atskirai (165 str. 1 d.). Pasiūlymas: Išbraukti 167 straipsnio 2 dalį:
profesinės sąjungos nariai, gali sudaryti ne daugiau kaip 1/3 darbo tarybos narių.
Darbo tarybos nariais negali būti profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu, valdymo organų nariai.“
11
223 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos 139 pastabą, siūlome patikslinti straipsnį. Pasiūlymas:
ginčo dėl teisės nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje ir teisme
darbo ginčų komisijos sprendimu. Tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys. Praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis. Jei darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl praleisto prašymo pateikimo termino atnaujinimo. Teismas atnaujina terminą, jei praleidimo priežastis laiko svarbiomis. Pritarti12
227 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos 139 pastabą, siūlome patikslinti straipsnį. Pasiūlymas:
sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, jeigu:
5) 4) prašymas buvo pateiktas praleidus šio Kodekso 224 223 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir darbo ginčų komisija arba teismas jo neatnaujino. Pritarti13 Biudžeto ir finansų komitetas 201510-28 Argumentai:
atostogas ir kitas atostogų lengvatas, tuo tarpu siūlomos nuostatos reguliuoja papildomas poilsio dienas. Siūlytina papildomas poilsio dienas reglamentuoti Darbo kodekso projekto 132 straipsnio naujoje 4 dalyje. Kadangi papildomos poilsio dienos darbdaviams kainuoja labai brangiai, siūlytina palikti 50 procentų apmokėjimą už tokias papildomas poilsio dienas.
Pasiūlymas: Papildyti 132 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos
metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi poilsio dienos per mėnesį, už tas dienas paliekant darbuotojui pusę jam nustatyto darbo užmokesčio.“
paskirti pranešėjai: Petras Narkevičius, Irena Degutienė Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
TEISĖTVARKOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys
Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius, komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Loreta Zdanavičienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėjos Modesta Banytė, Aidena Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Gintaras Klimavičius, skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė, Prezidentės patarėjas Šarūnas Narbutas, Infobalt/LVK konsultantas Tomas Lileikis, LVK Projektų vadovė Laura Tatarėlyte, LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas, LPSK teisininkė Evelina Šilinytė, LPPSF atstovė Dalia Jakutavičė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-09
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisei ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
įstatymo projekto (toliau – įstatymo projekto) 3 straipsnyje pateikta nuoroda į šio įstatymo 6 straipsnio 6 – 7 dalis neapima visų šiame straipsnyje nustatytų Darbo kodekso normų taikymo išimčių, todėl nuorodą reikėtų tikslinti. Pritarti
2015-09-09
5 2.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 5 straipsnio 5 punktu pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymas, kuris yra pagrindinis teisės aktas, įgyvendinantis 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje, bei įvertinus tai, kad 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) perkėlimo į nacionalinę teisę terminas baigiasi 2016 m. birželio 18 d., taip pat siekiant veiksmingiausio ir ekonomiškiausio teisinio reguliavimo tikslų, siūlytina apsvarstyti galimybę atitinkamai patikslinti Darbo kodekso projektą ir, esant būtinybei, kartu su juo teikiamus įstatymų projektus. Pritarti
2015-09-09
1
3Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas (iki 2015 m.
gruodžio 31 d.), iki kurio šioje projekto nuostatoje įvardyti subjektai turėtų įvykdyti atitinkamus pavedimus, yra nerealus, atsižvelgiant į tikėtiną projekto pateikimo Seimo posėdyje terminą (Seimo eilinė rudens sesija prasidės 2015 m. rugsėjo 10 d.), teisėkūros procesui Seime bei įstatymui įgyvendinti būtiną laiką. Pritarti
2015-09-09
4 4.
Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalyje formuluotė „nustatant nuotolinio darbo organizavimo formą“ tikslintina, nes pagal šios dalies formuluotę, šalys nuotolinio darbo organizavimo formą turi nustatyti darbo sutartyje, kas reikštų, kad šioje dalyje formuluojama imperatyvi norma, kad nuotolinio darbo sutartys, sudarytos iki 2015 m. gruodžio 31 d., tęsiasi, galėtų būti pažeista nesusitarus dėl nuotolinio darbo organizavimo nustatymo. Pritarti
2015-09-09
5
nuostata „nustatant pagrindinę <...> ir susitariant dėl papildomų darbo funkcijų“ reiškia, jog sudarytos darbo sutartys liktų galioti su sąlyga, kad šalys susitarė dėl papildomų darbo funkcijų ir nustatė, kuri darbo sutartis yra pagrindinė. Manytina, kad šios dalies nuostatas reikėtų formuluoti tiksliau ir apibrėžti šioms sutartims taikytinas normas, nes antraip liks neaišku, per kokius terminus šalys turi nustatyti, kuri darbo sutartis yra pagrindinė ir susitarti dėl papildomų darbo funkcijų. Taip pat neaišku, kokios teisinės pasekmės kyla šalims nesusitarus, kai šioje dalyje numatyta, kad „darbo sutartys <...> lieka galioti“. Pritarti
2015-09-09
6
sutarčių nutraukimo taisykles, nustatyti išeitinių išmokų mokėjimo taisykles, kai prašymas nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 128 straipsnį ar kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, buvo pateiktas iki 2015 m. gruodžio 31 d. Pritarti
2015-09-09
10
31 d.
Svarstytina, ar šioje dalyje nereikėtų atsisakyti kolektyvinių sutarčių galiojimo naikinamojo termino ir nustatyti sąlygą, kad iki 2015 m. gruodžio
prieštarauja Darbo kodekso imperatyvioms taisyklėms, nuo kurių nukrypti neleidžia Darbo kodeksas ir kitos darbo teisės normos (žiūr.: Darbo kodekso
naikinamąjį terminą galėtų kilti teisinio reguliavimo praktinio taikymo problemų. Pavyzdžiui, taikant Darbo kodekso projekto 50 straipsnio 4 dalį, pagal kurią verslo perėmėjui kolektyvinės sutarties sąlygos taikomos vienerius metus, būtų neaišku, ar ši norma taikytina, jeigu verslas buvo perduotas likus mažiau nei vieneri metai iki 2017 m. gruodžio 31 d. Be to, iš įstatymo projekto 6 straipsnio 10 dalies formuluotės neaišku, ar čia nustatytas visų lygių kolektyvinių sutarčių ar tik įmonių kolektyvinių sutarčių galiojimo terminas. Nepritarti Projekte naikinamasis terminas – galioja iki 2018 m. birželio 30 d., nes skiriasi iš esmės sudarymo ir ypač taikymo sritis. Dėl verslo perdavimo – nustos galioti kaip ir visos, nes bus sudarytos iki naujo DK projekto įsigaliojimo. Dėl skirtingu lygiu sudarytų kolektyvinių sutarčių – nuostata galios visoms kolektyvinėms sutartims nepriklausomai nuo jų sudarymo lygio. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-09-09
11
inspekcija, be kita ko, turės teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Darbo kodekso įgyvendinimo pasiektų rezultatų įvertinimo pažymą. Reikėtų patikslinti, kokie Darbo kodekso įgyvendinimo rezultatai turėtų būti vertinami, nes nurodyta formuluotė gali būti įvairiai interpretuojama, arba šios nuostatos atsisakyti. Pritarti 9.
2015-09-09
11
kiekvienais metais iki gruodžio 31 dienos“ reikėtų tikslinti (pavyzdžiui, „iki
pirmosios nurodytos pažymos pateikimo terminas liktų neaiškus. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 6 straipsnio 11 dalies nuostatas bus vykdoma stebėsena tik dėl Darbo kodekso įgyvendinimo, siūlytina šioje dalyje prieš žodžius ,,įgyvendinimo pasekmės“ išbraukti žodžius ,,ir kitų“ arba šioje dalyje po žodžių „Darbo kodekso ir kitų“ reikėtų įrašyti formuluotę „su jo įgyvendinimu susijusių“, ar kitą atitinkamą nuostatą. Pritarti
7
įstatymo projekto 1 straipsniu tvirtinamo Darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 3 straipsnio 7 dalyje žodį ,,privalomai“ siūlytina braukti kaip perteklinį. Pritarti
8
požiūriu. Pritarti
3
12Darbo kodekso 20 straipsnio 3 dalyje apibrėžta darbdavio sąvoka. Svarstytina,
ar šiame apibrėžime po žodžio „funkcija“ nereikėtų įrašyti žodį
„atlygintinai“ ir taip susieti darbo sutarties šalių tarpusavio teises ir
pareigas, nes atlyginimo už įsipareigotą atlikti darbo funkciją sąlyga yra nustatyta šio straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnio 1 dalyje ir įtvirtinta kaip būtinoji darbo sutarties sąlyga. Pritarti
3
įrašytinas praleistas žodis ,,darbuotojų“. Pritarti
4 14.
Siekiant teisinio reguliavimo glaustumo, siūlytina Darbo kodekso 21 straipsnio 4 dalies nuostatas sujungti su 21 straipsnio 2 dalimi, kadangi jose nurodoma, kas įskaičiuojama į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių. Pritarti
1
(III skyriaus trečiajame skirsnyje), siūlytina patikslinti Darbo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir vietoj žodžių ,,Įstatymų, kitų teisės aktų ar darbo teisės normų“ įrašyti žodžius ,,Šio Kodekso, įstatymų ir kitų darbo teisės normų“. Pritarti
patarėja L.Zdanavičienė254 Projekto
srityje bylas, atlyginimu laikomas darbo užmokestis ar bet koks kitas atlygis, įskaitant atlygį grynaisiais arba natūra, kurį darbuotojas tiesiogiai ar netiesiogiai gauna iš darbdavio už savo darbą.“ Nesuprantama, kodėl reikia išskirti tokias nuostatas kalbant apie tokio pobūdžio bylas. Ar nagrinėjant kitokias bylas, atlyginimu bus laikoma kas kita, nei nurodyta šioje dalyje? Nepritarti Reikia todėl, kad tai numato Europos
4
straipsnio reguliavimo dalykas (jos nėra susijusios su darbuotojo asmens duomenų ar jo teisės į privatų gyvenimą apsauga), todėl jas siūlytina dėstyti atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiame straipsnyje. Pritarti
patarėja L.Zdanavičienė291 Projekto 29 str. 1 d. nurodyta, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbinę atmosferą, kad darbuotojas nebūtų įstumtas į „beginklę ir bejėgę padėtį“.
Vargu ar galima būtų vartoti išsireiškimą „beginklę“, nes tai reikštų, jog asmuo neturi ginklo, o čia kalbama perkeltine prasme apie būdų ir galimybių apsiginti nebuvimą. Pritarti
6
„jų“. Pritarti
2015-09-09 33,753
skirtingai apibrėžtos nuorodos į minimaliąją mėnesinę algą – vienur rašoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kitur
dalyse nurodytų darbdavio ir darbuotojo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą išbandymo laikotarpiu terminų (darbdavys gali įspėti prieš tris darbo dienas, o darbuotojas –prieš penkias darbo dienas). Pritarti
4
sutarties pasibaigimo pagrindus, siūlytina tikslinti Darbo kodekso 36 straipsnio 1 dalį, t.y. vietoj žodžių ,,darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbių priežasčių“ įrašyti žodžius ,,darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių“. Pritarti
3
praleistą žodį ,,darbo“. Pritarti 24.
4
darbo sutartį savo pareiškimu gali nutraukti tiek dėl svarbių priežasčių, tiek be svarbių priežasčių, manytina, kad reikėtų patikslinti Darbo kodekso
tik tuo atveju, kai darbuotojas nutraukia darbo sutartį savo iniciatyva be svarbių priežasčių. Pritarti
2
nekonkuravimo galimi tik su darbuotojais, kurie turi specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje, įstaigoje organizacijoje. Svarstytina, ar tokios žinios negali būti pritaikomos ir pradėjus vykdyti savarankišką veiklą, juolab, kad pagal Darbo kodekso 37 straipsnio 1 dalį, susitarime dėl nekonkuravimo gali būti susitariama, kad darbuotojas nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos veiklos, jei ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla. Pritarti
3
šiame Kodekse ir kitose darbo teisės normose nurodytais atvejais darbuotojui išmokos skaičiuojamos pagal jo vidutinį darbo užmokestį, siūlytina patikslinti Darbo kodekso 37 straipsnio 3 dalį ir vietoj žodžių ,,vidutinio atlyginimo“ įrašyti žodžius ,,vidutinio darbo užmokesčio“. Pritarti
8
patarėja L.Zdanavičienė398 Projekto
„Darbdavys“. Pritarti
16 26.
Darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalies 6 punkte po žodžio ,,terminuotos“ įrašytinas praleistas žodis ,,darbo“. Pritarti
111
punkto ir jame formuluoti bendro pobūdžio teisę susipažinti su įmonėje sudarytomis kolektyvinėmis sutartimis. Nepritarti Šiame straipsnyje reglamentuojamas pranešimas, o ne darbuotojų teisės. 31. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė432 Nesuprantama
straipsnio 1 d. minimos informacijos, ji turi būti pateikiama darbuotojui neatlygintinai. Tačiau koks skirtumas keliais dokumentais tai daroma. Nepritarti
žodžiais, siūlytina Darbo kodekso 45 straipsnio 2 dalyje vietoj skaičiaus ,,5“ įrašyti žodį ,,penkias“. Atitinkamai tikslintina Darbo kodekso 46 straipsnio 5 dalis, 62 straipsnio 4 dalis, 106 straipsnio 5 dalis, 107 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 191 straipsnio 3 dalis ir kt. Pritarti
patarėja L.Zdanavičienė451 Projekto
sutartyje sulygto darbo ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą.“ Ar tai reikštų, kad darbdavys gali pasiūlyti bet kokį kitą darbą, nebūtinai sulygto darbo atitikmenį, žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį, mažiau apmokamą ir pan. Nepritarti Neturi reikšmės kokį darbą siūlo – svarbu, kad darbuotojas nesutinka, ir tai yra prastova. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6 29.
straipsnyje kalbama tik apie nušalinimą nuo darbo, bet ne nuo pareigų. Pritarti
493 Projekto
išdėstant taip: „<...> už kiekvieną darbo sutarties vykdymo sustabdymo mėnesį<...>“
4
papildomų išlaidų, susijusių su darbo priemonių įsigijimu, kompensavimo. Pritarti
8
informacijos darbo tarybai teikimo terminus suvienodinti su Darbo kodekso 39 straipsnio 8 dalyje bei 208 straipsnio 1 dalyje nurodytais terminais. Pritarti
4
sutarties nutraukimo pagrindas - darbo sutartis pasibaigia ją nutraukus nesant šalių valios. Darbo kodekso 59 straipsnio, reguliuojančio darbo sutarties nutraukimą nesant šalių valios, 1 dalies 8 punkte, kaip priežastis nutraukti darbo sutartį, nustatytas teismo ar darbdavio organo priimtas sprendimas, dėl kurio pasibaigia darbdavys – juridinis asmuo. Ši priežastis tarpusavyje siejasi su Darbo kodekso 52 straipsnio 5 punkte nustatytu darbo sutarties pasibaigimo pagrindu – darbdavio – juridinio asmens – pasibaigimu. Darbo kodekso 61 straipsnyje reglamentuotas darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju. Atsižvelgiant į čia nurodytas normas, Darbo kodekse reikėtų aiškiau atriboti darbo sutarties pasibaigimo pagrindus ir darbo sutarties nutraukimo priežastis bei iš to kylančias teises ir pareigas, nes teikiamame Darbo kodekse šių teisinių santykių reglamentavimas neišbaigtas.
Pavyzdžiui, nutraukiant darbo sutartį pagal Darbo kodekso 59 straipsnį, kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys – juridinis asmuo, darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, tačiau nutraukiant darbo sutartį pagal Darbo kodekso 61 straipsnį nustatytas įspėjimo terminas. Pritarti
5
kodekso 52 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad darbo sutartis pasibaigia mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui, tačiau šis darbo sutarties pasibaigimo pagrindas nėra sureguliuotas - iš Darbo kodekso 64 ir kitų straipsnių nuostatų neaišku, kas ir kokia tvarka turėtų konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą, kai miršta fizinis asmuo – darbdavys. Pritarti
6
darbdaviu pagal Darbo kodekso 20 straipsnio 3 dalį, gali būti ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir kitos organizacijos ar jų padaliniai. Pritarti
14
nutraukta darbuotojo raštišku pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jei pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako valstybės socialinio draudimo senatvės pensinį amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Svarstytina ar šiame punkte nustatyta priežastis neturėtų būti taikoma ir dirbant pas darbdavį – fizinį asmenį. Pritarti
56164 36.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnyje vartojamas sąvokas (,,pensijos amžius“) ir įvertinus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3239 nuostatas (socialinio draudimo pensijos nebus įvardijamos kaip valstybinės), siūlytina Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 56 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „valstybės socialinio draudimo senatvės pensinį amžių “ įrašyti žodžius „įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių“. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir Darbo kodekso
13
viena iš priežasčių nutraukti darbo sutartį yra nurodytas darbuotojo atsisakymas keisti darbovietę. Ši nuostata tikslintina atsižvelgiant į Darbo kodekso 20 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą darbovietės sampratą ir į tai, kad Darbo kodekso 56 straipsnio 5 dalyje kalbama apie darbuotojo atsisakymą keisti darbo vietovę. Pritarti
patarėja L.Zdanavičienė565 Projekto 56 str. kalbama apie darbo sutarties nutraukim1 darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Siūlytina ir šio straipsnio 5 d. vietoj žodžių „darbo santykius“ rašyti „darbo sutartį“. Pritarti
57 Projekto 57 str. skirtingai yra vartojamos sąvokos
„darbo pareigos“, „pareigos“, „darbuotojo pareigos“. Svarstytina, ar neturėtų
būti vienodai vartojama, pasirenkant kurią nors vieną. 57 str. 3 d. nustatyta, kas “gali būti“ laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Toks išsireiškimas nėra imperatyvus, t.y. gali būti laikoma, bet tarsi ir nebūtinai turi būti laikoma šiurkščiu pažeidimu.
Kita vertus, 8 p. nustatoma, kad sąrašas nėra baigtinis ir paliekama galimybė spręsti, kas dar gali būti laikoma šiurkščiu pažeidimu, nes įvardijami kažkokie „kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojos pareigos“. Taip pat atkreiptinas dėmesys į šio straipsnio 3 d. 2 p., kur nustatyta, kad šiurkščiu pažeidimu galim būti laikomas „2) pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė tinkamas profesinių pareigų vykdymas;“. Galima būtų įsivaizduoti darbuotojo apsvaigimą nuo toksinių medžiagų, tinkamai atliekant profesines pareigas, tačiau sunkiai įsivaizduojama kokia situacija būtų, kai būtų galima pateisinti neblaivumą ar apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų tinkamai atliekant pareigas. Pritarti Nepritarti Pritarti iš dalies
„Darbo pareigas“ galima pakeisti į „darbuotojo
pareigas“. Gali būti – darbdavio vertinimas. Neprivalo darbdavys visada bausti. Darbo ginčą nagrinėjantis organas spręs, ar pagrįstai darbdavys įvertino kaip kaltą elgesį. Sąrašas nėra baigtinis, nes paliekama galimybė pagal darbo specifiką nustatyti, kas būtent toje darbovietėje bus laikoma šiurkščiu pažeidimu. Brauktinas žodis „tinkamas“
5
dalyje, kaip darbdavio vertintinas aspektas, neturėtų būti numatytas ir priežastinis ryšys tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių. Pritarti
1
išimtis turėtų būti taikoma ne tik valstybės ir savivaldybių įstaigoms, bet ir valstybės ir savivaldybių institucijoms. Be to, šioje dalyje reikėtų patikslinti, kad darbuotojui mokama ne mažesnė kaip jo šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
patarėja L.Zdanavičienė581 Projekto 58 str. 1 d. įrašytini žodžiai „dėl diskriminavimo“ ir dėstytina taip: „taip pat kreipimosi į administracinius organus dėl diskriminavimo dėl lyties<...>“. Pritarti
patarėja L.Zdanavičienė591 Projekto 59 str. 1 d.3 p. įvardijant tą patį asmenį (darbuotoją iki šešiolikos metų) yra vartojami skirtingi terminai –
„darbuotojas iki šešiolikos metų“ ir „vaikas“. Reikėtų koreguoti. 95 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad be įspėjimo darbo
sutartis privalo būti nutraukta „į darbą grąžinus darbuotoją, į kurio vietą buvo priimtas atleidžiamas darbuotojas“. Logiška, kad toks darbuotojas neturėtų būti įspėjamas, tačiau svarstytina, ar toks asmuo neturėtų būti informuojamas apie tai, kad yra grąžinamas darbuotojas. Pritarti Nepritarti
14
vietoj formuluotės „medicinos įstaigos išvadą“ reikėtų įrašyti formuluotę
„sveikatos priežiūros įstaigos išvadą“, o Darbo kodekso atitinkamuose
straipsniuose (pavyzdžiui, Darbo kodekso 39 straipsnio 5 dalyje), reikėtų suvienodinti vartojamą terminiją. Pritarti
14 41.
Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas siūlytina tikslinti, atsižvelgiant į tai, kad tuo atveju, kai darbuotojas pagal medicinos įstaigos (sveikatos priežiūros įstaigos) išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo, jis gali sutikti arba nesutikti su siūlymu perkelti jį į kitą darbą, todėl darbo sutartis turėtų būti nutraukta be įspėjimo, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą darbą jo sutikimu. Pritarti
2
dalies nuostatas reikėtų tikslinti, nes šioje dalyje suformuluota išimtis „išskyrus atvejį, kada darbuotoja yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba atostogose vaikui prižiūrėti“ paneigia imperatyvias šio straipsnio taisykles, pagal kurias:
1) nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį kitais, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, pagrindais;
2) atsiradus pagrindui nutraukti darbo sutartį laikotarpiu nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbuotoja gali būti įspėta apie darbo sutarties nutraukimą ar sprendimas nutraukti darbo sutartį gali būti priimtas tik jam pasibaigus. Neaišku, kaip turėtų būti taikomos Darbo kodekso 60 straipsnio nuostatos, jeigu atsirastų Darbo kodekso 59 straipsnyje nurodyti darbo sutarties nutraukimo nesant darbo sutarties šalių valios pagrindai. Pritarti
1
2 44.
Darbo kodekso 61 straipsnio 2 dalyje nevisiškai aiškiai apibrėžti įspėjimo ir darbo sutarčių nutraukimo skaičiavimo terminai, todėl formuluotę reikėtų tikslinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Įmonių bankroto įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Administratorius per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis.“
3
kodekso 61 straipsnio 3 dalyje, Darbo kodekso 87 straipsnio 2 punkte tikslintinos išmokos dydį apibrėžiančios formuluotės. Pritarti
patarėja L.Zdanavičienė62 Projekto 62 str. 1 d. 2 p. prieš žodį „šimto“ įrašytinas žodis „vieno“. Pritarti
2
dalyje pateikta nuoroda į straipsnio dalį rašytina skaičiais. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir Darbo kodekso 186 straipsnio 2 daliai, 214 straipsnio 2 ir 3 daliai. Pritarti
terminuotas darbo sutartis, siūlytina patikslinti šio straipsnio 2 dalį ir prieš žodžius ,,darbo sutarties“ įrašyti žodį ,,terminuotos“. Atitinkamai tikslintinos kitos šio skirsnio nuostatos. Pritarti
2015-09-09 66,68 3,2
kodekso 66 straipsnio 3 dalyje ir 68 straipsnio 2 dalyje nustatytos terminuotų darbo sutarčių tapimo neterminuotomis taisyklės. Svarstytina, ar šios normos neturėtų būti reguliuojamos viename straipsnyje.
Be to, neaišku, ar Darbo kodekso 66 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju turėtų būti taikomas
patarėja L.Zdanavičienė66 Projekto 66 straipsnyje yra nustatyta terminuotos darbo sutarties sąvoka ir jos terminas. Manytina, kad projekto 68 straipsnio
sutartis tampa neterminuota turėtų būti dėstomos 66 straipsnyje, išbraukiant jas iš 68 str. Pasiūlymas:
dalimi: „4. Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, jei darbo santykiai faktiškai tęsiasi ne mažiau kaip penkias darbo dienas po termino suėjimo, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.“
2Atsižvelgiant į 66 straipsnio pakeitimą,
projekto 68 straipsnyje išbraukti 2 dalį, 3 ir 4 dalis atitinkamai laikyti 2 ir 3 dalimis: „2.Darbo sutartis tampa neterminuota, jei darbo santykiai faktiškai tęsiasi ne mažiau kaip penkias darbo dienas po termino suėjimo, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį.“
„1. Terminuota darbo sutartis pasibaigia suėjus terminui, išskyrus šio Kodekso 66 straipsnio
4
kodekso 67 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių ,,terminuotų sutarčių“ įrašytini žodžiai ,,terminuotų darbo sutarčių“. Pritarti
patarėja L.Zdanavičienė69 Projekto 69 str. 1 d. yra vartojama „palyginamojo pagal neterminuotą darbo sutartį dirbančio darbuotojo“ sąvoka, o 2 dalyje pateikiama šios sąvokos išaiškinimas. Abejotina, ar iš viso reikalinga šio straipsnio 2 d., nes nurodyta sąvoka daugiau kodekso projekte niekur nevartojama.
Todėl siūlytina atsisakyti šio straipsnio 2 dalies ir atitinkamai pernumeruoti 3 ir 4 dalis, o 1 dalyje rašyti taip: „1. Pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti sudaromos mažiau palankios darbo sąlygos, įskaitant darbo apmokėjimą, negu darbuotojams palyginamajam dirbantiems pagal neterminuotą darbo sutartį dirbančiam darbuotojui ir atliekantiems tą pačią ar panašią pagal kvalifikaciją ar sugebėjimus darbo funkciją, nebent tokie skirtumai būtų objektyviai pagrįsti.“
2015-09-09 70,77 2,2
dalyje nurodyti skirtingi informacijos apie laisvas darbo vietas skelbimo būdai neturėtų būti suvienodinti su Darbo kodekso 3 straipsnio 9 dalyje bei
patarėja L.Zdanavičienė70 Projekto 70 str. yra pavadintas „Įdarbinimas pagal neterminuotą darbo sutartį“. Šis straipsnis yra Pirmajame skirsnyje
„TERMINUOTA DARBO SUTARTIS“, kuris yra skirtas reglamentuoti terminuotos
darbo sutarties ypatumus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog 70 str. 3 d. yra kalbama apie darbo taryboms teikiamą informaciją, susijusią su terminuotoms darbo sutartim, todėl ši dalis savo turiniu nedera su paties straipsnio pavadinimu. Nepritarti Darbo tarybai teikiama informacija perspektyvoje susijusi su įdarbinimu pagal neterminuotą sutartį ateityje ir šio proceso priežiūra, kuri bus vykdoma per darbuotojų atstovus. 65. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė Projekto Antrojo skirsnio pavadinime yra vartojama daugiskaita „LAIKINOJO DARBO SUTARTYS“, tuo tarpu kituose skirsniuose vartojama vienaskaita „PAMEISTRYSTĖS DARBO SUTARTIS“ ir kt. Reikėtų suvienodinti ir vartoti vienaskaita. Pritarti 66.
1
darbuotojo ir laikinojo įdarbinimo įmonės sampratą, šioje dalyje ir kitur reikėtų suvienodinti šių sampratų rašymą. Pritarti
patarėja L.Zdanavičienė 71, 85,13815 Projekto 71 str. 1 d., 85 str. 1 d., 138 str. 5 d. vartojamas terminas „darbo veiklą“, „darbo veiklos“, tuo tarpu 86 str. ir kituose projekto straipsniuose yra vartojama „darbo funkcijos“. Manytina, kad
straipsniuose – „darbo funkcijos“. Pritarti
patarėja L.Zdanavičienė711 Projekto 71 str. 1 d. yra pateikiamas sutrumpintas toliau tekste vartotinas terminas „(toliau – laikinasis darbuotojas)“. Atkreiptinas dėmesys, jog toliau vartojamas ne toks, kaip nurodyta 1 dalyje terminas, o „laikinas darbuotojas“, „laikino darbuotojo“. Reikėtų atitinkamai suderinti. Pritarti
11
kodekso 74 straipsnio 1 dalies 1 punkte reikėtų išbraukti formuluotę
„maitinančių motinų apsaugos“ kaip perteklinę. Pritarti
3
kodekso 74 straipsnio 3 dalyje siūlytina išbraukti skliaustuose esantį žodį
1
derinti su Darbo kodekso 41 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta pareiga darbdaviui raštu supažindinti darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Pritarti
2015-09-09 76,78 2,2 55.
Darbo kodekso 76 straipsnio 2 dalies ir 78 straipsnio 2 dalies 1 punkto normas siūlytina formuluoti viename straipsnyje, jas tarpusavyje derinti, nes jos nustato savo esme tas pačias taisykles. Pritarti
apibrėžtą kompetencijos sąvoką (tai gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma), Darbo kodekso 80 straipsnio 1 dalyje siūlytina braukti žodžius ,,ar profesinių įgūdžių“ kaip perteklinius. Pritarti
2
kodekso 81 straipsnio 2 dalyje po žodžio ,,pameistrystės“ įrašyti praleistą žodį ,,darbo“. Pritarti
4
dalies nuostatos, reguliuojančios darbdavio patiriamų mokymo išlaidų sumų išskaitymus iš pameistriui mokėtino darbo užmokesčio, gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokas reguliuojančios nuostatos nėra Darbo kodekso reguliavimo dalyku, todėl turėtų būti nustatytos atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose įstatymuose. Pritarti
sutarties rūšį, tikslintinas Darbo kodekso 83 straipsnio pavadinimas. Pritarti
11
straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos licencijos rūšis, kadangi pagal Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 12-1 straipsnį, asmenims, norintiems vykdyti formalųjį profesinį mokymą, yra išduodamos formaliojo profesinio mokymo licencijos. Pritarti
2 61.
Darbo kodekso 83 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius ,,darbo sutarties“ įrašytinas praleistas žodis
12
dalyje bei 86 straipsnio 2 punkte vartojamos skirtingos sąvokos darbo apimčiai nustatyti, vienur rašoma ,,darbo veiklos apimtis“, kitur – ,,darbo funkcijos apimtis“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti vartojamas sąvokas ir nuosekliai jas vartoti. Pritarti
2
32
dalies 2 punkte numatyta, kad sulygti dėl projektinio darbo sutarties galima laikinai iki penkerių metų pakeičiant galiojančią kitos rūšies darbo sutartį, kai darbuotojas, susitaręs su darbdaviu, sudaro kitą darbo sutartį su darbdavio įmonių grupės įmone ar kitu darbdaviu. Šias nuostatas reikėtų tikslinti. Svarstytina, ar čia nepakaktų nustatyti šalims teisės vienos rūšies sutartį pakeisti į projektinio darbo sutartį, nes neaišku, kaip galiojančios kitos rūšies darbo sutarties pakeitimas susijęs su darbuotojo darbo sutarties su darbdavio įmonių grupės įmone ar su kitu darbdaviu sudarymu. Neaišku, ar šiame punkte nurodyta sudaryta „kita darbo sutartis“ su darbdavio įmonių grupės įmone ar su kitu darbdaviu turi būti projektinio darbo sutartis ar bet kurios rūšies sutartis. Pritarti
patarėja L.Zdanavičienė93 Projekto 93 str. 3 d. trūksta aiškumo, kas turima omenyje „jei tai nustatyta darbo vietos dalijimosi sutartyse“ – ar kad gali būti keičiamas darbo laiko režimas, ar nustatyta dėl informavimo apie darbo laiko režimo pasikeitimą.
Pritarti Pakeisti “..ir, jei tai nustatyta darbo vietos dalijimosi sutartyje, informavus apie tai darbdavį”
patarėja L.Zdanavičienė96 Aiškinamojo rašto 9 dalyje nurodyta, kad „Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų teisės aktų norminių aktų rengimo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekte nėra vartojama naujų sąvokų, todėl jis nebuvo vertinamas Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka.“ Atkreiptinas dėmesys, jog kitame Aiškinamojo rašto punkte (4p.) yra sakoma, kad „Projekte įtvirtinama darbo laiko normos sąvoka“. Tokios apibrėžties Terminų banke nėra. Todėl projektas turėtų būti vertinamas Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. Be kita ko, projekte yra vartojama ne tik ši nauja sąvoka ir terminas. Terminų banke nėra aprobuoto (jis tik teiktinas) tokio termino, kaip „lokautas“, kurio turinys, lyginant su pateikiamu Tarptautinių žodžių žodyne bei Aiškinamajame įmonių vadybos terminų žodyne jo apibrėžimu yra kitoks nei įstatymo projekto 261 str.: „Darbdavių veiksmai, kuriais siekiama priversti darbuotojus atsisakyti keliamų reikalavimų arba juos pakeisti, kartais naudojami derybose tariantis dėl samdos sąlygų; tai darbdavio ekvivalentas (priešingybė) streikui; laikinas ar visiškas firmos (įmonės) ar kitos verslo vietos veiklos nutraukimas, norint atleisti darbuotojus iš darbo arba priversti juos sutikti su vadovybės sąlygomis. Ši darbdavių taktika mūsų dienomis reta, nes tam tikrą laiką ji nuostolinga ir darbdaviui. Pagal priimtus įstatymus darbuotojai tokiu atveju turi teisę gauti nedarbo pašalpas“. Kodekso projekte vartojamas terminas „atostogpinigiai“, kuris taip pat nėra aprobuotas (124, 128 str). Pritarti 84.
1
dalyje po žodžių ,,ne vėliau kaip“ įrašytinas praleistas žodis ,,prieš“. Pritarti
3
dalyje nustatyta visų darbdavių solidari atsakomybė dėl savo įsipareigojimų darbuotojui bei prievolių, susijusių su darbuotojo pajamų apmokestinimu, socialinio draudimo ir kitų įmokų už šį darbuotoją sumokėjimu, įvykdymą. Ši nuostata svarstytina atsižvelgiant į tai, kad pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, pirmasis darbdavys atliks visas darbdavio funkcijas, susijusias su darbo grafiko sudarymu, darbuotojo pajamų apmokestinimu, socialinio draudimo ir kitų įmokų už šį darbuotoją sumokėjimu, informacijos apie jį pateikimu, o kiti darbdaviai pirmajam darbdaviui privalės kompensuoti išlaidas pagal jų sudarytą susitarimą priklausomai nuo darbo laiko, kurį jiems dirbo šis darbuotojas. Atsižvelgiant į šias nuostatas bei Darbo kodekso 98 straipsnio 2 dalies normą, svarstytina, ar Darbo kodekso 97 straipsnio 3 dalyje neturėtų būti nustatyta darbdavių dalinė (kiekvieno darbdavio proporcinga) atsakomybė darbuotojui. Nepritarti Šia nuostata siekiama visapusiškos darbuotojo teisių apsaugos ir gynybos, nes jis pagal tokį reguliavimą gali iš bet kurio darbdavio pareikalauti visos atsakomybės. Dėl darbdavių tarpusavio įsipareigojimų nevykdymo neturėtų nukentėti darbuotojo interesai. 86. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė 97,984 1,2 Projekto 97 str. 4 d., 98 str. 1 ir 2 d. tikslintinas darbo sutarties pavadinimas, vietoj žodžių „darbo sutartį“ rašytina „darbo keliems darbdaviams sutartį“. Pritarti
100
įrašyti žodį ,,darbo“. Pritarti 88.
patarėja L.Zdanavičienė1011 Projekto 101 str. 1 d. derintina su projekto 96 str. 2 d., kur nurodyta, kad pažeidžiami „minimaliojo poilsio laiko ir maksimaliojo darbo laiko reikalavimai“, tuo tarpu 101 str. 1 d. trūksta žodžio „reikalavimų“
1022 Projekto 102 str. 2 d. yra daroma nuoroda į ją pačią „šio straipsnio 2 dalyje“. Matyt čia turėta omenyje šio straipsnio 1 dalis. Pritarti
102
dalies nuostatas reikėtų formuluoti aiškiau. Atsižvelgiant į tai, kad visais šioje dalyje nurodytais atvejais juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, siūlytina šiuos atvejus nuosekliai išdėstyti. Darbo kodekso 102 straipsnio 2 dalies formuluotė „ar esant neterminuotai darbo sutarčiai“ nevisiškai aiški, neaišku, ką čia norėta nustatyti. Darbo kodekso 102 straipsnio 2 dalyje reikėtų tikslinti nuorodą į šio straipsnio atitinkamą (pirmą) dalį. Pritarti
104
formuluotę „išskyrus šio Kodekso 57 straipsnyje nurodytu atveju“ siūlytina tikslinti ir nustatyti, kad viešojo juridinio asmens vadovu išrinktas ar paskirtas juridinio asmens darbuotojas, pasibaigus jo, kaip juridinio asmens vadovo, darbo santykiams, išskyrus atvejį, kai darbo sutartis nutraukta Darbo kodekso
pareigas tokiomis pačiomis darbo sąlygomis, atsižvelgiant į visus darbo sąlygų pakeitimus, kurie buvo padaryti kitiems tokį patį ar panašų darbą dirbusiems darbuotojams. Pritarti
104
sakinys tikslintinas kalbos požiūriu. Pritarti
124 71.
Atsižvelgiant į Darbo kodekso
1074
kodekso 107 straipsnio 4 dalį ir nurodyti kokį leidimą turi gauti į Lietuvos Respublikos teritoriją komandiruotas valstybės, nepriklausančios Europos ekonominės erdvės valstybėms, jurisdikcijos darbdavio darbuotojas (leidimą dirbti, leidimą gyventi ar kokį kitą leidimą). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties
1075
dalies formuluotę reikėtų tikslinti įrašant praleistą žodį „ginti“. Pritarti
1081
kodekso 108 straipsnio 1 punktą, kadangi pagal Darbo kodekso 43 straipsnį, darbuotojui teikiamas pranešimas apie darbo sąlygas (žiūr.: šio straipsnio pavadinimą). Pritarti
10810
kalbiniu ryšiu reikėtų susieti su straipsnio pirmąja pastraipa. Pritarti
1096
nuostatos derintinos su Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, kuriose numatyti darbuotojų privalomi sveikatos patikrinimai, bet ne jų medicininė apžiūra. Pritarti
1101 77.
Darbo kodekso 110 straipsnio 1 dalyje skliausteliuose vietoj žodelio „arba“ reikėtų įrašyti jungtuką „ir“, nes papildomas darbas nėra alternatyva viršvalandžiams, todėl į darbo laiko normą neįskaitytini papildomas darbas ir viršvalandžiai. Pritarti
1102
nuoseklumo, siūlytina Darbo kodekso 110 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių
teisės normų nustatytų“. Pritarti
11121
dalies 1 punkte numatyta darbo laiko režimo rūšis – nekintančios trukmės darbo pamaina. Darbo pamainomis darbo laiko režimą reikėtų reglamentuoti aiškiau ir atriboti nuo Darbo kodekso 113 straipsnyje reguliuojamos suminės darbo laiko apskaitos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurios Darbo kodekso 113 straipsnio normos, veikiau taikytinos dirbant nekintančios trukmės darbo pamainomis, o ne taikant suminę darbo laiko apskaitą. Pritarti
1123
teikiama nuorodą į pilną Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pavadinimą, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina atitinkamai patikslinti Darbo kodekso 112 straipsnio 3 punktą. Pritarti
patarėja L.Zdanavičienė113 1,7 Projekto 113 str. 1 d. vietoj vartojamo termino
„maksimalaus darbo laiko“ reikėtų vartoti „maksimaliojo darbo laiko“, nes
toks terminas vartojamas kituose projekto straipsniuose (žr.112 str. 1d. ir kt.)
žodžio „suminę darbo laiką“ rašytina „suminę darbo laiko“. Pritarti
1133 81.
Darbo kodekso 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta garantija taikoma asmeniui, auginančiam vaiką iki septynerių metų amžiaus, tačiau kitos Darbo kodekse nustatytos papildomos garantijos taikomos asmeniui, auginančiam vaiką iki šešerių metų amžiaus (pvz. Darbo kodekso 56 straipsnio 6 dalis, 92 straipsnio 3 dalis, 94 straipsnio 1 dalis, 126 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Svarstytina, ar šių nuostatų nereikėtų suvienodinti. Pritarti
reglamentuoja nenustatytos apimties darbą, todėl siekiant teisinio reguliavimo suderinamumo siūlytina Darbo kodekso 118 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ,,nenustatytos trukmės“ įrašyti žodžius ,,nenustatytos apimties“. Pritarti
119
straipsnis –vietoj žodžių ,,globos (rūpybos) įstaigose“ vartoti Lietuvos
įstaigos“ sąvoką. Pritarti
1212
reikėtų aiškiau nustatyti atvejus, kada švenčių dieną dirbama tik darbuotojo sutikimu, o kada tokio sutikimo nereikia. Iš šios dalies formuluotės neaišku, ar reikia gauti darbuotojo sutikimą dirbti švenčių dieną, kai nustatyta nekintančios trukmės darbo pamaina. Pritarti
1255
dalyje nustatyta, kad teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio Kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos.
Pagal Darbo kodekso 125 straipsnio 5 dalį, praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, būtų prarasta teisė ne tik į piniginę kompensaciją už jas, bet ir teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, nepaisant to, kad darbo santykiai nėra nutrūkę. Ši imperatyvi norma kelia abejonių, neaišku, kokių tikslų siekiama siūlomu teisiniu reguliavimu. Visų pirma, nuostata, pagal kurią panaikinama teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis ar jų dalimi praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, sudaro prielaidas apriboti darbuotojų teises į poilsį. Gali būti aplinkybių, dėl kurių darbuotojas objektyviai negalės pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis. Pavyzdžiui, darbuotoja, kuriai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, pagal siūlomą teisinį reguliavimą, galėtų netekti teisės į kasmetines atostogas, įgytas iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios, ypač, jeigu jai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos dėl paeiliui gimusių vaikų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 4 dalį, sudarant kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje, darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metus, yra paskutiniai prioriteto tvarka. Nustačius šioje dalyje siūlomą teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į tai, kad šis Darbo kodeksas įsigaliotų
Darbo kodekso įsigaliojimo įgytas kasmetines atostogas, reikėtų nustatyti šių nuostatų vėlesnę įsigaliojimo datą ir jų įgyvendinimo tvarką. Pritarti 109.
(Darbo kodekso 112 straipsnio 3 punkte, 155 straipsnio 1 dalyje) vartojamą terminiją, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 9, 10, 12, 13, 16, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 34, 44 straipsnių, V skyriaus ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo V-1 skyriumi įstatymo projekte Nr. XIIP-3243 siūlomas apibrėžti nėščių, neseniai pagimdžiusių ir krūtimi maitinančių darbuotojų sąvokas, siūlytina tikslinti Darbo kodekso 126, 130 ir kituose straipsniuose vartojamas sąvokas. Pritarti
1262
dalies nuostatos dėl atostogų suteikimo derintinos su Darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas. Pritarti
126
įrašyti žodį ,,kasmetinės“. Pritarti
1282
dalyje, be kita ko, nustatyta, kad atostogpinigiai už keturių savaičių trukmės atostogas, jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui mokami atostogų metu darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šio straipsnio nuostatas tokia tvarka mokama už atostogų dalį, viršijančią dvidešimties darbo dienų trukmę (jei dirbama penkias darbo dienas per savaitę) ar dvidešimt keturių darbo dienų trukmę (jei dirbama šešias darbo dienas per savaitę), todėl svarstytina, ar atostogpinigiai už keturių savaičių trukmės atostogas, jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, neturėtų būti išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 1 dalį, gali būti suteikta dviejų savaičių atostogų dalis. Pritarti
patarėja L.Zdanavičienė1293 Projekto 129 str. 3 d. nustatyta, kad „darbuotojas gali būti atleidžiamas nuo pareigos dirbti <...> jei tai būtina visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti“. Tikėtina, kad turėta omenyje „visuomenines pareigas ir valstybines“ todėl šiuos žodžius reikėtų atskirti kableliu. Pritarti
1372
straipsnio 2 dalies normą atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso
komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, laikomi darbo užmokesčio dalimi, todėl svarstytina, ar Darbo kodekso 137 (ar kitame) straipsnyje nereikėtų apibrėžti jų, kaip darbo užmokesčio sudedamosios dalies, reguliavimo taisyklių.
Be to, specialiuosiuose gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas reguliuojančiuose įstatymuose turėtų būti nustatytos atitinkamus teisinius santykius reguliuojančios normos. Pritarti
patarėja L.Zdanavičienė1393 Projekto 139 str. 3 d. nustatyta, kad LRV tvirtina Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir sudaro ekspertų komisiją, kuri, gavusi Trišalės tarybos veikloje dalyvaujančių socialinių partnerių rekomendacijas, teikia išvadą LRV dėl MDU nustatymo. Trišalės tarybos nuostatuose įtvirtinta, kad „Savo sudėtimi Trišalė taryba atstovauja Lietuvos visuomenės ekonominėms ir socialinėms jėgoms. Visos interesų grupės turi realias galimybes pateikti Tarybai savo nuomonę, iškelti problemas ir pateikti pasiūlymus. Trišalė taryba yra diskusijų ir parengiamojo darbo vieta, svarstomais klausimais kompetentinga įvertinti iškilusias problemas, suformuluoti ir pareikšti išvadas bei siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, Lietuvos Respublikos Seimui ir šalies visuomenei.“ Atsižvelgiant į šias nuostatas, svarstytina, ar
gaunama Trišalės tarybos išvada, o ne atskirų jos veikloje dalyvaujančių socialinių partnerių rekomendacijos. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Atsisakyti 139 straipsnio 3 dalies, o 4 dalį išdėstyti taip: 4. 3.
ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi ekspertų komisijos išvadą Trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas. Trišalė taryba savo išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia kasmet iki rugsėjo 15 d. arba iki kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašomos datos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali prašyti ekspertų komisijos pateikti savo išvadą nesilaikant šio straipsnio 3 dalyje nurodytų terminų.“
1412
straipsnio 2 dalies nuostatas su Darbo kodekso 219 straipsnio 1 dalimi, siūlytina šioje dalyje vietoj žodžių ,,individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai“ įrašyti žodžius ,,darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai“. Pritarti
142
nustatytas mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, kuris nustatomas taikant darbuotojo darbo užmokesčio per mėnesį padidintą tarifą. Šią formuluotę reikėtų tikslinti, nes neaišku, ar darbo užmokesčio per mėnesį tarifas yra Darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytas darbuotojo darbo užmokestis ar šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga. Pritarti
1463
nuostatos iš esmės pakartoja Darbo kodekso 64 straipsnio 8 dalies nuostatas
brauktinos kaip perteklinės. Pritarti
1472 94.
Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad darbuotojų reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, tenkinami pirmąja eile. Šios dalies normos tikslintinos dviem aspektais. Pirma, pagal šiuo metu galiojantį ir kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamuose įstatymų projektuose siūlomą teisinį reguliavimą darbuotojai ir kiti įstatymuose nurodyti asmenys draudžiami Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka arba savo esme analogiškos teisės yra nustatytos specialiuose įstatymuose ir statutuose, todėl žala dėl sveikatos sutrikdymo ar darbuotojo mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe atlyginama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų arba valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į šias nuostatas bei Civilinio kodekso 6.283 ir 6.284 straipsnių normas, Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje reikėtų aiškiau nurodyti reikalavimus, kurie tenkinami pirmąja eile. Antra, šioje dalyje, be kita ko, nurodyti reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamuose Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3238 numatyta, kad nelaimingu atsitikimu darbe yra įvykis <...> dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2, 40 ir 49 straipsnių pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekte Nr. XIIP-3258, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30, 31 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIIP-3269 bei kituose įstatymų projektuose reguliuojamos asmens (pareigūno), kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, teisės į tam tikras išmokas. Manytina, kad nepaisant to, iš kurio valstybės sudaromo biudžeto ar fondo yra mokamos išmokos, tapatūs įvykiai, kuriems įvykus atsiranda teisė į tapačias išmokas, turėtų būti apibrėžti vienodai. Pritarti
1484
dalyje apibrėžtos išskaitų iš darbo užmokesčio ir joms (turėtų būti – jam) prilygintų išmokų taisyklės. Pažymėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 737 straipsnį kai kurios skolininko pajamos, prilygintos darbo užmokesčiui, nėra administruojamos darbdavio, todėl darbdavys negalės tinkamai įgyvendinti teisės daryti išskaitas iš šių išmokų. Jeigu čia turimos omenyje kitokio pobūdžio išmokos, Darbo kodekso 148 straipsnyje ar kitur reikėtų apibrėžti darbo užmokesčiui prilygintų išmokų sampratą arba šio straipsnio 4 dalies formuluotę tikslinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso 148 straipsnio 1, 5 ir 6 dalyse (taip pat Darbo kodekso 153 straipsnyje) išskaitos iš darbo užmokesčiui prilygintų išmokų nėra numatytos, todėl nurodytos normos derintinos tarpusavyje, o taip pat su Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalies norma. Pritarti
15023
dalies 3 punkte vietoj formuluotės „kaltės laipsnį“ siūlytina įrašyti žodį
„kaltę“, nes kaltės laipsnis yra kaltės ir veiksmų, siekiant išvengti žalos
atsiradimo, vertinamojo pobūdžio išraiška.
Nepaisant to, kad kaltės laipsnis, kaip tam tikra teisinė kategorija, yra priimtinas ir praktikoje vartotinas, šio straipsnio kontekste jis gali kelti praktinio taikymo problemų, nes, pavyzdžiui, šios dalies 4 punkte kalbama apie kaltę ir atsakomybę dėl padaryto pažeidimo, kurie taip pat yra kaltės laipsnio vertinimo kriterijai. Dėl analogiškų priežasčių svarstytina Darbo kodekso 151 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata. Pritarti
1503
dalyje po žodžių ,,darbo ginčą“ įrašyti žodžius ,,dėl teisės“. Pritarti
1522
dalyje brauktinas žodis „valstybinio“. Pritarti
1571
dalies reikėtų atsisakyti dėl kelių priežasčių. Pirma, šioje dalyje nėra nustatyta jokių teisės normų, o tik teikiama blanketinio pobūdžio nuoroda į šio Kodekso nustatytą tvarką. Antra, šiame Kodekse nėra reguliuojami darbdavio privalomi atlyginti darbuotojo sveikatai padarytos žalos, atsiradusios dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju arba dėl jo susirgimo profesine liga, teisiniai santykiai. Šiuos teisinius santykius reguliuoja Civilinio kodekso 6.283 ir 6.284 straipsnių normos, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (atitinkamai reguliuos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3238).
XIIP-3238). Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalies, 152 straipsnio 2 dalies normos, į kurias teikiama Darbo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje esanti nuoroda, negali būti vertinamos kaip nuosekliai ir išbaigtai reguliuojančios darbdavio pareigą atlyginti darbuotojo sveikatai padarytą žalą, atsiradusią dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju arba dėl jo susirgimo profesine liga. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso 157 straipsnio 1 dalies nuostatos tarpusavyje nedera su Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 4 dalies ir 6.284 straipsnio 4 dalies normomis. Pritarti
1592
Respublikos vietos savivaldos įstatyme sąvoka ,,vietos savivaldos institucija“ nėra vartojama – šiame įstatyme yra apibrėžta ,,savivaldybės institucijos“ sąvoka. Atsižvelgiant į tai, tikslintina Darbo kodekso 159 straipsnio 2 dalis – vietoj žodžių ,,vietos savivaldos institucijos“ įrašytini žodžiai ,,savivaldybės institucijos“. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir Darbo kodekso 163 straipsnio 1 daliai, 177 straipsnio 4 daliai, 182 straipsniui ir kt. Pritarti
1611
punkte reikėtų braukti žodį „socialinius“ arba apibrėžti socialinio susitarimo sampratą ir ją vartoti tuose Darbo kodekso straipsniuose, kuriuose reguliuojami tokie susitarimai. Pritarti
1623
102Darbo kodekso 162 straipsnio 3 dalies formuluotę „Profesinės sąjungos taip pat individualiai gina savo
narius ir jiems atstovauja individualiuose darbo santykiuose“ siūlytina tikslinti ir tarpusavyje derinti su Darbo kodekso 182 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei Darbo kodekso 177 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Pritarti
1623 103.
Darbo kodekso 162 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja savo nariams – darbuotojams ir asmenims, dirbantiems Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais. Atsižvelgiant į šią normą, reikėtų tikslinti Darbo kodekso 176 straipsnio 2 dalies, 189 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Pritarti
1634
kodekso 163 straipsnio 4 dalyje numatyta prokuroro teisė „kreiptis į teismą dėl profesinės sąjungos, jų susivienijimo veiklos sustabdymo laikotarpiui iki 3 mėnesių. Jei per šį laiką nepašalinamas nurodytas pažeidimas, darbuotojų atstovų veikla prokuroro siūlymu ir teismo sprendimu gali būti nutraukta. Tokiu pagrindu profesinė sąjunga išregistruojama iš Juridinių asmenų registro, o darbo tarybos ar darbuotojų patikėtinio įgaliojimai laikomi pasibaigusiais.“ Svarstytina, ar atsižvelgiant į siūlomą teisinį reguliavimą neturėtų būti patikslinta prokuroro teisė kreiptis į teismą ne tik dėl profesinės sąjungos ar jų susivienijimo. Pritarti
1651
105Tikslintinas Darbo kodekso 165 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys,
atsižvelgiant į šio straipsnio pirmajame sakinyje įvestą trumpinį
1653
vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus prašymu darbuotojų atstovai ir pats darbuotojas turi teisę pateikti savo nuomonę. Svarstytina, ar nereikėtų numatyti, kad darbuotojų atstovai ir pats darbuotojas turi teisę pateikti nuomonę ir savo iniciatyva, nesant Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus prašymo. Pritarti
patarėja L.Zdanavičienė1653 Projekto 165 str.
asmenys <...> negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva <...> be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančiojoje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo“. Tuo tarpu toliau detalizuojant prašymo suteikti tokį sutikimą nagrinėjimą bei tokio sutikimo suteikimą jau kalbama apie Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, o ne jo įgaliotą asmenį, kaip minima pirmajame šios dalies sakinyje. Pritarti Atsižvelgiant į šį pasiūlymą bei klausymų metu išsakytas pastabas 165 str. 3 d. siūlytina išdėstyti taip:
Pasiūlymas: „3. Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, <...>. Darbdavio motyvuotą prašymą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas turi išnagrinėti ir darbdaviui pateikti atsakymą per dvidešimt darbo dienų nuo pareiškimo gavimo. Darbuotojai ar jų atstovai savo iniciatyva arba Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo prašymu turi teisę pateikti savo nuomonę. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jei darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje.
Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus prašymu darbuotojų atstovai ir pats darbuotojas turi teisę pateikti savo nuomonę. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
1654
įrašytinas žodis „įsiteisėjimas“. Atitinkamai tikslintina ir Darbo kodekso
1655
kodekso 165 straipsnio 5 dalies nuostatas su Darbo kodekso 219 straipsniu, siūlytina šioje dalyje vietoj žodžių ,,individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka“ įrašyti žodžius ,,darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka“. Pritarti
1664
žodis „vidutinį“. Pritarti
1682
dalyje reguliuojama darbo tarybos rinkimus vykdysiančios rinkimų komisijos sudarymo tvarka. Šioje dalyje, be kita ko, nustatyta, kad ne mažiau kaip pusę komisijos narių šio Kodekso 166 straipsnio 1 dalies atveju turi sudaryti darbdavio lygmeniu veikiančių darbuotojų atstovų skirti asmenys.
Atsižvelgiant į minimalų ir maksimalų rinkimų komisijos narių skaičių ir į tai, kad, galimai, darbdavio lygmeniu veikiančių darbuotojų atstovų dar nėra, svarstytina, ar tokia rinkimų komisijos sudarymo tvarka yra racionali ir proporcinga siekiamam tikslui. Pritarti
patarėja L.Zdanavičienė1682 168 str. 2 d. nustatyta, kad pirmuosius darbo tarybos rinkimus „vykdo rinkimų komisija, kurią sudaro darbdavys <...> per dvi savaites nuo pasiūlymo gavimo“. Pasiūlymas reikalingas tik esant Projekto 166 str. 2 d. nustatytai situacijai, tuo tarpu kitais atvejais darbo taryba sudaroma darbdavio iniciatyva. Atsižvelgiant į šias nuostatas koreguotinas 168 str. 2 d. turinys. Pritarti 186 str. 2 d. dėstytina taip: „2. Pirmuosius rinkimus vykdo rinkimų komisija, kurią įsakymu sudaro darbdavys savo iniciatyva arba ne vėliau kaip per dvi savaites nuo šio kodekso 166 straipsnio 2 dalyje nurodyto pasiūlymo gavimo dienos iš mažiausiai 3 ir daugiausiai 7 narių ne vėliau kaip per dvi savaites nuo pasiūlymo gavimo. Ne mažiau kaip pusę komisijos narių šio Kodekso 166 straipsnio 1 dalies atveju turi sudaryti darbdavio lygmeniu veikiančių darbuotojų atstovų skirti, o šio Kodekso 166 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – pasiūlymą pateikusio subjekto pasiūlyti asmenys. Vėlesnius rinkimus organizuoja ir vykdo pati darbo taryba.“
patarėja L.Zdanavičienė16816991 Projekto 168 str. 9 d. nustatyta, kad „Protokolas turi būti viešai paskelbtas ne vėliau kaip per tris dienas nuo rinkimų dienos“. Tuo tarpu 169 str.
Tuo tarpu 169 str. 1 d. yra reikalavimas skelbti ne visą protokolą, o tik darbo tarybos rinkimų balsavimo rezultatus: „į darbo tarybą išrinktas darbuotojas darbo tarybos nariu laikomas nuo darbo tarybos rinkimų balsavimo rezultatų paskelbimo.“ Nuostatos tarpusavyje derintinos. Taip pat 168 str. 9 d. yra reikalavimas protokolo kopiją per tris dienas įteikti darbdaviui, tačiau nėra aiškus tų 3 dienų atskaitos taškas, ar nuo protokolo paskelbimo, ar nuo ko kito? Pritarti „9. Rinkimų protokolą pasirašo rinkimų komisijos nariai. Ne vėliau kaip per tris dienas nuo rinkimų rezultatų dienos Šis protokolas Darbo tarybos rinkimų rezultatai turi būti viešai paskelbtias ne vėliau kaip per tris dienas nuo rinkimų dienos, o Pprotokolo kopija per tris dienas turi būti įteikta darbdaviui.“
17031
dalies 1 punkte po žodžio ,,šaukia“ įrašytinas praleistas žodis ,,darbo“. Pritarti
1706
dalį siūlytina patikslinti ir numatyti, kad darbo tarybos pirmininkas raštu informuoja darbdavio buveinės teritorijos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių (analogiškai kaip numatyta Darbo kodekso 173 straipsnio 3 dalyje). Pritarti
1774
dalyje įtvirtintas konstitucinis profesinių sąjungų, kaip darbuotojų atstovų ginant jų profesines darbo, ekonomines, socialines teises ir interesus, institutas.
Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime pabrėžė, kad Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalies nuostata, jog profesinės sąjungos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus, iš esmės išreiškia dvejopą profesinių sąjungų paskirtį bei funkciją: viena, pirmiausia atstovauti profesinės sąjungos nariams ir juos ginti, antra, įstatymo nustatytais atvejais bei būdais ginti visus atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojus. Laikantis šios konstitucinės nuostatos, Darbo kodekso normos, nustatančios konkrečias profesinių sąjungų teises atstovauti ne tik savo narius, bet visus darbuotojus, susitarti dėl jų atžvilgiu taikomų teisių, pareigų ir atsakomybės (pvz., Darbo kodekso 200 straipsnis, pagal kurį kolektyvinės sutartys taikomos tik darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams, 117 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 138 straipsnio 3 dalis) turėtų būti derinamos tarpusavyje. Nustačius profesinėms sąjungoms išimtinę teisę sudaryti kolektyvines sutartis, jų nuostatų taikymas tik darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams, pažeistų darbuotojų – ne profesinių sąjungų narių – teises. Nepritarti Nustačius profesinėms sąjungoms išimtinę teisę sudaryti kolektyvines sutartis, jų nuostatų taikymas tik darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams, nepažeistų darbuotojų – ne profesinių sąjungų narių – teisių, nes profesinės sąjungos, kaip ir nurodyta minėtame nutarime, pirmiausia, atstovauja savo narius. Toks įstatyminis reguliavimas yra nustatytas dalyje Europos Sąjungos valstybių ir tai neprieštarauja nei tarptautiniams, nei europiniams darbo teisės standartams. Be to, Trišalėje taryboje sutarta:
sutarčių taikymas 1.
Kolektyvinės sutartys taikomos darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams, nebent šalys susitaria dėl kitokios taikymo srities kolektyvinėje sutartyje nustatytomis sąlygomis. 142. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
17863
dalies 3 punkte nuoroda į Darbo kodekso 167 straipsnio 1 dalį nesuprantama, todėl punkto nuostatas reikėtų tikslinti. Pritarti
1786
turinys. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo projekto 6 straipsnyje nereikėtų reglamentuoti šių nuostatų įgyvendinimo tvarkos ir terminų. Pritarti
1793
dalyje tikslintina nuoroda į Darbo kodekso 168 straipsnio 1 dalį (galimai į
1804
straipsnio 4 dalies nuostatas su Darbo kodekso 160 straipsnio 3 punktu, siūlytina šioje dalyje numatyti, kad teritoriniu lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos gali jungtis ne tik atitinkamoje savivaldybės teritorijoje, bet ir apskrities teritorijoje. Pritarti
1806
teritoriniu lygiu veikiančios profesinės sąjungos pagal jų įstatuose nustatytą tvarką turi teisę įsteigti juridinio asmens teisių neturinčius savo padalinius darbdavio lygmeniu. Jei šakos ar teritorinės profesinių sąjungų organizacijos padalinys jungia ne mažiau kaip 20 darbuotojų arba bent 1/10 darbdavio darbuotojų, kas sudarytų ne mažiau kaip tris darbuotojus, jis turi šiame Kodekse nurodytas profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu, teises ir pareigas.
Šis padalinys turi veikti pagal atitinkamos teritorinės profesinių sąjungų organizacijos patvirtintus įstatus ir turėti savo valdymo organus, apie kuriuos pranešama darbdaviui šio Kodekso 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“ Šios dalies nuostatų įtvirtinimas kelia abejonių, nes čia siekiama įtvirtinti teismų suformuotą praktiką, kurios įgyvendinimas kelia praktinio taikymo problemų. Šiame kontekste pažymėtina, kad darbdavio lygiu gali veikti kelios profesinės sąjungos, todėl neaišku, kas ir kokia tvarka spręstų profesinių sąjungų atstovams nustatytų kvotų paskirstymą, jeigu kvotų skaičius būtų mažesnis nei darbdavio lygiu veikiančių profesinių sąjungų (pavyzdžiui, Darbo kodekso 167 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju). Pritarti iš dalies Atsisakius 167 str. 2 d., kvotos taikomos kiekvienai profesinei sąjungai atskirai (165 str. 6 d.). 167 ,,2. Darbuotojai, kurie yra profesinės sąjungos nariai, gali sudaryti ne daugiau kaip 1/3 darbo tarybos narių. Darbo tarybos nariais negali būti profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu, valdymo organų nariai.“
1811
119Darbo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad profesinių sąjungų turtą,
be kita ko, sudaro ,,viešai paskelbtos aukos“. Ši nuostata tikslintina. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir parmos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punktą, paramos gavėjais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruoti, be kita ko, ir kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams ir (arba) dalininkams, ir (arba) nariams.
Todėl atsižvelgiant į šią nuostatą, manytina, kad profesinės sąjungos gali gauti paramą, bet ne auką. Pritarti
18223
dalies 3 punkte numatyta, kad profesinės sąjungos pagal pavedimą turi teisę atstovauti savo nariams individualiuose ir kolektyviniuose darbo ginčuose dėl teisės. Atsižvelgiant į šią nuostatą bei siekiant teisinio reguliavimo suderinamumo, svarstytina, ar kartu neturėtų būti tikslinamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalies 5 punktas Nepritarti Projektu nustatomas reguliavimas tiesiog aiškiai atskiria darbo ginčus ir pagal subjektą, ir pagal objektą. Šiuo metu pagal galiojantį Profesinių sąjungų įstatymą profesinės sąjungos turi teisę atstovauti savo narius ir individualiuose, ir kolektyviniuose darbo ginčuose dėl teisės. Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas profesinių sąjungų savo narių atstovavimas pagal pavedimą darbo teisinių santykių bylose apima tiek individualius, tiek kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės. Todėl neturėtų būti tikslinama ši Civilinio proceso kodekso nuostata. 149. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
184
sąjungos gali steigtis profesiniu pagrindu, jei turi daugiau kaip 20 steigėjų, Darbo kodekso 184 straipsnyje ar kitur reikėtų apibrėžti darbdavių atstovus profesiniu pagrindu.
Nepritarti Darbdavių atstovas priklausys nuo to, kokiu lygmeniu veiks profesinių pagrindu įsteigta profesinė sąjunga, t. y. darbdavio, šakos ar teritoriniu, todėl atskirai darbdavių atstovo profesiniu pagrindu nereikia apibrėžti. 150. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
18618
vietoj žodžių ,,darbo teisės“ įrašyti žodžius ,,darbo santykių“. Tokiu būdu ši nuostata būtų suderinta su Darbo kodekso 1 straipsnio 2 dalimi bei 186 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Pritarti
187
dalyje nurodytą pilną dvišalės ir trišalės darbo ir socialinių reikalų tarybos pavadinimą. Pritarti
193
kolektyvinės sutarties samprata apibrėžta idem per idem. Siūlytina kolektyvinę sutartį apibrėžti kaip darbo teisės normas, šalių tarpusavio teises, pareigas ir atsakomybę nustatantį rašytinį susitarimą. Pritarti
141
patikslinti Darbo kodekso 196 straipsnio 4 dalies 1 punktą, t.y. vietoj žodžių ,,išdirbio normų“ įrašyti žodžius ,,darbo normų“. Pritarti
1971
nuostatos taikymo sunkumų, siūlytina patikslinti Darbo kodekso 197 straipsnio
institucijos“.
kodekso 252 straipsnio 2 dalis. Pritarti
1972
apibrėžtumo, siūlytina Darbo kodekso 197 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių
1974
dalis brauktina kaip perteklinė, kadangi kolektyvinių sutarčių galiojimas numatytas atskirame Darbo kodekso 199 straipsnyje. Pritarti
1986
dalis brauktina kaip perteklinė, kadangi Darbo kodekso 202 straipsnis atskirai reglamentuoja kolektyvinių sutarčių pakeitimo ir papildymo tvarką. Pritarti
203
vietoj žodžio ,,perspėti“ įrašytinas žodis ,,įspėti“. Pritarti
20914
patikslinti Darbo kodekso 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kadangi pagal Darbo kodekso 26 straipsnio 3 dalį, darbovietėje turėtų būti patvirtinta informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarka. Pritarti
20916
dalies 6 punkto nuostatos formuluotė derintina su Darbo kodekso 26 straipsnio
duomenų saugojimo politiką ir jos įgyvendinimo priemones. Pritarti
20917 133.
Darbo kodekso 209 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos formuluotė derintina su Darbo kodekso 25 straipsnio
lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principų įgyvendinimo priemones. Pritarti
20918
dalyje numatyta, kad darbdavys turi imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti atitinkamai tikslinamas Darbo kodekso 209 straipsnio 1 dalies 8 punktas. Pritarti
2114
dalyje prieš žodį „verslo“ kaip perteklinis brauktinas žodis „ar“. Pritarti
2212
dalyje siūlytina atsisakyti žodžio „teismo“, nes darbo ginčus nagrinėja ir kiti subjektai, kurių sprendimai vykdytini kaip ir teismo sprendimai. Pritarti
221
137Darbo kodekso 221 straipsnyje,
kaip speciali išmoka yra numatyta kompensacija, o Darbo kodekso 226 ir 245 straipsniuose – atlygis. Darbo kodekse ar atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose įstatymuose reikėtų apibrėžti čia nurodytų išmokų teisinį statusą ir iš to kylančias valstybės mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo taisykles. Nepritarti Šios išmokos yra skirtingos pagal prigimtį. 166. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2231
dalyje numatytą išimtį ir Darbo kodekso 224 straipsnio 3 dalies normą siūlytina dėstyti vienoje dalyje ar straipsnyje. Pritarti 167.
patarėja L.Zdanavičienė223228230235 Projekto 223 str. 6 d., 228 str. 2 d. 2 p. po žodžių „darbo ginčą“ , „darbo ginčo“ įrašytini žodžiai „dėl teisės“. Tas pats pasakytina ir dėl eilės kitų straipsnių (230,
terminas vartojamas skirtingai. Pritarti
2242
dalies paskutinį sakinį reikėtų papildyti ir nurodyti, dėl ko per vieną mėnesį nuo komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį – dėl praleisto prašymo pateikimo termino atnaujinimo ar dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo (žiūr.: Darbo kodekso 235 straipsnio 1 dalį). Jeigu Darbo kodekso 224 straipsnio 2 dalyje būtų nustatyta, kad galima kreiptis į teismą dėl praleisto prašymo pateikimo termino atnaujinimo, Darbo kodekso 228 straipsnio 1 dalies 5 punkte po žodžių „darbo ginčų komisija“ reikėtų įrašyti žodį „teismas“. Pritarti iš dalies Patikslinti:
ginčo dėl teisės nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje ir teisme
terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu. Tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys. Praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis. Jei darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl praleisto prašymo pateikimo termino atnaujinimo. Teismas atnaujina terminą, jei praleidimo priežastis laiko svarbiomis. 228 227 straipsnis. Atsisakymas nagrinėti prašymą ir ginčo nagrinėjimo nutraukimas 1.
Darbo ginčų komisija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, jeigu:
5) 4) prašymas buvo pateiktas praleidus šio Kodekso 224 223 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir darbo ginčų komisija arba teismas jo neatnaujino. 169. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2263
dalies nuostatas siūlytina patikslinti, kadangi pagal Darbo kodekso 224 straipsnio 1 dalies nuostatas visus darbo ginčus dėl teisės (pagal Darbo kodekso 216 straipsnio 2 dalies 1 punktą į šiuos ginčus patenka ne tik individualūs darbo ginčai dėl teisės, bet ir kolektyviniai darbo ginčai dėl teisės) nagrinėja darbo ginčų komisija. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina ir Darbo kodekso 230 straipsnio 9 dalis, 235 straipsnio 5 dalis. Pritarti
236
glaustumo, svarstytina, ar tikslinga dar kartą atskirame Darbo kodekso 236 straipsnyje reglamentuoti skubų sprendimų vykdymą. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 234 straipsnio 3 dalyje jau yra numatyta galimybė ginčų komisijai nurodyti skubiai vykdyti savo sprendimus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, o Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio
nutartį dėl darbo užmokesčio priteisimo, kuri neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Pritarti
239
ir 3 dalyje vietoj nuorodos į šio skirsnio normas turi būti nuoroda į šio skyriaus normas. Pritarti
2015-09-09 143.
Atsižvelgiant į Darbo kodekso III skyriaus pavadinimą, siūlytina nuosekliai ir vienodai šiame skyriuje vartoti sąvoką ,,kolektyvinis darbo ginčas dėl interesų“ (pvz., vienur rašoma ,,kolektyvinis ginčas dėl interesų“, kitur –,,darbo ginčas“,
2412
kodekso 241 straipsnio 2 dalyje nebuvo įvestas Ginčų komisijos trumpinys, siūlytina šiame straipsnyje rašyti pilną jos pavadinimą. Pritarti
216
Darbo kodekso 216 straipsnio 2 dalį gali būti kolektyviniai darbo ginčai dėl teisės ir kolektyviniai darbo ginčai dėl interesų, bei siekiant teisinio reguliavimo tikslumo, siūlytina Darbo kodekso 242 straipsnio 2 dalyje po žodžių ,,kolektyviniams darbo ginčams“ įrašyti žodžius ,,dėl interesų“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina ir Darbo kodekso 245 straipsnio 4 dalis. Pritarti
2202
kodekso 220 straipsnio 2 dalyje numatytas maksimalus skiriamos baudos dydis kolektyviniuose darbo ginčuose dėl teisės darbo teisės normas pažeidusiai šaliai, svarstytina, ar nereikėtų analogiško dydžio ar kito maksimalaus dydžio numatyti Darbo kodekso 247 straipsnio 7 dalyje. Nepritarti Darbo ginčai dėl intereso apibrėžti 216 str. 5 d. ginčai kyla dėl tarpusavio teisių ir pareigų reglamentavimo ar darbo teisės normų nustatymo, t.y. įvairių tarpusavio susitarimų. Todėl netikslinga taikyti sankcijas šalims dėl ginčų dėl intereso. 176. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2501 147.
Darbo kodekso 250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „priimti sprendimą skelbti streiką gali profesinė sąjunga ar profesinių sąjungų organizacija jų įstatuose (statute) nustatyta tvarka šio Kodekso 248 straipsnyje nustatytais atvejais. Streikui skelbti įstatuose (statute) nustatyta tvarka turi būti gautas ne mažiau kaip ketvirtadalio profesinės sąjungos narių sutikimas.“ Svarstytina, ar ši dalis neturėtų būti suderinta su Darbo kodekso 177, 178 ir kitais straipsniais, kur statutai nenurodyti. Pritarti
2544
technikos taisykles, Darbo kodekso 254 straipsnio 4 dalyje prieš nurodyto įstatymo pavadinimą įrašytini žodžiai ,,Lietuvos Respublikos“. Pritarti
2015-09-09 255,263 1,3
dalyje bei 263 straipsnio 3 dalyje tikslintina vartojama sąvoka ,,aprūpinimas pagal valstybinį socialinį draudimą“. Pritarti
2552
Darbo kodekso 255 straipsnio 2 dalį, t.y. vietoj žodžio ,,atlyginimas“ įrašyti žodžius ,,darbo užmokestis“. Pritarti
2593
straipsnio 3 dalis, kadangi neaišku, apie kokią darbuotojų atsakomybę kalbama. Pastebėtina, kad šiame Kodekse nebeliko nuostatų, reglamentuojančių drausminę atsakomybę. Pritarti
sistemiškumo, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiami:
1) įstatymų, kuriose teikiamos nuorodos į konkrečius Darbo kodekso straipsnius, pakeitimų projektai (pvz.
Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir kt.);
2) įstatymų, kuriuose numatytas kasmetinių atostogų skaičiavimas kalendorinėmis dienomis bei atostogų rūšys, pakeitimų projektai (pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 16-1 įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas ir kt.);
3) įstatymų, kuriuose numatytas asmenų traukimas drausminėn atsakomybėn ir drausminių nuobaudų jiems skyrimas, pakeitimų projektai (pvz. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 17, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir kt.). 4) įstatymų, kuriuose numatytas asmenų traukimas materialinėn atsakomybėn, projektai (Pvz., Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir kt.). Nepritarti Priėmus Projektą, Vyriausybė įgalios atitinkamas institucijas peržiūrėti jų reguliavimo srities teisės aktus ir padaryti pakeitimus iki Darbo kodekso įsigaliojimo, analogiškai kaip Administracinių nusižengimų kodekso atveju. Būtų tikslinga atsakingoms institucijoms peržiūrėti nuostatas, ypač susijusias su drausmine atsakomybe. 3-4. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Trišalė taryba/ (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas Nr.G-2015-9436) Atsakydami į Jūsų 2015 m. spalio 22 d. raštą Nr. S-2015-6349 „Dėl išvadų pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3234 informuojame, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 28 d. Įvyko 14 Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdžių, kuriuose buvo svarstomas minėtas įstatymo projektas. Trišalės tarybos išvados dėl įstatymo projekto yra užfiksuotos protokoluose, kuriuos galima rasti adresu: http://www.socmin.lt/lt/veikla/trisale-taryba. Atsižvelgti Pagrindiniai Trišalės tarybos veiklos principai: šalių lygiateisiškumas, veiklos reguliarumas, bendras sutarimas priimant sprendimus, sprendimų rekomendacinis pobūdis šalims. Trišalė taryba teikia išvadas ir rekomendacijas Lietuvos Respublikos Seimui. Trišalės tarybos nuomonė dėl Darbo kodekso projekto yra užfiksuota 14 Trišalės tarybos posėdžių protokoluose. 2. Gintautas Tamošaitis 2015-09-11 (G-2015-7691)36 Šį kreipimąsi teikiu atsižvelgdamas į tai, jog 2015 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą Nr. XIIP – 3234, kuriuo iš esmės bus pakeisti darbo santykiai, darbuotojų ir darbdavių teisės ir pareigos vienas kitų atžvilgiu, o tokie teisės aktų pakeitimai neabejotinai turi didelę įtaką visuomenei bei valstybės funkcionavimui. Atsižvelgiant į tai, kad naujojo Darbo kodekso projekte numatyta apriboti tam tikras darbuotojų garantijas, siekiant lankstesnių darbo teisinių santykių, yra tikslinga atkreipti dėmesį į labiausiai pažeidžiamos darbuotojų grupės – nekvalifikuotų darbuotojų teises. Projekte yra supaprastintas darbuotojų atleidimas iš darbo, sumažinto išeitinės kompensacijos.
Atkreiptinas dėmesys, jog nekvalifikuotų darbuotojų atleidimas iš darbo galimai sukurs jiems papildomas socialines problemas, ypač tiems darbuotojams, kurie vienoje darbovietėje yra išdirbę ne vienerius metus, kadangi tokie darbuotoja paprastai yra vyresnio amžiaus, gali turėti ir profesinių ligų, nekvalifikuoti, sunkiai sugebantys įgyti kitą kvalifikaciją, todėl darbo rinkoje nekonkurencingi ir turi mažas galimybes vėl įsidarbinti. Toks scenarijus akivaizdžiai nenaudingas visuomenei ir valstybei, nes tokius asmenis tektų išlaikyti per valstybės biudžeto finansuojamą socialinę paramą/pagalbą. Taigi siekiant išvengti aukščiau paminėto scenarijaus ir apsaugoti labiausiai pažeidžiamą darbuotojų grupę, šiuo savo kreipimusi siūlau Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto (toliau – projektas) atitinkamus pakeitimus. Šiuo konkrečiu atveju siūlau pakeisti projekto 3 ir 6 straipsnius, nustatant, jog jei nekvalifikuotą darbą dirbantis darbuotojas sudarė darbo sutartį iki 2015 m. gruodžio 31 d., jo darbo sutarties nutraukimo atveju taikomos išeitinių išmokų dydžius reglamentuojančios nuostatos galiojusios iki 2015 m. gruodžio 31 d. Toks reglamentavimas užtikrintų ilgai vienoje įmonėje dirbančių nekvalifikuotą darbą dirbančių darbuotojų socialinę apsaugą ilgesniam laikotarpiui po jų atleidimo iš darbo, nesukeltų streso ir spaudimo iškart ieškoti bet kokio darbo, atsisakyti kvalifikacijos įgijimo galimybių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 3 ir 4 straipsniais, teikiu šį savo kreipimąsi ir kartu prašau Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos pripažinti mano kreipimąsi peticija. Nepritarti Projekto 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinama, kad darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vieneri metai – prieš dvi savaites.
Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki šešerių metų amžiaus ar vieni augina vaiką iki 12 metų amžiaus bei darbuotojams, kuriems iki valstybės socialinio draudimo senatvės pensinio amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki senatvės pensinio amžiaus liko mažiau kaip dveji metai. Trišalėje taryboje taip pat sutarta dėl Išmokų fondo (toliau – Fondas) steigimo, iš kurio išeitinės išmokos darbuotojams bus mokamos pagal stažą. Atleidžiamam darbuotojui darbdavys turės sumokėti vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Papildomos išeitinės išmokos bus mokamos iš Fondo darbuotojams, dirbantiems ilgiau nei 5 metus, numatant papildomas 1, 2 ir 3 mėn. išmokas už atitinkamai 5, 10 ir 20 metų darbo stažą. 3. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)22 Progresą stabdanti ir konkuravimą sunkinanti nuostata. Darbo užmokestis – darbuotojo ir darbdavio individualaus susitarimo išraiška. DU priklauso nuo konkrečios darbuotojo kompetencijos ir pridėtinės vertės sukūrimo darbdaviui. Tos pačios pozicijos specialistų gebėjimai ir generuojamas rezultatas skiriasi. Apibendrintos informacijos apie VDU atskleidimas sudarys prielaidas darbuotojui siekti naudos ne pagal individualius jo pasiekimus. Tai būtų daroma pajėgesnių darbuotojų sąskaita, (referuojant į vidutinį atlyginimą, išaugusį dėl pažangių darbuotojų indėlio). Tam tikros verslo sritys, pavyzdžiui, IT, yra pagrįstos darbuotojų kompetencija.
Apibendrintos informacijos turėjimas apie vidutinį darbo užmokestį gali sudaryti sąlygas konkuruojantiems ūkio subjektams lengviau pervilioti kitos įmonės specialistus. Šiuo metu rizikos minimizavimas yra iš esmės grindžiamas darbdavio ir darbuotojo konfidencialumo įsipareigojimu, apimančiu ir DU dydžio neviešinimą. Siūloma pataisa sudarys palankesnes sąlygas darbuotojų perviliojimui. Reikalavimas atskleisti darbuotojų gaunamą darbo užmokestį yra darbo santykių lankstumą stabdanti ir konkuravimą sunkinanti nuostata, nes darbuotojas yra darbuotojui nelygus, todėl net ir tos pačios grupės darbuotojai, atsižvelgiant tiek į jų asmenines, tiek profesines savybes, patirtį, pridėtinės vertės sukūrimą darbdaviui, gali būti labai skirtingi. Tokių duomenų skelbimas gali demotyvuoti mažiau uždirbančius darbuotojus, arba verčia darbdavį neskatinti geresnio darbuotojo. Taip pat tai gali reikši darbuotojo teisių pažeidimą, kuomet bazinis atlyginimas būtų nustatomas nedidelis ir visiems vienodas, o skirtumas mokamas priedų ir premijų pagalba, vietoj to, kad nustatyti iš karto darbuotojo savybių visumą atitinkantį atlyginimą Įpareigojimo nediskriminuoti lyties pagrindu dėl mokamo atlyginimo laikymąsi gali nustatyti VDI, atlikusi individualų darbdavio patikrinimą. Papildomai pažymėtina, kad įpareigojimas grupuoti informaciją pagal lytį gali sudaryti prielaidas pažeisti asmenų teises, kurie vienai konkrečiai lyčiai nėra priskiriami. Pasiūlymas - atsisakyti įpareigojimo teikti informaciją apie VDU pagal profesijų grupes ir lytį. Dėl lygių galimybių įgyvendinimo politikos ir priemonių, darbuotojų asmens duomenų saugojimo politikos, kitos informacijos viešinimo Asmens duomenų saugojimo pareiga ir tvarka nustatyta atskiru reglamentavimu (Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas).
Kita informacija (darbdavio ir darbo tarybos susitarimai), lygių galimybių politika ir jos priemonės darbuotojams yra atskleidžiama individualia tvarka. Pareiga viešinti šią informaciją internetiniame tinklalapyje būtų papildoma administracinė našta. Kyla klausimas kaip projekto 22 str. 2 p. dera su CK nuostatomis, reglamentuojančiomis komercinę paslaptį. CK 1.116 str. 1 d. numatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Taigi, kaip matyti, CK
patenka platus spektras įmonės informacijos, kuri laikytina komercine paslaptimi. Paprastai praktikoje daugelis privačiame sektoriuje veikiančių įmonių informaciją apie įmonių darbuotojų užmokestį laiko komercine paslaptimi. Nepritarti Darbo kodekso projekte nėra pareigos viešinti informaciją internetiniame tinklalapyje, tik kartą per metus pateikti ją darbo tarybai ir profesinei sąjungai. 4. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)2221 Siūlomas reguliavimas, pagal kurį visos įmonės su daugiau nei 50 darbuotojų turės paviešinti nuasmenintus darbo užmokesčius pagal lytį ir profesijų grupes, yra perteklinis.
Jo tikslas – spręsti skirtingų lyčių pajamų nelygybės problemą Lietuvos įmonėse, tačiau tai nėra pakankamai aktuali problema Lietuvoje, kad vertėtų imtis tokių kontraversiškų ir radikalių priemonių: Lietuvoje 2007-2013 m. lyčių pajamų nelygybė mažėjo labiausiai Europoje (9,3 proc. p.), ir nelygybės lygis yra žemesnis nei ES vidurkis (13,3 proc. Lietuvoje, 16,4 proc. ES). Todėl siūloma atsisakyti prievolės įmonėms viešinti darbuotojų atlyginimų vidurkius:
Išbraukti 22 str. 2 d. 1 p., o 2 p. prijungti prie 2 d. ir išdėstyti taip:
penkiasdešimt, darbo tarybai privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją, kurią skelbti įpareigoja įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai. Nepritarti Pabrėžtina, kad tokia informacija apimtų tik nuasmenintus duomenis apie darbo užmokestį pagal lytį ir profesijų grupes. Atsižvelgiant į tai, kad diskriminacija darbo užmokesčio srityje dėl lyties yra draudžiama tokių duomenų paviešinimas neturėtų kelti sunkumų darbdaviui. Pagrindinis šios nuostatos siekis suteikti daugiau skaidrumo darbo užmokesčio srityje. 5. VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ 2015-10-27 (g-2015-9363)22 VŠĮ „Investuok Lietuvoje", siekdama skatinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą bei investicinį patrauklumą, nagrinėja investuotojų prašymus ir siekia išspręsti sistemines investuotojams kylančias problemas, įgyvendindami VŠĮ „Investuok Lietuvoje" pagrindinius veiklos tikslus, esame aktyviai įsitraukę į investicinei aplinkai svarbių klausimų svarstymą.
Siekiant efektyviau įsilieti į pasaulines rinkas ir pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, Lietuva turi užtikrinti, kad mūsų investicinė aplinka, apimanti ir darbo santykių reglamentavimą, yra konkurencinga kaimyninių šalių atžvilgiu. Nors Lietuva yra išskirtinai konkurencinga savo išsilavinusiais ir talentingais darbuotojais, darbo santykių reguliavimo srityje Centrinės ir Rytų Europos regione atsilieka. Remiantis Pasaulinio konkurencingumo ataskaita 2015/16, Lietuva pagal darbo rinkos reguliavimo lankstumą užima tik 102 vietą, o pagal darbuotojų samdymo ir atleidimo kriterijų - 120 vietą iš 140. Latvija pagal darbo rinkos lankstumą yra 32, Estija -1 3 vietoje. Prasti Lietuvos įvertinimai ir stiprus atotrūkis tarp darbo teisės nuostatų bei situacijos realioje darbo rinkoje aiškiai rodo, kad būtina tobulinti šią sritį, nes nelankstus darbo santykių reguliavimas investuotojui sukuria papildomus kaštus, galinčius nulemti sprendimą vykdyti investicinį projektą kitoje valstybėje. Poreikį modernizuoti darbo santykių reguliavimą 2013 m. nurodė ir Lietuvos investuotojų patarėjų taryba, sudaryta iš pasaulyje žinomų įmonių atstovų ir kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikianti rekomendacijas dėl investicinės aplinkos gerinimo. Darbo santykius Lietuvoje reglamentuojantis pagrindinis teisės aktas - Darbo kodeksas - iš esmės nesikeitė jau daugiau nei dešimtmetį.
Šiuo tikslu 2015 m. pavasarį Vyriausybei buvo pateiktas „socialinis modelis" - teisės aktų paketas, numatantis esminius pokyčius darbo santykių reglamentavime bei socialinio draudimo ir užimtumo politikoje. Šiuo paketu Lietuvoje siekiama plačiu mastu įgyvendinti „lankstisaugos" (angį. flexicurity) modelį, kurio esmė - lankstūs darbo santykiai, santykinai dosni nedarbo draudimo sistema bei efektyvus aktyvių darbo rinkos priemonių įgyvendinimas, sinergiškai kuriantys ekonomikos augimui palankią aplinką, bet tuo pačiu užtikrinantys darbuotojų gerovę. Teisės aktus rengė mokslininkų grupė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu, o 2015 m. birželio mėnesį jie buvo pateikti Seimui svarstyti. Atsižvelgdami į Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vertinimą, kad darbo santykių lankstumas ir darbo apmokestinimas yra antras svarbiausias investicinio srauto dydį lemiantis veiksnys, po netarifinių barjerų, ir į didžiausių Lietuvos darbdavių organizacijų – Asociacija Investuotojų forumas, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija ir Lietuvos verslo konfederacija - 2014 m. kovo 24 d. kreipimąsi į LR Seimą, kuriame išreikštas palaikymas Vyriausybės užsibrėžtiems planams „įgyvendinti esmines darbo santykių reglamentavimo reformas ir modernizuoti darbo santykių reglamentavimą" (LR Žemės ūkio rūmai atitinkamą poziciją pateikė atskiru raštu 2014 m. balandžio 4 d.), iš esmės palankiai vertiname „Socmodelio" darbo kodekso projekto tikslus numatyti lankstesnį darbo santykių reglamentavimą. Remiantis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis bei konsultacijomis su užsienio investuotojais identifikavome investuotojams ir darbdaviams aktualiausias naujojo socmodelio dalis.
VŠĮ „Investuok Lietuvoje" vertinimu, šios socmodelio nuostatos iš esmės numato investicinei aplinkai palankesnį reglamentavimą: Terminuotų darbo sutarčių taikymo išplėtimas nuolatinio pobūdžio darbams - terminuotos sutartys leidžia jauniems asmenims lengviau pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką, atitinka modernios darbo rinkos poreikius ir padidina ekonomikos atsparumą sunkmečiams. Lietuva turi mažiausiai terminuotų sutarčių Europoje (2,7 proc.). Drastiško šių sutarčių daugėjimo išplėtus jų taikymą nebus, nes Lietuvoje vykdoma „visapusiška" darbo santykių reforma (atpalaiduojamos visų tipų sutartys). Nenustatytos apimties darbo sutartis įvedimas
Europoje. Lankstesnės darbo formos didina ekonomikos atsparumą nuosmukių metu, geriau tenkina individualius darbuotojų poreikius. Jungtinėje Karalystėje ši darbo sutarties forma yra itin sėkminga: darbuotojai tuo patenkinti, darbdaviams tai suteikia reikiamo lankstumo. Darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia įvedimas - šiuo metu darbuotojai daugiausia atleidžiami šalių sutarimu arba (tariamai) darbuotojo iniciatyva ir dalis jų praranda išeitines išmokas ir kitas garantijas. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia sustiprins darbuotojų derybines pozicijas, sustiprins darbdavių lygiateisiškumą atleidžiant darbuotojus. Tikėtina, kad išeitinės išmokos dydis tenkins abi šalis, bus išvengta teisinės rizikos dėl neteisėto atleidimo. Darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės išmokų ir įspėjimo terminų peržiūra
Išeitinių išmokų ir įspėjimo terminų mažinimas padės išplėsti šio atleidimo būdo naudojimą. Suminės darbo laiko apskaitos atpalaidavimas
Siūlomas reguliavimas, pagal kurį visos įmonės su daugiau nei 50 darbuotojų turės paviešinti nuasmenintus darbo užmokesčius pagal lyti ir profesijų grupes, yra perteklinis.
Jo tikslas - spręsti skirtingų lyčių pajamų nelygybės problemą Lietuvos įmonėse, tačiau tai nėra pakankamai aktuali problema Lietuvoje, kad vertėtų imtis tokių kontraversiškų ir radikalių priemonių: Lietuvoje 2007-2013 m. lyčių pajamų nelygybė mažėjo labiausiai Europoje (9,3 proc. p.), ir nelygybės lygis yra žemesnis nei ES vidurkis (13,3 proc. Lietuvoje, 16,4 proc. ES). Todėl siūloma atsisakyti prievolės įmonėms viešinti darbuotojų atlyginimų vidurkius:
Išbraukti 22 str. 2 d. 1 p., o 2 p. prijungti prie 2 d. ir išdėstyti taip:
vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, darbo tarybai privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją, kurią skelbti įpareigoja įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai. Nepritarti Pabrėžtina, kad tokia informacija apimtų tik nuasmenintus duomenis apie darbo užmokestį pagal lytį ir profesijų grupes. Atsižvelgiant į tai, kad diskriminacija darbo užmokesčio srityje dėl lyties yra draudžiama tokių duomenų paviešinimas neturėtų kelti sunkumų darbdaviui. Pagrindinis šios nuostatos siekis suteikti daugiau skaidrumo darbo užmokesčio srityje. Darbo kodekso projekte nėra pareigos viešinti informaciją internetiniame tinklalapyje, tik kartą per metus pateikti ją darbo tarybai ir profesinei sąjungai. Atkreiptinas dėmesys, kad paskutiniais Statistikos departamento duomenimis vėl pradėjo didėti darbo užmokesčio tarp vyrų ir moterų skirtumas. Finansų sektoriuje šis skirtumas siekia net 39 proc. Šia priemone siekiama užtikrinti teisingą apmokėjimą už darbą. 6.
241 Ši nuostata reikalauja pranešti apie visas („bet kokias“) vidines ir išorines (pvz., bendros ekonominės padėties) aplinkybes kiekvieną kartą,kai tokios aplinkybės atsiranda, jei yra nors menkiausia tikimybė („galinčias“), kad jos reikšmingai paveiks sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Tai būtų didžiulė administracinė našta tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Be to, ši nuostata iš esmės daro beprasmius Projekto 54 str. 1d., 56 str. 6 d. ir 58 str. 1d. numatytus įspėjimo terminus, nes apie nutraukimą galinčias nulemti aplinkybes reikalaujama pranešti „laiku“ - kai tik tos aplinkybės atsiranda, o ne kai šalis dėl jų priima sprendimą nutraukti sutartį. Siūlome šios nuostatos atsisakyti. Nepritarti Ši nuostata reikalauja informuoti apie aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą, be to ši nuostata skirta abiems darbo sutarties šalims. 7. Lietuvos Vyskupų Konferencija 2015-10-22 (G-2015-9172)251 Susipažinę su Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr.XIIP-3234 (nauja redakcija) (toliau - „Projektas“), teikiame šias pastabas. Vietoj Projekto 25 str. 1 d. ir 2 d. vartojamos sąvokos „išpažinta religija“ turėtų būti naudojama sąvoka
„išpažįstama religija“. Atkreipiame Jūsų dėmesį,
kad šiuo metu Projekte vartojama formuluotė „išpažinta religija“ žymi religiją arba religijas, kurias asmuo yra Išpažinęs praeityje ir kurios/kurių galimai nebeišpažįsta šios teisės taikymo metu. Asmuo savo gyvenimo metu gali ne kartą pakeisti savo religiją, tad kyla šie pagrįsti klausimai: kuriai iš praeityje asmens „išpažintų religijų“ ar kelioms iš jų (jei jų buvo daugiau nei viena) taikoma ši įstatymo nuostata? Vietoje Projekte vartojamos sąvokos „išpažinta religija“ siūlome vartoti sąvoką „išpažįstama religija“ ir dėl žemiau išdėstytų motyvų.
Pirma, sąvoka
„išpažinta religija“ nėra vartojama EB Tarybos direktyvos 2000/78/EB 2000 m. lapkričio
bendruosius pagrindus. Šios Direktyvos 4 straipsnio „Profesiniai reikalavimai“ 2 dalyje sąvoka „person’s religion “ oficialiame vertime į lietuvių kalbą yra „išpažįstama religija“. Antra, tos pačios Direktyvos Preambulės 31 p. sąvoka „[...] adheres to a particular religion“ verčiama „išpažįsta tam tikrą religiją“. Trečia, Direktyvos 2 str. 2 d. b punkte vartojama sąvoka „having a particular religion“ verčiama į lietuvių kalbą ,, išpažįstamos religijos“. Ketvirta, sąvoka išpažinta religija reiškia tik praeityje įvykus) baigtą faktą. Tuo tarpu, iš pateiktų pavyzdžių yra akivaizdu, kad tiek ES teisė bendrai, tiek EB Tarybos direktyva 2000/78/EB siekia įtvirtinti teisinę apsaugą ne dėl išpažintos religijos, bet dėl išpažįstamos religijos. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome Projekto 25 str. 1 d. ir 2 d. dalyse naudojamą sąvoką „išpažinta religija“ pakeisti sąvoka „išpažįstama religija“. Pritarti
nevyriausybine organizacija, atstovaujančia LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenys) bendruomenės interesams ir siekiančia efektyvaus žmogaus teisių užtikrinimo Lietuvos Respublikoje, norime atkreipti dėmesj į apsaugos nuo diskriminacijos lytinės tapatybės ir lyties raiškos pagrindais reglamentavimą Darbo kodekso projekte. Pagal Europos Sąjungos teisę, translyčių asmenų diskriminavimas yra laikomas viena iš diskriminacijos lyties pagrindu formų. Sis principas buvo įtvirtintas 1996 m.
Europos Teisingumo Teismo (ETT) byloje P. prieš S. ir Kornvalio grafystės tarybą, kurioje nuspręsta, kad lytį keičiančio arba pakeitusio asmens atleidimas iš darbo yra neteisėtas diskriminavimas lyties pagrindu. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje, privaloma visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, taip pat draudžia ir translyčių asmenų diskriminaciją. Direktyvos preambulės (3) punkte nustatoma, kad „Teisingumo Teismas nusprendė, kad vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principo taikymo sritis negali apsiriboti diskriminacijos dėl vienos ar kitos lyties draudimu. Atsižvelgiant j jo tikslą ir teisių, kurias jis gina, pobūdį, jis taip pat taikomas diskriminacijai dėl asmens lyties pakeitimo“. Europos Sąjungos teisės kontekste pastebime bendrą tendenciją numatyti lytinę tapatybę ir lyties raišką, kaip atskiras draudžiamos diskriminacijos formas. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES ir 2013 m. birželio
tapatybė“. Tuo tarpu 2012 m. spalio 25 d. direktyvoje 2012/29/ES randama ir
„lyties raiškos“ kategorija. Lyginamoji analizė rodo, kad dalis Europos
Sąjungos valstybių narių jau dabar draudžia diskriminaciją lytinės tapatybės pagrindu (t.y. Austrija, Belgija, Čekija, Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Ispanija, Kroatija, Malta, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Švedija ir Vengrija) tiek konstituciniu, tiek ir ordinarinės teisės lygmeniu. Be to, kaip nurodo Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos savo išvadoje Nacionalinei LGBT teisių asociacijai LGL Nr. SD-1102, atsižvelgiant į visuomeninio gyvenimo raidą, visuomenės ir įvairių požiūrių kaitą, teisė aktai neturėtų būti aiškinami statiškai, tačiau turėtų būti interpretuojami pagal nūdienos sąlygas.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat vadovaujasi tokiu požiūriu, pavyzdžiui, pripažindamas, kad vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principo taikymo sritis negali apsiriboti diskriminacijos dėl vienos ar kitos lyties draudimu, bet turi būti taikoma ir diskriminacijai asmens lyties pakeitimo pagrindu. Europos Parlamentas yra priėmęs rezoliuciją, kuria griežtai smerkia bet kokią diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, ir, be kita ko, ragina Komisiją užtikrinti, kad visuose būsimuose su lygybe susijusiuose teisės aktuose, įskaitant visas naujas redakcijas, lytinė tapatybė būtų priskirta prie uždraustų diskriminacijos pagrindų. Vis tik dabartiniu Darbo kodekso projektu siūlomas teisinis reguliavimas neapima diskriminacijos draudimo lytinės tapatybės ir lyties raiškos pagrindu. Kvestionuojame tokios spragos teisinėje sistemoje pagrįstumą ir jos atitikmenį Europos Sąjungos teisei. Dėl šios priežasties siūlome tarp Darbo kodekso uždraustų diskriminacinių pagrindų nustatyti ir lytinės tapatybės bei lyties raiškos pagrindus pakeičiant ir papildant 25 straipsnio 1 dalį, 58 straipsnio 2 dalį ir
Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2013 m. atlikto tyrimo duomenimis, translyčiai asmenys yra viena labiausiai pažeidžiamų asmenų grupių diskriminacijos ir neapykantos nusikaltimų prasme5. FRA 2012 m. atlikto lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių respondentų tyrimo duomenimis, 60% translyčių asmenų Lietuvoje per pastarųjų penkerių metų laikotarpį patyrė fizinį smurtą arba seksualinę prievartą, o 55% translyčių respondentų susidūrė su diskriminacija ar priekabiavimu dėl savo lytinės tapatybės per paskutinius 12 mėnesių.
Darytina išvada, jog lytinės tapatybės ir lyties raiškos nediskriminavimo pagrindų įtraukimas į nacionalinę teisinę sistemą, šiuo atveju į Darbo kodekso projektu nustatytą teisinį reguliavimą, būtų reikšmingas translyčių asmenų teisių apsaugai ir tinkamam Europos Sąjungos nuostatų įgyvendinimui Lietuvoje. Manome, kad „lytinės tapatybės” ir „lyties raiškos“ teisinių kategorijų perkėlimas į nacionalinę teisinę sistemą įneštų daugiau aiškumo ir apibrėžtumo. Maloniai prašome apsvarstyti apsaugos nuo diskriminacijos lytinės tapatybės ir lyties raiškos pagrindais Darbo kodekso projekte nustatymą. Nepritarti Atkreipiame dėmesį, kad galiojantis Darbo kodeksas įgyvendina Europos Sąjungos direktyvų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatas (tame tarpe ir 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (toliau – Direktyva 2006/54/EB). Darbo kodekso nuostatos yra suderintos su šių direktyvų nuostatomis ir joms neprieštarauja. Analogiškai diskriminavimą dėl lyties uždraudžia ir kiti įstatymai (Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas).
Direktyvos 2006/54/EB 2 str. dėl sąvokų nustato, kad tiesioginė diskriminacija – kai dėl lyties vienam asmeniui sudaromos mažiau palankios sąlygos palyginti su sąlygomis, kurios panašioje situacijoje yra, buvo ar būtų sudarytos kitam asmeniui; netiesioginė diskriminacija – kai dėl akivaizdžiai neutralios nuostatos, kriterijaus ar praktikos vienos lyties asmenys gali atsidurti tam tikroje prastesnėje padėtyje nei kitos lyties asmenys, išskyrus atvejus, kai tą nuostatą, kriterijų ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis; priekabiavimas – kai nepageidaujamu elgesiu, susijusiu su asmens lytimi, siekiama pakenkti arba pakenkiama žmogaus orumui ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, menkinanti, žeminanti ar užgauli aplinka. Direktyvos 2006/54/EB 4 str. nustatyta, kad ,,panaikinama bet kokia tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija dėl lyties visų aspektų ir sąlygų atžvilgiu atlyginant už tą patį darbą arba už vienodos vertės darbą“. Atsižvelgiant į tai, nediskriminavimo principas dėl lyties reiškia visų formų dėl lyties diskriminavimo uždraudimą. Tuo tarpu 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR, nėra susijusi su Darbo kodekso nuostatomis. Šios direktyvos tikslas yra užtikrinti, kad nusikaltimų aukos gautų tinkamą informaciją, paramą ir apsaugą bei galėtų dalyvauti baudžiamajame procese (1 str. 1 d.).
1 d.). Tačiau ir šioje direktyvoje nurodyta, kad smurtas, kuris nukreiptas į asmenį dėl to asmens lyties, lytinės tapatybės ar lytinės raiškos arba nuo kurio neproporcingai dideliu mastu kenčia tam tikros lyties asmenys, suprantamas kaip smurtas dėl lyties (17p.). Tokiu būdu galiojančiame Darbo kodekse numatytas ir Projekte siūlomas reglamentavimas yra pakankamas uždraudžiant visų formų dėl lyties diskriminaciją ir papildomai išskirti tik vieną iš jos formų yra netikslinga. 9. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)
pakankamas garantijas darbuotojams (įskaitant, bet neapsiribojant, darbo sutarties nutraukimo sąlygos, atostogos, tėvadieniai, Rugsėjo 1 d.). 2. Susitarimas dėl ne viso darbo laiko priklauso nuo darbuotojo valios: 2.1.DS trunka ilgiau kaip 3 metus ir prašymas pateiktas prieš 30 dienų. Trukmė – iki 1 metų; 2.2.Dėl sveikatos būklės, neįgalumo, poreikio slaugyti šeimos narį, nėščiajai, neseniai pagimdžiusiai pareikalavus, darbuotojui, auginančiam vaiką iki 3 metų, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų. Ūkinės veiklos vykdymo rizika tenka darbdaviui (atliekant darbo funkciją kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė visais atvejais tenka darbdaviui (DK 31 str. 3 dalis). Prisiimdamas šią riziką, darbdavys turi diskreciją atitinkamai skirstyti darbo išteklius (atostogų suteikimo tvarka, darbuotojų skaičiaus didinimas ir panašiai). Projektu suteikiama iš esmės neribota teisė darbuotojams mažinti darbo laiką. Tai ženkliai padidina darbdavio netinkamos veiklos vykdymo riziką (nepakankami resursai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus kontrahentams). Darbo jėgos praradimas dažnai sunkiai kompensuojamas – reikėtų rasti papildomus specialistus. Normalų darbą trikdytų ir tai, kad papildomos darbo jėgos poreikis vėlgi būtų ne visam darbo laikui (tam, kurį nedirbtų esamas darbuotojas).
Teisė darbuotojui vienašališkai pasirinkti ne visą darbo laiką gali darbdaviui sukelti neproporcingą žalą. Pavyzdžiui, įprastas viešojo pirkimo sutarties reikalavimas – nurodyti ir užtikrinti, kad pasiūlyme nurodyta specialistų komanda realiai vykdytų sutartį. Išimtys paprastai leidžiamos tik tam tikrais objektyviais atvejais (darbuotojas nebegali vykdyti darbo funkcijų). Suteikiant teisę darbuotojui vienašališkai pasirinkti ne viso darbo laiko režimą, projektų pagal viešojo pirkimo sutartis vykdymas labai pasunkėtų arba net taptų neįmanomas. Netinkamas sutarties vykdymas būtų priskirtas tiekėjo (darbdavio atsakomybei), kas leistų perkančiajai organizacijai nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl esminio pažeidimo. Toks faktas nuo 2016 m. sausio 1 d. 3 (trijų) metų laikotarpiui eliminuoja tiekėjo teisę dalyvauti viešajame pirkime. Taigi dėl darbuotojui suteikiamos teisės gali būti sukelti neadekvatūs padariniai. Pasiūlymas – neįtraukti į DK aptariamos nuostatos. Arba pakoreguoti nurodant, kad ne visas darbo laiko režimas nustatomas darbuotojo ir darbdavio bendru sutarimu. 3. Jei aptariamos nuostatos taikymo nebūtų atsisakyta, siekiant subalansuoti interesus, projektas papildytinas analogiškomis nuostatomis mutatis mutandis dėl ne viso darbo laiko taikymo. Darbdavys nuostatą dėl ne viso darbo laiko taikytų tuomet, kai nebūtų prastovos sąlygų ir/ar dalinio darbo suteikimo sąlygų (DK 46, 47 str.), tačiau ūkinės veiklos apimtys ar kiti pasikeitimai lemtų tokį poreikį. 4. Dėl nuotolinio darbo Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 20 % visos darbo laiko normos, kai darbuotoja yra nėščioji, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti, darbuotojas augina vaiką iki trejų metų, vienas augina vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų.
Viena vertus suprantama, kad nurodytos kategorijos darbuotojai turi objektyvių didesnių poreikių, tačiau esamas DK reglamentavimas juos pakankamai užtikrina. Siūlomas pakeitimas, skaitant jį tiek kartu, tiek atskirai su šios kategorijos darbuotojų teise vienašališkai nuspręsti dirbti ne visą darbo laiką, iš esmės sudarytų prielaidas ženkliai sutrikdyti darbdavio veiklą, apsunkintų planavimo galimybes ir panašiai. Pasiūlymas – komentuojamos nuostatos į DK neįtraukti. Nepritarti Šiomis nuostatomis siekiama padėti darbuotojams derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus. Ir šiuo metu galioja nuostatos, kada darbdavys privalo nustatyti ne visą darbo laiką. DK projekte siūloma iki 1 metų, tuo atveju, kai asmuo išdirba 3 metus. Dėl nuotolinio darbo – darbdavys privalo tenkinti prašymą tik tuo atveju, jei neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas. 10. Asociacija „INFOBALT“
Aptariama nuostata įpareigoja darbdavį apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai būtina darbo funkcijai atlikti. Nuostata gali būti interpretuojama dviprasmiškai. Pirma, darbuotojas, atleidžiamas dėl netenkinamų rezultatų per išbandymo terminą ar dėl kvalifikacijos stokos, gali ginčyti atleidimo teisėtumą nurodydamas, kad darbdavys netinkamai įgyvendino savo pareigą apmokyti. Antra, ne visada apmokymų pagal šią nuostatą apimtis reikš minimalų įgūdžių pritaikymą. Tam tikruose sektoriuose, pavyzdžiui, IT, specialistas turintis vienos kalbos programavimo gebėjimus ir siekiantis pas darbdavį programuoti kita panašia kalba, turės būti apmokomas.
Tokie mokymai nevisiškai atitinka kvalifikacijos kėlimo sampratą pagal DK 36 str. 2 dalį, tačiau nelaikyti ir elementariais minimaliais mokymais. Pasiūlymas (1) – papildyti DK
dirbti tiek, kiek tai būtina darbo funkcijai vykdyti, nepanaikina darbuotojo pareigos atitikti keliamus kvalifikacijos reikalavimus sutartoms darbo funkcijoms vykdyti. Pasiūlymas (2) – papildyti DK
atlyginamos darbdavio išlaidos, patirtos apmokant darbuotoją dirbti pagal DK
Darbo sąlygų ir ypač atleidimo iš darbo lankstumui atsvara yra darbdavio pareiga imtis priemonių darbuotojų kvalifikacijai ir jo profesionalumui, gebėjimui prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, darbo rinkos sąlygų užtikrinimas. Darbdavys prima į darbą patikrinęs, ar darbuotojas atsitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus. 11. Laisvosios rinkos institutas281 Ši nuostata gali būti suprantama, kaip įpareigojanti darbdavį pasirūpinti darbuotojo bendrosiomis profesinėmis žiniomis, o ne tik apmokyti su konkrečia darbo vieta susijusiais specifiniais klausimais. Taip pat pagal šią nuostatą, jei darbuotojas bet kuriuo metu pasirodo esąs nekompetentingas, gali būti aiškinama kaip darbdavio kaltė („ <...> apmokyti <...> kiek tai būtina darbo funkcijai vykdyti <...>“). Taip aiškinama nuostata sudarytų didžiulę ir neproporcingą naštą darbdaviui.
Siūlome pakeisti šią nuostatą taip:
„Darbdavys privalo suteikti darbuotojui darbo
funkcijai vykdyti būtiną informaciją.“ Nepritarti Darbo sąlygų ir ypač atleidimo iš darbo lankstinimui atsvara yra darbdavio pareiga imtis priemonių darbuotojų kvalifikacijai ir jo profesionalumui, gebėjimui prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, darbo rinkos sąlygų užtikrinimas. Darbdavys prima į darbą patikrinęs, ar darbuotojas atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus, o keičiantis reikalavimams, turi apmokyti darbuotoją dirbti. 12. Laisvosios rinkos institutas282 Ši nuostata įpareigoja darbdavį imtis priemonių išvardytiems tikslams pasiekti nepriklausomai nuo darbuotojo norų, padėties (pvz., ketinimo greitu metu išeiti į pensiją) ir darbo sutarties ypatumų (pvz., terminuota sutartis trumpam terminui). Taip pat pažymėtina, kad šios nuostatos turinys iš esmės skiriasi nuo straipsnio pavadinimo („Darbuotojo profesinio tobulėjimo siekio gerbimas“). Siūlome pakeisti šią nuostatą taip:
„Darbdavys, kiek tai protingai įmanoma, privalo
padėti darbuotojams didinti kvalifikaciją, profesionalumą, gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, profesinių ar darbo sąlygų.“ Nepritarti Darbo sąlygų ir ypač atleidimo iš darbo lankstinimui atsvara yra darbdavio pareiga imtis priemonių darbuotojų kvalifikacijai ir jo profesionalumui, gebėjimui prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, darbo rinkos sąlygų užtikrinimas. 13. Laisvosios rinkos institutas291 Pagal šią nuostatą tik darbdavys būtų atsakingas už darbuotojų tarpusavio santykius darbe, pašalinant nederamai besielgiančių darbuotojų atsakomybę.
Siūlome pakeisti šią nuostatą taip:
„Darbdavys privalo imtis protingų priemonių
siekiant sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama asmenį ar asmenis įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį .“ Nepritarti Darbdavys yra atsakingas už darbo organizavimą, tinkamų darbo sąlygų darbuotojams
Nuostatoje numatytas darbuotojo inovacijų darbdavio veiklai gerinti skatinimas. Taip pat įtvirtinta pareiga atlyginti už darbuotojo sukurtus autorių teisių objektus. Nėra aišku, kas laikoma darbdavio veiklos gerinimu. Taip pat nėra aišku, ar atlyginama tik už autorių teisių objektus, skirtus darbdavio veiklos gerinimui. Darbdavio veiklos gerinimą suprantant plačiąja prasme, galima teigti, kad darbdaviui rangos sutarties pagrindu kliento naudai atliekant informacinės sistemos modifikavimo darbus, yra gerinama darbdavio veikla (patenkinami specifiniai kliento poreikiai). Už tai darbuotojui turėtų būti atlyginama, nors paprastai tokie rezultatai išimtinai perduodami klientui (numato sutarties sąlygos, kurių pakeisti darbdavys paprastai negali dėl jų sudarymo prisijungimo būdu (laimėjus viešąjį pirkimą). IT srityje darbuotojų darbo funkcijos iš esmės neatskiriamai susijusios su intelektinės nuosavybės sukūrimu. Todėl be darbo užmokesčio IT srityje būtų itin ženkliai skatinamas papildomo honoraro mokėjimas už autoriaus (darbuotojo) turtines teises.
Turtinės autorių teisės į kompiuterių programą, kurią sukūrė darbuotojas atlikdamas savo tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, priklauso darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo10 str. 2 dalis). Turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje (ATGTĮ 9 str. 2 dalis). 30 str. 4 d. nuostatą „Darbuotojo sukurti autorių teisių objektai turi būti saugomi ir už jų panaudojimą atlyginama įstatymų ir susitarimų nustatyta tvarka“ suprantant kaip įpareigojimą visais atvejais darbdaviui atsiskaityti su darbuotoju už autorių turtines teises, būtų paneigiamas aukščiau nurodytas ATGTĮ nustatytas reglamentavimas, pagal kurį darbuotojas autoriaus turtines teises įgyja tik tuomet, jei dėl to susitariama. Siekiant išvengti sukuriamų neaiškumų, siūlytina aptariamos nuostatos į DK neįtraukti. Nepritarti
įstatymus, bei leidžia susitarti. 15. Laisvosios rinkos institutas304 Darbdavys yra ekonomiškai suinteresuotas savo ar darbuotojo/veiklos gerinimu ir turto efektyviu panaudojimu. Ši deklaratyvi Projekto nuostata nekeičia šalių ekonominės motyvacijos ir yra nereikalinga. Atsižvelgiant į bendrą principą, kad šalys yra laisvos susitarti dėl bet ko, kas nėra draudžiama, antrasis sakinys taip pat yra nereikalingas. Autorių teises į kūrinius, įskaitant tuos, kurie sukurti atliekant darbo funkcijas, reglamentuoja Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, todėl trečias nuostatos sakinys taip pat yra nereikalingas. Siūlome šios nuostatos atsisakyti. Nepritarti Reguliavimas susijęs su darbo teisės santykiais; juo siekiama skatinti inovacijas. 16.
312 Aiškinant pažodžiui, ši nuostata reikštų, kad tais atvejais, kai darbuotojas darbo funkcijos nevykdo (pvz., atsisako dirbti arba negeba atlikti darbo funkcijos dėl kompetencijos stokos), jis nebėra pavaldus darbdaviui. Siūlome pakeisti šią nuostatą taip:
„Pavaldumas darbdaviui reiškia, kad darbdavys
turi teisę kontroliuoti ir vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek jo daliai, o darbuotojas privalo paklusti su darbo funkcijos atlikimu susijusiems darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai.“ Nepritarti Gali kilti problemų kitais atvejais, pvz., jei darbuotojas kelia kvalifikaciją, tokiu atveju nebūtų laikoma, kad jis pavaldus darbdaviui. 17. Asociacija „INFOBALT“
nekonkuravimo yra civilinis susitarimas. Projekto 30 str. 5 dalis numato draudimą sudaryti tokio pobūdžio susitarimus dėl DK teisių ir pareigų įgyvendinimo, tačiau 37, 38 str. įtvirtinti civilinio pobūdžio susitarimai – dėl nekonkuravimo, konfidencialios informacijos apsaugos. Išvada – aptariamos nuostatos gali būti laikomos tarpusavyje nesuderinamomis. 2. Susitarime dėl nekonkuravimo draudžiama susitarti dėl netesybų, didesnių nei 3 mėnesių kompensacija už nekonkuravimą (37 str. 4 dalis). Susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos šalys turi teisę sulygti dėl netesybų (38 str. 2 dalis). Abu institutai skirti užkirsti kelią nesąžiningam konkuravimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad klientų perėjimas pas atsakovą, kai atsakovą įsteigė (jame įsidarbino) buvę ieškovo darbuotojai, yra pakankamas įrodymas, jog atsakovas pasinaudojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija, kartu ir perviliojo klientus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio
v. UAB ,,Rinkodaros ir prekybos paslaugos“ ir kt., bylos Nr.
3K-3-485/2007; 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-326/2012). Projekte įtvirtintas maksimalus netesybų dydis nekonkuravimo atveju neapsaugo interesų, neskatina laikytis nekonkuravimo susitarimo. DK 37 str. 3 dalis nurodo minimalų kompensacijos už nekonkuravimą dydį – 40 % VDU. Labai tikėtina, kad paprastai būtent dėl tokio dydžio kompensacijos ir bus susitarta. Argumentaciją sustiprina ir ligšiolinė teismų praktika, pagal kurią 40 % atlyginimo dydžio kompensacija laikyta ne minimalia, bet įprasta ir pakankama. Tai reiškia, kad už nekonkuravimo susitarimo pažeidimą darbdavys turės teisę reikalauti tik kiek daugiau nei vieno atlyginimo dydžio netesybų (120 %). Akivaizdu, kad nekonkuravimo susitarimo pažeidimas visais atvejais viršys tokį dydį – pakanka prarasti bent vieną vidutinio dydžio klientą (iš jo gaunamus užsakymus), ypač jei santykiai su juo yra tęstiniai. Sutinkame, kad nuostoliai, viršijantys netesybas, gali būti priteisti, tačiau labai svarbu pažymėti, kad nesąžiningo konkuravimo (nekonkuravimo susitarimų nesilaikymo) atveju nuostolių dydžio apskaičiavimas yra sudėtingas (žr., pvz., ALNA Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį c.b. Nr.3K-3-447/2014). Todėl iš anksto apibrėžtų nuostolių įtvirtinimas neribojant 3 (trimis) VDU užtikrintų teisinių santykių apibrėžtumą, ko ir siekiama projektu (DK 2 str. 1 dalis). Todėl abiem atvejais turėtų būti leidžiama susitarti dėl netesybų, neribojant jų dydžio. Pažymėtina, kad tai nepažeistų darbuotojo interesų, kadangi netesybų dydžiui esant neprotingai dideliam, teismas jas mažina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.258 str. 3 dalis). Neapribojant aukščiau nurodytų argumentų taikymo, siūlytina aptariamų nuostatų į DK neįtraukti. Esamas reglamentavimas ir susiklosčiusi praktika dėl nekonkuravimo ir konfidencialios informacijos apsaugos yra pakankama.
Nepritarti Nekonkuravimas ir konfidencialios informacijos apsauga yra skirtingi dalykai, todėl siūlomas reguliavimas skirtingas. Dėl šių nuostatų buvo sutarta Trišalėje taryboje. 18. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)35 Siūlome numatyti ilgesnį, 6 mėnesių, išbandymo laikotarpį. Bandomasis terminas turi būti taikomas nepriklausomai nuo darbuotojų pas darbdavį skaičiaus. DK 108 str. 3 punktas leidžia darbdaviui, įdarbinusiam mažiau kaip 10 darbuotojų, nustatyti išbandymo terminą iki 6 mėnesių. Toks terminas turėtų būti nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus. Priešingai, esant darbuotojų skaičiui didesniam, dėl žmogiškųjų išteklių ir procesų valdymo sudėtingumo, reikalingas ilgesnis laikas gebėjimų patikrinimui, nei esant mažam darbuotojų skaičiui. Nepritarti Trišalėje taryboje buvo atsisakyta 108 str. 3 p. 19. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)37 Įtraukti ir dar vieną variaciją: kad susitarimas gali apimti tik nekonkuravimą dėl klientų ir tik tų, su kuriais užmegztas ryšys atstovaujant paliekamą darbovietę. Toks nekonkuravimas neturi riboti darbuotojo laisvės užsiimti savo profesine veikla ar ieškoti naujų klientų. Tačiau, susitariant dėl nekonkuravimo dėl klientų, atitinkamai ir neturi būti mokama kompensacija. Toks punktas apsaugotų tiek darbdavį, tiek neskriaustų darbuotojų. Dabar darbdavys, ypač mažos profesinės paslaugų įmonės, neapsaugotos nuo intelektinės/klientų vagystės, kai darbuotojai apmokomi, perima visas žinias ir tada kuria savo verslą. Suprantama, kad tai neišvengiama. Tačiau būtų adekvatu bent apriboti „klientų“ išsivedimą, kad nebūtų žlugdomas verslas, paliekant galimybę darbuotojui užsiimti veikla su naujais klientais. T.y. tapti pilnaverčiu konkurentu be „vagystės“ elementų.
Yra naudojama praktika, kai sudaromas klientų sąrašas, su kuriais
„atskylantis“ darbuotojas nedirbs metus ar du. Kaip rodo patirtis, tai leido
susikurti konkuruojančiom įmonėm, abiem nežlugti ir išlaikyti pagarbų santykį viena į kitą. Nepritarti nekonkuravimas nevykdyti veiklos apims ir klientus. 20. AB „Žemaitijos pienas“ (G-2015-9241)373 Gerbiamieji, šiuo metu vertinimo ir derinimo stadijoje yra Lietuvos Respublikos Darbo kodekso projektas (toliau ~ Darbo kodeksas arba DK), atsižvelgiant į tai norėtume pareikšti keletą pastabų dėl šio teisinio dokumento, Mūsų manymu darbo kodekse ketinama nustatyti ydingą teisinį reguliavimą jo dalyje dėl susitarimų dėl nekonkuravimo (DK 37 str.). DK 37 str. 3 d. nurodoma, kad : Susitarime dėl nekonkuravimo turi būti apibrėžta draudžiama darbuotojui darbo ar profesinė veikia, nekonkuravimo kompensacijos darbuotojui dydis, nekonkuravimo teritorija ir susitarimo galiojimo terminas. Nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis - ne mažiau kaip 40 procentų darbo sutarties pasibaigimo metu buvusio darbuotojo vidutinio atlyginimo. Kompensacija darbuotojui už ne ko n kuravimą negali būti mokama darbo darbdaviui laikotarpiu“. Mūsų įsitikinimu, nepagrįstai ribojama darbo santykio Šalių teisė susitarti kuriuo metu turėtų būti mokama nekonkuravimo išmoka, teisės akto leidėjas numato tik vieną galimybę išreikštą imperatyvu - nekonkuravimo išmoka turi būti mokama tik pasibaigus darbo santykiams“.
Teigtume, jog nekonkuravimo išmokos mokėjimo momentas neturėtų apsiriboti vien tik išmokos išmokėjimu po darbo santykių pabaigos, bet turėtų būti įteisinta teisė Šalims susitarti, jog tokia išmoka gali būti mokama ir darbo santykių metu, kuri turi būti aiškiai išreikšta ir įvardinta kaip nekonkuravimo išmoka, Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika, kuris eilėje bylų pasisakė, jog tokia išmoka gali būti mokama ir darbo santykių metu. Atsižvelgiant į tai siūlytume sekančią DK 37 str. 3 d. formuluotę :
„Susitarime dėl nekonkuravimo turi būti apibrėžta
draudžiama darbuotojui darbo ar profesinė veikla, nekonkuravimo kompensacijos darbuotojui dydis, nekonkuravimo teritorija ir susitarimo galiojimo terminas. Nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis - ne mažiau kaip 40 procentų darbo sutarties pasibaigimo metu buvusio darbuotojo vidutinio atlyginimo. Kompensacija darbuotojui už nekonkuravimą Šalių susitarimu gali būti mokama nuo pirmos darbo santykiu dienos ar kitu darbo darbdaviui laikotarpiu arba darbo santykiams pasibaigus“. Nepritarti Kompensacija turi būti mokama tada, kai darbuotojas patiria apribojimus vykdyti tam tikrą veiklą ir neturi būti darbo užmokesčio dalimi. 21. VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ (2015-10-27)392 Nuostatos turinys nėra aiškus, kadangi darbo ir šeimos darnos principo reikšmė Projekte nėra detalizuota ir paaiškinta. Be to, atrodo, kad ši nuostata dubliuoja 27 str. 1 d. darbdaviui nustatytą įpareigojimą padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus. Siūlome šios nuostatos atsisakyti. Nepritarti projekte siūloma kaip galima nustatyti ne visą darbo laiką. 22.
2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)394 DK 39 str. 4 d. nustato darbuotojo teisę iš esmės be jokių motyvų ir svarbių priežasčių pareikalauti nustatyti jam mažesnį darbo laiką (kai darbuotojas yra išdirbęs 3 m.) ir darbdavys tokį prašymą privalo tenkinti, jei yra įspėjamas prieš 20 d. Tokia teisė nepagrįstai apsunkina darbdavį, nes, tikėtina, kad darbuotojo vykdomoms darbo funkcijoms atlikti reikės surasti papildomų resursų/darbuotojų, tačiau to padaryti per 30 d. gali būti nerealu. Siūlytume nustatyti, kad darbuotojas turi pateikti motyvuotą prašymą, kodėl jam turėtų būti taikomas ne visas darbo laikas bei suteikti galimybę darbdaviui atsisakyti tokį prašymą tenkinti dėl svarbių priežasčių arba atidėti iki šalių sutarto termino, pvz., iki bus surasti papildomi resursai. Nepritarti darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. 23. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)394 Numatytas reikalavimas darbuotojui, dirbančiam darbdaviui ilgiau nei trejus metus, privalomai suteikti ne visą darbo laiką yra perdėtai prievartinis. Nėra numatoma priežasčių, kuriomis remdamasis darbdavys gali atsisakyti suteikti ne visą darbo laiką, todėl tai gali sutrikdyti normalius darbo veiklos organizavimo procesus. Nė vienoje Centrinės ir Rytų Europos regiono šalyje prievolė suteikti ne visą darbo laiką atsižvelgiant į darbuotojo stažą neegzistuoja. Siūloma atsisakyti prievolės suteikti ne visą darbo laiką ir numatyti, kad tai egzistuoja kaip galimybė:
“4. Darbo sutarties vykdymo metu darbuotojas, kurio
darbo santykiai su darbdaviu trunka ne trumpiau kaip treji metai, turi teisę raštu pareikalauti pateikti prašymą laikinai dirbti ne visą darbo laiką.
Darbuotojo prašymas pakeisti darbo laiką, sutrumpinant darbo dieną iki keturių valandų per dieną, arba sumažinti darbo dienų skaičių iki trijų darbo dienų per darbo savaitę turi gali būti tenkinamas, jei jis pateiktas ne mažiau kaip prieš trisdešimt dienų iki jo įsigaliojimo, o ne visą darbo laiką bus dirbama ne ilgiau kaip vienus metus. Pakartotinai prašyti nustatyti ne visą darbo laiką darbuotojas turi teisę tik išdirbęs visą darbo laiką tokį laikotarpį, kurį jis dirbo ne visą darbo laiką.” Nepritarti Šia Darbo kodekso norma siekiama leisti darbuotojui derinti darbo ir asmeninius ar šeimyninius įsipareigojimus. Ji yra laikino veikimo, t. y. darbuotojas gali reikalauti dirbti ne visu darbo laiku ne ilgiau kaip vienus metus, vadinasi, tik tam laikui, kai darbuotojui dėl galimai laikinai pasikeitusių gyvenimo aplinkybių toks darbo laikas yra iš tiesų reikalingas. Atsižvelgiant į tai, kad už ne visą darbo laiką apmokama proporcingai dirbtam laikui, tokie darbuotojų reikalavimai neturėtų būti nepagrįsti. Ši nuostata - tai vienas iš lankstumo elementų. Stažas – šiuo atveju yra priemonė diferencijuoti darbuotojus ir nesukelti darbdaviams per didelės naštos. 24. VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ (2015-10-27)394 Pasiūlymas Numatytas reikalavimas darbuotojui, dirbančiam darbdaviui ilgiau nei trejus metus, privalomai suteikti ne visą darbo laiką yra perdėtai prievartinis. Nėra numatoma priežasčių, kuriomis remdamasis darbdavys gali atsisakyti suteikti ne visą darbo laiką, todėl tai gali sutrikdyti normalius darbo veiklos organizavimo procesus. Nė vienoje Centrinės ir Rytų Europos regiono šalyje prievolė suteikti ne visą darbo laiką atsižvelgiant į darbuotojo stažą neegzistuoja. Siūloma atsisakyti prievolės suteikti ne visą darbo laiką ir numatyti, kad tai egzistuoja kaip galimybė: “4.
Darbo sutarties vykdymo metu darbuotojas, kurio darbo santykiai su darbdaviu trunka ne trumpiau kaip treji metai, turi teisę raštu pareikalauti pateikti prašymą laikinai dirbti ne visą darbo laiką. Darbuotojo prašymas pakeisti darbo laiką, sutrumpinant darbo dieną iki keturių valandų per dieną, arba sumažinti darbo dienų skaičių iki trijų darbo dienų per darbo savaitę turi-gali būti tenkinamas, jei jis pateiktas ne mažiau kaip prieš trisdešimt dienų iki jo įsigaliojimo, o ne visą darbo laiką bus dirbama ne ilgiau kaip vienus metus. Pakartotinai prašyti nustatyti ne visą darbo laiką darbuotojas turi teisę tik išdirbęs visą darbo laiką tokį laikotarpį, kurį jis dirbo ne visą darbo laiką.” Nepritarti Ne viso darbo laiko reguliavimo nuostatomis siekiama padėti darbuotojui vykdyti jo darbo ir šeimos ar darbo ir kitus poreikius (pvz., mokymosi). Atsižvelgiant į tai, kad už ne visą darbo laiką apmokama proporcingai, darbuotojai be svarbių priežasčių nesiima keisti viso darbo laiko ne visu. 25. Inga Pališkienė 2015-09-04 (G-2015-7505)395 Naujo DK 39 straipsnio 5 dalyje panašu įsivėlė klaida – turėtų būti netaikomi ne 3 dalyje, o 4 dalyje numatyti apribojimai, t.y. darbuotojas bet kada gali prašyti nustatyti ne visą darbo laiką, jei darbuotojo prašymas pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti šeimos narį, taip pat pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui auginančią vaiką iki trejų metų, bei darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki 18. Nepritarti Projekto 39 straipsnio 5 dalyje nurodyti atvejams negalioja Projekto 39 straipsnio 3 dalyje nustatyti ribojimai. 26. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)413 1.
Skirtingai reglamentuojamos darbo sutarties neįsigaliojimo priežastys ir atsakomybė. Atsakomybė darbdaviui taikoma, jeigu darbo sutartis neįsigalioja (nepradedama dirbti) ne dėl darbuotojo kaltės. Atsakomybė darbuotojui taikoma, jei DS neįsigalioja dėl darbuotojo kaltės. Darbdavio atsakomybė platesnė, kyla dėl visų priežasčių, kurios nėra darbuotojo kaltė. Siūlytina suvienodinti teisinį reglamentavimą abiem atvejais nustatant atsakomybės atsiradimą esant atitinkamos šalies kaltei, t.y. atsakomybė darbdaviui taikoma, jeigu sutartis neįsigalioja dėl darbdavio kaltės; atsakomybė darbuotojui – jei dėl darbuotojo kaltės. 2. Skirtingi atsakomybės dydžiai ir, suprantame, apskaičiavimas. Darbuotojo atsakomybė ribojama 2 savaičių atlyginimo dydžiu; darbdavio – 1 mėnesio. Paprastai darbdavys yra ekonomiškai stipresnė santykių šalis, tačiau dėl neatsakingo darbuotojo elgesio (dėl DS neįsigaliojimo dėl darbuotojo kaltės) darbdavys taip pat gali patirti ženklių nuostolių, viršijančių 2 savaičių atlyginimo dydį. Tokie atvejai gali būti dėl negalėjimo tinkamai įvykdyti su kontrahentais sudarytas sutartis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina abiems šalims nustatyti vienodą atsakomybės apribojimo dydį - iki 1 mėnesio sutarto atlyginimo dydžio. Nepritarti taip susitarė socialiniai partneriai Trišalėje taryboje. 27. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)523 Aptariama nuostata suteikia teisę be jokios priežasties atleisti darbuotoją (i) įspėjus prieš 3 darbo dienas ir (ii) sumokėjus bent 6 mėnesių VDU išeitinę išmoką. Išmokos dydis gali sudaryti prielaidas siekti darbo sutarties nutraukimą kvalifikuoti pagal aptariamą straipsnį.
Todėl net ir tais atvejais, kai darbdavys turi teisę nutraukti sutartį nesant darbuotojo kaltės (pvz., atliekama funkcija tampa nebereikalinga), komentuojama nuostata gali skatinti darbuotojus ginčytis įrodinėjant, kad sutartis nutraukiama darbdavio valia. Siūlymas – sumažinti minimalų išmokos dydį iki, pvz., iki 3 VDU (per tokį laiką darbuotojas paprastai turėtų rasti kitą darbą). Papildomai prašome žr. 58 str. 1 d. komentarą žemiau. Nepritarti pagal šią nuostatą turi būti nurodoma atleidimo priežastis, be to, numatytas trumpas įspėjimo terminas - 3 darbo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad profesinės sąjungos siūlė 18 VDU išeitinę išmoką. 28. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)56
darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės
nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį dėl šių priežasčių: 1)< ... >
2) darbuotojas nepasiekia sutartų rezultatų pagal rezultatų gerinimo planą; Tai svarbi pataisa, reikšminga verslo konkurencingumui. Ši nuostata ypatingai svarbi profesinių paslaugų įmonėse, kur klientas perka žmogaus paslaugą, žinias, jo profesionalumą. Vis dėlto „Darbdavio netenkina darbuotojo darbo rezultatai“ – šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas tokios formuluotės neturėjo, tačiau naujoji straipsnio redakcija problemos neišsprendžia, kadangi darbuotojo rezultatų vertinimas yra subjektyvus. Pagal naująją redakciją darbdavys net jeigu jo netenkina darbuotojo rezultatai, privalės sudaryti veiksmų planą dėl rezultatų gerinimo, juo vadovautis bei jį sekti. Vadinasi, teisminio ginčo atveju teismas tikrins, ar darbuotojas vykdė sudarytą darbo planą bei ar pagrįstas darbdavio nepasitenkinimas darbuotojo darbu. Lieka neaišku, kiek diskrecijos darbdavys turės vertinant darbuotojo darbo rezultatus.
Ši ir kitos nuostatos dėl darbo sutarties nutraukimo yra abstrakčios, o tai sukuria teisinį neapibrėžtumą, neaiškumą, kaip darbdaviui elgtis konkrečioje situacijoje. Todėl tokių abstrakčių nuostatų taikymo taisyklės susiformuos tik teismams sprendžiant bylas. Tuo tarpu jau pačiame Darbo kodekse galėtų būti pateikiamos aiškesnės taisyklės, siekiant sumažinti bylinėjimosi tikimybę, taip taupant visų lėšas. Turėtų būti įtvirtinta nuostata, leidžianti darbdaviui atleisti darbuotoją be jokios priežasties (darbo rezultatų trūkumą leidžiant konstatuoti išimtinai darbdaviui), o darbuotojo apsauga tokiu atveju galėtų būti tam tikras įspėjimo apie atleidimą terminas (pvz. 3 mėn.), per kurį jis rastų naują darbą. Nepritarti konkrečiai nustato 56 str. 2 p. ir 4 d. Darbo sutarties nutraukimas be priežasties neatitiktų tarptautinių teisės aktų reikalavimų nurodyti priežastį. 29. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)56 1,3 Lietuva yra vienintelė šalis Centrinės ir Rytų Europos regione, kurioje numatoma prievolė įgyvendinti rezultatų gerinimo planą prieš nutraukiant sutartį su darbuotoju dėl rezultatų nepasiekimo. Tikėtina, jog šis procesas bus formalus, dar labiau apribos atleidimo darbdavio iniciatyva naudojimą ir neatneš laukiamo rezultato. Todėl siūloma atsisakyti rezultatų gerinimo plano. “1. Darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį dėl šių priežasčių:
2) darbuotojas nepasiekia sutartų darbuotojo darbo rezultatųai yra nepatenkinami pagal šio straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas numatytą rezultatų gerinimo planą; 4.
Darbuotojo darbo rezultatai gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, jei darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai ir buvo bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, ne trumpesnį nei du mėnesius ir šio plano vykdymo nepatenkinami.” Nepritarti Šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse nėra suteikiamos galimybės atleisti darbuotojo be jo kaltės darbdavio iniciatyva, kai darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų. Tokio pagrindo įtvirtinimas darbdaviui leis teisėtai atleisti darbuotoją, kuris nepateisina jam iškeltų darbinių lūkesčių. Siekiant išlaikyti darbo sutarties šalių balansą yra įtvirtinama, kad tokiu atveju reikalingas rezultatų gerinimo planas. Šia nuostata nesiekiama, kad šis procesas būtų formalus. Kodeksas numato atleidimo iš darbo pagrindą motyvaciją praradusiems darbuotojams, bet nustato tokios motyvacijos atstatymo mechanizmą, numato priemones išvengti atleidimo. 30. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)561 DK projekte nelieka šiuo metu egzistuojančių darbo sutarties nutraukimo pagrindų, susijusių su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais bei elgesiu darbe. Todėl siūloma palikti anksčiau galiojusią formuluotę, pagal kurią darbo sutarties nutraukimas gali būti grindžiamas bet kuriuo iš aukščiau minėtų aspektų: 1.
Darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį dėl šių priežasčių:
1) darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla;
2) darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal šio straipsnio 4 dalyje numatytą rezultatų gerinimo planą;
3) darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbovietę;
4) darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju;
5) dėl darbuotojo kvalifikacijos ar profesinių gebėjimų ar elgesio darbe. Nepritarti Siūlomas objektyvesnis atleidimo pagrindas
Pasiūlymas Lietuva yra vienintelė šalis Centrinės ir Rytų Europos regione, kurioje numatoma prievolė įgyvendinti rezultatų gerinimo planą prieš nutraukiant sutartį su darbuotoju dėl rezultatų nepasiekimo. Tikėtina, jog šis procesas bus formalus, dar labiau apribos atleidimo darbdavio iniciatyva naudojimą ir neatneš laukiamo rezultato. Todėl siūloma atsisakyti rezultatų gerinimo plano. Antra, DK projekte darbo sutarties nutraukimas dėl darbo trūkumų yra siejamas tik su nepasiektais asmeniniais rezultatais. Tačiau darbuotojo sukuriama vertė darbe priklauso ir nuo jo kvalifikacijos, profesinių gebėjimų bei elgesio darbe. Todėl siūloma palikti anksčiau galiojusią formuluotę, pagal kurią darbo trūkumai gali būti susiję su bet kuriuo iš aukščiau minėtų aspektų: “1.
Darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį dėl šių priežasčių:
2) darbuotojas nepasiekia sutartų darbuotojo darbo rezultatųai yra nepatenkinami pagal šio straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas numatytą-rezultatų gerinimo planą;
rezultatai gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, jei darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai, susiję su jo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais ar elgesiu darbe, ir arba nepasiekti asmeniniai rezultatai. ir buvo bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, netrumpesnį nei du mėnesius ir šio plano vykdymo nepatenkinami“. Nepritarti Šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse nėra suteikiamos galimybės atleisti darbuotojo be jo kaltės darbdavio iniciatyva, kai darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų. Tokio pagrindo įtvirtinimas darbdaviui leis teisėtai atleisti darbuotoją, kuris nepateisina jam iškeltų darbinių lūkesčių. Siekiant išlaikyti darbo sutarties šalių balansą yra įtvirtinama, kad tokiu atveju reikalingas rezultatų gerinimo planas. Šia nuostata nesiekiama, kad šis procesas būtų formalus. Kodeksas numato atleidimo iš darbo pagrindą motyvaciją praradusiems darbuotojams, bet nustato tokios motyvacijos atstatymo mechanizmą, numato priemones išvengti atleidimo. 32. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)57 2,3 DK projekte siaurinamos teisėtos priežastys nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės: reikalavimas, kad netinkamas konfidencialios informacijos naudojimas sukeltų žalą, kad pakartotinas pažeidimas būtų „toks pats“, kt. Toks reguliavimas ydingas nes skatina darbuotoją ne tinkamai laikytis darbo tvarkos, o tik nekartoti to paties pažeidimo. Aptariant konfidencialumo pareigų pažeidimą pastebėtina, kad žalos įrodymas tokio pobūdžio bylose yra labai sudėtingas.
Todėl manytina, kad bet koks pareigos saugoti konfidencialią informaciją pareigos nevykdymas šiuolaikiniuose verslo santykiuos (kur informacija yra brangiausia prekė) negali būti toleruojamas, Atitinkamai, siūloma atsisakyti papildomų suvaržymų atleidžiant dėl darbuotojo kaltės:
2Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti:
2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. 3. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas:
5) pareigos saugoti konfidencialią informaciją nevykdymas, padaręs darbdaviui žalos; Nepritarti Sukuriama sistema, pagal kurią darbuotojas būtų baudžiamas ne abstrakčiai už bet kokius pažeidimus, o už pažeidimus, kuriuos jis gali suvokti kaip pažeidžiančius objektyviai darbo tvarką – tai nustatoma per pakartotinumo kriterijų. 33. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)58 Manome, kad išmokos dydį reikėtų susieti su darbuotojo stažu, tai yra, jeigu darbo santykiai tęsiasi mažiau nei metus išeitinės išmokos dydis turėtų būti iki 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio. Nepritarti profesinės sąjungos siūlo 18 VDU. 34. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)581 DK projekte sudaroma galimybė atleisti darbuotojus darbdavio valia pagal 56 straipsnio 1 dalyje numatytas priežastis (dėl įgūdžių trūkumo, įmonės reorganizavimo ir t.t.), tačiau tai – perteklinis reguliavimas. Šios priežastys yra dažniausiai pasitaikančios. Todėl net atleidimo darbdavio valia atveju paliekama galimybė darbuotojui teisiškai ginčyti pagal šį straipsnį įvykdytą darbo sutarties nutraukimą, ir didžiausias šio darbo sutarties nutraukimo būdo privalumas – teisinis aiškumas ir teisinės rizikos darbdaviui sumažinimas – ryškiai sumažėja. Siūloma leisti darbuotoją darbdavio valia atleisti ir pagal 56 str. 1 d. numatytas priežastis: „1.
Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos bankas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalyje bei kitų priežasčių, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.“ Nepritarti Darbuotojo atleidimas darbdavio valia yra būtent tuo specifinis, kad darbuotojas atleidžiamas dėl kitų nei 56 straipsnyje nustatytų aplinkybių. Šios išimties atsisakymas nepagrįstai išplėstų galimybę atleisti darbuotojo darbdavio valia. Atkreiptinas dėmesys, kad profesinės sąjungos iš viso nepritaria šiam atleidimo pagrindui. Tuo tarpu jį praplėtus, būtų mažesnė apsauga darbuotojui. 35. VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ (2015-10-27)581 Pasiūlymas DK projekte draudžiama atleisti darbuotojus darbdavio valia pagal 56 straipsnio 1 dalyje numatytas priežastis (dėl įgūdžių trūkumo, įmonės reorganizavimo ir t.t.), tačiau tai - perteklinis reguliavimas. Šios priežastys yra dažniausiai pasitaikančios. Todėl net atleidimo darbdavio valia atveju paliekama galimybė darbuotojui teisiškai ginčyti pagal šį straipsnį įvykdytą darbo sutarties nutraukimą, ir didžiausias šio darbo sutarties nutraukimo būdo privalumas - teisinis aiškumas ir teisinės rizikos darbdaviui sumažinimas - ryškiai sumažėja. Siūloma leisti darbuotoją darbdavio valia atleisti ir pagal 56 str. 1 d. numatytas priežastis: „1.
Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos bankas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio Kodekso
dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.“ Nepritarti Darbuotojo atleidimas darbdavio valia yra būtent tuo specifinis, kad darbuotojas atleidžiamas dėl kitų nei 56 straipsnyje nustatytų aplinkybių. Šios išimties atsisakymas nepagrįstai išplėstų galimybę atleisti darbuotojo darbdavio valia. Atkreiptinas dėmesys, kad profesinės sąjungos iš viso nepritaria šiam atleidimo pagrindui. Tuo tarpu jį praplėtus, būtų mažesnė apsauga darbuotojui. 36. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos moterų centras 2015-06-08 (G-2015-5561)601 LPSK Moterų Centrui ypač didelį susirūpinimą kelia smarkiai sumažėjusios garantijos nėščioms ir vaikus iki trijų metų auginančioms moterims pagal naują Darbo kodekso projekto 60 straipsnį. Jeigu bus įteisintos Darbo kodekso projekto
situacijai Lietuvoje, kuri ir dabar kelia susirūpinimą. Tikėtina, kad jaunos moterys, norėdamos išsilaikyti darbo rinkoje (jeigu darbo vieta bus saugoma tik 4 mėnesius), motinystės planus atidės neribotam laikui. Sunku net įsivaizduoti, kokiai įstaigai jauna motina galėtų patikėti prižiūrėti vos 4 mėnesių kūdikį. Nereikia pamiršti, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose jau ne vienus metus iš eilės konstatuojamas lopšelių-darželių trūkumas. Ne mažesnį nerimą kelia ir šio straipsnio 3 d. nuostatos.
Neabejojame, kad tai būdas pabloginti darbuotojų (ypač jaunų moterų) darbo sąlygas arba net jais/jomis „atsikratyti”, jeigu to “kito darbo” neatsirastų. Atsižvelgiant į minėtas priežastis ir pasekmes, manome, kad būtina palikti dabartiniame Darbo kodekse įtvirtintas garantijas dėl nėščių moterų ir darbuotojų, auginančių vaikus iki 3 m. amžiaus Nepritarti Sutarus su socialiniais partneriais buvo nutarta perkelti šiuo metu galiojančio Darbo kodekso 132 straipsnyje įtvirtintas garantijas darbuotojams, auginantiems vaikus. Darbo kodekso projekto 56 straipsnyje numatyta, kad su darbuotojais, auginančiais vaiką
(vaikus) iki trejų metų amžiaus, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės. Projekto 129 straipsnio dalyje taip pat numatyta, kad darbdavys užtikrina darbuotojo teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis nei buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant teisę į darbo užmokesčio padidėjimą, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs. Reglamentuojant darbo laiko režimą taikant suminę darbo laiko apskaitą, Projekto 113 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų amžiaus, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų amžiaus, jei yra tokia galimybė. 37. Teisės institutas66 Siūlomo projekto 66 str.
tikros kalendorinės datos, tam tikromis dienomis, savaitėmis, mėnesiais ar metais skaičiuojamam terminui, iki tam tikros užduoties įvykdymo ar tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo), manytina, loginiu požiūriu turėtų būti formuluojama kaip alternatyva, t. y., kad darbo sutarties terminas nustatomas ne „iki tam tikros užduoties įvykdymo ar tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ir [pabraukta – mūsų] pasibaigimo“, o „iki tam tikros užduoties įvykdymo, pasikeitimo ar [pabraukta – mūsų] pasibaigimo“. Analogiškai ir 71 str. („Laikinojo darbo sutarties sąvoka ir rūšys“) 3 d.: „[...] iki tam tikros užduoties įvykdymo ar tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ar [pabraukta – mūsų] pasibaigimo“. Pritarti
674 Projekto 67 str. 4 d. numatant, kad terminuotos darbo sutartys gali būti sudaromos arba pratęstos neribotą skaičių kartų įstatyme nustatytu pagrindu, neįgyvendinama direktyvos 1999/70/EB 5 str. reikalavimus, nes minėtos direktyvos nuostatos gali būti netaikomos tik laikino įdarbinimo įmonėms (preambulė), o išimtis valstybės gali daryti tik 2 str. pagrindu, kuris nenumato galimybės daryti išimtis sudarant darbo sutartis su renkamais ar skiriamais darbuotojais, kūrybinių profesijų, pedagoginiais ir mokslo darbuotojais, kolegialių renkamųjų organų skiriamais darbuotojais ar kitais darbuotojais. Nepritarti šiuos atvejus reglamentuos kiti įstatymai, o jie turės atitikti direktyvos reikalavimus. Kita vertus Susitarimo prie direktyvos 1999/70 5 straipsnis, numatantis priemones išvengti piktnaudžiavimų, kaip piktnaudžiavimo išvengimo priemonę įvardina objektyvias aplinkybes, pagrindžiančias atnaujinimą. Paprastai tokie įstatymai, numato šias aplinkybes (nėra darbuotojo, darbuotojo atestacija, pasitikėjimo įgavimas ir pan.) 39.
Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)67 Maksimalus darbo sutarties terminas ir jo išimtys: Maksimalus darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra dveji metai. Paeiliui einančiomis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų savaičių laikotarpis. Dvejų metų trukmė yra per trumpa. Konkretaus atvejo pavyzdys: Į motinystės atostogas išėjus vienai darbuotojai (X) į jos pareigas priimama nauda darbuotoja (Y) pagal terminuotą sutartį. Besibaigiant dviems metams, į motinystės atostogas išeina kita kolegė (Z). Norėtųsi pratęsti terminuotą sutartį ar pasirašyti naują su darbuotoja Y. Tačiau šios nuostatos to neleidžia padaryti. Pritarti
sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra dveji metai., išskyrus jei darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą. Paeiliui einančiomis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų savaičių mėnesių laikotarpis. 40. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)68 3,4 Išmoka už vėlavimą įspėti apie terminuotos darbo sutarties pasibaigimą galėtų būti taikoma tik tuomet, jei terminas apibrėžtas ne data, o įvykiu. Priešingu atveju darbuotojas įgyja teisę nepagrįstai praturėti darbdavio sąskaita, nors darbo sutarties termino pabaiga jam yra aiškiai žinoma (jei ji apibrėžta ne įvykiu). Išmoka už terminuotos darbo sutarties pasibaigimą, trukusią ilgiau nei 3 metus, neturi būti mokama. Terminuotos darbo sutarties esmė – laike ribotų darbo santykių sukūrimas.
Apie tai šalys žino iš anksto ir gali atitinkamai pasiruošti. Nepritarti griežtesnis reguliavimas nustatytas, kadangi bus galima sudaryti terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbams, ko dabartinis Darbo kodeksas neleidžia. 41. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)701 Pirmenybė sudaryti neterminuotą sutartį turėtų būti suteikta tokį patį (ne panašų) darbą dirbančiam darbuotojui pagal terminuotą darbo sutartį. Praktikoje sunku apibrėžti pareigybės lygiavertiškumą – tam tikros sritys, nors ir yra panašios, gali iš esmės skirtis. Darbdavys planuoja darbuotojų skaičių ir sprendžia dėl darbo sutarties pobūdžio pagal verslo srautus ir poreikius. Atsiradęs poreikis sudaryti neterminuotą darbo sutartį su tam tikros kvalifikacijos specialistu nereiškia, kad iškils ir poreikis teikti panašias paslaugas (sudaryti neterminuotą darbo sutartį). Papildomai pažymėtina, kad pagal terminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas nelaikytinas pakaitiniu (pagal analogiją su valstybės tarnyba), todėl prioritetas pagal terminuotą darbo sutartį dirbantiems darbuotojams neturi būti nustatomas. Nepritarti iškilus ginčui, jis bus sprendžiamas nustatyta tvarka. 42. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)733 Laikinasis darbuotojas turi teisę per 1 dieną iki darbo pradžios (visos informacijos apie darbą gavimo dienos) atsisakyti dirbti pas laikinojo darbo naudotoją. Siūloma nuostata ženkliai apriboja laikinojo įdarbinimo bendrovių veiklą. Pagal įprastai taikomą veiklos modelį bendrovė ar pats darbo naudotojas atsirenka konkretų kandidatą. Bendrovė ir darbo naudotojas sudaro paslaugų teikimo sutartį, kuri paprastai gali būti nutraukta tik dėl sutarties pažeidimo ar tik laikinojo darbo naudotojui paliekant teisę vienašališkai nutraukti sutartį.
Laikinajam darbuotojui leidus atsisakyti dirbti pas darbo naudotoją, šis galėtų nutraukti paslaugų sutartį ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Tokių nuostolių laikinojo įdarbinimo bendrovė iš laikinojo darbuotojo negalėtų išsireikalauti regreso tvarka, kadangi nėra darbuotojo atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės). Siūlytina į DK neįtraukti komentuojamos nuostatos. Nepritarti nes būtų apribotos laikinų jų darbuotojų galimybės dirbti kitą darbą. 43. Laisvosios rinkos institutas843 Pagal nuostatos tekstą darbo užmokestį privaloma mokėti, net jei darbuotojas faktiškai nedirbo, nors ir privalėjo. Siūlome pakeisti šią nuostatą taip: 2.1
„Darbo užmokestis darbuotojui mokamas tik už laiką, kurį
darbuotojas turėjo vykdyti ir vykdė darbo funkciją pagal darbdavio kvietimą dirbti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį. <...>“
2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)861 Aptariama nuostata draudžia darbdaviui trukdyti darbuotojui nenustatytos apimties darbo sutarties metu dirbti kitam darbdaviui pagal darbo sutartį, nepriklausomai nuo jos rūšies. Ši nuostata iš esmės paneigia nekonkuravimo ir konfidencialumo įsipareigojimo instituto efektyvų taikymą. Esant aptariamam draudimui, abejotinas šios darbo sutarties rūšies praktinis pritaikomumas dėl pirma paminėtų rizikų, jog nebus apsaugota konfidenciali informacija/paneigiamas nekonkuravimo įsipareigojimas. Siūlytina performuluoti nuostatą nurodant, kad dirbti pas kitus darbdavius toks darbuotojas gali tik esant darbdavio leidimui. Nepritarti siūlymas labai apsunkintų darbuotojo padėtį bei galimybes užsidirbti. 45.
2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)1022 Projekte numatyta pareiga sumokėti direktoriui 1 VDU išmoką, jei jis atleidžiamas suėjus terminui. Siūlytume nuostatos atsisakyti – nebelieka skirtumo tarp darbo sutarties su direktoriumi nutraukimo pagal terminuotą (suėjus terminui) ir neterminuotą sutartis. Nepritarti abiem atvejais tai yra terminuoto pobūdžio darbas, o išmoka tam tikrą laiką užtikrina darbuotojo saugumą ieškant kito darbo. 46. Teisės institutas106 Projekto 106 straipsnio 3 d. numatyta, kad „Dienpinigiai ir kitos išmokos, išskyrus skirtas su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, laikomi darbo užmokesčio dalimi.“ Nėra aišku, ar tai sudaro bazinį darbo užmokestį DK
darbo užmokesčio dalis, numatyta DK 137 str. 2 d. 2 p. Siūlome patikslinti Projekto 106 straipsnio 3 d. įrašant po žodžio „laikomi“ įrašant žodį „papildoma“. Kita vertus, kaip šios nuostatos suderinamos su to paties straipsnio 5 d., kuri numato, kad tokių išmokų mokėjimas negalimas, jei komandiruotės trukmė neviršija 30 dienų. – neaišku dėl dienpinigių, kurie turi būti išmokami, jei asmuo komandiruojamas ilgiau kaip 1 dienai (DK 105 str. 3 d.). Nepritarti Šia nuostata siekiama įgyvendinti 1996 m. gruodžio
komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (toliau – Direktyva 96/71/EB) 3 straipsnio 7 dalies nuostatą. Minėta nuostata yra šiuo metu galiojančio Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje. Priėmus naująjį Darbo kodeksą Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymas bus pripažintas netekusiu galios. Atitinkamai galima pažymėti ir dėl 30 dienų termino, kas taip pat įtvirtinta Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio 3 dalyje.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad minėtos garantijos taikomos tik užsienio jurisdikcijai priklausančio darbdavio darbuotojams. 47. Laisvosios rinkos institutas1061 Aiškinant pažodžiui, ši nuostata draudžia užsienio darbdaviams siųsti savo darbuotojus komandiruotėn į Lietuvą kitais tikslais nei nurodyta. Tikrovėje tokių tikslų gali būti daugybė, pvz., susitikti su esamais ar potencialiais verslo partneriais arba tirti rinką. Siūlome aiškiai nustatyti, kad užsienio darbdaviai gali siųsti savo darbuotojus komandiruotėn į Lietuvą ir kitais tikslais. Nepritarti Ši nuostata siekiama įgyvendinti 1996 gruodžio 16 d. direktyvos 1996/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje 1 str. 3 d. Šiuo metu galiojančiame Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo 1 str. 1 d. nepagrįstai išplečia Direktyvos taikymą, darbuotojams, išsiųstiems laikinai dirbti iš Lietuvos kitoje valstybėje. Tokiu būdu DK projekto 106 str. 1 d. ištaisomas platesnis reguliavimas, nei tai numato Direktyva. Darbuotojai, atvykstantys kitais pagrindais, nei numato 106 str. 1 d. nebus laikomi komandiruojamais darbuotojais Direktyvos prasme ir jiems nebus taikomos 106 str. 2 dalyje nustatytos garantijos. 48. Teisės institutas108 Projekto 108 str. nuostatos turi nešti specifinį reguliavimą, palengvinant mažų įmonių darbdaviams biurokratinę – administracinę naštą, pvz., dėl atitinkamų dokumentų (pvz., personalo registrų žurnalai, žiniaraščiai, laikraščiai ir kt. formos ir pan., kurios yra ne tik administracinė našta, bet ir papildomos išlaidos darbdaviui) pildymo, registravimo ir pan., tačiau šiais klausimais išimčių mažoms įmonėms nenumatyta. Taip pat to paties straipsnio 3 punkte numatyta galimybė nustatyti ilgesnį išbandymo terminą iki 6 mėnesių yra nepagrįsta, lyginant su kitais darbdaviais, kurie tokią galimybę turi tik dėl 3 mėn. termino.
Paradoksalu pastebėti ką tik priimto darbuotojo gebėjimus didelėje įmonėje per trumpesnį laikotarpį, nei jie gali būti parodomi mažoje įmonėje per dvigubai ilgesnį laikotarpį. Pritarti socialiniai partneriai sutarė braukti pailgintus išbandymo terminus. 49. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)1111 DK projekte sudaroma galimybė atleisti darbuotojus darbdavio valia pagal 56 straipsnio 1 dalyje numatytas priežastis (dėl įgūdžių trūkumo, įmonės reorganizavimo ir t.t.), tačiau tai – perteklinis reguliavimas. Šios priežastys yra dažniausiai pasitaikančios. Todėl net atleidimo darbdavio valia atveju paliekama galimybė darbuotojui teisiškai ginčyti pagal šį straipsnį įvykdytą darbo sutarties nutraukimą, ir didžiausias šio darbo sutarties nutraukimo būdo privalumas – teisinis aiškumas ir teisinės rizikos darbdaviui sumažinimas – ryškiai sumažėja. Siūloma leisti darbuotoją darbdavio valia atleisti ir pagal 56 str. 1 d. numatytas priežastis:
„1. Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės įstaigas, išlaikomas iš
valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos bankas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalyje bei kitų priežasčių, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.“ Nepritarti Darbuotojo atleidimas darbdavio valia yra būtent tuo specifinis, kad darbuotojas atleidžiamas dėl kitų nei 56 straipsnyje nustatytų aplinkybių. Šios išimties atsisakymas nepagrįstai išplėstų galimybę atleisti darbuotojo darbdavio valia.
Atkreiptinas dėmesys, kad profesinės sąjungos iš viso nepritaria šiam atleidimo pagrindui. Tuo tarpu jį praplėtus, būtų mažesnė apsauga darbuotojui. 50. VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ (2015-10-27)1111 DK projekte numatoma mažinti suminės apskaitos laikotarpį nuo 4 mėn., egzistuojančių šiuo metu, iki 3 mėn. Tačiau Lietuva - vienintelė Centrinės ir Rytų Europos regiono šalis (išskyrus Latviją), numatanti mažesnį nei 4 mėn. apskaitinį laikotarpį. Toks reglamentavimas pakenktų Lietuvai konkurencinėje kovoje dėl užsienio investicijų gamybos ir kituose sektoriuose. Todėl siūloma numatyti 4 mėn. apskaitinį laikotarpį. Antra, daugelis Centrinės ir Rytų Europos regiono šalių yra numačiusios galimybę kolektyvinėje sutartyje prailginti apskaitinį laikotarpį iki 12 mėn. Siūloma tai numatyti ir DK projekte: “1. Darbo laiko režimas yra darbo laiko normos faktinis paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų keturių paeiliui einančių mėnesių. Kolektyvinėje sutartyje galima sutarti dėl kito apskaitinio laikotarpio, neviršijančio šešių paeiliui einančių mėnesių.” Nepritarti
laikotarpio buvo susitarta Trišalėje taryboje. 51. Laisvosios rinkos institutas1111 Žodis „faktas“ reiškia tikrą, nepramanytą įvykį[6], t. y. kas jau įvyko. Būtent tokia prasme žodžiai
„faktinis“ ir „faktiškai“ yra naudojami kitur Projekte (pvz. 106 str. 3 d.,
norminė sąvoka, aprašanti siekiamą/planuojamą, t. y. būsimą, o ne faktinį, jau įvykusį darbo laiko paskirstymą. Pritarti
1114 Projekto 111 str. 4 d. nuoroda į Vyriausybės nutarimą, numatantį iki šiol galiojančią normą, kuri paprastai nustato įstaigos darbo laiką, o ne darbuotojų darbo laiko normas. Todėl siūlome pradėti sakinį įrašant žodį „Darbuotojų“.
Nepritarti siūlymas nėra esminis, iš normos yra aišku, kad tai bus darbuotojų darbo laiko režimas. Šiuo atveju kaip tik režimas, o ne darbo laiko norma būtų modifikuojamas Vyriausybės nutarimu. 53. Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija 2015-04-23 (G-2015-3460)113 Darbo kodekso II skirsnis, kuriame numatyta daugybė kūrybinių darbuotojų padėtį bloginančių punktų – terminuotos darbo sutartys, supaprastintas darbo sutarties nutraukimas neesant darbuotojo kaltės. Ypatingą nerimą kelia DK 113 straipsnis, kuriame apibrėžiamos nemokamos kūrybinės atostogos. Šis straipsnis kūrybinius darbuotojus paverčia sezoniniais darbininkais. Yra parengtas naujas „Scenos meno įstatymas“. Jei bus priimtas DK pataisos (110-113 str.) naujasis „Scenos meno įstatymas“, kur aiškiai apibrėžti darbo santykiai bei socialinės garantijos kūrybiniams darbuotojams, nebeteks savo juridinės galios. Norint apibrėžti kūrybinių darbuotojų veiklą, socialines garantijas ir darbo santykius, reikia vadovautis „Profesionaliojo Scenos meno įstatymu“. Nepritarti Sutarus su socialiniais partneriais buvo atsisakyta darbo santykių ypatumų sportininkams, pedagogams, kultūros darbuotojams. Šių nuostatų nebėra Lietuvos Respublikos Seime registruotame
11522 Projekto
galima spręsti ar tai naktinis dabas, ar ne ? Nepritarti tokia formuluotė naudojama ir direktyvoje 2003/88/EB. 55. Teisės institutas116 1,2 Projekto
dienos (pamainos) trukmė negali viršyti 24 val., tačiau negali viršyti darbuotojo darbo laiko normos ...“. Projekto
val..
Neaišku, kaip derinasi 24 val. darbo dienos (pamainos) trukmė su minimaliu poilsio laiku ir darbo naktį apribojimais, numatytais direktyvoje Nr. 2003/88/EB „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“, kur numatyta, kad „Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į minimalų 11 valandų nepertraukiamo kasdienio poilsio laiką per parą“ (3 straipsnis), kad
„naktinės pamainos darbuotojai, kurių darbas susijęs su ypatingais pavojais
arba kurių fizinis ar protinis darbo krūvis yra didelis, bet kuriuo 24 valandų trukmės laikotarpiu, kai jie dirba naktinį darbą, nedirbtų daugiau kaip aštuonias valandas“(8 straipsnis).
Šių straipsnių nuostatų galima nesilaikyti tik išimtinais direktyvoje numatytais atvejais: „Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, nuo 3, 4, 5, 8 ir 16 straipsnių leidžiama nukrypti:
a) tais atvejais, kai darbuotojo darbo ir gyvenamoji vieta yra toli viena nuo kitos, įskaitant darbą atviroje jūroje, arba kai darbuotojo skirtingos darbo vietos yra toli viena nuo kitos;
b) su apsauga ir sekimu susijusiai veiklai, reikalaujančiai nuolatinio buvimo, kad būtų apsaugotas turtas ir asmenys, ypač apsaugos darbuotojams, prižiūrėtojams ir apsaugos firmoms;
c) veiklai, susijusiai su nepertraukiamomis paslaugomis arba nenutrūkstama gamyba, ypač:
i) paslaugoms, susijusioms su priėmimu, gydymu ir (arba) priežiūra, teikiamoms ligoninėse arba panašiose įstaigose, įskaitant mokomąją praktiką atliekančių gydytojų, nuolatinės globos institucijų ir kalėjimų darbą; ii) dokų arba oro uostų darbuotojams; iii) teikiant spaudos, radijo, televizijos, filmų kūrimo, pašto ir telekomunikacijų paslaugas, greitosios pagalbos, priešgaisrinės ir civilinės apsaugos paslaugas; iv) dujų, vandens ir elektros gamybai, perdavimui ir paskirstymui, buitinių atliekų surinkimo ir deginimo įmonėms;
v) pramonės rūšims, kuriose darbo negalima nutraukti dėl techninių priežasčių; vi) mokslo tyrimams ir taikomajai veiklai; vii) žemės ūkiui; viii) darbuotojams, kurių darbas susijęs su miesto keleivių vežimu reguliariais reisais;
d) kai numatomas didelis veiklos padidėjimas, ypač:
i) žemės ūkyje; ii) turizmo srityje; iii) pašto paslaugų srityje;
e) geležinkelių transporte dirbantiems asmenims:
i) kurių darbas yra su pertrūkiais; ii) kurie savo darbo laiką praleidžia traukiniuose; arba iii) kurių veikla yra susijusi su transporto tvarkaraščiais ir būtinumu užtikrinti eismo nenutrūkstamumą bei reguliarumą;
f) Direktyvos 89/391/EEB 5 straipsnio 4 dalyje nurodytomis aplinkybėmis;
g) įvykus nelaimingam atsitikimui arba kai gresia jo pavojus.“ Dirbant pamainomis pagal direktyvos nuostatas gali būti numatytos išimtys, priimtos tik įstatymais ir kitais teisės aktais arba kolektyvinėmis sutartimis ar darbdavių ir darbuotojų susitarimais, su sąlyga, kad darbuotojams suteikiamas lygiavertis kompensuojamojo poilsio laikas arba, išskirtiniais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių suteikti lygiavertį kompensuojamojo poilsio laiką neįmanoma, suinteresuotiems darbuotojams suteikiama atitinkama apsauga.
Šių straipsnių nuostatų galima nesilaikyti tik išimtinais direktyvoje numatytais atvejais: „Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, nuo 3, 4, 5, 8 ir 16 straipsnių leidžiama nukrypti:
a) tais atvejais, kai darbuotojo darbo ir gyvenamoji vieta yra toli viena nuo kitos, įskaitant darbą atviroje jūroje, arba kai darbuotojo skirtingos darbo vietos yra toli viena nuo kitos;
b) su apsauga ir sekimu susijusiai veiklai, reikalaujančiai nuolatinio buvimo, kad būtų apsaugotas turtas ir asmenys, ypač apsaugos darbuotojams, prižiūrėtojams ir apsaugos firmoms;
c) veiklai, susijusiai su nepertraukiamomis paslaugomis arba nenutrūkstama gamyba, ypač:
i) paslaugoms, susijusioms su priėmimu, gydymu ir (arba) priežiūra, teikiamoms ligoninėse arba panašiose įstaigose, įskaitant mokomąją praktiką atliekančių gydytojų, nuolatinės globos institucijų ir kalėjimų darbą; ii) dokų arba oro uostų darbuotojams; iii) teikiant spaudos, radijo, televizijos, filmų kūrimo, pašto ir telekomunikacijų paslaugas, greitosios pagalbos, priešgaisrinės ir civilinės apsaugos paslaugas; iv) dujų, vandens ir elektros gamybai, perdavimui ir paskirstymui, buitinių atliekų surinkimo ir deginimo įmonėms;
v) pramonės rūšims, kuriose darbo negalima nutraukti dėl techninių priežasčių; vi) mokslo tyrimams ir taikomajai veiklai; vii) žemės ūkiui; viii) darbuotojams, kurių darbas susijęs su miesto keleivių vežimu reguliariais reisais;
d) kai numatomas didelis veiklos padidėjimas, ypač:
i) žemės ūkyje; ii) turizmo srityje; iii) pašto paslaugų srityje;
e) geležinkelių transporte dirbantiems asmenims:
i) kurių darbas yra su pertrūkiais; ii) kurie savo darbo laiką praleidžia traukiniuose; arba iii) kurių veikla yra susijusi su transporto tvarkaraščiais ir būtinumu užtikrinti eismo nenutrūkstamumą bei reguliarumą;
f) Direktyvos 89/391/EEB 5 straipsnio 4 dalyje nurodytomis aplinkybėmis;
g) įvykus nelaimingam atsitikimui arba kai gresia jo pavojus.“ Dirbant pamainomis pagal direktyvos nuostatas gali būti numatytos išimtys, priimtos tik įstatymais ir kitais teisės aktais arba kolektyvinėmis sutartimis ar darbdavių ir darbuotojų susitarimais, su sąlyga, kad darbuotojams suteikiamas lygiavertis kompensuojamojo poilsio laikas arba, išskirtiniais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių suteikti lygiavertį kompensuojamojo poilsio laiką neįmanoma, suinteresuotiems darbuotojams suteikiama atitinkama apsauga. Projekte jokios apsaugos nenumatyta.
Nepritarti Nepritarti painiojama darbo laiko norma ir darbo laiko normos sudėtinė dalis (trukmė per ataskaitinio laikotarpio dalį – parą). apsauga suteikiama jiems budint tokiu būdu – galioja suminės darbo laiko apskaitos taisyklės (kompensuojama laisvu laiku vėliau), suteikiamos galimybės pailsėti ir suteikiamos galimybės pavalgyti darbo vietoje. 56. Teisės institutas116 2,4 Projekto
vietoje“ gali reikšti ir darbuotojo namus. Siūlome braukti paskutinį sakinį, nes nėra aišku, kaip praktikoje jį įgyvendinti, nes, kaip kompensaciją už pailgintą darbo laiką, siūloma 2 kartus pertrauka pavalgyti? Tuo labiau, kad tai numatoma to paties straipsnio 3 d. To paties straipsnio 4 dalyje nėra aišku kaip praktikoje apmokėti už ne darbo laiku skaičiuojamą laiką. Nepritarti Nepritarti 3 d. apims ir aktyvų budėjimą. darbo laikas, kurį darbuotojas budės bus sutartas šalių. 57. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)1164
darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip dviejų savaičių per keturias savaites laikotarpį. Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip 10 procentų dydžio bazinio (tarifinio) mėnesio atlyginimo priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už atliktą darbo laiką. Straipsnis reikalingas. Tikslinga ir numatyti pasekmes darbuotojui neatliekant savo pareigų. Darbdavio pareiga numatyta aiškiai, o darbuotojo pareigos nėra. Nepritarti darbuotojo atsakomybė numatyta 57 str. 2 d. 1 ir 2 p. 58.
Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)1175 Siūlytina įtraukti šiuo metu galiojantį reglamentavimą, kad, jei darbuotojo pareigybė įtraukta į administracijos pareigūnų sąrašą, tai tokių darbuotojų darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę, nelaikomas viršvalandiniu darbu. Tokia nuostata turėtų būti taikoma ne tik vadovui, o visai įmonės vadovybei:
darbu nelaikomas administracijos pareigūnų darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę. Tokių pareigų sąrašas nustatomas darbo tvarkos taisyklėse. Pritarti iš dalies Toks reguliavimas, kai administracijos pareigūnų darbas, viršijantis nustatytą darbo laiko trukmę, nelaikomas viršvalandiniu darbu, suteikia darbdaviui galimybę nepagrįstai išplėsti administracijos pareigūnų ratą. Pažymėtina, kad Trišalėje taryboje buvo susitarta dėl 142 straipsnio papildymo 6 dalimi: „6. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų (šio Kodekso 99 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis) darbas poilsio dieną, švenčių dieną, darbas naktį ir viršvalandinis darbas yra apskaitomas, tačiau už jį nėra mokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų skaičius, įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje negali sudaryti daugiau nei 20 procentų darbdavio darbuotojų vidutinio skaičiaus.“
2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)125
trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį
<...>
dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio Kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos. Labai svarbu darbuotojus skatinti panaudoti atostogų laiką, todėl reikėtų apibrėžti kokio dydžio nepanaudotos atostogos gali būti. Remiantis siūloma nuostata, darbuotojas gali būti sukaupęs iki trijų metų atostogas. Tai gerokai per daug.
Tai gerokai per daug. Pasiūlymas: maksimumas turėtų būti 40 darbo dienų nepanaudotų atostogų. Tokia nuostata būtų aktuali abiems pusėms – darbdaviui dėl galimų kompensacijų; darbuotojui dėl poilsio. Nepritarti netikslinga nurodyti tikslų skaičių, kadangi atskiroms darbuotojų grupėms atostogų trukmė gali skirtis. 60. Laisvosios rinkos institutas1282 Tais atvejais, kai atostogų trukmė trumpa, šis reikalavimas darbuotojui jokios reikšmės neturi (ar svarbu gauti vienos dienos atostogpinigius prieš pailgintą savaitgalį?), o darbdaviui sudaro ženklią administracinę naštą. Siūlome šį reikalavimą taikyti tik išmokant atostogpinigius už ne trumpesnės nei 5 darbo dienų trukmės atostogas. Nepritarti Siūlytina pritarti Seimo narių pasiūlymui dėl 128 str. papildymo 3 dalimi, kurioje siūloma nustatyti, kad darbuotojo atskiru prašymu suteikiant kasmetines atostogas atostogpinigiai mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka. 61. Teisės institutas133 Kaip siejasi projekto
mokymosi atostogas ? Jei taip, 36 str. reikėtų nuorodos ir į 133 str. 4 d. Nepritarti šalys tai reguliuos susitardamos. 62. Teisės institutas1342 Abejones kelia projekto
apmokamos ir jų laikotarpis bus įtrauktas į darbo metus kasmetinėms atostogoms gauti (projekto 125 str. 4 d. 5p.), gali sukelti nelygybę kitų darbuotojų atžvilgiu, kuriems nepavyks susitarti dėl šių atostogų apmokėjimo, o be to šio laikotarpio įskaitymas į darbo metus sukels ir vėlesnes pasekmes, t.y. skaičiuojant darbo stažą socialinei draudimo pensijai gauti. Darbo stažo klausimas neturėtų būti darbo sutarties objektas, kadangi nei dabartiniame socialinio draudimo pensijų įstatyme, nei jo naujoje redakcijoje – tai nenumatoma. Nepritarti Daug klausimų šalys turi teisę reguliuoti šalių susitarimais, išskyrus kodekse numatytas išimtis. 63.
2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)1383
kolektyvinėje sutartyje. Pareiga viešinti apmokėjimo sistemą darbovietėje, kurioje vidutinis darbuotojų skaičius viršija 50 (jei nėra sudaryta kolektyvinė sutartis) netaikytina. Nepritarti viešinimo nėra, yra tik visų darbuotojų supažindinimas su darbo apmokėjimo sistema. 64. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)1383 Numatoma, kad darbdavys turės paviešinti savo darbuotojams darbo užmokesčio įmonėje sistemą, o kartu ir darbuotojų darbo užmokesčio dydžius pagal pareigybes ir kvalifikaciją. Toks reguliavimas pažeistų teisėtus darbdavių interesus, nes sudarytų galimybes kitoms įmonėms naudotis šia informacija “persiviliojant” darbuotojus. Priklausomai nuo įmonės darbuotojų struktūros, gali būti atskleisti net individualūs darbuotojų atlyginimų dydžiai. Todėl siūloma atsisakyti šios prievolės:
Išbraukti 138 str. 3 d. Nepritarti Nėra reikalavimo viešinti darbo užmokesčio sistemos, tik ši sistema turi būti prieinama susipažinti visiems darbuotojams. Normalu, kad įmonėje dirbantis darbuotojas turi žinoti jam taikomą darbo apmokėjimo sistemą. Darbo užmokesčio sistemos skaidrumas motyvuoja darbuotojus. 65. VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ (2015-10-27)1383 Pasiūlymas Numatoma, kad darbdavys turės paviešinti savo darbuotojams darbo užmokesčio įmonėje sistemą, o kartu ir darbuotojų darbo užmokesčio dydžius pagal pareigybes ir kvalifikaciją. Toks reguliavimas pažeistų teisėtus darbdavių interesus, nes sudarytų galimybes kitoms įmonėms naudotis šia informacija “persiviliojant” darbuotojus. Priklausomai nuo įmonės darbuotojų struktūros, gali būti atskleisti net individualūs darbuotojų atlyginimų dydžiai. Todėl siūloma atsisakyti šios prievolės: išbraukti 138 str. 3 d. Nepritarti Nėra reikalavimo viešinti darbo užmokesčio sistemos, tik ši sistema turi būti prieinama susipažinti visiems darbuotojams.
Normalu, kad įmonėje dirbantis darbuotojas turi žinoti jam taikomą darbo apmokėjimo sistemą. Darbo užmokesčio sistemos skaidrumas motyvuoja darbuotojus. 66. Laisvosios rinkos institutas138 Projekto 138 str. 3 d. nustato reikalavimą darbovietėms, kuriose darbuotojų skaičius didesnis nei 50, nustatyti ir pateikti darbuotojams susipažinti darbo užmokesčio sistemą. Šiuo metu nedaugelis net ir minimo dydžio Lietuvos įmonių turi aiškias ir artikuliuotas darbo užmokesčio sistemas, todėl šis reikalavimas yra nauja ir didelė administracinė našta verslui. Reikalavimas nustatyti darbo užmokesčio sistemą yra žingsnis link darbo užmokesčio valstybinio reguliavimo ir tolyn netgi nuo dabartinio Darbo Kodekso 186 str. 3 d. įtvirtinto principo, kad darbo užmokestį lemia rinkos sąlygos-paklausa ir pasiūla. Tokia reglamentavimo kryptis prieštarauja Projekto aiškinamajame rašte deklaruojamiems tikslams liberalizuoti darbo santykius bei atsisakyti normų, kurios darbdaviams sukelia papildomas sąnaudas. Dar daugiau, jei apmokėjimą už darbą reikėtų keisti (pvz., didinti atlyginimą, premijuoti ir pan.) tik laikantis nustatytų sistemų, tai sumažintų atlyginimo nustatymo lankstumą, trukdytų darbuotojui ir darbdaviui lanksčiai prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių. Siūlome visiškai atsisakyti šio reikalavimo, kadangi nediskriminavimą jau užtikrina atitinkamos draudžiamosios Projekto nuostatos, o šis papildomas reikalavimas sukurtų naują didelę administracinę naštą verslui. Nepritarti Darbo užmokesčio sistemos nustatymas motyvuoja darbuotojus, sudaro sąlygas teisingam darbo užmokesčio nustatymui. 67. Teisės institutas1386 Projekto 138 str. 6 d. minima galimybė gauti darbo užmokestį ir „natūra“, tačiau niekur kitur nedetalizuojama ir nepaaiškinama, kas tai galėtų būti, kiek procentų gali sudaryti toks atsiskaitymas (pvz., pagal TDO konvenciją Nr.
priskaičiuojamo darbo užmokesčio pinigais), kokiais produktais ar prekėmis draudžiama atsiskaityti (pvz., alkoholiu, rūkalais ir pan.), kaip įvertinama tokių produktų ar prekių vertė (pagal savikainą ar rinkos vertę) ir pan.. Kadangi šiuos klausimus numato TDO konvencija Nr. 95, todėl siūlome detalizuoti numatant draudimus ir apribojimus. Nepritarti
privalo būti mokamas pinigais. Tik įgyvendinant lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais pricipus, bus atsižvelgiama į visas aplinkybes, pvz. gautus daiktus, paslaugas. 68. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)1392 Komentuojamoje nuostatoje įtvirtintas minimalaus darbo užmokesčio apibrėžimas, iš kurio daroma išvada, kad minimalus darbo užmokestis negali būti mokamas už kvalifikuotą darbą: „Minimalus darbo užmokestis (minimalus valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – tai mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą“. Projekte pateikiamas ir nekvalifikuoto darbo apibrėžimas. Pagal jį, tai darbas, kurio atlikimui nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai. Iš pateikto apibrėžimo matyti, kad jis siejamas ne su konkrečiais darbuotojo turimais individualiais gebėjimais (įgūdžiai, darbo patirtis), bet su darbo pobūdžiu. Todėl pagal komentuojamą nuostatą sukuriama situacija, jog specialistui, nors ir turinčiam išsilavinimą, tačiau neturinčiam jokios patirties ir dėl to minimaliai galinčiam prisidėti prie darbdavio tikslų siekimo, turės būti mokamas didesnis nei minimalus atlyginimas.
Siūlytina atsisakyti minimalaus darbo užmokesčio apibrėžimo, pagal kurį minimalus atlygis leidžiamas tik už nekvalifikuotą darbą. Nepritarti minimalus darbo užmokestis turi būti tik nekvalifikuotam darbui, tai nesietina su darbuotojo profesinėm savybėm. 69. Laisvosios rinkos institutas1392 Projekto nuostata, kad minimalų darbo užmokestį leidžiama mokėti tik už nekvalifikuotą darbą (139 str. 2 d.), ignoruoja galimas situacijas, kai dėl tam tikros kvalifikacijos darbuotojų pertekliaus jų darbo kaina nukrenta iki nekvalifikuoto darbo kainos lygio. Draudžiant tokiems asmenims dirbti už rinkos kainą, dar didesnė jų dalis liks bedarbiais. Minimalaus atlyginimo ir nekvalifikuoto darbo susiejimas neturi nei teorinio, nei teisinio, nei praktinio pagrindo. Nėra paprastų būdų, kaip nustatyti, ar pareigybė yra klasifikuotina kaip
“kvalifikuotas darbas” ar kaip “nekvalifikuotas darbas”. Jei tai būtų
nustatoma pagal pareigybės aprašymą (darant prielaidą, kad visos įmonės turi išsamius pareigybių aprašymus), tai praktikoje tiesiog sukurtų administracinę naštą, priverstų įmones perklasifikuoti tam tikrų pareigybių aprašymus (perklasifikuojant pareigybes kaip “nekvalifikuoto darbo” ir pan.). Jei “kvalifikuotas darbas” bus nustatomas pagal faktą, ar dirbantis žmogus turi tam tikrą kvalifikaciją, tai bus neatsižvelgta į situacijas, kuomet žmogus dirba ne pagal turimą specialybę, o realią, tačiau neformalią kvalifikaciją yra įgavęs darbe. Apskritai nuolat besikeičiančioje darbo rinkoje formalus kvalifikacijos turėjimas praranda formalią prasmę. Todėl ją įtraukti į naujo DK projektą, siejant su MMA (ar kitais aspektais) yra netikslinga.
Be to, kaip esame daug kartų išdėstę anksčiau, minimalaus darbo užmokesčio nustatymas apskritai yra žalingas. Uždraudžiant dirbti už mažesnį nei nustatytas minimumas, nedarbui pasmerkiami darbuotojai, kurie norėtų ir galėtų dirbti už mažiau, įskaitant pačius pažeidžiamiausius asmenis, kurių darbo vertė dėl objektyvių priežasčių yra labai maža. Nustatant minimalų darbo užmokestį taip pat yra iškreipiama visa darbo rinkos struktūra, nes mažiausios vertės darbo kaina dirbtinai priartinama prie kvalifikuotų darbuotojų darbo užmokesčio. Siūlome atsisakyti minimalaus darbo užmokesčio reguliavimo, o jei jis būtų paliktas, atsisakyti jo taikymo tik nekvalifikuotam darbui. Nepritarti Manome, kad minimalus darbo užmokestis turi būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą. 70. VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ (2015-10-27)1393 Taip pat pakeisti susijusią 139 str. 3 d. „3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir sudaro ekspertų komisiją. Veikdama pagal Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir įvertindama ekonominę-socialinę valstybės situaciją, gavusi Trišalės tarybos veikloje dalyvaujančių socialinių partnerių nacionalinio lygmens socialinių partnerių (DK 188 str.) rekomendacijas, ekspertų komisija teikia išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo kasmet iki rugsėjo 15d.“
1401 Ši nuostata gali būti aiškinama kaip draudžianti premijuoti kitais tikslais, pvz., darbuotojo jubiliejaus ar darbo sukakties proga. Toks draudimas nepagrįstai apribotų darbo sutarties šalis ir pažeistų proporcingumo principą. Siūlome įstatyme numatyti tik būtinus draudimus, pvz., draudimą diskriminuoti, visa kita paliekant šalių nuožiūrai. Nepritarti
užmokestis yra apmokėjimas už darbą, o ne dovana už sukaktuves. 72. Teisės institutas142 Neaiški Projekto 142 str.
1-4 ir 5 d. taikymo tvarka. 1-4 punktai įpareigoja darbdavį apmokėti, o
aišku ar bus galima rinktis alternatyvą - arba 1-4 punktas arba 5 p. - ar tiek vieną, tiek ir kitą galima bus taikyti? Nepritarti darbuotojo prašymu visais atvejais darbdavys privalės taikyti 5 d. 73. Teisės institutas144 Projekto 144 str. 1 d. numatytas atsiskaitymas per 10 darbo dienų manome per ilgas, kadangi dauguma paslaugas teikiančių įmonių (pvz., dėl elektros, vandens ar kitų komunalinių) prašo gyventojų susimokėti irgi iki 10 mėnesio dienos. Todėl siūlome keisti darbo dienas į kalendorines. Kita vertus, šio straipsnio 1 d. nuostatos turėtų būti papildytos analogija, kuri numatyta projekto 113 str. 7 d. Kad pirmasis (avansinis) mokėjimas gali būti išmokamas fiksuota suma, nepriklausomai nuo faktiškai apskaičiuoto išdirbio. Atsižvelgiant į tai, kad daugumoje darboviečių nebeliko kasininko pareigybės (grynųjų pinigų išmokėjimas – nieko nekainavo darbuotojui, tai buvo darbdavio išlaidos), o darbo užmokestis darbuotojams mokamas pasitelkiant bankus, ir taip darbdavys sutaupo, bet bankinių paslaugų įkainiai už išgryninimą ar pavedimus vis didėja, dėl ko darbuotojams sumažėja faktinis išmokamas jų darbo užmokestis. Todėl, vadovaujantis teisingo apmokėjimo už darbą principu, siūlytume papildyti 144 straipsnį nuostata, kad „darbdavys mokėdamas darbo užmokestį per tarpininkus – bankus, apmoka ir už bankines paslaugas susijusias su einamuoju mėnesiu gauto darbo užmokesčio dydžio išgryninimu ar pavedimus, atliktus per mėnesį“. Nepritarti Nepritarti tai sutarė socialiniai partneriai. Dėl 113 str. 7 d. nuostatos kartoti kituose straipsniuose netikslinga. šie klausimai reguliuotini šalių susitarimu. 74. Teisės institutas146 Projekto 146 str. 1 d. siūlome papildyti ir informacija dėl komandiruotpinigių (106 str. 3 d. pagrindu).
3 d. pagrindu). Taip pat to paties straipsnio 3 dalyje patikslinti per kiek dienų, pvz., per 5 darbo dienas. Darbdavys privalo išduoti pažymą. Pritarti Papildytina 105 str. 6-7 d. 75. Asociacija Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)148 Atsižvelgiant į tai, kad išskaitų iš darbo užmokesčio ir joms prilygintų išmokų dydžio klausimus reglamentuoja iš esmės tapačios dviejų kodeksų nuostatos (Civilinio proceso kodekso 736-737 str. ir naujo Darbo kodekso projekto 148 str.), manome, kad svarstytina, ar nebūtų tikslinga minėtų išskaitų dydį nustatyti viename kodekse, t. y. Civilinio proceso kodekse, kuris detaliai ir reglamentuoja tiek šių išskaitų dydį, tiek jų apskaičiavimo tvarką ir kt. Taip pat pastebėtina, kad naujo Darbo kodekso projekto 148 straipsnio 6 dalis koreguotina, kadangi ne tik darbo ginčą nagrinėjęs organas, bet ir kiti įstatymai, teismas ar antstolis sprendimu gali nustatyti mažesnį išskaitų dydį (Civilinio proceso kodekso 736 str. 2 ir
darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas. 76. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)1511 Projekte siūloma tais atvejais, kai neturtinę žalą padaro darbdavys – jos dydis tyri būti atgrasantis, t.y. galimai toks didelis, kad bus neproporcingas baudimas. Tokios nuostatos įtraukimas į darbo kodeksą sudaro sąlygas tiek darbdavių diskriminacijai pagal dydį, tiek sunkiai prognozuojamo dydžio neturtinės žalos priteisimui, todėl tokio reguliavimo siūloma atsisakyti:
šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytą neturtinę žalą, Jei neturtinę žalą padarė darbdavys, neturtinės žalos atlyginimas taip pat turi atgrasyti darbdavį nuo tokio pobūdžio darbo teisės pažeidimų padarymo ateityje. Nepritarti Priteistinos žalos dydis paliekamas spręsti darbo ginčų komisijoms, kurios turės atsižvelgti į žalą padariusios šalies kaltę, finansines ir ekonomines galimybes ir pan. 77. Teisės institutas153 Siūlome papildyti projekto 153 str.
tai nustatyta 148 str. 2 d. 3 p. 78. Teisės institutas Dėl nėščiųjų, neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų apsaugos. Nors projekto 155 str. yra nuoroda į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, tačiau DK projekto nauja redakcija nesilaikoma 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos Nr. 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (dešimtoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) 5 str. ir 6 str. reikalavimų, nes nenumatyta buvusi norma, apsauganti nėščią ir neseniai pagimdžiusią arba maitinančią krūtimi darbuotoją dėl kenksmingų darbo sąlygų, kurios kenkia jos ir jos kūdikio sveikatai – būtinybė perkelti į kitą darbą. Taip pat nesuderinta su Direktyvos 7 str., numatančiu tokias moteris vengti skirti dirbti naktinį darbą. Todėl siūlome papildyti DK projekto 44 str. nuostatas išimtimis dėl nėščiųjų, neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų. Be to, nėščioms darbuotojoms būtina sudaryti sąlygas nekliudomai tikrintis sveikatą darbo metu lankytis apžiūrose prieš gimdymą, jei tokios apžiūros turi vykti darbo valandomis, paliekant joms darbo užmokestį. Kadangi išlieka Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, kurio 21 str. duoda nuorodą į esamą DK 256 str., kuris reglamentuoja privalomą sveikatos patikrinimą atitinkamiems darbuotojams, todėl jo nelikus – pažeisime ir kitų darbuotojų teises į privalomą sveikatos tikrinimą (darbuotojai iki aštuoniolikos metų; darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, naktį dirbantys ir pamaininiai darbuotojai). Dėl jaunų darbuotojų apsaugos.
Nors projekto 155 str. yra nuoroda į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, tačiau draudimo jauniems iki 18 metų darbuotojams dirbti naktį ir viršvalandžius – nei naujoje DK redakcijoje, nei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nieko nepasakyta, ir taip neužtikrinamas Tarybos direktyvos 94/33/EB „Dėl dirbančio jaunimo apsaugos“ tikslas (ypač būtina apriboti darbo laiką panaikinant bet kokią galimybę pažeisti šį apribojimą nustačius viršvalandžius; darbuotojams, neturintiems 18 metų, draudžiama dirbti naktį, išskyrus tam tikrus darbus, nurodytus nacionalinės teisės arba kitais teisės aktais“) ir 9 str. nuostatos. Projektas nėra suderintas su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 40 str. 3 d. nuostatomis. Neįgaliųjų darbuotojų apsauga. Atsižvelgiant į Europos bendrijos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 27 str. 1 d., kur numatyta, kad Konvencijos šalys, užtikrina ir remia neįgaliųjų, įskaitant tuos, kurie tapo neįgalūs dirbdami, teisę į darbą ir imasi reikiamų priemonių, įskaitant ir teisės aktų priėmimą, kuriomis, inter alia, būtų: (j) neįgalieji skatinami įgyti darbo patirties atviroje darbo rinkoje; (k) remiama neįgaliųjų profesinė ir kvalifikacinė reabilitacija, darbo vietų išsaugojimo ir sugrįžimo į darbą programos“, projekte šiais klausimais nėra nieko numatyta, esamos garantijos pagal dabartinį DK 133 str. nebelieka. Darbas ir šeima derinimo galimybės. Projekte numatytas nepagrįstas skirtingas 6 ir 7 metų darbuotojų vaikų amžius: vienur numatyta darbuotojai auginantys iki 6 metų vaikus (DK 56 (6), 92, 94, 126 str.), kitur iki 7 metų (113 str.) vaikus.
Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais, atsižvelgiant į specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje, nacionalinės teisės tradicijas bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektu, siūlome suvienodinti siejant su mokykliniu vaikų amžiumi, t.y. 7 metais. Nepritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti Kartu su Darbo kodekso projektu yra teikiamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 3, 9, 10, 12, 13, 16, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 31, 34, 35, 44 straipsnių, v skyriaus ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo V¹skyriumi įstatymo projektas (toliau – DSSĮ projektas), kurio 18 straipsniu V skyrius išdėstomas nauja redakcija. Keičiamo DSSĮ projekto 37 straipsnis numato nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų saugą. Visos nurodytos garantijos išlieka. Kartu su Darbo kodekso projektu yra teikiamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 3, 9, 10, 12, 13, 16, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 31, 34, 35, 44 straipsnių, v skyriaus ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo V¹skyriumi įstatymo projektas (toliau – DSSĮ projektas), kurio 18 straipsniu V skyrius išdėstomas nauja redakcija. Keičiamo DSSĮ projekto 36 straipsnis numato asmenų iki aštuoniolikos metų darbo sąlygas. Darbo kodekso projektu, visų pirma, siekiama, kad darbuotojai su negalia būtų lygiaverčiai ir lygiateisiai lyginant su kitais darbuotojais. Taip pat siekiama, kad darbuotojai, naudodamiesi darbo sutarčių įvairove bei galimybe dirbti ne viso darbo laiko ar individualaus darbo laiko režimais, lengviau ateitų į darbo rinką ir joje išliktų.
Dėl darbuotojų su negalia saugos ir sveikatos paminėtina, kad Kartu su Darbo kodekso projektu yra teikiamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 3, 9, 10, 12, 13, 16, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 31, 34, 35, 44 straipsnių, V skyriaus ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo V¹ skyriumi įstatymo projektas (toliau – DSSĮ projektas), kurio 18 straipsniu V skyrius išdėstomas nauja redakcija. Keičiamo DSSĮ projekto
neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus, dirbti naktį ir budėti, jeigu to jiems nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada, tik jų sutikimu. Pritarta: Suvienodinti straipsniai, kuriuose numatomos garantijos darbuotojams, auginantiems vaiką (vaikus) iki 7 metų amžiaus. 79. Teisės institutas Kolektyviniai santykiai Įstatymo projekte kolektyvinių darbo santykių dalis pradedama 176 straipsnyje nustatant socialinės partnerystės darbo santykiuose principus, kurie išreiškia socialinės partnerystės sistemos per se logiką ir vertybinį pagrindą. Pagal šios normos formuluotę, siūlomas reguliavimas pateikia pavyzdinį, tačiau nebaigtinį principų sąrašą. Manytina, kad be išskirtų socialinės partnerystės principų, tikslinga įtraukti ir dabartiniame reglamentavime įtvirtintas bei teisės doktrinoje akcentuojamas pamatines nuostatas. Pavyzdžiui, laisvų kolektyvinių derybų principą, kuris ideologiškai atspindi TDO deklaracijoje „Dėl pagrindinių principų ir teisių darbe“ randamą pagrindinę teisę vesti kolektyvines derybas. Šiame kontekste paminėtinas ir objektyvios informacijos suteikimo principas, kurio reikšmė akcentuota tiek TDO rekomendacijose Nr. 163 „Dėl kolektyvinių derybų“, tiek ir 2002 m. kovo 11 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/14/EB „Dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje“, kuri įtraukta į įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų sąrašą įstatymo projekto priede (11 p.). Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad 176 straipsnio 2 dalis turėtų būti papildyta „Europos Sąjungos teisės aktų“ ir „Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų“ sąvokomis dėl ES teisės ir TDO priimamų teisės aktų turimos reikšmės Lietuvos Respublikos teisinei sistemai. Reguliuojant nuostatas, susijusias su darbuotojų atstovams suteikiamomis garantijomis (siūlomo projekto 181-183 str.), svarbu išlaikyti minėtų principų reikalavimus. Lietuvos ir užsienio darbo teisės doktrinoje darbuotojas pripažįstamas silpnesniąja darbo santykių šalimi[1]. Tokia darbuotojo padėtis suponuoja šalių lygiateisiškumo, geranoriškumo ir pagarbos teisėtiems savitarpio interesams principų ypatingą svarbą. Vis tik siūlomo reguliavimo 181 straipsnio 4 dalyje numatytos sankcijos darbuotojų atstovų atžvilgiu kvestionuotinos būtent išvardytų pamatinių socialinės partnerystės nuostatų kontekste. Manome, kad būtina nustatyti tam tikrus teisinius garantus, kurie darbuotojų atstovų veiklos sustabdymą ar nutraukimą leistų taikyti tik išimtinais atvejais ir tik kaip ultima ratio. Siūlytina į minėtą projekto nuostatą įtraukti Konstitucijos ar Kodekso pažeidimo laipsnį apibūdinančia sąvoką, pavyzdžiui „Darbuotojų atstovui šiurkščiai pažeidus Konstituciją ar šį Kodeksą [...]“, tokiu būdu įvedant proporcingumo kriterijų tarp taikomos sankcijos ir padaryto teisės pažeidimo. Paminėtina įstatymo projekto 183 straipsnyje numatyta nuostata dėl darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų apsaugos nuo diskriminacijos. Siūlomu reguliavimu (183 str.
Siūlomu reguliavimu (183 str. 3 d.) į sprendimo dėl darbuotojų atstovavimą įgyvendinančio asmens atleidimo ir būtinųjų darbo sutarties sąlygų pabloginimo priėmimo procesą įtraukiamas valstybinis darbo inspektorius, kuris privalo išnagrinėti darbdavio prašymą ir pateikti savo nuomonę. Kitaip tariant, darbdavys be inspektoriaus sprendimo, negali savo iniciatyva ar valia atleisti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančio asmens ar pabloginti tokio asmens būtinąsias darbo sutarties sąlygas. Vis dėlto 183 straipsnio 5 dalis nustato šios taisyklės išimtį, kuomet valstybinis darbo inspektorius darbdaviui sprendimo nepateikia per įstatymo projekte numatytą laikotarpį. Manome, jog valstybinio darbo inspektoriaus numatytos pareigos nevykdymas, t.y. sprendimo darbdaviui nepateikimas, neturėtų pabloginti darbuotojo, kaip silpnesniosios darbo santykių šalies, padėties. Šiuo atveju, siūlome atsisakyti 183 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto reguliavimo ir imperatyviai nustatyti privalomąją darbuotojų atstovavimą įgyvendinančio asmens atleidimo ir būtinųjų darbo sutarties sąlygų pabloginimo tvarką paliekant valstybinio darbo inspektoriaus sprendimo reikalavimą visų šalių atžvilgiu. Nauju reguliavimu siekiama detaliai reglamentuoti darbo tarybų statusą, sudarymo tvarką, veiklą bei veiklos pasibaigimo pagrindus, darbo tarybų ir jos narių teises ir pareigas, garantijas darbo tarybų nariams. Šiame kontekste įstatymo projekto iniciatoriui pasirinkus išsamų darbo tarybų veiklos kodifikavimą, rekomenduojame į siūlomą reguliavimą perkelti ir kitas esmines Darbo tarybų įstatymo nuostatas, nustatančias darbo tarybos nario teisių ir pareigų sistemą, garantijas (Darbo tarybų įstatymo 16-18 str.), darbo tarybos teisės į informaciją turinį (23 str.) ir kt.
Siekiant efektyvaus teisinio aiškumo principo įgyvendinimo, pagal kurį teisės aktai, inter alia, turi būti aiškūs[2], siūlome savo turiniu itin plačią 186 straipsnyje įtvirtintą nuostatą (100-104 psl.) dėl darbo tarybos rinkimų išskaidyti į keletą naujų straipsnių perkeliant įstatymo projekto tekstą tokiu eiliškumu:
1) Darbo tarybos rinkimų komisija – 186 str. 1-4 d.;
2) Kandidatų į darbo tarybą iškėlimas – 186 str. 5 d.;
3) Darbo tarybos rinkimo tvarka – 186 str. 6-13, 16 d.;
4) Darbo tarybos rinkimų rezultatų apskundimas – 186 str. 14 d.;
5) Papildomi darbo tarybos rinkimai padidėjus vidutiniam darbdavio darbuotojų skaičiui –
projekto skirsnyje įtvirtintos darbo teisės normos, reguliuojančios darbuotojų patikėtinio kompetenciją bei šio darbuotojų atstovo rinkimų tvarką. Manytina, kad ši naujai įvesta kolektyvinio darbuotojų atstovavimo Lietuvos darbo teisėje forma siūlomame projekte reglamentuojama nepakankamai išsamiai. Projekte lieka neaiškumų dėl darbuotojų patikėtinio rinkimų iniciatyvos, kandidatų į darbuotojų patikėtinius iškėlimo, detalesnės rinkimų tvarkos ir kt. Sistemiškai analizuojant projekto nuostatas ir atsižvelgiant į siūlomo reguliavimo 192 straipsnio 2 dalį, minėti klausimai galėtų būti sprendžiami mutatis mutandis taikant projekto, kitų įstatymų ir darbo teisės normų nuostatas dėl darbo tarybos kaip darbuotojų atstovaujamojo organo. Nepritarti Nepritarti Pritarti Nepritarti Nepritarti principai nustatyti 2 straipsnyje, teisės aktai nurodyti 3 str. 1 d. darbuotojų atstovų veikla gali būti sustabdyta ar nutraukta tik teismo sprendimu (163 str.
sprendžiami nustatyta tvarka. panaikintina 165 str. 5 dalis. Darbo kodekse siūlomam darbo tarybų reguliavimui pritarė socialiniai partneriai. pagal 174 str. 2 d. taikomos darbo tarybų nuostatos
Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)1653 Numatoma, kad darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys ne tik laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, bet ir 6 mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos. Siūlome atsisakyti garantijų išplėtimo po kadencijos pabaigos:
įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir 6 mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo.<..> Nepritarti Siekiama geriau užtikrinti darbuotojų atstovų garantijas, kad jie galėtų tinkamai vykdyti kolektyvines derybas, kitus kolektyvinių veiksmus. 81. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)1661 Privalomas darbo tarybų įsteigimas darbdavio iniciatyva įmonėje su daugiau nei 50 darbuotojų yra perteklinis ir žymiai padidins administracinę naštą darbdaviams. Šis reguliavimas nenumatytas ES direktyvose, ir iš Centrinės ir Rytų Europos regiono šalių tik Vengrija turi analogišką reguliavimą, kitose regiono šalyse reguliavimas mažiau griežtas.
Toks reguliavimas paveiktų pusę Lietuvos darbuotojų – daugiau nei 435 000, ir daugiau nei 2 500 įmonių, iš kurių, tikėtina, didelė dalis jau turi efektyvias alternatyvias darbuotojų informavimo tvarkas. Siūloma atsisakyti prievolės darbdaviams inicijuoti darbo tarybas automatiškai, pasiekus nustatytą darbuotojų skaičių, ir numatyti, kad inicijavimas vyksta darbuotojų prašymu: “1. Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta sudaroma 1/10 darbuotojų raštišku siūlymu arba profsąjungos, atstovaujančios 1/10 darbdavio darbuotojų, siūlymu, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra 50 darbuotojų ir daugiau.” Nepritarti Privalomu darbo tarybų steigimu siekiama užtikrinti tinkamą darbuotojų informavimą ir konsultavimą. 82. VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ (2015-10-27)1661 Pasiūlymas Privalomas darbo tarybų įsteigimas darbdavio iniciatyva įmonėje su daugiau nei 50 darbuotojų yra perteklinis ir žymiai padidins administracinę naštą darbdaviams. Šis reguliavimas nenumatytas ES direktyvose, ir iš Centrinės ir Rytų Europos regiono šalių tik Vengrija turi analogišką reguliavimą, kitose regiono šalyse reguliavimas mažiau griežtas. Toks reguliavimas paveiktų pusę Lietuvos darbuotojų - daugiau nei 435 000, ir daugiau nei 2 500 įmonių, iš kurių, tikėtina, didelė dalis jau turi efektyvias alternatyvias darbuotojų informavimo tvarkas. Siūloma atsisakyti prievolės darbdaviams inicijuoti darbo tarybas automatiškai, pasiekus nustatytą darbuotojų skaičių, ir numatyti, kad inicijavimas vyksta darbuotojų prašymu: “ 1.
Darbo taryba darbdavio iniciatyva-privalo būti sudaryta sudaroma 1/10 darbuotojų raštišku siūlymu arba profsąjungos, atstovaujančios 1/10 darbdavio darbuotojų, siūlymu, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra 50 darbuotojų ir daugiau.” Nepritarti Darbo tarybų privalomu steigimu didesnėse įmonėse siekiama tinkamai įgyvendinti darbuotojų informavimą ir konsultavimą, kas šiuo metu tinkamai neveikia. 83. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)1661 Pirma, darbo taryba privalomai turi atsirasti, jeigu vidutinis pas darbdavį dirbančių darbuotojų skaičius yra 250 ir daugiau darbuotojų, t.y. tiems darbdaviams, kurie pagal darbuotojų skaičiaus kriterijų nelaikomi mažomis ar vidutinėmis įmonėmis. Didesnis nei 250 darbuotojų skaičius laikytinas reikšmingu. Esant 50 darbuotojų, klausimai gali būti sprendžiami susirinkimuose ar kitokia forma. Antra, ES direktyva 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje nenustato ir neįpareigoja privalomai įvesti darbo tarybų, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų, kaip siūloma DK projekte. Trečia, darbo taryba sudaroma iš darbuotojų, išrinktų rinkimuose. Taigi, reikia ne tik leisti jai kurtis ir sudaryti tam sąlygas (darbdavio atsakomybė), bet ir aktyvaus darbuotojų dalyvavimo (kandidatavimo, noro būti išrinktam/darbuotojo atsakomybė). Darbdavys neturi įgalinimų darbuotojų atžvilgiu reikalauti ar įpareigoti darbuotoją būti darbo tarybos nariu. Todėl DK projekte pateiktą formuluotę „<...> privalo būti sudaryta“, apibrėžtą rezultato prasme, reikia keisti įpareigojimo atlikti veiksmus formuluote „ Darbdavys inicijuoja darbo tarybos sudarymą, jeigu <....>“ arba kaip formuluote „darbdavio iniciatyva renkama“.
Nepritarti šia nuostata siekiama užtikrinti darbuotojų informavimą ir konsultavimą įmonėse, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. 84. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)1662 Galiojančiame Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymo 3 str. 3 dalyje nustatytas minimalus 20 darbuotojų skaičius darbo tarybai įsteigti yra pakankamas, todėl nemažintinas. Nepritarti šia nuostata siekiama užtikrinti darbuotojų informavimą ir konsultavimą įmonėse, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. 85. Raimondas Tamošauskas 2015-06-22 (g-2015-6094)1672
diskriminacija dėl priklausymo profesinei sąjungai. Tai pažeidžia Lygių galimybių įstatymą ir atitinkamas europines direktyvas. Nepritarti Trišalėje taryboje buvo sutarta išbraukti Projekto 167 straipsnio 2 dalį. 86. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)1741 Darbuotojų atstovas atsiranda tuomet, kai nėra darbuotojų kvorumo darbo tarybai įsteigti. Darbo taryba gali būti sudaryta, jei darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip 20. Todėl atstovas atsiranda, jei darbuotojų vidutinis skaičius yra mažiau kaip 20. Nepritariame profsąjungų siūlymu mažinti darbuotojų skaičių iki 10. Nepritarti šia nuostata siekiama užtikrinti darbuotojų informavimą ir konsultavimą įmonėse, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. 87. Laisvosios rinkos institutas178 Projekte profesinių sąjungų (PS) ir profesinių sąjungų organizacijų (PSO) sąvokos naudojamos painiai ir prieštaringai. Pagal 178 str. 1 d., 3 d. 1) p. ir 6 d.
1) p. ir 6 d. 3) p. išeitų, kad PS gali steigtis ir veikti ne tik įmonės, bet ir nacionaliniu, šakos, teritoriniu ar profesiniu lygiu. Tačiau steigėjų skaičiaus reikalavimas nustatytas tik įmonės lygiu ir profesiniu pagrindu veikiančioms PS (179 str. 1 d. ir 180 str. 1 d.), o šakos, teritoriniu ir nacionaliniu lygiu veikiančioms steigimo taisyklės apibrėžtos tik PSO, bet ne PS (180 str. 2-5 d.). Nesant apibrėžto steigėjų skaičiaus reikalavimo šakos, teritorinio ir nacionalinio lygio PS, tokios PS negalės būti įsteigtos, nes negalės būti įvykdyta 178 str. 3 d. 1) p. nustatyta sąlyga. Tai pažeistų Konstitucijos 50 str. įtvirtintą principą, kad profesinės sąjungos kuriasi laisvai. Kitur Projekto tekste PS ir PSO sąvokos naudojamos kaip sinonimai – pvz., III dalies II skyriaus ketvirtasis skirsnis vadinamas „profesinės sąjungos“, taip pat daugelio šio skirsnio straipsnių pavadinimuose naudojama tik PS sąvoka, nors turinyje dažnai kalbama tiek apie PS, tiek apie PSO. Tačiau iš 178 str. 10 d. akivaizdu, kad PS ir PSO yra skirtingi dalykai Teisę atstovauti darbuotojams ir sudaryti kolektyvines sutartis Projektas suteikia tik PS (162 str. 2 d. ir 3 d., 191 str. 1 d.), tačiau kitur Projekte PSO jau yra minimos kaip kolektyvinių sutarčių šalys (pvz. 193 str., 195 str. 2-4 d.). Siekiant išvengti aukščiau aprašytos painiavos ir prieštaravimų, siūlome naudoti tik vieną – profesinės sąjungos – sąvoką, numatant, kad nacionaliniu, šakos, teritoriniu ar profesiniu lygiu veikiančios profesinės sąjungos nariais gali būti ne tik fiziniai asmenys, bet ir kitos profesinės sąjungos. Nepritarti Šakos ar teritoriniu lygmeniu jungiasi jau veikiančios profesinės sąjungos. 88. Teisės institutas181 Kolektyviniai santykiai Įstatymo projekte kolektyvinių darbo santykių dalis pradedama 176 straipsnyje nustatant socialinės partnerystės darbo santykiuose principus, kurie išreiškia socialinės partnerystės sistemos per se logiką ir vertybinį pagrindą.
Pagal šios normos formuluotę, siūlomas reguliavimas pateikia pavyzdinį, tačiau nebaigtinį principų sąrašą. Manytina, kad be išskirtų socialinės partnerystės principų, tikslinga įtraukti ir dabartiniame reglamentavime įtvirtintas bei teisės doktrinoje akcentuojamas pamatines nuostatas. Pavyzdžiui, laisvų kolektyvinių derybų principą, kuris ideologiškai atspindi TDO deklaracijoje „Dėl pagrindinių principų ir teisių darbe“ randamą pagrindinę teisę vesti kolektyvines derybas. Šiame kontekste paminėtinas ir objektyvios informacijos suteikimo principas, kurio reikšmė akcentuota tiek TDO rekomendacijose Nr. 163 „Dėl kolektyvinių derybų“, tiek ir 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/14/EB „Dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje“, kuri įtraukta į įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų sąrašą įstatymo projekto priede (11 p.). Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad 176 straipsnio 2 dalis turėtų būti papildyta „Europos Sąjungos teisės aktų“ ir „Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų“ sąvokomis dėl ES teisės ir TDO priimamų teisės aktų turimos reikšmės Lietuvos Respublikos teisinei sistemai. Reguliuojant nuostatas, susijusias su darbuotojų atstovams suteikiamomis garantijomis (siūlomo projekto 181-183 str.), svarbu išlaikyti minėtų principų reikalavimus. Lietuvos ir užsienio darbo teisės doktrinoje darbuotojas pripažįstamas silpnesniąja darbo santykių šalimi[3]. Tokia darbuotojo padėtis suponuoja šalių lygiateisiškumo, geranoriškumo ir pagarbos teisėtiems savitarpio interesams principų ypatingą svarbą.
Vis tik siūlomo reguliavimo 181 straipsnio 4 dalyje numatytos sankcijos darbuotojų atstovų atžvilgiu kvestionuotinos būtent išvardytų pamatinių socialinės partnerystės nuostatų kontekste. Manome, kad būtina nustatyti tam tikrus teisinius garantus, kurie darbuotojų atstovų veiklos sustabdymą ar nutraukimą leistų taikyti tik išimtinais atvejais ir tik kaip ultima ratio. Siūlytina į minėtą projekto nuostatą įtraukti Konstitucijos ar Kodekso pažeidimo laipsnį apibūdinančia sąvoką, pavyzdžiui „Darbuotojų atstovui šiurkščiai pažeidus Konstituciją ar šį Kodeksą [...]“, tokiu būdu įvedant proporcingumo kriterijų tarp taikomos sankcijos ir padaryto teisės pažeidimo. Nepritarti
straipsnyje, teisės aktai nurodyti 3 str. 1 d. 89. Teisės institutas183 Paminėtina įstatymo projekto 183 straipsnyje numatyta nuostata dėl darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų apsaugos nuo diskriminacijos. Siūlomu reguliavimu (183 str. 3 d.) į sprendimo dėl darbuotojų atstovavimą įgyvendinančio asmens atleidimo ir būtinųjų darbo sutarties sąlygų pabloginimo priėmimo procesą įtraukiamas valstybinis darbo inspektorius, kuris privalo išnagrinėti darbdavio prašymą ir pateikti savo nuomonę. Kitaip tariant, darbdavys be inspektoriaus sprendimo, negali savo iniciatyva ar valia atleisti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančio asmens ar pabloginti tokio asmens būtinąsias darbo sutarties sąlygas. Vis dėlto 183 straipsnio 5 dalis nustato šios taisyklės išimtį, kuomet valstybinis darbo inspektorius darbdaviui sprendimo nepateikia per įstatymo projekte numatytą laikotarpį. Manome, jog valstybinio darbo inspektoriaus numatytos pareigos nevykdymas, t.y. sprendimo darbdaviui nepateikimas, neturėtų pabloginti darbuotojo, kaip silpnesniosios darbo santykių šalies, padėties.
Šiuo atveju, siūlome atsisakyti 183 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto reguliavimo ir imperatyviai nustatyti privalomąją darbuotojų atstovavimą įgyvendinančio asmens atleidimo ir būtinųjų darbo sutarties sąlygų pabloginimo tvarką paliekant valstybinio darbo inspektoriaus sprendimo reikalavimą visų šalių atžvilgiu. Pritarti
186 Nauju reguliavimu siekiama detaliai reglamentuoti darbo tarybų statusą, sudarymo tvarką, veiklą bei veiklos pasibaigimo pagrindus, darbo tarybų ir jos narių teises ir pareigas, garantijas darbo tarybų nariams. Šiame kontekste įstatymo projekto iniciatoriui pasirinkus išsamų darbo tarybų veiklos kodifikavimą, rekomenduojame į siūlomą reguliavimą perkelti ir kitas esmines Darbo tarybų įstatymo nuostatas, nustatančias darbo tarybos nario teisių ir pareigų sistemą, garantijas (Darbo tarybų įstatymo 16-18 str.), darbo tarybos teisės į informaciją turinį (23 str.) ir kt. Siekiant efektyvaus teisinio aiškumo principo įgyvendinimo, pagal kurį teisės aktai, inter alia, turi būti aiškūs[4], siūlome savo turiniu itin plačią 186 straipsnyje įtvirtintą nuostatą (100-104 psl.) dėl darbo tarybos rinkimų išskaidyti į keletą naujų straipsnių perkeliant įstatymo projekto tekstą tokiu eiliškumu:
6) Darbo tarybos rinkimų komisija – 186 str. 1-4 d.;
7) Kandidatų į darbo tarybą iškėlimas – 186 str. 5 d.;
8) Darbo tarybos rinkimo tvarka – 186 str. 6-13, 16 d.;
9) Darbo tarybos rinkimų rezultatų apskundimas – 186 str. 14 d.;
10) Papildomi darbo tarybos rinkimai padidėjus vidutiniam darbdavio darbuotojų skaičiui –
Darbo kodekse siūlomam darbo tarybų reguliavimui pritarė socialiniai partneriai. 91.
Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)188 Nacionalinė trišalė taryba yra tapusi nelanksti, uždara institucija, nesitaikanti prie besikeičiančių aktualijų ir neužtikrinanti joje dalyvaujančių socialinio dialogo šalių reprezentatyvumo. Siekiant spręsti šias ir kitas su Trišale taryba susijusias problemas ir iššūkius, siūloma Darbo kodekse nedetalizuoti nacionalinio lygmens socialinę partnerystę įgyvendinančios institucijos ir jos veikimo principų, bet nurodyti, kad tai numatoma specialiais įstatymais:
Pakeisti 188 straipsnį ir jį suformuluoti taip: “188 straipsnis. Nacionalinio lygmens socialinė partnerystė
partnerių organizacija. 2. Nacionalinio lygmens socialinių partnerių organizacijos funkcijas, teises, sudarymo, darbo organizavimo tvarką nustato specialūs įstatymai.” Taip pat pakeisti susijusią 139 str. 3 d. „3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir sudaro ekspertų komisiją. Veikdama pagal Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir įvertindama ekonominę–socialinę valstybės situaciją, gavusi Trišalės tarybos veikloje dalyvaujančių socialinių partnerių nacionalinio lygmens socialinių partnerių (DK 188 str.) rekomendacijas, ekspertų komisija teikia išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo kasmet iki rugsėjo 15 d.“ Pritarti iš dalies Pakeisti 188 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ Trišalės tarybos funkcijas, teises, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovavimo Trišalėje taryboje kriterijus, sudarymo, darbo organizavimo tvarką nustato šio Kodekso priedas Trišalės tarybos nuostatai. Trišalės tarybos darbo organizavimo tvarką Juos tvirtina ir keičia šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalys.“ Pakeisti 139 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: 4. 3.
Respublikos Vyriausybė, gavusi ekspertų komisijos išvadą Trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas. Trišalė taryba savo išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia kasmet iki rugsėjo 15 d. arba iki kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašomos datos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali prašyti ekspertų komisijos pateikti savo išvadą nesilaikant šio straipsnio 3 dalyje nurodytų terminų.“
(2015-10-27)188 Pasiūlymas Nacionalinė trišalė taryba yra tapusi nelanksti, uždara institucija, nesitaikanti prie besikeičiančių aktualijų ir neužtikrinanti joje dalyvaujančių socialinio dialogo šalių reprezentatyvumo. Siekiant spręsti šias ir kitas su Trišale taryba susijusias problemas ir iššūkius, siūloma Darbo kodekse nedetalizuoti nacionalinio lygmens socialinę partnerystę įgyvendinančios institucijos ir jos veikimo principų, bet nurodyti, kad tai numatoma specialiais įstatymais:
Pakeisti 188 straipsnį ir jį suformuluoti taip:
“188 straipsnis. Nacionalinio lygmens socialinė partnerystė
susitarimu veikia nacionalinio lygmens socialinių partnerių organizacija.2. Nacionalinio lygmens socialinių partnerių organizacijos funkcijas, teises, sudarymo, darbo organizavimo tvarką nustato specialūs įstatymai.” Taip pat pakeisti susijusią 139 str. 3 d. „3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir sudaro ekspertų komisiją.
Veikdama pagal Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir įvertindama ekonominę-socialinę valstybės situaciją, gavusi Trišalės tarybos veikloje dalyvaujančių socialinių partnerių nacionalinio lygmens socialinių partnerių (DK 188 str.) rekomendacijas, ekspertų komisija teikia išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo kasmet iki rugsėjo 15d.“ Pritarti iš dalies Pakeisti 188 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ Trišalės tarybos funkcijas, teises, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovavimo Trišalėje taryboje kriterijus, sudarymo, darbo organizavimo tvarką nustato šio Kodekso priedas Trišalės tarybos nuostatai. Trišalės tarybos darbo organizavimo tvarką Juos tvirtina ir keičia šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalys.“
1886 Projekto 188 str. 6 d. nustato, kad naujos profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos į trišalę tarybą įtraukiamos tik daugumai jau esančių trišalėje taryboje organizacijų, Vyriausybės atstovams pritarus. Ši nuostata paverčia trišalę tarybą uždaru klubu, į kurį galima patekti tik daugumai narių pritarus. Kadangi trišalė taryba nėra tiesiog klubas, bet įstatymo numatytus įgaliojimus turinti institucija, ji turi būti sudaroma vadovaujantis objektyviais kriterijais (pvz., atsižvelgiant į atstovaujamų darbdavių ir darbuotojų skaičių), o ne esamų narių simpatijomis ir norais. Trišalė taryba privalo atspindėti visų darbuotojų, bedarbių ir darbdavių interesus, ne tik tų, kurie turi teisę dalyvauti Trišalės tarybos veikloje. Tai ypatingai svarbu tuomet, kai trišalė taryba priima svarbius ir visiems darbuotojams, bedarbiams ir darbdaviams privalomus sprendimus. Siūlome apibrėžti objektyvius kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų atrenkamos darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos, turinčios teisę skirti atstovus į trišalę tarybą.
Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Pakeisti 188 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ Trišalės tarybos funkcijas, teises, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovavimo Trišalėje taryboje kriterijus, sudarymo, darbo organizavimo tvarką nustato šio Kodekso priedas Trišalės tarybos nuostatai. Trišalės tarybos darbo organizavimo tvaką Juos tvirtina ir keičia šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalys.“
192 III dalies II skyriaus Trečiajame įstatymo projekto skirsnyje įtvirtintos darbo teisės normos, reguliuojančios darbuotojų patikėtinio kompetenciją bei šio darbuotojų atstovo rinkimų tvarką. Manytina, kad ši naujai įvesta kolektyvinio darbuotojų atstovavimo Lietuvos darbo teisėje forma siūlomame projekte reglamentuojama nepakankamai išsamiai. Projekte lieka neaiškumų dėl darbuotojų patikėtinio rinkimų iniciatyvos, kandidatų į darbuotojų patikėtinius iškėlimo, detalesnės rinkimų tvarkos ir kt. Sistemiškai analizuojant projekto nuostatas ir atsižvelgiant į siūlomo reguliavimo 192 straipsnio 2 dalį, minėti klausimai galėtų būti sprendžiami mutatis mutandis taikant projekto, kitų įstatymų ir darbo teisės normų nuostatas dėl darbo tarybos kaip darbuotojų atstovaujamojo organo. Nepritarti Projekto 175 str. numatyta patikėtinio rinkimų tvarka, o 174 str. nustatyta, kad patikėtiniui mutatis mutandis taikomos visos Kodekso normos, nustatančios darbo tarybų teises, pareigas ir garantijas. 95. Laisvosios rinkos institutas 2.2 Dėl kolektyvinių sutarčių viešajame sektoriuje Viešojo sektoriaus išlaidas, įskaitant darbuotojų kaštus, padengia mokesčių mokėtojai.
Esmines šiuos kaštus lemiančias sąlygas
Siūlome Projekte numatyti, kad viešajame sektoriuje kolektyvinės sutartys negali būti sudaromos. Ar bent numatyti, kad viešojo sektoriaus kolektyvinės sutartys negali nustatyti tokių sąlygų, kurios padidintų lėšų poreikį. Nepritarti Socialinis dialogas, partnerystė turi vykti tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje. Dėl biudžeto lėšų naudojimo nustatymo
201 Projekte siūloma naujovė – suteikti Socialinės apsaugos ir darbo (SAD) ministrui teisę išplėsti visos ar dalies kolektyvinės sutarties galiojimą darbdaviams, kurie nėra tos sutarties šalis, – pažeidžia sutarties esmę ir nepagrįstai išplečia ministro galias reglamentuojant darbo santykius. Sutartis sudaroma šalių laisva valia ir išreiškia suderintą šalių valią (sutarimą) dėl sutarties objekto. Jei dokumentas turi galią šalims, kurios neišreiškė valios dėl jo sudarymo, jis negali vadintis sutartimi. Kolektyvinės sutartys gali reguliuoti bet kokius šalių sutartus klausimus, netgi nukrypdamos nuo imperatyvių teisės normų (Projekto 196 str. 3 d.). Teisė kolektyvinių sutarčių nuostatas padaryti privalomas kitiems – t. y. suteikti joms teisės normos galią – suteiktų SAD ministrui iš esmės neribotą galią poįstatyminiais aktais reglamentuoti darbo santykius. Konstitucinis teismas 1995 m. spalio 26 d. nutarime pažymėjo, kad
„kiekvienam valdžios organui suteikiama jo paskirtį atitinkanti
kompetencija, kurios konkretus turinys priklauso nuo to organo vietos tarp kitų valdžios organų, jo įgaliojimų santykio su kitų organų įgaliojimais. Konstitucijos 67 straipsnio 1 ir 2 punktuose yra įtvirtinta, kad įstatymus leidžia Seimas.
Šalies teisės šaltinių sistemoje įstatymas yra pirminis teisės aktas, turintis aukščiausiąją teisinę galią. Ši galia grindžiama tuo, kad tautos įgalioto įstatymų leidėjo – Seimo priimtame įstatyme išreiškiama tautos valia svarbiausiais visuomenės gyvenimo klausimais. Įstatymų normose nustatomos bendro pobūdžio taisyklės, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka. <...> Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įstatymų leidybos delegavimas nenumatytas, todėl Vyriausybė gali priimti tik poįstatyminius teisės aktus. <...> tam tikri visuomenės prioritetiniai dalykai turi būti reguliuojami tik įstatymais. Demokratinėje visuomenėje prioritetas teikiamas žmogui, todėl viskas, kas susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, reguliuojama įstatymais.“ Manome, kad Projekto 201 str. iškreiptų sutartinį kolektyvinių sutarčių pobūdį ir prieštarautų Konstitucijai, todėl siūlome jo atsisakyti. Nepritarti Šiuo metu tokios nuostatos galioja ir dabartiniame Darbo kodekse. Projekte siūloma išsamiau reguliuoti, nurodant ir išplėtimo motyvus. 97. Lietuvos verslo konfederacija ICC Lietuva 2015-06-05 (G-2015-5126)2066 LVK siūlo keisti 206 str. 6 d. nuostatą, kad Tarybos sudėtis ir sudėties pakeitimai yra daromi jau esamų narių pritarimu, todėl raginame peržiūrėti Trišalės tarybos sudėtį ir naujų narių priėmimo procedūras. Siūlome atsisakyti 206 str. 6 d. nuostatos ir apibrėžti objektyvius Trišalės tarybos sudarymo kriterijus, narių kvalifikacinius kriterijus bei įvesti narių privalomą rotaciją. Pritarti
atstovavimo kriterijus. 98.
2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531) 206-212 SADM teigia, kad informavimo ir konsultavimosi nuostatos yra perkeltos iš ES direktyvos - 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje. Direktyvos tikslas - užtikrinti darbuotojų informavimą ir konsultavimąsi įmonėse, kuriose dirba mažiausiai 50 darbuotojų. Direktyva numato, kad darbuotojų informavimas ir konsultavimasis turi būti įgyvendinamas per darbuotojų atstovus, o kas yra darbuotojų atstovai, valstybės narės gali nustatyti nacionalinės teisės aktuose (Darbo kodekse nustatyta, kad darbuotojų atstovai yra profesinės sąjungos ir darbo tarybos). Taigi minėtoje direktyvoje nėra reikalavimo sudaryti darbo tarybas įmonėse, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų, kaip tai numatyta Darbo kodekso projekte. Nepritarti dabartinė padėtis rodo, kad informavimas ir konsultavimas nevyksta arba vyksta labai vangiai, todėl šiomis nuostatomis siekiama tinkamai užtikrinti darbuotojų informavimą ir konsultavimą įmonėse, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. 99. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)207 Darbo tarybos reikalavimu darbdavys privalo pradėti konsultavimosi procedūrą. Procedūra gali užtrukti bent 20 darbo dienų (2 mėnesius) (5 darbo dienos pradėti procedūrą; 15 darbo dienų terminas rašytinių DT pasiūlymų pateikimui) (DK 207 str. 4 dalis) ir jos vykdymo metu darbdavys negali priimti atitinkamų sprendimų. Aptariamoje nuostatoje nėra nurodyta, dėl kokių klausimų DT turi teisę reikalauti pradėti konsultavimosi procedūrą, todėl galima daryti išvadą, jog tai gali būti bet kokio pobūdžio klausimas (nebūtinai dėl darbo santykių būklės ir ekonominės padėties, vietinių teisės aktų tvirtinimo (DK 209 str.), verslo ar jo dalies perdavimo (DK 211 str.)). Nustatytos pareigos konsultuotis nesilaikymas lemia ginčą dėl teisės (DK 216 str. 1 dalis).
leidžia daryti išvadą, jog privalomas konsultavimasis iš esmės dėl bet kokių klausimų gali ženkliai apsunkinti reikšmingų darbdavio verslui sprendimų priėmimą. Konsultavimosi procedūra tampa svertu ne vien užtęsti darbdavio sprendimų priėmimą (dėl ko jie gali tapti nebeaktualūs), bet ir apskritai jį blokuoti (teisė inicijuoti ginčą dėl teisės), neatsižvelgiantį į klausimo reikšmę darbuotojų interesų aspektu. Darbuotojų interesai apsaugomi kitomis DK nuostatomis (pvz., verslo perėmimo atveju darbuotojai taip pat perkeliami). DT suteikiama teisė konsultuotis bet kokiu klausimu laikytina neproporcinga. Atsižvelgiant į tai, aptariama nuostata į DK neturi būti įtraukta. Nepritarti šiomis nuostatomis siekiama tinkamai užtikrinti darbuotojų direktyvines nuostatas dėl informavimo ir konsultavimo. 208 – 211 straipsniuose nustatyta dėl kokių klausimų darbdavys turi konsultuotis su darbo taryba. 100. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)2073 Siūlomas reglamentavimas, pagal kurį darbo taryba yra įpareigojama neatskleisti komercinių (gamybinių) ar profesinių paslapčių, netiksliai perkelia ES direktyvos 2002/14/EC rekomendaciją ir kelia riziką, kad darbo tarybos galės teisėtai atskleisti paslaptis įmonės darbuotojams. Siūloma papildyti straipsnį, naudojant ES direktyvoje esančią formuluotę:
„3. Darbo tarybos nariai, pateikę rašytinį
įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) ar profesinės paslapties, turi teisę susipažinti su informacija, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, bet yra būtina jų pareigoms atlikti. Neatsižvelgiant į darbo tarybos narių buvimo vietą ir darbo santykių ar atstovavimo įgaliojimų pasibaigimą, jiems draudžiama žinomą tapusią informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, naudoti ne pagal paskirtį ar ją atskleisti darbuotojams ar tretiesiems asmenims.
Supažindinimą su valstybės, tarnybos paslaptimis ir atsakomybę už jų atskleidimą ar neteisėtą panaudojimą reglamentuoja specialūs įstatymai.“ Nepritarti Perkeliamas šiuo metu galiojantis reguliavimas, dėl kurio problemų šiuo metu nekyla. 101. VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ (2015-10-27)2073 Pasiūlymas Siūlomas reglamentavimas, pagal kurį darbo taryba yra įpareigojama neatskleisti komercinių (gamybinių) ar profesinių paslapčių, netiksliai perkelia ES direktyvos 2002/14/EC rekomendaciją ir kelia riziką, kad darbo tarybos galės teisėtai atskleisti paslaptis įmonės darbuotojams. Siūloma papildyti straipsnį, naudojant ES direktyvoje esančią formuluotę: „3. Darbo tarybos nariai, pateikę rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) ar profesinės paslapties, turi teisę susipažinti su informacija, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, bet yra būtina jų pareigoms atlikti. Neatsižvelgiant į darbo tarybos narių buvimo vietą ir darbo santykių ar atstovavimo įgaliojimų pasibaigimą, jiems draudžiama žinomą tapusią informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, naudoti ne pagal paskirtį ar ją atskleisti darbuotojams ar tretiesiems asmenims. Supažindinimą su valstybės, tarnybos paslaptimis ir atsakomybę už jų atskleidimą ar neteisėtą panaudojimą reglamentuoja specialūs įstatymai.“ Nepritarti Perkeliamas šiuo metu galiojantis reguliavimas, dėl kurio problemų šiuo metu nekyla. Trečiaisiais asmenimis laikomi visi asmenys, kuriems ši informacija nebuvo patikėta. 102.
Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)2074 Numatomas reguliavimas, pagal kurį bendrųjų konsultacijų periodu darbdavys negali imtis jokių veiksmų, dėl kurių buvo pradėtos konsultacijos (viso iki 15 d. d.), sukelia riziką, kad tokios konsultacijos gali stabdyti darbdavio vykdomus svarbius ir skubius sprendimus, tyčia ar netyčia trikdant įmonės veiklą. Todėl siūloma numatyti, kad darbo taryba gali reikalauti stabdyti susijusius procesus tik motyvuotu prašymu: „4. Darbo tarybos reikalavimu darbdavys turi pradėti konsultavimosi procedūras ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Konsultavimosi procedūrų metu darbo tarybos nariai turi teisę susitikti su darbdaviu ir jo atstovais, prireikus – ir kitais įmonės, įstaigos, organizacijos valdymo organų nariais, ir per penkiolika darbo dienų, jeigu nesusitarta dėl kitokio termino, nuo pirmos konsultacijų dienos raštu pateikti savo pasiūlymus. Darbo tarybai raštu pateikus motyvuotą prašymą, Ttuo laikotarpiu darbdavys negali imtis jokių veiksmų, dėl kurių pradėtos konsultavimosi procedūros. Pasibaigus šiam terminui, jeigu darbo taryba nepateikia savo nuomonės, darbdavys gali nutraukti konsultavimosi procedūras. Konsultavimu turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo. Konsultacijų rezultatai įforminami protokolu, susitarimu arba priimami vietiniai norminiai teisės aktai.“ Nepritarti Jeigu Darbo kodeksas reikalauja, kad tam tikrai atvejais darbdavys turi konsultuotis su darbo taryba, jam negali būti leidžiama priimti sprendimą be šios konsultacijos. 103. VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ (2015-10-27)2074 Pasiūlymas Numatomas reguliavimas, pagal kurį bendrųjų konsultacijų periodu darbdavys negali imtis jokių veiksmų, dėl kurių buvo pradėtos konsultacijos (viso iki 15 d. d.), sukelia riziką, kad tokios konsultacijos gali stabdyti darbdavio vykdomus svarbius ir skubius sprendimus, tyčia ar netyčia trikdant įmonės veiklą.
Todėl siūloma numatyti, kad darbo taryba gali reikalauti stabdyti susijusius procesus tik motyvuotu prašymu: „4. Darbo tarybos reikalavimu darbdavys turi pradėti konsultavimosi procedūras ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Konsultavimosi procedūrų metu darbo tarybos nariai turi teisę susitikti su darbdaviu ir jo atstovais, prireikus - ir kitais įmonės, įstaigos, organizacijos valdymo organų nariais, ir per penkiolika darbo dienų, jeigu nesusitarta dėl kitokio termino, nuo pirmos konsultacijų dienos raštu pateikti savo pasiūlymus. Darbo tarybai raštu pateikus motyvuotą prašymą, Ttuo laikotarpiu darbdavys negali imtis jokių veiksmų, dėl kurių pradėtos konsultavimosi procedūros. Pasibaigus šiam terminui, jeigu darbo taryba nepateikia savo nuomonės, darbdavys gali nutraukti konsultavimosi procedūras. Konsultavimu turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo. Konsultacijų rezultatai įforminami protokolu, susitarimu arba priimami vietiniai norminiai teisės aktai.“ Nepritarti Jeigu Darbo kodeksas reikalauja, kad tam tikrai atvejais darbdavys turi konsultuotis su darbo taryba, jam negali būti leidžiama priimti sprendimą be šios konsultacijos. Šis pasiūlymas apsunkins konsultavimosi procedūras. Darbdaviui ėmusis veiksmų, konsultavimasis praras prasmę. 104.
2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)208 DK 208 str. nustato pareigą (i) pateikti informaciją, jei bendrovėje vidutiniškai dirba 50 ir daugiau darbuotojų ir (ii) šios informacijos pagrindu vesti konsultacijas.
privalomai turėtų pateikti bendrovės, kuriose vidutiniškai dirba 500 ir daugiau darbuotojų, arba privalomai teikti tokią informaciją nenustatytina iš viso. Korekcija atitinka pasiūlymui dėl privalomų DT sudarymo, jei pas darbdavį dirba vidutiniškai 500 ir daugiau darbuotojų.
įpareigojimas teikti informacija apie: (i) įvykusius DU pokyčius ir numatomas tendencijas; (ii) darbo laiko organizavimo ypatumus (įskaitant viršvalandinį darbą ir jo priežastis); (iii) darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių, padedančių gerinti darbo aplinką, įgyvendinimo rezultatus; (iv) bendrovės plėtrą, ekonominę padėtį. Nurodytos informacijos pateikimas gali sukelti neigiamų padarinių darbdaviui, galinčių lemti verslo sumažėjimą. Pirmiausia, bendrovės momentinė nepalanki ekonominė padėtis gali paskatinti kvalifikuotų darbuotojų pasitraukimą. Tai dar labiau pablogintų bendrovės padėtį ( Paslaugų sektoriuje įmonės pagrindinį kapitalą sudaro darbuotojų žinios, patirtis, kompetencija). Vieša informacija apie DU pokyčius tikėtinai keltų norą darbuotojams gauti didesnį nei esamas atlyginimas (tuo atveju, jei būtų nurodoma, kad atlyginimai kilo), nors atlyginimų kėlimas yra už individualius darbuotojų pasiekimus. Informacijos viešinimas apie viršvalandinį darbą laikytinas netikslingu, kadangi toks darbas yra atliekamas pagal DK nuostatas (darbuotojo/darbdavio susitarimą), o jo poreikis susijęs su verslo dinamika. DK nurodo, kad šios informacijos pagrindu vedamos konsultavimosi procedūros. Konsultavimosi procedūros tikslas – suderintais veiksmais išspręsti galimai darbuotojams nepalankias situacijas, klausimus. Komentuojamoje nuostatoje nurodyti klausimai ne visada priklauso nuo darbuotojų valios.
Pavyzdžiui, bendrovės plėtra ir ekonominė padėtis yra bendrovės valdymo/atsakingų už verslą asmenų, o ne darbuotojų darbo rezultatas. DU pokyčiai priklauso nuo darbuotojų individualaus darbo įvertinimo. Dėl viršvalandžių deramasi su darbuotoju atskirai. Tai reiškia, kad nurodytų klausimų sprendimui konsultacijos nėra reikalingos. Siūlymas – neįtraukti į DK aptariamos nuostatos dėl informacijos ir konsultavimosi arba neįtraukti vien konsultavimosi. Nepritarti šiomis nuostatomis siekiama tinkamai užtikrinti darbuotojų direktyvines nuostatas dėl informavimo ir konsultavimo. 208 – 211 straipsniuose nustatyta dėl kokių klausimų darbdavys turi konsultuotis su darbo taryba. 105. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)208 1,3 Darbo tarybai nepageidaujant konsultacijų dėl reguliariojo informavimo, turėtų būti paliekama galimybė jų nepradėti. Siūloma nustatyti, kad konsultacijos pradedamos darbo tarybos reikalavimu: “1. Darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai penkiasdešimt ir daugiau darbuotojų, kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 d. pateikia informaciją darbo tarybai apie dabartinę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos (esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei – ir darbovietės) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę ir darbo tarybos reikalavimu privalo konsultuotis su jais. 3. Ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbo taryba gali pareikalauti pradėti konsultacijas. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba.
Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui.“ Nepritarti Įtvirtinama darbo tarybos teisė į reguliarų konsultavimą, neapsunkinant šios teisės papildomo reikalavimo pareiškimu. Šis pasiūlymas apsunkins konsultavimosi procedūras. 106. VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ (2015-10-27)208 1,3 Pasiūlymas Darbo tarybai nepageidaujant konsultacijų dėl reguliariojo informavimo, turėtų būti paliekama galimybė jų nepradėti. Siūloma nustatyti, kad konsultacijos pradedamos darbo tarybos reikalavimu: “ 1. Darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai penkiasdešimt ir daugiau darbuotojų, kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 d. pateikia informaciją darbo tarybai apie dabartinę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos (esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei - ir darbovietės) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę ir darbo tarybos reikalavimu privalo konsultuotis su jais. 3. Ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbo taryba gali pareikalauti pradėti konsultacijas. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba. Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui.“ Nepritarti Įtvirtinama darbo tarybos teisė į reguliarų konsultavimą, neapsunkinant šios teisės papildomo reikalavimo pareiškimu. 107.
2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)209 DK 209 str. numato pareigą priimant vietinius norminius teisės aktus informuoti ir konsultuotis su DT, jei bendrovėje dirba
ir daugiau darbuotojų arba netaikytina apskritai. Pareiga konsultuotis su DT priimant vietinius norminius teisės aktus netaikytina visais atvejais (nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus). Konsultavimosi procedūra yra netikslinga, kadangi tokie priimti dokumentai (tvarkos, taisyklės) visais atvejais turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Todėl procedūra tampa perteklinė. Nepritarti šiomis nuostatomis siekiama tinkamai užtikrinti darbuotojų direktyvines nuostatas dėl informavimo ir konsultavimo. 208 – 211 straipsniuose nustatyta dėl kokių klausimų darbdavys turi konsultuotis su darbo taryba. 108. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)2091 1,8 Vietiniai norminiai teisės aktai, keičiantys bendrąją darbovietės tvarką ar dėl įtampą darbe mažinančių priemonių dažnu atveju gali būti nepakankamai reikšmingi, techninio pobūdžio ar tekti išimtinai darbdavio sprendimo galiai, todėl konsultacijos šiais klausimais būtų neaktualios. Siūloma atsisakyti pareigos darbdaviui konsultuotis priimant norminius teisės aktus šiose srityse:
Išbraukti 209 str. 1 d. 1) ir 8) p. Nepritarti Šiuose punktuose numatyti atvejai yra svarbūs darbuotojams ir jie turi turėti teisę dėl šių sprendimų pasisakyti. 109. VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ (2015-10-27)2091 1,8 Pasiūlymas Vietiniai norminiai teisės aktai, keičiantys bendrąją darbovietės tvarką ar dėl įtampą darbe mažinančių priemonių dažnu atveju gali būti nepakankamai reikšmingi, techninio pobūdžio ar tekti išimtinai darbdavio sprendimo galiai, todėl konsultacijos šiais klausimais būtų neaktualios. Siūloma atsisakyti pareigos darbdaviui konsultuotis priimant norminius teisės aktus šiose srityse:
Išbraukti 209 str. 1 d. 1) ir 8) p.
1) ir 8) p. Nepritarti Šiuose punktuose numatyti atvejai yra svarbūs darbuotojams ir jie turi turėti teisę dėl šių sprendimų pasisakyti. 110. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)2092 Prievolė darbdaviui informuoti darbo tarybą apie planuojamus priimti vietinius norminius teisės aktus prieš mėnesį ženkliai apriboja įmonės galimybes sparčiai reaguoti į įmonės veiklos aktualijas ir įgyvendinti svarbius sprendimus. Siūloma sumažinti šį laikotarpį iki 10 d. d.: “2. Apie tokius būsimus sprendimus darbo taryba informuojama prieš mėnesį dešimt darbo dienų iki planuojamo jų patvirtinimo.“ Nepritarti Vieno mėnesio terminas yra pagrįstas, nes suteikia galimybę realioms informavimo ir konsultavimo procedūroms veikti. 111. VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ (2015-10-27)2092 Pasiūlymas Prievolė darbdaviui informuoti darbo tarybą apie planuojamus priimti vietinius norminius teisės aktus prieš mėnesį ženkliai apriboja įmonės galimybes sparčiai reaguoti į įmonės veiklos aktualijas ir įgyvendinti svarbius sprendimus. Siūloma sumažinti šį laikotarpį iki 10 d. d.: “2. Apie tokius būsimus sprendimus darbo taryba informuojama prieš mėnesį dešimt darbo dienų iki planuojamo jų patvirtinimo.“
209 straipsnyje numatyti svarbūs sprendimai, kurie susiję su darbuotojų padėties pokyčiais, todėl turi būti skiriama pakankamai laiko informavimui ir konsultavimui. Vieno mėnesio terminas yra pagrįstas, nes suteikia galimybę realioms informavimo ir konsultavimo procedūroms veikti. 112. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)2093 Siūlymas darbdavį įpareigoti automatiškai pradėti konsultacijas su darbuotojų atstovais dėl vietinių norminių teisės aktų priėmimo yra perteklinis. Tikėtina, kad dažnai pati darbo taryba nepageidaus konsultacijų, tačiau jos turės būti vedamos privaloma tvarka. Tai lėtins įmonių veikos procesus ir užkraus papildomą administracinę naštą. Siūloma numatyti, kad konsultacijos privalo vykti, jei to pageidauja pati darbo taryba: “3.
Ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbo taryba gali pareikalauti pradėti konsultacijas. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per dešimt tris darbo dienųas nuo informacijos gavimo dienos darbo tarybos pareikalavimo pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba. Dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų darbdavio sprendimų gali būti sudaromi darbdavio ir darbo tarybos susitarimai. Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui.“ Nepritarti Darbuotojų informavimas ir konsultavimas dėl vietinių norminių teisės aktų yra svarbus, nes šiuose teisės aktuose darbdavys vienašališkai nustato privalomas elgesio taisyklės visiems darbuotojams. Šiuo atveju dėl pačių konsultacijų spręs įmonėje veikianti darbo taryba. Dabar reikalaujamas suderinimas, kuris per daug lėtas ir trukdo priimti veiksmus, todėl siūlomas perspektyvesnis reguliavimas. 113. VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ (2015-10-27)2093 Pasiūlymas Siūlymas darbdavį įpareigoti automatiškai pradėti konsultacijas su darbuotojų atstovais dėl vietinių norminių teisės aktų priėmimo yra perteklinis. Tikėtina, kad dažnai pati darbo taryba nepageidaus konsultacijų, tačiau jos turės būti vedamos privaloma tvarka. Tai lėtins įmonių veikos procesus ir užkraus papildomą administracinę naštą. Siūloma numatyti, kad konsultacijos privalo vykti, jei to pageidauja pati darbo taryba: “3. Ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbo taryba gali pareikalauti pradėti konsultacijas. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per dešimt tris darbo dienųas nuo informacijos gavimo dienos darbo tarybos pareikalavimo pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba.
Dėl šio straipsnio
darbdavio sprendimų gali būti sudaromi darbdavio ir darbo tarybos susitarimai. Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui.“ Nepritarti Darbuotojų informavimas ir konsultavimas dėl vietinių norminių teisės aktų yra svarbus, nes šiuose teisės aktuose darbdavys vienašališkai nustato privalomas elgesio taisyklės visiems darbuotojams. Šiuo atveju dėl pačių konsultacijų spręs įmonėje veikianti darbo taryba. Dabar reikalaujamas suderinimas, kuris per daug lėtas ir trukdo priimti veiksmus, todėl siūlomas perspektyvesnis reguliavimas. Pasiūlymas pasunkins informavimo ir konsultavimo procedūras. Siūlomais atvejais turi būti užtikrintas darbo tarybų konsultavimas, kadangi 209 str. nustatyti pakeitimai gali ženkliai pakeisti darbuotojų padėtį. 114. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)210 DK 210 str. numato privalomą konsultavimąsi su DT grupės darbuotojų atleidimo atveju. Siūloma nustatyti, kad konsultacijų metu būtų siekta susitarti, kokiais būdais ir priemonėmis būtų galima išvengti grupės darbuotojų atleidimo arba sumažinti atleidžiamų darbuotojų skaičių; sušvelninti atleidimo padarinius papildomomis socialinėmis garantijomis (atleidžiamų darbuotojų perkvalifikavimas; įdarbinimas iš naujo). Konsultavimosi procedūra su DT grupės darbuotojų atleidimo atveju būtų netikslinga. Grupės darbuotojų atleidimas – ekstraordinari priemonė, kurios imamasi reaguojant į bendrovės ūkinę veiklą ir finansinę padėtį. Konsultavimasis su DT nesusijęs su aplinkybių, lėmusių būtinybę atleisti grupę darbuotojų, pašalinimu. Todėl ši procedūra būtų formali, perteklinė ir dėl to netikslinga.
Papildomai pažymėtina, kad aptariamoje nuostatoje nurodytas konsultacijų turinys apima ir atleidimo padarinių švelninimą, taikant socialines garantijas, pvz., darbuotojų perkvalifikavimą. Perkvalifikavimas susijęs su papildomomis darbdavio investicijomis, laiko ir kitomis sąnaudomis, kurių darbdavys grupės atleidimo atveju papratai neturi. Siūlymas – atsisakyti įtraukti į DK nuostatą dėl konsultavimosi su DT grupės darbuotojų atleidimo atveju. Nepritarti šiomis nuostatomis siekiama tinkamai užtikrinti darbuotojų direktyvines nuostatas dėl informavimo ir konsultavimo. 208 – 211 straipsniuose nustatyta dėl kokių klausimų darbdavys turi konsultuotis su darbo taryba. 115. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)211 DK 211 str. numato pareigą informuoti ir konsultuotis su DT verslo ar jo dalies perdavimo atveju. Informavimas ir konsultavimasis turi įvykti iki sprendimo dėl sandorio sudarymo. Turi būti suteikta informacija, be kita ko, apie perleidimo datą bei perdavimo teisinius, ekonominius ir socialinius padarinius darbuotojams. Konsultacijos objektas – verslo ar jo dalies perdavimo neigiamų teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams eliminavimas ar sušvelninimas. Aptariamos nuostatos turi būti atsisakyta visa apimtimi (tiek dėl informavimo, tiek dėl konsultavimosi). Pirma, verslo ar jo dalies perleidimo sėkmė didele dalimi priklauso nuo konfidencialumo. Aptariama DK nuostata eliminuotų galimybę išlaikyti sandorį konfidencialiu iki reikiamo momento. Verslo perleidimas iš esmės yra turimų resursų (darbuotojų) ir klientų perleidimas. Tokios informacijos atskleidimas sandorį žymiai apsunkintų ar net padarytų neįmanomą dėl emocinių aplinkybių – gali paskatinti tiek darbuotojų išėjimą (verslo perleidimą suvokiant kaip indikaciją apie nesėkmingą esamo darbdavio ūkinę veiklą), tiek klientų pasitraukimą.
Antra, DK numato pareigą verslo perėmimo atveju perimti darbuotojus. Be to, nustatyta perleidusio verslą subjekto solidari atsakomybė už perėmusios verslą bendrovės įsipareigojimų darbuotojams nevykdymą (DK 50 str.) Informavimas ir konsultavimasis dėl verslo perleidimo apsunkintų tokių sandorių sudarymą, o darbuotojų teisės užtikrinamos kitomis DK nuostatomis. Siūlymas – neįtraukti nuostatos dėl pareigos informuoti ir konsultuotis su DT dėl verslo ar jo dalies perleidimo. Nepritarti šiomis nuostatomis siekiama tinkamai užtikrinti darbuotojų direktyvines nuostatas dėl informavimo ir konsultavimo. 208 – 211 straipsniuose nustatyta dėl kokių klausimų darbdavys turi konsultuotis su darbo taryba. 116. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466) 213,214 Teisė darbuotojų atstovams skirti savo parinktus narius į įmonės valdybą nėra privaloma pagal ES direktyvas. Lietuvai siūlomas reglamentavimas neatitinka europinės praktikos, nes nenurodomas darbo tarybos paskiriamų valdybos narių skaičius; nepagrįstai plačiai išplečiama šią nuostatą turinčių įgyvendinti įmonių dalis – tai visos įmonės, nepriklausomai nuo jų dydžio; ir nenumatoma tinkama konfidencialios informacijos, prie kurios gaus prieigą valdybos narys, apsauga. Visa tai gali neigiamai paveikti Lietuvos įmonių veiklos efektyvumą ir konkurencinę aplinką. Todėl siūloma atsisakyti šio darbuotojų įtraukimo į įmonės veiklą būdo:
Išbraukti straipsnius 213 ir 214. Nepritarti Šis reguliavimas bus taikomas tik valstybės ir savivaldybių įmonėms. 117. VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ (2015-10-27)213214 Pasiūlymas Teisė darbuotojų atstovams skirti savo parinktus narius į įmonės valdybą nėra privaloma pagal ES direktyvas.
Lietuvai siūlomas reglamentavimas neatitinka europinės praktikos, nes nenurodomas darbo tarybos paskiriamų valdybos narių skaičius; nepagrįstai plačiai išplečiama šią nuostatą turinčių įgyvendinti įmonių dalis
Išbraukti straipsnius
Kartu su Darbo kodeksu keičiamas tik Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas, taigi privalomas darbuotojų dalyvavimas numatomas tik valstybės ir savivaldybių įmonėse. 118. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)214 Komentuojamoje nuostatoje numatyta darbo tarybos teisė skirti bendrovės valdymo/priežiūros organo narį, kuris skiriamas ar renkamas pagal šių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ar steigimo dokumentus. Projekto svarstymo metu Akcinių bendrovių įstatymas nenumato, kad AB, UAB valdymo/priežiūros organo narį (-ius) galėtų skirti darbo taryba. Turėtų būti atskleista, ar yra ketinimas siūlyti keisti Akcinių bendrovių įstatymą, ryšium su siūloma DK nuostata. Pirma, nėra aišku, kokios formos ar kokius kitus kriterijus atitinkantys juridiniai asmenys privalės leisti darbuotojų atstovui dalyvauti valdymo organo veikloje (DK 214 str. 2 dalis). Antra, valdymo organą sudaro bent 3 nariai. Sprendimus priimant paprasta (1/2) ar kvalifikuota (2/3) dauguma, darbuotojų atstovo balsas neturės realios įtakos priimant sprendimus. Trečia, valdyba/stebėtojų taryba iš esmės sprendžia bendrovės verslo klausimus.
Į šias pozicijas akcininkas paprastai skiria verslo supratimą turinčius specialistus. Todėl darbuotojų atstovo dalyvavimas valdymo organo posėdžiuose būtų perteklinis jo apkrovimas. Su verslo strategija (plėtra, jos stabdymu) netiesiogiai yra susijęs ir darbuotojų dydžio klausimas. Tačiau jis išsprendžiamas kitais DK numatytais įrankiais, pavyzdžiui, informavimu, konsultavimusi, darbo biržos dalyvavimu grupės darbuotojų atleidime ir pan. Ketvirta, valdyba/stebėtojų taryba nuolat dirba su komercine paslaptimi. Nors su darbuotojais ir sudaromos konfidencialios informacijos apsaugos ir atsakomybės už jų nesilaikymą sutartys, tačiau dėl darbuotojų kitokio statuso (palankesnio reglamentavimo ir silpnesnės santykių šalies) konfidencialios informacijos apsauga nėra tapati, kurios galima reikalauti iš nepriklausomo valdybos nario. Todėl nuolat kiltų konfidencialios informacijos apsaugos užtikrinimo klausimas ir realios visiškos atsakomybės pritaikymo galimybės klausimas. Atsižvelgiant į tai, aptariamos nuostatos atsisakytina. Nepritarti Kaip lydintysis įstatymas teikiamas tik Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas, taigi, dalį juridinio organo narių bus privaloma skirti tik valstybės ir savivaldybių įmonėse. Akcinių bendrovių įstatymo kaip lydinčiojo buvo atsisakyta. 119.
(2015-10-27)2151 Pasiūlymas Kita vertus, palaikant siekį nuosekliai judėti link didesnio darbuotojų dalyvavimo įmonės valdyme, siūloma įtvirtinti platesnę darbuotojų atstovų teisę dalyvauti valdybos posėdžiuose: „Kolektyvinių sutarčių ar darbdavio ir darbo tarybos susitarimų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti sudaryta Darbuotojų atstovams sudaroma galimybė darbuotojų atstovams stebėtojo ar patariamojo balso teise dalyvauti darbdavio kolegialaus valdymo ar priežiūros organų susitikimuose, kai juose sprendžiami su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų darbo sąlygomis susiję klausimai.” Nepritarti Kolektyvinėmis sutartimis nėra draudžiama nustatyti geresnio darbuotojams reguliavimo. 120. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)2214 Siūloma numatyti teisę darbdaviui atsisakyti priimti jau atleistą darbuotoją į buvusią jo darbo vietą ir tokiu atveju išmokant įstatymų numatytą išeitinę kompensaciją. Tuo pačiu siūloma riboti už bylinėjimosi laiką darbuotojui priteisiamas sumas (darbdavys nėra atsakingas už tai, kiek laiko teismas nagrinėja darbo bylą):
pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus 6 mėnesius bei patirtą žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama šio kodekso numatyta išeitinė išmoka (56 str.
7 d.), jei ji nebuvo sumokėta kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam vidutiniam darbuotojo darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Nepritarti
Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)2501 Projekte numatoma, kad streikui skelbti turi būti gautas ne mažiau kaip ketvirtadalio profesinės sąjungos narių sutikimas. Siekiant stabilumo (1/4 yra tikrai mažas skaičius) siūloma įtvirtinti reikalavimą, kad streiką gali skelbti daugiau kaip pusė įmonės darbuotojų:
(statute) nustatyta tvarka turi būti gautas ne mažiau kaip ketvirtadalio profesinės sąjungos narių sutikimas daugiau kaip pusė įmonės darbuotojų sutikimas. Nepritarti Tokiu reguliavimu siekiama skatinti kolektyvinius darbo santykius bei kolektyvines derybas. Galimybės skelbti streiką suteikimas tik, kai tam pritaria daugiau nei pusė įmonės darbuotojų, yra perteklinis ir sutinkamai su Tarptautinės darbo organizacijos Asociacijų laisvės komiteto formuojamais darbo teisės standartais – toks reguliavimas nepagrįstai apribotų darbuotojų teisę skelbti streiką. 122. Laisvosios rinkos institutas250 Projekte drastiškai sumažinamas darbuotojų skaičius, kuriam pritarus, gali būti skelbiamas streikas – nuo pusės visų darbuotojų (galiojančio Darbo Kodekso 77 str. 1 d. 1) p.) iki ketvirtadalio profesinės sąjungos narių (Projekto 250 str. 1 d.). Įmonėje profesinę sąjungą įsteigti gali 1/10 įmonės darbuotojų (Projekto 179 str. 1 d.), todėl, pvz.,
(ketvirtadalis nuo 100) įmonės darbuotojai, t.y 2.5% visų darbuotojų. Kadangi 260 str.
Kadangi
darbuotojus, vos 25 streikuotojai, kurių darbo funkcija būtina kasdienei įmonės veiklai [1], galėtų paralyžiuoti net 1000 darbuotojų turinčios įmonės veiklą, taip pakenkdami ne tik darbdaviui, bet ir likusiems 97.5% darbuotojų. Siekiant išlaikyti balansą tarp streikui pritariančių ir nepritariančių darbuotojų interesų, siūlome palikti galiojančiame Darbo Kodekse įtvirtintą taisyklę, kad streikui skelbti būtinas pusės visų įmonės darbuotojų pritarimas. Nepritarti Siekiama sudaryti geresnes sąlygas skelbti streiką, kad profesinės sąjungos turėtų atitinkamą įrankį kolektyvinėse derybose su darbdaviu, siekiant tinkamai apginti darbuotojų interesus. 123. Teisės institutas Bendrosios pastabos Nors ne vienoje projekto nuostatoje vartojamas žodis „organas“ (13 str. 1 d., 16 str., 40 str. 2 d., 44 str. 3 d. ir t. t.), nei vienoje iš straipsnių antraščių toks nenaudojamas. Antai Projekto 16 str. pavadintas, panaudojant terminą
„institucijos“, išsiverčiant be žodžio „organai“: „Darbo teisių gynimas darbo
ginčus nagrinėjančiose institucijose“ (nuostatoje vartojamas žodis „organas“:
„ [...] darbo ginčus nagrinėjančiuose organuose
ir teismuose“). Šiuose ir kituose straipsniuose siūlytina žodį
„organas“ keisti terminu „institucija“ ar kitu panašiu,
artimesniu savo prasmine reikšme, o ne labiau biologiniu ar medicininiu pobūdžiu pasižyminčiu žodžiu „organas“. Svarstytina, kiek darbuotojo lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais bei asmens duomenų ir teisės į privatų gyvenimą apsaugą numatančių nuostatų įtvirtinimas dera su jų reguliavimo įstatyminiu lygiu garantija („demokratinėje visuomenėje prioritetas teikiamas žmogui, todėl viskas, kas susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, reguliuojama įstatymais.
Tai ir žmogaus teisių ir laisvių patvirtinimas, ir jų turinio apibrėžimas, ir apsaugos bei gynimo teisinės garantijos, ir leistinas jų apribojimas, ir kt.“[⁵]), jei Projekto 25 str. 3 d., 26 str. 7 d. nurodoma, kad kitos darbo teisės normos gali nustatyti jų įgyvendinimo ypatumus. Projekte įtvirtintos minėtos nuostatos neginčytinos, jei kitos darbo teisės normos reguliuotų šių žmogaus teisių „įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius, atskirų žmogaus teisių įgyvendinimo tvarką ir pan.“[6] Nustatant išeitinių išmokų dydžius, jų skaičiavimo pagrindas ne visuomet nuoseklus. Pavyzdžiui, remiantis 59 str. („Darbo sutarties nutraukimas nesant darbo sutarties šalių valios“) 3 d., išeitinės išmokos pagrindas esant abiem nurodytoms situacijoms – vidutinio darbo užmokesčio dydis: „šio straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 8 punktuose nustatytais atvejais darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka“. O pagal 61 str. („Darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju“) 3 d. vidutinio darbo užmokesčio dydis nebėra pagrindas skaičiuoti išeitinei išmokai: „Šio straipsnio 2 dalyje numatytus atveju atleidžiamiems darbuotojams išmokama dviejų dvejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jei jų darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės jų darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka“.
Nepritarti Nepritarti Pritarti šiuo metu taip pat vartojama sąvoka ,, darbo ginčus nagrinėjantys organai“, pakeisti žodį ,,organas“ terminu ,,institucija“ netikslinga, kadangi darbo ginčų komisijos nėra institucijos. Lietuvių kalbos žodyne nurodyta ir tokia ,,organo“ reikšmė
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos konferencijos delegatai pažymi, kad naujai pateiktuose
„Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio – administracinio
modelio“ dokumentų projektuose numatoma iš esmės pakeisti darbo santykius ir socialinius klausimus reglamentuojančių įstatymų nuostatas, kurios žymiai blogins dabar galiojančias darbuotojų socialines garantijas.
Konferencijos delegatai, svarstant socialinio draudimo įstatymų projektus, siūlo: ■ priimant įstatymų pakeitimus nedidinti socialinio draudimo įnašų tarifo dirbantiems pagal darbo sutartis; ■ nelaimingus atsitikimus, įvykusius pakeliui į darbą ir iš darbo, pripažinti draudiminiais įvykiais; ■ apdraustajam žuvus darbe, nustatyti 60 dydžių šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių vienkartinę draudimo išmoką , o ne riboti 5 vidutiniais užmokesčio dydžiais ; ■ pratęsti nedarbo išmokos mokėjimą dviem mėnesiais tose savivaldybių teritorijose, kuriose registruotų bedarbių skaičius 1,5 karto viršija šalies vidurkį; ■ palikti galioti 30-ties metų būtinąjį darbo stažą pensijai gauti moterims išauginusioms 3 ir daugiau vaikų; ■ vietoje našlių pensijų mokėti vienišo asmens 10-15 procentų pensijos priedą; ■ išankstinių pensijų skyrimo sąlygas pradėti keisti nuo 2020 metų. ■ įtraukti į valstybinio socialinio draudimo papildomų pensijų sistemą individualių įmonių savininkus, mažųjų ir ūkinių bendrijų tikruosius narius, tantjemų gavėjus, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikėjus pagal kvitus, dirbančius pagal verslo liudijimus ir kt. asmenis. ■ juridiniams asmenims didinti valstybinio socialinio įnašų tarifą už priimamus darbuotojus pagal terminuotas darbo sutartis. ■ toliau taikyti solidarumo principą ir nepriimti socialinio draudimo įnašų mažinimo („lubų“ įvedimo) daug uždirbantiems darbuotojams; ■ nepritarti laipsniškam valstybinio socialinio draudimo tarifo mažinimui juridiniams asmenims.
Konferencijos delegatai, svarstant socialinio draudimo įstatymų projektus, siūlo: ■ priimant įstatymų pakeitimus nedidinti socialinio draudimo įnašų tarifo dirbantiems pagal darbo sutartis; ■ nelaimingus atsitikimus, įvykusius pakeliui į darbą ir iš darbo, pripažinti draudiminiais įvykiais; ■ apdraustajam žuvus darbe, nustatyti 60 dydžių šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių vienkartinę draudimo išmoką , o ne riboti 5 vidutiniais užmokesčio dydžiais ; ■ pratęsti nedarbo išmokos mokėjimą dviem mėnesiais tose savivaldybių teritorijose, kuriose registruotų bedarbių skaičius 1,5 karto viršija šalies vidurkį; ■ palikti galioti 30-ties metų būtinąjį darbo stažą pensijai gauti moterims išauginusioms 3 ir daugiau vaikų; ■ vietoje našlių pensijų mokėti vienišo asmens 10-15 procentų pensijos priedą; ■ išankstinių pensijų skyrimo sąlygas pradėti keisti nuo 2020 metų. ■ įtraukti į valstybinio socialinio draudimo papildomų pensijų sistemą individualių įmonių savininkus, mažųjų ir ūkinių bendrijų tikruosius narius, tantjemų gavėjus, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikėjus pagal kvitus, dirbančius pagal verslo liudijimus ir kt. asmenis. ■ juridiniams asmenims didinti valstybinio socialinio įnašų tarifą už priimamus darbuotojus pagal terminuotas darbo sutartis. ■ toliau taikyti solidarumo principą ir nepriimti socialinio draudimo įnašų mažinimo („lubų“ įvedimo) daug uždirbantiems darbuotojams; ■ nepritarti laipsniškam valstybinio socialinio draudimo tarifo mažinimui juridiniams asmenims. Konferencijos delegatai tiki, kad, priėmus siūlomus pakeitimus, pagerėtų darbuotojų socialinės garantijos, šalyje mažėtų socialinė atskirtis. Nepritarti Svarstyti prie socialinio draudimo teisės aktų. 125. Anykščių rajono Trišalė taryba 2015-06-05 (G-2015-5135) Anykščių rajono trišalė taryba iš esmės nepritaria daugeliui siūlomų nuostatų Darbo kodekso (toliau ~ DK) projekte, tačiau dėl kai kurių galėtų būti rastas socialinis kompromisas.
Socialiniai partneriai yra linkę ieškoti subalansuoto ir visas šalis tenkinančio DK projekto, todėl siūlo Vyriausybei įsigilinti j abiejų socialinių partnerių - darbdavių ir darbuotojų - problemas. Trišalė taryba mano, kad svarstant naująjį socialini modelį iki šiol nieko nekalbama apie šio modelio įgyvendinimo kaštus, šis socialinis modelis turėtų padėti kurti ne tik lankstesnius darbo santykius, paskatinti investicijas, bet ir užtikrinti geresnes garantijas darbuotojams, išplėsti socialinio draudimo aprėptį, numatyti aiškesnį pensijų skaičiavimo modelį ir tvarų finansavimą. Atsižvelgiant į labai trumpą teisės aktų projektams nagrinėti skirtą terminą, teisės aktų projektų skaičių ir jų apimtį, išsamiai išnagrinėti pateiktų teisės aktų projektų nėra galimybės. Pagal kompetenciją teikiame šiuos apibendrintus pastebėjimus:
iš darbo įspėjimo terminą bei mažinant išeitinių išmokų dydį, būtina sustiprinti Nedarbo socialinio draudimo fondą surenkant daugiau lėšų nedarbo išmokoms. Nedarbo socialinio draudimo išmokos turi priklausyti nuo įmokų dydžio. Darbuotojams, neturintiems draudiminių darbo pajamų ir nemokantiems įmokų Sodrai, turi būti mokama nedarbo socialinė pašaipa iš valstybės biudžeto, o tai sudarys papildomas išlaidas biudžetui. 2. Valstybės biudžete taip pat turi būti numatytas finansavimas aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms. Šiuo metu aktyvios darbo rinkos politikos priemonės finansuojamos ir iš ES struktūrinių fondų. Ką darysime, kai struktūrinė parama mažės? Jei vis didesnis darbuotojų skaičius dirbs pagal terminuotas darbo sutartis, bus didesnis poreikis darbuotojų perkvalifikavimui ar kvalifikacijos kėlimui. 3.
kodekse neišspręstas darbuotojų atstovavimo klausimas, kadangi darbo tarybos supriešintos su profesinėmis sąjungomis. Iki šiol darbo tarybų veikla nepastebima. Mažose įmonėse iki 20 darbuotojų turi būti darbuotojų patikėtinis. Profesinėms sąjungoms kelia rūpestį, kaip įmonėse bus renkamos darbo tarybos, darbuotojų patikėtiniai, ir ar jos tikrai atstovaus darbuotojams. 4. Darbo užmokestis gali būti didinamas per kolektyvines sutartis, o ne pavienių iniciatyvų būdu, todėl profesinėms sąjungoms ir visiems dirbantiesiems gali tekti imtis radikalesnio būdo kovoti už savo teises į orų atlyginimą ir darbo sąlygas. Lietuvos darbuotojų darbo užmokestis vienas mažiausių Europos Sąjungoje, todėl būtina stiprinti profesinių sąjungų derybines galias, Turi būti sudaryta reali galimybė organizuoti streiką. Reikia Įsteigti Darbo rūmus, kad nebūtų diskriminuojamos profesinės sąjungos, nes darbdavių organizacijos turi Pramonės ir prekybos rūmus. 5. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas nustato, kad numatant reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius ar iš esmės keičiant teisinį reguliavimą, reikia atlikti proporcingą ir pagrįstą numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą. Siūlomu teisės aktų projektų paketu iš esmės norima pakeisti darbo santykių, socialinio draudimo bei užimtumo teisinį reglamentavimą, Todėl, vadovaujantis Numatomo teisimo reguliavimo poveikio vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr.
1276, atsižvelgiant į teisės aktuose numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, be kitų privalomų aspektų, turi būti proporcingai įvertinamas ir kokybiniais bei kiekybiniais duomenimis pagrindžiamas poveikis ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai ir administracinei naštai, tačiau pridedamuose aiškinamuosiuose raštuose tėra tik trumpi, abstraktūs teiginiai, o kai kurių jų teisingumas kelia abejonę. 6. Lietuvos Respublikos darbo kodekso projekte atsispindi socialinio modelio nuostatos:
a) atleidimo iš darbo įspėjimo terminų trumpinimas ir išeitinių išmokų mažinimas;
b) lankstesnis darbo laiko reguliavimas ir darbo sutarčių įvairovė, kurios lyg ir turėtų būti palankios tiek darbdaviams, siekiantiems liberalizuoti darbo santykius, tiek darbuotojams. Prarastą išeitinę išmoką, kurios dydis šiuo metu priklauso nuo darbuotojo turimo darbo stažo toje įmonėje, siūloma kompensuoti didesne bedarbio pašalpa. Tačiau analizuojant Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą matyti, kad ši didesnė bedarbio pašalpa toli gražu nekompensuos darbuotojo finansinių praradimų, susijusių su išeitinės išmokos praradimu;
e) darbo sutarčių įvairovė neužtikrins didesnio darbuotojo socialinio saugumo, o įsidarbinimo galimybes gali riboti Lietuvos Respublikos darbo kodekso projekto nuostata, kad minimalų darbo užmokestį leidžiama mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.
Be to, ši nuostata gali įpareigoti darbdavius pervertinti darbuotojų atliekamas funkcijas pagal „kvalifikacinį kriterijų ir tam tikrai daliai iš jų arba padidinti darbo užmokestį, arba atleisti juos iš darbo. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad bus siekiama ilgiau darbuotojus išlaikyti darbo rinkoje, ilginant būtinąjį socialinio draudimo stažą ir perspektyvoje ilginant senatvės pensinį amžių. Todėl yra tikimybė, kad gali išaugti socialinių pašalpų gavėjų skaičius, ir tai taptų papildoma administracine ir finansine našta savivaldybėms;
d) užimtumo įstatymo projekte numatoma perduoti savivaldybėms ne tik viešųjų, pagalbinių darbų organizavimą, bet ir jų finansavimą. Savivaldybės bus įpareigotos teikti paramą darbo vietoms steigti, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektus. Tai pareikalaus savivaldybėms ieškoti papildomų finansinių išteklių, nes nėra aišku, ar bus skiriama tam lėšų iš valstybės biudžeto;
e) šio teisės aktų projektų paketo rengėjų pateikiame aiškinamajame rašte nurodomos prognozės dėl mažėsiančio nedarbo ir užimtumo augimo ir atsirasiančias galimybes sutaupyti socialinės paramos lėšas bei užtikrinti didesnes įplaukas j valstybės biudžetą yra abejotinos. Priešingai, socialiai nesubalansuotas darbo santykių liberalizavimo procesas socialinės paramos sistemai gali turėti neigiamą poveikį. Neįmanoma kuo skubiau ir nediskutuojant patvirtinti didžiulę socialinių ir darbo santykių reguliavimo srities pertvarką.
Todėl tik atlikus visapusišką numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, galima butų vertinti tikrąją administracinę ir finansinę naštą savivaldybėms. Mūsų manymu, reikia atidėti šio teisės aktų projektų paketo priėmimą. Anykščių rajono trišalė taryba mano, kad, įsigaliojus naujam socialiniam modeliui, padaugės darbo ginčų, bus didesnė darbo ieškančių žmonių kaita, todėl būtina stiprinti Valstybinės darbo inspekcijos bazę bei Lietuvos darbo biržą. Prašome atsižvelgti į aukščiau išdėstytus Anykščių rajono trišalės tarybos argumentus ir Darbo kodeksą taisyti tik suderinus su socialiniais partneriais. Nepritarti Projektas nuo 2015-05-18 iki 2015-06-08 (15 d.d.) buvo paskelbtas LRS teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemyje, kur institucijos, socialiniai partneriai, nevyriausybinės organizacijos ir visuomenė galėjo pateikti pastabas ir pasiūlymus. Įvyko 13 Darbo santykių komisijos prie Trišalės tarybos, ir 14 Trišalės tarybos posėdžių, kuriuose apsvarstytas Projektas. Sutarus su socialiniais partneriais buvo atsisakyta darbo santykių ypatumų sportininkams, pedagogams, kultūros darbuotojams, atsisakyta privalomų viršvalandžių, buvo susitarta dėl įspėjimo terminų atleidžiant darbuotoją darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, sutarta dėl darbo sutarties nutraukimo su nėščiomis darbuotojomis ir darbuotojais, auginančiais vaikus, socialiniai partneriai pritarė ir naujų darbo sutarčių rūšių, tokių kaip pameistrystės sutartis, projektinio darbo sutartis, darbo vietos dalijimosi sutartis, darbo keliems darbdaviams sutartis, įvedimui. Taip pat buvo sutarta dėl prastovos apmokėjimo ir ypatumų mažoms įmonėms, kuriose dirba iki 10 darbuotojų.
Paskutiniojo Trišalės tarybos posėdžio metu taip pat buvo sutarta, kad paeiliui einančiomis laikomos terminuotos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip 2 mėnesių laikotarpis; kad maksimali darbo savaitės trukmė suminės darbo laiko apskaitos atveju – 48 val.; sutarta dėl maksimalios viršvalandžių ribos per metus – 180 val., kitokią trukmę nustatant kolektyvinėse sutartyse; susitarta, kad pietų pertrauka suteikiama ne vėliau kaip po 5 darbo valandų; kad švenčių ar poilsio dieną dirbama tik darbuotojo sutikimu arba dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą ar sutarus kolektyvinėje sutartyje; sutarė, kad bendra poilsio diena – sekmadienis; sutarta, kad suteikiamos ne mažiau kaip 5 dienos darbuotojų atstovų mokymui ir švietimui ir 2 iš jų apmokamos. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo projektu siekiama šių tikslų: išplėsti teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką. Įstatymo projekte numatoma nebe 18 mėnesių per paskutinius 36 mėnesius, bet tik 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažo per paskutinius 24 mėnesius iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje; nedarbo socialinio draudimo išmokos laikotarpį nebesieti su nedarbo socialinio draudimo stažu ir iš esmės prailginti iki 9 mėnesių (tokia nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo trukmė buvo taikoma tik turint
dydžio apskaičiavimo formulę; nustatyti dalinio darbo išmoką; pakeisti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo sustabdymą ir nutraukimą. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo projektu siekiama šių tikslų: išplėsti teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką.
Įstatymo projekte numatoma nebe 18 mėnesių per paskutinius 36 mėnesius, bet tik 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažo per paskutinius 24 mėnesius iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje; nedarbo socialinio draudimo išmokos laikotarpį nebesieti su nedarbo socialinio draudimo stažu ir iš esmės prailginti iki 9 mėnesių (tokia nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo trukmė buvo taikoma tik turint 35 m. nedarbo socialinio draudimo stažo); koreguoti nedarbo draudimo išmokos dydžio apskaičiavimo formulę; nustatyti dalinio darbo išmoką; pakeisti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo sustabdymo ir nutraukimo pagrindus. Nedarbo socialinio draudimo išmokos dydis iš dalies susiejamas su minimaliąja mėnesine alga (toliau – MMA) – pastovioji dalis lygi 30 proc. MMA. Kadangi nedarbo socialinio draudimo išmoka pakeičia prarastą atlyginimą, ją tikslingiau sieti su MMA nei su einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiu, kaip buvo iki šiol. Kintama nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis apskaičiuojama taip, kad bedarbiui būtų paskata skubiai ieškotis naujo darbo, t. y. pradiniu laikotarpiu (1–3 mėn.) kintama nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis sudaro 50 proc. bedarbio vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, paskui mažinama iki 40 ir 30 procentų. Tačiau nedarbo socialinio draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 75 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Nustatant socialinio draudimo išmokų dydžius ir jų „lubas“ vadovaujamasi socialinio draudimo principu – nuo didesnių algų mokamos socialinio draudimo įmokos suteikia teisę į didesnę išmoką, kuri apsaugo nuo staigaus gyvenimo lygio kritimo ir sudaro sąlygas ieškotis darbo pagal turimą kvalifikaciją. Motyvacija nedelsti darbo paieškose užtikrinama mažinant išmoką po trijų mėnesių nuo jos mokėjimo pradžios.
Reformuota nedarbo socialinio draudimo sistema siekiama išplėsti aprėptį, nes Lietuvoje paprastai tik apie 20–25 proc. bedarbių gaudavo nedarbo socialinio draudimo išmoką. Dėl reikalavimo bedarbiams turėti trumpesnį nedarbo socialinio draudimo stažą tikimasi nedarbo socialinio draudimo aprėpties augimo 12 proc. (tokia dalis bedarbių turi draudimo stažą tarp 12 ir 18 mėn.), o dėl išplėstos nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo trukmės – apie 20 proc. Nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo trukmės prailginimas ir nedarbo socialinio draudimo išmokos dydžio pakeitimai yra susiję ir su naujo Darbo kodekso projekto nuostatomis, kuriomis sumažinama išeitinės išmokos mokėjimo trukmė. Didesne nedarbo socialinio draudimo išmoka bus kompensuojami bedarbių praradimai sumažinus išeitinės išmokos mokėjimo trukmę. Projekte siūloma, kad darbdavys privalo patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius viršija 50, jas privalo patvirtinti darbdavys ir tai padaryti prieinama susipažinti visiems darbuotojams. Taip pat siūloma keisti ir minimalaus darbo užmokesčio (toliau – MMA) nustatymo procesą bei tvarką. Bus tvirtinama MMA nustatymo metodika, pagal kurią sudaryta ekspertų komisija, atsižvelgusi į šalies ekonominę
Taip pat, manome, kad nustatant darbo užmokestį turi būti įvertintas darbo sudėtingumas. Šiuo Projektu siekiama lankstesnių darbo santykių, kad darbdaviai kurtų ne bet kokias, o kokybiškas darbo vietas, tuo tarpu kvalifikuoto darbuotojo darbas už minimalų atlygį, mūsų nuomone, nelaikytinas kokybiška darbo vieta. Norime pabrėžti, kad Projekte siūloma suintensyvinti dialogą, atskiriant profesinių sąjungų ir darbo tarybų kompetenciją užsienio šalių pavyzdžiu. Siekiama išspręsti informavimo ir konsultavimo, kuris privalomas pagal Europos Sąjungos teisę, problemą tose įmonėse, kuriose nėra profesinių sąjungų. Garantijos profesinių sąjungų nariams nėra mažinamos. Atstovai ginami nuo diskriminacinio atleidimo, darbo laikas funkcijoms atlikti nėra mažinamas. Taip pat siūloma lengvinti kolektyvinių sutarčių sudarymą, ir streikų skelbimą. Projekte siūloma, kad priimti sprendimą skelbti streiką gali profesinė sąjunga ar profesinių sąjungų organizacija jų įstatuose (statute) nustatyta tvarka, tačiau projekte reikalaujama, kad turi būti gautas ne mažiau kaip ketvirtadalio profesinės sąjungos narių sutikimas. Pagal šiuo metu galiojančio Darbo kodekso nuostatas streikas įmonėje skelbiamas, jeigu šiam sprendimui slaptu balsavimu pritarė: skelbti įmonės streiką – daugiau kaip pusė įmonės darbuotojų; skelbti įmonės struktūrinio padalinio streiką – daugiau kaip pusė to padalinio darbuotojų. Profesinėms sąjungoms išlieka teisės reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia darbo teisės normas jų narių atžvilgiu. Atvirkščiai
2.1 Dėl plėtimosi į kitų teisės šakų reguliavimo sferą Kai kurios Projekto nuostatos reguliuoja klausimus, patenkančius į kitų teisės šakų reguliavimo sferą: mokesčių (Projekto 82 str. 4 d., 97 str. 2 ir 3 d., 137 str. 3 d.), asmens duomenų apsaugos (Projekto 26 str., 50 str. 6 d., 51 str. 6 d., 78 str. 2 d. 2) ir 3) p., 164 str. 2 d.), įmonių teisės (Projekto 999 str., 100 str., 101 str. 2 d., 102 str. 2 d.), civilinio proceso (Projekto 148 str. 4-6 d., 236 str., 237 str. 3 d., 238 str.), intelektinės nuosavybės (Projekto 30 str. 4 d.), bankroto (Projekto 147 str. 2 d.). Kai kurios iš minėtų Projekto nuostatų yra tiesiog nereikalingos, nes tik pakartoja kitos teisės šakos šaltiniuose jau esančias normas. Kitos iš išvardytų Projekto nuostatų nustato naujas arba detalizuoja esamas kitų teisės šakų normas. Šių normų išdėstymas Darbo kodekse apsunkintų kitų teisės šakų normų taikymą, nes jų visumos reikėtų ieškoti ne tik tos šakos normų šaltiniuose, bet ir Darbo kodekse. Taip pat tai gali suardyti atitinkamų teisės šakų sistemiškumą ir nuoseklumą. Siūlome atsisakyti kitų teisės šakų reguliavimo sferai priklausančių klausimų reguliavimo Darbo kodekse. Projekto nuostatas, kurios tik atkartoja kituose teisės aktuose esančias normas, siūlome pašalinti, o naujas arba detalizuojančias normas siūlome perkelti į atitinkamos teisės šakos teisės aktus. Nepritarti Siūlomos naujos nuostatos yra tiesiogiai susijusios su darbo santykių reglamentavimu, siekiama užpildyti esamas spragas teisėje. 127. Laisvosios rinkos institutas 2.3 Dėl projektinio darbo sutarties (Projekto II dalies VI skyriaus penktasis skirsnis) Pagrindiniu kriterijumi, skiriančiu darbo sutartis nuo civilinės teisės reguliuojamų sutarčių (rangos, paslaugų atlikimo ir kt.), laikomas sutarties objektas: darbo sutartis sudaroma dėl funkcijos atlikimo, o civilinės rangos ar paslaugų sutartys sudaromos dėl tam tikro rezultato – gaminio ar paslaugos.
Darbo sutartimi darbuotojas įsipareigoja atlikti darbo funkciją, o su rezultatu susijusi rizika tenka darbdaviui. Iš to logiškai atsiranda darbuotojo pavaldumas darbdaviui [5]. Civilinėse sutartyse atsakomybė už sutarto rezultato pasiekimą tenka rangovui/paslaugų teikėjui, tarp šalių neatsiranda pavaldumo santykių. Projekto II dalies VI skyriaus penktajame skirsnyje numatyta nauja darbo sutarties rūšis savo esme yra ne darbo, o rangos/paslaugų teikimo sutartis, nes susitariama dėl konkretaus rezultato, gali būti apmokama už pasiektą rezultatą, o ne už darbo laiką (taigi, su rezultato pasiekimu susijusi rizika tenka darbuotojui), taip pat darbuotojas lieka iš esmės nepavaldus darbdaviui – dirba savo paties nusistatytu darbo laiko režimu ir už darbovietės ribų. Kadangi projekto 32 str. 5 d. draudžia civilinio pobūdžio susitarimus dėl Projekte nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, nuosekliai taikant Projekto nuostatas, šios naujos – projektinio darbo – sutarties rūšies įvedimas uždraustų civilines rangos ir paslaugų teikimo sutartis, kuriose rangovas ar paslaugų teikėjas yra fizinis asmuo. Siūlome tobulinti Projekto II dalies VI skyriaus penktąjį skirsnį taip, kad įgyvendinant projektinio darbo sutartis, nebūtų užkirstas kelias sudaryti ir įgyvendinti civilines rangos ir paslaugų teikimo sutartis, kuriose rangovas ar paslaugų teikėjas yra fizinis asmuo. Nepritarti Jeigu bus projektinio darbo sutarties požymių, bus sudaroma projektinio darbo sutartis, jeigu civilinės sutarties požymių – civilinė sutartis. 128.
juridinio asmens valdyme (Projekto III dalies III skyriaus ketvirtasis skirsnis) Juridinio asmens dalininkų teisė skirti valdymo organų narius kyla iš nuosavybės teisės: asmuo, investavęs savo turtą į juridinį asmenį, įgyja teisę daryti įtaką to juridinio asmens valdymui proporcingai turimų juridinio asmens akcijų daliai. Suteikiant ne dalininkams teisę dalyvauti juridinio asmens valdyme, būtų suvaržoma dalininkų nuosavybės teisė, kas galimai pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą. Darbuotojų atstovų dalyvavimą juridinio asmens valdyme numato kai kurių ES šalių nacionalinė teisė. Daugelyje šių šalių tokie reikalavimai galioja tik valstybės valdomoms įmonėms, o ten, kur reikalavimai galioja ir privačioms įmonėms, šie taikomi tik didelėms įmonėms[2]. Tokių nuostatų atsiradimą lėmė unikalios tų šalių istorinės, kultūrinės ir kitokios aplinkybės, viena kurių, ko gero, buvo šių nuostatų atsiradimo metu (20 a. šeštajame dešimtmetyje) vykęs komunizmo ideologijos sklidimas (ar bent sklidimo grėsmė). Europos Komisija keturis kartus – 1972, 1983, 1990 ir 1991 metais - teikė penktosios įmonių teisės direktyvos projektą, numatantį darbuotojų dalyvavimą bendrovių valdyme, tačiau jis nebuvo priimtas ir galiausiai 2001 metais Komisija pasiūlymą atsiėmė[3]. Tai atsispindi ir Direktyvoje 2001/86/EB, kurios preambulės (5) punkte konstatuojama: „Valstybėse narėse darbuotojų atstovų dalyvavimui priimant sprendimus taikomos taisyklės ir praktika labai skiriasi, dėl to nepatartina nustatyti vieno SE taikytino europinio modelio, pagal kurį darbuotojai dalyvautų priimant sprendimus.“ Pažymėtina, kad kai kurios valstybės, pvz. Čekija, reikalavimo įtraukti darbuotojus į privačių įmonių valdymą atsisako.
Mūsų kaimyninėse valstybėse Latvijoje ir Estijoje tokių reikalavimų nėra, o Lenkijoje panašūs reikalavimai taikomi tik valstybės valdomoms įmonėms.[4] Siūlomos nuostatos galimai pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą. Siūlomų nuostatų ES teisė nereikalauja. Atskiros ES valstybės panašias nuostatas turi dėl savitų istorinių ir kitokių aplinkybių, kurių Lietuvoje nėra. Šių nuostatų priėmimas pablogintų Lietuvos patrauklumą investicijoms, lyginant su daugeliu ES šalių, įskaitant kaimynines Latviją, Estiją ir Lenkiją. Todėl siūlome Projekto III dalies III skyriaus ketvirtąjį skirsnį šalinti. Nepritarti Kartu su Darbo kodeksu keičiamas tik Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas, todėl numatomas privalomas darbuotojų dalyvavimas įmonių valdyme tik valstybės ir savivaldybės įmonėse. 129. Audrius Maliauskas 2015-07-22 (G-2015-6485) Siūlau numatyti kodekse rekomendacijų teikimą apie įmonės darbuotojus, kuriuos rašytų atsakingi asmenys arba vadovai, tam tikrais laikotarpiais, dar darbuotojui dirbant toje darbovietėje. Dauguma darboviečių, kurios dirba su kompiuteriais įmonės darbuotojai turi prieigą prie įmonės duomenų bazės (serverio) arba privalomai siųsti darbuotojo el. paštą. Nes norint pakeisti darbdavį, vargiai bus įmanoma gauti teigiamą rekomendaciją, kurios reikia pretenduojant į naują darbą. Rekomendacijas kas tam tikrą laiką reiktų atnaujinti, jei tarkim nieko darbuotojas nenusipelnė, tai bent pakeisti rekomendacijos datą. Nepritarti Projekto 64 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jei yra darbuotojo prašymas, darbdavys per dešimt dienų privalo jam išduoti pažymą apie darbuotojo vykdytą darbo funkciją, jos pradžią ir pabaigą, taip pat gautą darbo užmokestį. 130.
2015-07-08 (G-2015-5011) Apibendrinę šio projekto metu visuose regionuose pravestų debatų apie Jungtinių Tautų Komiteto baigiamuosius pastebėjimus dėl penktojo Lietuvos periodinio pranešimo Lietuvai užimtumo srityje rezultatus, norime atkreipti dėmesį į moterų ir vyrų lygių galimybių praktinio įgyvendinimo stiprinimo būtinumą nacionaliniame ir vietiniame lygmenyje ir pateikti šiuos pasiūlymus:
lygybę užimtumo srityse
rengiamame Darbo kodekse įtvirtinti moterų ir vyrų lygybės principą, įteisintą Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsniuose kaip vieną pagrindinių vertybių ir pareigą valstybėms narėms įtvirtintą Europos Sąjungos lyčių lygybės direktyvose. 2. Naujai rengiamame Darbo kodekse numatyti prievolę darbdaviams rengti ir įgyvendinti lyčių lygybės planus, numatyti konkrečias lyčių lygybės darbo vietoje planavimo priemones ir atsakingų asmenų už priemonių įgyvendinimą paskyrimą – t.y. įpareigoti darbdavius rengti ir įgyvendinti lyčių lygybės planus, kurie apimtų taip pat darbo ir šeimos derinimo priemones. Nustatyti aiškų bei skaidrų jų įgyvendinimo stebėsenos, kontrolės ir atsiskaitomybės mechanizmą. Tuo tikslu užtikrinti glaudų Valstybinės darbo inspekcijos ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos bendradarbiavimą. 3. Užtikrinti naujajame Darbo kodekse įpareigojančias moterų ir vyrų lygybės garantijas, kolektyvinėms deryboms paliekant tik papildomas geresnę moterų padėtį užtikrinančias nuostatas. 4. Užtikrint naujajame Darbo kodekse priemones moterų ir vyrų atlyginimų skirtumo mažinimui, įskaitant darbo rinkos segregacijos mažinimą, lyčių lygybės nuostatas profesiniame orientavime ir profesiniame mokyme ir specialias laikinąsias priemones moterų padėčiai gerinti, pavyzdžiui lyčiai neutralius kriterijus, atrenkant įmonių valdybų narius. 5.
rengiamame Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti privalomus lyčių lygybės mokymus valstybės tarnautojams, integruoti lyčių lygybės kursą į kvalifikacijos tobulinimo programas. 6. Užtikrinti lyčių lygybės klausimų svarstymą Lietuvos Respublikos Trišalėje taryboje ir lyčių lygybės institucinio mechanizmo efektyvų bendradarbiavimą su socialiniais partneriais (darbdavių ir darbuotojų organizacijomis). Nepritarti Lyčių lygybė ir diskriminacijos draudimas yra vieni kertinių darbo teisinių santykių principų. Projekte šie principai yra įtvirtinami tiek reglamentuojant darbo sutarties šalis ir jų bendrąsias pareigas, tiek atskiruose projekto institutuose – darbo užmokesčio, darbo sutarties ir kt. Darbuotojų lyčių lygybė ir nediskriminavimas kitais pagrindais įtvirtinta Projekto 25 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad bet kokiuose darbdavio santykiuose su darbuotojais tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, ketinimo turėti vaiką (vaikų) pagrindu, dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais yra draudžiami. Projekto 138 str. numatyta, kad darbo apmokėjimo sistema darbovietėje ar darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatoma kolektyvine sutartimi. Kai nėra tai nustatančios sutarties, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius viršija 50, jas privalo patvirtinti darbdavys ir taisi padaryti prieinama susipažinti visiems darbuotojams. Darbo apmokėjimo sistema turi būti parengta taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos lyties ar kitais pagrindais, Vyriams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis.
Toks pat darbas reiškia atlikimą veiklos, kuri pagal objektyvius kriterijus vienoda ar panaši į kitą darbo veiklą tiek, kiek abu darbuotojai gali būti sukeisti vietomis be didesnių darbdavio sąnaudų. Lygiavertis darbas reiškia, kad jis pagal objektyvius kriterijus yra ne mažesnės kvalifikacijos ir ne mažiau reikšmingas darbdaviui siekiant savo veiklos tikslų negu kitas palyginamasis darbas. Projekto 22 str. numatyta, kad darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 50, darbo tarybai ir profesinei sąjungai privalo teikti darbuotojų, išskyrus vadovaujančius darbuotojus, nuasmenintą informaciją apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį. Draudimas diskriminuoti lyties pagrindu darbo užmokesčio srityje pasireiškia diskriminacijos šioje srityje užkardymu, tokio paties ir lygiaverčio darbo sampratos įvedimu. Projekto 138 straipsnio
ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos lyties pagrindu. Vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis. 131. Lietuvos profesinių sąjungų federacija „Sandrauga“ 2015-07-08 (G-2015-6114) Siūlome atšaukti Socialinio modelio svarstymą LR Seime, kol šis projektas nebus galutinai suderintas su socialiniais partneriais. Gindami šią poziciją esame pasiruošę imtis visų – neišskiriant kolektyvinių – poveikio priemonių, tiek Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek ir tarptautiniu mastu. Nepritarti Projektas nuo 2015-05-18 iki 2015-06-08 (15 d.d.) buvo paskelbtas LRS teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemyje, kur institucijos, socialiniai partneriai, nevyriausybinės organizacijos ir visuomenė galėjo pateikti pastabas ir pasiūlymus.
Įvyko 13 Darbo santykių komisijos prie Trišalės tarybos, ir 14 Trišalės tarybos posėdžių, kuriuose apsvarstytas Projektas. 2015-10-21 įvyko vieši klausymai LRS Socialinių reikalų ir darbo komitete, kuriuose galėjo dalyvauti visi suinteresuoti asmenys. 132. AB „Švyturys“ profesinė sąjunga; LT darbo federacija; Lietuvos jūrininkų sąjunga;
Piliečiai: Darius Jančiauskas, Algirdas Aleknavičius, Raimonda Freitakienė, Aurimas Kapsevičius, Vaidas Freitakas, Karolis Stonkus, Marija Vazbytė, Virginijus Stanynas, Tomas Budrevičius, Juozas Karalius, Laisvūnas Stropus, Žydrūnas Mineikis. 2015-06-08 (G-2015-5189; 5156; 4961; 4960; 4962; 4904; 4905; 4907; 4906; 4940; 4908; 5014; 4938; 5738;7662). Nepritaria LR Vyriausybės spaudimui skubiai priimti Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, drastiškai bloginančius darbo teisių apsaugą ir garantijas, o ypač:
viršvalandžius) sumažinimui;
penkeriais metais
auginančių vaikus garantijų mažinimui Profesinių sąjungų teisių apribojimui Nepritarti
įtvirtinama, kad kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis (atostogpinigiai).
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Trišalė taryba nutarė, kad kasmetinių atostogų laiku darbuotojui būtų paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis. Už viršvalandžius bus mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio tarifas kaip ir šiuo metu. 2 ir 4. Trišalė taryba nutarė tikslinti nuostatas, ilginant įspėjimo terminus: tiek bendrus, tiek atskiroms grupėms. Buvo pailginti (lyginant su pradiniais pasiūlymais) įspėjimo terminai. Projekto 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinama, kad darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vieneri metai – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki šešerių metų amžiaus ar vieni augina vaiką iki 12 metų amžiaus bei darbuotojams, kuriems iki valstybės socialinio draudimo senatvės pensinio amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki senatvės pensinio amžiaus liko mažiau kaip dveji metai. 2015 m. rugsėjo 23 d. Trišalėje taryboje taip pat sutarta dėl Išmokų fondo (toliau – Fondas) steigimo, iš kurio išeitinės išmokos darbuotojams bus mokamos pagal stažą. Atleidžiamam darbuotojui darbdavys turės sumokėti vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Papildomos išeitinės išmokos bus mokamos iš Fondo darbuotojams, dirbantiems ilgiau nei 5 metus, numatant papildomas 1, 2 ir 3 mėn. išmokas už atitinkamai 5, 10 ir 20 metų darbo stažą.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad mažinant kaštus dėl darbuotojo atleidimo darbdavio iniciatyva nesant jo kaltės, tikimasi sumažinti ne tik atleidimo iš darbo kaštus, tačiau lankstesnis ir mažiau kaštų reikalaujantis reguliavimas galėtų paskatinti darbdavius nesant darbuotojų kaltės juos atleisti laikantis visų teisinių procedūrų, t. y. išmokant jiems išeitinę išmoką. Šiuo metu esantys statistiniai duomenys, kad
darbuotojo išėjimo iš darbo priežasčių ir galima manyti, kad dažnai darbdaviai vengdami didelių kaštų, susijusių su darbuotojų atleidimu, juos verčia išeiti savo noru. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad atleidimo priežastis reikalinga visais atvejais. Ji gali būti kita, nei nurodyta Darbo kodekso projekto 56 straipsnyje, tačiau negali būti dėl diskriminacinių pagrindų, t.y. dėl dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų. 5. Atkreiptinas dėmesys, Darbo kodekso projekte išlaikoma darbo laiko norma – 40 val. per savaitę.
Taip pat pažymėtina, kad ir šiuo metu darbuotojams, dirbantiems pagal dvi ir daugiau sutarčių, maksimali darbo laiko trukmė nustatyta 12 val. per dieną, taigi Darbo kodekso projekte numatomos analogiškos nuostatos: darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos ir 60 valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį. 7. Dėl galimybės sudaryti terminuotą darbo sutartį nuolatinio pobūdžio darbui reikėtų pažymėti, kad šia nuostata siekiama didinti darbdavių paskatas kurti darbo vietas ir priimti darbuotojus. Piktnaudžiavimų užkardymui bus ribojama terminuotų sutarčių trukmė
Be to, reikėtų akcentuoti, kad darbdavys, sudaręs terminuotą darbo sutartį, privalės mokėti didesnę nedarbo socialinio draudimo įmoką. 8. Projekto 123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos papildomos ir pailgintos atostogos. Darbo kodekso projekto 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio pailgintos atostogos, kurios prijungiamos prie kasmetinių atostogų arba suteikiamos atskirai. Pagal šio straipsnio 2 dalį darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos. Papildomų kasmetinių atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 9. Dėl būtinojo stažo reikalavimo didinimo visai senatvės pensijai gauti nuo 30 metų iki 35 metų pažymėtina, kad šiuo metu vidutinis stažas, už kurį skiriama senatvės pensija, jau sudaro 37 metus, todėl ilginant pensinį amžių, kai žmonės turi ilgiau likti darbo rinkoje, pamažu didinamas ir būtinojo stažo senatvės pensijai reikalavimas. Būtina paminėti, kad pensinio amžiaus vėlinimas ir būtinojo stažo senatvės pensijai gauti ilginimas yra pagrindinės priemonės, kuriomis reaguojama į artėjančią demografinę krizę. 10. Sutarus su socialiniais partneriais buvo nutarta perkelti šiuo metu galiojančio Darbo kodekso 132 straipsnyje įtvirtintas garantijas darbuotojams, auginantiems vaikus. Darbo kodekso projekto 56 straipsnyje numatyta, kad su darbuotojais, auginančiais vaiką
(vaikus) iki trejų metų amžiaus, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės.
Darbo kodekso projekto 129 straipsnio dalyje taip pat numatyta, kad darbdavys užtikrina darbuotojo teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis nei buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant teisę į darbo užmokesčio padidėjimą, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs. Reglamentuojant darbo laiko režimą taikant suminę darbo laiko apskaitą, Darbo kodekso projekto 113 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų amžiaus, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų amžiaus, jei yra tokia galimybė. Paminėtina, kad Darbo kodekso projekte darbuotojo šeiminių įsipareigojimų gerbimo principas įgauna naują prasmę teisės normose. Darbo kodekso projekto 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama, kad darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai to negalima pasiekti dėl darbo funkcijos ar darbdavio veiklos ypatumų arba dėl per didelių darbdavio sąnaudų. Taip pat minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame Kodekse nustatytais atvejais pateikti darbuotojų prašymai, susiję su šeiminių įsipareigojimų vykdymu, turi būti darbdavio apsvarstyti ir į juos motyvuotai atsakyta raštu.
Šeiminių darbuotojo įsipareigojimų gerbimo principas pasireiškia per Darbo kodekso projekto nuostatas, reglamentuojančias teisę į nemokamą laisvą laiką šeimos poreikiams (135 straipsnio 3 dalis), ne visą darbo laiką, nuotolinį darbą (39 straipsnio 5 dalis ir 51 straipsnis), lankstų ir individualų darbo laiko režimą (111 straipsnio 2 dalies 3 punktas), papildomas garantijas nėščioms darbuotojoms ir darbuotojams, turintiems vaikų (60 straipsnis). 11. Projekte, priešingai, siūloma suintensyvinti dialogą, atskiriant profesinių sąjungų ir darbo tarybų kompetenciją užsienio šalių pavyzdžiu. Siekiama išspręsti informavimo ir konsultavimo, kuris privalomas pagal Europos Sąjungos teisę, problemą tose įmonėse, kuriose nėra profesinių sąjungų. Toks reguliavimas taip pat turėtų skatinti narystę profesinėse sąjungose kartu didinant plečiant darbo santykių reguliavimą kolektyvinėmis sutartimis. Garantijos profesinių sąjungų nariams taip pat nėra mažinamos. Atstovai ginami nuo diskriminacinio atleidimo, darbo laikas funkcijoms atlikti nėra mažinamas (165 straipsnis). Be to, siūloma lengvinti kolektyvinių sutarčių sudarymą, ir streikų skelbimą. Papildomai profesinėms sąjungoms išlieka teisės reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia darbo teisės normas jų narių atžvilgiu. Be to, palengvinamas teisinis kelias spręsti tokius nesutarimus per darbo ginčų komisijas, o ne brangiai kainuojančiuose teismų procesuose. 133.
federacija 2015-10-19 (g-2015-8990) Priimant naują Darbo kodeksą, būtina: · Nepritarti nenustatytos apimties darbo sutarties rūšiai ir terminuotų darbo sutarčių sudarymui nuolatinio pobūdžio darbui; · Palikti dabar galiojančius išeitinių išmokų dydžius, priklausančius nuo darbo stažo įmonėje; · Palikti dabar galiojančią DK nuostatą, jog darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau, kaip trijų jo vidutinių mėnesių darbo užmokesčio dydžio; · Nenaikinti laisvų dienų tėvams, auginantiems vaikus iki 6 metų; · Palikti bendrą poilsio dieną sekmadienį; · Profsąjungų veikla būtų reglamentuota Profsąjungų įstatyme, o ne Darbo kodekse; · Darbo tarybos veiktų tik ten, kur nėra veikiančių profsąjungų; · Kad priimti sprendimą skelbti streiką gali profsąjunga ar profsąjungų organizacija jų įstatuose (statute) nustatyta tvarka. Nepritarti Žr. argumentus prie vadinamųjų vienuolikos punktų. Sutarus su socialiniais partneriais buvo atsisakyta darbo santykių ypatumų sportininkams, pedagogams, kultūros darbuotojams, atsisakyta privalomų viršvalandžių, buvo susitarta dėl įspėjimo terminų atleidžiant darbuotoją darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, sutarta dėl darbo sutarties nutraukimo su nėščiomis darbuotojomis ir darbuotojais, auginančiais vaikus, socialiniai partneriai pritarė ir naujų darbo sutarčių rūšių, tokių kaip pameistrystės sutartis, projektinio darbo sutartis, darbo vietos dalijimosi sutartis, darbo keliems darbdaviams sutartis, įvedimui. Taip pat buvo sutarta dėl prastovos apmokėjimo ir ypatumų mažoms įmonėms, kuriose dirba iki 10 darbuotojų.
Paskutiniojo Trišalės tarybos posėdžio metu taip pat buvo sutarta, kad paeiliui einančiomis laikomos terminuotos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip 2 mėnesių laikotarpis; kad maksimali darbo savaitės trukmė suminės darbo laiko apskaitos atveju – 48 val.; sutarta dėl maksimalios viršvalandžių ribos per metus – 180 val., kitokią trukmę nustatant kolektyvinėse sutartyse; susitarta, kad pietų pertrauka suteikiama ne vėliau kaip po 5 darbo valandų; kad švenčių ar poilsio dieną dirbama tik darbuotojo sutikimu arba dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą ar sutarus kolektyvinėje sutartyje; sutarė, kad bendra poilsio diena – sekmadienis; sutarta, kad suteikiamos ne mažiau kaip 5 dienos darbuotojų atstovų mokymui ir švietimui ir 2 iš jų apmokamos. Siekiama sudaryti sąlygas lankstesniems darbo santykiams, įvairioms darbo sutarčių rūšims, kurios išjudintų darbo rinką, leistų įsitraukti į darbo rinką kuo daugiau žmonių. Nenustatytos apimties darbo sutartis ypač patraukli jauniems, besimokantiems asmenims, norintiems derinti studijas ir darbinę veiklą ir norintiems įgyti darbo patirties. Galimi ir reguliavimu yra siūlomi papildomi saugikliai, kurie apsaugotų nuo piktnaudžiavimo, nelegalaus darbo ir suteiktų galimybes kontroliuoti ir bausti nusižengiančius darbdavius. Siekiama naujo žalos atlyginimo modelio, kuriame nėra vietos materialinės atsakomybės sutartims, nedaromas painus ir biurokratinis atskyrimas tarp gamybos priemonių (kurios gali būti visiškos atsakomybės dalyku) ir ne gamybos priemonių. Darbo ginčų komisija spręstų dėl žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgdama į kaltę, darbdavio riziką ir pan.
Pažymėtina, kad DGK imtų nagrinėti visus žalos atlyginimo klausimus ir turėtų teisę mažinti atlyginamos žalos dydį net ir tais atvejais, kurie šiandien priskiriami civilinei atsakomybei ir nėra ribojama atlygintina darbuotojo žala – taip įtvirtinamas netgi darbuotojams palankesnis reguliavimas. Grįžus prie egzistuojančios sovietinės koncepcijos, reikėtų kazuistiniu būdu vardinti visus atvejus, kada darbuotojas visais atvejais privalėtų atlyginti visą žalą, o kada tik dalį. Toks reguliavimas būtų didelė administracinė našta, sukeltų teisinio tikrumo stoką, verstų sudaryti fiktyvias visiškos materialinės atsakomybės sutartis, jas administruoti, turėti visiškai materialiai atskaitingų asmenų pozicijas, jas papildomai apmokėti. Profesinių sąjungų įstatymo galiojančios nuostatos yra perkeltos į Darbo kodekso projektą, papildytos aktualiomis ir aiškiomis naujomis teisėmis. Tai daro teisinį reguliavimą aiškesniu ir stabilesniu. Primintina, kad profesinių sąjungų įstatymas iš esmės nėra modernizuotas nuo jo priėmimo 1991 m. 134. Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimas 2015-06-18 (G-2015-5562) Pasisakome prieš darbuotojų garantijų mažinimą (naujame projekte siūloma mažinti šias garantijas darbuotojų – supaprastinti atleidimą iš darbo; atleisti ir kt.), minėti įstatymų pakeitimai labai didins socialinę įtampą ir atskirtį visuomenėje, paskatins emigraciją, kurs nestabilias ir mažai apmokamas darbo vietas Nepritarti Žr. argumentus prie vadinamųjų vienuolikos punktų. 135. Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Kauno skyrius 2015-05-28 (g-2015-4814) Darbo kodeksas pablogins dirbančiųjų darbo sąlygas. Sumažins darbo užmokestį, supaprastins atleidimą, sumažins išeitines išmokas, pailgins savaitines darbo valandas, panaikins papildomas atostogas už darbo stažą ir kt.
Šie pabloginimai sukels dirbantiems psichologinę įtampą dėl galimo skubaus atleidimo ir įtakos materialinių sąlygų bloginimą, taip pat paskatins didesnę emigraciją. Prašome tų Darbo kodekso straipsnių, kurie blogina darbo sąlygas, nepriimti. Nepritarti Žr. argumentus prie vadinamųjų vienuolikos punktų. 136. Nepriklausoma profsąjunga „Valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė“ 2015-09-25 (g-2015-8157) Siūlomas projektas numato didinti darbo santykių lankstumą vien darbuotojų bei jų socialinio saugumo sąskaita. Jame numatomas totalinis suminės darbo laiko apskaitos įvedimas, platus terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams sudarymas, laikinas įdarbinimas, suskaidytos darbo dienos įvedimas ir pan., neigiamai paveiks darbo rinkos patrauklumą ir neskatins naujų darbo vietų kūrimo. Siūlome sprendimą priimti tik po projektų suderinimo Lietuvos Trišalėje taryboje. Nepritarti Žr. argumentus prie vadinamųjų vienuolikos punktų. 137. Kristina Melikova 2015-09-21 (g-2015-8023) Gimdžiau trečią vaiką paskatinta valstybės pozicijos už tris vaikus turėti dvi laisvas dienas –„ mamadienius“. Norite juos panaikinti
Projekte šeimyninių darbuotojo įsipareigojimų gerbimo principas įgauna naują prasmę teisės normose. Projekto įtvirtinama, kad darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai to negalima pasiekti dėl darbo funkcijos ar darbdavio veiklos ypatumų arba dėl per didelių darbdavio sąnaudų.
Toliau minėtame straipsnyje nurodoma viena iš tokios darbdavio pareigos garantijų – šiame Projekte nustatytais atvejais pateikti darbuotojų prašymai, susiję su šeiminių įsipareigojimų įgyvendinimu, turi būti darbdavio apsvarstyti ir į juos motyvuotai atsakyta, o darbuotojų veiksmai darbe vertinami, siekiant praktiškai ir visapusiškai įgyvendinti darbo ir šeimos darnos principą. 1. Teisė į nemokamą laisvą laiką šeimos poreikiams
plėtra
4Papildomos garantijos tėvams,
auginantiems vaikus
režimas
sambūris“ 2015-11-10 (G-2015-9953) Asociacija Nacionalinis aktyvių mamų sambūris (toliau NAMS) reiškia palaikymą. Darbo kodekso pataisai, liesiančiai susieti du esminius ir tiesiogiai susijusius su minimalaus darbo apmokestinimu rodiklius (DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR
pagrindu minimali mėnesinė alga (toliau MMA) būtų reguliuojama pagal darbo rinkos situaciją valstybės vykdomą apsaugos nuo skurdo politiką, o ne priešrinkiminę politinę ar lobistinę valią. Argumentai: Šeimos ir vaiko teisių politika vis dar dichotomiška ~ viena vertus, šeimos skirstomos į "blogas” ir "geras", tačiau tuo pačiu dėmesys ir pagalba kažkodėl skiriama tik "blogoms". Jei jau norima, kad vaikai augtų šeimose, kurios yra rūpestingos ir mylinčios, būtina palaikyti skatinti šeimas, kurios dar neatsidūrė probleminiuose sąrašuose: žemiau skurdo ribos, socialinės rizikos grupėje, ir t.t.
Šeimos politikos skatinamosios priemonės išlieka minimalios, ribotos ir nepakankamai efektyvios, t.y. neskatina dirbančių šeimų dirbti ir išlaikyti save ir savo vaikus patiems. Taikomos šeimų skatinimo priemonės yra mažiausios Europos sąjungoje: PNPD (papildomas neapmokestinamų pajamų dydis) yra vienas mažiausių Europoje ir neužtikrina realių dirbančių asmenų poreikių auginant vaikus, o vaikų poreikiams perskirstoma BVP dalis mažai analizuojama bei aiškiai nepakankama, todėl paslaugos vaikams vis mažiau prieinamos. • Kas ketvirtas vaikas Lietuvoje gyvena skurde - tai akis bado net ES ir tarptautiniams ekspertams. Prasčiau už mus tėra tik dviejose šalyse. „Ataskaitoje, kurią skelbia Europos Komisijos Spaudos ir komunikacijos generalinis direktoratas, teigiama, kad Lietuvai ir kitoms šios grupės šalims būtina plėtoti socialinę paramą šeimai ir didinti kvalifikuoto darbo prieinamumą nors vienam iš šeimos maitintojų“. „Jau daugybę metų būtent vaikai yra skurdo taikinio centre. Jei, sakykim, neturinčios vaikų šeimos skurdo rizikos lygis siekė apie 20 proc., tai šeimoje, kur vienas suaugęs žmogus augina vaikų skurdo riziką patiria nuo 26 iki 50 proc.“ (http://www.stopskurdui2010.lt/). Vadinasi, tai pasitaiko dažniau nei pensijų ar negalios atveju. Skurdo lygis Lietuvoje smarkiai pakilo ir jau įsiveržė j pilnas, vidutines pajamas uždirbančias šeimas, o socialinės išmokos problemos nesprendžia. Socialinės išmokos nepakankamai veiksmingai veikia mažinant skurstančiųjų skaičių, ir tik darbinės pajamos yra viena veiksmingiausių priemonių kovojant su skurdu, taip išryškinant s ir stabilios MMA nustatymo sistemos svarbą, kai dirbantys tėvai turi uždirbti vis daugiau lėšų sau ir savo vaikams išlaikyti.
Palyginimui pateikiame mini darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio ir mokesčių lengvatų atskirose šalyse lyginamąją analizę. Minimalus atlyginimas - vienas mažiausių ES ir priklauso tik nuo politinės valios. Taip suformuota ydinga sistema, kai darbdaviai negali planuoti įmonių išlaidų ilguoju laikotarpiu ir dėl to privalo būti atsargesni priimant naujus darbuotojus ar didinant darbo krūvi jau dirbančiam asmeniui (mažėja darbo vietų) arba didinant atlyginimus, o dirbančios šeimos negali planuoti savo ateities ir nejaučia stabilumo bei apsaugos. Krizės metu MMA gaunantys nuo skurdo būtų apsaugoti. Siūlomame DK pakeitime MMA yra nustatomas ne mažesnis nei 50 (60) proc. VDU sudaro galimybę apsaugoti darbuotojus nuo skurdo, jei VDU dėl neigiamų pokyčių darbo rinkoje ar laižės šalyje bei pasaulyje drastiškai sumažėtų. Tokiu atveju vis tiek liktų alternatyva pagal poreikį ir šalies galimybes MMA nustatyti didesnį nei dabai siūloma minimali riba (t.y, gali būti net ir 80 proc. nuo VDU). Vadovaudamiesi išdėstyta argumentacija, prašome Palaikyti DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO,
kurios pagrindu MMA būtų reguliuojama pagal darbo rinkos situaciją ir valstybės vykdomą apsaugos nuo skurdo politiką. Prašome Komiteto su šiuo raštu supažindinti visus Komiteto narius. Atsižvelgti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2015-11-04 5(P)1 Argumentai Netikslinga Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 (toliau - Projektas) naikinti Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo, kaip apibrėžiančio konkrečios formos juridinio asmens steigimą, reikalavimus jo steigimo dokumentams, tokio asmens teises ir pareigas, organų kompetenciją. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje kitų formų juridinių asmenų steigimas, jų organų teisės ir pareigos didžiąja dalimi yra reglamentuoti savarankiškais įstatymais, neinkorporuojant jų į civilinį kodeksą ar kitus įstatymus. Be to, inkorporavus profesinių sąjungos steigimą, veiklą ir organų kompetenciją nustatančias teisės normas į darbo kodeksą bei atsižvelgiant į Projektu siūlomo tvirtinamo darbo kodekso 4 straipsnio nuostatą, jog civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir civilinės teisės principai gali būti taikomi darbo santykiams tik esant teisinio reglamentavimo spragai ir jei tai neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei, taptų neaiški Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VIII skyriaus civilinių teisų įgyvendinimo principai ir jų gynimo būdai, II dalies juridiniai asmenys taikymas profesinės sąjungos kaip juridinio asmens atžvilgiu. Pasiūlymas:
Panaikinti Projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą taip:
„5 straipsnis. Įstatymų pripažinimas netekusiais galios
Pripažinti netekusiais galios:
1) Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą Nr. IX-926 su visais pakeitimais ir papildymais;
2) Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymą Nr. I-2018 su visais pakeitimais ir papildymais;
3) Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymą Nr. IX-2500 su visais pakeitimais ir papildymais;
4) 3) Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymą Nr. XI-1379 su visais pakeitimais ir papildymais;
5) 4.
Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymą Nr. X-199 su visais pakeitimais ir papildymais;
6) 5. Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą Nr. I-1214 su visais pakeitimais ir papildymais. „
2Seimo narės:
Birutė Vėsaitė, Orinta Leiputė 2015-10-28 6(P) 7(N) Pasiūlymas:
1Papildyti 6 straipsnį nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7. Darbo sutartims, sudarytoms iki 2015 m. gruodžio 31 d., taikomos 56 straipsnio 8 dalies išeitinių išmokų mokėjimo nuostatos.“
Nuostata perteklinė, kadangi Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykiams, kurie buvo Darbo kodekso įsigaliojimo dieną, taikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 6-11 dalyse nustatyti atvejus. Taigi, visos darbo sutartys, kurios bus sudarytos iki naujo Kodekso įsigaliojimo, ir tęsis toliau, joms bus taikomos visos naujojo Kodekso nuostatos. Taip pat siūloma nuostata prieštarautų Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 6 daliai. 3. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
1 Argumentai Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto Nr.
(toliau - Projektas) siekiama nepagrįstai susiaurinti darbo santykių teisinio reglamentavimo principų sąrašą, išbraukiant tokius esminius principus, kaip (i) darbo teisės subjektų lygybės nepaisant jų lyties, lytinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, tautybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis ir (ii) asociacijų laisvės, nors tolesniuose Projekto straipsniuose vienu jų grindžiamos darbo santykių šalių teisės ir pareigos. Darbo santykių liberalizavimu neturi būti paneigiami aukščiau nurodyti ir šiuo metu taikomi darbo santykių teisinio reglamentavimo principai, todėl teikiamas siūlymas papildyti Projekto 2 straipsnį. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 2 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Darbo santykių teisinio reglamentavimo principai
teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, darbo santykių stabilumo, laisvės pasirinkti darbą, teisingo apmokėjimo už darbą, darbo teisės subjektų lygybės nepaisant jų lyties, lytinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, tautybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, asociacijų laisvės, laisvų kolektyvinių derybų ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų principais.“ Nepritarti Šie principai išdėstyti 25 straipsnyje 4.
6 Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kolektyvinių sutarčių ir darbdavio ir
darbuotojų atstovų sudarytų susitarimų norminės nuostatos, kai jos neprieštarauja šiam Kodeksui, nustato į jų taikymo sritį patenkančių darbdavių ir darbuotojų tarpusavio teises ir pareigas ir yra jiems privalomos.“ Nepritarti
8 Argumentai: Darbo kodekse įtvirtinamos imperatyvios teisės normos, todėl jokie susitarimai ar sutartys negali jam prieštarauti. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnį 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Darbdavio ir darbo tarybos susitarimų Trišalių
susitarimų, kolektyvinių sutarčių, vietinių norminių teisės aktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų valstybės institucijų teisės aktų nuostatos negali pabloginti darbuotojų padėties, palyginti su ta, kurią nustato šis Kodeksas ir įstatymai, išskyrus šių teisės aktų leidžiamas išimtis.
Jeigu darbdavio ir darbo tarybos susitarimo Trišalių susitarimų, kolektyvinių sutarčių, vietinio norminio teisės akto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar kitos valstybės institucijos teisės aktas prieštarauja šio Kodekso ar įstatymo normoms, taikomos Kodekso ar įstatymo normos.“ Nepritarti Nesuderinta su Darbo kodekso projekto 196 str. 3 d. 6. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys 2015-11-025 Argumentai:
Siūlomu Darbo kodekso projektu (toliau - Projektas) didžioji darbo santykių reguliavimo dalis perkeliama į tarp darbdavio ir darbuotojo sudaromų darbo sutarčių lygį. Jame darbuotojas yra silpnesnioji darbo sutarties šalis, o darbdavys dažniausiai turi galimybę darbo sąlygas diktuoti. Ypatingai tiems žmonėms, kurie darbo ieško skubiai ir negali būti išrankūs. Projekto nuostatos yra mažiau pavojingos aukštos kvalifikacijos gerai apmokamiems darbuotojams, nes, viena vertus, rinkoje jų dažniausiai trūksta, kita vertus, ieškodami darbo jie išgali savimi pasirūpinti. Vis dėlto tokių darbuotojų yra mažuma, o didžioji darbuotojų dalis naujo darbo sutarties nesirenka, bet ją priima. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo pasiūlymu siūlomai pridėti daliai analogiška nuostata egzistuoja Estijos darbo santykius reguliuojančiuose įstatymuose, kurių principų taikymas buvo ir yra plačiai deklaruojamas Lietuvos darbo santykių reformą pagal Vyriausybės pateiktą Projektą palaikančios interesų pusės. Pasiūlymas:
Papildyti 5 straipsnį nauja dalimi: „4. Abejojant dėl darbo santykius reglamentuojančių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojo naudai.“ Nepritarti Teisiniame reguliavime (kuriant teisės normas) bus taikomi DK 2 straipsnyje įtvirtinti principai.
Jie taip pat bus taikomi ir aiškinant DK straipsnius (teisės principai taikomi kaip teisės analogija). Tuo tarpu 5 straipsnis kalba apie sisteminį, teleologinį ir gramatinį-lingvistinį jau esančios normos aiškinimą, padeda ją teisingai suprasti. Teisės norma negali būti visais atvejais interpretuojama vienos šalies naudai – taip gali būti iškreipiama jos esmė, DGK ar teismui suvaržoma diskrecijos teisė ieškoti interesų balanso ar priimti teisingą sprendimą. Įtvirtinus siūlymą, būtų galimybė piktnaudžiauti darbuotojams ar jų atstovams savo teise, pvz. sutarti darbo sutartyje, kolektyvinėje sutartyje ir nesilaikyti susitarimų, motyvuojant, kad sąlygos yra neaiškios ar abejotinos
2015-11-115 Argumentai: Darbuotojas yra labiau socialiai pažeidžiama darbo teisinių santykių šalis, todėl svarbu yra reglamentuoti, kad kilus neaiškumams dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos turi būti aiškinamos darbuotojų naudai. Pasiūlymas: Papildyti 5 straipsnį 4 punktu: „4. Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.“ Nepritarti Teisiniame reguliavime (kuriant teisės normas) bus taikomi DK 2 straipsnyje įtvirtinti principai. Jie taip pat bus taikomi ir aiškinant DK straipsnius (teisės principai taikomi kaip teisės analogija). Tuo tarpu 5 straipsnis kalba apie sisteminį, teleologinį ir gramatinį-lingvistinį jau esančios normos aiškinimą, padeda ją teisingai suprasti. Teisės norma negali būti visais atvejais interpretuojama vienos šalies naudai – taip gali būti iškreipiama jos esmė, DGK ar teismui suvaržoma diskrecijos teisė ieškoti interesų balanso ar priimti teisingą sprendimą.
Įtvirtinus profesinių sąjungų siūlymą, būtų galimybė piktnaudžiauti darbuotojams ar jų atstovams savo teise, pvz. sutarti darbo sutartyje, kolektyvinėje sutartyje ir nesilaikyti susitarimų, motyvuojant, kad sąlygos yra neaiškios ar abejotinos. 8. Seimo nariai Giedrė Purvaneckienė, Algirdas Sysas 2015-11-10 5¹ Argumentai:
Siūloma Projektą papildyti 5¹ straipsniu, nustatančiu darbo santykius reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles. Žr. Argumentus prie 23 str. 1 d. Pasiūlymas: Papildyti Projektą 5¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„5¹straipsnis. Darbo santykius reglamentuojančių sutarčių
aiškinimas
1Darbo sutarčių,
kolektyvinių sutarčių ir susitarimų nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus (Kodekso 2 straipsnis). 2. Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.“. Nepritarti
2015-11-0417 2(N) Argumentai Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3234 (toliau - Projektas) 5 straipsnio 2 dalimi pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas Nr. I-2018 su visais pakeitimais ir papildymais, jame numatyta profesinių sąjungų teisė vykdyti darbo įstatymų laikymosi kontrolę perkeltina į Projektu siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto 17 straipsnį. Pasiūlymas:
Papildyti Projektu tvirtinamo darbo kodekso projekto straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Darbo teisių gynimas administracine tvarka 1.
Šio Kodekso ir kitų darbo teisės normų vykdymą pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją kontroliuoja ir jų pažeidimų prevenciją vykdo Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ir kitos institucijos. 2. Darbuotojų atstovai turi teisę kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jų atstovaujamų darbuotojų teisėmis ir interesais susijusias šio Kodekso ir kitas darbo teisės normas. Darbuotojų atstovai informaciją dėl šio Kodekso ar kitų darbo teisės normas nuostatų laikymosi pažeidimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pažeidimo padarymo arba sužinojimo apie pažeidimo padarymą momento perduoda Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui.“ Pritarti iš dalies
straipsnyje
2015-11-1120
vykdoma taip pat ir vykdant šalių prisiimtų įsipareigojimų kontrolę. Valstybinė darbo įstatymų kontrolė yra nepakankama, todėl netikslinga atsisakyti nevalstybinės kontrolės. Dabartinė teisinė bazė suteikia tokias teises profesinėms sąjungoms. Pasiūlymas: Papildyti IV skyrių papildomu straipsniu, išdėstant jį taip:
„20 straipsnis. Nevalstybinė darbo įstatymų, kolektyvinių sutarčių laikymosi kontrolė
Nevalstybinę darbo įstatymų, kitų norminių teisės aktų, kolektyvinių sutarčių laikymosi kontrolę vykdo profesinės sąjungos, jų žinioje esančios inspekcijos ir kitos institucijos, veikiančios pagal įstatymus ir kitus norminius teisės aktus.“ Nepritarti Kolektyvinių sutarčių vykdymo kontrolė numatyta 204 str. Taip pat Projekto 182 str. 1 d. 5 ir 6 punktuose numatytos profesinių sąjungų teisės gauti iš darbdavio informaciją apie darbuotojų darbo, ekonomines ir socialines sąlygas, bei reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, pažeidžiančius darbo teisės normas. 11.
2 Argumentai: Projekto 22 straipsnyje įvardijama informacija yra itin reikalinga darbuotojams, siekiant išvengti diskriminacijos. Penkiasdešimt ir daugiau darbuotojų turintys darbdaviai užima sąlyginai mažą Lietuvos darbo rinkos dalį, todėl darbuotojų skaičiaus slenkstis turi būti mažesnis, kad minimą informaciją gautų kuo didesnė dalis darbo tarybų. Pasiūlymas:
Pataisyti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt dvidešimt, darbo tarybai privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie“ Pritarti
atsižvelgiant į sukeliamą administracinę naštą vidutinio dydžio įmonėse
2 Argumentai Siekiant užtikrinti skaidrumą ir nediskriminavimo principų įgyvendinimo kontrolę, tikslinga padidinti apimtį darbdavių, privalančių teikti nuasmenintą informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, tuo tikslu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 22 str. 2 d. Be to siūloma keisti sąvoką „darbo tarybos“ į „darbuotojų atstovai“, taip be pagrindo neapribojant profesinių sąjungų teisių ir kompetencijos. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 22 straipsnio 2 dalį taip: „2.
Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, darbo tarybai dvidešimt, darbuotojų atstovams privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie:
1) darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį;
2) kitą informaciją, kurią skelbti įpareigoja įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į šį pasiūlymą bei Seimo narių grupės (I.Šiaulienė, K.Daukšys, P.Gražulis K.Miškinienė, K.Komskis) 2015-10-07 pasiūlymą 22 str. 2 dalis dėstytina taip: „2. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, darbo tarybai dvidešimt, profesinei sąjungai ir Darbo tarybai privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie:“
13Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
2 Pasiūlymas: Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, darbo tarybai ir profesinei sąjungai privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie:“ Pritarti Atsižvelgiant į šį pasiūlymą bei Seimo nario M.Zaščiurinsko 2015-11-04 pasiūlymą 22 str. 2 dalis dėstytina taip: „2. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, darbo tarybai dvidešimt, profesinei sąjungai ir Darbo tarybai privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie:“
21 Argumentai: Informacijos pagal lytį teikimas yra perteklinis, kadangi institucijoms, prižiūrinčioms darbdavius dėl diskriminacijos, ji lengvai prieinama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje (SODRA).
Pasiūlymas: Pakeisti 22 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį“. Nepritarti Šiuo straipsniu skatinamas socialinis dialogas, darbuotojų informavimas, taip pat siekiama darbo užmokesčio sistemos skaidrumo ir nediskriminavimo lyties pagrindais. Statistikos duomenys rodo, kad vėl didėja atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad finansų sektoriuje skirtumas tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio sudaro 39,9 proc., todėl būtina imtis priemonių diskriminacijai mažinti. 15. Seimo nariai: Irena Šiaulienė, Kęstutis
2 Pasiūlymas: Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt dvidešimt, darbo tarybai ir profesinei sąjungai privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie:
1) darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį;
2) kitą informaciją, kurią skelbti įpareigoja įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai.“
1 Argumentai: Įstatymais neįmanoma sureguliuoti visų darbo teisinių santykių subjektų veiksmų tiek dėl ekonominių ir socialinių santykių dinamikos, tiek dėl siektino darbo teisės sistemos stabilumo. Ekonominiai ir socialiniai santykiai gana dažnai keičiasi, beveik kasdien susiklosto nauji, jie plėtojasi, keičiasi, išnyksta bei transformuojasi į naujus santykius.
Dėl to praktiškai tampa neįmanoma įstatymais ar kitais teisės aktais reglamentuoti besikeičiančius darbo santykius, o bandymas įstatymuose detaliai viską reglamentuoti sukeltų nuolatinę įstatymų kaitą. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas nesiima tikslo sureguliuoti visus galimus darbo teisinius santykius, bet privalo nustatyti bendruosius teisės principus, kurie užtikrintų tinkamą darbo teisių įgyvendinimą ir pareigų įvykdymą, atsižvelgiant ne tik į dabar egzistuojančius darbo teisinius santykius, bet ir į jų dinamiką. Šie principai nenustato konkrečių elgesio taisyklių, bet įtvirtina bendruosius darbo kodekso pradmenis ir idėjas, t. y. kad darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Be to, turi būti draudžiamas bet koks piktnaudžiavimas savo teise. Manoma, kad siūlomame Darbo kodekso projekte nepagrįstai yra neinkorporuotos tam tikros labai svarbios teisinės vertybės, kurios yra reglamentuotos galiojančiame Darbo kodekse ir itin plačiai taikomos tiek Valstybinės darbo inspekcijos teikiamose konsultacijose, tiek darbo ginčų komisijų veikloje ir teisminėje praktikoje. Šios vertybės susijusios su darbo teisinių santykių šalių įpareigojimu veikti sąžiningai, nepiktnaudžiauti suteiktomis teisėmis bei tinkamai vykdyti pareigas, vadovautis darbo teisinius santykius reglamentuojančiais principais tiek nustatant ir vykdant sutartines sąlygas, tiek sprendžiant darbo ginčus. Be to, pripažįstant darbuotojo, kaip labiau socialiai pažeidžiamos darbo teisinių santykių šalies, statusą, svarbu yra reglamentuoti, kad kilus neaiškumams dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos turi būti aiškinamos darbuotojų naudai.
Atsižvelgiant į tai, siūloma pakeisti Projekto 23 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise., darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.“. Nepritarti Siūlymas perteklinis. Individualiesiems darbo santykiams taikomi principai išdėstyti 23-30 straipsniuose, o kolektyviniams darbo santykiams –
aiškumo ir tikslumo šalims žinant ir vykdant savo įsipareigojimus, kas padeda ginti silpnesnės šalies interesus. 17. Seimo nariai Giedrė Purvaneckienė, Algirdas Sysas 2015-11-1023 2(N) Argumentai: Siūloma 23 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi. Žr. Argumentus prie 23 str. 1 d. Pasiūlymas:
atitinkamai pakeisti straipsnio dalių numeraciją. „2. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų.“. Nepritarti Individualiesiems darbo santykiams taikomi principai pilnai atskleisti projekto 23-30 straipsniuose. 18.
3 Argumentai Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojų ir darbdavio interesai darbo santykiuose gali nesutapti, ir siekiant užkirsti kelią darbdavio piktnaudžiavimui teise draudžiant darbuotojų atstovams ginti pažeistas darbuotojų teises ar interesus, t. y. atstovauti darbuotojus kilusiuose ginčuose prieš darbdavį, siūlytina patikslinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 23 str. 3 d. Pasiūlymas:
Papildyti keisti Projekto 23 straipsnio 3 dalį taip: „ 3. Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo. Darbuotojo narystė profesinėje sąjungoje arba dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje ar darbuotojų atstovaujamuosiuose organuose negali būti laikomas šiame straipsnyje nustatytų darbuotojo pareigų pažeidimu.“ Nepritarti Darbuotojų atstovų teisių apsauga reglamentuota 165 str. 19. Seimo nariai: Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė
3 Argumentai: Privalomos pareigos vengti interesų konflikto įtvirtinimas susijęs su konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbą ribojimu. Jeigu darbuotojas pagal savo turimą specialybę ir kvalifikaciją dirba keliems darbdaviams, tai pats faktas tokių darbo santykių pagal Kodekso projektą būtų draudžiamas, nes jis galimai turės interesų konfliktą. Jeigu darbuotojas, dirbdamas keliems darbdaviams, daro žalą vienam iš jų ar abiems (pavyzdžiui, atskleidžia komercines paslaptis), tai, be abejo, darbuotojas turės atsakyti už padarytą žalą. Jeigu darbdavys nenori, kad darbuotojas darbo santykių metu dirbtų pas kitus darbdavius, tai jis turi mokėti kompensaciją, taip kompensuodamas konstitucinės laisvės pasirinkti darbą suvaržymą.
Pasiūlymas: Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo.“. Nepritarti Šia nuostata siekiama įtvirtinti sąžiningumo ir kooperacijos principą darbo santykiuose, kuris reiškia, kad tiek darbdaviai, tiek darbuotojai privalo veikti sąžiningai, nepiktnaudžiauti savo teise. Pati sąvoka “interesų konfliktas” nebūtinai suponuoja, kad draudžiamas darbas keliems darbdaviams. Pabrėžtina, kad
“galimai turimas” konfliktas, kaip teigiama argumentuose, jau draudžia tokį
darbą. Siūlomas Darbo kodekso rengėjų pasiūlymas visiškai atitinka užsienio valstybių praktiką ir netgi formuluojamas švelniau ir palankiau darbuotojui – ar yra interesų konfliktas turės spręsti konkrečiu atveju DGK ir teismas. Tuo tarpu pasiūlymo rengėjai preziumuoja, kad visais atvejais darbas . Atkreiptinas dėmesys, kad ne pats žalos atsiradimo faktas neturi būti užkardomas, o tiesiog siekiama, kad tokių situacijų, kada veikiama priešingai darbo sutarties šalių interesams nekiltų. DK yra įtvirtintas ne automatinis draudimas, o siekimas veikti taip, kad nebūtų interesų konflikto, pvz. Atskleidžiamas šeimos nario suinteresuotumas, aplinkybės trukdančios būti objektyviam. Laukti, kol bus padaryta žala, daryti galimybę dirbti priklausoma nuo įrodinėjimo priemonių yra nepakankama apsauga tuomet, kai einamos atsakingos pareigos ir kuriami didelės pridėtinės vertės intelektiniai produktai. Šios nuostatos DK projekte nebuvimas (kaip siūloma pasiūlyme) sudarys prielaidas be jokios atsakomybės būti interesų konflikte (kas uždrausta tiek civilinėje teisėje, tiek ir valstybės tarnyboje).
Nėra argumentų, kodėl tai neturi galioti darbuotojams, nes teisė į darbą kildinama iš tos paties Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatos, garantuojan2ios teis3 5 ekonominį užsiėmimą (tas galioja ir civilinei veiklai ir valstybės tarnybai taip pat kaip ir darbinei veiklai). Nesuvokiamas teisinėje valstybėje siūlomas pakeitimas, pagal kurį būtų nedraudžiamas interesų konfliktas – kitaip tariant darbuotojas ir darbdavys gali būti vienas su kitu interesų konflikte ir siekti priešingų tikslų – tai prieštarauja DK projekto 23 str. 1 d. 20. Seimo narys Albinas Mitrulevičius
1 Pasiūlymas: Papildyti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir
nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad bet kokiuose darbdavio santykiuose su darbuotojais tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, narystės politinėje partijoje ar visuomeninėje organizacijoje, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, išskyrus atvejus dėl asmens išpažintos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažintos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimo turėti vaiką (vaikų) pagrindu, dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais yra draudžiami.“ Pritarti iš dalies Vietoj žodžių ,,visuomeninėje organizacijoje“ rašytinas žodis ,,asociacijoje“ 21.
1 Argumentai: Sąvokos „darbo funkcijos“, „darbdavio veiklos ypatumai“, „per didelės darbdavio sąnaudos“ yra per talpios ir leidžia praktiškai nevykdyti šio Projekto straipsnio reikalavimų. Pasiūlymas: Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui
vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai to negalima pasiekti dėl darbo funkcijos ar darbdavio veiklos ypatumų arba dėl per didelių darbdavio sąnaudų“ Pritarti iš dalies Pritarta žodžių „arba dėl per didelių darbdavio sąnaudų“ išbraukimui: Pasiūlymas: 27 str. 1 d. dėstytina taip: „1.
1 d. dėstytina taip:
„1. Darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo
šeiminius įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai to negalima pasiekti dėl darbo funkcijos ar darbdavio veiklos ypatumų arba dėl per didelių darbdavio sąnaudų“ Išbraukus visas siūlomas nuostatas būtų nerealus straipsnio vykdymas, nes darbdavys visuomet turėtų padėti vykdyti darbuotojo šeiminius įsipareigojimus, net kai tai neleidžia technologiniai procesai, arba sukelia aiškiai neproporcingas išlaidas. Tokiu atveju darbdavys būtų skatinamas nutraukti darbo sutartį įstatymų nustatyta tvarka ir darbuotojas liktų be darbo. Be to, šeiminių įsipareigojimų vykdymas užtikrintas per kitas DK normas (darbo laiko, nuotolinio darbo ir pan.). 22. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
1 Argumentai: Sąvokos „darbo funkcijos“, „darbdavio veiklos ypatumai“, „per didelės darbdavio sąnaudos“ yra per talpios ir leidžia praktiškai nevykdyti šio Projekto straipsnio reikalavimų. Pasiūlymas: Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui
vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai to negalima pasiekti dėl darbo funkcijos ar darbdavio veiklos ypatumų arba dėl per didelių darbdavio sąnaudų“ Pritarti iš dalies Pritarta žodžių „arba dėl per didelių darbdavio sąnaudų“ išbraukimui: Pasiūlymas: 27 str. 1 d. dėstytina taip:
„1. Darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo
šeiminius įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai to negalima pasiekti dėl darbo funkcijos ar darbdavio veiklos ypatumų arba dėl per didelių darbdavio sąnaudų“ Išbraukus visas siūlomas nuostatas būtų nerealus straipsnio vykdymas, nes darbdavys visuomet turėtų padėti vykdyti darbuotojo šeiminius įsipareigojimus, net kai tai neleidžia technologiniai procesai, arba sukelia aiškiai neproporcingas išlaidas. Tokiu atveju darbdavys būtų skatinamas nutraukti darbo sutartį įstatymų nustatyta tvarka ir darbuotojas liktų be darbo.
Be to, šeiminių įsipareigojimų vykdymas užtikrintas per kitas DK normas (darbo laiko, nuotolinio darbo ir pan.). 23. Seimo nariai: Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė
1 Argumentai: Išimtinių atvejų įtvirtinimas sumenkintų darbdavio pareigą imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus, todėl siūloma tokių išimčių atsisakyti, nes jomis būtų galima pateisinti bet kokį darbdavio nenorą vykdyti minėtą pareigą. Pasiūlymas: Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai to negalima pasiekti dėl darbo funkcijos ar darbdavio veiklos ypatumų arba dėl per didelių darbdavio sąnaudų.“. Nepritarti Siūlomas Seimo narių pakeitimas netgi susilpnintų siekiamą darbuotojų teisių apsaugą. Žodžiai “privalo imtis” bus suprantami neįpareigojančiai, nes nėra aiškios jų privalomumo ir taikymo ribos. Tuo tarpu DK siūloma numatyti atvejus, kada darbdavys privalo įrodyti, kada jis negali šių prievolių įvykdyti. Tam tikri darbdavio veiklos ypatumai neleistų darbdaviui sudaryti darbuotojui sąlygas dirbti nuotoliniu būdu ar lanksčiu darbo grafiku, todėl būtina šią ištimtį nurodyti. „1. Darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai to negalima pasiekti dėl darbo funkcijos ar darbdavio veiklos ypatumų arba dėl per didelių darbdavio sąnaudų.“. 24. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
1 Argumentai Siekiant, kad liberalizuojant darbo santykius darbdavio turtiniai interesai nebūtų iškeliami virš darbuotojų teisės į saugias ir sveikas darbo sąlygas, būtina užtikrinti, jog darbdavio pareiga dėl saugių darbo sąlygų nebūtų perkelta darbuotojams.
Be to, darbuotojui turi būtų kompensuojamas darbe naudojamų asmeninių priemonių ar turto nusidėvėjimas, o darbdaviui tekti tokių darbe naudojamų darbo priemonių atsitiktinio sužalojimo ar sugedimo rizika (ją darbdavys gali valdyti draudžiant veikloje naudojamą turtą), koreguotina Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 30 straipsnio 1 dalies norma. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 30 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Turtinių ir neturtinių interesų apsauga
darbo funkcijai vykdyti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. , išskyrus atvejus, kai darbo Darbo sutarties šalys susitaria gali susitarti, kad darbuotojas darbo metu naudos savo priemones ar turtą, išskyrus darbo saugos priemones, kuriomis aprūpinti darbuotojus privalo darbdavys. Tokiu atveju gali būti susitarta dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą. Darbdaviui tenka darbo metu naudojamų priemonių ar turto techninės priežiūros pareiga, jų priežiūros ir eksploatavimo sąnaudos, bei tokių priemonių ar turto sužalojimo ar sunaikinimo ar dingimo rizika, išskyrus atvejus, kai žala kilo dėl darbuotojo perdavusio šias priemones naudojimui darbe, kaltės. Darbdavys visais atvejais privalo darbuotojui kompensuoti darbo metu naudojamų darbuotojo priemonių ar turto nusidėvėjimo sumas. “ Pritarti iš dalies Pritarta daliai Seimo nario pasiūlymų. Pasiūlymas: 30 str. 1 d. dėstytina taip: 1.
1 d. dėstytina taip:
darbo funkcijai vykdyti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. , išskyrus atvejus, kai darbo Darbo sutarties šalys susitaria, kad darbuotojas darbo metu naudos savo priemones ar turtą, išskyrus darbo saugos priemones, kuriomis aprūpinti darbuotojus privalo darbdavys. Tokiu atveju gali būti susitarta dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą.“ Darbo sauga reguliuojama Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Neaiškios nuostatos ir pagrindimas, kad darbuotojui turi būtų kompensuojamas darbe naudojamų asmeninių priemonių ar turto nusidėvėjimas, jei darbdavys šiomis priemonėmis turi aprūpinti. 51 str. 4 d. reguliuoja, kai nuotoliniu būdu dirbama. 25. Seimo narys Naglis Puteikis 2015-11-11301 Argumentai: Darbuotojas yra silpnesnioji šalis. Pasiūlymas:
Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbdavys privalo sudaryti darbuotojui
sąlygas darbo funkcijai vykdyti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą, išskyrus atvejus, kai darbo sutarties šalys susitaria, kad darbuotojas darbo metu naudos savo priemones ar turtą. Tokiu atveju gali turi būti susitarta dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą.“ Nepritarti Nelogiškas pasiūlymas. Jei leidžiama sutarties šalims susitarti, tai suprantama, kad gali susitarti ir dėl mokėjimo ir dėl nemokėjimo. Ne dėl visų atvejų turi būti reikalaujama įstatymo lygiu mokėti kompensacija, pvz. jei darbuotojas darbe naudoja asmeninį telefoną, rašiklį ir pan. 26. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
3 Argumentai Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 30 straipsnio 3 dalies norma neišsami ir tikslintina. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 30 straipsnio 3 dalį ir jį išdėstyti taip: „3.
Pranešimas valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus, ar kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl pažeistų teisių ar interesų gynybos, nepriklausomai nuo to ar pažeistas teises gina pats darbuotojas ar darbuotojų atstovaujamojo organo narys, negali būti laikomas veiksmais, pažeidžiančiais darbdavio turtinius ar neturtinius interesus. Darbuotojas negali būti dėl to persekiojamas ir jam negali būti taikomos jo interesus pažeidžiančios priemonės.“
savivaldybės institucijai ar įstaigai apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus, ar kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl pažeistų teisių ar interesų gynybos, nepriklausomai nuo to ar pažeistas teises gina pats darbuotojas ar darbuotojų atstovaujamojo organo narys, negali būti laikomas veiksmais, pažeidžiančiais darbdavio turtinius ar neturtinius interesus. Darbuotojas negali būti dėl to persekiojamas ir jam negali būti taikomos jo interesus pažeidžiančios priemonės.“
4 Argumentai: Nuostata leidžia darbo sutartimi nukrypti (įskaitant ir Darbo kodeksu nustatytų minimalių reikalavimų bloginimą) nuo Darbo kodekso ir kitų darbo teisės normų, išskyrus kai kurias išimtis, jeigu sutartimi pasiekiamas darbdavio ir darbuotojo interesų balansas. Tai yra diskriminacinis reikalavimas, kadangi darbo santykiuose samdomas darbuotojas nėra lygiavertė šalis darbdaviui. Pastarasis turi galimybę su teisininkų pagalba parengti darbo sutartį, kurią dažnuoju atveju darbuotojas ne renkasi, bet priima. Esant tokiam darbdavio ir darbuotojo santykiui, neatsakinga sudaryti prielaidas nesilaikyti Darbo kodekso ir kitų darbo teisės normų, būtent ir skirtų abiejų šalių interesų balansui palaikyti.
Be to, tokia ar panaši norma, kai individualia darbo sutartimi nuneigiamas Darbo kodeksas, netaikoma kitų Europos Sąjungos valstybių narių darbo santykių reguliavime. Pasiūlymas: Išbraukti 32 straipsnio 4 dalį ir atitinkamai suderinti straipsnio dalių numeraciją. „4. Darbo sutartimi galima nukrypti nuo šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisyklių, susijusių su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ir pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais, jei sutartimi pasiekiamas darbdavio ir darbuotojo interesų balansas. Ginčai dėl tokių susitarimų teisėtumo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Nustačius, kad darbo sutarties sąlyga prieštarauja šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms, ar darbo sutartimi nėra pasiekiamas darbdavio ir darbuotojo interesų balansas, ji negali būti taikoma, o taikoma šio Kodekso ar darbo teisės normos taisyklė.Bet kuriuo atveju darbo sutarties sąlyga gali gerinti darbuotojo padėtį, lyginant su ta, kuri nustatyta šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose.“
4 Pasiūlymas: Išbraukti 32 straipsnio 4 dalį, o buvusias 5 ir 6 dalis atitinkamai laikyti 4 ir 5 dalimis. 4.
sutartimi galima nukrypti nuo šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisyklių, susijusių su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ir pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais, jei sutartimi pasiekiamas darbdavio ir darbuotojo interesų balansas. Ginčai dėl tokių susitarimų teisėtumo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Nustačius, kad darbo sutarties sąlyga prieštarauja šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms, ar darbo sutartimi nėra pasiekiamas darbdavio ir darbuotojo interesų balansas, ji negali būti taikoma, o taikoma šio Kodekso ar darbo teisės normos taisyklė. Bet kuriuo atveju darbo sutarties sąlyga gali gerinti darbuotojo padėtį, lyginant su ta, kuri nustatyta šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose. Pritarti
2015-11-0432 4-7 Argumentai Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kiti darbo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai nustato tik minimalias individualių darbo santykių šalių: darbuotojų ir darbdavio teises ir pareigas, bei suteikiamas garantijas. Darbdavys laikytinas stipresniąja šalimi derantis dėl darbo sutarties sąlygų, atsižvelgiant į jo patirtį, bei jam prieinamus teisinius, personalo valdymo ir/ar finansinius resursus. Įprastai darbo sutartys sudaromos pagal darbdavio parengtą konkrečioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje taikomą darbo sutarties formą. Siekiant subalansuoti individualių darbo santykių šalių interesus, teikiamas siūlymas keisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3234 (toliau - Projektas) 32 straipsnį.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 32 straipsnio 4 dalį ir papildyti šį straipsnį nauj 5 dalimi, atitinkamai koreguojant straipsnio dalių numeraciją taip: „32 straipsnis. Darbo sutarties turinys
papildomos. 2. Būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta. 3. Papildomos darbo sutarties sąlygos – šalių susitarimu nustatomos darbo sąlygos, kurios sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį šalių susitarimą dėl darbo. Šių sąlygų neprivaloma sulygti darbo sutartimi, tačiau jos tampa šalims privalomos dėl jų susitarus. 4. Darbo sutartimi draudžiama galima nukrypti nuo šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisyklių, susijusių su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ir pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais, jei sutartimi pasiekiamas darbdavio ir darbuotojo interesų balansas. pabloginanti darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis Kodeksas ar kitos darbo teisės normos. Ginčai dėl tokių susitarimų teisėtumo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Nustačius, kad darbo sutarties sąlyga prieštarauja šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms, ar darbo sutartimi nėra pasiekiamas darbdavio ir darbuotojo interesų balansas pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis Kodeksas ar kitos darbo teisės normos, ji negali būti taikoma, o taikoma šio Kodekso ar darbo teisės normos taisyklė. Bet kuriuo atveju darbo sutarties sąlyga gali gerinti darbuotojo padėtį, lyginant su ta, kuri nustatyta šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose. 5.
santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. 5 6. Šalys negali sudaryti civilinio pobūdžio susitarimų dėl šiame Kodekse nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Tokiems susitarimams taikomos darbo teisės normos. 6. 7. Ginčai, kylantys dėl darbo sutarties sąlygų galiojimo, jo vykdymo ar netinkamo vykdymo, ar žalos atlyginimo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti šio Kodekso nustatyta tvarka. Pritarti iš dalies Atsižvelgdamas į Seimo narių grupės pasiūlymą Komitetas pritarė 4 dalies išbraukimui. Nepritarta pasiūlymui dėl 5 d. Teisiniame reguliavime (kuriant teisės normas) bus taikomi DK 2 straipsnyje įtvirtinti principai. Jie taip pat bus taikomi ir aiškinant DK straipsnius (teisės principai taikomi kaip teisės analogija). Tuo tarpu 5 straipsnis kalba apie sisteminį, teleologinį ir gramatinį-lingvistinį jau esančios normos aiškinimą, padeda ją teisingai suprasti. Teisės norma negali būti visais atvejais interpretuojama vienos šalies naudai – taip gali būti iškreipiama jos esmė, DGK ar teismui suvaržoma diskrecijos teisė ieškoti interesų balanso ar priimti teisingą sprendimą. Įtvirtinus profesinių sąjungų siūlymą, būtų galimybė piktnaudžiauti darbuotojams ar jų atstovams savo teise, pvz. sutarti darbo sutartyje, kolektyvinėje sutartyje ir nesilaikyti susitarimų, motyvuojant, kad sąlygos yra neaiškios ar abejotinos
4 Argumentai: Darbo Kodekse turi būti numatyti minimalūs reikalavimai. Negalima nustatyti darbo sąlygų, kurios būtų blogesnės nei minimalūs standartai. Pasiūlymas: Pakeisti 32 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Darbo sutartimi galima nukrypti nuo šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisyklių, susijusių su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ir pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais, jei sutartimi pasiekiamas darbdavio ir darbuotojo interesų balansas. Ginčai dėl tokių susitarimų teisėtumo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Nustačius, kad darbo sutarties sąlyga prieštarauja šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms, ar darbo sutartimi nėra pasiekiamas darbdavio ir darbuotojo interesų balansas, ji negali būti taikoma, o taikoma šio Kodekso ar darbo teisės normos taisyklė. Bet kuriuo atveju darbo sutarties sąlyga gali gerinti darbuotojo padėtį, lyginant su ta, kuri nustatyta šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose. Šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis Kodeksas, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. Jei darbo sutarties sąlygos prieštarauja šiam Kodeksui, įstatymui arba kolektyvinei sutarčiai, taikomos šio Kodekso, įstatymų, norminių teisės aktų arba kolektyvinės sutarties nuostatos. Ginčą dėl darbo sutarties sąlygų taikymo sprendžia darbo ginčų nagrinėjimo organai.“ Pritarti iš dalies Komitetas pritarė Seimo nario R.J.Dagio ir grupės Seimo narių pasiūlymams išbraukti 32 straipsnio 4 dalį. 31. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
2 Argumentai: Pasiūlymas atitinka Estijos darbo santykius reguliuojančių įstatymų, kurių principų taikymas buvo ir yra plačiai deklaruojamas kaip pavyzdinis Lietuvos darbo santykių reformą pagal Vyriausybės pateiktą Projektą palaikančios interesų pusės, nuostatą.
Pasiūlymas: Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbo funkcija gali būti laikomas bet
kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo funkciją apibrėžia darbo sutartis, pareiginiai nuostatai ar darbo veiklos aprašas. Darbuotojo prašymu informaciją apie susitartos darbo funkcijos turinį ir jos apimtį (darbo normą) ar darbo funkcijai keliamus reikalavimus darbdavys turi pateikti raštu per penkias darbo dienas nuo darbuotojo prašymo pateikimo darbdaviui dienos iki darbo pradžios.“ Nepritarti Siūlomas reguliavimas iš esmės nesiskiria nuo tokio, koks jis yra šiandien. Tuo tarpu DK projekte kaip tik siūloma didesnė darbuotojo apsauga – tada kai kažkas (dažnai nežinoma kas ir kaip susitarta ir tai sudėtinga nustatyti net DGK ir teismui) susitarta, sudaroma galimybė gauti papildomą informaciją apie tai. Siūlomas DK pakeitimas padės realiai išspręsti krūvio, išdirbio normų neaiškumo klausimus. 32. Seimo narys Naglis Puteikis 2015-11-1134 Argumentai:
Priimant į darbą su darbuotoju turi būti sutarta dėl jo darbo funkcijų, darbo laiko ir t. t. Pasiūlymas toje pačioje darbovietėje dirbti papildomą darbą yra būdas nemokėti darbuotojui už viršvalandinį darbą taip kaip tai numato įstatymai. Pasiūlymas:
sutarties šalys papildomu susitarimu, kuris tampa darbo sutarties dalimi, gali susitarti dėl darbo sutartimi anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo.
Tokia veikla gali būti atliekama laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku (susitarimas dėl darbo funkcijų jungimo) arba atliekama tuo pačiu metu kaip ir pagrindinė darbo funkcija (susitarimas dėl darbo funkcijų gretinimo), arba susitariama dėl projektinio darbo (susitarimas dėl projektinio darbo). Susitarimui dėl projektinio darbo mutatis mutandistaikomi šiuo Kodeksu nustatyti projektinio darbo sutarties ypatumai. 2. Šalys taip pat turi teisę susitarti dėl pagrindinės darbo funkcijos ir papildomos darbo funkcijos sukeitimo tam tikram laikotarpiui ar neterminuotai. 3. Vykdant susitarimus dėl papildomo darbo, negali būti pažeisti šio Kodekso ar kitų darbo teisės normų nustatyti maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai. 4. Susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis, darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą ar kt.). 5. Susitarimą dėl papildomo darbo kiekviena darbo sutarties šalis gali nutraukti, įspėjusi raštu kitą šalį prieš penkias darbo dienas. Susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigia, nutrūkus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai, nebent darbo sutarties šalys susitaria kitaip. 6. Esant pagrindinės ir papildomos darbo funkcijų konfliktui, darbuotojas pirmenybę turi teikti pagrindinei darbo funkcijai, nebent darbdavys nustato kitaip. 7. Jei vykdydamas susitarime dėl darbo funkcijų jungimo numatytą papildomą darbo funkciją darbuotojas dėl to įgyja teisę naudotis šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytomis papildomomis teisėmis ar pareigomis (ilgesniu poilsio laiku, trumpesniu darbo laiku, atostogomis ir kt.), jos šiam darbuotojui taikomos tik tada, kai vykdoma papildoma funkcija, ir tik tiek, kiek ji vykdoma.
Nepritarti Pasiūlymas užkirs kelią darbuotojui papildomai užsidirbti toje darbovietėje, kur jis jau dirba. 33. Seimo nariai Kazys Starkevičius,
3
sutarties nutraukimo suponuoja lygiateisiškumo principo pažeidimą, todėl būtų tikslinga suvienodinti darbdavio ir darbuotojo įspėjimo terminus dėl darbo sutarties nutraukimo. Pasiūlymai:
„prieš“ išbraukti žodį „tris“ ir įrašyti žodį „penkias“ ir šią dalį išdėstyti
taip:
“3. Pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo
termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris penkias darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos“. Pritarti Suderinti terminus. 34. Seimo nariai: Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
2 Pasiūlymas: Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių minimaliuosius darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu. Susitarimas gali nustatyti, ar į mokymo ar kvalifikacijos kėlimo išlaidas įskaičiuojamos kitos komandiruotės išlaidos (kelionės, nakvynės ir pan.).“. Pritarti
2015-11-0436 2-4 Argumentai 1.
Mokymus organizuojantys subjektai siunčia savo darbuotojus į komandiruotę vykdyti darbo funkcijų (mokymų organizavimas, mokymosi grupės kelionės ir mokymų proceso koordinavimas), kartu sudarant galimybę ar net nustatant pareigą tokiuose mokymuose dalyvauti ir darbuotojui darbdavio pavedimu organizuojančiam ar koordinuojančiam šiuos mokymus. Tokiu atveju darbuotojas į komandiruotę vyksta vykdydamas savo darbo funkciją, ir nepriklausomai nuo to ar jis pats dalyvavo ar nedalyvavo konkrečiuose mokymuose, komandiruotės išlaidos negali būti priskiriamos prie išlaidų darbuotojo kvalifikacijai kelti, nes tai yra darbdavio išlaidos tiesiogiai susiję su jo veikla – mokymų organizavimu, o ne išlaidos darbuotojo kvalifikacijos kėlimui. 2. Reikalavimas atlyginti mokymosi išlaidas už daugiau nei vienerius metus, kaip ir pareiga kompensuoti išlaidas studijoms galiojanti neterminuotai yra neproporcinga priemonė ir ši pareiga turi būti aiškiai apibrėžta laike protingais terminais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, koreguotinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 36 straipsnio 2-4 dalys. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 36 straipsnio 2 - 4 dalis ir jas išdėstyti taip: „2. Atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių minimaliuosius darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu. Susitarimas gali nustatyti, ar į mokymo ar kvalifikacijos kėlimo išlaidas įskaičiuojamos kitos komandiruotės išlaidos (kelionės, nakvynės ir pan.), tačiau tik tais atvejais, jei į komandiruotę vykstama tik mokymo ar kvalifikacijos kėlimo tikslais, nevykdant jos metu darbo funkcijų. 3.
darbdavio turėtos išlaidos per paskutinius dvejus vienerius metus iki sutarties pasibaigimo, nebent kolektyvinė sutartis nustato ilgesnį terminą, kuris negali viršyti trejų metų. 4. Jei darbuotojas savo iniciatyva studijuoja, siekdamas studijų krypties bakalauro, magistro laipsnio ir (ar) profesinės kvalifikacijos pagal formalaus profesinio mokymo programas, ir darbdavys apmoka visas ar ne mažiau kaip pusę šių išlaidų, darbo sutarties šalys papildomai gali susitarti dėl to, kad darbuotojas darbo sutartį savo pareiškimu gali nutraukti tik atlyginęs darbdaviui jo patirtas išlaidas, jei darbo santykiai nutrūksta praėjus mažiau kaip penkeriems metams nuo atitinkamų studijų baigimo. „ Nepritarti
socialiniai partneriai. 36. Seimo narys Naglis Puteikis 2015-11-11363 Argumentai: Šiuo metu egzistuoja metų terminas. Projekto rengėjai nepateikė argumentų, kodėl reikėtų jį pratęsti. Termino prailginimas riboja darbuotojo teisę pasirinkti darbdavį. Pasiūlymas: Pakeisti 36 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
turėtos išlaidos per paskutinius dvejus metus iki sutarties pasibaigimo, nebent kolektyvinė sutartis nustato kitokį terminą, kuris negali viršyti trejų dvejų metų. Nepritarti Trišalėje taryboje buvo sutarta dėl šio termino. Per vienerius metus darbdaviui neatsiperka į darbuotojo kvalifikaciją investuotos mokymo išlaidos. Tai neskatins darbdavių investuoti į darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą. 37. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
1 Argumentai Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr.
XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 37 straipsnyje numatytą nekonkuravimo kompensacijos dydį – 40 proc. buvusio darbo užmokesčio, šiuo straipsniu leidžiami įtvirtinti draudimai vykdyti profesinę veiklą bet kuria forma ir dviejų metų laikotarpiu yra neproporcingi ir iškreipia darbo santykių šalių interesų balansą, todėl šio straipsnio nuostatos koreguotinos, patikslinant leidžiamo draudimo apimtį ir susitarimo nutraukimo pagrindus. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:37 straipsnis. Susitarimas dėl nekonkuravimo
sulygti dėl to, kad darbuotojas, pasibaigus darbo sutarčiai, tam tikrą laiką nevykdys tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, konkuruojančiu su jo esamu darbdaviu nurodytoje teritorijoje, taip pat nevykdys savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, konkuruojant su darbdaviu nurodytoje teritorijoje. Šis susitarimas galioja ir pasibaigus darbo sutarčiai, tačiau ne ilgiau kaip dvejus vienerius metus po darbo sutarties pasibaigimo ir ne ilgiau nei tęsėsi darbuotojo darbo santykiai su darbdaviu, kurio atžvilgiu prisiimti nekonkuravimo įsipareigojimai. 2. Susitarimai dėl nekonkuravimo galimi tik su darbuotojais, kurie turi specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje, įstaigoje organizacijoje ir taip padaryti darbdaviui žalos. 3. Susitarime dėl nekonkuravimo turi būti apibrėžta nurodytas darbdavio esamų ar potencialių konkurentų apibrėžimas, draudžiama darbuotojui darbo ar profesinė veikla, nekonkuravimo kompensacijos darbuotojui dydis, nekonkuravimo teritorija ir susitarimo galiojimo terminas.
Nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis – ne mažiau kaip 40 procentų darbo sutarties pasibaigimo metu buvusio darbuotojo vidutinio atlyginimo. Kompensacija darbuotojui už nekonkuravimą negali būti mokama darbo darbdaviui laikotarpiu. 4. Darbuotojas, pažeidęs susitarimą dėl nekonkuravimo, privalo sulygtam susitarimo dėl nekonkuravimo laikotarpiui nutraukti konkuruojančią darbinę ar profesinę veiklą, grąžinti gautą kompensaciją už laikotarpį, kurį buvo padarytas nekonkuravimo įsipareigojimo pažeidimas ir atlyginti darbdaviui padarytą žalą. Išankstiniai susitarimai dėl netesybų, viršijantys darbuotojo gaunamą nekonkuravimo kompensaciją už tris mėnesius, negalioja. 5. Darbuotojas turi teisę įspėjęs darbdavį prieš penkias darbo dienas vienašališkai nutraukti susitarimą dėl nekonkuravimo, jei darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių arba darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ar darbdavio valia, taip pat tais atvejais kai darbo sutartis pasibaigia darbdavio bankroto atveju, mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui ar pasibaigus darbdaviui – juridiniam asmeniui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kai neįmanoma nustatyti darbdavio – fizinio asmens ar darbdavio – juridinio asmens – atstovų buvimo vietos. Darbuotojas turi teisę vienašališkai nutraukti susitarimą dėl nekonkuravimo nepriklausomai nuo darbo santykių pasibaigimo pagrindo tais atvejais, kai darbdavys daugiau kaip vieną mėnesį vėluoja sumokėti nekonkuravimo kompensaciją ar jos dalį. Nepritarti Sutarė socialiniai partneriai. 38.
4 Argumentai: Išankstiniai susitarimai dėl netesybų nekonkuravimo atžvilgiu neturi būti leidžiami, todėl siūloma panaikinti sąlygą, kad negalioja tik tie išankstiniai susitarimai dėl netesybų, kurie viršija darbuotojo gaunamą nekonkuravimo kompensaciją už tris mėnesius. Pasiūlymas: Pakeisti 37 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Darbuotojas, pažeidęs susitarimą dėl nekonkuravimo, privalo sulygtam susitarimo dėl nekonkuravimo laikotarpiui nutraukti konkuruojančią darbinę ar profesinę veiklą, grąžinti gautą kompensaciją ir atlyginti darbdaviui padarytą žalą. Išankstiniai susitarimai dėl netesybų, viršijantys darbuotojo gaunamą nekonkuravimo kompensaciją už tris mėnesius, negalioja.“. Nepritarti Dėl šios nuostatos iš esmės susitarė ir Darbo santykių komisija ir pati Trišalė taryba. Siūlomame reguliavime randamas balansas tarp darbuotojo ir darbdavio interesų. Dauguma užsienio valstybių nedraudžia numatyti baudų. Dabartinė teismų praktika taip pat nedraudžia numatyti baudų, todėl jos yra ribojamos DK pakeitimu. 39. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
1
teisė drausti bet kokios informacijos (įskaitant tos, kuri darbuotojui buvo žinoma iki darbo santykių pas konkretų darbdavį pradžios), atskleidimą, priešingu atveju toks draudimas gali pažeisti darbuotojo teisę į darbą. Atitinkamai draudimas gali būti taikomas tik tai informacijai, kurią darbuotojas sužinojo dėl darbo santykių su konkrečiu darbdaviu ar dėl savo vykdytų pareigų. 2. Praktikoje konfidencialumo sutartyse įtraukiamos nuostatos įpareigojančios darbuotojus gavus reikalavimą iš valstybės institucijų ar pareigūnų pateikti konkrečią informaciją apie darbdavį, suderinti su darbdaviu atskleistinos informacijos apimtį. Pažymėtina, kad darbdavio interesas apsaugoti konfidencialią informaciją negali būti iškeliamas virš valstybės intereso atskleisti ir užkardinti teisės pažeidimus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, koreguotinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 38 straipsnio 1 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl vykdytos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią šalys savo susitarimu įvardys konfidencialia. Konfidencialia informacija negali būti laikomi duomenys, kurie viešai prieinami, taip pat duomenys, kurie pagal teisės aktus ar pagal paskirtį negali būti laikomi konfidencialiais ar kurių apsaugai darbdavys nesiima protingų priemonių. Konfidencialios informacijos atskleidimo draudimas netaikomas, kai informacija teikiama valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus, taip pat kai informacija teikiama teismui ar kitam ginčus nagrinėjančiam organui. „ Nepritarti Nuostata perteklinė, kadangi 38 str. 1 dalyje jau nustatyta, kas nelaikoma konfidencialia informacija. DK projektas kalba apie susitarimą. Akivaizdu, kad susitarimas neapsaugo nuo informacijos pateikimo viešosios teisės normų reglamentuojamais atvejais – pareigūnams, teismui ir pan. 40. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys 2015-11-0239 Argumentai: Dabartinėje Projekto redakcijoje nėra aišku, kokioms sąlygoms esant darbuotojas gali tartis dėl ne viso darbo laiko. Galiojančio Darbo kodekso nuostatos šiuo klausimu yra konkretesnės, aiškesnės.
Pasiūlymas: Papildyti 39 straipsnį nauja dalimi, atitinkamai suderinti straipsnio dalių numeraciją, o naują dalį išdėstyti taip: „3. Ne visas darbo laikas nustatomas:
1) darbuotojo ir darbdavio susitarimu;
2) darbuotojo reikalavimu dėl jo sveikatos būklės pagal medicinos įstaigos išvadą;
3) pareikalavus nėščiai moteriai, neseniai pagimdžiusiai moteriai (motinos, pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginančios vaiką, kol jam sukaks vieneri metai, toliau Kodekse – neseniai pagimdžiusios moterys), krūtimi maitinančiai moteriai (motinos, pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir maitina savo vaiką iki vienerių metų, toliau Kodekse – krūtimi maitinanti moteris), darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, bei darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki šešiolikos metų;
4) darbuotojo iki aštuoniolikos metų reikalavimu;
5) neįgalaus darbuotojo reikalavimu pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą;
6) darbuotojo, slaugančio sergantį šeimos narį, reikalavimu pagal medicinos įstaigos išvadą.“ Nepritarti
ne viso darbo laiko nustatymo tvarka tam tikroms asmenų grupėms. 41. Seimo nariai: Algirdas Sysas,
2 Argumentai: Siūlomais 41 str. pakeitimais siekiama užtikrinti geresnę nelegalaus darbo kontrolę, įpareigojant darbdavį apie sudarytą darbo sutartį pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Manytina, kad toks pranešimo pateikimo terminas yra būtinas, atsižvelgiant į pateiktų duomenų apdorojimo ir duomenų apsikeitimo su Valstybine darbo inspekcija laiką, tam, kad darbo inspektoriai galėtų efektyviai vykdyti savo funkcijas.
Taip pat siūlomais pakeitimais yra numatyta šio reikalavimo taikymo išimtis, kai su asmeniu sudarytoje darbo sutartyje yra nurodyta jo darbo vieta ne Lietuvoje ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Ši nuostata leistų darbdaviams neteikti, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinėms įstaigoms nerinkti ir nekaupti duomenų, kurie nereikalingi nei darbo inspektorių, nei valstybinio socialinio draudimo funkcijoms vykdyti. Pasiūlymas:
Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną valandą iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jei asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.“. Nepritarti Nesuprantama, kodėl reikia drausti pradėti dirbti, jei nustatyta tvarka apie įdarbinimą ir darbo pradžią yra pranešame Socialinio draudimo įstaigai.
Nelegalaus darbo prevenciją užtikrinantys pareigūnai turi galimybę gauti aktualią informaciją apie tikrinamos įmonės darbuotojų socialinį draudimą, todėl tokios pareigos nereikia perduoti pilna apimtimi pačiam darbdaviui. Užsieniečio įdarbinimas savaime nėra pagrindas atleisti nuo informavimo apie įdarbinimą – dažnai darbdavys nežino nei apie taikytinas ES teisės taisykles nei juo labiau apie tarptautines sutartis dėl taikomo/netaikomo valstybinio socialinio draudimo. 42. Seimo narys Naglis Puteikis
2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad šiandien yra nepakankama nelegalaus darbo kontrolė, rengėjų siūlymas gali padidinti nelegaliai dirbančių asmenų skaičių. Siūlome palikti šiuo metu galiojančią tvarką. Pasiūlymas: Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą darbo dieną iki darbo pradžios. Pritarti
43Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
413 Pasiūlymas: Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Jei darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui kompensaciją, kurios dydis ne mažesnis, nei darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį nei vienas mėnesis.
Jei darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau neįsigaliojo dėl darbuotojo kaltės - darbuotojui iš anksto neinformavus darbdavio prieš tris darbo dienas iki sutartos darbo pradžios, darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytą žalą, kurios dydis ne didesnis, nei darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį nei dvi savaitės.“
1 Argumentai: Darbo sutarties sudarymo metu šalys sutaria dėl visų sąlygų. Nėra priežasties, kodėl darbdavys negali to pateikti sutarties sudarymo metu. Pasiūlymas: Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jei ši informacija nepateikta darbo sutartyje, ne
vėliau kaip praėjus vienam mėnesiui nuo Iki darbo pradžios darbdavys privalo darbuotojui pateikti šią informaciją:“. Nepritarti Buvo sutarta Trišalėje taryboje, Atitinka Tarybos
darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas nuostatas, Direktyvoje leidžiama tokią informaciją pranešti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo įdarbinimo, tuo tarpu Kodeksas siūlo per vieną mėnesį. 45. Seimo nariai: Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė
2 Argumentai: Darbo užmokestis turėtų būti išskiriamas kaip viena būtiniausių sąlygų, todėl darbuotojo sutikimas dėl darbo užmokesčio mažinimo yra privalomas bet kokiu atveju. Atsisakymas dirbti už be darbuotojo sutikimo sumažintą darbo užmokestį neturėtų būti laikomas teisėta priežastimi darbdaviui nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, nes tai „atrištų“ darbdaviui rankas atleisti darbuotoją. Pasiūlymas:
Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios darbo dienos. Darbuotojui atsisakius dirbti šiomis pakeistomis sąlygomis gali būti laikoma priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės šio Kodekso 56 straipsnio nustatyta tvarka. Darbuotojo atsisakymas dirbti už be jo sutikimo sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį.“. Nepritarti Siūlymas perteklinis. Pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, taip pat ir darbo užmokestį galima tik darbuotojo sutikimu. Darbuotojui nesutikus, jis gali būti atleistas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, t.y. su įspėjimu ir išeitine išmoka. Siūlymas galėtų darbdavį pastatyti į padėtį be išeities, kai dėl pasikeitusių rinkos sąlygų negalėdamas mokėti sutarto darbo užmokesčio, negalėtų atleisti darbuotojo. O pagal DK pasiūlymą jis atleidžiamas gauna išeitinę išmoką ir yra įspėjamas. Toks pasiūlymas visiškai atitinka Europos valstybių praktiką. 46. Seimo narys Naglis Puteikis
2 Argumentai: 5 darbo dienų laikotarpis darbuotojui gali būti objektyviai per trumpas priimti sprendimą, ar jis sutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, ypač jei kalbama apie darbą kitoje vietovėje ir darbuotojui reikia suderinti šį sprendimą su šeima, tinkamai įvertinti galimybes suderinti darbą naujomis sąlygomis su šeimos interesais. Todėl apsisprendimo terminą siūlome nustatyti ilgesnį – 14 darbo dienų. Pasiūlymas:
Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios keturiolika darbo dienosų. Darbuotojui atsisakius dirbti šiomis pakeistomis sąlygomis gali būti laikoma priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės šio Kodekso 56 straipsnio nustatyta tvarka.“. Nepritarti Šiam terminui pritarė Trišalė taryba. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatomas minimalius galimas terminas ir manytina, kad jis yra pakankamas sprendimui priimti. 47. Seimo nariai: Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė
4 Argumentai:
„Protingo termino“ sąvoka labai plati, todėl kas
yra „protingas terminas“ darbdaviui, ne visada bus „protingas terminas“ darbuotojui. Dėl šios priežasties ir dėl pernelyg plačių interpretavimo galimybių siūloma nustatyti vieno mėnesio terminą, per kurį darbuotojas turi būti informuotas apie sąlygų pakeitimus. Pasiūlymas: Pakeisti 44 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 1 dalyje nepaminėtos darbo sąlygos darbdavio sprendimu gali būti keičiamos, pasikeitus jas reglamentuojančioms taisyklėms ar ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo atvejais. Apie šių sąlygų pakeitimus darbuotojas turi būti informuotas prieš protingą terminą vieną mėnesį. Darbdavys sudaro pakankamas sąlygas darbuotojui pasirengti būsimiems pasikeitimams.“. Nepritarti Pakeitimas buvo detaliai aptartas Trišalėje taryboje ir sutikta su esama redakcija. Kalba eina apie pačius įvairiausius pakeitimus – nuo darbo vietos kabinete iki pietų pertraukos, darbo naujais įrengimais ar vežimo darbdavio transportu. Šioje dalyje 44 str.
Šioje dalyje 44 str. 4 dalyje nurodyti pasikeitimai nėra būtinosios darbo sutarties sąlygos, todėl tai gali būti tiek darbo kabineto, tiek automobilio, tiek kompiuterinės programos pasikeitimas. Pakeisti kabinetą užtenka informuoti prieš vienokį laikotarpį, o programą, kurią gali tekti mokytis – prieš kitokį laikotarpį; gali būti, kad net vieno mėnesio neužtektų išmokti dirbti nauja kompiuterine programa. 48. Naglis Puteikis
2 Argumentai: Priėmus projekto rengėjų siūlomą reglamentavimą, būtų įtvirtinta nelygiateisė, darbuotojams nepalanki darbo santykių šalių padėtis: darbdaviai turėtų teisę siūlyti pakeisti darbo sąlygas, o darbuotojui nesutikus jį atleisti, tačiau darbuotojui pasiūlius pakeisti darbo sąlygas, darbdavys galėtų atmesti šį pasiūlymą be jokių pasekmių. Kad būtų užtikrintas šalių lygiateisiškumas, būtina suteikti darbuotojui teisę siūlyti pakeisti darbo sąlygas, o darbdaviui nesutikus, reikalauti nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva. Pasiūlymas:
Pakeisti 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atsisakymas patenkinti darbuotojo raštu pateiktą prašymą pakeisti būtinąsias ar darbo sutarties šalių sulygtas papildomas darbo sutarties sąlygas turi būti motyvuotas ir pateiktas raštu ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo darbuotojo prašymo pateikimo. Darbdaviui atsisakius pakeisti darbo sąlygas, darbuotojas gali reikalauti nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės šio Kodekso 56 straipsnio nustatyta tvarka.“. Nepritarti Priėmus projekto rengėjų siūlomą reglamentavimą, būtų įtvirtinta nauja ir darbuotojams svarbi teisė reikalauti darbo sąlygų pakeitimo. Seimo nario pasiūlymas prasilenkia su darbo santykių stabilumo principu. 49. Seimo nariai: Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė
3 Argumentai: Trijų mėnesių termino nustatymas darbuotojui pakartotinai kreiptis į darbdavį dėl sąlygų pakeitimo yra pernelyg ilgas, todėl siūloma tokio termino atsisakyti 45 straipsnio 3 dalyje.
Taip pat siūloma pakeisti 45 straipsnio 2 dalį atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Pasiūlymas: Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„45 straipsnis. Darbo sąlygų keitimas darbuotojo iniciatyva
kitos darbo teisės normos nesuteikia darbuotojui teisės reikalauti pakeisti darbo sąlygas, darbuotojas turi teisę prašyti darbdavio pakeisti jo darbo sąlygas. 2. Atsisakymas patenkinti darbuotojo raštu pateiktą prašymą pakeisti būtinąsias ar darbo sutarties šalių sulygtas papildomas darbo sutarties sąlygas turi būti motyvuotas ir pateiktas raštu ir ne vėliau kaip per 5 penkias darbo dienas nuo darbuotojo prašymo pateikimo. 3. Darbdaviui atsisakius tenkinti darbuotojo prašymą pakeisti darbo sąlygas, dėl šių sąlygų pakeitimo darbuotojas pakartotinai gali kreiptis ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo darbuotojo prašymo pakeisti darbo sąlygas pateikimo. 4. 3. Darbdaviui sutikus su darbuotojo prašymu ar darbdaviui pateikus kitą pasiūlymą ir darbuotojui sutikus, laikoma, kad darbo sąlygos yra pakeistos, padarius atitinkamą darbo sutarties pakeitimą.“. Pritarti iš dalies
pateiktą prašymą pakeisti būtinąsias ar darbo sutarties šalių sulygtas papildomas darbo sutarties sąlygas turi būti motyvuotas ir pateiktas raštu ir ne vėliau kaip per 5 penkias darbo dienas nuo darbuotojo prašymo pateikimo. Dėl 45 str. 3 d. išbraukimo – neatsižvelgti. Siūlomas trijų mėnesių laikotarpis – pakankamai protingas, atsižvelgiant į tai, kad darbdavys pateikė motyvuotą atsisakymą patenkinti darbuotojo prašymą. Išbraukus šią dalį galime sukurti situacijas, kada kas dieną bus teikiami ir netenkinami tokie darbuotojo prašymai.
Primintina, kad 45 straipsnyje yra formuluojama visiškai nauja darbuotojų teisė Lietuvoje – per daug griežtas ir neralus jos sureguliavimas padarys ją tiesiog neveikiančia. Pakeitimas buvo detaliai aptartas Trišalėje taryboje ir sutikta su esama redakcija. 50. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas 2015-11-0446
nustatyti atvejai, kai prastova darbuotojams buvo paskelbta nesant jokių objektyvių priežasčių (darbas egzistavo ir darbuotojas objektyviai galėjo jį dirbti), o dėl subjektyvių priežasčių, pvz. psichologinio spaudimo tikslais siekiant priversti darbuotoją nutraukti darbo santykius darbdavio pageidaujamomis sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, jog paskelbta prastova pažeidžia darbuotojo interesu, todėl šiuo institutu neturi būti piktnaudžiaujama ir jis turi būti taikomas tik esant objektyvioms priežastims. 2. Darbdaviai taiko skirtingas darbo apmokėjimo sistemas, tame tarpe ir priklausančias nuo išdirbio normų, pvz. valymo funkcija vykdančiam darbuotojui didžioji dalis darbo užmokesčio gali priklausyti nuo išvalyto ploto, vadybininko nuo sudarytų sutarčių vertės ir pan., atitinkamai paskelbus prastovą neįmanoma nustatyti darbuotojo darbo užmokesčio, todėl vienintelis objektyvus dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis iki prastovos paskelbimo dienos, kuris ir turėtų būti taikomas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir tai, kad prastovos paskelbimas esminiai įtakoja darbuotojo padėtį (darbo santykiai tęsiasi, darbuotojas nežino kada jis gali būti iškviestas į darbą ir negali imtis papildomos veiklos, jo darbo pajamos mažėja, o asmeninius įsipareigojimus reikia vykdyti pilna apimtimi), šis institutas turi būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai tai yra būtina dėl objektyvių darbdaviui susiklosčiusių priežasčių.
Todėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 46 straipsnio 3 dalies norma neišsami ir tikslintina. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 46 straipsnio 1-4 dalis ir jas išdėstyti taip: „46 straipsnis. Prastova
negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ne dėl darbuotojo kaltės, o dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių ar kt.) ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą. Prastova gali būti skelbiama ir darbuotojų grupei. 2. Paskelbus prastovą, trunkančią iki vienos darbo dienos, darbuotojui paliekamas mokamas vidutinis jo darbo užmokestis ir darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo būti darbovietėje. 3. Jei prastova skelbiama ilgesniam laikotarpiui nei viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam nei viena valanda laikui. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam paliekamas mokamas vidutinis darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam paliekama mokama pusė du trečdaliai jo vidutinio darbo užmokesčio, bet ne mažiau nei minimalųjį valandinį atlygį už kiekvieną prastovos valandą. 4.
neterminuotai arba ilgesniam nei trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį jam paliekama mokama pusė jo vidutinio 30 procentų jo darbo užmokesčio. „ Nepritarti Dydžius sutarė socialiniai partneriai. 51. Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
3 Pasiūlymas: Pakeisti 46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jei prastova skelbiama ilgesniam laikotarpiui nei viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam nei viena valanda laikui. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam paliekamas darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam paliekama pusė du trečdaliai jo darbo užmokesčio.“. Pritarti
52Seimo nariai: Algirdas Sysas,
3 Argumentai: Prastova – tai ne darbuotojo nulemta aplinkybė, todėl šiuo atveju siūloma kiek įmanoma labiau apsaugoti darbuotojo interesus ir užtikrinti jam dviejų trečdalių jo darbo užmokesčio mokėjimą prastovos laikotarpiu. Pasiūlymas: Pakeisti 46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jei prastova skelbiama ilgesniam laikotarpiui nei viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam nei viena valanda laikui. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam paliekamas darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam paliekama pusė du trečdaliai jo darbo užmokesčio.“. Pritarti Pakeitimas buvo detaliai aptartas Trišalėje taryboje . 53.
53Seimo nariai: Algirdas Sysas,
4 Argumentai: Už prastovos laiką siūloma bet kokiu atveju mokėti 46 straipsnio 3 dalyje nustatytą darbo užmokesčio dalį, t. y. du trečdalius, todėl siūloma atsisakyti, kad už kitą prastovos laiką, viršijantį tris darbo dienas, galima būtų mokėti 30 procentų darbuotojo darbo užmokesčio. Pasiūlymas: Pakeisti 46 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jei prastova paskelbta neterminuotai arba ilgesniam nei trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį jam paliekama 30 procentų jo darbo užmokesčio.“. Nepritarti Dėl prastovos apmokėjimo buvo susitarta Trišalėje taryboje: „4. Jei prastova paskelbta neterminuotai arba ilgesniam nei trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį jam paliekama 30 40 procentų jo darbo užmokesčio.“
54Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
4 Pasiūlymas: Pakeisti 46 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jei prastova paskelbta neterminuotai arba ilgesniam nei trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį jam paliekama 30 40 procentų jo darbo užmokesčio.“. Pritarti 55.
55Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
5 Pasiūlymas: Papildyti 46 straipsnį 5 dalimi, buvusią straipsnio 5 dalį atitinkamai laikyti 6 dalimi. „5. Kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo uždarbis už tą mėnesį negali būti mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.“
darbo ar ne priklauso išimtinai nuo darbdavio valios, todėl nušalinimas darbdavio sprendimu turi būti leidžiamas tik aiškiai reglamentuotais ir išimtiniais atvejais, juolab, kad toks nušalinimas nuo darbo sukelia darbuotojui psichologinį diskomfortą. Pažymėtina, kad pradinėje darbo kodekso projekto redakcijoje, kuri buvo teikta trišaliai tarybai buvo nustatytas s daug trumpesnis leidžiamas nušalinimo laikotarpis - iki 5 darbo dienų, todėl neaišku kokiu tikslu jis išplėstas iki 30 dienų. Be to, siekiant jog šiuo institutu nebūtu piktnaudžiaujama įstatyme reikalinga įtvirtinti ir maksimalų leidžiamą nušalinimo trukmę per metus (jei nušalinimas skelbiamas pagrįstai, t.y. pasitvirtina darbo tvarkos pažeidimai – darbdavys turi teisę ginti savo teises taikant darbuotojui drausminę atsakomybę, įskaitant atleidimą iš darbo, tuo tarpu jei darbuotojas tendencingai nepagrįstai nušalinamas nuo darbo vis naujiems tyrimams atlikti, tai tokia darbdavio veikla turi akivaizdžių piktnaudžiavimo teise požymių ir neturėtų būti toleruojama). 2.
apmokėjimo sistemas, tame tarpe ir priklausančias nuo išdirbio normų, pvz. valymo funkcija vykdančiam darbuotojui didžioji dalis darbo užmokesčio gali priklausyti nuo išvalyto ploto, vadybininko nuo sudarytų sutarčių vertės ir pan., atitinkamai nušalinus darbuotoją nuo darbo neįmanoma objektyviai nustatyti realaus darbuotojo darbo užmokesčio, kurį jis būtų gavęs, jei nebūtų nušalintas nuo darbo, todėl vienintelis objektyvus dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis iki nušalinimo paskelbimo dienos, kuris ir turėtų būti taikomas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 48 straipsnio 3,4 ir 6 dalys. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 48 straipsnio 3,4 ir 6 dalį ir šį straipsnį išdėstyti taip: „48 straipsnis. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas darbdavio ar kitų asmenų iniciatyva
galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, gali nušalinti darbuotoją nuo darbo laikotarpiui iki keturiolikos kalendorinių dienų, bet ne daugiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų per metus palikdamas mokėdamas jam vidutinį darbo užmokestį. 4. Nušalintas darbuotojas, jei jis sutinka, gali būti perkeltas į kitą darbą, jei toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui. Jei nušalinimo laikotarpiu darbuotojui nėra suteikiamas kitas darbas, darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo būti darbovietėje ne daugiau nei yra būtina galimo pažeidimo tyrimui. Nušalintam darbuotojui pageidaujant nušalinimo metu jam privalo būti suteiktos nepanaudotos kasmetinės atostogos. 5. Nušalinimo terminui pasibaigus, darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą, jei dėl nušalinimo neatsirado pagrindo nutraukti darbo sutartį. 6.
tam įgaliotų organų pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo darbo (pareigų) nepagrįstai, jis turi teisę reikalauti, kad jam įstatymų nustatyta tvarka jam būtų turi būti atlyginta turtinė ir neturtinė žala. 7. Ginčai dėl nušalinimo pagrįstumo ir žalos atlyginimo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. „
2015-11-1149 Argumentai: 49 straipsnio 1 dalyje projekto rengėjų siūlomas reglamentavimas iš esmės pažeidžia darbuotojų teises, nes nustato jiems prievolę du mėnesius dirbti negaunant atlyginimo, ir tik tada suteikia teisę laikinai sustabdyti darbo sutarties vykdymą. Būtina nustatyti, kad mėnesį laiko neišmokamas visas atlyginimas yra pakankamas pagrindas, suteikiantis darbuotojui teisę laikinai sustabdyti darbo sutarties vykdymą. 49 straipsnio 3 dalyje projekto rengėjų siūloma nustatyti minimalios algos dydžio kompensacija yra per maža, kad atgrasytų nuo nederamo elgesio, ir atveria kelią piktnaudžiavimui (pvz., daugiau uždirbančiam darbuotojui „apsimokės“ mokėti ne jo atlyginimą, bet minimalios algos dydžio kompensaciją), todėl būtina numatyti pakankamo dydžio sankciją. 49 straipsnio 4 dalyje projekto rengėjų siūlomas reglamentavimas įtvirtintų nelygiateisę, darbuotojams nepalankią darbo santykių šalių padėtį, nes darbdaviui suteikiama teisė vienašališkai nuspręsti, ar sutartis buvo sustabdyta pagrįstai, ar ne. Siekiant užtikrinti darbo santykių šalių lygiateisiškumą, būtina įtvirtinti, kad darbdavys, įtardamas piktnaudžiavimą, turi kreiptis į darbo ginčų komisiją, taip pat, kaip ir savo teisių pažeidimus įtariantis darbuotojas. Pasiūlymas:
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas darbuotojo iniciatyva 1.
Darbuotojas turi teisę laikinai, iki trijų mėnesių, sustabdyti darbo sutarties vykdymą, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas, jeigu darbdavys du vieną ir daugiau mėnesių iš eilės nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio arba ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo kitų savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbo sutartis arba darbo ir poilsio laiką, apmokėjimą už darbą, darbuotojų saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančios darbo teisės normos ir kolektyvinės sutartys. Šiuo atveju darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos atlikti savo darbo funkciją. 2. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas pasibaigia kitą dieną, kai darbuotojas raštu atšaukia laikiną darbo sutarties vykdymo sustabdymą arba kai darbdavys visiškai įvykdo savo įsipareigojimus darbuotojui ir jį apie tai informuoja raštu, arba kai pasibaigia šio straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas. 3. Darbdavys sumoka darbuotojui ne mažesnę kaip vienos minimaliosios vidutinės mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną sustabdymo mėnesį, išskyrus atvejus, kai darbuotojas darbo sutarties vykdymą sustabdo nepagrįstai. 4. Darbuotojas, nepagrįstai sustabdęs darbo sutarties vykdymą, įstatymų nustatyta tvarka atsako už darbdaviui padarytą žalą. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas gali būti ginčijamas darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.“. Nepritarti Dėl šito straipsnio buvo sutarta Trišalėje taryboje. Atkreiptinas dėmesys, kad minimalios mėnesinės algos kompensacija numatyta, kai darbuotojas nevykdo savo funkcijų, todėl manytina, kad tai pakankamas apsunkinimas darbdaviui. Darbo ginčai reglamentuojami Kodekso IV dalyje. 58. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
3 Argumentai: Pagal dabartinę Projekto redakciją, numatyta kompensacija yra ne sankcija įsipareigojimų nevykdančiam darbdaviui, bet priemonė jam nemokėti darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio.
Pasiūlymas: Pataisyti 49 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbdavys, be darbo sutartyje numatytos algos, sumoka darbuotojui ne mažesnę kaip vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną sustabdymo mėnesį, išskyrus atvejus, kai darbuotojas darbo sutarties vykdymą sustabdo nepagrįstai.“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos atlikti savo darbo funkciją, todėl būtų neteisinga jam mokėti ir darbo užmokestį ir kompensaciją. Dažnu atveju darbdavys nemoka darbo užmokesčio esant finansiniams sunkumams. 59. Seimo narys Naglis Puteikis
1 Argumentas: 54 straipsnio 1 dalyje projekto rengėjų numatytas terminas, per kurį darbuotojas turi įspėti darbdavį dėl sutarties nutraukimo, yra per ilgas, nes labai apriboja darbuotojo galimybes susirasti darbą su palankesnėmis darbo sąlygomis. Pasiūlymas: Pakeisti 54 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Neterminuota darbo sutartis ir terminuota sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo raštišku pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt penkias kalendoriniųes dienųas. “. Nepritarti Darbo dienos – per mažas laikotarpis darbdaviui susirasti naują darbuotoją. 60. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
1 Argumentai: Pasiūlymas atitinka Estijos darbo santykius reguliuojančių įstatymų, kurių principų taikymas buvo ir yra plačiai deklaruojamas kaip pavyzdinis Lietuvos darbo santykių reformą pagal Vyriausybės pateiktą Projektą palaikančios interesų pusės, nuostatas, kurios priskirtinos prie svarbių priežasčių nutraukti darbo sutartį.
Pasiūlymas: Papildyti 55 straipsnio 1 dalį naujais punktais ir juos išdėstyti taip: „5) jeigu darbdavys darbuotoją pažemino pareigose;
6) jeigu dirbamas darbas kelia grėsmę darbuotojo sveikatai;
7) jeigu toliau dirbti darbą neįmanoma dėl vaikui ar tėvams reikalingos priežiūros.“ Nepritarti Siūlomas pakeitimas labai išplečia ir išderina egzistuojančią darbo sutarties nutraukimo sistemą. Darbuotojas vienašališkai atsisakyti darbo santykių gali dėl pažeidimų iš darbdavio pusės. Dėl to darbdaviui tenka sankcija – išeitinės išmokos sumokėjimas darbuotojui. Turėtina omenyje, kad darbdavio pažeidimai jau apimami, todėl juos detalizuoti ir konkretinti kaip siūloma, nėra būtina. Be to, vertinamųjų kriterijų įtvirtinimas mažina teisinį tikrumą, skaidrumą ir iš anksto užprogramuoja ginčų ir išlaidų didėjimą. 61. Seimo narys Naglis Puteikis 2015-11-11551 Argumentai:
Projekto rengėjų siūlomas reglamentavimas iš esmės pažeidžia darbuotojų teises, nes nustato jiems prievolę du mėnesius dirbti negaunant atlyginimo, ir tik tada suteikia teisę nutraukti darbo sutartį. Būtina nustatyti, kad mėnesį laiko neišmokamas visas atlyginimas yra pakankamai svarbi priežastis, suteikianti darbuotojui teisę nutraukti darbo sutartį. Pasiūlymas:
Pakeisti 55 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) jei darbuotojui du mėnesius iš eilės mėnesį ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga); “. Nepritarti Atlyginimo nemokėjimas suteikia teisę išsiieškoti jį ir pritaikyti finansines sankcijas darbdaviui.
Pasiūlymas neatitinka darbo santykių stabilumo principo, nes bet koks uždelsimas suteiks darbuotojui teisę nutraukti sutartį. 62. Seimo narys Naglis Puteikis 2015-11-1156 Argumentai: Projekto rengėjų siūlomas reglamentavimas pažeidžia darbuotojų teises, jį priėmus būtų įtvirtinta nelygiateisė darbo šalių padėtis, nes: 1 dalies 2 punktas ir 4 dalis darbdaviui suteikia teisę vienašališkai nuspręsti, ar darbuotojas dirbo pakankamai gerai; 1 dalies 3 punkte ir 5 dalyje nustatomos pernelyg išplėstai traktuojamos, iš esmės neapibrėžtos ir todėl erdvę piktnaudžiavimui atveriančios sąlygos, kada darbdavys įgyja teisę nutraukti darbo sutartį; 3 dalyje nepagrįstai susiaurinama darbuotojo atstovo samprata, teisę atstovauti darbuotojų interesams suteikiant tik darbo tarybai, nors tarptautinėje praktikoje įtvirtinta žymiai platesnė samprata, apimanti ir profesines sąjungas, kt. darbuotojų atstovus;
įspėti per dvigubai ilgesnį laiką, yra akivaizdžiai per maža ir būtų nesuderinama su nuostata, draudžiančia vienus palikti vaikus iki 12 metų; 7 dalyje nustatytas reglamentavimas, pagal kurį mažiau nei metus dirbantiems darbuotojams būtų mokamos mažesnės išeitinės kompensacijos, atveria kelią piktnaudžiavimui ir nėra pagrįstas racionaliais argumentais. Pasiūlymas:
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„56 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio
iniciatyva be darbuotojo kaltės 1.
Darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį dėl šių priežasčių:
1) darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla;
2) darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal šio straipsnio 4 dalyje numatytą rezultatų gerinimo planą;
3) darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbovietę;
4) darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju. 2. Darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpyje nuo įspėjimo apie sutarties nutraukimą iki penkios darbo dienos iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas jo sutikimu. 3. Jei perteklinę darbo funkciją vykdo keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba darbuotojų atstovais. Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio ir darbuotojų atstovų pariteto pagrindais sudaryta komisija, kurios sudėtyje turi būti bent vienas darbo tarybos narys. 4. Darbuotojo darbo rezultatai gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį. jei darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai ir buvo bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, ne trumpesnį nei du mėnesius, ir šio plano vykdymo rezultatai nepatenkinami. 5.
dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę gali būti priežastis nutraukti darbo santykius, kai darbdavio siūlymas keisti darbo sąlygas yra pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis. 6. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną du mėnesįius, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vieni metai – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki šešerių dvylikos metų amžiaus ar vieni augina vaiką iki dvylikos metų mokyklinio amžiaus vaiką bei darbuotojams, kuriems iki valstybės socialinio draudimo senatvės pensinio amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki senatvės pensinio amžiaus liko mažiau kaip dveji metai. 7. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus
Pasiūlymu siekiama užtikrinti blogai dirbančių darbuotojų teises, ir nuskriausti darbdavius bei gerai dirbančius darbuotojus, kadangi darbdavys turės laikyti blogai dirbantį darbuotoją amžinai ir mokėti jam darbo užmokestį, o gerai dirbantys darbuotojai už tą patį darbo užmokestį turės dirbti blogai dirbančių darbuotojų darbus. Taip pat norima atimti iš darbdavio galimybę spręsti darbuotojo darbo kokybę. Neaišku, kas būtų tas kompetentingas asmuo, kuris galėtų nuspręsti, ar gerai darbuotojas dirba. Taip pat siekiama atimti iš darbdavio galimybes keisti technologinius procesus, darbo organizavimą ir netgi ofiso vietą. Atsižvelgus į pasiūlymą, darbdavys turėtų amžinai laikyti darbuotoją, kurio funkcijos tapo perteklinės, arba kuris nenori persikelti į naują ofisą. Dėl įspėjimo terminų ir išeitinių išmokų buvo sutarta Trišalėje taryboje 63.
3 Argumentai Nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, kaip numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 56 str. turi būti laikomasi bazinių taisyklių, suteikiant prioriteto teisę likti darbe labiausiai pažeidžiamiems darbuotojams. Tokios bazinės taisyklės, nepažeidžiant darbdavio interesų, kuriuos užtikrina sąlyga, jog prioritetas taikomas esant vienodai kvalifikacijai, turi būti įtvirtinamos įstatymu, siekiant išvengti bet kokio subjektyvumo. Pagal Projekto 56 str. sudaryta komisija iš darbdavio ir darbuotojų atstovų galėtų padėti įvertinti papildomus kriterijus (kai konkretiems darbuotojams netaikoma pirmenybės teisė), bei užtikrinti, kad nebūtų pažeista įstatyminė pirmenybės teisė, kas sumažinu darbo ginčų kilimo tikimybę. Pasiūlymas:
Pakeisti ir papildyti Projekto 56 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jei perteklinę darbo funkciją vykdo keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba darbuotojų atstovais. Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, kurios sudėtyje turi būti bent vienas darbuotojų atstovas tarybos narys.
Nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisės būti paliktiems dirbti, taikoma šiems darbuotojams visų kitų atitinkamo darbdavio tos pačios specialybės darbuotojų atžvilgiu toje pačioje darbo vietovėje:
1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga;
2) kurie augina daugiau kaip tris vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų arba vieni augina vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius pensijos amžiaus, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis;
3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, kurie sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdami darbdavio įmonėje;
4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai;
5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje;
6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovų, veikiančių darbdavio lygmeniu, valdymo organų narius. Šioje dalyje 1 -
kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją.“ Nepritarti Papildoma apsauga tam tikroms darbuotojų grupės daro juos nepatrauklius darbo rinkoje ir apsunkina jų galimybes įsidarbinti
64Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
6 Pasiūlymas: Pakeisti 56 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip; ,,6.
Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vieni metai – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki šešerių septynerių metų amžiaus ar vieni augina vaiką iki dvylikos keturiolikos metų amžiaus bei darbuotojams, kuriems iki valstybės socialinio draudimo įstatymų nustatyto senatvės pensinio pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensinio pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.“
65Seimo nariai:
Rita Tamašunienė Jaroslav Narkevič Vanda Kravčionok Leonard Talmont Juzef Kvetkovskij
6 Būtina darbuotoją informuoti bent prieš du mėnesius ir taip sudaryti jam galimybes susirasti kitą darbą bei taupyti valstybės biudžeto lėšas, kadangi mažiau žmonių kreipsis į darbo biržą dėl pašalpų. Pasiūlymas: Pakeisti 56 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti taip:
„6. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną
mėnesį, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vieni metai – prieš dvi savaites du mėnesius. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki šešerių metų amžiaus ar vieni augina vaiką iki dvylikos metų amžiaus bei darbuotojams, kuriems iki valstybės socialinio draudimo senatvės pensinio amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki senatvės pensinio amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.“ Nepritarti Trišalėje taryboje buvo susitarta dėl įspėjimo terminų. Siūlytina pritarti Seimo narių grupės (I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis) pasiūlymui dėl 56 str. 6 d. 66.
6 Argumentai: Pasiūlymas atitinka Estijos darbo santykius reguliuojančių įstatymų, kurių principų taikymas buvo ir yra plačiai deklaruojamas kaip pavyzdinis Lietuvos darbo santykių reformą pagal Vyriausybės pateiktą Projektą palaikančios interesų pusės, nuostatas. Tokių nuostatų įteisinimas skatintų darbuotoją ilgiau ir lojaliau dirbti toje pačioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Pasiūlymas: Pakeisti 56 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš 15
kalendorinių dienų, jeigu darbuotojas dirbo iki 1 metų, prieš vieną mėnesį, jeigu darbuotojas dirbo 1-5 metus, prieš du mėnesius, jeigu dirbo 5-10 metų, prieš tris mėnesius, jeigu dirbo virš 10 metų, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vieni metai – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki šešerių metų amžiaus ar vieni augina vaiką iki dvylikos metų amžiaus bei darbuotojams, kuriems iki valstybės socialinio draudimo senatvės pensinio amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki senatvės pensinio amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.“ Nepritarti Trišalėje taryboje buvo susitarta dėl įspėjimo terminų. Siūlytina pritarti Seimo narių grupės (I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis) pasiūlymui dėl 56 str. 6 d. 67.
6 Argumentai Siekiant užtikrinti, kad būtų apsaugotos šeimos auginančias vaikus nesukakusius to amžiaus, kada jiems pagal teisės aktus yra leidžiama dirbti, ypač šeimas, kurios augina daugiau nei tirs tokius vaikus, kas labai svarbu atsižvelgiant į demografinę situaciją valstybėje, siūloma nustatyti objektyviais kriterijais paremtas socialiai pažeidžiamiausių asmenų grupes, kurioms taikomi ilgesni lyginant su kitais darbuotojais įspėjimo terminai, atitinkamai koreguojant Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 56 str. 6 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti ir papildyti Projekto 56 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vieni metai – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki šešerių keturiolikos metų amžiaus ar vieni augina vaiką iki dvylikos metų amžiaus bei darbuotojams, kuriems iki valstybės socialinio draudimo įstatymo nustatyto senatvės pensinio pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams, ir darbuotojams, kuriems iki senatvės pensinio pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai ir darbuotojams, kurie augina daugiau nei tris vaikus iki keturiolikos metų amžiaus ar vieni augina vaiką iki keturiolikos metų amžiaus.“ Nepritarti Sutarė socialiniai partneriai 68.
6 Argumentai: Siekiant saugoti ir ginti šeimų, auginančių vaikus, interesus, atsižvelgiant tiek į vaikų amžių, kai jie dar negali saugiai patys savimi pasirūpinti, tiek į vaikų amžių, kai jie gali pradėti dirbti ir materialiai pradėti būti savarankiškesni, siūloma nustatyti bendrą keturiolikos metų amžiaus ribą visiems vaikams, nepriklausomai, kiek jų auga šeimoje ir vienas ar du tėvai juos augina. Juolab, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu ketinama ateityje reguliuoti su vaikų amžiumi susijusias tėvų pareigas, t. y. siekiama įtvirtinti amžių, nuo kurio vaikai gali būti palikti be suaugusiųjų asmenų priežiūros ir pan. Pasiūlymas:
Pakeisti 56 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną
mėnesį, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vieni metai – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki šešerių metų amžiaus ar vieni augina vaiką iki dvylikos keturiolikos metų amžiaus bei darbuotojams, kuriems iki valstybės socialinio draudimo senatvės pensinio amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki senatvės pensinio amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.“. Pritarti iš dalies Trišalėje taryboje buvo sutarta taip: „6.
Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vieni metai – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki šešerių septynerių metų amžiaus ar vieni augina vaiką iki dvylikos keturiolikos metų amžiaus bei darbuotojams, kuriems iki valstybės socialinio draudimo įstatymų nustatyto senatvės pensinio pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensinio pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.“. 69. Seimo narė Rima Baškienė56 6(N) Argumentai:
Priešpensinio amžiaus žmonės turi būti apsaugoti nuo išmetimo iš darbo rinkos, kadangi tokio amžiaus žmonėms ypatingai sunku susirasti naują darbovietę. Tokią apsaugą garantuoja galiojantis LR Darbo kodeksas. Atsižvelgiant į tai, siūloma palikti galiojančią tvarką. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 56 straipsnį nauja 6 dalimi ir išdėstyti taip: „6. Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.“ Nepritarti Papildomos apsaugos tokiems asmenims, daro juos mažiau patrauklius darbo rinkoje, todėl tokiems asmenims sunkiau susirasti darbą. 70. Seimo narė Rima Baškienė567 Argumentai:
Daugeliui Lietuvos gyventojų atleidimas iš darbo sukelia didelius finansinius rūpesčius, nuo kurių nukenčia visos šeimos gerovė (pvz. asmuo negali padengti paskolos, būsto išlaidų ir pan.).
Didesnė išmoka darbuotojo atleidimo atveju sudaro galimybę nepatirti didelių finansinių problemų ieškant naujo darbo, todėl nepritariame naujai siūlomam teisiniam reguliavimui ir siūlome palikti šiuo metu galiojančią tvarką. Pakeisti įstatymo projekto 56 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti taip: „7. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:
1) iki dvylikos mėnesių – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“ Nepritarti Trišalėje taryboje buvo susitarta dėl išeitinių išmokų mokėjimo. Siūlytina pritarti Seimo narių grupės (I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis) pasiūlymui dėl 56 str. 7 d. 71. Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
7 Pasiūlymas: Pakeisti 56 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.“
Rita Tamašunienė Jaroslav Narkevič Vanda Kravčionok Leonard Talmont Juzef Kvetkovskij
7 Atleidžiamiems darbuotojams turi būti išmokamos išeitinės išmokos, kurių dydis priklausomas nuo išdirbto laiko. Ši praktika suteikia žmogui finansinio stabilumo garantijas praradus darbą ir sudaro galimybes tinkamai ieškotis ir atsirinkti naują darbą. Pasiūlymas: Pakeisti 56 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti taip:
„7. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo
vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Nutraukiant darbo sutartį šio straipsnio 1 dalį ar 61 straipsnio pagrindu išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:
1) iki dvylikos mėnesių
2) nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“ Nepritarti Trišalėje taryboje buvo susitarta dėl išeitinių išmokų mokėjimo. Siūlytina pritarti Seimo narių grupės (I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis) pasiūlymui dėl 56 str. 7 d. 73. Seimo narės:
Birutė Vėsaitė,
567 Argumentai Siekiant užtikrinti teisėtus lūkesčius, darbuotojams sudariusiems darbo sutartis iki naujo darbo santykių reglamentavimo įsigaliojimo, siūloma išeitinių išmokų dydžius nustatyti, atsižvelgiant į nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. Pasiūlymas: Papildyti 56 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „8.
Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:
1) iki vienų metų – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) nuo dvejų iki trejų metų – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) nuo trejų metų iki penkerių metų – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) nuo penkerių metų iki dešimties metų – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) nuo dešimties metų iki dvidešimties metų – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) daugiau kaip dvidešimties metų – šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“ Nepritarti Trišalėje taryboje buvo susitarta dėl išeitinių išmokų mokėjimo. Siūlytina pritarti Seimo narių grupės (I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis) pasiūlymui dėl
tikslas – pritaikyti atleidimo iš darbo sąlygas prie rinkos sąlygų, kad darbdaviai nebijotų priimti darbuotojų ir kurti naujas darbo vietas. Darbuotojų saugumas užtikrinamas didinant nedarbo socialinio draudimo išmokas bei ilginant jų mokėjimo laikotarpį. 74. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas 2015-11-0556 7, 8(N) Argumentai Nors Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) tikslu deklaruojamas darbo santykių liberalizavimas, tačiau akivaizdu, jog siūlomas išeitinių išmokų atleidžiant darbuotoją iš darbo darbdavio iniciatyva (Projekto 56 str. 7 d.) nėra susijusi su liberalizavimu, o sąlygota tik siekio atpiginti darbdaviui darbuotojo darbo vietą.
Šiuo metu tik sprendžiamas klausimas ar darbdavio patiriamos darbo vietos sąnaudos turėtų būti mažinamos (i) darbuotojo sąskaitą, t.y. tiesiog sumažinant išeitinę išmoką, (ii) ar valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (sukursimo ilgalaikio darbo išmokų fondo) sąskaita. Pažymėtina, kad darbdavys priimdamas darbuotoją į darbą ir/ar nustatydamas už konkrečią darbo funkciją mokėtino darbo užmokesčio dydį gali objektyviai įvertinti tikrąją darbo vietos kainą įskaitant išeitinei išmokai reikalingus kaupinius. Pirmiausia nustatytina kokią darbo užmokesčio dalį per mėnesį turėtų kaupti darbdavys išeitinei išmokai, esant poreikiui atleisti darbuotoją sumokėjimui:
Stažas Išmokos dalis kauptina nuo mėnesio darbo užmokesčio stažo rėžių ribose Iki metų [1 VDU] Mažėjančiai nuo
Nuo 1 iki 3 metų [2 VDU] Mažėjančiai nuo nuo 17 iki 6 proc. mėnesio darbo užmokesčio Nuo 3 iki 5 metų [3 VDU] Mažėjančiai nuo nuo 8 iki 5 proc. mėnesio darbo užmokesčio Nuo 5 iki 10 metų [4 VDU] Mažėjančiai nuo nuo 7 iki 3 proc. mėnesio darbo užmokesčio Nuo 10 iki 20 metų [5 VDU] Mažėjančiai nuo nuo 4 iki 2 proc. mėnesio darbo užmokesčio Virš 20 metų [6 VDU] Mažėjančiai nuo iki 2,5 proc. mažėjančiai mėnesio darbo užmokesčio Didžiausią įtaką darbo vietos kainai darbdaviui daro išmokos mokėtinos nutraukiant darbo santykius pirmaisiais darbo santykių metais, o tolesnė jų įtaką aiškiai mažėjanti ir daro nežymią įtaką darbo vietos kainai, t. y. iki 5 proc. darbuotojo darbo užmokesčio per mėnesį. Todėl svarstytinas siūlymas mažinti pirmųjų metų išeitinę išmoką, tačiau jos dydis bet kuriuo atveju turėtų atitikti bent vieno mėnesio darbo užmokesčio dydį, kad darbuotojui sudaryti nors teorinę galimybę per šį laikotarpį susirasti darbą.
Atitinkamai, sukūrus ilgalaikio darbo išmokų fondą, jo lėšos pirmiausia nukreiptinos būtent darbuotojų, turinčių mažiausią darbo stažą, išmokų kompensavimui, taip mažinant darbdavio naštą išeitinėms išmokoms. Pažymėtina, kad darbo užmokesčio dydis Lietuvoje, įskaitant į jį ir kauptiną darbo užmokesčio dalį išeitinei išmokai, kai darbuotojo darbo stažas viršija 3 metus, nėra didelis lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis ir nesudaro pagrindo išvadai, jog darbuotojo darbo užmokesčio sumažinimas per išeitinių išmokų atsisakymą minėtais 5 proc. ir mažiau, turės esminės įtakos investicijų pritraukimui ir/ar naujų darbo vietų kūrimui. Bet kuriuo atveju, išeitinių išmokų dydis pilnoje apimtyje įtvirtintinas darbo kodekse, o Lietuvos Respublikos ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymas reglamentuotų tokių išmokų mokėjimo naštos paskirstymą tarp darbdavio ir fondo, įvertinant darbdavių planuojamą indėlį į tokio fondo biudžetą. Papildomai pažymėtina, kad darbuotojo teisės į išeitinę išmoką įgyvendinamumą padidintų ne šių išmokų sumažinimas, o pasekmių darbdaviui neteisėtai atleidus darbuotoją ar su juo neatsiskaičius sunkinimas bei operatyvaus darbo ginčų sprendimo užtikrinimas. Pasiūlymas:
Papildyti ir pakeisti Projekto 56 straipsnio 7 dalį ir papildyti šį straipsnį nauja 8 dalimi, jas išdėstant taip: „7.
Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus –išeitinė išmoka, kuri priklauso nuo darbuotojo nepertraukiamojo stažo toje darbovietėje:
1) iki dvidešimt keturių mėnesių – vieno mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) nuo dvidešimt keturių mėnesių iki trisdešimt šešių mėnesių – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. 8. Išeitinę išmoką moka darbdavys, išskyrus tą jos dalį, kuri darbuotojui sumokama iš ilgalaikio darbo išmokų fondo Lietuvos Respublikos ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepritarti Trišalėje taryboje buvo susitarta dėl išeitinių išmokų dydžių. Žr. argumentus aukščiau. 75. Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė, Kęstas Komskis 2015-10-0756 8(N) Pasiūlymas: Papildyti 56 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo nustatyta tvarka atleidžiamam darbuotojui papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Papildyti 56 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: ,,8.
Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo nustatyta tvarka atleidžiamam darbuotojui papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:
1) nuo daugiau kaip penkerių metų iki dešimties metų – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) nuo daugiau kaip dešimties iki dvidešimties metų – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) daugiau kaip dvidešimties metų – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“
2015-11-0956 8(N) Argumentai: Trišalėje taryboje pasiektas bendras susitarimas dėl papildomos ilgalaikio darbo stažo išmokos atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, tačiau siūloma šių išmokų dydžius padidinti ir paankstinti stažą, reikalingą šiai išmokai gauti, pradedant jį skaičiuoti nuo trejų metų. Pasiūlymas:
taip: „8. Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo nustatyta tvarka atleidžiamam darbuotojui papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:
1) nuo daugiau kaip trejų metų iki penkerių metų – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) nuo daugiau kaip penkerių metų iki dešimties metų – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) nuo daugiau kaip dešimties metų iki dvidešimties metų – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) daugiau kaip dvidešimties metų – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“. Pritarti iš dalies Trišalėje taryboje buvo sutarta taip: „8.
Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo nustatyta tvarka atleidžiamam darbuotojui papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:
1) nuo daugiau kaip penkerių metų iki dešimties metų – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) nuo daugiau kaip dešimties metų iki dvidešimties metų – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) daugiau kaip dvidešimties metų – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“. 77. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys 2015-11-0256 8(N) Argumentai: Pasiūlymas atitinka Estijos darbo santykius reguliuojančių įstatymų, kurių principų taikymas buvo ir yra plačiai deklaruojamas kaip pavyzdinis Lietuvos darbo santykių reformą pagal Vyriausybės pateiktą Projektą palaikančios interesų pusės, nuostatas. Tokių nuostatų įteisinimas geriau apsaugotų darbuotoją nuo darbdavio savivalės. Pasiūlymas: Papildyti 56 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„8. Jei darbuotojas nutraukia darbo sutartį dėl to, kad darbdavys
grubiai pažeidė sutartį, darbdavys turi išmokėti darbuotojui trijų mėnesių atlyginimo dydžio kompensaciją.“ Nepritarti Straipsnis 56 reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, todėl pasiūlymas nėra tinkamas. Sutarties iš darbdavio pažeidimo pusės atvejai yra aptariami 55 straipsnyje. Ten yra numatytos išmokos, kurių nėra tikslinga diferencijuoti – išeitinės išmokos tikslas nėra nubausti darbdavį, o suteikti darbuotojui lėšų dėl atleidimo netekto darbo užmokesčio, todėl jos dydis negali priklausyti nuo darbdavio kaltės laipsnio. Turėtina omenyje, kad kiekvieno pažeidimo atveju darbuotojas turi teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Be to, vertinamųjų kriterijų įtvirtinimas mažina teisinį tikrumą, skaidrumą ir iš anksto užprogramuoja ginčų ir išlaidų didėjimą. 78.
1 Argumentai: Visos galimos darbo sutarties nutraukimo priežastys turi būti aiškiai išdėstytos Darbo kodekse ir darbuotojui žinomos ir suprantamos nuo darbo pradžios, kitaip galima darbdavio savivalė ir politizuoti sprendimai. Profesinių sąjungų vadovams būtina papildoma apsauga, kadangi jie dažnai yra priversti oponuoti darbdaviui, gindami visų įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojų interesus. Pasiūlymas: Pataisyti 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės įstaigas, išlaikomas iš
valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos bankas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalyje įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Šis straipsnis netaikomas profesinių sąjungų vadovams.“ Nepritarti
darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia galimas dėl kitų priežasčių, nei tos, kurios nustatytos 56 straipsnyje. Darbuotojų atstovams apsauga nuo atleidimo iš darbo nustatyta 165 str. 3 d. 79. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
1 Argumentai: Visos galimos darbo sutarties nutraukimo priežastys turi būti aiškiai išdėstytos Darbo kodekse ir darbuotojui žinomos ir suprantamos nuo darbo pradžios, kitaip galima darbdavio savivalė ir politizuoti sprendimai. Profesinių sąjungų vadovams būtina papildoma apsauga, kadangi jie dažnai yra priversti oponuoti darbdaviui, gindami visų įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojų interesus. Pasiūlymas: Pataisyti 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos bankas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalyje įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Šis straipsnis netaikomas profesinių sąjungų vadovams.“ Nepritarti
nutraukimas darbdavio valia galimas dėl kitų priežasčių, nei tos, kurios nustatytos 56 straipsnyje. Darbuotojų atstovams apsauga nuo atleidimo iš darbo nustatyta 165 str. 3 d. 80. Seimo narys Naglis Puteikis 2015-11-1158 Argumentai: Priėmus projekto rengėjų siūlomą reglamentavimą darbdaviams būtų sudarytos itin palankios sąlygos atleisti darbuotojus be priežasties, nors tarptautinėje praktikoje tokios nuostatos vertinamos itin neigiamai. Pasiūlymas:
straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia
savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos bankas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalyje įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. 2.
sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų. Nepritarti Atleidimas darbdavio valia sudarys galimybes darbdaviams greičiau reaguoti į besikeičiančias sąlygas, o darbuotojams užtikrins pakankamą apsaugą 6 mėnesiams. Tikimasi, kad tai paskatins darbdavius nebijoti kurti naujų darbo vietų ir priimti naujų darbuotojų. 81. Seimo nariai Kazys Starkevičius,
1
„tris“ ir įrašyti žodį „penkias“ ir visą 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos bankas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalyje įspėjęs prieš tris penkias darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.” Nepritarti Įvertinus atleidimo pagrindą, manytina, kad
2 Argumentai Atsižvelgiant į tai, kad atleidžiant darbuotoją iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr.
XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 58 straipsnyje nurodytu pagrindu – darbdavio valia, darbdaviui praktiškai nereikia grįsti atleidimo iš darbo objektyviomis priežastimis ar aplinkybėmis, šis atleidimo pagrindas gali tapti įrankiu atleisti iš darbo darbuotojų atstovus, ir taip užkirsti kelią kolektyviniam darbuotojų teisių ir interesų atstovavimui, bei profesinių sąjungų darbdavio lygmeniu veikimui, todėl siūlytina drausti darbo sutarties nutraukimą šiuo pagrindu su darbuotojų atstovų valdymo organų nariais, taip pat tikslinti pagrindus draudžiančius atleisti darbuotojus šiuo pagrindu dėl diskriminacinių motyvų. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 58 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Darbo sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta su darbdavio lygmeniu veikiančių darbuotojų atstovų valdymo organų nariais, jų narystės laikotarpiu ir vienerius metus pasibaigus jų narystei darbuotojų atstovų valdymo organuose, taip pat dėl šių priežasčių:
1) narystės profesinėje sąjungoje arba dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje ne darbo metu, o darbdavio sutikimu ir darbo metu;
2) dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar kolektyvinės sutarties pažeidimais, taip pat kreipimasis į administracinius organus ar kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl pažeistų teisių ar interesų gynybos, nepriklausomai nuo to ar pažeistas teises gina pats darbuotojas ar darbuotojas vykdantis darbuotojo atstovo funkcijas;
4) lytis, lytinė orientacija, rasė, tautybė, kalba, kilmė, pilietybė ir socialinė padėtis, tikėjimas, ketinimas turėti vaiką (vaikų), santuokinė ir šeiminė padėtis, įsitikinimai ar pažiūros, priklausomybė politinėms partijoms ir asociacijoms;
5) amžius;
6) nebuvimas darbe, kai darbuotojas įstatymų nustatytais atvejais atlieka karines ar kitokias Lietuvos Respublikos piliečio pareigas ir prievoles;
7) kitų diskriminacinių motyvų.“ Nepritarti Perteklinės nuostatos, jau reglamentuoja 25 str., 165 str. 83. Seimo nariai: Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė 2015-11-0958 3(N) Argumentai: Atleidimas darbdavio valia su šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitine išmoka yra pernelyg liberali norma. Atleidimas darbdavio valia darbuotojo atžvilgiu yra kur kas labiau pažeidžianti darbuotojo interesus atleidimo iš darbo forma nei atleidimas darbdavio iniciatyva (įspėjimo apie atleidimą terminas, atleidimo priežastys, jų nurodymas arba pareigos nurodyti nebuvimas, ir pan.), todėl išeitinės išmokos dydis turėtų būti lygus bent dvylikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžiui.
Juolab, kad anksčiau taikytoje praktikoje pagal iki Darbo kodekso galiojusį Darbo sutarties įstatymą, priklausomai nuo darbuotojo darbo stažo, šios išmokos dydis buvo diferencijuojamas, ir maksimalus su daugiau nei 20 metų stažu toje darbovietėje buvo netgi 36. Taip pat siūloma pakeisti 58 straipsnio 1 dalį atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Be to, 58 straipsnį siūloma papildyti nauja dalimi, kurioje būtų įtvirtintas draudimas atleisti darbuotoją darbdavio valia, jeigu darbuotojas yra profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo narys arba darbuotojų patikėtinis. Pasiūlymas:
Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„58 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia
valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos bankas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalyje įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių dvylikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. 2.
straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų. 3. Darbo sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta su profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nariais ir su darbuotojų patikėtiniais.“. Pritarti iš dalies Atsižvelgti į Teisės departamento pastabas: 1. Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos bankas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalyje įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Neatsižvelgti dėl išmokos dydžio, kadangi siūlomas 12 mėnesių išeitinės išmokos dydis yra nerealus ir tai lems, kad ši nuostata liks neįgyvendinama. Darbuotojai bus priverčiami išeiti savo noru. Neatsižvelgti dėl siūlymo papildyti straipsnį 3 dalimi – garantijos darbuotojų atstovams yra numatytos 165 straipsnyje, kuriame yra pasakyta, kad darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys, laikotarpiu kuriam jie buvo išrinkti ir 6 mėnesius pasibaigus jų kadencijai negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia be Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sutikimo. 84.
84Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
3 Pasiūlymas: Pakeisti 59 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytais atvejais darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Pakeisti 59 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalies 4, ir
vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.“. 85. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
2 Argumentai: Dažnu atveju nėščia moteris ar jauna mama dėl sveikatos būklės ir šeiminės padėties laikinai negali skirti darbui tiek laiko ir dėmesio, kiek tokioje padėtyje nesantys darbuotojai, todėl teoriškai pagrindas nutraukti su jomis darbo sutartį gali atsirasti visada. Todėl Darbo kodeksas, kuriuo įsipareigojama gerbti šeiminius įsipareigojimus ir nediskriminuoti dėl šeiminės padėties ar ketinimo turėti vaiką, neturėtų sudaryti prielaidų lengvesniam nėščios moters ar jaunos mamos atleidimui. Atkreiptinas dėmesys, kad Estijos darbo santykius reguliuojančiuose įstatymuose panaši nėščiųjų ar jaunų mamų atleidimą lengvinanti nuostata neegzistuoja. Pasiūlymas: Pataisyti 60 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos,
iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį kitais, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, pagrindais.
Jei šiuo laikotarpiu atsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį, darbuotoja gali būti įspėta apie darbo sutarties nutraukimą ar sprendimas nutraukti darbo sutartį gali būti priimtas tik jam pasibaigus, išskyrus atvejį, kada darbuotoja yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba atostogose vaikui prižiūrėti.“ Nepritarti Šia nuostata nėra palengvinamas nėščios moters atleidimas, tik patikslinama, kad ji gali būti įspėjama pasibaigus nurodytam laikotarpiui, t.y. tik po to, kai kūdikiui sukaks 4 mėnesiai. Tokiu būdu galiojanti šiandien apsauga netgi yra išplečiama. Be to, nuostata papildoma, kad jei darbuotojai buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros atostogos, darbo sutartį galima nutraukti tik šioms atostogoms pasibaigus, tai yra maksimaliai vaikui sukakus trejus metus. 86. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
3 Argumentai Atsižvelgiant į argumentus išdėstytus prie pasiūlymo Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 56 str. 7 daliai, teikiamas siūlymas koreguoti susijusią projekto 61 str. 3 dalį. Pasiūlymas Pakeisti Projekto 61 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
atveju atleidžiamiems darbuotojams išmokama dviejų dvejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jei jų darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės jų vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Nepritarti Trišalėje taryboje buvo susitarta dėl kitokių išmokų dydžių 87.
3 Argumentai: Projekto rengėjai nepagrįstai susiaurina darbuotojo atstovo sampratą – teisė atstovauti darbuotojų interesams suteikiama tik darbo tarybai, nors tarptautinėje praktikoje įtvirtinta žymiai platesnė samprata, apimanti ir profesines sąjungas, kt. darbuotojų atstovus. Pasiūlymas: Pakeisti 62 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį ar inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, darbdavys privalo informuoti darbo tarybą darbuotojų atstovus ir konsultuotis su ja dėl būsimo atleidimo iš darbo padarinių sušvelninimo (perkvalifikavimo, perkėlimo į kitas darbo vietas, darbo laiko režimo pokyčių, didesnių nei šiame Kodekse numatytų išeitinių išmokų dydžio, įspėjimo terminų pratęsimo, laisvo laiko darbo paieškoms ir kt.) priemonių. Konsultacijų metu šalys gali turi sudaryti darbdavio ir darbo tarybos darbuotojų atstovų susitarimą. Nepritarti Siūlymas griauna Darbo kodekso projekto socialinės partnerystės sistemą, kur būtent darbo taryboms yra suteikiamos darbuotojų informavimo ir konsultavimo funkcijos. 88. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
1 Argumentai: Sezoninio darbo sutartis yra galiojančioje Darbo kodekso redakcijoje. Tai yra praktikoje pasiteisinusi nuostata. Pasiūlymas: Papildyti 65 straipsnio 1 dalį nauju punktu ir jį išdėstyti taip: „9) sezoninio darbo sutartis.“ Nepritarti Buvo atsisakyti sezoninių sutarčių, tačiau įvedama daugiau įvairesnių darbo sutarčių formų, kurios užtikrins darbdavių ir darbuotojų poreikius dirbti jiems patogia forma. Sezoninė sutartis yra terminuotų sutarčių atmaina, jos specialus reguliavimas tampa pertekliniu pakeitus terminuotų sutarčių sudarymo tvarką. Be to, sezoninių sutarčių galiojantis reguliavimas yra formalus ir neužtikrina nei darbuotojo didesnės apsaugos, nei darbdaviui didesnio lankstumo. 89.
15 Argumentai: Naujai siūloma darbo sutarties rūšis – nenustatytos apimties darbo sutartis – visiškai neužtikrina darbuotojo interesų ir leidžia darbdaviui disponuoti visomis darbo sutarties sąlygomis savo naudai. Tokia darbo sutarties rūšis kol kas yra numatyta tik Jungtinės Karalystės, Nyderlandų teisėje (Belgijoje – su tam tikromis išimtimis), ir Europos Komisija yra pripažinusi tai netaikytina praktika bei laiko blogu pavyzdžiu. Nesuprantama, kodėl Darbo kodekso rengėjai nusprendė pasiremti būtent tokiu pavyzdžiu, kokiu remtis nerekomenduojama, todėl siūloma nenustatytos apimties darbo sutarties atsisakyti. Pasiūlymas:
Išbraukti 65 straipsnio 1 dalies 5 punktą, atitinkamai pakeisti punktų numeraciją ir šią dalį išdėstyti taip: „1. Darbo
nenustatytos apimties darbo sutartis;
6) 5) projektinio darbo sutartis;
7) 6) darbo vietos dalijimosi darbo sutartis;
8) 7) darbo keliems darbdaviams sutartis.“. Nepritarti Siekiama sudaryti sąlygas lankstesniems darbo santykiams, įvairioms darbo sutarčių rūšims, kurios išjudintų darbo rinką, leistų įsitraukti į darbo rinką kuo daugiau žmonių. Ši darbo sutarties rūšims ypač patraukli jauniems, besimokantiems asmenims, norintiems derinti studijas ir darbinę veiklą ir norintiems įgyti darbo patirties. Galimi ir reguliavimu yra siūlomi papildomi saugikliai, kurie apsaugotų nuo piktnaudžiavimo, nelegalaus darbo ir suteiktų galimybes kontroliuoti ir bausti nusižengiančius darbdavius. 90. Seimo nariai: Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė
1 Argumentai: Įtvirtinus teisę sudaryti terminuotas darbo sutartis, neturėtų būti palikta pernelyg plati laisvė tokias sutartis sudaryti, nes darbdavys gali pasinaudoti šia teise sudarydamas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui.
Todėl kaip saugiklį siūloma leisti terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui sudaryti tik jei tai numatyta kolektyvinėje sutartyje ir tik įmonėse, kuriose dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų. Be to, siūloma riboti terminuotų darbo sutarčių nuolatiniam darbui skaičių įmonėje, nustatant, kad tokios sutartys gali būti sudaromos su ne daugiau nei puse darbuotojų. Pasiūlymas:
Pakeisti 66 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Terminuota darbo sutartis yra darbo sutartis, kuri sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Terminuota darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui gali būti sudaroma, jeigu dėl to sutarta kolektyvinėje sutartyje. Terminuotos darbo sutartys nuolatinio pobūdžio darbui gali būti sudaromos tik įmonėse, kuriose dirba ne daugiau kaip dešimt darbuotojų, ir su ne daugiau kaip puse darbuotojų.“. Pritarti iš dalies Siūloma nuostatą išdėstyti taip:
Pakeisti 66 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Terminuota darbo sutartis yra darbo sutartis, kuri sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Terminuota darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui gali būti sudaroma darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 50, o kitose darbovietėse - jeigu dėl to sutarta kolektyvinėje sutartyje.“
1 Pasiūlymas: Pakeisti 66 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Terminuota darbo sutartis yra darbo sutartis, kuri sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui.
Terminuota darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui gali būti sudaroma darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 50, o kitose darbovietėse - jeigu dėl to sutarta kolektyvinėje sutartyje.“
2015-11-0266 4(N) Argumentai: Galimybė neribotai sudarinėti terminuotas darbo sutartis skatins darbdavius rinktis šią darbo sutarčių formą dėl mažesnių darbdaviui kylančių įsipareigojimų. Tuo tarpu pagal terminuotą darbo sutartį dirbančių darbuotojų garantijos ir galimybės apginti savo teises yra mažesnės. Pasiūlymas:
Papildyti 66 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Terminuotų darbo sutarčių negali būti daugiau kaip 20 procentų nuo visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus.“ Nepritarti Siūlytina alternatyva: Terminuota darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui gali būti sudaroma darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 50, o kitose darbovietėse - jeigu dėl to sutarta kolektyvinėje sutartyje.“ Kodekso projekte numatyta papildoma pagal terminuotas sutartis dirbančių darbuotojų apsauga. 93. Seimo narys Naglis Puteikis 2015-11-1166 4(N) Argumentai: Projekto rengėjai nepateikė argumentų, kodėl darbams, kurie yra nuolatinio pobūdžio, siūloma sudaryti terminuotas sutartis, tačiau akivaizdu, kad šia nuostata būtų piktnaudžiaujama. Pasiūlymas:
Papildyti 66 straipsnį 4 dalimi: „4. Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai ar kolektyvinės sutartys.“ Nepritarti Terminuotų darbo sutarčių plėtra – yra vienas iš darbo santykių lankstumo požymių. Projekte pasiūlyti pakakami apribojimai (ribojamas terminuotos sutarties trukmė) ir garantijos (įspėjimas, išeitinė) darbuotojams, dirbantiems pagal terminuotas darbo sutartis. Jie atitinka Europos Sąjungos teisės aktus. 94.
2015-11-0266 5(N) Argumentai: Apribojimas reikalingas siekiant išvengti darbdavių savivaliavimo be sutarimo su darbuotoju įteisinant terminuotas sutartis į nuolatiniam darbui skirtas darbo vietas. Pasiūlymas: Papildyti 66 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Terminuotos darbo sutartys nuolatinio pobūdžio darbui netaikomos.“ Nepritarti Siūlomas reguliavimas yra perteklinis, nes kartojama prieš tai esanti nuostata. Turėtina omenyje, kad terminuota darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui bus sudaroma darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 50, o kitose darbovietėse - jeigu dėl to sutarta kolektyvinėje sutartyje.“ Terminuotų darbo sutarčių sudarymo galimybė rodo darbo santykių lankstumą, tuo siekiama paskatinti darbdavius drąsiau kurti naujas darbo vietas, o darbuotojams sudaryti daugiau galimybių įsidarbinti. 95. Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
1 Pasiūlymas: Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra dveji metai., išskyrus jei darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą. Paeiliui einančiomis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų savaičių laikotarpis.“. Pritarti iš dalies Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra dveji metai., išskyrus jei darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą. Paeiliui einančiomis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų mėnesių savaičių laikotarpis.“. 96.
1 Argumentai Terminuotos darbo sutartys turi būti sudaromos tik esant objektyvioms priežastims ir turi būti aiškiai apribotos laike protingu terminu, nepriklausomai nuo to ar dalis vykdytos funkcijos pasikeitė, pvz. pakoregavus pareigybės nuostatus. Darbuotojai išsakydami savo nepasitenkinimą terminuotomis sutartimis motyvavo ir tuo, jog tokios sutartys praktiškai užkerta kelia įsigyti šeimai būstą, nes suteikiančios būsto paskolas kredito įstaigos, pajamų iš tokios sutarties nevertina kaip nuolatinių ir būsto paskolos gavimas dirbant pagal terminuotą darbo sutartį yra labai sudėtingas. Siekiant, kad tokia neapibrėžta situacija tęstųsi kuo trumpiau, tiek kiek objektyviai pagrįsta, nesiekiant tokių sutarčių naudoti tik kaip lengvesnę priemonę pakeisti vieną darbuotoją kitu, siūlytina koreguoti Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 67 str. apibrėžiant aiškų maksimalų dviejų metų terminą šiai sutarčių rūšiai. Pasiūlymas:
Papildyti ir pakeisti Projekto 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Maksimalus darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė, išskyrus jei darbuotojas priimamas terminuotai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo, su kuriuo darbo sutartis nenutraukta, darbo vietą, yra dveji metai. Paeiliui einančiomis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų savaičių vieno mėnesio laikotarpis. „ Pritarti iš dalies Terminuotos sutartys – lanksti darbo organizavimo forma ir jų laisvumas padidintų darbo vietų skaičių Lietuvoje. Apsauga, gerokai lenkianti užsienio šalių praktiką ir atitinkanti direktyvos reikalavimus, suteikiama – maksimalus dviejų metų terminas, reglamentuojamas tarpas tarp pratęsimų.
Siūlytina keisti taip: Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra dveji metai., išskyrus jei darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą. Paeiliui einančiomis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų mėnesių savaičių laikotarpis.“. 97. Seimo narys Naglis Puteikis
1 Argumentai: Nustatytas pernelyg trumpas laikotarpis tarp dviejų sutarčių sudaro palankias sąlygas piktnaudžiavimui, galima prognozuoti, kad sutartys bus nutraukiamos ir sudaromos iš naujo. Pasiūlymas: Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Maksimalus darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra dveji metai. Paeiliui einančiomis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų savaičių mėnesių laikotarpis.“
98Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
2 Pasiūlymas: Pakeisti 67 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Jei nustatytas ar pratęstas darbo sutarties terminas viršija dvejų metų terminą, taip pat paeiliui einančių darbo sutarčių, kaip jos apibrėžtos šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus jei darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą, bendra trukmė viršija dvejų metų terminą, tokia sutartis laikoma neterminuota. Tokiu atveju laikotarpiai tarp darbo sutarčių įskaitomi į darbuotojo darbo santykių su darbdaviu trukmę, tačiau neturi būti apmokami.“ Pritarti 99.
3 Argumentai: Terminuotoms darbo sutartims privalo būti nustatyti logiški laiko apribojimai, kitaip jos savo esme neatitiks pavadinimo. Pagal terminuotą darbo sutartį dirbančių darbuotojų garantijos ir galimybės apginti savo teises yra mažesnės, todėl Europos Sąjungos mastu būtent neterminuota darbo sutartis yra laikoma įprasta darbo sutarčių rūšimi. Pavyzdžiui, ES Tarybos direktyvoje 1999/70/EB pabrėžiamas ES socialinių partnerių susitarimas, kad nepaisant būtinybės propaguoti lankstaus darbo formas, neterminuotos sutartys yra bendriausia darbo santykių forma, padedanti gerinti pagal jas dirbančių darbuotojų gyventojų kokybę ir jų darbo rezultatus. Pasiūlymas:
Pataisyti 67 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Su tuo pačiu darbuotoju paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių, sudarytų skirtingoms darbo funkcijoms atlikti, bendra trukmė negali viršyti vienerių penkerių metų. Pažeidus šį reikalavimą, tokia darbo sutartis tampa neterminuota, o laikotarpiai tarp darbo sutarčių įskaitomi į darbuotojo darbo santykių su darbdaviu trukmę, tačiau neturi būti apmokami.“ Nepritarti Pasiūlymas itin ryškiai išskirtų Lietuvą iš kitų valstybių tarpo, mažintų konkurencingumą ir lankstumą. Turėtina omenyje, kad šiandien galima sudaryti terminuotas sutartis iki penkerių metų trukmės, o įstatymo numatytais atvejais – netgi neribotai. Tuo tarpu pasiūlymas iškreipia visą terminuotos sutarties instituto esmę. 100. Seimo narys Naglis Puteikis
3 Argumentai: Kadangi nėra apibrėžta, kokios funkcijos laikytinos skirtingomis, atveriamas kelias piktnaudžiavimui, manipuliuojant sąvokomis. Pasiūlymas: Pakeisti 67 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Su tuo pačiu darbuotoju paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių, sudarytų skirtingoms darbo funkcijoms atlikti, bendra trukmė negali viršyti penkerių dvejų metų. Pažeidus šį reikalavimą, tokia darbo sutartis tampa neterminuota, o laikotarpiai tarp darbo sutarčių įskaitomi į darbuotojo darbo santykių su darbdaviu trukmę, tačiau neturi būti apmokami.“ Nepritarti Pasiūlymas itin ryškiai išskirtų Lietuvą iš kitų valstybių tarpo, mažintų konkurencingumą ir lankstumą. Turėtina omenyje, kad šiandien galima sudaryti terminuotas sutartis iki penkerių metų trukmės, o įstatymo numatytais atvejais – netgi neribotai. Tuo tarpu pasiūlymas iškreipia visą terminuotos sutarties instituto esmę. 101. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas 2015-11-0567 3,4 Argumentai Atsižvelgiant į argumentus išsakytus teikiant pasiūlymą Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 67 str. 1 daliai, teikiamas siūlymas išbraukti šio straipsnio 3 dalį ir koreguoti 4 dalį. Pasiūlymas:
Išbraukti 67 straipsnio 3 dalį ir koreguoti jo 4 dalį taip: „3. Su tuo pačiu darbuotoju paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių, sudarytų skirtingoms darbo funkcijoms atlikti, bendra trukmė negali viršyti penkerių metų. Pažeidus šį reikalavimą, tokia darbo sutartis tampa neterminuota, o laikotarpiai tarp darbo sutarčių įskaitomi į darbuotojo darbo santykių su darbdaviu trukmę, tačiau neturi būti apmokami. 4. Terminuotų sutarčių, kurių maksimalus terminas negali viršyti penkerių metų, sudarymo galimybę su renkamais ar skiriamais darbuotojais, kūrybinių profesijų, pedagoginiais ir mokslo darbuotojais, kolegialių renkamųjų organų skiriamais darbuotojais ar kitais darbuotojais viešojo intereso gynimo tikslais nustato kiti įstatymai.
Tokios sutartys gali būti sudaromos arba pratęstos neribotą skaičių kartų įstatyme nustatytu pagrindu ir kitos šio straipsnio nuostatos joms netaikomos Nepritarti Terminuotos sutartys – lanksti darbo organizavimo forma ir jų laisvumas padidintų darbo vietų skaičių Lietuvoje. Apsauga, gerokai lenkianti užsienio šalių praktiką ir atitinkanti direktyvos reikalavimus, suteikiama – maksimalus dviejų metų terminas, reglamentuojamas tarpas tarp pratęsimų. 102. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
4 Argumentai: Norma neaiški: nesuprantama, ar kalbama apie tam tikroms kadencijoms samdomus darbuotojus, ar viso valstybės sektoriaus darbuotojų įdarbinimą pagal terminuotas darbo sutartis. Dabartinė formuluotė lemtų, kad mokslo ir kiti išvardinti darbuotojai galėtų neribotą laiką būti samdomi pagal terminuotas darbo sutartis ir todėl neturėtų visų darbo teisėje numatytų garantijų. Pasiūlymas:
Išbraukti 67 straipsnio 4 dalį ir atitinkamai suderinti straipsnio dalių numeraciją: „4.Terminuotų sutarčių, kurių maksimalus terminas negali viršyti penkerių metų, sudarymo galimybę su renkamais ar skiriamais darbuotojais, kūrybinių profesijų, pedagoginiais ir mokslo darbuotojais, kolegialių renkamųjų organų skiriamais darbuotojais ar kitais darbuotojais viešojo intereso gynimo tikslais nustato kiti įstatymai. Tokios sutartys gali būti sudaromos arba pratęstos neribotą skaičių kartų įstatyme nustatytu pagrindu ir kitos šio straipsnio nuostatos joms netaikomos.“ Nepritarti Šiuo metu yra visa eilė įstatymų, kurie numato terminuotų sutarčių sudarymą.
Šios DK projekto nuostatos panaikinimas visas šias kategorijas (nuo pedagogų iki bendrovių vadovų) paverstų pagal neterminuotas sutartis dirbančiais darbuotojais, kas gali neatitikti jų darbo specifikos, viešojo intereso
2 Argumentai Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, o nustatomos taisyklių išimtys turi būti pagrįstos. Šiuo atveju atsižvelgtina į profesinių sąjungų pastabą Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 68 str. 2 daliai dėl nurodyto papildomo penkių darbo dienų termino, dėl kurio šalys nebuvo susitarę, nepagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, kad kyla neaiškumų dėl šios nuostatos nesuderinamo su Projekto 67 straipsnyje nustatytu maksimaliu darbo sutarties terminu, t. y. ar ji laikytina pratęsiančia nustatytą maksimalų dviejų metų terminą. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 68 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti jį taip: „2. Darbo sutartis tampa neterminuota, jei darbo santykiai faktiškai tęsiasi sekančią darbo dieną ne mažiau kaip penkias darbo dienas po termino suėjimo. „ Pritarti iš dalies Siūlytina išdėstyti taip: Pakeisti 68 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, jeigu darbo
santykiai faktiškai tęsiasi ne mažiau daugiau kaip penkias darbo dienas vieną administracijos darbo dieną po termino suėjimo, išskyrus šio Kodekso 66 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.“
2 Pasiūlymas: Pakeisti 68 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, jeigu darbo santykiai faktiškai tęsiasi ne mažiau daugiau kaip penkias darbo dienas vieną administracijos darbo dieną po termino suėjimo, išskyrus šio Kodekso 66 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.“
3 Argumentai: Kadangi terminuotų darbo sutarčių trukmė dažnai nesiekia metų, nustatytas trumpesnis terminas nėra logiškas ir neužtikrintų tinkamo darbuotojų informavimo. Pasiūlymas: Pakeisti 68 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jei darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip vienus metus tris mėnesius, apie darbo sutarties pasibaigimą dėl termino darbdavys privalo raštu įspėti darbuotoją ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, o jei darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip treji metai – ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų. Pažeidęs šią pareigą, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui darbo užmokestį už kiekvieną termino pažeidimo dieną, bet ne daugiau kaip atitinkamai už penkias ar dešimt darbo dienų.“ Nepritarti Šiuo metu įspėjimas iš viso nėra numatytas, todėl siūlomas įspėjimas esant terminuotas sutarčiai pagerina darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, padėtį. Be to, įspėjimas, esant trumpesnėms terminuotoms darbo sutartims ženkliai padidina darbdaviams administracinę naštą. 106. Seimo nariai: Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė
4 Argumentai: Siūloma įtvirtinti ribojimą darbdaviui nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, numatant, kad toks darbo sutarties nutraukimas darbuotojui turi būti kompensuojamas, sumokant jam už likusį sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį. Pasiūlymas: Pakeisti 68 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Jei darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsėsi ilgiau kaip dvejus metus, darbo sutarčiai pasibaigus dėl jos termino, darbuotojui išmokama jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, sumokėjęs darbuotojui už likusį sutarties galiojimo laiką jo vidutinį darbo užmokestį.“. Nepritarti Tokiu atveju pagal terminuotą darbo sutartį dirbantys darbuotojai atsidurtų geresnėje padėtyje nei dirbantys pagal neterminuotą darbo sutartį. Manome, kad turėtų būti taikomos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės nuostatos. Su darbuotojais darbo sutartys darbdavio iniciatyva turi būti nutraukiamos tuo pačiu pagrindu (turi galioti DK 56 str.) – priešingu atveju būtų leidžiami net ir diskriminaciniai atleidimai
4 Argumentai: Kadangi terminuotų darbo sutarčių trukmė dažnai nesiekia metų, nustatytas ilgesnis terminas realiai nepadėtų užtikrinti darbuotojų interesų ir neskatintų darbdavių sudaryti nuolatines darbo sutartis, atsisakant iš esmės ydingų terminuotų sutarčių. Pasiūlymas: Pakeisti 68 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jei darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsėsi ilgiau kaip dvejus metus, darbo sutarčiai pasibaigus dėl jos termino, darbuotojui išmokama jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.“ Nepritarti Šiuo metu išeitinė išmoka iš viso nėra numatyta, todėl siūloma išmoka esant terminuotas sutarčiai pagerina darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, padėtį. 108. Seimo narys Naglis Puteikis
1 Argumentai: Projekto rengėjai siūlo subjektyvią, aiškiai neapibrėžtą, jokiais objektyviais kriterijais neišmatuojamą „objektyviai pagrįstų skirtumų“ sampratą.
Tai sudaro sąlygas darbdavio piktnaudžiavimui, vienašališkai nusprendžiant dėl jos turinio. Pasiūlymas: Pakeisti 69 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti sudaromos mažiau palankios darbo sąlygos, įskaitant darbo apmokėjimą, negu palyginamajam pagal neterminuotą darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, nebent tokie skirtumai būtų objektyviai pagrįsti.“ Nepritarti Tokia formuluotė naudojama ES direktyvoje 1999/70, todėl jos platesnis ar siauresnis paaiškinimas privalomame teisės akte (Kodekse) gali nepagrįstai apriboti darbuotojų teises. 109. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
14 Argumentai: Sąvokos „objektyviai pagrįsti“, „objektyviai pagrįsta“ yra per talpios ir leistų darbdaviui praktiškai nevykdyti šio Projekto straipsnio dalių reikalavimų. Pasiūlymas: Pataisyti 69 straipsnio 1 ir 4 dalis bei jas išdėstyti taip: „1. Pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti sudaromos mažiau palankios darbo sąlygos, įskaitant darbo apmokėjimą, negu palyginamajam pagal neterminuotą darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, nebent tokie skirtumai būtų objektyviai pagrįsti.“ „4. Darbuotojo pagal terminuotą darbo sutartį aplinkybė neatleidžia darbdavio nuo pareigos užtikrinti tokio darbuotojo mokymą, kvalifikacijos kėlimą, profesinį tobulėjimą ir karjerą, nebent tai būtų objektyviai nepagrįsta.“ Nepritarti Tokia formuluotė naudojama ES direktyvoje 1999/70, todėl jos platesnis ar siauresnis paaiškinimas privalomame teisės akte (Kodekse) gali nepagrįstai apriboti darbuotojų teises. 110.
3 Argumentai: Projekto rengėjai siūlo subjektyvią, aiškiai neapibrėžtą, jokiais objektyviais kriterijais neišmatuojamą „objektyviai pagrįsto“ atsižvelgimo sampratą. Tai sudaro sąlygas darbdavio piktnaudžiavimui, vienašališkai nusprendžiant dėl jos turinio. Pasiūlymas: Pakeisti 68 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nustatant darbo, darbo apmokėjimo, kvalifikacijos kėlimo ar skatinimo sąlygas, darbdaviui draudžiama atsižvelgti į skirtingą pagal terminuotą darbo sutartį ir pagal neterminuotą darbo sutartį dirbančių darbuotojų darbo santykių su darbdaviu trukmę, nebent toks atsižvelgimas yra objektyviai pagrįstas.“ Nepritarti Tokia formuluotė naudojama ES direktyvoje 1999/70, todėl jos platesnis ar siauresnis paaiškinimas privalomame teisės akte (Kodekse) gali nepagrįstai apriboti darbuotojų teises. 111. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys 2015-11-0269 5(N) Argumentai:
Dažnu atveju nėščia moteris dėl sveikatos būklės laikinai negali skirti darbui tiek laiko ir dėmesio, kiek kiti tokioje padėtyje nesantys darbuotojai, todėl teoriškai pagrindas nutraukti su jomis darbo sutartį gali atsirasti visada. Todėl Darbo kodeksas, kuriuo įsipareigojama gerbti šeiminius įsipareigojimus ir nediskriminuoti dėl šeiminės padėties ar ketinimo turėti vaiką, neturėtų sudaryti prielaidų lengvam nėščios moters atleidimui. Pasiūlymas:
Papildyti 69 straipsnį nauja dalimi bei jas išdėstyti taip: „5. Darbdavys negali atleisti nėščiosios, dirbančios pagal terminuotą darbo sutartį.“ Nepritarti Darbo sutartis nutraukiama ne teoriniu, o įstatyme numatytu pagrindu, dėl kurio buvimo ar nebuvimo galima kreiptis į DGK ar teismą. Pastarosios kompetentingos institucijos de facto, o ne įstatymų leidėjas a priori turi vertinti priežasties nutraukti darbo santykius pagrįstumą.
Nėščiosios darbuotojos palikimas nebeegzistuojančioje darbo vietoje yra socialinės paramos forma, kuri turi būti finansuojama ne darbdavio, o valstybės ar socialinio draudimo lėšomis. 112. Seimo nariai Kazys Starkevičius,
1 Argumentai: Įstatymo projekte nėra nustatyta kada darbdavys privalo darbuotoją į darbą priimti pagal neterminuotą darbo sutartį, todėl, neįtvirtinus tokios nuostatos tikėtina, kad darbdaviai turės galimybę piktnaudžiauti ir stengsis nuolatinio pobūdžio darbui priimant darbuotojus visais atvejais sudaryti terminuotas darbo sutartis. Pasiūlymas:
1Papildyti projekto 70 straipsnį nauja 1 dalimi ir šią dalį išdėstyti taip:
“ 1. Priimant darbuotoją nuolatinio pobūdžio darbui, darbdavys su juo sudaro
neterminuotą darbo sutartį“ Nepritarti atkreipti dėmesį, kad siūloma alternatyva, kad terminuota darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui gali būti sudaroma darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 50, o kitose darbovietėse - jeigu dėl to sutarta kolektyvinėje sutartyje.“ Kodekso projekte numatyta papildoma pagal terminuotas sutartis dirbančių darbuotojų apsauga. Taip pat yra numatoma, kad sudarius terminuotą darbo sutartį darbdavys mokės dvigubai didesnę nedarbo socialinio draudimo įmoką t.y. 3,6 proc. 113. Seimo narys Naglis Puteikis
3 Argumentas: Kadangi terminuotų darbo sutarčių trukmė dažnai nesiekia metų, nustatytas informavimo periodiškumas (kartą per metus) nėra logiškas ir neužtikrintų tinkamo darbuotojų informavimo. Pasiūlymas: Pakeisti 70 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Darbdaviai kartą du kartus per metus teikia darbo tarybai darbuotojų atstovams informaciją apie terminuotų darbo sutarčių būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydamas darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas sutartis, skaičių, užimamas pareigybes ir darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.“ Nepritarti Darbo kodekso projektu siekiama sumažinti administracinę naštą darbdaviams. Pasiūlymas šią naštą didina, todėl siūlytina į jį neatsižvelgti. 114. Seimo nariai: Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė
1 Argumentai: Siūloma laikinojo darbo sutarties šalimi laikyti tik licenciją turinčią laikinojo įdarbinimo įmonę, nes tokių įmonių veikla yra visiškai neribojama ir nekontroliuojama. Taip pat siūloma pakeisti 71 straipsnio 1 dalį atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Pasiūlymas: Pakeisti 71 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Laikinojo darbo sutartis – susitarimas tarp darbuotojo (toliau – laikinasis darbuotojas) ir darbdavio (toliau – laikinojo įdarbinimo įmonė), pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens (toliau – laikinojo darbo naudotojo) naudai ir jam būdamas pavaldus, o darbdavys laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti. Laikinojo darbo sutarties šalis kaip darbdavys gali būti tik licencijuota laikinojo įdarbinimo įmonė.“. Nepritarti Siūlomas reguliavimas būtų griežtesnis, negu yra dabar – šiuo metu tokių įmonių licencijavimas nenumatytas. Licencijos gavimas sukelia didelę naštą verslui. Vienas iš Darbo kodekso tikslų – mažinti administracinę naštą. Juo labiau nėra jokių įrodymų, kad reikia griežtinti tokių įmonių priežiūrą ar jos piktnaudžiautų suteikiamomis teisėmis. 115.
12 Argumentai: Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, santuokoje gyvenantys žmonės yra įvardijami kaip šeima, todėl reguliavimas perteklinis. Pasiūlymas: Pataisyti 74 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei jį išdėstyti taip: „2) diskriminacijos lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės, šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus pagrindais uždraudimo.“ Nepritarti Santuokinė ir šeiminė padėtis yra skirtingi diskriminacijos pagrindai, todėl turi būti taip pat atskirai įvardinti. 116. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
1 Argumentai Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas)
saugotiną gėrį. Šiuo atveju - motinos ir vaiko sveikatą, vaiko teisę augti su tėvais, pastariesiems užtikrinant darbo sąlygas leidžiančias suderinti vaiko interesus ir tėvų galimybę dirbti ir užsidirbti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 74 straipsnio 1 dalies 1 punktą taip: „1) nėščių, neseniai pagimdžiusių, ar krūtimi maitinančių darbuotojų, darbuotojų auginančių vaikų iki trejų metų bei maitinančių motinų apsaugos ir asmenų iki aštuoniolikos metų apsaugos; „ Nepritarti Perkeltas
2008 m. lapkričio 19 d. dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones
punktas, taikantis vienodo požiūrio principą į nėščias ir maitinančias (angl. nursing - act or season of breast feeding) motinas, vaikus ir jaunimą.
Laikinųjų darbuotojų pagrindinės darbo ir įdarbinimo sąlygos jų paskyrimo į įmonę laikinojo darbo naudotoją laikotarpiu yra bent tokios, kokios būtų taikomos, jei ta įmonė būtų juos tiesiogiai įdarbinusi tai pačiai darbo vietai užimti. Apsauga taikoma maitinančioms krūtimi motinoms. (Netikslus direktyvos vertimas.) Nėra pateikta argumentų, kodėl būtent laikinojo įdarbinimu atveju reikalinga saugoti tokį gėrį. TARYBOS
19 d. dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (dešimtoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių, neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų darbo sauga ir sveikatos apsauga. 117. Seimo narys Naglis Puteikis
2 Argumentai: Projekto rengėjų siūlomas reglamentavimas sukuria galimybę diskriminuoti laikinus darbuotojus, palyginus su kitais tą pačią funkciją atliekančiais darbuotojais. Pasiūlymas: Pakeisti 74 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Laikinojo įdarbinimo įmonė privalo užtikrinti, kad už darbą laikinojo darbo naudotojui laikino darbuotojo darbo užmokestis būtų ne mažesnis už užmokestį, koks būtų jam mokamas, jeigu laikinojo darbo naudotojas būtų laikiną darbuotoją įdarbinęs pagal darbo sutartį toje pačioje darbo vietoje, išskyrus, kai pagal neterminuotą laikinojo darbo sutartį dirbantys laikini darbuotojai tarp siuntimų gauna darbo užmokestį iš laikinojo įdarbinimo įmonės ir šio darbo užmokesčio dydis tarp siuntimų yra toks pats kaip ir siuntimų metu. Už pareigos mokėti laikinam darbuotojui už darbą laikinojo darbo naudotojui tokį darbo užmokestį, koks būtų jam mokamas, jeigu laikinojo darbo naudotojas būtų laikinąjį darbuotoją įdarbinęs pagal darbo sutartį toje pačioje darbo vietoje, įvykdymą laikinojo darbo naudotojas atsako subsidiariai.“ Nepritarti Projektas atitinka 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones nuostatas
3 Argumentas: Kadangi terminuotų darbo sutarčių trukmė dažnai nesiekia metų, nustatytas informavimo periodiškumas (kartą per metus) nėra logiškas ir neužtikrintų tinkamo darbuotojų informavimo. Pasiūlymas: Pakeisti 70 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbdaviai kartą du kartus per metus teikia darbo tarybai darbuotojų atstovams informaciją apie terminuotų darbo sutarčių būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydamas darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas sutartis, skaičių, užimamas pareigybes ir darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.“ Pritarti iš dalies Siūlytina rašyti „ne rečiau kaip kartą per metus“. 119.
2015-11-1175 Argumentai: Projekto rengėjų siūlomas reglamentavimas sukuria galimybę diskriminuoti pagal neterminuotą laikinojo darbo sutartį dirbančius darbuotojus ir nustato jiems su civilizuota darbo santykių samprata nesuderinamą prievolę 5 dienas dirbti nemokamai. Pasiūlymas: Pakeisti 75 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Pagal neterminuotą laikinojo darbo sutartį dirbančio laikino darbuotojo, taip pat laikino darbuotojo, kurio terminuota laikinojo darbo sutartis nesibaigia pasibaigus darbui pas konkretų laikinojo darbo naudotoją, laikotarpiai už laikotarpius tarp siuntimų dirbti iki penkių darbo dienų iš eilės neapmokami. Už kitas dienas tarp siuntimų dirbti laikinam darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, nebent laikinas darbuotojas atsisakė dirbti pas darbdavio nurodytą konkretų laikinojo darbo naudotoją.“ Nepritarti Projektas atitinka 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones nuostatas
3 Argumentai: Būtina konkrečiomis priemonėmis užkardyti piktnaudžiavimą. Pasiūlymas: Papildyti 78 straipsnio 3 dalį 6 punktu: „6. Vienam darbdaviui tuo pačiu metu dirbančių darbuotojų per laikinojo įdarbinimo įmones negali viršyti vieno dešimtadalio visų galiojančių jo darbo sutarčių skaičiaus.“ Nepritarti Pasiūlymas neatitinka 2008 m. lapkričio
laikinojo įdarbinimo įmones 4 straipsnio nuostatų
2015-11-0280 Argumentai: Sezoninio darbo sutartis yra galiojančioje Darbo kodekso redakcijoje. Tai yra pasiteisinusi nuostata žemės ūkio srityje.
Pasiūlymas: VI skyriaus „Terminuota darbo sutartis“ antrą skirsnį „Laikinojo darbo sutartys“ papildyti nauju straipsniu, atitinkamai suderinti straipsnių numeraciją, o naują straipsnį išdėstyti taip: „80 straipsnis. Sezoninė darbo sutartis
darbams atlikti. Sezoniniais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu), ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą. 2. Sezoninių darbų sąrašą, sezoninės darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatybes remdamasi šiuo Kodeksu nustato Vyriausybė.“ Nepritarti Sezoninio darbo sutarties papildomas reguliavimas, kaip siūloma, nėra reikalingas nes apsikeitusio terminuotų sutarčių reguliavimo. Šiuo metu jis yra formalus, biurokratiškas, neužtikrina nei darbuotojo apsaugos, nei darbdavio lankstumo poreikių, todėl naikintinas. 122. Seimo nariai: Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė 2015-11-09 84-87 Argumentai:
Naujai siūloma darbo sutarties rūšis – nenustatytos apimties darbo sutartis – visiškai neužtikrina darbuotojo interesų ir leidžia darbdaviui disponuoti visomis darbo sutarties sąlygomis savo naudai. Tokia darbo sutarties rūšis kol kas yra numatyta tik Jungtinės Karalystės, Nyderlandų teisėje (Belgijoje – su tam tikromis išimtimis), ir Europos Komisija yra pripažinusi tai netaikytina praktika bei laiko blogu pavyzdžiu. Nesuprantama, kodėl Darbo kodekso rengėjai nusprendė pasiremti būtent tokiu pavyzdžiu, kokiu remtis nerekomenduojama, todėl siūloma nenustatytos apimties darbo sutarties atsisakyti. Pasiūlymas:
Išbraukti II dalies VI skyriaus Ketvirtąjį skirsnį. „KETVIRTASIS SKIRSNIS
1.
Nenustatytos apimties darbo sutartis – tai tokia darbo sutartis, pagal kurią darbo sutartyje darbo funkcijos atlikimo laikas iš anksto nenustatytas, tačiau darbuotojas įsipareigoja darbo funkciją atlikti darbdavio kvietimu, o darbdavys įsipareigoja darbuotojui sumokėti už jo atliktą darbą. 2. Be šiame Kodekse nustatytų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, nenustatytos apimties darbo sutartyje turi būti susitarta dėl kvietimo darbuotojui dirbti formos ir įteikimo tvarkos. 3. Darbo užmokestis darbuotojui mokamas tik už laiką, kurį darbuotojas turėjo vykdyti darbo funkciją pagal darbdavio kvietimą dirbti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį. Darbo užmokestis sumokamas sutartyje nustatytais terminais, tačiau ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, jei tą mėnesį buvo dirbama pagal darbdavio kvietimą. 4. Minimalioji darbo trukmė, kurią turi išdirbti darbuotojas, yra aštuonios valandos per kalendorinį mėnesį. Jei darbuotojas nėra pakviestas dirbti tokios minimaliosios trukmės darbo arba jo neišdirba, jam turi būti sumokėtas atlyginimas už aštuonių darbo valandų darbą. 5. Vienam darbdaviui tuo pačiu metu galiojančių nenustatytos apimties darbo sutarčių skaičius negali viršyti vieno dešimtadalio visų jo darbo sutarčių. Jeigu įmonėje yra mažiau kaip 10 darbo vietų (pareigybių), tai toje įmonėje negali būti sudaryta ir galioti daugiau kaip viena nenustatytos apimties darbo sutartis. 6. Draudžiama sudaryti nenustatytos apimties darbo sutartis dirbti statybos darbus, taip pat darbus namų ūkyje. Apie priimtą į darbą pagal nenustatytos apimties darbo sutartį darbuotoją darbdavys privalo pranešti Valstybinei darbo inspekcijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais. 85 straipsnis. Kvietimas dirbti
apimtis darbo valandomis nustatoma darbdaviui pateikus darbuotojui kvietimą dirbti.
Jame nurodomas darbo valandų per pamainą (darbo dieną) skaičius, darbo režimas, darbo pradžia ir pabaiga ar darbo dienų skaičius. 2. Darbuotojas turi teisę raštu atsisakyti dirbti pagal kvietimą, jei kvietimas pareiškiamas vėliau kaip penkios kalendorinės dienos iki darbo pradžios. Toks atsisakymas nelaikomas darbo pareigų pažeidimu. 3. Darbuotojui pradėjus dirbti, kvietime dirbti nustatytą darbo valandų per darbo dieną (pamainą) skaičių, darbo režimą, darbo pabaigą darbdavys turi teisę vienašališkai pakeisti, įspėjęs darbuotoją prieš vieną darbo dieną, nebent darbo sutartyje nustatytas kitas terminas. Darbuotojui nesutikus dirbti darbdavio pakeistomis kvietime sąlygomis, darbo funkcijos vykdymas baigiasi pagal darbuotojui įteiktame pirminiame kvietime nustatytas sąlygas. Toks nesutikimas nelaikomas darbo pareigų pažeidimu. 86 straipsnis. Draudimai darbdaviui Darbdaviui draudžiama:
1) trukdyti darbuotojui nenustatytos apimties darbo sutarties metu dirbti kitam darbdaviui pagal darbo sutartį, nepriklausomai nuo jos rūšies;
2) bloginti darbuotojo darbo sąlygas dėl to, kad jis atsisakė priimti kvietimą ar keisti kvietime nurodytą darbo funkcijos apimtį. 87 straipsnis. Nenustatytos apimties darbo sutarties pasibaigimas Be šiame Kodekse numatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, nenustatytos apimties darbo sutartis taip pat pasibaigia:
1) darbuotojui vienašališkai nutraukus sutartį raštu įspėjus darbdavį prieš penkias darbo dienas;
2) darbdaviui vienašališkai nutraukus sutartį dėl to, kad darbuotojas atsisakė priimti laiku pateiktą kvietimą dirbti daugiau kaip tris kartus per pastaruosius tris mėnesius. Tokiu atveju darbuotojas įspėjamas raštu prieš penkias darbo dienas ir atleidžiamas sumokėjus penkių darbo dienų vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką.“.
Nepritarti Siekiama sudaryti sąlygas lankstesniems darbo santykiams, įvairioms darbo sutarčių rūšims, kurios išjudintų darbo rinką, leistų įsitraukti į darbo rinką kuo daugiau žmonių. Ši darbo sutarties rūšims ypač patraukli jauniems, besimokantiems asmenims, norintiems derinti studijas ir darbinę veiklą ir norintiems įgyti darbo patirties. Galimi ir reguliavimu yra siūlomi papildomi saugikliai, kurie apsaugotų nuo piktnaudžiavimo, nelegalaus darbo ir suteiktų galimybes kontroliuoti ir bausti nusižengiančius darbdavius. 123. Seimo narys Naglis Puteikis 2015-11-11 84-87 Argumentai: Nenustatytos apimties darbo sutartis visiškai neužtikrina darbuotojo interesų ir leidžia darbdaviui manipuliuoti visomis darbo sutarties sąlygomis savo naudai. Siūloma nenustatytos apimties darbo sutarties atsisakyti. Pasiūlymas:
Panaikinti ketvirtą skirsnį „Nenustatytos apimties darbo sutartis“ su visais straipsniais. KETVIRTASIS
apimties darbo sutartis – tai tokia darbo sutartis, pagal kurią darbo sutartyje darbo funkcijos atlikimo laikas iš anksto nenustatytas, tačiau darbuotojas įsipareigoja darbo funkciją atlikti darbdavio kvietimu, o darbdavys įsipareigoja darbuotojui sumokėti už jo atliktą darbą. 2. Be šiame Kodekse nustatytų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, nenustatytos apimties darbo sutartyje turi būti susitarta dėl kvietimodarbuotojui dirbti formos ir įteikimo tvarkos. 3. Darbo užmokestis darbuotojui mokamas tik už laiką, kurį darbuotojas turėjo vykdyti darbo funkciją pagal darbdavio kvietimą dirbti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį.
Darbo užmokestis sumokamas sutartyje nustatytais terminais, tačiau ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, jei tą mėnesį buvo dirbama pagal darbdavio kvietimą. 4. Minimalioji darbo trukmė, kurią turi išdirbti darbuotojas, yra aštuonios valandos per kalendorinį mėnesį. Jei darbuotojas nėra pakviestas dirbti tokios minimaliosios trukmės darbo arba jo neišdirba, jam turi būti sumokėtas atlyginimas už aštuonių darbo valandų darbą. 5. Vienam darbdaviui tuo pačiu metu galiojančių nenustatytos apimties darbo sutarčių skaičius negali viršyti vieno dešimtadalio visų jo darbo sutarčių. Jeigu įmonėje yra mažiau kaip 10 darbo vietų (pareigybių), tai toje įmonėje negali būti sudaryta ir galioti daugiau kaip viena nenustatytos apimties darbo sutartis. 6. Draudžiama sudaryti nenustatytos apimties darbo sutartis dirbti statybos darbus, taip pat darbus namų ūkyje. Apie priimtą į darbą pagal nenustatytos apimties darbo sutartį darbuotoją darbdavys privalo pranešti
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais. 85 straipsnis. Kvietimas dirbti
apimtis darbo valandomis nustatoma darbdaviui pateikus darbuotojui kvietimą dirbti. Jame nurodomas darbo valandų per pamainą (darbo dieną) skaičius, darbo režimas, darbo pradžia ir pabaiga ar darbo dienų skaičius. 2. Darbuotojas turi teisę raštu atsisakyti dirbti pagal kvietimą, jei kvietimas pareiškiamas vėliau kaip penkios kalendorinės dienos iki darbo pradžios. Toks atsisakymas nelaikomas darbo pareigų pažeidimu. 3.
pradėjus dirbti, kvietime dirbti nustatytą darbo valandų per darbo dieną (pamainą) skaičių, darbo režimą, darbo pabaigą darbdavys turi teisę vienašališkai pakeisti, įspėjęs darbuotoją prieš vieną darbo dieną, nebent darbo sutartyje nustatytas kitas terminas. Darbuotojui nesutikus dirbti darbdavio pakeistomis kvietime sąlygomis, darbo funkcijos vykdymas baigiasi pagal darbuotojui įteiktame pirminiame kvietime nustatytas sąlygas. Toks nesutikimas nelaikomas darbo pareigų pažeidimu. 86 straipsnis. Draudimai darbdaviui Darbdaviui draudžiama:
1) trukdyti darbuotojui nenustatytos apimties darbo sutarties metu dirbti kitam darbdaviui pagal darbo sutartį, nepriklausomai nuo jos rūšies;
2) bloginti darbuotojo darbo sąlygas dėl to, kad jis atsisakė priimti kvietimą ar keisti kvietime nurodytą darbo funkcijos apimtį. 87 straipsnis. Nenustatytos apimties darbo sutarties pasibaigimas Be šiame Kodekse numatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, nenustatytos apimties darbo sutartis taip pat pasibaigia:
1) darbuotojui vienašališkai nutraukus sutartį raštu įspėjus darbdavį prieš penkias darbo dienas;
2) darbdaviui vienašališkai nutraukus sutartį dėl to, kad darbuotojas atsisakė priimti laiku pateiktą kvietimą dirbti daugiau kaip tris kartus per pastaruosius tris mėnesius. Tokiu atveju darbuotojas įspėjamas raštu prieš penkias darbo dienas ir atleidžiamas sumokėjus penkių darbo dienų vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. Nepritarti Siekiama sudaryti sąlygas lankstesniems darbo santykiams, įvairioms darbo sutarčių rūšims, kurios išjudintų darbo rinką, leistų įsitraukti į darbo rinką kuo daugiau žmonių. Ši darbo sutarties rūšims ypač patraukli jauniems, besimokantiems asmenims, norintiems derinti studijas ir darbinę veiklą ir norintiems įgyti darbo patirties. Galimi ir reguliavimu yra siūlomi papildomi saugikliai, kurie apsaugotų nuo piktnaudžiavimo, nelegalaus darbo ir suteiktų galimybes kontroliuoti ir bausti nusižengiančius darbdavius. 124.
124Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
31 Pasiūlymas: Pakeisti 88 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) sudarant iki dvejų metų trukmės darbo sutartį su naujai priimamu asmeniu, bet ne daugiau kaip su 10 procentų dirbančių darbuotojų;
2015-11-11 92-94 Argumentai: Darbo vietos dalijimosi sutartis visiškai neužtikrina darbuotojo interesų ir leidžia darbdaviui manipuliuoti visomis darbo sutarties sąlygomis savo naudai. Siūloma nenustatytos apimties darbo sutarties atsisakyti. Pasiūlymas: Panaikinti šeštą skirsnį „Darbo vietos dalijimosi sutartis“ su visais straipsniais. ŠEŠTASIS
darbuotojai gali susitarti su darbdaviu dėl vienos darbo vietos dalijimosi, neviršijant vienam darbuotojui nustatytos maksimaliosios darbo laiko normos. 2. Abiejose darbo sutartyse turi būti nurodyta tokios darbo sutarties rūšis, kito darbuotojo tapatybė ir jo kontaktiniai duomenys, darbuotojo darbo laiko norma (darbo valandų per savaitę skaičius). Nenustačius kitaip sutartyse, laikoma, kad abiejų darbuotojų darbo laiko norma vienoda. 3. Sulygti dėl darbo vietos dalijimosi darbo sutarties galima tiek sudarant naują darbo sutartį, tiek laikinai pakeičiant galiojančią kitos rūšies darbo sutartį. Darbdavys privalo apsvarstyti ir, esant organizacinei ir gamybinei galimybei, tenkinti darbuotojo, auginančio vaiką (įvaikį) iki šešerių metų amžiaus, prašymą laikinai laikotarpyje iki vaikui (įvaikiui) sukaks šešeri metai, pakeisti galiojančią kitos rūšies darbo sutartį darbo vietos dalijimosi sutartimi. Toks darbuotojas turi teisę grįžti dirbti pagal prieš darbo vietos dalijimosi sutartį jam galiojusią kitos rūšies darbo sutartį raštu įspėjęs darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino. 93 straipsnis.
su kitu darbuotoju. Bet kuriuo atveju turi būti laikomasi maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų. 2. Darbdaviui reikalaujant, apie darbo laiko paskirstymą tarp darbuotojų per dieną, savaitę ar ilgesnį laikotarpį darbdavį privaloma informuoti sutartyse nustatytu laiku ir tvarka. 3. Darbo laiko režimas gali būti keičiamas darbuotojų tarpusavio susitarimu, informavus apie tai darbdavį, jei tai nustatyta darbo vietos dalijimosi sutartyse. 4. Darbuotojų susitarimai ir jų vykdymas negali niekaip paveikti darbuotojų pareigos dirbti darbdaviui pagal sulygtą su juo darbo režimą. Visais atvejais darbuotojai privalo taip vienas kitą pakeisti darbe, kad nenukentėtų darbo funkcijos vykdymas. 5. Vieno darbuotojo laikinasis nedarbingumas, atostogos neturi įtakos kito darbuotojo darbo laiko režimui, nebent darbo vietos dalijimosi sutartyse nustatyta kitaip. Darbdavys tokį darbuotoją laikinai gali pakeisti kitu darbuotoju, su kuriuo pagal darbo dalijimosi sutartį dirbantis darbuotojas turi kooperuotis darbo funkcijai įvykdyti. 94 straipsnis. Darbo vietos dalijimosi sutarties pasibaigimas
darbuotojo darbo vietos dalijimosi sutartis lieka galioti vieną mėnesį, kol darbo vietos dalijimosi sutartis bus sudaryta su kitu darbuotoju. Tokios sutarties nesudarius per minėtą laikotarpį, darbdavys turi teisę atleisti darbuotoją, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir išmokėdamas pusės mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, išskyrus šio Kodekso
šešerių metų amžiaus, kuris lieka dirbti ne viso darbo laiko sąlygomis. 2. Darbo sutarties šalys gali susitarti, kad darbo vietos dalijimosi sutarčiai pasibaigus jos sudaro ne viso darbo laiko darbo sutartį ar kitaip pakeičia darbo sutartį.
Nepritarti Pasiūlymas nėra argumentuotas. Dėl darbo vietos dalijimosi sutarties buvo sutarta Trišalėje taryboje. Pasiūlymu siekiama užkirsti kelią darbo ir šeiminių interesų darbo ir mokslo galimybių geresniam derinimui, todėl siūlytina tokiam pasiūlymui nepritarti. 126. Seimo nariai: Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė
3 Argumentai: Siekiant saugoti ir ginti šeimų, auginančių vaikus, interesus, atsižvelgiant tiek į vaikų amžių, kai jie dar negali saugiai patys savimi pasirūpinti, tiek į vaikų amžių, kai jie gali pradėti dirbti ir materialiai pradėti būti savarankiškesni, siūloma nustatyti bendrą keturiolikos metų amžiaus ribą visiems vaikams, nepriklausomai, kiek jų auga šeimoje ir vienas ar du tėvai juos augina. Juolab, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu ketinama ateityje reguliuoti su vaikų amžiumi susijusias tėvų pareigas. Pasiūlymas:
Pakeisti 92 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Sulygti dėl darbo vietos dalijimosi darbo sutarties galima tiek sudarant naują darbo sutartį, tiek laikinai pakeičiant galiojančią kitos rūšies darbo sutartį. Darbdavys privalo apsvarstyti ir, esant organizacinei ir gamybinei galimybei, tenkinti darbuotojo, auginančio vaiką (įvaikį) iki šešerių keturiolikos metų amžiaus, prašymą laikinai laikotarpyje iki vaikui (įvaikiui) sukaks šešeri metai keturiolika metų, pakeisti galiojančią kitos rūšies darbo sutartį darbo vietos dalijimosi sutartimi. Toks darbuotojas turi teisę grįžti dirbti pagal prieš darbo vietos dalijimosi sutartį jam galiojusią kitos rūšies darbo sutartį raštu įspėjęs darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino.“. Nepritarti Pernelyg didelė apsauga daro tėvus nepatrauklius darbo rinkoje ir sumažina jų galimybes įsidarbinti.
Manome, kad siūloma apsauga pakankamai subalansuota: ir saugo šeimų interesus, ir pernelyg neapsunkins darbdavių. 3. Sulygti dėl darbo vietos dalijimosi darbo sutarties galima tiek sudarant naują darbo sutartį, tiek laikinai pakeičiant galiojančią kitos rūšies darbo sutartį. Darbdavys privalo apsvarstyti ir, esant organizacinei ir gamybinei galimybei, tenkinti darbuotojo, auginančio vaiką (įvaikį) iki šešerių septynerių metų amžiaus, prašymą laikinai laikotarpyje iki vaikui (įvaikiui) sukaks šešeri septyneri metai, pakeisti galiojančią kitos rūšies darbo sutartį darbo vietos dalijimosi sutartimi. Toks darbuotojas turi teisę grįžti dirbti pagal prieš darbo vietos dalijimosi sutartį jam galiojusią kitos rūšies darbo sutartį raštu įspėjęs darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino.“
127Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
1 Pasiūlymas: Pakeisti 94 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Pasibaigus darbo vietos dalijimosi sutarčiai su vienu darbuotoju, kito darbuotojo darbo vietos dalijimosi sutartis lieka galioti vieną mėnesį, kol darbo vietos dalijimosi sutartis bus sudaryta su kitu darbuotoju. Tokios sutarties nesudarius per minėtą laikotarpį, darbdavys turi pasiūlyti darbuotojui dirbti visa apimtimi, o jam atsisakius, turi teisę atleisti darbuotoją, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir išmokėdamas pusės mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, išskyrus šio Kodekso 92 straipsnio 3 dalyje nurodytą darbuotoją, auginantį vaiką (įvaikį) iki šešerių septynerių metų amžiaus, kuris lieka dirbti ne viso darbo laiko sąlygomis.“ Pritarti 128.
Seimo narys Naglis Puteikis 2015-11-11 95-98 Argumentai: Darbo keliems darbdaviams sutartis visiškai neužtikrina darbuotojo interesų ir leidžia darbdaviui manipuliuoti visomis darbo sutarties sąlygomis savo naudai. Siūloma nenustatytos apimties darbo sutarties atsisakyti. Pasiūlymas: Panaikinti septintą skirsnį „Darbo keliems darbdaviams sutartis“ su visais straipsniais. SEPTINTASIS
95 straipsnis. Darbo keliems darbdaviams sutarties sąvoka
darbuotoju sudaromoje darbo sutartyje vietoj vieno darbdavio gali būti nurodyti du ar daugiau darbdavių tai pačiai darbo funkcijai atlikti. 2. Kiekvienas darbdavys, atsižvelgdamas į jiems skirtą darbuotojo laiką, turi teisę darbuotojo atžvilgiu įgyvendinti darbdavio teises ir privalo vykdyti darbdavio pareigas, užtikrinti šio Kodekso ir kitų darbo teisės normų taikymą. 3. Darbo keliems darbdaviams sutartyje gali būti nustatyta, kad darbuotojo darbo laikas neskirstomas kiekvienam darbdaviui atskirai, jei darbuotojas vienu metu vykdo kelių darbdavių užduotis, tačiau nustatoma kiekvieno darbdavio apmokama darbo laiko normos dalis. 96 straipsnis. Darbo laiko norma ir darbo laiko režimas
sutarta, kad darbuotojo darbo laikas skirstomas kiekvienam darbdaviui atskirai, kiekvienam darbdaviui tenkanti darbuotojo darbo laiko norma nurodoma arba darbo sutartyje, arba ne vėliau kaip penkias darbo dienas jam pranešamame darbo grafike. 2.
laiko režimas ir darbo laiko grafikas turi būti sudaryti taip, kad nebūtų pažeisti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai. 97 straipsnis. Pirmasis darbdavys ir kiti darbdaviai
keliems darbdaviams sutartyje darbdavių susitarimu privaloma nurodyti pirmąjį darbdavį, kuris atliks visas darbdavio funkcijas, susijusias su darbo grafiko sudarymu, darbuotojo pajamų apmokestinimu, socialinio draudimo ir kitų įmokų už šį darbuotoją sumokėjimu, informacijos apie jį pateikimu. 2. Kiti darbdaviai pirmajam darbdaviui privalo kompensuoti išlaidas pagal jų sudarytą susitarimą priklausomai nuo darbo laiko, kurį jiems dirbo šis darbuotojas. Šių išlaidų kompensavimas nelaikomas pirmojo darbdavio pajamomis, o visų darbdavių išlaidos prilyginamos darbo sąnaudoms. 3. Visi darbdaviai solidariai atsako dėl savo įsipareigojimų darbuotojui bei prievolių, susijusių su darbuotojo pajamų apmokestinimu, socialinio draudimo ir kitų įmokų už šį darbuotoją sumokėjimu, įvykdymo. 4. Darbuotojas turi teisę bet kurio darbdavio reikalauti įvykdyti darbdavio pareigas pagal darbo sutartį. 5. Pirmasis darbdavys atstovauja visus darbdavius darbo ginčuose su darbuotoju. 98 straipsnis. Darbo keliems darbdaviams sutarties pasibaigimas
Kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka. Pareiškimas nutraukti darbo sutartį yra pateikiamas pirmajam darbdaviui. 2. Bet kuris darbdavys turi teisę inicijuoti darbo keliems darbdaviams sutarties nutraukimą šio Kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka, pranešdamas apie tai visoms darbo keliems darbdaviams sutarties šalims. Sprendimą nutraukti darbo sutartį ar siūlyti darbuotojui pakeisti darbo sutartį priima visi darbdaviai kartu, o juos santykiuose su darbuotoju atstovauja pirmasis darbdavys. Atleidžiamam darbuotojui išmokamos sumos tarp darbdavių padalijamos proporcingai kiekvieno darbdavio apmokamai darbo laiko normos daliai. 3.
darbo sutartis nėra pakeičiama, nutraukus darbo keliems darbdaviams sutartį, darbuotojo darbo santykiai pasibaigia su visais darbdaviais. Nepritarti Visi šie pasiūlymai naikinti darbo sutarčių įvairovę yra neargumentuoti ir neatitinka Darbo kodekso tikslų: lankstanti darbo santykius, kad jie atitiktų besikeičiančias darbo rinkos sąlygas, atsižvelgiant tiek į darbdavio, tiek į darbuotojo poreikius. Šiai sutarties rūšiai buvo pritarta Trišalėje taryboje. 129. Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
105 Siekiama tinkamai perkelti 1991 m. spalio 14 d. Tarybos direktyvos dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas 91/533/EEB 4 straipsnio „Užsienyje dirbantys darbuotojai“ nuostatas. Pasiūlymas: Papildyti 105 straipsnį nauja 6 dalimi: „6. Darbuotojui, kuris išvyksta į kitą valstybę ilgesniam nei trisdešimt dienų laikotarpiui, prieš išvykstant į komandiruotę turi būti suteikiama informacija raštu, kurioje nurodoma:
1) komandiruotės trukmė;
2) valiuta, kuria bus mokamas darbo užmokestis, komandiruotės metu;
3) dienpinigiai ir papildomos sąnaudos (transporto, kelionės, nakvynės ir kitos), patiriamos komandiruotės metu.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Papildyti 105 straipsnį nauja 6 dalimi: „6. Darbuotojui, kuris išvyksta į kitą valstybę ilgesniam nei trisdešimt dienų laikotarpiui, prieš išvykstant į komandiruotę turi būti įteikti šio Kodekso 43 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti dokumentai, kuriuose papildomai nurodoma:
1) komandiruotės trukmė;
2) valiuta, kuria bus mokamas darbo užmokestis, komandiruotės metu.“ Pasiūlymas: Papildyti 105 straipsnį nauja 7 dalimi: „7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytam darbuotojui taip pat gali būti taikoma:
1) išmokos pinigais ir natūra, skirtos už darbą kitoje valstybėje;
2) grąžinimo į nuolatinės darbo vietos valstybę sąlygos.“ 130.
105 Argumentai: Darbo Kodekse turi būti nurodomi minimalūs dydžiai. Darbdaviai paprastai moka tik tai, kas rekomenduojama minimaliai. Pagal rengėjų pasiūlymą suteikiama galimybė visai nemokėti dienpinigių. Pasiūlymas: Pakeisti 105 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jei komandiruotė trunka ilgiau nei darbo diena (pamaina) arba komandiruojama į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius minimalius dydžius ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“ Nepritarti Dienpinigiai yra neapmokestinami, todėl neribojant maksimalių dydžių bus sudaryta galimybė piktnaudžiauti ir keisti darbo užmokestį didesniais dienpinigiais. 131. Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
10628 Siekiama tinkamai perkelti 1991 m. spalio 14 d. Tarybos direktyvos dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas 91/533/EEB 4 straipsnio „Užsienyje dirbantys darbuotojai“ nuostatas.
Pasiūlymas: Papildyti 106 straipsnio 2 dalį nauju 8 punktu: „8) nuostatos, nurodytos šio Kodekso 105 straipsnio 6 dalyje.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Papildyti 106 straipsnio 2 dalį nauju 8 punktu: „8) nuostatos, nurodytos šio Kodekso 105 straipsnio 6 ir 7 dalyse.“ Pasiūlymas: Pakeisti 107 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.Užsienio jurisdikcijai priklausantis darbdavys,
komandiruojantis darbuotoją laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui arba dirbti statybos darbus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka iš anksto informuoja komandiruojamo darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vietos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie šiam darbuotojui taikomas šio Kodekso 106 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose nurodytas sąlygas.“
132Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
108 Pasiūlymas: Pakeisti 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra mažiau kaip dešimt darbuotojų, netaikomos šio Kodekso nuostatos dėl:
1) informacijos pranešimo apie darbuotojo darbo sąlygas pateikimo darbuotojui per vieną mėnesį (šio Kodekso 43 straipsnis). Tokią informaciją jis privalo pateikti per du mėnesius nuo darbo pradžios;
(šio Kodekso 51 straipsnis), terminuotų darbo sutarčių (šio Kodekso 70 straipsnio 3 dalis), laikinojo darbo (šio Kodekso 78 straipsnio 4 dalis) būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje;
straipsnio 2 dalis).
Su šių darbdavių darbuotojais sudaromose sutartyse gali būti nustatytas išbandymo laikotarpis, kuris negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai;
(šio Kodekso 39 straipsnio 3 ir 4 dalys);
darbuotojų atrankos kriterijus ir sudaryti atrankos komisiją atleidžiant darbuotojus darbdavio iniciatyva nesant jų kaltės (šio Kodekso 56 straipsnio 3 dalis);
6) vieno mėnesio įspėjimo nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva termino atleidžiant darbuotoją iš darbo darbdavio iniciatyva nesant jo kaltės (šio Kodekso 56 straipsnio 6 dalis). Atleidžiant darbuotojus iš darbo šiuo pagrindu įspėjimo terminas visiems darbuotojams yra dvi savaitės;
75) pareigos pranešti apie darbo pamainų grafikus ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas; tokie darbdaviai apie darbo pamainų grafikus privalo pranešti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, nebent su darbuotoju susitariama dėl kitokio kitokių pranešimo būdo ir terminų (šio Kodekso 113 straipsnio 2 dalis);
86) kasmetinių atostogų suteikimo eilės nustatymo taisyklių (šio Kodekso 126 straipsnio 4 dalis). Kasmetinių atostogų suteikimo eilė Kasmetinės atostogos suteikiamos šalių susitarimu nustato patys pagal šio Kodekso ir kitų darbo teisės normų reikalavimus;
97) mokymosi atostogų apmokėjimo darbdavio lėšomis (šio Kodekso 133 straipsnio 3 ir 4 dalys).
Mokymosi atostogų apmokėjimą šalys nustato susitarimu; 108) darbuotojų teisės pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų; tokie darbdaviai gali nesuteikti darbuotojui kasmetinių atostogų, jei darbo santykiai su darbuotoju trunka trumpiau nei vieni metai, tačiau turi išmokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (šio Kodekso 125 straipsnis).“. Pritarti
1101 Argumentai: Siekiant išvengti piktnaudžiavimo nustatant darbo laiko režimą bei apskaitant viršvalandžius, siūloma atsisakyti vidutinio darbo laiko sąvokos. Pasiūlymas: Pakeisti 110 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbo laiko norma, tai yra laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį (neskaitant papildomo darbo arba viršvalandžių), turi būti nustatyta darbo sutartyje.“ Nepritarti Vienas iš Darbo kodekso tikslų – lankstinti darbo laiko reguliavimą, kas yra naudinga tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Šis pasiūlymas atmestinas kaip neatitinkantis Darbo kodekso tikslų ir besikeičiančių darbo rinkos sąlygų, o taip pat ir darbuotojų poreikių. 134. Seimo narys Naglis Puteikis
1103 Argumentai: Vienas iš būdų mažinti bedarbystę yra darbo laiko trumpinimas. Taip pat reikia atsižvelgti ir į tai, kad darbo našumas nuolat didėja ir tam pačiam darbo kiekiui atlikti reikia mažiau darbuotojų. Pasiūlymas: Pakeisti 110 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Darbuotojo darbo laiko norma yra
dieną, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko.“ Nepritarti Projekte pateikiamas reguliavimas atitinka Europos Sąjungos teisės aktus. Trumpesnio darbo laiko normos gali būti nustatomos darbo ir kolektyvinėse sutartyse. Ryšys tarp sutrumpintos darbo laiko normos ir našumo nėra įrodytas. Valandinės normos įvedimas neatitinka darbo laiko režimo sampratos. 135. Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
1104 Pasiūlymas: Pakeisti 110 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas, taip pat kasdienės ir savaitės darbo laiko trukmės nustatymo bei apmokėjimo tvarką asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, ir asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma“
1104 Argumentai: Sutrumpintas darbo laikas pagal 110 straipsnio 4 dalį nustatomas esant išoriniams veiksniams, kurie turi esminės įtakos ir dėl jų darbuotojas negali dirbti pilno darbo laiko, nes tai nėra saugu fiziškai, protiškai, psicholigiškai ar kitaip. Tuo pačiu tai reiškia, kad tie veiksniai negali būti pašalinti, todėl, siekiant kiek įmanoma labiau apsaugoti darbuotoją nuo neigiamų pasekmių, jam trumpinamas darbo laikas.
Tačiau tai nereiškia, kad už šiais pagrindais sutrumpintą darbo laiką galima mokėti sumažintą darbo užmokestį, nes darbuotojas padidintą riziką patiria ir dirbdamas sutrumpintą darbo laiką. Remiantis tuo, siūloma nustatyti, kad už sutrumpintą darbo laiką mokama kaip už visą darbo laiką, nes šiuo atveju darbo laikas yra trumpinamas ne darbuotojo prašymu, kai tai lemia asmeninės priežastys ar aplinkybės, o imperatyviai, kai neįmanoma pašalinti rizikos veiksnių. Pasiūlymas:
Pakeisti 110 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas, taip pat kasdienės ir savaitės darbo laiko trukmės nustatymo bei apmokėjimo tvarką asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, ir asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma. Už sutrumpintą darbo laiką mokama kaip už visą darbo laiką.“. Nepritarti Apmokėjimo tvarką gali numatyti Vyriausybė, tačiau tai nereiškia, kad ji visais atvejais turi būti vienoda – šiuo metu nepilnamečiams mokama proporcingai dirbtam laikui. 137. Seimo narys Naglis Puteikis
111 Argumentai: Siekiant skatinti darbdavių dialogą su darbuotojais bei išvengti piktnaudžiavimo, siūloma palikti dabar galiojančią darbo grafikų derinimo tvarką. Pasiūlymas: Pakeisti 111 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Darbo laiko režimas yra darbo laiko normos faktinis paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių.
Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. 2. Jei darbo teisės normose ar darbo sutartyje nenustatyta kitaip, darbo laiko režimą vienam ar keliems darbuotojams (darbuotojų grupei) arba visiems darbuotojams darbovietėje nustato darbdavys, nustatydamas nustatoma vienąa iš šių darbo laiko režimo rūšių:
1) nekintančią darbo dienos (pamainos) trukmę ir darbo dienų per savaitę skaičių;
2) suminę darbo laiko apskaitą, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį;
3) lankstų darbo grafiką, kai darbuotojas privalo darbovietėje būti fiksuotomis darbo dienos (pamainos) valandomis, o kitas tos dienos (pamainos) valandas gali dirbti prieš ar po šių valandų;
4) suskaidytos darbo dienos laiko režimą, kai tą pačią dieną (pamainą) dirbama su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios trukmė ilgesnė nei nustatyta maksimali pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė;
5) individualų darbo laiko režimą. 3. Jei nenustatyta kitaip, laikoma, kad darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį vienos savaitės laikotarpį, kai dirbama penkias dienas per savaitę, o kiekvienos savaitės darbo dienomis valandų skaičius yra vienodas. 4. Darbo laiko režimą valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi šio skyriaus nuostatomis. Nepritarti Vienas iš Darbo kodekso tikslų – lankstinti darbo laiko reguliavimą, kas yra naudinga tiek darbdaviui, tiek darbuotojui.
Šis pasiūlymas atmestinas kaip neatitinkantis Darbo kodekso tikslų ir besikeičiančių darbo rinkos sąlygų, o taip pat ir darbuotojų poreikių. Seimo nario pasiūlymas perkelti dabar galiojančią vieną teisės normą vietoje siūlomos reguliavimo struktūrosn neatitinka Darbo kodekso koncepcijos. Paminėtina, kad darbo laiko nuostatos buvo sutartos Trišalėje taryboje. 138. Seimo narys Naglis Puteikis
112 Argumentai: Siekiant išvengti piktnaudžiavimo nustatant darbo laiko režimą bei apskaitant viršvalandžius, siūloma atsisakyti vidutinio darbo laiko sąvokos. Pasiūlyta atsisakyti papildomo darbo sutarčių. Darbo laiko trumpinimas didina užimtumą šalyje. Pasiūlymas: Pakeisti 112 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Jei šio Kodekso normos nenustato kitaip, darbo laiko režimas negali pažeisti šių maksimaliojo darbo laiko reikalavimų:
pagal susitarimą dėl papildomo darbo laiko, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos;
2) darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukosą, ir 60 48 valandųas per kiekvieną septynių dienų laikotarpį;
3) turi būti laikomasi darbo laiko režimo ypatumų dirbantiems naktį darbuotojams (šio Kodekso 115 straipsnis), nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms ir asmenims iki aštuoniolikos metų, kaip numatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme;
4) negali būti dirbama daugiau kaip šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas.“ Nepritarti Vienas iš Darbo kodekso tikslų – lankstinti darbo laiko reguliavimą, kas yra naudinga tiek darbdaviui, tiek darbuotojui.
Šis pasiūlymas atmestinas kaip neatitinkantis Darbo kodekso tikslų ir besikeičiančių darbo rinkos sąlygų, o taip pat ir darbuotojų poreikių. Paminėtina, kad darbo laiko nuostatos buvo sutartos Trišalėje taryboje. 139. Seimo nariai Kazys Starkevičius,
1121
laikas per savaitę, įskaitant viršvalandžius. Pasiūlymai:
papildyti nauju 1 punktu ir jį išdėstyti taip: „1) Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę“ 2.
Projekto 112 straipsnio 1 punkte išbraukti žodį „vidutinis“, įrašyti žodį „maksimalus“ ir visą šį punktą išdėstyti taip: „2) vidutinis maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo laiko, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 val.,“ Šio straipsnio 1, 2, 3, 4 punktus laikyti atitinkamai 2, 3, 4, 5 punktais. Nepritarti Trišalėje taryboje socialiniai partneriai susitarė dėl darbo laiką reglamentuojančių nuostatų. Be to, vienas iš darbo santykių lankstumo aspektų yra - darbo laiko lankstumas. Darbo laiko lankstumas yra naudingas ne tik darbdaviui, tačiau ir darbuotojui. Atsižvelgus į pasiūlymą darbuotojai neturėtų galimybių dirbti papildomo darbo ir užsidirbti. 140. Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
1125 Pasiūlymas: Papildyti 112 straipsnį 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „5) maksimalus darbo laikas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos.“
141Seimo nariai:
Rita Tamašunienė Jaroslav Narkevič Vanda Kravčionok Leonard Talmont Juzef Kvetkovskij
112 Siekiant užkirsti kelią darbo savaitės ilginimui ir dirbančiųjų išnaudojimui.
Pasiūlymas: Pakeisti 112 straipsnį ir išdėstyti taip: „Jei šio Kodekso normos nenustato kitaip, darbo laiko režimas negali pažeisti šių maksimaliojo darbo laiko reikalavimų:
1) vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo laiko, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 480 valandosų;
2) darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 50 valandųos per kiekvieną septynių dienų laikotarpį;
3) turi būti laikomasi darbo laiko režimo ypatumų dirbantiems naktį darbuotojams (šio Kodekso 115 straipsnis), nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms ir asmenims iki aštuoniolikos metų, kaip numatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme;
4) negali būti dirbama daugiau kaip šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas.“ Nepritarti Trišalėje taryboje buvo susitarta dėl darbo laiką reglamentuojančių nuostatų. Be to, toks pakeitimas sumažintų darbuotojų galimybes dirbti papildomus darbus. 142. Seimo nariai: Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė
1131 Argumentai: Siekiant apginti darbuotojų interesus, nustatant suminę darbo laiko apskaitą, siūloma tai suderinti su darbuotojų atstovais. Pasiūlymas: Pakeisti 113 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jei nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo pamainų grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimalaus darbo laiko reikalavimų. Suminė darbo laiko apskaita nustatoma suderinus su darbuotojų atstovais.“. Nepritarti Darbo laiko nuostatos buvo suderintos Trišalėje taryboje.
Kadangi darbdavys atsakingas už darbo organizavimą, darbo krūvių paskirstymą, veiklos tęstinumo užtikrinimą, pirmiausia jis nustato darbo laiko režimą. Tuo tarpu jau nustatyto darbo laiko režimo keitimai turės būti suderinti su darbuotoju – tokia nauja nuostata yra pasiekiamas teisių ir interesų balansas. 143. Seimo nariai: Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė
1132 Argumentai: Siekiant apginti darbuotojų interesus, 113 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad darbo pamainų grafikai būtų suderinti su darbuotojų atstovais. Taip pat siūloma atsisakyti išimtinių atvejų, kai darbo grafikai galėtų būti keičiami, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbo dienas, nes tai galėtų pažeisti darbuotojo interesus, darbo ir poilsio laiko planavimą, šeiminių įsipareigojimų vykdymą. Pasiūlymas:
Pakeisti 113 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbo pamainų grafikai, iš anksto suderinti su darbuotojų atstovais, pranešami darbuotojams ne vėliau kaip penkios darbo dienos iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik išimtiniais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas.“. Nepritarti Darbo laiko nuostatos buvo suderintos Trišalėje taryboje. Dėl gamybos, darbo organizavimo ar kitų darbdavio veiklos ypatumų gali atsirasti būtinybė keisti pamainų grafiką. 144. Seimo narys Naglis Puteikis
113 Argumentai: Siekiant apginti darbuotojų interesus bei išvengti piktnaudžiavimų nustatant suminę darbo laiko apskaitą, siūloma tai suderinti su darbuotojų atstovais. Siūloma atsisakyti išimtinių atvejų, kai darbo grafikai galėtų būti keičiami, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbo dienas, nes tai galėtų pažeisti darbuotojo interesus, darbo ir poilsio laiko planavimą, šeiminių įsipareigojimų vykdymą. Siūloma palikti šiuo metu egzistuojantį reguliavimą. Taip pat siūloma už neišdirbtą darbo laiko normą mokėti tiek pat, kaip ir už prastovą.
Pasiūlymas: Pakeisti 113 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Jei nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo pamainų grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimalaus darbo laiko reikalavimų. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose ir darbams esant būtinumui ir suderinus su darbuotojų atstovais ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą). Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu du mėnesiai. 2. Darbo pamainų grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip penkios darbo dienos 14 dienų iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik išimtiniais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, − darbo tvarkos taisyklėse gali būti nurodyti atvejai, kai darbo grafikai paskelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. 3. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų darbuotojų keitimąsi pamainomis. Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų amžiaus, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų amžiaus, jeigu yra tokia galimybė. 4. Darbdavys privalo sudaryti darbo pamainų grafikus taip, kad kiek įmanoma tolygiau paskirstytų darbuotojo darbo laiką per apskaitinį laikotarpį. Draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės. 5.
pabaigoje darbuotojas dėl jam sudaryto darbo laiko režimo nėra išdirbęs bendros viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko normos, už neįvykdytą darbo laiko normą sumokama pusė du trečdaliai jam priklausančio darbo užmokesčio. 6. Jei apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas yra išdirbęs daugiau valandų, negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už viršytą darbo laiko normą jam apmokama kaip už viršvalandinį darbą. 7. Dirbant pagal suminę darbo laiką apskaitą, darbo užmokestis mokamas už faktiškai išdirbtą laiką, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytus atvejus. Darbdavys turi teisę per kiekvieną apskaitinio laikotarpio mėnesį mokėti pastovų darbo užmokestį, nepriklausomai nuo faktiškai išdirbtos darbo laiko normos, o galutinį atsiskaitymą už darbą per apskaitinį laikotarpį pagal faktinius duomenis atlikti apmokėdamas už darbą paskutinį apskaitinio laikotarpio mėnesį.“ Nepritarti Vienas iš Darbo kodekso tikslų – lankstinti darbo laiko reguliavimą, kas yra naudinga tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Šis pasiūlymas atmestinas kaip neatitinkantis Darbo kodekso tikslų ir besikeičiančių darbo rinkos sąlygų, o taip pat ir darbuotojų poreikių. Kadangi darbdavys atsakingas už darbo organizavimą, darbo krūvių paskirstymą, veiklos tęstinumo užtikrinimą, pirmiausia jis nustato darbo laiko režimą. Tuo tarpu jau nustatyto darbo laiko režimo keitimai turės būti suderinti su darbuotoju – tokia nauja nuostata yra pasiekiamas teisių ir interesų balansas. 145. Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
1164 Pasiūlymas: Pakeisti 116 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,, 4. Darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką.
Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip dviejų savaičių vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį. Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip 10 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į šį pasiūlymą ir Seimo nario R.J.Dagio, siūlytina 116 str. 4 d. dėstyti taip:
Pasiūlymas:
darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip dviejų savaičių vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį. Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip 10 20 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką.“
1164 Argumentai: Priemoka turėtų būti didesnė nei numatyta Projekte, kadangi nepaisant to, kad faktiškai darbuotojas gali būti ne darbo vietoje, tuo metu jis negali nieko kito dirbti ar turėti asmeninių reikalų, kadangi visą laiką turi būti pasirengęs vykti į darbovietę. Pasiūlymas: Pataisyti 116 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip dviejų savaičių per keturias savaites laikotarpį. Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip 10 30 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į šį pasiūlymą ir Seimo narių grupės pasiūlymą 116 str. 4 dalį siūloma išdėstyti taip:
darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį. Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip 10 20 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką.“ Reikia turėti omenyje, kad už faktiškai dirbtus darbus turės būti apmokama de facto, todėl tokio dydžio priemoka gali apimti šiuos veiksmus – siūloma paskutinį šios dalies sakinį panaikinti. 147. Seimo nariai: Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė
116 Argumentai: Budėjimo ypatumai Projekte įtvirtinti visiškai neatsižvelgiant į darbuotojo kaip silpnesnės darbo santykių pusės interesus.
Pagal siūlomą 116 straipsnio redakciją, budėjimas – tai tam tikras „namų areštas“ darbuotojui, kai jis, iš vienos pusės, yra laisvas nuo darbo, tačiau, iš kitos pusės, gali būti bet kada pakviestas dirbti, ir už tokius apsunkinimus jam nėra numatytos pakankamos socialinės garantijos. Todėl siūloma 116 straipsnio nuostatas pakeisti, perkeliant dabar galiojančias budėjimą reglamentuojančias Darbo kodekso nuostatas, ypatingai atkreipiant dėmesį į tai, kad už budėjimą namuose turi būti mokamas pilnas darbuotojo darbo užmokestis. Pasiūlymas:
Pakeisti 116 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„116 straipsnis. Darbo laiko režimo ypatumai budint
atlieka savo darbo funkciją budėdamas (aktyvusis budėjimas), darbo dienos (pamainos) trukmė negali viršyti 24 valandų, tačiau negali viršyti darbuotojo darbo laiko normos per maksimalų trijų mėnesių apskaitinį laikotarpį. 2. Kai darbuotojas privalo būti darbdavio nurodytoje vietoje, pasirengęs prireikus atlikti savo funkcijas (pasyvusis budėjimas), darbo dienos (pamainos) trukmė gali būti iki
dviejų mėnesių apskaitinį laikotarpį. Tokiu atveju darbuotojui privalo būti suteikiama galimybė pailsėti ir pavalgyti darbo vietoje. 3. Tiek aktyviai, tiek pasyviai budint darbuotojui turi būti sudarytos sąlygos pavalgyti ir pailsėti. Šių darbuotojų darbo laiko režimui ir apskaitai taikomos suminės darbo laiko apskaitos taisyklės. 4. Darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką.
Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip dviejų savaičių per keturias savaites laikotarpį. Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip 10 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką. 116 straipsnis. Darbo laiko režimo ypatumai budint
1Ypatingais atvejais,
kai reikia užtikrinti įmonėje darbo tvarką ar garantuoti, jog bus atlikti neatidėliotini darbai, darbdavys gali pavesti darbuotojui ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o darbuotojo sutikimu – ne dažniau kaip kartą per savaitę budėti įmonėje arba namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir švenčių dienomis. 2. Budėjimo laikas įmonėje kartu su darbo dienos (pamainos) trukme (kai budima darbo dienai (pamainai) pasibaigus) negali viršyti šio Kodekso 110 straipsnyje nustatytos darbo dienos (pamainos) trukmės, o budėjimo trukmė įmonėje poilsio ir švenčių dienomis, taip pat namuose negali viršyti aštuonių valandų per parą. Budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko, ir šis laikas turi būti apmokėtas pilnu darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu. 3. Už budėjimą įmonėje, kai viršijama darbo laiko trukmė, ar namuose per artimiausią mėnesį privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip budėjimas įmonėje ar darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose), arba darbuotojo pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą. 4. Budėti įmonėje arba namuose negalima skirti asmenų iki aštuoniolikos metų.
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos, darbuotojai, auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, neįgalųjį slaugantys asmenys, neįgalieji, jeigu jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, budėti įmonėje arba namuose gali būti skiriami tik jų sutikimu.“. Nepritarti Darbo laiko nuostatos buvo suderintos Trišalėje taryboje. Siūlomi pakeitimai aiškiau reglamentuoja budėjimą, o šiuo metu visiškai neveikiantį budėjimą kaip reiškinį padaro aiškiu: darbai skirstomi pagal tai, kar jie dirbami budint aktyviai (apsaugos darbuotojai, budėtojai patalpose ar prie įrengimų), pasyviai (laukimo režimu laukiant galimybes pradėti dirbti – gydytojai budėtojai, gaisrininkai ir pan.). Šis laikas abiem atvejais laikomas darbo laiku ir atlyginamas, tačiau sutvarkomas šiuo metu darbuotojų teises pažeidžiantis buvimas namuose (su telefonu) laukiant įvykio ar galimo, bet nebūtinai įvyksiančio iškvietimo. 148. Seimo nariai: Irena Šiaulienė, Kęstutis
1164 Pasiūlymas: Pakeisti 116 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį. Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip 10 20 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką Pritarti iš dalies Pakeisti 116 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį. , dėl Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie jo turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip 10 20 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką.“
1164 Argumentai: Projekte rengėjai visiškai neatsižvelgia į darbuotojo kaip silpnesnės darbo santykių pusės interesus. Pagal jų pasiūlymą, budėjimas – tai tam tikras „namų areštas“ darbuotojui. Darbuotojui nėra numatytos pakankamos socialinės garantijos. Siūlome palikti dabar galiojantį budėjimo namuose reglamentavimą. Pasiūlymas:
Pakeisti 116 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip dviejų savaičių per keturias savaites laikotarpį. Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip 10 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką.
Ypatingais atvejais darbdavys gali pavesti darbuotojui ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o darbuotojo sutikimu - ne dažniau kaip kartą per savaitę budėti namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir švenčių dienomis. Budėjimo laikas namuose negali viršyti aštuonių valandų per parą. Budėjimas namuose prilyginamas - ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Už budėjimą namuose per artimiausią mėnesį privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose), arba darbuotojo pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą.“ Nepritarti Darbo laiko nuostatos buvo suderintos Trišalėje taryboje. Siūlomi pakeitimai aiškiau reglamentuoja budėjimą, o šiuo metu visiškai neveikiantį budėjimą kaip reiškinį padaro aiškiu: darbai skirstomi pagal tai, kar jie dirbami budint aktyviai (apsaugos darbuotojai, budėtojai patalpose ar prie įrengimų), pasyviai (laukimo režimu laukiant galimybes pradėti dirbti – gydytojai budėtojai, gaisrininkai ir pan.). Šis laikas abiem atvejais laikomas darbo laiku ir atlyginamas, tačiau sutvarkomas šiuo metu darbuotojų teises pažeidžiantis buvimas namuose (su telefonu) laukiant įvykio ar galimo, bet nebūtinai įvyksiančio iškvietimo. 150. Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
1173 Pasiūlymas: Pakeisti 117 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Per septynių paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip aštuonias valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais negali būti pažeista maksimali vidutinė 48 valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį vieno mėnesio laikotarpį.
Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – 180 valandų, o kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl ilgesnės trukmės.“ Pritarti
151Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė, Kęstas Komskis 2015-10-07121 2 Pasiūlymas: Pakeisti 121 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Švenčių dieną dirbama tik darbuotojo sutikimu, išskyrus kai dirbama arba dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kitais darbo teisės normų kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.“ Pritarti
152Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė, Kęstas Komskis 2015-10-07122 1 Pasiūlymas: Pakeisti 122 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Poilsio diena – diena, kurią nedirbama pagal darbo laiko režimą. Bendrai poilsio diena sekmadienis.“ Pritarti
122 1 Argumentai: Siekiant derinti darbuotojo šeimos interesus, reikia nustatyti bendras poilsio dienas. Darbas savaitgaliais apsunkina darbuotojams bendravimą su vaikais. Pasiūlymas: Pakeisti 122 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Poilsio diena – diena, kurią nedirbama pagal darbo laiko režimą. Bendra poilsio diena yra sekmadienis, o esant penkių dienų darbo savaitei, - šeštadienis ir sekmadienis.“ Nepritarti Trišalėje taryboje buvo sutarta, kad bendra poilsio diena yra sekmadienis. 154. Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė, Kęstas Komskis 2015-10-07122 2 Pasiūlymas: Pakeisti 122 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Skirti dirbti poilsio dieną galima tik darbuotojo sutikimu, išskyrus kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.“. Pritarti 155.
155Seimo nariai:
Rita Tamašunienė Jaroslav Narkevič Vanda Kravčionok Leonard Talmont Juzef Kvetkovskij
1221 Pasiūlymas: Pakeisti 122 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Poilsio diena – diena, kurią nedirbama pagal darbo laiko režimą. Bendra
poilsio diena - sekmadienis.“
Kazys Starkevičius,
1242 Argumentai. Projekte drastiškai sumažinama kasmetinių atostogų trukmė, jau pasireiškia gyventojų neigiama reakcija, tai rodo jų skambučiai, el. pašto žinutės, prašymai nebalsuoti iš viso už tokį projektą. Pasiūlymas. Pakeisti projekto 124 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbuotojams suteikiama ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų
(jei dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių aštuonių darbo dienų (jei dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogas. Jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos“ Nepritarti Atostogų trukmė nesumažinta, o iš kalendorinių dienų paversta į darbo dienas, pvz., 28 kalendorines dienas atitinka 20 darbo dienų (nes neimami savaitgaliai, per kuriuos ir taip nereikia eiti į darbą). 157. Seimo narys Naglis Puteikis
1242 Argumentai: Vienas iš būdų mažinti bedarbystę yra darbo laiko trumpinimas. Taip pat reikia atsižvelgti ir į tai, kad darbo našumas nuolat didėja ir tam pačiam darbo kiekiui atlikti reikia mažiau darbuotojų. Pasiūlymas: Pakeisti 122 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimties keturiasdešimties darbo dienų (jei dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių keturiasdešimt aštuonių darbo dienų (jei dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos.
Jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių šešių savaičių trukmės atostogos.“ Nepritarti Pasiūlymas neatitinka Europos šalių praktikos ir ryškiai mažina šalies konkurencingumą ir investicinį klimatą. Dėl ilgesnių atostogų galima susitarti darbo ir kolektyvinėse sutartyse. 158. Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė, Kęstas Komskis 2015-10-07126 4 Pasiūlymas: Pakeisti 126 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) nėščios moterys darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki vienų trejų metų amžiaus;“. Pritarti
159Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė, Kęstas Komskis 2015-10-071264 2 Pasiūlymas: Pakeisti 126 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) darbuotojai, auginantys bent vieną iki šešerių dešimties metų amžiaus ar neįgalų vaiką;“. Pritarti
160Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė, Kęstas Komskis 2015-10-07128 1 Pasiūlymas: Pakeisti 128 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostogpinigiai).“. Pritarti
161Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė, Kęstas Komskis 2015-10-07128 3 Pasiūlymas: Papildyti 128 straipsnį 3 dalimi:
„3. Darbuotojo atskiru prašymu suteikiant kasmetines atostogas atostogpinigiai mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.“. Pritarti 162.
162Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė, Kęstas Komskis 2015-10-07128 4 Pasiūlymas: Papildyti 128 straipsnį 4 dalimi:
„4. Jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, jeigu darbuotojas pateikė prašymą per pirmas tris darbo dienas po kasmetinių atostogų.“ Pritarti
163Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė, Kęstas Komskis 2015-10-07129 3 Pasiūlymas: Papildyti 129 straipsnį 3 dalimi:
„3. Įstatymų nustatyta tvarka darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos dirbti išsaugant jam darbo vietą, jei tai būtina visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti.“ Pritarti
132 1 Argumentai: Atostogų trukmė turi būti apibrėžta įstatymų nustatyta tvarka. Pasiūlymas: Pataisyti 132 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, įstatymo numatyta tvarka suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis.“ Nepritarti Šiame straipsnyje nustatyta ir atostogų trukmė ir jų suteikimo tvarka
165Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė, Kęstas Komskis 2015-10-07133 1 Pasiūlymas: Išbraukti 133 straipsnio 1 dalį, o buvusias 2, 3, 4 dalis atitinkamai laikyti 1, 2, 3 dalimis. „1. Darbuotojams suteikiamos mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams į aukštąsias mokyklas pasirengti ir laikyti po tris dienas kiekvienam egzaminui.“. Pritarti 166.
1333 Pasiūlymas: Pakeisti 133 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbuotojams, kurių darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau nei vieni metai, už mokymosi atostogas, trunkančias iki penkių darbo dienų per darbo metus, paliekamas darbo užmokestis, o už mokymosi atostogas per darbo metus, trunkančias iki dvidešimt dešimt darbo dienų, paliekama ne mažiau kaip pusė darbuotojo darbo užmokesčio, nebent darbo teisės normos ar darbo sutartis nustato kitaip.“
135 Argumentai: Siekiant užtikrinti vaikus auginančių darbuotojų interesus ir suteikti galimybę jiems vykdyti šeiminius įsipareigojimus, siūloma nekeisti nusistovėjusios tvarkos ir suteikti galimybę darbuotojams į
„mamadienius“ bei „tėvadienius“, apmokant juos 100 procentų darbdavio
lėšomis. Atkreiptinas dėmesys, kad mažesnio apmokėjimo įtvirtinimas paskatintų darbuotojus naudotis ne „mamadieniais“ ir „tėvadieniais“, apmokamais, tarkim 50 procentų darbo užmokesčio darbdavio lėšomis, bet laisvą dieną forminti kaip vaiko slaugą, kas leistų už tą dieną gauti 85 procentus darbo užmokesčio iš Sodros biudžeto. Pažymėtina ir tai, kad ateityje Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ketinama įvesti amžiaus ribojimą, nuo kada vaikai galės likti be suaugusiųjų priežiūros. Tokiu atveju „mamadienių“ ir
„tėvadienių“ suteikimas bent iš dalies leistų darbuotojams leisti laiką su
vaikais mokyklinių atostogų metu, kurių vaikai turi po kelias savaites per metus, o darbuotojams suteikiamų kasmetinių atostogų tam gali neužtekti. Atsižvelgiant į tai, kad 135 straipsnį siūloma papildyti nauja dalimi, kurioje būtų numatyti „mamadieniai“ ir „tėvadieniai“ ir jie būtų pilnai apmokami, siūloma keisti ir 135 straipsnio pavadinimą, kuris laisvą laiką numato tik kaip nemokamą, o jį pakeitus, laisvas laikas galėtų būtų ir mokamas, ir nemokamas.
Pasiūlymas: Pakeisti 135 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„135 straipsnis. Nemokamos atostogos ir nemokamas laisvas laikas
tenkinti darbuotojo prašymą suteikti ne trumpesnės, nei prašo darbuotojas, trukmės nemokamas atostogas, jei jį pateikia:
1) darbuotojas, auginantis vaiką iki keturiolikos metų, – iki keturiolikos kalendorinių dienų;
2) neįgalus darbuotojas, taip pat darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, – iki trisdešimties kalendorinių dienų;
3) darbuotojas jo vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros atostogų metu tėvas jo pageidavimu (motina – tėvo atostogų vaikui prižiūrėti metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių;
4) darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį, – tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;
5) darbuotojas santuokai sudaryti – iki trijų kalendorinių dienų;
6) darbuotojas dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse – iki penkių kalendorinių dienų;
7) darbuotojas kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka ir joje nustatytos trukmės. 2. Ilgiau nei vieną darbo dieną (pamainą) trunkančios nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir darbdavio sutikimu. 3. Darbo dienos (pamainos) metu darbuotojo prašymu ir darbdavio sutikimu suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną (pamainą), nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų. 4.
neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi poilsio dienos per mėnesį, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.“. Pritarti iš dalies Papildomos poilsio dienos tėvams, auginantiems vaikus yra didelė finansinė našta darbdaviui, todėl siūlytina už papildomas poilsio dienas palikti pusė darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio. 168. Seimo nariai: Irena Šiaulienė, Kęstutis
1354
Pakeisti 135 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „135 straipsnis. Nemokamos atostogos ir nemokamas laisvas laikas“ Papildyti 135 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos
metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi poilsio dienos per mėnesį, už tas dienas paliekant darbuotojui pusę jam nustatyto darbo užmokesčio.“
1361 Argumentai: Siūlomas papildymas yra galiojančioje Darbo kodekso redakcijoje. Tai yra pasiteisinusi, silpnesniąsias darbo šalis sauganti nuostata. Pasiūlymas: Pataisyti 136 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, asmenims iki 18 metų, neįgaliesiems suteikiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio pailgintos atostogos, kurios prijungiamos prie kasmetinių atostogų arba suteikiamos atskirai.“ Nepritarti Pritarta Seimo narių grupės pasiūlymui išbraukti šią dalį (Žr.aukščiau). Papildomos atostogos darbdaviams brangiai kainuoja, todėl šie darbuotojai (jauni ir neįgalūs) tampa nepatrauklūs darbdaviams, o tai apsunkina jų įsidarbinimo galimybes. 170.
1361 Argumentai: Siūlomi papildymai yra galiojančioje Darbo kodekso redakcijoje. Tai yra pasiteisinusi, gerai veikianti nuostata, įpareigojanti Vyriausybę kaip vykdomąją instituciją prisiimti dalį atsakomybės už 1993 m. direktyvos Nr. 93/104 tinkamą įgyvendinimą. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 136 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne
nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki penkiasdešimt aštuonių kalendorinių dienų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio pailgintos atostogos, kurios prijungiamos prie kasmetinių atostogų arba suteikiamos atskirai. Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato jame konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai.“ Pritarti iš dalies Darbo kodekse kasmetinės atostogos skaičiuojamos darbo dienomis, todėl siūlytina vietoj penkiasdešimt aštuonių darbo dienų įrašyti: iki 41 darbo dienos (jei dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki 50 darbo dienų (jei dirbama šešias dienas per savaitę) arba iki aštuonių savaičių kasmetines atostogas (jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas). 171. Seimo narys
1362 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 136 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį
darbą toje darbovietėje bei už ypatingą darbų pobūdį, suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos. Papildomų kasmetinių atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ Nepritarti Už specifines darbo sąlygas atostogos jau išdėstytos 136 str. 1 d. Ypatingas darbų pobūdis nėra tiksli ir konkreti definicija. Darbuotojų kategorijos, dirbančios nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų, jau yra saugomos kitomis teisės normomis. 172.
1363 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 136 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Darbo teisės normose, kolektyvinėse ar
darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas, negu garantuoja šis Kodeksas.“ Nepritarti Perteklinė norma. Kolektyvinės sutartys ir yra darbo teisės normos. 173. Seimo nariai: Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė
1362 Argumentai: Siekiant kompensuoti darbuotojams už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų, kai nėra galimybės pašalinti rizikos veiksnius, taip pat už ypatingą darbų pobūdį, siūloma suteikti jiems papildomas kasmetines atostogas. Pasiūlymas: Pakeisti 136 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje, už darbą sąlygomis, jei yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos. Papildomų kasmetinių atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“. Nepritarti Panašios nuostatos išdėstytos 136 str. 1 dalyje:
nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio pailgintos atostogos, kurios prijungiamos prie kasmetinių atostogų arba suteikiamos atskirai. 174. Seimo nariai: Irena Šiaulienė, Kęstutis
1362 Pasiūlymas: Pakeisti 136 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos.
Papildomų kasmetinių atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė kolektyvinės sutartys.“
175Seimo nariai:
Rita Tamašunienė Jaroslav Narkevič Vanda Kravčionok Leonard Talmont Juzef Kvetkovskij
136 3(N) Darbuotojams auginantiems vaikus būtina palikti papildomas atostogų lengvatas. Laisvas nuo darbo laikas tėvams auginantiems vaikus yra labai reikalingas. Šios atostogų lengvatos nors ir minimaliai, tačiau turi teigiamos įtakos gimstamumo skatinimui. Pasiūlymas: Papildyti 136 straipsnį ir išdėstyti taip:
„1. Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine
įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio pailgintos atostogos, kurios prijungiamos prie kasmetinių atostogų arba suteikiamos atskirai. 2. Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos. Papildomų kasmetinių atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai. 4.
ar darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas, negu garantuoja šis Kodeksas.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Pakeisti 135 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „135 straipsnis. Nemokamos atostogos ir nemokamas laisvas laikas“ Papildyti 135 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos
metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi poilsio dienos per mėnesį, už tas dienas paliekant darbuotojui pusę jam nustatyto darbo užmokesčio.“
137 Argumentai: Siekiant bent išlaikyti esamą gimstamumo lygį, vadinamuosius „mamadienius“ ir
„tėvadienius“ būtina perkelti į naująjį Darbo kodeksą. Vyriausybės pateiktoje
Projekto redakcijoje vaikus auginantiems žmonėms atsiranda galimybė dirbti ne visą darbo dieną, tačiau nemokamai. Tai nėra pakankama priemonė užtikrinti vaikus auginančių patogumą, o kartu – ir norą susilaukti vaikų, todėl būtina į įstatymą įtraukti ir „mamadienius“ bei „tėvadienius“. Pasiūlymas: VIII skyriaus „Darbo ir poilsio laikas“ antrą skirsnį „Poilsio laikas“ papildyti nauju straipsniu, atitinkamai suderinti straipsnių numeraciją, o naują straipsnį išdėstyti taip: „137 straipsnis.
Papildomos lengvatos asmenims, auginantiems vaikus Darbuotojams, auginantiems vaiką invalidą iki šešiolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į Seimo nario R.J.Dagio pasiūlymą papildytinas 135 straipsnis nauja 4 dalimi:
„4. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos
metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi poilsio dienos per mėnesį, už tas dienas paliekant darbuotojui pusę jam nustatyto darbo užmokesčio.“
1374 Argumentai Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, todėl siūlytina tikslinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas)
suprasta ar aiškinama, kaip įpareigojanti darbdavį taikyti darbo užmokesčio sistemą, kurioje būtų visos 137 str. 4 d. nuostatoje nurodytos dalys. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 137 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti jį taip: „4.
Kintamąją darbo užmokesčio dalį sudaro dalis apima:
1) priemokosas už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
2) premijosas, nustatytos šalių susitarimu ar mokamosas pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą
3) premijosas, skirtosas paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus.“ Nepritarti Pasiūlyme nėra siūloma jokio esminio pakeitimo. 178. Seimo nariai: Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė
137 Argumentai: Siūloma darbo užmokesčio sąvoka yra uždara, baigtinė, nustatanti visus galimus mokėjimus, kurie sudaro darbuotojo darbo užmokestį, todėl tiek darbdavių, tiek darbuotojų atstovai siūlo palikti galiojančią darbo užmokesčio sąvoką, kuri yra palankesnė tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma keisti 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą darbo užmokesčio sąvoką, keistina ir 137 straipsnio 4 dalis. Pasiūlymas:
Pakeisti 137 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „137 straipsnis. Darbo užmokesčio sąvoka
atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. 2. Darbuotojo darbo užmokestį sudaro:
1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga);
2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
3) priedai už įgytą kvalifikaciją;
4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus. 2.
apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. 3. Darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Darbdavio ar kitų asmenų perduoti daiktai ar suteiktos paslaugos negali būti laikomi darbo užmokesčiu, išskyrus šio Kodekso 138 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. 4. Tais atvejais, kai darbuotojui pagal šį Darbo kodeksą ar kitas darbo teisės normas ar darbo sutartį turi būti paliekamas darbo užmokestis, arba mokamas darbo užmokestis (arba jo dalis), priklausantis nuo anksčiau gauto darbo užmokesčio, tokio darbo užmokesčio apskaičiavimui taikomos šio straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose dalyje numatytos darbo užmokesčio dalys.“. Nepritarti Šiuo metu galiojantis apibrėžimas yra neaiškus ir netinkamai suformuluotas: darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį. Siūloma detalizuoti, kas sudaro darbo užmokestį, siekiant aiškumo. 179. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
137 Argumentai Siekiant teisiniu reglamentavimu užtikrinti realų šeiminių ir darbo interesų derinimą ir spręsti demografines problemas, kurios esminės užtikrinant valstybės saugumą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad dėl užimtumo darbuose siekiant užtikrinti šeimos pragyvenimą vis mažiau laiko skiriama savo vaikams, darbo užmokesčiu apmokamų „mamadienių“, „tėvadienių“, kaip ir pusės laisvos dienos rugsėjo 1-ąją atsisakymas, kuris siūlomas įteisinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekte (toliau - Projektas) vertintinas kaip nesuderinamas su deklaruojama Projekto koncepciją ir Valstybės interesais. Pasiūlymas: papildyti Projekto XIII skyriaus darbo ir poilsio laikas II skirsnį Poilsio laikas nauju 137 straipsniu, kuris išdėstomais taip, atitinkamai pakeičiant projekto straipsnių numeravimą:
„137 straipsnis. Papildomos lengvatos asmenims,
auginantiems vaikus 1.
Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki keturiolikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki keturiolikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. 2. Teisės į šio straipsnio 1 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems darbuotojams, auginantiems bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki keturiolikos metų, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.“ Pritarti iš dalies Papildomos poilsio dienos tėvams, auginantiems vaikus yra didelė finansinė našta darbdaviui, todėl siūlytina už papildomas poilsio dienas palikti pusė darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio ir šią nuostatą išdėstyti kitame straipsnyje:
Pakeisti 135 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„135 straipsnis. Nemokamos atostogos ir nemokamas laisvas
laikas“ Papildyti 135 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos
metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi poilsio dienos per mėnesį, už tas dienas paliekant darbuotojui pusę jam nustatyto darbo užmokesčio.“
1373 Argumentai: Siūloma nustatyti darbdaviui pareigą suderinti darbo apmokėjimo sistemą su darbuotojų atstovais, taip pat, kad tokia sistema būtų patvirtinama darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius viršija 10, o ne 50, kaip siūloma Projekte. Pasiūlymas: Pakeisti 138 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Darbo apmokėjimo sistema darbovietėje ar darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatoma kolektyvine sutartimi. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius viršija 50 10, jas privalo patvirtinti darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais, ir tai padaryti prieinama susipažinti visiems darbuotojams. Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.“. Pritarti iš dalies Pritartina iš dalies siūlymui mažinti vidutinį darbuotojų skaičių nuo 50 iki 20-ties. Likusiai pasiūlymo daliai – nepritarti. Darbo apmokėjimo sistema yra būtina darbo apmokėjimo skaidrumui užtikrinti, didesnei darbuotojų motyvacijai skatinti, užkirsti kelią diskriminavimui,, tačiau mažesniems negu 50 darbuotojų turintiems darbdaviams darbo užmokesčio sistemos nustatymas būtų per didelė administracinė našta. Derinimas su darbuotojų atstovais vyksta derantis dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo. 181. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
1383 Argumentai Darbo užmokestis yra būtinoji darbo sutarties sąlygą. Už teisingą darbo užmokesčio nurodymą ir darbuotojo informavimą apie kintamos darbo užmokesčio dalies taikymą yra atsakingas darbdavys. Nėra pateisinama situacija, kai darbuotojas nežino darbovietėje, taigi ir jam taikomos darbo užmokesčio sistemos, atitinkamai kintamosios dalies skyrimo/išmokėjimo sąlygų.
Dar daugiau, praktikoje susiduriama su situacija, kai darbdavys nusprendęs darbuotojui neišmokėti kintamosios darbo užmokesčio dalies, nors ji priklauso pagal galiojančius darbdavio lokalius teisės aktus, sprendžiant darbo ginčą neigia tokią kintamą dalį egzistavus ar net teigia, jog pastoviai ir nuolat mokėtas priedas prie pastovios darbo užmokesčio dalies tebuvo atsitiktinis, kartais taikomas paskatinimas, kuris darbuotojui iš viso nepriklauso ar net nuslepia kintamąją dalį reglamentuojančius lokalius teisės aktus, kas silpnina darbuotojo teisinės gynybos galimybę. Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl darbo užmokesčio sistemos yra labai jautrus ir šioje srityje turi būti užtikrinamas maksimalus skaidrumas, būtiną informaciją apie darbo užmokesčio sistemą padaryti prieinamą visiems darbuotojams, o išimtis galėtų būti numatyta tik mažoms įmonėms (iki 10 darbuotojų) dėl jų ypatumų. Svarbu pažymėti, kad jei pareigą numatyti darbo užmokesčio sistemą turės tik tie darbdaviai, kurie bus pasirašė kolektyvinę sutartį, tai sukurs priešingą nei tikimasi rezultatą – darbdaviai vengs kolektyvinių sutarčių sudarymo, todėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 138 str. 3 dalies formuluotė ydinga ir keistina. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 138 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti jį taip: „3. Darbo apmokėjimo sistema darbovietėje ar darbdavio įmonėje, įstaigoje organizacijoje nustatoma kolektyvine sutartimi. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius viršija 50 10, jas privalo patvirtinti darbdavys ir tai padaryti prieinama susipažinti visiems darbuotojams.
Prieš tvirtinant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros šio Kodekso nustatyta tvarka. Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.“ Pritarti iš dalies Pritartina iš dalies siūlymui mažinti vidutinį darbuotojų skaičių nuo 50 iki 20-ties. Likusiai pasiūlymo daliai – nepritarti. Sukuriama didelė administracinė našta. Nesprendžiamas klausimas, kokia yra apmokėjimo sistemos, kuri egzistuoja be informavimo ir konsultavimo procedūrų, teisinė galia. Be to, 209 str. 1 d. 9 punkte, kuriuo papildyti buvo sutarta Trišalėje taryboje numatytos konsultacijos dėl kitų darbuotojų ekonominei ir socialinei padėčiai aktualių teisės aktų. 182. Seimo narė Kristina Miškinienė
1384 Siekiama atsisakyti perteklinės nuostatos. Pasiūlymas: Pakeisti 138 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka.“
2015-11-02 138(N) Argumentai: Siūlomas papildymas yra galiojančioje Darbo kodekso redakcijoje. Tai yra pasiteisinusi, gerai veikianti nuostata. Pasiūlymas: VIII skyriaus „Darbo ir poilsio laikas“ antrą skirsnį „Poilsio laikas“ papildyti nauju straipsniu, atitinkamai suderinti straipsnių numeraciją, o naują straipsnį išdėstyti taip: „138 straipsnis.
suteikiamos tais pačiais darbo metais. 2. Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu. 3. Nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos:
1) moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų;
2) kitais įstatymų arba kolektyvinių sutarčių nustatytais atvejais. 4. Teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo įmonėje turi:
1) asmenys iki aštuoniolikos metų;
2) nėščios moterys ir darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų. 5. Vyrams jų pageidavimu kasmetinės atostogos suteikiamos žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu. 6. Mokymo įstaigų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos moksleivių ir studentų vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokymo įstaigoje. 7. Asmenims, kurie mokosi nenutraukdami darbo, kasmetinės atostogos jų pageidavimu derinamos prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko. 8.
invalidus, taip pat asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant medicinos įstaigos rekomendacijai, kasmetinės atostogos suteikiamos jų pageidaujamu laiku.“ Nepritarti Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka buvo suderinta Trišalėje taryboje. 184. Seimo nariai: Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys,
1393 Pasiūlymas: Išbraukti 139 straipsnio 3 dalį, o buvusią 4 dalį laikyti 3 dalimi:
Respublikos Vyriausybė tvirtina Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir sudaro ekspertų komisiją. Veikdama pagal Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir įvertindama ekonominę–socialinę valstybės situaciją, gavusi Trišalės tarybos veikloje dalyvaujančių socialinių partnerių rekomendacijas, ekspertų komisija teikia išvadą Lietuvos
rugsėjo 15 d. Pritarti
1394 Pasiūlymas: Pakeisti 139 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
Respublikos Vyriausybė, gavusi ekspertų komisijos išvadą Trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas. Trišalė taryba savo išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia kasmet iki rugsėjo 15 d. arba iki kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašomos datos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali prašyti ekspertų komisijos pateikti savo išvadą nesilaikant šio straipsnio 3 dalyje nurodytų terminų.“ Pritarti 186.
139 Argumentai: žinomi šalies ekonomistai (Raimondas Kuodis, Nerijus Mačiulis, Gitanas Nausėda, Žygimantas Mauricas, kiti) ne kartą viešai pasisakė apie būtinybę nutraukti daug metų Lietuvos politikų praktikuojamą socialiai neatsakingą ir ekonominiu požiūriu žalingą manipuliavimą, kai minimalios algos didinimo klausimas paverčiamas rinkiminiu įrankiu, o sprendimai priimami tenkinant siaurus politinius interesus ir nepaisant ekonominių realijų, todėl siūlė susieti minimalaus darbo užmokesčio dydį su vidutinio darbo užmokesčio dydžiu, nustatant, kad minimalus darbo užmokestis sudaro tarp 50 ir 60 procentų vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Tai atitiktų Europos valstybėse besiformuojančią nuostatą dėl socialinio teisingumo požiūriu priimtino minimalaus ir vidutinio atlyginimų santykio, sumažintų erdvės ekonomiškai nepagrįstoms manipuliacijoms ir būtų žingsnis link atsakingesnės politikos. Pasiūlymas: Pakeisti 139 straipsnį, papildant jį nuostata, kad minimalaus darbo užmokesčio dydis negali būti mažesnis nei pusė vidutinio darbo užmokesčio dydžio, kurį nustato ir paskelbia Lietuvos statistikos departamentas, ir išdėstyti šį straipsnį taip:
straipsnio nustatyta tvarka nustatytas minimalusis darbo užmokestis. 2. Minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – tai mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visa kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kurio atlikimui nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai. 3.
pusė praėjusių metų vidutinio atlyginimo dydžio, kurį nustato ir paskelbia Lietuvos statistikos departamentas. 3. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir sudaro ekspertų komisiją. Veikdama pagal Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir įvertindama ekonominę–socialinę valstybės situaciją, gavusi Trišalės tarybos veikloje dalyvaujančių socialinių partnerių rekomendacijas, ekspertų komisija teikia išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo kasmet iki rugsėjo 15 d. 4. 5. Minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi ekspertų komisijos išvadą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali prašyti ekspertų komisijos pateikti savo išvadą nesilaikant šio straipsnio 3 dalyje nurodytų terminų. 5. 6. Kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatyti didesni negu šio straipsnio 4 dalyje nustatyti minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžiai. Nepritarti Dėl 139 str. 3 dalies MMA dydžio, ne mažesnio kaip pusė praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio, nustatymo įtvirtinimas įstatymu lemtų savaiminį (automatinį) darbo užmokesčio indeksavimą, MMA dydis tiesiogiai priklausytų nuo praėjusių metų šalies vidutinio darbo užmokesčio, kurio dydžiui įtaką darytų ir praėjusiais metais padidinta MMA. MMA dydis būtų nustatomas neatsižvelgiant į šalies ūkio vystymosi tendencijas, valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir darbdavių finansines galimybes, būtinybę didinti ir kitų darbuotojų, ypač kvalifikuotų, darbo užmokestį, apribotų socialinių partnerių ir Lietuvos Respublikos trišalės tarybos teises tartis dėl MMA dydžio. 187.
139 3,4 Argumentai Šiuo metu galioja aiškesnė minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo ir tvirtinimo tvarka, kuri neturėtų būti keičiama ir atitinkamai neturėtų būti sumenkinama Trišalės tarybos įtaką šio sprendimo priėmime. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 139 straipsnio 3 dalį, išbraukti 4 dalį atitinkamai straipsnio 5 dalį laikant 4 dalimi, taip: „3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir sudaro ekspertų komisiją. Veikdama pagal Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir įvertindama ekonominę–socialinę valstybės situaciją, gavusi Trišalės tarybos veikloje dalyvaujančių socialinių partnerių rekomendacijas, ekspertų komisija teikia išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo kasmet iki rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nustato minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą. Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius. Jeigu Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nenustato minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos iki einamųjų metų birželio 1 dienos arba nėra Trišalės tarybos teikimo dėl minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos, tai ateinančių finansinių metų minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydį nustato ir tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos, atsižvelgdamas į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame ir privačiame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką. 4. Minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi ekspertų komisijos išvadą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali prašyti ekspertų komisijos pateikti savo išvadą nesilaikant šio straipsnio 3 dalyje nurodytų terminų. „ Nepritarti Siūloma pakeisti taip: Pakeisti 139 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
Respublikos Vyriausybė, gavusi ekspertų komisijos išvadą Trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas. Trišalė taryba savo išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia kasmet iki rugsėjo 15 d. arba iki kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašomos datos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali prašyti ekspertų komisijos pateikti savo išvadą nesilaikant šio straipsnio 3 dalyje nurodytų terminų.“ Atkreiptinas dėmesys, kad Trišalė taryba nesutiko, kad skirtingiems sektoriams, regionams ar darbuotojų grupėms būtų taikoma skirtinga minimalioji mėnesinė alga. 188. Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
1402 Pasiūlymas: Pakeisti 140 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Premija, numatyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, gali būti neskiriama, jei darbuotojas per paskutinius šešis mėnesius padaro pareigų, nustatytų darbo teisės normose ar darbo sutartyje, pažeidimą.“. Pritarti
189Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
1403 Pasiūlymas: Pakeisti 140 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jei premijuoti numatyta pagal darbo sutartį, darbo apmokėjimo sistemą ar kitas darbo teisės normas, pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, darbo santykių pasibaigimas neatleidžia darbdavio nuo pareigos sumokėti premiją, kurios dydis proporcingas darbo laikui per laikotarpį, už kurį skiriama premija, jei šalys nenustato kitaip kitokio laikotarpio.“. Pritarti
190Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
1412 Pasiūlymas: Pakeisti 141 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Ginčus dėl netinkamai nustatytų darbo normų sprendžia individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai, kurie turi teisę panaikinti darbdavio nustatytą (pakeistą) darbo normą, kuri nustatyta neatsižvelgiant į profesinę riziką, darbo laiko sąnaudas ir darbo funkcijos vykdymo aplinkybes. 2. Darbuotojo motyvuotą prašymą dėl netinkamai nustatytos darbo normos nagrinėja darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai. Darbdavys turi įrodyti, kad darbo norma nustatyta pagal profesinę riziką, darbo laiko sąnaudas ir darbo funkcijos vykdymo aplinkybes.“. Pritarti
1412 Argumentai: Darbuotojas ne visada gali nuspręsti, ar darbo norma yra nustatyta teisingai, ar nepažeidžiamos įstatymų nuostatos. Tam reikalingos specialios žinios. Siūlome skatinti darbdavių ir darbuotojų atstovų bendradarbiavimą ir palikti šiuo metu galiojantį reguliavimą. Pasiūlymas: Pakeisti 141 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Ginčus dėl netinkamai nustatytų darbo normų sprendžia individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai, kurie turi teisę panaikinti darbdavio nustatytą (pakeistą) darbo normą, kuri nustatyta neatsižvelgiant į profesinę riziką, darbo laiko sąnaudas ir darbo funkcijos vykdymo aplinkybes.
Darbo normos, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarka nustatomi kolektyvinėse sutartyse.“ Nepritarti Labai mažas kolektyvinių sutarčių skaičius lemia tai, kad darbo normos iš viso nėra nustatomos
192Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė, Kęstas Komskis 2015-10-07141 3 Pasiūlymas: Pakeisti 141 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai darbuotojas ne dėl savo kaltės neįvykdo darbo normų, jam mokama už faktiškai atliktą darbą. Šiuo atveju mėnesinis darbo užmokestis negali būti mažesnis kaip du trečdaliai jo darbo užmokesčio, numatyto šio Kodekso 137 straipsnio 4 dalyje, ir ne mažesnis už minimalųjį darbo užmokestį.“. Pritarti
193Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė, Kęstas Komskis 2015-10-07142 1 Pasiūlymas: Pakeisti 142 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal grafiką, mokama ne mažesniu mažesnis kaip dvigubu dvigubas darbuotojo darbo užmokesčio užmokestis, nurodytas šio Kodekso 137 straipsnio 4 dalyje per mėnesį tarifu..“. Pritarti
194Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė, Kęstas Komskis 2015-10-07142 2 Pasiūlymas: Pakeisti 142 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Už darbą švenčių dieną mokama ne mažesniu mažesnis kaip dvigubu dvigubas darbuotojo darbo užmokesčio per mėnesį tarifu užmokestis, nurodytas šio Kodekso 137 straipsnio 4 dalyje.“ Pritarti
195Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė, Kęstas Komskis 2015-10-07142 3 Pasiūlymas: Pakeisti 142 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Už darbą naktį mokama ne mažesniu mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio per mėnesį tarifu užmokestis, nurodytas šio Kodekso 137 straipsnio 4 dalyje.“
196Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
1424 Pasiūlymas: Pakeisti 142 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Už viršvalandinį darbą mokama ne mažesniu mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio tarifu užmokestis, nurodytas šio Kodekso 137 straipsnio 4 dalyje. Už viršvalandžius poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal grafiką, ar naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokesčio tarifas užmokestis, nurodytas šio Kodekso 137 straipsnio 4 dalyje, o už viršvalandžius švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio tarifas užmokestis, nurodytas šio Kodekso
197Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
1425 Pasiūlymas: Pakeisti 142 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,, 5. Darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš atitinkamo šio straipsnio 1-4 dalyse nustatyto tarifo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko.“
198Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
1426 Pasiūlymas: Papildyti 142 straipsnį 6 dalimi:
„6. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų
(šio Kodekso 99 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys) darbas poilsio dieną, švenčių dieną, darbas naktį ir viršvalandinis darbas yra apskaitomas, tačiau už jį nėra mokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip.
Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų skaičius, įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje negali sudaryti daugiau nei 20 procentų darbdavio darbuotojų vidutinio skaičiaus.“
1426 Argumentai: Darbuotojas ne visada gali nuspręsti, ar darbo norma yra nustatyta teisingai, ar nepažeidžiamos įstatymų nuostatos. Tam reikalingos specialios žinios. Siūlome skatinti darbdavių ir darbuotojų atstovų bendradarbiavimą ir palikti šiuo metu galiojantį reguliavimą. Pasiūlymas: Pakeisti 141 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Ginčus dėl netinkamai nustatytų darbo normų sprendžia individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai, kurie turi teisę panaikinti darbdavio nustatytą (pakeistą) darbo normą, kuri nustatyta neatsižvelgiant į profesinę riziką, darbo laiko sąnaudas ir darbo funkcijos vykdymo aplinkybes. Darbo normos, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarka nustatomi kolektyvinėse sutartyse.“ Nepritarti Nėra tinkama skatinti darbuotojus „pardavinėti“ sveikatą už papildomą darbo apmokėjimą. Darbdavys turi užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, o tuo atveju, kai nėra galimybių – trumpinti darbo laiką, už kurį turėtų būti mokama kaip už visą darbo laiką. 200. Seimo nariai: Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė
| 142 | (N), | ||||||
| 143 | (N) | ||||||
| 144 | (N) | Argumentai: | Siūloma nuostatas, reglamentuojančias darbo | užmokestį ir jo mokėjimą darbuotojui, papildyti galiojančio Darbo kodekso | nuostatomis dėl darbo apmokėjimo esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, | arba kai padidinamas darbų mastas, arba perkėlus darbuotoją dėl sveikatos | būklės į kitą darbą. |
Pažymėtina, kad tokių nuostatų įtvirtinimas užtikrintų darbuotojo teisėtų interesų gynimą, nes visos išvardintos sąlygos yra nuo darbuotojo nepriklausančios. Pasiūlymas: Papildyti Projektą 142¹, 142² ir 142³ straipsniais ir juos išdėstyti taip: „142¹ straipsnis. Darbo apmokėjimas esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų
nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, už darbą tokiomis sąlygomis mokamas padidintas, palyginti su normaliomis sąlygomis, darbo užmokestis. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse. 2. Darbo sąlygų klasifikaciją ir sveikatai kenksmingų veiksnių leistinas koncentracijas bei lygius reglamentuoja įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. 142² straipsnis. Darbo apmokėjimas, kai padidinamas darbų mastas
darbuotojo darbo mastas, palyginti su nustatyta norma, už darbą jam mokama proporcingai daugiau. 2. Konkretūs darbo apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ar darbo sutartyse. 142³ straipsnis. Darbo apmokėjimas perkėlus darbuotoją dėl sveikatos būklės į kitą darbą 1.
Jeigu darbuotojo sveikata pablogėjo dėl darbo šioje įmonėje (negali dirbti ankstesnio darbo dėl traumos, profesinės ligos, kitokio sveikatos pakenkimo) ir nėra galimybės jį perkelti į kitą darbą, atitinkantį jo sveikatą ir esant galimybei kvalifikaciją, nes įmonėje nėra darbo, kurį darbuotojas pagal savo sveikatą galėtų dirbti, jam mokama įstatymų nustatyto dydžio ligos pašalpa, kol bus gauta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada dėl darbuotojo darbingumo. Nustačius netekto darbingumo procentą, jei darbuotojas nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, jam mokamas žalos atlyginimas (Kodekso 152 straipsnis). 2. Jeigu darbuotojas, kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, perkeliamas į kitą, mažiau apmokamą darbą, mokamas darbo užmokesčio skirtumas tarp ankstesnio vidutinio darbo užmokesčio ir gaunamo uždarbio pagal atliekamą darbą, kol bus gauta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada dėl darbuotojo darbingumo.“. Nepritarti Manome, kad nėra tinkama skatinti darbuotojus
„pardavinėti“ sveikatą už papildomą darbo apmokėjimą. Darbdavys turi
užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, o tuo atveju, kai nėra galimybių
Siūlomi pakeitimai yra pertekliniai - Žalos atlyginimo klausimai reguliuojami atitinkamai kituose DK straipsniuose, ligos pašalpos mokėjimai yra draudimo teisės aktų reguliavimo srityje. Darbuotojui negali būti mokamas mažesnis darbo užmokestis, jei darbuotojas sutiko dirbti darbdavio sutikimu. Jei jis negali dirbti ž jam mokama pašalpa ar nustatomas nedarbingumas, valstybės reguliavimas Darbo kodekse nėra reikalingas. Perkėlimo institutas beprasmis. 201. Seimo narys Algimantas Dumbrava
1426 Argumentai: Siūlomi papildymai yra galiojančioje Darbo kodekso redakcijoje. Tai yra pasiteisinusi, gerai veikianti nuostata. Be to, jie atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį, kur nustatyta, kad galiojančio DK 192 str. norma yra imperatyvi, ir darbdavys privalo mokėti padidintą palyginti su normaliomis darbo sąlygomis darbo užmokestį. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 142 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Už darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo
sąlygų, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis darbo užmokestis, nurodytas, šio Kodekso 137 straipsnio 4 dalyje. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse.” Nepritarti Darbo kodekso projekte siūloma atsisakyti padidinto apmokėjimo už darbą kenksmingomis sveikatai sąlygomis – priemoka yra motyvas darbdaviams negerinti darbo sąlygų, o darbuotojams dirbti jomis, gaunant didesnį apmokėjimą. 202. Seimo narys Algimantas Dumbrava
1427 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 142 straipsnį nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7. Darbo sąlygų klasifikaciją ir sveikatai
kenksmingų veiksnių leistinas koncentracijas bei lygius reglamentuoja įstatymai ir kiti norminiai aktai.“ Nepritarti Siūloma nuostata yra perteklinė 203.
Seimo nariai: Irena Šiaulienė, Kęstutis
1441 Pasiūlymas: Pakeisti 144 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas sutinka prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jei darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.“
1442 Argumentai Su atleidžiamu darbuotoju turi būti atsiskaitoma nedelsiant, todėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 144 str. 2 dalis leidžianti nukelti atsiskaitymą šešiems mėnesiams yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad Projekte nėra draudžiama dėl tokio vėlesnio atsiskaitymo susitarti iš anksto – sudarant darbo sutartį, kai darbuotojas suinteresuotas įsidarbinimu gali sutikti su tokia sąlyga, tačiau vėliau - nutraukiant darbo santykius, tokie susitarimai gali turėti per daug skaudžias pasekmes darbuotojui. Be to, Projektu siūloma formuluotė suponuoja galimybę atidėti visų sumų sumokėjimą šešerių mėnesių laikotarpiui, kas gali lemti, jog įspėjus darbuotoja prieš dvi savaites apie darbo sutarties nutraukimą, jis netikėtai gali likti be pajamų net pusę metų ar bent iki kol susiras kitą darbą ir jame išdirbs bent mėnesį (t.y. bet kuriuo atveju šeimai gali tekti bent du mėnesius išgyventi be pajamų, o galimai ir iš viso be pinigų, jei gyvenama nuo darbo užmokesčio iki darbo užmokesčio). Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 144 straipsnio 2 dalį taip: „2.
Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios sumos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, – ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per šešis mėnesius dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną. „ Nepritarti Siūlytina palikti darbdaviui ir darbuotojui galimybę susitarti dėl galutinio atsiskaitymo termino. Tai aktualu tai atvejais, kai darbdaviai patiria laikinų finansinių sunkumų. Galima būtų sutikti su trumpesniu terminu – vietoj šešių mėnesių pakeisti ne vėliau kaip per tris mėnesius. 205. Seimo nariai: Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė
1442 Argumentai: Šešių mėnesių terminas, nustatytas šalių susitarimu, darbdaviui atsiskaityti su darbuotoju darbo sutarčiai pasibaigus yra pernelyg ilgas, todėl siūloma jį keisti į dešimt darbo dienų. Juolab, kad dėl tokios nuostatos Trišalėje taryboje sutarė ir darbdavių, ir darbuotojų atstovai. Pasiūlymas:
Pakeisti 144 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios sumos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, – ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per šešis mėnesius dešimt darbo dienų.“. Nepritarti Siūlytina palikti darbdaviui ir darbuotojui galimybę susitarti dėl galutinio atsiskaitymo termino. Tai aktualu tai atvejais, kai darbdaviai patiria laikinų finansinių sunkumų. Galima būtų sutikti su trumpesniu terminu – vietoj šešių mėnesių pakeisti ne vėliau kaip per tris mėnesius. 206. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
1452 Argumentai 1.
Iki šiol galiojantis teisinis reglamentavimas numatė, kad darbdaviui vėluojant atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, darbuotojui priteistinas jo vidutinis darbo užmokestis už visą pavėluotą atsiskaityti laiką. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) rengėjai klaidinančiai nurodo, jog šis dydis mažintinas iki trijų mėnesių maksimalaus termino, neva atsižvelgiant į teismų praktika. Pažymėtina, jog teismų praktika rodo, jog teismas sumažindavo laikotarpį ar priteistiną sumą vėluojant atsiskaityti dviem atvejais:
ir paties darbuotojo kaltė, arba
vidutinis darbo užmokestis. Dėl pirmojo kriterijaus pažymėtina, kad jei neatsiskaitymą lemia paties darbdavio valia, jis gali išvengti pasekmių tiesiog atsiskaitydamas su darbuotoju. Jei tame yra ir darbuotojo kaltės – teismas turės teisę netesybas sumažinti. Projektu siūlomas reglamentavimas, kai darbdaviui pakanka pralaukti tris mėnesius, o tolesnis uždelsimas jam nesukelia jokių pasekmių ydingas. Tai skatins darbdavį, pradelsusi atsiskaityti, toliau vilkinti ginčų nagrinėjimo procesus ir vengti atsiskaitymo verčiant darbuotoją, kuriam tie pinigai gali lemti labai skaudžias pasekmes (pvz. būsto kredito sutarties nutraukimą dėl vėluojančių įmokų) susitarti dėl mažesnių sumų nei darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis. Tokiu būdu, būtų paneigtas visuotinai pripažįstamas teisės principas, kad niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria), o iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur).
Dėl antrojo kriterijaus, t. y. kai darbuotojui vėluojama sumokėti mažesnė nei jo mėnesio darbo užmokesčio suma, pasisakytina, kad jis reglamentuojamas per siūlomą naujai įtvirtinti taisyklę, jog tokiu atveju priteisiamas ne visas darbo užmokestis, o tik vėluota sumokėti dalis. 2. Darbdaviai taiko skirtingas darbo apmokėjimo sistemas, tame tarpe ir priklausančias nuo darbuotojui nustatytų normų ar viso darbdavio verslo rezultatų, pvz. valymo funkcija vykdančiam darbuotojui didžioji dalis darbo užmokesčio gali priklausyti nuo išvalyto ploto, vadybininko nuo sudarytų sutarčių vertės ar nuo įmonės pajamų ir pan., atitinkamai darbuotojo faktinis darbo užmokestis kiekvieną mėnesį gali kisti. Pagal siūloma įtvirtinti teisinį reguliavimą taptų visiškai neaišku ar darbuotojui uždelsta sumokėti suma yra mažesnė ar didesnė nei darbuotojo vieno mėnesio darbo užmokestis, ir su kokio mėnesio darbo užmokesčiu ji turėtų būti lyginama (pvz. darbuotojui vėluojama sumokėti kintamoji darbo užmokesčio dalis už du mėnesius), todėl vienintelis objektyvus dydis, pagal kurį galėtų būti lyginama ir kuris galėtų tinkamai atkurti pažeistas darbuotojo teises – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis buvęs iki vėlavimo atsiskaityti pradžios. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 145 straipsnio 2 dalį taip: „2. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio Kodekso 144 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį už visą uždelstą atsiskaityti laikotarpį, bet ne daugiau kaip už tris mėnesius.
Jei uždelsta suma yra mažesnė nei darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį, bet negali viršyti trijų mėnesių darbuotojo darbo užmokesčio. „ Nepritarti Siūlomu reguliavimu įvertinta teismų praktika, kai nesant jokių apribojimų, teismai laiko sankcijas darbdaviams neproporcingomis, todėl jas keičia ir nustato savarankiškai. Šiuo atveju siūlomas kompromisas, kad sankcija darbdaviui būtų apribota, tačiau šis apribojimas atspindėtų socialinį teisingumą – sankcija darbdaviui turi būti (siūloma 3 mėn.), tačiau darbo užmokestis neturi būti neribotai mokamas už neatliekamą darbą. 207. Seimo nariai: Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė
1452 Argumentai: Siūloma atsisakyti trijų mėnesių darbuotojo darbo užmokesčio ribojimo dėl netesybų dydžio, nes šio ribojimo taikymas gali lemti teisminių procesų vilkinimą, kas ženkliai pablogintų darbuotojo padėtį ir pažeistų jo teisėtus interesus. Pasiūlymas: Pakeisti 145 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio Kodekso 144 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, bet ne daugiau kaip už tris mėnesius. Jei uždelsta suma yra mažesnė nei darbuotojo vieno mėnesio darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį, bet negali viršyti trijų mėnesių darbuotojo darbo užmokesčio.“.
Nepritarti Siūlomu reguliavimu įvertinta teismų praktika, kai nesant jokių apribojimų, teismai laiko sankcijas darbdaviams neproporcingomis, todėl jas keičia ir nustato savarankiškai. Šiuo atveju siūlomas kompromisas, kad sankcija darbdaviui būtų apribota, tačiau šis apribojimas atspindėtų socialinį teisingumą – sankcija darbdaviui turi būti (siūloma 3 mėn.), tačiau darbo užmokestis neturi būti neribotai mokamas už neatliekamą darbą. 208. Seimo narys Naglis Puteikis
1452 Argumentai: Sankcijos dėl pažeidžiamų darbuotojų interesų turi būti atgrasančios. Siūloma didinti sankcijas. Pasiūlymas: Pakeisti 145 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio Kodekso 144 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, bet ne daugiau kaip už tris mėnesius metus. Jei uždelsta suma yra mažesnė nei darbuotojo vieno mėnesio darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį, bet negali viršyti trijų dvylikos mėnesių darbuotojo darbo užmokesčio.“ Nepritarti Siūlomu reguliavimu įvertinta teismų praktika, kai nesant jokių apribojimų, teismai laiko sankcijas darbdaviams neproporcingomis, todėl jas keičia ir nustato savarankiškai. Šiuo atveju siūlomas kompromisas, kad sankcija darbdaviui būtų apribota, tačiau šis apribojimas atspindėtų socialinį teisingumą – sankcija darbdaviui turi būti (siūloma 3 mėn.), tačiau darbo užmokestis neturi būti neribotai mokamas už neatliekamą darbą. 209.
1461 Argumentai Darbuotojas turi teisę žinoti koks darbo užmokestis jam buvo priskaičiuotas konkretų mėnesį, kad galėtų įsitikinti, jog jam yra išmokėta visa priklausanti darbo užmokesčio suma. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 146 str. 1 dalis neapibrėžianti kokiu periodiškumu ši informacija gali būti teikiama, nesumažins biurokratinės naštos, o tik ją padidins, nes darbuotojas kas mėnesį turės kreiptis tokios informacijos į darbdavį, o darbdavys tokius prašymus nagrinėti ir prašomą informaciją pateikti. Be to, toks neapibrėžtumas gali sąlygoti ir papildomus ginčus dėl to ar darbuotojas savo teises gina nepraleisdamas nustatyto termino darbo ginčo iniciavimui, t. y. bus neaišku nuo kokios datos darbuotojas bus laikomas sužinosiu apie savo teisių pažeidimą: ar nuo tada kai konkreti darbo užmokesčio suma jam buvo išmokėta ar nuo tada kai jis galėjo susipažinti su darbo užmokesčio sumų priskaičiavimu pagal darbdavio pateiktą informaciją. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 146 straipsnio 1 dalį taip: „1. Darbdavys privalo ne rečiau kaip kartą per mėnesį elektroniniu ar kitu sutartu būdu suteikti darbuotojui galimybę nemokamai susipažinti su informacija apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas darbo užmokesčio sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę Nepritarti Siūloma mažinti administracinę naštą, tačiau užtikrinant, kad visa reikiama informacija darbuotojui būtų suteikta. Darbuotojo darbo užmokestis nustatomas darbo sutartyje (papildomai galioja pranešimo apie pagrindines darbo sąlygas pareiga, pranešimo apie darbo funkcijos apimtį pareiga). 210.
1461 Argumentai: Tiek darbdavių, tiek darbuotojų atstovai sutaria, kad informacijos apie darbo užmokestį ir dirbtą laiką teikimas darbuotojui turi būti reglamentuotas numatant darbdaviui pareigą tokią informaciją teikti, o ne darbuotojui galimybę ją gauti. Siūloma darbdavio pareiga suteikti darbuotojui galimybę nemokamai susipažinti su tokia informacija yra ydinga, nes tiek darbuotojas būtų apsunkintas, norėdamas šia galimybe pasinaudoti, tiek darbdavys būtų trukdomas, jei darbuotojai pradėtų iš jo reikalauti galimybės su tokia informacija susipažinti, kas gali lemti, kad darbdavys turėtų užtikrinti, kad darbuotojai galėtų naudotis darbdavio turimomis priemonėmis (kompiuteriu ir pan.), kad pasinaudotų šia galimybe. Nors popierinių atsiskaitymo lapelių įteikimas darbuotojams ten, kur nėra galimybės padaryti tai elektroniniu būdu, ir gali atrodyti kaip pernelyg didelė administracinė našta darbdaviui, tačiau, jei tai yra vienintelis būdas darbuotojui tokią informaciją gauti, reikia palikti galimybę jam šiuo būdu pasinaudoti. Pasiūlymas:
Pakeisti 146 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbdavys privalo elektroniniu ar kitu sutartu būdu suteikti darbuotojui galimybę nemokamai susipažinti su informacija apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas darbo užmokesčio sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę. 1. Darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį privalo raštu ar elektroniniu būdu darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę.“. Nepritarti Siūloma mažinti administracinę naštą, tačiau užtikrinant, kad visa reikiama informacija darbuotojui būtų suteikta 211.
14824 Argumentai Pritariant profesinių sąjungų siūlymui, keistinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 148 str. 2 dalies 4 punktas, patikslinant jog išskaitos išieškoti atostogpinigiams gali būti daromos tik tuo atveju, jei darbo sutartis nutrūksta dėl nuo darbuotojo priklausančių priežasčių. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 148 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip: „4) išieškoti atostogpinigiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (Darbo kodekso 54 straipsnis) arba dėl darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 57 straipsnis).“ Nepritarti Siūloma nustatyti teisingą išskaitų iš darbo užmokesčio darymo mechanizmą, negali būti toleruojamas neteisėtas praturtėjimas, nors ir nedidelis. 212. Seimo nariai: Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė
14824 Argumentai: Išskaitų iš darbo užmokesčio darymas tam tikrais atvejais gali pažeisti darbuotojo teisėtus interesus ir lūkesčius, todėl siūloma nustatyti išimtinius atvejus, kai nebūtų galima daryti išskaitų iš darbuotojo darbo užmokesčio išieškoti atostogpinigiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas. Atkreiptinas dėmesys, kad Trišalėje taryboje dėl to sutiko tiek darbdavių, tiek darbuotojų atstovai. Pasiūlymas:
Pakeisti 148 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) išieškoti atostogpinigiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, išskyrus atvejus, kai atleidžiama darbuotojo prašymu ar ne dėl jo kaltės.“.
Nepritarti Siūloma nustatyti teisingą išskaitų iš darbo užmokesčio darymo mechanizmą, negali būti toleruojamas neteisėtas praturtėjimas, nors ir nedidelis. 213. Seimo nariai: Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė
149 Argumentai: Projekto rengėjų siūlomas žalos atlyginimo sąlygų reglamentavimas nėra tikslus, todėl tiek darbuotojų, tiek darbdavių atstovai siūlo 149 straipsnį pakeisti galiojančio Darbo kodekso nuostatomis dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. Pasiūlymas: Pakeisti 149 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„149 straipsnis. Žalos atlyginimo sąlygos
Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. 149 straipsnis. Darbuotojo padarytos žalos atlyginimo sąlygos
atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 2 dalyje. 2. Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei:
1) žala padaryta tyčia;
2) žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
3) žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis;
4) žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese;
5) žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose;
6) žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo;
7) tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje.“.
Nepritarti Siekiama naujo žalos atlyginimo modelio, kuriame nėra vietos materialinės atsakomybės sutartims, nedaromas painus ir biurokratinis atskyrimas tarp gamybos priemonių (kurios gali būti visiškos atsakomybės dalyku) ir ne gamybos priemonių. Darbo ginčų komisija spręstų dėl žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgdama į kaltę, darbdavio riziką ir pan. Pažymėtina, kad DGK imtų nagrinėti visus žalos atlyginimo klausimus ir turėtų teisę mažinti atlyginamos žalos dydį net ir tais atvejais, kurie šiandien priskiriami civilinei atsakomybei ir nėra ribojama atlygintina darbuotojo žala – taip įtvirtinamas netgi darbuotojams palankesnis reguliavimas. Grįžus prie egzistuojančios sovietinės koncepcijos, reikėtų kazuistiniu būdu vardinti visus atvejus, kada darbuotojas visais atvejais privalėtų atlyginti visą žalą, o kada tik dalį. Toks reguliavimas būtų didelė administracinė našta, sukeltų teisinio tikrumo stoką, verstų sudaryti fiktyvias visiškos materialinės atsakomybės sutartis, jas administruoti, turėti visiškai materialiai atskaitingų asmenų pozicijas, jas papildomai apmokėti. 214. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
1501 Argumentai:
„Negautos pajamos“ yra labai subjektyvus, sunkiai išmatuojamas dydis, todėl
sudarytų sąlygas darbdavio savivalei.
Darbuotojo sukelta žala yra ne tik darbuotojo darbo, bet ir prastos darbdavio darbo proceso priežiūros pasekmė. Už tai paskirta sankcija negali viršyti daugelio Civiliniame kodekse numatytų sankcijų. Pasiūlymas: Pataisyti 150 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos
pajamos.“ Nepritarti Žalos sąvoka yra aptarta civiliniame kodekse, todėl negali skirtis. 215. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
1502 Argumentai: Siekiant apsaugoti darbuotojus nuo darbdavio savivalės, būtina nustatyti maksimalų atlygintinos žalos dydį, galimą priskaičiuoti iš darbuotojo. Paskirta sankcija negali viršyti daugelio Civiliniame kodekse numatytų sankcijų. Pasiūlymas: Papildyti 150 straipsnio 2 dalį nauju punktu ir jį išdėstyti taip: „5) Atlygintinos žalos dydis negali būti didesnis nei 3 vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai.“ Nepritarti Darbo ginčų komisija ir teismas gali sumažinti bet kokią darbuotojo padarytą žalą, atsižvelgdami ne tik į pažeidimo sunkumą, bet ir inter alia į darbuotojo turtinę padėtį. Atvejai, kada darbuotojas atsako visais atvejais tik 3 VDU, neleidžia kalbėti apie didelę pridėtinę vertę kuriančių darbdavių tinkamą apsaugą. 216. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
150 (N),151
Siūlomas papildymas yra galiojančioje Darbo kodekso redakcijoje. Tai yra detalesnė, aiškesnė nei Projekte siūloma nuostata. Pasiūlymas: X skyrių „Žalos atlyginimas“ papildyti dviem naujais straipsniais, atitinkamai suderinti straipsnių numeraciją, o naujus straipsnius išdėstyti taip: „150 straipsnis.
Darbuotojų materialinės atsakomybės ribos Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio kodekso
Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei:
1) žala padaryta tyčia;
2) žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
3) žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis;
4) žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese;
5) žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose;
6) žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo;
7) tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje.“ Nepritarti Siekiama naujo žalos atlyginimo modelio, kuriame nėra vietos materialinės atsakomybės sutartims, nedaromas painus ir biurokratinis atskyrimas tarp gamybos priemonių (kurios gali būti visiškos atsakomybės dalyku) ir ne gamybos priemonių. Darbo ginčų komisija spręstų dėl žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgdama į kaltę, darbdavio riziką ir pan. Pažymėtina, kad DGK imtų nagrinėti visus žalos atlyginimo klausimus ir turėtų teisę mažinti atlyginamos žalos dydį net ir tais atvejais, kurie šiandien priskiriami civilinei atsakomybei ir nėra ribojama atlygintina darbuotojo žala – taip įtvirtinamas netgi darbuotojams palankesnis reguliavimas.
Grįžus prie egzistuojančios sovietinės koncepcijos, reikėtų kazuistiniu būdu vardinti visus atvejus, kada darbuotojas visais atvejais privalėtų atlyginti visą žalą, o kada tik dalį. Toks reguliavimas būtų didelė administracinė našta, sukeltų teisinio tikrumo stoką, verstų sudaryti fiktyvias visiškos materialinės atsakomybės sutartis, jas administruoti, turėti visiškai materialiai atskaitingų asmenų pozicijas, jas papildomai apmokėti. 217. Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
1521 Pasiūlymas: Pakeisti 152 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jei darbdavys buvo apdraudęs darbuotojo civilinę atsakomybę (taip pat ir trečiųjų asmenų atžvilgiu), darbdavys privalo kreiptis dėl draudimo atlyginimo išmokėjimo tiesiogiai į draudiką. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina asmuo, atsakingas už žalos padarymą.“. Pritarti
1521 Argumentai: Darbdavys, vykdydamas veiklą, prisiima riziką. Padidinus darbuotojų atsakomybę yra tikslinga, kad darbdavys apdraustų darbuotojų civilinę atsakomybę. Pasiūlymas: Pakeisti 152 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jei dDarbdavys buvo apdraudęs privalo apdrausti darbuotojo civilinę atsakomybę (taip pat ir trečiųjų asmenų atžvilgiu), darbdavys privalo kreiptis dėl draudimo atlyginimo išmokėjimo tiesiogiai į draudiką.
Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina asmuo, atsakingas už žalos padarymą.“ Nepritarti Ne visais atvejais reikalingas darbuotojo civilinės atsakomybės draudimas. Darbo kodeksas reguliuoja kitą situaciją “jei buvo apdraudęs”. Tokia situacija teisiškai reikšminga. 219. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
1531 Argumentai: Projekte numatytas galimas išieškoti išskaitos dydis yra per didelis. Pasiūlymas: Pataisyti 153 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais
neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti šešių trijų vidutinių darbuotojo darbo užmokesčių net ir tuo atveju, jei buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos.“ Pritarti iš dalies Pakeisti 153 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti šešių vidutinių darbuotojo darbo užmokesčių vieno darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio net ir tuo atveju, jei buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos.“ Pakeisti 153 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Dėl išskaitos, kuri viršija šešių mėnesių vieno mėnesio darbuotojo darbo užmokesčio dydį, arba jei praleisti išskaitos terminai, darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.“
1531 Pasiūlymas: Pakeisti 153 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti šešių vidutinių darbuotojo darbo užmokesčių vieno darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio net ir tuo atveju, jei buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos.“
1532 Pasiūlymas: Pakeisti 153 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Dėl išskaitos, kuri viršija šešių mėnesių vieno mėnesio darbuotojo darbo užmokesčio dydį, arba jei praleisti išskaitos terminai, darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.“
160 Argumentai Siūlytina įvesti dar vieną socialinės partnerystės lygmenį – socialinę partnerystę tarp įmonių grupių (holdingo bendrovių struktūros) darbdavių ir šiose įmonėse veikiančių profesinių sąjungų. Kadangi tokių struktūrų daugėja, būtina atsižvelgti ir į tuo sąlygotus pokyčius darbo santykių teisiniame reglamentavime, nes praktikoje susijusiuose subjektuose bendros taisyklės dažnai formuojamos motininėje bendrovėje, nustatant jų taikymą visoje grupėje.
Atitinkamai, darbdaviai – dukterinės bendrovės yra saistomos jiems nustatytų taisyklių ir socialinė partnerystė dukterinės bendrovės lygmeniu ne visada gali būti efektyvi. Todėl siūlytina Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekte (toliau - Projektas) įtvirtinti papildomą socialinės partnerystės lygmenį – susijusių ūkio subjektų grupės darbdavių ir jose veikiančių profesinių sąjungų ar jų organizacijų. Siūloma įtvirtinti, kad darbdaviai priskiriami grupei darbdavių, kai jie laikomi susijusių ūkio subjektų grupe pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatas. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 160 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu, atitinkamai punktus 4,5 laikant punktais 5,6 ir išdėstyti šį straipsnį taip:
„160 straipsnis. Socialinės partnerystės lygiai
Socialinė partnerystė gali būti vykdoma šiais lygiais:
1) nacionaliniu;
2) šakos (gamybos, paslaugų, profesiniu);
3) teritoriniu (savivaldybės, apskrities);
4) grupės darbdavių (susijusių ūkio subjektų grupės);
4) 5) darbdavio (darbdavio fizinio asmens arba darbdavio juridinio asmens, o šio Kodekso 20 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju – jo padalinio (filialo, atstovybės);
5) 6) darbovietės lygmeniu (jei tai nustatyta šiame Kodekse, darbo teisės normose ar socialinių partnerių susitarimuose).“ Pritarti iš dalies Grupės darbdavių kaip socialinės partnerystės lygmens įvedimas pažangus veiksnys, paskatinsiąs kolektyvines derybas Lietuvoje. Vis tik būtina papildomai apibrėžti, kas tai yra darbdavių grupė.
Siūlytinas grupės darbdavių lygio apibrėžimas: “4) Grupės darbdavių, tai yra grupės, kurią sudaro patronuojanti ir dukterinės bendrovės, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, lygiu”. 223. Seimo nariai: Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
1611 Pasiūlymas: Pakeisti 161 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) sudarant dvišales, trišales tarybas, dalyvaujant jų veikloje ir sudarant socialinius susitarimus dėl darbo, socialinių ir ekonominių klausimų;“. Pritarti
1623 Argumentai: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra priėmęs nutarimą, kad profesinės sąjungos atstovauja ne tik savo narius, bet gina visus atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojus. Todėl Projekto nuostata, kad profesinės sąjungos atstovauja tik savo narius, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsniui ir Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimui byloje Nr. 8/98. Profesinių sąjungų galimybė teismuose ar administracinėse procedūrose atstovauti trečiųjų šalių piliečiams įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Pasiūlymas:
Pataisyti 162 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Profesinės sąjungos šio Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais kolektyviai atstovauja savo nariams visiems atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojams – darbuotojams ir asmenims, dirbantiems Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais kolektyviniuose darbo santykiuose. Profesinės sąjungos įstatymų numatyta tvarka teismuose arba administracinėse procedūrose gali atstovauti trečiųjų šalių piliečiams. Profesinės sąjungos taip pat individualiai gina savo narius ir jiems atstovauja individualiuose darbo santykiuose.
Kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas ir kolektyvinių darbo ginčų dėl interesų inicijavimas yra išimtinė profesinių sąjungų teisė.“ Nepritarti Siūloma naujas socialinės partnerystės modelis, kad profesinės sąjungos atstovauja tik savo nariams ir kolektyvinės sutartys galioja tik nariams. Tuo siekiama paskatinti darbuotojų narystę profesinėse sąjungose ginant kolektyvinius darbuotojų interesus bei užtikrinti autonominį sutartinį darbo santykių reguliavimą kolektyvinėmis sutartimis, kuris sudarytų galimybes lanksčiau derinti darbuotojų ir darbdavių interesus bei labiau atitiktų konkrečios įmonės ar šakos ypatumus. Siūlymas pateiktas atsižvelgiant į tai, kad tiek darbuotojų narystės profesinėse sąjungose, tiek kolektyvinių sutarčių kiekybiniai rodikliai yra vieni žemiausių iš ES valstybių. Kita vertus, kolektyvinės sutarties taikymo pareiga nustatoma darbdaviams, todėl jos taikymą jis galės išplėsti ir darbuotojams ne profesinės sąjungos nariams. 225. Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
1624 Pasiūlymas: Pakeisti 162 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Darbo taryba ir darbuotojų patikėtinis yra nuo profesinių sąjungų nepriklausomi darbuotojams atstovaujantys organai, šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka atstovaujantys visiems darbuotojams darbdavio ar, jei tai nustatyta šiame Kodekse ar socialinių partnerių susitarimuose, – ir darbovietės lygmeniu, informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą. Jei darbo teisės normose ar socialinių partnerių susitarimuose nenustatyta kitaip, darbuotojų atstovai darbdavio lygmeniu laikomi darbuotojų atstovais darbovietės lygmeniu.“. Pritarti 226.
162 3,4 Argumentai Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekte (toliau - Projektas) siūloma įtvirtinti naują darbuotojų atstovavimo sistemą, kai narius, o esant darbdavio valiai ir kitus darbuotojus kolektyviniuose darbo santykiuose kiek tai susiję su kolektyvinės sutarties sudarymu ir jos vykdymu atstovauja profesinės sąjungos, tuo pačiu paliekant joms narių atstovavimą, o darbuotojų kolektyvo atstovavimą informavimo ir konsultavimo bei susijusiose procedūrose iš profesinės sąjungos perduodat darbo tarybai (profesinei sąjungai procedūrų metu veikiant patarėjo įgaliojimais), kurios (i) steigimas yra privalomas,
(ii) steigimu rūpinasi darbdavys, (iii) nariai negali sutapti su profesinės sąjungos nariai ir kuri (iv) negali prisidėti prie darbuotojų – profesinės sąjungos narių teisių gynybos kilus teisiniams ginčui tarp profesinės sąjungos darbuotojų kolektyvo. Tokios procedūros, kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau - darbovietė) yra veikianti profesinė sąjunga, o dalis jos ir teisių pareigų dirbtinai perduodama darbdavio įsteigtai darbo tarybai yra perteklinė, o atvejais, kai profesinė sąjunga vienija daugiau kaip pusę darbovietės darbuotojų kolektyvo ar net dar didesnę dalį (pvz.
perdavęs būtent profesinei sąjungai jų atstovavimo įgaliojimus yra nesuderinama su Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.135 Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje 5 straipsniu Kai toje pačioje įmonėje yra ir profesinių sąjungų atstovų, ir renkamų atstovų, imamasi atitinkamų priemonių, jeigu to reikia, kad išrinkti atstovai nebūtų panaudojami atitinkamų profesinių sąjungų arba jų atstovų pozicijoms silpninti, taip pat kad būtų skatinamas bendradarbiavimas tarp renkamų atstovų bei atitinkamų profesinių sąjungų ir jų atstovų. Pažymėtina, kad iš esmės darbuotojų atstovavimas per profesines sąjungas, kurios turi sukauptus veiklai reikalingus finansinius, teisinius resursus, turi patirtį darbuotojų atstovavime ir galimybę užsitikrinti realų nepriklausomumą nuo darbdavio (pvz. samdant darbuotojų atstovavimui savo sričių profesionalus, ne įmonės darbuotojus) yra patrauklesnis darbuotojams, nes taip apsaugomi bendrovės darbuotojai, o atstovavimas kolektyviniuose santykiuose užsitikrinamas net ir nesant profesinės sąjungos nariu. Iš kitos pusės, atsižvelgtina į Projekto rengėjų siūlymą sukurti mechanizmą, kuris neleistų vienai profesinei sąjungai, kai ji neturi daugumos įmonės darbuotojų palaikymo, turėti visų darbuotojų atstovavimo mandatą.
Tačiau šis klausimas spręstinas, ne per privalomą darbo tarybų steigimą net veikiant profesinėms sąjungoms, kuris taps papildoma biurokratine našta ir ir/ar net įrankių darbdaviui silpninti profesines sąjungas ar jas iš viso eliminuoti (pvz. vengiant sudaryti ir nesudarant kolektyvinės sutarties), o nustatant taisykles kada darbo tarybas steigti būtina tam, kad būtų užtikrintas tinkamas atstovavimas. Papildomai pažymėtina, kad Projektų iniciatorių siekis sumažinti darbuotojų atstovų, kuriems taikomos papildomos garantijos ir apsauga nuo atleidimo iš darbo, sukels priešingą efektą, kadangi vien darbo tarybos įsteigimas įmonėje, kurioje yra veikianti profesinė sąjunga, tų atstovų skaičių gali padvigubinti. Todėl siūlytina nustatyti tokį teisinį reguliavimą:
1) darbo tarybos sudaromos tik tais atvejais, kai (i) įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos arba (ii) veikianti profesinė sąjunga vienija mažiau kaip pusę balsavimo teisę renkant darbo tarybą turinčių darbuotojų, o darbuotojų kolektyvas nėra delegavęs atstovavimo profesinei sąjungai ir darbuotojai pageidauja darbo tarybos steigimo;
2) visais atvejais, kai darbo taryba renkama įmonėje, kurioje yra veikianti profesinė sąjungą, jos rinkimą organizuoja profesinė sąjunga;
3) darbo tarybos įsteigimas neturi apriboti profesinės sąjungos teisių atstovauti vykdyti nevalstybinę darbo įstatymų laikymosi kontrolę, bei jos teisių į informavimą ir konsultavimą, ir atitinkamai koreguoti Projekto II skyriaus Socialinės partnerystės šalys I – IV skirsnius. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 162 straipsnio 3 - 4 dalims ir jas išdėstyti taip: „3.
Profesinės sąjungos šio Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais kolektyviai atstovauja savo nariams,
Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais. Profesinės sąjungos taip pat individualiai gina savo narius ir jiems atstovauja individualiuose darbo santykiuose. Kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas ir kolektyvinių darbo ginčų dėl interesų inicijavimas yra išimtinė profesinių sąjungų teisė. 4. Darbo taryba ir darbuotojų patikėtinis yra nuo profesinių sąjungų nepriklausomi darbuotojams atstovaujantys organai, šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka atstovaujantys visiems darbuotojams darbdavio ar, jei tai nustatyta šiame Kodekse ar socialinių partnerių susitarimuose, – ir darbovietės lygmeniu, informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą. Jei darbo teisės normose ar socialinių partnerių susitarimuose nenustatyta kitaip, darbuotojų atstovai darbdavio lygmeniu laikomi darbuotojų atstovais darbovietės lygmeniu.“ Nepritarti Siūlomas modelis reglamentuotas dabartiniame Darbo kodekse ir jis neužtikrina tinkamo darbuotojų informavimo ir konsultavimo, neskatina darbuotojų jungimosi į profesines sąjungas. Projektu siekiama pakeisti esamą tvarką ir pagerinti informavimo bei darbuotojų dalyvavimo profesinių sąjungų veikloje padėtį. 227. Seimo nariai: Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė
1631 Argumentai: Siūloma nustatyti draudimą darbdaviui diskriminuoti profesinių sąjungų narius bei daryti įtaką darbuotojams dėl stojimo į profesinę sąjungą ar išstojimo iš jos. Taip pat siūloma numatyti, kad asmenims, trukdantiems teisėtą profesinių sąjungų veiklą, taikoma atsakomybė. Pasiūlymas: Pakeisti 163 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Darbuotojų atstovai veikia laisvai ir nepriklausomai nuo kitų socialinės partnerystės šalių. Darbdaviui ar kitoms socialinės partnerystės šalims draudžiama daryti įtaką darbuotojų atstovų sprendimams ar kitaip kištis į darbuotojų atstovų veiklą. Darbdaviui, jo įgaliotam atstovui draudžiama sąlygoti priėmimą į darbą arba siūlyti išlaikyti darbo vietą, reikalaujant, kad darbuotojas nestotų į profesinę sąjungą ar išstotų iš jos. Darbdaviui, jo įgaliotam atstovui draudžiama organizuoti ir finansuoti organizacijas, siekiančias trukdyti profesinių sąjungų veiklą, ją nutraukti ar kontroliuoti. Valstybės, vietos savivaldos institucijos turi susilaikyti nuo kišimosi į darbuotojų atstovų veiklą, išskyrus atvejus, kai tai daroma įstatymo pagrindu dėl padaryto teisės pažeidimo. Asmenys, trukdantys teisėtą profesinių sąjungų veiklą, atsako pagal įstatymus.“. Pritarti iš dalies Siūlomą nuostatą siūlytina reglamentuoti 179 str. 3 dalyje, buvusią 3 dalį laikyti 4 dalimi:
darbdavio lygmeniu
nepriklausomos nuo darbdavio, jo įgaliotojo atstovo. Darbdaviui, jo įgaliotajam atstovui draudžiama sąlygoti priėmimą į darbą arba siūlyti išlaikyti darbo vietą, reikalaujant, kad darbuotojas nestotų į profesinę sąjungą ar išstotų iš jos. Darbdaviui, jo įgaliotajam atstovui draudžiama organizuoti ir finansuoti organizacijas, siekiančias trukdyti profesinių sąjungų veiklą, ją nutraukti ar kontroliuoti. Siūlomas paskutinis 163 str. 1 d. sakinys jau yra išdėstytas 164 str. 3 dalyje. 228. Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
1632 Pasiūlymas: Pakeisti 163 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Darbuotojų atstovai turi teisę kreiptis į teismą ir kitas kompetentingas institucijas dėl neteisėto kišimosi į jų veiklą, prašydami įpareigoti nutraukti tokius veiksmus, įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus ar atlyginti žalą.“. Pritarti
229Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
1633 Pasiūlymas: Pakeisti 163 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbdavys ar kita socialinės partnerystės šalis turi teisę kreiptis į teismą, prašydami nutraukti darbuotojų atstovų veiksmus, kurie pažeidžia jų teises, Lietuvos
susitarimus.“. Pritarti
230Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
1634 Pasiūlymas: Pakeisti 163 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Darbuotojų atstovų veikla gali būti sustabdyta ir nutraukta tik teismo sprendimu. Darbuotojų atstovui pažeidus Lietuvos Respublikos Konstituciją ar šį Kodeksą, prokuroras turi teisę kreiptis į teismą dėl profesinės sąjungos, jų susivienijimo darbuotojų atstovų veiklos sustabdymo laikotarpiui iki 3 mėnesių. Jei per šį laiką nepašalinamas nurodytas pažeidimas, darbuotojų atstovų veikla prokuroro siūlymu ir teismo sprendimu gali būti nutraukta. Tokiu pagrindu profesinė sąjunga išregistruojama iš Juridinių asmenų registro, o profesinės sąjungos, darbo tarybos ar darbuotojų patikėtinio įgaliojimai laikomi pasibaigusiais.“. Pritarti
231Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
1641 Pasiūlymas: Pakeisti 164 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Darbuotojų atstovų, veikiančių darbdavio lygmeniu, valdymo organų nariams (profesinių sąjungų valdymo organų ir darbo tarybų nariams, darbuotojų patikėtiniui), jų funkcijoms atlikti darbdavys skiria patalpas nemokamą patalpą, leidžia naudotis turimomis darbo priemonėmis. Konkrečias Kitas materialinio techninio aprūpinimo sąlygas nustato socialinių partnerių susitarimai ar kitos darbo teisės normos.“. Pritarti
1641 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) trūkumų reglamentuojant kolektyvinius darbo santykius išdėstyti prie pasiūlymo Projekto 162 straipsnio 3,4 dalių. Papildomai atkreiptinas dėmesys į Projektu siūlomą įtvirtinti ydingą reglamentavimą, pagal kurį dalis profesinių sąjungos valdymo organų narių, net ir atliekančių tas pačias funkcijas ir turinčių tą pačią atsakomybę už priimamus sprendimus (kolegialių valdymo organų narių atsakomybė solidari), turės skirtingą garantijų apimtį, užtikrinančią jų nepriklausomumą nuo darbdavio.
Toks reglamentavimas vertintinas kaip nesuderinamas su Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.135 Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje 1 straipsniu Darbuotojų atstovai įmonėje naudojasi efektyviu gynimu nuo bet kokių veiksmų, kurie gali padaryti jiems žalą, įskaitant atleidimą iš darbo dėl jų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dėl jų narystės profesinėse sąjungose, arba veiklos profesinėse sąjungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojančius įstatymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas sąlygas, o ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.86 straipsnyje įtvirtintu juridinio asmens valdymo organų narių lygiateisiškumo principu. Akivaizdu, kad profesinės sąjungos to paties kolegialaus valdymo organų narių priimdami sprendimu bus nelygiaverčiai. Iš kitos pusės, pagal profesinių sąjungų įstatus gali būti steigiami tiek darbuotojų kolegialūs valdymo organai tiek ir profesinių sąjungų darbuotojų atstovaujamieji organai (šiuo metu abiejų šių organų nariams taikomos papildomos garantijos darbo santykiuose), kurių funkcijos gali nesutapti, pvz. pirmieji gali vykdyti tik administracines, juridinio asmens valdymo funkcijas, o atstovaujamieji organai – vykdyti narių ir kitų darbuotojų atstovavimą. Atitinkamai siūlytina koreguoti sąvokas, nustatant jog garantijos suteikiamos ne profesinių sąjungų valdymo, o darbuotojų atstovaujamųjų organų nariams.
Tokiu atveju, profesinės sąjungos savo steigimo dokumentuose ar jų pagrindu priimtuose sprendimuose galės nustatyti, kurie profesinės sąjungos organai laikytini darbuotojų atstovaujamaisiais – tiesiogiai vykdančiais darbuotojų atstovavimo funkciją (derantis su darbdaviu, atstovaujant darbuotojus darbo ginčuose ir pan.) su atitinkamomis įstatymo suteiktomis garantijomis, o kurie tiesiog vykdo profesinės sąjungos valdymą. Siūlytina atkreipti dėmesį, jog Projekto 164 straipsnio 1 dalies formuluotė dėl darbuotojų atstovo aprūpinimo reikalingomis priemonėmis ir patalpa nėra aiški ir dėl to gali būti darbuotojų atstovams neįgyvendinama. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 164 straipsnio 1 dalį ir jas išdėstyti taip: „1. Darbuotojų atstovamsų, veikiantiems darbdavio lygmeniu, valdymo organų nariams (profesinių sąjungų valdymo atstovaujamųjų organų nariams, ir darbo tarybų nariams, darbuotojų patikėtiniui), jų funkcijoms atlikti darbdavys neatlygintinai skiria patalpas, leidžia naudotis turimomis darbo priemonėmis. Konkrečias materialinio techninio aprūpinimo sąlygas nustato socialinių partnerių susitarimai ar kitos darbo teisės normos.“ Pritarti iš dalies Trišalėje taryboje buvo sutarta dėl tokios formuluotės:
atstovų veiklos garantijos
atstovų, veikiančių darbdavio lygmeniu, valdymo organų nariams (profesinių sąjungų valdymo organų ir darbo tarybų nariams, darbuotojų patikėtiniui), jų funkcijoms atlikti darbdavys skiria patalpas nemokamą patalpą, leidžia naudotis turimomis darbo priemonėmis. Konkrečias Kitas materialinio techninio aprūpinimo sąlygas nustato socialinių partnerių susitarimai. 233. Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
1643 Pasiūlymas: Papildyti 164 straipsnį 3 dalimi: „3.
Profesinės sąjungos ir jų nariai įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Asmenys, neteisėtais veiksmais padarę žalą darbuotojų atstovams, privalo ją atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.“. Pritarti
234Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
1651 Pasiūlymas: Pakeisti 165 straipsnio pavadinimą ir 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „165 straipsnis. Darbuotojų atstovavimą darbdavio lygiu įgyvendinančių asmenų garantijos ir apsauga nuo diskriminacijos
profesinių sąjungų valdymo organų ir darbo tarybų nariai, taip pat darbuotojų patikėtinis (toliau – darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys) savo pareigas paprastai vykdo darbo metu. Tuo tikslu kiekvienas profesinės sąjungos valdymo organo narys, darbo tarybos narys ir darbuotojų patikėtinis darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys jų pareigų vykdymo laikui atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus, jeigu darbo teisės normose, socialinių partnerių susitarimuose nenustatyta kitaip. Už šį laiką jiems paliekamas jų darbo užmokestis.“
1651 Argumentai: Pasiūlymas atitinka Estijos darbo santykius reguliuojančių įstatymų, kurių principų taikymas buvo ir yra plačiai deklaruojamas kaip pavyzdinis Lietuvos darbo santykių reformą pagal Vyriausybės pateiktą Projektą palaikančios interesų pusės, nuostatą. Pasiūlymas: Pataisyti 165 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų valdymo organų ir darbo tarybų nariai, taip pat darbuotojų patikėtinis (toliau – darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys) savo pareigas paprastai vykdo darbo metu.
Tuo tikslu kiekvienas profesinės sąjungos valdymo organo narys, darbo tarybos narys ir darbuotojų patikėtinis jų pareigų vykdymo laikui atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus, jeigu darbo teisės normose, 4 valandoms per savaitę, jeigu atstovaujama nuo 5 iki 100 darbuotojų, 8 valandoms per savaitę, jeigu atstovaujama nuo 101 iki 300 darbuotojų, 16 valandoms per savaitę, jeigu atstovaujama nuo 301 iki 500 darbuotojų, mažiausiai 40 valandų per savaitę, jeigu atstovaujama daugiau nei 500 darbuotojų, jeigu socialinių partnerių susitarimuose nenustatyta kitaip. Už šį laiką jiems paliekamas jų darbo užmokestis.“ Nepritarti Didesnėse įmonėse darbo tarybų ir profesinių sąjungų valdymo organų narių skaičius yra didesnis. Tokiu būdu darbuotojų atstovams automatiškai suteikiama daugiau laisvų nuo darbo valandų. Šių valandų apmokėjimas yra kaštai, kurie didina darbo jėgos kaštus bendrame šalies konkurencingumo kontekste. Užsienio šalyse, išskyrus darbo tarybas, tokios apmokamos valandos nustatomos ne įstatymu, o kolektyvinėmis sutartimis, taigi turi būti suderėtos. 236. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
1651 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) trūkumų reglamentuojant kolektyvinius darbo santykius išdėstyti prie pasiūlymų Projekto 162 straipsnio 3,4 dalims ir 164 straipsnio 1 daliai. Dėl darbuotojų atstovų sąvokų subendrinimo sutarta ir Trišalėje taryboje. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 165 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Darbdavio lygmeniu veikiančių darbuotojų atstovaujamųjų organų profesinių sąjungų valdymo organų ir darbo tarybų nariai, taip pat darbuotojų patikėtinis (toliau – darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys) savo pareigas paprastai vykdo darbo metu. Tuo tikslu kiekvienas profesinės sąjungos valdymo organo narys, darbo tarybos narys ir darbuotojų patikėtinis darbuotojų atstovavimą įgyvendinantis asmuo jų pareigų vykdymo laikui atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus, jeigu darbo teisės normose, socialinių partnerių susitarimuose nenustatyta kitaip. Už šį laiką jiems paliekamas jų darbo užmokestis. „ Nepritarti Trišalėje taryboje sutarta taip:
lygiu įgyvendinančių asmenų garantijos ir apsauga nuo diskriminacijos
veikiančių profesinių sąjungų valdymo organų ir darbo tarybų nariai, taip pat darbuotojų patikėtinis (toliau – darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys) savo pareigas paprastai vykdo darbo metu. Tuo tikslu kiekvienas profesinės sąjungos valdymo organo narys, darbo tarybos narys ir darbuotojų patikėtinis darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys jų pareigų vykdymo laikui atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus, jeigu darbo teisės normose, socialinių partnerių susitarimuose nenustatyta kitaip. Už šį laiką jiems paliekamas jų darbo užmokestis. 237. Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
1652 Pasiūlymas: Pakeisti 165 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbdavys sudaro sąlygas savo darbuotojų – darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų – mokymui ir švietimui. Tam suderintu su darbdaviu laiku jiems turi būti suteikiamos ne mažiau kaip penkios darbo dienos per metus.
Už šį laiką darbuotojams paliekamas darbo užmokestis ne mažiau kaip už vieną dvi darbo dieną dienas, nebent darbo teisės normos, socialinių partnerių susitarimai nustato kitaip. Mokymui ir švietimui gali būti naudojamas ir šio straipsnio 1 dalyje nustatytas laikas atstovavimo funkcijoms atlikti.“
238Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
1653 Pasiūlymas: Pakeisti 165 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir 6 mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo. Darbdavio motyvuotą prašymą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius turi išnagrinėti ir darbdaviui pateikti atsakymą per dvidešimt darbo dienų nuo pareiškimo gavimo. Darbuotojų atstovai ir pats darbuotojas turi teisę pateikti savo nuomonę Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus prašymu arba savo iniciatyva.
Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jei darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus prašymu darbuotojų atstovai ir pats darbuotojas turi teisę pateikti savo nuomonę Lietuvos
skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“. Pritarti
1653 Argumentai Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 165 straipsniu siūloma darbuotojų atstovų kompetencijai iki šiol priskirtus sprendimus – dėl sutikimo atleisti iš darbo darbuotoją - darbuotojų atstovaujamojo ar profesinių sąjungų renkamojo organo narį, perduoti Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektoriui (toliau - VDI), atsižvelgiant į siūlomą reglamentavimą teiktios šios pastabos:
Praktikoje pasitaiko situacijų, kai siekiant išvengti pritarimo, privalomo atleidžiant darbuotoją darbdavio iniciatyva, darbdavys atleidžiantis darbuotoją dėl diskriminacinių motyvų geriau forminą neteisėtą atleidimą dėl darbuotojo kaltės. Perdavus sprendimą dėl sutikimo VDI būtų sudaryta galimybė užkardinti tokius pažeidimus.
Projekto 165 str. numatytais atvejais priimtu neišklausęs darbuotojo ir darbuotojų atstovų nuomonės. Toks reglamentavimas nesuderinamas su Lietuvos įsipareigojimais pagal Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.135 Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje nuostatomis (Darbuotojų atstovai įmonėje naudojasi efektyviu gynimu nuo bet kokių veiksmų, kurie gali padaryti jiems žalą, įskaitant atleidimą iš darbo dėl jų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dėl jų narystės profesinėse sąjungose, arba veiklos profesinėse sąjungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojančius įstatymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas sąlygas). Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 165 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir 6 mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ar darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo. Darbdavio motyvuotą prašymą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius turi išnagrinėti ir darbdaviui pateikti atsakymą per dvidešimt darbo dienų nuo pareiškimo gavimo. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jei darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus gavęs darbdavio motyvuotą prašymą apie tai informuoja darbuotojų atstovaujamąjį organą ir patį darbuotoją dėl kurio pateiktas prašymas ir nustato ne trumpesnį kaip penkių darbo dienų terminą prašymu darbuotojų atstovųai ir paties darbuotojaso nuomonei pateikti turi teisę pateikti savo nuomonę.“ Nepritarti Tokiu atveju darbuotojas galės kreiptis į darbo ginčų komisija, kuri ir spręs, ar darbuotojas atleistas teisėtai.
Darbuotojo nuomonė nėra visais atvejais reikalinga. Dėl jos reikalingumo sprendžia DGK. 240. Seimo narys Naglis Puteikis
165 3-5 Argumentai: Valstybės institucijų neveikimas neturi tapti pagrindu pažeisti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių darbuotojų teises. Darbdavys VDI pateiks tik sau palankią informaciją. Toks reglamentavimas nesuderinamas su Lietuvos įsipareigojimais pagal Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 135 Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje nuostatomis (Darbuotojų atstovai įmonėje naudojasi efektyviu gynimu nuo bet kokių veiksmų, kurie gali padaryti jiems žalą, įskaitant atleidimą iš darbo dėl jų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dėl jų narystės profesinėse sąjungose, arba veiklos profesinėse sąjungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojančius įstatymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas sąlygas). Pasiūlymas:
Pakeisti 165 straipsnio 3-5 dalis ir jas išdėstyti taip: „3.
Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir 6 mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Darbdavio motyvuotą prašymą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organas turi išnagrinėti ir darbdaviui pateikti atsakymą per dvidešimt darbo dienų nuo pareiškimo gavimo. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jei darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus prašymu darbuotojų atstovai ir pats darbuotojas turi teisę pateikti savo nuomonę. 4.
Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sprendimą atsisakyti duoti sutikimą nutraukti darbo sutartį darbdavys gali ginčyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka per trisdešimt dienų. Teismo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus profesinės sąjungos atstovaujamojo ir
(arba) valdymo organo sprendimo atsisakyti duoti sutikimą įsigaliojimas suteikia teisę darbdaviui per vieną mėnesį pradėti darbo sutarties nutraukimo procedūrą šio Kodekso nustatyta tvarka. Teismo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sprendimo atsisakyti duoti sutikimą įsigaliojimas savaime nenustato darbo sutarties pasibaigimo teisėtumo. 5. Jeigu per nustatytą laikotarpį Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organas darbdaviui sprendimo nepateikia, darbdavys turi teisę atlikti šiuos veiksmus be sutikimo. Tai neturi įtakos darbuotojo teisei ginčyti darbdavio veiksmų teisėtumą individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka.“ Nepritarti Dėl šių nuostatų buvo sutarta Trišalėje taryboje. Siekiama objektyvaus įvertinimo, ar darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų atleidimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma atstovavimo veikla. 241. Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
165 5,6,7 Pasiūlymas: Išbraukti 165 straipsnio 5 dalį, 6 ir 7 dalis laikyti atitinkamai 5 ir 6 dalimis: „5. Jeigu per nustatytą laikotarpį Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius darbdaviui sprendimo nepateikia, darbdavys turi teisę atlikti šiuos veiksmus be sutikimo.
Tai neturi įtakos darbuotojo teisei ginčyti darbdavio veiksmų teisėtumą individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka.“
165 Argumentai: Siūloma sustiprinti darbuotojų atstovavimą darbdavio lygiu įgyvendinančių asmenų garantijas ir apsaugą. Projekte numatyta darbuotojų atstovavimą įgyvendinančius asmenis atleisti nuo darbo ne mažiau 60 valandų per metus, jeigu darbo teisės normose ir susitarimuose nenustatyta kitaip. Tokiu atveju lieka tikimybė, kad papildomos normos ir susitarimai vis dėlto gali nustatyti ir mažiau nei 60 valandų, todėl siūloma papildomų susitarimų atsisakyti, nebent jie numatytų daugiau nei 60 valandų ir būtų leidžiami pagal bendrą principą kaip gerinantys esamą padėtį. Taip pat kaip paildomas saugiklis siūloma drausti nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, kol vyksta darbo ginčas. Teisę ginčyti sprendimą duoti sutikimą nutraukti darbo sutartį siūloma suteikti ne tik darbdaviui, bet ir darbuotojų atstovams. Taip pat siūloma numatyti pirmenybės teisę į darbo vietą buvusiems darbuotojams, kurių darbo santykiai nutrūko dėl išrinkimo į profesinės sąjungos atstovaujamuosius ir (arba) valdymo organų narius. Pasiūlymas:
Pakeisti 165 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„165 straipsnis. Darbuotojų atstovavimą darbdavio lygiu įgyvendinančių asmenų
garantijos ir apsauga nuo diskriminacijos
veikiančių profesinių sąjungų valdymo organų ir darbo tarybų nariai, taip pat darbuotojų patikėtinis (toliau – darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys) savo pareigas paprastai vykdo darbo metu.
Tuo tikslu kiekvienas profesinės sąjungos valdymo organo narys, darbo tarybos narys ir darbuotojų patikėtinis darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys jų pareigų vykdymo laikui atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus, jeigu darbo teisės normose, socialinių partnerių susitarimuose nenustatyta kitaip. Už šį laiką jiems paliekamas jų vidutinis darbo užmokestis. 2. Darbdavys sudaro sąlygas savo darbuotojų – darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų – mokymui ir švietimui. Tam suderintu su darbdaviu laiku jiems turi būti suteikiamos ne mažiau kaip penkios darbo dienos per metus. Už šį laiką darbuotojams paliekamas darbo užmokestis ne mažiau kaip už vieną dvi darbo dieną dienas, nebent darbo teisės normos, socialinių partnerių susitarimai nustato kitaip. Mokymui ir švietimui gali būti naudojamas ir šio straipsnio 1 dalyje nustatytas laikas atstovavimo funkcijoms atlikti. 3. Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir 6 mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo.
Darbdavio motyvuotą prašymą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius turi išnagrinėti ir darbdaviui pateikti atsakymą per dvidešimt darbo dienų nuo pareiškimo gavimo. Darbuotojų atstovai ir pats darbuotojas turi teisę pateikti savo nuomonę Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus prašymu arba savo iniciatyva. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jei darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus prašymu darbuotojų atstovai ir pats darbuotojas turi teisę pateikti savo nuomonę. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Darbo sutartis su darbuotoju negali būti nutraukta, kol vyksta darbo ginčas. 4.
vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimą atsisakyti duoti sutikimą nutraukti darbo sutartį darbdavys ir darbuotojų atstovai gali ginčyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka per trisdešimt dienų. Teismo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimo atsisakyti duoti sutikimą įsigaliojimas įsiteisėjimas suteikia teisę darbdaviui per vieną mėnesį pradėti darbo sutarties nutraukimo procedūrą šio Kodekso nustatyta tvarka. Teismo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimo atsisakyti duoti sutikimą įsigaliojimas savaime nenustato darbo sutarties pasibaigimo teisėtumo. 5. Jeigu per nustatytą laikotarpį Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius darbdaviui sprendimo nepateikia, darbdavys turi teisę atlikti šiuos veiksmus be sutikimo. Tai neturi įtakos darbuotojo teisei ginčyti darbdavio veiksmų teisėtumą individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka. 6. Šio straipsnio 1 ir
sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu, valdymo organų narių skaičiui, koks būtų (yra) darbo tarybos narių skaičius, nustatytas pagal šio Kodekso 167 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių. 7. Kitas garantijas gali nustatyti darbo teisės normos arba socialinės partnerystės šalių susitarimai. 5. Kitos garantijos darbuotojams, išrinktiems į profesinės sąjungos atstovaujamuosius ir (arba) valdymo organus, gali būti nustatytos kolektyvinėse ir kitose sutartyse. 6.
nariams, atleistiems iš darbo dėl jų išrinkimo į profesinės sąjungos atstovaujamuosius ir (arba) valdymo organus, pasibaigus jų narystei šiuose organuose, suteikiamas pirmesnis darbas (pareigos), o jeigu jo (jų) nėra, – kitas lygiavertis darbas (pareigos) toje pačioje arba darbuotojo sutikimu kitoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. 7. Įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojas, išrinktas į tos įmonės, įstaigos, organizacijos profesinės sąjungos atstovaujamuosius ir (arba) valdymo organus ir dėl to nutraukęs darbo santykius, prilyginamas tos įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojui ir jam visą pareigų ėjimo laiką taikomos socialinės garantijos.“. Pritarti iš dalies Iš dalies pritarti 165 str. 1 d., nepritariant darbo tarybų išbraukimui ir vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimui už pareigų vykdymą:
atstovavimą darbdavio lygiu įgyvendinančių asmenų garantijos ir apsauga nuo diskriminacijos
profesinių sąjungų valdymo organų ir darbo tarybų nariai, taip pat darbuotojų patikėtinis (toliau – darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys) savo pareigas paprastai vykdo darbo metu. Tuo tikslu kiekvienas profesinės sąjungos valdymo organo narys, darbo tarybos narys ir darbuotojų patikėtinis darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys jų pareigų vykdymo laikui atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus, jeigu darbo teisės normose, socialinių partnerių susitarimuose nenustatyta kitaip. Už šį laiką jiems paliekamas jų darbo užmokestis. Dėl darbo tarybų – nepateikta argumentų, kodėl jas reikia išbraukti, o dėl vidutinio darbo užmokesčio – siekiant sumažinti administracinę naštą, mažinamas atvejų, kai reikia skaičiuoti vidutinį darbo užmokestį skaičius. Pritarti 165 str. 2 dalies pakeitimui Iš dalies pritarti 165 str. 3 d., nepritariant paskutiniam sakiniui: 3.
Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir 6 mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo. Darbdavio motyvuotą prašymą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius turi išnagrinėti ir darbdaviui pateikti atsakymą per dvidešimt darbo dienų nuo pareiškimo gavimo. Darbuotojų atstovai ir pats darbuotojas turi teisę pateikti savo nuomonę Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus prašymu arba savo iniciatyva. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jei darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus prašymu darbuotojų atstovai ir pats darbuotojas turi teisę pateikti savo nuomonę Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Siūlyme yra nustatoma daugiau garantijų nei yra šiuo metu.
Siekiant užtikrinti tiek darbdavio ir tiek darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų interesų balansą yra nustatytas neutralaus asmens, t. y. valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sutikimas dėl atleidimo iš darbo ar būtinųjų darbo sąlygų keitimo. Kaip ir kitiems darbuotojams, darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims yra suteikiamos galimybės efektyviai ginti savo pažeistas teises. Ir šiuo metu darbuotojų atstovai gali būti atleidžiami iš darbo, kol vyksta darbo ginčas. Nepritarti pasiūlymui dėl 165 str. 4 dalies. Kaip gali darbuotojų atstovai ginčyti atsisakymą duoti sutikimą – VDI neduoda sutikimo, reiškia nepritaria darbdavio pozicijai, todėl ginčijimas prieštarauja tokiam VDI sprendimui reiškia prieštaravimą paties darbuotojo atstovo interesams. Nepritarti 6 ir 7 dalių išbraukimui. Siūlyme pateiktos garantijos taikomos aiškiam darbuotojų atstovų skaičiui, kuris susiejamas su darbo tarybos narių skaičiumi toje darbovietėje (kartu ir su įmonės dydžiu) sustiprina darbuotojų atstovų realų darbuotojų garantijų užtikrinimą bei leidžia išvengti piktnaudžiavimo atvejų. Nepritarti 165 str. papildymui 6 ir 7 dalimis: šios nuostatos iškreipia darbo rinką, atkartoja tarybinės darbo teisės ir profesinių sąjungų vaidmens tarybinėje valstybėje sąsajas. Pakankamai apsaugos, kuri atitinka užsienio šalių praktiką ir tarptautinius teisės aktus. 243. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
1655 Argumentai Valstybės institucijų neveikimas neturi būti pagrindu pažeisti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių darbuotojų teises, be to Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 165 str.
būtų nesuderinamas su Lietuvos įsipareigojimais pagal Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.135 Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje nuostatomis (Darbuotojų atstovai įmonėje naudojasi efektyviu gynimu nuo bet kokių veiksmų, kurie gali padaryti jiems žalą, įskaitant atleidimą iš darbo dėl jų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dėl jų narystės profesinėse sąjungose, arba veiklos profesinėse sąjungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojančius įstatymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas sąlygas). Pasiūlymas:
Išbraukti Projekto 165 straipsnio 5 dalį ir jas išdėstyti taip: „5. Jeigu per nustatytą laikotarpį Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius darbdaviui sprendimo nepateikia, darbdavys turi teisę atlikti šiuos veiksmus be sutikimo. Tai neturi įtakos darbuotojo teisei ginčyti darbdavio veiksmų teisėtumą individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka.“ Pritarti
sutarta Trišalėje taryboje
1656 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) trūkumų reglamentuojant kolektyvinius darbo santykius išdėstyti prie pasiūlymų Projekto 162 straipsnio 3,4 dalims ir 164 straipsnio 1 daliai. Dėl darbuotojų atstovų sąvokų subendrinimo sutarta ir Trišalėje taryboje. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 165 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos garantijos taikomos tokiam kiekvienos profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu, valdymo atstovaujamųjų organų narių skaičiui, koks būtų (yra) darbo tarybos narių skaičius, nustatytas pagal šio Kodekso 167 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių.“ Nepritarti Redakcinio pobūdžio pasiūlymas, kuris neturi lemiamos reikšmės. 245. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
16612 Argumentai: Palikus galioti Projekte siūlomus darbuotojų skaičius, reikalingus darbo taryboms steigti, darbo tarybų neturėtų daugelis įmonių, įstaigų ir organizacijų. Penkiasdešimt ir daugiau darbuotojų turintys darbdaviai užima sąlyginai mažą Lietuvos darbo rinkos dalį, todėl darbuotojų skaičiaus slenkstis turi būti mažesnis. Pasiūlymas:
Pataisyti 166 straipsnio 1, 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis
darbdavio darbuotojų skaičius yra 50 20 darbuotojų ir daugiau. 2. Jeigu vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius viršija 20 10, bet yra mažesnis negu 50 20, darbo tarybos rinkimus ne vėliau kaip per septynias dienas skelbia darbdavys, gavęs rašytinį:
1) ne mažiau kaip dešimtadalio darbuotojų pasirašytą siūlymą dėl darbo tarybos sudarymo;
2) profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu ir atstovaujančios ne mažiau kaip dešimtadaliui darbdavio darbuotojų, siūlymą dėl darbo tarybos sudarymo.“ Nepritarti Privalomu darbo tarybos sudarymu siekiama užtikrinti tinkamą darbuotojų informavimo ir konsultavimo įgyvendinimą, tačiau įmonės dydis pasirinktas taip, kad pernelyg nebūtų apsunkintos mažos įmonės. Tokius įmonių ir padalinių atskyrimo dydžius siūlo direktyvos
166 Argumentai Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr.
tvirtinamo darbo kodekso projekte (toliau - Projektas) siūloma įtvirtinti naują darbuotojų atstovavimo sistemą, kai narius, o esant darbdavio valiai ir kitus darbuotojus kolektyviniuose darbo santykiuose kiek tai susiję su kolektyvinės sutarties sudarymu ir jos vykdymu atstovauja profesinės sąjungos, tuo pačiu paliekant joms narių atstovavimą, o darbuotojų kolektyvo atstovavimą informavimo ir konsultavimo bei susijusiose procedūrose iš profesinės sąjungos perduodat darbo tarybai (profesinei sąjungai procedūrų metu veikiant patarėjo įgaliojimais), kurios (i) steigimas yra privalomas,
(ii) steigimu rūpinasi darbdavys, (iii) nariai negali sutapti su profesinės sąjungos nariai ir kuri (iv) negali prisidėti prie darbuotojų – profesinės sąjungos narių teisių gynybos kilus teisiniams ginčui tarp profesinės sąjungos darbuotojų kolektyvo. Tokios procedūros, kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau - darbovietė) yra veikianti profesinė sąjunga, o dalis jos ir teisių pareigų dirbtinai perduodama darbdavio įsteigtai darbo tarybai yra perteklinė, o atvejais, kai profesinė sąjunga vienija daugiau kaip pusę darbovietės darbuotojų kolektyvo ar net dar didesnę dalį (pvz. 80 proc. darbuotojų) ir/ar darbovietės darbuotojų kolektyvas yra perdavęs būtent profesinei sąjungai jų atstovavimo įgaliojimus yra nesuderinama su Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.135 Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje 5 straipsniu Kai toje pačioje įmonėje yra ir profesinių sąjungų atstovų, ir renkamų atstovų, imamasi atitinkamų priemonių, jeigu to reikia, kad išrinkti atstovai nebūtų panaudojami atitinkamų profesinių sąjungų arba jų atstovų pozicijoms silpninti, taip pat kad būtų skatinamas bendradarbiavimas tarp renkamų atstovų bei atitinkamų profesinių sąjungų ir jų atstovų.
Pažymėtina, kad iš esmės darbuotojų atstovavimas per profesines sąjungas, kurios turi sukauptus veiklai reikalingus finansinius, teisinius resursus, turi patirtį darbuotojų atstovavime ir galimybę užsitikrinti realų nepriklausomumą nuo darbdavio (pvz. samdant darbuotojų atstovavimui savo sričių profesionalus, ne įmonės darbuotojus) yra patrauklesnis darbuotojams, nes taip apsaugomi bendrovės darbuotojai, o atstovavimas kolektyviniuose santykiuose užsitikrinamas net ir nesant profesinės sąjungos nariu. Iš kitos pusės, atsižvelgtina į Projekto rengėjų siūlymą sukurti mechanizmą, kuris neleistų vienai profesinei sąjungai, kai ji neturi daugumos įmonės darbuotojų palaikymo, turėti visų darbuotojų atstovavimo mandatą. Tačiau šis klausimas spręstinas, ne per privalomą darbo tarybų steigimą net veikiant profesinėms sąjungoms, kuris taps papildoma biurokratine našta ir ir/ar net įrankių darbdaviui silpninti profesines sąjungas ar jas iš viso eliminuoti (pvz. vengiant sudaryti ir nesudarant kolektyvinės sutarties), o nustatant taisykles kada darbo tarybas steigti būtina tam, kad būtų užtikrintas tinkamas atstovavimas.
Papildomai pažymėtina, kad Projektų iniciatorių siekis sumažinti darbuotojų atstovų, kuriems taikomos papildomos garantijos ir apsauga nuo atleidimo iš darbo, sukels priešingą efektą, kadangi vien darbo tarybos įsteigimas įmonėje, kurioje yra veikianti profesinė sąjunga, tų atstovų skaičių gali padvigubinti. Todėl siūlytina nustatyti tokį teisinį reguliavimą:
1) darbo tarybos sudaromos tik tais atvejais, kai (i) įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos arba (ii) veikianti profesinė sąjunga vienija mažiau kaip pusę balsavimo teisę renkant darbo tarybą turinčių darbuotojų, o darbuotojų kolektyvas nėra delegavęs atstovavimo profesinei sąjungai ir darbuotojai pageidauja darbo tarybos steigimo;
2) visais atvejais, kai darbo taryba renkama įmonėje, kurioje yra veikianti profesinė sąjungą, jos rinkimą organizuoja profesinė sąjunga;
3) darbo tarybos įsteigimas neturi apriboti profesinės sąjungos teisių atstovauti vykdyti nevalstybinę darbo įstatymų laikymosi kontrolę, bei jos teisių į informavimą ir konsultavimą, ir atitinkamai koreguoti Projekto II skyriaus Socialinės partnerystės šalys I – IV skirsnius. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 166 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „166 straipsnis. Darbo tarybos sudarymo prielaidos ir rinkimų iniciatyva
privalo būti sudaryta, kai darbovietėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra 50 20 darbuotojų ir daugiau. 2.
darbuotojų skaičius viršija 210, bet yra mažesnis negu 250, darbo tarybos rinkimus ne vėliau kaip per septynias dienas skelbia darbdavys, gavęs rašytinį:
1) ne mažiau kaip dešimtadalio darbuotojų pasirašytą siūlymą dėl darbo tarybos sudarymo;
2) profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu ir atstovaujančios ne mažiau kaip dešimtadaliui darbdavio darbuotojų, siūlymą dėl darbo tarybos sudarymo. 3. Darbo taryba sudaroma trejų metų kadencijai, kuri pradedama skaičiuoti nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios. 4. Vidutinis darbdavio darbuotojų skaičių darbdavys nustato per dešimt darbo dienų nuo darbo tarybos prašymo ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų prašymo pateikimo. 5. Jei darbovietėje yra veikianti profesinė sąjunga, darbo tarybos sudarymą privalo organizuoti profesinė sąjunga gavusi ne mažiau kaip dešimtadalio darbuotojų pasirašytą siūlymą dėl darbo tarybos sudarymo, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytas išimtis. 6. Jei darbovietėje yra veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip pusę visų darbuotojų darbovietėje arba darbuotojų kolektyvas savo sprendimu yra pavedęs darbuotojų atstovavimą darbovietėje veikiančiai profesinei sąjungai, tai darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgauna visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šiuo Kodeksu darbo tarybai priskirtas funkcijas. 7. Iki darbo tarybos sudarymo visus jos įgaliojimus turi ir jos funkcijas vykdo darbovietėje veikianti profesinė sąjunga.“ Nepritarti
167 1,2 Argumentai Siūlytina peržiūrėti darbuotojų atstovų skaičiaus laiptelius ir darbuotojų atstovų skaičių. Nes baziniam darbuotojų teisių atstovavimui reikalingas skaičius praktiškai kinta nežymiai didėjant darbuotojų skaičiui, tačiau pradiniam etape, jų skaičius turi būti pakankamas efektyviai veiklai.
Be to, Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 167 straipsnio 2 dalis nesuderinamas su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais, bei prieštarauja protingumo ir teisingumo principams, kaip nurodyta argumentuose prie pasiūlymų Projekto 162 straipsnio 3,4 dalims ir 164 straipsnio 1 daliai. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 167 straipsnio 1 dalį ir išbraukti 2 dalį pakeičiant likusių straipsnio dalių numeravimą: „1. Darbo tarybą, atsižvelgiant į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių, sudaro ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 11 narių:
1) jei darbuotojų skaičius yra iki 100 darbuotojų – 53 darbo tarybos nariai;
2) jei darbuotojų skaičius yra nuo 101 iki 5300 darbuotojų – darbo tarybos nariai;
3) jei darbuotojų skaičius yra nuo 301 iki 500 darbuotojų – 7 darbo tarybos nariai;
4) jei darbuotojų skaičius yra nuo 501 iki 700 darbuotojų – 9 darbo tarybos nariai;
5) jei darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 701 darbuotojas – 11 darbo tarybos narių. 2. Darbuotojai, kurie yra profesinės sąjungos nariai, gali sudaryti ne daugiau kaip 1/3 darbo tarybos narių. Darbo tarybos nariais negali būti profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu, valdymo organų nariai.“ Nepritarti Siūloma nekeisti esančio reguliavimo, kuris nekelia taikymo problemų praktikoje. 248. Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
1672 Pasiūlymas: Išbraukti 167 straipsnio 2 dalį, o buvusias 3, 4 dalis atitinkamai laikyti 2, 3 dalimis. „2. Darbuotojai, kurie yra profesinės sąjungos nariai, gali sudaryti ne daugiau kaip 1/3 darbo tarybos narių.
Darbo tarybos nariais negali būti profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu, valdymo organų nariai. Pritarti
2015-11-09 166-173 Argumentai: Darbo tarybos kaip darbuotojų atstovavimo forma Lietuvoje atsirado prieš daugiau nei dešimtmetį. Per šį laiką ši darbuotojų atstovavimo forma, galima sakyti, nepasiteisino ir taikoma tik labai maža apimtimi. Pažymėtina ir tai, kad Trišalėje taryboje tiek darbuotojų, tiek darbdavių atstovai visame Darbo kodekso projekte kompleksiškai siūlė „darbo tarybas“ pakeisti „darbuotojų atstovais“, todėl nesuprantamas yra Projekto rengėjų argumentas, kad darbo taryba kaip darbuotojų atstovavimo institutas reikalingas tik tam, kad būtų įgyvendinamas darbuotojų informavimas ir konsultavimas. Atrkeiptinas dėmesys į tai, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, informavimas ir konsultavimas neprivalo būti vykdomas konkrečiai kažkurios darbuotojų atstovavimo formos lygmenyje. Siūloma informavimą ir konsultavimą vykdyti per kitas darbuotojų atstovavimo formas – profesines sąjungas ir darbuotojų patikėtinius. Tokiu atveju pastarosios formos būtų stiprinamos, nes įvairių funkcijų išskaidymas ir skirtingų teisių suteikimas skirtingiems darbuotojų atstovams negalėtų užtikrinti efektyvaus jų įgyvendinimo. 171 straipsnyje numatytas darbo tarybos teises ir pareigas bei 172 straipsnyje numatytą darbdavio ir darbo tarybos susitarimą atitinkamai įtvirtinti kitose Projekto nuostatose, reglamentuojančiose kitas darbuotojų atstovavimo formas (darbuotojų patikėtinius). Siūloma atsisakyti darbo tarybų kaip darbuotojų atstovavimo formos ir išbraukti Projekto 166-173 straipsnius imtinai ir visas Projekto nuostatas, liečiančias darbo tarybas, pakeisti, atitinkamai vietoj „darbo tarybų“ įrašant „darbuotojų atstovus“. Pasiūlymas:
Išbraukti III dalies II skyriaus Antrąjį skirsnį.
tarybos sudarymo prielaidos ir rinkimų iniciatyva
darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra 50 darbuotojų ir daugiau. 2. Jeigu vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius viršija 20, bet yra mažesnis negu 50, darbo tarybos rinkimus ne vėliau kaip per septynias dienas skelbia darbdavys, gavęs rašytinį:
1) ne mažiau kaip dešimtadalio darbuotojų pasirašytą siūlymą dėl darbo tarybos sudarymo;
2) profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu ir atstovaujančios ne mažiau kaip dešimtadaliui darbdavio darbuotojų, siūlymą dėl darbo tarybos sudarymo. 3. Darbo taryba sudaroma trejų metų kadencijai, kuri pradedama skaičiuoti nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios. 4. Vidutinis darbdavio darbuotojų skaičių darbdavys nustato per dešimt darbo dienų nuo darbo tarybos prašymo ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų prašymo pateikimo. 167 straipsnis. Darbo tarybos sudėtis
1Darbo tarybą,
atsižvelgiant į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių, sudaro ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 11 narių:
1) jei darbuotojų skaičius yra iki 100 darbuotojų – 3 darbo tarybos nariai;
2) jei darbuotojų skaičius yra nuo 101 iki 300 darbuotojų – 5 darbo tarybos nariai;
3) jei darbuotojų skaičius yra nuo 301 iki 500 darbuotojų – 7 darbo tarybos nariai;
4) jei darbuotojų skaičius yra nuo 501 iki 700 darbuotojų – 9 darbo tarybos nariai;
5) jei darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 701 darbuotojas – 11 darbo tarybos narių. 2. Darbuotojai, kurie yra profesinės sąjungos nariai, gali sudaryti ne daugiau kaip 1/3 darbo tarybos narių. Darbo tarybos nariais negali būti profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu, valdymo organų nariai. 3. Darbo tarybos nariais gali būti renkami visi darbuotojai, sulaukę aštuoniolikos metų ir kurių darbo santykiai su darbdaviu trunka ilgiau kaip šešis mėnesius.
Darbuotojai, išdirbę trumpiau kaip šešis mėnesius, darbo tarybos nariais gali būti renkami tik tuo atveju, kai visi darbuotojai dirba trumpiau nei šešis mėnesius. 4. Darbdavys ir pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus jam atstovaujantys asmenys negali būti darbo tarybos nariais. 168 straipsnis. Darbo tarybos rinkimai
remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose. Darbo tarybos rinkimuose gali dalyvauti ir balso teisę turi visi bent tris nepertraukiamus mėnesius darbo santykius su darbdaviu turintys darbdavio darbuotojai, išskyrus šio Kodekso 167 straipsnio 4 dalyje nurodytus asmenis. 2. Pirmuosius rinkimus vykdo rinkimų komisija, kurią įsakymu sudaro darbdavys iš mažiausiai 3 ir daugiausiai 7 narių ne vėliau kaip per dvi savaites nuo pasiūlymo gavimo. Ne mažiau kaip pusę komisijos narių šio Kodekso 166 straipsnio 1 dalies atveju turi sudaryti darbdavio lygmeniu veikiančių darbuotojų atstovų skirti, o šio Kodekso 166 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – pasiūlymą pateikusio subjekto pasiūlyti asmenys. Vėlesnius rinkimus organizuoja ir vykdo pati darbo taryba. 3. Rinkimų komisija turi susirinkti į pirmą posėdį ir pradėti darbo tarybos rinkimų organizavimą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jos sudarymo dienos. Pirmame posėdyje rinkimų komisija iš savo narių išsirenka pirmininką ir:
1) nustato darbo tarybos rinkimų datą. Ji negali būti vėlesnė kaip du mėnesiai nuo rinkimų komisijos sudarymo dienos;
2) skelbia kandidatų į darbo tarybos narius registravimą ir nustato datą, iki kurios gali būti keliami kandidatai, registruoja kandidatus ir sudaro galutinį kandidatų sąrašą;
3) organizuoja balsavimo biuletenių rengimą ir spausdinimą. Balsavimo biuleteniuose kandidatų į darbo tarybos narius pavardės surašomos abėcėlės tvarka.
Balsavimo biuletenyje turi būti nurodytas balsavimo pavyzdys bei renkamos darbo tarybos narių skaičius. Balsavimo biuletenių skaičius turi atitikti darbuotojų, turinčių balso teisę, skaičių. Kiekvienas balsavimo biuletenis turi būti pasirašytas rinkimų komisijos pirmininko;
4) remdamasi iš darbdavio gautais duomenimis, sudaro darbuotojų, turinčių teisę dalyvauti darbo tarybos rinkimuose, sąrašą;
5) organizuoja ir vykdo darbo tarybos rinkimus;
6) suskaičiuoja rinkimų rezultatus ir paskelbia juos ne vėliau kaip per tris dienas nuo rinkimų dienos;
7) atlieka kitas funkcijas, būtinas darbo tarybos rinkimams organizuoti ir vykdyti. 4. Darbuotojai, paskirti į rinkimų komisiją, rinkimų komisijos įgaliojimų metu darbdavio iniciatyva negali būti atleidžiami iš darbo. Už laiką, sugaištą organizuojant ir vykdant darbo tarybos rinkimus, jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis. Rinkimų komisijos įgaliojimai pasibaigia darbo tarybai susirinkus į pirmą posėdį. 5. Kandidatus į darbo tarybos narius gali siūlyti rinkimų teisę turintys darbuotojai. Kandidatais gali būti tik rinkimų teisę turintys darbuotojai, išskyrus rinkimų komisijos narius. Kiekvienas darbuotojas gali pasiūlyti po vieną kandidatą raštu kreipdamasis į rinkimų komisiją ir pateikdamas raštišką siūlomo kandidato sutikimą būti renkamam į darbo tarybą. Kandidatų sąrašas turi būti sudarytas ne vėliau kaip keturiolika dienų iki darbo tarybos rinkimų dienos. Jeigu pasiūlytų kandidatų skaičius yra lygus renkamos darbo tarybos narių skaičiui arba mažesnis už šį skaičių, rinkimų komisija nustato papildomą laiką, per kurį galima siūlyti papildomus kandidatus. Šiuo atveju kandidatus pakartotinai gali siūlyti ir tie darbuotojai, kurie jau yra pasiūlę savo kandidatus.
Jei per papildomą laiką nepasiūloma pakankamai kandidatų į darbo tarybos narius, rinkimų komisija surašo ir viešai paskelbia protokolą, kad darbo tarybos rinkimai laikomi neįvykusiais. Tokiu atveju nauji darbo tarybos rinkimai rengiami pagal šiame Kodekse nustatytą tvarką ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo rinkimų komisijos sprendimo darbo tarybos rinkimus laikyti neįvykusiais priėmimo. 6. Darbo tarybos rinkimai vyksta įmonėje, įstaigoje, organizacijoje darbo metu. Darbdavys privalo sudaryti sąlygas darbuotojams dalyvauti rinkimuose ir už šį laiką mokėti jiems vidutinį darbo užmokestį. Rinkimų komisija ir darbdavys privalo sudaryti sąlygas dalyvauti darbo tarybos rinkimuose tiems darbuotojams, kurie dirba ne darbovietėje. 7. Balsavimo biuletenis išduodamas pasirašytinai. Rinkimuose dalyvaujantys darbuotojai turi po tiek balsų, koks yra renkamos darbo tarybos narių skaičius. Už kiekvieną balsavimo biuletenyje nurodytą kandidatą galima atiduoti tik po vieną balsą, pažymint tai balsavimo biuletenyje. 8. Pasibaigus rinkimų komisijos nustatytam rinkimų laikui, rinkimų komisija suskaičiuoja balsus ir surašo darbo tarybos rinkimų protokolą.
Jame turi būti nurodyta:
1) darbo tarybos rinkimų vieta ir laikas;
2) darbo tarybos rinkimų komisijos sudėtis;
3) kandidatų į darbo tarybos narius sąrašas ir renkamos darbo tarybos narių skaičius;
4) darbuotojų, turinčių teisę dalyvauti darbo tarybos rinkimuose, skaičius;
5) darbo tarybos rinkimuose dalyvavusių darbuotojų skaičius, išduotų ir nepanaudotų balsavimo biuletenių skaičius;
6) atskirai galiojančių ir negaliojančių (biuleteniai, kuriuose pažymėta daugiau kandidatų, negu nustatytas renkamos darbo tarybos narių skaičius, arba kuriuose neįmanoma nustatyti rinkėjo valios) balsavimo biuletenių skaičius;
7) kiekvieno kandidato surinktų balsų skaičius (pateikiamas visas kandidatų sąrašas, išdėstytas pagal rinkimuose gautą balsų skaičių mažėjančia tvarka);
8) kandidatų, išrinktų į darbo tarybą, sąrašas;
9) kandidatų, rinkimuose gavusių bent vieną balsą, bet neišrinktų į darbo tarybą, sąrašas (pagal jų surinktų balsų skaičių mažėjančia tvarka), pagal kurį sudaromas atsarginių darbo tarybos narių sąrašas. 9. Rinkimų protokolą pasirašo rinkimų komisijos nariai. Šis protokolas turi būti viešai paskelbtas ne vėliau kaip per tris dienas nuo rinkimų dienos. Protokolo kopija per tris dienas turi būti įteikta darbdaviui. 10. Darbo tarybos rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių darbuotojų. Jeigu dėl nepakankamo darbuotojų dalyvavimo darbo tarybos rinkimuose šie rinkimai paskelbiami neįvykusiais, per artimiausias septynias dienas turi būti surengti pakartotiniai rinkimai. Jie laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo vienas ketvirtadalis balsavimo teisę turinčių įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų. 11. Išrinktais darbo tarybos nariais laikomi tie kandidatai, kurie gavo daugumą balsų.
Jeigu keli kandidatai gauna vienodą skaičių balsų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kurio darbo stažas toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje yra didesnis. Asmenys, esantys atsarginių darbo tarybos narių sąraše, eilės tvarka gali tapti darbo tarybos nariais tuo atveju, kai atsiranda laisva darbo tarybos nario vieta. 12. Visi dokumentai, susiję su rinkimų komisijos sudarymu, rinkimų organizavimu ir vykdymu, taip pat balsavimo biuleteniai yra perduodami darbo tarybai pirmame jos posėdyje. Darbo taryba užtikrina jų saugojimą iki naujos darbo tarybos sudarymo. 13. Darbo tarybų rinkimų materialinį techninį aprūpinimą suteikia darbdavys. 14. Darbuotojas (darbuotojai), darbdavys arba darbdavio atstovas per penkias dienas nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos gali raštu kreiptis į rinkimų komisiją prašydami ištaisyti, jų manymu, per rinkimus padarytus šio Kodekso pažeidimus. Rinkimų komisija šį prašymą turi išnagrinėti ir viešai paskelbti per tris dienas. Rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui per penkias dienas nuo jo viešo paskelbimo. Teismas gali priimti sprendimą uždrausti sušaukti išrinktą darbo tarybą, kol išnagrinės pateiktą skundą. Teismas, nustatęs, kad buvo šiurkščiai pažeistos šio Kodekso nuostatos ar suklastoti rinkimų dokumentai ir tai turėjo įtakos nustatant esminius rinkimų rezultatus, darbo tarybos rinkimų rezultatus panaikina. Pakartotiniai rinkimai laikantis šio Kodekso nustatytos tvarkos ir sąlygų turi būti surengti ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. 15. Jei vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius, apskaičiuotas šio Kodekso nustatyta tvarka, padidėja dvidešimt procentų ar daugiau ir dėl to padidėja šio Kodekso nustatytas darbo tarybos narių skaičius, darbo tarybos pirmininkas šio Kodekso nustatyta tvarka inicijuoja naujo nario ar narių su įgaliojimais iki veikiančios darbo tarybos kadencijos pabaigos rinkimus.
Naujo nario ar narių rinkimus vykdo darbo tarybos rinkimų komisija taikydama šio straipsnio nuostatas mutatis mutandis. 16. Elektroninį balsavimą renkant darbo tarybą bendru rinkimų komisijos ir darbdavio sutarimu galima vykdyti tuo atveju, kai galima užtikrinti balsavimo slaptumą ir darbuotojų valios išraiškos teisingumą. 169 straipsnis. Narystė darbo taryboje
išrinktas darbuotojas darbo tarybos nariu laikomas nuo darbo tarybos rinkimų balsavimo rezultatų paskelbimo. Darbuotojas, esantis atsarginių darbo tarybos narių sąraše, darbo tarybos nariu vietoj narystę darbo taryboje pabaigusio darbuotojo tampa nuo darbo tarybos sprendimo, kuriuo patvirtinami jo, kaip naujo darbo tarybos nario, įgaliojimai, priėmimo. 2. Narystė darbo taryboje pasibaigia:
1) atsistatydinus iš darbo tarybos;
2) nutrūkus darbo santykiams;
3) mirus darbo tarybos nariui;
4) įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo darbo tarybos nario išrinkimas į darbo tarybą pripažintas neteisėtu;
5) pasibaigus darbo tarybos kadencijai;
6) atstatydinus iš darbo tarybos, kai to raštu pareikalauja ne mažiau kaip trečdalis darbdavio ar darbovietės darbuotojų, turinčių rinkimų teisę. Darbo taryba, gavusi tokį darbuotojų rašytinį reikalavimą, ne vėliau kaip per tris savaites turi surengti slaptą darbuotojų balsavimą, kuris yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių darbdavio ar darbovietės darbuotojų. Darbo tarybos narys atstatydinamas, jei už tai balsavo daugiau kaip du trečdaliai balsuojant dalyvavusių darbuotojų. 170 straipsnis. Darbo tarybos veiklos organizavimas 1.
Darbo taryba savo įgaliojimus įgauna ir pradeda vykdyti šiame Kodekse nustatytas funkcijas susirinkusi į pirmą posėdį. Jį rinkimų komisijos pirmininkas turi sušaukti ne anksčiau kaip per penkias ir ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo rinkimų rezultatų paskelbimo. 2. Darbo tarybos nariai pirmame darbo tarybos posėdyje visų darbo tarybos narių balsų dauguma iš savo narių išsirenka darbo tarybos pirmininką ir sekretorių. 3. Darbo tarybos pirmininkas:
1) šaukia tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja;
2) atstovauja darbo tarybai santykiuose su darbuotojais, darbdaviu, profesinėmis sąjungomis ir trečiaisiais asmenimis;
3) rengia metinės darbo tarybos ataskaitos įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojams projektą ir pateikia įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojams darbo tarybos patvirtintą ataskaitą;
4) turi kitas šiame Kodekse ir kituose įstatymuose bei darbo tarybos veiklos reglamente, kuris tvirtinamas pirmame darbo tarybos posėdyje, nustatytas teises. 4. Darbo tarybos sekretorius tvarko ir saugo darbo tarybos dokumentaciją, informuoja darbo tarybos narius apie šaukiamo darbo tarybos posėdžio laiką, vietą, darbotvarkę, informuoja darbdavį apie darbo tarybos posėdžio vietą ir laiką, rašo darbo tarybos posėdžio protokolą ir atlieka kitus darbo tarybos pirmininko pavedimus. Darbo tarybos sekretoriui laikinai negalint eiti savo pareigų, jį pavaduoja darbo tarybos pirmininko paskirtas darbo tarybos narys. 5. Darbo taryba savo veiklą vykdo posėdžių forma. Darbo tarybos kvietimu arba pritarimu (pritarus darbo tarybos narių daugumai) jos posėdžiuose turi teisę dalyvauti darbdavys ar jam atstovaujantys asmenys, įmonėje veikiančios profesinės sąjungos ar šakos profesinių sąjungų atstovai. Prireikus darbo taryba į savo posėdžius gali kviestis atitinkamos srities ekspertus.
Darbo tarybos veiklos organizavimo klausimus reglamentuoja darbo tarybos veiklos reglamentas, kurį savo kadencijos laikotarpiui tvirtina darbo taryba visų darbo tarybos narių balsų dauguma. 6. Ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios darbo tarybos pirmininkas raštu informuoja Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie darbo tarybos sudarymą, jos valdymo organus, darbdavio įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje sudaryta darbo taryba, pavadinimą. 171 straipsnis. Darbo tarybos teisės ir pareigos
teisę:
1) dalyvauti informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą;
2) šio Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir terminais gauti iš darbdavio ir iš valstybių bei savivaldybių institucijų ir įstaigų informaciją, reikalingą savo funkcijoms atlikti;
3) teikti darbdaviui pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų, aktualių darbuotojams darbdavio sprendimų, darbo teisės normų įgyvendinimo;
4) inicijuoti kolektyvinį darbo ginčą dėl teisės, jei darbdavys nevykdo darbo teisės normų reikalavimų ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimų;
5) esant būtinybei aptarti svarbius darbdavio darbuotojų ekonominius, socialinius ir darbo klausimus, sušaukti visuotinį darbdavio ar darbovietės darbuotojų susirinkimą (konferenciją), suderinus su darbdaviu susirinkimo (konferencijos) vietą ir laiką;
6) atlikti kitus veiksmus, neprieštaraujančius šiam Kodeksui, kitoms darbo teisės normoms, bei veiksmus, nustatytus darbo teisės normose ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimuose. 2.
privalo:
1) atlikti savo funkcijas laikydamasi šio Kodekso, kitų įstatymų ir kitų darbo teisės normų reikalavimų bei darbo tarybos ir darbdavio susitarimų;
2) atlikdama savo funkcijas, atsižvelgti į visų darbdavio darbuotojų teises ir interesus, nediskriminuoti atskirų darbuotojų, jų grupių ar atskirų darboviečių darbuotojų;
3) informuoti darbuotojus apie savo veiklą kasmet viešai pateikdama įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojams metinės darbo tarybos veiklos ataskaitą ar kitu darbo tarybos veiklos reglamente nustatytu būdu;
4) raštu informuoti darbdavį ir profesinę sąjungą, veikiančią darbdavio lygmeniu, apie savo įgaliotus narius;
5) jeigu darbdavio lygmeniu veikia viena ar kelios profesinės sąjungos, abipusio pasitikėjimo pagrindais bendradarbiauti su visomis profesinėmis sąjungomis;
6) laikytis neutralumo kolektyviniuose darbo ginčuose dėl interesų, kuriuos inicijuoja profesinės sąjungos. 172 straipsnis. Darbdavio ir darbo tarybos susitarimas
sudaryti rašytinį susitarimą su darbdaviu, kuriame būtų aptarti svarbiausi darbo tarybos kompetencijos įgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansavimo ir kiti susiję klausimai, skatinantys darbo tarybos ir darbdavio bendradarbiavimą. 2. Darbdavio ir darbo tarybos susitarime negalima tartis dėl darbuotojų darbo sąlygų, darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko ir kitų klausimų, kurie reglamentuoti darbdavio darbuotojams taikomoje kolektyvinėje sutartyje. 3. Darbdavio ir darbo tarybos susitarimas sudaromas terminuotam laikui. Jo galiojimo trukmė negali būti ilgesnė nei vieni metai po jį sudariusios darbo tarybos kadencijos pabaigos. 4. Darbo tarybos ir darbdavio susitarimą bet kuri iš šalių gali nutraukti įspėjusi raštu kitą šalį bent prieš tris mėnesius. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai išrenkama nauja darbo taryba ir galioja darbdavio ir buvusios darbo tarybos sudarytas susitarimas. 173 straipsnis. Darbo tarybos veiklos pasibaigimas 1.
Darbo tarybos veikla pasibaigia:
1) kai nutrūksta darbdavio veikla, nesant teisių perėmėjo, ar nutraukiama darbovietės veikla, jos darbuotojų neperkėlus į kitą darbdavio darbovietę;
2) kai pasibaigia darbo tarybos kadencija;
3) kai darbo taryboje lieka mažiau kaip trys jos nariai ir atsarginių darbo tarybos narių sąraše nėra nė vieno kandidato, turinčio teisę tapti darbo tarybos nariu;
4) darbo tarybos sprendimu, priimtu daugiau kaip dviem trečdaliais narių balsais;
5) kai darbdavys sujungiamas ar prijungiamas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ar darbdavio verslas ar verslo dalis perduodama kitam ir jame veikusi darbo taryba susitaria su verslo perėmėjo darbo taryba dėl naujos darbo tarybos rinkimų. Taip nesusitarus veikusi darbo taryba išlaiko savo įgaliojimus atstovauti darbdavio ar verslo ar verslo dalies darbuotojams iki savo kadencijos pabaigos arba naujos darbo tarybos verslo perdavėjo įmonėje, įstaigoje, organizacijoje sudarymo, priklausomai nuo to, kuris terminas yra trumpesnis. 2. Naujos darbo tarybos rinkimo procedūra pradedama likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki darbo tarybos kadencijos pabaigos arba per mėnesį nuo šio straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nustatytų aplinkybių atsiradimo. Naujos darbo tarybos rinkimus privalo inicijuoti darbo taryba, pasiūlydama darbdaviui sudaryti rinkimų komisiją šio Kodekso nustatyta tvarka. 3. Apie darbo tarybos veiklos pabaigą šio straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais, kai nauja darbo taryba nesudaroma per šešis mėnesius, darbdavys raštu informuoja darbdavio buveinės teritorijos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių.“. Nepritarti Siūlomas naujas socialinės partnerystės modelis atskiria profesinių sąjungų ir darbo tarybų kompetenciją. Darbo tarybos bus atsakingos už darbuotojų informavimą ir konsultavimą. Jos turės būtų steigiamos įmonėse, kur dirba daugiau kaip 50 darbuotojų.
Tuo siekiama užtikrinti tinkamą darbuotojų informavimo įgyvendinimą. Tuo tarpu profesinių sąjungų kompetencija – kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas. Paliekant informavimą ir konsultavimą profesinėms sąjungoms, jis nevyktų didžiojoje dalyje įmonių. 250. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
1672 Argumentai: Projekte siūlomas apribojimas yra diskriminacinis ir pažeistų darbuotojų teises. Pasiūlymas: Išbraukti 167 straipsnio 2 dalį:
„2. Darbuotojai, kurie yra profesinės sąjungos nariai, gali sudaryti ne daugiau
kaip 1/3 darbo tarybos narių. Darbo tarybos nariais negali būti profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu, valdymo organų nariai.“
1682 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) trūkumų reglamentuojant kolektyvinius darbo santykius išdėstyti prie pasiūlymų Projekto 162 straipsnio 3,4 dalims ir 164 straipsnio 1 daliai. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 168 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip: „2. Pirmuosius rinkimus vykdo rinkimų komisija, kurią įsakymu sudaro darbdavys, o šio Kodekso 166 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju – profesinė sąjunga, iš mažiausiai 3 ir daugiausiai 7 narių ne vėliau kaip per dvi savaites nuo pasiūlymo gavimo. Ne mažiau kaip pusę komisijos narių šio Kodekso 166 straipsnio 1 dalies atveju turi sudaryti darbdavio lygmeniu veikiančių darbuotojų atstovų skirti, o šio Kodekso 166 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – pasiūlymą pateikusio subjekto pasiūlyti asmenys. Vėlesnius rinkimus organizuoja ir vykdo pati darbo taryba.“ Nepritarti Profesinės sąjungos ir darbo tarybos kompetencijos atskirtos. Nesuprantama, kodėl profesinė sąjunga turi tai daryti. Be to, juk ne visose įmonėse ji tokia būna. 252.
1684 Argumentai Siekiant užtikrinti, kad darbuotojų atstovavimo funkcija įmonėje būtų naudojamasi efektyviai, siūlytina suvienodinti komisijos narių garantijų terminą su numatytu Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 165 str. 3 dalyje (t. y. ištęsiant apsaugos galiojimą šešiems mėnesiams po atitinkamų pareigų ėjimo). Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 168 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti taip: „4. Darbuotojai, paskirti į rinkimų komisiją, rinkimų komisijos įgaliojimų metu ir šešis mėnesius po jų darbdavio iniciatyva negali būti atleidžiami iš darbo. Už laiką, sugaištą organizuojant ir vykdant darbo tarybos rinkimus, jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis. Rinkimų komisijos įgaliojimai pasibaigia darbo tarybai susirinkus į pirmą posėdį.“ Nepritarti Rinkimų komisija nepriima jokių sprendimų, kurie gali būti žalingi darbdaviui, todėl tokia apsauga nėra reikalinga. 253. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
1687 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas)
teisiniame reguliavime kolegialaus organo rinkimo tvarką, taip be jokio pagrindo apribojant darbuotojams teise visuotiniuose darbuotojų atstovų rinkimuose skirstyti savo turimus balsus savo nuožiūra už vieną ar kelis kandidatus, taip užsitikrinant, jog būtent pageidaujamas kandidatas vykdytų atstovavimo funkciją. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 168 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti taip: „7. Balsavimo biuletenis išduodamas pasirašytinai. Rinkimuose dalyvaujantys darbuotojai turi po tiek balsų, koks yra renkamos darbo tarybos narių skaičius, kuriuos skirsto savo nuožiūra už vieną ar kelis kandidatus.
Už kiekvieną balsavimo biuletenyje nurodytą kandidatą galima atiduoti tik po vieną balsą, pažymint tai balsavimo biuletenyje.“ Nepritarti Pasiūlymas perteklinis ir redakcinio pobūdžio, o siūloma išbraukti reikalingą nuostatą. 254. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
16814 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 168 straipsnio 14 dalies nuostatoje numatytas perteklinis reguliavimas, leidžiantis darbdaviui nepagrįstai riboti darbo tarybos veiklą. Pažymėtina, kad siūlomas reglamentavimas leistų teismui taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. dar iki sprendimo dėl rinkimų teisėtumo priėmimo neapibrėžtam laikotarpiui (galimai ir keletui metų) darbdavio reikalavimu sustabdyti darbo tarybos veiklą (atkreiptinas dėmesys jog siūlomas „sprendimas“ – žr. siūlomą formuluotę: teismas gali priimti sprendimą uždrausti sušaukti išrinktą darbo tarybą, kol išnagrinės pateiktą skundą savo esme nėra sprendimas, kuriuo išsprendžiamas ginčas iš esmės pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, o yra šiame įstatyme reglamentuojama reikalavimo užtikrinimo priemonė, kuri taikoma nutartimi neišsprendus ginčo iš esmės. Atitinkamai toks reglamentavimas nesuderinamas su Lietuvos įsipareigojimais pagal Tarptautinės darbo organizacijos Konvencijos Nr. 87 Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo 4 straipsnio nuostatas Darbuotojų ir darbdavių organizacijos negali būti paleistos arba laikinai uždraustos administracine tvarka. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 168 straipsnio 14 dalį ir išdėstyti taip: „14.
Darbuotojas (darbuotojai), darbdavys arba darbdavio atstovas per penkias dienas nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos gali raštu kreiptis į rinkimų komisiją prašydami ištaisyti, jų manymu, per rinkimus padarytus šio Kodekso pažeidimus. Rinkimų komisija šį prašymą turi išnagrinėti ir viešai paskelbti per tris dienas. Rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui per penkias dienas nuo jo viešo paskelbimo. Teismas gali priimti sprendimą uždrausti sušaukti išrinktą darbo tarybą, kol išnagrinės pateiktą skundą. Teismas, nustatęs, kad buvo šiurkščiai pažeistos šio Kodekso nuostatos ar suklastoti rinkimų dokumentai ir tai turėjo įtakos nustatant esminius rinkimų rezultatus, darbo tarybos rinkimų rezultatus panaikina. Pakartotiniai rinkimai laikantis šio Kodekso nustatytos tvarkos ir sąlygų turi būti surengti ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.“ Nepritarti Rinkimų tvarkoje gali būti padaryta esminių pažeidimų, todėl natūralu, kad darbdavys turi teisę reikalauti, kad darbo teisės subjektas visais atvejais būtų sudarytas teisėtai ir nekiltų jokių abejonių dėl jo teisėtumo. 255. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
1711 Argumentai: Pasiūlymas atitinka Estijos darbo santykius reguliuojančių įstatymų, kurių principų taikymas buvo ir yra plačiai deklaruojamas kaip pavyzdinis Lietuvos darbo santykių reformą pagal Vyriausybės pateiktą Projektą palaikančios interesų pusės, nuostatą. Pasiūlymas: Papildyti 171 straipsnio 1 dalį naujais punktais ir juos išdėstyti taip: „7) prižiūrėti, kad darbdavys laikytųsi darbo sąlygų ir, jeigu reikia, informuoti darbo inspekciją apie pažeidimus;
8) darbuotojo prašymu atstovauti jam ginče su darbdaviu.“ Nepritarti Jau yra numatyta 171 str. 1 d. 4 p. Atstovauti ginče tikrai negali, nes nėra atskiras juridinis asmuo, nevaldo atskirų finansų, nesamdo ekspertų ar teisininkų.
Šias funkcijas atlieka profesinės sąjungos. Darbo inspekcijos kompetenciją nustato Darbo inspekcijos įstatymas. 256. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
17126 Argumentai: Įpareigojimas darbo taryboms laikytis neutraliai kolektyviniuose darbo ginčuose dėl interesų, kuriuos inicijuoja profesinės sąjungos, prasilenkia su sveika logika, kadangi tiek profesines sąjungas, tiek darbo tarybas sudarytų įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojai. Iš Projekto nuostatos lieka neaišku, kam vis dėlto turėtų atstovauti iš darbuotojų sudaryta darbo taryba, jeigu ji negali palaikyti darbuotojų interesus atstovaujančių profesinių sąjungų. Pasiūlymas:
Išbraukti 171 straipsnio 2 dalies 6 punktą: „6) laikytis neutralumo kolektyviniuose darbo ginčuose dėl interesų, kuriuos inicijuoja profesinės sąjungos.“ Nepritarti Siūlomas naujas socialinės partnerystės modelis, kai profesinės sąjungos atstovauja tik savo nariams ir kolektyvinės sutartys galioja tik nariams. Tuo siekiama paskatinti darbuotojų narystę profesinėse sąjungose ginant kolektyvinius darbuotojų interesus bei užtikrinti autonominį sutartinį darbo santykių reguliavimą kolektyvinėmis sutartimis, kuris sudarytų galimybes lanksčiau derinti darbuotojų ir darbdavių interesus bei labiau atitiktų konkrečios įmonės ar šakos ypatumus. Siūlymas pateiktas atsižvelgiant į tai, kad tiek darbuotojų narystės profesinėse sąjungose, tiek kolektyvinių sutarčių kiekybiniai rodikliai yra vieni žemiausių iš ES valstybių. 257. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
17126 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) trūkumų reglamentuojant kolektyvinius darbo santykius išdėstyti prie pasiūlymų Projekto 162 straipsnio 3,4 dalims ir 164 straipsnio 1 daliai.
Papildomai pažymėtina, kad siūlomas reglamentavimas vertintinas kaip nesuderinamas su Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.135 Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje 5 straipsniu kai toje pačioje įmonėje yra ir profesinių sąjungų atstovų, ir renkamų atstovų, imamasi atitinkamų priemonių [...], kad būtų skatinamas bendradarbiavimas tarp renkamų atstovų bei atitinkamų profesinių sąjungų ir jų atstovų. Pasiūlymas:
Išbraukti Projekto 171 straipsnio 2 dalies 6 punktą: „6) laikytis neutralumo kolektyviniuose darbo ginčuose dėl interesų, kuriuos inicijuoja profesinės sąjungos.“ Nepritarti Siūloma išbraukti kertinį siūlomo projekte darbuotojų atstovavimo modelio principą – atskirti darbo tarybos (informavimo ir konsultavimo funkcija) ir profesinių sąjungų (kolektyvinės derybos) kompetencijas. Darbo taryba atstovauja visus įmonės darbuotojus, o profesinė sąjunga – tik jų dalį, todėl drausti uzurpuoti visų darbuotojų atstovavimo organą yra tikslinga. 258. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
1721 Argumentai Siūlytina papildyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 172 straipsnyje reglamentuojamų susitarimus su darbuotojų atstovais turinį. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 172 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: „1.
Darbo taryba gali sudaryti rašytinį susitarimą su darbdaviu, kuriame būtų aptarti svarbiausi darbo tarybos kompetencijos įgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansavimo, papildomų garantijų darbo tarybos nariams jų veiklos vykdymo laikotarpiu ir kitųi susijusiųę klausimųai, skatinantys skatinančių darbo tarybos ir darbdavio bendradarbiavimą.“ Nepritarti Seimo nario pasiūlymu darbo taryboms realiai būtų suteikiama teisė sudaryti kolektyvines sutartis, kurio yra išimtinė profesinių sąjungų kompetencija. Tokiu būdu atsiras konkurencija tarp abiejų darbuotojų atstovų ir nukentės pačių darbuotojų interesai. 259. Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
1722 Pasiūlymas: Pakeisti 172 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbdavio ir darbo tarybos susitarime negalima tartis dėl darbuotojų darbo sąlygų, darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko ir kitų klausimų, kurie reglamentuoti reglamentuotini darbdavio darbuotojams taikomoje kolektyvinėje sutartyje.“. Pritarti
1741 Argumentai: Siūloma atsisakyti darbo tarybų kaip darbuotojų atstovavimo formos, todėl reikia atsisakyti 20 darbuotojų ribojimo darbuotojų patikėtinio rinkimams organizuoti ir sudaryti prielaidą darbuotojų patikėtinio kaip darbuotojų atstovo institutui esant bet kokiam darbuotojų skaičiui Pasiūlymas:
Pakeisti 174 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jei vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra mažiau kaip 20, aAtstovavimo darbuotojams teises gali įgyvendinti jų išrinktasis darbuotojų patikėtinis, renkamas trejiems metams visuotiniame darbuotojų susirinkime.“. Nepritarti Siūlomas naujas socialinės partnerystės modelis atskiria profesinių sąjungų ir darbo tarybų kompetenciją. Darbo tarybos bus atsakingos už darbuotojų informavimą ir konsultavimą.
Jos turės būtų steigiamos įmonėse, kur dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. Tuo siekiama užtikrinti tinkamą darbuotojų informavimo įgyvendinimą. Tuo tarpu profesinių sąjungų kompetencija – kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas. Paliekant informavimą ir konsultavimą profesinėms sąjungoms, jis nevyktų didžiojoje dalyje įmonių. 261. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
1741 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) trūkumų reglamentuojant kolektyvinius darbo santykius išdėstyti prie pasiūlymų Projekto 162 straipsnio 3,4 dalims ir 164 straipsnio 1 daliai. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 174 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: „174 straipsnis. Darbuotojų patikėtinio kompetencija
darbuotojų skaičius yra mažiau kaip 20 ir darbovietėje nėra veikiančios profesinės sąjungos, atstovavimo darbuotojams teises gali įgyvendinti jų išrinktasis darbuotojų patikėtinis, renkamas trejiems metams visuotiniame darbuotojų susirinkime.“ Nepritarti Darbo kodekse numatyta skirtinga profesinių sąjungų ir darbuotojų patikėtinių kompetencija, todėl turi būti sudarytos sąlygos veikti ir profesinei sąjungai, ir darbuotojų patikėtiniui
262Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
175 Pasiūlymas: Pakeisti 175 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Darbuotojų patikėtinis renkamas slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų susirinkime. Visuotinis darbuotojų susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai darbdavio įmonės darbuotojų.“. Pritarti 263.
2015-11-04 176, 177-182 pakeisti Projektu siūlomo tvirtintini Darbo kodekso projekto II skyriaus socialinės partnerystės šalys 4 skirsnį profesinės sąjungos paliekant šiame skirsnyje pakeistą 176 straipsnį ir išbraukiant straipsnius nuo 177 iki 182 (atitinkamos nuostatos liks Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme, esant poreikiui jį koreguojant) taip ir koreguojant darbo kodekso projekto numeraciją:
sąjungų statusą reglamentuojančių teisės normų taikymas
nuostatos taikomos darbuotojams ir asmenims, dirbantiems Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais, jungiantis į profesines sąjungas savo teisėms ir interesams ginti. 2. Pagal šio skirsnio normas asmenys, dirbantys kitais pagrindais, laikomi darbuotojais, o kitas santykių dalyvis (įmonė, įstaiga, organizacija) laikomas darbdaviu. 3. Įstatymai gali nustatyti asmenų, dirbančių kitais pagrindais, teisės jungtis į profesines sąjungas ribojimus ar įgyvendinimo ypatumus. Profesinės sąjungos Profesinės sąjungos, gindamos darbuotojų darbo, profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus, vadovaujasi profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiais įstatymais, šiuo Kodeksu ir savo įstatais.“ Pritarti Komitetas nepritarė Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo pripažinimui netekusiu galios, todėl Darbo kodekse turėtų likti nuoroda į profesinių sąjungų veiklą reglamentuojantį teisės aktą. 264. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
1772 Argumentai: Profesinių sąjungų veikimas pagal Profesinių sąjungų įstatymą yra praktikoje pasiteisinusi nuostata. Pasiūlymas: Papildyti 177 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Profesinės sąjungos ir jų organizacijos veikia laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio Kodekso, Profesinių sąjungų ir kitų įstatymų, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų ir savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais profesinės sąjungos įstatais.“ Pritarti Komitetas nepritarė Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo pripažinimui netekusiu galios, todėl Darbo kodekse turėtų likti nuoroda į profesinių sąjungų veiklą reglamentuojantį teisės aktą. 265. Seimo nariai: Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė
1773 Argumentai: Siūloma nustatyti, kad profesinių sąjungų veikla negali būti administracine tvarka nutraukta ar laikinai sustabdyta – tai leistų labiau užtikrinti profesinių sąjungų savarankiškumą, nepriklausomumą ir veiklos efektyvumą. Pasiūlymas: Pakeisti 177 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Profesinės sąjungos ir jų organizacijos veikia laisvai. Jos turi teisę parengti savo veiklos įstatus, laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti savo veiklą bei formuoti savo veiklos programą, organizuoti profesinės sąjungos, kaip juridinio asmens darbą (steigti vienasmenius ar kolegialius valdymo ir priežiūros organus ir kt.). Profesinių sąjungų veikla negali būti administracine tvarka nutraukta ar laikinai sustabdyta.“. Nepritarti Siūloma nuostata perteklinė, kadangi jau 163 straipsnyje yra nustatyta, kas gali sustabdyti ir nutraukti jų veiklą. 266. Seimo nariai: Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė
1775 Argumentai: Siūloma suteikti teisę profesinėms sąjungoms sudaryti susitarimus su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, kad galėtų efektyviau vykdyti savo veiklą ir siekti savo tikslų įgyvendinimo bei savo narių interesų užtikrinimo. Pasiūlymas: Pakeisti 177 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Atstovaudamos savo nariams ir juos gindamos individualiuosiuose darbo santykiuose, profesinės sąjungos dalyvauja santykiuose su darbdaviu, darbdavių organizacijomis, darbo ginčus nagrinėjančiomis institucijomis ir kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis, sprendžiančiomis darbuotojo darbo, socialinių, ekonominių teisių klausimus. Profesinės sąjungos, gindamos savo narių teises ir teisėtus interesus, gali sudaryti susitarimus su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis.“. Nepritarti Bet kokie tokie susitarimai yra arba kolektyvinės sutartys arba bet kurios kitos civilinės sutartys, kurias reglamentuoja civilinis kodeksas. Teisės požiūriu specialus darbo teisės režimas joms paprasčiausiai nereikalingas – jos nėra niekuo ypatingos. 267. Seimo nariai: Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė
178 Argumentai: Priėmus naująjį Darbo kodeksą, neteks galios Profesinių sąjungų įstatymas, todėl į Darbo kodekso III dalies II skyriaus Ketvirtąjį skirsnį siūloma perkelti aktualias ir reikalingas profesinių sąjungų veiklą, narių teises, pareigas, garantijas reglamentuojančias ir kitas nuostatas. Taip pat siūloma pakeisti Projekto nuostatas, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Pasiūlymas:
Pakeisti 178 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„178 straipsnis. Teisė jungtis į profesines sąjungas
laisvai steigti profesines sąjungas ir stoti į jas, dalyvauti jų veikloje. Nacionaliniu, šakos, teritoriniu ar profesiniu pagrindu veikiančių profesinių sąjungų nariais profesinių sąjungų įstatų nustatytais atvejais gali būti ir bedarbiai ar kiti laikinai nedirbantys asmenys bei nedirbantys asmenys, sukakę valstybinio socialinio draudimo įstatymų nustatytą senatvės pensinį pensijos amžių. Profesinės sąjungos steigėjai gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, turintys darbinį teisnumą ir veiksnumą.
Darbdavys, jo įgaliotasis atstovas negali būti jo įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančių profesinių sąjungų narys. Kiti profesinių sąjungų nariai turi visas profesinės sąjungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sąjungų įstatuose (statute), išskyrus teisę balsuoti priimant sprendimus dėl streiko skelbimo, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir vykdymo bei dėl kitų klausimų, kurie gali turėti įtakos darbuotojų ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais dirbančių asmenų teisėms ir pareigoms. 2. Niekas negali būti verčiamas būti profesinių sąjungų nariu ar patirti bet kokios diskriminacijos dėl buvimo ar nebuvimo profesinių sąjungų nariu ar dalyvavimo jos veikloje. 3. Profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų:
1) šiame Kodekse nustatytą steigėjų skaičių, priklausantį nuo profesinės sąjungos veiklos lygmens;
2) steigėjų susirinkime patvirtintus įstatus;
3) steigėjų susirinkime išrinktus valdymo organus. 4. Profesinė sąjunga laikoma įsteigta nuo tos dienos, kai yra įvykdytos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos. 5. Profesinės sąjungos arba jų susivienijimai teisės aktų nustatyta tvarka turi pateikti Juridinių asmenų registrui profesinės sąjungos ar jų organizacijos įstatus ir kitus dokumentus, būtinus juridinio asmens statusui suteikti. 6.
įstatuose turi būti nurodyta:
1) profesinės sąjungos pavadinimas;
2) profesinės sąjungos teisinė forma – profesinė sąjunga;
3) profesinės sąjungos veiklos lygmuo – nacionalinė, teritorinė, šakos, darbdavio lygmens (įmonės, įstaigos ar organizacijos ar šio Kodekso 20 straipsnio 4 dalies nurodytu atveju padalinio (filialo, atstovybės) ar profesijos, pareigybės, gamybiniu pagrindu ar kitais pačių profesinių sąjungų nustatytais principais įsteigta profesinė sąjunga) arba pagrindas pagal šio Kodekso 167 straipsnio 1 dalį;
4) profesinės sąjungos veiklos tikslai, nurodant veiklos sritis ir rūšis;
5) profesinės sąjungos narių teisės ir pareigos;
6) narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš profesinės sąjungos tvarka ir sąlygos;
7) visuotinio narių susirinkimo (konferencijos) kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka;
8) valdymo organai, jų kompetencija, sudarymo tvarka, kolegialaus valdymo organo (jei jis sudaromas) narių ir pirmininko skyrimo (rinkimo) ir atšaukimo tvarka;
9) atstovaujamieji organai ir kiti kolegialūs organai (jei jie sudaromi), jų kompetencija, sudarymo tvarka, narių ir pirmininko skyrimo (rinkimo) ir atšaukimo tvarka;
10) dokumentų ir kitos informacijos apie profesinės sąjungos veiklą pateikimo nariams tvarka, jeigu įstatuose nenurodyta, kad ši tvarka bus patvirtinta atskiru dokumentu;
11) sprendimo skelbti streiką savo veiklos lygmenimis priėmimo tvarka;
12) viešos informacijos skelbimo ar pranešimo apie ją tvarka;
13) profesinės sąjungos padalinių darbdavių įmonėse, įstaigose ar organizacijose ar darbovietėse, taip pat filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo tvarka;
14) profesinės sąjungos įstatų keitimo tvarka;
15) profesinės sąjungos veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;
16) profesinei sąjungai priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka, taip pat profesinės sąjungos veiklos kontrolės tvarka;
17) profesinės sąjungos buveinės keitimo tvarka;
18) profesinės sąjungos veiklos nutraukimo tvarka.;
19) Profesinės sąjungos įstatuose (statute) gali būti ir kitų profesinės sąjungos veiklos nuostatų, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, šiam Kodeksui ar kitiems įstatymams.
Profesinės sąjungos įstatuose turi būti nurodyta:
1) profesinės sąjungos pavadinimas;
2) profesinės sąjungos teisinė forma – profesinė sąjunga;
3) profesinės sąjungos veiklos lygmuo – nacionalinė, teritorinė, šakos, darbdavio lygmens (įmonės, įstaigos ar organizacijos ar šio Kodekso 20 straipsnio 4 dalies nurodytu atveju padalinio (filialo, atstovybės) ar profesijos, pareigybės, gamybiniu pagrindu ar kitais pačių profesinių sąjungų nustatytais principais įsteigta profesinė sąjunga) arba pagrindas pagal šio Kodekso 167 straipsnio 1 dalį;
4) profesinės sąjungos veiklos tikslai, nurodant veiklos sritis ir rūšis;
5) profesinės sąjungos narių teisės ir pareigos;
6) narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš profesinės sąjungos tvarka ir sąlygos;
7) visuotinio narių susirinkimo (konferencijos) kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka;
8) valdymo organai, jų kompetencija, sudarymo tvarka, kolegialaus valdymo organo (jei jis sudaromas) narių ir pirmininko skyrimo (rinkimo) ir atšaukimo tvarka;
9) atstovaujamieji organai ir kiti kolegialūs organai (jei jie sudaromi), jų kompetencija, sudarymo tvarka, narių ir pirmininko skyrimo (rinkimo) ir atšaukimo tvarka;
10) dokumentų ir kitos informacijos apie profesinės sąjungos veiklą pateikimo nariams tvarka, jeigu įstatuose nenurodyta, kad ši tvarka bus patvirtinta atskiru dokumentu;
11) sprendimo skelbti streiką savo veiklos lygmenimis priėmimo tvarka;
12) viešos informacijos skelbimo ar pranešimo apie ją tvarka;
13) profesinės sąjungos padalinių darbdavių įmonėse, įstaigose ar organizacijose ar darbovietėse, taip pat filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo tvarka;
14) profesinės sąjungos įstatų keitimo tvarka;
15) profesinės sąjungos veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;
16) profesinei sąjungai priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka, taip pat profesinės sąjungos veiklos kontrolės tvarka;
17) profesinės sąjungos buveinės keitimo tvarka;
18) profesinės sąjungos veiklos nutraukimo tvarka.;
19) Profesinės sąjungos įstatuose (statute) gali būti ir kitų profesinės sąjungos veiklos nuostatų, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, šiam Kodeksui ar kitiems įstatymams. 7.
sąjungos įstatus turi pasirašyti steigiamojo susirinkimo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per tris dienas nuo steigiamojo susirinkimo dienos. 8. Veikiančios profesinės sąjungos pakeistus įstatus pasirašo šios profesinės sąjungos valdymo organas arba visuotinio narių susirinkimo įgaliotas asmuo. Kartu su įstatų pakeitimais profesinė sąjunga Juridinių asmenų registrui turi pateikti visą pakeistų profesinės sąjungos įstatų tekstą (naują redakciją). 9. Profesinės sąjungos įstatus pasirašiusių fizinių asmenų parašų tikrumo notaras netvirtina. 10. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir steigiant profesinių sąjungų organizaciją. 11. Šio skirsnio taikymo ypatumai krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatyti šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Nepritarti Darbo kodeksas nenumato darbinio teisnumo ar veiksnumo. Kitos nuostatos paprasčiausiai perteklinės. 268. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
1792 Argumentai Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas)
narius ir atstovaudamos jiems individualiuosiuose darbo santykiuose, turi teisę konsultuoti narius socialinių, ekonominių ir darbo teisių įgyvendinimo klausimais, pagal pavedimą atstovauti savo nariams individualiuose ir kolektyviniuose darbo ginčuose dėl teisės. Atitinkamai Projekto 179 str.
Atitinkamai Projekto 179 str. 2 dalyje nustačius, jog profesinės sąjungos nariais gali būti tik to darbdavio darbuotojai, lieka neapibrėžtas darbuotojo – profesinės sąjungos nario teisių gynimas ir atstovavimas darbo ginčus nagrinėjančiuose organuose, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo pažeidžiant jo teises, pvz. ginčas dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir/ar dėl darbo užmokesčio nesumokėjimo ir/ar žalos atlyginimo ir pan., t. y. dėl ginčų kilusių iš darbo santykių su darbdaviu. Be to, neįnešus teisinio aiškumo į šios situacijos reglamentavimą teisėtai į darbdavio lygiu veikiančią profesinę sąjungą įstojusio darbuotojo narystė profesinėje sąjungoje priklausytų išimtinai tik nuo darbdavio valios ir sprendimų, kas nesuderinama su darbuotojų asociacijos laisve ir profesinių sąjungų nepriklausomumu nuo darbdavio. Be to darbuotojas būtų ypatingai pažeidžiamas nes priešingai nuo darbdavio, kuriam prieinami reikalingi teisiniai ir finansiniai resursai jis prarastų teisę į kompetentingą savo teisių gynybą per profesinę sąjungą, kurios nariu jis teisėtai tapo. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 179 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Profesinės sąjungos nariais gali būti tapti tik to darbdavio darbuotojai. Darbo santykiams pasibaigus darbuotojas gali likti profesinės sąjungos nariu profesinės sąjungos įstatuose numatytais atvejais“. Darbdavys, jo atstovai negali būti darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nariais. „ Nepritarti Straipsnis reglamentuoja darbdavio lygmens profesines sąjungas. Sunkiai įsivaizduojama, kaip darbo santykių su įmone neturintis darbuotojas yra joje veikiančios profesinės sąjungos nariu. Tai galėtų būti tik šakinės ar profesiniu pagrindu įsteigtos profsąjungos atveju. 269.
179 Argumentai: Priėmus naująjį Darbo kodeksą, neteks galios Profesinių sąjungų įstatymas, todėl į Darbo kodekso III dalies II skyriaus Ketvirtąjį skirsnį siūloma perkelti aktualias ir reikalingas profesinių sąjungų veiklą, narių teises, pareigas, garantijas reglamentuojančias ir kitas nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti 179 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„179 straipsnis. Profesinė sąjunga, veikianti darbdavio lygmeniu
asmens, įmonės, įstaigos ar organizacijos ar šio Kodekso 20 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju – padalinio (filialo, atstovybės)) lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų 20 steigėjų arba steigėjais būtų ne mažiau kaip 1/10 visų darbdavio darbuotojų, bet ne mažiau kaip trys. 1. Darbdavio (fizinio asmens, įmonės, įstaigos ar organizacijos ar šio Kodekso 20 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju – padalinio (filialo, atstovybės)) lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų:
1) 20 steigėjų arba steigėjais būtų ne mažiau kaip 1/10 visų darbdavio darbuotojų, bet ne mažiau kaip trys;
2) susirinkime patvirtintus įstatus;
3) išrinktus valdymo organus;
4) priimtą sprendimą dėl buveinės. 2. Profesinė sąjunga laikoma įsteigta nuo tos dienos, kai įvykdytos šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos sąlygos. 2. 3. Profesinės sąjungos nariais gali būti tik to darbdavio darbuotojai. Darbdavys, jo atstovai negali būti darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nariais. 3. 4. Įsteigtos profesinės sąjungos valdymo organas raštu ne vėliau kaip per keturiolika dienų turi pranešti darbdaviui apie naujai sudaryto arba pakeisto valdymo organo narių struktūrą, įskaitant darbuotojų, esančių valdymo organo nariais, vardus, pavardes, jų pareigas valdymo organe ir jų kadencijos valdymo organe laikotarpį.
Jeigu valdymo organo narių skaičius viršija šio Kodekso 168 straipsnio 1 dalyje nustatytą darbo tarybos, kuri yra ar būtų išrinkta darbdavio įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, narių skaičių, profesinės sąjungos valdymo organas taip pat turi nurodyti darbdaviui, kuriems iš valdymo organo narių turi būti taikomos šio Kodekso 165 straipsnyje nustatytos garantijos. Šis pasirinkimas galioja iki minėtų darbuotojų kadencijos profesinės sąjungos valdymo organe pabaigos.“. Nepritarti Siūlomi 1 dalies papildymai jau reglamentuoti 3 ir 4 dalyse. Nepritarti 3 dalies nuostatų išbraukimui, kadangi garantijos taikomos tam tikram darbuotojų atstovų skaičiui, kad nebūtų nepakeliama našta darbdaviui. 270. Seimo nariai: Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė 2015-11-09 179¹,179², 179³, 179⁴ Argumentai:
Priėmus naująjį Darbo kodeksą, neteks galios Profesinių sąjungų įstatymas, todėl į Darbo kodekso III dalies II skyriaus Ketvirtąjį skirsnį siūloma perkelti aktualias ir reikalingas profesinių sąjungų veiklą, narių teises, pareigas, garantijas reglamentuojančias ir kitas nuostatas. Pasiūlymas: Papildyti Projektą 179¹, 179², 179³ ir 179⁴ straipsniais ir juos išdėstyti taip:
„179¹straipsnis. Profesinių sąjungų reprezentatyvumas
1.
Atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis nacionaliniu lygiu pripažįstamos tokios profesinės sąjungos, kurios atitinka visus šiuos kriterijus:
kaip 5 metus;
2) turi padalinius ne mažiau kaip dešimtadalyje Lietuvos Respublikos savivaldybių arba jungia ne mažiau kaip 5 skirtingų ekonominės veiklos sektorių susivienijimus;
4) yra europinių arba tarptautinių profesinių sąjungų organizacijų narės. 2. Atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis šakos lygiu pripažįstamos tokios profesinės sąjungos, kurios atitinka visus šiuos kriterijus:
susivienijimai;
2) turi padalinius arba jungia narius daugiau nei vienoje Lietuvos Respublikos savivaldybėje;
veikia ne mažiau kaip 5 procentuose atstovaujamojo sektoriaus įmonių;
4) yra europinių arba tarptautinių profesinių sąjungų organizacijų narės. 3. Atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis teritoriniu lygiu pripažįstamos tokios profesinės sąjungos, kurios atitinka visus šiuos kriterijus:
1) tiesiogiai ar per savo padalinius veikia konkrečioje teritorijoje (apskrityje, savivaldybėje ar kt.);
2) jungia ne mažiau kaip 5 procentus atstovaujamos teritorijos ar atstovaujamojo sektoriaus darbuotojų konkrečioje teritorijoje;
organizacijų, atitinkančių 1 dalies 3 punkte, 2 dalies 3 punkte ir 3 dalies 2 punkte nurodytus kriterijus, atstovaujančia atitinkamo lygio organizacija pripažįstama ta, kuri atitinka kitus jos lygio atstovaujančiai profesinei sąjungai keliamus kriterijus bei jungia daugiausiai narių. 179² straipsnis. Darbdavio pareigos santykiuose su profesinėmis sąjungomis 1.
Darbo, ekonominius, socialinius klausimus darbdavys privalo spręsti, suderinęs su profesinės sąjungos organais. 2. Darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, numatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse. 179³ straipsnis. Profesinių sąjungų teisė kontroliuoti darbo įstatymų laikymąsi
turi teisę kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jų atstovaujamų darbuotojų teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius įstatymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus. Šiems tikslams profesinės sąjungos gali turėti inspekcijų, teisinės pagalbos tarnybų ir kitų institucijų. 2. Profesinės sąjungos, jų inspekcijos informaciją dėl darbo įstatymų, kitų norminių teisės aktų, kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų laikymosi pažeidimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pažeidimo padarymo arba sužinojimo apie pažeidimo padarymą momento perduoda Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui. 179⁴ straipsnis. Profesinių sąjungų teisė siūlyti traukti atsakomybėn pareigūnus Profesinės sąjungos turi teisę siūlyti traukti atsakomybėn pareigūnus, kurie pažeidžia darbo įstatymus, neužtikrina saugių darbo sąlygų, nevykdo kolektyvinės sutarties ar kitokių tarpusavio susitarimų.“. Nepritarti Pagal Konstitucijos 50 straipsnį, visos profesinės sąjungos turi lygias teises. Nepritarti – 179 (2), kadangi neatitinka siūlomo modelio – tai darbo tarybų kompetencija. Pasiūlymai suteikti ypatingas teises profesinių sąjungų pareigūnams kontroliuoti darbdavius, traukti valstybės ir kitus pareigūnus atsakomybėn yra būdinga tarybinėms profesinėms sąjungoms, atsižvelgiant į kontroliuojantį ir prižiūrintį jų vaidmenį tarybinėje santvarkoje. Tam yra valstybės institucijos su aiškiai apibrėžtais įgaliojimais ir teisėtumo ir žmogaus teisių kontrole. Profesinės sąjungos yra privačios organizacijos ir negali turėti valdingų valstybės institucijų įgaliojimų. 271.
1793 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) trūkumų reglamentuojant kolektyvinius darbo santykius išdėstyti prie pasiūlymų Projekto 162 straipsnio 3,4 dalims ir 164 straipsnio 1 daliai. Dėl darbuotojų atstovų sąvokų subendrinimo sutarta ir Trišalėje taryboje. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad: į Projektu siūlomą įtvirtinti ydingą reglamentavimą, pagal kurį dalis profesinių sąjungos valdymo organų narių, net ir atliekančių tas pačias funkcijas ir turinčių tą pačią atsakomybę už priimamus sprendimus (kolegialių valdymo organų narių atsakomybė solidari), turės skirtingą garantijų apimtį, užtikrinančią jų nepriklausomumą nuo darbdavio. Toks reglamentavimas vertintinas kaip nesuderinamas su Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.135 Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje 1 straipsniu Darbuotojų atstovai įmonėje naudojasi efektyviu gynimu nuo bet kokių veiksmų, kurie gali padaryti jiems žalą, įskaitant atleidimą iš darbo dėl jų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dėl jų narystės profesinėse sąjungose, arba veiklos profesinėse sąjungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojančius įstatymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas sąlygas, o ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.86 straipsnyje įtvirtintu juridinio asmens valdymo organų narių lygiateisiškumo principu. Akivaizdu, kad profesinės sąjungos to paties kolegialaus valdymo organų narių priimdami sprendimu bus nelygiaverčiai.
Iš kitos pusės, pagal profesinių sąjungų įstatus gali būti steigiami tiek darbuotojų kolegialūs valdymo organai tiek ir profesinių sąjungų darbuotojų atstovaujamieji organai (šiuo metu abiejų šių organų nariams taikomos papildomos garantijos darbo santykiuose), kurių funkcijos gali nesutapti, pvz. pirmieji gali vykdyti tik administracines, juridinio asmens valdymo funkcijas, o atstovaujamieji organai – vykdyti narių ir kitų darbuotojų atstovavimą. Atitinkamai siūlytina koreguoti sąvokas, nustatant jog garantijos suteikiamos ne profesinių sąjungų valdymo, o darbuotojų atstovaujamųjų organų nariams. Tokiu atveju, profesinės sąjungos savo steigimo dokumentuose ar jų pagrindu priimtuose sprendimuose galės nustatyti, kurie profesinės sąjungos organai laikytini darbuotojų atstovaujamaisiais – tiesiogiai vykdančiais darbuotojų atstovavimo funkciją (derantis su darbdaviu, atstovaujant darbuotojus darbo ginčuose ir pan.) su atitinkamomis įstatymo suteiktomis garantijomis, o kurie tiesiog vykdo profesinės sąjungos valdymą. 2) Iš esmės svarstytinas tokio reglamentavimo tikslingumas, nes akivaizdu, kad profesinės sąjungos sieks užtikrinti vienodas garantijas visiems savo atstovams, tiesiogiai vykdantiems darbuotojų atstovavimo funkciją, atitinkamai, jei tinkamam atstovavimui bus reikalingas didesnis skaičius darbuotojų atstovų nei Projekte numatytas darbo tarybos narių skaičius, tai skatins darbdavio lygmeniu veikiančias profesines sąjungas skaidyti į mažesnes profesines sąjungas (darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų skaičius neribojamas) vienijant savo resursus bendrai veiklai ir kartu užtikrinant reikalingas garantijas visiems atstovams. Pasiūlymas:
Išbraukti Projekto 179 straipsnio 3 dalį, o jei išbraukimui būtų nepritarta, tai pakeisti ją taip: „3.
Įsteigtos profesinės sąjungos valdymo organas raštu ne vėliau kaip per keturiolika dienų turi pranešti darbdaviui apie naujai sudaryto arba pakeisto valdymo organo narių struktūrą, įskaitant darbuotojų, esančių valdymo organo ar atstovaujamojo organo nariais, vardus, pavardes, jų pareigas valdymo organe ir jų kadencijos valdymo organe laikotarpį. Jeigu valdymo atstovaujamųjų organųo narių skaičius viršija šio Kodekso 168 straipsnio 1 dalyje nustatytą darbo tarybos, kuri yra ar būtų išrinkta darbdavio įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, narių skaičių, profesinės sąjungos valdymo organas taip pat turi nurodyti darbdaviui, kuriems iš valdymo atstovaujamųjų organųo narių turi būti taikomos šio Kodekso 165 straipsnyje nustatytos garantijos. Šis pasirinkimas galioja iki minėtų darbuotojų kadencijos profesinės sąjungos valdymo organe pabaigos.“ Nepritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. Sukuriama iliuzija, kad gali būti kelios organų rūšys – vienos valdymo, kitos atstovaujamos. Kuo jos skiriasi? Tokio skirstymo nežino ir juridinių asmenų reguliavimas. 272. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
180 Argumentai: Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekte (toliau - Projektas) siūlomo įtvirtinti socialinės partnerystės lygmens pateikti prie pasiūlymų Projekto 160 straipsniui. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 180 straipsnio pavadinimą ir jo 3 bei 7 dalis ir šį straipsnį išdėstyti taip: „180 straipsnis. Profesinės sąjungos profesiniu pagrindu ir nacionaliniu, šakos, teritoriniu ar grupės darbdavių lygmeniu profesinių sąjungų organizacija
profesiniu pagrindu, jei turi daugiau kaip 20 steigėjų. 2.
teisę steigti profesinių sąjungų organizacijas, veikiančias šakos ar teritoriniu lygmeniu, jei jas sudaro ne mažiau kaip penkios profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu, ir stoti į jas. 3. Profesinės sąjungos veikiančios darbovietėse, kurios laikomos susijusių ūkio subjektų grupe, kai ji apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – grupė darbdavių, gali steigti profesinių sąjungų organizacijas veikiančias grupės darbdavių lygmeniu. 4. Į šakos lygmeniu veikiančias profesinių sąjungų organizacijas gali jungtis atitinkamoje ekonominės veiklos šakoje veiklą vykdančių darbdavių lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos, taip pat atskiri darbuotojai, dirbantys atitinkamos ekonominės veiklos šakoje veikiančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose. 5. Į teritoriniu lygmeniu veikiančias profesinių sąjungų organizacijas gali jungtis atitinkamoje teritorijoje (savivaldybėje) veiklą vykdančių darbdavių lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos, taip pat atskiri darbuotojai, dirbantys atitinkamoje teritorijoje veikiančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose. 6. Į nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijas gali jungtis šakos ir teritoriniu lygiu veikiančios profesinių sąjungų organizacijos. 7. Grupės darbdavių, šakos ar teritoriniu lygiu veikiančios profesinės sąjungos pagal jų įstatuose nustatytą tvarką turi teisę įsteigti juridinio asmens teisių neturinčius savo padalinius darbdavio lygmeniu. Jei grupės darbdavių, šakos ar teritorinės profesinių sąjungų organizacijos padalinys jungia ne mažiau kaip
kaip tris darbuotojus, jis turi šiame Kodekse nurodytas profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu, teises ir pareigas.
Šis padalinys turi veikti pagal atitinkamos grupės darbdavių, šakos teritorinės profesinių sąjungų organizacijos patvirtintus įstatus ir turėti savo valdymo ir atstovaujamuosius organus, apie kuriuos pranešama darbdaviui šio Kodekso 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“
1801 Argumentai: Siūloma įvardinti, kokiais pagrindais darbuotojai gali jungtis į profesines sąjungas, t. y. ne tik profesiniu, bet ir pareigybės, gamybiniu ir kitais jų pačių nusistatytais principais. Pasiūlymas: Pakeisti 180 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Profesinės sąjungos gali steigtis profesiniu, pareigybės, gamybiniu pagrindu ar kitais pačių profesinių sąjungų nustatytais principais, jei turi daugiau kaip 20 steigėjų.“. Nepritarti Kodeksas nustato tik nacionalinį, teritorinį, šakos ir darbdavio lygmenis. 274. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
1821 Argumentai: Pasiūlymas atitinka Estijos darbo santykius reguliuojančių įstatymų, kurių principų taikymas buvo ir yra plačiai deklaruojamas kaip pavyzdinis Lietuvos darbo santykių reformą pagal Vyriausybės pateiktą Projektą palaikančios interesų pusės, nuostatą. Pasiūlymas: Papildyti 182 straipsnio 1 dalį nauju punktu ir jį išdėstyti taip: „9) teikti siūlymus institucijoms dėl įstatymų, reguliuojančių įdarbinimo ir socialinius klausimus.“ Nepritarti Tokia teisė įtvirtinta Teisėkūros pagrindų įstatyme 275.
18214 Argumentai: Siekiant stiprinti socialinę partnerystę, siūloma numatyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos skatina derybas tarp profesinių sąjungų ir darbdavių ar jų organizacijų. Pasiūlymas: Pakeisti 182 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) teisės aktų nustatytais terminais gauti iš valstybės ir vietos savivaldos savivaldybės institucijų ir įstaigų savo veiklai vykdyti reikalingą informaciją darbo, ekonominiais ir socialiniais klausimais ir teikti pasiūlymus valstybės ir vietos savivaldos savivaldybės institucijoms, darbdaviams dėl teisės aktų darbo, ekonominiais ir socialiniais klausimais priėmimo, pakeitimo ar panaikinimo. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos skatina derybas tarp profesinių sąjungų ir darbdavių ar jų organizacijų;“. Nepritarti
18216 Argumentai: Siūloma didinti profesinių sąjungų veiklos efektyvumą per įvairias priemones, kurių viena – teisė profesinės sąjungos atstovams dalyvauti darbdaviui priimant sprendimą dėl konkrečių profesinių sąjungų reikalavimų. Pasiūlymas: Pakeisti 182 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia darbo teisės normas jų narių atžvilgiu. Šiuos reikalavimus darbdavys turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dešimt darbo dienų dalyvaujant juos pateikusios profesinės sąjungos atstovams.
Jeigu darbdavys laiku neišnagrinėja profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimą arba atsisako jį patenkinti, profesinė sąjunga turi teisę inicijuoti kolektyvinį teisės darbo ginčą kreiptis į teismą;“. Nepritarti Darbdavio sprendimas gali būti ginčijamas Darbo ginčų komisijoje – tai darbo ginčas dėl teisės. Kreipimasis į teismą dar labiau apsunkintų gynybą. 277. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
184 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekte (toliau - Projektas) siūlomo įtvirtinti socialinės partnerystės lygmens pateikti prie pasiūlymų Projekto 160 straipsniui. Pasiūlymas Papildyti Projekto 184 straipsnio pavadinimą ir jo 1 dalį išdėstant taip: „184 straipsnis. Darbdavių atstovavimas socialinėje partnerystėje grupės darbdavių, šakos, teritoriniu ar nacionaliniu lygiu
partnerystėje grupės darbdavių, šakos, teritoriniu ar nacionaliniu lygmeniu atstovauja darbdavių organizacijos (asociacijos, federacijos, konfederacijos, susivienijimai ir pan.).“ Pritarti iš dalies Darbdavių organizacijos neegzistuoja koncerno (įmonių grupės) lygmeniu. Galima kalbėti, tik apie hierarchinę struktūrą (patronuojanti ir motininė bendrovė), todėl socialinėje partnerystėje gali dalyvauti tik tokios struktūros „galva”. Siūlytina papildyti 1 dalį tokiu sakiniu:
„1. Darbdaviams socialinėje partnerystėje šakos, teritoriniu ar nacionaliniu
lygmeniu atstovauja darbdavių organizacijos (asociacijos, federacijos, konfederacijos, susivienijimai ir pan.). Socialinės partnerystės grupės darbdavių atveju darbdavių grupei atstovauja patronuojančios įmonės valdymo organas.” 278.
1872 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekte (toliau - Projektas) siūlomo įtvirtinti socialinės partnerystės lygmens pateikti prie pasiūlymų Projekto 160 straipsniui. Pasiūlymas Papildyti Projekto 187 straipsnio pavadinimą ir jo 2 dalį taip: „187 straipsnis. Grupės darbdavių, šakos bei teritorinės darbo ir socialinių reikalų tarybos“ „2. Dvišalės ir trišalės tarybos gali būti steigiamos grupės darbdavių, šakos ir teritoriniais socialinės partnerystės lygmenimis. Priklausomai nuo to, kokiame socialinės partnerystės lygmenyje steigiama atitinkama taryba, jos šalys gali būti tame lygmenyje veikiančios darbuotojų ir darbdavių organizacijos, valstybės ir vietos savivaldos institucijos.“ Pritarti iš dalies Grupės darbdavių atveju socialinės partnerystės šalimi negali būti laikoma darbdavių organizacija. Siūloma 187 straipsnio 2 dalį papildyti nauju sakiniu: Socialinėje partnerystėje grupės darbdavių lygmenyje šalimis laikomos darbuotojų organizacijos ir grupės darbdaviai.” Pastaruosius atstovauja patronuojančios bendrovės valdymo organas. (DK projekto 184 str. pakeitimas – žr. aukščiau). 279. Seimo nariai: Irena Šiaulienė, Kęstutis
1883 Pasiūlymas Pakeisti 188 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ Trišalės tarybos funkcijas, teises, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovavimo Trišalėje taryboje kriterijus, sudarymo, darbo organizavimo tvarką nustato šio Kodekso priedas Trišalės tarybos nuostatai. Trišalės tarybos darbo organizavimo tvaką Juos tvirtina ir keičia šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalys Pritarti 280.
Seimo nariai: Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
1886 Pasiūlymas: Pakeisti 188 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Trišalės tarybos sudėties pakeitimai,
įtraukiant į jos veiklą naujas profesinių sąjungų organizacijas ir darbdavių organizacijas, svarstomi Trišalėje taryboje. Sprendimai šiuo klausimu priimami jos narių, atstovaujančių profesinių sąjungų organizacijoms, daugumai ir narių, atstovaujančių darbdavių organizacijoms, daugumai bei narių, atstovaujančių Lietuvos Respublikos Vyriausybei, daugumai pritarus.“
1941 4(N) Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekte (toliau - Projektas) siūlomo įtvirtinti socialinės partnerystės lygmens pateikti prie pasiūlymų Projekto 160 straipsniui. Pasiūlymas Papildyti Projekto 194 straipsnio Kolektyvinių sutarčių rūšys 1 dalį nauju 4 punktu, ankstesnę 4 dalį laikant 5-ta pavadinimą ir jo 2 dalį taip: „4) grupės darbdavių lygmens kolektyvinė sutartis“ Pritarti Siūlytina vadinti “grupės darbdavių kolektyvinė sutartis”
194 5(N) Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekte (toliau - Projektas) siūlomo įtvirtinti socialinės partnerystės lygmens pateikti prie pasiūlymų Projekto 160 straipsniui. Pasiūlymas Papildyti Projekto 195 straipsnį nauja 5 dalimi ir buvusią 5-tą dalį laikyti 6-ta. „5.
„5. Grupės darbdavių lygmens kolektyvinės sutarties šalys yra įmonės ir organizacijos priklausančiose grupei darbdavių ir jose veikiančios profesinės sąjungos ir jų organizacijos.“ Pritarti iš dalies Grupėje įmonių nėra darbdavių organizacijų, todėl siūlomos patikslintos 5 dalies nuostatos: “5. Grupės darbdavių kolektyvinės sutarties šalys yra darbdavių grupės darbdaviai ir jose veikiančios profesinės sąjungos ir jų organizacijos.”
283Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
195 Pasiūlymas: Pakeisti 195 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Teritorinės kolektyvinės sutarties šalimis yra toje teritorijoje veikiančios viena ar kelios profesinių sąjungų profesinės sąjungos ir jų organizacijos, iš vienos pusės, ir viena ar kelios darbdavių organizacijos, iš kitos pusės.“. Pritarti
1963 Argumentai: Kolektyvinės sutartys gali tik gerinti Darbo kodekse įtvirtintus minimalius standartus. Galimybė nesilaikyti Darbo kodekso paverčia jį gairėmis, gali lemti darbdavio kaip stipresnės darbo santykių šalies savivalę bei vietoj deklaruojamos verslo atstovams patrauklaus aplinkos kūrimo gali lemti priešingą rezultatą, kai bus vengiama pradėti verslą dėl painumo ir daugiaprasmiškumo, būtinybės samdytis teisininkus darbo santykiams aiškinti. Pasiūlymas:
Išbraukti 196 straipsnio 3 dalį ir atitinkamai suderinti straipsnio dalių numeraciją: „3. Kolektyvinėse sutartyse įtvirtintomis darbo teisės normomis galima nukrypti nuo šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ar pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais, jei kolektyvine sutartimi pasiekiamas darbdavio ir darbuotojų interesų balansas.
Ginčai dėl tokių normų teisėtumo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Nustačius, kad kolektyvinės sutarties sąlyga prieštarauja šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms, ar kolektyvine sutartimi nėra pasiekiamas darbdavio ir darbuotojų interesų balansas, ji negali būti taikoma, o taikoma šio Kodekso ar darbo teisės normos taisyklė. Bet kuriuo atveju kolektyvinė sutartis gali gerinti darbuotojų padėtį, lyginant su ta, kuri nustatyta šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose.“ Nepritarti Šia nuostata siekiama susitarimų lankstumo ir darbuotojams ir darbdaviams geriausių sąlygų radimo. Toks reguliavimas neprieštarauja tarptautinės darbo teisės standartams, nes TDO nereguliuoja kolektyvinių sutarčių santykio su įstatyminiu reguliavimu. TDO rekomendacija Nr. 91, kuri nėra privaloma, reguliuoja tik santykį tarp individualių darbo sutarčių ir kolektyvinių sutarčių, nustatant, kad darbo sutarties nuostatos prieštaraujančios kolektyvinės sutarties nuostatoms yra laikomos niekinėmis ir negaliojančiomis. 285. Seimo nariai: Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė
1963 Argumentai: Siūloma atsisakyti leisti kolektyvinėse sutartyse nukrypti nuo Kodekse ar kituose teisės aktuose įtvirtintų imperatyvių taisyklių, nes, kaip aiškinamas tokių galimų nukrypimų tikslas – tuo būtų siekiama darbuotojo ir darbdavio interesų balanso.
Tačiau nėra aiškiai apibrėžta, kuo tas balansas būtų matuojamas ir kas turėtų jį įvertinti, taigi sunku tikėtis, kad toks balansas apskritai galėtų egzistuoti. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybę, kad, nors 162 straipsnio 3 dalyje aiškiai pasakyta, kad profesinė sąjunga atstovauja savo nariams, tačiau Trišalėje taryboje socialiniai partneriai susitarė, kad 200 straipsnio 1 dalis būtų papildyta, nustatant, kad šalys gali susitarti dėl kolektyvinės sutarties kitokios taikymo srities. Tokiu atveju, leidus kolektyvinėje sutartyje nukrypti nuo imperatyvių normų, tokie darbuotojo padėtį pabloginantys nukrypimai galėtų būtų taikomi tik profesinių sąjungų nariams (sutarties šalims), o tuo tarpu pagerinimai, dėl kurių susitariama kolektyvinėje sutartyje, jau galėtų būtų taikomi visiems darbuotojams. Pasiūlymas:
Išbraukti 196 straipsnio 3 dalį, o 4 ir 5 dalis atitinkamai laikyti 3 ir 4 dalimis. „3. Kolektyvinėse sutartyse įtvirtintomis darbo teisės normomis galima nukrypti nuo šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ar pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais, jei kolektyvine sutartimi pasiekiamas darbdavio ir darbuotojų interesų balansas. Ginčai dėl tokių normų teisėtumo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.
Nustačius, kad kolektyvinės sutarties sąlyga prieštarauja šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms, ar kolektyvine sutartimi nėra pasiekiamas darbdavio ir darbuotojų interesų balansas, ji negali būti taikoma, o taikoma šio Kodekso ar darbo teisės normos taisyklė. Bet kuriuo atveju kolektyvinė sutartis gali gerinti darbuotojų padėtį, lyginant su ta, kuri nustatyta šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose.“. Nepritarti Šia nuostata siekiama susitarimų lankstumo ir darbuotojams ir darbdaviams geriausių sąlygų radimo. Toks reguliavimas neprieštarauja tarptautinės darbo teisės standartams, nes TDO nereguliuoja kolektyvinių sutarčių santykio su įstatyminiu reguliavimu. TDO rekomendacija Nr. 91, kuri nėra privaloma, reguliuoja tik santykį tarp individualių darbo sutarčių ir kolektyvinių sutarčių, nustatant, kad darbo sutarties nuostatos prieštaraujančios kolektyvinės sutarties nuostatoms yra laikomos niekinėmis ir negaliojančiomis. Pabrėžtina, kad bloginamas (teoriškai tik) ne darbuotojų apskritai, o tik tų darbuotojų, kurie atidavė savo atstovavimo kompetenciją profesinei sąjungai – tai yra jos narių – padėtis. Pasiūlymo rengėjai nemato, kad mainais šie darbuotojai gaus žymiai geresnes darbo sąlygas, kurių neturės kiti darbuotojai, nesantys profesinės sąjungos nariais. 286. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
1965 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekte (toliau - Projektas) siūlomo įtvirtinti socialinės partnerystės lygmens pateikti prie pasiūlymų Projekto 160 straipsniui. Pasiūlymas Papildyti Projekto 196 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Grupės darbdavių, dDarbdavio ar darbovietės lygmens kolektyvinėje sutartyje šalys gali aptarti:
1) darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo sąlygas;
2) darbo apmokėjimo organizavimo sąlygas;
3) darbo ir poilsio laiko sąlygas;
4) darbuotojų saugos ir sveikatos priemones;
5) šalių tarpusavio informavimo sąlygas;
6) informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotojų atstovų dalyvavimo darbdaviui priimant sprendimus teisių įgyvendinimo tvarką, nemažinant įstatyme nustatytų darbo tarybos įgaliojimų;
7) kitas šalims svarbias darbo, ekonomines ir socialines sąlygas;
8) kolektyvinės sutarties vykdymo tvarką;
9) kolektyvinės sutarties keitimo, pildymo tvarką, galiojimo terminą, vykdymo kontrolės sistemą ir tvarką, kitus organizacinius klausimus, susijusius su kolektyvinės sutarties sudarymu ir vykdymu.“
287Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras
Pakeisti 196 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) darbo apmokėjimo organizavimo užmokesčio
sąlygas;“. Pritarti
288Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
1971 Pasiūlymas: Pakeisti 197 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbdaviams ‒ iš valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio
draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įstaigoms, organizacijoms ‒ atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, gavusi profesinių sąjungų organizacijos pasiūlymą pradėti nacionalinio (tarpšakinio) ar šakos lygmens kolektyvines derybas arba pati inicijuodama šias derybas, privalo pakviesti į jas atitinkamoje šakoje veikiančias privačiojo sektoriaus darbdavių organizacijas, kurios gali dalyvauti kartu šiose kolektyvinėse derybose.
Šios nuostatos mutatis mutandis taikomos kai socialinėje partnerystėje teritoriniu lygmeniu veikia savivaldybės taryba institucijos.“. Pritarti
289Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
1992 Pasiūlymas: Pakeisti 199 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kolektyvinė sutartis galioja iki joje nurodyto
termino, bet ne ilgiau kaip trejus ketverius metus., arba iki naujos kolektyvinės sutarties sudarymo. Kolektyvinės sutarties galiojimą šalys gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieniems metams ir tik vieną kartą. “ Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Pakeisti 199 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kolektyvinė sutartis galioja iki joje
nurodyto termino, bet ne ilgiau kaip trejus ketverius metus., arba iki naujos kolektyvinės sutarties sudarymo. Kolektyvinės sutarties galiojimą šalys gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieniems metams ir tik vieną kartą., jei kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip.“
290Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
2001 Pasiūlymas: Pakeisti 200 straipsnio 1 dalį ir ja išdėstyti taip: „1. Kolektyvinės sutartys taikomos darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams, nebent šalys susitaria dėl kitokios taikymo srities kolektyvinėje sutartyje nustatytomis sąlygomis.“. Pritarti 291.
200123 Argumentai: Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsniu ir Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimu byloje Nr. 8/98, profesinės sąjungos atstovauja visiems atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojams. Darbdavio išstojimas iš darbdavių organizacijos nėra pagrindas nutraukti kolektyvinę sutartį. Pasiūlymas:
Pataisyti 196 straipsnio 1, 2, 3 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Kolektyvinės sutartys taikomos darbuotojams - jas sudariusių profesinių
sąjungų nariams. 2. Darbdavio ar darbovietės lygmens kolektyvinę sutartį profesinės sąjungos nariams privalo taikyti darbdavys – šios sutarties šalis. 3. Nacionalinę (tarpšakinę), teritorinę, šakos kolektyvinę sutartį profesinių sąjungų nariams ar jų organizacijas sudarančių profesinių sąjungų nariams atstovaujamiems darbuotojams privalo taikyti su jais darbo santykiais susiję darbdaviai, kurie:
1) yra kolektyvinę sutartį pasirašiusios darbdavių organizacijos nariai;
2) prisijungė prie šios organizacijos po kolektyvinės sutarties pasirašymo;
3) buvo kolektyvinę sutartį sudariusios darbdavių organizacijos nariai, tačiau iš jos išstojo. Tokiu atveju privalomas kolektyvinės sutarties taikymas jų atžvilgiu pasibaigia praėjus trims mėnesiams po narystės darbdavių organizacijoje pabaigos, išskyrus atvejus, kai jos galiojimo terminas baigiasi anksčiau.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į Seimo narių grupės pasiūlymą ir Trišalės tarybos sutarimą dėl kolektyvinių sutarčių taikymo, siūlytina pakeisti 200 straipsnio 1 dalį ir ja išdėstyti taip: „1. Kolektyvinės sutartys taikomos darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams, nebent šalys susitaria dėl kitokios taikymo srities kolektyvinėje sutartyje nustatytomis sąlygomis.“ 292.
2003 Argumentai: Pasiūlymas atitinka Estijos darbo santykius reguliuojančių įstatymų, kurių principų taikymas buvo ir yra plačiai deklaruojamas kaip pavyzdinis Lietuvos darbo santykių reformą pagal Vyriausybės pateiktą Projektą palaikančios interesų pusės, nuostatą. Pasiūlymas: Papildyti 200 straipsnio 3 dalį naujais punktais ir juos išdėstyti taip: „5) Kolektyvinėse sutartyse nustatyti terminai ir sąlygos, kurie yra mažiau palankūs darbuotojams nei tie, kurie nustatyti Darbo kodekse, yra negaliojantys;
6) Prieštaravimo tarp skirtingų nuostatų atveju galioja ta nuostata, kuri palankesnė darbuotojui.“ Nepritarti Kolektyvinių sutarčių pliuralizmo atveju galioja hierarchijos ir lex specialis principai. Jei skatinamos šakinės kolektyvinės derybos, tai būtina atiduoti pirmenybę jų nuostatoms. Jei kolektyvinėse sutartyse nebus leidžiama susitarti in peius tokios sutartys nebus skatinamos ir jos neatsiras – nebus pasiekti reformos tikslai. 293. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
2003 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekte (toliau - Projektas) siūlomo įtvirtinti socialinės partnerystės lygmens pateikti prie pasiūlymų Projekto 160 straipsniui. Pasiūlymas Papildyti Projekto 200 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Nacionalinę (tarpšakinę), teritorinę, šakos ar grupės darbdavių lygmeniu sudarytą kolektyvinę sutartį profesinių sąjungų nariams ar jų organizacijas sudarančių profesinių sąjungų nariams privalo taikyti su jais darbo santykiais susiję darbdaviai, kurie:
1) yra kolektyvinę sutartį pasirašiusios darbdavių organizacijos nariai;
2) prisijungė prie šios organizacijos po kolektyvinės sutarties pasirašymo;
3) buvo kolektyvinę sutartį sudariusios darbdavių organizacijos nariai, tačiau iš jos išstojo. Tokiu atveju privalomas kolektyvinės sutarties taikymas jų atžvilgiu pasibaigia praėjus trims mėnesiams po narystės darbdavių organizacijoje pabaigos, išskyrus atvejus, kai jos galiojimo terminas baigiasi anksčiau;
4) priklauso grupei darbdavių, grupės darbdavių lygmeniu sudarytos kolektyvinės sutarties atveju;
4) 5) patenka į šio Kodekso nustatyta tvarka išplėstos kolektyvinės sutarties taikymo sritį. „
294Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
2004 Pasiūlymas: Pakeisti 200 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jeigu darbuotojui turi būti taikomos kelios kolektyvinės sutartys, jam taikomos lex specialis kolektyvinės sutarties nuostatos:
1) įmonės ir šakos kolektyvinė sutartis, jam taikoma šakos kolektyvinė sutartis, nebent šakos kolektyvinėje sutartyje leidžiama įmonės kolektyvine sutartimi nukrypti nuo joje nustatytų sąlygų;
2) įmonės ir teritorinė kolektyvinė sutartis, jam taikoma teritorinė kolektyvinė sutartis, nebent teritorinėje kolektyvinėje sutartyje leidžiama įmonės kolektyvine sutartimi nukrypti nuo joje nustatytų sąlygų;
3) šakos ir teritorinė kolektyvinė sutartis, jam taikomos lex specialis kolektyvinės sutarties nuostatos;“. Pritarti 295.
295Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
2005 Pasiūlymas: Papildyti 200 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Nepriklausomai nuo to, kad darbuotojui taikoma įmonės ir (ar) šakos ir (ar) teritorinė kolektyvinė sutartis, jam taikoma nacionalinė kolektyvinė sutartis, nebent nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje leidžiama šakos, teritorine ar įmonės kolektyvine sutartimi nukrypti nuo joje nustatytų sąlygų.“
2041 Argumentai: Siūloma numatyti atsiskaitomybę apie įmonės kolektyvinės sutarties vykdymą darbuotojų susirinkimui (konferencijai) – tai, manytina, užtikrintų efektyvesnį sutartyje sulygtų sąlygų laikymąsi. Pasiūlymas: Pakeisti 204 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kolektyvinės sutarties vykdymą kontroliuoja sutarties šalys arba jų tam įgalioti atstovai. įmonės kolektyvinės sutarties šalių atstovai atsiskaito darbuotojų susirinkimui (konferencijai), kaip vykdoma įmonės kolektyvinė sutartis. Atsiskaitymo tvarka ir terminai nustatomi sutartyje.“. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad kolektyvinės sutartys būtų taikomos tik profesinės sąjungos nariams, tai ir jų vykdymo kontrolė nurodyta tik kolektyvinės sutarties šalims. 297. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
2061 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) trūkumų reglamentuojant kolektyvinius darbo santykius išdėstyti prie pasiūlymų Projekto 162 straipsnio 3,4 dalims ir 164 straipsnio 1 daliai. Dėl darbuotojų atstovų sąvokų subendrinimo sutarta ir Trišalėje taryboje. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 206 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: „1.
Šio Kodekso, kolektyvinių sutarčių, darbdavio ir darbo tarybos susitarimų ir kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais ir tvarka darbuotojai per darbo tarybą darbuotojų atstovavimą įgyvendinančius asmenis turi teisę būti informuojami ir dalyvauti konsultacijose su darbdaviais ir jų atstovais klausimais, susijusiais su darbuotojų darbo, socialinių, ekonominių teisių bei interesų įgyvendinimu ir gynimu. „ Nepritarti Siūlomas modelis atskiria profesinių sąjungų ir darbo tarybų kompetenciją. Darbo tarybos bus atsakingos už darbuotojų informavimą ir konsultavimą. Jos turės būtų steigiamos įmonėse, kur dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. Tuo siekiama užtikrinti tinkamą darbuotojų informavimo įgyvendinimą. Tuo tarpu profesinių sąjungų kompetencija
Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) trūkumų reglamentuojant kolektyvinius darbo santykius išdėstyti prie pasiūlymų Projekto 162 straipsnio 3,4 dalims ir 164 straipsnio 1 daliai. Dėl darbuotojų atstovų sąvokų subendrinimo sutarta ir Trišalėje taryboje. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 207 straipsnį ir išdėstyti taip: „207 straipsnis. Informavimo ir konsultavimo sąvokos ir principai
(duomenų) perdavimas darbuotojams ar darbo tarybai, siekiant supažindinti su klausimo, susijusio su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis bei interesais, esme. Konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų darbo tarybos ir darbdavio užmezgimas bei plėtojimas. 2.
privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją darbo tarybai ir atsako už šios informacijos teisingumą. 3. Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys Darbo tarybos nariai, pateikę rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) ar profesinės paslapties, turi teisę susipažinti su informacija, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, bet yra būtina jų pareigoms atlikti. Neatsižvelgiant į darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenys darbo tarybos narių buvimo vietą ir darbo santykių ar atstovavimo įgaliojimų pasibaigimą, jiems draudžiama žinomą tapusią informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, naudoti ne pagal paskirtį ar ją atskleisti tretiesiems asmenims. Supažindinimą su valstybės, tarnybos paslaptimis ir atsakomybę už jų atskleidimą ar neteisėtą panaudojimą reglamentuoja specialūs įstatymai. 4. Darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų reikalavimu Darbo tarybos reikalavimu darbdavys turi pradėti konsultavimosi procedūras ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Konsultavimosi procedūrų metu darbo tarybos nariai turi teisę susitikti su darbdaviu ir jo atstovais, prireikus – ir kitais įmonės, įstaigos, organizacijos valdymo organų nariais, ir per penkiolika darbo dienų, jeigu nesusitarta dėl kitokio termino, nuo pirmos konsultacijų dienos raštu pateikti savo pasiūlymus. Tuo laikotarpiu darbdavys negali imtis jokių veiksmų, dėl kurių pradėtos konsultavimosi procedūros. Pasibaigus šiam terminui, jeigu darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys darbo taryba nepateikia savo nuomonės, darbdavys gali nutraukti konsultavimosi procedūras. Konsultavimu turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo. Konsultacijų rezultatai įforminami protokolu, susitarimu arba priimami vietiniai norminiai teisės aktai. 5.
suteikti informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, arba konsultuotis su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis darbo taryba, jei tokia informacija arba konsultavimasis dėl savo pobūdžio pagal objektyvius kriterijus pakenktų ar galėtų labai pakenkti įmonei, įstaigai, organizacijai arba jos veiklai. Darbdavio sprendimas atsisakyti suteikti informaciją gali būti skundžiamas darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Darbo ginčą nagrinėjančiam organui nustačius, kad darbdavio atsisakymas pateikti informaciją ar konsultuotis yra nepagrįstas, darbdavys įpareigojamas per protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį tokią informaciją suteikti arba pradėti konsultacijas. „ Nepritarti Siūlomas modelis atskiria profesinių sąjungų ir darbo tarybų kompetenciją. Darbo tarybos bus atsakingos už darbuotojų informavimą ir konsultavimą. Jos turės būtų steigiamos įmonėse, kur dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. Tuo siekiama užtikrinti tinkamą darbuotojų informavimo įgyvendinimą. Tuo tarpu profesinių sąjungų kompetencija – kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas. Pakeitus visame DK darbo tarybas į darbuotojų atstovus, lieka neaiškus socialinės partnerystės modelis. 299. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
2081 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) trūkumų reglamentuojant kolektyvinius darbo santykius išdėstyti prie pasiūlymų Projekto 162 straipsnio 3,4 dalims ir 164 straipsnio 1 daliai. Dėl darbuotojų atstovų sąvokų subendrinimo sutarta ir Trišalėje taryboje. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 208 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: „1.
Darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai penkiasdešimt ir daugiau darbuotojų, kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 d. pateikia informaciją darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims darbo tarybai apie dabartinę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos (esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei – ir darbovietės) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę ir privalo konsultuotis su jais.“ Nepritarti Siūlomas modelis atskiria profesinių sąjungų ir darbo tarybų kompetenciją. Darbo tarybos bus atsakingos už darbuotojų informavimą ir konsultavimą. Jos turės būtų steigiamos įmonėse, kur dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. Tuo siekiama užtikrinti tinkamą darbuotojų informavimo įgyvendinimą. Tuo tarpu profesinių sąjungų kompetencija – kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas. Pakeitus visame DK darbo tarybas į darbuotojų atstovus, lieka neaiškus socialinės partnerystės modelis. 300. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
2083 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) trūkumų reglamentuojant kolektyvinius darbo santykius išdėstyti prie pasiūlymų Projekto 162 straipsnio 3,4 dalims ir 164 straipsnio 1 daliai. Dėl darbuotojų atstovų sąvokų subendrinimo sutarta ir Trišalėje taryboje. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 208 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti taip: „3. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos pradedamos darbdavio konsultacijos su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis .
Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kai konsultacijas veda darbo taryba, turi būti pastarosios informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui.“ Nepritarti Siūlomas modelis atskiria profesinių sąjungų ir darbo tarybų kompetenciją. Darbo tarybos bus atsakingos už darbuotojų informavimą ir konsultavimą. Jos turės būtų steigiamos įmonėse, kur dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. Tuo siekiama užtikrinti tinkamą darbuotojų informavimo įgyvendinimą. Tuo tarpu profesinių sąjungų kompetencija – kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas. Pakeitus visame DK darbo tarybas į darbuotojų atstovus, lieka neaiškus socialinės partnerystės modelis. 301. Seimo nariai: Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė
2084 Argumentai: Siūloma išbraukti 208 straipsnio 4 dalį, nes atsisakius darbo tarybų, ji tampa neaktuali. Pasiūlymas: Išbraukti 208 straipsnio 4 dalį, o 5 dalį laikyti atitinkamai 4 dalimi. „4. Kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų.“
2085 Argumentai: Siekiant apsaugoti darbuotojų teisėtus interesus ir lūkesčius, siūloma numatyti darbdaviui pareigą informuoti darbuotojų atstovus apie būsimus esminius pasikeitimus įmonėje, galinčius turėti teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „5.
Prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti.“. Nepritarti Konsultavimasis verslo dalies perdavimo atveju yra numatytas 211 str. Papildomai yra numatyta visa eilė atvejų, kad privalomas informavimas ir konsultavimas su darbo taryba. Nekonkreti sąlyga (kaip siūloma) reiškia dviejų nuostatų dubliavimąsi ir tampa nebeaišku, kada ir dėl ko reikia informavimo ir konsultavimo procedūra pravesti. Tokiu būdu realiai silpninama darbuotojų apsauga ir gynyba. 303. Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras
Pakeisti 209 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) darbo normų nustatymo taisyklių ar darbo normų;“. Pritarti
304Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras
Papildyti 209 straipsnio 1 dalį 9 punktu ir jį išdėstyti taip: „9) dėl kitų darbuotojų socialinei ir ekonominei padėčiai aktualių teisės aktų.“. Pasiūlymas: Pakeisti 209 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba. Dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų darbdavio sprendimų gali būti sudaromi darbdavio ir darbo tarybos susitarimai. Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui.“. Pritarti 305.
2091 Argumentai Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas)
atvejais, kai įmonėje nėra sudarytos kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistema yra informavimo ir konsultavimosi procedūrų objektu. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 209 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: „1. Darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai penkiasdešimt dvidešimt ir daugiau darbuotojų, privalo informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis priimdamas sprendimus dėl šių vietinių norminių teisės aktų patvirtinimo ar pakeitimo:
1) darbo tvarkos taisyklių, apibrėžiančių bendrąją tvarką įmonėje;
2) darbo normų nustatymo taisyklių;
3) darbo apmokėjimo sistemos, kai ji nėra įtvirtinta kolektyvinėje sutartyje;
4) naujų technologinių procesų įvedimo tvarkos;
4) 5) darbuotojų sekimo informacinėmis, garso ir vaizdo nustatymo technologijomis įvedimo;
5) 6) darbuotojų privataus gyvenimo apsaugą galinčių pažeisti priemonių įvedimo;
6) 7) darbuotojų asmens duomenų apsaugą galinčių pažeisti priemonių įvedimo;
7) 8) lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros;
8) 9) įtampą darbe mažinančių priemonių įvedimo. Nepritarti Darbo apmokėjimas yra prioritetinis kolektyvinių derybų tikslas - profesinių sąjungų kompetencija, todėl darbo tarybos dalyvavimas net ir tokiu būdu yra žalingas. 306. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
2093 Argumentai Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 209 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti taip: „3. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba. Dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų darbdavio sprendimų gali būti sudaromi darbdavio ir darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų darbo tarybos susitarimai.
Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui.“ Nepritarti Siūlomas modelis atskiria profesinių sąjungų ir darbo tarybų kompetenciją. Darbo tarybos bus atsakingos už darbuotojų informavimą ir konsultavimą. Jos turės būtų steigiamos įmonėse, kur dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. Tuo siekiama užtikrinti tinkamą darbuotojų informavimo įgyvendinimą. Tuo tarpu profesinių sąjungų kompetencija – kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas. Pakeitus visame DK darbo tarybas į darbuotojų atstovus, lieka neaiškus socialinės partnerystės modelis. 307. Seimo nariai: Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė
2094 Argumentai: Siūloma išbraukti 209 straipsnio 4 dalį, nes atsisakius darbo tarybų, ji tampa neaktuali. Pasiūlymas: Išbraukti 209 straipsnio 4 dalį. „4. Kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų.“
2095 Argumentai: Siūloma nustatyti ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą konsultavimosi procedūroms vesti, nes minimalaus 10 darbo dienų termino nustatymas gali labai „užtęsti“ šias procedūras. Pasiūlymas: Pakeisti 209 straipsnio 5 dalį, laikyti ją 4 dalimi ir išdėstyti taip:
„5. 4. Darbdavys privalo vesti konsultavimosi procedūras ne trumpiau kaip dešimt
darbo dienų penkias darbo dienas nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbo taryba sutinka su kitokiu terminu darbuotojų atstovai sutinka su kitokiu terminu.“.
Nepritarti Kuo trumpesnis terminas, tuo labiau šios procedūros yra nerimtos, formalios ar paviršutiniškos. Nepritartina darbo tarybos išbraukimui ir pakeitimui darbuotojų atstovais dėl aukščiau kelis kartus paminėtų priežasčių. 309. Seimo nariai: Irena Šiaulienė, Kęstutis
2095 Pasiūlymas: Pakeisti 209 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Darbdavys privalo vesti konsultavimosi procedūras ne trumpiau kaip dešimt darbo dienų penkias darbo dienas nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbo taryba sutinka su kitokiu terminu.“
210 1-4 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) trūkumų reglamentuojant kolektyvinius darbo santykius išdėstyti prie pasiūlymų Projekto 162 straipsnio 3,4 dalims ir 164 straipsnio 1 daliai. Dėl darbuotojų atstovų sąvokų subendrinimo sutarta ir Trišalėje taryboje. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 210 straipsnio 1-4 dalį ir išdėstyti taip: „1. Prieš priimdamas sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo, kaip nustatyta šiame Kodekse, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančius asmenis darbo tarybą ir su jais konsultuotis. 2.
septynios darbo dienos iki numatomos konsultavimosi procedūrų pradžios darbdavys darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims darbo tarybai raštu turi suteikti informaciją apie:
1) planuojamų atleidimų priežastis;
2) bendrą ir atleidžiamų darbuotojų skaičių pagal jų kategorijas;
3) laikotarpį, per kurį bus nutrauktos darbo sutartys;
4) atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus;
5) darbo sutarčių nutraukimo sąlygas ir kitą svarbią informaciją. 3. Kai įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją joje nurodytais terminais darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, taip pat darbuotojams tiesiogiai arba visuotiniame darbuotojų susirinkime. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų. 4. Suteiktos informacijos pagrindu per penkias dienas nuo informacijos gavimo dienos pradedamos konsultacijos su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis darbo taryba, kuriomis siekiama susitarti, kokiais būdais ir priemonėmis galima išvengti grupės darbuotojo atleidimo arba sumažinti atleidžiamų darbuotojų skaičių, taip pat sušvelninti šių atleidimų padarinius papildomomis socialinėmis priemonėmis, kurios skirtos, be kita ko, numatomiems atleisti darbuotojams perkvalifikuoti arba iš naujo įdarbinti. Konsultacijomis turi būti siekiama darbdavio ir darbo tarybos susitarimo sudarymo. Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui.“ Nepritarti Siūlomas modelis atskiria profesinių sąjungų ir darbo tarybų kompetenciją. Darbo tarybos bus atsakingos už darbuotojų informavimą ir konsultavimą. Jos turės būtų steigiamos įmonėse, kur dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. Tuo siekiama užtikrinti tinkamą darbuotojų informavimo įgyvendinimą.
Tuo tarpu profesinių sąjungų kompetencija – kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas. Pakeitus visame DK darbo tarybas į darbuotojų atstovus, lieka neaiškus socialinės partnerystės modelis. 311. Seimo nariai: Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė
2103 Argumentai: Siūloma išbraukti 210 straipsnio 3 dalį, nes atsisakius darbo tarybų, ji tampa neaktuali. Pasiūlymas: Išbraukti 210 straipsnio 3 dalį, o 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 3 ir 4 dalimis. „3. Kai įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją joje nurodytais terminais darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, taip pat darbuotojams tiesiogiai arba visuotiniame darbuotojų susirinkime. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų.“ Nepritarti Nepritartina darbo tarybos išbraukimui ir pakeitimui darbuotojų atstovais dėl aukščiau kelis kartus paminėtų priežasčių. 312. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
211 1-4 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) trūkumų reglamentuojant kolektyvinius darbo santykius išdėstyti prie pasiūlymų Projekto 162 straipsnio 3,4 dalims ir 164 straipsnio 1 daliai. Dėl darbuotojų atstovų sąvokų subendrinimo sutarta ir Trišalėje taryboje. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 211 straipsnio 1-4 dalį ir išdėstyti taip: „1. Prieš priimdamas sprendimą dėl verslo ar jo dalies perdavimo darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančius asmenis darbo tarybą apie šį sprendimą ir su ja konsultuotis. 2.
dienas iki numatomos konsultavimosi procedūrų pradžios darbdavys darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims darbo tarybai raštu turi suteikti informaciją apie:
1) perdavimo datą arba siūlomą perdavimo datą;
2) perdavimo teisinį pagrindą;
3) perdavimo teisinius, ekonominius ir socialinius padarinius darbuotojams;
4) priemones, numatytas darbuotojams. 3. Kai įmonėje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją joje nurodytais terminais darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, taip pat darbuotojams tiesiogiai arba visuotiniame darbuotojų susirinkime. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų. 4. Suteiktos informacijos pagrindu vyksta konsultacijos su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis darbo taryba, kuriomis siekiama susitarti, kokiais būdais ir priemonėmis galima išvengti ar verslo ar jo dalies perdavimo neigiamų teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ar juos sušvelninti. Konsultacijomis turi būti siekiama darbdavio ir darbuotojų atstovų susitarimo sudarymo. Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui.“ Nepritarti Siūlomas modelis atskiria profesinių sąjungų ir darbo tarybų kompetenciją. Darbo tarybos bus atsakingos už darbuotojų informavimą ir konsultavimą. Jos turės būtų steigiamos įmonėse, kur dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. Tuo siekiama užtikrinti tinkamą darbuotojų informavimo įgyvendinimą. Tuo tarpu profesinių sąjungų kompetencija – kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas. Pakeitus visame DK darbo tarybas į darbuotojų atstovus, lieka neaiškus socialinės partnerystės modelis. 313.
2113 Argumentai: Siūloma išbraukti 211 straipsnio 3 dalį, nes atsisakius darbo tarybų, ji tampa neaktuali. Pasiūlymas: Išbraukti 211 straipsnio 3 dalį, o 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 3 ir 4 dalimis. „3. Kai įmonėje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją joje nurodytais terminais darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, taip pat darbuotojams tiesiogiai arba visuotiniame darbuotojų susirinkime. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų.“ Nepritarti Nepritartina darbo tarybos išbraukimui ir pakeitimui darbuotojų atstovais dėl aukščiau kelis kartus paminėtų priežasčių. 314. Seimo narys Naglis Puteikis
2131 Argumentai: Siūlome skatinti darbuotojų dalyvavimą įmonių valdyme. Tikslinga, kad darbuotojų atstovų dalyvavimas įmonių kolegialaus valdymo ar priežiūros organuose taptų privalomu. Pasiūlymas: Pakeisti 213 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
1Šio Kodekso,
kitų įstatymų ir darbo teisės normų nustatytais atvejais ir tvarka darbuotojų atstovai turi teisę skirti skiria dalį juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo, kuris skiriamas ar renkamas pagal šių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ar steigimo dokumentus, narių.“ Nepritarti Kaip lydintysis įstatymas teikiamas Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas, taigi, naujovė – privalomai skirti dalį juridinio organo narių kol kas numatoma tik valstybės ir savivaldybių įmonėse. Manoma, kad esant sėkmingai patirčiai šiose įmonėse, bus galima darbuotojų dalyvavimo modelį įvesti ir kitose įmonėse. 315. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
2141 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr.
XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) trūkumų reglamentuojant kolektyvinius darbo santykius išdėstyti prie pasiūlymų Projekto 162 straipsnio 3,4 dalims ir 164 straipsnio 1 daliai. Dėl darbuotojų atstovų sąvokų subendrinimo sutarta ir Trišalėje taryboje. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 214 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: „1. Teisę skirti dalį įmonės, įstaigos ar organizacijos kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narių, kaip nurodyta šio Kodekso 213 straipsnyje, turi darbdavio lygmeniu veikiantys darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys darbo taryba ar darbuotojų patikėtinis, o kai jų nėra – darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga.“ Nepritarti DK darbo tarybas į darbuotojų atstovus, lieka neaiškus socialinės partnerystės modelis. 316. Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
2145 Pasiūlymas: Pakeisti 214 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Darbuotojų atstovų skiriamas juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo narys turi būti to juridinio asmens darbuotojas. Darbo sutarties su juo pasibaigimas narystės narystę juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organe nenutraukia nutraukia.“
2151 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) trūkumų reglamentuojant kolektyvinius darbo santykius išdėstyti prie pasiūlymų Projekto 162 straipsnio 3,4 dalims ir 164 straipsnio 1 daliai. Dėl darbuotojų atstovų sąvokų subendrinimo sutarta ir Trišalėje taryboje. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 215 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: „1.
Kolektyvinių sutarčių ar darbdavio ir darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų darbo tarybos susitarimų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti sudaryta galimybė darbuotojų atstovams stebėtojo ar patariamojo balso teise dalyvauti darbdavio kolegialaus valdymo ar priežiūros organų susitikimuose, kai juose sprendžiami su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų darbo sąlygomis susiję klausimai.“ Nepritarti DK darbo tarybas į darbuotojų atstovus, lieka neaiškus socialinės partnerystės modelis. 318. Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
2211 Pasiūlymas: Pakeisti 221 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jei darbuotojas nušalintas nuo darbo nesant teisėto pagrindo, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą grąžinti darbuotoją į darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei patirtą žalą. Jei nušalinimo pagrindas buvo, tačiau darbdavys pažeidė darbuotojo nušalinimo tvarką, darbuotojui priteisiama tuo padaryta žala.“
2212 Argumentai: Darbuotojas nėra kaltas, kad sprendimas galimai galiojo ilgiau nei vienerius metus ir neturėtų finansiškai nukentėti tokiu atveju. Todėl laikotarpio apribojimai yra pertekliniai. Pasiūlymas: Pataisyti 221 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo be
teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus bei patirtą žalą.“ Nepritarti Siūloma pasilikti prie mokslininkų pasiūlyto sprendimo, kuriame derinami darbuotojų ir darbdavių interesai.
Šiandienis reguliavimas neskatina greitai spręsti darbo ginčų, neleidžia prognozuoti kaštų ir yra neproporcingas. Tokių “popierinių” priskaičiuotų sumų baudinį pobūdį būtina eliminuoti, suteikti sistemai tikrumo. Papildoma patirta žala darbuotojui yra atlyginama numatant papildomos žalos atlyginimą, įskaitant baudinį neturtinės žalos atlyginimo principą. 320. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
2212 Argumentai Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos darbo kodekse apibrėžtos darbuotojo neteisėto atleidimo atveju mokėtinos kompensacijos už priverstinę pravaikštą laikotarpis - nuo neteisėto atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra tikslingas yra pagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
„Prisma LT“, bylos Nr.
UAB
„Prisma LT“, bylos Nr. 3K-3-276/2011) išaiškinta, kad šios darbo kodekse
nustatytos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką paskirtis yra pirma, atlyginti darbuotojo prarastą darbo užmokestį (pareiškusio ieškinį dėl grąžinimo į darbą darbuotojo per visą teisminio proceso laikotarpį padėtis išlieka neapibrėžta, nes jis siekdamas teismine tvarka grįžti į pradinį darbą ir laukdamas teismo sprendimo dėl ginčo baigties byloje įsiteisėjimo paprastai nepradeda dirbti kito darbo; dėl šios priežasties vidutinio darbo užmokesčio priteisimas neteisėtai atleistam darbuotojui už laikotarpį, kuriuo byla nagrinėjama teisme, atitinka tokiu kompensavimu siekiamus tikslus) ir, antra, nustatyti sankciją darbdaviui ir turėti prevencinę reikšmę įpareigojant darbdavį laikytis darbo teisėje nustatytų darbuotojo atleidimo iš darbo procedūrų. Atitinkamai, neaišku kokių tikslų siekiama Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 221 straipsniu mažinant darbuotojui priteistino kompensacijos dydį: pirma, darbuotojas negali įtakoti teisminių procesų trukmės, o laukdamas teismo sprendimo yra neapibrėžtoje situacijoje ir kiekvieną tokį ginčo nagrinėjimo mėnesį prarandą pajamas, t. y. dėl darbdavio kaltės patiria žalą, todėl neaišku, kodėl siekiama darbdavį, kaip atsakingą už žalą asmenį atleisti nuo atsakomybės, o darbuotoją palikti be pajamų; antra, darbo santykių liberalizavimu negali būti siekiama pateisinti darbo teisės pažeidimus ar mažinti atsakomybę už juos, priešingai siekiant užkardinti darbo teisės pažeidimus ir formuoti darbo santykių šalių įprotį gerbti bendro gyvenimo taisykles ir laikytis įstatymų, - prevencinės priemonės, kai ir sankcijos darbdaviui turi būti griežtinamos, kad susiformuotų įprotis elgtis teisėtai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslu turi būti teisėtumas darbo santykiuose, pažeidimų užkardymas ir kuo spartesnis darbo ginčų sprendimas. Atitinkamai, našta darbdaviui mažintina ne trumpinant darbuotojui priteistinos kompensacijos laikotarpį iki vienerių metų, bet siekiant, jog tokių neteisėtų atleidimų mažėtų, o darbo ginčai būtų nagrinėjami kuo operatyviau. Jei darbo ginčas būtų išnagrinėjamas bent per vienerius metus, būtų pasiekiamas tas pats tikslas, kurį ir nurodo Projekto teikėjai, tačiau nepažeidžiant darbuotojo teisių. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 221 straipsnio 2 dalį taip: „2.
Jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus bei patirtą turtinę ir neturtinę žalą.„ Nepritarti Šiuo straipsniu derinami tiek darbuotojų, tiek darbdavių interesai. Ilgai trunkant teismo procesams ir priteisus darbuotojui už visą priverstinės pravaikštos laiką – tai gali lemti darbdavio sunkumą atsiskaityti su dirbančiais darbuotojais ar net darbdavio bankrotą. 321. Seimo nariai: Algirdas Sysas, Giedrė Purvaneckienė
2212 Argumentai: Atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu – tai aplinkybė, reiškianti, kad darbuotojui turi būti atlyginti visi su neteisėtu atleidimu iš darbo susiję nuostoliai, todėl negalima riboti vienerių metų terminu darbo užmokesčio, kurį jam privalo sumokėti darbdavys už priverstinės pravaikštos laiką, jeigu ji viršija vienus metus. Pasiūlymas:
Pakeisti 221 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus bei patirtą žalą.“. Nepritarti Siūloma pasilikti prie mokslininkų pasiūlyto sprendimo, kuriame derinami darbuotojų ir darbdavių interesai. Šiandienis reguliavimas neskatina greitai spręsti darbo ginčų, neleidžia prognozuoti kaštų ir yra neproporcingas.
Tokių “popierinių” priskaičiuotų sumų baudinį pobūdį būtina eliminuoti, suteikti sistemai tikrumo. Papildoma patirta žala darbuotojui yra atlyginama numatant papildomos žalos atlyginimą, įskaitant baudinį neturtinės žalos atlyginimo principą. 322. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
2214 Argumentai Atsižvelgiant į argumentus išdėstytus prie pasiūlymo Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 221 str. 2 daliai, kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką neteisėto atleidimo atveju paskirtis yra: atlyginti darbuotojo prarastą darbo užmokestį - kompensuoti dėl neteisėto atleidimo patirtus praradimus ir, antra, nustatyti sankciją darbdaviui ir turėti prevencinę reikšmę įpareigojant darbdavį laikytis darbo teisėje nustatytų darbuotojo atleidimo iš darbo procedūrų. Projekte nustatomo teisinio reglamentavimo tikslu turi būti teisėtumas darbo santykiuose, pažeidimų užkardymas ir kuo spartesnis darbo ginčų sprendimas. Jei darbo ginčas būtų išnagrinėjamas bent per vienerius metus, būtų pasiekiamas tas pats tikslas, kurį ir nurodo Projekto teikėjai, tačiau nepažeidžiant darbuotojo teisių. Papildomai pažymėtina, kad pripažinus darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, jam priteistinos išeitinės išmokos dydis jokiais atvejais negali būti mažesnis nei bet kuris jos dydis, mokėtinas to darbuotojo teisėto atleidimo atveju (bet kuriuo iš pagrindų). Priešingu atveju, darbdavys bus suinteresuotas neteisėtais atleidimais labiau nei teisėtais, o tai formuos ydingą praktiką. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 221 straipsnio 4 dalį taip: „4.
Jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus bei patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam vidutiniam darbuotojo darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai išeitinei išmokai numatytai darbo kodekso 58 straipsnyje (Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia).“ Nepritarti Ilgai trunkant teismo procesams ir priteisus darbuotojui už visą priverstinės pravaikštos laiką - tai gali lemti darbdavio sunkumą atsiskaityti su dirbančiais darbuotojais ar net darbdavio bankrotą. 323. Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė, Kęstas Komskis 2015-10-07 223, 224-266 Pasiūlymas: Panaikinti 223 straipsnį, 224–266 straipsnius atitinkamai laikyti 223–265 straipsniais. „223 straipsnis. Darbo ginčo dėl teisės išankstinio nagrinėjimo tvarka
ginčas dėl teisės tarp šalių pirmiausia turi būti sprendžiamas derybų būdu, išskyrus individualius ginčus dėl darbo sutarties nutraukimo. 2. Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, turi raštu kreiptis į kitą šalį, prašydamas atkurti pažeistas jo teises. Kita šalis turi išnagrinėti tokį prašymą ir raštu atsakyti per tris darbo dienas. 3.
susitaria, gali būti surengtas jų susitikimas. Darbo teisės normose gali būti detalizuota tokio susitikimo organizavimo tvarka ir sąlygos. Kolektyviniame darbo ginče dėl teisės toks susitikimas privalomas. Individualiame ginče dėl teisės darbuotojo pageidavimu gali dalyvauti darbo tarybos ar profesinės sąjungos, kurios narys yra darbuotojas, atstovas. 4. Šaliai atsisakius atkurti kitos šalies pažeistas teises ar šio straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu neatsakius į gautą prašymą, kita šalis turi teisę inicijuoti darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą darbo ginčus nagrinėjančiuose organuose. 5. Teikiant prašymą nagrinėti darbo ginčą dėl teisės darbo ginčą nagrinėjančiuose organuose, turi būti pateiktas dokumentas, įrodantis šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo pateikimą. Dokumentas, pateiktas elektroninio ryšio priemonėmis visuotinai žinomu bendru darbdavio elektroninio pašto adresu, laikomas pakankamu įrodymu dėl prašymo atkurti pažeistas teises pateikimo. 6. Esant svarbioms priežastims, darbo ginčą nagrinėjantis organas gali priimti prašymą nagrinėti darbo ginčą ir be šio straipsnio 5 dalyje nurodyto dokumento.“. Pritarti
324Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
2241 Pasiūlymas: Pakeisti 224 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pasinaudojus darbo ginčo dėl teisės išankstinio nagrinėjimo tvarka, išskyrus atvejus, kai tokia tvarka neprivaloma, ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje.
Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per vieną mėnesį, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Pakeisti 224 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pasinaudojus darbo ginčo dėl teisės išankstinio nagrinėjimo tvarka, išskyrus atvejus, kai tokia tvarka neprivaloma, ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje. Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per vieną mėnesį, tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, per tris mėnesius per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.“
325Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras
Panaikinti 228 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o 2, 3, 4, 5 punktus atitinkamai laikyti 1, 2, 3, 4 punktais. „1) buvo nesilaikyta ginčo dėl teisės išankstinio nagrinėjimo tvarkos (šio Kodekso 223 straipsnis);“. Pritarti
2291 Argumentai Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 230 str.
išklausomi liudytojų paaiškinimai. Ši norma sunkiai praktikoje įgyvendinama, kadangi nėra numatyta tokių liudytojų šaukimo į darbo ginčų komisijos posėdį tvarka. Praktikoje susidaro situacija, kai darbuotojai gindami savo teises darbo ginčų komisijoje negali užsitikrinti reikalingų liudytojų apklausos, nes nesant procedūros įpareigojančios ir/ar pateisinančios asmens atvykimą į darbo ginčų komisijos posėdį liudyti (juolab darbo metu), darbuotojai negali savo teisių ginti taip efektyviai kaip darbdavys, kuris jam reikalingus liudytojus - darbuotojus gali įpareigoti atvykti į posėdį. Taip ginčo šalys atsiduria nelygiavertėje pozicijoje procese. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 229 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1. Darbo ginčų komisijos pirmininkas, rengdamas nagrinėti prašymą ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išreikalauja iš atitinkamų tarnybų ir asmenų darbo ginčui nagrinėti reikalingus dokumentus, mutatis mutandis vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis šaukia liudytojus.“ Nepritarti Siūlomas reguliavimas puikiai veikia, ir nekelia problemų. DGK tikslas nėra visapusiškai išspręsti ginčą, o šalims padėti rasti sprendimą – įrodymas: bet kuri šalis gali apskųsti DGK sprendimą nepateikdama argumentų. O liudytojai gali būti kviečiami jau vėlesnėje stadijoje, kai teismui būtina nustatyti objektyvią tiesą, jei šalys nesutinka. 327. Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
2322 Pasiūlymas: Pakeisti 232 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbo ginčų komisija sprendimą priima bylos nagrinėjimo dieną posėdžio metu. Sprendimas per penkias darbo dienas išdėstomas raštu ir jį pasirašo bylą nagrinėję darbo ginčų komisijos nariai darbo ginčų komisijos pirmininkas Pritarti 328.
232 3(N) Argumentai Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekte (toliau - Projektas) nėra numatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas išnagrinėjus ginčą darbo ginčų komisijoje. Atitinkamai šalims norint prisiteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas jos priverstos kreiptis į teismą. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 232 straipsnį nauja 3 dalimi, buvusias 3-5 dalis laikyti atitinkamai 4-6 dalimis ir išdėstyti naują 3 dalį taip: „3. Darbo ginčų komisija priimant sprendimą paskirsto bylinėjimosi išlaidas mutatis mutandis vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis.“ Nepritarti Vienas kreipimosi į darbo ginčų komisiją privalumų – pigus bylinėjimosi procesas. Jeigu bus numatytas bylinėjimosi išlaidų priteisimas, tai gali sumažinti darbuotojų paskatas kreiptis į darbo ginčų komisijas ginti savo pažeistas teises. 329. Seimo nariai: Irena Šiaulienė, Kęstutis
2371 Pasiūlymas: Pakeisti 237 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 300 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už 6 mėnesius. Bauda priteisiama darbuotojo naudai.“
238 Argumentai Nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau - CPK) nei šiuo metu galiojančiame darbo kodekse, nei Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr.
XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekte (toliau - Projektas) nėra sprendžiamas sprendimo darbo bylose įvykdymo atgręžimo klausimas, kai sprendimą dėl darbo užmokesčio priteisimo priima darbo ginčų komisija. Pažymėtina, jog iki tol, kol ginčas dėl darbo užmokesčio priteisimo darbo kodeksu buvo perduotas spręsti darbo ginčų komisijoms ir skubaus sprendimo vykdymo klausimą galėjo priimti tik teismas, pakako CPK 762 straipsnio 4 dalį nuostatos, jog aukštesnės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos priimtą sprendimą bylose dėl darbo užmokesčio išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų. Perdavus ginčus dėl neišmokėto darbo užmokesčio išsiieškojimo darbo ginčų komisijai ir, atitinkamai, suteikus jai kompetenciją nustatyti skubų sprendimo vykdymą, tokio sprendimo atgręžimo klausimas nebuvo išspręstas ir nėra išspręstas iki šiol. Pažymėtina, kad teismai tokiais atvejais yra pasisakę, kad darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas nėra reglamentuotas, todėl, teismo vertinimu, pagal analogiją turėtų būti taikomas CPK 762 str. 4 d., kuris nustato, kad apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų. (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2014-08-01 nutartį byloje Nr. 2A-1987-560/2014). Atitinkamai Projekte siūlytina aiškiai sureglamentuoti tokią situaciją, o ne tik formaliai nukreipti į CPK nuostatas, kurios šio klausimo nesprendžia.
Pasiūlymas: Papildyti Projekto 238 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „238 straipsnis. Sprendimo ar nutarties darbo bylose įvykdymo atgręžimas Jeigu panaikinamas jau įvykdytas darbo ginčų komisijos sprendimas arba teismo sprendimas ar nutartis, sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas. Darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymo atgręžimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos reglamentuojančios pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą.“ Nepritarti Siūloma iš esmės jau Projekte egzistuojančią nuostatą pakartoti dar kartą tik kitais žodžiais. DK projekto
sprendimas, taikoma CPK tvarka. 331. Seimo nariai: Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
2402 Pasiūlymas: Pakeisti 240 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbdavys (darbdavių organizacija) turi išnagrinėti prašymą ir raštu atsakyti ne vėliau kaip per dešimt kalendorinių dienų. Darbdavys (darbdavių organizacija) turi teisę prašyti pateikti susitarimui sudaryti būtiną informaciją. turi sušaukti posėdį per dešimt darbo dienų nuo reikalavimo gavimo.“. Pritarti Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
2404 Pasiūlymas: Pakeisti 240 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Jeigu derybos pasibaigia nesudarius kolektyvinės sutarties ar kito susitarimo ar viena iš šalių jas nutraukia arba darbdavio (darbdavių organizacijos) sprendimas netenkina profesinės sąjungos ar jų organizacijos, arba jeigu per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą darbdavys (darbdavių organizacija) nepateikė jokio atsakymo, Šalims nesusitarus, profesinė sąjunga ar jų organizacija gali inicijuoti kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų reikalavimo nagrinėjimą šio skyriaus nustatyta tvarka.“. Pritarti
2404 Argumentai: Lietuvoje susiklostė situacija, kai surengti streiką teoriškai galima, tačiau praktiškai beveik neįmanoma. Uždraudžiant streikus, mūsų šalyje iš darbuotojų atimama visame civilizuotame pasaulyje įprasta kolektyvinių darbo ginčų sprendimo priemonė, iš esmės paneigiant teisę reikalauti, kad darbdaviai laikytųsi darbo įstatymų, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų. Beveik absoliučią daugumą streikų, vykusių Lietuvoje per pastaruosius 15 metų, surengė viešojo sektoriaus darbuotojai, tuo metu privačių įmonių dirbantieji šia galimybe nepasinaudojo. Nuo 2000-ųjų Lietuvoje buvo surengti 635 streikai, kuriuose dalyvavo 27,2 tūkst. darbuotojų, o didžiąją dalį šių streikų – net 98,9 procento – surengė švietimo įstaigos. 2014 m. Lietuvoje iš viso surengti 78 streikai – iš jų 45 įspėjamieji – kuriuose dalyvavo 1,6 tūkst. darbuotojų. Kaip pranešė Statistikos departamentas, visi šie streikai surengti lapkričio ir gruodžio mėnesiais, kai vyko pagrindiniai švietimo įstaigų darbuotojų streikai. Vidutinė streiko trukmė buvo 2,05 darbo dienos, o įspėjamojo streiko – 0,33 dienos. Dėl streikų nedirbtas darbo laikas sudarė 1,7 tūkst. darbo dienų, iš jų 296 dėl įspėjamųjų streikų.
Tai, kad teise streikuoti Lietuvoje sėkmingai naudojasi tik viešojo sektoriaus darbuotojai, liudija apie ydingą šios srities reglamentavimą. Šią padėtį būtina keisti, nes jėgų balansas tarp darbo sutarties šalių, t. y. darbdavių ir darbuotojų, yra kritiškai pažeistas
Pakeisti 240 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jeigu derybos pasibaigia nesudarius kolektyvinės sutarties ar kito susitarimo ar viena iš šalių jas nutraukia arba darbdavio (darbdavių organizacijos) sprendimas netenkina profesinės sąjungos ar jų organizacijos, arba jeigu per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą darbdavys (darbdavių organizacija) nepateikė jokio atsakymo, profesinė sąjunga ar jų organizacija gali inicijuoti kolektyvinioį darbo ginčą ginčo dėl interesų nagrinėjimą šio skyriaus nustatyta tvarka.“ Nepritarti Buvo pritarta Trišalėje Taryboje. Pažymėtina, kad streikas yra ultima ratio priemonė, todėl gali būti taikoma tik, kai yra išnaudojamos visos taikinamosios procedūros ginčui išspręsti. Atkreiptinas dėmesys, kad Darbo kodeksu siūlomu reguliavimu yra palengvinamos streiko skelbimo procedūros lyginant su dabar galiojančiu reguliavimu. Siūlymas iš Darbo kodekso projekto 240 straipsnio išbraukti, kad kolektyvinis darbo ginčas nagrinėjamas šios skyriaus nustatyta tvarka yra nelogiškas, nes būtent minėtas Darbo kodekso projekto skyrius ir nustato kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimą.
Siūlymas išbraukti žodžius „dėl interesų“ yra nepagrįstas. Šiuo atveju Lietuvoje siūlomu reguliavimu kaip ir Vakarų Europos valstybėse bus atskiriame darbo ginčai ne tik pagal subjektą, t. y. individualūs ir kolektyviniai, bet ir pagal objektą, t. y. teisės ir interesų ginčai, kurie savo pobūdžiu iš esmės skirtingi. Kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų spręsti yra taikomi alternatyvios taikinamosios ginčo sprendimo procedūros (kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų komisija, tarpininkavimas, arbitražas), kurios efektyviai gali spręsti ginčus kylančius dėl kolektyvinės sutarties sudarymo. 334. Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas
241 Argumentai Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas)
privaloma išankstinė kolektyvinio ginčo dėl intereso nagrinėjimo komisijoje procedūra laikoma užbaigta. Patikslinimas leistų išvengti situacijos kai viena iš šalių vilkina ginčo nagrinėjimą komisijoje siekiant išvengti tolesnių procedūrų. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 241 straipsnio 7 dalis ir ją išdėstyti taip:
„7. Priėmus šio straipsnio 6 dalyje nustatytą sprendimą arba bent vienai iš šalių
pasitraukus iš derybų ar darbdaviams (darbdavių organizacijai) nedelegavus narių į komisijos sudėtį šio straipsnio nustatyta tvarka arba komisijai nepriėmus sprendimo per nustatytą terminą, kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų išankstinis nagrinėjimas laikomas baigtu. „ Pritarti Pritarus Seimo nario pasiūlymui, reikia koreguoti 248 str. 1 d. papildant žodžiais “arba komisijai nepriėmus sprendimo per nustatytą terminą”. 335.
2411 Argumentai: Argumentai išdėstyti prie pasiūlymo dėl 240 str. keitimo. Darbo ginčų komisijoje turi būti sprendžiami tik ginčai, nesusiję su Kolektyvine sutartimi. Pasiūlymas: Pakeisti 241 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbo ginčą Kitus darbo ginčus, nesusijusius su kolektyvinės sutarties sudarymu ar keitimu, dėl interesų pirmiausia privaloma išnagrinėti abiejų ginčo šalių sudarytoje ginčo komisijoje.“ Nepritarti Buvo pritarta Trišalėje Taryboje. Pasiūlymas nepagrįstas. Siūlomas reguliavimas nustato būtent kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų nagrinėjimą, kurie kyla dėl kolektyvinės sutarties sudarymo ar keitimo, abiejų šalių sudarytoje komisijoje. Tokia komisija negali nagrinėti kitų darbo ginčų. 336. Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
2425 Pasiūlymas: Pakeisti 242 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Tarpininkų sąrašo sudarymo, darbo apmokėjimo tvarką ir dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“. Pritarti
24412 Argumentai Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekte (toliau - Projektas) siūlytina įtvirtinti procedūrą, kuomet kolektyvinis ginčas dėl intereso, šalims nepasiekus susitarimo nei komisijoje nei tarpininkavimo procedūroje, bet kurios iš šalių reikalavimu būtų perduodamas spręsti darbo arbitražui. Tai leistu galutinai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 244 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) konstatuoti neišspręstą ginčą ir perduoti jį spręsti darbo arbitražui, jei bent viena iš šalių reikalauja šalys sutaria perduoti ginčą spręsti darbo arbitražui;“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad darbo arbitražo sprendimai yra kolektyvinio ginčo šalims privalomi, todėl negalima perduoti darbo ginčo darbo arbitražui tik vienos šalies reikalavimu. 338. Seimo narys Naglis Puteikis
2482 Argumentai: Argumentai išdėstyti prie pasiūlymų dėl 240 ir 241 str. keitimo. Pasiūlymas: Papildyti 248 straipsnio 2 dalį 4 punktu ir ją išdėstyti taip:
sąjungos ar jų organizacijos šio Kodekso nustatyta tvarka turi teisę organizuoti streiką šiais atvejais:
1) kai ginčo komisija konstatuoja neišspręstą ginčą ar viena iš šalių pasitraukia iš derybų, ar darbdavys (darbdavių organizacija) nepaskiria narių į ginčo komisiją per išankstinį ginčo nagrinėjimą;
2) kai tarpininkas priima sprendimą konstatuoti neišspręstą ar iš dalies išspręstą ginčą;
3) kai darbdavys ar jų organizacija nevykdo darbo arbitražo sprendimo. 4) Jeigu derybos pasibaigia nesudarius kolektyvinės sutarties ar kito susitarimo ar viena iš šalių jas nutraukia arba darbdavio (darbdavių organizacijos) sprendimas netenkina profesinės sąjungos ar jų organizacijos, arba jeigu per 240 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą darbdavys (darbdavių organizacija) nepateikė jokio atsakymo. Nepritarti Buvo pritarta Trišalėje Taryboje. Pasiūlymas nelogiškas, nes 248 straipsnio 2 dalies pirmi trys punktai tuomet visiškai netektų prasmės. Streikas negali būti skelbiamas dėl kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų, kuris nebuvo sprendžiamas taikinamaisiais darbo ginčų sprendimo būdais. Tai prieštarautų tiek tarptautiniams, tiek europiniams darbo standartams. Teisė streikuoti nėra absoliuti, jos įgyvendinimas gali būti siejamas su tam tikromis sąlygomis ir apribojimais. 339.
339Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
2483 Pasiūlymas: Pakeisti 248 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) jeigu profesinės sąjungos ar jų organizacijos nevykdo tarpininkavimo metu priimto susitarimo arba darbo arbitražo sprendimo kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų byloje;“. Pritarti
340Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
2493 Pasiūlymas: Panaikinti 249 straipsnio 3 dalį: „3. Profesinių sąjungų ar jų organizacijų inicijuojami solidarumo streikai, siekiant palaikyti kitų profesinių sąjungų ar jų organizacijų reikalavimus jų kolektyviniuose darbo ginčuose dėl interesų, draudžiami.“. Pritarti
341Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
2501 Pasiūlymas: Pakeisti 250 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Priimti sprendimą skelbti streiką gali profesinė sąjunga ar profesinių sąjungų organizacija jų įstatuose (statute) nustatyta tvarka šio Kodekso 248 straipsnyje nustatytais atvejais. Darbdavio lygio Streikui streikui skelbti įstatuose (statute) nustatyta tvarka turi būti gautas ne mažiau kaip ketvirtadalio profesinės sąjungos narių sutikimas. Šakos lygio streikui skelbti įstatuose nustatyta tvarka turi būti priimamas atstovaujančio organo sprendimas.“. Pritarti
2501 Argumentai: Pernelyg dideli apribojimai. Profesinė sąjunga yra pati pajėgi nuspręsti, kada streikas bus efektyvus. Profesinė sąjunga neskelbs streiko, jei jo nepalaikys darbuotojai. Pasiūlymas: Pakeisti 250 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Priimti sprendimą skelbti streiką gali profesinė sąjunga ar profesinių sąjungų organizacija jų įstatuose (statute) nustatyta tvarka šio Kodekso 248 straipsnyje nustatytais atvejais.
Streikui skelbti įstatuose (statute) nustatyta tvarka turi būti gautas ne mažiau kaip ketvirtadalio profesinės sąjungos narių sutikimas.“ Nepritarti Buvo pritarta Trišalėje Taryboje. Projektu palengvinamas streikų skelbimas lyginant su dabartiniu reguliavimu, nes reikia tik ne mažiau kaip ¼ ne darbuotojų (kaip yra dabar), o profesinės sąjungos narių pritarimo. 343. Seimo narys Naglis Puteikis
2503 Argumentai: Pakeitimas susijęs su 250 str. 1 d. pakeitimu. Reikia paprastinti procedūrinius dalykus. Pasiūlymas: Pakeisti 250 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Profesinės sąjungos ar jų organizacijos sprendime skelbti streiką nurodoma:
1) iškelti reikalavimai, dėl kurių skelbiamas streikas;
2) streiko data, pradžia ir vieta (įmonės, kuriose vyks streikas);
3) numatomas streikuojančių darbuotojų skaičius;
4) streiko komitetas;
5) profesinių sąjungų narių balsavimo biuletenis arba kiti dokumentai, įrodantys pritarusių streikui profesinių sąjungų narių skaičių.“ Nepritarti Buvo pritarta Trišalėje Taryboje. Pasiūlymas nepagrįstas. Streikuojančių darbuotojų skaičius reikalingas tam, kad darbdavys pagal galimybes galėtų organizuoti darbo procesą streiko metu. Dėl siūlomo 250 straipsnio 3 dalies siūlomo 5 punkto išbraukimo žr. prieš tai buvusius komentarus. 344. Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
2511 Siekiama sudaryti teisines galimybes negalinčioms streikuoti darbuotojų grupėms kreiptis į visus kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų nagrinėjančius organus. Pasiūlymas: Pakeisti 251 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Draudžiama skelbti streiką greitosios medicinos pagalbos tarnybų darbuotojams ir kitiems darbuotojams, kuriems teisę streikuoti riboja įstatymai.
Šių darbuotojų reikalavimus sprendžia darbo arbitražas kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų nagrinėjantys organai.“
2513 Argumentai: Ginčai, susiję su kolektyvinės sutarties sudarymu ar keitimu, sprendžiami šalių derybose ir tarpininkavimas ar darbo arbitražas yra neprivalomi. Pasiūlymas: Pakeisti 251 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Skelbiant streiką galima kelti tik tuos reikalavimus, kurie nebuvo patenkinti tarpininkavimo metu arba darbo arbitraže, arba derybose dėl kolektyvinės sutarties sudarymo ar keitimo.“ Nepritarti Buvo pritarta Trišalėje Taryboje. Pasiūlymas nepagrįstas, žr. komentarą dėl 248 straipsnio 2 dalies. 346. Seimo narys Naglis Puteikis
252 Argumentai: Įmonių, kurios rinkoje dirba konkuruodamos viena su kita, negalima pripažinti įmonėmis, teikiančiomis neatidėliotinas (gyvybines) paslaugas visuomenei. Pvz., streikuojant mobiliojo ryšio bendrovei „Omnitel“, šias paslaugas gali sėkmingai teikti „Tele2“ ir kitos. Tas pats taikytina transporto, kitoms sritims. Pasiūlymas:
Pakeisti 252 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. 4. Neatidėliotinomis (gyvybinėmis) paslaugomis visuomenei laikomos:
1) sveikatos priežiūros paslaugos;
2) elektros energijos tiekimo paslaugos;
3) vandens tiekimo paslaugos;
4) šilumos ir dujų tiekimo paslaugos;
5) kanalizacijos ir atliekų išvežimo paslaugos;
6) civilinės aviacijos, įskaitant skrydžių valdymą, paslaugos;
8) geležinkelio ir miesto visuomeninio transporto paslaugos.? „ Nepritarti Buvo pritarta Trišalėje Taryboje. Siūlymas nepagrįstas. Minėtas sąrašas atitinka Tarptautinės darbo organizacijos Asociacijų laisvės komiteto praktiką dėl to, kas laikoma neatidėliotinomis (gyvybinėmis) paslaugomis visuomenei. 347.
347Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė, Kęstas Komskis 2015-10-07252 2 Pasiūlymas: Pakeisti 252 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teiktinų paslaugų minimumą savo susitarimu per tris darbo dienas nuo įspėjimo apie būsimą tikrąjį streiką įteikimo darbdaviui dienos (įspėjamojo streiko atveju – per vieną darbo dieną) nustato kolektyvinio darbo ginčo dėl intereso interesų šalys ir apie tai raštu informuoja atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybę, savivaldybės tarybą institucijas. Šalims nesusitarus dėl teiktinų paslaugų minimumo per penkias darbo dienas nuo vienos iš šalių kreipimosi teiktinų paslaugų minimumą nustato darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas.“. Pritarti
348Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė, Kęstas Komskis 2015-10-07253 1 Pasiūlymas: Pakeisti 253 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Draudžiama skelbti streiką ypatingos svarbos įmonėse, įstaigose, organizacijose, greitosios medicinos pagalbos tarnybų darbuotojams ir kitiems darbuotojams, kuriems teisę streikuoti riboja įstatymai. Šių darbuotojų reikalavimus sprendžia darbo arbitražas.“. Pritarti
349Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė, Kęstas Komskis 2015-10-07253 3 Pasiūlymas: Pakeisti 253 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Galiojant kolektyvinei sutarčiai draudžiama skelbti streiką dėl reikalavimų ar darbo sąlygų, reglamentuotų šioje sutartyje., jeigu jų laikomasi.“. Pritarti
350Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė, Kęstas Komskis 2015-10-07253 4 Pasiūlymas: Pakeisti 253 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas ribojimas netaikomas kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų, kurie kyla ir yra neišspręsti šio Kodekso nustatyta tvarka, vedant kolektyvines derybas dėl naujos kolektyvinės sutarties sudarymo.“. Pritarti 351.
255 Argumentai: Kadangi streiką neteisėtu pripažįsta teismas, jame dalyvaujantys darbuotojai negali būti traukiami atsakomybėm už dalyvavimą neteisėtame streike – tokia atsakomybė turėtų būti taikoma tik streiko organizatoriams. Pasiūlymas:
taip:
„6. Darbuotojai, dalyvavę neteisėtame streike,
atsakomybėn dėl dalyvavimo streike netraukiami.“. Nepritarti Darbo pareigų neteisėtas nevykdymas – darbo teisės prasme didžiausias darbo sutarties pažeidimas, todėl logiška ir pagrįsta užsienio šalių praktika, pagal kurią atsakomybė kyla ne tik streiko organizatoriams, bet ir dalyviams. Nuostata buvo aptarta Trišalėje taryboje. 352. Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
2561 Pasiūlymas: Pakeisti 256 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbdavys ar darbdavių organizacija, gavę profesinės sąjungos ar profesinių sąjungų organizacijos pranešimą apie priimtą sprendimą skelbti streiką, turi teisę per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl streiko teisėtumo.“ Pasiūlymas:
Pakeisti 256 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teismas bylą dėl streiko teisėtumo turi išnagrinėti per penkiolika dienų. Bylos dėl streiko teisėtumo nagrinėjimo dalyku negali būti šalių iškelti ekonominiais ir socialiniais motyvais paremti reikalavimai.“
2562 Argumentai: Terminas turi būti protingas. Teismui turi pakakti ir vienos dienos, kad nustatytų, ar buvo išlaikytos šiame kodekse nustatytos procedūros. Teismas negali nagrinėti iškeltų reikalavimų pagrįstumo. Tai daro tik konflikto šalys, pasinaudodamos suteiktomis ginčo reguliavimo priemonėmis. Pasiūlymas:
Pakeisti 256 straipsnį 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Teismas bylą dėl streiko teisėtumo turi išnagrinėti per penkiolika dienų penkias dienas.“ Nepritarti Buvo pritarta Trišalėje Taryboje. Per penkias darbo dienas įvertinti streiko teisėtumą teismui gali būti neįmanoma. 354. Seimo narys Naglis Puteikis
2563 Argumentai: Argumentai tie patys, kaip ir pasiūlyme dėl 256 str. 2 punkto. Pasiūlymas: Pakeisti 256 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Teismas pripažįsta streiką neteisėtu, jeigu jo tikslai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šiam Kodeksui, kitiems įstatymams. Streikas taip pat pripažįstamas neteisėtu, jeigu jis:
1) paskelbtas nesilaikant šiame Kodekse nustatytos tvarkos ir reikalavimų:
2) streikas skelbiamas tais atvejais, kai šis Kodeksas ar kiti įstatymai draudžia streikuoti;
3) streikas skelbiamas dėl nustatyta tvarka neiškeltų reikalavimų, politinių ar kitų reikalavimų, nesusijusių su streikuojančių darbuotojų darbo ir su jais susijusiais interesais. “ Nepritarti Buvo pritarta Trišalėje Taryboje. Pasiūlymu siūlomas teisinio reguliavimo dėl streiko teisėtumo atsisakymas nepagrįstas, nes juo apskritai paneigiamas streiko teisinis reguliavimas. 355. Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
2593 Pasiūlymas: Panaikinti 259 straipsnio 3 dalį, o buvusią 4 dalį atitinkamai laikyti 3 dalimi. „3. Darbuotojai, dalyvavę neteisėtame streike, atsakomybėn netraukiami, nebent pažeidžia kitus teisės aktus.“. Pritarti
2602 Argumentai: Streiko metu reikia drausti bet kokia forma keisti streikuojančius darbuotojus. Tikslinga nurodyti, kad išimtys galioja tik neatidėliotinas (gyvybines) paslaugas visuomenei teikiančioms įmones. Pasiūlymas: Pakeisti 260 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Streiko metu darbdaviui draudžiama į streikuotojų vietas priimti naujus streikuojančius darbuotojus pakeisti kitais, išskyrus atvejus, kai būtina užtikrinti minimalių paslaugų vykdymą įmonėse, įstaigose, organizacijose ir šakose, teikiančiose neatidėliotinas (gyvybines) paslaugas, bet nėra galimybės to padaryti šio Kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis.“ Nepritarti Buvo pritarta Trišalėje Taryboje. Negalima nustatyti tokio absoliutaus draudimo. Siūlomas įrašymas „streikuojančius darbuotojus pakeisti kitais“ yra neaiškus ir dviprasmiškas, nes pagal tokį pasiūlymą neteisėta būtų leisti nestreikuojančiam darbuotojui streiko metu atlikti streikuojančio darbuotojo funkcijas. Pagal Tarptautinės darbo organizacijos Asociacijų laisvės komiteto suformuotą praktiką toks draudimas turėtų būtent apimti naujų darbuotojų priėmimą. 357. Seimo nariai:
Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys, Petras Gražulis Kristina Miškinienė,
264 Pasiūlymas: Pakeisti 264 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „264 straipsnis. Lokauto draudimas Draudžiama skelbti lokautą ypatingos svarbos įmonėse, įstaigose, organizacijose, greitosios medicinos pagalbos tarnybose, stichinės nelaimės zonose, taip pat regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis, taip pat viešojo administravimo įstaigose ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.“
2664 Argumentai: Darbuotojo gaunamos pajamos susideda ir iš kitų išmokų, numatytų kolektyvinėje sutartyje, kituose susitarimuose ar vidiniuose teisės aktuose. Pasiūlymas: Pakeisti 266 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti lokautą neteisėtu arba teismui sprendimą dėl lokauto pripažinimo neteisėtu nukreipus skubiai vykdyti, darbuotojų darbo sutarčių vykdymas per tris darbo dienas turi būti atnaujintas ir jiems turi būti sumokėtas visas negautas nuo lokauto pradžios iki sutarties vykdymo atnaujinimo darbo užmokestis ir kitos išmokos priklausančios pagal kolektyvinę sutartį, kitus susitarimus ar vidinius teisės aktus.“ Nepritarti Buvo pritarta Trišalėje Taryboje. Darbo užmokesčio dalys, nurodomos projekto 137 straipsnyje, kuriame apibrėžiamas darbo užmokestis, apima ne tik darbo užmokestį pagal darbo sutartį, todėl siūlomas 266 straipsnio 4 dalies papildymas būtų perteklinis. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo narių pasiūlymus, institucijų pastabas (išvados lentelėje), kuriems komitetas pritarė ir į Komiteto pasiūlymus: 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2015-11-18 5(P) Atsižvelgdamas į Seimo nario M.Zaščiurinsko pasiūlymą Komitetas nepritaria Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo pripažinimui netekusiu galios ir teikia šį pasiūlymą:
Pasiūlymas: Projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą išbraukti, likusius punktus pernumeruoti ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Įstatymų pripažinimas netekusiais galios
Pripažinti netekusiais galios:
1) Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą Nr. IX-926 su visais pakeitimais ir papildymais;
2) Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymą Nr. I-2018 su visais pakeitimais ir papildymais;
3) Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymą Nr.
IX-2500 su visais pakeitimais ir papildymais;
4) 3) Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymą Nr. XI-1379 su visais pakeitimais ir papildymais;
5) 4. Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymą Nr. X-199 su visais pakeitimais ir papildymais;
6) 5. Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą Nr. I-1214 su visais pakeitimais ir papildymais.“
2 Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Seimo nario M.Zaščiurinsko pasiūlymą bei Seimo narių grupės 2015-10-07 pasiūlymą 22 straipsnio 2 dalis dėstytina taip: „2. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, darbo tarybai dvidešimt, profesinei sąjungai ir Darbo tarybai privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie:“
1 Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Seimo nario J.R.Dagio 2015-11-02 ir Seimo nario M.Zaščiurinsko 2015-11-04 pasiūlymą ir iš dalies jam pritariant 27 straipsnio 1 dalyje brauktini žodžiai „arba dėl per didelių darbdavio sąnaudų“ ir ši dalis dėstytina taip:
„1. Darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo
šeiminius įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai to negalima pasiekti dėl darbo funkcijos ar darbdavio veiklos ypatumų arba dėl per didelių darbdavio sąnaudų“. Pritarti
1 Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Seimo nario M. Zaščiurinsko 2015-11-04 pasiūlymą 30 straipsnio 1 dalis dėstytina taip: 1.
Darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai vykdyti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. , išskyrus atvejus, kai darbo Darbo sutarties šalys susitaria, kad darbuotojas darbo metu naudos savo priemones ar turtą, išskyrus darbo saugos priemones, kuriomis aprūpinti darbuotojus privalo darbdavys. Tokiu atveju gali būti susitarta dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą.“
3 Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Seimo nario M.Zaščiurinsko 2015-11-04 pasiūlymą, 30 straipsnio 3 dalis dėstytina taip: „3. Pranešimas valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus, ar kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl pažeistų teisių ar interesų gynybos negali būti laikomas veiksmais, pažeidžiančiais darbdavio turtinius ar neturtinius interesus. Darbuotojas negali būti dėl to persekiojamas ir jam negali būti taikomos jo interesus pažeidžiančios priemonės.“
6 Pasiūlymas: Iš dalies pritariant Seimo narių A.Syso ir G.Purvaneckienės 2015-11-09 pasiūlymui ir atsižvelgiant į Trišalės tarybos sutarimą 56 straipsnio 6 dalis dėstytina taip:
„6. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną
mėnesį, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vieni metai – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki šešerių septynerių metų amžiaus ar vieni augina vaiką iki dvylikos keturiolikos metų amžiaus bei darbuotojams, kuriems iki valstybės socialinio draudimo įstatymų nustatyto senatvės pensinio pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensinio pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.“. Pritarti 7.
32 Pasiūlymas: Projekto 57 str. 3 d. 2 p. siūlytina išbraukti žodį „tinkamas“:
2) pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė tinkamas profesinių pareigų vykdymas;“
2015-11-18 66,683 Argumentai: Projekto 66 str. 3 d. kalbama apie situaciją, kuomet terminuota darbo sutartis tampa neterminuota. Manytina, kad šios nuostatos turėtų būti išdėstytos kitame straipsnyje (68 straipsnyje), kuris reglamentuoja terminuotos sutarties pasibaigimą. Šio straipsnio 2 d. irgi nustatyta, kada darbo sutartis tampa neterminuota. Pasiūlymas:
dalimi: „4. Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, jei darbo santykiai faktiškai tęsiasi ne mažiau kaip penkias darbo dienas po termino suėjimo, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.“
2Atsižvelgiant į 66 straipsnio pakeitimą,
projekto 68 straipsnyje išbraukti 2 dalį, 3 ir 4 dalis atitinkamai laikyti 2 ir 3 dalimis: „2.Darbo sutartis tampa neterminuota, jei darbo santykiai faktiškai tęsiasi ne mažiau kaip penkias darbo dienas po termino suėjimo, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį.“
„1. Terminuota darbo sutartis pasibaigia suėjus terminui, išskyrus šio Kodekso 66 straipsnio
2015-11-1869 Argumentai: Projekto 69 str. 1 d. yra vartojama
„palyginamojo pagal neterminuotą darbo sutartį dirbančio darbuotojo“ sąvoka,
o 2 dalyje pateikiama šios sąvokos išaiškinimas. Abejotina, ar iš viso reikalinga šio straipsnio 2 d., nes nurodyta sąvoka daugiau kodekso projekte niekur nevartojama.
Todėl siūlytina atsisakyti šio straipsnio 2 dalies ir atitinkamai pernumeruoti 3 ir 4 dalis, o 1 dalį išdėstyti taip: Pasiūlymas: Siūlytina atsisakyti šio straipsnio 2 dalies ir atitinkamai pernumeruoti 3 ir 4 dalis, o 1 dalį išdėstyti taip: „1. Pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti sudaromos mažiau palankios darbo sąlygos, įskaitant darbo apmokėjimą, negu darbuotojams palyginamajam dirbantiems pagal neterminuotą darbo sutartį dirbančiam darbuotojui ir atliekantiems tą pačią ar panašią pagal kvalifikaciją ar sugebėjimus darbo funkciją, nebent tokie skirtumai būtų objektyviai pagrįsti.“
3 Pasiūlymas: Iš dalies pritariant Seimo nario N.Puteikio 2015-11-11 pasiūlymui, 74 straipsnio 3 dalis dėstytina taip: „3. Darbdaviai ne rečiau kaip kartą per metus teikia darbo tarybai informaciją apie terminuotų darbo sutarčių būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydamas darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas sutartis, skaičių, užimamas pareigybes ir darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.“
2015-11-1893 Argumentai: Aiškumo dėlei Projekto 93 str. 3 d. žodžius „jei tai nustatyta darbo vietos dalijimosi sutartyje“ perkelti į sakinio pradžią: Pasiūlymas: 93 str. 3 dalį išdėstyti taip: „Darbo laiko režimas gali būti keičiamas darbuotojų tarpusavio susitarimu ir, jei tai nustatyta darbo vietos dalijimosi sutartyje, informavus apie tai darbdavį, jei tai nustatyta darbo vietos dalijimo sutartyje.”
2015-11-18 89, 111, 261, 124, 128 Argumentai: Aiškinamojo rašto 9 dalyje nurodyta, kad „Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų teisės aktų norminių aktų rengimo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Projekte nėra vartojama naujų sąvokų, todėl jis nebuvo vertinamas Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka.“ Atkreiptinas dėmesys, jog kitame Aiškinamojo rašto punkte (4p.) yra sakoma, kad „Projekte įtvirtinama darbo laiko normos sąvoka“ (projekto 89, 111 str.). Tokios apibrėžties Terminų banke nėra. Todėl projektas turėtų būti vertinamas Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. Be kita ko, projekte yra vartojama ne tik ši nauja sąvoka ir terminas. Terminų banke nėra aprobuoto (jis tik teiktinas) tokio termino, kaip „lokautas“ (261 str.), kurio turinys, lyginant su pateikiamu Tarptautinių žodžių žodyne bei Aiškinamajame įmonių vadybos terminų žodyne jo apibrėžimu yra kitoks nei įstatymo projekto 261 str.: „Darbdavių veiksmai, kuriais siekiama priversti darbuotojus atsisakyti keliamų reikalavimų arba juos pakeisti, kartais naudojami derybose tariantis dėl samdos sąlygų; tai darbdavio ekvivalentas (priešingybė) streikui; laikinas ar visiškas firmos (įmonės) ar kitos verslo vietos veiklos nutraukimas, norint atleisti darbuotojus iš darbo arba priversti juos sutikti su vadovybės sąlygomis. Ši darbdavių taktika mūsų dienomis reta, nes tam tikrą laiką ji nuostolinga ir darbdaviui. Pagal priimtus įstatymus darbuotojai tokiu atveju turi teisę gauti nedarbo pašalpas“. Kodekso projekte vartojamas terminas „atostogpinigiai“, kuris taip pat nėra aprobuotas Terminų banke (124, 128 str.). Pasiūlymas:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų
„Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų“ 6.5 punktu „sąvokos ir jas įvardijantys terminai turi būti
suderinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Šį reikalavimą numato ir Seimo statuto 135 str. Todėl siūlytina projekte vartojamas naujas sąvokas: „darbo laiko norma“, „lokautas“ ir „atostogpinigiai“ suderinti ir aprobuoti Terminų banke. Pritarti
1361 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo nario A. Dumbravos 2015-11-10 pasiūlymą ir į tai, kad Darbo kodekse kasmetinės atostogos skaičiuojamos darbo dienomis, projekto 136 straipsnio 1 dalį siūlytina išdėstyti taip:
„1. Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne
nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamaos iki 41 darbo dienos (jei dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki 50 darbo dienų (jei dirbama šešias dienas per savaitę), arba iki aštuonių savaičių kasmetines atostogas (jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio pailgintos atostogos, kurios prijungiamos prie kasmetinių atostogų arba suteikiamos atskirai. Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato jame konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai.“
1383 Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymus, 138 straipsnio 3 dalyje siūlytina nustatyta mažesnį reikalaujamą vidutinį darbuotojų skaičių – „20“ ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Darbo apmokėjimo sistema darbovietėje ar darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatoma kolektyvine sutartimi.
Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius viršija 50 20, jas privalo patvirtinti darbdavys ir tai padaryti prieinama susipažinti visiems darbuotojams. Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.“. Pritarti
139 3,4 Argumentai: Projekto 139 str. 3 d. nustatyta, kad LRV tvirtina Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir sudaro ekspertų komisiją, kuri, gavusi Trišalės tarybos veikloje dalyvaujančių socialinių partnerių rekomendacijas, teikia išvadą LRV dėl MDU nustatymo. Trišalės tarybos nuostatuose įtvirtinta, kad „Savo sudėtimi Trišalė taryba atstovauja Lietuvos visuomenės ekonominėms ir socialinėms jėgoms. Visos interesų grupės turi realias galimybes pateikti Tarybai savo nuomonę, iškelti problemas ir pateikti pasiūlymus. Trišalė taryba yra diskusijų ir parengiamojo darbo vieta, svarstomais klausimais kompetentinga įvertinti iškilusias problemas, suformuluoti ir pareikšti išvadas bei siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, Lietuvos Respublikos Seimui ir šalies visuomenei.“ Atsižvelgiant į šias nuostatas, 139 straipsnio 3 dalyje turėtų būti įtvirtinta nuostata, kad turi būti gaunama Trišalės tarybos išvada, o ne atskirų jos veikloje dalyvaujančių socialinių partnerių rekomendacijos. Pasiūlymas:
Atsisakyti 139 straipsnio 3 dalies, o 4 dalį išdėstyti taip: 4. 3.
ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi ekspertų komisijos išvadą Trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas. Trišalė taryba savo išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia kasmet iki rugsėjo 15 d. arba iki kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašomos datos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali prašyti ekspertų komisijos pateikti savo išvadą nesilaikant šio straipsnio 3 dalyje nurodytų terminų.“
160 Pasiūlymas: Iš dalies pritariant Seimo nario M.Zaščiurinsko 2015-11-10 pasiūlymui 160 straipsnis papildytinas nauju 4 punktu atitinkamai pernumeruojant likusius punktus: “4) Grupės darbdavių, tai yra grupės, kurią sudaro patronuojanti ir dukterinės bendrovės, kaip apibrėžta Lietuvos
1653 Argumentai: Projekto 165 str. 3 d. nustatyta, kad
„darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys <...> negali būti
atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva <...> be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančiojoje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo“. Tuo tarpu toliau, detalizuojant prašymo suteikti tokį sutikimą nagrinėjimą bei tokio sutikimo suteikimą jau kalbama apie Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, o ne jo įgaliotą asmenį, kaip minima pirmajame šios dalies sakinyje. Pasiūlymas: 3.
Pasiūlymas:
atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir 6 mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo. Darbdavio motyvuotą prašymą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas turi išnagrinėti ir darbdaviui pateikti atsakymą per dvidešimt darbo dienų nuo pareiškimo gavimo. Darbuotojai ar jų atstovai savo iniciatyva arba Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo prašymu turi teisę pateikti savo nuomonę. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jei darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus prašymu darbuotojų atstovai ir pats darbuotojas turi teisę pateikti savo nuomonę. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pritarti 18.
1682 Argumentai:
darbo tarybos rinkimus „vykdo rinkimų komisija, kurią sudaro darbdavys <...> per dvi savaites nuo pasiūlymo gavimo“. Pasiūlymas reikalingas tik esant Projekto 166 str. 2 d. nustatytai situacijai, tuo tarpu kitais atvejais darbo taryba sudaroma darbdavio iniciatyva. Atsižvelgiant į šias nuostatas koreguotinas 168 str. 2 d. turinys. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir Teisės departamento pastabą dėl šios dalies, siūlytina 168 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Pirmuosius rinkimus vykdo rinkimų komisija. , kurią įsakymu sudaro darbdavys Atsiradus šiame Kodekse nustatytoms sąlygoms darbdavys ne vėliau kaip per dvi savaites nuo pasiūlymo gavimo dienos sudaro rinkimų komisiją iš mažiausiai 3 ir daugiausiai 7 narių. Ne mažiau kaip pusę komisijos narių šio Kodekso 166 straipsnio 1 dalies atveju turi sudaryti darbdavio lygmeniu veikiančių darbuotojų atstovų skirti, o šio Kodekso 166 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – pasiūlymą pateikusio subjekto pasiūlyti asmenys. Vėlesnius rinkimus organizuoja ir vykdo pati darbo taryba.“
1689 Argumentai: Projekto 168 str. 9 d. nustatyta, kad „Protokolas turi būti viešai paskelbtas ne vėliau kaip per tris dienas nuo rinkimų dienos“. Tuo tarpu 169 str. 1 d. yra reikalavimas skelbti ne visą protokolą, o tik darbo tarybos rinkimų balsavimo rezultatus:
„į darbo tarybą išrinktas darbuotojas darbo tarybos nariu laikomas nuo darbo
tarybos rinkimų balsavimo rezultatų paskelbimo.“ Nuostatos tarpusavyje derintinos. Taip pat 168 str. 9 d. yra reikalavimas protokolo kopiją per tris dienas įteikti darbdaviui, tačiau nėra aiškus tų 3 dienų atskaitos taškas, ar nuo protokolo paskelbimo, ar nuo ko kito? Pasiūlymas: Atsižvelgiant į išdėstytą 168 str.9 d. dėstytina taip: „9. Rinkimų protokolą pasirašo rinkimų komisijos nariai.
Ne vėliau kaip per tris dienas nuo rinkimų rezultatų dienos Šis protokolas Darbo tarybos rinkimų rezultatai turi būti viešai paskelbtias ne vėliau kaip per tris dienas nuo rinkimų dienos, o Pprotokolo kopija per tris dienas turi būti įteikta darbdaviui.“
184 Pasiūlymas: Iš dalies pritariant Seimo nario M.Zaščiurinsko 2015-11-10 pasiūlymui, 184 straipsnio 1 dalis papildytina ir išdėstytina taip:
„1. Darbdaviams socialinėje partnerystėje šakos, teritoriniu ar nacionaliniu
lygmeniu atstovauja darbdavių organizacijos (asociacijos, federacijos, konfederacijos, susivienijimai ir pan.). Socialinės partnerystės grupės darbdavių atveju darbdavių grupei atstovauja patronuojančios įmonės valdymo organas.”
1872 Pasiūlymas: Iš dalies pritariant Seimo nario M.Zaščiurinsko 2015-11-10 pasiūlymui, 187 straipsnio 2 dalis papildytina ir išdėstytina taip: „2. Dvišalės ir trišalės tarybos gali būti steigiamos šakos ir teritoriniais socialinės partnerystės lygmenimis. Priklausomai nuo to, kokiame socialinės partnerystės lygmenyje steigiama atitinkama taryba, jos šalys gali būti tame lygmenyje veikiančios darbuotojų ir darbdavių organizacijos, valstybės ir vietos savivaldos institucijos. Socialinėje partnerystėje grupės darbdavių lygmenyje šalimis laikomos darbuotojų organizacijos ir grupės darbdaviai.”
194 5(N) Pasiūlymas Iš dalies pritariant Seimo nario M.Zaščiurinsko 2015-11-10 pasiūlymui, siūlytina papildyti Projekto 195 straipsnį nauja 5 dalimi, buvusią 5-tą dalį laikyti 6-ta:
“5. Grupės darbdavių kolektyvinės sutarties šalys yra darbdavių
grupės darbdaviai ir jose veikiančios profesinės sąjungos ir jų organizacijos.”
Sabatauskas, Stasys Šedbaras.
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas [1] MARTIŠIENĖ, B. Darbo santykių reguliavimo civiliniai teisiniai aspektai. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teisė (01 S). Vilnius, 2012, p. 29. [2] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. [3] MARTIŠIENĖ, B. Darbo santykių reguliavimo civiliniai teisiniai aspektai. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teisė (01 S). Vilnius, 2012, p. 29. [4] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. [5] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. ir kt. [6] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas ir kt.
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Vita Baliukevičienė, Socialinės apsaugos ir darbo skyriaus vedėja;
Gintaras Klimavičius, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras; Rūta Skyrienė, Investitors Forum, vykdomoji direktorė; Mindaugas Lingė, Prezidento patarėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisei ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
įstatymo projekto (toliau – įstatymo projekto) 3 straipsnyje pateikta nuoroda į šio įstatymo 6 straipsnio 6 – 7 dalis neapima visų šiame straipsnyje nustatytų Darbo kodekso normų taikymo išimčių, todėl nuorodą reikėtų tikslinti. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)55
pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymas, kuris yra pagrindinis teisės aktas, įgyvendinantis 1996 m. gruodžio 16 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje, bei įvertinus tai, kad
Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) perkėlimo į nacionalinę teisę terminas baigiasi
teisinio reguliavimo tikslų, siūlytina apsvarstyti galimybę atitinkamai patikslinti Darbo kodekso projektą ir, esant būtinybei, kartu su juo teikiamus įstatymų projektus. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)61
3Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas (iki 2015 m.
gruodžio 31 d.), iki kurio šioje projekto nuostatoje įvardyti subjektai turėtų įvykdyti atitinkamus pavedimus, yra nerealus, atsižvelgiant į tikėtiną projekto pateikimo Seimo posėdyje terminą (Seimo eilinė rudens sesija prasidės 2015 m. rugsėjo 10 d.), teisėkūros procesui Seime bei įstatymui įgyvendinti būtiną laiką. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)64
„nustatant nuotolinio darbo organizavimo formą“ tikslintina, nes pagal šios
dalies formuluotę, šalys nuotolinio darbo organizavimo formą turi nustatyti darbo sutartyje, kas reikštų, kad šioje dalyje formuluojama imperatyvi norma, kad nuotolinio darbo sutartys, sudarytos iki 2015 m. gruodžio 31 d., tęsiasi, galėtų būti pažeista nesusitarus dėl nuotolinio darbo organizavimo nustatymo.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)65
reikėtų tikslinti, nes nuostata „nustatant pagrindinę <...> ir susitariant dėl papildomų darbo funkcijų“ reiškia, jog sudarytos darbo sutartys liktų galioti su sąlyga, kad šalys susitarė dėl papildomų darbo funkcijų ir nustatė, kuri darbo sutartis yra pagrindinė. Manytina, kad šios dalies nuostatas reikėtų formuluoti tiksliau ir apibrėžti šioms sutartims taikytinas normas, nes antraip liks neaišku, per kokius terminus šalys turi nustatyti, kuri darbo sutartis yra pagrindinė ir susitarti dėl papildomų darbo funkcijų. Taip pat neaišku, kokios teisinės pasekmės kyla šalims nesusitarus, kai šioje dalyje numatyta, kad „darbo sutartys <...> lieka galioti“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)66
reikėtų nustatyti darbo sutarčių nutraukimo taisykles, nustatyti išeitinių išmokų mokėjimo taisykles, kai prašymas nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 128 straipsnį ar kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, buvo pateiktas iki 2015 m. gruodžio 31 d. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)610
7Įstatymo projekto 6 straipsnio 10 dalyje nustatyta,
kad iki 2015 m. gruodžio 31 d. sudarytos kolektyvinės sutartys galioja ne ilgiau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d.
Svarstytina, ar šioje dalyje nereikėtų atsisakyti kolektyvinių sutarčių galiojimo naikinamojo termino ir nustatyti sąlygą, kad iki 2015 m. gruodžio 31 d. sudarytos kolektyvinės sutartys galioja, išskyrus jų nuostatas, kurios prieštarauja Darbo kodekso imperatyvioms taisyklėms, nuo kurių nukrypti neleidžia Darbo kodeksas ir kitos darbo teisės normos (žiūr.: Darbo kodekso 196 straipsnio 3 dalis). Nustačius kolektyvinių sutarčių galiojimo naikinamąjį terminą galėtų kilti teisinio reguliavimo praktinio taikymo problemų. Pavyzdžiui, taikant Darbo kodekso projekto 50 straipsnio 4 dalį, pagal kurią verslo perėmėjui kolektyvinės sutarties sąlygos taikomos vienerius metus, būtų neaišku, ar ši norma taikytina, jeigu verslas buvo perduotas likus mažiau nei vieneri metai iki 2017 m. gruodžio 31 d. Be to, iš įstatymo projekto 6 straipsnio 10 dalies formuluotės neaišku, ar čia nustatytas visų lygių kolektyvinių sutarčių ar tik įmonių kolektyvinių sutarčių galiojimo terminas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)611
Valstybinė darbo inspekcija, be kita ko, turės teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Darbo kodekso įgyvendinimo pasiektų rezultatų įvertinimo pažymą. Reikėtų patikslinti, kokie Darbo kodekso įgyvendinimo rezultatai turėtų būti vertinami, nes nurodyta formuluotė gali būti įvairiai interpretuojama, arba šios nuostatos atsisakyti. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)611
„nuo 2017 metų kiekvienais metais iki gruodžio 31 dienos“ reikėtų tikslinti
(pavyzdžiui, „iki 2017 metų ir kiekvienų vėlesnių metų gruodžio 31 dienos“), nes antraip pirmosios nurodytos pažymos pateikimo terminas liktų neaiškus.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 6 straipsnio 11 dalies nuostatas bus vykdoma stebėsena tik dėl Darbo kodekso įgyvendinimo, siūlytina šioje dalyje prieš žodžius ,,įgyvendinimo pasekmės“ išbraukti žodžius ,,ir kitų“ arba šioje dalyje po žodžių „Darbo kodekso ir kitų“ reikėtų įrašyti formuluotę „su jo įgyvendinimu susijusių“, ar kitą atitinkamą nuostatą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)
10Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo,
įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto 1 straipsniu tvirtinamo Darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 3 straipsnio 7 dalyje žodį ,,privalomai“ siūlytina braukti kaip perteklinį. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)38
sakinys tikslintinas kalbos požiūriu. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)203
darbdavio sąvoka. Svarstytina, ar šiame apibrėžime po žodžio „funkcija“ nereikėtų įrašyti žodį „atlygintinai“ ir taip susieti darbo sutarties šalių tarpusavio teises ir pareigas, nes atlyginimo už įsipareigotą atlikti darbo funkciją sąlyga yra nustatyta šio straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnio 1 dalyje ir įtvirtinta kaip būtinoji darbo sutarties sąlyga. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)213
žodžio ,,darbovietės“ įrašytinas praleistas žodis ,,darbuotojų“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)214 14.
Siekiant teisinio reguliavimo glaustumo, siūlytina Darbo kodekso 21 straipsnio 4 dalies nuostatas sujungti su 21 straipsnio 2 dalimi, kadangi jose nurodoma, kas įskaičiuojama į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)221
tvarka numatyta Darbo kodekse (III skyriaus trečiajame skirsnyje), siūlytina patikslinti Darbo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir vietoj žodžių ,,Įstatymų, kitų teisės aktų ar darbo teisės normų“ įrašyti žodžius ,,Šio Kodekso, įstatymų ir kitų darbo teisės normų“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)264
vertintinos kaip ne šio straipsnio reguliavimo dalykas (jos nėra susijusios su darbuotojo asmens duomenų ar jo teisės į privatų gyvenimą apsauga), todėl jas siūlytina dėstyti atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiame straipsnyje. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)326
„jo“ reikėtų įrašyti „jų“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)33753
ir kitur teikiamos skirtingai apibrėžtos nuorodos į minimaliąją mėnesinę algą
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)35 3,4 19.
Svarstytina, ar nereikėtų suvienodinti Darbo kodekso
darbo sutarties nutraukimą išbandymo laikotarpiu terminų (darbdavys gali įspėti prieš tris darbo dienas, o darbuotojas –prieš penkias darbo dienas). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)361
sutarties pasibaigimo pagrindus, siūlytina tikslinti Darbo kodekso 36 straipsnio 1 dalį, t.y. vietoj žodžių ,,darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbių priežasčių“ įrašyti žodžius ,,darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)363
praleistą žodį ,,darbo“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)364
darbo sutartį savo pareiškimu gali nutraukti tiek dėl svarbių priežasčių, tiek be svarbių priežasčių, manytina, kad reikėtų patikslinti Darbo kodekso
tik tuo atveju, kai darbuotojas nutraukia darbo sutartį savo iniciatyva be svarbių priežasčių. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)372
nekonkuravimo galimi tik su darbuotojais, kurie turi specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje, įstaigoje organizacijoje.
Svarstytina, ar tokios žinios negali būti pritaikomos ir pradėjus vykdyti savarankišką veiklą, juolab, kad pagal Darbo kodekso 37 straipsnio 1 dalį, susitarime dėl nekonkuravimo gali būti susitariama, kad darbuotojas nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos veiklos, jei ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)373
šiame Kodekse ir kitose darbo teisės normose nurodytais atvejais darbuotojui išmokos skaičiuojamos pagal jo vidutinį darbo užmokestį, siūlytina patikslinti Darbo kodekso 37 straipsnio 3 dalį ir vietoj žodžių ,,vidutinio atlyginimo“ įrašyti žodžius ,,vidutinio darbo užmokesčio“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)398
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)4316
įrašytinas praleistas žodis ,,darbo“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)43111
punkto ir jame formuluoti bendro pobūdžio teisę susipažinti su įmonėje sudarytomis kolektyvinėmis sutartimis. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
žodžiais, siūlytina Darbo kodekso 45 straipsnio 2 dalyje vietoj skaičiaus ,,5“ įrašyti žodį ,,penkias“.
Atitinkamai tikslintina Darbo kodekso 46 straipsnio 5 dalis, 62 straipsnio 4 dalis, 106 straipsnio 5 dalis, 107 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 191 straipsnio 3 dalis ir kt. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)486
straipsnyje kalbama tik apie nušalinimą nuo darbo, bet ne nuo pareigų. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)514
papildomų išlaidų, susijusių su darbo priemonių įsigijimu, kompensavimo. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)518
informacijos darbo tarybai teikimo terminus suvienodinti su Darbo kodekso 39 straipsnio 8 dalyje bei 208 straipsnio 1 dalyje nurodytais terminais. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)524
pagrindas - darbo sutartis pasibaigia ją nutraukus nesant šalių valios. Darbo kodekso 59 straipsnio, reguliuojančio darbo sutarties nutraukimą nesant šalių valios, 1 dalies 8 punkte, kaip priežastis nutraukti darbo sutartį, nustatytas teismo ar darbdavio organo priimtas sprendimas, dėl kurio pasibaigia darbdavys – juridinis asmuo. Ši priežastis tarpusavyje siejasi su Darbo kodekso 52 straipsnio 5 punkte nustatytu darbo sutarties pasibaigimo pagrindu – darbdavio – juridinio asmens – pasibaigimu. Darbo kodekso 61 straipsnyje reglamentuotas darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju.
Atsižvelgiant į čia nurodytas normas, Darbo kodekse reikėtų aiškiau atriboti darbo sutarties pasibaigimo pagrindus ir darbo sutarties nutraukimo priežastis bei iš to kylančias teises ir pareigas, nes teikiamame Darbo kodekse šių teisinių santykių reglamentavimas neišbaigtas. Pavyzdžiui, nutraukiant darbo sutartį pagal Darbo kodekso 59 straipsnį, kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys – juridinis asmuo, darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, tačiau nutraukiant darbo sutartį pagal Darbo kodekso 61 straipsnį nustatytas įspėjimo terminas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)525
mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui, tačiau šis darbo sutarties pasibaigimo pagrindas nėra sureguliuotas - iš Darbo kodekso 64 ir kitų straipsnių nuostatų neaišku, kas ir kokia tvarka turėtų konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą, kai miršta fizinis asmuo – darbdavys. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)526
Darbo kodekso 20 straipsnio 3 dalį, gali būti ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir kitos organizacijos ar jų padaliniai. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)
gali būti nutraukta darbuotojo raštišku pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jei pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako valstybės socialinio draudimo senatvės pensinį amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Svarstytina ar šiame punkte nustatyta priežastis neturėtų būti taikoma ir dirbant pas darbdavį – fizinį asmenį.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 20 straipsnyje vartojamas sąvokas (,,pensijos amžius“) ir įvertinus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3239 nuostatas (socialinio draudimo pensijos nebus įvardijamos kaip valstybinės), siūlytina Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 56 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „valstybės socialinio draudimo senatvės pensinį amžių “ įrašyti žodžius „įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių“. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir Darbo kodekso 178 straipsnio 1 daliai. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)5613
darbo sutartį yra nurodytas darbuotojo atsisakymas keisti darbovietę. Ši nuostata tikslintina atsižvelgiant į Darbo kodekso 20 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą darbovietės sampratą ir į tai, kad Darbo kodekso 56 straipsnio 5 dalyje kalbama apie darbuotojo atsisakymą keisti darbo vietovę. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)575
vertintinas aspektas, neturėtų būti numatytas ir priežastinis ryšys tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)581
tik valstybės ir savivaldybių įstaigoms, bet ir valstybės ir savivaldybių institucijoms. Be to, šioje dalyje reikėtų patikslinti, kad darbuotojui mokama ne mažesnė kaip jo šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)5914 40.
Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte vietoj formuluotės „medicinos įstaigos išvadą“ reikėtų įrašyti formuluotę „sveikatos priežiūros įstaigos išvadą“, o Darbo kodekso atitinkamuose straipsniuose (pavyzdžiui, Darbo kodekso 39 straipsnio 5 dalyje), reikėtų suvienodinti vartojamą terminiją. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)5914
41Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas siūlytina tikslinti,
atsižvelgiant į tai, kad tuo atveju, kai darbuotojas pagal medicinos įstaigos (sveikatos priežiūros įstaigos) išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo, jis gali sutikti arba nesutikti su siūlymu perkelti jį į kitą darbą, todėl darbo sutartis turėtų būti nutraukta be įspėjimo, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą darbą jo sutikimu. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)602
suformuluota išimtis „išskyrus atvejį, kada darbuotoja yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba atostogose vaikui prižiūrėti“ paneigia imperatyvias šio straipsnio taisykles, pagal kurias:
sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį kitais, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, pagrindais;
sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbuotoja gali būti įspėta apie darbo sutarties nutraukimą ar sprendimas nutraukti darbo sutartį gali būti priimtas tik jam pasibaigus.
Neaišku, kaip turėtų būti taikomos Darbo kodekso 60 straipsnio nuostatos, jeigu atsirastų Darbo kodekso 59 straipsnyje nurodyti darbo sutarties nutraukimo nesant darbo sutarties šalių valios pagrindai. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)611
praleistas žodis ,,darbo“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)612
aiškiai apibrėžti įspėjimo ir darbo sutarčių nutraukimo skaičiavimo terminai, todėl formuluotę reikėtų tikslinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Įmonių bankroto įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Administratorius per
raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)613 45.
Darbo kodekso 61 straipsnio 3 dalyje, Darbo kodekso 87 straipsnio 2 punkte tikslintinos išmokos dydį apibrėžiančios formuluotės. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)6218621422
dalyje pateikta nuoroda į straipsnio dalį rašytina skaičiais. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir Darbo kodekso 186 straipsnio 2 daliai, 214 straipsnio
Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)662
šio straipsnio 2 dalį ir prieš žodžius ,,darbo sutarties“ įrašyti žodį ,,terminuotos“. Atitinkamai tikslintinos kitos šio skirsnio nuostatos. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)666832
terminuotų darbo sutarčių tapimo neterminuotomis taisyklės. Svarstytina, ar šios normos neturėtų būti reguliuojamos viename straipsnyje. Be to, neaišku, ar Darbo kodekso 66 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju turėtų būti taikomas
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)674
įrašytini žodžiai ,,terminuotų darbo sutarčių“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)707722 50.
Svarstytina, ar Darbo kodekso 70 straipsnio 2 dalyje ir 77 straipsnio 2 dalyje nurodyti skirtingi informacijos apie laisvas darbo vietas skelbimo būdai neturėtų būti suvienodinti su Darbo kodekso 3 straipsnio 9 dalyje bei
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)711
darbuotojo ir laikinojo įdarbinimo įmonės sampratą, šioje dalyje ir kitur reikėtų suvienodinti šių sampratų rašymą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)7411
„maitinančių motinų apsaugos“ kaip perteklinę. Pritarti
Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)743
žodį ,,pavyzdžiui“ kaip perteklinį. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)771
derinti su Darbo kodekso 41 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta pareiga darbdaviui raštu supažindinti darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)767822
normas siūlytina formuluoti viename straipsnyje, jas tarpusavyje derinti, nes jos nustato savo esme tas pačias taisykles. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)801 56.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžtą kompetencijos sąvoką (tai gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma), Darbo kodekso 80 straipsnio 1 dalyje siūlytina braukti žodžius ,,ar profesinių įgūdžių“ kaip perteklinius. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)812
praleistą žodį ,,darbo“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)824
58Darbo kodekso 82 straipsnio 4 dalies nuostatos,
reguliuojančios darbdavio patiriamų mokymo išlaidų sumų išskaitymus iš pameistriui mokėtino darbo užmokesčio, gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokas reguliuojančios nuostatos nėra Darbo kodekso reguliavimo dalyku, todėl turėtų būti nustatytos atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose įstatymuose. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)83
pameistrystės darbo sutarties rūšį, tikslintinas Darbo kodekso 83 straipsnio pavadinimas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)8311
licencijos rūšis, kadangi pagal Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 12-1 straipsnį, asmenims, norintiems vykdyti formalųjį profesinį mokymą, yra išduodamos formaliojo profesinio mokymo licencijos. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)832
įrašytinas praleistas žodis ,,pameistrystės“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)858612 62.
Darbo kodekso 85 straipsnio 1 dalyje bei 86 straipsnio 2 punkte vartojamos skirtingos sąvokos darbo apimčiai nustatyti, vienur rašoma ,,darbo veiklos apimtis“, kitur – ,,darbo funkcijos apimtis“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti vartojamas sąvokas ir nuosekliai jas vartoti. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)872
siūlytina įrašyti praleistą žodį ,,dydžio“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)
projektinio darbo sutarties galima laikinai iki penkerių metų pakeičiant galiojančią kitos rūšies darbo sutartį, kai darbuotojas, susitaręs su darbdaviu, sudaro kitą darbo sutartį su darbdavio įmonių grupės įmone ar kitu darbdaviu. Šias nuostatas reikėtų tikslinti. Svarstytina, ar čia nepakaktų nustatyti šalims teisės vienos rūšies sutartį pakeisti į projektinio darbo sutartį, nes neaišku, kaip galiojančios kitos rūšies darbo sutarties pakeitimas susijęs su darbuotojo darbo sutarties su darbdavio įmonių grupės įmone ar su kitu darbdaviu sudarymu. Neaišku, ar šiame punkte nurodyta sudaryta „kita darbo sutartis“ su darbdavio įmonių grupės įmone ar su kitu darbdaviu turi būti projektinio darbo sutartis ar bet kurios rūšies sutartis. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)961
praleistas žodis ,,prieš“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)973 66.
Darbo kodekso 97 straipsnio 3 dalyje nustatyta visų darbdavių solidari atsakomybė dėl savo įsipareigojimų darbuotojui bei prievolių, susijusių su darbuotojo pajamų apmokestinimu, socialinio draudimo ir kitų įmokų už šį darbuotoją sumokėjimu, įvykdymą. Ši nuostata svarstytina atsižvelgiant į tai, kad pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, pirmasis darbdavys atliks visas darbdavio funkcijas, susijusias su darbo grafiko sudarymu, darbuotojo pajamų apmokestinimu, socialinio draudimo ir kitų įmokų už šį darbuotoją sumokėjimu, informacijos apie jį pateikimu, o kiti darbdaviai pirmajam darbdaviui privalės kompensuoti išlaidas pagal jų sudarytą susitarimą priklausomai nuo darbo laiko, kurį jiems dirbo šis darbuotojas. Atsižvelgiant į šias nuostatas bei Darbo kodekso 98 straipsnio 2 dalies normą, svarstytina, ar Darbo kodekso
darbdavio proporcinga) atsakomybė darbuotojui. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)100
straipsnyje prieš žodį ,,sutartį“ įrašyti žodį ,,darbo“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1022
68Darbo kodekso 102 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų formuluoti aiškiau. Atsižvelgiant į tai, kad visais šioje dalyje nurodytais atvejais juridinio
asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, siūlytina šiuos atvejus nuosekliai išdėstyti. Darbo kodekso
nevisiškai aiški, neaišku, ką čia norėta nustatyti. Darbo kodekso 102 straipsnio 2 dalyje reikėtų tikslinti nuorodą į šio straipsnio atitinkamą (pirmą) dalį. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)104 69.
Darbo kodekso 104 straipsnyje formuluotę „išskyrus šio Kodekso 57 straipsnyje nurodytu atveju“ siūlytina tikslinti ir nustatyti, kad viešojo juridinio asmens vadovu išrinktas ar paskirtas juridinio asmens darbuotojas, pasibaigus jo, kaip juridinio asmens vadovo, darbo santykiams, išskyrus atvejį, kai darbo sutartis nutraukta Darbo kodekso 57 straipsnyje nustatytu pagrindu, turi teisę sugrįžti į buvusias darbo pareigas tokiomis pačiomis darbo sąlygomis, atsižvelgiant į visus darbo sąlygų pakeitimus, kurie buvo padaryti kitiems tokį patį ar panašų darbą dirbusiems darbuotojams. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)104
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1054
sąvoką, siūlytina Darbo kodekso 105 straipsnio 4 dalyje braukti žodį ,,apmokamų“ kaip perteklinį. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1074
leidimą turi gauti į Lietuvos Respublikos teritoriją komandiruotas valstybės, nepriklausančios Europos ekonominės erdvės valstybėms, jurisdikcijos darbdavio darbuotojas (leidimą dirbti, leidimą gyventi ar kokį kitą leidimą). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias užsieniečių įsidarbinimą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1075
praleistą žodį „ginti“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1081 74.
Siūlytina tikslinti Darbo kodekso 108 straipsnio 1 punktą, kadangi pagal Darbo kodekso 43 straipsnį, darbuotojui teikiamas pranešimas apie darbo sąlygas (žiūr.: šio straipsnio pavadinimą). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)10810
straipsnio pirmąja pastraipa. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1096
derintinos su Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, kuriose numatyti darbuotojų privalomi sveikatos patikrinimai, bet ne jų medicininė apžiūra. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1101
reikėtų įrašyti jungtuką „ir“, nes papildomas darbas nėra alternatyva viršvalandžiams, todėl į darbo laiko normą neįskaitytini papildomas darbas ir viršvalandžiai. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1102
straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ,,darbo teisės normose nurodytų“ įrašyti žodžius ,,šio Kodekso ar kitų darbo teisės normų nustatytų“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)11121
rūšis – nekintančios trukmės darbo pamaina. Darbo pamainomis darbo laiko režimą reikėtų reglamentuoti aiškiau ir atriboti nuo Darbo kodekso 113 straipsnyje reguliuojamos suminės darbo laiko apskaitos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurios Darbo kodekso 113 straipsnio normos, veikiau taikytinos dirbant nekintančios trukmės darbo pamainomis, o ne taikant suminę darbo laiko apskaitą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1123 80.
Atsižvelgiant į tai, kad visame Darbo kodekse teikiama nuorodą į pilną Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pavadinimą, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina atitinkamai patikslinti Darbo kodekso 112 straipsnio 3 punktą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1133
garantija taikoma asmeniui, auginančiam vaiką iki septynerių metų amžiaus, tačiau kitos Darbo kodekse nustatytos papildomos garantijos taikomos asmeniui, auginančiam vaiką iki šešerių metų amžiaus (pvz. Darbo kodekso 56 straipsnio 6 dalis, 92 straipsnio 3 dalis, 94 straipsnio 1 dalis, 126 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Svarstytina, ar šių nuostatų nereikėtų suvienodinti. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1181
teisinio reguliavimo suderinamumo siūlytina Darbo kodekso 118 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ,,nenustatytos trukmės“ įrašyti žodžius ,,nenustatytos apimties“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)119
įstaigose“ vartoti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme apibrėžtą ,,socialinės globos įstaigos“ sąvoką. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1212
aiškiau nustatyti atvejus, kada švenčių dieną dirbama tik darbuotojo sutikimu, o kada tokio sutikimo nereikia. Iš šios dalies formuluotės neaišku, ar reikia gauti darbuotojo sutikimą dirbti švenčių dieną, kai nustatyta nekintančios trukmės darbo pamaina. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1255 85.
Darbo kodekso 125 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio Kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos. Pagal Darbo kodekso 125 straipsnio 5 dalį, praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, būtų prarasta teisė ne tik į piniginę kompensaciją už jas, bet ir teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, nepaisant to, kad darbo santykiai nėra nutrūkę. Ši imperatyvi norma kelia abejonių, neaišku, kokių tikslų siekiama siūlomu teisiniu reguliavimu. Visų pirma, nuostata, pagal kurią panaikinama teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis ar jų dalimi praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, sudaro prielaidas apriboti darbuotojų teises į poilsį. Gali būti aplinkybių, dėl kurių darbuotojas objektyviai negalės pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis. Pavyzdžiui, darbuotoja, kuriai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, pagal siūlomą teisinį reguliavimą, galėtų netekti teisės į kasmetines atostogas, įgytas iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios, ypač, jeigu jai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos dėl paeiliui gimusių vaikų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 4 dalį, sudarant kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje, darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metus, yra paskutiniai prioriteto tvarka.
Nustačius šioje dalyje siūlomą teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į tai, kad šis Darbo kodeksas įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d., siekiant apsaugoti teisę ir teisėtus lūkesčius į iki šio Darbo kodekso įsigaliojimo įgytas kasmetines atostogas, reikėtų nustatyti šių nuostatų vėlesnę įsigaliojimo datą ir jų įgyvendinimo tvarką. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)126130
86Atsižvelgiant į šiame Darbo kodekse (Darbo kodekso 112 straipsnio 3 punkte,
saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 9, 10, 12, 13, 16, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 34, 44 straipsnių, V skyriaus ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo V-1 skyriumi įstatymo projekte Nr. XIIP-3243 siūlomas apibrėžti nėščių, neseniai pagimdžiusių ir krūtimi maitinančių darbuotojų sąvokas, siūlytina tikslinti Darbo kodekso 126, 130 ir kituose straipsniuose vartojamas sąvokas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1262
derintinos su Darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)126
ir joje prieš žodį ,,atostogos“ įrašyti žodį ,,kasmetinės“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1282 89.
Darbo kodekso 128 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad atostogpinigiai už keturių savaičių trukmės atostogas, jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui mokami atostogų metu darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šio straipsnio nuostatas tokia tvarka mokama už atostogų dalį, viršijančią dvidešimties darbo dienų trukmę (jei dirbama penkias darbo dienas per savaitę) ar dvidešimt keturių darbo dienų trukmę (jei dirbama šešias darbo dienas per savaitę), todėl svarstytina, ar atostogpinigiai už keturių savaičių trukmės atostogas, jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, neturėtų būti išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso 126 straipsnio
Darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalies normą atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso 106 straipsnio 3 dalį, dienpinigiai ir kitos išmokos, išskyrus skirtas su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, laikomi darbo užmokesčio dalimi, todėl svarstytina, ar Darbo kodekso 137 (ar kitame) straipsnyje nereikėtų apibrėžti jų, kaip darbo užmokesčio sudedamosios dalies, reguliavimo taisyklių. Be to, specialiuosiuose gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas reguliuojančiuose įstatymuose turėtų būti nustatytos atitinkamus teisinius santykius reguliuojančios normos. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1412 91.
Derinant Darbo kodekso 141 straipsnio 2 dalies nuostatas su Darbo kodekso 219 straipsnio 1 dalimi, siūlytina šioje dalyje vietoj žodžių ,,individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai“ įrašyti žodžius ,,darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)142
švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, kuris nustatomas taikant darbuotojo darbo užmokesčio per mėnesį padidintą tarifą. Šią formuluotę reikėtų tikslinti, nes neaišku, ar darbo užmokesčio per mėnesį tarifas yra Darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytas darbuotojo darbo užmokestis ar šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1463
kodekso 64 straipsnio 8 dalies nuostatas (abejose kalbama apie pažymos darbuotojui apie jo darbą išdavimą), todėl brauktinos kaip perteklinės. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1472
reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, tenkinami pirmąja eile. Šios dalies normos tikslintinos dviem aspektais.
Pirma, pagal šiuo metu galiojantį ir kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamuose įstatymų projektuose siūlomą teisinį reguliavimą darbuotojai ir kiti įstatymuose nurodyti asmenys draudžiami Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka arba savo esme analogiškos teisės yra nustatytos specialiuose įstatymuose ir statutuose, todėl žala dėl sveikatos sutrikdymo ar darbuotojo mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe atlyginama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų arba valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į šias nuostatas bei Civilinio kodekso 6.283 ir
aiškiau nurodyti reikalavimus, kurie tenkinami pirmąja eile. Antra, šioje dalyje, be kita ko, nurodyti reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamuose Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3238 numatyta, kad nelaimingu atsitikimu darbe yra įvykis <...> dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2, 40 ir 49 straipsnių pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekte Nr. XIIP-3258, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30, 31 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3269 bei kituose įstatymų projektuose reguliuojamos asmens (pareigūno), kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, teisės į tam tikras išmokas. Manytina, kad nepaisant to, iš kurio valstybės sudaromo biudžeto ar fondo yra mokamos išmokos, tapatūs įvykiai, kuriems įvykus atsiranda teisė į tapačias išmokas, turėtų būti apibrėžti vienodai. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1484 95.
Darbo kodekso 148 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos išskaitų iš darbo užmokesčio ir joms (turėtų būti – jam) prilygintų išmokų taisyklės. Pažymėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 737 straipsnį kai kurios skolininko pajamos, prilygintos darbo užmokesčiui, nėra administruojamos darbdavio, todėl darbdavys negalės tinkamai įgyvendinti teisės daryti išskaitas iš šių išmokų. Jeigu čia turimos omenyje kitokio pobūdžio išmokos, Darbo kodekso 148 straipsnyje ar kitur reikėtų apibrėžti darbo užmokesčiui prilygintų išmokų sampratą arba šio straipsnio 4 dalies formuluotę tikslinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso 148 straipsnio 1, 5 ir 6 dalyse (taip pat Darbo kodekso 153 straipsnyje) išskaitos iš darbo užmokesčiui prilygintų išmokų nėra numatytos, todėl nurodytos normos derintinos tarpusavyje, o taip pat su Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalies norma. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)15023
laipsnį“ siūlytina įrašyti žodį „kaltę“, nes kaltės laipsnis yra kaltės ir veiksmų, siekiant išvengti žalos atsiradimo, vertinamojo pobūdžio išraiška. Nepaisant to, kad kaltės laipsnis, kaip tam tikra teisinė kategorija, yra priimtinas ir praktikoje vartotinas, šio straipsnio kontekste jis gali kelti praktinio taikymo problemų, nes, pavyzdžiui, šios dalies 4 punkte kalbama apie kaltę ir atsakomybę dėl padaryto pažeidimo, kurie taip pat yra kaltės laipsnio vertinimo kriterijai. Dėl analogiškų priežasčių svarstytina Darbo kodekso 151 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1503
straipsnio 1 dalimi, siūlytina šioje dalyje po žodžių ,,darbo ginčą“ įrašyti žodžius ,,dėl teisės“.
Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1522
Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1571
priežasčių. Pirma, šioje dalyje nėra nustatyta jokių teisės normų, o tik teikiama blanketinio pobūdžio nuoroda į šio Kodekso nustatytą tvarką. Antra, šiame Kodekse nėra reguliuojami darbdavio privalomi atlyginti darbuotojo sveikatai padarytos žalos, atsiradusios dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju arba dėl jo susirgimo profesine liga, teisiniai santykiai. Šiuos teisinius santykius reguliuoja Civilinio kodekso 6.283 ir 6.284 straipsnių normos, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (atitinkamai reguliuos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3238). Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalies, 152 straipsnio 2 dalies normos, į kurias teikiama Darbo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje esanti nuoroda, negali būti vertinamos kaip nuosekliai ir išbaigtai reguliuojančios darbdavio pareigą atlyginti darbuotojo sveikatai padarytą žalą, atsiradusią dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju arba dėl jo susirgimo profesine liga. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso 157 straipsnio 1 dalies nuostatos tarpusavyje nedera su Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 4 dalies ir 6.284 straipsnio 4 dalies normomis. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1592 100.
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme sąvoka ,,vietos savivaldos institucija“ nėra vartojama – šiame įstatyme yra apibrėžta ,,savivaldybės institucijos“ sąvoka. Atsižvelgiant į tai, tikslintina Darbo kodekso 159 straipsnio 2 dalis – vietoj žodžių ,,vietos savivaldos institucijos“ įrašytini žodžiai ,,savivaldybės institucijos“. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir Darbo kodekso 163 straipsnio 1 daliai, 177 straipsnio 4 daliai, 182 straipsniui ir kt. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1611
apibrėžti socialinio susitarimo sampratą ir ją vartoti tuose Darbo kodekso straipsniuose, kuriuose reguliuojami tokie susitarimai. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1623
kodekso 162 straipsnio 3 dalies formuluotę „Profesinės sąjungos taip pat individualiai gina savo narius ir jiems atstovauja individualiuose darbo santykiuose“ siūlytina tikslinti ir tarpusavyje derinti su Darbo kodekso 182 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei Darbo kodekso 177 straipsnio 5 dalies nuostatomis. 102. Darbo kodekso 162 straipsnio 3 dalies formuluotę
„Profesinės sąjungos taip pat individualiai gina savo narius ir jiems
atstovauja individualiuose darbo santykiuose“ siūlytina tikslinti ir tarpusavyje derinti su Darbo kodekso 182 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei Darbo kodekso 177 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1761892
atstovauja savo nariams – darbuotojams ir asmenims, dirbantiems Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais. Atsižvelgiant į šią normą, reikėtų tikslinti Darbo kodekso 176 straipsnio 2 dalies, 189 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1634
teismą dėl profesinės sąjungos, jų susivienijimo veiklos sustabdymo laikotarpiui iki 3 mėnesių. Jei per šį laiką nepašalinamas nurodytas pažeidimas, darbuotojų atstovų veikla prokuroro siūlymu ir teismo sprendimu gali būti nutraukta. Tokiu pagrindu profesinė sąjunga išregistruojama iš Juridinių asmenų registro, o darbo tarybos ar darbuotojų patikėtinio įgaliojimai laikomi pasibaigusiais.“ Svarstytina, ar atsižvelgiant į siūlomą teisinį reguliavimą neturėtų būti patikslinta prokuroro teisė kreiptis į teismą ne tik dėl profesinės sąjungos ar jų susivienijimo. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1651
105Tikslintinas Darbo kodekso 165 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys,
atsižvelgiant į šio straipsnio pirmajame sakinyje įvestą trumpinį ,,darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys“ . Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1653
vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus prašymu darbuotojų atstovai ir pats darbuotojas turi teisę pateikti savo nuomonę. Svarstytina, ar nereikėtų numatyti, kad darbuotojų atstovai ir pats darbuotojas turi teisę pateikti nuomonę ir savo iniciatyva, nesant Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus prašymo. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1654
įrašytinas žodis „įsiteisėjimas“. Atitinkamai tikslintina ir Darbo kodekso
Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1655 108.
Derinant Darbo kodekso 165 straipsnio 5 dalies nuostatas su Darbo kodekso 219 straipsniu, siūlytina šioje dalyje vietoj žodžių ,,individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka“ įrašyti žodžius ,,darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1664
žodis „vidutinį“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1682
vykdysiančios rinkimų komisijos sudarymo tvarka. Šioje dalyje, be kita ko, nustatyta, kad ne mažiau kaip pusę komisijos narių šio Kodekso 166 straipsnio
atstovų skirti asmenys. Atsižvelgiant į minimalų ir maksimalų rinkimų komisijos narių skaičių ir į tai, kad, galimai, darbdavio lygmeniu veikiančių darbuotojų atstovų dar nėra, svarstytina, ar tokia rinkimų komisijos sudarymo tvarka yra racionali ir proporcinga siekiamam tikslui. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)17031
praleistas žodis ,,darbo“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1706
darbo tarybos pirmininkas raštu informuoja darbdavio buveinės teritorijos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių (analogiškai kaip numatyta Darbo kodekso 173 straipsnio 3 dalyje). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1774 113.
Darbo kodekso 177 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas konstitucinis profesinių sąjungų, kaip darbuotojų atstovų ginant jų profesines darbo, ekonomines, socialines teises ir interesus, institutas. Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime pabrėžė, kad Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalies nuostata, jog profesinės sąjungos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus, iš esmės išreiškia dvejopą profesinių sąjungų paskirtį bei funkciją: viena, pirmiausia atstovauti profesinės sąjungos nariams ir juos ginti, antra, įstatymo nustatytais atvejais bei būdais ginti visus atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojus. Laikantis šios konstitucinės nuostatos, Darbo kodekso normos, nustatančios konkrečias profesinių sąjungų teises atstovauti ne tik savo narius, bet visus darbuotojus, susitarti dėl jų atžvilgiu taikomų teisių, pareigų ir atsakomybės (pvz., Darbo kodekso 200 straipsnis, pagal kurį kolektyvinės sutartys taikomos tik darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams, 117 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 138 straipsnio 3 dalis) turėtų būti derinamos tarpusavyje. Nustačius profesinėms sąjungoms išimtinę teisę sudaryti kolektyvines sutartis, jų nuostatų taikymas tik darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams, pažeistų darbuotojų – ne profesinių sąjungų narių – teises. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)17863
straipsnio 1 dalį nesuprantama, todėl punkto nuostatas reikėtų tikslinti. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1786
turinys. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo projekto 6 straipsnyje nereikėtų reglamentuoti šių nuostatų įgyvendinimo tvarkos ir terminų.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1793
straipsnio 1 dalį (galimai į Darbo kodekso 167 straipsnio 1 dalį). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1804
straipsnio 3 punktu, siūlytina šioje dalyje numatyti, kad teritoriniu lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos gali jungtis ne tik atitinkamoje savivaldybės teritorijoje, bet ir apskrities teritorijoje. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1806
teritoriniu lygiu veikiančios profesinės sąjungos pagal jų įstatuose nustatytą tvarką turi teisę įsteigti juridinio asmens teisių neturinčius savo padalinius darbdavio lygmeniu. Jei šakos ar teritorinės profesinių sąjungų organizacijos padalinys jungia ne mažiau kaip 20 darbuotojų arba bent 1/10 darbdavio darbuotojų, kas sudarytų ne mažiau kaip tris darbuotojus, jis turi šiame Kodekse nurodytas profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu, teises ir pareigas. Šis padalinys turi veikti pagal atitinkamos teritorinės profesinių sąjungų organizacijos patvirtintus įstatus ir turėti savo valdymo organus, apie kuriuos pranešama darbdaviui šio Kodekso 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“ Šios dalies nuostatų įtvirtinimas kelia abejonių, nes čia siekiama įtvirtinti teismų suformuotą praktiką, kurios įgyvendinimas kelia praktinio taikymo problemų.
Šiame kontekste pažymėtina, kad darbdavio lygiu gali veikti kelios profesinės sąjungos, todėl neaišku, kas ir kokia tvarka spręstų profesinių sąjungų atstovams nustatytų kvotų paskirstymą, jeigu kvotų skaičius būtų mažesnis nei darbdavio lygiu veikiančių profesinių sąjungų (pavyzdžiui, Darbo kodekso 167 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1811
119Darbo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad profesinių sąjungų turtą,
be kita ko, sudaro ,,viešai paskelbtos aukos“. Ši nuostata tikslintina. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir parmos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punktą, paramos gavėjais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruoti, be kita ko, ir kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams ir (arba) dalininkams, ir (arba) nariams. Todėl atsižvelgiant į šią nuostatą, manytina, kad profesinės sąjungos gali gauti paramą, bet ne auką. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)18223
sąjungos pagal pavedimą turi teisę atstovauti savo nariams individualiuose ir kolektyviniuose darbo ginčuose dėl teisės. Atsižvelgiant į šią nuostatą bei siekiant teisinio reguliavimo suderinamumo, svarstytina, ar kartu neturėtų būti tikslinamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalies 5 punktas.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1801
sąjungos gali steigtis profesiniu pagrindu, jei turi daugiau kaip 20 steigėjų, Darbo kodekso 184 straipsnyje ar kitur reikėtų apibrėžti darbdavių atstovus profesiniu pagrindu. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)18615
vietoj žodžių ,,darbo teisės“ įrašyti žodžius ,,darbo santykių“. Tokiu būdu ši nuostata būtų suderinta su Darbo kodekso 1 straipsnio 2 dalimi bei 186 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)187
dalyje nurodytą pilną dvišalės ir trišalės darbo ir socialinių reikalų tarybos pavadinimą. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)193
per idem. Siūlytina kolektyvinę sutartį apibrėžti kaip darbo teisės normas, šalių tarpusavio teises, pareigas ir atsakomybę nustatantį rašytinį susitarimą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)19641
darbo normas, siūlytina patikslinti Darbo kodekso 196 straipsnio 4 dalies 1 punktą, t.y. vietoj žodžių ,,išdirbio normų“ įrašyti žodžius ,,darbo normų“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)19725212 126.
Siekiant išvengti praktinio nuostatos taikymo sunkumų, siūlytina patikslinti Darbo kodekso 197 straipsnio 1 dalį ir vietoj žodžių ,,savivaldybės taryba“ įrašyti žodžius „savivaldybės institucijos“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina ir Darbo kodekso 252 straipsnio 2 dalis. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1972
straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ,,bet paprastai tam įgalioja“ įrašyti žodžius ,,ar įgalioti“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1974
kolektyvinių sutarčių galiojimas numatytas atskirame Darbo kodekso 199 straipsnyje. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)1986
kodekso 202 straipsnis atskirai reglamentuoja kolektyvinių sutarčių pakeitimo ir papildymo tvarką. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)203
,,įspėti“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)20914
punktą, kadangi pagal Darbo kodekso 26 straipsnio 3 dalį, darbovietėje turėtų būti patvirtinta informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarka. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)20916 132.
Darbo kodekso 209 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos formuluotė derintina su Darbo kodekso 26 straipsnio 8 dalimi, kurioje nustatyta pareiga darbdaviui priimti darbuotojų asmens duomenų saugojimo politiką ir jos įgyvendinimo priemones. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)20917
su Darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalimi, kurioje nustatyta pareiga darbdaviui priimti ir paskelbti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principų įgyvendinimo priemones. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)20918
būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti atitinkamai tikslinamas Darbo kodekso 209 straipsnio 1 dalies 8 punktas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)2114
brauktinas žodis „ar“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)2212
136Darbo kodekso 221 straipsnio 2 dalyje siūlytina atsisakyti žodžio „teismo“,
nes darbo ginčus nagrinėja ir kiti subjektai, kurių sprendimai vykdytini kaip ir teismo sprendimai. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)221
išmoka yra numatyta kompensacija, o Darbo kodekso 226 ir 245 straipsniuose – atlygis. Darbo kodekse ar atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose įstatymuose reikėtų apibrėžti čia nurodytų išmokų teisinį statusą ir iš to kylančias valstybės mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo taisykles.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)22322413
išimtį ir Darbo kodekso 224 straipsnio 3 dalies normą siūlytina dėstyti vienoje dalyje ar straipsnyje. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)2242
nurodyti, dėl ko per vieną mėnesį nuo komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį – dėl praleisto prašymo pateikimo termino atnaujinimo ar dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo (žiūr.: Darbo kodekso
nustatyta, kad galima kreiptis į teismą dėl praleisto prašymo pateikimo termino atnaujinimo, Darbo kodekso 228 straipsnio 1 dalies 5 punkte po žodžių
„darbo ginčų komisija“ reikėtų įrašyti žodį „teismas“. Pritarti
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)2263
140Darbo kodekso 226 straipsnio 3 dalies nuostatas siūlytina patikslinti,
kadangi pagal Darbo kodekso 224 straipsnio 1 dalies nuostatas visus darbo ginčus dėl teisės (pagal Darbo kodekso 216 straipsnio 2 dalies 1 punktą į šiuos ginčus patenka ne tik individualūs darbo ginčai dėl teisės, bet ir kolektyviniai darbo ginčai dėl teisės) nagrinėja darbo ginčų komisija. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina ir Darbo kodekso 230 straipsnio 9 dalis, 235 straipsnio 5 dalis. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)236
atskirame Darbo kodekso 236 straipsnyje reglamentuoti skubų sprendimų vykdymą.
Pažymėtina, kad Darbo kodekso 234 straipsnio 3 dalyje jau yra numatyta galimybė ginčų komisijai nurodyti skubiai vykdyti savo sprendimus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, o Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali nukreipti skubiai vykdyti sprendimą ar nutartį dėl darbo užmokesčio priteisimo, kuri neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)239
normas turi būti nuoroda į šio skyriaus normas. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)
ir vienodai šiame skyriuje vartoti sąvoką ,,kolektyvinis darbo ginčas dėl interesų“ (pvz., vienur rašoma ,,kolektyvinis ginčas dėl interesų“, kitur –,,darbo ginčas“, ,,kolektyvinis darbo ginčas, ,,ginčas“) . Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)2412
Ginčų komisijos trumpinys, siūlytina šiame straipsnyje rašyti pilną jos pavadinimą. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)24224524
kolektyviniai darbo ginčai dėl teisės ir kolektyviniai darbo ginčai dėl interesų, bei siekiant teisinio reguliavimo tikslumo, siūlytina Darbo kodekso
žodžius ,,dėl interesų“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina ir Darbo kodekso 245 straipsnio 4 dalis.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)2477
maksimalus skiriamos baudos dydis kolektyviniuose darbo ginčuose dėl teisės darbo teisės normas pažeidusiai šaliai, svarstytina, ar nereikėtų analogiško dydžio ar kito maksimalaus dydžio numatyti Darbo kodekso 247 straipsnio 7 dalyje. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)2501
skelbti streiką gali profesinė sąjunga ar profesinių sąjungų organizacija jų įstatuose (statute) nustatyta tvarka šio Kodekso 248 straipsnyje nustatytais atvejais. Streikui skelbti įstatuose (statute) nustatyta tvarka turi būti gautas ne mažiau kaip ketvirtadalio profesinės sąjungos narių sutikimas.“ Svarstytina, ar ši dalis neturėtų būti suderinta su Darbo kodekso 177, 178 ir kitais straipsniais, kur statutai nenurodyti. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)2544
dalyje prieš nurodyto įstatymo pavadinimą įrašytini žodžiai ,,Lietuvos Respublikos“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)25526313
vartojama sąvoka ,,aprūpinimas pagal valstybinį socialinį draudimą“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)2552
sąvoką, siūlytina patikslinti Darbo kodekso 255 straipsnio 2 dalį, t.y. vietoj žodžio ,,atlyginimas“ įrašyti žodžius ,,darbo užmokestis“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-09-09)2593 151.
Tikslintina Darbo kodekso 259 straipsnio 3 dalis, kadangi neaišku, apie kokią darbuotojų atsakomybę kalbama. Pastebėtina, kad šiame Kodekse nebeliko nuostatų, reglamentuojančių drausminę atsakomybę. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija (2015-04-23) Lietuvos teatrų ir koncertinių Įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija. kurios tikslai yra vienyti kūrybinius darbuotojus, atstovauti jų teises, kovoti prieš diskriminaciją, susipažino su nauju LR Darbo kodekso projektu ir susirūpino dėl kūrybinių darbuotojų socialinių garantijų bei diskriminacinio išskyrimo iš kitų Lietuvos dirbančiųjų. Norime pastebėti, kad visose direktyvose ir perkėlimo taisyklėse nurodoma, kad Europos Sąjungos (ES) teisės aktai negali būti perkeliami taip, kad pablogintų esamais nacionaliniais teisės aktais įtvirtintą padėtį. Naujame Darbo kodekso projekte yra II skirsnis, kuriame numatyta daugybė kūrybinių darbuotojų padėtį bloginančių punktų, palyginus su kitais Lietuvos dirbančiaisiais ir su dabar galiojančiu Darbo Kodeksu, Tai terminuotos sutartys, supaprastintas darbo sutarties nutraukimas nesant darbuotojo kaltės. Ypatingą nerimą kelia DK projekto 113 straipsnis, kuriame apibrėžiamos nemokamos kūrybinės atostogos. Šis straipsnis kūrybinius darbuotojus paverčia sezoniniais darbininkais. Taip, teatruose ir koncertinėse įstaigose vasarą nerodomi spektakliai ar koncertai žiūrovams, bet kūrybiniai darbuotojai turi teisę pagal dabar galiojančius įstatymus (DK 167 str. ) į prailgintas atostogas, nes jų darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika.
Be to, šis laikas skiriamas individualiam darbui, nes baleto artistas, muzikantas, dainininkas ar aktorius net ir atostogų metu turi tobulintis, kad išlaikytų aukštą meistriškumo lygį. Ne vienerius metus buvo kuriamas ir tobulinamas „Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas“. LTKĮDPS federacija aktyviai dirbo visose Kultūros ministerijos darbo grupėse. 2015 metų pradžioje, po tikrai sudėtingo, ilgo grupės darbo, buvo parengtas naujas „ Profesionaliojo Scenos meno įstatymo“ projektas, kuris pateiktas svartyti LR Seimui, Vyriausybei bei ministerijoms. Jei bus priimtos naujos Darbo Kodekso pataisos (110 -113str.), naujasis „Scenos meno įstatymas“, kur yra aiškiai apibrėžti darbo santykiai bei socialinės garantijos kūrybiniams darbuotojams, nebeteks savo juridinės galios. Mūsų manymu, norint apibrėžti kūrybinių darbuotojų veiklą, socialines garantijas ir darbo santykius, reikia vadovautis „ Profesionaliojo Scenos meno įstatymu“, o Darbo Kodeksas turi būti skirtas visiems Lietuvos dirbantiesiems, nebloginant kitų profesijų padėties. Pritarti Tobulinant įstatymo projektą siūloma atsižvelgti į atskirų dirbančiųjų grupių veiklos ypatumus ir . įvertinti, ar Darbo kodekso projekte siūlomi pakeitimai sukuria pusiausvyrą tarp pakeitimais siekiamų tikslų, siūlomų priemonių tikslams pasiekti, darbuotojų teisėtų lūkesčių, o taip pat Darbo kodekso nuostatų suderinamumą su atskirų dirbančiųjų grupių veiklą reglamentuojančiais specialiaisiais įstatymais 2.
Infobalt Lietuva (2015-10-28)22 Asociacija
„INFOBALT“ yra nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus
asociacija, vienijanti daugiau kaip 140 Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų įmonių bei mokslo ir studijų institucijų. Vienas iš mūsų asociacijos tikslų - formuoti palankią informacinių ir ryšių technologijų politiką, taip pat atstovauti nacionaliniam informacinių ir ryšių technologijų sektoriui. Atsižvelgiant j šiuo metu LR Seime svarstomo Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto Nr. XIIP~3234 aktualumą Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų sektoriui, teikiame asociacijos „INFOBALT“ siūlymus ir komentarus naujajam Darbo kodekso projektui. Nuostata:
Informacijos apie darbo santykių būklę (informacijos apie darbuotojų vidutinį DU) viešinimas. Argumentai: Progresą stabdanti ir konkuravimą sunkinanti nuostata. Darbo užmokestis - darbuotojo ir darbdavio individualaus susitarimo išraiška. DU priklauso nuo konkrečios darbuotojo kompetencijos ir pridėtinės vertės sukūrimo darbdaviui. Tos pačios pozicijos specialistų gebėjimai ir generuojamas rezultatas skiriasi. Apibendrintos informacijos apie VDU atskleidimas sudarys prielaidas darbuotojui siekti naudos ne pagal individualius jo pasiekimus. Tai būtų daroma pajėgesnių darbuotojų sąskaita, (referuojant j vidutinį atlyginimą, išaugusi dėl pažangių darbuotojų indėlio). Tam tikros verslo sritys, pavyzdžiui, IT, yra pagrįstos darbuotojų kompetencija.
Apibendrintos informacijos turėjimas apie vidutinį darbo užmokestį gali sudaryti sąlygas konkuruojantiems ūkio subjektams lengviau pervilioti kitos įmonės specialistus. Šiuo metu rizikos minimizavimas yra iš esmės grindžiamas darbdavio ir darbuotojo konfidencialumo įsipareigojimu, apimančiu ir DU dydžio neviešinimą. Siūloma pataisa sudarys palankesnes sąlygas darbuotojų perviliojimui. Reikalavimas atskleisti darbuotojų gaunamą darbo užmokestį yra darbo santykių lankstumą stabdanti ir konkuravimą sunkinanti nuostata, nes darbuotojas yra darbuotojui nelygus, todėl net ir tos pačios grupės darbuotojai, atsižvelgiant tiek į jų asmenines, tiek profesines savybes, patirtį, pridėtinės vertės sukūrimą darbdaviui, gali būti labai skirtingi. Tokių duomenų skelbimas gali demotyvuoti mažiau uždirbančius darbuotojus, arba verčia darbdavį neskatinti geresnio darbuotojo. Taip pat tai gali reikšti darbuotojo teisių pažeidimą, kuomet bazinis atlyginimas butų nustatomas nedidelis ir visiems vienodas, o skirtumas mokamas priedų ir premijų pagalba, vietoj to, kad nustatyti iš karto darbuotojo savybių visumą atitinkantį atlyginimą Įpareigojimo nediskriminuoti lyties pagrindu dėl mokamo atlyginimo laikymąsi gali nustatyti VDI, atlikusi individualų darbdavio patikrinimą. Papildomai pažymėtina, kad įpareigojimas grupuoti informaciją pagal lytį gali sudaryti prielaidas pažeisti asmenų teises, kurie vienai konkrečiai lyčiai nėra priskiriami. Pasiūlymas Atsisakyti įpareigojimo teikti informaciją anie VDU pagal profesijų grupes ir lytį. saugojimo politikos, kitos informacijos viešinimo Asmens duomenų saugojimo pareiga ir tvarka nustatyta atskiru reglamentavimu (Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas). Kita informacija (darbdavio ir darbo tarybos susitarimai), lygių galimybių politika ir jos priemonės darbuotojams yra atskleidžiama individualia tvarka.
Pareiga viešinti šią informaciją internetiniame tinklalapyje būtų papildoma administracinė našta. Kyla klausimas kaip projekto 22 str. 2 p. dera su CK nuostatomis, reglamentuojančiomis komercinę paslaptį. CK 1.116 str. 1 d. numatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Taigi, kaip matyti, CK 1.116 str. 1 d. įtvirtina labai plačią komercinės paslapties sąvoką, į kurią patenka platus spektras įmonės informacijos, kuri laikytina komercine paslaptimi. Paprastai praktikoje daugelis privačiame sektoriuje veikiančių įmonių informaciją apie įmonių darbuotojų užmokestį laiko komercine paslaptimi. Spręsti pagrindiniame komitete Infobalt Lietuva (2015-10-28)273951 Nuostata:
Darbuotojo šeiminių įsipareigojimų gerbimas; Susitarimas dėl ne viso darbo laiko; Nuotolinis darbas. Argumentai:
neapsiribojant, darbo sutarties nutraukimo sąlygos, atostogos, tėvadieniai, Rugsėjo l d.). 2. Susitarimas dėl ne viso darbo laiko priklauso nuo darbuotojo valios: 2.1.DS trunka ilgiau kaip 3 metus ir prašymas pateiktas prieš 30 dienų. Trukmė - iki 1 metų; 2.2.Dėl sveikatos būklės, neįgalumo, poreikio slaugyti šeimos narį, nėščiajai, neseniai pagimdžiusiai pareikalavus, darbuotojui, auginančiam vaiką iki 3 metų, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų. Ūkinės veiklos vykdymo rizika tenka darbdaviui (atliekant darbo funkciją kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė visais atvejais tenka darbdaviui (DK 31 str. 3 dalis).
atitinkamai skirstyti darbo išteklius (atostogų suteikimo tvarka, darbuotojų skaičiaus didinimas ir panašiai). Projektu suteikiama iš esmės neribota teisė darbuotojams mažinti darbo laiką. Tai ženkliai padidina darbdavio netinkamos veiklos vykdymo riziką (nepakankami resursai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus kontrahentams). Darbo jėgos praradimas dažnai sunkiai kompensuojamas
objektyviais atvejais (darbuotojas nebegali vykdyti darbo funkcijų). Suteikiant teisę darbuotojui vienašališkai pasirinkti ne viso darbo laiko režimą, projektų pagal viešojo pirkimo sutartis vykdymas labai pasunkėtų arba net taptų neįmanomas. Netinkamas sutarties vykdymas būtų priskirtas tiekėjo (darbdavio atsakomybei), kas leistų perkančiajai organizacijai nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl esminio pažeidimo. Toks faktas nuo 2016 m. sausio 1 d. 3 (trijų) metų laikotarpiui eliminuoja tiekėjo teisę dalyvauti viešajame pirkime. Taigi dėl darbuotojui suteikiamos teisės gali būti sukelti neadekvatūs padariniai. Pasiūlymas:
Neįtraukti į DK aptariamos nuostatos. Arba pakoreguoti nurodant, kad ne visas darbo laiko režimas nustatomas darbuotojo ir darbdavio bendru sutarimu. Jei aptariamos nuostatos taikymo nebūtų atsisakyta, siekiant subalansuoti interesus, projektas papildytinas analogiškomis nuostatomis mutatis mutandis dėl ne viso darbo laiko taikymo.
Darbdavys nuostatą dėl ne viso darbo laiko taikytų tuomet, kai nebūtu prastovos sąlygų ir/ar dalinio darbo suteikimo sąlygų (DK 46, 47 str.), tačiau ūkinės veiklos apimtys ar kiti pasikeitimai lemtų tokį poreikį. 4. Dėl nuotolinio darbo Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 20 % visos darbo laiko normos, kai darbuotoja yra nėščioji, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti, darbuotojas augina vaiką iki trejų metų, vienas augina vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų. Viena vertus suprantama, kad nurodytos kategorijos darbuotojai turi objektyvių didesnių poreikių, tačiau esamas DK reglamentavimas juos pakankamai užtikrina. Siūlomas pakeitimas, skaitant jį tiek kartu, tiek atskirai su šios kategorijos darbuotojų teise vienašališkai nuspręsti dirbti ne visą darbo laiką, iš esmės sudarytų prielaidas ženkliai sutrikdyti darbdavio veiklą, apsunkintų planavimo galimybes ir panašiai. Pasiūlymas:
Komentuojamos nuostatos į DK neįtraukti. Spręsti
Darbdavio pareiga apmokyti darbuotoją dirbti. Argumentai: Aptariama nuostata įpareigoja darbdavį apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai būtina darbo funkcijai atlikti. Nuostata gali būti interpretuojama dviprasmiškai. Pirma, darbuotojas, atleidžiamas dėl netenkinamų rezultatų per išbandymo terminą ar dėl kvalifikacijos stokos, gali ginčyti atleidimo teisėtumą nurodydamas, kad darbdavys netinkamai įgyvendino savo pareigą apmokyti. Antra, ne visada apmokymų pagal šią nuostatą apimtis reikš minimalų įgūdžių pritaikymą. Tam tikruose sektoriuose, pavyzdžiui, IT, specialistas turintis vienos kalbos programavimo gebėjimus ir siekiantis pas darbdavį programuoti kita panašia kalba, turės būti apmokomas.
Tokie mokymai nevisiškai atitinka kvalifikacijos kėlimo sampratą pagal DK 36 str. 2 dalį, tačiau nelaikyti ir elementariais minimaliais mokymais. Pasiūlymas Papildyti DK 28 str. 1 d. nuostatą nurodant, kad darbdavio pareiga apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai būtina darbo funkcijai vykdyti, nepanaikina darbuotojo pareigos atitikti keliamus kvalifikacijos reikalavimus sutartoms darbo funkcijoms vykdyti. Pasiūlymas Papildyti DK 36 str. 2 d. nuostatą nurodant, kad susitarimas gali nustatyti, jog atlyginamos darbdavio išlaidos, patirtos apmokant darbuotoją dirbti pagal DK
Išvadų rengėjų nuomonė Infobalt Lietuva (2015-10-28)304 Nuostata: Darbdavio pareiga atlyginti darbuotojui už autorių teisių objektus Argumentai Nuostatoje numatytas darbuotojo inovacijų darbdavio veiklai gerinti skatinimas. Taip pat įtvirtinta pareiga atlyginti už darbuotojo sukurtus autorių teisių objektus. Nėra aišku, kas laikoma darbdavio veiklos gerinimu. Taip pat nėra aišku, ar atlyginama tik už autorių teisių objektus, skirtus darbdavio veiklos gerinimui. Darbdavio veiklos gerinimą suprantant plačiąja prasme, galima teigti, kad darbdaviui rangos sutarties pagrindu kliento naudai atliekant informacinės sistemos modifikavimo darbus, yra gerinama darbdavio veikla (patenkinami specifiniai kliento poreikiai). Už tai darbuotojui turėtų būti atlyginama, nors paprastai tokie rezultatai išimtinai perduodami klientui (numato sutarties sąlygos, kurių pakeisti darbdavys paprastai negali dėl jų sudarymo prisijungimo būdu (laimėjus viešąjį pirkimą). IT srityje darbuotojų darbo funkcijos iš esmės neatskiriamai susijusios su intelektinės nuosavybės sukūrimu. Todėl be darbo užmokesčio IT srityje būtų itin ženkliai skatinamas papildomo honoraro mokėjimas už autoriaus (darbuotojo) turtines teises.
Turtinės autorių teisės į kompiuterių programą, kurią sukūrė darbuotojas atlikdamas savo tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, priklauso darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 10 str. 2 dalis). Turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje (ATGTĮ 9 str. 2 dalis). 30 str. 4 d. nuostatą „ Darbuotojo sukurti autorių teisių objektai turi būti saugomi ir už jų panaudojimą atlyginama įstatymų ir susitarimų nustatyta tvarka“ suprantant kaip įpareigojimą visais atvejais darbdaviui atsiskaityti su darbuotoju už autorių turtines teises, būtų paneigiamas aukščiau nurodytas ATGTĮ nustatytas reglamentavimas, pagal kurį darbuotojas autoriaus turtines teises įgyja tik tuomet, jei dėl to susitariama. Pasiūlymas Siekiant išvengti sukuriamų neaiškumų, siūlytina aptariamos nuostatos j DK neįtraukti. Spręsti
Salys negali sudaryti civilinio pobūdžio susitarimų dėl DK nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo; Tokiems susitarimams taikomos DK normos; Susitarimas dėl nekonkuravimo; Susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos
dalis numato draudimą sudaryti tokio pobūdžio susitarimus dėl DK teisių ir pareigų įgyvendinimo, tačiau 37, 38 str. įtvirtinti civilinio pobūdžio susitarimai - dėl nekonkuravimo, konfidencialios informacijos apsaugos. Išvada - aptariamos nuostatos gali būti laikomos tarpusavyje nesuderinamomis. 2. Susitarime dėl nekonkuravimo draudžiama susitarti dėl netesybų, didesnių nei 3 mėnesių kompensacija už nekonkuravimą (37 str. 4 dalis).
konfidencialios informacijos apsaugos šalys turi teisę sulygti dėl netesybų (38 str. 2 dalis). Abu institutai skirti užkirsti kelią nesąžiningam konkuravimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad klientų perėjimas pas atsakovą, kai atsakovą įsteigė (jame įsidarbino) buvę ieškovo darbuotojai, yra pakankamas įrodymas, jog atsakovas pasinaudojo ieškovo komercine paslaptį sudarančia informaciją, kartu ir perviliojo klientus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Prekybos marketingo paslaugos“ v. UAB
„Rinkodaros ir prekybos paslaugos“ ir k t, bylos Nr. 3K-3-485/2007; 2012 m.
birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas “ v. UAB
„Chemiką “ ir kt., bylos Nr. 3K-3-326/2012),
Projekte įtvirtintas maksimalus netesybų dydis nekonkuravimo atveju neapsaugo interesų, neskatina laikytis nekonkuravimo susitarimo. DK 37 str. 3 dalis nurodo minimalų kompensacijos už nekonkuravimą dydį — 40 % VDU. Labai tikėtina, kad paprastai būtent dėl tokio dydžio kompensacijos ir bus susitarta. Argumentaciją sustiprina ir ligšiolinė teismų praktika, pagal kurią 40 % atlyginimo dydžio kompensacija laikyta ne minimalia, bet įprasta ir pakankama. Tai reiškia, kad už nekonkuravimo susitarimo pažeidimą darbdavys turės teisę reikalauti tik kiek daugiau nei vieno atlyginimo dydžio netesybų (120 %). Akivaizdu, kad nekonkuravimo susitarimo pažeidimas visais atvejais viršys tokį dydį — pakanka prarasti bent vieną vidutinio dydžio klientą (iš jo gaunamus užsakymus), ypač jei santykiai su juo yra tęstiniai. Sutinkame, kad nuostoliai, viršijantys netesybas, gali būti priteisti, tačiau labai svarbu pažymėti, kad nesąžiningo konkuravimo (nekonkuravimo susitarimų nesilaikymo) atveju nuostolių dydžio apskaičiavimas yra sudėtingas (ir., pvz., ALNA Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį c.b. Nr.3K-3-447/2014).
Nr.3K-3-447/2014). Todėl iš anksto apibrėžtų nuostolių įtvirtinimas neribojant 3 (trimis) VDU užtikrintų teisinių santykių apibrėžtumą, ko ir siekiama projektu (DK 2 str. 1 dalis). Todėl abiem atvejais turėtu būti leidžiama susitarti dėl netesybų, neribojant jų dydžio. Pažemėtina. kad tai nepažeistų darbuotojo interesų, kadangi netesybų dydžiui esant neprotingai dideliam, teismas jas mažina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.258 str. 3 dalis). Neapribojant aukščiau nurodytų argumentų taikymo, siūlytina aptariamų nuostatų į DK neįtraukti. Esamas reglamentavimas ir susiklosčiusi praktika dėl nekonkuravimo ir konfidencialios informacijos apsaugos yra pakankama. Spręsti pagrindiniame komitete Infobalt Lietuva (2015-10-28)35 Nuostata: susitarimas dėl išbandymo. Pasiūlymas Siūlome numatyti ilgesnį, 6 mėnesių, išbandymo laikotarpį. Bandomasis terminas turi būti taikomas nepriklausomai nuo darbuotojų pas darbdavį skaičiaus. DK 108 str. 3 punktas leidžia darbdaviui, įdarbinusiam mažiau kaip 10 darbuotojų, nustatyti išbandymo terminą iki 6 mėnesių. Toks terminas turėtų būti nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus. Priešingai, esant darbuotojų skaičiui didesniam, dėl žmogiškųjų išteklių ir procesų valdymo sudėtingumo, reikalingas ilgesnis laikas gebėjimų patikrinimui, nei esant mažam darbuotojų skaičiui. Spręsti pagrindiniame komitete Infobalt Lietuva (2015-10-28)37 Nuostata: Susitarimas dėl nekonkuravimo Pasiūlymas Įtraukti ir dar vieną variaciją: kad susitarimas gali apimti tik nekonkuravimą dėl klientų ir tik tų, su kuriais užmegztas ryšys atstovaujant paliekamą darbovietę. Toks nekonkuravimas neturi riboti darbuotojo laisvės užsiimti savo profesine veikla ar ieškoti naujų klientų. Tačiau, susitariant dėl nekonkuravimo dėl klientų, atitinkamai ir neturi būti mokama kompensacija. Toks punktas apsaugotų tiek darbdavį, tiek neskriaustų darbuotojų.
Dabar darbdavys, ypač mažos profesinės paslaugų įmonės, neapsaugotos nuo intelektinės/klientų vagystės, kai darbuotojai apmokomi, perima visas žinias ir tada kuria savo verslą. Suprantama, kad tai neišvengiama. Tačiau būtų adekvatų bent apriboti „klientų“ išsivedimą, kad nebūtų žlugdomas verslas, paliekant galimybę darbuotojui užsiimti veikla su naujais klientais. T.y. tapti pilnaverčiu konkurentu be „vagystės“ elementų. Yra naudojama praktika, kai sudaromas klientų sąrašas, su kuriais „atskylantis“ darbuotojas nedirbs metus ar du. Kaip rodo patirtis, tai leido susikurti konkuruojančiom įmonėm, abiem nežlugti ir išlaikyti pagarbų santykį viena į kitą. Spręsti pagrindiniame komitete Infobalt Lietuva (2015-10-28)394 Nuostata: Susitarimas dėl ne viso darbo laiko Argumentai DK 39 str. 4 d. nustato darbuotojo teisę iš esmės be jokių motyvų ir svarbių priežasčių pareikalauti nustatyti jam mažesnį darbo laiką (kai darbuotojas yra išdirbęs 3 m.) ir darbdavys tokį prašymą privalo tenkinti, jei yra įspėjamas prieš 20 d. Tokia teisė nepagrįstai apsunkina darbdavį, nes, tikėtina, kad darbuotojo vykdomoms darbo funkcijoms atlikti reikės surasti papildomų resursų/darbuotojų, tačiau to padaryti per 30 d. gali būti nerealu. Pasiūlymas Siūlytume nustatyti, kad darbuotojas turi pateikti motyvuotą prašymą, kodėl jam turėtų būti taikomas ne visas darbo laikas bei suteikti galimybę darbdaviui atsisakyti tokį prašymą tenkinti dėl svarbių priežasčių arba atidėti iki šalių sutarto termino, pvz., iki bus surasti papildomi resursai. Spręsti pagrindiniame komitete Infobalt Lietuva (2015-10-28)413
atsakomybė. Atsakomybė darbdaviui taikoma, jeigu darbo sutartis neįsigalioja (nepradedama dirbti) ne dėl darbuotojo kaltės. Atsakomybė darbuotojui taikoma, jei DS neįsigalioja dėl darbuotojo kaltės.
Darbdavio atsakomybė platesnė, kyla dėl visų priežasčių, kurios nėra darbuotojo kaltė. Pasiūlymas Siūlytina suvienodinti teisinį reglamentavimą abiem atvejais nustatant atsakomybės atsiradimą esant atitinkamos šalies kaltei, t.y. atsakomybė darbdaviui taikoma, jeigu sutartis neįsigalioja dėl darbdavio kaltės; atsakomybė darbuotojui - jei dėl darbuotojo kaltės. Argumentai
atsakomybė ribojama 2 savaičių atlyginimo dydžiu; darbdavio - 1 mėnesio. Paprastai darbdavys yra ekonomiškai stipresnė santykių šalis, tačiau dėl neatsakingo darbuotojo elgesio (dėl DS neįsigaliojimo dėl darbuotojo kaltės) darbdavys taip pat gali patirti ženklių nuostolių, viršijančių 2 savaičių atlyginimo dydį. Tokie atvejai gali būti dėl negalėjimo tinkamai įvykdyti su kontrahentais sudarytas sutartis. Pasiūlymas Atsižvelgiant į tai, siūlytina abiems šalims nustatyti vienodą atsakomybės apribojimo dydį
Infobalt Lietuva (2015-10-28)52583 Nuostata: Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia Argumentai Aptariama nuostata suteikia teisę be jokios priežasties atleisti darbuotoją (i) įspėjus prieš 3 darbo dienas ir (ii) sumokėjus bent 6 mėnesių VDU išeitinę išmoką. Išmokos dydis gali sudaryti prielaidas siekti darbo sutarties nutraukimą kvalifikuoti pagal aptariamą straipsnį. Todėl net ir tais atvejais, kai darbdavys turi teisę nutraukti sutartį nesant darbuotojo kaltės (pvz., atliekama funkcija tampa nebereikalinga), komentuojama nuostata gali skatinti darbuotojus ginčytis įrodinėjant, kad sutartis nutraukiama darbdavio valia. Pasiūlymas Siūlymas
pagrindiniame komitete Infobalt Lietuva (2015-10-28)56 Nuostata: Darbdavio netenkina darbuotojo darbo rezultatai Argumentai
iniciatyva be darbuotojo kaltės L Darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį dėl šių priežasčių:
2) darbuotojas nepasiekia sutartų rezultatų pagal rezultatų gerinimo planą; Tai svarbi pataisa, reikšminga verslo konkurencingumui. Si nuostata ypatingai svarbi profesinių paslaugų įmonėse, kur klientas perka žmogaus paslaugą, žinias, jo profesionalumą. Vis dėlto darbdavio netenkina darbuotojo darbo rezultatai“ — šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas tokios formuluotės neturėjo, tačiau naujoji straipsnio redakcija problemos neišsprendžia, kadangi darbuotojo rezultatų vertinimas yra subjektyvus. Pagal naująją redakciją darbdavys net jeigu jo netenkina darbuotojo rezultatai, privalės sudaryti veiksmų planą dėl rezultatų gerinimo, juo vadovautis bei jį sekti. Vadinasi, teisminio ginčo atveju teismas tikrins, ar darbuotojas vykdė sudarytą darbo planą bei ar pagrįstas darbdavio nepasitenkinimas darbuotojo darbu. Lieka neaišku, kiek diskrecijos darbdavys turės vertinant darbuotojo darbo rezultatus. Ši ir kitos nuostatos dėl darbo sutarties nutraukimo yra abstrakčios, o tai sukuria teisinį neapibrėžtumą, neaiškumą, kaip darbdaviui elgtis konkrečioje situacijoje. Todėl tokių abstrakčių nuostatų taikymo taisyklės susiformuos tik teismams sprendžiant bylas. Tuo tarpu jau pačiame Darbo kodekse galėtų būti pateikiamos aiškesnės taisyklės, siekiant sumažinti bylinėjimosi tikimybę, taip taupant visų lėšas. Pasiūlymas Turėtų būti įtvirtinta nuostata, leidžianti darbdaviui atleisti darbuotoją be jokios priežasties (darbo rezultatų trūkumą leidžiant konstatuoti išimtinai darbdaviui), o darbuotojo apsauga tokiu atveju galėtų būti tam tikras įspėjimo apie atleidimą terminas (pvz. 3 mėn.), per kurį jis rastų naują darbą.
Spręsti pagrindiniame komitete Infobalt Lietuva (2015-10-28)581 Nuostata: Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia Pasiūlymas Manome, kad išmokos dydį reikėtų susieti su darbuotojo stažu, tai yra, jeigu darbo santykiai tęsiasi mažiau nei metus išeitinės išmokos dydis turėtų būti iki 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio. Spręsti pagrindiniame komitete Infobalt Lietuva (2015-10-28)67 Nuostata: Maksimalus darbo sutarties terminas ir jo išimtys. Argumentai Maksimalus darbo sutarties terminas ir jo išimtys:
einančių sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra dveji metai. Paeiliui einančiomis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų savaičių laikotarpis. Pasiūlymas: Dvejų metų trukmė yra per trumpa. Konkretaus atvejo pavyzdys: Į motinystės atostogas išėjus vienai darbuotojai (X) į jos pareigas priimama nauda darbuotoja (Y) pagal terminuotą sutartį. Besibaigiant dviems metams, į motinystės atostogas išeina kita kolegė (Z). Norėtųsi pratęsti terminuotą sutartį ar pasirašyti naują su darbuotoja Y. Tačiau šios nuostatos to neleidžia padaryti. Spręsti pagrindiniame komitete Infobalt Lietuva (2015-10-28)68 3, 4 Nuostata:
už vėlavimą įspėti apie terminuotos darbo sutarties pasibaigimą galėtų būti taikoma tik tuomet, jei terminas apibrėžtas ne data, o įvykiu. Priešingu atveju darbuotojas įgyja teisę nepagrįstai praturėti darbdavio sąskaita, nors darbo sutarties termino pabaiga jam yra aiškiai žinoma (jei ji apibrėžta ne įvykiu). 2. Išmoka už terminuotos darbo sutarties pasibaigimą, trukusią ilgiau nei 3 metus, neturi būti mokama. Terminuotos darbo sutarties esmė - laike ribotų darbo santykių sukūrimas. Apie tai šalys žino iš anksto ir gali atitinkamai pasiruošti.
Spręsti pagrindiniame komitete Infobalt Lietuva (2015-10-28)701 Nuostata: Pirmenybė sudaryti neterminuotas DS panašų darbą dirbančiam darbuotojui Pasiūlymas Pirmenybė sudaryti neterminuota sutarti turėtu būti suteikta toki pati (ne panašu) darbą dirbančiam darbuotojui pagal terminuotą darbo sutartį. Praktikoje sunku apibrėžti pareigybės lygiavertiškumą - tam tikros sritys, nors ir yra panašios, gali iš esmės skirtis. Darbdavys planuoja darbuotojų skaičių ir sprendžia dėl darbo sutarties pobūdžio pagal verslo srautus ir poreikius. Atsiradęs poreikis sudaryti neterminuotą darbo sutartį su tam tikros kvalifikacijos specialistu nereiškia, kad iškils ir poreikis teikti panašias paslaugas (sudaryti neterminuotą darbo sutartį). Papildomai pažymėtina, kad pagal terminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas nelaikytinas pakaitiniu (pagal analogiją su valstybės tarnyba), todėl prioritetas pagal terminuotą darbo sutartį dirbantiems darbuotojams neturi būti nustatomas. Spręsti pagrindiniame komitete Infobalt Lietuva (2015-10-28)733 Nuostata:
Laikinojo darbuotojo teisė atsisakyti dirbti pas laikinojo darbo naudotoją
informacijos apie darbą gavimo dienos) atsisakyti dirbti pas laikinojo darbo naudotoją. Siūloma nuostata ženkliai apriboja laikinojo įdarbinimo bendrovių veiklą. Pagal įprastai taikomą veiklos modelį bendrovė ar pats darbo naudotojas atsirenka konkretų kandidatą. Bendrovė ir darbo naudotojas sudaro paslaugų teikimo sutartį, kuri paprastai gali būti nutraukta tik dėl sutarties pažeidimo ar tik laikinojo darbo naudotojui paliekant teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Laikinajam darbuotojui leidus atsisakyti dirbti pas darbo naudotoją, šis galėtų nutraukti paslaugų sutartį ir pareikalauti atlyginti nuostolius.
Tokių nuostolių laikinojo įdarbinimo bendrovė iš laikinojo darbuotojo negalėtų išsireikalauti regreso tvarka, kadangi nėra darbuotojo atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės). Siūlytina į DK neįtraukti komentuojamos nuostatos. Spręsti pagrindiniame komitete Infobalt Lietuva (2015-10-28)861 Nuostata:
Draudimas trukdyti darbuotojui nenustatytos apimties darbo sutarties metu dirbti kitam darbdaviui Argumentai Aptariama nuostata draudžia darbdaviui trukdyti darbuotojui nenustatytos apimties darbo sutarties metu dirbti kitam darbdaviui pagal darbo sutartį, nepriklausomai nuo jos rūšies. Ši nuostata iš esmės paneigia nekonkuravimo ir konfidencialumo įsipareigojimo instituto efektyvų taikymą. Esant aptariamam draudimui, abejotinas šios darbo sutarties rūšies praktinis pritaikomumas dėl pirma paminėtų rizikų, jog nebus apsaugota konfidenciali informacija/paneigiamas nekonkuravimo įsipareigojimas. Pasiūlymas:
Siūlytina performuluoti nuostatą nurodant, kad dirbti pas kitus darbdavius toks darbuotojas gali tik esant darbdavio leidimui. Spręsti pagrindiniame komitete Infobalt Lietuva (2015-10-28)1022 Nuostata: Juridinio asmens vadovui išmokama 1 VDU išmoka pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai
atleidžiamas suėjus terminui. Siūlytume nuostatos atsisakyti - nebelieka skirtumo tarp darbo sutarties su direktoriumi nutraukimo pagal terminuotą (suėjus terminui) ir neterminuotą sutartis. Spręsti pagrindiniame komitete Infobalt Lietuva (2015-10-28)116 Nuostata; Darbo laiko režimo ypatumai budint. Argumentai 116 str.
Argumentai
tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip dviejų savaičių per keturias savaites laikotarpį. Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip 10 procentų dydžio bazinio (tarifinio) mėnesio atlyginimo priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už atliktą darbo laiką. Pasiūlymas Straipsnis reikalingas. Tikslinga ir numatyti pasekmes darbuotojui neatliekant savo pareigų. Darbdavio pareiga numatyta aiškiai, o darbuotojo pareigos nėra. Spręsti pagrindiniame komitete Infobalt Lietuva (2015-10-28)125 Nuostata:
Teisė į visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį Argumentai
atostogas ar jų dalį
<...>
atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas Šio Kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos. Labai svarbu darbuotojus skatinti panaudoti atostogų laiką, todėl reikėtų apibrėžti kokio dydžio nepanaudotos atostogos gali būti. Remiantis siūloma nuostata, darbuotojas gali būti sukaupęs iki trijų metų atostogas. Tai gerokai per daug. Pasiūlymas Maksimumas turėtų būti 40 darbo dienų nepanaudotų atostogų. Tokia nuostata būtų aktuali abiems pusėms - darbdaviui dėl galimų kompensacijų; darbuotojui dėl poilsio. Spręsti pagrindiniame komitete Infobalt Lietuva (2015-10-28)1383 Nuostata:
Pareiga viešinti apmokėjimo sistemą bendrovėje, kurioje dirba daugiau nei 50 darbuotojų ir nėra sudaryta kolektyvinė sutartis Pasiūlymas Darbo apmokėjimo sistema nustatytina tik kolektyvinėje sutartyje.
Pareiga viešinti apmokėjimo sistemą darbovietėje, kurioje vidutinis darbuotojų skaičius viršija 50 (jei nėra sudaryta kolektyvinė sutartis) netaikytina. Spręsti pagrindiniame komitete Infobalt Lietuva (2015-10-28)1392 Nuostata: Minimalus DU tik nekvalifikuotam darbui Argumentai Komentuojamoje nuostatoje įtvirtintas minimalaus darbo užmokesčio apibrėžimas, iš kurio daroma išvada, kad minimalus darbo užmokestis negali būti mokamas už kvalifikuotą darbą: „Minimalus darbo užmokestis (minimalus valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) — tai mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Projekte pateikiamas ir nekvalifikuoto darbo apibrėžimas. Pagal jį, tai darbas, kurio atlikimui nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai. Iš pateikto apibrėžimo matyti, kad jis siejamas ne su konkrečiais darbuotojo turimais individualiais gebėjimais (įgūdžiai, darbo patirtis), bet su darbo pobūdžiu. Todėl pagal komentuojamą nuostatą sukuriama situacija, jog specialistui, nors ir turinčiam išsilavinimą, tačiau neturinčiam jokios patirties ir dėl to minimaliai galinčiam prisidėti prie darbdavio tikslų siekimo, turės būti mokamas didesnis nei minimalus atlyginimas. Pasiūlymas Siūlytina atsisakyti minimalaus darbo užmokesčio apibrėžimo, pagal kurį minimalus atlygis leidžiamas tik už nekvalifikuotą darbą.
Spręsti pagrindiniame komitete Infobalt Lietuva (2015-10-28)148 Nuostata; Išskaitos iš darbo užmokesčio Pasiūlymas Atsižvelgiant į tai, kad išskaitų iš darbo užmokesčio ir joms prilygintų išmokų dydžio klausimus reglamentuoja iš esmės tapačios dviejų kodeksų nuostatos (Civilinio proceso kodekso 736-737 str. ir naujo Darbo kodekso projekto 148 str.), manome, kad svarstytina, ar nebūtų tikslinga minėtų išskaitų dydį nustatyti viename kodekse, t. y. Civilinio proceso kodekse, kuris detaliai ir reglamentuoja tiek šių išskaitų dydį, tiek jų apskaičiavimo tvarką ir kt. Taip pat pastebėtina, kad naujo Darbo kodekso projekto 148 straipsnio 6 dalis koreguotina, kadangi ne tik darbo ginčą nagrinėjęs organas, bet ir kiti įstatymai, teismas ar antstolis sprendimu gali nustatyti mažesnį išskaitų dydį (Civilinio proceso kodekso 736 str. 2 ir 3 d.). Spręsti pagrindiniame komitete Infobalt Lietuva (2015-10-28) 166-173 Nuostata:
Darbo tarybos rinkimai ir jos sudėtis, darbo tarybos veiklos organizavimas Pasiūlymas 166-1. Pirma, darbo taryba privalomai turi atsirasti, jeigu vidutinis pas darbdavį dirbančių darbuotojų skaičius yra 250 ir daugiau darbuotojų, t.y. tiems darbdaviams, kurie pagal darbuotojų skaičiaus kriterijų nelaikomi mažomis ar vidutinėmis įmonėmis. Didesnis nei 250 darbuotojų skaičius laikytinas reikšmingu. Esant 50 darbuotojų, klausimai gali būti sprendžiami susirinkimuose ar kitokia forma. Antra, ES direktyva 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje nenustato ir neįpareigoja privalomai įvesti darbo tarybų, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų, kaip siūloma DK projekte. Trečia, darbo taryba sudaroma iš darbuotojų, išrinktų rinkimuose.
Taigi, reikia ne tik leisti jai kurtis ir sudaryti tam sąlygas (darbdavio atsakomybė), bet ir aktyvaus darbuotojų dalyvavimo (kandidatavimo, noro būti išrinktam/darbuotojo atsakomybė). Darbdavys neturi įgalinimų darbuotojų atžvilgiu reikalauti ar įpareigoti darbuotoją būti darbo tarybos nariu. Todėl DK projekte pateiktą formuluotę „<...> privalo būti sudaryta apibrėžtą rezultato prasme, reikia keisti įpareigojimo atlikti veiksmus formuluote „ Darbdavys inicijuoja darbo tarybos sudarymą, jeigu <....>“ arba kaip formuluote „darbdavio iniciatyva renkama “. 166-2. Galiojančiame Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymo 3 str. 3 dalyje nustatytas minimalus 20 darbuotojų skaičius darbo tarybai įsteigti yra pakankamas, todėl nemažintinas. 174-1. Darbuotojų atstovas. atsiranda tuomet, kai nėra darbuotojų kvorumo darbo tarybai įsteigti. Darbo taryba gali būti sudaryta, jei darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip 20. Todėl atstovas atsiranda, jei darbuotojų vidutinis skaičius yra mažiau kaip 20. Nepritariame profsąjungų siūlymu mažinti darbuotojų
Pareiga pradėti konsultacijas darbo tarybos reikalavimu; Konsultavimasis reguliarios informacijos pagrindu; Konsultavimasis tvirtinant vietinius norminius teisės aktus; Konsultavimasis atleidžiant grupę darbuotojų Informavimas ir konsultavimasis verslo ar jo dalies perdavimo atveju
tarybos reikalavimu darbdavys privalo pradėti konsultavimosi procedūrą. Procedūra gali užtrukti bent 20 darbo dienų (2 mėnesius) (5 darbo dienos pradėti procedūrą; 15 darbo dienų terminas rašytinių DT pasiūlymų pateikimui) (DK 207 str. 4 dalis) ir jos vykdymo metu darbdavys negali priimti atitinkamų sprendimų.
Aptariamoje nuostatoje nėra nurodyta, dėl kokių klausimų DT turi teisę reikalauti pradėti konsultavimosi procedūrą, todėl galima daryti išvadą, jog tai gali būti bet kokio pobūdžio klausimas (nebūtinai dėl darbo santykių būklės ir ekonominės padėties, vietinių teisės aktų tvirtinimo (DK
pareigos konsultuotis nesilaikymas lemia ginčą dėl teisės (DK 216 str. 1 dalis). Aukščiau pristatyti aptariamos nuostatos požymiai leidžia daryti išvadą, jog privalomas konsultavimasis iš esmės dėl bet kokių klausimų gali ženkliai apsunkinti reikšmingų darbdavio verslui sprendimų priėmimą. Konsultavimosi procedūra tampa svertu ne vien užtęsti darbdavio sprendimų priėmimą (dėl ko jie gali tapti nebeaktualūs), bet ir apskritai jį blokuoti (teisė inicijuoti ginčą dėl teisės), neatsižvelgiantį į klausimo reikšmę darbuotojų interesų aspektu. Darbuotojų interesai apsaugomi kitomis DK nuostatomis (pvz., verslo perėmimo atveju darbuotojai taip pat perkeliami). Pasiūlymas DT suteikiama teisė konsultuotis bet kokiu klausimu laikytina neproporcinga. Atsižvelgiant į tai, aptariama nuostata į DK neturi būti įtraukta. Argumentai
str. nustato pareigą (i) pateikti informaciją, jei bendrovėje vidutiniškai dirba 50 ir daugiau darbuotojų ir (ii) šios informacijos pagrindu vesti konsultacijas. 2.1.Informaciją privalomai turėtų pateikti bendrovės, kuriose vidutiniškai dirba 500 ir daugiau darbuotojų, arba privalomai teikti tokią informaciją nenustatytina iš viso. Korekcija atitinka pasiūlymui dėl privalomų DT sudarymo, jei pas darbdavį dirba vidutiniškai 500 ir daugiau darbuotojų.
2.2.Numatomas įpareigojimas teikti informacija apie: (i) įvykusius DU pokyčius ir numatomas tendencijas; (ii) darbo laiko organizavimo ypatumus (įskaitant viršvalandinį darbą ir jo priežastis); (iii) darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių, padedančių gerinti darbo aplinką, įgyvendinimo rezultatus; (iv) bendrovės plėtrą, ekonominę padėtį. Nurodytos informacijos pateikimas gali sukelti neigiamų padarinių darbdaviui, galinčių lemti verslo sumažėjimą. Pirmiausia, bendrovės momentinė nepalanki ekonominė padėtis gali paskatinti kvalifikuotų darbuotojų pasitraukimą. Tai dar labiau pablogintų bendrovės padėtį ( Paslaugų sektoriuje įmonės pagrindinį kapitalą sudaro darbuotojų žinios, patirtis, kompetencija). Vieša informacija apie DU pokyčius tikėtinai keltų norą darbuotojams gauti didesnį nei esamas atlyginimas (tuo atveju, jei būtų nurodoma, kad atlyginimai kilo), nors atlyginimų kėlimas yra už individualius darbuotojų pasiekimus. Informacijos viešinimas apie viršvalandinį darbą laikytinas netikslingu, kadangi toks darbas yra atliekamas pagal DK nuostatas (darbuotojo/darbdavio susitarimą), o jo poreikis susijęs su verslo dinamika. DK nurodo, kad šios informacijos pagrindu vedamos konsultavimosi procedūros. Konsultavimosi procedūros tikslas - suderintais veiksmais išspręsti galimai darbuotojams nepalankias situacijas, klausimus. Komentuojamoje nuostatoje nurodyti klausimai ne visada priklauso nuo darbuotojų valios. Pavyzdžiui, bendrovės plėtra ir ekonominė padėtis yra bendrovės valdymo/atsakingų už verslą asmenų, o ne darbuotojų darbo rezultatas. DU pokyčiai priklauso nuo darbuotojų individualaus darbo įvertinimo. Dėl viršvalandžių deramasi su darbuotoju atskirai. Tai reiškia, kad nurodytų klausimų sprendimui konsultacijos nėra reikalingos.
Pasiūlymas Siūlymas
str. numato pareigą priimant vietinius norminius teisės aktus informuoti ir konsultuotis su D T Jei bendrovėje dirba 50 ir daugiau darbuotojų. Nuostata taikytina darbdaviams, įdarbinusiems 500 ir daugiau darbuotojų arba netaikytina apskritai. Pasiūlymas Pareiga konsultuotis su DT priimant vietinius norminius teisės aktus netaikytina visais atvejais (nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus). Konsultavimosi procedūra yra netikslinga, kadangi tokie priimti dokumentai (tvarkos, taisyklės) visais atvejais turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Todėl procedūra tampa perteklinė. Argumentai
str. numato privalomą konsultavimąsi su DT grupės darbuotojų atleidimo atveju. Siūloma nustatyti, kad konsultacijų metu būtų siekta susitarti, kokiais būdais ir priemonėmis būtų galima išvengti grupės darbuotojų atleidimo arba sumažinti atleidžiamų darbuotojų skaičių; sušvelninti atleidimo padarinius papildomomis socialinėmis garantijomis (atleidžiamų darbuotojų perkvalifikavimas; įdarbinimas iš naujo). Konsultavimosi procedūra su DT grupės darbuotojų atleidimo atveju būtų netikslinga. Grupės darbuotojų atleidimas - ekstraordinari priemonė, kurios imamasi reaguojant į bendrovės ūkinę veiklą ir finansinę padėtį. Konsultavimasis su DT nesusijęs su aplinkybių, lėmusių būtinybę atleisti grupę darbuotojų, pašalinimu. Todėl ši procedūra būtų formali, perteklinė ir dėl to netikslinga. Papildomai pažymėtina, kad aptariamoje nuostatoje nurodytas konsultacijų turinys apima ir atleidimo padarinių švelninimą, taikant socialines garantijas, pvz., darbuotojų perkvalifikavimą. Perkvalifikavimas susijęs su papildomomis darbdavio investicijomis, laiko ir kitomis sąnaudomis, kurių darbdavys grupės atleidimo atveju papratai neturi.
Pasiūlymas Atsisakyti įtraukti į DK nuostatą dėl konsultavimosi su DT grupės darbuotojų atleidimo atveju. Argumentai
str. numato pareigą informuoti ir konsultuotis su DT verslo ar jo dalies perdavimo atveju. Informavimas ir konsultavimasis turi įvykti iki sprendimo dėl sandorio sudarymo. Turi būti suteikta informacija, be kita ko, apie perleidimo datą bei perdavimo teisinius, ekonominius ir socialinius padarinius darbuotojams. Konsultacijos objektas — verslo ar jo dalies perdavimo neigiamų teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams eliminavimas ar sušvelninimas. Aptariamos nuostatos turi būti atsisakyta visa apimtimi (tiek dėl informavimo, tiek dėl konsultavimosi). Pirma, verslo ar jo dalies perleidimo sėkmė didele dalimi priklauso nuo konfidencialumo. Aptariama DK nuostata eliminuotų galimybę išlaikyti sandorį konfidencialiu iki reikiamo momento. Verslo perleidimas iš esmės yra turimų resursų (darbuotojų) ir klientų perleidimas. Tokios informacijos atskleidimas sandorį žymiai apsunkintų ar net padarytų neįmanomą dėl emocinių aplinkybių – gali paskatinti tiek darbuotojų išėjimą (verslo perleidimą suvokiant kaip indikaciją apie nesėkmingą esamo darbdavio ūkinę veiklą), tiek klientų pasitraukimą. Antra, DK numato pareigą verslo perėmimo atveju perimti darbuotojus. Be to, nustatyta perleidusio verslą subjekto solidari atsakomybė už perėmusios verslą bendrovės įsipareigojimų darbuotojams nevykdymą (DK 50 str.) Informavimas ir konsultavimasis dėl verslo perleidimo apsunkintų tokių sandorių sudarymą, o darbuotojų teisės užtikrinamos kitomis DK nuostatomis. Pasiūlymas Neįtraukti nuostatos dėl pareigos informuoti ir konsultuotis su DT dėl verslo ar jo dalies perleidimo.
Spręsti pagrindiniame komitete Infobalt Lietuva (2015-10-28) 206-212 Nuostata: Informavimas ir konsultavimasis Argumentai
teigia, kad informavimo ir konsultavimosi nuostatos yra perkeltos iš ES direktyvos - 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje. Direktyvos tikslas - užtikrinti darbuotojų informavimą ir konsultavimąsi įmonėse, kuriose dirba mažiausiai 50 darbuotojų. Direktyva numato, kad darbuotojų informavimas ir konsultavimasis turi būti įgyvendinamas per darbuotojų atstovus, o kas yra darbuotojų atstovai, valstybės narės gali nustatyti nacionalinės teisės aktuose (Darbo kodekse nustatyta, kad darbuotojų atstovai yra profesinės sąjungos ir darbo tarybos). Pasiūlymas Taigi minėtoje direktyvoje nėra reikalavimo sudaryti darbo tarybas įmonėse, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų, kaip tai numatyta Darbo kodekso projekte. Spręsti pagrindiniame komitete Infobalt Lietuva (2015-10-28)214 Nuostata:
Darbo tarybos, patikėtinio ar profsąjungos teisė skirti dalį juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo narių Argumentai Komentuojamoje nuostatoje numatyta darbo tarybos teisė skirti bendrovės valdymo/priežiūros organo narį, kuris skiriamas ar renkamas pagal šių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ar steigimo dokumentus. Projekto svarstymo metu Akcinių bendrovių įstatymas nenumato, kad AB, UAB valdymo/priežiūros organo narį (-ius) galėtų skirti darbo taryba. Turėtų būti atskleista, ar yra ketinimas siūlyti keisti. Akcinių bendrovių ¡statymą, ryšium su siūloma DK nuostata. Pirma, nėra aišku, kokios formos ar kokius kitus kriterijus atitinkantys juridiniai asmenys privalės leisti darbuotojų atstovui dalyvauti valdymo organo veikloje (DK 214 str. 2 dalis). Antra, valdymo organą sudaro bent 3 nariai.
Sprendimus priimant paprasta (1/2) ar kvalifikuota (2/3) dauguma, darbuotojų atstovo balsas neturės realios įtakos priimant sprendimus. Trečia, valdyba/stebėtojų taryba iš esmės sprendžia bendrovės verslo klausimus. Į šias pozicijas akcininkas paprastai skiria verslo supratimą turinčius specialistus. Todėl darbuotojų atstovo dalyvavimas valdymo organo posėdžiuose būtų perteklinis jo apkrovimas. Su verslo strategija (plėtra, jos stabdymu) netiesiogiai yra susijęs ir darbuotojų dydžio klausimas. Tačiau jis išsprendžiamas kitais DK numatytais įrankiais, pavyzdžiui, informavimu, konsultavimusi, darbo biržos dalyvavimu grupės darbuotojų atleidime ir pan. Ketvirta, valdyba/stebėtojų taryba nuolat dirba su komercine paslaptimi. Nors su darbuotojais ir sudaromos konfidencialios informacijos apsaugos ir atsakomybės už jų nesilaikymą sutartys, tačiau dėl darbuotojų kitokio statuso (palankesnio reglamentavimo ir silpnesnės santykių šalies) konfidencialios informacijos apsauga nėra tapati, kurios galima reikalauti iš nepriklausomo valdybos nario. Todėl nuolat kiltų konfidencialios informacijos apsaugos užtikrinimo klausimas ir realios visiškos atsakomybės pritaikymo galimybės klausimas. Pritarti Atsižvelgiant į tai, aptariamos nuostatos atsisakytina. Spręsti
„Investuok Lietuvoje", siekdama skatinti Lietuvos ekonomikos
konkurencingumą bei investicinį patrauklumą, nagrinėja investuotojų prašymus ir siekia išspręsti sistemines investuotojams kylančias problemas, įgyvendindami VŠĮ „Investuok Lietuvoje" pagrindinius veiklos tikslus, esame aktyviai įsitraukę į investicinei aplinkai svarbių klausimų svarstymą. Siekiant efektyviau įsilieti į pasaulines rinkas ir pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, Lietuva turi užtikrinti, kad mūsų investicinė aplinka, apimanti ir darbo santykių reglamentavimą, yra konkurencinga kaimyninių šalių atžvilgiu.
Nors Lietuva yra išskirtinai konkurencinga savo išsilavinusiais ir talentingais darbuotojais, darbo santykių reguliavimo srityje Centrinės ir Rytų Europos regione atsilieka. Remiantis Pasaulinio konkurencingumo ataskaita 2015/16, Lietuva pagal darbo rinkos reguliavimo lankstumą užima tik
Lietuvos įvertinimai ir stiprus atotrūkis tarp darbo teisės nuostatų bei situacijos realioje darbo rinkoje aiškiai rodo, kad būtina tobulinti šią sritį, nes nelankstus darbo santykių reguliavimas investuotojui sukuria papildomus kaštus, galinčius nulemti sprendimą vykdyti investicinį projektą kitoje valstybėje. Poreikį modernizuoti darbo santykių reguliavimą 2013 m. nurodė ir Lietuvos investuotojų patarėjų taryba, sudaryta iš pasaulyje žinomų įmonių atstovų ir kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikianti rekomendacijas dėl investicinės aplinkos gerinimo. Darbo santykius Lietuvoje reglamentuojantis pagrindinis teisės aktas - Darbo kodeksas - iš esmės nesikeitė jau daugiau nei dešimtmetį. Šiuo tikslu 2015 m. pavasarį Vyriausybei buvo pateiktas „socialinis modelis" - teisės aktų paketas, numatantis esminius pokyčius darbo santykių reglamentavime bei socialinio draudimo ir užimtumo politikoje. Šiuo paketu Lietuvoje siekiama plačiu mastu įgyvendinti „lankstisaugos" (angį. flexicurity) modelį, kurio esmė - lankstūs darbo santykiai, santykinai dosni nedarbo draudimo sistema bei efektyvus aktyvių darbo rinkos priemonių įgyvendinimas, sinergiškai kuriantys ekonomikos augimui palankią aplinką, bet tuo pačiu užtikrinantys darbuotojų gerovę.
Teisės aktus rengė mokslininkų grupė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu, o 2015 m. birželio mėnesį jie buvo pateikti Seimui svarstyti. Atsižvelgdami į Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vertinimą, kad darbo santykių lankstumas ir darbo apmokestinimas yra antras svarbiausias investicinio srauto dydį lemiantis veiksnys, po netarifinių barjerų, ir į didžiausių Lietuvos darbdavių organizacijų – Asociacija Investuotojų forumas, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija ir Lietuvos verslo konfederacija - 2014 m. kovo 24 d. kreipimąsi į LR Seimą, kuriame išreikštas palaikymas Vyriausybės užsibrėžtiems planams „įgyvendinti esmines darbo santykių reglamentavimo reformas ir modernizuoti darbo santykių reglamentavimą" (LR Žemės ūkio rūmai atitinkamą poziciją pateikė atskiru raštu 2014 m. balandžio 4 d.), iš esmės palankiai vertiname „Socmodelio" darbo kodekso projekto tikslus numatyti lankstesnį darbo santykių reglamentavimą. Remiantis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis bei konsultacijomis su užsienio investuotojais identifikavome investuotojams ir darbdaviams aktualiausias naujojo socmodelio dalis. VŠĮ „Investuok Lietuvoje" vertinimu, šios socmodelio nuostatos iš esmės numato investicinei aplinkai palankesnį reglamentavimą:
Terminuotų darbo sutarčių taikymo išplėtimas nuolatinio pobūdžio darbams - terminuotos sutartys leidžia jauniems asmenims lengviau pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką, atitinka modernios darbo rinkos poreikius ir padidina ekonomikos atsparumą sunkmečiams.
Lietuva turi mažiausiai terminuotų sutarčių Europoje (2,7 proc.). Drastiško šių sutarčių daugėjimo išplėtus jų taikymą nebus, nes Lietuvoje vykdoma „visapusiška" darbo santykių reforma (atpalaiduojamos visų tipų sutartys). Nenustatytos apimties darbo sutartis įvedimas - Lietuva turi vienus žemiausių ne visą darbo laiką dirbančiųjų rodiklius Europoje. Lankstesnės darbo formos didina ekonomikos atsparumą nuosmukių metu, geriau tenkina individualius darbuotojų poreikius. Jungtinėje Karalystėje ši darbo sutarties forma yra itin sėkminga: darbuotojai tuo patenkinti, darbdaviams tai suteikia reikiamo lankstumo. Darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia įvedimas - šiuo metu darbuotojai daugiausia atleidžiami šalių sutarimu arba (tariamai) darbuotojo iniciatyva ir dalis jų praranda išeitines išmokas ir kitas garantijas. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia sustiprins darbuotojų derybines pozicijas, sustiprins darbdavių lygiateisiškumą atleidžiant darbuotojus. Tikėtina, kad išeitinės išmokos dydis tenkins abi šalis, bus išvengta teisinės rizikos dėl neteisėto atleidimo. Darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės išmokų ir įspėjimo terminų peržiūra
Suminės darbo laiko apskaitos atpalaidavimas - suminė darbo laiko apskaita naujajame DK - viena iš darbo laiko režimų rūšių, ji nebereikalauja atsiklausti darbo tarybos. Tai skatins lankstesnius darbo santykius ir bus naudinga verslo plėtrai. Viršvalandinio darbo reguliavimo peržiūra
Europos regiono praktiką, teikiame pastabas dėl dalies siūlomų socmodelio projekto nuostatų kurios galimai neigiamai paveiktų Lietuvos investicinės aplinkos konkurencingumą bei apribotų rengėjų deklaruojamą tikslą skatinti naujų darbo vietų kūrimą. Įgyvendinus pateiktus pasiūlymus ir rekomendacijas, būtų ne tik pagerinta investicinė aplinka ir sudarytos sąlygos pritraukti daugiau investuotojų, bet ir padidėtų užimtumas, sustiprėtų ekonomikos atsparumas ekonominėms krizėms, sumažėtų šešėlinės ekonomikos apimtys, būtų skatinamas konstruktyvus socialinis dialogas tarp darbuotojų ir darbdavių, ir būtų geriau atspindėti darbdavių ir darbuotojų poreikiai. Pasiūlymas Siūlomas reguliavimas, pagal kurį visos įmonės su daugiau nei 50 darbuotojų turės paviešinti nuasmenintus darbo užmokesčius pagal lyti ir profesijų grupes, yra perteklinis.
Jo tikslas - spręsti skirtingų lyčių pajamų nelygybės problemą Lietuvos įmonėse, tačiau tai nėra pakankamai aktuali problema Lietuvoje, kad vertėtų imtis tokių kontraversiškų ir radikalių priemonių: Lietuvoje 2007-2013 m. lyčių pajamų nelygybė mažėjo labiausiai Europoje (9,3 proc. p.), ir nelygybės lygis yra žemesnis nei ES vidurkis (13,3 proc. Lietuvoje, 16,4 proc. ES). Todėl siūloma atsisakyti prievolės įmonėms viešinti darbuotojų atlyginimų vidurkius:
Išbraukti 22 str. 2 d. 1 p., o 2 p. prijungti prie 2 d. ir išdėstyti taip:
2Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt,
darbo tarybai privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją, kurią skelbti įpareigoja įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo
ES Direktyvoje 97/8 l/EB dėl ne viso darbo laiko numatoma (5 str. 3 d. (c)), kad darbdaviai turėtų laiku pateikti informaciją apie įmonėje esančias ne viso darbo laiko vietas, taip palengvinant darbuotojų perkėlimą į šias vietas ir atvirkščiai. Siūloma įterpti pareigą darbdaviams informuoti apie šias darbo vietas įmonės darbuotojus:
“2. Ne visas darbo laikas nustatomas sumažinant valandų
skaičių per dieną, sumažinant darbo dienų skaičių per darbo savaitę ar darbo mėnesį arba darant ir viena, ir kita. Sąlyga dėl ne viso darbo laiko gali būti nustatyta terminuotai arba neterminuotai. Darbdavys privalo informuoti darbuotojus apie ne viso darbo laiko darbo vietas.
Tokia informacija skelbiama darbovietėje įprasta pranešimų ir skelbimų tvarka.“
Numatytas reikalavimas darbuotojui, dirbančiam darbdaviui ilgiau nei trejus metus, privalomai suteikti ne visą darbo laiką yra perdėtai prievartinis. Nėra numatoma priežasčių, kuriomis remdamasis darbdavys gali atsisakyti suteikti ne visą darbo laiką, todėl tai gali sutrikdyti normalius darbo veiklos organizavimo procesus. Nė vienoje Centrinės ir Rytų Europos regiono šalyje prievolė suteikti ne visą darbo laiką atsižvelgiant į darbuotojo stažą neegzistuoja. Siūloma atsisakyti prievolės suteikti ne visą darbo laiką ir numatyti, kad tai egzistuoja kaip galimybė:
“4. Darbo sutarties vykdymo metu darbuotojas, kurio darbo
santykiai su darbdaviu trunka ne trumpiau kaip treji metai, turi teisę raštu pareikalauti pateikti prašymą laikinai dirbti ne visą darbo laiką. Darbuotojo prašymas pakeisti darbo laiką, sutrumpinant darbo dieną iki keturių valandų per dieną, arba sumažinti darbo dienų skaičių iki trijų darbo dienų per darbo savaitę turi-gali būti tenkinamas, jei jis pateiktas ne mažiau kaip prieš trisdešimt dienų iki jo įsigaliojimo, o ne visą darbo laiką bus dirbama ne ilgiau kaip vienus metus. Pakartotinai prašyti nustatyti ne visą darbo laiką darbuotojas turi teisę tik išdirbęs visą darbo laiką tokį laikotarpį, kurį
Lietuva yra vienintelė šalis Centrinės ir Rytų Europos regione, kurioje numatoma prievolė įgyvendinti rezultatų gerinimo planą prieš nutraukiant sutartį su darbuotoju dėl rezultatų nepasiekimo. Tikėtina, jog šis procesas bus formalus, dar labiau apribos atleidimo darbdavio iniciatyva naudojimą ir neatneš laukiamo rezultato. Todėl siūloma atsisakyti rezultatų gerinimo plano.
Antra, DK projekte darbo sutarties nutraukimas dėl darbo trūkumų yra siejamas tik su nepasiektais asmeniniais rezultatais. Tačiau darbuotojo sukuriama vertė darbe priklauso ir nuo jo kvalifikacijos, profesinių gebėjimų bei elgesio darbe. Todėl siūloma palikti anksčiau galiojusią formuluotę, pagal kurią darbo trūkumai gali būti susiję su bet kuriuo iš aukščiau minėtų aspektų:
“1. Darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba
terminuotą darbo sutartį dėl šių priežasčių:
2) darbuotojas nepasiekia sutartų darbuotojo darbo rezultatųai yra nepatenkinami pagal šio straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas numatytą-rezultatų gerinimo planą;
rezultatai gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, jei darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai, susiję su jo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais ar elgesiu darbe, ir arba nepasiekti asmeniniai rezultatai. ir buvo bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, netrumpesnį nei du mėnesius ir šio plano vykdymo nepatenkinami“. Pritarti VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ (2015-10-27)581 Pasiūlymas DK projekte draudžiama atleisti darbuotojus darbdavio valia pagal 56 straipsnio 1 dalyje numatytas priežastis (dėl įgūdžių trūkumo, įmonės reorganizavimo ir t.t.), tačiau tai - perteklinis reguliavimas. Šios priežastys yra dažniausiai pasitaikančios. Todėl net atleidimo darbdavio valia atveju paliekama galimybė darbuotojui teisiškai ginčyti pagal šį straipsnį įvykdytą darbo sutarties nutraukimą, ir didžiausias šio darbo sutarties nutraukimo būdo privalumas - teisinis aiškumas ir teisinės rizikos darbdaviui sumažinimas - ryškiai sumažėja. Siūloma leisti darbuotoją darbdavio valia atleisti ir pagal 56 str. 1 d. numatytas priežastis: „1.
Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos bankas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalyje bei kitų priežasčių, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.“ Pritarti VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ (2015-10-27)1111 DK projekte numatoma mažinti suminės apskaitos laikotarpį nuo 4 mėn., egzistuojančių šiuo metu, iki 3 mėn. Tačiau Lietuva - vienintelė Centrinės ir Rytų Europos regiono šalis (išskyrus Latviją), numatanti mažesnį nei 4 mėn. apskaitinį laikotarpį. Toks reglamentavimas pakenktų Lietuvai konkurencinėje kovoje dėl užsienio investicijų gamybos ir kituose sektoriuose. Todėl siūloma numatyti 4 mėn. apskaitinį laikotarpį. Antra, daugelis Centrinės ir Rytų Europos regiono šalių yra numačiusios galimybę kolektyvinėje sutartyje prailginti apskaitinį laikotarpį iki 12 mėn. Siūloma tai numatyti ir DK projekte:
“1. Darbo laiko režimas yra darbo laiko normos faktinis
paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų keturių paeiliui einančių mėnesių. Kolektyvinėje sutartyje galima sutarti dėl kito apskaitinio laikotarpio, neviršijančio šešių paeiliui einančių mėnesių.” Spręsti
kad darbdavys turės paviešinti savo darbuotojams darbo užmokesčio įmonėje sistemą, o kartu ir darbuotojų darbo užmokesčio dydžius pagal pareigybes ir kvalifikaciją.
Toks reguliavimas pažeistų teisėtus darbdavių interesus, nes sudarytų galimybes kitoms įmonėms naudotis šia informacija “persiviliojant” darbuotojus. Priklausomai nuo įmonės darbuotojų struktūros, gali būti atskleisti net individualūs darbuotojų atlyginimų dydžiai. Todėl siūloma atsisakyti šios prievolės: išbraukti 138
Privalomas darbo tarybų įsteigimas darbdavio iniciatyva įmonėje su daugiau nei 50 darbuotojų yra perteklinis ir žymiai padidins administracinę naštą darbdaviams. Šis reguliavimas nenumatytas ES direktyvose, ir iš Centrinės ir Rytų Europos regiono šalių tik Vengrija turi analogišką reguliavimą, kitose regiono šalyse reguliavimas mažiau griežtas. Toks reguliavimas paveiktų pusę Lietuvos darbuotojų - daugiau nei 435 000, ir daugiau nei 2 500 įmonių, iš kurių, tikėtina, didelė dalis jau turi efektyvias alternatyvias darbuotojų informavimo tvarkas. Siūloma atsisakyti prievolės darbdaviams inicijuoti darbo tarybas automatiškai, pasiekus nustatytą darbuotojų skaičių, ir numatyti, kad inicijavimas vyksta darbuotojų prašymu: “ 1.
Darbo taryba darbdavio iniciatyva-privalo būti sudaryta sudaroma 1/10 darbuotojų raštišku siūlymu arba profsąjungos, atstovaujančios 1/10 darbdavio darbuotojų, siūlymu, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra 50 darbuotojų ir daugiau.” Spręsti pagrindiniame komitete VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ (2015-10-27)188 Pasiūlymas Nacionalinė trišalė taryba yra tapusi nelanksti, uždara institucija, nesitaikanti prie besikeičiančių aktualijų ir neužtikrinanti joje dalyvaujančių socialinio dialogo šalių reprezentatyvumo. Siekiant spręsti šias ir kitas su Trišale taryba susijusias problemas ir iššūkius, siūloma Darbo kodekse nedetalizuoti nacionalinio lygmens socialinę partnerystę įgyvendinančios institucijos ir jos veikimo principų, bet nurodyti, kad tai numatoma specialiais įstatymais:
Pakeisti 188 straipsnį ir jį suformuluoti taip:
“188 straipsnis. Nacionalinio lygmens socialinė
partnerystė
lygmens socialinių partnerių organizacija.2. Nacionalinio lygmens socialinių partnerių organizacijos funkcijas, teises, sudarymo, darbo organizavimo tvarką nustato specialūs įstatymai.” Taip pat pakeisti susijusią 139 str. 3 d. „3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir sudaro ekspertų komisiją.
Veikdama pagal Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir įvertindama ekonominę-socialinę valstybės situaciją, gavusi Trišalės tarybos veikloje dalyvaujančių socialinių partnerių nacionalinio lygmens socialinių partnerių (DK
Respublikos Vyriausybei dėl minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo kasmet iki rugsėjo 15d.“ Spręsti
reglamentavimas, pagal kurį darbo taryba yra įpareigojama neatskleisti komercinių (gamybinių) ar profesinių paslapčių, netiksliai perkelia ES direktyvos 2002/14/EC rekomendaciją ir kelia riziką, kad darbo tarybos galės teisėtai atskleisti paslaptis įmonės darbuotojams. Siūloma papildyti straipsnį, naudojant ES direktyvoje esančią formuluotę:
„3. Darbo tarybos nariai, pateikę rašytinį įsipareigojimą
neatskleisti komercinės (gamybinės) ar profesinės paslapties, turi teisę susipažinti su informacija, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, bet yra būtina jų pareigoms atlikti. Neatsižvelgiant į darbo tarybos narių buvimo vietą ir darbo santykių ar atstovavimo įgaliojimų pasibaigimą, jiems draudžiama žinomą tapusią informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, naudoti ne pagal paskirtį ar ją atskleisti darbuotojams ar tretiesiems asmenims.
Supažindinimą su valstybės, tarnybos paslaptimis ir atsakomybę už jų atskleidimą ar neteisėtą panaudojimą reglamentuoja specialūs įstatymai.“ Spręsti
reguliavimas, pagal kurį bendrųjų konsultacijų periodu darbdavys negali imtis jokių veiksmų, dėl kurių buvo pradėtos konsultacijos (viso iki 15 d. d.), sukelia riziką, kad tokios konsultacijos gali stabdyti darbdavio vykdomus svarbius ir skubius sprendimus, tyčia ar netyčia trikdant įmonės veiklą. Todėl siūloma numatyti, kad darbo taryba gali reikalauti stabdyti susijusius procesus tik motyvuotu prašymu:
„4. Darbo tarybos reikalavimu darbdavys turi pradėti
konsultavimosi procedūras ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Konsultavimosi procedūrų metu darbo tarybos nariai turi teisę susitikti su darbdaviu ir jo atstovais, prireikus - ir kitais įmonės, įstaigos, organizacijos valdymo organų nariais, ir per penkiolika darbo dienų, jeigu nesusitarta dėl kitokio termino, nuo pirmos konsultacijų dienos raštu pateikti savo pasiūlymus. Darbo tarybai raštu pateikus motyvuotą prašymą, Ttuo laikotarpiu darbdavys negali imtis jokių veiksmų, dėl kurių pradėtos konsultavimosi procedūros. Pasibaigus šiam terminui, jeigu darbo taryba nepateikia savo nuomonės, darbdavys gali nutraukti konsultavimosi procedūras. Konsultavimu turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo.
Konsultacijų rezultatai įforminami protokolu, susitarimu arba priimami vietiniai norminiai teisės aktai.“ Pritarti VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ (2015-10-27)208 1,3 Pasiūlymas Darbo tarybai nepageidaujant konsultacijų dėl reguliariojo informavimo, turėtų būti paliekama galimybė jų nepradėti. Siūloma nustatyti, kad konsultacijos pradedamos darbo tarybos reikalavimu:
“ 1. Darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai penkiasdešimt
ir daugiau darbuotojų, kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 d. pateikia informaciją darbo tarybai apie dabartinę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos (esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei - ir darbovietės) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę ir darbo tarybos reikalavimu privalo konsultuotis su jais. 3. Ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbo taryba gali pareikalauti pradėti konsultacijas. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba. Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui.“
Vietiniai norminiai teisės aktai, keičiantys bendrąją darbovietės tvarką ar dėl įtampą darbe mažinančių priemonių dažnu atveju gali būti nepakankamai reikšmingi, techninio pobūdžio ar tekti išimtinai darbdavio sprendimo galiai, todėl konsultacijos šiais klausimais būtų neaktualios. Siūloma atsisakyti pareigos darbdaviui konsultuotis priimant norminius teisės aktus šiose srityse:
Išbraukti 209 str. 1 d. 1) ir 8) p.
1) ir 8) p. Spręsti pagrindiniame komitete VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ (2015-10-27)2093 Pasiūlymas Prievolė darbdaviui informuoti darbo tarybą apie planuojamus priimti vietinius norminius teisės aktus prieš mėnesį ženkliai apriboja įmonės galimybes sparčiai reaguoti į įmonės veiklos aktualijas ir įgyvendinti svarbius sprendimus. Siūloma sumažinti šį laikotarpį iki 10 d. d.:
“2. Apie tokius būsimus sprendimus darbo taryba
informuojama prieš mėnesį dešimt darbo dienų iki planuojamo jų patvirtinimo.“
Siūlymas darbdavį įpareigoti automatiškai pradėti konsultacijas su darbuotojų atstovais dėl vietinių norminių teisės aktų priėmimo yra perteklinis. Tikėtina, kad dažnai pati darbo taryba nepageidaus konsultacijų, tačiau jos turės būti vedamos privaloma tvarka. Tai lėtins įmonių veikos procesus ir užkraus papildomą administracinę naštą. Siūloma numatyti, kad konsultacijos privalo vykti, jei to pageidauja pati darbo taryba:
“3. Ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo
informacijos gavimo dienos darbo taryba gali pareikalauti pradėti konsultacijas. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per dešimt tris darbo dienųas nuo informacijos-gavimo dienos darbo tarybos pareikalavimo pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba. Dėl šio straipsnio
darbdavio ir darbo tarybos susitarimai.
Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui.“
Kita vertus, palaikant siekį nuosekliai judėti link didesnio darbuotojų dalyvavimo įmonės valdyme, siūloma įtvirtinti platesnę darbuotojų atstovų teisę dalyvauti valdybos posėdžiuose:
„Kolektyvinių sutarčių ar darbdavio ir darbo tarybos
susitarimų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti sudaryta Darbuotojų atstovams sudaroma galimybė darbuotojų atstovams stebėtojo ar patariamojo balso teise dalyvauti darbdavio kolegialaus valdymo ar priežiūros organų susitikimuose, kai juose sprendžiami su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų darbo sąlygomis susiję klausimai.”
darbuotojų atstovams skirti savo parinktus narius į įmonės valdybą nėra privaloma pagal ES direktyvas. Lietuvai siūlomas reglamentavimas neatitinka europinės praktikos, nes nenurodomas darbo tarybos paskiriamų valdybos narių skaičius; nepagrįstai plačiai išplečiama šią nuostatą turinčių įgyvendinti įmonių dalis - tai visos įmonės, nepriklausomai nuo jų dydžio; ir nenumatoma tinkama konfidencialios informacijos, prie kurios gaus prieigą valdybos narys, apsauga. Visa tai gali neigiamai paveikti Lietuvos įmonių veiklos efektyvumą ir konkurencinę aplinką. Todėl siūloma atsisakyti šio darbuotojų įtraukimo į įmonės veiklą būdo:
Išbraukti straipsnius 213 ir 214. Spręsti pagrindiniame komitete
forumas (2015-10-29)2221 Pasiūlymas Siūlomas reguliavimas, pagal kurį visos įmonės su daugiau nei 50 darbuotojų turės paviešinti nuasmenintus darbo užmokesčius pagal lytį ir profesijų grupes, yra perteklinis.
Jo tikslas - spręsti skirtingų lyčių pajamų nelygybės problemą Lietuvos įmonėse, tačiau tai nėra pakankamai aktuali problema Lietuvoje, kad vertėtų imtis tokių kontraversiškų ir radikalių priemonių: Lietuvoje 2007-2013 m. lyčių pajamų nelygybė mažėjo labiausiai Europoje (9,3 proc. p.), ir nelygybės lygis yra žemesnis nei ES vidurkis (13,3 proc. Lietuvoje, 16,4 proc. ES). Todėl siūloma atsisakyti prievolės įmonėms viešinti darbuotojų atlyginimų vidurkius:
Išbraukti 22 str. 2 d. 1 p., o 2 p. prijungti prie 2 d. ir išdėstyti taip:
penkiasdešimt, darbo tarybai privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją, kurią skelbti įpareigoja įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai. Spręsti pagrindiniame komitete Investuotojų forumas (2015-10-29)394 Pasiūlymas Numatytas reikalavimas darbuotojui, dirbančiam darbdaviui ilgiau nei trejus metus, privalomai suteikti ne visą darbo laiką yra perdėtai prievartinis. Nėra numatoma priežasčių, kuriomis remdamasis darbdavys gali atsisakyti suteikti ne visą darbo laiką, todėl tai gali sutrikdyti normalius darbo veiklos organizavimo procesus. Nė vienoje Centrinės ir Rytų Europos regiono šalyje prievolė suteikti ne visą darbo laiką atsižvelgiant į darbuotojo stažą neegzistuoja. Siūloma atsisakyti prievolės suteikti ne visą darbo laiką ir numatyti, kad tai egzistuoja kaip galimybė'. “4. Darbo sutarties vykdymo metu darbuotojas, kurio darbo santykiai su darbdaviu trunka ne trumpiau kaip treji metai, turi teisę raštu pareikalauti pateikti prašymą laikinai dirbti ne visą darbo laiką.
Darbuotojo prašymas pakeisti darbo laiką, sutrumpinant darbo dieną iki keturių valandų per dieną, arba sumažinti darbo dienų skaičių iki trijų darbo dienų per darbo savaitę turi gali būti tenkinamas, jei jis pateiktas ne mažiau kaip prieš trisdešimt dienų iki jo įsigaliojimo, o ne visą darbo laiką bus dirbama ne ilgiau kaip vienus metus. Pakartotinai prašyti nustatyti ne visą darbo laiką darbuotojas turi teisę tik išdirbęs visą darbo laiką tokį laikotarpį, kurį jis dirbo ne visą darbo laiką.” Pritarti
yra vienintelė šalis Centrinės ir Rytų Europos regione, kurioje numatoma prievolė įgyvendinti rezultatų gerinimo planą prieš nutraukiant sutartį su darbuotoju dėl rezultatų nepasiekimo. Tikėtina, jog šis procesas bus formalus, dar labiau apribos atleidimo darbdavio iniciatyva naudojimą ir neatneš laukiamo rezultato. Todėl siūloma atsisakyti rezultatų gerinimo plano. “1. Darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį dėl šių priežasčių:
2) darbuotojas nepasiekia sutartų darbuotojo darbo rezultatųai yra nepatenkinami pagal šio straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas numatytą rezultatų gerinimo planą;
būti priežastis nutraukti darbo sutartį, jei darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai ir buvo bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, ne trumpesnį nei du mėnesius ir šio plano vykdymo nepatenkinami“. Pritarti Investuotojų forumas (2015-10-29)561 DK projekte nelieka šiuo metu egzistuojančių darbo sutarties nutraukimo pagrindų, susijusių su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais bei elgesiu darbe.
Todėl siūloma palikti anksčiau galiojusią formuluotę, pagal kurią darbo sutarties nutraukimas gali būti grindžiamas bet kuriuo iš aukščiau minėtų aspektų:
šių priežasčių:
organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla;
numatytą rezultatų gerinimo planą;
sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbovietę;
perdavimo atveju;
darbuotojo kvalifikacijos ar profesinių gebėjimų ar elgesio darbe. Pritarti Investuotojų forumas (2015-10-29)57 2,3 DK projekte siaurinamos teisėtos priežastys nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės: reikalavimas, kad netinkamas konfidencialios informacijos naudojimas sukeltų žalą, kad pakartotinas pažeidimas būtų „toks pats“, kt. Toks reguliavimas ydingas nes skatina darbuotoją ne tinkamai laikytis darbo tvarkos, o tik nekartoti to paties pažeidimo. Aptariant konfidencialumo pareigų pažeidimą pastebėtina, kad žalos įrodymas tokio pobūdžio bylose yra labai sudėtingas. Todėl manytina, kad bet koks pareigos saugoti konfidencialią informaciją pareigos nevykdymas šiuolaikiniuose verslo santykiuos (kur informacija yra brangiausia prekė) negali būti toleruojamas, Atitinkamai, siūloma atsisakyti papildomų suvaržymų atleidžiant dėl darbuotojo kaitės:
2Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti:
2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras teks-pat darbo pareigų pažeidimas. 3.
3Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas:
žalos; Pritarti Investuotojų forumas (2015-10-29)581 DK projekte sudaroma galimybė atleisti darbuotojus darbdavio valia pagal 56 straipsnio 1 dalyje numatytas priežastis (dėl įgūdžių trūkumo, įmonės reorganizavimo ir t.t.), tačiau tai - perteklinis reguliavimas. Šios priežastys yra dažniausiai pasitaikančios. Todėl net atleidimo darbdavio valia atveju paliekama galimybė darbuotojui teisiškai ginčyti pagal šį straipsnį įvykdytą darbo sutarties nutraukimą, ir didžiausias šio darbo sutarties nutraukimo būdo privalumas - teisinis aiškumas ir teisinės rizikos darbdaviui sumažinimas - ryškiai sumažėja. Siūloma leisti darbuotoją darbdavio valia atleisti ir pagal 56 str. 1 d. numatytas priežastis:
„1. Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės
įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos bankas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalyje bei kitų priežasčių, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.“ Pritarti Investuotojų forumas (2015-10-29)1111 DK projekte numatoma mažinti suminės apskaitos laikotarpį nuo 4 mėn., egzistuojančių šiuo metu, iki 3 mėn. Tačiau Lietuva - vienintelė Centrinės ir Rytų Europos regiono šalis (išskyrus Latviją), numatanti mažesnį nei 4 mėn. apskaitinį laikotarpį. Toks reglamentavimas pakenktų Lietuvai konkurencinėje kovoje dėl užsienio investicijų gamybos ir kituose sektoriuose. Todėl siūloma numatyti 4 mėn. apskaitinį laikotarpį.
Antra, daugelis Centrinės ir Rytų Europos regiono šalių yra numačiusios galimybę kolektyvinėje sutartyje prailginti apskaitinį laikotarpį iki 12 mėn. Siūloma tai numatyti ir DK projekte:
“ 1. Darbo laiko režimas yra darbo laiko normos faktinis
paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti triįų keturių paeiliui einančių mėnesių. Kolektyvinėje sutartyje galima sutarti dėl kito apskaitinio laikotarpio, neviršijančio šešių paeiliui einančių mėnesių.” Spręsti pagrindiniame komitete Investuotojų forumas (2015-10-29)1175 Siūlytina įtraukti šiuo metu galiojantį reglamentavimą, kad, jei darbuotojo pareigybė įtraukta į administracijos pareigūnų sąrašą, tai tokių darbuotojų darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę, nelaikomas viršvalandiniu darbu. Tokia nuostata turėtų būti taikoma ne tik vadovui, o visai įmonės vadovybei:
pareigūnų darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę. Tokių pareigų sąrašas nustatomas darbo tvarkos taisyklėse. Spręsti pagrindiniame komitete Investuotojų forumas (2015-10-29) Numatoma, kad darbdavys turės paviešinti savo darbuotojams darbo užmokesčio įmonėje sistemą, o kartu ir darbuotojų darbo užmokesčio dydžius pagal pareigybes ir kvalifikaciją. Toks reguliavimas pažeistų teisėtus darbdavių interesus, nes sudarytų galimybes kitoms įmonėms naudotis šia informacija “persiviliojant” darbuotojus. Priklausomai nuo įmonės darbuotojų struktūros, gali būti atskleisti net individualūs darbuotojų atlyginimų dydžiai. Todėl siūloma atsisakyti šios prievolės:
Išbraukti
pagrindiniame komitete Investuotojų forumas (2015-10-29) Projekte siūloma tais atvejais, kai neturtinę žalą padaro darbdavys - jos dydis tyri būti atgrasantis, t.y. galimai toks didelis, kad bus neproporcingas baudimas.
Tokios nuostatos įtraukimas į darbo kodeksą sudaro sąlygas tiek darbdavių diskriminacijai pagal dydį, tiek sunkiai prognozuojamo dydžio neturtinės žalos priteisimui, todėl tokio reguliavimo siūloma atsisakyti:
sutarties šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytą neturtinę žalą, Jei neturtinę žalą padarė darbdavys, neturtinės žalos atlyginimas taip pat turi atgrasyti darbdavį nuo tokio pobūdžio darbo teisės pažeidimų padarymo ateityje. Spręsti pagrindiniame komitete Investuotojų forumas (2015-10-29)1653 Numatoma, kad darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys ne tik laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, bet ir 6 mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos. Siūlome atsisakyti garantijų išplėtimo po kadencijos pabaigos:
laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, bet ir 6 mėnesius-po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo.<„> Spręsti pagrindiniame komitete Investuotojų forumas (2015-10-29)1661 Privalomas darbo tarybų įsteigimas darbdavio iniciatyva įmonėje su daugiau nei 50 darbuotojų yra perteklinis ir žymiai padidins administracinę naštą darbdaviams.
Šis reguliavimas nenumatytas ES direktyvose, ir iš Centrinės ir Rytų Europos regiono šalių tik Vengrija turi analogišką reguliavimą, kitose regiono šalyse reguliavimas mažiau griežtas. Toks reguliavimas paveiktų pusę Lietuvos darbuotojų - daugiau nei 435 000, ir daugiau nei 2 500 įmonių, iš kurių, tikėtina, didelė dalis jau turi efektyvias alternatyvias darbuotojų informavimo tvarkas. Siūloma atsisakyti prievolės darbdaviams inicijuoti darbo tarybas automatiškai, pasiekus nustatytą darbuotojų skaičių, ir numatyti, kad inicijavimas vyksta darbuotojų prašymu:
“1. Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti
sudaryta sudaroma 1/10 darbuotojų raštišku siūlymu arba profsąjungos, atstovaujančios 1/10 darbdavio darbuotojų, siūlymu, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra 50 darbuotojų ir daugiau.” Spręsti pagrindiniame komitete Investuotojų forumas (2015-10-29)188 Nacionalinė trišalė taryba yra tapusi nelanksti, uždara institucija, nesitaikanti prie besikeičiančių aktualijų ir neužtikrinanti joje dalyvaujančių socialinio dialogo šalių reprezentatyvumo.
Siekiant spręsti šias ir kitas su Trišale taryba susijusias problemas ir iššūkius, siūloma Darbo kodekse nedetalizuoti nacionalinio lygmens socialinę partnerystę įgyvendinančios institucijos ir jos veikimo principų, bet nurodyti, kad tai numatoma specialiais įstatymais: Pakeisti 188 straipsnį ir jį suformuluoti taip:
“188 straipsnis. Nacionalinio lygmens socialinė
partnerystė
lygmens socialinių partnerių organizacija. 2. Nacionalinio lygmens socialinių partnerių organizacijos funkcijas, teises, sudarymo, darbo organizavimo tvarką nustato specialūs įstatymai.” Taip pat pakeisti susijusią 139 str. 3 d. „3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir sudaro ekspertų komisiją.
Veikdama pagal Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir įvertindama ekonominę—socialinę valstybės situaciją, gavusi Trišalės—tarybos—veikloje—dalyvaujančių—socialinių—partnerių nacionalinio lygmens socialinių partnerių (DK 188 str.) rekomendacijas, ekspertų komisija teikia išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo kasmet iki rugsėjo 15 d.“ Spręsti pagrindiniame komitete Investuotojų forumas (2015-10-29)2073 Siūlomas reglamentavimas, pagal kur j darbo taryba yra įpareigojama neatskleisti komercinių (gamybinių) ar profesinių paslapčių, netiksliai perkelia ES direktyvos 2002/14/EC rekomendaciją ir kelia riziką, kad darbo tarybos galės teisėtai atskleisti paslaptis įmonės darbuotojams. Siūloma papildyti straipsnį, naudojant ES direktyvoje esančią formuluotę:
„3. Darbo tarybos nariai, pateikę rašytinį įsipareigojimą
neatskleisti komercinės (gamybinės) ar profesinės paslapties, turi teisę susipažinti su informacija, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, bet yra būtina jų pareigoms atlikti. Neatsižvelgiant į darbo tarybos narių buvimo vietą ir darbo santykių ar atstovavimo įgaliojimų pasibaigimą, jiems draudžiama žinomą tapusią informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, naudoti ne pagal paskirtį ar ją atskleisti darbuotojams ar tretiesiems asmenims. Supažindinimą su valstybės, tarnybos paslaptimis ir atsakomybę už jų atskleidimą ar neteisėtą panaudojimą reglamentuoja specialūs įstatymai.“ Pritarti Investuotojų forumas (2015-10-29)2074 Numatomas reguliavimas, pagal kurį bendrųjų konsultacijų periodu darbdavys negali imtis jokių veiksmų, dėl kurių buvo pradėtos konsultacijos (viso iki 15 d. d.), sukelia riziką, kad tokios konsultacijos gali stabdyti darbdavio vykdomus svarbius ir skubius sprendimus, tyčia ar netyčia trikdant įmonės veiklą.
Todėl siūloma numatyti, kad darbo taryba gali reikalauti stabdyti susijusius procesus tik motyvuotu prašymu:
„4. Darbo tarybos reikalavimu darbdavys turi pradėti
konsultavimosi procedūras ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Konsultavimosi procedūrų metu darbo tarybos nariai turi teisę susitikti su darbdaviu ir jo atstovais, prireikus - ir kitais įmonės, įstaigos, organizacijos valdymo organų nariais, ir per penkiolika darbo dienų, jeigu nesusitarta dėl kitokio termino, nuo pirmos konsultacijų dienos raštu pateikti savo pasiūlymus. Darbo tarybai raštu pateikus motyvuotą prašymą, Ttuo laikotarpiu darbdavys negali imtis jokių veiksmų, dėl kurių pradėtos konsultavimosi procedūros. Pasibaigus šiam terminui, jeigu darbo taryba nepateikia savo nuomonės, darbdavys gali nutraukti konsultavimosi procedūras. Konsultavimu turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo. Konsultacijų rezultatai įforminami protokolu, susitarimu arba priimami vietiniai norminiai teisės aktai.“ Pritarti Investuotojų forumas (2015-10-29)208 1,3 Darbo tarybai nepageidaujant konsultacijų dėl reguliariojo informavimo, turėtų būti paliekama galimybė jų nepradėti. Siūloma nustatyti, kad konsultacijos pradedamos darbo tarybos reikalavimu: “ 1.
Darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai penkiasdešimt ir daugiau darbuotojų, kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 d. pateikia informaciją darbo tarybai apie dabartinę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos (esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei - ir darbovietės) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę ir darbo tarybos reikalavimu privalo konsultuotis su jais. 3. Ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbo taryba gali pareikalauti pradėti konsultacijas. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba. Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui.“ Pritarti Investuotojų forumas (2015-10-29)2091 1,8 Vietiniai norminiai teisės aktai, keičiantys bendrąją darbovietės tvarką ar dėl įtampą darbe mažinančių priemonių dažnu atveju gali būti nepakankamai reikšmingi, techninio pobūdžio ar tekti išimtinai darbdavio sprendimo galiai, todėl konsultacijos šiais klausimais būtų neaktualios. Siūloma atsisakyti pareigos darbdaviui konsultuotis priimant norminius teisės aktus šiose srityse:
Išbraukti
pagrindiniame komitete Investuotojų forumas (2015-10-29)2092 Prievolė darbdaviui informuoti darbo tarybą apie planuojamus priimti vietinius norminius teisės aktus prieš mėnesį ženkliai apriboja įmonės galimybes sparčiai reaguoti į įmonės veiklos aktualijas ir įgyvendinti svarbius sprendimus. Siūloma sumažinti šį laikotarpį iki 10 d. d.: “2.
Apie tokius būsimus sprendimus darbo taryba informuojama prieš mėnesį dešimt darbo dienų iki planuojamo jų patvirtinimo.“ Spręsti pagrindiniame komitete Investuotojų forumas (2015-10-29)2093 Siūlymas darbdavį įpareigoti automatiškai pradėti konsultacijas su darbuotojų atstovais dėl vietinių norminių teisės aktų priėmimo yra perteklinis. Tikėtina, kad dažnai pati darbo taryba nepageidaus konsultacijų, tačiau jos turės būti vedamos privaloma tvarka. Tai lėtins įmonių veikos procesus ir užkraus papildomą administracinę naštą. Siūloma numatyti, kad konsultacijos privalo vykti, jei to pageidauja pati darbo taryba:
“3. Ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo
informacijos gavimo dienos darbo taryba gali pareikalauti pradėti konsultacijas. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per dešimt tris darbo dienųas nuo informacijos gavimo dienos darbo tarybos pareikalavimo pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba. Dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų darbdavio sprendimų gali būti sudaromi darbdavio ir darbo tarybos-susitarimai. Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui.“ Spręsti pagrindiniame komitete Investuotojų forumas (2015-10-29)213214 Teisė darbuotojų atstovams skirti savo parinktus narius į įmonės valdybą nėra privaloma pagal ES direktyvas. Lietuvai siūlomas reglamentavimas neatitinka europinės praktikos, nes nenurodomas darbo tarybos paskiriamų valdybos narių skaičius; nepagrįstai plačiai išplečiama šią nuostatą turinčių įgyvendinti įmonių dalis - tai visos įmonės, nepriklausomai nuo jų dydžio; ir nenumatoma tinkama konfidencialios informacijos, prie kurios gaus prieigą valdybos narys, apsauga. Visa tai gali neigiamai paveikti Lietuvos įmonių veiklos efektyvumą ir konkurencinę aplinką.
Todėl siūloma atsisakyti šio darbuotojų įtraukimo į įmonės veiklą būdo: Išbraukti straipsnius 213 ir 214. Spręsti pagrindiniame komitete Investuotojų forumas (2015-10-29)2214 Siūloma numatyti teisę darbdaviui atsisakyti priimti jau atleistą darbuotoją į buvusią jo darbo vietą ir tokiu atveju išmokant įstatymų numatytą išeitinę kompensaciją. Tuo pačiu siūloma riboti už bylinėjimosi laiką darbuotojui priteisiamas sumas (darbdavys nėra atsakingas už tai, kiek laiko teismas nagrinėja darbo bylą):
nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus 6 mėnesius bei patirtą žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama šio kodekso numatyta išeitinė išmoka (56 str. 7 d.), jei ji nebuvo sumokėta kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam vidutiniam darbuotojo darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Spręsti pagrindiniame komitete Investuotojų forumas (2015-10-29)250 Projekte numatoma, kad streikui skelbti turi būti gautas ne mažiau kaip ketvirtadalio profesinės sąjungos narių sutikimas. Siekiant stabilumo (1/4 yra tikrai mažas skaičius) siūloma įtvirtinti reikalavimą, kad streiką gali skelbti daugiau kaip pusė įmonės darbuotojų:
pagrindiniame komitete
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
5.
Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys A. Mitrulevičius (2015-11-03)251 Pasiūlymas: Papildyti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad bet kokiuose darbdavio santykiuose su darbuotojais tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, narystės politinėje partijoje ar visuomeninėje organizacijoje, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, išskyrus atvejus dėl asmens išpažintos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažintos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimo turėti vaiką (vaikų) pagrindu, dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais yra draudžiami.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys A. Mitrulevičius (2015-11-03)36 Pasiūlymas:
Papildyti 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Kolektyvinių sutarčių ir darbdavio ir darbuotojų atstovų sudarytų susitarimų norminės nuostatos, kai jos neprieštarauja šiam Kodeksui, nustato į jų taikymo sritį patenkančių darbdavių ir darbuotojų tarpusavio teises ir pareigas ir yra jiems privalomos.“
pagrindiniame komitete
narys N.
Seimo narys N. Puteikis (2015-10-28)1393 Argumentai: žinomi šalies ekonomistai (Raimondas Kuodis, Nerijus Mačiulis, Gitanas Nausėda, Žygimantas Mauricas, kiti) ne kartą viešai pasisakė apie būtinybę nutraukti daug metų Lietuvos politikų praktikuojamą socialiai neatsakingą ir ekonominiu požiūriu žalingą manipuliavimą, kai minimalios algos didinimo klausimas paverčiamas rinkiminiu įrankiu, o sprendimai priimami tenkinant siaurus politinius interesus ir nepaisant ekonominių realijų, todėl siūlė susieti minimalaus darbo užmokesčio dydį su vidutinio darbo užmokesčio dydžiu, nustatant, kad minimalus darbo užmokestis sudaro tarp 50 ir 60 procentų vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Tai atitiktų Europos valstybėse besiformuojančią nuostatą dėl socialinio teisingumo požiūriu priimtino minimalaus ir vidutinio atlyginimų santykio, sumažintų erdvės ekonomiškai nepagrįstoms manipuliacijoms ir būtų žingsnis link atsakingesnės politikos. Pasiūlymas: Pakeisti 139 straipsnį, papildant jį nuostata, kad minimalaus darbo užmokesčio dydis negali būti mažesnis nei pusė vidutinio darbo užmokesčio dydžio, kurį nustato ir paskelbia Lietuvos statistikos departamentas, ir išdėstyti šį straipsnį taip:
mažesnis, negu šio straipsnio nustatyta tvarka nustatytas minimalusis darbo užmokestis. 2. Minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – tai mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visa kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kurio atlikimui nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai. 3. Minimaliojo darbo užmokesčio dydis negali būti mažesnis nei pusė praėjusių metų vidutinio atlyginimo dydžio, kurį nustato ir paskelbia Lietuvos statistikos departamentas. 3. 4.
užmokesčio nustatymo metodiką ir sudaro ekspertų komisiją. Veikdama pagal Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir įvertindama ekonominę–socialinę valstybės situaciją, gavusi Trišalės tarybos veikloje dalyvaujančių socialinių partnerių rekomendacijas, ekspertų komisija teikia išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo kasmet iki rugsėjo 15 d. 4. 5. Minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi ekspertų komisijos išvadą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali prašyti ekspertų komisijos pateikti savo išvadą nesilaikant šio straipsnio 3 dalyje nurodytų terminų. 5. 6. Kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatyti didesni negu šio straipsnio 4 dalyje nustatyti minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžiai. Spręsti pagrindiniame komitete
narė R. Baškienė (2015-10-28) Argumentai: Priešpensinio amžiaus žmonės turi būti apsaugoti nuo išmetimo iš darbo rinkos, kadangi tokio amžiaus žmonėms ypatingai sunku susirasti naują darbovietę. Tokią apsaugą garantuoja galiojantis LR Darbo kodeksas. Atsižvelgiant į tai, siūloma palikti galiojančią tvarką. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 56 straipsnį nauja 6 dalimi ir išdėstyti taip:
„6. Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki
teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.“ Pritarti Seimo narė R. Baškienė (2015-10-28)567 Argumentai:
Daugeliui Lietuvos gyventojų atleidimas iš darbo sukelia didelius finansinius rūpesčius, nuo kurių nukenčia visos šeimos gerovė (pvz. asmuo negali padengti paskolos, būsto išlaidų ir pan.).
Didesnė išmoka darbuotojo atleidimo atveju sudaro galimybę nepatirti didelių finansinių problemų ieškant naujo darbo, todėl nepritariame naujai siūlomam teisiniam reguliavimui ir siūlome palikti šiuo metu galiojančią tvarką. Pakeisti įstatymo projekto 56 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti taip:
„7. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėtadviejų
jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:
1) iki dvylikos mėnesių – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“ Pritarti iš dalies Pritariama
projekto 56 straipsnio 7 dalies ir 6 straipsnio 7 dalies pakeitimams
narės B. Vėsaitė, O. Leiputė (2015-10-28)567 Argumentai Siekiant užtikrinti teisėtus lūkesčius, darbuotojams sudariusiems darbo sutartis iki naujo darbo santykių reglamentavimo įsigaliojimo, siūloma išeitinių išmokų dydžius nustatyti, atsižvelgiant į nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje.
Pasiūlymas: Papildyti 56 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:
1) iki vienų metų – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) nuo dvejų iki trejų metų – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) nuo trejų metų iki penkerių metų – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) nuo penkerių metų iki dešimties metų – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) nuo dešimties metų iki dvidešimties metų – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) daugiau kaip dvidešimties metų – šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“ Pritarti Seimo narės B. Vėsaitė, O. Leiputė (2015-10-28)67 Pasiūlymas:
taip:
„7. Darbo sutartims, sudarytoms iki 2015 m. gruodžio 31 d.,
taikomos 56 straipsnio 8 dalies išeitinių išmokų mokėjimo nuostatos.“
numeraciją. Pritarti
nariai R. Tamašūnienė, J. Narkevič, V. Kravčionok, L. Talmont, J. Kvietkovskij, Z. Jedinskij (2015-10-27)1221 Pasiūlymas: Pakeisti 122 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Poilsio diena – diena, kurią nedirbama pagal
darbo laiko režimą. Bendra poilsio diena - sekmadienis.“
pagrindiniame komitete
nariai R. Tamašūnienė, J. Narkevič, V. Kravčionok, L. Talmont, J. Kvietkovskij, Z. Jedinskij (2015-10-27)136 Argumentai: Darbuotojams auginantiems vaikus būtina palikti papildomas atostogų lengvatas. Laisvas nuo darbo laikas tėvams auginantiems vaikus yra labai reikalingas.
Šios atostogų lengvatos nors ir minimaliai, tačiau turi teigiamos įtakos gimstamumo skatinimui. Pasiūlymas: Papildyti 136 straipsnį ir išdėstyti taip: „1. Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio pailgintos atostogos, kurios prijungiamos prie kasmetinių atostogų arba suteikiamos atskirai. 2. Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos. Papildomų kasmetinių atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai. 4. Darbo teisės normose ar darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas, negu garantuoja šis Kodeksas.“
nariai R. Tamašūnienė, J. Narkevič, V. Kravčionok, L. Talmont, J. Kvietkovskij, Z. Jedinskij (2015-10-27)567 Argumentai: atleidžiamiems darbuotojams turi būti išmokamos išeitinės išmokos, kurių dydis priklausomas nuo išdirbto laiko. Ši praktika suteikia žmogui finansinio stabilumo garantijas praradus darbą ir sudaro galimybes tinkamai ieškotis ir atsirinkti naują darbą.
Pasiūlymas: Pakeisti 56 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti taip:
„7. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo
vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Nutraukiant darbo sutartį šio straipsnio 1 dalį ar 61 straipsnio pagrindu išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:
1) iki dvylikos mėnesių – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“ Pritarti iš dalies Pritariama
projekto 56 straipsnio 7 dalies ir 6 straipsnio 7 dalies pakeitimams
nariai R. Tamašūnienė, J. Narkevič, V. Kravčionok, L. Talmont, J. Kvietkovskij, Z. Jedinskij (2015-10-27)566 Argumentai: būtina darbuotoją informuoti bent prieš du mėnesius ir taip sudaryti jam galimybes susirasti kitą darbą bei taupyti valstybės biudžeto lėšas, kadangi mažiau žmonių kreipsis į darbo biržą dėl pašalpų. Pasiūlymas:
Pakeisti 56 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti taip: „6. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vieni metai – prieš dvi savaites du mėnesius.
Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki šešerių metų amžiaus ar vieni augina vaiką iki dvylikos metų amžiaus bei darbuotojams, kuriems iki valstybės socialinio draudimo senatvės pensinio amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki senatvės pensinio amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.“
pagrindiniame komitete
nariai R. Tamašūnienė, J. Narkevič, V. Kravčionok, L. Talmont, J. Kvietkovskij, Z. Jedinskij (2015-10-27)112 1,2 Argumentai: Siekiant užkirsti kelią darbo savaitės ilginimui ir dirbančiųjų išnaudojimui. Pasiūlymas: Pakeisti 112 straipsnį ir išdėstyti taip:
„Jei šio Kodekso normos nenustato kitaip, darbo laiko
režimas negali pažeisti šių maksimaliojo darbo laiko reikalavimų:
1) vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo laiko, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 480 valandosų;
2) darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir60 50 valandųos per kiekvieną septynių dienų laikotarpį;
3) turi būti laikomasi darbo laiko režimo ypatumų dirbantiems naktį darbuotojams (šio Kodekso 115 straipsnis), nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms ir asmenims iki aštuoniolikos metų, kaip numatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme;
4) negali būti dirbama daugiau kaip šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas.“
pagrindiniame komitete
narė K. Miškinienė (2015-10-26)1384 Argumentai: Siekiama atsisakyti perteklinės nuostatos. Pasiūlymas: Pakeisti 138 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka.“
nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1056 Argumentai: Siekiama tinkamai perkelti 1991 m. spalio 14 d. Tarybos direktyvos dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas 91/533/EEB 4 straipsnio „Užsienyje dirbantys darbuotojai“ nuostatas. Pasiūlymas:
Papildyti 105 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Darbuotojui, kuris išvyksta į kitą valstybę
ilgesniam nei trisdešimt dienų laikotarpiui, prieš išvykstant į komandiruotę turi būti suteikiama informacija raštu, kurioje nurodoma:
1) komandiruotės trukmė;
2) valiuta, kuria bus mokamas darbo užmokestis, komandiruotės metu;
3) dienpinigiai ir papildomos sąnaudos (transporto, kelionės, nakvynės ir kitos), patiriamos komandiruotės metu.“ Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)10628 Argumentai: Siekiama tinkamai perkelti 1991 m. spalio 14 d. Tarybos direktyvos dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas 91/533/EEB 4 straipsnio „Užsienyje dirbantys darbuotojai“ nuostatas. Pasiūlymas:
Papildyti 106 straipsnio 2 dalį nauju 8 punktu: „8) nuostatos, nurodytos šio Kodekso 105 straipsnio 6 dalyje.“ Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)2511 Argumentai: Siekiama sudaryti teisines galimybes negalinčioms streikuoti darbuotojų grupėms kreiptis į visus kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų nagrinėjančius organus. Pasiūlymas:
Pakeisti 251 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Draudžiama skelbti streiką greitosios medicinos pagalbos tarnybų darbuotojams ir kitiems darbuotojams, kuriems teisę streikuoti riboja įstatymai. Šių darbuotojų reikalavimus sprendžia darbo arbitražas kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų nagrinėjantys organai.“
nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)222 Pasiūlymas: Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, darbo tarybai ir profesinei sąjungai privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie:“ Pritarti iš dalies Siekiant teisinio aiškumo, siūloma pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, darbo tarybai ir profesinei sąjungai, jei tokia yra įsteigta ir vykdo veiklą, privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie:“ Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)362 Pasiūlymas:
Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių minimaliuosius darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu. Susitarimas gali nustatyti, ar į mokymo ar kvalifikacijos kėlimo išlaidas įskaičiuojamos kitos komandiruotės išlaidos (kelionės, nakvynės ir pan.).“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)413 Pasiūlymas:
Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Jei darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui kompensaciją, kurios dydis ne mažesnis, nei darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį nei vienas mėnesis.
Jei darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau neįsigaliojo dėl darbuotojo kaltės darbuotojui iš anksto neinformavus darbdavio prieš tris darbo dienas iki sutartos darbo pradžios, darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytą žalą, kurios dydis ne didesnis, nei darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį nei dvi savaitės.“ Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)463 Pasiūlymas:
Pakeisti 46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jei prastova skelbiama ilgesniam laikotarpiui nei viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam nei viena valanda laikui. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam paliekamas darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam paliekama pusė du trečdaliai jo darbo užmokesčio.“. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)464 Pasiūlymas:
Pakeisti 46 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jei prastova paskelbta neterminuotai arba ilgesniam nei trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį jam paliekama 30 40 procentų jo darbo užmokesčio.“. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K.
Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)46 5N Pasiūlymas: Papildyti 46 straipsnį 5 dalimi, buvusią straipsnio 5 dalį atitinkamai laikyti 6 dalimi. „5. Kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo uždarbis už tą mėnesį negali būti mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.“ Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)566 Pasiūlymas:
Pakeisti 56 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip; ,,6. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vieni metai – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki šešerių septynerių metų amžiaus ar vieni augina vaiką iki dvylikos keturiolikos metų amžiaus bei darbuotojams, kuriems iki valstybės socialinio draudimo įstatymų nustatyto senatvėspensinio pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensinio pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)567 Pasiūlymas:
Pakeisti 56 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėtadviejų vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)56 8N Pasiūlymas:
Papildyti 56 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8.
Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo nustatyta tvarka atleidžiamam darbuotojui papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07) Pasiūlymas:
Pakeisti 59 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytais atvejais darbuotojui išmokama jo dviejų
mėnesių vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.“. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)671 Pasiūlymas:
Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Maksimalus terminuotos darbo sutarties
terminas, taip pat paeiliui einančių sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra dveji metai, išskyrus jei darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą. Paeiliui einančiomis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų savaičių laikotarpis.“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)672 Pasiūlymas:
Pakeisti 67 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Jei nustatytas ar pratęstas darbo sutarties terminas viršija dvejų metų terminą, taip pat paeiliui einančių darbo sutarčių, kaip jos apibrėžtos šio straipsnio
darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą, bendra trukmė viršija dvejų metų terminą, tokia sutartis laikoma neterminuota.
Tokiu atveju laikotarpiai tarp darbo sutarčių įskaitomi į darbuotojo darbo santykių su darbdaviu trukmę, tačiau neturi būti apmokami.“ Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)8831 Pasiūlymas: Pakeisti 88 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) sudarant iki dvejų metų trukmės darbo sutartį su naujai priimamu asmeniu, bet ne daugiau kaip su 10 procentų dirbančių darbuotojų;
Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)941 Pasiūlymas: Pakeisti 94 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Pasibaigus darbo vietos dalijimosi sutarčiai su vienu darbuotoju, kito darbuotojo darbo vietos dalijimosi sutartis lieka galioti vieną mėnesį, kol darbo vietos dalijimosi sutartis bus sudaryta su kitu darbuotoju. Tokios sutarties nesudarius per minėtą laikotarpį, darbdavys turi pasiūlyti darbuotojui dirbti visa apimtimi, o jam atsisakius, turi teisę atleisti darbuotoją, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir išmokėdamas pusės mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, išskyrus šio Kodekso 92 straipsnio 3 dalyje nurodytą darbuotoją, auginantį vaiką (įvaikį) iki šešeriųseptynerių metų amžiaus, kuris lieka dirbti ne viso darbo laiko sąlygomis.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K.
Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)108 Pasiūlymas: Pakeisti 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra mažiau kaip dešimt darbuotojų, netaikomos šio Kodekso nuostatos dėl:
1) informacijos pranešimo apie darbuotojo darbo sąlygas pateikimo darbuotojui per vieną mėnesį (šio Kodekso
darbo pradžios;
2) pareigos teikti informaciją darbuotojų patikėtiniui apie nuotolinio darbo (šio Kodekso 51 straipsnis), terminuotų darbo sutarčių (šio Kodekso 70 straipsnio 3 dalis), laikinojo darbo (šio Kodekso 78 straipsnio 4 dalis) būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje;
3) maksimalaus trijų mėnesių išbandymo termino darbo sutartyse (šio Kodekso 35 straipsnio 2 dalis). Su šių darbdavių darbuotojais sudaromose sutartyse gali būti nustatytas išbandymo laikotarpis, kuris negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai;
43) pareigos darbuotojo prašymu pakeisti darbo laiką ne viso darbo laiko atveju (šio Kodekso 39 straipsnio 3 ir 4 dalys);
54) pareigos patvirtinti atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus ir sudaryti atrankos komisiją atleidžiant darbuotojus darbdavio iniciatyva nesant jų kaltės (šio Kodekso 56 straipsnio 3 dalis);
6) vieno mėnesio įspėjimo nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva termino atleidžiant darbuotoją iš darbo darbdavio iniciatyva nesant jo kaltės (šio Kodekso 56 straipsnio 6 dalis). Atleidžiant darbuotojus iš darbo šiuo pagrindu įspėjimo terminas visiems darbuotojams yra dvi savaitės;
75) pareigos pranešti apie darbo pamainų grafikus ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas; tokie darbdaviai apie darbo pamainų grafikus privalo pranešti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, nebent su darbuotoju susitariama dėl kitokio kitokių pranešimo būdo ir terminų (šio Kodekso 113 straipsnio 2 dalis);
86) kasmetinių atostogų suteikimo eilės nustatymo taisyklių (šio Kodekso 126 straipsnio 4 dalis).
Kasmetinių atostogų suteikimo eilėKasmetinės atostogos suteikiamos šalių susitarimu nustato patys pagal šio Kodekso ir kitų darbo teisės normų reikalavimus;
97) mokymosi atostogų apmokėjimo darbdavio lėšomis (šio Kodekso 133 straipsnio 3 ir 4 dalys). Mokymosi atostogų apmokėjimą šalys nustato susitarimu; 108) darbuotojų teisės pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų; tokie darbdaviai galinesuteikti darbuotojui kasmetinių atostogų, jei darbo santykiai su darbuotoju trunka trumpiau nei vieni metai, tačiau turi išmokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (šio Kodekso 125 straipsnis).“. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1104 Pasiūlymas:
Pakeisti 110 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato
sutrumpintas darbo laiko normas, taip pat kasdienės ir savaitės darbo laiko trukmės nustatymo bei apmokėjimo tvarką asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, ir asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma“ Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K.
Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1125 Pasiūlymas: Papildyti 112 straipsnį 5 punktu ir jį išdėstyti taip:
„5) maksimalus darbo laikas, dirbant pagal
suminę darbo laiko apskaitą, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1164 Pasiūlymas: Pakeisti 116 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip dviejų savaičių vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį. Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip 10 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1173 Pasiūlymas:
Pakeisti 117 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Per septynių paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip aštuonias valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais negali būti pažeista maksimali vidutinė 48 valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį vieno mėnesio laikotarpį. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – 180 valandų, o kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl ilgesnės trukmės.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K.
Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1212 Pasiūlymas: Pakeisti 121 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Švenčių dieną dirbama tik darbuotojo sutikimu ,išskyrus kai dirbama arba dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kitais darbo teisės normų kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1221 Pasiūlymas:
Pakeisti 122 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Poilsio diena – diena, kurią nedirbama pagal darbo laiko režimą. Bendrai poilsio diena sekmadienis.“
Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1222 Pasiūlymas: Pakeisti 122 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Skirti dirbti poilsio dieną galima tik darbuotojo sutikimu, išskyrus kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)12641 Pasiūlymas:
Pakeisti 126 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nėščios moterys darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki vienų trejų metų amžiaus;“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)12642 Pasiūlymas: Pakeisti 126 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) darbuotojai, auginantys bent vieną iki šešerių dešimties
metų amžiaus ar neįgalų vaiką;“. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1281 Pasiūlymas: Pakeisti 128 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis
darbo užmokestis (atostogpinigiai).“. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K.
Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1283 Pasiūlymas: Papildyti 128 straipsnį 3 dalimi:
„3. Darbuotojo atskiru prašymu suteikiant
kasmetines atostogas atostogpinigiai mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.“. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)128 4N Pasiūlymas: Papildyti 128 straipsnį 4 dalimi:
„4. Jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už
kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, jeigu darbuotojas pateikė prašymą per pirmas tris darbo dienas po kasmetinių atostogų.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)129 3N Pasiūlymas:
Papildyti 129 straipsnį 3 dalimi:
„3. Įstatymų nustatyta tvarka darbuotojas
atleidžiamas nuo pareigos dirbti išsaugant jam darbo vietą, jei tai būtina visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1331 Pasiūlymas: Išbraukti 133 straipsnio 1 dalį, o buvusias 2, 3, 4 dalis atitinkamai laikyti 1, 2, 3 dalimis. „1. Darbuotojams suteikiamos mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams į aukštąsias mokyklas pasirengti ir laikyti po tris dienas kiekvienam egzaminui.“. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1402 Pasiūlymas:
Pakeisti 140 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Premija, numatyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte,
gali būti neskiriama, jei darbuotojas per paskutinius šešis mėnesius padaro pareigų, nustatytų darbo teisės normose ar darbo sutartyje, pažeidimą.“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1403 Pasiūlymas: Pakeisti 140 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jei premijuoti numatyta pagal darbo sutartį, darbo apmokėjimo sistemą ar kitas darbo teisės normas, pagal šio straipsnio
pareigos sumokėti premiją, kurios dydis proporcingas darbo laikui per laikotarpį, už kurį skiriama premija, jei šalys nenustato kitaip kitokio laikotarpio.“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1412 Pasiūlymas: Pakeisti 141 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Ginčus dėl netinkamai nustatytų darbo normų sprendžia individualius darbo
ginčus nagrinėjantys organai, kurie turi teisę panaikinti darbdavio nustatytą (pakeistą) darbo normą, kuri nustatyta neatsižvelgiant į profesinę riziką, darbo laiko sąnaudas ir darbo funkcijos vykdymo aplinkybes. 2. Darbuotojo motyvuotą prašymą dėl netinkamai nustatytos darbo normos nagrinėja darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai. Darbdavys turi įrodyti, kad darbo norma nustatyta pagal profesinę riziką, darbo laiko sąnaudas ir darbo funkcijos vykdymo aplinkybes.“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1413 Pasiūlymas:
Pakeisti 141 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai darbuotojas ne dėl savo kaltės neįvykdo darbo
normų, jam mokama už faktiškai atliktą darbą. Šiuo atveju mėnesinis darbo užmokestis negali būti mažesnis kaip du trečdaliai jo darbo užmokesčio, numatyto šio Kodekso 137 straipsnio 4 dalyje, ir ne mažesnis už minimalųjį darbo užmokestį.“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1421 Pasiūlymas:
Pakeisti 142 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal grafiką, mokama ne mažesniu mažesnis kaip dvigubu dvigubas darbuotojo darbo užmokesčio užmokestis, nurodytas šio Kodekso 137 straipsnio 4 dalyje per mėnesį tarifu..“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1422 Pasiūlymas:
Pakeisti 142 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Už darbą švenčių dieną mokama ne mažesniu mažesnis kaip dvigubu dvigubas darbuotojo darbo užmokesčio per mėnesį tarifu užmokestis, nurodytas šio Kodekso 137 straipsnio 4 dalyje.“ Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1423 Pasiūlymas:
Pakeisti 142 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Už darbą naktį mokama ne mažesniu mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio per mėnesį tarifu užmokestis, nurodytas šio Kodekso 137 straipsnio 4 dalyje.“ Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1424 Pasiūlymas:
Pakeisti 142 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Už viršvalandinį darbą mokama ne mažesniu mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio tarifu užmokestis, nurodytas šio Kodekso 137 straipsnio 4 dalyje. Už viršvalandžius poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal grafiką, ar naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokesčio tarifas užmokestis, nurodytas šio Kodekso 137 straipsnio 4 dalyje, o už viršvalandžius švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio tarifas užmokestis, nurodytas šio Kodekso 137 straipsnio 4 dalyje.“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1425 Pasiūlymas:
Pakeisti 142 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5.
Darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš atitinkamo šio straipsnio 1-4 dalyse nustatyto tarifo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko.“ Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1426 Pasiūlymas:
Papildyti 142 straipsnį 6 dalimi:
„6. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų (šio
Kodekso 99 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys) darbas poilsio dieną, švenčių dieną, darbas naktį ir viršvalandinis darbas yra apskaitomas, tačiau už jį nėra mokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų skaičius, įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje negali sudaryti daugiau nei 20 procentų darbdavio darbuotojų vidutinio skaičiaus.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1521 Pasiūlymas:
Pakeisti 152 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jei darbdavys buvo apdraudęs darbuotojo civilinę
atsakomybę (taip pat ir trečiųjų asmenų atžvilgiu), darbdavys privalo kreiptis dėl draudimo atlyginimo išmokėjimo tiesiogiai į draudiką. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina asmuo, atsakingas už žalos padarymą.“. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1611 Pasiūlymas:
Pakeisti 161 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) sudarant dvišales, trišales tarybas, dalyvaujant jų
veikloje ir sudarant socialinius susitarimus dėl darbo, socialinių ir ekonominių klausimų;“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1624 Pasiūlymas: Pakeisti 162 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Darbo taryba ir darbuotojų patikėtinis yra nuo profesinių sąjungų nepriklausomi darbuotojams atstovaujantys organai, šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka atstovaujantys visiems darbuotojams darbdavio ar, jei tai nustatyta šiame Kodekse ar socialinių partnerių susitarimuose, – ir darbovietės lygmeniu, informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą. Jei darbo teisės normose ar socialinių partnerių susitarimuose nenustatyta kitaip, darbuotojų atstovai darbdavio lygmeniu laikomi darbuotojų atstovais darbovietės lygmeniu.“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1632 Pasiūlymas:
Pakeisti 163 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbuotojų atstovai turi teisę kreiptis į teismą ir
kitas kompetentingas institucijas dėl neteisėto kišimosi į jų veiklą, prašydami įpareigoti nutraukti tokius veiksmus, įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus ar atlyginti žalą.“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1633 Pasiūlymas: Pakeisti 163 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Darbdavys ar kita socialinės partnerystės šalis turi
teisę kreiptis į teismą, prašydami nutraukti darbuotojų atstovų veiksmus, kurie pažeidžia jų teises, Lietuvos Respublikos Konstituciją, šį Kodeksą ar kitus įstatymus ar šalių susitarimus.“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1634 Pasiūlymas:
Pakeisti 163 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Darbuotojų atstovų veikla gali būti sustabdyta ir
nutraukta tik teismo sprendimu.
Darbuotojų atstovui pažeidus Lietuvos Respublikos Konstituciją ar šį Kodeksą, prokuroras turi teisę kreiptis į teismą dėl profesinės sąjungos, jų susivienijimo darbuotojų atstovų veiklos sustabdymo laikotarpiui iki 3 mėnesių. Jei per šį laiką nepašalinamas nurodytas pažeidimas, darbuotojų atstovų veikla prokuroro siūlymu ir teismo sprendimu gali būti nutraukta. Tokiu pagrindu profesinė sąjunga išregistruojama iš Juridinių asmenų registro, o profesinės sąjungos, darbo tarybos ar darbuotojų patikėtinio įgaliojimai laikomi pasibaigusiais.“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1641 Pasiūlymas:
Pakeisti 164 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbuotojų atstovų, veikiančių darbdavio lygmeniu,
valdymo organų nariams (profesinių sąjungų valdymo organų ir darbo tarybų nariams, darbuotojų patikėtiniui), jų funkcijoms atlikti darbdavys skiria patalpas nemokamą patalpą, leidžia naudotis turimomis darbo priemonėmis.Konkrečias Kitas materialinio techninio aprūpinimo sąlygas nustato socialinių partnerių susitarimai ar kitos darbo teisės normos.“. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)164 3N Pasiūlymas:
Papildyti 164 straipsnį 3 dalimi:
„3. Profesinės sąjungos ir jų nariai įstatymų
nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Asmenys, neteisėtais veiksmais padarę žalą darbuotojų atstovams, privalo ją atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1651 Pasiūlymas:
Pakeisti 165 straipsnio pavadinimą ir 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„165 straipsnis. Darbuotojų atstovavimą darbdavio
lygiu įgyvendinančių asmenų garantijos ir apsauga nuo diskriminacijos 1.
Darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų valdymo organų ir darbo tarybų nariai, taip pat darbuotojų patikėtinis (toliau – darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys) savo pareigas paprastai vykdo darbo metu. Tuo tikslu kiekvienas profesinės sąjungos valdymo organo narys, darbo tarybos narys ir darbuotojų patikėtinis darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys jų pareigų vykdymo laikui atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus, jeigu darbo teisės normose, socialinių partnerių susitarimuose nenustatyta kitaip. Už šį laiką jiems paliekamas jų darbo užmokestis.“ Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1652 Pasiūlymas:
Pakeisti 165 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbdavys sudaro sąlygas savo darbuotojų –
darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų – mokymui ir švietimui. Tam suderintu su darbdaviu laiku jiems turi būti suteikiamos ne mažiau kaip penkios darbo dienos per metus. Už šį laiką darbuotojams paliekamas darbo užmokestis ne mažiau kaip už vieną dvi darbo dieną dienas, nebent darbo teisės normos, socialinių partnerių susitarimai nustato kitaip. Mokymui ir švietimui gali būti naudojamas ir šio straipsnio 1 dalyje nustatytas laikas atstovavimo funkcijoms atlikti.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1653 Pasiūlymas:
Pakeisti 165 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir 6 mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo. Darbdavio motyvuotą prašymą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius turi išnagrinėti ir darbdaviui pateikti atsakymą per dvidešimt darbo dienų nuo pareiškimo gavimo. Darbuotojų atstovai ir pats darbuotojas turi teisę pateikti savo nuomonę Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus prašymu arba savo iniciatyva. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jei darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus prašymu darbuotojų atstovai ir pats darbuotojas turi teisę pateikti savo nuomonę Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K.
Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07) Pasiūlymas: Išbraukti 165 straipsnio 5 dalį, 6 ir 7 dalis laikyti atitinkamai 5 ir 6 dalimis: „5. Jeigu per nustatytą laikotarpį Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius darbdaviui sprendimo nepateikia, darbdavys turi teisę atlikti šiuos veiksmus be sutikimo. Tai neturi įtakos darbuotojo teisei ginčyti darbdavio veiksmų teisėtumą individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1672 Pasiūlymas:
Išbraukti 167 straipsnio 2 dalį, o buvusias 3, 4 dalis atitinkamai laikyti 2, 3 dalimis. „2. Darbuotojai, kurie yra profesinės sąjungos nariai, gali sudaryti ne daugiau kaip 1/3 darbo tarybos narių. Darbo tarybos nariais negali būti profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu, valdymo organų nariai. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1722 Pasiūlymas:
Pakeisti 172 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbdavio ir darbo tarybos susitarime negalima tartis
dėl darbuotojų darbo sąlygų, darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko ir kitų klausimų, kurie reglamentuoti reglamentuotini darbdavio darbuotojams taikomoje kolektyvinėje sutartyje.“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)175 Pasiūlymas: Pakeisti 175 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Darbuotojų patikėtinis renkamas slaptu balsavimu
visuotiniame darbuotojų susirinkime. Visuotinis darbuotojų susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai darbdavio įmonės darbuotojų.“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1886 Pasiūlymas: Pakeisti 188 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Trišalė taryba
„6. Trišalės tarybos sudėties pakeitimai, įtraukiant į
jos veiklą naujas profesinių sąjungų organizacijas ir darbdavių organizacijas, svarstomi Trišalėje taryboje. Sprendimai šiuo klausimu priimami jos narių, atstovaujančių profesinių sąjungų organizacijoms, daugumai ir narių, atstovaujančių darbdavių organizacijoms, daugumai bei narių, atstovaujančių Lietuvos Respublikos Vyriausybei, daugumai pritarus.“ Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1953 Pasiūlymas:
Pakeisti 195 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teritorinės kolektyvinės sutarties šalimis yra toje
teritorijoje veikiančios viena ar kelios profesinių sąjungų profesinės sąjungos ir jų organizacijos, iš vienos pusės, ir viena ar kelios darbdavių organizacijos, iš kitos pusės.“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)19652 Pasiūlymas:
Pakeisti 196 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) darbo apmokėjimo organizavimo užmokesčio sąlygas;“. Pritarti
Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1971 Pasiūlymas: Pakeisti 197 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbdaviams ‒ iš valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio
draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įstaigoms, organizacijoms ‒ atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, gavusi profesinių sąjungų organizacijos pasiūlymą pradėti nacionalinio (tarpšakinio) ar šakos lygmens kolektyvines derybas arba pati inicijuodama šias derybas, privalo pakviesti į jas atitinkamoje šakoje veikiančias privačiojo sektoriaus darbdavių organizacijas, kurios gali dalyvauti kartu šiose kolektyvinėse derybose. Šios nuostatos mutatis mutandis taikomos kai socialinėje partnerystėje teritoriniu lygmeniu veikia savivaldybės taryba institucijos.“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P.
Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)1992 Pasiūlymas: Pakeisti 199 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kolektyvinė sutartis galioja iki joje nurodyto
termino, bet ne ilgiau kaip trejus ketverius metus.,arba iki naujos kolektyvinės sutarties sudarymo.Kolektyvinės sutarties galiojimą šalys gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieniems metams ir tik vieną kartą.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)2001 Pasiūlymas:
Pakeisti 200 straipsnio 1 dalį ir ja išdėstyti taip:
„1. Kolektyvinės sutartys taikomos darbuotojams – jas
sudariusių profesinių sąjungų nariams, nebent šalys susitaria dėl kitokios taikymo srities kolektyvinėje sutartyje nustatytomis sąlygomis.“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)2004 Pasiūlymas: Pakeisti 200 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jeigu darbuotojui turi būti taikomos kelios kolektyvinės sutartys, jam taikomoslex specialis kolektyvinės sutarties nuostatos:
1) įmonės ir šakos kolektyvinė sutartis, jam taikoma šakos kolektyvinė sutartis, nebent šakos kolektyvinėje sutartyje leidžiama įmonės kolektyvine sutartimi nukrypti nuo joje nustatytų sąlygų;
2) įmonės ir teritorinė kolektyvinė sutartis, jam taikoma teritorinė kolektyvinė sutartis, nebent teritorinėje kolektyvinėje sutartyje leidžiama įmonės kolektyvine sutartimi nukrypti nuo joje nustatytų sąlygų;
3) šakos ir teritorinė kolektyvinė sutartis, jam taikomos lex specialis kolektyvinės sutarties nuostatos;“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)200 5N Pasiūlymas: Papildyti 200 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5.
Nepriklausomai nuo to, kad darbuotojui taikoma įmonės ir (ar) šakos ir (ar) teritorinė kolektyvinė sutartis, jam taikoma nacionalinė kolektyvinė sutartis, nebent nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje leidžiama šakos, teritorine ar įmonės kolektyvine sutartimi nukrypti nuo joje nustatytų sąlygų.“ Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)20912 Pasiūlymas:
Pakeisti 209 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) darbo normų nustatymo taisyklių ar darbo normų;“. Pritarti
Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)2091 9N Pasiūlymas: Papildyti 209 straipsnio 1 dalį 9 punktu ir jį išdėstyti taip:
„9) dėl kitų darbuotojų socialinei ir ekonominei
padėčiai aktualių teisės aktų.“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)2093 Pasiūlymas: Pakeisti 209 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per
dešimt darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba. Dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų darbdavio sprendimų gali būti sudaromi darbdavio ir darbo tarybos susitarimai. Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui.“. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)2145 Pasiūlymas:
Pakeisti 214 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Darbuotojų atstovų skiriamas juridinio asmens valdymo
ar priežiūros organo narys turi būti to juridinio asmens darbuotojas. Darbo sutarties su juo pasibaigimas narystės narystę juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organe nenutraukia nutraukia.“ Pritarti Seimo nariai I.
Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)2211 Pasiūlymas: Pakeisti 221 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jei darbuotojas nušalintas nuo darbo nesant teisėto
pagrindo, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą grąžinti darbuotoją į darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei patirtą žalą. Jei nušalinimo pagrindas buvo, tačiau darbdavys pažeidė darbuotojo nušalinimo tvarką, darbuotojui priteisiama tuo padaryta žala.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)223 Pasiūlymas:
Panaikinti 223 straipsnį, 224–266 straipsnius atitinkamai laikyti 223–265 straipsniais. „223 straipsnis. Darbo ginčo dėl teisės išankstinio nagrinėjimo tvarka
pirmiausia turi būti sprendžiamas derybų būdu, išskyrus individualius ginčus dėl darbo sutarties nutraukimo. 2. Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, turi raštu kreiptis į kitą šalį, prašydamas atkurti pažeistas jo teises. Kita šalis turi išnagrinėti tokį prašymą ir raštu atsakyti per tris darbo dienas. 3. Jeigu abi šalys susitaria, gali būti surengtas jų susitikimas. Darbo teisės normose gali būti detalizuota tokio susitikimo organizavimo tvarka ir sąlygos. Kolektyviniame darbo ginče dėl teisės toks susitikimas privalomas. Individualiame ginče dėl teisės darbuotojo pageidavimu gali dalyvauti darbo tarybos ar profesinės sąjungos, kurios narys yra darbuotojas, atstovas. 4.
pažeistas teises ar šio straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu neatsakius į gautą prašymą, kita šalis turi teisę inicijuoti darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą darbo ginčus nagrinėjančiuose organuose. 5. Teikiant prašymą nagrinėti darbo ginčą dėl teisės darbo ginčą nagrinėjančiuose organuose, turi būti pateiktas dokumentas, įrodantis šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo pateikimą. Dokumentas, pateiktas elektroninio ryšio priemonėmis visuotinai žinomu bendru darbdavio elektroninio pašto adresu, laikomas pakankamu įrodymu dėl prašymo atkurti pažeistas teises pateikimo. 6. Esant svarbioms priežastims, darbo ginčą nagrinėjantis organas gali priimti prašymą nagrinėti darbo ginčą ir be šio straipsnio 5 dalyje nurodyto dokumento.“. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)2241 Pasiūlymas:
Pakeisti 224 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pasinaudojus darbo ginčo dėl teisės išankstinio nagrinėjimo
tvarka, išskyrus atvejus, kai tokia tvarka neprivaloma, ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje. Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per vieną mėnesį, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)22811 Pasiūlymas:
Panaikinti 228 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o 2, 3, 4, 5 punktus atitinkamai laikyti 1, 2, 3, 4 punktais.
„1) buvo nesilaikyta ginčo dėl teisės išankstinio
nagrinėjimo tvarkos (šio Kodekso 223 straipsnis);“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)2322 Pasiūlymas: Pakeisti 232 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbo ginčų komisija sprendimą priima bylos
nagrinėjimo dieną posėdžio metu. Sprendimas per penkias darbo dienas išdėstomas raštu ir jį pasirašo bylą nagrinėję darbo ginčų komisijos nariai darbo ginčų komisijos pirmininkas.“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)2402 Pasiūlymas:
Pakeisti 240 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbdavys (darbdavių organizacija) turi
išnagrinėti prašymą ir raštu atsakyti ne vėliau kaip per dešimt kalendorinių dienų. Darbdavys (darbdavių organizacija) turi teisę prašyti pateikti susitarimui sudaryti būtiną informaciją. turi sušaukti posėdį per dešimt darbo dienų nuo reikalavimo gavimo.“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)2404 Pasiūlymas:
Pakeisti 240 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu derybos pasibaigia nesudarius kolektyvinės
sutarties ar kito susitarimo ar viena iš šalių jas nutraukia arba darbdavio (darbdavių organizacijos) sprendimas netenkina profesinės sąjungos ar jų organizacijos, arba jeigu per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą darbdavys (darbdavių organizacija) nepateikė jokio atsakymo, Šalims nesusitarus, profesinė sąjunga ar jų organizacija gali inicijuoti kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų reikalavimo nagrinėjimą šio skyriaus nustatyta tvarka.“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)2425 Pasiūlymas:
Pakeisti 242 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Tarpininkų sąrašo sudarymo, darbo apmokėjimo tvarką ir dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)24831 Pasiūlymas: Pakeisti 248 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) jeigu profesinės sąjungos ar jų organizacijos nevykdo
tarpininkavimo metu priimto susitarimo arba darbo arbitražo sprendimo kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų byloje;“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)2493 Pasiūlymas: Panaikinti 249 straipsnio 3 dalį:
„3. Profesinių sąjungų ar jų organizacijų inicijuojami
solidarumo streikai, siekiant palaikyti kitų profesinių sąjungų ar jų organizacijų reikalavimus jų kolektyviniuose darbo ginčuose dėl interesų, draudžiami.“. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)2501 Pasiūlymas: Pakeisti 250 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Priimti sprendimą skelbti streiką gali profesinė
sąjunga ar profesinių sąjungų organizacija jų įstatuose (statute) nustatyta tvarka šio Kodekso 248 straipsnyje nustatytais atvejais. Darbdavio lygio Streikui streikui skelbti įstatuose (statute) nustatyta tvarka turi būti gautas ne mažiau kaip ketvirtadalio profesinės sąjungos narių sutikimas. Šakos lygio streikui skelbti įstatuose nustatyta tvarka turi būti priimamas atstovaujančio organo sprendimas.“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)2522 Pasiūlymas:
Pakeisti 252 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Teiktinų paslaugų minimumą savo susitarimu per tris darbo dienas nuo įspėjimo apie būsimą tikrąjį streiką įteikimo darbdaviui dienos (įspėjamojo streiko atveju – per vieną darbo dieną) nustato kolektyvinio darbo ginčo dėl intereso interesų šalys ir apie tai raštu informuoja atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybę, savivaldybės tarybą institucijas. Šalims nesusitarus dėl teiktinų paslaugų minimumo per penkias darbo dienas nuo vienos iš šalių kreipimosi teiktinų paslaugų minimumą nustato darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas.“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)2531 Pasiūlymas:
Pakeisti 253 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Draudžiama skelbti streiką ypatingos svarbos
įmonėse, įstaigose, organizacijose, greitosios medicinos pagalbos tarnybų darbuotojams ir kitiems darbuotojams, kuriems teisę streikuoti riboja įstatymai. Šių darbuotojų reikalavimus sprendžia darbo arbitražas.“. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)2533 Pasiūlymas:
Pakeisti 253 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Galiojant kolektyvinei sutarčiai draudžiama skelbti
streiką dėl reikalavimų ar darbo sąlygų, reglamentuotų šioje sutartyje., jeigu jų laikomasi.“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)2534 Pasiūlymas: Pakeisti 253 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas ribojimas
netaikomas kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų, kurie kyla ir yra neišspręsti šio Kodekso nustatyta tvarka, vedant kolektyvines derybas dėl naujos kolektyvinės sutarties sudarymo.“. Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)2561 Pasiūlymas:
Pakeisti 256 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Darbdavys ar darbdavių organizacija, gavę profesinės sąjungos ar profesinių sąjungų organizacijos pranešimą apie priimtą sprendimą skelbti streiką, turi teisę per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl streiko teisėtumo.“ Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)2562 Pasiūlymas:
Pakeisti 256 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teismas bylą dėl streiko teisėtumo turi išnagrinėti
per penkiolika dienų. Bylos dėl streiko teisėtumo nagrinėjimo dalyku negali būti šalių iškelti ekonominiais ir socialiniais motyvais paremti reikalavimai.“ Pritarti Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)2593 Pasiūlymas: Panaikinti 259 straipsnio 3 dalį, o buvusią 4 dalį atitinkamai laikyti 3 dalimi. „3. Darbuotojai, dalyvavę neteisėtame streike, atsakomybėn netraukiami, nebent pažeidžia kitus teisės aktus.“. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai I. Šiaulienė, K. Daukšys, P. Gražulis, K. Miškinienė, K. Komskis (2015-10-07)264 Pasiūlymas:
Pakeisti 264 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „264 straipsnis. Lokauto draudimas Draudžiama skelbti lokautą ypatingos svarbos įmonėse, įstaigose, organizacijose, greitosios medicinos pagalbos tarnybose, stichinės nelaimės zonose, taip pat regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis, taip pat viešojo administravimo įstaigose ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.“
pagrindiniame komitete
(komisijos) sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3234 ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3234 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių ir suinteresuotų institucijų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 6.2.
įstatymo projektą atsižvelgti į atskirų dirbančiųjų grupių veiklos ypatumus ir įvertinti, ar Darbo kodekso projekte siūlomi pakeitimai sukuria pusiausvyrą tarp pakeitimais siekiamų tikslų, siūlomų priemonių tikslams pasiekti, darbuotojų teisėtų lūkesčių, o taip pat Darbo kodekso nuostatų suderinamumą su atskirų dirbančiųjų grupių veiklą reglamentuojančiais specialiaisiais įstatymais
rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: V. V. Margevičienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
REIKALŲ IR DARBO komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto nariai: Kristina Miškinienė – Komiteto pirmininkė, Rimantas Jonas Dagys, Algimantas Dumbrava, Liutauras Kazlavickas, Dalia Kuodytė, Juzef Kvetkovskij, Raminta Popovienė, Ričardas Sargūnas, Algirdas Sysas, Jonas Varkala, Mečislovas Zasčiurinskas. Komiteto biuras: Evelina Bulotaitė (biuro vedėja), Dalia Aleksejūnienė (patarėja), Diana Jonėnienė (patarėja), Ieva Kuodienė (patarėja), Regina Molienė (patarėja), Indrė Žukauskaitė (padėjėja). Kviestieji asmenys: Dovilė Ališauskienė (Seimo Pirmininkės L. Graužinienės padėjėja), Ilona Grigaitienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja), Eglė Radišauskienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorė), Vita Baliukevičienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento Darbo teisės skyriaus vedėja), Mindaugas Sinkevičius (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius), prof.
Tomas Davulis (Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas), Aušra Kazlauskienė (Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamento Socialinės saugos ir sveikatos priežiūros politikos skyriaus vedėja), Aura Baubienė (Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento Teisėkūros skyriaus vyr. specialystė), Algimantas Akstinas (Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius), Dovilė Baškytė (Lietuvos pramonininkų konfederacijos teisininkė), Rūta Skyrienė (asociacijos Investors‘ Forum vykdomoji direktorė), Artūras Černiauskas (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas), Evelina Šilinytė (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkė), Algirdas Zvicevičius (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos konsultantas), Jurgita Šimkuvienė (Lietuvos slaugos specialistų organizacijos atsakingoji sekretorė), Ieva Valeškaitė (Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė), dr. Nerijus Kasiliauskas (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos advokatas), Ksenija Giedraitienė (Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ teisininkė), Ilona Nekrošienė (Valstybinės įmonės Ignalinos atominės elektrinės nepriklausomos profsąjungos vadovo pavaduotoja). 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-09 3P 1.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projekto) 3 straipsnyje pateikta nuoroda į šio įstatymo 6 straipsnio 6 – 7 dalis neapima visų šiame straipsnyje nustatytų Darbo kodekso normų taikymo išimčių, todėl nuorodą reikėtų tikslinti. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-09-09 104,105
2Atsižvelgiant į tai,
kad įstatymo projekto 5 straipsnio 5 punktu pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymas, kuris yra pagrindinis teisės aktas, įgyvendinantis 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje, bei įvertinus tai, kad 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) perkėlimo į nacionalinę teisę terminas baigiasi 2016 m. birželio
reguliavimo tikslų, siūlytina apsvarstyti galimybę atitinkamai patikslinti
projektus. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas (iki 2015 m. gruodžio 31 d.), iki kurio šioje projekto nuostatoje įvardyti subjektai turėtų įvykdyti atitinkamus pavedimus, yra nerealus, atsižvelgiant į tikėtiną projekto pateikimo Seimo posėdyje terminą (Seimo eilinė rudens sesija prasidės 2015 m. rugsėjo 10 d.), teisėkūros procesui Seime bei įstatymui įgyvendinti būtiną laiką. Pritarti Siūloma įsigaliojimo data - 2017 m. sausio 1 d. 4.
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
straipsnio 4 dalyje formuluotė „nustatant nuotolinio darbo organizavimo formą“ tikslintina, nes pagal šios dalies formuluotę, šalys nuotolinio darbo organizavimo formą turi nustatyti darbo sutartyje, kas reikštų, kad šioje dalyje formuluojama imperatyvi norma, kad nuotolinio darbo sutartys, sudarytos iki 2015 m. gruodžio 31 d., tęsiasi, galėtų būti pažeista nesusitarus dėl nuotolinio darbo organizavimo nustatymo. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
straipsnio 5 dalies formuluotę reikėtų tikslinti, nes nuostata „nustatant pagrindinę <...> ir susitariant dėl papildomų darbo funkcijų“ reiškia, jog sudarytos darbo sutartys liktų galioti su sąlyga, kad šalys susitarė dėl papildomų darbo funkcijų ir nustatė, kuri darbo sutartis yra pagrindinė. Manytina, kad šios dalies nuostatas reikėtų formuluoti tiksliau ir apibrėžti šioms sutartims taikytinas normas, nes antraip liks neaišku, per kokius terminus šalys turi nustatyti, kuri darbo sutartis yra pagrindinė ir susitarti dėl papildomų darbo funkcijų. Taip pat neaišku, kokios teisinės pasekmės kyla šalims nesusitarus, kai šioje dalyje numatyta, kad „darbo sutartys
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
straipsnio 6 dalyje ar kitur reikėtų nustatyti darbo sutarčių nutraukimo taisykles, nustatyti išeitinių išmokų mokėjimo taisykles, kai prašymas nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 128 straipsnį ar kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, buvo pateiktas iki 2015 m. gruodžio 31 d. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad iki 2015 m. gruodžio 31 d. sudarytos kolektyvinės sutartys galioja ne ilgiau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d.
Svarstytina, ar šioje dalyje nereikėtų atsisakyti kolektyvinių sutarčių galiojimo naikinamojo termino ir nustatyti sąlygą, kad iki 2015 m. gruodžio
prieštarauja Darbo kodekso imperatyvioms taisyklėms, nuo kurių nukrypti neleidžia Darbo kodeksas ir kitos darbo teisės normos (žiūr.: Darbo kodekso
naikinamąjį terminą galėtų kilti teisinio reguliavimo praktinio taikymo problemų. Pavyzdžiui, taikant Darbo kodekso projekto 50 straipsnio 4 dalį, pagal kurią verslo perėmėjui kolektyvinės sutarties sąlygos taikomos vienerius metus, būtų neaišku, ar ši norma taikytina, jeigu verslas buvo perduotas likus mažiau nei vieneri metai iki 2017 m. gruodžio 31 d. Be to, iš įstatymo projekto 6 straipsnio 10 dalies formuluotės neaišku, ar čia nustatytas visų lygių kolektyvinių sutarčių ar tik įmonių kolektyvinių sutarčių galiojimo terminas. Iš esmės pritarti Projekte naikinamasis terminas - galioja iki 2018 m. birželio 30 d., nes skiriasi iš esmės sudarymo ir ypač taikymo sritis. Dėl verslo perdavimo – nustos galios kaip ir visos, nes bus sudarytos iki naujo DK projekto įsigaliojimo. Dėl skirtingu lygiu sudarytų kolektyvinių sutarčių – nuostata galios visoms kolektyvinėms sutartims nepriklausomai nuo jų sudarymo lygio. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
straipsnio 11 dalyje numatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija, be kita ko, turės teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Darbo kodekso įgyvendinimo pasiektų rezultatų įvertinimo pažymą. Reikėtų patikslinti, kokie Darbo kodekso įgyvendinimo rezultatai turėtų būti vertinami, nes nurodyta formuluotė gali būti įvairiai interpretuojama, arba šios nuostatos atsisakyti. Pritarti 9.
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
kiekvienais metais iki gruodžio 31 dienos“ reikėtų tikslinti (pavyzdžiui,
„iki 2017 metų ir kiekvienų vėlesnių metų gruodžio 31 dienos“), nes antraip
pirmosios nurodytos pažymos pateikimo terminas liktų neaiškus. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 6 straipsnio 11 dalies nuostatas bus vykdoma stebėsena tik dėl Darbo kodekso įgyvendinimo, siūlytina šioje dalyje prieš žodžius ,,įgyvendinimo pasekmės“ išbraukti žodžius ,,ir kitų“ arba šioje dalyje po žodžių „Darbo kodekso ir kitų“ reikėtų įrašyti formuluotę „su jo įgyvendinimu susijusių“, ar kitą atitinkamą nuostatą. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto 1 straipsniu tvirtinamo Darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 3 straipsnio 7 dalyje žodį ,,privalomai“ siūlytina braukti kaip perteklinį. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
straipsnio 8 dalies paskutinis sakinys tikslintinas kalbos požiūriu. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 3 dalyje apibrėžta darbdavio sąvoka. Svarstytina, ar šiame apibrėžime po žodžio „funkcija“ nereikėtų įrašyti žodį „atlygintinai“ ir taip susieti darbo sutarties šalių tarpusavio teises ir pareigas, nes atlyginimo už įsipareigotą atlikti darbo funkciją sąlyga yra nustatyta šio straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnio 1 dalyje ir įtvirtinta kaip būtinoji darbo sutarties sąlyga. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
kodekso 21 straipsnio 3 dalis – po žodžio ,,darbovietės“ įrašytinas praleistas žodis ,,darbuotojų“. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 14.
Siekiant teisinio reguliavimo glaustumo, siūlytina Darbo kodekso 21 straipsnio 4 dalies nuostatas sujungti su 21 straipsnio 2 dalimi, kadangi jose nurodoma, kas įskaičiuojama į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
tai, kad darbuotojų informavimo tvarka numatyta Darbo kodekse (III skyriaus trečiajame skirsnyje), siūlytina patikslinti Darbo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir vietoj žodžių ,,Įstatymų, kitų teisės aktų ar darbo teisės normų“ įrašyti žodžius ,,Šio Kodekso, įstatymų ir kitų darbo teisės normų“. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
straipsnio 4 dalies nuostatos vertintinos kaip ne šio straipsnio reguliavimo dalykas (jos nėra susijusios su darbuotojo asmens duomenų ar jo teisės į privatų gyvenimą apsauga), todėl jas siūlytina dėstyti atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiame straipsnyje. Pritarti Perkelta į 24 straipsnį. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
straipsnio 6 dalyje vietoj įvardžio „jo“ reikėtų įrašyti „jų“. Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 3 dalyje, 75 straipsnyje ir kitur teikiamos skirtingai apibrėžtos nuorodos į minimaliąją mėnesinę algą – vienur rašoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kitur – šio Kodekso nustatyta tvarka patvirtinta minimalioji mėnesinė alga ar minimalioji mėnesinė alga. Atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti teikiamas nuorodas. Pritarti
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-09-0936 3, 4 19.
Svarstytina, ar nereikėtų suvienodinti Darbo kodekso 35 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų darbdavio ir darbuotojo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą išbandymo laikotarpiu terminų (darbdavys gali įspėti prieš tris darbo dienas, o darbuotojas –prieš penkias darbo dienas). Pritarti
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
Darbo kodekso 54 ir 57 straipsniuose nurodytus darbo sutarties pasibaigimo pagrindus, siūlytina tikslinti Darbo kodekso 36 straipsnio 1 dalį, t.y. vietoj žodžių ,,darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbių priežasčių“ įrašyti žodžius ,,darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių“. Pritarti
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 3 dalyje prieš žodį ,,sutarties“ reikėtų įrašyti praleistą žodį
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
tai, kad pagal Darbo kodekso 54 ir 55 straipsnius darbuotojas darbo sutartį savo pareiškimu gali nutraukti tiek dėl svarbių priežasčių, tiek be svarbių priežasčių, manytina, kad reikėtų patikslinti Darbo kodekso 36 straipsnio 4 dalį ir numatyti, kad darbdavio patirtos išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, kai darbuotojas nutraukia darbo sutartį savo iniciatyva be svarbių priežasčių. Pritarti
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalyje numatyta, kad susitarimai dėl nekonkuravimo galimi tik su darbuotojais, kurie turi specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje, įstaigoje organizacijoje.
Svarstytina, ar tokios žinios negali būti pritaikomos ir pradėjus vykdyti savarankišką veiklą, juolab, kad pagal Darbo kodekso 37 straipsnio 1 dalį, susitarime dėl nekonkuravimo gali būti susitariama, kad darbuotojas nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos veiklos, jei ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla. Pritarti
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
tai, kad Darbo kodekso 143 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiame Kodekse ir kitose darbo teisės normose nurodytais atvejais darbuotojui išmokos skaičiuojamos pagal jo vidutinį darbo užmokestį, siūlytina patikslinti Darbo kodekso 37 straipsnio 3 dalį ir vietoj žodžių ,,vidutinio atlyginimo“ įrašyti žodžius ,,vidutinio darbo užmokesčio“. Pritarti
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
straipsnio 8 dalis redaguotina bendrinės kalbos požiūriu. Pritarti
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16
straipsnio 1 dalies 6 punkte po žodžio ,,terminuotos“ įrašytinas praleistas žodis ,,darbo“. Pritarti
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
111
nereikėtų patikslinti Darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir jame formuluoti bendro pobūdžio teisę susipažinti su įmonėje sudarytomis kolektyvinėmis sutartimis. Pritarti
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
tai, kad visame Darbo kodekse nurodyti terminai yra rašomi žodžiais, siūlytina Darbo kodekso 45 straipsnio 2 dalyje vietoj skaičiaus ,,5“ įrašyti žodį ,,penkias“.
Atitinkamai tikslintina Darbo kodekso 46 straipsnio 5 dalis,
straipsnio 1 dalies 6 punktas, 191 straipsnio 3 dalis ir kt. Pritarti
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
patikslinti Darbo kodekso 48 straipsnio 6 dalį, kadangi visame straipsnyje kalbama tik apie nušalinimą nuo darbo, bet ne nuo pareigų. Pritarti
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
Darbo kodekso 51 straipsnio 4 dalyje nereikėtų numatyti ir papildomų išlaidų, susijusių su darbo priemonių įsigijimu, kompensavimo. Pritarti
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
nereikėtų Darbo kodekso 51 straipsnio 8 dalyje nurodytos informacijos darbo tarybai teikimo terminus suvienodinti su Darbo kodekso 39 straipsnio 8 dalyje bei 208 straipsnio 1 dalyje nurodytais terminais. Pritarti
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
punkte nustatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas - darbo sutartis pasibaigia ją nutraukus nesant šalių valios. Darbo kodekso 59 straipsnio, reguliuojančio darbo sutarties nutraukimą nesant šalių valios, 1 dalies 8 punkte, kaip priežastis nutraukti darbo sutartį, nustatytas teismo ar darbdavio organo priimtas sprendimas, dėl kurio pasibaigia darbdavys – juridinis asmuo. Ši priežastis tarpusavyje siejasi su Darbo kodekso 52 straipsnio 5 punkte nustatytu darbo sutarties pasibaigimo pagrindu – darbdavio – juridinio asmens – pasibaigimu. Darbo kodekso 61 straipsnyje reglamentuotas darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju.
Atsižvelgiant į čia nurodytas normas, Darbo kodekse reikėtų aiškiau atriboti darbo sutarties pasibaigimo pagrindus ir darbo sutarties nutraukimo priežastis bei iš to kylančias teises ir pareigas, nes teikiamame Darbo kodekse šių teisinių santykių reglamentavimas neišbaigtas. Pavyzdžiui, nutraukiant darbo sutartį pagal Darbo kodekso 59 straipsnį, kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys – juridinis asmuo, darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, tačiau nutraukiant darbo sutartį pagal
33Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
punkte nustatyta, kad darbo sutartis pasibaigia mirus darbo sutarties šaliai
34Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
straipsnio 6 punktas, kadangi darbdaviu pagal Darbo kodekso 20 straipsnio 3 dalį, gali būti ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir kitos organizacijos ar jų padaliniai. Pritarti
35Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo raštišku pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jei pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako valstybės socialinio draudimo senatvės pensinį amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.
dirbant pas darbdavį – fizinį asmenį. Pritarti
36Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnyje vartojamas sąvokas (,,pensijos amžius“) ir įvertinus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3239 nuostatas (socialinio draudimo pensijos nebus įvardijamos kaip valstybinės), siūlytina Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 56 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „valstybės socialinio draudimo senatvės pensinį amžių “ įrašyti žodžius „įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių“. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir Darbo kodekso
37Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
straipsnio 1 dalies 3 punkte viena iš priežasčių nutraukti darbo sutartį yra nurodytas darbuotojo atsisakymas keisti darbovietę. Ši nuostata tikslintina atsižvelgiant į Darbo kodekso 20 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą darbovietės sampratą ir į tai, kad Darbo kodekso 56 straipsnio 5 dalyje kalbama apie darbuotojo atsisakymą keisti darbo vietovę. Pritarti
38Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
Darbo kodekso 57 straipsnio 5 dalyje, kaip darbdavio vertintinas aspektas, neturėtų būti numatytas ir priežastinis ryšys tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių. Pritarti 39.
39Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis turėtų būti taikoma ne tik valstybės ir savivaldybių įstaigoms, bet ir valstybės ir savivaldybių institucijoms. Be to, šioje dalyje reikėtų patikslinti, kad darbuotojui mokama ne mažesnė kaip jo šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Pritarti
40Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
straipsnio 1 dalies 4 punkte vietoj formuluotės „medicinos įstaigos išvadą“ reikėtų įrašyti formuluotę „sveikatos priežiūros įstaigos išvadą“, o Darbo kodekso atitinkamuose straipsniuose (pavyzdžiui, Darbo kodekso 39 straipsnio
41Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas siūlytina tikslinti, atsižvelgiant į tai, kad tuo atveju, kai darbuotojas pagal medicinos įstaigos (sveikatos priežiūros įstaigos) išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo, jis gali sutikti arba nesutikti su siūlymu perkelti jį į kitą darbą, todėl darbo sutartis turėtų būti nutraukta be įspėjimo, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą darbą jo sutikimu. Pritarti
42Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 42.
Darbo kodekso 60 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų tikslinti, nes šioje dalyje suformuluota išimtis „išskyrus atvejį, kada darbuotoja yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba atostogose vaikui prižiūrėti“ paneigia imperatyvias šio straipsnio taisykles, pagal kurias:
1) nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį kitais, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, pagrindais;
2) atsiradus pagrindui nutraukti darbo sutartį laikotarpiu nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbuotoja gali būti įspėta apie darbo sutarties nutraukimą ar sprendimas nutraukti darbo sutartį gali būti priimtas tik jam pasibaigus. Neaišku, kaip turėtų būti taikomos Darbo kodekso 60 straipsnio nuostatos, jeigu atsirastų Darbo kodekso 59 straipsnyje nurodyti darbo sutarties nutraukimo nesant darbo sutarties šalių valios pagrindai. Pritarti
43Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalyje po žodžio ,,terminuotos“ įrašytinas praleistas žodis ,,darbo“. Pritarti
44Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalyje nevisiškai aiškiai apibrėžti įspėjimo ir darbo sutarčių nutraukimo skaičiavimo terminai, todėl formuluotę reikėtų tikslinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Įmonių bankroto įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Administratorius per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis.“
45Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 45.
straipsnio 2 punkte tikslintinos išmokos dydį apibrėžiančios formuluotės. Pritarti
46Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į straipsnio dalį rašytina skaičiais. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir Darbo kodekso 186 straipsnio 2 daliai, 214 straipsnio 2 ir 3 daliai. Pritarti
47Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
kalbama apie terminuotas darbo sutartis, siūlytina patikslinti šio straipsnio 2 dalį ir prieš žodžius ,,darbo sutarties“ įrašyti žodį ,,terminuotos“. Atitinkamai tikslintinos kitos šio skirsnio nuostatos. Pritarti
48Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalyje nustatytos terminuotų darbo sutarčių tapimo neterminuotomis taisyklės. Svarstytina, ar šios normos neturėtų būti reguliuojamos viename straipsnyje. Be to, neaišku, ar Darbo kodekso 66 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju turėtų būti taikomas 68 straipsnio 2 dalyje nustatytas penkių darbo dienų terminas. Pritarti
49Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
50Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7822
straipsnio 2 dalyje nurodyti skirtingi informacijos apie laisvas darbo vietas skelbimo būdai neturėtų būti suvienodinti su Darbo kodekso 3 straipsnio 9 dalyje bei 26 straipsnio 8 dalyje nurodytais informacijos skelbimo būdais. Pritarti
51Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 51.
Atsižvelgiant į Darbo kodekso 71 straipsnio 1 dalyje pateiktą laikinojo darbuotojo ir laikinojo įdarbinimo įmonės sampratą, šioje dalyje ir kitur reikėtų suvienodinti šių sampratų rašymą. Pritarti
52Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
išbraukti formuluotę „maitinančių motinų apsaugos“ kaip perteklinę. Pritarti
53Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
skliaustuose esantį žodį ,,pavyzdžiui“ kaip perteklinį. Pritarti
54Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nuostatų nereikėtų derinti su Darbo kodekso 41 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta pareiga darbdaviui raštu supažindinti darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Pritarti
55Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalies 1 punkto normas siūlytina formuluoti viename straipsnyje, jas tarpusavyje derinti, nes jos nustato savo esme tas pačias taisykles. Pritarti
56Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 5 dalyje apibrėžtą kompetencijos sąvoką (tai gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma), Darbo kodekso 80 straipsnio 1 dalyje siūlytina braukti žodžius ,,ar profesinių įgūdžių“ kaip perteklinius. Pritarti
57Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
58Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 58.
Darbo kodekso 82 straipsnio 4 dalies nuostatos, reguliuojančios darbdavio patiriamų mokymo išlaidų sumų išskaitymus iš pameistriui mokėtino darbo užmokesčio, gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokas reguliuojančios nuostatos nėra Darbo kodekso reguliavimo dalyku, todėl turėtų būti nustatytos atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose įstatymuose. Pritarti
59Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
punkte nurodytą pameistrystės darbo sutarties rūšį, tikslintinas Darbo kodekso 83 straipsnio pavadinimas. Pritarti
60Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
licencijos rūšis, kadangi pagal Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 12-1 straipsnį, asmenims, norintiems vykdyti formalųjį profesinį mokymą, yra išduodamos formaliojo profesinio mokymo licencijos. Pritarti
61Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
kodekso 83 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius ,,darbo sutarties“ įrašytinas praleistas žodis ,,pameistrystės“. Pritarti
62Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
kodekso 85 straipsnio 1 dalyje bei 86 straipsnio 2 punkte vartojamos skirtingos sąvokos darbo apimčiai nustatyti, vienur rašoma ,,darbo veiklos apimtis“, kitur – ,,darbo funkcijos apimtis“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti vartojamas sąvokas ir nuosekliai jas vartoti. Pritarti
63Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 punkte po žodžių ,,vidutinio darbo užmokesčio“ siūlytina įrašyti praleistą žodį ,,dydžio“. Pritarti
64Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
32 64.
Darbo kodekso 88 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad sulygti dėl projektinio darbo sutarties galima laikinai iki penkerių metų pakeičiant galiojančią kitos rūšies darbo sutartį, kai darbuotojas, susitaręs su darbdaviu, sudaro kitą darbo sutartį su darbdavio įmonių grupės įmone ar kitu darbdaviu. Šias nuostatas reikėtų tikslinti. Svarstytina, ar čia nepakaktų nustatyti šalims teisės vienos rūšies sutartį pakeisti į projektinio darbo sutartį, nes neaišku, kaip galiojančios kitos rūšies darbo sutarties pakeitimas susijęs su darbuotojo darbo sutarties su darbdavio įmonių grupės įmone ar su kitu darbdaviu sudarymu. Neaišku, ar šiame punkte nurodyta sudaryta „kita darbo sutartis“ su darbdavio įmonių grupės įmone ar su kitu darbdaviu turi būti projektinio darbo sutartis ar bet kurios rūšies sutartis. Pritarti
65Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
kodekso 96 straipsnio 1 dalyje po žodžių ,,ne vėliau kaip“ įrašytinas praleistas žodis ,,prieš“. Pritarti
66Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
kodekso 97 straipsnio 3 dalyje nustatyta visų darbdavių solidari atsakomybė dėl savo įsipareigojimų darbuotojui bei prievolių, susijusių su darbuotojo pajamų apmokestinimu, socialinio draudimo ir kitų įmokų už šį darbuotoją sumokėjimu, įvykdymą. Ši nuostata svarstytina atsižvelgiant į tai, kad pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, pirmasis darbdavys atliks visas darbdavio funkcijas, susijusias su darbo grafiko sudarymu, darbuotojo pajamų apmokestinimu, socialinio draudimo ir kitų įmokų už šį darbuotoją sumokėjimu, informacijos apie jį pateikimu, o kiti darbdaviai pirmajam darbdaviui privalės kompensuoti išlaidas pagal jų sudarytą susitarimą priklausomai nuo darbo laiko, kurį jiems dirbo šis darbuotojas.
Atsižvelgiant į šias nuostatas bei Darbo kodekso 98 straipsnio 2 dalies normą, svarstytina, ar Darbo kodekso
darbdavio proporcinga) atsakomybė darbuotojui. Nepritarti. Solidarinė darbdavių atsakomybė užtikrina didesnę darbuotojo apsaugą nei dalinė atsakomybė, nes solidarinės atsakomybės atveju, darbuotojas gali iš bet kurios darbdavio pareikalauti visos atsakomybės. 67. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-09-0998
straipsnyje prieš žodį ,,sutartį“ įrašyti žodį ,,darbo“. Pritarti
68Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1002
straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų formuluoti aiškiau. Atsižvelgiant į tai, kad visais šioje dalyje nurodytais atvejais juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, siūlytina šiuos atvejus nuosekliai išdėstyti. Darbo kodekso 102 straipsnio 2 dalies formuluotė „ar esant neterminuotai darbo sutarčiai“ nevisiškai aiški, neaišku, ką čia norėta nustatyti. Darbo kodekso 102 straipsnio 2 dalyje reikėtų tikslinti nuorodą į šio straipsnio atitinkamą (pirmą) dalį. Pritarti
69Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
102 69.
Darbo kodekso 104 straipsnyje formuluotę „išskyrus šio Kodekso 57 straipsnyje nurodytu atveju“ siūlytina tikslinti ir nustatyti, kad viešojo juridinio asmens vadovu išrinktas ar paskirtas juridinio asmens darbuotojas, pasibaigus jo, kaip juridinio asmens vadovo, darbo santykiams, išskyrus atvejį, kai darbo sutartis nutraukta Darbo kodekso 57 straipsnyje nustatytu pagrindu, turi teisę sugrįžti į buvusias darbo pareigas tokiomis pačiomis darbo sąlygomis, atsižvelgiant į visus darbo sąlygų pakeitimus, kurie buvo padaryti kitiems tokį patį ar panašų darbą dirbusiems darbuotojams. Pritarti
70Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
102
kodekso 104 straipsnio paskutinis sakinys tikslintinas kalbos požiūriu. Pritarti
71Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1034
sąvoką, siūlytina Darbo kodekso 105 straipsnio 4 dalyje braukti žodį
72Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1054
leidimą turi gauti į Lietuvos Respublikos teritoriją komandiruotas valstybės, nepriklausančios Europos ekonominės erdvės valstybėms, jurisdikcijos darbdavio darbuotojas (leidimą dirbti, leidimą gyventi ar kokį kitą leidimą). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias užsieniečių įsidarbinimą. Pritarti
73Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1055
kodekso 107 straipsnio 5 dalies formuluotę reikėtų tikslinti įrašant praleistą žodį „ginti“. Pritarti
74Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1061 74.
Siūlytina tikslinti Darbo kodekso 108 straipsnio 1 punktą, kadangi pagal
sąlygas (žiūr.: šio straipsnio pavadinimą). Pritarti
75Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10610
straipsnio 10 punktą kalbiniu ryšiu reikėtų susieti su straipsnio pirmąja pastraipa. Pritarti
76Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1076
straipsnio 6 punkto nuostatos derintinos su Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, kuriose numatyti darbuotojų privalomi sveikatos patikrinimai, bet ne jų medicininė apžiūra. Pritarti
77Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1081
kodekso 110 straipsnio 1 dalyje skliausteliuose vietoj žodelio „arba“ reikėtų įrašyti jungtuką „ir“, nes papildomas darbas nėra alternatyva viršvalandžiams, todėl į darbo laiko normą neįskaitytini papildomas darbas ir viršvalandžiai. Pritarti
78Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1082
straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ,,darbo teisės normose nurodytų“ įrašyti žodžius ,,šio Kodekso ar kitų darbo teisės normų nustatytų“. Pritarti
79Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10921
kodekso 111 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta darbo laiko režimo rūšis – nekintančios trukmės darbo pamaina. Darbo pamainomis darbo laiko režimą reikėtų reglamentuoti aiškiau ir atriboti nuo Darbo kodekso 113 straipsnyje reguliuojamos suminės darbo laiko apskaitos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurios Darbo kodekso 113 straipsnio normos, veikiau taikytinos dirbant nekintančios trukmės darbo pamainomis, o ne taikant suminę darbo laiko apskaitą.
Nepritarti
suminę darbo laiko apskaitą, t.y. darbo grafikų sudarymas ir pan., nes jie pastoviai kinta, tuo skiriasi nuo nekintančios trukmės darbo pamainų (čia jos nekinta). 80. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1103
tai, kad visame Darbo kodekse teikiama nuorodą į pilną Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pavadinimą, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina atitinkamai patikslinti Darbo kodekso 112 straipsnio 3 punktą. Pritarti
81Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1113
straipsnio 3 dalyje nurodyta garantija taikoma asmeniui, auginančiam vaiką iki septynerių metų amžiaus, tačiau kitos Darbo kodekse nustatytos papildomos garantijos taikomos asmeniui, auginančiam vaiką iki šešerių metų amžiaus (pvz. Darbo kodekso 56 straipsnio 6 dalis, 92 straipsnio 3 dalis, 94 straipsnio 1 dalis, 126 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Svarstytina, ar šių nuostatų nereikėtų suvienodinti. Pritarti
82Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1161
kodekso 84 straipsnis reglamentuoja nenustatytos apimties darbą, todėl siekiant teisinio reguliavimo suderinamumo siūlytina Darbo kodekso 118 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ,,nenustatytos trukmės“ įrašyti žodžius
83Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
117
įstaigose“ vartoti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme apibrėžtą ,,socialinės globos įstaigos“ sąvoką. Pritarti
84Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1192 84.
Darbo kodekso 121 straipsnio 2 dalyje reikėtų aiškiau nustatyti atvejus, kada švenčių dieną dirbama tik darbuotojo sutikimu, o kada tokio sutikimo nereikia. Iš šios dalies formuluotės neaišku, ar reikia gauti darbuotojo sutikimą dirbti švenčių dieną, kai nustatyta nekintančios trukmės darbo pamaina. Pritarti
85Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1235
straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio Kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos. Pagal Darbo kodekso 125 straipsnio 5 dalį, praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, būtų prarasta teisė ne tik į piniginę kompensaciją už jas, bet ir teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, nepaisant to, kad darbo santykiai nėra nutrūkę. Ši imperatyvi norma kelia abejonių, neaišku, kokių tikslų siekiama siūlomu teisiniu reguliavimu. Visų pirma, nuostata, pagal kurią panaikinama teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis ar jų dalimi praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, sudaro prielaidas apriboti darbuotojų teises į poilsį. Gali būti aplinkybių, dėl kurių darbuotojas objektyviai negalės pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis. Pavyzdžiui, darbuotoja, kuriai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, pagal siūlomą teisinį reguliavimą, galėtų netekti teisės į kasmetines atostogas, įgytas iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios, ypač, jeigu jai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos dėl paeiliui gimusių vaikų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 4 dalį, sudarant kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje, darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metus, yra paskutiniai prioriteto tvarka. Nustačius šioje dalyje siūlomą teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į tai, kad šis Darbo kodeksas įsigaliotų
nuostatų vėlesnę įsigaliojimo datą ir jų įgyvendinimo tvarką. Pritarti
86Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12412841
Darbo kodekse (Darbo kodekso 112 straipsnio 3 punkte, 155 straipsnio 1 dalyje) vartojamą terminiją, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 9, 10, 12, 13, 16, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 34, 44 straipsnių, V skyriaus ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo V-1 skyriumi įstatymo projekte Nr. XIIP-3243 siūlomas apibrėžti nėščių, neseniai pagimdžiusių ir krūtimi maitinančių darbuotojų sąvokas, siūlytina tikslinti Darbo kodekso 126, 130 ir kituose straipsniuose vartojamas sąvokas. Pritarti
87Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1242
kodekso 126 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl atostogų suteikimo derintinos su Darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas. Pritarti
88Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
124 88.
ir joje prieš žodį ,,atostogos“ įrašyti žodį ,,kasmetinės“. Pritarti
89Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1262
straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad atostogpinigiai už keturių savaičių trukmės atostogas, jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui mokami atostogų metu darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šio straipsnio nuostatas tokia tvarka mokama už atostogų dalį, viršijančią dvidešimties darbo dienų trukmę (jei dirbama penkias darbo dienas per savaitę) ar dvidešimt keturių darbo dienų trukmę (jei dirbama šešias darbo dienas per savaitę), todėl svarstytina, ar atostogpinigiai už keturių savaičių trukmės atostogas, jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, neturėtų būti išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 1 dalį, gali būti suteikta dviejų savaičių atostogų dalis. Pritarti
90Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1352
tai, kad pagal Darbo kodekso 106 straipsnio 3 dalį, dienpinigiai ir kitos išmokos, išskyrus skirtas su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, laikomi darbo užmokesčio dalimi, todėl svarstytina, ar Darbo kodekso 137 (ar kitame) straipsnyje nereikėtų apibrėžti jų, kaip darbo užmokesčio sudedamosios dalies, reguliavimo taisyklių. Be to, specialiuosiuose gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas reguliuojančiuose įstatymuose turėtų būti nustatytos atitinkamus teisinius santykius reguliuojančios normos. Pritarti 91.
91Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1392
straipsnio 1 dalimi, siūlytina šioje dalyje vietoj žodžių ,,individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai“ įrašyti žodžius ,,darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai“. Pritarti
92Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
140
kodekso 142 straipsnyje nustatytas mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, kuris nustatomas taikant darbuotojo darbo užmokesčio per mėnesį padidintą tarifą. Šią formuluotę reikėtų tikslinti, nes neaišku, ar darbo užmokesčio per mėnesį tarifas yra Darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytas darbuotojo darbo užmokestis ar šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga. Pritarti
93Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1443
straipsnio 3 dalies nuostatos iš esmės pakartoja Darbo kodekso 64 straipsnio
išdavimą), todėl brauktinos kaip perteklinės. Nepritarti Tai nėra tapačios nuostatos, nes 65 str. 8 d. rašoma tik apie darbo sutarties pasibaigimo informaciją. 94. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1452
straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad darbuotojų reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, tenkinami pirmąja eile. Šios dalies normos tikslintinos dviem aspektais.
Pirma, pagal šiuo metu galiojantį ir kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamuose įstatymų projektuose siūlomą teisinį reguliavimą darbuotojai ir kiti įstatymuose nurodyti asmenys draudžiami Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka arba savo esme analogiškos teisės yra nustatytos specialiuose įstatymuose ir statutuose, todėl žala dėl sveikatos sutrikdymo ar darbuotojo mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe atlyginama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų arba valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į šias nuostatas bei Civilinio kodekso 6.283 ir 6.284 straipsnių normas, Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje reikėtų aiškiau nurodyti reikalavimus, kurie tenkinami pirmąja eile. Antra, šioje dalyje, be kita ko, nurodyti reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamuose Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3238 numatyta, kad nelaimingu atsitikimu darbe yra įvykis <...> dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2, 40 ir 49 straipsnių pakeitimo ir 41 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekte Nr. XIIP-3258, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30, 31 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3269 bei kituose įstatymų projektuose reguliuojamos asmens (pareigūno), kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, teisės į tam tikras išmokas. Manytina, kad nepaisant to, iš kurio valstybės sudaromo biudžeto ar fondo yra mokamos išmokos, tapatūs įvykiai, kuriems įvykus atsiranda teisė į tapačias išmokas, turėtų būti apibrėžti vienodai. Pritarti
95Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1464 95.
Darbo kodekso 148 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos išskaitų iš darbo užmokesčio ir joms (turėtų būti – jam) prilygintų išmokų taisyklės. Pažymėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 737 straipsnį kai kurios skolininko pajamos, prilygintos darbo užmokesčiui, nėra administruojamos darbdavio, todėl darbdavys negalės tinkamai įgyvendinti teisės daryti išskaitas iš šių išmokų. Jeigu čia turimos omenyje kitokio pobūdžio išmokos, Darbo kodekso 148 straipsnyje ar kitur reikėtų apibrėžti darbo užmokesčiui prilygintų išmokų sampratą arba šio straipsnio 4 dalies formuluotę tikslinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso 148 straipsnio 1, 5 ir 6 dalyse (taip pat Darbo kodekso 153 straipsnyje) išskaitos iš darbo užmokesčiui prilygintų išmokų nėra numatytos, todėl nurodytos normos derintinos tarpusavyje, o taip pat su
96Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14823
straipsnio 2 dalies 3 punkte vietoj formuluotės „kaltės laipsnį“ siūlytina įrašyti žodį „kaltę“, nes kaltės laipsnis yra kaltės ir veiksmų, siekiant išvengti žalos atsiradimo, vertinamojo pobūdžio išraiška. Nepaisant to, kad kaltės laipsnis, kaip tam tikra teisinė kategorija, yra priimtinas ir praktikoje vartotinas, šio straipsnio kontekste jis gali kelti praktinio taikymo problemų, nes, pavyzdžiui, šios dalies 4 punkte kalbama apie kaltę ir atsakomybę dėl padaryto pažeidimo, kurie taip pat yra kaltės laipsnio vertinimo kriterijai. Dėl analogiškų priežasčių svarstytina Darbo kodekso 151 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata. Nepritarti Sąvoka „Kaltės laipsnis“ vartojama Vidaus tarnybos statute, dabartiniame DK, Karių materialinės atsakomybės įstatyme, todėl negalime teigti, kad ji nėra vartojama. 97. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1483 97.
Derinant Darbo kodekso 150 straipsnio 3 dalies nuostatas su Darbo kodekso 219 straipsnio 1 dalimi, siūlytina šioje dalyje po žodžių ,,darbo ginčą“ įrašyti žodžius ,,dėl teisės“. Pritarti
98Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1512
kodekso 152 straipsnio 2 dalyje brauktinas žodis „valstybinio“. Nepritarti Socialinis draudimas yra tik valstybinis. 99. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
156
kodekso 157 straipsnio 1 dalies reikėtų atsisakyti dėl kelių priežasčių. Pirma, šioje dalyje nėra nustatyta jokių teisės normų, o tik teikiama blanketinio pobūdžio nuoroda į šio Kodekso nustatytą tvarką. Antra, šiame Kodekse nėra reguliuojami darbdavio privalomi atlyginti darbuotojo sveikatai padarytos žalos, atsiradusios dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju arba dėl jo susirgimo profesine liga, teisiniai santykiai. Šiuos teisinius santykius reguliuoja Civilinio kodekso 6.283 ir 6.284 straipsnių normos, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (atitinkamai reguliuos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3238). Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalies, 152 straipsnio 2 dalies normos, į kurias teikiama Darbo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje esanti nuoroda, negali būti vertinamos kaip nuosekliai ir išbaigtai reguliuojančios darbdavio pareigą atlyginti darbuotojo sveikatai padarytą žalą, atsiradusią dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju arba dėl jo susirgimo profesine liga. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso 157 straipsnio 1 dalies nuostatos tarpusavyje nedera su Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 4 dalies ir 6.284 straipsnio 4 dalies normomis. Pritarti 100.
100Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1582
,,vietos savivaldos institucija“ nėra vartojama – šiame įstatyme yra apibrėžta ,,savivaldybės institucijos“ sąvoka. Atsižvelgiant į tai, tikslintina Darbo kodekso 159 straipsnio 2 dalis – vietoj žodžių ,,vietos savivaldos institucijos“ įrašytini žodžiai ,,savivaldybės institucijos“. Ši pastaba atitinkamai taikytina ir Darbo kodekso 163 straipsnio 1 daliai, 177 straipsnio 4 daliai, 182 straipsniui ir kt. Pritarti
101Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1601
apibrėžti socialinio susitarimo sampratą ir ją vartoti tuose Darbo kodekso straipsniuose, kuriuose reguliuojami tokie susitarimai. Pritarti
102Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1613
102Darbo kodekso 162 straipsnio 3 dalies formuluotę „Profesinės sąjungos taip pat individualiai gina savo
narius ir jiems atstovauja individualiuose darbo santykiuose“ siūlytina tikslinti ir tarpusavyje derinti su Darbo kodekso 182 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei Darbo kodekso 177 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Pritarti
103Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
175182
kodekso 162 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja savo nariams – darbuotojams ir asmenims, dirbantiems Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais. Atsižvelgiant į šią normą, reikėtų tikslinti Darbo kodekso 176 straipsnio 2 dalies, 189 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Pritarti
104Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1624
kodekso 163 straipsnio 4 dalyje numatyta prokuroro teisė „kreiptis į teismą dėl profesinės sąjungos, jų susivienijimo veiklos sustabdymo laikotarpiui iki 3 mėnesių.
Jei per šį laiką nepašalinamas nurodytas pažeidimas, darbuotojų atstovų veikla prokuroro siūlymu ir teismo sprendimu gali būti nutraukta. Tokiu pagrindu profesinė sąjunga išregistruojama iš Juridinių asmenų registro, o darbo tarybos ar darbuotojų patikėtinio įgaliojimai laikomi pasibaigusiais.“ Svarstytina, ar atsižvelgiant į siūlomą teisinį reguliavimą neturėtų būti patikslinta prokuroro teisė kreiptis į teismą ne tik dėl profesinės sąjungos ar jų susivienijimo. Pritarti
105Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1641
105Tikslintinas Darbo kodekso 165 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys,
atsižvelgiant į šio straipsnio pirmajame sakinyje įvestą trumpinį
106Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1643
vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus prašymu darbuotojų atstovai ir pats darbuotojas turi teisę pateikti savo nuomonę. Svarstytina, ar nereikėtų numatyti, kad darbuotojų atstovai ir pats darbuotojas turi teisę pateikti nuomonę ir savo iniciatyva, nesant Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus prašymo. Pritarti
107Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1644
įrašytinas žodis „įsiteisėjimas“. Atitinkamai tikslintina ir Darbo kodekso
108Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1645
kodekso 165 straipsnio 5 dalies nuostatas su Darbo kodekso 219 straipsniu, siūlytina šioje dalyje vietoj žodžių ,,individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka“ įrašyti žodžius ,,darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka“. Pritarti 109.
109Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1654
žodis „vidutinį“. Pritarti
110Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1672
vykdysiančios rinkimų komisijos sudarymo tvarka. Šioje dalyje, be kita ko, nustatyta, kad ne mažiau kaip pusę komisijos narių šio Kodekso 166 straipsnio
atstovų skirti asmenys. Atsižvelgiant į minimalų ir maksimalų rinkimų komisijos narių skaičių ir į tai, kad, galimai, darbdavio lygmeniu veikiančių darbuotojų atstovų dar nėra, svarstytina, ar tokia rinkimų komisijos sudarymo tvarka yra racionali ir proporcinga siekiamam tikslui. Pritarti
111Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16931
praleistas žodis ,,darbo“. Pritarti
112Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1696
darbo tarybos pirmininkas raštu informuoja darbdavio buveinės teritorijos
113Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
193
sąjungų, kaip darbuotojų atstovų ginant jų profesines darbo, ekonomines, socialines teises ir interesus, institutas.
Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime pabrėžė, kad Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalies nuostata, jog profesinės sąjungos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus, iš esmės išreiškia dvejopą profesinių sąjungų paskirtį bei funkciją: viena, pirmiausia atstovauti profesinės sąjungos nariams ir juos ginti, antra, įstatymo nustatytais atvejais bei būdais ginti visus atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojus. Laikantis šios konstitucinės nuostatos, Darbo kodekso normos, nustatančios konkrečias profesinių sąjungų teises atstovauti ne tik savo narius, bet visus darbuotojus, susitarti dėl jų atžvilgiu taikomų teisių, pareigų ir atsakomybės (pvz., Darbo kodekso 200 straipsnis, pagal kurį kolektyvinės sutartys taikomos tik darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams, 117 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 138 straipsnio 3 dalis) turėtų būti derinamos tarpusavyje. Nustačius profesinėms sąjungoms išimtinę teisę sudaryti kolektyvines sutartis, jų nuostatų taikymas tik darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams, pažeistų darbuotojų – ne profesinių sąjungų narių – teises. Nepritarti Nustačius profesinėms sąjungoms išimtinę teisę sudaryti kolektyvines sutartis, jų nuostatų taikymas tik darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams, nepažeistų darbuotojų – ne profesinių sąjungų narių – teisių, nes profesinės sąjungos, kaip ir nurodyta minėtame nutarime, pirmiausia, atstovauja savo narius. Toks įstatyminis reguliavimas yra nustatytas dalyje Europos Sąjungos valstybių ir tai neprieštarauja nei tarptautiniams, nei europiniams darbo teisės standartams. 114. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
175 114.
Darbo kodekso 178 straipsnio 6 dalies 3 punkte nuoroda į Darbo kodekso 167 straipsnio 1 dalį nesuprantama, todėl punkto nuostatas reikėtų tikslinti. Įvertinti Straipsnis išbrauktas. 115. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
175
straipsnio 6 dalyje nustatytas profesinių sąjungų įstatų turinys. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo projekto 6 straipsnyje nereikėtų reglamentuoti šių nuostatų įgyvendinimo tvarkos ir terminų. Įvertinti Straipsnis išbrauktas. 116. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
175
straipsnio 1 dalį (galimai į Darbo kodekso 167 straipsnio 1 dalį). Įvertinti Straipsnis išbrauktas. 117. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
175
straipsnio 3 punktu, siūlytina šioje dalyje numatyti, kad teritoriniu lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos gali jungtis ne tik atitinkamoje savivaldybės teritorijoje, bet ir apskrities teritorijoje. Įvertinti Straipsnis išbrauktas. 118. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
175
teritoriniu lygiu veikiančios profesinės sąjungos pagal jų įstatuose nustatytą tvarką turi teisę įsteigti juridinio asmens teisių neturinčius savo padalinius darbdavio lygmeniu. Jei šakos ar teritorinės profesinių sąjungų organizacijos padalinys jungia ne mažiau kaip 20 darbuotojų arba bent 1/10 darbdavio darbuotojų, kas sudarytų ne mažiau kaip tris darbuotojus, jis turi šiame Kodekse nurodytas profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu, teises ir pareigas.
Šis padalinys turi veikti pagal atitinkamos teritorinės profesinių sąjungų organizacijos patvirtintus įstatus ir turėti savo valdymo organus, apie kuriuos pranešama darbdaviui šio Kodekso 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“ Šios dalies nuostatų įtvirtinimas kelia abejonių, nes čia siekiama įtvirtinti teismų suformuotą praktiką, kurios įgyvendinimas kelia praktinio taikymo problemų. Šiame kontekste pažymėtina, kad darbdavio lygiu gali veikti kelios profesinės sąjungos, todėl neaišku, kas ir kokia tvarka spręstų profesinių sąjungų atstovams nustatytų kvotų paskirstymą, jeigu kvotų skaičius būtų mažesnis nei darbdavio lygiu veikiančių profesinių sąjungų (pavyzdžiui, Darbo kodekso 167 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju). Įvertinti Straipsnis išbrauktas. 119. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
175
119Darbo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad profesinių sąjungų turtą,
be kita ko, sudaro ,,viešai paskelbtos aukos“. Ši nuostata tikslintina. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir parmos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punktą, paramos gavėjais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruoti, be kita ko, ir kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams ir (arba) dalininkams, ir (arba) nariams. Todėl atsižvelgiant į šią nuostatą, manytina, kad profesinės sąjungos gali gauti paramą, bet ne auką. Įvertinti Straipsnis išbrauktas. 120. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
175 120.
Darbo kodekso 182 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad profesinės sąjungos pagal pavedimą turi teisę atstovauti savo nariams individualiuose ir kolektyviniuose darbo ginčuose dėl teisės. Atsižvelgiant į šią nuostatą bei siekiant teisinio reguliavimo suderinamumo, svarstytina, ar kartu neturėtų būti tikslinamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnio
Straipsnis išbrauktas. 121. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
177
sąjungos gali steigtis profesiniu pagrindu, jei turi daugiau kaip 20 steigėjų, Darbo kodekso 184 straipsnyje ar kitur reikėtų apibrėžti darbdavių atstovus profesiniu pagrindu. Nepritarti Darbdavių atstovas priklausys nuo to, kokiu lygmeniu veiks profesinių pagrindu įsteigta profesinė sąjunga, t. y. darbdavio, šakos ar teritoriniu, todėl atskirai darbdavių atstovo profesiniu pagrindu nereikia apibrėžti. 122. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
17918
vietoj žodžių ,,darbo teisės“ įrašyti žodžius ,,darbo santykių“. Tokiu būdu ši nuostata būtų suderinta su Darbo kodekso 1 straipsnio 2 dalimi bei 186 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Pritarti
123Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
180
dalyje nurodytą pilną dvišalės ir trišalės darbo ir socialinių reikalų tarybos pavadinimą. Pritarti
124Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
186
per idem. Siūlytina kolektyvinę sutartį apibrėžti kaip darbo teisės normas, šalių tarpusavio teises, pareigas ir atsakomybę nustatantį rašytinį susitarimą. Pritarti 125.
125Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
18941
darbo normas, siūlytina patikslinti Darbo kodekso 196 straipsnio 4 dalies 1 punktą, t.y. vietoj žodžių ,,išdirbio normų“ įrašyti žodžius ,,darbo normų“. Pritarti
126Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1901
Darbo kodekso 197 straipsnio 1 dalį ir vietoj žodžių ,,savivaldybės taryba“ įrašyti žodžius „savivaldybės institucijos“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina ir Darbo kodekso 252 straipsnio 2 dalis. Pritarti
127Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1902
teisinio reguliavimo apibrėžtumo, siūlytina Darbo kodekso 197 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ,,bet paprastai tam įgalioja“ įrašyti žodžius ,,ar įgalioti“. Pritarti
128Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1904
kolektyvinių sutarčių galiojimas numatytas atskirame Darbo kodekso 199 straipsnyje. Pritarti
129Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1916
kodekso 202 straipsnis atskirai reglamentuoja kolektyvinių sutarčių pakeitimo ir papildymo tvarką. Pritarti
130Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
196
131Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
20214
punktą, kadangi pagal Darbo kodekso 26 straipsnio 3 dalį, darbovietėje turėtų būti patvirtinta informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarka. Pritarti 132.
132Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
20216
kodekso 209 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos formuluotė derintina su Darbo kodekso 26 straipsnio 8 dalimi, kurioje nustatyta pareiga darbdaviui priimti darbuotojų asmens duomenų saugojimo politiką ir jos įgyvendinimo priemones. Pritarti
133Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
20217
su Darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalimi, kurioje nustatyta pareiga darbdaviui priimti ir paskelbti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principų įgyvendinimo priemones. Iš dalies pritarti Patikslinta 26 str. 6 d. 134. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
20218
būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti atitinkamai tikslinamas Darbo kodekso 209 straipsnio 1 dalies 8 punktas. Nepritarti
135Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2044
brauktinas žodis „ar“. Pritarti
136Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2142
136Darbo kodekso 221 straipsnio 2 dalyje siūlytina atsisakyti žodžio „teismo“,
nes darbo ginčus nagrinėja ir kiti subjektai, kurių sprendimai vykdytini kaip ir teismo sprendimai. Pritarti
137Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
214
kompensacija, o Darbo kodekso 226 ir 245 straipsniuose – atlygis. Darbo kodekse ar atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose įstatymuose reikėtų apibrėžti čia nurodytų išmokų teisinį statusą ir iš to kylančias valstybės mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo taisykles.
Iš dalies pritarti Kompensacijos ir atlygio apmokestinimo klausimai turi būti reglamentuojami Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme ir socialinį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. 138. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
216
straipsnio 3 dalies normą siūlytina dėstyti vienoje dalyje ar straipsnyje. Pritarti
139Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2162
nurodyti, dėl ko per vieną mėnesį nuo komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį – dėl praleisto prašymo pateikimo termino atnaujinimo ar dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo (žiūr.: Darbo kodekso
nustatyta, kad galima kreiptis į teismą dėl praleisto prašymo pateikimo termino atnaujinimo, Darbo kodekso 228 straipsnio 1 dalies 5 punkte po žodžių
„darbo ginčų komisija“ reikėtų įrašyti žodį „teismas“. Pritarti
140Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2183
140Darbo kodekso 226 straipsnio 3 dalies nuostatas siūlytina patikslinti,
kadangi pagal Darbo kodekso 224 straipsnio 1 dalies nuostatas visus darbo ginčus dėl teisės (pagal Darbo kodekso 216 straipsnio 2 dalies 1 punktą į šiuos ginčus patenka ne tik individualūs darbo ginčai dėl teisės, bet ir kolektyviniai darbo ginčai dėl teisės) nagrinėja darbo ginčų komisija. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina ir Darbo kodekso 230 straipsnio 9 dalis, 235 straipsnio 5 dalis. Pritarti
141Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
228 141.
Siekiant teisinio reguliavimo glaustumo, svarstytina, ar tikslinga dar kartą atskirame Darbo kodekso 236 straipsnyje reglamentuoti skubų sprendimų vykdymą. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 234 straipsnio 3 dalyje jau yra numatyta galimybė ginčų komisijai nurodyti skubiai vykdyti savo sprendimus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, o Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali nukreipti skubiai vykdyti sprendimą ar nutartį dėl darbo užmokesčio priteisimo, kuri neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Pritarti Straipsnis išbrauktas. 142. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
230
normas turi būti nuoroda į šio skyriaus normas. Pritarti
143Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ir vienodai šiame skyriuje vartoti sąvoką ,,kolektyvinis darbo ginčas dėl interesų“ (pvz., vienur rašoma ,,kolektyvinis ginčas dėl interesų“, kitur
144Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
232
pavadinimą. Pritarti
145Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-09-09 233,236
kolektyviniai darbo ginčai dėl teisės ir kolektyviniai darbo ginčai dėl interesų, bei siekiant teisinio reguliavimo tikslumo, siūlytina Darbo kodekso
žodžius ,,dėl interesų“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina ir Darbo kodekso 245 straipsnio 4 dalis. Pritarti 146.
146Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2387
maksimalus skiriamos baudos dydis kolektyviniuose darbo ginčuose dėl teisės darbo teisės normas pažeidusiai šaliai, svarstytina, ar nereikėtų analogiško dydžio ar kito maksimalaus dydžio numatyti Darbo kodekso 247 straipsnio 7 dalyje. Iš dalies pritarti
147Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2411
skelbti streiką gali profesinė sąjunga ar profesinių sąjungų organizacija jų įstatuose (statute) nustatyta tvarka šio Kodekso 248 straipsnyje nustatytais atvejais. Streikui skelbti įstatuose (statute) nustatyta tvarka turi būti gautas ne mažiau kaip ketvirtadalio profesinės sąjungos narių sutikimas.“ Svarstytina, ar ši dalis neturėtų būti suderinta su Darbo kodekso 177, 178 ir kitais straipsniais, kur statutai nenurodyti. Pritarti
148Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
245
dalyje prieš nurodyto įstatymo pavadinimą įrašytini žodžiai ,,Lietuvos
149Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2015-09-09 246,253
vartojama sąvoka ,,aprūpinimas pagal valstybinį socialinį draudimą“. Pritarti
150Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2462
sąvoką, siūlytina patikslinti Darbo kodekso 255 straipsnio 2 dalį, t.y. vietoj žodžio ,,atlyginimas“ įrašyti žodžius ,,darbo užmokestis“. Pritarti
151Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
250
darbuotojų atsakomybę kalbama. Pastebėtina, kad šiame Kodekse nebeliko nuostatų, reglamentuojančių drausminę atsakomybę.
Pritarti
išbraukta. 152. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
sistemiškumo, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiami:
1) įstatymų, kuriose teikiamos nuorodos į konkrečius Darbo kodekso straipsnius, pakeitimų projektai (pvz. Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir kt.);
2) įstatymų, kuriuose numatytas kasmetinių atostogų skaičiavimas kalendorinėmis dienomis bei atostogų rūšys, pakeitimų projektai (pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 16-1 įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 98 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas ir kt.);
3) įstatymų, kuriuose numatytas asmenų traukimas drausminėn atsakomybėn ir drausminių nuobaudų jiems skyrimas, pakeitimų projektai (pvz. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 17, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir kt.). 4) įstatymų, kuriuose numatytas asmenų traukimas materialinėn atsakomybėn, projektai (Pvz., Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir kt.). Atsižvelgti Priėmus Darbo kodekso projektą, Vyriausybė įgalios atitinkamas institucijas peržiūrėti jų reguliavimo srities teisės aktus ir padaryti pakeitimus iki Darbo kodekso įsigaliojimo.
Darbo kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 str. yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir kitos šiame įstatyme nurodytos institucijos iki Darbo kodekso įsigaliojimo priima šiuo įstatymu patvirtinto Darbo kodekso įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Gintautas Tamošaitis 2015-09-11 (G-2015-7691) 3P 6P Šį kreipimąsi teikiu atsižvelgdamas į tai, jog 2015 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą Nr. XIIP
Atkreiptinas dėmesys, jog nekvalifikuotų darbuotojų atleidimas iš darbo galimai sukurs jiems papildomas socialines problemas, ypač tiems darbuotojams, kurie vienoje darbovietėje yra išdirbę ne vienerius metus, kadangi tokie darbuotoja paprastai yra vyresnio amžiaus, gali turėti ir profesinių ligų, nekvalifikuoti, sunkiai sugebantys įgyti kitą kvalifikaciją, todėl darbo rinkoje nekonkurencingi ir turi mažas galimybes vėl įsidarbinti. Toks scenarijus akivaizdžiai nenaudingas visuomenei ir valstybei, nes tokius asmenis tektų išlaikyti per valstybės biudžeto finansuojamą socialinę paramą/pagalbą. Taigi siekiant išvengti aukščiau paminėto scenarijaus ir apsaugoti labiausiai pažeidžiamą darbuotojų grupę, šiuo savo kreipimusi siūlau Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto (toliau – projektas) atitinkamus pakeitimus. Šiuo konkrečiu atveju siūlau pakeisti projekto 3 ir 6 straipsnius, nustatant, jog jei nekvalifikuotą darbą dirbantis darbuotojas sudarė darbo sutartį iki 2015 m. gruodžio 31 d., jo darbo sutarties nutraukimo atveju taikomos išeitinių išmokų dydžius reglamentuojančios nuostatos galiojusios iki 2015 m. gruodžio 31 d. Toks reglamentavimas užtikrintų ilgai vienoje įmonėje dirbančių nekvalifikuotą darbą dirbančių darbuotojų socialinę apsaugą ilgesniam laikotarpiui po jų atleidimo iš darbo, nesukeltų streso ir spaudimo iškart ieškoti bet kokio darbo, atsisakyti kvalifikacijos įgijimo galimybių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 3 ir 4 straipsniais, teikiu šį savo kreipimąsi ir kartu prašau Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos pripažinti mano kreipimąsi peticija. Nepritarti Projekto 57 straipsnyje įtvirtinama, kad darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vieneri metai – prieš dvi savaites.
Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina tam tikro amžiaus vaikus bei darbuotojams, kuriems iki valstybės socialinio draudimo senatvės pensinio amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki senatvės pensinio amžiaus liko mažiau kaip dveji metai. Trišalėje taryboje taip pat sutarta dėl Išmokų fondo (toliau – Fondas) steigimo, iš kurio išeitinės išmokos darbuotojams bus mokamos pagal stažą. 2. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)23 Progresą stabdanti ir konkuravimą sunkinanti nuostata. Darbo užmokestis – darbuotojo ir darbdavio individualaus susitarimo išraiška. DU priklauso nuo konkrečios darbuotojo kompetencijos ir pridėtinės vertės sukūrimo darbdaviui. Tos pačios pozicijos specialistų gebėjimai ir generuojamas rezultatas skiriasi. Apibendrintos informacijos apie VDU atskleidimas sudarys prielaidas darbuotojui siekti naudos ne pagal individualius jo pasiekimus. Tai būtų daroma pajėgesnių darbuotojų sąskaita, (referuojant į vidutinį atlyginimą, išaugusį dėl pažangių darbuotojų indėlio). Tam tikros verslo sritys, pavyzdžiui, IT, yra pagrįstos darbuotojų kompetencija. Apibendrintos informacijos turėjimas apie vidutinį darbo užmokestį gali sudaryti sąlygas konkuruojantiems ūkio subjektams lengviau pervilioti kitos įmonės specialistus. Šiuo metu rizikos minimizavimas yra iš esmės grindžiamas darbdavio ir darbuotojo konfidencialumo įsipareigojimu, apimančiu ir DU dydžio neviešinimą. Siūloma pataisa sudarys palankesnes sąlygas darbuotojų perviliojimui.
Reikalavimas atskleisti darbuotojų gaunamą darbo užmokestį yra darbo santykių lankstumą stabdanti ir konkuravimą sunkinanti nuostata, nes darbuotojas yra darbuotojui nelygus, todėl net ir tos pačios grupės darbuotojai, atsižvelgiant tiek į jų asmenines, tiek profesines savybes, patirtį, pridėtinės vertės sukūrimą darbdaviui, gali būti labai skirtingi. Tokių duomenų skelbimas gali demotyvuoti mažiau uždirbančius darbuotojus, arba verčia darbdavį neskatinti geresnio darbuotojo. Taip pat tai gali reikši darbuotojo teisių pažeidimą, kuomet bazinis atlyginimas būtų nustatomas nedidelis ir visiems vienodas, o skirtumas mokamas priedų ir premijų pagalba, vietoj to, kad nustatyti iš karto darbuotojo savybių visumą atitinkantį atlyginimą Įpareigojimo nediskriminuoti lyties pagrindu dėl mokamo atlyginimo laikymąsi gali nustatyti VDI, atlikusi individualų darbdavio patikrinimą. Papildomai pažymėtina, kad įpareigojimas grupuoti informaciją pagal lytį gali sudaryti prielaidas pažeisti asmenų teises, kurie vienai konkrečiai lyčiai nėra priskiriami. Pasiūlymas - atsisakyti įpareigojimo teikti informaciją apie VDU pagal profesijų grupes ir lytį. Dėl lygių galimybių įgyvendinimo politikos ir priemonių, darbuotojų asmens duomenų saugojimo politikos, kitos informacijos viešinimo Asmens duomenų saugojimo pareiga ir tvarka nustatyta atskiru reglamentavimu (Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas). Kita informacija (darbdavio ir darbo tarybos susitarimai), lygių galimybių politika ir jos priemonės darbuotojams yra atskleidžiama individualia tvarka. Pareiga viešinti šią informaciją internetiniame tinklalapyje būtų papildoma administracinė našta. Kyla klausimas kaip projekto 22 str. 2 p. dera su CK nuostatomis, reglamentuojančiomis komercinę paslaptį. CK 1.116 str.
CK 1.116 str. 1 d. numatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Taigi, kaip matyti, CK
patenka platus spektras įmonės informacijos, kuri laikytina komercine paslaptimi. Paprastai praktikoje daugelis privačiame sektoriuje veikiančių įmonių informaciją apie įmonių darbuotojų užmokestį laiko komercine paslaptimi. Nepritarti Darbo kodekso projekte nėra pareigos viešinti informaciją internetiniame tinklalapyje, tik kartą per metus pateikti ją darbo tarybai ir profesinei sąjungai. 3. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)232 Siūlomas reguliavimas, pagal kurį visos įmonės su daugiau nei 50 darbuotojų turės paviešinti nuasmenintus darbo užmokesčius pagal lytį ir profesijų grupes, yra perteklinis. Jo tikslas – spręsti skirtingų lyčių pajamų nelygybės problemą Lietuvos įmonėse, tačiau tai nėra pakankamai aktuali problema Lietuvoje, kad vertėtų imtis tokių kontraversiškų ir radikalių priemonių: Lietuvoje 2007-2013 m. lyčių pajamų nelygybė mažėjo labiausiai Europoje (9,3 proc. p.), ir nelygybės lygis yra žemesnis nei ES vidurkis (13,3 proc. Lietuvoje, 16,4 proc. ES). Todėl siūloma atsisakyti prievolės įmonėms viešinti darbuotojų atlyginimų vidurkius:
Išbraukti 22 str. 2 d. 1 p., o 2 p. prijungti prie 2 d. ir išdėstyti taip:
penkiasdešimt, darbo tarybai privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją, kurią skelbti įpareigoja įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai. Nepritarti Pabrėžtina, kad tokia informacija apimtų tik nuasmenintus duomenis apie darbo užmokestį pagal lytį ir profesijų grupes.
Atsižvelgiant į tai, kad diskriminacija darbo užmokesčio srityje dėl lyties yra draudžiama tokių duomenų paviešinimas neturėtų kelti sunkumų darbdaviui. Pagrindinis šios nuostatos siekis suteikti daugiau skaidrumo darbo užmokesčio srityje. 4. VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ 2015-10-27 (g-2015-9363)23 VŠĮ „Investuok Lietuvoje", siekdama skatinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą bei investicinį patrauklumą, nagrinėja investuotojų prašymus ir siekia išspręsti sistemines investuotojams kylančias problemas, įgyvendindami VŠĮ „Investuok Lietuvoje" pagrindinius veiklos tikslus, esame aktyviai įsitraukę į investicinei aplinkai svarbių klausimų svarstymą. Siekiant efektyviau įsilieti į pasaulines rinkas ir pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, Lietuva turi užtikrinti, kad mūsų investicinė aplinka, apimanti ir darbo santykių reglamentavimą, yra konkurencinga kaimyninių šalių atžvilgiu. Nors Lietuva yra išskirtinai konkurencinga savo išsilavinusiais ir talentingais darbuotojais, darbo santykių reguliavimo srityje Centrinės ir Rytų Europos regione atsilieka. Remiantis Pasaulinio konkurencingumo ataskaita 2015/16, Lietuva pagal darbo rinkos reguliavimo lankstumą užima tik 102 vietą, o pagal darbuotojų samdymo ir atleidimo kriterijų - 120 vietą iš 140. Latvija pagal darbo rinkos lankstumą yra 32, Estija -1 3 vietoje. Prasti Lietuvos įvertinimai ir stiprus atotrūkis tarp darbo teisės nuostatų bei situacijos realioje darbo rinkoje aiškiai rodo, kad būtina tobulinti šią sritį, nes nelankstus darbo santykių reguliavimas investuotojui sukuria papildomus kaštus, galinčius nulemti sprendimą vykdyti investicinį projektą kitoje valstybėje.
Poreikį modernizuoti darbo santykių reguliavimą 2013 m. nurodė ir Lietuvos investuotojų patarėjų taryba, sudaryta iš pasaulyje žinomų įmonių atstovų ir kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikianti rekomendacijas dėl investicinės aplinkos gerinimo. Darbo santykius Lietuvoje reglamentuojantis pagrindinis teisės aktas - Darbo kodeksas - iš esmės nesikeitė jau daugiau nei dešimtmetį. Šiuo tikslu 2015 m. pavasarį Vyriausybei buvo pateiktas „socialinis modelis" - teisės aktų paketas, numatantis esminius pokyčius darbo santykių reglamentavime bei socialinio draudimo ir užimtumo politikoje. Šiuo paketu Lietuvoje siekiama plačiu mastu įgyvendinti „lankstisaugos" (angį. flexicurity) modelį, kurio esmė - lankstūs darbo santykiai, santykinai dosni nedarbo draudimo sistema bei efektyvus aktyvių darbo rinkos priemonių įgyvendinimas, sinergiškai kuriantys ekonomikos augimui palankią aplinką, bet tuo pačiu užtikrinantys darbuotojų gerovę. Teisės aktus rengė mokslininkų grupė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu, o 2015 m. birželio mėnesį jie buvo pateikti Seimui svarstyti.
Atsižvelgdami į Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vertinimą, kad darbo santykių lankstumas ir darbo apmokestinimas yra antras svarbiausias investicinio srauto dydį lemiantis veiksnys, po netarifinių barjerų, ir į didžiausių Lietuvos darbdavių organizacijų – Asociacija Investuotojų forumas, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija ir Lietuvos verslo konfederacija - 2014 m. kovo 24 d. kreipimąsi į LR Seimą, kuriame išreikštas palaikymas Vyriausybės užsibrėžtiems planams „įgyvendinti esmines darbo santykių reglamentavimo reformas ir modernizuoti darbo santykių reglamentavimą" (LR Žemės ūkio rūmai atitinkamą poziciją pateikė atskiru raštu 2014 m. balandžio 4 d.), iš esmės palankiai vertiname „Socmodelio" darbo kodekso projekto tikslus numatyti lankstesnį darbo santykių reglamentavimą. Remiantis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis bei konsultacijomis su užsienio investuotojais identifikavome investuotojams ir darbdaviams aktualiausias naujojo socmodelio dalis. VŠĮ „Investuok Lietuvoje" vertinimu, šios socmodelio nuostatos iš esmės numato investicinei aplinkai palankesnį reglamentavimą:
Terminuotų darbo sutarčių taikymo išplėtimas nuolatinio pobūdžio darbams - terminuotos sutartys leidžia jauniems asmenims lengviau pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką, atitinka modernios darbo rinkos poreikius ir padidina ekonomikos atsparumą sunkmečiams. Lietuva turi mažiausiai terminuotų sutarčių Europoje (2,7 proc.). Drastiško šių sutarčių daugėjimo išplėtus jų taikymą nebus, nes Lietuvoje vykdoma „visapusiška" darbo santykių reforma (atpalaiduojamos visų tipų sutartys). Nenustatytos apimties darbo sutartis įvedimas
Europoje.
Lankstesnės darbo formos didina ekonomikos atsparumą nuosmukių metu, geriau tenkina individualius darbuotojų poreikius. Jungtinėje Karalystėje ši darbo sutarties forma yra itin sėkminga: darbuotojai tuo patenkinti, darbdaviams tai suteikia reikiamo lankstumo. Darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia įvedimas - šiuo metu darbuotojai daugiausia atleidžiami šalių sutarimu arba (tariamai) darbuotojo iniciatyva ir dalis jų praranda išeitines išmokas ir kitas garantijas. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia sustiprins darbuotojų derybines pozicijas, sustiprins darbdavių lygiateisiškumą atleidžiant darbuotojus. Tikėtina, kad išeitinės išmokos dydis tenkins abi šalis, bus išvengta teisinės rizikos dėl neteisėto atleidimo. Darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės išmokų ir įspėjimo terminų peržiūra
Tai socialiai neteisinga sistema, todėl naujajame DK numatomas „Sodros" įmokų ribų iki 5 VDU įvedimas, kuris susijęs įmokas ir išmokas, yra sveikintinas. Atsižvelgiant j investuotojų identifikuotas problemines sritis bei Centrinės ir Rytų Europos regiono praktiką, teikiame pastabas dėl dalies siūlomų socmodelio projekto nuostatų kurios galimai neigiamai paveiktų Lietuvos investicinės aplinkos konkurencingumą bei apribotų rengėjų deklaruojamą tikslą skatinti naujų darbo vietų kūrimą. Įgyvendinus pateiktus pasiūlymus ir rekomendacijas, būtų ne tik pagerinta investicinė aplinka ir sudarytos sąlygos pritraukti daugiau investuotojų, bet ir padidėtų užimtumas, sustiprėtų ekonomikos atsparumas ekonominėms krizėms, sumažėtų šešėlinės ekonomikos apimtys, būtų skatinamas konstruktyvus socialinis dialogas tarp darbuotojų ir darbdavių, ir būtų geriau atspindėti darbdavių ir darbuotojų poreikiai. Pasiūlymas Siūlomas reguliavimas, pagal kurį visos įmonės su daugiau nei 50 darbuotojų turės paviešinti nuasmenintus darbo užmokesčius pagal lyti ir profesijų grupes, yra perteklinis. Jo tikslas - spręsti skirtingų lyčių pajamų nelygybės problemą Lietuvos įmonėse, tačiau tai nėra pakankamai aktuali problema Lietuvoje, kad vertėtų imtis tokių kontraversiškų ir radikalių priemonių: Lietuvoje 2007-2013 m. lyčių pajamų nelygybė mažėjo labiausiai Europoje (9,3 proc. p.), ir nelygybės lygis yra žemesnis nei ES vidurkis (13,3 proc. Lietuvoje, 16,4 proc. ES). Todėl siūloma atsisakyti prievolės įmonėms viešinti darbuotojų atlyginimų vidurkius:
Išbraukti 22 str. 2 d. 1 p., o 2 p. prijungti prie 2 d. ir išdėstyti taip: 2.
Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, darbo tarybai privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją, kurią skelbti įpareigoja įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai. Nepritarti Pabrėžtina, kad tokia informacija apimtų tik nuasmenintus duomenis apie darbo užmokestį pagal lytį ir profesijų grupes. Atsižvelgiant į tai, kad diskriminacija darbo užmokesčio srityje dėl lyties yra draudžiama tokių duomenų paviešinimas neturėtų kelti sunkumų darbdaviui. Pagrindinis šios nuostatos siekis suteikti daugiau skaidrumo darbo užmokesčio srityje. Darbo kodekso projekte nėra pareigos viešinti informaciją internetiniame tinklalapyje, tik kartą per metus pateikti ją darbo tarybai ir profesinei sąjungai. Atkreiptinas dėmesys, kad paskutiniais Statistikos departamento duomenimis vėl pradėjo didėti darbo užmokesčio tarp vyrų ir moterų skirtumas. Finansų sektoriuje šis skirtumas siekia net 39 proc. Šia priemone siekiama užtikrinti teisingą apmokėjimą už darbą. 5. Laisvosios rinkos institutas g-2015-9381251 Ši nuostata reikalauja pranešti apie visas („bet kokias“) vidines ir išorines (pvz., bendros ekonominės padėties) aplinkybes kiekvieną kartą,kai tokios aplinkybės atsiranda, jei yra nors menkiausia tikimybė („galinčias“), kad jos reikšmingai paveiks sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Tai būtų didžiulė administracinė našta tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Be to, ši nuostata iš esmės daro beprasmius Projekto 54 str. 1d., 56 str. 6 d. ir 58 str. 1d. numatytus įspėjimo terminus, nes apie nutraukimą galinčias nulemti aplinkybes reikalaujama pranešti „laiku“ - kai tik tos aplinkybės atsiranda, o ne kai šalis dėl jų priima sprendimą nutraukti sutartį. Siūlome šios nuostatos atsisakyti.
Nepritarti Ši nuostata reikalauja informuoti apie aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą, be to ši nuostata skirta abiems darbo sutarties šalims. 6. Lietuvos Vyskupų Konferencija 2015-10-22 (G-2015-9172)261 Susipažinę su Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr.XIIP-3234 (nauja redakcija) (toliau - „Projektas“), teikiame šias pastabas. Vietoj Projekto 25 str. 1 d. ir 2 d. vartojamos sąvokos „išpažinta religija“ turėtų būti naudojama sąvoka „išpažįstama religija“. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šiuo metu Projekte vartojama formuluotė „išpažinta religija“ žymi religiją arba religijas, kurias asmuo yra Išpažinęs praeityje ir kurios/kurių galimai nebeišpažįsta šios teisės taikymo metu. Asmuo savo gyvenimo metu gali ne kartą pakeisti savo religiją, tad kyla šie pagrįsti klausimai: kuriai iš praeityje asmens „išpažintų religijų“ ar kelioms iš jų (jei jų buvo daugiau nei viena) taikoma ši įstatymo nuostata? Vietoje Projekte vartojamos sąvokos „išpažinta religija“ siūlome vartoti sąvoką „išpažįstama religija“ ir dėl žemiau išdėstytų motyvų. Pirma, sąvoka
„išpažinta religija“ nėra vartojama EB Tarybos direktyvos 2000/78/EB 2000 m.
lapkričio 27 d., nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus. Šios Direktyvos 4 straipsnio „Profesiniai reikalavimai“ 2 dalyje sąvoka „person’s religion “ oficialiame vertime į lietuvių kalbą yra „išpažįstama religija“. Antra, tos pačios Direktyvos Preambulės 31 p. sąvoka „[...] adheres to a particular religion“ verčiama „išpažįsta tam tikrą religiją“. Trečia, Direktyvos 2 str. 2 d. b punkte vartojama sąvoka „having a particular religion“ verčiama į lietuvių kalbą ,, išpažįstamos religijos“. Ketvirta, sąvoka išpažinta religija reiškia tik praeityje įvykus) baigtą faktą.
Tuo tarpu, iš pateiktų pavyzdžių yra akivaizdu, kad tiek ES teisė bendrai, tiek EB Tarybos direktyva 2000/78/EB siekia įtvirtinti teisinę apsaugą ne dėl išpažintos religijos, bet dėl išpažįstamos religijos. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome Projekto 25 str. 1 d. ir 2 d. dalyse naudojamą sąvoką
„išpažinta religija“ pakeisti sąvoka „išpažįstama religija“. Pritarti
nevyriausybine organizacija, atstovaujančia LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenys) bendruomenės interesams ir siekiančia efektyvaus žmogaus teisių užtikrinimo Lietuvos Respublikoje, norime atkreipti dėmesj į apsaugos nuo diskriminacijos lytinės tapatybės ir lyties raiškos pagrindais reglamentavimą Darbo kodekso projekte. Pagal Europos Sąjungos teisę, translyčių asmenų diskriminavimas yra laikomas viena iš diskriminacijos lyties pagrindu formų. Sis principas buvo įtvirtintas 1996 m. Europos Teisingumo Teismo (ETT) byloje P. prieš S. ir Kornvalio grafystės tarybą, kurioje nuspręsta, kad lytį keičiančio arba pakeitusio asmens atleidimas iš darbo yra neteisėtas diskriminavimas lyties pagrindu. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje, privaloma visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, taip pat draudžia ir translyčių asmenų diskriminaciją. Direktyvos preambulės (3) punkte nustatoma, kad „Teisingumo Teismas nusprendė, kad vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principo taikymo sritis negali apsiriboti diskriminacijos dėl vienos ar kitos lyties draudimu. Atsižvelgiant j jo tikslą ir teisių, kurias jis gina, pobūdį, jis taip pat taikomas diskriminacijai dėl asmens lyties pakeitimo“.
Europos Sąjungos teisės kontekste pastebime bendrą tendenciją numatyti lytinę tapatybę ir lyties raišką, kaip atskiras draudžiamos diskriminacijos formas. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES ir 2013 m. birželio
tapatybė“. Tuo tarpu 2012 m. spalio 25 d. direktyvoje 2012/29/ES randama ir
„lyties raiškos“ kategorija. Lyginamoji analizė rodo, kad dalis Europos
Sąjungos valstybių narių jau dabar draudžia diskriminaciją lytinės tapatybės pagrindu (t.y. Austrija, Belgija, Čekija, Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Ispanija, Kroatija, Malta, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Švedija ir Vengrija) tiek konstituciniu, tiek ir ordinarinės teisės lygmeniu. Be to, kaip nurodo Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos savo išvadoje Nacionalinei LGBT teisių asociacijai LGL Nr. SD-1102, atsižvelgiant į visuomeninio gyvenimo raidą, visuomenės ir įvairių požiūrių kaitą, teisė aktai neturėtų būti aiškinami statiškai, tačiau turėtų būti interpretuojami pagal nūdienos sąlygas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat vadovaujasi tokiu požiūriu, pavyzdžiui, pripažindamas, kad vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principo taikymo sritis negali apsiriboti diskriminacijos dėl vienos ar kitos lyties draudimu, bet turi būti taikoma ir diskriminacijai asmens lyties pakeitimo pagrindu. Europos Parlamentas yra priėmęs rezoliuciją, kuria griežtai smerkia bet kokią diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, ir, be kita ko, ragina Komisiją užtikrinti, kad visuose būsimuose su lygybe susijusiuose teisės aktuose, įskaitant visas naujas redakcijas, lytinė tapatybė būtų priskirta prie uždraustų diskriminacijos pagrindų.
Vis tik dabartiniu Darbo kodekso projektu siūlomas teisinis reguliavimas neapima diskriminacijos draudimo lytinės tapatybės ir lyties raiškos pagrindu. Kvestionuojame tokios spragos teisinėje sistemoje pagrįstumą ir jos atitikmenį Europos Sąjungos teisei. Dėl šios priežasties siūlome tarp Darbo kodekso uždraustų diskriminacinių pagrindų nustatyti ir lytinės tapatybės bei lyties raiškos pagrindus pakeičiant ir papildant 25 straipsnio 1 dalį, 58 straipsnio 2 dalį ir 74 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pažymėtina, jog Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2013 m. atlikto tyrimo duomenimis, translyčiai asmenys yra viena labiausiai pažeidžiamų asmenų grupių diskriminacijos ir neapykantos nusikaltimų prasme5. FRA 2012 m. atlikto lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių respondentų tyrimo duomenimis, 60% translyčių asmenų Lietuvoje per pastarųjų penkerių metų laikotarpį patyrė fizinį smurtą arba seksualinę prievartą, o 55% translyčių respondentų susidūrė su diskriminacija ar priekabiavimu dėl savo lytinės tapatybės per paskutinius 12 mėnesių. Darytina išvada, jog lytinės tapatybės ir lyties raiškos nediskriminavimo pagrindų įtraukimas į nacionalinę teisinę sistemą, šiuo atveju į Darbo kodekso projektu nustatytą teisinį reguliavimą, būtų reikšmingas translyčių asmenų teisių apsaugai ir tinkamam Europos Sąjungos nuostatų įgyvendinimui Lietuvoje. Manome, kad „lytinės tapatybės” ir „lyties raiškos“ teisinių kategorijų perkėlimas į nacionalinę teisinę sistemą įneštų daugiau aiškumo ir apibrėžtumo.
Maloniai prašome apsvarstyti apsaugos nuo diskriminacijos lytinės tapatybės ir lyties raiškos pagrindais Darbo kodekso projekte nustatymą. Nepritarti Atkreipiame dėmesį, kad galiojantis Darbo kodeksas įgyvendina Europos Sąjungos direktyvų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatas (tame tarpe ir 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (toliau – Direktyva 2006/54/EB). Darbo kodekso nuostatos yra suderintos su šių direktyvų nuostatomis ir joms neprieštarauja. Analogiškai diskriminavimą dėl lyties uždraudžia ir kiti įstatymai (Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas). Direktyvos 2006/54/EB 2 str. dėl sąvokų nustato, kad tiesioginė diskriminacija – kai dėl lyties vienam asmeniui sudaromos mažiau palankios sąlygos palyginti su sąlygomis, kurios panašioje situacijoje yra, buvo ar būtų sudarytos kitam asmeniui; netiesioginė diskriminacija – kai dėl akivaizdžiai neutralios nuostatos, kriterijaus ar praktikos vienos lyties asmenys gali atsidurti tam tikroje prastesnėje padėtyje nei kitos lyties asmenys, išskyrus atvejus, kai tą nuostatą, kriterijų ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis; priekabiavimas – kai nepageidaujamu elgesiu, susijusiu su asmens lytimi, siekiama pakenkti arba pakenkiama žmogaus orumui ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, menkinanti, žeminanti ar užgauli aplinka. Direktyvos 2006/54/EB 4 str. nustatyta, kad ,,panaikinama bet kokia tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija dėl lyties visų aspektų ir sąlygų atžvilgiu atlyginant už tą patį darbą arba už vienodos vertės darbą“.
Atsižvelgiant į tai, nediskriminavimo principas dėl lyties reiškia visų formų dėl lyties diskriminavimo uždraudimą. Tuo tarpu 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR, nėra susijusi su Darbo kodekso nuostatomis. Šios direktyvos tikslas yra užtikrinti, kad nusikaltimų aukos gautų tinkamą informaciją, paramą ir apsaugą bei galėtų dalyvauti baudžiamajame procese (1 str. 1 d.). Tačiau ir šioje direktyvoje nurodyta, kad smurtas, kuris nukreiptas į asmenį dėl to asmens lyties, lytinės tapatybės ar lytinės raiškos arba nuo kurio neproporcingai dideliu mastu kenčia tam tikros lyties asmenys, suprantamas kaip smurtas dėl lyties (17p.). Tokiu būdu galiojančiame Darbo kodekse numatytas ir Projekte siūlomas reglamentavimas yra pakankamas uždraudžiant visų formų dėl lyties diskriminaciją ir papildomai išskirti tik vieną iš jos formų yra netikslinga. 8. Asociacija Nacionalinis aktyvių mamų sambūris 2015-11-11 (Nr. 9953)281 Argumentai:
Darbo tarybų kūrimas yra argumentuojamas poreikiu atstovauti kiekvieno dirbančiojo interesus, tačiau gali nesudaryti galimybės dirbantiems tėvams turėti jų interesus atstovaujančio organo. Yra tikimybės, kad darbovietėse bus dalis darbuotojų, kurie nepriklauso Profesinėms sąjungoms, tačiau tuo pat metu niekas negarantuoja, kad Darbo taryba bus sudaryta iš dirbančių tėvų atstovų ar tokių joje bus reikiama sprendimų priėmimams dalis. Jaunose, naujai susikuriančiose ar į jaunus darbuotojus besiorientuojančiose įmonėse dirbančių tėvų gali būti mažuma.
Dirbantys tėvai yra pakankamai specifinė darbuotojų grupė su ryškiai išsiskiriančiais poreikiais, kuriuos atstovauti yra būtina. Tačiau dabartinė praktika rodo, kad tai yra daroma nepakankamai argumentuotai bei aktyviai. Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso projekto 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius
įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai pagal darbdavio pateiktą informaciją, tėvų taryba pateikia išvadą, jog to negalima pasiekti dėl darbo funkcijos ar darbdavio veiklos ypatumų arba dėl per didelių darbdavio sąnaudų.“ Nepritarti Nei Vyriausybėje, nei Trišalėje taryboje nebuvo sutarta dėl naujo organo „tėvų tarybos“ sukūrimo. Darbuotojų kolektyvinių interesų atstovavimas yra siejamas su visų darbuotojų atstovavimu, todėl vienos socialinės grupės išskyrimas su išsiskiriančiais specifiniais požymiais, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų tėvai, ar neįgalieji, ar jaunimas, nepateisintų kolektyvinio darbuotojų atstovavimo tikslų. Darbo kodekso projekte yra siūlomas Europoje jau tradiciškai nusistovėjęs darbuotojų atstovavimo modelis, t. y. darbuotojus atstovauja profesinė sąjunga, darbo taryba arba darbuotojų patikėtinis. Tėvų taryba kaip ir argumentuose parašyta bus sudaryta iš dirbančių tėvų atstovų ar tokių joje bus reikiama sprendimų priėmimams dalis. Tuomet reikėtų sudaryti tarybas ir dėl vyresnio amžiaus asmenų ir dėl neįgaliųjų, ir kitų grupių. Darbo tarybos negali būti sulyginamos su tėvų tarybomis, nes šių institucijų funkcijos negali būti sutapatinamos. Taip pat, siūlytina įvertinti ir administracinę naštą įmonei, nes tokios tarybos aptarnavimas pareikalautų papildomų finansinių ir žmogiškųjų išteklių. 9. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531) 40, 52 1.
Galiojantis DK numato pakankamas garantijas darbuotojams (įskaitant, bet neapsiribojant, darbo sutarties nutraukimo sąlygos, atostogos, tėvadieniai, Rugsėjo 1 d.). 2. Susitarimas dėl ne viso darbo laiko priklauso nuo darbuotojo valios: 2.1.DS trunka ilgiau kaip 3 metus ir prašymas pateiktas prieš 30 dienų. Trukmė – iki 1 metų; 2.2.Dėl sveikatos būklės, neįgalumo, poreikio slaugyti šeimos narį, nėščiajai, neseniai pagimdžiusiai pareikalavus, darbuotojui, auginančiam vaiką iki 3 metų, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų. Ūkinės veiklos vykdymo rizika tenka darbdaviui (atliekant darbo funkciją kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė visais atvejais tenka darbdaviui (DK 31 str. 3 dalis). Prisiimdamas šią riziką, darbdavys turi diskreciją atitinkamai skirstyti darbo išteklius (atostogų suteikimo tvarka, darbuotojų skaičiaus didinimas ir panašiai). Projektu suteikiama iš esmės neribota teisė darbuotojams mažinti darbo laiką. Tai ženkliai padidina darbdavio netinkamos veiklos vykdymo riziką (nepakankami resursai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus kontrahentams). Darbo jėgos praradimas dažnai sunkiai kompensuojamas – reikėtų rasti papildomus specialistus. Normalų darbą trikdytų ir tai, kad papildomos darbo jėgos poreikis vėlgi būtų ne visam darbo laikui (tam, kurį nedirbtų esamas darbuotojas). Teisė darbuotojui vienašališkai pasirinkti ne visą darbo laiką gali darbdaviui sukelti neproporcingą žalą. Pavyzdžiui, įprastas viešojo pirkimo sutarties reikalavimas – nurodyti ir užtikrinti, kad pasiūlyme nurodyta specialistų komanda realiai vykdytų sutartį. Išimtys paprastai leidžiamos tik tam tikrais objektyviais atvejais (darbuotojas nebegali vykdyti darbo funkcijų). Suteikiant teisę darbuotojui vienašališkai pasirinkti ne viso darbo laiko režimą, projektų pagal viešojo pirkimo sutartis vykdymas labai pasunkėtų arba net taptų neįmanomas.
Netinkamas sutarties vykdymas būtų priskirtas tiekėjo (darbdavio atsakomybei), kas leistų perkančiajai organizacijai nutraukti viešojo pirkimo sutartį dėl esminio pažeidimo. Toks faktas nuo 2016 m. sausio 1 d. 3 (trijų) metų laikotarpiui eliminuoja tiekėjo teisę dalyvauti viešajame pirkime. Taigi dėl darbuotojui suteikiamos teisės gali būti sukelti neadekvatūs padariniai. Pasiūlymas – neįtraukti į DK aptariamos nuostatos. Arba pakoreguoti nurodant, kad ne visas darbo laiko režimas nustatomas darbuotojo ir darbdavio bendru sutarimu. 3. Jei aptariamos nuostatos taikymo nebūtų atsisakyta, siekiant subalansuoti interesus, projektas papildytinas analogiškomis nuostatomis mutatis mutandis dėl ne viso darbo laiko taikymo. Darbdavys nuostatą dėl ne viso darbo laiko taikytų tuomet, kai nebūtų prastovos sąlygų ir/ar dalinio darbo suteikimo sąlygų (DK 46, 47 str.), tačiau ūkinės veiklos apimtys ar kiti pasikeitimai lemtų tokį poreikį. 4. Dėl nuotolinio darbo Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 20 % visos darbo laiko normos, kai darbuotoja yra nėščioji, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti, darbuotojas augina vaiką iki trejų metų, vienas augina vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų. Viena vertus suprantama, kad nurodytos kategorijos darbuotojai turi objektyvių didesnių poreikių, tačiau esamas DK reglamentavimas juos pakankamai užtikrina. Siūlomas pakeitimas, skaitant jį tiek kartu, tiek atskirai su šios kategorijos darbuotojų teise vienašališkai nuspręsti dirbti ne visą darbo laiką, iš esmės sudarytų prielaidas ženkliai sutrikdyti darbdavio veiklą, apsunkintų planavimo galimybes ir panašiai. Pasiūlymas – komentuojamos nuostatos į DK neįtraukti.
Iš dalies pritarti Šiomis nuostatomis siekiama padėti darbuotojams derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus. Ir šiuo metu galioja nuostatos, kada darbdavys privalo nustatyti ne visą darbo laiką. DK projekte siūloma iki 1 metų, tuo atveju, kai asmuo išdirba 3 metus. Dėl nuotolinio darbo – darbdavys privalo tenkinti prašymą tik tuo atveju, jei neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas. 10. Asociacija „INFOBALT“
Aptariama nuostata įpareigoja darbdavį apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai būtina darbo funkcijai atlikti. Nuostata gali būti interpretuojama dviprasmiškai. Pirma, darbuotojas, atleidžiamas dėl netenkinamų rezultatų per išbandymo terminą ar dėl kvalifikacijos stokos, gali ginčyti atleidimo teisėtumą nurodydamas, kad darbdavys netinkamai įgyvendino savo pareigą apmokyti. Antra, ne visada apmokymų pagal šią nuostatą apimtis reikš minimalų įgūdžių pritaikymą. Tam tikruose sektoriuose, pavyzdžiui, IT, specialistas turintis vienos kalbos programavimo gebėjimus ir siekiantis pas darbdavį programuoti kita panašia kalba, turės būti apmokomas. Tokie mokymai nevisiškai atitinka kvalifikacijos kėlimo sampratą pagal DK 36 str. 2 dalį, tačiau nelaikyti ir elementariais minimaliais mokymais. Pasiūlymas (1) – papildyti DK
dirbti tiek, kiek tai būtina darbo funkcijai vykdyti, nepanaikina darbuotojo pareigos atitikti keliamus kvalifikacijos reikalavimus sutartoms darbo funkcijoms vykdyti. Pasiūlymas (2) – papildyti DK
atlyginamos darbdavio išlaidos, patirtos apmokant darbuotoją dirbti pagal DK 28 str. 1 dalį.
Darbo sąlygų ir ypač atleidimo iš darbo lankstumui atsvara yra darbdavio pareiga imtis priemonių darbuotojų kvalifikacijai ir jo profesionalumui, gebėjimui prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, darbo rinkos sąlygų užtikrinimas. Darbdavys prima į darbą patikrinęs, ar darbuotojas atsitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus. 11. Laisvosios rinkos institutas291 Ši nuostata gali būti suprantama, kaip įpareigojanti darbdavį pasirūpinti darbuotojo bendrosiomis profesinėmis žiniomis, o ne tik apmokyti su konkrečia darbo vieta susijusiais specifiniais klausimais. Taip pat pagal šią nuostatą, jei darbuotojas bet kuriuo metu pasirodo esąs nekompetentingas, gali būti aiškinama kaip darbdavio kaltė („ <...> apmokyti <...> kiek tai būtina darbo funkcijai vykdyti <...>“). Taip aiškinama nuostata sudarytų didžiulę ir neproporcingą naštą darbdaviui. Siūlome pakeisti šią nuostatą taip:
„Darbdavys privalo suteikti darbuotojui darbo
funkcijai vykdyti būtiną informaciją.“ Nepritarti Darbo sąlygų ir ypač atleidimo iš darbo lankstinimui atsvara yra darbdavio pareiga imtis priemonių darbuotojų kvalifikacijai ir jo profesionalumui, gebėjimui prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, darbo rinkos sąlygų užtikrinimas. Darbdavys prima į darbą patikrinęs, ar darbuotojas atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus, o keičiantis reikalavimams, turi apmokyti darbuotoją dirbti. 12. Laisvosios rinkos institutas292 Ši nuostata įpareigoja darbdavį imtis priemonių išvardytiems tikslams pasiekti nepriklausomai nuo darbuotojo norų, padėties (pvz., ketinimo greitu metu išeiti į pensiją) ir darbo sutarties ypatumų (pvz., terminuota sutartis trumpam terminui). Taip pat pažymėtina, kad šios nuostatos turinys iš esmės skiriasi nuo straipsnio pavadinimo („Darbuotojo profesinio tobulėjimo siekio gerbimas“).
Siūlome pakeisti šią nuostatą taip:
„Darbdavys, kiek tai protingai įmanoma, privalo
padėti darbuotojams didinti kvalifikaciją, profesionalumą, gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, profesinių ar darbo sąlygų.“ Nepritarti Darbo sąlygų ir ypač atleidimo iš darbo lankstinimui atsvara yra darbdavio pareiga imtis priemonių darbuotojų kvalifikacijai ir jo profesionalumui, gebėjimui prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, darbo rinkos sąlygų užtikrinimas. 13. Laisvosios rinkos institutas301 Pagal šią nuostatą tik darbdavys būtų atsakingas už darbuotojų tarpusavio santykius darbe, pašalinant nederamai besielgiančių darbuotojų atsakomybę. Siūlome pakeisti šią nuostatą taip:
„Darbdavys privalo imtis protingų priemonių
siekiant sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama asmenį ar asmenis įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį .“ Nepritarti Darbdavys yra atsakingas už darbo organizavimą, tinkamų darbo sąlygų darbuotojams sudarymą. 14. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)314 Nuostatoje numatytas darbuotojo inovacijų darbdavio veiklai gerinti skatinimas. Taip pat įtvirtinta pareiga atlyginti už darbuotojo sukurtus autorių teisių objektus. Nėra aišku, kas laikoma darbdavio veiklos gerinimu. Taip pat nėra aišku, ar atlyginama tik už autorių teisių objektus, skirtus darbdavio veiklos gerinimui.
Darbdavio veiklos gerinimą suprantant plačiąja prasme, galima teigti, kad darbdaviui rangos sutarties pagrindu kliento naudai atliekant informacinės sistemos modifikavimo darbus, yra gerinama darbdavio veikla (patenkinami specifiniai kliento poreikiai). Už tai darbuotojui turėtų būti atlyginama, nors paprastai tokie rezultatai išimtinai perduodami klientui (numato sutarties sąlygos, kurių pakeisti darbdavys paprastai negali dėl jų sudarymo prisijungimo būdu (laimėjus viešąjį pirkimą). IT srityje darbuotojų darbo funkcijos iš esmės neatskiriamai susijusios su intelektinės nuosavybės sukūrimu. Todėl be darbo užmokesčio IT srityje būtų itin ženkliai skatinamas papildomo honoraro mokėjimas už autoriaus (darbuotojo) turtines teises. Turtinės autorių teisės į kompiuterių programą, kurią sukūrė darbuotojas atlikdamas savo tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, priklauso darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo10 str. 2 dalis). Turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje (ATGTĮ 9 str. 2 dalis). 30 str. 4 d. nuostatą „Darbuotojo sukurti autorių teisių objektai turi būti saugomi ir už jų panaudojimą atlyginama įstatymų ir susitarimų nustatyta tvarka“ suprantant kaip įpareigojimą visais atvejais darbdaviui atsiskaityti su darbuotoju už autorių turtines teises, būtų paneigiamas aukščiau nurodytas ATGTĮ nustatytas reglamentavimas, pagal kurį darbuotojas autoriaus turtines teises įgyja tik tuomet, jei dėl to susitariama. Siekiant išvengti sukuriamų neaiškumų, siūlytina aptariamos nuostatos į DK neįtraukti. Nepritarti DK projekto 31 str. 4 d. nukreipia į kitus įstatymus, bei leidžia susitarti. 15.
314 Darbdavys yra ekonomiškai suinteresuotas savo ar darbuotojo/veiklos gerinimu ir turto efektyviu panaudojimu. Ši deklaratyvi Projekto nuostata nekeičia šalių ekonominės motyvacijos ir yra nereikalinga. Atsižvelgiant į bendrą principą, kad šalys yra laisvos susitarti dėl bet ko, kas nėra draudžiama, antrasis sakinys taip pat yra nereikalingas. Autorių teises į kūrinius, įskaitant tuos, kurie sukurti atliekant darbo funkcijas, reglamentuoja Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, todėl trečias nuostatos sakinys taip pat yra nereikalingas. Siūlome šios nuostatos atsisakyti. Nepritarti
siekiama skatinti inovacijas. 16. Laisvosios rinkos institutas322 Aiškinant pažodžiui, ši nuostata reikštų, kad tais atvejais, kai darbuotojas darbo funkcijos nevykdo (pvz., atsisako dirbti arba negeba atlikti darbo funkcijos dėl kompetencijos stokos), jis nebėra pavaldus darbdaviui. Siūlome pakeisti šią nuostatą taip:
„Pavaldumas darbdaviui reiškia, kad darbdavys
turi teisę kontroliuoti ir vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek jo daliai, o darbuotojas privalo paklusti su darbo funkcijos atlikimu susijusiems darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai.“ Nepritarti Gali kilti problemų kitais atvejais, pvz., jei darbuotojas kelia kvalifikaciją, tokiu atveju nebūtų laikoma, kad jis pavaldus darbdaviui. 17. Asociacija „INFOBALT“
nekonkuravimo yra civilinis susitarimas. Projekto 30 str. 5 dalis numato draudimą sudaryti tokio pobūdžio susitarimus dėl DK teisių ir pareigų įgyvendinimo, tačiau 37, 38 str. įtvirtinti civilinio pobūdžio susitarimai – dėl nekonkuravimo, konfidencialios informacijos apsaugos. Išvada – aptariamos nuostatos gali būti laikomos tarpusavyje nesuderinamomis. 2.
nekonkuravimo draudžiama susitarti dėl netesybų, didesnių nei 3 mėnesių kompensacija už nekonkuravimą (37 str. 4 dalis). Susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos šalys turi teisę sulygti dėl netesybų (38 str. 2 dalis). Abu institutai skirti užkirsti kelią nesąžiningam konkuravimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad klientų perėjimas pas atsakovą, kai atsakovą įsteigė (jame įsidarbino) buvę ieškovo darbuotojai, yra pakankamas įrodymas, jog atsakovas pasinaudojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija, kartu ir perviliojo klientus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio
v. UAB ,,Rinkodaros ir prekybos paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2007; 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-326/2012). Projekte įtvirtintas maksimalus netesybų dydis nekonkuravimo atveju neapsaugo interesų, neskatina laikytis nekonkuravimo susitarimo. DK 37 str. 3 dalis nurodo minimalų kompensacijos už nekonkuravimą dydį – 40 % VDU. Labai tikėtina, kad paprastai būtent dėl tokio dydžio kompensacijos ir bus susitarta. Argumentaciją sustiprina ir ligšiolinė teismų praktika, pagal kurią 40 % atlyginimo dydžio kompensacija laikyta ne minimalia, bet įprasta ir pakankama. Tai reiškia, kad už nekonkuravimo susitarimo pažeidimą darbdavys turės teisę reikalauti tik kiek daugiau nei vieno atlyginimo dydžio netesybų (120 %). Akivaizdu, kad nekonkuravimo susitarimo pažeidimas visais atvejais viršys tokį dydį – pakanka prarasti bent vieną vidutinio dydžio klientą (iš jo gaunamus užsakymus), ypač jei santykiai su juo yra tęstiniai.
Sutinkame, kad nuostoliai, viršijantys netesybas, gali būti priteisti, tačiau labai svarbu pažymėti, kad nesąžiningo konkuravimo (nekonkuravimo susitarimų nesilaikymo) atveju nuostolių dydžio apskaičiavimas yra sudėtingas (žr., pvz., ALNA Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį c.b. Nr.3K-3-447/2014). Todėl iš anksto apibrėžtų nuostolių įtvirtinimas neribojant 3 (trimis) VDU užtikrintų teisinių santykių apibrėžtumą, ko ir siekiama projektu (DK 2 str. 1 dalis). Todėl abiem atvejais turėtų būti leidžiama susitarti dėl netesybų, neribojant jų dydžio. Pažymėtina, kad tai nepažeistų darbuotojo interesų, kadangi netesybų dydžiui esant neprotingai dideliam, teismas jas mažina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.258 str. 3 dalis). Neapribojant aukščiau nurodytų argumentų taikymo, siūlytina aptariamų nuostatų į DK neįtraukti. Esamas reglamentavimas ir susiklosčiusi praktika dėl nekonkuravimo ir konfidencialios informacijos apsaugos yra pakankama. Nepritarti Nekonkuravimas ir konfidencialios informacijos apsauga yra skirtingi dalykai, todėl siūlomas reguliavimas skirtingas. Dėl šių nuostatų buvo sutarta Trišalėje taryboje. 18. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)36 Siūlome numatyti ilgesnį, 6 mėnesių, išbandymo laikotarpį. Bandomasis terminas turi būti taikomas nepriklausomai nuo darbuotojų pas darbdavį skaičiaus. DK 108 str. 3 punktas leidžia darbdaviui, įdarbinusiam mažiau kaip 10 darbuotojų, nustatyti išbandymo terminą iki 6 mėnesių. Toks terminas turėtų būti nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus. Priešingai, esant darbuotojų skaičiui didesniam, dėl žmogiškųjų išteklių ir procesų valdymo sudėtingumo, reikalingas ilgesnis laikas gebėjimų patikrinimui, nei esant mažam darbuotojų skaičiui.
Nepritarti Trišalėje taryboje buvo atsisakyta 108 str. 3 p. 19. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2015-11-11 (Nr. 10001)37 Darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbdavio turėtų darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos kėlimo išlaidų atlyginimo sąlygų, kai darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbių priežasčių. Atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių minimaliuosius darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu. Atlygintos gali būti tik darbdavio turėtos išlaidos per paskutinius dvejus metus iki sutarties pasibaigimo, nebent kolektyvinė sutartis nustato ilgesnį terminą, kuris negali viršyti trejų metų. Galiojančioje Darbo kodekso redakcijoje numatyta, kad darbo sutartyje gali būti sulygta, jog jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka bei terminai. Projekte siūloma ilginti terminą, už kurį darbuotojas susitarimu gali būti įpareigotas grąžinti jo kvalifikacijos kėlimui išleistas darbdavio lėšas. Ilginant terminą yra bloginama darbuotojo padėtis, nes per dvejus metus lėšų, išleistų mokymams, suma gali būti pakankamai didelė. Be to, darbdavys už kvalifikacijos kėlimą paprastai moka dalimis (t.y. už konkrečius mokymus, kursus, kurių per dvejus metus gali būti keletas), o darbuotojui terminas lėšoms grąžinti nenustatomas.
Apskirtai ši nuostata yra ydinga, nes riboja darbuotojo galimybę kelti kvalifikaciją konkrečioje darbovietėje, kita vertus, darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas yra darbdavio investicija, kuri, palyginus su gaunama grąža, nėra didelė. Be to, tokia nuostata riboja ir darbuotojo galimybes rinktis darbą ir, pasitaikius galimybei, įsidarbinti finansiškai ir kitaip priimtinesnėje darbo vietoje. Taip pat kyla klausimas dėl kvalifikacijos kėlimo privalomumo: jei su darbuotoju sudaromas susitarimas dėl kvalifikacijos kėlimo išlaidų atlyginimo, ar darbdaviui siunčiant darbuotoją kelti kvalifikaciją, darbuotojas gali atsisakyti? Kitaip tariant – kuriamas reguliavimas, pagal kurį darbuotojas privalės prisiimti įsipareigojimus darbdavio nurodymu (siuntimu į mokymus) ir taip apribos savo galimybę keisti darbovietę. Nepritarti Darbo kodekso projekte vienas iš svarbių principų – darbuotojo profesinio tobulėjimo siekio gerbimas, kuris reiškia, kad darbdavys privalo apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai būtina darbo funkcijai vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad Trišalėje taryboje buvo sutarta, kad atlygintos gali būti tik tos išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ir gebėjimų, viršijančių daro veiklai keliamus reikalavimus suteikimo. Taip pat trišalėje taryboje buvo sutarta, kad atlygintos gali būti per pastaruosius dvejus metus darbdavio turėtos mokymo išlaidos. Šia nuostata siekiama skatinti darbdavius investuoti į darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą, tuo tarpu per vienerius metus darbdavio investicijos į darbuotojo kvalifikaciją neatsiperka. 20.
2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)38 Įtraukti ir dar vieną variaciją: kad susitarimas gali apimti tik nekonkuravimą dėl klientų ir tik tų, su kuriais užmegztas ryšys atstovaujant paliekamą darbovietę. Toks nekonkuravimas neturi riboti darbuotojo laisvės užsiimti savo profesine veikla ar ieškoti naujų klientų. Tačiau, susitariant dėl nekonkuravimo dėl klientų, atitinkamai ir neturi būti mokama kompensacija. Toks punktas apsaugotų tiek darbdavį, tiek neskriaustų darbuotojų. Dabar darbdavys, ypač mažos profesinės paslaugų įmonės, neapsaugotos nuo intelektinės/klientų vagystės, kai darbuotojai apmokomi, perima visas žinias ir tada kuria savo verslą. Suprantama, kad tai neišvengiama. Tačiau būtų adekvatu bent apriboti „klientų“ išsivedimą, kad nebūtų žlugdomas verslas, paliekant galimybę darbuotojui užsiimti veikla su naujais klientais. T.y. tapti pilnaverčiu konkurentu be „vagystės“ elementų. Yra naudojama praktika, kai sudaromas klientų sąrašas, su kuriais
„atskylantis“ darbuotojas nedirbs metus ar du. Kaip rodo patirtis, tai leido
susikurti konkuruojančiom įmonėm, abiem nežlugti ir išlaikyti pagarbų santykį viena į kitą. Nepritarti Nekonkuravimas nevykdyti veiklos apims ir klientus. 21. AB „Žemaitijos pienas“ (G-2015-9241)383 Gerbiamieji, šiuo metu vertinimo ir derinimo stadijoje yra Lietuvos Respublikos Darbo kodekso projektas (toliau ~ Darbo kodeksas arba DK), atsižvelgiant į tai norėtume pareikšti keletą pastabų dėl šio teisinio dokumento, Mūsų manymu darbo kodekse ketinama nustatyti ydingą teisinį reguliavimą jo dalyje dėl susitarimų dėl nekonkuravimo (DK 37 str.). DK 37 str. 3 d. nurodoma, kad : Susitarime dėl nekonkuravimo turi būti apibrėžta draudžiama darbuotojui darbo ar profesinė veikia, nekonkuravimo kompensacijos darbuotojui dydis, nekonkuravimo teritorija ir susitarimo galiojimo terminas.
Nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis - ne mažiau kaip 40 procentų darbo sutarties pasibaigimo metu buvusio darbuotojo vidutinio atlyginimo. Kompensacija darbuotojui už ne ko n kuravimą negali būti mokama darbo darbdaviui laikotarpiu“. Mūsų įsitikinimu, nepagrįstai ribojama darbo santykio Šalių teisė susitarti kuriuo metu turėtų būti mokama nekonkuravimo išmoka, teisės akto leidėjas numato tik vieną galimybę išreikštą imperatyvu - nekonkuravimo išmoka turi būti mokama tik pasibaigus darbo santykiams“. Teigtume, jog nekonkuravimo išmokos mokėjimo momentas neturėtų apsiriboti vien tik išmokos išmokėjimu po darbo santykių pabaigos, bet turėtų būti įteisinta teisė Šalims susitarti, jog tokia išmoka gali būti mokama ir darbo santykių metu, kuri turi būti aiškiai išreikšta ir įvardinta kaip nekonkuravimo išmoka, Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika, kuris eilėje bylų pasisakė, jog tokia išmoka gali būti mokama ir darbo santykių metu. Atsižvelgiant į tai siūlytume sekančią DK 37 str. 3 d. formuluotę :
„Susitarime dėl nekonkuravimo turi būti apibrėžta
draudžiama darbuotojui darbo ar profesinė veikla, nekonkuravimo kompensacijos darbuotojui dydis, nekonkuravimo teritorija ir susitarimo galiojimo terminas. Nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis - ne mažiau kaip 40 procentų darbo sutarties pasibaigimo metu buvusio darbuotojo vidutinio atlyginimo. Kompensacija darbuotojui už nekonkuravimą Šalių susitarimu gali būti mokama nuo pirmos darbo santykiu dienos ar kitu darbo darbdaviui laikotarpiu arba darbo santykiams pasibaigus“.
Nepritarti Kompensacija turi būti mokama tada, kai darbuotojas patiria apribojimus vykdyti tam tikrą veiklą ir neturi būti darbo užmokesčio dalimi. 22. VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ (2015-10-27)402 ES Direktyvoje 97/81/EB dėl ne viso darbo laiko numatoma (5 str. 3 d. (c)), kad darbdaviai turėtų laiku pateikti informaciją apie įmonėje esančias ne viso darbo laiko vietas, taip palengvinant darbuotojų perkėlimą į šias vietas ir atvirkščiai. Siūloma įterpti pareigą darbdaviams informuoti apie šias darbo vietas įmonės darbuotojus: “2. Ne visas darbo laikas nustatomas sumažinant valandų skaičių per dieną, sumažinant darbo dienų skaičių per darbo savaitę ar darbo mėnesį arba darant ir viena, ir kita. Sąlyga dėl ne viso darbo laiko gali būti nustatyta terminuotai arba neterminuotai. Darbdavys privalo informuoti darbuotojus apie ne viso darbo laiko darbo vietas. Tokia informacija skelbiama darbovietėje įprasta pranešimų ir skelbimų tvarka.“ Nepritarti Projekte siūloma kaip galima nustatyti ne visą darbo laiką. 23. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)404 DK 39 str. 4 d. nustato darbuotojo teisę iš esmės be jokių motyvų ir svarbių priežasčių pareikalauti nustatyti jam mažesnį darbo laiką (kai darbuotojas yra išdirbęs 3 m.) ir darbdavys tokį prašymą privalo tenkinti, jei yra įspėjamas prieš 20 d. Tokia teisė nepagrįstai apsunkina darbdavį, nes, tikėtina, kad darbuotojo vykdomoms darbo funkcijoms atlikti reikės surasti papildomų resursų/darbuotojų, tačiau to padaryti per 30 d. gali būti nerealu.
Siūlytume nustatyti, kad darbuotojas turi pateikti motyvuotą prašymą, kodėl jam turėtų būti taikomas ne visas darbo laikas bei suteikti galimybę darbdaviui atsisakyti tokį prašymą tenkinti dėl svarbių priežasčių arba atidėti iki šalių sutarto termino, pvz., iki bus surasti papildomi resursai. Iš dalies pritarti Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. 24. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)404 Numatytas reikalavimas darbuotojui, dirbančiam darbdaviui ilgiau nei trejus metus, privalomai suteikti ne visą darbo laiką yra perdėtai prievartinis. Nėra numatoma priežasčių, kuriomis remdamasis darbdavys gali atsisakyti suteikti ne visą darbo laiką, todėl tai gali sutrikdyti normalius darbo veiklos organizavimo procesus. Nė vienoje Centrinės ir Rytų Europos regiono šalyje prievolė suteikti ne visą darbo laiką atsižvelgiant į darbuotojo stažą neegzistuoja. Siūloma atsisakyti prievolės suteikti ne visą darbo laiką ir numatyti, kad tai egzistuoja kaip galimybė:
“4. Darbo sutarties vykdymo metu darbuotojas, kurio
darbo santykiai su darbdaviu trunka ne trumpiau kaip treji metai, turi teisę raštu pareikalauti pateikti prašymą laikinai dirbti ne visą darbo laiką. Darbuotojo prašymas pakeisti darbo laiką, sutrumpinant darbo dieną iki keturių valandų per dieną, arba sumažinti darbo dienų skaičių iki trijų darbo dienų per darbo savaitę turi gali būti tenkinamas, jei jis pateiktas ne mažiau kaip prieš trisdešimt dienų iki jo įsigaliojimo, o ne visą darbo laiką bus dirbama ne ilgiau kaip vienus metus.
Pakartotinai prašyti nustatyti ne visą darbo laiką darbuotojas turi teisę tik išdirbęs visą darbo laiką tokį laikotarpį, kurį jis dirbo ne visą darbo laiką.” Iš dalies pritarti Šia Darbo kodekso norma siekiama leisti darbuotojui derinti darbo ir asmeninius ar šeimyninius įsipareigojimus. Ji yra laikino veikimo, t. y. darbuotojas gali reikalauti dirbti ne visu darbo laiku ne ilgiau kaip vienus metus, vadinasi, tik tam laikui, kai darbuotojui dėl galimai laikinai pasikeitusių gyvenimo aplinkybių toks darbo laikas yra iš tiesų reikalingas. Atsižvelgiant į tai, kad už ne visą darbo laiką apmokama proporcingai dirbtam laikui, tokie darbuotojų reikalavimai neturėtų būti nepagrįsti. Ši nuostata - tai vienas iš lankstumo elementų. Stažas – šiuo atveju yra priemonė diferencijuoti darbuotojus ir nesukelti darbdaviams per didelės naštos. 25. VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ (2015-10-27)404 Pasiūlymas Numatytas reikalavimas darbuotojui, dirbančiam darbdaviui ilgiau nei trejus metus, privalomai suteikti ne visą darbo laiką yra perdėtai prievartinis. Nėra numatoma priežasčių, kuriomis remdamasis darbdavys gali atsisakyti suteikti ne visą darbo laiką, todėl tai gali sutrikdyti normalius darbo veiklos organizavimo procesus. Nė vienoje Centrinės ir Rytų Europos regiono šalyje prievolė suteikti ne visą darbo laiką atsižvelgiant į darbuotojo stažą neegzistuoja. Siūloma atsisakyti prievolės suteikti ne visą darbo laiką ir numatyti, kad tai egzistuoja kaip galimybė: “4.
Darbo sutarties vykdymo metu darbuotojas, kurio darbo santykiai su darbdaviu trunka ne trumpiau kaip treji metai, turi teisę raštu pareikalauti pateikti prašymą laikinai dirbti ne visą darbo laiką. Darbuotojo prašymas pakeisti darbo laiką, sutrumpinant darbo dieną iki keturių valandų per dieną, arba sumažinti darbo dienų skaičių iki trijų darbo dienų per darbo savaitę turi-gali būti tenkinamas, jei jis pateiktas ne mažiau kaip prieš trisdešimt dienų iki jo įsigaliojimo, o ne visą darbo laiką bus dirbama ne ilgiau kaip vienus metus. Pakartotinai prašyti nustatyti ne visą darbo laiką darbuotojas turi teisę tik išdirbęs visą darbo laiką tokį laikotarpį, kurį jis dirbo ne visą darbo laiką.” Iš dalies pritarti Ne viso darbo laiko reguliavimo nuostatomis siekiama padėti darbuotojui vykdyti jo darbo ir šeimos ar darbo ir kitus poreikius (pvz., mokymosi). Atsižvelgiant į tai, kad už ne visą darbo laiką apmokama proporcingai, darbuotojai be svarbių priežasčių nesiima keisti viso darbo laiko ne visu. 26. Inga Pališkienė 2015-09-04 (G-2015-7505)405 Naujo DK 39 straipsnio 5 dalyje panašu įsivėlė klaida – turėtų būti netaikomi ne 3 dalyje, o 4 dalyje numatyti apribojimai, t.y. darbuotojas bet kada gali prašyti nustatyti ne visą darbo laiką, jei darbuotojo prašymas pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti šeimos narį, taip pat pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui auginančią vaiką iki trejų metų, bei darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki 18. Pritarti Patikslinti nuorodą. 27. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)423
darbo sutarties neįsigaliojimo priežastys ir atsakomybė.
Atsakomybė darbdaviui taikoma, jeigu darbo sutartis neįsigalioja (nepradedama dirbti) ne dėl darbuotojo kaltės. Atsakomybė darbuotojui taikoma, jei DS neįsigalioja dėl darbuotojo kaltės. Darbdavio atsakomybė platesnė, kyla dėl visų priežasčių, kurios nėra darbuotojo kaltė. Siūlytina suvienodinti teisinį reglamentavimą abiem atvejais nustatant atsakomybės atsiradimą esant atitinkamos šalies kaltei, t.y. atsakomybė darbdaviui taikoma, jeigu sutartis neįsigalioja dėl darbdavio kaltės; atsakomybė darbuotojui – jei dėl darbuotojo kaltės. 2. Skirtingi atsakomybės dydžiai ir, suprantame, apskaičiavimas. Darbuotojo atsakomybė ribojama 2 savaičių atlyginimo dydžiu; darbdavio – 1 mėnesio. Paprastai darbdavys yra ekonomiškai stipresnė santykių šalis, tačiau dėl neatsakingo darbuotojo elgesio (dėl DS neįsigaliojimo dėl darbuotojo kaltės) darbdavys taip pat gali patirti ženklių nuostolių, viršijančių 2 savaičių atlyginimo dydį. Tokie atvejai gali būti dėl negalėjimo tinkamai įvykdyti su kontrahentais sudarytas sutartis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina abiems šalims nustatyti vienodą atsakomybės apribojimo dydį - iki 1 mėnesio sutarto atlyginimo dydžio. Nepritarti Taip susitarė socialiniai partneriai Trišalėje taryboje. 28. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)59 Aptariama nuostata suteikia teisę be jokios priežasties atleisti darbuotoją (i) įspėjus prieš 3 darbo dienas ir (ii) sumokėjus bent 6 mėnesių VDU išeitinę išmoką. Išmokos dydis gali sudaryti prielaidas siekti darbo sutarties nutraukimą kvalifikuoti pagal aptariamą straipsnį. Todėl net ir tais atvejais, kai darbdavys turi teisę nutraukti sutartį nesant darbuotojo kaltės (pvz., atliekama funkcija tampa nebereikalinga), komentuojama nuostata gali skatinti darbuotojus ginčytis įrodinėjant, kad sutartis nutraukiama darbdavio valia.
Siūlymas – sumažinti minimalų išmokos dydį iki, pvz., iki 3 VDU (per tokį laiką darbuotojas paprastai turėtų rasti kitą darbą). Papildomai prašome žr. 58 str. 1 d. komentarą žemiau. Nepritarti Pagal šią nuostatą turi būti nurodoma atleidimo priežastis, be to, numatytas trumpas įspėjimo terminas - 3 darbo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad profesinės sąjungos siūlė 18 VDU išeitinę išmoką. 29. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)57
darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės
nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį dėl šių priežasčių: 1)< ... >
2) darbuotojas nepasiekia sutartų rezultatų pagal rezultatų gerinimo planą; Tai svarbi pataisa, reikšminga verslo konkurencingumui. Ši nuostata ypatingai svarbi profesinių paslaugų įmonėse, kur klientas perka žmogaus paslaugą, žinias, jo profesionalumą. Vis dėlto „Darbdavio netenkina darbuotojo darbo rezultatai“ – šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas tokios formuluotės neturėjo, tačiau naujoji straipsnio redakcija problemos neišsprendžia, kadangi darbuotojo rezultatų vertinimas yra subjektyvus. Pagal naująją redakciją darbdavys net jeigu jo netenkina darbuotojo rezultatai, privalės sudaryti veiksmų planą dėl rezultatų gerinimo, juo vadovautis bei jį sekti. Vadinasi, teisminio ginčo atveju teismas tikrins, ar darbuotojas vykdė sudarytą darbo planą bei ar pagrįstas darbdavio nepasitenkinimas darbuotojo darbu. Lieka neaišku, kiek diskrecijos darbdavys turės vertinant darbuotojo darbo rezultatus.
Ši ir kitos nuostatos dėl darbo sutarties nutraukimo yra abstrakčios, o tai sukuria teisinį neapibrėžtumą, neaiškumą, kaip darbdaviui elgtis konkrečioje situacijoje. Todėl tokių abstrakčių nuostatų taikymo taisyklės susiformuos tik teismams sprendžiant bylas. Tuo tarpu jau pačiame Darbo kodekse galėtų būti pateikiamos aiškesnės taisyklės, siekiant sumažinti bylinėjimosi tikimybę, taip taupant visų lėšas. Turėtų būti įtvirtinta nuostata, leidžianti darbdaviui atleisti darbuotoją be jokios priežasties (darbo rezultatų trūkumą leidžiant konstatuoti išimtinai darbdaviui), o darbuotojo apsauga tokiu atveju galėtų būti tam tikras įspėjimo apie atleidimą terminas (pvz. 3 mėn.), per kurį jis rastų naują darbą. Nepritarti Konkrečiai nustato 57 str. 2 p. ir 4 d. Darbo sutarties nutraukimas be priežasties neatitiktų tarptautinių teisės aktų reikalavimų nurodyti priežastį. 30. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)57 1,3 Lietuva yra vienintelė šalis Centrinės ir Rytų Europos regione, kurioje numatoma prievolė įgyvendinti rezultatų gerinimo planą prieš nutraukiant sutartį su darbuotoju dėl rezultatų nepasiekimo. Tikėtina, jog šis procesas bus formalus, dar labiau apribos atleidimo darbdavio iniciatyva naudojimą ir neatneš laukiamo rezultato. Todėl siūloma atsisakyti rezultatų gerinimo plano. “1. Darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį dėl šių priežasčių:
2) darbuotojas nepasiekia sutartų darbuotojo darbo rezultatųai yra nepatenkinami pagal šio straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas numatytą rezultatų gerinimo planą; 4.
Darbuotojo darbo rezultatai gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, jei darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai ir buvo bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, ne trumpesnį nei du mėnesius ir šio plano vykdymo nepatenkinami.” Nepritarti Šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse nėra suteikiamos galimybės atleisti darbuotojo be jo kaltės darbdavio iniciatyva, kai darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų. Tokio pagrindo įtvirtinimas darbdaviui leis teisėtai atleisti darbuotoją, kuris nepateisina jam iškeltų darbinių lūkesčių. Siekiant išlaikyti darbo sutarties šalių balansą yra įtvirtinama, kad tokiu atveju reikalingas rezultatų gerinimo planas. Šia nuostata nesiekiama, kad šis procesas būtų formalus. Kodeksas numato atleidimo iš darbo pagrindą motyvaciją praradusiems darbuotojams, bet nustato tokios motyvacijos atstatymo mechanizmą, numato priemones išvengti atleidimo. 31. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)571 DK projekte nelieka šiuo metu egzistuojančių darbo sutarties nutraukimo pagrindų, susijusių su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais bei elgesiu darbe. Todėl siūloma palikti anksčiau galiojusią formuluotę, pagal kurią darbo sutarties nutraukimas gali būti grindžiamas bet kuriuo iš aukščiau minėtų aspektų: 1.
Darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį dėl šių priežasčių:
1) darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla;
2) darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal šio straipsnio 4 dalyje numatytą rezultatų gerinimo planą;
3) darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbovietę;
4) darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju;
5) dėl darbuotojo kvalifikacijos ar profesinių gebėjimų ar elgesio darbe. Nepritarti Siūlomas objektyvesnis atleidimo pagrindas
Pasiūlymas Lietuva yra vienintelė šalis Centrinės ir Rytų Europos regione, kurioje numatoma prievolė įgyvendinti rezultatų gerinimo planą prieš nutraukiant sutartį su darbuotoju dėl rezultatų nepasiekimo. Tikėtina, jog šis procesas bus formalus, dar labiau apribos atleidimo darbdavio iniciatyva naudojimą ir neatneš laukiamo rezultato. Todėl siūloma atsisakyti rezultatų gerinimo plano. Antra, DK projekte darbo sutarties nutraukimas dėl darbo trūkumų yra siejamas tik su nepasiektais asmeniniais rezultatais. Tačiau darbuotojo sukuriama vertė darbe priklauso ir nuo jo kvalifikacijos, profesinių gebėjimų bei elgesio darbe. Todėl siūloma palikti anksčiau galiojusią formuluotę, pagal kurią darbo trūkumai gali būti susiję su bet kuriuo iš aukščiau minėtų aspektų: “1.
Darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį dėl šių priežasčių:
2) darbuotojas nepasiekia sutartų darbuotojo darbo rezultatųai yra nepatenkinami pagal šio straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas numatytą-rezultatų gerinimo planą;
rezultatai gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, jei darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai, susiję su jo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais ar elgesiu darbe, ir arba nepasiekti asmeniniai rezultatai. ir buvo bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, netrumpesnį nei du mėnesius ir šio plano vykdymo nepatenkinami“. Nepritarti Šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse nėra suteikiamos galimybės atleisti darbuotojo be jo kaltės darbdavio iniciatyva, kai darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų. Tokio pagrindo įtvirtinimas darbdaviui leis teisėtai atleisti darbuotoją, kuris nepateisina jam iškeltų darbinių lūkesčių. Siekiant išlaikyti darbo sutarties šalių balansą yra įtvirtinama, kad tokiu atveju reikalingas rezultatų gerinimo planas. Šia nuostata nesiekiama, kad šis procesas būtų formalus. Kodeksas numato atleidimo iš darbo pagrindą motyvaciją praradusiems darbuotojams, bet nustato tokios motyvacijos atstatymo mechanizmą, numato priemones išvengti atleidimo. 33. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)58 2,3 DK projekte siaurinamos teisėtos priežastys nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės: reikalavimas, kad netinkamas konfidencialios informacijos naudojimas sukeltų žalą, kad pakartotinas pažeidimas būtų „toks pats“, kt. Toks reguliavimas ydingas nes skatina darbuotoją ne tinkamai laikytis darbo tvarkos, o tik nekartoti to paties pažeidimo. Aptariant konfidencialumo pareigų pažeidimą pastebėtina, kad žalos įrodymas tokio pobūdžio bylose yra labai sudėtingas.
Todėl manytina, kad bet koks pareigos saugoti konfidencialią informaciją pareigos nevykdymas šiuolaikiniuose verslo santykiuos (kur informacija yra brangiausia prekė) negali būti toleruojamas, Atitinkamai, siūloma atsisakyti papildomų suvaržymų atleidžiant dėl darbuotojo kaltės:
2Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti:
2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. 3. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas:
5) pareigos saugoti konfidencialią informaciją nevykdymas, padaręs darbdaviui žalos; Nepritarti Sukuriama sistema, pagal kurią darbuotojas būtų baudžiamas ne abstrakčiai už bet kokius pažeidimus, o už pažeidimus, kuriuos jis gali suvokti kaip pažeidžiančius objektyviai darbo tvarką – tai nustatoma per pakartotinumo kriterijų. 34. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)59 Manome, kad išmokos dydį reikėtų susieti su darbuotojo stažu, tai yra, jeigu darbo santykiai tęsiasi mažiau nei metus išeitinės išmokos dydis turėtų būti iki 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio. Nepritarti Profesinės sąjungos siūlo 18 VDU. 35. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)591 DK projekte sudaroma galimybė atleisti darbuotojus darbdavio valia pagal 56 straipsnio 1 dalyje numatytas priežastis (dėl įgūdžių trūkumo, įmonės reorganizavimo ir t.t.), tačiau tai – perteklinis reguliavimas. Šios priežastys yra dažniausiai pasitaikančios. Todėl net atleidimo darbdavio valia atveju paliekama galimybė darbuotojui teisiškai ginčyti pagal šį straipsnį įvykdytą darbo sutarties nutraukimą, ir didžiausias šio darbo sutarties nutraukimo būdo privalumas – teisinis aiškumas ir teisinės rizikos darbdaviui sumažinimas – ryškiai sumažėja. Siūloma leisti darbuotoją darbdavio valia atleisti ir pagal 56 str. 1 d. numatytas priežastis: „1.
Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos bankas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalyje bei kitų priežasčių, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.“ Nepritarti Darbuotojo atleidimas darbdavio valia yra būtent tuo specifinis, kad darbuotojas atleidžiamas dėl kitų nei 57 straipsnyje nustatytų aplinkybių. Šios išimties atsisakymas nepagrįstai išplėstų galimybę atleisti darbuotojo darbdavio valia. Atkreiptinas dėmesys, kad profesinės sąjungos iš viso nepritaria šiam atleidimo pagrindui. Tuo tarpu jį praplėtus, būtų mažesnė apsauga darbuotojui. 36. VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ (2015-10-27)591 Pasiūlymas DK projekte draudžiama atleisti darbuotojus darbdavio valia pagal 56 straipsnio 1 dalyje numatytas priežastis (dėl įgūdžių trūkumo, įmonės reorganizavimo ir t.t.), tačiau tai - perteklinis reguliavimas. Šios priežastys yra dažniausiai pasitaikančios. Todėl net atleidimo darbdavio valia atveju paliekama galimybė darbuotojui teisiškai ginčyti pagal šį straipsnį įvykdytą darbo sutarties nutraukimą, ir didžiausias šio darbo sutarties nutraukimo būdo privalumas - teisinis aiškumas ir teisinės rizikos darbdaviui sumažinimas - ryškiai sumažėja. Siūloma leisti darbuotoją darbdavio valia atleisti ir pagal 56 str. 1 d. numatytas priežastis: „1.
Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos bankas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio Kodekso
dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.“ Nepritarti Darbuotojo atleidimas darbdavio valia yra būtent tuo specifinis, kad darbuotojas atleidžiamas dėl kitų nei 57 straipsnyje nustatytų aplinkybių. Šios išimties atsisakymas nepagrįstai išplėstų galimybę atleisti darbuotojo darbdavio valia. Atkreiptinas dėmesys, kad profesinės sąjungos iš viso nepritaria šiam atleidimo pagrindui. Tuo tarpu jį praplėtus, būtų mažesnė apsauga darbuotojui. 37. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos moterų centras 2015-06-08 (G-2015-5561)611 LPSK Moterų Centrui ypač didelį susirūpinimą kelia smarkiai sumažėjusios garantijos nėščioms ir vaikus iki trijų metų auginančioms moterims pagal naują Darbo kodekso projekto 60 straipsnį. Jeigu bus įteisintos Darbo kodekso projekto
situacijai Lietuvoje, kuri ir dabar kelia susirūpinimą. Tikėtina, kad jaunos moterys, norėdamos išsilaikyti darbo rinkoje (jeigu darbo vieta bus saugoma tik 4 mėnesius), motinystės planus atidės neribotam laikui. Sunku net įsivaizduoti, kokiai įstaigai jauna motina galėtų patikėti prižiūrėti vos 4 mėnesių kūdikį. Nereikia pamiršti, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose jau ne vienus metus iš eilės konstatuojamas lopšelių-darželių trūkumas. Ne mažesnį nerimą kelia ir šio straipsnio 3 d. nuostatos.
Neabejojame, kad tai būdas pabloginti darbuotojų (ypač jaunų moterų) darbo sąlygas arba net jais/jomis „atsikratyti”, jeigu to “kito darbo” neatsirastų. Atsižvelgiant į minėtas priežastis ir pasekmes, manome, kad būtina palikti dabartiniame Darbo kodekse įtvirtintas garantijas dėl nėščių moterų ir darbuotojų, auginančių vaikus iki 3 m. amžiaus Įvertinti Sutarus su socialiniais partneriais buvo nutarta perkelti šiuo metu galiojančio Darbo kodekso 130 straipsnyje įtvirtintas garantijas darbuotojams, auginantiems vaikus. Darbo kodekso projekto 57 straipsnyje numatyta, kad su darbuotojais, auginančiais vaiką
(vaikus) iki trejų metų amžiaus, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės. Projekto 127 straipsnio dalyje taip pat numatyta, kad darbdavys užtikrina darbuotojo teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis nei buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant teisę į darbo užmokesčio padidėjimą, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs. Reglamentuojant darbo laiko režimą taikant suminę darbo laiko apskaitą, Projekto 111 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų amžiaus, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų amžiaus, jei yra tokia galimybė. 38. Asociacija Nacionalinis aktyvių mamų sambūris 2015-11-11 (Nr. 9953)613 Argumentai:
Darbo tarybų kūrimas yra argumentuojamas poreikiu atstovauti kiekvieno dirbančiojo interesus, tačiau gali nesudaryti galimybės dirbantiems tėvams turėti jų interesus atstovaujančio organo.
Yra tikimybės, kad darbovietėse bus dalis darbuotojų, kurie nepriklauso Profesinėms sąjungoms, tačiau tuo pat metu niekas negarantuoja, kad Darbo taryba bus sudaryta iš dirbančių tėvų atstovų ar tokių joje bus reikiama sprendimų priėmimams dalis. Jaunose, naujai susikuriančiose ar į jaunus darbuotojus besiorientuojančiose įmonėse dirbančių tėvų gali būti mažuma. Dirbantys tėvai yra pakankamai specifinė darbuotojų grupė su ryškiai išsiskiriančiais poreikiais, kuriuos atstovauti yra būtina. Tačiau dabartinė praktika rodo, kad tai yra daroma nepakankamai argumentuotai bei aktyviai. Pasiūlymas: Papildyti 60 straipsnio 3 dalies ir jį išdėstyti taip: „3. Su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų amžiaus, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės (šio Kodekso
Kodekso 58 straipsnis) ir dėl darbuotojo kaltės (šio Kodekso 57 straipsnis). Nepritarti Nei Vyriausybėje, nei Trišalėje taryboje nebuvo sutarta dėl naujo organo „tėvų tarybos“ sukūrimo. Darbuotojų kolektyvinių interesų atstovavimas yra siejamas su visų darbuotojų atstovavimu, todėl vienos socialinės grupės išskyrimas su išsiskiriančiais specifiniais požymiais, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų tėvai, ar neįgalieji, ar jaunimas, nepateisintų kolektyvinio darbuotojų atstovavimo tikslų. Darbo kodekso projekte yra siūlomas Europoje jau tradiciškai nusistovėjęs darbuotojų atstovavimo modelis, t. y. darbuotojus atstovauja profesinė sąjunga, darbo taryba arba darbuotojų patikėtinis. Tėvų taryba kaip ir argumentuose parašyta bus sudaryta iš dirbančių tėvų atstovų ar tokių joje bus reikiama sprendimų priėmimams dalis.
Tuomet reikėtų sudaryti tarybas ir dėl vyresnio amžiaus asmenų ir dėl neįgaliųjų, ir kitų grupių. Darbo tarybos negali būti sulyginamos su tėvų tarybomis, nes šių institucijų funkcijos negali būti sutapatinamos. Taip pat, siūlytina įvertinti ir administracinę naštą įmonei, nes tokios tarybos aptarnavimas pareikalautų papildomų finansinių ir žmogiškųjų išteklių. 39. Teisės institutas677223 Siūlomo projekto
tikros kalendorinės datos, tam tikromis dienomis, savaitėmis, mėnesiais ar metais skaičiuojamam terminui, iki tam tikros užduoties įvykdymo ar tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo), manytina, loginiu požiūriu turėtų būti formuluojama kaip alternatyva, t. y., kad darbo sutarties terminas nustatomas ne „iki tam tikros užduoties įvykdymo ar tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ir [pabraukta – mūsų] pasibaigimo“, o „iki tam tikros užduoties įvykdymo, pasikeitimo ar [pabraukta – mūsų] pasibaigimo“. Analogiškai ir 71 str. („Laikinojo darbo sutarties sąvoka ir rūšys“) 3 d.: „[...] iki tam tikros užduoties įvykdymo ar tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ar [pabraukta – mūsų] pasibaigimo“. Pritarti
684 Projekto 67 str. 4 d. numatant, kad terminuotos darbo sutartys gali būti sudaromos arba pratęstos neribotą skaičių kartų įstatyme nustatytu pagrindu, neįgyvendinama direktyvos 1999/70/EB 5 str. reikalavimus, nes minėtos direktyvos nuostatos gali būti netaikomos tik laikino įdarbinimo įmonėms (preambulė), o išimtis valstybės gali daryti tik 2 str. pagrindu, kuris nenumato galimybės daryti išimtis sudarant darbo sutartis su renkamais ar skiriamais darbuotojais, kūrybinių profesijų, pedagoginiais ir mokslo darbuotojais, kolegialių renkamųjų organų skiriamais darbuotojais ar kitais darbuotojais.
Iš dalies pritarti Šiuos atvejus reglamentuos kiti įstatymai, o jie turės atitikti direktyvos reikalavimus. Kita vertus Susitarimo prie direktyvos 1999/70 5 straipsnis, numatantis priemones išvengti piktnaudžiavimų, kaip piktnaudžiavimo išvengimo priemonę įvardina objektyvias aplinkybes, pagrindžiančias atnaujinimą. Paprastai tokie įstatymai, numato šias aplinkybes (nėra darbuotojo, darbuotojo atestacija, pasitikėjimo įgavimas ir pan.)
2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)681 Maksimalus darbo sutarties terminas ir jo išimtys: Maksimalus darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra dveji metai. Paeiliui einančiomis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų savaičių laikotarpis. Dvejų metų trukmė yra per trumpa. Konkretaus atvejo pavyzdys: Į motinystės atostogas išėjus vienai darbuotojai (X) į jos pareigas priimama nauda darbuotoja (Y) pagal terminuotą sutartį. Besibaigiant dviems metams, į motinystės atostogas išeina kita kolegė (Z). Norėtųsi pratęsti terminuotą sutartį ar pasirašyti naują su darbuotoja Y. Tačiau šios nuostatos to neleidžia padaryti.
Pritarti Maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra dveji metai., išskyrus jei darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą. Paeiliui einančiomis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų savaičių mėnesių laikotarpis. 42. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)69 3,4 Išmoka už vėlavimą įspėti apie terminuotos darbo sutarties pasibaigimą galėtų būti taikoma tik tuomet, jei terminas apibrėžtas ne data, o įvykiu. Priešingu atveju darbuotojas įgyja teisę nepagrįstai praturėti darbdavio sąskaita, nors darbo sutarties termino pabaiga jam yra aiškiai žinoma (jei ji apibrėžta ne įvykiu). Išmoka už terminuotos darbo sutarties pasibaigimą, trukusią ilgiau nei 3 metus, neturi būti mokama. Terminuotos darbo sutarties esmė – laike ribotų darbo santykių sukūrimas. Apie tai šalys žino iš anksto ir gali atitinkamai pasiruošti. Nepritarti Griežtesnis reguliavimas nustatytas, kadangi bus galima sudaryti terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbams, ko dabartinis Darbo kodeksas neleidžia. 43. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)711 Pirmenybė sudaryti neterminuotą sutartį turėtų būti suteikta tokį patį (ne panašų) darbą dirbančiam darbuotojui pagal terminuotą darbo sutartį. Praktikoje sunku apibrėžti pareigybės lygiavertiškumą – tam tikros sritys, nors ir yra panašios, gali iš esmės skirtis. Darbdavys planuoja darbuotojų skaičių ir sprendžia dėl darbo sutarties pobūdžio pagal verslo srautus ir poreikius. Atsiradęs poreikis sudaryti neterminuotą darbo sutartį su tam tikros kvalifikacijos specialistu nereiškia, kad iškils ir poreikis teikti panašias paslaugas (sudaryti neterminuotą darbo sutartį).
Papildomai pažymėtina, kad pagal terminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas nelaikytinas pakaitiniu (pagal analogiją su valstybės tarnyba), todėl prioritetas pagal terminuotą darbo sutartį dirbantiems darbuotojams neturi būti nustatomas. Nepritarti iškilus ginčui, jis bus sprendžiamas nustatyta tvarka. 44. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)743 Laikinasis darbuotojas turi teisę per 1 dieną iki darbo pradžios (visos informacijos apie darbą gavimo dienos) atsisakyti dirbti pas laikinojo darbo naudotoją. Siūloma nuostata ženkliai apriboja laikinojo įdarbinimo bendrovių veiklą. Pagal įprastai taikomą veiklos modelį bendrovė ar pats darbo naudotojas atsirenka konkretų kandidatą. Bendrovė ir darbo naudotojas sudaro paslaugų teikimo sutartį, kuri paprastai gali būti nutraukta tik dėl sutarties pažeidimo ar tik laikinojo darbo naudotojui paliekant teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Laikinajam darbuotojui leidus atsisakyti dirbti pas darbo naudotoją, šis galėtų nutraukti paslaugų sutartį ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Tokių nuostolių laikinojo įdarbinimo bendrovė iš laikinojo darbuotojo negalėtų išsireikalauti regreso tvarka, kadangi nėra darbuotojo atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės). Siūlytina į DK neįtraukti komentuojamos nuostatos. Nepritarti
galimybės dirbti kitą darbą. 45. Laisvosios rinkos institutas853 Pagal nuostatos tekstą darbo užmokestį privaloma mokėti, net jei darbuotojas faktiškai nedirbo, nors ir privalėjo.
Siūlome pakeisti šią nuostatą taip: 2.1 „Darbo užmokestis darbuotojui mokamas tik už laiką, kurį darbuotojas turėjo vykdyti ir vykdė darbo funkciją pagal darbdavio kvietimą dirbti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį. <...>“ Nepritarti Straipsnis išbrauktas. 46. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)851 Aptariama nuostata draudžia darbdaviui trukdyti darbuotojui nenustatytos apimties darbo sutarties metu dirbti kitam darbdaviui pagal darbo sutartį, nepriklausomai nuo jos rūšies. Ši nuostata iš esmės paneigia nekonkuravimo ir konfidencialumo įsipareigojimo instituto efektyvų taikymą. Esant aptariamam draudimui, abejotinas šios darbo sutarties rūšies praktinis pritaikomumas dėl pirma paminėtų rizikų, jog nebus apsaugota konfidenciali informacija/paneigiamas nekonkuravimo įsipareigojimas. Siūlytina performuluoti nuostatą nurodant, kad dirbti pas kitus darbdavius toks darbuotojas gali tik esant darbdavio leidimui. Nepritarti Straipsnis išbrauktas. 47. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)1002 Projekte numatyta pareiga sumokėti direktoriui 1 VDU išmoką, jei jis atleidžiamas suėjus terminui. Siūlytume nuostatos atsisakyti – nebelieka skirtumo tarp darbo sutarties su direktoriumi nutraukimo pagal terminuotą (suėjus terminui) ir neterminuotą sutartis. Nepritarti Abiem atvejais tai yra terminuoto pobūdžio darbas, o išmoka tam tikrą laiką užtikrina darbuotojo saugumą ieškant kito darbo. 48. Teisės institutas104 Projekto 106 straipsnio 3 d. numatyta, kad „Dienpinigiai ir kitos išmokos, išskyrus skirtas su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, laikomi darbo užmokesčio dalimi.“ Nėra aišku, ar tai sudaro bazinį darbo užmokestį DK 137 str. 2 d.
darbo užmokesčio dalis, numatyta DK 137 str. 2 d. 2 p. Siūlome patikslinti Projekto
vertus, kaip šios nuostatos suderinamos su to paties straipsnio 5 d., kuri numato, kad tokių išmokų mokėjimas negalimas, jei komandiruotės trukmė neviršija 30 dienų. – neaišku dėl dienpinigių, kurie turi būti išmokami, jei asmuo komandiruojamas ilgiau kaip 1 dienai (DK 105 str. 3 d.). Nepritarti Šia nuostata siekiama įgyvendinti 1996 m. gruodžio
komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (toliau – Direktyva 96/71/EB) 3 straipsnio 7 dalies nuostatą. Minėta nuostata yra šiuo metu galiojančio Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje. Priėmus naująjį Darbo kodeksą Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymas bus pripažintas netekusiu galios. Atitinkamai galima pažymėti ir dėl 30 dienų termino, kas taip pat įtvirtinta Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio 3 dalyje. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad minėtos garantijos taikomos tik užsienio jurisdikcijai priklausančio darbdavio darbuotojams. 49. Laisvosios rinkos institutas1041 Aiškinant pažodžiui, ši nuostata draudžia užsienio darbdaviams siųsti savo darbuotojus komandiruotėn į Lietuvą kitais tikslais nei nurodyta. Tikrovėje tokių tikslų gali būti daugybė, pvz., susitikti su esamais ar potencialiais verslo partneriais arba tirti rinką. Siūlome aiškiai nustatyti, kad užsienio darbdaviai gali siųsti savo darbuotojus komandiruotėn į Lietuvą ir kitais tikslais. Nepritarti Ši nuostata siekiama įgyvendinti 1996 gruodžio 16 d. direktyvos 1996/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje 1 str. 3 d. Šiuo metu galiojančiame Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo 1 str.
1 d. nepagrįstai išplečia Direktyvos taikymą, darbuotojams, išsiųstiems laikinai dirbti iš Lietuvos kitoje valstybėje. Tokiu būdu DK projekto 104 str. 1 d. ištaisomas platesnis reguliavimas, nei tai numato Direktyva. Darbuotojai, atvykstantys kitais pagrindais, nei numato 104 str. 1 d. nebus laikomi komandiruojamais darbuotojais Direktyvos prasme ir jiems nebus taikomos 104 str. 2 dalyje nustatytos garantijos. 50. Teisės institutas106 Projekto 108 str. nuostatos turi nešti specifinį reguliavimą, palengvinant mažų įmonių darbdaviams biurokratinę – administracinę naštą, pvz., dėl atitinkamų dokumentų (pvz., personalo registrų žurnalai, žiniaraščiai, laikraščiai ir kt. formos ir pan., kurios yra ne tik administracinė našta, bet ir papildomos išlaidos darbdaviui) pildymo, registravimo ir pan., tačiau šiais klausimais išimčių mažoms įmonėms nenumatyta. Taip pat to paties straipsnio 3 punkte numatyta galimybė nustatyti ilgesnį išbandymo terminą iki 6 mėnesių yra nepagrįsta, lyginant su kitais darbdaviais, kurie tokią galimybę turi tik dėl 3 mėn. termino. Paradoksalu pastebėti ką tik priimto darbuotojo gebėjimus didelėje įmonėje per trumpesnį laikotarpį, nei jie gali būti parodomi mažoje įmonėje per dvigubai ilgesnį laikotarpį. Pritarti Socialiniai partneriai sutarė braukti pailgintus išbandymo terminus. 51. VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ (2015-10-27)1091 DK projekte numatoma mažinti suminės apskaitos laikotarpį nuo 4 mėn., egzistuojančių šiuo metu, iki 3 mėn. Tačiau Lietuva - vienintelė Centrinės ir Rytų Europos regiono šalis (išskyrus Latviją), numatanti mažesnį nei 4 mėn. apskaitinį laikotarpį. Toks reglamentavimas pakenktų Lietuvai konkurencinėje kovoje dėl užsienio investicijų gamybos ir kituose sektoriuose. Todėl siūloma numatyti 4 mėn. apskaitinį laikotarpį.
Antra, daugelis Centrinės ir Rytų Europos regiono šalių yra numačiusios galimybę kolektyvinėje sutartyje prailginti apskaitinį laikotarpį iki 12 mėn. Siūloma tai numatyti ir DK projekte: “1. Darbo laiko režimas yra darbo laiko normos faktinis paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų keturių paeiliui einančių mėnesių. Kolektyvinėje sutartyje galima sutarti dėl kito apskaitinio laikotarpio, neviršijančio šešių paeiliui einančių mėnesių.” Nepritarti
laikotarpio buvo susitarta Trišalėje taryboje. 52. Laisvosios rinkos institutas1091 Žodis „faktas“ reiškia tikrą, nepramanytą įvykį[6], t. y. kas jau įvyko. Būtent tokia prasme žodžiai
„faktinis“ ir „faktiškai“ yra naudojami kitur Projekte (pvz. 106 str. 3 d.,
norminė sąvoka, aprašanti siekiamą/planuojamą, t. y. būsimą, o ne faktinį, jau įvykusį darbo laiko paskirstymą. Pritarti
1094 Projekto 111 str. 4 d. nuoroda į Vyriausybės nutarimą, numatantį iki šiol galiojančią normą, kuri paprastai nustato įstaigos darbo laiką, o ne darbuotojų darbo laiko normas. Todėl siūlome pradėti sakinį įrašant žodį „Darbuotojų“. Pritarti
darbuotojų profesinių sąjungų federacija 2015-04-23 (G-2015-3460) 132, 111 Darbo kodekso II skirsnis, kuriame numatyta daugybė kūrybinių darbuotojų padėtį bloginančių punktų – terminuotos darbo sutartys, supaprastintas darbo sutarties nutraukimas neesant darbuotojo kaltės. Ypatingą nerimą kelia DK 113 straipsnis, kuriame apibrėžiamos nemokamos kūrybinės atostogos. Šis straipsnis kūrybinius darbuotojus paverčia sezoniniais darbininkais. Yra parengtas naujas „Scenos meno įstatymas“.
Jei bus priimtas DK pataisos (110-113 str.) naujasis „Scenos meno įstatymas“, kur aiškiai apibrėžti darbo santykiai bei socialinės garantijos kūrybiniams darbuotojams, nebeteks savo juridinės galios. Norint apibrėžti kūrybinių darbuotojų veiklą, socialines garantijas ir darbo santykius, reikia vadovautis „Profesionaliojo Scenos meno įstatymu“. Nepritarti Sutarus su socialiniais partneriais buvo atsisakyta darbo santykių ypatumų sportininkams, pedagogams, kultūros darbuotojams. Šių nuostatų nebėra Lietuvos Respublikos Seime registruotame Projekte. 55. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2015-11-11 (Nr. 10001)111 Numatoma, kad taikant suminę darbo laiko apskaitą darbo pamainų grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip penkios darbo dienos iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik išimtiniais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Projekto 113 str. 2 d., priešingai nei šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas, numato darbo grafikų paskelbimo ir keitimo terminus. Atkreiptinas dėmesys į darbo grafikų keitimo terminą. Pažymėtina, kad pagal galiojančio Darbo kodekso 147 str. 3 d. darbdavys yra įpareigotas užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi. Analogiška pareiga numatoma ir Projekto 113 str. 4 d. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei yra pagrindas pakeisti darbuotojų darbo (pamainos) grafiką, tai turi būti atlikta nustatyta tvarka. Taigi, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką bei galiojančio Darbo kodekso 147 str. 3 d., tiek darbo (pamainos) grafiko sudarymui, tiek ir jo keitimui privalo būti taikomi tokie patys procedūros reikalavimai. Darbas ne darbo (pamainos) grafike nustatytomis dienomis turėtų būti laikomas darbo poilsio ar švenčių dienomis, už kurį vadovaujantis galiojančio Darbo kodekso 194 str. 1 d., turi būti mokama ne mažiau nei dvigubai darbuotojo darbo užmokesčio arba suteikiama poilsio diena.
Manome, kad tokiu Projektu siūlomu teisiniu reguliavimu bus bloginama darbuotojų padėtis, dėl to siūlytina esant būtinybei ir trūkstant darbuotojų, ne keisti darbo grafiką prieš nepagrįstai trumpą terminą, o darbuotojo sutikimu kviesti darbuotoją dirbti pastarojo poilsio dieną už tai atitinkamai apmokant. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Projekto 27 str., darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai to negalima pasiekti dėl darbo funkcijos ar darbdavio veiklos ypatumų arba dėl per didelių darbdavio sąnaudų. Analogiška pareiga yra numatyta ir Tarptautinės darbo organizacijos 1981 m. birželio 23 d. konvencijoje „Dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų – vyrų ir moterų – lygių galimybių ir vienodo požiūrio į juos“. Akivaizdu, kad galimas grafikų keitimas likus porai darbo dienų iki jų įsigaliojimo prieštarautų Projekte numatytiems darbdavio pareigoms šeiminių įsipareigojimų turintiems darbuotojams. Kita vertus, toks greitas grafikų keitimas neigiamai veiktų ir kitus darbuotojus, neleistų jiems planuoti savo laisvalaikio, vizitų pas gydytojus ir pan., darbuotojai būtų neužtikrinti dėl grafiko. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškas darbo grafiko keitimo terminas numatomas ir 114 str. 2 d. Nepritariame tokiam siūlymui. Iš dalies pritarti
šiam straipsniui. 56. Teisės institutas11322 Projekto
spręsti ar tai naktinis dabas, ar ne ? Nepritarti
114 1,2 Projekto
dienos (pamainos) trukmė negali viršyti 24 val., tačiau negali viršyti darbuotojo darbo laiko normos ...“. Projekto 116 str.
Projekto
val.. Neaišku, kaip derinasi 24 val. darbo dienos (pamainos) trukmė su minimaliu poilsio laiku ir darbo naktį apribojimais, numatytais direktyvoje Nr. 2003/88/EB „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“, kur numatyta, kad „Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į minimalų 11 valandų nepertraukiamo kasdienio poilsio laiką per parą“ (3 straipsnis), kad
„naktinės pamainos darbuotojai, kurių darbas susijęs su ypatingais pavojais
arba kurių fizinis ar protinis darbo krūvis yra didelis, bet kuriuo 24 valandų trukmės laikotarpiu, kai jie dirba naktinį darbą, nedirbtų daugiau kaip aštuonias valandas“(8 straipsnis).
Šių straipsnių nuostatų galima nesilaikyti tik išimtinais direktyvoje numatytais atvejais: „Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, nuo 3, 4, 5, 8 ir 16 straipsnių leidžiama nukrypti:
a) tais atvejais, kai darbuotojo darbo ir gyvenamoji vieta yra toli viena nuo kitos, įskaitant darbą atviroje jūroje, arba kai darbuotojo skirtingos darbo vietos yra toli viena nuo kitos;
b) su apsauga ir sekimu susijusiai veiklai, reikalaujančiai nuolatinio buvimo, kad būtų apsaugotas turtas ir asmenys, ypač apsaugos darbuotojams, prižiūrėtojams ir apsaugos firmoms;
c) veiklai, susijusiai su nepertraukiamomis paslaugomis arba nenutrūkstama gamyba, ypač:
i) paslaugoms, susijusioms su priėmimu, gydymu ir (arba) priežiūra, teikiamoms ligoninėse arba panašiose įstaigose, įskaitant mokomąją praktiką atliekančių gydytojų, nuolatinės globos institucijų ir kalėjimų darbą; ii) dokų arba oro uostų darbuotojams; iii) teikiant spaudos, radijo, televizijos, filmų kūrimo, pašto ir telekomunikacijų paslaugas, greitosios pagalbos, priešgaisrinės ir civilinės apsaugos paslaugas; iv) dujų, vandens ir elektros gamybai, perdavimui ir paskirstymui, buitinių atliekų surinkimo ir deginimo įmonėms;
v) pramonės rūšims, kuriose darbo negalima nutraukti dėl techninių priežasčių; vi) mokslo tyrimams ir taikomajai veiklai; vii) žemės ūkiui; viii) darbuotojams, kurių darbas susijęs su miesto keleivių vežimu reguliariais reisais;
d) kai numatomas didelis veiklos padidėjimas, ypač:
i) žemės ūkyje; ii) turizmo srityje; iii) pašto paslaugų srityje;
e) geležinkelių transporte dirbantiems asmenims:
i) kurių darbas yra su pertrūkiais; ii) kurie savo darbo laiką praleidžia traukiniuose; arba iii) kurių veikla yra susijusi su transporto tvarkaraščiais ir būtinumu užtikrinti eismo nenutrūkstamumą bei reguliarumą;
f) Direktyvos 89/391/EEB 5 straipsnio 4 dalyje nurodytomis aplinkybėmis;
g) įvykus nelaimingam atsitikimui arba kai gresia jo pavojus.“ Dirbant pamainomis pagal direktyvos nuostatas gali būti numatytos išimtys, priimtos tik įstatymais ir kitais teisės aktais arba kolektyvinėmis sutartimis ar darbdavių ir darbuotojų susitarimais, su sąlyga, kad darbuotojams suteikiamas lygiavertis kompensuojamojo poilsio laikas arba, išskirtiniais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių suteikti lygiavertį kompensuojamojo poilsio laiką neįmanoma, suinteresuotiems darbuotojams suteikiama atitinkama apsauga.
Šių straipsnių nuostatų galima nesilaikyti tik išimtinais direktyvoje numatytais atvejais: „Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, nuo 3, 4, 5, 8 ir 16 straipsnių leidžiama nukrypti:
a) tais atvejais, kai darbuotojo darbo ir gyvenamoji vieta yra toli viena nuo kitos, įskaitant darbą atviroje jūroje, arba kai darbuotojo skirtingos darbo vietos yra toli viena nuo kitos;
b) su apsauga ir sekimu susijusiai veiklai, reikalaujančiai nuolatinio buvimo, kad būtų apsaugotas turtas ir asmenys, ypač apsaugos darbuotojams, prižiūrėtojams ir apsaugos firmoms;
c) veiklai, susijusiai su nepertraukiamomis paslaugomis arba nenutrūkstama gamyba, ypač:
i) paslaugoms, susijusioms su priėmimu, gydymu ir (arba) priežiūra, teikiamoms ligoninėse arba panašiose įstaigose, įskaitant mokomąją praktiką atliekančių gydytojų, nuolatinės globos institucijų ir kalėjimų darbą; ii) dokų arba oro uostų darbuotojams; iii) teikiant spaudos, radijo, televizijos, filmų kūrimo, pašto ir telekomunikacijų paslaugas, greitosios pagalbos, priešgaisrinės ir civilinės apsaugos paslaugas; iv) dujų, vandens ir elektros gamybai, perdavimui ir paskirstymui, buitinių atliekų surinkimo ir deginimo įmonėms;
v) pramonės rūšims, kuriose darbo negalima nutraukti dėl techninių priežasčių; vi) mokslo tyrimams ir taikomajai veiklai; vii) žemės ūkiui; viii) darbuotojams, kurių darbas susijęs su miesto keleivių vežimu reguliariais reisais;
d) kai numatomas didelis veiklos padidėjimas, ypač:
i) žemės ūkyje; ii) turizmo srityje; iii) pašto paslaugų srityje;
e) geležinkelių transporte dirbantiems asmenims:
i) kurių darbas yra su pertrūkiais; ii) kurie savo darbo laiką praleidžia traukiniuose; arba iii) kurių veikla yra susijusi su transporto tvarkaraščiais ir būtinumu užtikrinti eismo nenutrūkstamumą bei reguliarumą;
f) Direktyvos 89/391/EEB 5 straipsnio 4 dalyje nurodytomis aplinkybėmis;
g) įvykus nelaimingam atsitikimui arba kai gresia jo pavojus.“ Dirbant pamainomis pagal direktyvos nuostatas gali būti numatytos išimtys, priimtos tik įstatymais ir kitais teisės aktais arba kolektyvinėmis sutartimis ar darbdavių ir darbuotojų susitarimais, su sąlyga, kad darbuotojams suteikiamas lygiavertis kompensuojamojo poilsio laikas arba, išskirtiniais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių suteikti lygiavertį kompensuojamojo poilsio laiką neįmanoma, suinteresuotiems darbuotojams suteikiama atitinkama apsauga. Projekte jokios apsaugos nenumatyta.
Nepritarti Painiojama darbo laiko norma ir darbo laiko normos sudėtinė dalis (trukmė per ataskaitinio laikotarpio dalį – parą). Apsauga suteikiama jiems budint tokiu būdu – galioja suminės darbo laiko apskaitos taisyklės (kompensuojama laisvu laiku vėliau), suteikiamos galimybės pailsėti ir suteikiamos galimybės pavalgyti darbo vietoje. 58. Teisės institutas114 2,4 Projekto
vietoje“ gali reikšti ir darbuotojo namus. Siūlome braukti paskutinį sakinį, nes nėra aišku, kaip praktikoje jį įgyvendinti, nes, kaip kompensaciją už pailgintą darbo laiką, siūloma 2 kartus pertrauka pavalgyti? Tuo labiau, kad tai numatoma to paties straipsnio 3 d. To paties straipsnio 4 dalyje nėra aišku kaip praktikoje apmokėti už ne darbo laiku skaičiuojamą laiką. Nepritarti Nepritarti
šalių. 59. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)1144
darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip dviejų savaičių per keturias savaites laikotarpį. Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip 10 procentų dydžio bazinio (tarifinio) mėnesio atlyginimo priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už atliktą darbo laiką. Straipsnis reikalingas. Tikslinga ir numatyti pasekmes darbuotojui neatliekant savo pareigų. Darbdavio pareiga numatyta aiškiai, o darbuotojo pareigos nėra. Nepritarti Darbuotojo atsakomybė numatyta 58 str. 2 d. 1 ir 2 p. 60. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2015-11-11 (Nr.
10001)114 Darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip dviejų savaičių per keturias savaites laikotarpį. Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip 10 procentų dydžio bazinio (tarifinio) mėnesio atlyginimo priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką. Projekto VIII skyrius reglamentuoja darbo ir poilsio laiką. VIII skyrius suskirstytas į skirsnius: I skirsnis – Darbo laikas ir II skirsnis – Darbo laikas. Aptariamas straipsnis numatytas būtent I skirsnyje – Darbo laikas. Vadovaujantis sistemine Projekto analize, darytina išvada, kad pasyvusis budėjimas namie turi būti laikomas darbo laiku. Be to, pasyvusis budėjimas namie ir Projekto 120 str. 1 d. prasme taip pat negali būti laikomas poilsio laiku, nes darbuotojas privalo būti pasirengęs reaguoti į pavedimą ar atvykti į nustatytą vietovę. Pažymėtina, kad vadovaujantis Projekto 109 straipsnio 1 d., darbo laiku yra laikomas bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Projekto VIII skyriaus I skirsnio 116 str. reglamentuoja darbo laiko režimo ypatumus budint. Minėto straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad esant pasyviajam budėjimui namie, darbuotojas privalo būti ne darbovietėje, tačiau prireikus atlikti nurodytas funkcijas ir atvykti į darbovietę.
Norime atkreipti dėmesį, kad pasyviojo budėjimo namie atveju, darbuotojo atvykimas į darbovietę ar tam tikrų funkcijų vykdymas iš esmės reikalauja asmens buvimo tam tikroje vietoje, iš kurios būtų įmanoma per numatytą laiką atvykti į darbovietę ar vykdyti pavestas funkcijas, t.y. vykdydamas pasyvųjį budėjimą darbuotojas turi būti darbdavio žinioje. Be to, pasyviojo budėjimo namie atveju darbuotojui galėtų būti pavedamos jo tiesioginės funkcijos, t.y. būtų pavedamos atlikti tam tikros funkcijos, numatytos pagal darbuotojo darbo sutartį. Pagal lingvistinę, loginę sisteminę Projekto 109 str. 1 d. ir 116 str. 4 d. analizę darytina išvada, kad toks laikas, kai darbuotojas privalo būti pasirengęs atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę iš esmės privalo būti laikomas darbo laiku ir už jį privalo būti atitinkamai apmokama. Manome, kad poilsio laiku nustatant pasyvųjį budėjimą namie, darbuotojai negalės tinkamai planuoti savo laisvo laiko, išvykti toliau nuo savo darbovietės ar funkcijų atlikimo vietos, tad toks nuolatinis pasirengimas reaguoti ir judėjimo laisvės ribojimas negali būti laikomas nedarbo laiku. Be to atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Projekto 27 str., darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai to negalima pasiekti dėl darbo funkcijos ar darbdavio veiklos ypatumų arba dėl per didelių darbdavio sąnaudų. Analogiška pareiga yra numatyta ir Tarptautinės darbo organizacijos 1981 m. birželio 23 d. konvencijoje „Dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų – vyrų ir moterų – lygių galimybių ir vienodo požiūrio į juos“. Akivaizdu, kad ypač darbuotojai, turintys šeiminių įsipareigojimų, negalės tinkamai rūpintis šeima, planuoti poilsio dienų ir kt.
Pabrėžtina, jog ši nuostata, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipsnio 4 d. reguliavimą, taikoma valstybės tarnautojams – Valstybės tarnautojų apmokėjimo sąlygos yra reguliuojamos įstatymu ir šiuo atveju tarnautojo budėjimas namuose nebus niekaip apmokamas (išskyrus faktiškai dirbtą laiką). Valstybės tarnautojai neturi galimybės dėl pasyviojo budėjimo namuose susitarti darbo sutartyje (reikalaujant už šią prisiimamą funkciją didesnio darbo užmokesčio), todėl ši nuostata Valstybės tarnyboje negali būti taikoma. Nepritarti Dėl Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas) pažymėtina, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Įstatymas. Tačiau šis Įstatymas gali numatyti specialų reguliavimą tais atvejais, kai budi valstybės tarnautojas. 61. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2015-11-11 (Nr. 10001)122 Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimties darbo dienų (jei dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jei dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. Numatytame Projekto straipsnyje numatoma, kad skirtingu darbo laiko režimu dirbantiems darbuotojams turi būti suteikiamos skirtingo ilgumo kasmetinės mokamos atostogos, kurių trumpiausios penkias dienas per savaitę darbuotojams – 2 darbo dienų. Vis dėlto norime atkreipti dėmesį, kad toks siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės prieštarauja 2003 m. lapkričio 4 d.
Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ (toliau – Direktyva) 7 straipsnio 1 daliai. Direktyvos 7 str. 1 d. teigiama, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į bent keturių savaičių mokamas kasmetines atostogas (28 kalendorinių dienų) pagal nacionalinės teisės aktais ir (arba) praktika nustatytas teisės į tokias atostogas ir jų suteikimo sąlygas. Akivaizdu, kad šiuo teisės aktu iš esmės yra draudžiama valstybių narių nacionaliniais teisės aktais numatyti galimybę suteikti trumpesnes, nei numatyta Direktyvoje kasmetines atostogas. Projekte kita vertus numatoma, kad darbuotojai, kurie dirba penkias darbo dienas per savaitę turi teisę į 20 darbo dienų kasmetines mokamas atostogas. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančio Darbo kodekso 166 str. 1 d., darbuotojams yra suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos. O pagal Darbo kodekso 172 str., kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis, kai bent viena iš dalių yra ne trumpesnė, kaip 14 kalendorinių dienų. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas įpareigoja darbuotojus bent kartą per darbo metus atostogauti 14 kalendorinių dienų, o visi kiti kasmetinių atostogų laikotarpiai nėra reglamentuojami, t.y. gali būti kad ir vienos kalendorinės dienos, kuri nebūtinai bus nedarbo diena, ilgumo. Tokiu būdu darytina išvada, kad pagal šiuo metu galiojantį Darbo kodeksą, darbuotojai realiai gali atostogauti 24 darbo dienas, kai tuo tarpu pagal siūlomą reglamentavimą šis minimalus kasmetinių atostogų laikas yra trumpinamas iki 20 darbo dienų.
Akivaizdu, kad tokiu siūlomu teisiniu reglamentavimu yra iš esmės bloginama darbuotojų padėtis, nėra laikomasi imperatyvių Direktyvos nuostatų ir atitinkamai darbuotojams nėra sudaroma galimybė tinkamai pasinaudoti Direktyvos nustatytu minimaliu laiku prarastam darbingumui atstatyti. Nepritarti Atostogų trukmė Projekte ir šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse nesikeičia, tik kalendorinės dienos paverčiamos darbo dienomis. 28 kalendorines dienas atitinka 20 darbo dienų (nes neimami savaitgaliai, per kuriuos ir taip nereikia eiti į darbą). Tai neprieštarauja ES ir tarptautinės teisės normoms. Pažymėtina, kad 20 darbo dienų yra minimaliosios, darbo ir kolektyvinės sutartys gali nustatyti ilgesnės trukmės atostogas. Tačiau ši trukmė negalės būti trumpinama tais atvejais, kai darbuotojas, pavyzdžiui, dirbs ne visą darbo laiką (Projekto 40 str. 6 d.). 62. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2015-11-11 (Nr. 10001)123 Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio Kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos. Pažymėtina, kad ne visais atvejais darbuotojai turi galimybę pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis. Pasitaiko atvejų, kai darbuotojai neturi objektyvių galimybių, dažnai priklausančių ir nuo darbdavio, pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis. Tokiais atvejais susidaro daugiau nei trejų metų nepanaudotų kasmetinių atostogų laikotarpis.
Įsigaliojus Projektu numatoma teisiniam kasmetinių atostogų panaudojimo reguliavimui, darbuotojams bus užkirstas kelias pasinaudoti jam teisėtai priklausančiomis atostogomis, t.y. nebus sudaroma galimybė tinkamai pailsėti. Šiame kontekste paminėtinas ir 2006 m. balandžio
Teisingumo Teismas akcentavo, kad kasmetinių „atostogų teigiamas poveikis darbuotojo saugai ir sveikatai akivaizdžiai pasireikštų, jeigu jos būtų išnaudojamos per šiam tikslui numatytus metus, t. y. per einamuosius metus. Tačiau šiuo požiūriu šis poilsio laikotarpis nepraranda savo paskirties, jeigu juo pasinaudojama kitais metais”. Taigi toks teisinis reguliavimas, kuriuo darbuotojui nėra ribojama galimybė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis bei pailsėti iš esmės atitinka Teisingumo Teismo formuojamą praktiką. Nepritarti Projekto 123 straipsnio 5 dalyje numatoma, kad teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio Kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. Sutinkame, kad pagrindinis kasmetinių atostogų tikslas – pailsėti ir atstatyti darbingumą. Darbuotojas turėtų naudotis kasmetinėmis atostogomis kasmet, o darbdavys turėtų sudaryti sąlygas atostogauti. Tačiau gali būti objektyvios aplinkybės (liga, tikslinės atostogos, kt.), kai darbuotojas negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis. 63. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2015-11-11 (Nr. 10001) Projekte neįtrauktas atleidimas nuo darbo valstybinėms arba visuomeninėms pareigoms atlikti. Manome, kad Projektas šiuo aspektu nėra suderintas su kitais teisės aktais.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančio Darbo kodekso 183 str. numato, kad darbuotojai atleidžiami nuo darbo: įgyvendinti rinkimų teisės; pakviesti į ikiteisminio tyrimo įstaigas, į prokuratūrą ir teismą liudytoju, nukentėjusiuoju, specialistu, vertėju ar kviestiniu, asociacijos arba darbuotojų kolektyvo atstovu; atlikti donoro pareigų ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Atkreiptinas dėmesys, kad pavyzdžiui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas numato atvejus, kada asmenys privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ar dalyvauti teismo posėdyje, pvz., vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 142 str. įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis ir kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas privalo atvykti šaukiami pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. To paties teisės akto
darbo funkcijų atlikimas nėra numatyti kaip svarbi ir pateisinanti reikalavimą atvykti priežastis. Darbdavio pareiga atleisti darbuotoją nuo darbo ar pareigų numatyta ir Lietuvos Respublikos prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, būtina Projekte numatyti darbuotojo atleidimą nuo darbo valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti. Įvertinti
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2015-11-11 (Nr. 10001)126 Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis (atostogpinigiai). Galiojančioje Darbo kodekso redakcijoje numatyta, kad atostogų metu darbuotojui yra mokamas jo vidutinis darbo užmokestis. Projekte pateikiamas siūlymas, kad atostogų metu darbuotojui mokamas jo darbo užmokestis, kurį pagal Projekto 137 str.
2 d. sudaro bazinis darbo užmokestis, papildoma darbo užmokesčio dalis, priedai už kvalifikaciją, priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą, premijos. Atsižvelgiant į darbo užmokesčio struktūrą, darytina išvada, kad darbo užmokestis gali būti nepastovus ir tam tikru laikotarpiu kisti (pvz. darbuotojui pavedus laikinai vykdyti papildomas pareigas ir už tai mokant priemoką). Taigi nėra aišku, koks yra atskaitos taškas apskaičiuojant atostogpinigius ir kaip darbdavys turėtų apskaičiuoti atostogpinigių dydį, jei pavyzdžiui paskutinį mėnesį prieš atostogas darbuotojas negavo premijos už gerai atliktą darbą, o einamąjį mėnesį gavo (turėjo teisę gauti) tokį priedą. Pritarti Sutarus su socialiniais partneriais buvo nutarta, kad kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). 65. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)140 Siūlytina įtraukti šiuo metu galiojantį reglamentavimą, kad, jei darbuotojo pareigybė įtraukta į administracijos pareigūnų sąrašą, tai tokių darbuotojų darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę, nelaikomas viršvalandiniu darbu. Tokia nuostata turėtų būti taikoma ne tik vadovui, o visai įmonės vadovybei:
darbu nelaikomas administracijos pareigūnų darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę. Tokių pareigų sąrašas nustatomas darbo tvarkos taisyklėse. Iš dalies pritarti Toks reguliavimas, kai administracijos pareigūnų darbas, viršijantis nustatytą darbo laiko trukmę, nelaikomas viršvalandiniu darbu, suteikia darbdaviui galimybę nepagrįstai išplėsti administracijos pareigūnų ratą. 66. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)123
trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį
<...>
5.
Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio Kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos. Labai svarbu darbuotojus skatinti panaudoti atostogų laiką, todėl reikėtų apibrėžti kokio dydžio nepanaudotos atostogos gali būti. Remiantis siūloma nuostata, darbuotojas gali būti sukaupęs iki trijų metų atostogas. Tai gerokai per daug. Pasiūlymas: maksimumas turėtų būti 40 darbo dienų nepanaudotų atostogų. Tokia nuostata būtų aktuali abiems pusėms – darbdaviui dėl galimų kompensacijų; darbuotojui dėl poilsio. Nepritarti Netikslinga nurodyti tikslų skaičių, kadangi atskiroms darbuotojų grupėms atostogų trukmė gali skirtis. 67. Laisvosios rinkos institutas1262 Tais atvejais, kai atostogų trukmė trumpa, šis reikalavimas darbuotojui jokios reikšmės neturi (ar svarbu gauti vienos dienos atostogpinigius prieš pailgintą savaitgalį?), o darbdaviui sudaro ženklią administracinę naštą. Siūlome šį reikalavimą taikyti tik išmokant atostogpinigius už ne trumpesnės nei 5 darbo dienų trukmės atostogas. Nepritarti Pritarta Seimo narių pasiūlymui dėl 126 str. papildymo 3 dalimi, kurioje siūloma nustatyti, kad darbuotojo atskiru prašymu suteikiant kasmetines atostogas atostogpinigiai mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka. 68. Teisės institutas131 Kaip siejasi projekto
mokymosi atostogas ? Jei taip, 36 str. reikėtų nuorodos ir į 133 str. 4 d. Nepritarti
reguliuos susitardamos. 69. Teisės institutas1322 Abejones kelia projekto
apmokamos ir jų laikotarpis bus įtrauktas į darbo metus kasmetinėms atostogoms gauti (projekto 125 str. 4 d.
darbuotojų atžvilgiu, kuriems nepavyks susitarti dėl šių atostogų apmokėjimo, o be to šio laikotarpio įskaitymas į darbo metus sukels ir vėlesnes pasekmes, t.y. skaičiuojant darbo stažą socialinei draudimo pensijai gauti. Darbo stažo klausimas neturėtų būti darbo sutarties objektas, kadangi nei dabartiniame socialinio draudimo pensijų įstatyme, nei jo naujoje redakcijoje – tai nenumatoma. Nepritarti Daug klausimų šalys turi teisę reguliuoti šalių susitarimais, išskyrus kodekse numatytas išimtis. 70. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)1363
kolektyvinėje sutartyje. Pareiga viešinti apmokėjimo sistemą darbovietėje, kurioje vidutinis darbuotojų skaičius viršija 50 (jei nėra sudaryta kolektyvinė sutartis) netaikytina. Nepritarti Viešinimo nėra, yra tik visų darbuotojų supažindinimas su darbo apmokėjimo sistema. 71. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)1363 Numatoma, kad darbdavys turės paviešinti savo darbuotojams darbo užmokesčio įmonėje sistemą, o kartu ir darbuotojų darbo užmokesčio dydžius pagal pareigybes ir kvalifikaciją. Toks reguliavimas pažeistų teisėtus darbdavių interesus, nes sudarytų galimybes kitoms įmonėms naudotis šia informacija “persiviliojant” darbuotojus. Priklausomai nuo įmonės darbuotojų struktūros, gali būti atskleisti net individualūs darbuotojų atlyginimų dydžiai. Todėl siūloma atsisakyti šios prievolės:
Išbraukti 138 str. 3 d. Nepritarti Nėra reikalavimo viešinti darbo užmokesčio sistemos, tik ši sistema turi būti prieinama susipažinti visiems darbuotojams. Normalu, kad įmonėje dirbantis darbuotojas turi žinoti jam taikomą darbo apmokėjimo sistemą. Darbo užmokesčio sistemos skaidrumas motyvuoja darbuotojus. 72.
(2015-10-27)1363 Pasiūlymas Numatoma, kad darbdavys turės paviešinti savo darbuotojams darbo užmokesčio įmonėje sistemą, o kartu ir darbuotojų darbo užmokesčio dydžius pagal pareigybes ir kvalifikaciją. Toks reguliavimas pažeistų teisėtus darbdavių interesus, nes sudarytų galimybes kitoms įmonėms naudotis šia informacija “persiviliojant” darbuotojus. Priklausomai nuo įmonės darbuotojų struktūros, gali būti atskleisti net individualūs darbuotojų atlyginimų dydžiai. Todėl siūloma atsisakyti šios prievolės: išbraukti 138 str. 3 d. Nepritarti Nėra reikalavimo viešinti darbo užmokesčio sistemos, tik ši sistema turi būti prieinama susipažinti visiems darbuotojams. Normalu, kad įmonėje dirbantis darbuotojas turi žinoti jam taikomą darbo apmokėjimo sistemą. Darbo užmokesčio sistemos skaidrumas motyvuoja darbuotojus. 73. Laisvosios rinkos institutas136 Projekto 138 str. 3 d. nustato reikalavimą darbovietėms, kuriose darbuotojų skaičius didesnis nei 50, nustatyti ir pateikti darbuotojams susipažinti darbo užmokesčio sistemą. Šiuo metu nedaugelis net ir minimo dydžio Lietuvos įmonių turi aiškias ir artikuliuotas darbo užmokesčio sistemas, todėl šis reikalavimas yra nauja ir didelė administracinė našta verslui. Reikalavimas nustatyti darbo užmokesčio sistemą yra žingsnis link darbo užmokesčio valstybinio reguliavimo ir tolyn netgi nuo dabartinio Darbo Kodekso 186 str. 3 d. įtvirtinto principo, kad darbo užmokestį lemia rinkos sąlygos-paklausa ir pasiūla. Tokia reglamentavimo kryptis prieštarauja Projekto aiškinamajame rašte deklaruojamiems tikslams liberalizuoti darbo santykius bei atsisakyti normų, kurios darbdaviams sukelia papildomas sąnaudas. Dar daugiau, jei apmokėjimą už darbą reikėtų keisti (pvz., didinti atlyginimą, premijuoti ir pan.) tik laikantis nustatytų sistemų, tai sumažintų atlyginimo nustatymo lankstumą, trukdytų darbuotojui ir darbdaviui lanksčiai prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių.
Siūlome visiškai atsisakyti šio reikalavimo, kadangi nediskriminavimą jau užtikrina atitinkamos draudžiamosios Projekto nuostatos, o šis papildomas reikalavimas sukurtų naują didelę administracinę naštą verslui. Nepritarti Darbo užmokesčio sistemos nustatymas motyvuoja darbuotojus, sudaro sąlygas teisingam darbo užmokesčio nustatymui. 74. Teisės institutas1366 Projekto 138 str. 6 d. minima galimybė gauti darbo užmokestį ir „natūra“, tačiau niekur kitur nedetalizuojama ir nepaaiškinama, kas tai galėtų būti, kiek procentų gali sudaryti toks atsiskaitymas (pvz., pagal TDO konvenciją Nr. 95 – ne daugiau kaip 20 proc. nuo viso priskaičiuojamo darbo užmokesčio pinigais), kokiais produktais ar prekėmis draudžiama atsiskaityti (pvz., alkoholiu, rūkalais ir pan.), kaip įvertinama tokių produktų ar prekių vertė (pagal savikainą ar rinkos vertę) ir pan.. Kadangi šiuos klausimus numato TDO konvencija Nr. 95, todėl siūlome detalizuoti numatant draudimus ir apribojimus. Nepritarti
privalo būti mokamas pinigais. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 157 straipsnis (EB sutarties ex 141 straipsnis)
1Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad būtų taikomas principas už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį. 2. Šiame straipsnyje
„užmokestis“ – tai įprastinis bazinis arba
minimalus darbo užmokestis arba alga ir bet koks kitas atlygis grynaisiais arba natūra, kurį darbuotojas tiesiogiai arba netiesiogiai gauna iš darbdavio už savo darbą.
Vienodas užmokestis nediskriminuojant dėl lyties reiškia, kad:
akordinį darbą apskaičiuojamas taikant tą patį mato vienetą;
pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, imasi priemonių užtikrinti, kad būtų taikomas moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio užimtumo bei profesinės veiklos principas, taip pat vienodo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas. 4. Siekiant užtikrinti visišką moterų ir vyrų lygybę per visą darbingą amžių, vienodo požiūrio principas nekliudo valstybėms narėms ir toliau laikytis arba imtis priemonių, numatančių konkrečias lengvatas, padedančias nepakankamai atstovaujamai lyčiai verstis profesine veikla arba šalinančias ar kompensuojančias nepalankias profesinės veiklos sąlygas. 75. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)1372 Komentuojamoje nuostatoje įtvirtintas minimalaus darbo užmokesčio apibrėžimas, iš kurio daroma išvada, kad minimalus darbo užmokestis negali būti mokamas už kvalifikuotą darbą: „Minimalus darbo užmokestis (minimalus valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – tai mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą“. Projekte pateikiamas ir nekvalifikuoto darbo apibrėžimas. Pagal jį, tai darbas, kurio atlikimui nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai. Iš pateikto apibrėžimo matyti, kad jis siejamas ne su konkrečiais darbuotojo turimais individualiais gebėjimais (įgūdžiai, darbo patirtis), bet su darbo pobūdžiu.
Todėl pagal komentuojamą nuostatą sukuriama situacija, jog specialistui, nors ir turinčiam išsilavinimą, tačiau neturinčiam jokios patirties ir dėl to minimaliai galinčiam prisidėti prie darbdavio tikslų siekimo, turės būti mokamas didesnis nei minimalus atlyginimas. Siūlytina atsisakyti minimalaus darbo užmokesčio apibrėžimo, pagal kurį minimalus atlygis leidžiamas tik už nekvalifikuotą darbą. Nepritarti Minimalus darbo užmokestis turi būti tik nekvalifikuotam darbui, tai nesietina su darbuotojo profesinėm savybėm. 76. Laisvosios rinkos institutas1372 Projekto nuostata, kad minimalų darbo užmokestį leidžiama mokėti tik už nekvalifikuotą darbą (139 str. 2 d.), ignoruoja galimas situacijas, kai dėl tam tikros kvalifikacijos darbuotojų pertekliaus jų darbo kaina nukrenta iki nekvalifikuoto darbo kainos lygio. Draudžiant tokiems asmenims dirbti už rinkos kainą, dar didesnė jų dalis liks bedarbiais. Minimalaus atlyginimo ir nekvalifikuoto darbo susiejimas neturi nei teorinio, nei teisinio, nei praktinio pagrindo. Nėra paprastų būdų, kaip nustatyti, ar pareigybė yra klasifikuotina kaip
“kvalifikuotas darbas” ar kaip “nekvalifikuotas darbas”. Jei tai būtų
nustatoma pagal pareigybės aprašymą (darant prielaidą, kad visos įmonės turi išsamius pareigybių aprašymus), tai praktikoje tiesiog sukurtų administracinę naštą, priverstų įmones perklasifikuoti tam tikrų pareigybių aprašymus (perklasifikuojant pareigybes kaip “nekvalifikuoto darbo” ir pan.). Jei “kvalifikuotas darbas” bus nustatomas pagal faktą, ar dirbantis žmogus turi tam tikrą kvalifikaciją, tai bus neatsižvelgta į situacijas, kuomet žmogus dirba ne pagal turimą specialybę, o realią, tačiau neformalią kvalifikaciją yra įgavęs darbe. Apskritai nuolat besikeičiančioje darbo rinkoje formalus kvalifikacijos turėjimas praranda formalią prasmę.
Todėl ją įtraukti į naujo DK projektą, siejant su MMA (ar kitais aspektais) yra netikslinga. Be to, kaip esame daug kartų išdėstę anksčiau, minimalaus darbo užmokesčio nustatymas apskritai yra žalingas. Uždraudžiant dirbti už mažesnį nei nustatytas minimumas, nedarbui pasmerkiami darbuotojai, kurie norėtų ir galėtų dirbti už mažiau, įskaitant pačius pažeidžiamiausius asmenis, kurių darbo vertė dėl objektyvių priežasčių yra labai maža. Nustatant minimalų darbo užmokestį taip pat yra iškreipiama visa darbo rinkos struktūra, nes mažiausios vertės darbo kaina dirbtinai priartinama prie kvalifikuotų darbuotojų darbo užmokesčio. Siūlome atsisakyti minimalaus darbo užmokesčio reguliavimo, o jei jis būtų paliktas, atsisakyti jo taikymo tik nekvalifikuotam darbui. Nepritarti Manome, kad minimalus darbo užmokestis turi būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą. 77. VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ (2015-10-27)1373 Taip pat pakeisti susijusią 139 str. 3 d. „3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir sudaro ekspertų komisiją. Veikdama pagal Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir įvertindama ekonominę-socialinę valstybės situaciją, gavusi Trišalės tarybos veikloje dalyvaujančių socialinių partnerių nacionalinio lygmens socialinių partnerių (DK 188 str.) rekomendacijas, ekspertų komisija teikia išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo kasmet iki rugsėjo 15d.“
1381 Ši nuostata gali būti aiškinama kaip draudžianti premijuoti kitais tikslais, pvz., darbuotojo jubiliejaus ar darbo sukakties proga. Toks draudimas nepagrįstai apribotų darbo sutarties šalis ir pažeistų proporcingumo principą. Siūlome įstatyme numatyti tik būtinus draudimus, pvz., draudimą diskriminuoti, visa kita paliekant šalių nuožiūrai.
Nepritarti
užmokestis yra apmokėjimas už darbą, o ne dovana už sukaktuves. 79. Teisės institutas140 Neaiški Projekto 142 str. 1-4 ir 5 d. taikymo tvarka. 1-4 punktai įpareigoja darbdavį apmokėti, o
aišku ar bus galima rinktis alternatyvą - arba 1-4 punktas arba 5 p. - ar tiek vieną, tiek ir kitą galima bus taikyti? Nepritarti
darbdavys privalės taikyti 5 d. 80. Teisės institutas142 Projekto 144 str. 1 d. numatytas atsiskaitymas per 10 darbo dienų manome per ilgas, kadangi dauguma paslaugas teikiančių įmonių (pvz., dėl elektros, vandens ar kitų komunalinių) prašo gyventojų susimokėti irgi iki 10 mėnesio dienos. Todėl siūlome keisti darbo dienas į kalendorines. Kita vertus, šio straipsnio 1 d. nuostatos turėtų būti papildytos analogija, kuri numatyta projekto 113 str. 7 d. Kad pirmasis (avansinis) mokėjimas gali būti išmokamas fiksuota suma, nepriklausomai nuo faktiškai apskaičiuoto išdirbio. Atsižvelgiant į tai, kad daugumoje darboviečių nebeliko kasininko pareigybės (grynųjų pinigų išmokėjimas – nieko nekainavo darbuotojui, tai buvo darbdavio išlaidos), o darbo užmokestis darbuotojams mokamas pasitelkiant bankus, ir taip darbdavys sutaupo, bet bankinių paslaugų įkainiai už išgryninimą ar pavedimus vis didėja, dėl ko darbuotojams sumažėja faktinis išmokamas jų darbo užmokestis. Todėl, vadovaujantis teisingo apmokėjimo už darbą principu, siūlytume papildyti 144 straipsnį nuostata, kad „darbdavys mokėdamas darbo užmokestį per tarpininkus – bankus, apmoka ir už bankines paslaugas susijusias su einamuoju mėnesiu gauto darbo užmokesčio dydžio išgryninimu ar pavedimus, atliktus per mėnesį“. Nepritarti Nepritarti Tai sutarė socialiniai partneriai. Dėl 111 str. 7 d. nuostatos kartoti kituose straipsniuose netikslinga.
susitarimu. 81. Teisės institutas144 Projekto 146 str. 1 d. siūlome papildyti ir informacija dėl komandiruotpinigių (106 str. 3 d. pagrindu). Taip pat to paties straipsnio 3 dalyje patikslinti per kiek dienų, pvz., per 5 darbo dienas. Darbdavys privalo išduoti pažymą. Iš dalies pritarti Papildytas 103 str. 6-7 d. 82. Asociacija „Investors' Forum“ Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)146 Atsižvelgiant į tai, kad išskaitų iš darbo užmokesčio ir joms prilygintų išmokų dydžio klausimus reglamentuoja iš esmės tapačios dviejų kodeksų nuostatos (Civilinio proceso kodekso 736-737 str. ir naujo Darbo kodekso projekto 148 str.), manome, kad svarstytina, ar nebūtų tikslinga minėtų išskaitų dydį nustatyti viename kodekse, t. y. Civilinio proceso kodekse, kuris detaliai ir reglamentuoja tiek šių išskaitų dydį, tiek jų apskaičiavimo tvarką ir kt. Taip pat pastebėtina, kad naujo Darbo kodekso projekto 148 straipsnio 6 dalis koreguotina, kadangi ne tik darbo ginčą nagrinėjęs organas, bet ir kiti įstatymai, teismas ar antstolis sprendimu gali nustatyti mažesnį išskaitų dydį (Civilinio proceso kodekso 736 str. 2 ir
Darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas. 83. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2015-11-11 (Nr. 10001)147 Siūloma neriboti atlyginamos žalos dydžio. Šiuo metu pagal teismų praktiką, valstybės tarnautojų padarytos žalos atlyginimo sąlygos (materialinė atsakomybė) yra subsidiariai reglamentuota Darbo kodekse. Panaikinus materialinės atsakomybės dydžio apribojimą valstybės tarnautojai ir ypatingai statutiniai valstybės tarnautojai bus pastatyti į nepavydėtiną situaciją, kuri gali lemti tai, kad pareigūnai vengs priimti sprendimus, kuriais gali būti padaryta žala ir verčiau prisiims tarnybinę atsakomybę už pareigos neįvykdymą nei rizikuos ir gaus atlyginti visą žalą.
Pabrėžtina, jog šiuo metu nėra galiojančios civilinės atsakomybės draudimo sistemos statutinėje valstybės tarnyboje, todėl toks atlygintinos žalos dydžio panaikinimas yra nepriimtinas. Manome, jog šių nuostatų įsigaliojimas valstybės tarnyboje privalo būti ribojamas iki bus nustatytas teisinis reguliavimas Valstybės tarnybos įstatyme ir/arba Vidaus tarnybos statute. Pabrėžtina, jog valstybės tarnautojai neturi galimybės derėtis dėl didesnio darbo užmokesčio už prisiimamą didesnę civilinę atsakomybę. Nepritarti Pagal siūlomą naująjį žalos atlyginimo modelį darbo ginčų komisija spręstų dėl žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgdama į kaltę, darbdavio riziką ir pan. Pažymėtina, kad darbo ginčų komisija imtų nagrinėti visus žalos atlyginimo klausimus ir turėtų teisę mažinti atlyginamos žalos dydį net ir tais atvejais, kurie šiandien priskiriami civilinei atsakomybei ir nėra ribojama atlygintina darbuotojo žala – taip įtvirtinamas netgi darbuotojams palankesnis reguliavimas. Grįžus prie egzistuojančios sovietinės koncepcijos, reikėtų kazuistiniu būdu vardinti visus atvejus, kada darbuotojas visais atvejais privalėtų atlyginti visą žalą, o kada tik dalį. Taip pat paminėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymas ir/ar Vidaus tarnybos statutas gali numatyti kitokį reguliavimą. 84. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)1491 Projekte siūloma tais atvejais, kai neturtinę žalą padaro darbdavys – jos dydis tyri būti atgrasantis, t.y. galimai toks didelis, kad bus neproporcingas baudimas.
Tokios nuostatos įtraukimas į darbo kodeksą sudaro sąlygas tiek darbdavių diskriminacijai pagal dydį, tiek sunkiai prognozuojamo dydžio neturtinės žalos priteisimui, todėl tokio reguliavimo siūloma atsisakyti:
šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytą neturtinę žalą, Jei neturtinę žalą padarė darbdavys, neturtinės žalos atlyginimas taip pat turi atgrasyti darbdavį nuo tokio pobūdžio darbo teisės pažeidimų padarymo ateityje. Iš dalies pritarti Priteistinos žalos dydis paliekamas spręsti darbo ginčų komisijoms, kurios turės atsižvelgti į žalą padariusios šalies kaltę, finansines ir ekonomines galimybes ir pan. 85. Teisės institutas152 Siūlome papildyti projekto 153 str. 1 d. antrą sakinį po žodžio “dydis“ įrašant „laikantis DK
154 Dėl nėščiųjų, neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų apsaugos. Nors projekto 155 str. yra nuoroda į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, tačiau DK projekto nauja redakcija nesilaikoma 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos Nr. 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (dešimtoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) 5 str. ir 6 str. reikalavimų, nes nenumatyta buvusi norma, apsauganti nėščią ir neseniai pagimdžiusią arba maitinančią krūtimi darbuotoją dėl kenksmingų darbo sąlygų, kurios kenkia jos ir jos kūdikio sveikatai – būtinybė perkelti į kitą darbą. Taip pat nesuderinta su Direktyvos 7 str., numatančiu tokias moteris vengti skirti dirbti naktinį darbą.
Todėl siūlome papildyti DK projekto 44 str. nuostatas išimtimis dėl nėščiųjų, neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų. Be to, nėščioms darbuotojoms būtina sudaryti sąlygas nekliudomai tikrintis sveikatą darbo metu lankytis apžiūrose prieš gimdymą, jei tokios apžiūros turi vykti darbo valandomis, paliekant joms darbo užmokestį. Kadangi išlieka Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, kurio 21 str. duoda nuorodą į esamą DK 256 str., kuris reglamentuoja privalomą sveikatos patikrinimą atitinkamiems darbuotojams, todėl jo nelikus – pažeisime ir kitų darbuotojų teises į privalomą sveikatos tikrinimą (darbuotojai iki aštuoniolikos metų; darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, naktį dirbantys ir pamaininiai darbuotojai). Dėl jaunų darbuotojų apsaugos. Nors projekto 155 str. yra nuoroda į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, tačiau draudimo jauniems iki 18 metų darbuotojams dirbti naktį ir viršvalandžius – nei naujoje DK redakcijoje, nei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nieko nepasakyta, ir taip neužtikrinamas Tarybos direktyvos 94/33/EB „Dėl dirbančio jaunimo apsaugos“ tikslas (ypač būtina apriboti darbo laiką panaikinant bet kokią galimybę pažeisti šį apribojimą nustačius viršvalandžius; darbuotojams, neturintiems 18 metų, draudžiama dirbti naktį, išskyrus tam tikrus darbus, nurodytus nacionalinės teisės arba kitais teisės aktais“) ir 9 str. nuostatos. Projektas nėra suderintas su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 40 str. 3 d. nuostatomis. Neįgaliųjų darbuotojų apsauga. Atsižvelgiant į Europos bendrijos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 27 str.
neįgaliųjų, įskaitant tuos, kurie tapo neįgalūs dirbdami, teisę į darbą ir imasi reikiamų priemonių, įskaitant ir teisės aktų priėmimą, kuriomis, inter alia, būtų: (j) neįgalieji skatinami įgyti darbo patirties atviroje darbo rinkoje; (k) remiama neįgaliųjų profesinė ir kvalifikacinė reabilitacija, darbo vietų išsaugojimo ir sugrįžimo į darbą programos“, projekte šiais klausimais nėra nieko numatyta, esamos garantijos pagal dabartinį DK 133 str. nebelieka. Darbas ir šeima derinimo galimybės. Projekte numatytas nepagrįstas skirtingas 6 ir 7 metų darbuotojų vaikų amžius: vienur numatyta darbuotojai auginantys iki 6 metų vaikus (DK 56 (6), 92, 94, 126 str.), kitur iki 7 metų (113 str.) vaikus. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais, atsižvelgiant į specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje, nacionalinės teisės tradicijas bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektu, siūlome suvienodinti siejant su mokykliniu vaikų amžiumi, t.y. 7 metais. Nepritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti Kartu su Darbo kodekso projektu yra teikiamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 3, 9, 10, 12, 13, 16, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 31, 34, 35, 44 straipsnių, v skyriaus ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo V¹skyriumi įstatymo projektas (toliau – DSSĮ projektas), kurio 18 straipsniu V skyrius išdėstomas nauja redakcija. Keičiamo DSSĮ projekto 37 straipsnis numato nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų saugą. Visos nurodytos garantijos išlieka. Kartu su Darbo kodekso projektu yra teikiamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr.
IX-1672 1, 2, 3, 9, 10, 12, 13, 16, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 31, 34, 35, 44 straipsnių, v skyriaus ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo V¹skyriumi įstatymo projektas (toliau – DSSĮ projektas), kurio 18 straipsniu V skyrius išdėstomas nauja redakcija. Keičiamo DSSĮ projekto 36 straipsnis numato asmenų iki aštuoniolikos metų darbo sąlygas. Darbo kodekso projektu, visų pirma, siekiama, kad darbuotojai su negalia būtų lygiaverčiai ir lygiateisiai lyginant su kitais darbuotojais. Taip pat siekiama, kad darbuotojai, naudodamiesi darbo sutarčių įvairove bei galimybe dirbti ne viso darbo laiko ar individualaus darbo laiko režimais, lengviau ateitų į darbo rinką ir joje išliktų. Dėl darbuotojų su negalia saugos ir sveikatos paminėtina, kad Kartu su Darbo kodekso projektu yra teikiamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 3, 9, 10, 12, 13, 16, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 31, 34, 35, 44 straipsnių, V skyriaus ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo V¹ skyriumi įstatymo projektas (toliau – DSSĮ projektas), kurio 18 straipsniu V skyrius išdėstomas nauja redakcija. Keičiamo DSSĮ projekto
neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus, dirbti naktį ir budėti, jeigu to jiems nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada, tik jų sutikimu. Pritarta: Suvienodinti straipsniai. 87. Asociacija Nacionalinis aktyvių mamų sambūris 2015-11-11 (Nr. 9953)161 2,5 Argumentai: Darbo tarybų kūrimas yra argumentuojamas poreikiu atstovauti kiekvieno dirbančiojo interesus, tačiau gali nesudaryti galimybės dirbantiems tėvams turėti jų interesus atstovaujančio organo.
Yra tikimybės, kad darbovietėse bus dalis darbuotojų, kurie nepriklauso Profesinėms sąjungoms, tačiau tuo pat metu niekas negarantuoja, kad Darbo taryba bus sudaryta iš dirbančių tėvų atstovų ar tokių joje bus reikiama sprendimų priėmimams dalis. Jaunose, naujai susikuriančiose ar į jaunus darbuotojus besiorientuojančiose įmonėse dirbančių tėvų gali būti mažuma. Dirbantys tėvai yra pakankamai specifinė darbuotojų grupė su ryškiai išsiskiriančiais poreikiais, kuriuos atstovauti yra būtina. Tačiau dabartinė praktika rodo, kad tai yra daroma nepakankamai argumentuotai bei aktyviai. Pasiūlymas: Papildyti Darbo kodekso projekto162 straipsnio 2 dalį ir papildyti straipsnį nauja 5 dalimi taip: „2. Darbuotojų atstovais laikomi profesinė sąjunga, darbo taryba ar darbuotojų patikėtinis, taip pat tėvų taryba.“ ir „5. Tėvų taryba mutatis mutandis sudaroma šio Kodekso darbo tarybų steigimui numatyta tvarka, Tėvų tarybos rinkimo teise turi visi darbuotojai, auginantys vaikus iki 18 metų, taip pat nėščios darbuotojos ir turi visus darbo tarybos įgaliojimus klausimais susijusiais su darbuotojų – tėvų teisėmis, įsipareigojimais ir garantijomis. Tėvų tarybos taip pat vykdo šeiminių ir darbo interesų derinimo galimybių užtikrinimo ir nediskriminavimo principo laikymosi tėvų atžvilgiu kontrolę.“ Nepritarti Nei Vyriausybėje, nei Trišalėje taryboje nebuvo sutarta dėl naujo organo „tėvų tarybos“ sukūrimo. Darbuotojų kolektyvinių interesų atstovavimas yra siejamas su visų darbuotojų atstovavimu, todėl vienos socialinės grupės išskyrimas su išsiskiriančiais specifiniais požymiais, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų tėvai, ar neįgalieji, ar jaunimas, nepateisintų kolektyvinio darbuotojų atstovavimo tikslų.
Darbo kodekso projekte yra siūlomas Europoje jau tradiciškai nusistovėjęs darbuotojų atstovavimo modelis, t. y. darbuotojus atstovauja profesinė sąjunga, darbo taryba arba darbuotojų patikėtinis. Tėvų taryba kaip ir argumentuose parašyta bus sudaryta iš dirbančių tėvų atstovų ar tokių joje bus reikiama sprendimų priėmimams dalis. Tuomet reikėtų sudaryti tarybas ir dėl vyresnio amžiaus asmenų ir dėl neįgaliųjų, ir kitų grupių. Darbo tarybos negali būti sulyginamos su tėvų tarybomis, nes šių institucijų funkcijos negali būti sutapatinamos. Taip pat, siūlytina įvertinti ir administracinę naštą įmonei, nes tokios tarybos aptarnavimas pareikalautų papildomų finansinių ir žmogiškųjų išteklių. 88. Teisės institutas 162, 165, 173 Kolektyviniai santykiai Įstatymo projekte kolektyvinių darbo santykių dalis pradedama 176 straipsnyje nustatant socialinės partnerystės darbo santykiuose principus, kurie išreiškia socialinės partnerystės sistemos per se logiką ir vertybinį pagrindą. Pagal šios normos formuluotę, siūlomas reguliavimas pateikia pavyzdinį, tačiau nebaigtinį principų sąrašą. Manytina, kad be išskirtų socialinės partnerystės principų, tikslinga įtraukti ir dabartiniame reglamentavime įtvirtintas bei teisės doktrinoje akcentuojamas pamatines nuostatas. Pavyzdžiui, laisvų kolektyvinių derybų principą, kuris ideologiškai atspindi TDO deklaracijoje „Dėl pagrindinių principų ir teisių darbe“ randamą pagrindinę teisę vesti kolektyvines derybas. Šiame kontekste paminėtinas ir objektyvios informacijos suteikimo principas, kurio reikšmė akcentuota tiek TDO rekomendacijose Nr. 163 „Dėl kolektyvinių derybų“, tiek ir 2002 m. kovo 11 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/14/EB „Dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje“, kuri įtraukta į įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų sąrašą įstatymo projekto priede (11 p.). Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad 176 straipsnio 2 dalis turėtų būti papildyta „Europos Sąjungos teisės aktų“ ir „Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų“ sąvokomis dėl ES teisės ir TDO priimamų teisės aktų turimos reikšmės Lietuvos Respublikos teisinei sistemai. Reguliuojant nuostatas, susijusias su darbuotojų atstovams suteikiamomis garantijomis (siūlomo projekto 181-183 str.), svarbu išlaikyti minėtų principų reikalavimus. Lietuvos ir užsienio darbo teisės doktrinoje darbuotojas pripažįstamas silpnesniąja darbo santykių šalimi[1]. Tokia darbuotojo padėtis suponuoja šalių lygiateisiškumo, geranoriškumo ir pagarbos teisėtiems savitarpio interesams principų ypatingą svarbą. Vis tik siūlomo reguliavimo 181 straipsnio 4 dalyje numatytos sankcijos darbuotojų atstovų atžvilgiu kvestionuotinos būtent išvardytų pamatinių socialinės partnerystės nuostatų kontekste. Manome, kad būtina nustatyti tam tikrus teisinius garantus, kurie darbuotojų atstovų veiklos sustabdymą ar nutraukimą leistų taikyti tik išimtinais atvejais ir tik kaip ultima ratio. Siūlytina į minėtą projekto nuostatą įtraukti Konstitucijos ar Kodekso pažeidimo laipsnį apibūdinančia sąvoką, pavyzdžiui „Darbuotojų atstovui šiurkščiai pažeidus Konstituciją ar šį Kodeksą [...]“, tokiu būdu įvedant proporcingumo kriterijų tarp taikomos sankcijos ir padaryto teisės pažeidimo. Paminėtina įstatymo projekto 183 straipsnyje numatyta nuostata dėl darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų apsaugos nuo diskriminacijos. Siūlomu reguliavimu (183 str.
Siūlomu reguliavimu (183 str. 3 d.) į sprendimo dėl darbuotojų atstovavimą įgyvendinančio asmens atleidimo ir būtinųjų darbo sutarties sąlygų pabloginimo priėmimo procesą įtraukiamas valstybinis darbo inspektorius, kuris privalo išnagrinėti darbdavio prašymą ir pateikti savo nuomonę. Kitaip tariant, darbdavys be inspektoriaus sprendimo, negali savo iniciatyva ar valia atleisti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančio asmens ar pabloginti tokio asmens būtinąsias darbo sutarties sąlygas. Vis dėlto 183 straipsnio 5 dalis nustato šios taisyklės išimtį, kuomet valstybinis darbo inspektorius darbdaviui sprendimo nepateikia per įstatymo projekte numatytą laikotarpį. Manome, jog valstybinio darbo inspektoriaus numatytos pareigos nevykdymas, t.y. sprendimo darbdaviui nepateikimas, neturėtų pabloginti darbuotojo, kaip silpnesniosios darbo santykių šalies, padėties. Šiuo atveju, siūlome atsisakyti 183 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto reguliavimo ir imperatyviai nustatyti privalomąją darbuotojų atstovavimą įgyvendinančio asmens atleidimo ir būtinųjų darbo sutarties sąlygų pabloginimo tvarką paliekant valstybinio darbo inspektoriaus sprendimo reikalavimą visų šalių atžvilgiu. Nauju reguliavimu siekiama detaliai reglamentuoti darbo tarybų statusą, sudarymo tvarką, veiklą bei veiklos pasibaigimo pagrindus, darbo tarybų ir jos narių teises ir pareigas, garantijas darbo tarybų nariams. Šiame kontekste įstatymo projekto iniciatoriui pasirinkus išsamų darbo tarybų veiklos kodifikavimą, rekomenduojame į siūlomą reguliavimą perkelti ir kitas esmines Darbo tarybų įstatymo nuostatas, nustatančias darbo tarybos nario teisių ir pareigų sistemą, garantijas (Darbo tarybų įstatymo 16-18 str.), darbo tarybos teisės į informaciją turinį (23 str.) ir kt.
Siekiant efektyvaus teisinio aiškumo principo įgyvendinimo, pagal kurį teisės aktai, inter alia, turi būti aiškūs[2], siūlome savo turiniu itin plačią 186 straipsnyje įtvirtintą nuostatą (100-104 psl.) dėl darbo tarybos rinkimų išskaidyti į keletą naujų straipsnių perkeliant įstatymo projekto tekstą tokiu eiliškumu:
1) Darbo tarybos rinkimų komisija – 186 str. 1-4 d.;
2) Kandidatų į darbo tarybą iškėlimas – 186 str. 5 d.;
3) Darbo tarybos rinkimo tvarka – 186 str. 6-13, 16 d.;
4) Darbo tarybos rinkimų rezultatų apskundimas – 186 str. 14 d.;
5) Papildomi darbo tarybos rinkimai padidėjus vidutiniam darbdavio darbuotojų skaičiui – 186 str. 15 d. Trečiajame įstatymo projekto skirsnyje įtvirtintos darbo teisės normos, reguliuojančios darbuotojų patikėtinio kompetenciją bei šio darbuotojų atstovo rinkimų tvarką. Manytina, kad ši naujai įvesta kolektyvinio darbuotojų atstovavimo Lietuvos darbo teisėje forma siūlomame projekte reglamentuojama nepakankamai išsamiai. Projekte lieka neaiškumų dėl darbuotojų patikėtinio rinkimų iniciatyvos, kandidatų į darbuotojų patikėtinius iškėlimo, detalesnės rinkimų tvarkos ir kt. Sistemiškai analizuojant projekto nuostatas ir atsižvelgiant į siūlomo reguliavimo 192 straipsnio 2 dalį, minėti klausimai galėtų būti sprendžiami mutatis mutandis taikant projekto, kitų įstatymų ir darbo teisės normų nuostatas dėl darbo tarybos kaip darbuotojų atstovaujamojo organo. Atsižvelgti 89.
Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)1643 Numatoma, kad darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys ne tik laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, bet ir 6 mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos. Siūlome atsisakyti garantijų išplėtimo po kadencijos pabaigos:
įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir 6 mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo.<..> Nepritarti Siekiama geriau užtikrinti darbuotojų atstovų garantijas, kad jie galėtų tinkamai vykdyti kolektyvines derybas, kitus kolektyvinių veiksmus. 90. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)1651 Privalomas darbo tarybų įsteigimas darbdavio iniciatyva įmonėje su daugiau nei 50 darbuotojų yra perteklinis ir žymiai padidins administracinę naštą darbdaviams. Šis reguliavimas nenumatytas ES direktyvose, ir iš Centrinės ir Rytų Europos regiono šalių tik Vengrija turi analogišką reguliavimą, kitose regiono šalyse reguliavimas mažiau griežtas. Toks reguliavimas paveiktų pusę Lietuvos darbuotojų – daugiau nei 435 000, ir daugiau nei 2 500 įmonių, iš kurių, tikėtina, didelė dalis jau turi efektyvias alternatyvias darbuotojų informavimo tvarkas.
Siūloma atsisakyti prievolės darbdaviams inicijuoti darbo tarybas automatiškai, pasiekus nustatytą darbuotojų skaičių, ir numatyti, kad inicijavimas vyksta darbuotojų prašymu: “1. Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta sudaroma 1/10 darbuotojų raštišku siūlymu arba profsąjungos, atstovaujančios 1/10 darbdavio darbuotojų, siūlymu, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra 50 darbuotojų ir daugiau.” Nepritarti Privalomu darbo tarybų steigimu siekiama užtikrinti tinkamą darbuotojų informavimą ir konsultavimą. 91. VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ (2015-10-27)1651 Pasiūlymas Privalomas darbo tarybų įsteigimas darbdavio iniciatyva įmonėje su daugiau nei 50 darbuotojų yra perteklinis ir žymiai padidins administracinę naštą darbdaviams. Šis reguliavimas nenumatytas ES direktyvose, ir iš Centrinės ir Rytų Europos regiono šalių tik Vengrija turi analogišką reguliavimą, kitose regiono šalyse reguliavimas mažiau griežtas. Toks reguliavimas paveiktų pusę Lietuvos darbuotojų - daugiau nei 435 000, ir daugiau nei 2 500 įmonių, iš kurių, tikėtina, didelė dalis jau turi efektyvias alternatyvias darbuotojų informavimo tvarkas. Siūloma atsisakyti prievolės darbdaviams inicijuoti darbo tarybas automatiškai, pasiekus nustatytą darbuotojų skaičių, ir numatyti, kad inicijavimas vyksta darbuotojų prašymu: “ 1. Darbo taryba darbdavio iniciatyva-privalo būti sudaryta sudaroma 1/10 darbuotojų raštišku siūlymu arba profsąjungos, atstovaujančios 1/10 darbdavio darbuotojų, siūlymu, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra 50 darbuotojų ir daugiau.” Nepritarti Darbo tarybų privalomu steigimu didesnėse įmonėse siekiama tinkamai įgyvendinti darbuotojų informavimą ir konsultavimą, kas šiuo metu tinkamai neveikia. 92.
2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)1651 Pirma, darbo taryba privalomai turi atsirasti, jeigu vidutinis pas darbdavį dirbančių darbuotojų skaičius yra 250 ir daugiau darbuotojų, t.y. tiems darbdaviams, kurie pagal darbuotojų skaičiaus kriterijų nelaikomi mažomis ar vidutinėmis įmonėmis. Didesnis nei 250 darbuotojų skaičius laikytinas reikšmingu. Esant 50 darbuotojų, klausimai gali būti sprendžiami susirinkimuose ar kitokia forma. Antra, ES direktyva 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje nenustato ir neįpareigoja privalomai įvesti darbo tarybų, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų, kaip siūloma DK projekte. Trečia, darbo taryba sudaroma iš darbuotojų, išrinktų rinkimuose. Taigi, reikia ne tik leisti jai kurtis ir sudaryti tam sąlygas (darbdavio atsakomybė), bet ir aktyvaus darbuotojų dalyvavimo (kandidatavimo, noro būti išrinktam/darbuotojo atsakomybė). Darbdavys neturi įgalinimų darbuotojų atžvilgiu reikalauti ar įpareigoti darbuotoją būti darbo tarybos nariu. Todėl DK projekte pateiktą formuluotę „<...> privalo būti sudaryta“, apibrėžtą rezultato prasme, reikia keisti įpareigojimo atlikti veiksmus formuluote „ Darbdavys inicijuoja darbo tarybos sudarymą, jeigu <....>“ arba kaip formuluote „darbdavio iniciatyva renkama“. Nepritarti Šia nuostata siekiama užtikrinti darbuotojų informavimą ir konsultavimą įmonėse, kuriose dirba daugiau kaip 20 darbuotojų. 93. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)1652 Galiojančiame Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymo 3 str. 3 dalyje nustatytas minimalus 20 darbuotojų skaičius darbo tarybai įsteigti yra pakankamas, todėl nemažintinas. Atsižvelgti Šia nuostata siekiama užtikrinti darbuotojų informavimą ir konsultavimą įmonėse, kuriose dirba daugiau kaip 20 darbuotojų. 94.
2015-06-22 (g-2015-6094)1662
diskriminacija dėl priklausymo profesinei sąjungai. Tai pažeidžia Lygių galimybių įstatymą ir atitinkamas europines direktyvas. Atsižvelgti Trišalėje taryboje buvo sutarta išbraukti Projekto 166 straipsnio 2 dalį. 95. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2015-11-11 (Nr. 10001)170 Darbo tarybos gali būti steigiamos nepriklausomai nuo to ar įstaigoje yra profesinė sąjunga, tokiu būdu sudaromos prielaidos pastarųjų funkcijoms dubliuotis su profesinių sąjungų funkcijomis, tad tikroji darbo tarybų paskirtis ir reikšmė lieka neaiški. Tokiu teisiniu reguliavimu menkinamas profesinių sąjungų statusas ir reikšmė. Nepritarti Darbo kodekso projekto 161 straipsnyje yra aiškiai apibrėžta profesinių sąjungų ir darbo tarybų kompetencija. Darbo tarybos bus atsakingos už darbuotojų informavimą ir konsultavimą. Jos turės būtų steigiamos įmonėse, kur dirba daugiau kaip 20 darbuotojų. Tuo siekiama užtikrinti tinkamą darbuotojų informavimo ir konsultavimo įgyvendinimą. Tuo tarpu profesinių sąjungų kompetencija – kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas. Darbo tarybos negalės vykdyti kolektyvinių derybų, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir kolektyvinių darbo ginčų inicijavimo funkcijų, nes tai išimtinė profesinių sąjungų teisė. 96. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2015-11-11 (Nr. 10001)171 Darbo taryba gali sudaryti rašytinį susitarimą su darbdaviu. Nėra aiškus tokios susitarimo tikslas, paskirtis, tokie susitarimai silpnins kolektyvinių sutarčių reikšmę.
Nepritarti
susitarti darbo taryba ir darbdavys, t.y. dėl darbo tarybos kompetencijos įgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansavimo ir kitų susijusių klausimų, skatinančių darbo tarybos ir darbdavio bendradarbiavimą), o 171 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai parašyta, dėl ko jie susitarti negali, t.y. negali tartis dėl darbuotojų darbo sąlygų, darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko bei kitų klausimų, kurie reglamentuotini kolektyvinėje sutartyje. 97. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)1731 Darbuotojų atstovas atsiranda tuomet, kai nėra darbuotojų kvorumo darbo tarybai įsteigti. Darbo taryba gali būti sudaryta, jei darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip 20. Todėl atstovas atsiranda, jei darbuotojų vidutinis skaičius yra mažiau kaip 20. Nepritariame profsąjungų siūlymu mažinti darbuotojų skaičių iki 10. Atsižvelgti Šia nuostata siekiama užtikrinti darbuotojų informavimą ir konsultavimą įmonėse, kuriose dirba daugiau kaip 20 darbuotojų. 98. Laisvosios rinkos institutas175 Projekte profesinių sąjungų (PS) ir profesinių sąjungų organizacijų (PSO) sąvokos naudojamos painiai ir prieštaringai. Pagal 178 str. 1 d., 3 d. 1) p. ir 6 d. 3) p. išeitų, kad PS gali steigtis ir veikti ne tik įmonės, bet ir nacionaliniu, šakos, teritoriniu ar profesiniu lygiu. Tačiau steigėjų skaičiaus reikalavimas nustatytas tik įmonės lygiu ir profesiniu pagrindu veikiančioms PS (179 str. 1 d. ir 180 str. 1 d.), o šakos, teritoriniu ir nacionaliniu lygiu veikiančioms steigimo taisyklės apibrėžtos tik PSO, bet ne PS (180 str. 2-5 d.). Nesant apibrėžto steigėjų skaičiaus reikalavimo šakos, teritorinio ir nacionalinio lygio PS, tokios PS negalės būti įsteigtos, nes negalės būti įvykdyta 178 str. 3 d. 1) p. nustatyta sąlyga.
1) p. nustatyta sąlyga. Tai pažeistų Konstitucijos 50 str. įtvirtintą principą, kad profesinės sąjungos kuriasi laisvai. Kitur Projekto tekste PS ir PSO sąvokos naudojamos kaip sinonimai – pvz., III dalies II skyriaus ketvirtasis skirsnis vadinamas „profesinės sąjungos“, taip pat daugelio šio skirsnio straipsnių pavadinimuose naudojama tik PS sąvoka, nors turinyje dažnai kalbama tiek apie PS, tiek apie PSO. Tačiau iš 178 str. 10 d. akivaizdu, kad PS ir PSO yra skirtingi dalykai Teisę atstovauti darbuotojams ir sudaryti kolektyvines sutartis Projektas suteikia tik PS (162 str. 2 d. ir 3 d., 191 str. 1 d.), tačiau kitur Projekte PSO jau yra minimos kaip kolektyvinių sutarčių šalys (pvz. 193 str., 195 str. 2-4 d.). Siekiant išvengti aukščiau aprašytos painiavos ir prieštaravimų, siūlome naudoti tik vieną – profesinės sąjungos – sąvoką, numatant, kad nacionaliniu, šakos, teritoriniu ar profesiniu lygiu veikiančios profesinės sąjungos nariais gali būti ne tik fiziniai asmenys, bet ir kitos profesinės sąjungos. Nesvarstyti
projekto skirsnis „Profesinės sąjungos“ yra išbrauktas
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2015-11-11 (Nr. 10001)175 Profesinės sąjungos ir jų organizacijos, kolektyviai atstovaudamos darbuotojams ir gindamos jų darbo, socialines ir ekonomines teises, turi teisę turėdamos darbuotojo nario raštišką sutikimą, gauti iš darbdavio informaciją apie jo darbo sąlygas. Pagal pavedimą atstovauti savo nariams individualiuose ir kolektyviniuose darbo ginčuose dėl teisės. Formalizuojamos profesinių sąjungų teisių įgyvendinimo procedūros, nustatant papildomus reikalavimus bei sąlygas, kuriuos įvykdžius profesinės sąjungos galės atlikti savo funkcijas. Atstovavimas pagal pavedima prieštarauja profesinių sąjungų teisei atstovauti narystės profesinėje sąjungoje pagrindu – tokiu būdu kiekvieną kartą atstovaujant savo nariams reikės raštiško pavedimo (įgaliojimo) atstovauti, kuris laikytinas pertekliniu.
Nesvarstyti
projekto skirsnis „Profesinės sąjungos“ yra išbrauktas
176 Paminėtina įstatymo projekto 183 straipsnyje numatyta nuostata dėl darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų apsaugos nuo diskriminacijos. Siūlomu reguliavimu (183 str. 3 d.) į sprendimo dėl darbuotojų atstovavimą įgyvendinančio asmens atleidimo ir būtinųjų darbo sutarties sąlygų pabloginimo priėmimo procesą įtraukiamas valstybinis darbo inspektorius, kuris privalo išnagrinėti darbdavio prašymą ir pateikti savo nuomonę. Kitaip tariant, darbdavys be inspektoriaus sprendimo, negali savo iniciatyva ar valia atleisti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančio asmens ar pabloginti tokio asmens būtinąsias darbo sutarties sąlygas. Vis dėlto 183 straipsnio 5 dalis nustato šios taisyklės išimtį, kuomet valstybinis darbo inspektorius darbdaviui sprendimo nepateikia per įstatymo projekte numatytą laikotarpį. Manome, jog valstybinio darbo inspektoriaus numatytos pareigos nevykdymas, t.y. sprendimo darbdaviui nepateikimas, neturėtų pabloginti darbuotojo, kaip silpnesniosios darbo santykių šalies, padėties. Šiuo atveju, siūlome atsisakyti 183 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto reguliavimo ir imperatyviai nustatyti privalomąją darbuotojų atstovavimą įgyvendinančio asmens atleidimo ir būtinųjų darbo sutarties sąlygų pabloginimo tvarką paliekant valstybinio darbo inspektoriaus sprendimo reikalavimą visų šalių atžvilgiu. Pritarti
Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)181 Nacionalinė trišalė taryba yra tapusi nelanksti, uždara institucija, nesitaikanti prie besikeičiančių aktualijų ir neužtikrinanti joje dalyvaujančių socialinio dialogo šalių reprezentatyvumo.
Siekiant spręsti šias ir kitas su Trišale taryba susijusias problemas ir iššūkius, siūloma Darbo kodekse nedetalizuoti nacionalinio lygmens socialinę partnerystę įgyvendinančios institucijos ir jos veikimo principų, bet nurodyti, kad tai numatoma specialiais įstatymais: Pakeisti 188 straipsnį ir jį suformuluoti taip: “188 straipsnis. Nacionalinio lygmens socialinė partnerystė
partnerių organizacija. 2. Nacionalinio lygmens socialinių partnerių organizacijos funkcijas, teises, sudarymo, darbo organizavimo tvarką nustato specialūs įstatymai.” Taip pat pakeisti susijusią 139 str. 3 d. „3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir sudaro ekspertų komisiją. Veikdama pagal Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir įvertindama ekonominę–socialinę valstybės situaciją, gavusi Trišalės tarybos veikloje dalyvaujančių socialinių partnerių nacionalinio lygmens socialinių partnerių (DK 188 str.) rekomendacijas, ekspertų komisija teikia išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo kasmet iki rugsėjo 15 d.“
(2015-10-27)181 Pasiūlymas Nacionalinė trišalė taryba yra tapusi nelanksti, uždara institucija, nesitaikanti prie besikeičiančių aktualijų ir neužtikrinanti joje dalyvaujančių socialinio dialogo šalių reprezentatyvumo.
Siekiant spręsti šias ir kitas su Trišale taryba susijusias problemas ir iššūkius, siūloma Darbo kodekse nedetalizuoti nacionalinio lygmens socialinę partnerystę įgyvendinančios institucijos ir jos veikimo principų, bet nurodyti, kad tai numatoma specialiais įstatymais: Pakeisti 188 straipsnį ir jį suformuluoti taip:
“188 straipsnis. Nacionalinio lygmens socialinė partnerystė
susitarimu veikia nacionalinio lygmens socialinių partnerių organizacija.2. Nacionalinio lygmens socialinių partnerių organizacijos funkcijas, teises, sudarymo, darbo organizavimo tvarką nustato specialūs įstatymai.” Taip pat pakeisti susijusią 139 str. 3 d. „3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir sudaro ekspertų komisiją. Veikdama pagal Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir įvertindama ekonominę-socialinę valstybės situaciją, gavusi Trišalės tarybos veikloje dalyvaujančių socialinių partnerių nacionalinio lygmens socialinių partnerių (DK 188 str.) rekomendacijas, ekspertų komisija teikia išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo kasmet iki rugsėjo 15d.“
1816 Projekto 188 str. 6 d. nustato, kad naujos profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos į trišalę tarybą įtraukiamos tik daugumai jau esančių trišalėje taryboje organizacijų, Vyriausybės atstovams pritarus. Ši nuostata paverčia trišalę tarybą uždaru klubu, į kurį galima patekti tik daugumai narių pritarus.
Kadangi trišalė taryba nėra tiesiog klubas, bet įstatymo numatytus įgaliojimus turinti institucija, ji turi būti sudaroma vadovaujantis objektyviais kriterijais (pvz., atsižvelgiant į atstovaujamų darbdavių ir darbuotojų skaičių), o ne esamų narių simpatijomis ir norais. Trišalė taryba privalo atspindėti visų darbuotojų, bedarbių ir darbdavių interesus, ne tik tų, kurie turi teisę dalyvauti Trišalės tarybos veikloje. Tai ypatingai svarbu tuomet, kai trišalė taryba priima svarbius ir visiems darbuotojams, bedarbiams ir darbdaviams privalomus sprendimus. Siūlome apibrėžti objektyvius kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų atrenkamos darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos, turinčios teisę skirti atstovus į trišalę tarybą. Atsižvelgti
2015-11-11 (Nr.10118 )181 Siekiant užtikrinti efektyvų ir plataus atstovavimo socialinį dialogą, kuris atitiktų šiuolaikinės darbo rinkos situaciją, būtų skaidrus ir demokratiškas. Pasiūlymas: Pakeisti 188 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „188 straipsnis. Trišalė taryba
susitarimu Lietuvos Respublikos trišalė taryba (toliau – Trišalė taryba) yra sudaroma trejų metų kadencijai iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių: nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų organizacijų, darbdavių organizacijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų. Kiekviena organizacija į Trišalę tarybą deleguoja po vieną atstovą. 2. Trišalė taryba svarsto klausimus ir teikia išvadas bei pasiūlymus šiose darbo ir socialinės politikos srityse:
1) užimtumo ir darbo santykių;
2) darbo užmokesčio politikos;
3) socialinio draudimo ir socialinės apsaugos;
4) darbuotojų saugos ir sveikatos;
5) socialinės partnerystės ir kolektyvinių darbo santykių;
6) klausimų, kuriuos reikia apsvarstyti remiantis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.
144
„Dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti“
nuostatomis. 3. Trišalės tarybos funkcijas, teises, sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Trišalės tarybos funkcijas, teises, sudarymo, darbo organizavimo tvarką nustato Trišalės tarybos nuostatai. Juos tvirtina ir keičia šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalys. 4. Profesinių sąjungų bei darbdavių organizacijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai turi suteikti Trišalei tarybai būtiną informaciją svarstomais klausimais. 5. Trišalė taryba gali sudaryti trišalius susitarimus dėl darbo santykių ir su jais susijusių socialinių bei ekonominių sąlygų ir tarpusavio santykių reglamentavimo. 6. Trišalės tarybos sudėties pakeitimai svarstomi Kandidatų į Trišalę tarybą atrankos komisijoje. Atrankos komisijos sudarymo tvarką, kandidatų atrankos kriterijus ir atrankos rezultatų vertinimo, viešinimo bei ginčų sprendimo tvarką nustato Vyriausybė, vadovaudamasi atstovavimo proporcingumo, teisingumo ir skaidrumo principais
7Vyriausybė,
nustatydama kandidatų vertinimo tvarką, privalo atsižvelgti į šiuos kriterijus:
1) Organizacijos narių skaičius,
2) Organizacijos padalinių ir narių pasiskirstymas įvairiose Lietuvos apskrityse,
3) Organizacijos veiklos laikotarpis,
4) Bendras organizacijos administracijos darbuotojų skaičius,
5) Organizacijos narių sumokėta metinė nario mokesčio suma,
6) Narystės mokesčio dalis metiniame biudžete,
7) Atstovavimas organizacijai ir narystė tarptautinėse organizacijose. 6.
sudėties pakeitimai, įtraukiant į jos veiklą naujas profesinių sąjungų organizacijas ir darbdavių organizacijas, svarstomi Trišalėje taryboje. Sprendimai šiuo klausimu priimami jos narių, atstovaujančių profesinių sąjungų organizacijoms, daugumai ir narių, atstovaujančių darbdavių organizacijoms, bei narių, atstovaujančių Lietuvos Respublikos Vyriausybei, daugumai pritarus.“ Be aukščiau aptartos Trišalės tarybos sudarymo problematikos, Trišalėje taryboje svarstomų klausimų ratas yra per siauras, jis neapima visų pilietinei visuomenei aktualių klausimų ir interesų. Dėl šios priežasties LVK siūlo steigti Nacionalinę ekonominių ir socialinių reikalų tarybą (NEST), kuri išplėstų socialinio dialogo ir aktyvios pilietinės visuomenės dalyvių ratą. LVK siūlomos NEST koncepcija yra panaši į Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto funkcijas, kuris leidžia verslo ir pilietinės visuomenės organizacijoms išsakyti savo pozicijas Europos mastu. Lietuvos NEST turėtų užtikrinti, kad šalies politika ir teisėkūra derėtų su egzistuojančiomis ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis. NEST turėtų svarstyti ne tik su darbo santykiais susijusius klausimus, bet ir vystyti platesnį dialogą tarp socialinių partnerių ir valstybės. Jos uždavinys – padėti Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei ir kitoms valstybinėms institucijoms formuoti šalies viziją, plėtros strategiją, socialinę, darbo ir ekonominę politiką. Taigi, NEST galėtų tapti platforma, kuri atstovauja, informuoja ir konsultuoja valdžios atstovus svarbiausiais visuomenei klausimais. Tokį NEST modelį turi daugelis ES šalių. NEST veikloje galėtų dalyvauti platesnė pilietinės visuomenės dalis: ne tik darbuotojai ir darbdaviai, bet ir nevyriausybinės organizacijos, taip pat nepriklausomi ekonomikos bei socialinių reikalų ekspertai - Lietuvos universitetų ir mokslinių tyrimų institutų atstovai. Tarybą galėtų sudaryti 30 narių.
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus siūlome: Papildyti naujojo Darbo kodekso projekto III skyriaus pirmąjį skirsnį „Darbo ir socialinių reikalų tarybos“ straipsniu „Nacionalinė ekonominių ir socialinių reikalų taryba“. Dėl NEST steigimo LVK su partneriais yra parengusi įstatymo projektą. NEST būtų sudaryta lygiateisės partnerystės pagrindu, aprėptų platesnį valdžios, darbdavių, profsąjungų, nevyriausybinių organizacijų bei kitų aktyviausių visuomenės interesų grupių atstovų ratą ir tarpusavio susitarimais (Nacionaliniu susitarimu) svarstytų bei spręstų socialines - ekonomines aktualijas, iniciatyvas bei problemas. Atsižvelgti
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2015-11-11 (Nr. 10001)181 Trišalės tarybos sudėties pakeitimai, įtraukiant į jos veiklą naujas organizacijas, svarstomi Trišalėje taryboje. Sprendimai šiuo klausimu priimami jos narių dauguma. Naujos organizacijos gali nepatekti į Trišalę tarybą, tokiu būdu sukuriama uždara struktūra, kurioje nuolatos dalyvauja tos pačios organizacijos. Atsižvelgti
188 2.2 Dėl kolektyvinių sutarčių viešajame sektoriuje Viešojo sektoriaus išlaidas, įskaitant darbuotojų kaštus, padengia mokesčių mokėtojai. Esmines šiuos kaštus lemiančias sąlygas
Profsąjungoms valstybė suteikia daugiau teisių nei paprastai grupei žmonių, taip neva išlygindama tariamai skirtingas darbuotojų ir verslininkų (darbdavių) derybines pozicijas. Tačiau viešojo sektoriaus darbuotojų darbdavys yra valstybė (mokesčių mokėtojai). Viešojo sektoriaus profsąjungoms suteikiant lygiai tas pačias teises kaip privataus sektoriaus profsąjungoms yra daroma prielaida, kad valstybė, veikdama kaip darbdavys, vadovaujasi tokiomis paskatomis kaip ir privatus sektorius. Tačiau realybėje situacija yra kitokia. Palyginus su privačiu sektoriumi, kur įmonės valdo savo pinigus ir yra suinteresuotos maksimaliu lėšų panaudojimo efektyvumu, viešajame sektoriuje asignavimų valdytojai (ar gavėjai) disponuoja ne asmeniniais, o mokesčių mokėtojų pinigais. Todėl paskatos lėšas naudoti maksimaliai efektyviai yra nepalyginamai mažesnės nei privačiame sektoriuje. Dėl to iš valstybės, kaip darbdavio pusės, spaudimas mažinti atlyginimus ir pan. yra nepalyginamai mažesnis nei privačiame sektoriuje. Jei kolektyvinėmis sutartimis viešajame sektoriuje nustatomi aukštesni, nei teisės aktais nustatyti, atlyginimai, tai gali tapti nepagrįsta našta šalies biudžetui ir mokesčių mokėtojams. Siūlome Projekte numatyti, kad viešajame sektoriuje kolektyvinės sutartys negali būti sudaromos. Ar bent numatyti, kad viešojo sektoriaus kolektyvinės sutartys negali nustatyti tokių sąlygų, kurios padidintų lėšų poreikį. Nepritarti Socialinis dialogas, partnerystė turi vykti tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje. Dėl biudžeto lėšų naudojimo nustatymo
Valstybės tarnybos įstatymas. 107. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2015-11-11 (Nr. 10001)188 Kolektyvinė sutartis yra dvišalė.
Nebelikus profesinių sąjungų jungtinių atstovybių mechanizmo ir nenustačius kriterijų profesinėms sąjungoms, kurios galėtų dalyvauti kolektyvinėse derybose dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo, pastarasis procesas netenka sistemos, tampa nekonkretus tais atvejais, kuomet esant profesinių sąjungų pliuralizmui, iškyla atstovavimo problemos. Nepritarti Profsąjungų skyrius išbrauktas iš projekto. 108. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2015-11-11 (Nr. 10001)192 Kolektyvinė sutartis galioja iki joje nurodyto termino, bet ne ilgiau kaip trejus metus arba iki naujos kolektyvinės sutarties sudarymo. Terminuotos kolektyvinės sutarties galiojimą šalys gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieniems metams ir tik vieną kartą. Nesuprantamas kolektyvinės sutarties termino nustatymas bei ribojimas pratęsti kolektyvinės sutarties galiojimą, tai prieštarautų savanoriškų ir laisvų kolektyvinių derybų ir bendro susitarimo principams, nustatant nepagrįstus apribojimus. Atsižvelgti
194 Projekte siūloma naujovė – suteikti Socialinės apsaugos ir darbo (SAD) ministrui teisę išplėsti visos ar dalies kolektyvinės sutarties galiojimą darbdaviams, kurie nėra tos sutarties šalis, – pažeidžia sutarties esmę ir nepagrįstai išplečia ministro galias reglamentuojant darbo santykius. Sutartis sudaroma šalių laisva valia ir išreiškia suderintą šalių valią (sutarimą) dėl sutarties objekto. Jei dokumentas turi galią šalims, kurios neišreiškė valios dėl jo sudarymo, jis negali vadintis sutartimi. Kolektyvinės sutartys gali reguliuoti bet kokius šalių sutartus klausimus, netgi nukrypdamos nuo imperatyvių teisės normų (Projekto 196 str. 3 d.). Teisė kolektyvinių sutarčių nuostatas padaryti privalomas kitiems – t. y. suteikti joms teisės normos galią – suteiktų SAD ministrui iš esmės neribotą galią poįstatyminiais aktais reglamentuoti darbo santykius.
Konstitucinis teismas 1995 m. spalio 26 d. nutarime pažymėjo, kad
„kiekvienam valdžios organui suteikiama jo paskirtį atitinkanti
kompetencija, kurios konkretus turinys priklauso nuo to organo vietos tarp kitų valdžios organų, jo įgaliojimų santykio su kitų organų įgaliojimais. Konstitucijos 67 straipsnio 1 ir 2 punktuose yra įtvirtinta, kad įstatymus leidžia Seimas. Šalies teisės šaltinių sistemoje įstatymas yra pirminis teisės aktas, turintis aukščiausiąją teisinę galią. Ši galia grindžiama tuo, kad tautos įgalioto įstatymų leidėjo – Seimo priimtame įstatyme išreiškiama tautos valia svarbiausiais visuomenės gyvenimo klausimais. Įstatymų normose nustatomos bendro pobūdžio taisyklės, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka. <...> Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įstatymų leidybos delegavimas nenumatytas, todėl Vyriausybė gali priimti tik poįstatyminius teisės aktus. <...> tam tikri visuomenės prioritetiniai dalykai turi būti reguliuojami tik įstatymais. Demokratinėje visuomenėje prioritetas teikiamas žmogui, todėl viskas, kas susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, reguliuojama įstatymais.“ Manome, kad Projekto 201 str. iškreiptų sutartinį kolektyvinių sutarčių pobūdį ir prieštarautų Konstitucijai, todėl siūlome jo atsisakyti. Nepritarti Šiuo metu tokios nuostatos galioja ir dabartiniame Darbo kodekse. Projekte siūloma išsamiau reguliuoti, nurodant ir išplėtimo motyvus. 110. Lietuvos verslo konfederacija ICC Lietuva 2015-06-05 (G-2015-5126)1996 LVK siūlo keisti 206 str. 6 d. nuostatą, kad Tarybos sudėtis ir sudėties pakeitimai yra daromi jau esamų narių pritarimu, todėl raginame peržiūrėti Trišalės tarybos sudėtį ir naujų narių priėmimo procedūras. Siūlome atsisakyti 206 str.
Siūlome atsisakyti 206 str. 6 d. nuostatos ir apibrėžti objektyvius Trišalės tarybos sudarymo kriterijus, narių kvalifikacinius kriterijus bei įvesti narių privalomą rotaciją. Atsižvelgti
2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531) 199-205 SADM teigia, kad informavimo ir konsultavimosi nuostatos yra perkeltos iš ES direktyvos - 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje. Direktyvos tikslas - užtikrinti darbuotojų informavimą ir konsultavimąsi įmonėse, kuriose dirba mažiausiai 50 darbuotojų. Direktyva numato, kad darbuotojų informavimas ir konsultavimasis turi būti įgyvendinamas per darbuotojų atstovus, o kas yra darbuotojų atstovai, valstybės narės gali nustatyti nacionalinės teisės aktuose (Darbo kodekse nustatyta, kad darbuotojų atstovai yra profesinės sąjungos ir darbo tarybos). Taigi minėtoje direktyvoje nėra reikalavimo sudaryti darbo tarybas įmonėse, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų, kaip tai numatyta Darbo kodekso projekte. Nepritarti Dabartinė padėtis rodo, kad informavimas ir konsultavimas nevyksta arba vyksta labai vangiai, todėl šiomis nuostatomis siekiama tinkamai užtikrinti darbuotojų informavimą ir konsultavimą įmonėse, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. 112. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)200 Darbo tarybos reikalavimu darbdavys privalo pradėti konsultavimosi procedūrą. Procedūra gali užtrukti bent 20 darbo dienų (2 mėnesius) (5 darbo dienos pradėti procedūrą; 15 darbo dienų terminas rašytinių DT pasiūlymų pateikimui) (DK 207 str. 4 dalis) ir jos vykdymo metu darbdavys negali priimti atitinkamų sprendimų.
Aptariamoje nuostatoje nėra nurodyta, dėl kokių klausimų DT turi teisę reikalauti pradėti konsultavimosi procedūrą, todėl galima daryti išvadą, jog tai gali būti bet kokio pobūdžio klausimas (nebūtinai dėl darbo santykių būklės ir ekonominės padėties, vietinių teisės aktų tvirtinimo (DK 209 str.), verslo ar jo dalies perdavimo (DK 211 str.)). Nustatytos pareigos konsultuotis nesilaikymas lemia ginčą dėl teisės (DK 216 str. 1 dalis). Aukščiau pristatyti aptariamos nuostatos požymiai leidžia daryti išvadą, jog privalomas konsultavimasis iš esmės dėl bet kokių klausimų gali ženkliai apsunkinti reikšmingų darbdavio verslui sprendimų priėmimą. Konsultavimosi procedūra tampa svertu ne vien užtęsti darbdavio sprendimų priėmimą (dėl ko jie gali tapti nebeaktualūs), bet ir apskritai jį blokuoti (teisė inicijuoti ginčą dėl teisės), neatsižvelgiantį į klausimo reikšmę darbuotojų interesų aspektu. Darbuotojų interesai apsaugomi kitomis DK nuostatomis (pvz., verslo perėmimo atveju darbuotojai taip pat perkeliami). DT suteikiama teisė konsultuotis bet kokiu klausimu laikytina neproporcinga. Atsižvelgiant į tai, aptariama nuostata į DK neturi būti įtraukta. Nepritarti Šiomis nuostatomis siekiama tinkamai užtikrinti darbuotojų direktyvines nuostatas dėl informavimo ir konsultavimo. 201 – 204 straipsniuose nustatyta dėl kokių klausimų darbdavys turi konsultuotis su darbo taryba. 113. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)2003 Siūlomas reglamentavimas, pagal kurį darbo taryba yra įpareigojama neatskleisti komercinių (gamybinių) ar profesinių paslapčių, netiksliai perkelia ES direktyvos 2002/14/EC rekomendaciją ir kelia riziką, kad darbo tarybos galės teisėtai atskleisti paslaptis įmonės darbuotojams. Siūloma papildyti straipsnį, naudojant ES direktyvoje esančią formuluotę: „3.
Darbo tarybos nariai, pateikę rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) ar profesinės paslapties, turi teisę susipažinti su informacija, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, bet yra būtina jų pareigoms atlikti. Neatsižvelgiant į darbo tarybos narių buvimo vietą ir darbo santykių ar atstovavimo įgaliojimų pasibaigimą, jiems draudžiama žinomą tapusią informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, naudoti ne pagal paskirtį ar ją atskleisti darbuotojams ar tretiesiems asmenims. Supažindinimą su valstybės, tarnybos paslaptimis ir atsakomybę už jų atskleidimą ar neteisėtą panaudojimą reglamentuoja specialūs įstatymai.“
(2015-10-27)2003 Pasiūlymas Siūlomas reglamentavimas, pagal kurį darbo taryba yra įpareigojama neatskleisti komercinių (gamybinių) ar profesinių paslapčių, netiksliai perkelia ES direktyvos 2002/14/EC rekomendaciją ir kelia riziką, kad darbo tarybos galės teisėtai atskleisti paslaptis įmonės darbuotojams. Siūloma papildyti straipsnį, naudojant ES direktyvoje esančią formuluotę: „3. Darbo tarybos nariai, pateikę rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) ar profesinės paslapties, turi teisę susipažinti su informacija, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, bet yra būtina jų pareigoms atlikti. Neatsižvelgiant į darbo tarybos narių buvimo vietą ir darbo santykių ar atstovavimo įgaliojimų pasibaigimą, jiems draudžiama žinomą tapusią informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, naudoti ne pagal paskirtį ar ją atskleisti darbuotojams ar tretiesiems asmenims. Supažindinimą su valstybės, tarnybos paslaptimis ir atsakomybę už jų atskleidimą ar neteisėtą panaudojimą reglamentuoja specialūs įstatymai.“ Pritarti 115.
Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)2004 Numatomas reguliavimas, pagal kurį bendrųjų konsultacijų periodu darbdavys negali imtis jokių veiksmų, dėl kurių buvo pradėtos konsultacijos (viso iki 15 d. d.), sukelia riziką, kad tokios konsultacijos gali stabdyti darbdavio vykdomus svarbius ir skubius sprendimus, tyčia ar netyčia trikdant įmonės veiklą. Todėl siūloma numatyti, kad darbo taryba gali reikalauti stabdyti susijusius procesus tik motyvuotu prašymu: „4. Darbo tarybos reikalavimu darbdavys turi pradėti konsultavimosi procedūras ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Konsultavimosi procedūrų metu darbo tarybos nariai turi teisę susitikti su darbdaviu ir jo atstovais, prireikus – ir kitais įmonės, įstaigos, organizacijos valdymo organų nariais, ir per penkiolika darbo dienų, jeigu nesusitarta dėl kitokio termino, nuo pirmos konsultacijų dienos raštu pateikti savo pasiūlymus. Darbo tarybai raštu pateikus motyvuotą prašymą, Ttuo laikotarpiu darbdavys negali imtis jokių veiksmų, dėl kurių pradėtos konsultavimosi procedūros. Pasibaigus šiam terminui, jeigu darbo taryba nepateikia savo nuomonės, darbdavys gali nutraukti konsultavimosi procedūras. Konsultavimu turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo. Konsultacijų rezultatai įforminami protokolu, susitarimu arba priimami vietiniai norminiai teisės aktai.“
(2015-10-27)2004 Pasiūlymas Numatomas reguliavimas, pagal kurį bendrųjų konsultacijų periodu darbdavys negali imtis jokių veiksmų, dėl kurių buvo pradėtos konsultacijos (viso iki 15 d. d.), sukelia riziką, kad tokios konsultacijos gali stabdyti darbdavio vykdomus svarbius ir skubius sprendimus, tyčia ar netyčia trikdant įmonės veiklą.
Todėl siūloma numatyti, kad darbo taryba gali reikalauti stabdyti susijusius procesus tik motyvuotu prašymu: „4. Darbo tarybos reikalavimu darbdavys turi pradėti konsultavimosi procedūras ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Konsultavimosi procedūrų metu darbo tarybos nariai turi teisę susitikti su darbdaviu ir jo atstovais, prireikus - ir kitais įmonės, įstaigos, organizacijos valdymo organų nariais, ir per penkiolika darbo dienų, jeigu nesusitarta dėl kitokio termino, nuo pirmos konsultacijų dienos raštu pateikti savo pasiūlymus. Darbo tarybai raštu pateikus motyvuotą prašymą, Ttuo laikotarpiu darbdavys negali imtis jokių veiksmų, dėl kurių pradėtos konsultavimosi procedūros. Pasibaigus šiam terminui, jeigu darbo taryba nepateikia savo nuomonės, darbdavys gali nutraukti konsultavimosi procedūras. Konsultavimu turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo. Konsultacijų rezultatai įforminami protokolu, susitarimu arba priimami vietiniai norminiai teisės aktai.“
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2015-11-11 (Nr. 10001)200 Informavimas – informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojams ar darbo tarybai, siekiant supažindinti su klausimo, susijusio su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis bei interesais, esme. Konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbo tarybos ir darbdavio užmezgimas bei plėtojimas.
Nepagrįstas informavimo konsultavimo procedūrų perdavimas išskirtinai darbo tarybų kompetencijai, eliminuojant galimybę šiuose procesuose dalyvauti profesinėms sąjungoms, tokiu būdu nepagrįstai menkinamas profesinių sąjungų statusas ir reikšmė. Įvertinti
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2015-11-11 (Nr. 10001)201 Kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygiu veikiančiai profesinei sąjungai. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl šios informacijos. Toks socialinių partnerių reitingavimas, kuomet profesinės sąjungos dalyvauja reguliariojo informavimo konsultavimo procese tik kaip stebėtojai ir tik tais atvejais, kai įmonėje, įstaigoje nėra darbo tarybos ar darbuotojų patikėtinio, menkina profesinių sąjungų statusą ir reikšmę, prieštarauja šio kodekso 162 straipsnyje nustatytai socialinių partnerių hierarchijai. Įvertinti
2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)201 DK 208 str. nustato pareigą (i) pateikti informaciją, jei bendrovėje vidutiniškai dirba 50 ir daugiau darbuotojų ir (ii) šios informacijos pagrindu vesti konsultacijas.
privalomai turėtų pateikti bendrovės, kuriose vidutiniškai dirba 500 ir daugiau darbuotojų, arba privalomai teikti tokią informaciją nenustatytina iš viso.
Korekcija atitinka pasiūlymui dėl privalomų DT sudarymo, jei pas darbdavį dirba vidutiniškai 500 ir daugiau darbuotojų.
įpareigojimas teikti informacija apie: (i) įvykusius DU pokyčius ir numatomas tendencijas; (ii) darbo laiko organizavimo ypatumus (įskaitant viršvalandinį darbą ir jo priežastis); (iii) darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių, padedančių gerinti darbo aplinką, įgyvendinimo rezultatus; (iv) bendrovės plėtrą, ekonominę padėtį. Nurodytos informacijos pateikimas gali sukelti neigiamų padarinių darbdaviui, galinčių lemti verslo sumažėjimą. Pirmiausia, bendrovės momentinė nepalanki ekonominė padėtis gali paskatinti kvalifikuotų darbuotojų pasitraukimą. Tai dar labiau pablogintų bendrovės padėtį ( Paslaugų sektoriuje įmonės pagrindinį kapitalą sudaro darbuotojų žinios, patirtis, kompetencija). Vieša informacija apie DU pokyčius tikėtinai keltų norą darbuotojams gauti didesnį nei esamas atlyginimas (tuo atveju, jei būtų nurodoma, kad atlyginimai kilo), nors atlyginimų kėlimas yra už individualius darbuotojų pasiekimus. Informacijos viešinimas apie viršvalandinį darbą laikytinas netikslingu, kadangi toks darbas yra atliekamas pagal DK nuostatas (darbuotojo/darbdavio susitarimą), o jo poreikis susijęs su verslo dinamika. DK nurodo, kad šios informacijos pagrindu vedamos konsultavimosi procedūros. Konsultavimosi procedūros tikslas – suderintais veiksmais išspręsti galimai darbuotojams nepalankias situacijas, klausimus. Komentuojamoje nuostatoje nurodyti klausimai ne visada priklauso nuo darbuotojų valios.
Pavyzdžiui, bendrovės plėtra ir ekonominė padėtis yra bendrovės valdymo/atsakingų už verslą asmenų, o ne darbuotojų darbo rezultatas. DU pokyčiai priklauso nuo darbuotojų individualaus darbo įvertinimo. Dėl viršvalandžių deramasi su darbuotoju atskirai. Tai reiškia, kad nurodytų klausimų sprendimui konsultacijos nėra reikalingos. Siūlymas – neįtraukti į DK aptariamos nuostatos dėl informacijos ir konsultavimosi arba neįtraukti vien konsultavimosi. Nepritarti Šiomis nuostatomis siekiama tinkamai užtikrinti darbuotojų direktyvines nuostatas dėl informavimo ir konsultavimo. 201 – 204 straipsniuose nustatyta dėl kokių klausimų darbdavys turi konsultuotis su darbo taryba. 120. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)201 1,3 Darbo tarybai nepageidaujant konsultacijų dėl reguliariojo informavimo, turėtų būti paliekama galimybė jų nepradėti. Siūloma nustatyti, kad konsultacijos pradedamos darbo tarybos reikalavimu: “1. Darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai penkiasdešimt ir daugiau darbuotojų, kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 d. pateikia informaciją darbo tarybai apie dabartinę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos (esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei – ir darbovietės) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę ir darbo tarybos reikalavimu privalo konsultuotis su jais. 3. Ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbo taryba gali pareikalauti pradėti konsultacijas. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba. Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui.“ Pritarti 121.
VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ (2015-10-27)201 1,3 Pasiūlymas Darbo tarybai nepageidaujant konsultacijų dėl reguliariojo informavimo, turėtų būti paliekama galimybė jų nepradėti. Siūloma nustatyti, kad konsultacijos pradedamos darbo tarybos reikalavimu: “ 1. Darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai penkiasdešimt ir daugiau darbuotojų, kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 d. pateikia informaciją darbo tarybai apie dabartinę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos (esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei - ir darbovietės) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę ir darbo tarybos reikalavimu privalo konsultuotis su jais. 3. Ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbo taryba gali pareikalauti pradėti konsultacijas. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba. Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui.“
2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)202 DK 209 str. numato pareigą priimant vietinius norminius teisės aktus informuoti ir konsultuotis su DT, jei bendrovėje dirba
ir daugiau darbuotojų arba netaikytina apskritai. Pareiga konsultuotis su DT priimant vietinius norminius teisės aktus netaikytina visais atvejais (nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus). Konsultavimosi procedūra yra netikslinga, kadangi tokie priimti dokumentai (tvarkos, taisyklės) visais atvejais turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Todėl procedūra tampa perteklinė.
Nepritarti Šiomis nuostatomis siekiama tinkamai užtikrinti darbuotojų direktyvines nuostatas dėl informavimo ir konsultavimo. 201 – 204 straipsniuose nustatyta dėl kokių klausimų darbdavys turi konsultuotis su darbo taryba. 123. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)2021 1,8 Vietiniai norminiai teisės aktai, keičiantys bendrąją darbovietės tvarką ar dėl įtampą darbe mažinančių priemonių dažnu atveju gali būti nepakankamai reikšmingi, techninio pobūdžio ar tekti išimtinai darbdavio sprendimo galiai, todėl konsultacijos šiais klausimais būtų neaktualios. Siūloma atsisakyti pareigos darbdaviui konsultuotis priimant norminius teisės aktus šiose srityse:
Išbraukti 209 str. 1 d. 1) ir 8) p. Nepritarti Šiuose punktuose numatyti atvejai yra svarbūs darbuotojams ir jie turi turėti teisę dėl šių sprendimų pasisakyti. 124. VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ (2015-10-27)2021 1,8 Pasiūlymas Vietiniai norminiai teisės aktai, keičiantys bendrąją darbovietės tvarką ar dėl įtampą darbe mažinančių priemonių dažnu atveju gali būti nepakankamai reikšmingi, techninio pobūdžio ar tekti išimtinai darbdavio sprendimo galiai, todėl konsultacijos šiais klausimais būtų neaktualios. Siūloma atsisakyti pareigos darbdaviui konsultuotis priimant norminius teisės aktus šiose srityse:
Išbraukti 209 str. 1 d. 1) ir 8) p. Nepritarti Šiuose punktuose numatyti atvejai yra svarbūs darbuotojams ir jie turi turėti teisę dėl šių sprendimų pasisakyti. 125. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)2022 Prievolė darbdaviui informuoti darbo tarybą apie planuojamus priimti vietinius norminius teisės aktus prieš mėnesį ženkliai apriboja įmonės galimybes sparčiai reaguoti į įmonės veiklos aktualijas ir įgyvendinti svarbius sprendimus. Siūloma sumažinti šį laikotarpį iki 10 d. d.: “2. Apie tokius būsimus sprendimus darbo taryba informuojama prieš mėnesį dešimt darbo dienų iki planuojamo jų patvirtinimo.“ Pritarti 126.
VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ (2015-10-27)2022 Pasiūlymas Prievolė darbdaviui informuoti darbo tarybą apie planuojamus priimti vietinius norminius teisės aktus prieš mėnesį ženkliai apriboja įmonės galimybes sparčiai reaguoti į įmonės veiklos aktualijas ir įgyvendinti svarbius sprendimus. Siūloma sumažinti šį laikotarpį iki 10 d. d.: “2. Apie tokius būsimus sprendimus darbo taryba informuojama prieš mėnesį dešimt darbo dienų iki planuojamo jų patvirtinimo.“
Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)2023 Siūlymas darbdavį įpareigoti automatiškai pradėti konsultacijas su darbuotojų atstovais dėl vietinių norminių teisės aktų priėmimo yra perteklinis. Tikėtina, kad dažnai pati darbo taryba nepageidaus konsultacijų, tačiau jos turės būti vedamos privaloma tvarka. Tai lėtins įmonių veikos procesus ir užkraus papildomą administracinę naštą. Siūloma numatyti, kad konsultacijos privalo vykti, jei to pageidauja pati darbo taryba: “3. Ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbo taryba gali pareikalauti pradėti konsultacijas. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per dešimt tris darbo dienųas nuo informacijos gavimo dienos darbo tarybos pareikalavimo pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba. Dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų darbdavio sprendimų gali būti sudaromi darbdavio ir darbo tarybos susitarimai. Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui.“
(2015-10-27)2023 Pasiūlymas Siūlymas darbdavį įpareigoti automatiškai pradėti konsultacijas su darbuotojų atstovais dėl vietinių norminių teisės aktų priėmimo yra perteklinis.
Tikėtina, kad dažnai pati darbo taryba nepageidaus konsultacijų, tačiau jos turės būti vedamos privaloma tvarka. Tai lėtins įmonių veikos procesus ir užkraus papildomą administracinę naštą. Siūloma numatyti, kad konsultacijos privalo vykti, jei to pageidauja pati darbo taryba: “3. Ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbo taryba gali pareikalauti pradėti konsultacijas. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per dešimt tris darbo dienųas nuo informacijos gavimo dienos darbo tarybos pareikalavimo pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba. Dėl šio straipsnio
darbdavio sprendimų gali būti sudaromi darbdavio ir darbo tarybos susitarimai. Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui.“
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2015-11-11 (Nr. 10001)202 Dėl šiame straipsnyje nustatytų darbdavio sprendimų gali būti sudaromi darbdavio ir darbo tarybos susitarimai. Darbdavio lygiu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviu. Nustačius, kad darbo tarybos sudaro susitarimus, o profesinės sąjungos turi teisę tik pareikšti nuomonę, profesinių sąjungų paskirtis, reikšmė įstaigose ar įmonėse neaiški ir netenka prasmės. Kituose straipsniuose, numatančiuose informavimo – konsultavimo procedūras darbo tarybos ir profesinės sąjungos turi analogišką reikšmę ir santykį. Įvertinti Darbo kodekso projekto 161 straipsnyje yra apibrėžta profesinių sąjungų ir darbo tarybų kompetencija. Darbo tarybos bus atsakingos už darbuotojų informavimą ir konsultavimą.
Jos turės būtų steigiamos įmonėse, kur dirba daugiau kaip 20 darbuotojų. Tuo siekiama užtikrinti tinkamą darbuotojų informavimo ir konsultavimo įgyvendinimą. Tuo tarpu profesinių sąjungų kompetencija – kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas. Darbo tarybos negalės vykdyti kolektyvinių derybų, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir kolektyvinių darbo ginčų inicijavimo funkcijų, nes tai išimtinė profesinių sąjungų teisė. 130. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)203 DK 210 str. numato privalomą konsultavimąsi su DT grupės darbuotojų atleidimo atveju. Siūloma nustatyti, kad konsultacijų metu būtų siekta susitarti, kokiais būdais ir priemonėmis būtų galima išvengti grupės darbuotojų atleidimo arba sumažinti atleidžiamų darbuotojų skaičių; sušvelninti atleidimo padarinius papildomomis socialinėmis garantijomis (atleidžiamų darbuotojų perkvalifikavimas; įdarbinimas iš naujo). Konsultavimosi procedūra su DT grupės darbuotojų atleidimo atveju būtų netikslinga. Grupės darbuotojų atleidimas – ekstraordinari priemonė, kurios imamasi reaguojant į bendrovės ūkinę veiklą ir finansinę padėtį. Konsultavimasis su DT nesusijęs su aplinkybių, lėmusių būtinybę atleisti grupę darbuotojų, pašalinimu. Todėl ši procedūra būtų formali, perteklinė ir dėl to netikslinga. Papildomai pažymėtina, kad aptariamoje nuostatoje nurodytas konsultacijų turinys apima ir atleidimo padarinių švelninimą, taikant socialines garantijas, pvz., darbuotojų perkvalifikavimą. Perkvalifikavimas susijęs su papildomomis darbdavio investicijomis, laiko ir kitomis sąnaudomis, kurių darbdavys grupės atleidimo atveju papratai neturi. Siūlymas – atsisakyti įtraukti į DK nuostatą dėl konsultavimosi su DT grupės darbuotojų atleidimo atveju. Nepritarti Šiomis nuostatomis siekiama tinkamai užtikrinti darbuotojų direktyvines nuostatas dėl informavimo ir konsultavimo.
konsultuotis su darbo taryba. 131. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)204 DK 211 str. numato pareigą informuoti ir konsultuotis su DT verslo ar jo dalies perdavimo atveju. Informavimas ir konsultavimasis turi įvykti iki sprendimo dėl sandorio sudarymo. Turi būti suteikta informacija, be kita ko, apie perleidimo datą bei perdavimo teisinius, ekonominius ir socialinius padarinius darbuotojams. Konsultacijos objektas – verslo ar jo dalies perdavimo neigiamų teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams eliminavimas ar sušvelninimas. Aptariamos nuostatos turi būti atsisakyta visa apimtimi (tiek dėl informavimo, tiek dėl konsultavimosi). Pirma, verslo ar jo dalies perleidimo sėkmė didele dalimi priklauso nuo konfidencialumo. Aptariama DK nuostata eliminuotų galimybę išlaikyti sandorį konfidencialiu iki reikiamo momento. Verslo perleidimas iš esmės yra turimų resursų (darbuotojų) ir klientų perleidimas. Tokios informacijos atskleidimas sandorį žymiai apsunkintų ar net padarytų neįmanomą dėl emocinių aplinkybių – gali paskatinti tiek darbuotojų išėjimą (verslo perleidimą suvokiant kaip indikaciją apie nesėkmingą esamo darbdavio ūkinę veiklą), tiek klientų pasitraukimą. Antra, DK numato pareigą verslo perėmimo atveju perimti darbuotojus. Be to, nustatyta perleidusio verslą subjekto solidari atsakomybė už perėmusios verslą bendrovės įsipareigojimų darbuotojams nevykdymą (DK 50 str.) Informavimas ir konsultavimasis dėl verslo perleidimo apsunkintų tokių sandorių sudarymą, o darbuotojų teisės užtikrinamos kitomis DK nuostatomis. Siūlymas – neįtraukti nuostatos dėl pareigos informuoti ir konsultuotis su DT dėl verslo ar jo dalies perleidimo.
Nepritarti Šiomis nuostatomis siekiama tinkamai užtikrinti darbuotojų direktyvines nuostatas dėl informavimo ir konsultavimo. 201 – 204 straipsniuose nustatyta dėl kokių klausimų darbdavys turi konsultuotis su darbo taryba. 132. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466) 206,207 Teisė darbuotojų atstovams skirti savo parinktus narius į įmonės valdybą nėra privaloma pagal ES direktyvas. Lietuvai siūlomas reglamentavimas neatitinka europinės praktikos, nes nenurodomas darbo tarybos paskiriamų valdybos narių skaičius; nepagrįstai plačiai išplečiama šią nuostatą turinčių įgyvendinti įmonių dalis – tai visos įmonės, nepriklausomai nuo jų dydžio; ir nenumatoma tinkama konfidencialios informacijos, prie kurios gaus prieigą valdybos narys, apsauga. Visa tai gali neigiamai paveikti Lietuvos įmonių veiklos efektyvumą ir konkurencinę aplinką. Todėl siūloma atsisakyti šio darbuotojų įtraukimo į įmonės veiklą būdo:
Išbraukti straipsnius 213 ir 214. Nepritarti Šis reguliavimas bus taikomas tik valstybės ir savivaldybių įmonėms. 133. VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ (2015-10-27)206207 Pasiūlymas Teisė darbuotojų atstovams skirti savo parinktus narius į įmonės valdybą nėra privaloma pagal ES direktyvas. Lietuvai siūlomas reglamentavimas neatitinka europinės praktikos, nes nenurodomas darbo tarybos paskiriamų valdybos narių skaičius; nepagrįstai plačiai išplečiama šią nuostatą turinčių įgyvendinti įmonių dalis
Išbraukti straipsnius 213 ir 214.
Nepritarti Kartu su Darbo kodeksu keičiamas tik Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas, taigi privalomas darbuotojų dalyvavimas numatomas tik valstybės ir savivaldybių įmonėse. 134. Asociacija „INFOBALT“ 2015-10-27 Lietuvos verslo konfederacija 2015-10-29 (G-2015-9531)
Komentuojamoje nuostatoje numatyta darbo tarybos teisė skirti bendrovės valdymo/priežiūros organo narį, kuris skiriamas ar renkamas pagal šių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ar steigimo dokumentus. Projekto svarstymo metu Akcinių bendrovių įstatymas nenumato, kad AB, UAB valdymo/priežiūros organo narį (-ius) galėtų skirti darbo taryba. Turėtų būti atskleista, ar yra ketinimas siūlyti keisti Akcinių bendrovių įstatymą, ryšium su siūloma DK nuostata. Pirma, nėra aišku, kokios formos ar kokius kitus kriterijus atitinkantys juridiniai asmenys privalės leisti darbuotojų atstovui dalyvauti valdymo organo veikloje (DK 214 str. 2 dalis). Antra, valdymo organą sudaro bent 3 nariai. Sprendimus priimant paprasta (1/2) ar kvalifikuota (2/3) dauguma, darbuotojų atstovo balsas neturės realios įtakos priimant sprendimus. Trečia, valdyba/stebėtojų taryba iš esmės sprendžia bendrovės verslo klausimus. Į šias pozicijas akcininkas paprastai skiria verslo supratimą turinčius specialistus. Todėl darbuotojų atstovo dalyvavimas valdymo organo posėdžiuose būtų perteklinis jo apkrovimas. Su verslo strategija (plėtra, jos stabdymu) netiesiogiai yra susijęs ir darbuotojų dydžio klausimas. Tačiau jis išsprendžiamas kitais DK numatytais įrankiais, pavyzdžiui, informavimu, konsultavimusi, darbo biržos dalyvavimu grupės darbuotojų atleidime ir pan. Ketvirta, valdyba/stebėtojų taryba nuolat dirba su komercine paslaptimi.
Nors su darbuotojais ir sudaromos konfidencialios informacijos apsaugos ir atsakomybės už jų nesilaikymą sutartys, tačiau dėl darbuotojų kitokio statuso (palankesnio reglamentavimo ir silpnesnės santykių šalies) konfidencialios informacijos apsauga nėra tapati, kurios galima reikalauti iš nepriklausomo valdybos nario. Todėl nuolat kiltų konfidencialios informacijos apsaugos užtikrinimo klausimas ir realios visiškos atsakomybės pritaikymo galimybės klausimas. Atsižvelgiant į tai, aptariamos nuostatos atsisakytina. Nepritarti Kaip lydintysis įstatymas teikiamas tik Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas, taigi, dalį juridinio organo narių bus privaloma skirti tik valstybės ir savivaldybių įmonėse. Akcinių bendrovių įstatymo kaip lydinčiojo buvo atsisakyta. 135. VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ (2015-10-27)2081 Pasiūlymas Kita vertus, palaikant siekį nuosekliai judėti link didesnio darbuotojų dalyvavimo įmonės valdyme, siūloma įtvirtinti platesnę darbuotojų atstovų teisę dalyvauti valdybos posėdžiuose: „Kolektyvinių sutarčių ar darbdavio ir darbo tarybos susitarimų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti sudaryta Darbuotojų atstovams sudaroma galimybė darbuotojų atstovams stebėtojo ar patariamojo balso teise dalyvauti darbdavio kolegialaus valdymo ar priežiūros organų susitikimuose, kai juose sprendžiami su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų darbo sąlygomis susiję klausimai.” Nepritarti Kolektyvinėmis sutartimis nėra draudžiama nustatyti geresnio darbuotojams reguliavimo. 136. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)2144 Siūloma numatyti teisę darbdaviui atsisakyti priimti jau atleistą darbuotoją į buvusią jo darbo vietą ir tokiu atveju išmokant įstatymų numatytą išeitinę kompensaciją. Tuo pačiu siūloma riboti už bylinėjimosi laiką darbuotojui priteisiamas sumas (darbdavys nėra atsakingas už tai, kiek laiko teismas nagrinėja darbo bylą): 4.
Jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus 6 mėnesius bei patirtą žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama šio kodekso numatyta išeitinė išmoka (56 str. 7 d.), jei ji nebuvo sumokėta kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam vidutiniam darbuotojo darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Iš dalies pritarti Pritarti žodžių „arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys“ įrašymui. 137. Asociacija „Investors' Forum“ 2015-10-28 (G-2015-9466)2411 Projekte numatoma, kad streikui skelbti turi būti gautas ne mažiau kaip ketvirtadalio profesinės sąjungos narių sutikimas. Siekiant stabilumo (1/4 yra tikrai mažas skaičius) siūloma įtvirtinti reikalavimą, kad streiką gali skelbti daugiau kaip pusė įmonės darbuotojų:
(statute) nustatyta tvarka turi būti gautas ne mažiau kaip ketvirtadalio profesinės sąjungos narių sutikimas daugiau kaip pusė įmonės darbuotojų sutikimas. Nepritarti Tokiu reguliavimu siekiama skatinti kolektyvinius darbo santykius bei kolektyvines derybas.
Galimybės skelbti streiką suteikimas tik, kai tam pritaria daugiau nei pusė įmonės darbuotojų, yra perteklinis ir sutinkamai su Tarptautinės darbo organizacijos Asociacijų laisvės komiteto formuojamais darbo teisės standartais – toks reguliavimas nepagrįstai apribotų darbuotojų teisę skelbti streiką. 138. Laisvosios rinkos institutas241 Projekte drastiškai sumažinamas darbuotojų skaičius, kuriam pritarus, gali būti skelbiamas streikas – nuo pusės visų darbuotojų (galiojančio Darbo Kodekso 77 str. 1 d. 1) p.) iki ketvirtadalio profesinės sąjungos narių (Projekto 250 str. 1 d.). Įmonėje profesinę sąjungą įsteigti gali 1/10 įmonės darbuotojų (Projekto 179 str. 1 d.), todėl, pvz.,
(ketvirtadalis nuo 100) įmonės darbuotojai, t.y 2.5% visų darbuotojų. Kadangi
darbuotojus, vos 25 streikuotojai, kurių darbo funkcija būtina kasdienei įmonės veiklai [1], galėtų paralyžiuoti net 1000 darbuotojų turinčios įmonės veiklą, taip pakenkdami ne tik darbdaviui, bet ir likusiems 97.5% darbuotojų. Siekiant išlaikyti balansą tarp streikui pritariančių ir nepritariančių darbuotojų interesų, siūlome palikti galiojančiame Darbo Kodekse įtvirtintą taisyklę, kad streikui skelbti būtinas pusės visų įmonės darbuotojų pritarimas. Nepritarti Siekiama sudaryti geresnes sąlygas skelbti streiką, kad profesinės sąjungos turėtų atitinkamą įrankį kolektyvinėse derybose su darbdaviu, siekiant tinkamai apginti darbuotojų interesus. 139. Teisės institutas Bendrosios pastabos Nors ne vienoje projekto nuostatoje vartojamas žodis „organas“ (13 str. 1 d., 16 str., 40 str. 2 d., 44 str. 3 d. ir t. t.), nei vienoje iš straipsnių antraščių toks nenaudojamas.
Antai Projekto 16 str. pavadintas, panaudojant terminą
„institucijos“, išsiverčiant be žodžio „organai“: „Darbo teisių gynimas darbo
ginčus nagrinėjančiose institucijose“ (nuostatoje vartojamas žodis „organas“:
„ [...] darbo ginčus nagrinėjančiuose organuose
ir teismuose“). Šiuose ir kituose straipsniuose siūlytina žodį
„organas“ keisti terminu „institucija“ ar kitu panašiu,
artimesniu savo prasmine reikšme, o ne labiau biologiniu ar medicininiu pobūdžiu pasižyminčiu žodžiu „organas“. Svarstytina, kiek darbuotojo lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais bei asmens duomenų ir teisės į privatų gyvenimą apsaugą numatančių nuostatų įtvirtinimas dera su jų reguliavimo įstatyminiu lygiu garantija („demokratinėje visuomenėje prioritetas teikiamas žmogui, todėl viskas, kas susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, reguliuojama įstatymais. Tai ir žmogaus teisių ir laisvių patvirtinimas, ir jų turinio apibrėžimas, ir apsaugos bei gynimo teisinės garantijos, ir leistinas jų apribojimas, ir kt.“[³]), jei Projekto 25 str. 3 d., 26 str. 7 d. nurodoma, kad kitos darbo teisės normos gali nustatyti jų įgyvendinimo ypatumus. Projekte įtvirtintos minėtos nuostatos neginčytinos, jei kitos darbo teisės normos reguliuotų šių žmogaus teisių „įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius, atskirų žmogaus teisių įgyvendinimo tvarką ir pan.“[4] Nustatant išeitinių išmokų dydžius, jų skaičiavimo pagrindas ne visuomet nuoseklus.
Pavyzdžiui, remiantis 59 str. („Darbo sutarties nutraukimas nesant darbo sutarties šalių valios“) 3 d., išeitinės išmokos pagrindas esant abiem nurodytoms situacijoms – vidutinio darbo užmokesčio dydis: „šio straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 8 punktuose nustatytais atvejais darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka“. O pagal 61 str. („Darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju“) 3 d. vidutinio darbo užmokesčio dydis nebėra pagrindas skaičiuoti išeitinei išmokai: „Šio straipsnio 2 dalyje numatytus atveju atleidžiamiems darbuotojams išmokama dviejų dvejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jei jų darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės jų darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka“. Nepritarti Nepritarti Pritarti šiuo metu taip pat vartojama sąvoka ,, darbo ginčus nagrinėjantys organai“, pakeisti žodį ,,organas“ terminu ,,institucija“ netikslinga, kadangi darbo ginčų komisijos nėra institucijos. Lietuvių kalbos žodyne nurodyta ir tokia ,,organo“ reikšmė
2015-07-08 (G-2015-6120) Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos konferencijos delegatai pažymi, kad naujai pateiktuose
„Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio – administracinio
modelio“ dokumentų projektuose numatoma iš esmės pakeisti darbo santykius ir socialinius klausimus reglamentuojančių įstatymų nuostatas, kurios žymiai blogins dabar galiojančias darbuotojų socialines garantijas. Konferencijos delegatai, svarstant socialinio draudimo įstatymų projektus, siūlo: ■ priimant įstatymų pakeitimus nedidinti socialinio draudimo įnašų tarifo dirbantiems pagal darbo sutartis; ■ nelaimingus atsitikimus, įvykusius pakeliui į darbą ir iš darbo, pripažinti draudiminiais įvykiais; ■ apdraustajam žuvus darbe, nustatyti 60 dydžių šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių vienkartinę draudimo išmoką , o ne riboti 5 vidutiniais užmokesčio dydžiais ; ■ pratęsti nedarbo išmokos mokėjimą dviem mėnesiais tose savivaldybių teritorijose, kuriose registruotų bedarbių skaičius 1,5 karto viršija šalies vidurkį; ■ palikti galioti 30-ties metų būtinąjį darbo stažą pensijai gauti moterims išauginusioms 3 ir daugiau vaikų; ■ vietoje našlių pensijų mokėti vienišo asmens 10-15 procentų pensijos priedą; ■ išankstinių pensijų skyrimo sąlygas pradėti keisti nuo 2020 metų. ■ įtraukti į valstybinio socialinio draudimo papildomų pensijų sistemą individualių įmonių savininkus, mažųjų ir ūkinių bendrijų tikruosius narius, tantjemų gavėjus, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikėjus pagal kvitus, dirbančius pagal verslo liudijimus ir kt. asmenis. ■ juridiniams asmenims didinti valstybinio socialinio įnašų tarifą už priimamus darbuotojus pagal terminuotas darbo sutartis. ■ toliau taikyti solidarumo principą ir nepriimti socialinio draudimo įnašų mažinimo („lubų“ įvedimo) daug uždirbantiems darbuotojams; ■ nepritarti laipsniškam valstybinio socialinio draudimo tarifo mažinimui juridiniams asmenims.
Konferencijos delegatai, svarstant socialinio draudimo įstatymų projektus, siūlo: ■ priimant įstatymų pakeitimus nedidinti socialinio draudimo įnašų tarifo dirbantiems pagal darbo sutartis; ■ nelaimingus atsitikimus, įvykusius pakeliui į darbą ir iš darbo, pripažinti draudiminiais įvykiais; ■ apdraustajam žuvus darbe, nustatyti 60 dydžių šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžių vienkartinę draudimo išmoką , o ne riboti 5 vidutiniais užmokesčio dydžiais ; ■ pratęsti nedarbo išmokos mokėjimą dviem mėnesiais tose savivaldybių teritorijose, kuriose registruotų bedarbių skaičius 1,5 karto viršija šalies vidurkį; ■ palikti galioti 30-ties metų būtinąjį darbo stažą pensijai gauti moterims išauginusioms 3 ir daugiau vaikų; ■ vietoje našlių pensijų mokėti vienišo asmens 10-15 procentų pensijos priedą; ■ išankstinių pensijų skyrimo sąlygas pradėti keisti nuo 2020 metų. ■ įtraukti į valstybinio socialinio draudimo papildomų pensijų sistemą individualių įmonių savininkus, mažųjų ir ūkinių bendrijų tikruosius narius, tantjemų gavėjus, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikėjus pagal kvitus, dirbančius pagal verslo liudijimus ir kt. asmenis. ■ juridiniams asmenims didinti valstybinio socialinio įnašų tarifą už priimamus darbuotojus pagal terminuotas darbo sutartis. ■ toliau taikyti solidarumo principą ir nepriimti socialinio draudimo įnašų mažinimo („lubų“ įvedimo) daug uždirbantiems darbuotojams; ■ nepritarti laipsniškam valstybinio socialinio draudimo tarifo mažinimui juridiniams asmenims. Konferencijos delegatai tiki, kad, priėmus siūlomus pakeitimus, pagerėtų darbuotojų socialinės garantijos, šalyje mažėtų socialinė atskirtis. Įvertinti Svarstyti prie socialinio draudimo teisės aktų. 141. Anykščių rajono Trišalė taryba 2015-06-05 (G-2015-5135) Anykščių rajono trišalė taryba iš esmės nepritaria daugeliui siūlomų nuostatų Darbo kodekso (toliau ~ DK) projekte, tačiau dėl kai kurių galėtų būti rastas socialinis kompromisas.
Socialiniai partneriai yra linkę ieškoti subalansuoto ir visas šalis tenkinančio DK projekto, todėl siūlo Vyriausybei įsigilinti j abiejų socialinių partnerių - darbdavių ir darbuotojų - problemas. Trišalė taryba mano, kad svarstant naująjį socialini modelį iki šiol nieko nekalbama apie šio modelio įgyvendinimo kaštus, šis socialinis modelis turėtų padėti kurti ne tik lankstesnius darbo santykius, paskatinti investicijas, bet ir užtikrinti geresnes garantijas darbuotojams, išplėsti socialinio draudimo aprėptį, numatyti aiškesnį pensijų skaičiavimo modelį ir tvarų finansavimą. Atsižvelgiant į labai trumpą teisės aktų projektams nagrinėti skirtą terminą, teisės aktų projektų skaičių ir jų apimtį, išsamiai išnagrinėti pateiktų teisės aktų projektų nėra galimybės. Pagal kompetenciją teikiame šiuos apibendrintus pastebėjimus:
iš darbo įspėjimo terminą bei mažinant išeitinių išmokų dydį, būtina sustiprinti Nedarbo socialinio draudimo fondą surenkant daugiau lėšų nedarbo išmokoms. Nedarbo socialinio draudimo išmokos turi priklausyti nuo įmokų dydžio. Darbuotojams, neturintiems draudiminių darbo pajamų ir nemokantiems įmokų Sodrai, turi būti mokama nedarbo socialinė pašaipa iš valstybės biudžeto, o tai sudarys papildomas išlaidas biudžetui. 2. Valstybės biudžete taip pat turi būti numatytas finansavimas aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms. Šiuo metu aktyvios darbo rinkos politikos priemonės finansuojamos ir iš ES struktūrinių fondų. Ką darysime, kai struktūrinė parama mažės? Jei vis didesnis darbuotojų skaičius dirbs pagal terminuotas darbo sutartis, bus didesnis poreikis darbuotojų perkvalifikavimui ar kvalifikacijos kėlimui. 3.
kodekse neišspręstas darbuotojų atstovavimo klausimas, kadangi darbo tarybos supriešintos su profesinėmis sąjungomis. Iki šiol darbo tarybų veikla nepastebima. Mažose įmonėse iki 20 darbuotojų turi būti darbuotojų patikėtinis. Profesinėms sąjungoms kelia rūpestį, kaip įmonėse bus renkamos darbo tarybos, darbuotojų patikėtiniai, ir ar jos tikrai atstovaus darbuotojams. 4. Darbo užmokestis gali būti didinamas per kolektyvines sutartis, o ne pavienių iniciatyvų būdu, todėl profesinėms sąjungoms ir visiems dirbantiesiems gali tekti imtis radikalesnio būdo kovoti už savo teises į orų atlyginimą ir darbo sąlygas. Lietuvos darbuotojų darbo užmokestis vienas mažiausių Europos Sąjungoje, todėl būtina stiprinti profesinių sąjungų derybines galias, Turi būti sudaryta reali galimybė organizuoti streiką. Reikia Įsteigti Darbo rūmus, kad nebūtų diskriminuojamos profesinės sąjungos, nes darbdavių organizacijos turi Pramonės ir prekybos rūmus. 5. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas nustato, kad numatant reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius ar iš esmės keičiant teisinį reguliavimą, reikia atlikti proporcingą ir pagrįstą numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą. Siūlomu teisės aktų projektų paketu iš esmės norima pakeisti darbo santykių, socialinio draudimo bei užimtumo teisinį reglamentavimą, Todėl, vadovaujantis Numatomo teisimo reguliavimo poveikio vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr.
1276, atsižvelgiant į teisės aktuose numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, be kitų privalomų aspektų, turi būti proporcingai įvertinamas ir kokybiniais bei kiekybiniais duomenimis pagrindžiamas poveikis ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai ir administracinei naštai, tačiau pridedamuose aiškinamuosiuose raštuose tėra tik trumpi, abstraktūs teiginiai, o kai kurių jų teisingumas kelia abejonę. 6. Lietuvos Respublikos darbo kodekso projekte atsispindi socialinio modelio nuostatos:
a) atleidimo iš darbo įspėjimo terminų trumpinimas ir išeitinių išmokų mažinimas;
b) lankstesnis darbo laiko reguliavimas ir darbo sutarčių įvairovė, kurios lyg ir turėtų būti palankios tiek darbdaviams, siekiantiems liberalizuoti darbo santykius, tiek darbuotojams. Prarastą išeitinę išmoką, kurios dydis šiuo metu priklauso nuo darbuotojo turimo darbo stažo toje įmonėje, siūloma kompensuoti didesne bedarbio pašalpa. Tačiau analizuojant Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą matyti, kad ši didesnė bedarbio pašalpa toli gražu nekompensuos darbuotojo finansinių praradimų, susijusių su išeitinės išmokos praradimu;
e) darbo sutarčių įvairovė neužtikrins didesnio darbuotojo socialinio saugumo, o įsidarbinimo galimybes gali riboti Lietuvos Respublikos darbo kodekso projekto nuostata, kad minimalų darbo užmokestį leidžiama mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.
Be to, ši nuostata gali įpareigoti darbdavius pervertinti darbuotojų atliekamas funkcijas pagal „kvalifikacinį kriterijų ir tam tikrai daliai iš jų arba padidinti darbo užmokestį, arba atleisti juos iš darbo. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad bus siekiama ilgiau darbuotojus išlaikyti darbo rinkoje, ilginant būtinąjį socialinio draudimo stažą ir perspektyvoje ilginant senatvės pensinį amžių. Todėl yra tikimybė, kad gali išaugti socialinių pašalpų gavėjų skaičius, ir tai taptų papildoma administracine ir finansine našta savivaldybėms;
d) užimtumo įstatymo projekte numatoma perduoti savivaldybėms ne tik viešųjų, pagalbinių darbų organizavimą, bet ir jų finansavimą. Savivaldybės bus įpareigotos teikti paramą darbo vietoms steigti, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektus. Tai pareikalaus savivaldybėms ieškoti papildomų finansinių išteklių, nes nėra aišku, ar bus skiriama tam lėšų iš valstybės biudžeto;
e) šio teisės aktų projektų paketo rengėjų pateikiame aiškinamajame rašte nurodomos prognozės dėl mažėsiančio nedarbo ir užimtumo augimo ir atsirasiančias galimybes sutaupyti socialinės paramos lėšas bei užtikrinti didesnes įplaukas j valstybės biudžetą yra abejotinos. Priešingai, socialiai nesubalansuotas darbo santykių liberalizavimo procesas socialinės paramos sistemai gali turėti neigiamą poveikį. Neįmanoma kuo skubiau ir nediskutuojant patvirtinti didžiulę socialinių ir darbo santykių reguliavimo srities pertvarką.
Todėl tik atlikus visapusišką numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, galima butų vertinti tikrąją administracinę ir finansinę naštą savivaldybėms. Mūsų manymu, reikia atidėti šio teisės aktų projektų paketo priėmimą. Anykščių rajono trišalė taryba mano, kad, įsigaliojus naujam socialiniam modeliui, padaugės darbo ginčų, bus didesnė darbo ieškančių žmonių kaita, todėl būtina stiprinti Valstybinės darbo inspekcijos bazę bei Lietuvos darbo biržą. Prašome atsižvelgti į aukščiau išdėstytus Anykščių rajono trišalės tarybos argumentus ir Darbo kodeksą taisyti tik suderinus su socialiniais partneriais. Įvertinti Projektas nuo 2015-05-18 iki 2015-06-08 (15 d.d.) buvo paskelbtas LRS teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemyje, kur institucijos, socialiniai partneriai, nevyriausybinės organizacijos ir visuomenė galėjo pateikti pastabas ir pasiūlymus. Įvyko 13 Darbo santykių komisijos prie Trišalės tarybos, ir 14 Trišalės tarybos posėdžių, kuriuose apsvarstytas Projektas. Sutarus su socialiniais partneriais buvo atsisakyta darbo santykių ypatumų sportininkams, pedagogams, kultūros darbuotojams, atsisakyta privalomų viršvalandžių, buvo susitarta dėl įspėjimo terminų atleidžiant darbuotoją darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, sutarta dėl darbo sutarties nutraukimo su nėščiomis darbuotojomis ir darbuotojais, auginančiais vaikus, socialiniai partneriai pritarė ir naujų darbo sutarčių rūšių, tokių kaip pameistrystės sutartis, projektinio darbo sutartis, darbo vietos dalijimosi sutartis, darbo keliems darbdaviams sutartis, įvedimui. Taip pat buvo sutarta dėl prastovos apmokėjimo ir ypatumų mažoms įmonėms, kuriose dirba iki 10 darbuotojų. Trišalės tarybos posėdžio metu taip pat buvo sutarta, kad dėl terminuotų darbo sutarčių ir darbo laiko reguliavimo. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr.
IX-1904 pakeitimo įstatymo projektu siekiama šių tikslų: išplėsti teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką. Įstatymo projekte numatoma nebe 18 mėnesių per paskutinius 36 mėnesius, bet tik 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažo per paskutinius 24 mėnesius iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje; nedarbo socialinio draudimo išmokos laikotarpį nebesieti su nedarbo socialinio draudimo stažu ir iš esmės prailginti iki 9 mėnesių; koreguoti nedarbo draudimo išmokos dydžio apskaičiavimo formulę; nustatyti dalinio darbo išmoką; pakeisti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo sustabdymą ir nutraukimą. Nedarbo socialinio draudimo išmokos dydis iš dalies susiejamas su minimaliąja mėnesine alga (toliau – MMA) – pastovioji dalis lygi 30 proc. MMA. Kadangi nedarbo socialinio draudimo išmoka pakeičia prarastą atlyginimą, ją tikslingiau sieti su MMA nei su einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiu, kaip buvo iki šiol. Kintama nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis apskaičiuojama taip, kad bedarbiui būtų paskata skubiai ieškotis naujo darbo, t. y. pradiniu laikotarpiu (1–3 mėn.) kintama nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis sudaro 50 proc. bedarbio vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, paskui mažinama iki 40 ir 30 procentų. Tačiau nedarbo socialinio draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 75 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Nustatant socialinio draudimo išmokų dydžius ir jų „lubas“ vadovaujamasi socialinio draudimo principu – nuo didesnių algų mokamos socialinio draudimo įmokos suteikia teisę į didesnę išmoką, kuri apsaugo nuo staigaus gyvenimo lygio kritimo ir sudaro sąlygas ieškotis darbo pagal turimą kvalifikaciją. Motyvacija nedelsti darbo paieškose užtikrinama mažinant išmoką po trijų mėnesių nuo jos mokėjimo pradžios. Reformuota nedarbo socialinio draudimo sistema siekiama išplėsti aprėptį, nes Lietuvoje paprastai tik apie 20–25 proc. bedarbių gaudavo nedarbo socialinio draudimo išmoką.
Dėl reikalavimo bedarbiams turėti trumpesnį nedarbo socialinio draudimo stažą tikimasi nedarbo socialinio draudimo aprėpties augimo 12 proc. (tokia dalis bedarbių turi draudimo stažą tarp 12 ir 18 mėn.), o dėl išplėstos nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo trukmės – apie 20 proc. Nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo trukmės prailginimas ir nedarbo socialinio draudimo išmokos dydžio pakeitimai yra susiję ir su naujo Darbo kodekso projekto nuostatomis, kuriomis sumažinama išeitinės išmokos mokėjimo trukmė. Didesne nedarbo socialinio draudimo išmoka bus kompensuojami bedarbių praradimai sumažinus išeitinės išmokos mokėjimo trukmę. Projekte siūloma, kad darbdavys privalo patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą. Taip pat, manome, kad nustatant darbo užmokestį turi būti įvertintas darbo sudėtingumas. Šiuo Projektu siekiama lankstesnių darbo santykių, kad darbdaviai kurtų ne bet kokias, o kokybiškas darbo vietas, tuo tarpu kvalifikuoto darbuotojo darbas už minimalų atlygį, mūsų nuomone, nelaikytinas kokybiška darbo vieta. Norime pabrėžti, kad Projekte siūloma suintensyvinti dialogą, atskiriant profesinių sąjungų ir darbo tarybų kompetenciją užsienio šalių pavyzdžiu. Siekiama išspręsti informavimo ir konsultavimo, kuris privalomas pagal Europos Sąjungos teisę, problemą tose įmonėse, kuriose nėra profesinių sąjungų. Garantijos profesinių sąjungų nariams nėra mažinamos. Atstovai ginami nuo diskriminacinio atleidimo, darbo laikas funkcijoms atlikti nėra mažinamas. Taip pat siūloma lengvinti kolektyvinių sutarčių sudarymą, ir streikų skelbimą. Profesinėms sąjungoms išlieka teisės reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia darbo teisės normas jų narių atžvilgiu.
Atvirkščiai – palengvinamas teisinis kelias spręsti tokius nesutarimus per darbo ginčų komisijas, o ne brangiai kainuojančiuose teismų procesuose. Klausimus dėl aktyvių darbo rinkos politikos priemonių svarstyti kartu su Užimtumo įstatymo projektu. 142. Laisvosios rinkos institutas 2.1 Dėl plėtimosi į kitų teisės šakų reguliavimo sferą Kai kurios Projekto nuostatos reguliuoja klausimus, patenkančius į kitų teisės šakų reguliavimo sferą: mokesčių (Projekto 82 str. 4 d., 97 str. 2 ir 3 d., 137 str. 3 d.), asmens duomenų apsaugos (Projekto 26 str., 50 str. 6 d., 51 str. 6 d., 78 str. 2 d. 2) ir 3) p., 164 str. 2 d.), įmonių teisės (Projekto 999 str., 100 str., 101 str. 2 d., 102 str. 2 d.), civilinio proceso (Projekto 148 str. 4-6 d., 236 str., 237 str. 3 d., 238 str.), intelektinės nuosavybės (Projekto 30 str. 4 d.), bankroto (Projekto 147 str. 2 d.). Kai kurios iš minėtų Projekto nuostatų yra tiesiog nereikalingos, nes tik pakartoja kitos teisės šakos šaltiniuose jau esančias normas. Kitos iš išvardytų Projekto nuostatų nustato naujas arba detalizuoja esamas kitų teisės šakų normas. Šių normų išdėstymas Darbo kodekse apsunkintų kitų teisės šakų normų taikymą, nes jų visumos reikėtų ieškoti ne tik tos šakos normų šaltiniuose, bet ir Darbo kodekse. Taip pat tai gali suardyti atitinkamų teisės šakų sistemiškumą ir nuoseklumą. Siūlome atsisakyti kitų teisės šakų reguliavimo sferai priklausančių klausimų reguliavimo Darbo kodekse. Projekto nuostatas, kurios tik atkartoja kituose teisės aktuose esančias normas, siūlome pašalinti, o naujas arba detalizuojančias normas siūlome perkelti į atitinkamos teisės šakos teisės aktus. Įvertinti Siūlomos naujos nuostatos yra tiesiogiai susijusios su darbo santykių reglamentavimu, siekiama užpildyti esamas spragas teisėje. 143.
2.3 Dėl projektinio darbo sutarties (Projekto II dalies VI skyriaus penktasis skirsnis) Pagrindiniu kriterijumi, skiriančiu darbo sutartis nuo civilinės teisės reguliuojamų sutarčių (rangos, paslaugų atlikimo ir kt.), laikomas sutarties objektas: darbo sutartis sudaroma dėl funkcijos atlikimo, o civilinės rangos ar paslaugų sutartys sudaromos dėl tam tikro rezultato – gaminio ar paslaugos. Darbo sutartimi darbuotojas įsipareigoja atlikti darbo funkciją, o su rezultatu susijusi rizika tenka darbdaviui. Iš to logiškai atsiranda darbuotojo pavaldumas darbdaviui [5]. Civilinėse sutartyse atsakomybė už sutarto rezultato pasiekimą tenka rangovui/paslaugų teikėjui, tarp šalių neatsiranda pavaldumo santykių. Projekto II dalies VI skyriaus penktajame skirsnyje numatyta nauja darbo sutarties rūšis savo esme yra ne darbo, o rangos/paslaugų teikimo sutartis, nes susitariama dėl konkretaus rezultato, gali būti apmokama už pasiektą rezultatą, o ne už darbo laiką (taigi, su rezultato pasiekimu susijusi rizika tenka darbuotojui), taip pat darbuotojas lieka iš esmės nepavaldus darbdaviui – dirba savo paties nusistatytu darbo laiko režimu ir už darbovietės ribų. Kadangi projekto 32 str. 5 d. draudžia civilinio pobūdžio susitarimus dėl Projekte nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, nuosekliai taikant Projekto nuostatas, šios naujos – projektinio darbo – sutarties rūšies įvedimas uždraustų civilines rangos ir paslaugų teikimo sutartis, kuriose rangovas ar paslaugų teikėjas yra fizinis asmuo. Siūlome tobulinti Projekto II dalies VI skyriaus penktąjį skirsnį taip, kad įgyvendinant projektinio darbo sutartis, nebūtų užkirstas kelias sudaryti ir įgyvendinti civilines rangos ir paslaugų teikimo sutartis, kuriose rangovas ar paslaugų teikėjas yra fizinis asmuo. Įvertinti Jeigu bus projektinio darbo sutarties požymių, bus sudaroma projektinio darbo sutartis, jeigu civilinės sutarties požymių – civilinė sutartis. 144.
juridinio asmens valdyme (Projekto III dalies III skyriaus ketvirtasis skirsnis) Juridinio asmens dalininkų teisė skirti valdymo organų narius kyla iš nuosavybės teisės: asmuo, investavęs savo turtą į juridinį asmenį, įgyja teisę daryti įtaką to juridinio asmens valdymui proporcingai turimų juridinio asmens akcijų daliai. Suteikiant ne dalininkams teisę dalyvauti juridinio asmens valdyme, būtų suvaržoma dalininkų nuosavybės teisė, kas galimai pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą. Darbuotojų atstovų dalyvavimą juridinio asmens valdyme numato kai kurių ES šalių nacionalinė teisė. Daugelyje šių šalių tokie reikalavimai galioja tik valstybės valdomoms įmonėms, o ten, kur reikalavimai galioja ir privačioms įmonėms, šie taikomi tik didelėms įmonėms[2]. Tokių nuostatų atsiradimą lėmė unikalios tų šalių istorinės, kultūrinės ir kitokios aplinkybės, viena kurių, ko gero, buvo šių nuostatų atsiradimo metu (20 a. šeštajame dešimtmetyje) vykęs komunizmo ideologijos sklidimas (ar bent sklidimo grėsmė). Europos Komisija keturis kartus – 1972, 1983, 1990 ir 1991 metais - teikė penktosios įmonių teisės direktyvos projektą, numatantį darbuotojų dalyvavimą bendrovių valdyme, tačiau jis nebuvo priimtas ir galiausiai 2001 metais Komisija pasiūlymą atsiėmė[3]. Tai atsispindi ir Direktyvoje 2001/86/EB, kurios preambulės (5) punkte konstatuojama: „Valstybėse narėse darbuotojų atstovų dalyvavimui priimant sprendimus taikomos taisyklės ir praktika labai skiriasi, dėl to nepatartina nustatyti vieno SE taikytino europinio modelio, pagal kurį darbuotojai dalyvautų priimant sprendimus.“ Pažymėtina, kad kai kurios valstybės, pvz. Čekija, reikalavimo įtraukti darbuotojus į privačių įmonių valdymą atsisako.
Mūsų kaimyninėse valstybėse Latvijoje ir Estijoje tokių reikalavimų nėra, o Lenkijoje panašūs reikalavimai taikomi tik valstybės valdomoms įmonėms.[4] Siūlomos nuostatos galimai pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą. Siūlomų nuostatų ES teisė nereikalauja. Atskiros ES valstybės panašias nuostatas turi dėl savitų istorinių ir kitokių aplinkybių, kurių Lietuvoje nėra. Šių nuostatų priėmimas pablogintų Lietuvos patrauklumą investicijoms, lyginant su daugeliu ES šalių, įskaitant kaimynines Latviją, Estiją ir Lenkiją. Todėl siūlome Projekto III dalies III skyriaus ketvirtąjį skirsnį šalinti. Įvertinti Kartu su Darbo kodeksu keičiamas tik Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas, todėl numatomas privalomas darbuotojų dalyvavimas įmonių valdyme tik valstybės ir savivaldybės įmonėse. 145. Audrius Maliauskas 2015-07-22 (G-2015-6485) Siūlau numatyti kodekse rekomendacijų teikimą apie įmonės darbuotojus, kuriuos rašytų atsakingi asmenys arba vadovai, tam tikrais laikotarpiais, dar darbuotojui dirbant toje darbovietėje. Dauguma darboviečių, kurios dirba su kompiuteriais įmonės darbuotojai turi prieigą prie įmonės duomenų bazės (serverio) arba privalomai siųsti darbuotojo el. paštą. Nes norint pakeisti darbdavį, vargiai bus įmanoma gauti teigiamą rekomendaciją, kurios reikia pretenduojant į naują darbą. Rekomendacijas kas tam tikrą laiką reiktų atnaujinti, jei tarkim nieko darbuotojas nenusipelnė, tai bent pakeisti rekomendacijos datą. Įvertinti Projekto 65 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jei yra darbuotojo prašymas, darbdavys per dešimt dienų privalo jam išduoti pažymą apie darbuotojo vykdytą darbo funkciją, jos pradžią ir pabaigą, taip pat gautą darbo užmokestį. 146.
2015-07-08 (G-2015-5011) Apibendrinę šio projekto metu visuose regionuose pravestų debatų apie Jungtinių Tautų Komiteto baigiamuosius pastebėjimus dėl penktojo Lietuvos periodinio pranešimo Lietuvai užimtumo srityje rezultatus, norime atkreipti dėmesį į moterų ir vyrų lygių galimybių praktinio įgyvendinimo stiprinimo būtinumą nacionaliniame ir vietiniame lygmenyje ir pateikti šiuos pasiūlymus:
lygybę užimtumo srityse
rengiamame Darbo kodekse įtvirtinti moterų ir vyrų lygybės principą, įteisintą Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsniuose kaip vieną pagrindinių vertybių ir pareigą valstybėms narėms įtvirtintą Europos Sąjungos lyčių lygybės direktyvose. 2. Naujai rengiamame Darbo kodekse numatyti prievolę darbdaviams rengti ir įgyvendinti lyčių lygybės planus, numatyti konkrečias lyčių lygybės darbo vietoje planavimo priemones ir atsakingų asmenų už priemonių įgyvendinimą paskyrimą – t.y. įpareigoti darbdavius rengti ir įgyvendinti lyčių lygybės planus, kurie apimtų taip pat darbo ir šeimos derinimo priemones. Nustatyti aiškų bei skaidrų jų įgyvendinimo stebėsenos, kontrolės ir atsiskaitomybės mechanizmą. Tuo tikslu užtikrinti glaudų Valstybinės darbo inspekcijos ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos bendradarbiavimą. 3. Užtikrinti naujajame Darbo kodekse įpareigojančias moterų ir vyrų lygybės garantijas, kolektyvinėms deryboms paliekant tik papildomas geresnę moterų padėtį užtikrinančias nuostatas. 4. Užtikrint naujajame Darbo kodekse priemones moterų ir vyrų atlyginimų skirtumo mažinimui, įskaitant darbo rinkos segregacijos mažinimą, lyčių lygybės nuostatas profesiniame orientavime ir profesiniame mokyme ir specialias laikinąsias priemones moterų padėčiai gerinti, pavyzdžiui lyčiai neutralius kriterijus, atrenkant įmonių valdybų narius. 5.
rengiamame Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti privalomus lyčių lygybės mokymus valstybės tarnautojams, integruoti lyčių lygybės kursą į kvalifikacijos tobulinimo programas. 6. Užtikrinti lyčių lygybės klausimų svarstymą Lietuvos Respublikos Trišalėje taryboje ir lyčių lygybės institucinio mechanizmo efektyvų bendradarbiavimą su socialiniais partneriais (darbdavių ir darbuotojų organizacijomis). Įvertinti Lyčių lygybė ir diskriminacijos draudimas yra vieni kertinių darbo teisinių santykių principų. Projekte šie principai yra įtvirtinami tiek reglamentuojant darbo sutarties šalis ir jų bendrąsias pareigas, tiek atskiruose projekto institutuose – darbo užmokesčio, darbo sutarties ir kt. Darbuotojų lyčių lygybė ir nediskriminavimas kitais pagrindais įtvirtinta Projekto 26 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad bet kokiuose darbdavio santykiuose su darbuotojais tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, ketinimo turėti vaiką (vaikų) pagrindu, dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais yra draudžiami. Projekto 136 str. numatyta, kad darbo apmokėjimo sistema darbovietėje ar darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatoma kolektyvine sutartimi. Kai nėra tai nustatančios sutarties, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius viršija 20, jas privalo patvirtinti darbdavys ir taisi padaryti prieinama susipažinti visiems darbuotojams. Darbo apmokėjimo sistema turi būti parengta taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos lyties ar kitais pagrindais, Vyriams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis.
Toks pat darbas reiškia atlikimą veiklos, kuri pagal objektyvius kriterijus vienoda ar panaši į kitą darbo veiklą tiek, kiek abu darbuotojai gali būti sukeisti vietomis be didesnių darbdavio sąnaudų. Lygiavertis darbas reiškia, kad jis pagal objektyvius kriterijus yra ne mažesnės kvalifikacijos ir ne mažiau reikšmingas darbdaviui siekiant savo veiklos tikslų negu kitas palyginamasis darbas. Projekto 23 str. numatyta, kad darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 20, darbo tarybai ir profesinei sąjungai privalo teikti darbuotojų, išskyrus vadovaujančius darbuotojus, nuasmenintą informaciją apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį. Draudimas diskriminuoti lyties pagrindu darbo užmokesčio srityje pasireiškia diskriminacijos šioje srityje užkardymu, tokio paties ir lygiaverčio darbo sampratos įvedimu. Projekto 136 straipsnio
ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos lyties pagrindu. Vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis. 147. Lietuvos profesinių sąjungų federacija „Sandrauga“ 2015-07-08 (G-2015-6114) Siūlome atšaukti Socialinio modelio svarstymą LR Seime, kol šis projektas nebus galutinai suderintas su socialiniais partneriais. Gindami šią poziciją esame pasiruošę imtis visų – neišskiriant kolektyvinių – poveikio priemonių, tiek Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek ir tarptautiniu mastu. Įvertinti Projektas nuo 2015-05-18 iki 2015-06-08 (15 d.d.) buvo paskelbtas LRS teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemyje, kur institucijos, socialiniai partneriai, nevyriausybinės organizacijos ir visuomenė galėjo pateikti pastabas ir pasiūlymus.
Įvyko 13 Darbo santykių komisijos prie Trišalės tarybos, ir 14 Trišalės tarybos posėdžių, kuriuose apsvarstytas Projektas. 2015-10-21 įvyko vieši klausymai LRS Socialinių reikalų ir darbo komitete, kuriuose galėjo dalyvauti visi suinteresuoti asmenys. 148. AB „Švyturys“ profesinė sąjunga; LT darbo federacija; Lietuvos jūrininkų sąjunga;
Piliečiai: Darius Jančiauskas, Algirdas Aleknavičius, Raimonda Freitakienė, Aurimas Kapsevičius, Vaidas Freitakas, Karolis Stonkus, Marija Vazbytė, Virginijus Stanynas, Tomas Budrevičius, Juozas Karalius, Laisvūnas Stropus, Žydrūnas Mineikis. 2015-06-08 (G-2015-5189; 5156; 4961; 4960; 4962; 4904; 4905; 4907; 4906; 4940; 4908; 5014; 4938; 5738;7662). Nepritaria LR Vyriausybės spaudimui skubiai priimti Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, drastiškai bloginančius darbo teisių apsaugą ir garantijas, o ypač:
sumažinimui;
penkeriais metais
auginančių vaikus garantijų mažinimui Profesinių sąjungų teisių apribojimui Įvertinti Trišalės tarybos posėdyje nutarta, kad kasmetinių atostogų laiku darbuotojui būtų paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis.
Už viršvalandžius bus mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio tarifas kaip ir šiuo metu. Trišalė taryba nutarė tikslinti nuostatas, ilginant įspėjimo terminus: tiek bendrus, tiek atskiroms grupėms. 2015 m. rugsėjo 23 d. Trišalėje taryboje taip pat sutarta dėl Išmokų fondo (toliau – Fondas) steigimo, iš kurio išeitinės išmokos darbuotojams bus mokamos pagal stažą. Atkreiptinas dėmesys, kad atleidimo priežastis reikalinga visais atvejais. Ji gali būti kita, nei nurodyta Darbo kodekso projekto 57 straipsnyje, tačiau negali būti dėl diskriminacinių pagrindų. Atkreiptinas dėmesys, Darbo kodekso projekte išlaikoma darbo laiko norma – 40 val. per savaitę. Taip pat pažymėtina, kad ir šiuo metu darbuotojams, dirbantiems pagal dvi ir daugiau sutarčių, maksimali darbo laiko trukmė nustatyta 12 val. per dieną, taigi Darbo kodekso projekte numatomos analogiškos nuostatos: darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos ir 60 valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį. Dėl galimybės sudaryti terminuotą darbo sutartį nuolatinio pobūdžio darbui piktnaudžiavimų užkardymui bus ribojama terminuotų sutarčių trukmė, numatyta naujovė, kad darbdavys privalo įspėti darbuotoją apie terminuotos darbo sutarties pasibaigimą. Be to, reikėtų akcentuoti, kad darbdavys, sudaręs terminuotą darbo sutartį, privalės mokėti didesnę nedarbo socialinio draudimo įmoką. Projekte paliekamos pailgintos atostogos ir papildomos atostogos už stažą. Sutarta palikti garantijas vaikus auginantiems tėvams, įvestas darbuotojo šeiminių įsipareigojimų gerbimo principas.
Projekte, priešingai, siūloma suintensyvinti dialogą, atskiriant profesinių sąjungų ir darbo tarybų kompetenciją užsienio šalių pavyzdžiu. Siekiama išspręsti informavimo ir konsultavimo, kuris privalomas pagal Europos Sąjungos teisę, problemą tose įmonėse, kuriose nėra profesinių sąjungų. Toks reguliavimas taip pat turėtų skatinti narystę profesinėse sąjungose kartu didinant plečiant darbo santykių reguliavimą kolektyvinėmis sutartimis. Garantijos profesinių sąjungų nariams taip pat nėra mažinamos. Atstovai ginami nuo diskriminacinio atleidimo, darbo laikas funkcijoms atlikti nėra mažinamas (164 straipsnis). Be to, siūloma lengvinti kolektyvinių sutarčių sudarymą, ir streikų skelbimą. Papildomai profesinėms sąjungoms išlieka teisės reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia darbo teisės normas jų narių atžvilgiu. Be to, palengvinamas teisinis kelias spręsti tokius nesutarimus per darbo ginčų komisijas, o ne brangiai kainuojančiuose teismų procesuose. 149. Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija 2015-10-19 (g-2015-8990) Priimant naują Darbo kodeksą, būtina: · Nepritarti nenustatytos apimties darbo sutarties rūšiai ir terminuotų darbo sutarčių sudarymui nuolatinio pobūdžio darbui; · Palikti dabar galiojančius išeitinių išmokų dydžius, priklausančius nuo darbo stažo įmonėje; · Palikti dabar galiojančią DK nuostatą, jog darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau, kaip trijų jo vidutinių mėnesių darbo užmokesčio dydžio; · Nenaikinti laisvų dienų tėvams, auginantiems vaikus iki 6 metų; · Palikti bendrą poilsio dieną sekmadienį; · Profsąjungų veikla būtų reglamentuota Profsąjungų įstatyme, o ne Darbo kodekse; · Darbo tarybos veiktų tik ten, kur nėra veikiančių profsąjungų; · Kad priimti sprendimą skelbti streiką gali profsąjunga ar profsąjungų organizacija jų įstatuose (statute) nustatyta tvarka.
Įvertinti Žr. argumentus prie vadinamųjų vienuolikos punktų. Siekiama naujo žalos atlyginimo modelio, kuriame nėra vietos materialinės atsakomybės sutartims, nedaromas painus ir biurokratinis atskyrimas tarp gamybos priemonių (kurios gali būti visiškos atsakomybės dalyku) ir ne gamybos priemonių. Darbo ginčų komisija spręstų dėl žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgdama į kaltę, darbdavio riziką ir pan. Pažymėtina, kad DGK imtų nagrinėti visus žalos atlyginimo klausimus ir turėtų teisę mažinti atlyginamos žalos dydį net ir tais atvejais, kurie šiandien priskiriami civilinei atsakomybei ir nėra ribojama atlygintina darbuotojo žala – taip įtvirtinamas netgi darbuotojams palankesnis reguliavimas. Grįžus prie egzistuojančios sovietinės koncepcijos, reikėtų kazuistiniu būdu vardinti visus atvejus, kada darbuotojas visais atvejais privalėtų atlyginti visą žalą, o kada tik dalį.
Toks reguliavimas būtų didelė administracinė našta, sukeltų teisinio tikrumo stoką, verstų sudaryti fiktyvias visiškos materialinės atsakomybės sutartis, jas administruoti, turėti visiškai materialiai atskaitingų asmenų pozicijas, jas papildomai apmokėti. Profesinių sąjungų įstatymo galiojančios nuostatos yra perkeltos į Darbo kodekso projektą, papildytos aktualiomis ir aiškiomis naujomis teisėmis. Tai daro teisinį reguliavimą aiškesniu ir stabilesniu. Primintina, kad profesinių sąjungų įstatymas iš esmės nėra modernizuotas nuo jo priėmimo 1991 m. 150. Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimas 2015-06-18 (G-2015-5562) Pasisakome prieš darbuotojų garantijų mažinimą (naujame projekte siūloma mažinti šias garantijas darbuotojų – supaprastinti atleidimą iš darbo; atleisti ir kt.), minėti įstatymų pakeitimai labai didins socialinę įtampą ir atskirtį visuomenėje, paskatins emigraciją, kurs nestabilias ir mažai apmokamas darbo vietas Įvertinti Žr. argumentus prie 141 punkto. 151. Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Kauno skyrius 2015-05-28 (g-2015-4814) Darbo kodeksas pablogins dirbančiųjų darbo sąlygas. Sumažins darbo užmokestį, supaprastins atleidimą, sumažins išeitines išmokas, pailgins savaitines darbo valandas, panaikins papildomas atostogas už darbo stažą ir kt. Šie pabloginimai sukels dirbantiems psichologinę įtampą dėl galimo skubaus atleidimo ir įtakos materialinių sąlygų bloginimą, taip pat paskatins didesnę emigraciją. Prašome tų Darbo kodekso straipsnių, kurie blogina darbo sąlygas, nepriimti. Įvertinti Žr. argumentus prie 141 punkto. 152. Nepriklausoma profsąjunga „Valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė“ 2015-09-25 (g-2015-8157) Siūlomas projektas numato didinti darbo santykių lankstumą vien darbuotojų bei jų socialinio saugumo sąskaita.
Jame numatomas totalinis suminės darbo laiko apskaitos įvedimas, platus terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams sudarymas, laikinas įdarbinimas, suskaidytos darbo dienos įvedimas ir pan., neigiamai paveiks darbo rinkos patrauklumą ir neskatins naujų darbo vietų kūrimo. Siūlome sprendimą priimti tik po projektų suderinimo Lietuvos Trišalėje taryboje. Įvertinti Žr. argumentus prie 141 punkto. 153. Uostininkas 2015-06-18 (Nr. 2322) -nedelsiant įvertinti Socialinės apsaugos ir darbo ministro veiklą, išsiaiškinti kas pateikė pasiūlymus naikinti darbuotojų teises ir garantijas, numatytas Darbo kodekse, ignoruojant reikalavimą konsultuotis su profesinėmis sąjungomis. Spręsti klausimą dėl šių asmenų atitikimo užimamoms pareigoms. -pagal socialinės partnerystės reikalavimus, sprendžiant Visuomenei svarbius socialinius klausimus, turi būti derinami suinteresuotų šalių interesai, todėl reikalaujame neatidėliojant organizuoti visų profesinių sąjungų ir Valdžios atstovų konsultacijas ir tik apibendrinus pateiktus siūlymus spręsti ar tikslinga pradėti Darbo kodekso tobulinimo procedūras. -nutraukti slaptą įstatymų pataisų ir naujų projektų (susijusių su darbuotojų socialine padėtimi) rengimo praktiką ir besąlygiškai laikytis reikalavimo, kad tokie projektai, turi būti rengiami tik po viešai skelbtų (ir realiai organizuotų) konsultacijų su socialiniais partneriais.
Dabartinė vienpusiška biznio interesų protegavimo praktika mums nepriimtina, yra nepateisinama ir neatitinka Konstitucijos raidės. -įvertinti Visuomenės praradimus, atsirasiančius pakeitus Darbo kodeksą ir priimti įstatymą, kad už tai solidariai atsako Prezidentas, Premjeras ir Ministras, kaip tokių pataisų laimintojai. -nedelsiant įvertinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakingų pareigūnų veiką ir spręsti klausimą dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministro atitikimo užimamoms pareigoms bei imtis priemonių, kad darbuotojams būtų atlyginta žala už visą laiką, kurį darbo užmokestis nebuvo indeksuotas. Išsiaiškinti dėl kurių asmenų aplaidumo darbuotojams padaryta žala ir imtis priemonių, kad jie solidariai atlygintų Valstybei padarytus nuostolius. -neatidėliojant įpareigoti ministeriją per 3 mėnesius parengti darbo užmokesčio indeksavimo tvarką, numatant kokia tvarka bus kompensuojamos darbuotojų negautos pajamos. -nustatyti tvarką kaip ir kas kontroliuoja kaip ministerijos vykdo įstatymų reikalavimus ir įpareigoti šią instituciją reguliariai ir viešai skelbti patikros rezultatus. 1. Neatidėliojant įpareigoti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją atnaujinti Konvencijų ratifikavimo darbus. 2.
organizaciją apie atsakingus asmenis, kuriems būtų galima pateikti pasiūlymus dėl aktų, kuriais bus realizuojami Konvencijų reikalavimai, parengimo. 3. Įpareigoti atsakingas institucijas pabaigti ratifikavimo darbus iki 2016 metų sausio mėnesio ir kreiptis į TDO dėl Konvencijų ratifikavimo. Įvertinti Dėl Darbo kodekso keitimo
teisėkūros iniciatyvų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės
prioritetinė teisėkūros iniciatyva: ,,Tobulinti darbo santykių teisinį reguliavimą. Įtvirtinti lankstaus darbo laiko reguliavimą, atsižvelgiant į poilsio laiko reguliavimą (kasmetinių, papildomų atostogų suteikimą) ypač atkreipti dėmesį į darbo dienos trukmės lankstumo užtikrinimą. Persvarstyti atleidimo iš darbo, įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą ir kitas darbo santykių ir socialinio draudimo nuostatas ir pritaikyti jas prie darbo rinkos sąlygų.“ Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekdama sudaryti palankias sąlygas kurti naujas darbo vietas, tobulinti darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus, 2014 m. vasario 13 d. pasirašė paslaugų teikimo sutartį su Vilniaus universitetu, veikiančiu pagal 2013-11-13 Jungtinės veiklos sutartį su VšĮ Mykolo Romerio universitetu ir BĮ Lietuvos socialinių tyrimų centru, dėl paslaugų paketo Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio–administracinio modelio sukūrimui. Teisinio-administracinio modelio Lietuvos atvejui sukūrimu ir teisės aktų projektų rengimu, tobulinant darbo santykius, užimtumą bei valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančius teisės aktus siekiama, kad būtų sudarytos objektyvios prielaidos pritraukti daugiau investicijų ir sukurti papildomų darbo vietų, sykiu kuriant tvaresnę, skaidresnę, adekvačias išmokas garantuojančią valstybinio socialinio draudimo sistemą.
Šiam tikslui įgyvendinti paslaugų teikėjas sukūrė darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinį-administracinį modelį bei parengė teisės aktų projektus, taip pat ir darbo santykius reglamentuojantį teisės aktą, nustatantį lankstesnį darbo santykių reguliavimą bei užtikrinantį užimtumo saugumą. Jame nustatyta:
Lankstus darbo laiko reguliavimas, atsižvelgiant į darbuotojo ir darbdavio poreikius; Atleidimo iš darbo nuostatų pritaikymas prie rinkos sąlygų (įspėjimo terminai, išeitinės išmokos, garantijos atleidžiant iš darbo); Administracinės naštos darbdaviams sumažinimas (atsisakant tam tikrų veiksmų formalizavimo, dokumentų pildymo); Sutarčių rūšių ir jų ypatumų nustatymo įvairovė tenkinant darbuotojų ir darbdavių poreikius bei atsižvelgiant į atskiroms darbuotojų kategorijoms taikomus darbo ypatumus; Darbo užmokesčio reguliavimas (MMA, iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų išlaikomose įstaigose), jo nustatymo mechanizmas, atitikties ES darbo teisės direktyvoms ir ES užimtumo skatinimo programoms analizė ir pasiūlymų pateikimas. Pažymėtina, kad Darbo kodekso projekto nuostatomis dėl lankstesnio darbo laiko reguliavimo bus atsižvelgiama tiek į darbdavio interesus pritaikant darbo laiko reguliavimą prie jo ekonominės veiklos, tiek į darbuotojo. Tai leis darbuotojams efektyviai derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus. Jomis ištraukiami iš šešėlio viršvalandžiai. Darbo kodekso projekto nuostatomis skatinamas tinkamas darbuotojų informavimas, konsultavimas ir jų interesų atstovavimas.
Siūlomas reguliavimas skatins narystę profesinėse sąjungose kartu didinant, plečiant darbo santykių reguliavimą kolektyvinėmis sutartimis. Taip pat skatinama didesnė darbuotojų įtrauktis dėl įmonėje priimamų sprendimų, ypač kai tokie sprendimai susiję su darbuotojų darbo sąlygomis. Be jau nurodytų darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūrų, darbuotojų dalyvavimas įmonėje – demokratijos išraiškos forma įmonės valdyme. Siūloma didesnė darbuotojų įtrauktis per mokymosi visą gyvenimą priemones, išlaikant ir keliant jų kvalifikaciją, taip pat galimybė darbuotojui dalyvauti ne tik formaliame ugdyme, bet ir neformaliame. Dėl darbo užmokesčio indeksavimo Įstatymu įteisinus darbo užmokesčio indeksavimą, nebūtų atsižvelgiama į šalies ir darbdavių finansines galimybes, pasiektą darbo našumą, ekonominio vystymosi tendencijas. Tai turėtų neigiamos įtakos nedarbo lygiui ir tolimesniam darbo užmokesčio didinimui, atsižvelgiant į įmonių veiklos rezultatus, darbo paklausą ir pasiūlą rinkoje, didintų prekių ir paslaugų kainas. Lietuvos Respublikos teisės aktai sudaro galimybes darbo užmokesčio didinimo klausimus spręsti kolektyvinėse sutartyse. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu Europos Sąjungoje tik Belgijoje, Kipre, Liuksemburge ir Maltoje yra indeksuojamas darbo užmokestis. Iš esmės tai yra daroma kolektyvinių sutarčių pagrindu, pvz., Belgijoje vyksta centralizuotos kolektyvinės derybos, Kipre – įmonės ir šakos lygiu ir nėra jokio formalaus koordinavimo tarp šių lygių, Liuksemburge
Darbo apmokėjimo sistema privalo būti darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius viršija 50. Dėl Konvencijų ratifikavimo Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013-02-05 įsakymu Nr. A1-39 buvo sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, kuri atliko Konvencijos Nr. 137 ir Konvencijos Nr. 152 atitikties nacionaliniams teisės aktams analizes ir pateikė išvadas dėl šių konvencijų ratifikavimo galimybių bei siūlymus. Darbo grupėje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Ūkio ministerijos, Valstybinės darbo inspekcijos, Lietuvos saugios laivybos administracijos, Profesinės sąjungos „Uostininkas“, Dokininkų profesinės sąjungos, Lietuvos jūrininkų sąjungos, Lietuvos vandens transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos atstovai. Darbo grupėje konvencijų analizės metu darbo grupės narių nuomonės dėl konvencijų ratifikavimo tikslingumo išsiskyrė: profesinių sąjungų atstovai pateikė nuomonę, kad konvencijas ratifikuoti yra būtina. Tačiau darbdavių atstovai tam nepritarė. Ministerijų ir kitų valstybės institucijų atstovai, dalyvavę darbo grupės darbe, arba aiškios pozicijos konvencijų ratifikavimo klausimu neišreiškė, arba siūlė kol kas konvencijų neratifikuoti, tačiau parengti atitinkamas rekomendacijas dėl dokininkų darbo, taip pat siūlė darbdavių organizacijoms kartu su profesinėmis sąjungomis pasirengti atitinkamas šakines taisykles. Darbo grupės, analizavusios konvencijų ratifikavimo tikslingumą, nuomone, konvencijoms yra jau daugiau kaip 30 metų, tačiau jos nėra atnaujinamos atsižvelgiant į techninę pažangą. Nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys laivų krovos darbus, tam tikrais atvejais yra griežtesni ir pažangesni.
Konvencijų ratifikavimas TDO valstybių narių kontekste nėra gausus (iš 185 valstybių konvencijas ratifikavusios tik 25), o nuo 2005 m. šių konvencijų nėra ratifikavusi nei viena valstybė. TDO Konvencijos Nr. 137 ir Nr. 152 yra techninės, reglamentuoja dokų darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygas, krovinių tvarkymo dokuose būdus, profesinių doko darbuotojų registravimą. Šių nuostatos yra iš dalies pasenusios ir ne visiškai atitinka šiandien krovos darbams keliamus darbų saugos ir krovos darbus atliekančių darbuotojų sveikatos reikalavimus, įranga ir technologijos laivų krovos darbuose yra gerokai pažengę į priekį. Darbo grupės konvencijų analizės pagrindu padarytos išvados ir pasiūlymai buvo pristatyti 2013 m. balandžio 8 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusiame pasitarime, kuriame buvo aptartas konvencijų ratifikavimo tikslingumas ir tolimesni veiksmai. 2013 m. birželio 6 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija raštu Nr. (29.5-61) SD-4072 kreipėsi į suinteresuotas institucijas (Susisiekimo ministeriją, Sveikatos apsaugos ministeriją, Valstybinę darbo inspekciją, Saugios laivybos administraciją) su prašymu pateikti raštu oficialias pozicijas, kuriose būtų aiškiai ir argumentuotai nurodoma, ar pritariama konvencijų ratifikavimui, taip pat pagal kompetenciją peržiūrėti galiojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas ir pateikti siūlomų parengti naujų, pakeisti ir papildyti galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų sąrašą. Daugumos suinteresuotų institucijų nuomone, konvencijos yra techniškai pasenusios, o pagrindinės jų nuostatos Lietuvos Respublikoje jau yra įtvirtintos bendruose visiems darbuotojams ir darbdaviams taikomuose teisės aktuose, todėl konvencijų ratifikavimas šiuo metu nėra aktualus. Atsižvelgiant į tai manytina, kad šias konvencijas ratifikuoti nėra būtinybės.
Todėl bus siūloma atitinkamai pakeisti Vyriausybės 2012–2016 metų programos „XIII. Transportas“ dalies 359 punkto redakciją. 154. Uostininkas 2015-06-18 (Nr. 3805)
DK nereglamentuojama darbo užmokesčio nustatymas proporcingai atliekamo darbo kvalifikacijai. Ministerijos atsakyme teigiama, kad ekspertų komisija teiks išvadas, po to bus ruošiama metodika ir 1.1. Mūsų nuomone, tokia metodika jau seniai turėjo būti paruošta, o ne dar ruošiama (nors jau norima keisti DK), principai turėtų būti aptarti įstatyme. 2. Principiniai darbo užmokesčio klausimai turėtų būti reglamentuojami DK, o tik po to detalizuojami kolektyvinėse sutartyse. Neaišku kaip įsivaizduojama įmonėje bus sudaroma kolektyvinė sutartis, jeigu įmonėje veikia tokie dariniai kaip darbo taryba, darbuotojų patikėtinis ir profesinė sąjunga kartu. Ar bent įsivaizduojama kaip gali kolektyvinę sutartį ruošti ir dėl jos derėtis darbuotojų patikėtinis? Koks jo juridinis statusas, atsakomybė? Susidaro įspūdis, kad ministerijoje visiškai nesiorientuojama realybėje ir jie gyvena savo iliuzijų pasaulyje. Tokia padėtis tarybai nepriimtina, nes deklaracijos nėra pagrindas priimti atsakingus sprendimus. 3. Dar keistesnis principas, kad įmonėse, kuriose dirba mažiau nei 50 vidutinių darbuotojų skaičius, apmokėjimo sistemą tvirtina darbdavys. O ką dabar yra kitokia tvarka? Atrodo, kad ministerijos valdininkai arba mus mulkina arba nelabai orientuojasi apie ką kalbama. Tokie „argumentai“ yra nepriimtini, o juos skaitant peršasi išvada, kad reikėtų susirūpinti dėl šios ministerijos aparato darbuotojų kvalifikacijos. Teigia, kad darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos, kvalifikacija, darbo apmokėjimo formos. Įstatyme turėtų būti aiškiai apibrėžiama, kad šie dydžiai ne nurodomi, o turi būti privalomai turi būti aptarti. Nesant įstatyme imperatyvių normų, šios deklaracijos nieko vertos. 4.
4Darbo santykių sferoje:
darbuotojų ir darbdavių organizacijų bendradarbiavimas derinant kolektyvinius darbo santykius; Pasiekti susitarimai įforminami kolektyvinėmis sutartimis. Susitarimai tarp šakinių darbdavių ir darbuotojų organizacijų yra principiniai susitarimai šakos lygmenyje ir įforminami kaip šakos susitarimai dėl sąlygų taikomų šakos darbdaviams;
sąjunga. Už kolektyvinių klausimų sprendimą darbdaviai moka profesinei sąjungai atstovavimo mokestį proporcingą darbuotojų, nesančių profesinės sąjungos nariais, skaičiui;
sąlygas kolektyvinės sutarties šalys privalo susitarti;
funkcijų, jie turi vykdyti profesinių sąjungų atstovavimo, jų darbo, narių mokymų organizavimo funkcijas bei derėtis valstybės lygmeniu dėl bendrųjų garantijų dirbantiesiems. Pasiekti rezultatai, įforminami nacionaliniais susitarimais.
kitimo. Nustatyti tvarką, pagal kurią bus vykdomas darbo užmokesčio didinimas iki europinio lygio.
esamų darbo sąlygų atitikimą normalioms sąlygoms;
darbininkams, jeigu darbo metu įvyksta avarija, nesant jų tyčios. Įvertinti Projekte siūloma, kad minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) būtų mažiausias leidžiamas atlygis tik už nekvalifikuotą darbą darbuotojui. Darbo apmokėjimo sistema darbovietėje ar darbdavio įmonėje, įstaigoje būtų nustatoma kolektyvinėje sutartyje.
Kai tai nustatančios kolektyvinės sutarties nėra, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius viršija 20, jas privalo patvirtinti darbdavys. Mažesnėse darbovietėse tokia sistema taip pat gali būti patvirtinta, jeigu jos nėra, Darbo kodekso garantijos negalėtų būti pažeistos darbo sutartyse. Darbo apmokėjimo sistema turi būti parengta taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos kilmės, tautybės, kalbos ir kitais pagrindais. Vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą turi būti mokamas vienodas darbo užmokestis, ji turi būti prieinama susipažinti visiems darbuotojams. Be to darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, darbuotojų atstovams privalės bent kartą per metus teikti atnaujinamą informaciją apie darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį. 155. Kristina Melikova 2015-09-21 (g-2015-8023) Gimdžiau trečią vaiką paskatinta valstybės pozicijos už tris vaikus turėti dvi laisvas dienas –„ mamadienius“. Norite juos panaikinti
2015-10-22 (Nr. 9105)57 Siūlo palikti galioti senas Darbo kodekso nuostatas, nustatančias, kad:
turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius.
atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (...):
4) nuo 5 iki 10metų – keturių mėnesių VDU; 5 ) nuo 10 iki 20 metų – penkių mėnesių VDU;
6) daugiau kaip 20 metų– šešių mėnesių VDU.
kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą. Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetinių atostogų pabaigos dienos. Nepritarti Žr. Seimo narių pasiūlymus. 157. Asociacija „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ 2015-11-10 (G-2015-9976) Asociacija Nacionalinis aktyvių mamų sambūris (toliau NAMS) reiškia palaikymą. Darbo kodekso pataisai, liesiančiai susieti du esminius ir tiesiogiai susijusius su minimalaus darbo apmokestinimu rodiklius (DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR
pagrindu minimali mėnesinė alga (toliau MMA) būtų reguliuojama pagal darbo rinkos situaciją valstybės vykdomą apsaugos nuo skurdo politiką, o ne priešrinkiminę politinę ar lobistinę valią. Argumentai: Šeimos ir vaiko teisių politika vis dar dichotomiška ~ viena vertus, šeimos skirstomos į "blogas” ir "geras", tačiau tuo pačiu dėmesys ir pagalba kažkodėl skiriama tik "blogoms".
Jei jau norima, kad vaikai augtų šeimose, kurios yra rūpestingos ir mylinčios, būtina palaikyti skatinti šeimas, kurios dar neatsidūrė probleminiuose sąrašuose: žemiau skurdo ribos, socialinės rizikos grupėje, ir t.t. Šeimos politikos skatinamosios priemonės išlieka minimalios, ribotos ir nepakankamai efektyvios, t.y. neskatina dirbančių šeimų dirbti ir išlaikyti save ir savo vaikus patiems. Taikomos šeimų skatinimo priemonės yra mažiausios Europos sąjungoje: PNPD (papildomas neapmokestinamų pajamų dydis) yra vienas mažiausių Europoje ir neužtikrina realių dirbančių asmenų poreikių auginant vaikus, o vaikų poreikiams perskirstoma BVP dalis mažai analizuojama bei aiškiai nepakankama, todėl paslaugos vaikams vis mažiau prieinamos. • Kas ketvirtas vaikas Lietuvoje gyvena skurde - tai akis bado net ES ir tarptautiniams ekspertams. Prasčiau už mus tėra tik dviejose šalyse. „Ataskaitoje, kurią skelbia Europos Komisijos Spaudos ir komunikacijos generalinis direktoratas, teigiama, kad Lietuvai ir kitoms šios grupės šalims būtina plėtoti socialinę paramą šeimai ir didinti kvalifikuoto darbo prieinamumą nors vienam iš šeimos maitintojų“. „Jau daugybę metų būtent vaikai yra skurdo taikinio centre. Jei, sakykim, neturinčios vaikų šeimos skurdo rizikos lygis siekė apie 20 proc., tai šeimoje, kur vienas suaugęs žmogus augina vaikų skurdo riziką patiria nuo 26 iki 50 proc.“ (http://www.stopskurdui2010.lt/). Vadinasi, tai pasitaiko dažniau nei pensijų ar negalios atveju. Skurdo lygis Lietuvoje smarkiai pakilo ir jau įsiveržė j pilnas, vidutines pajamas uždirbančias šeimas, o socialinės išmokos problemos nesprendžia.
Socialinės išmokos nepakankamai veiksmingai veikia mažinant skurstančiųjų skaičių, ir tik darbinės pajamos yra viena veiksmingiausių priemonių kovojant su skurdu, taip išryškinant s ir stabilios MMA nustatymo sistemos svarbą, kai dirbantys tėvai turi uždirbti vis daugiau lėšų sau ir savo vaikams išlaikyti.
darbo užmokesčio ir mokesčių lengvatų atskirose šalyse lyginamąją analizę. Minimalus atlyginimas - vienas mažiausių ES ir priklauso tik nuo politinės valios. Taip suformuota ydinga sistema, kai darbdaviai negali planuoti įmonių išlaidų ilguoju laikotarpiu ir dėl to privalo būti atsargesni priimant naujus darbuotojus ar didinant darbo krūvi jau dirbančiam asmeniui (mažėja darbo vietų) arba didinant atlyginimus, o dirbančios šeimos negali planuoti savo ateities ir nejaučia stabilumo bei apsaugos. Krizės metu MMA gaunantys nuo skurdo būtų apsaugoti. Siūlomame DK pakeitime MMA yra nustatomas ne mažesnis nei 50 (60) proc. VDU sudaro galimybę apsaugoti darbuotojus nuo skurdo, jei VDU dėl neigiamų pokyčių darbo rinkoje ar laižės šalyje bei pasaulyje drastiškai sumažėtų. Tokiu atveju vis tiek liktų alternatyva pagal poreikį ir šalies galimybes MMA nustatyti didesnį nei dabai siūloma minimali riba (t.y, gali būti net ir 80 proc. nuo VDU). Vadovaudamiesi išdėstyta argumentacija, prašome Palaikyti DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO,
kurios pagrindu MMA būtų reguliuojama pagal darbo rinkos situaciją ir valstybės vykdomą apsaugos nuo skurdo politiką. Prašome Komiteto su šiuo raštu supažindinti visus Komiteto narius. Įvertinti
sambūris 2015-11-12 (Nr.
10051) Asociacija Nacionalinis aktyvių mamų sambūris (toliau NAMS), išanalizavus Darbo kodekso (toliau DK) pataisas, tiesiogiai įtakosiančias dirbančių šeimų gyvenimo kokybę ir galimybę derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus (DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto (nauja redakcija) Nr. XIIP-3234), prašome atsižvelgti į kelias pagrindines nuostatas: · Vaiko amžius – ne derybų ar fantazijos reiškinys, o principinė nuostata, tiesiogiai įtakojanti galimybę derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Todėl prašome visose DK pataisose, kuriose yra kaip kriterijus minimas vaiko amžius, vadovautis principine nuostata pagal vaiko amžiaus specifiką išskiriant šiuos vaiko amžiaus tarpsnius:
Laikotarpis iki vaiko gimimo; maitinamas kūdikis dėl būtinybės kuo ilgiau natūraliai maitinti; ikimokyklinio amžiaus (iki 7 metų) dėl teikiamų ikimokyklinio ugdymo paslaugų visą dieną; vaikas iki 14 metų dėl teorinės įteisintos galimybės pradėti dirbti savarankiškai ir taip papildyti pajamų stygių; vaikas iki pilnametystės (18 metų). · Atkreipiame dėmesį į negerėjančią ekonominę situaciją dirbančiose šeimose su vaikais ir ypatingai didelį skurstančių vaikų skaičių, kuris yra vienas didžiausių ES ir viršija skurstančių pensininkų skaičių. Vienintelė efektyvi priemonė mažinti skurde gyvenančių vaikų skaičių yra tėvų darbinės pajamos ir mokestinė politika. Todėl, svarstant darbo santykių liberalizavimą, yra būtina tuo pat metu įteisinti Minimalios mėnesinės algos (MMA) sąsają su Vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), Neapmokestinamą pajamų dydį (NDP) susieti su MMA, o Papildomą NPD (PNPD) vaikų poreikiams skirtoms pajamoms susieti su Valstybės remiamų pajamų dydžiu (VRPD) taip suteikiant stabilumą dirbančioms šeimoms. (MMA=VDU; NPD=MMA;
· Darbuotojas nėra lygiavertė šalis darbdaviui todėl būtina apsaugoti darbuotojo interesus.
Darbdavys, tikėtina, turi didesnę derybinę ir savo interesų atstovavimo patirtį, bei jam prieinamus teisinius, personalo valdymo ir/ar finansinius resursus teisinio konsultavimo paslaugoms įsigyti, o nemokama teisinė pagalba darbuotojams praktiškai neprieinama. Darbuotojo interesai šalyje šiuo metu yra labai silpnai atstovaujami. Darbuotojai labai retai kreipiasi į institucijas su reikalavimu apginti jų interesus. Taip pat ir derantis sutarties sudarymo su darbdaviu ar išėjimo iš darbo atveju, tik labai nedidelė darbuotojų dalis turi reikiamus įgūdžius ar gali įsigyti konsultavimo paslaugas. Įvertinti
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2015-11-11 (Nr. 10001) Siūloma, jog naujasis Darbo kodeksas įsigaliotų iš karto ir visa apimtimi (su nedidelėmis išimtimis). Darbo kodeksas kaip pagrindinis, kodifikuotas teisės aktas, reguliuojantis darbo santykius, be kita ko, subsidiariai reguliuoja ir valstybės tarnybos teisinius santykius (Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis, Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 d.). Naujuoju Darbo kodekso reguliavimu siūloma iš esmės keisti teisinį reguliavimą: atsisakyti drausminės atsakomybės instituto, materialinės atsakomybės instituto, suteikti darbo santykio šalims galimybę susitarti dėl įvairių darbo organizavimo aspektų, sumažinti numatomas išeitines išmokas, darbo užmokestį (ypatingai, kiek tai susiję su papildomu apmokėjimu už darbą poilsio, švenčių dienomis).
Tokie pakeitimai pristatomi kaip galimybė sukurti darbdaviams patrauklesnes galimybes kurti darbo vietas, suteikti šalims laisvės susitarti dėl tam tikrų darbo organizavimo principų, garantijų kolektyvinėse sutartyse ir pan. Kai kurios Darbo kodekso nuostatos bus taikomos ir valstybės tarnyboje. Valstybės tarnybos teisiniai santykiai savo prigimtimi yra administraciniai teisiniai santykiai, kuriuose yra aiškiai išreikšta subordinacija, darbuotojų (tarnautojų) galimybė derėtis dėl papildomų kompensavimo mechanizmų (pirmiausia – darbo užmokesčio) yra ribota arba jos apskritai nėra. Valstybės tarnautojai neturi galimybės derėtis su darbdaviu (įstaiga) dėl papildomo finansavimo reikalaujančių sąlygų (pavyzdžiui dėl ilgesnės trukmės atostogų, darbo apmokėjimo sistemos ir kt.) nustatymo kolektyvinėse sutartyse – valstybės tarnautojai negalės pasinaudoti visais naujojo Darbo kodekso privalumais. Naujasis Darbo kodeksas keičia teisinį reguliavimą keliais aspektais: kai kuriuos pakeitimus jo rengėjai pristato kaip palankesnius darbuotojui, kai kuriuos kaip palankesnius darbdaviui, o kai kuriuos kaip suteikiančius teisiniams santykiams skaidrumo ir teisinio tikrumo. Darbo kodekso rengėjai nurodo, kad tokie pakeitimai yra kompleksiniai – t.y. siekiant darnaus teisinio reguliavimo būtina priimti juos visus, o ne išbraukyti atskiras nuostatas taip sugriaunant teisinio reguliavimo pusiausvyrą.
Subsidiarus Darbo kodekso normų taikymas valstybės tarnyboje iškreipia darbuotojo (tarnautojo) ir darbdavio (įstaigos) teisinių santykių balansą: valstybės tarnyboje galės būti taikomos darbuotojams nepalankios nuostatos, nesudarant galimybių pasinaudoti palankiomis nuostatomis. Pavyzdžiui darbdaviui atsiranda galimybė reikalauti iš darbuotojo pakeisti darbo laiko režimą (Darbo kodekso projekto 44 str.), o darbuotojui nesutinkant su pakeitimu, darbdavys įgyja teisę atleisti darbuotoją be kaltės. Įprastuose darbo santykiuose darbuotojas ir darbdavys gali ieškoti kompromiso ir subalansuoti teisinį santykį pavyzdžiui peržiūrėdami darbo užmokestį, kasmetinių atostogų trukmę ar ieškodami kito abiem pusėm priimtino sutarimo. Valstybės tarnautojas ir įstaiga (darbdavys) tokių plačių galimybių neturi, todėl prieš priimant Darbo kodekso naująją redakciją, būtina išsamiai įvertinti galiojančių Darbo kodekso nuostatų perkėlimą į Valstybės tarnybos įstatymą arba numatyti specialias taisykles, kaip naujojo Darbo kodekso nuostatos galėtų būti taikomos Valstybės tarnyboje. Pabrėžtina, jog valstybės tarnybos teisiniuose santykiuose, šių teisinių santykių reguliavimui yra keliami iš esmės skirtingi tikslai (pavyzdžiui nėra siekiama sukurti daugiau darbo vietų valstybės tarnyboje), todėl kai kurios nuostatos neturėtų būti taikomos valstybės tarnyboje. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnybos teisiniams santykiams nebus galima pritaikyti visų Darbo kodekso naujovių, siūlome kai kurių naujojo Darbo kodekso normų netaikyti valstybės tarnyboje ir taikyti šiuo metu galiojančias normas, kol atskiri institutai (materialinė atsakomybė, darbo laiko režimų taikymas ir kt.) bus sureguliuoti valstybės tarnybos įstatyme ar vidaus tarnybos statute.
Įvertinti Siūlytina šias pastabas svarstyti svarstant Valstybės tarnybos įstatymą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2015-10-29 (Nr. 9436) Atsakydami į Jūsų 2015 m. spalio 22 d. raštą Nr. S-2015-6349 „Dėl išvadų pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3234 informuojame, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 28 d. Įvyko 14 Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdžių, kuriuose buvo svarstomas minėtas įstatymo projektas. Trišalės tarybos išvados dėl įstatymo projekto yra užfiksuotos protokoluose, kuriuos galima rasti adresu: http://www.socmin.lt/lt/veikla/trisale-taryba. Atsižvelgti Pagrindiniai Trišalės tarybos veiklos principai: šalių lygiateisiškumas, veiklos reguliarumas, bendras sutarimas priimant sprendimus, sprendimų rekomendacinis pobūdis šalims. Trišalė taryba teikia išvadas ir rekomendacijas Lietuvos Respublikos Seimui. Trišalės tarybos nuomonė dėl Darbo kodekso projekto yra užfiksuota 14 Trišalės tarybos posėdžių protokoluose. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 P Argumentai: Netikslinga Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr.
XIIP-3234 (toliau - Projektas) naikinti Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo, kaip apibrėžiančio konkrečios formos juridinio asmens steigimą, reikalavimus jo steigimo dokumentams, tokio asmens teises ir pareigas, organų kompetenciją. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje kitų formų juridinių asmenų steigimas, jų organų teisės ir pareigos didžiąja dalimi yra reglamentuoti savarankiškais įstatymais, neinkorporuojant jų į civilinį kodeksą ar kitus įstatymus. Be to, inkorporavus profesinių sąjungos steigimą, veiklą ir organų kompetenciją nustatančias teisės normas į darbo kodeksą bei atsižvelgiant į Projektu siūlomo tvirtinamo darbo kodekso 4 straipsnio nuostatą, jog civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir civilinės teisės principai gali būti taikomi darbo santykiams tik esant teisinio reglamentavimo spragai ir jei tai neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei, taptų neaiški Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VIII skyriaus civilinių teisų įgyvendinimo principai ir jų gynimo būdai, II dalies juridiniai asmenys taikymas profesinės sąjungos kaip juridinio asmens atžvilgiu. Pasiūlymas:
Panaikinti Projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą taip:
„5 straipsnis. Įstatymų pripažinimas netekusiais galios
Pripažinti netekusiais galios:
1) Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą Nr. IX-926 su visais pakeitimais ir papildymais;
2) Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymą Nr. I-2018 su visais pakeitimais ir papildymais;
3) Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymą Nr. IX-2500 su visais pakeitimais ir papildymais;
4) 3) Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymą Nr. XI-1379 su visais pakeitimais ir papildymais;
5) 4.
Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymą Nr. X-199 su visais pakeitimais ir papildymais;
6) 5. Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą Nr. I-1214 su visais pakeitimais ir papildymais. „
2015-10-276 7N P Pasiūlymas:
straipsnį nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7. Darbo sutartims, sudarytoms iki 2015 m. gruodžio 31 d., taikomos 56 straipsnio 8 dalies išeitinių išmokų mokėjimo nuostatos.“
pakeisti likusių 6 straipsnio dalių numeraciją. Nepritarti Nuostata perteklinė, kadangi Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykiams, kurie buvo Darbo kodekso įsigaliojimo dieną, taikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 6-11 dalyse nustatyti atvejus. Taigi, visos darbo sutartys, kurios bus sudarytos iki naujo Kodekso įsigaliojimo, ir tęsis toliau, joms bus taikomos visos naujojo Kodekso nuostatos. Taip pat siūloma nuostata prieštarautų Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 6 daliai. 3. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-0421 Argumentai Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto Nr.
(toliau - Projektas) siekiama nepagrįstai susiaurinti darbo santykių teisinio reglamentavimo principų sąrašą, išbraukiant tokius esminius principus, kaip (i) darbo teisės subjektų lygybės nepaisant jų lyties, lytinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, tautybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis ir (ii) asociacijų laisvės, nors tolesniuose Projekto straipsniuose vienu jų grindžiamos darbo santykių šalių teisės ir pareigos. Darbo santykių liberalizavimu neturi būti paneigiami aukščiau nurodyti ir šiuo metu taikomi darbo santykių teisinio reglamentavimo principai, todėl teikiamas siūlymas papildyti Projekto 2 straipsnį. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 2 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Darbo santykių teisinio reglamentavimo principai
teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, darbo santykių stabilumo, laisvės pasirinkti darbą, teisingo apmokėjimo už darbą, darbo teisės subjektų lygybės nepaisant jų lyties, lytinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, tautybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, asociacijų laisvės, laisvų kolektyvinių derybų ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų principais.“
6 Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Kolektyvinių sutarčių ir darbdavio ir darbuotojų atstovų sudarytų susitarimų norminės nuostatos, kai jos neprieštarauja šiam Kodeksui, nustato į jų taikymo sritį patenkančių darbdavių ir darbuotojų tarpusavio teises ir pareigas ir yra jiems privalomos.“ Nepritarti
8 Argumentai: Darbo kodekse įtvirtinamos imperatyvios teisės normos, todėl jokie susitarimai ar sutartys negali jam prieštarauti. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnį 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Darbdavio ir darbo tarybos susitarimų Trišalių susitarimų, kolektyvinių sutarčių, vietinių norminių teisės aktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų valstybės institucijų teisės aktų nuostatos negali pabloginti darbuotojų padėties, palyginti su ta, kurią nustato šis Kodeksas ir įstatymai, išskyrus šių teisės aktų leidžiamas išimtis. Jeigu darbdavio ir darbo tarybos susitarimo Trišalių susitarimų, kolektyvinių sutarčių, vietinio norminio teisės akto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar kitos valstybės institucijos teisės aktas prieštarauja šio Kodekso ar įstatymo normoms, taikomos Kodekso ar įstatymo normos.“ Nepritarti Nesuderinta su Darbo kodekso projekto 189 str. 3 d. 6. Seimo narys R. J. Dagys
4 N Argumentai: Siūlomu Darbo kodekso projektu (toliau - Projektas) didžioji darbo santykių reguliavimo dalis perkeliama į tarp darbdavio ir darbuotojo sudaromų darbo sutarčių lygį. Jame darbuotojas yra silpnesnioji darbo sutarties šalis, o darbdavys dažniausiai turi galimybę darbo sąlygas diktuoti. Ypatingai tiems žmonėms, kurie darbo ieško skubiai ir negali būti išrankūs. Projekto nuostatos yra mažiau pavojingos aukštos kvalifikacijos gerai apmokamiems darbuotojams, nes, viena vertus, rinkoje jų dažniausiai trūksta, kita vertus, ieškodami darbo jie išgali savimi pasirūpinti.
Vis dėlto tokių darbuotojų yra mažuma, o didžioji darbuotojų dalis naujo darbo sutarties nesirenka, bet ją priima. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo pasiūlymu siūlomai pridėti daliai analogiška nuostata egzistuoja Estijos darbo santykius reguliuojančiuose įstatymuose, kurių principų taikymas buvo ir yra plačiai deklaruojamas Lietuvos darbo santykių reformą pagal Vyriausybės pateiktą Projektą palaikančios interesų pusės. Pasiūlymas:
Papildyti 5 straipsnį nauja dalimi:
„4. Abejojant dėl darbo santykius reglamentuojančių sąlygų, jos
aiškinamos darbuotojo naudai.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pritarta A. Syso pasiūlymui dėl DK papildymo nauju 6 straipsniu, kuris apima ir šį pasiūlymą. 7. Seimo narys N. Puteikis
4 N Argumentai: Darbuotojas yra labiau socialiai pažeidžiama darbo teisinių santykių šalis, todėl svarbu yra reglamentuoti, kad kilus neaiškumams dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos turi būti aiškinamos darbuotojų naudai. Pasiūlymas: Papildyti 5 straipsnį 4 punktu: „4. Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pritarta A. Syso pasiūlymui dėl DK papildymo nauju 6 straipsniu, kuris apima ir šį pasiūlymą. 8. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė 2015-11-106 N Argumentai: Siūloma Projektą papildyti 5¹ straipsniu, nustatančiu darbo santykius reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles. Žr. Argumentus prie 23 str. 1 d. Pasiūlymas:
Papildyti Projektą 5¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„5¹straipsnis. Darbo santykius reglamentuojančių sutarčių aiškinimas
1Darbo sutarčių,
kolektyvinių sutarčių ir susitarimų nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus (Kodekso 2 straipsnis). 2.
darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.“. Pritarti
2 N Argumentai Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3234 (toliau - Projektas) 5 straipsnio 2 dalimi pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas Nr. I-2018 su visais pakeitimais ir papildymais, jame numatyta profesinių sąjungų teisė vykdyti darbo įstatymų laikymosi kontrolę perkeltina į Projektu siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto 17 straipsnį. Pasiūlymas:
Papildyti Projektu tvirtinamo darbo kodekso projekto straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Darbo teisių gynimas administracine tvarka
teisės normų vykdymą pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją kontroliuoja ir jų pažeidimų prevenciją vykdo Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ir kitos institucijos. 2. Darbuotojų atstovai turi teisę kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jų atstovaujamų darbuotojų teisėmis ir interesais susijusias šio Kodekso ir kitas darbo teisės normas. Darbuotojų atstovai informaciją dėl šio Kodekso ar kitų darbo teisės normas nuostatų laikymosi pažeidimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pažeidimo padarymo arba sužinojimo apie pažeidimo padarymą momento perduoda Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui.“ Nepritarti Siūlomos nuostatos galėtų būti įtvirtintos
3 Argumentai: Darbuotojo veikla negali būti traktuojama kaip darbas tik darbdavio naudai.
Pavyzdžiui, viešojo sektoriaus įmonių, įstaigų, nevyriausybinių organizacijų tikslas yra teikti paslaugas visuomenės labui, todėl ir darbuotojo įdarbinimas bei jo darbas yra laikytinas prisidėjimu prie šio tikslo. Darbdavio ir darbuotojo santykių laikymas tik kaip veikla darbdavio naudai neišvengiamai sukuria neigiamas, ne bendradarbiavimu paremtas asociacijas, sudaro įspūdį, kad darbuotojas iš darbo santykių naudos negauna. Pasiūlymas:
Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbdavys
Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar tokių asmenų grupė.“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Tai nėra savanorystė, bet kokiu atveju dirbama darbdavio naudai. Darbo santykiams tarp darbuotojo ir darbdavio neturi reikšmės, ar darbdavys yra valstybė, ar privatus asmuo. Nuo to nesikeičia nei darbdavio charakteristikos, nei teisių ir pareigų apimtis. Jei reikia kad skirtųsi - tam yra valstybės tarnyba, statutiniai ir taip toliau. Projekte siūlomame apibrėžime kaip darbdavys nurodomas asmuo kuriam operatyviniu būdu pavaldus darbuotojas, o ar darbdavys atstovauja valstybę ar kažką kita - nėra svarbu. Be to, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, siūloma pataisyti taip: 21 str. 3.
3Darbdavys – asmuo,
kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo vykdyti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis ar fizinis asmuo, turintis visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar tokių asmenų grupė. 11. Seimo narys N. Puteikis 2015-11-1120 N Argumentai: Socialinė partnerystė vykdoma taip pat ir vykdant šalių prisiimtų įsipareigojimų kontrolę. Valstybinė darbo įstatymų kontrolė yra nepakankama, todėl netikslinga atsisakyti nevalstybinės kontrolės. Dabartinė teisinė bazė suteikia tokias teises profesinėms sąjungoms. Pasiūlymas:
Papildyti IV skyrių papildomu straipsniu, išdėstant jį taip: „20 straipsnis. Nevalstybinė darbo įstatymų, kolektyvinių sutarčių laikymosi kontrolė Nevalstybinę darbo įstatymų, kitų norminių teisės aktų, kolektyvinių sutarčių laikymosi kontrolę vykdo profesinės sąjungos, jų žinioje esančios inspekcijos ir kitos institucijos, veikiančios pagal įstatymus ir kitus norminius teisės aktus.“ Nepritarti Kolektyvinių sutarčių vykdymo kontrolė numatyta 197 str. Papildomos teisės ir garantijos profesinėms sąjungoms galėtų būti nustatytos Profesinių sąjungų įstatyme. 12. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-07232 Pasiūlymas:
Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, darbo tarybai ir profesinei sąjungai privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie:“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pritarta įrašyti žodžius „ir profesinei sąjungai“. 13. Seimo narys R. J.
2 Argumentai: Projekto 22 straipsnyje įvardijama informacija yra itin reikalinga darbuotojams, siekiant išvengti diskriminacijos. Penkiasdešimt ir daugiau darbuotojų turintys darbdaviai užima sąlyginai mažą Lietuvos darbo rinkos dalį, todėl darbuotojų skaičiaus slenkstis turi būti mažesnis, kad minimą informaciją gautų kuo didesnė dalis darbo tarybų. Pasiūlymas: Pataisyti
išdėstyti taip:
„2. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt
dvidešimt, darbo tarybai privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
2 Argumentai Siekiant užtikrinti skaidrumą ir nediskriminavimo principų įgyvendinimo kontrolę, tikslinga padidinti apimtį darbdavių, privalančių teikti nuasmenintą informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, tuo tikslu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 22 str. 2 d. Be to siūloma keisti sąvoką „darbo tarybos“ į „darbuotojų atstovai“, taip be pagrindo neapribojant profesinių sąjungų teisių ir kompetencijos. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 22 straipsnio 2 dalį taip: „2.
Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, darbo tarybai dvidešimt, darbuotojų atstovams privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie:
1) darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį;
2) kitą informaciją, kurią skelbti įpareigoja įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pritarti dėl „dvidešimties“, nepritarti dėl „darbuotojų atstovų“, kadangi Trišalėje taryboje buvo sutarta dėl „pateikia informaciją darbo tarybai ir profesinei sąjungai“. 15. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir
2 Pasiūlymas: Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt dvidešimt, darbo tarybai ir profesinei sąjungai privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie:
1) darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį;
2) kitą informaciją, kurią skelbti įpareigoja įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai.“
21 Argumentai: Informacijos pagal lytį teikimas yra perteklinis, kadangi institucijoms, prižiūrinčioms darbdavius dėl diskriminacijos, ji lengvai prieinama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje (SODRA). Pasiūlymas: Pakeisti 22 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius
darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį“.
Nepritarti Šiuo straipsniu skatinamas socialinis dialogas, darbuotojų informavimas, taip pat siekiama darbo užmokesčio sistemos skaidrumo ir nediskriminavimo lyties pagrindais. Statistikos duomenys rodo, kad vėl didėja atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad finansų sektoriuje skirtumas tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio sudaro 39,9 proc., todėl būtina imtis priemonių diskriminacijai mažinti. 17. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė
1 Argumentai: Įstatymais neįmanoma sureguliuoti visų darbo teisinių santykių subjektų veiksmų tiek dėl ekonominių ir socialinių santykių dinamikos, tiek dėl siektino darbo teisės sistemos stabilumo. Ekonominiai ir socialiniai santykiai gana dažnai keičiasi, beveik kasdien susiklosto nauji, jie plėtojasi, keičiasi, išnyksta bei transformuojasi į naujus santykius. Dėl to praktiškai tampa neįmanoma įstatymais ar kitais teisės aktais reglamentuoti besikeičiančius darbo santykius, o bandymas įstatymuose detaliai viską reglamentuoti sukeltų nuolatinę įstatymų kaitą. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas nesiima tikslo sureguliuoti visus galimus darbo teisinius santykius, bet privalo nustatyti bendruosius teisės principus, kurie užtikrintų tinkamą darbo teisių įgyvendinimą ir pareigų įvykdymą, atsižvelgiant ne tik į dabar egzistuojančius darbo teisinius santykius, bet ir į jų dinamiką. Šie principai nenustato konkrečių elgesio taisyklių, bet įtvirtina bendruosius darbo kodekso pradmenis ir idėjas, t. y. kad darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.
Be to, turi būti draudžiamas bet koks piktnaudžiavimas savo teise. Manoma, kad siūlomame Darbo kodekso projekte nepagrįstai yra neinkorporuotos tam tikros labai svarbios teisinės vertybės, kurios yra reglamentuotos galiojančiame Darbo kodekse ir itin plačiai taikomos tiek Valstybinės darbo inspekcijos teikiamose konsultacijose, tiek darbo ginčų komisijų veikloje ir teisminėje praktikoje. Šios vertybės susijusios su darbo teisinių santykių šalių įpareigojimu veikti sąžiningai, nepiktnaudžiauti suteiktomis teisėmis bei tinkamai vykdyti pareigas, vadovautis darbo teisinius santykius reglamentuojančiais principais tiek nustatant ir vykdant sutartines sąlygas, tiek sprendžiant darbo ginčus. Be to, pripažįstant darbuotojo, kaip labiau socialiai pažeidžiamos darbo teisinių santykių šalies, statusą, svarbu yra reglamentuoti, kad kilus neaiškumams dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos turi būti aiškinamos darbuotojų naudai. Atsižvelgiant į tai, siūloma pakeisti Projekto 23 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas,
darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise., darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.“. Nepritarti Siūlymas perteklinis. Individualiesiems darbo santykiams taikomi principai išdėstyti 24-31 straipsniuose, o kolektyviniams darbo santykiams – 157 str.
DK projekte siekiama suteikti daugiau aiškumo ir tikslumo šalims žinant ir vykdant savo įsipareigojimus, kas padeda ginti silpnesnės šalies interesus. 18. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė 2015-11-10242 N Argumentai: Siūloma 23 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi. Žr. Argumentus prie 23 str. 1 d. Pasiūlymas:
atitinkamai pakeisti straipsnio dalių numeraciją. „2. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų.“. Pritarti
5 Argumentai Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojų ir darbdavio interesai darbo santykiuose gali nesutapti, ir siekiant užkirsti kelią darbdavio piktnaudžiavimui teise draudžiant darbuotojų atstovams ginti pažeistas darbuotojų teises ar interesus, t. y. atstovauti darbuotojus kilusiuose ginčuose prieš darbdavį, siūlytina patikslinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 23 str. 3 d. Pasiūlymas:
Papildyti keisti Projekto 23 straipsnio 3 dalį taip:
„ 3. Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros
darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo. Darbuotojo narystė profesinėje sąjungoje arba dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje ar darbuotojų atstovaujamuosiuose organuose negali būti laikomas šiame straipsnyje nustatytų darbuotojo pareigų pažeidimu.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Siūlomos nuostatos įtvirtinamos 164 straipsnyje. 20. Seimo nariai A. Sysas, G.
5 Argumentai: Privalomos pareigos vengti interesų konflikto įtvirtinimas susijęs su konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbą ribojimu. Jeigu darbuotojas pagal savo turimą specialybę ir kvalifikaciją dirba keliems darbdaviams, tai pats faktas tokių darbo santykių pagal Kodekso projektą būtų draudžiamas, nes jis galimai turės interesų konfliktą. Jeigu darbuotojas, dirbdamas keliems darbdaviams, daro žalą vienam iš jų ar abiems (pavyzdžiui, atskleidžia komercines paslaptis), tai, be abejo, darbuotojas turės atsakyti už padarytą žalą. Jeigu darbdavys nenori, kad darbuotojas darbo santykių metu dirbtų pas kitus darbdavius, tai jis turi mokėti kompensaciją, taip kompensuodamas konstitucinės laisvės pasirinkti darbą suvaržymą. Pasiūlymas:
Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros
darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo.“. Nepritarti Šia nuostata siekiama įtvirtinti sąžiningumo ir kooperacijos principą darbo santykiuose, kuris reiškia, kad tiek darbdaviai, tiek darbuotojai privalo veikti sąžiningai, nepiktnaudžiauti savo teise. Pati sąvoka “interesų konfliktas” nebūtinai suponuoja, kad draudžiamas darbas keliems darbdaviams. Pabrėžtina, kad “galimai turimas” konfliktas, kaip teigiama argumentuose, jau draudžia tokį darbą. Siūlomas Darbo kodekso rengėjų pasiūlymas visiškai atitinka užsienio valstybių praktiką ir netgi formuluojamas švelniau ir palankiau darbuotojui – ar yra interesų konfliktas turės spręsti konkrečiu atveju DGK ir teismas. Atkreiptinas dėmesys, kad ne pats žalos atsiradimo faktas neturi būti užkardomas, o tiesiog siekiama, kad tokių situacijų, kada veikiama priešingai darbo sutarties šalių interesams nekiltų. DK yra įtvirtintas ne automatinis draudimas, o siekimas veikti taip, kad nebūtų interesų konflikto, pvz.
Atskleidžiamas šeimos nario suinteresuotumas, aplinkybės trukdančios būti objektyviam. Laukti, kol bus padaryta žala, daryti galimybę dirbti priklausoma nuo įrodinėjimo priemonių yra nepakankama apsauga tuomet, kai einamos atsakingos pareigos ir kuriami didelės pridėtinės vertės intelektiniai produktai. Šios nuostatos DK projekte nebuvimas (kaip siūloma pasiūlyme) sudarys prielaidas be jokios atsakomybės būti interesų konflikte (kas uždrausta tiek civilinėje teisėje, tiek ir valstybės tarnyboje). Nėra argumentų, kodėl tai neturi galioti darbuotojams, nes teisė į darbą kildinama iš tos paties Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatos, garantuojančios teisę į ekonominį užsiėmimą (tas galioja ir civilinei veiklai ir valstybės tarnybai taip pat kaip ir darbinei veiklai). Nesuvokiamas teisinėje valstybėje siūlomas pakeitimas, pagal kurį būtų nedraudžiamas interesų konfliktas – kitaip tariant darbuotojas ir darbdavys gali būti vienas su kitu interesų konflikte ir siekti priešingų tikslų – tai prieštarauja DK projekto 24 str. 1 d. 21. Seimo narys A. Mitrulevičius
1 Pasiūlymas: Papildyti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus.
Tai reiškia, kad bet kokiuose darbdavio santykiuose su darbuotojais tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, narystės politinėje partijoje ar visuomeninėje organizacijoje, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, išskyrus atvejus dėl asmens išpažintos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažintos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimo turėti vaiką (vaikų) pagrindu, dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais yra draudžiami.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Siūlome įrašyti žodžius „narystės politinėje partijoje ar asociacijoje“. 22. Seimo narys R. J. Dagys
1 Argumentai: Sąvokos „darbo funkcijos“,
„darbdavio veiklos ypatumai“, „per didelės darbdavio sąnaudos“ yra per talpios
ir leidžia praktiškai nevykdyti šio Projekto straipsnio reikalavimų. Pasiūlymas: Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo
šeiminius įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai to negalima pasiekti dėl darbo funkcijos ar darbdavio veiklos ypatumų arba dėl per didelių darbdavio sąnaudų“
1 Argumentai Siekiant jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas)
deklaratyvia nuostata, siūlytina išbraukti 23 str.
(pažymėtina, kad pastarosios apibrėžtos labai nekonkrečiai, pvz. neaišku kas šiuo atveju laikytina per didelėmis sąnaudomis), priešingu atveju, darbdaviui bus suteikiama teisė tiesiog formaliai nurodyti bet kurią iš išimčių, atmetant darbuotojo prašymą ir neieškant priemonių, darbą organizuoti taip, kad darbuotojas galėtų tinkamai suderinti darbo iš šeiminius įsipareigojimus. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 27 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Darbuotojo šeiminių įsipareigojimų gerbimas
darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai to negalima pasiekti dėl darbo funkcijos ar darbdavio veiklos ypatumų arba dėl per didelių darbdavio sąnaudų.“
1 Argumentai: Išimtinių atvejų įtvirtinimas sumenkintų darbdavio pareigą imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus, todėl siūloma tokių išimčių atsisakyti, nes jomis būtų galima pateisinti bet kokį darbdavio nenorą vykdyti minėtą pareigą. Pasiūlymas: Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai to negalima pasiekti dėl darbo funkcijos ar darbdavio veiklos ypatumų arba dėl per didelių darbdavio sąnaudų.“. Pritarti
1 Argumentai Siekiant, kad liberalizuojant darbo santykius darbdavio turtiniai interesai nebūtų iškeliami virš darbuotojų teisės į saugias ir sveikas darbo sąlygas, būtina užtikrinti, jog darbdavio pareiga dėl saugių darbo sąlygų nebūtų perkelta darbuotojams.
Be to, darbuotojui turi būtų kompensuojamas darbe naudojamų asmeninių priemonių ar turto nusidėvėjimas, o darbdaviui tekti tokių darbe naudojamų darbo priemonių atsitiktinio sužalojimo ar sugedimo rizika (ją darbdavys gali valdyti draudžiant veikloje naudojamą turtą), koreguotina Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 30 straipsnio 1 dalies norma. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 30 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Turtinių ir neturtinių interesų apsauga
darbo funkcijai vykdyti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. , išskyrus atvejus, kai darbo Darbo sutarties šalys susitaria gali susitarti, kad darbuotojas darbo metu naudos savo priemones ar turtą, išskyrus darbo saugos priemones, kuriomis aprūpinti darbuotojus privalo darbdavys. Tokiu atveju gali būti susitarta dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą. Darbdaviui tenka darbo metu naudojamų priemonių ar turto techninės priežiūros pareiga, jų priežiūros ir eksploatavimo sąnaudos, bei tokių priemonių ar turto sužalojimo ar sunaikinimo ar dingimo rizika, išskyrus atvejus, kai žala kilo dėl darbuotojo perdavusio šias priemones naudojimui darbe, kaltės. Darbdavys visais atvejais privalo darbuotojui kompensuoti darbo metu naudojamų darbuotojo priemonių ar turto nusidėvėjimo sumas. “ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlomai redakcijai. 26. Seimo narys N. Puteikis
1 Argumentai: Darbuotojas yra silpnesnioji šalis.
Pasiūlymas: Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas
darbo funkcijai vykdyti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą, išskyrus atvejus, kai darbo sutarties šalys susitaria, kad darbuotojas darbo metu naudos savo priemones ar turtą. Tokiu atveju gali turi būti susitarta dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
siūlomai redakcijai. 27. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-04313 Argumentai Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 30 straipsnio 3 dalies norma neišsami ir tikslintina. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 30 straipsnio 3 dalį ir jį išdėstyti taip: „3. Pranešimas valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus, ar kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl pažeistų teisių ar interesų gynybos, nepriklausomai nuo to ar pažeistas teises gina pats darbuotojas ar darbuotojų atstovaujamojo organo narys, negali būti laikomas veiksmais, pažeidžiančiais darbdavio turtinius ar neturtinius interesus. Darbuotojas negali būti dėl to persekiojamas ir jam negali būti taikomos jo interesus pažeidžiančios priemonės.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlomai redakcijai. 28. Seimo narys R. J. Dagys
4 Argumentai: Nuostata leidžia darbo sutartimi nukrypti (įskaitant ir Darbo kodeksu nustatytų minimalių reikalavimų bloginimą) nuo Darbo kodekso ir kitų darbo teisės normų, išskyrus kai kurias išimtis, jeigu sutartimi pasiekiamas darbdavio ir darbuotojo interesų balansas.
Tai yra diskriminacinis reikalavimas, kadangi darbo santykiuose samdomas darbuotojas nėra lygiavertė šalis darbdaviui. Pastarasis turi galimybę su teisininkų pagalba parengti darbo sutartį, kurią dažnuoju atveju darbuotojas ne renkasi, bet priima. Esant tokiam darbdavio ir darbuotojo santykiui, neatsakinga sudaryti prielaidas nesilaikyti Darbo kodekso ir kitų darbo teisės normų, būtent ir skirtų abiejų šalių interesų balansui palaikyti. Be to, tokia ar panaši norma, kai individualia darbo sutartimi nuneigiamas Darbo kodeksas, netaikoma kitų Europos Sąjungos valstybių narių darbo santykių reguliavime. Pasiūlymas:
Išbraukti 32 straipsnio 4 dalį ir atitinkamai suderinti straipsnio dalių numeraciją. „4. Darbo sutartimi galima nukrypti nuo šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisyklių, susijusių su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ir pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais, jei sutartimi pasiekiamas darbdavio ir darbuotojo interesų balansas. Ginčai dėl tokių susitarimų teisėtumo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Nustačius, kad darbo sutarties sąlyga prieštarauja šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms, ar darbo sutartimi nėra pasiekiamas darbdavio ir darbuotojo interesų balansas, ji negali būti taikoma, o taikoma šio Kodekso ar darbo teisės normos taisyklė.Bet kuriuo atveju darbo sutarties sąlyga gali gerinti darbuotojo padėtį, lyginant su ta, kuri nustatyta šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose.“ Nepritarti Pritarta R.
Žemaitaičio pasiūlymui. 29. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-0433 Argumentai Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kiti darbo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai nustato tik minimalias individualių darbo santykių šalių: darbuotojų ir darbdavio teises ir pareigas, bei suteikiamas garantijas. Darbdavys laikytinas stipresniąja šalimi derantis dėl darbo sutarties sąlygų, atsižvelgiant į jo patirtį, bei jam prieinamus teisinius, personalo valdymo ir/ar finansinius resursus. Įprastai darbo sutartys sudaromos pagal darbdavio parengtą konkrečioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje taikomą darbo sutarties formą. Siekiant subalansuoti individualių darbo santykių šalių interesus, teikiamas siūlymas keisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3234 (toliau - Projektas) 32 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 32 straipsnio 4 dalį ir papildyti šį straipsnį nauj 5 dalimi, atitinkamai koreguojant straipsnio dalių numeraciją taip: „32 straipsnis. Darbo sutarties turinys
papildomos. 2. Būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta. 3. Papildomos darbo sutarties sąlygos – šalių susitarimu nustatomos darbo sąlygos, kurios sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį šalių susitarimą dėl darbo.
Šių sąlygų neprivaloma sulygti darbo sutartimi, tačiau jos tampa šalims privalomos dėl jų susitarus. 4. Darbo sutartimi draudžiama galima nukrypti nuo šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisyklių, susijusių su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ir pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais, jei sutartimi pasiekiamas darbdavio ir darbuotojo interesų balansas. pabloginanti darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis Kodeksas ar kitos darbo teisės normos. Ginčai dėl tokių susitarimų teisėtumo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Nustačius, kad darbo sutarties sąlyga prieštarauja šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms, ar darbo sutartimi nėra pasiekiamas darbdavio ir darbuotojo interesų balansas pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis Kodeksas ar kitos darbo teisės normos, ji negali būti taikoma, o taikoma šio Kodekso ar darbo teisės normos taisyklė. Bet kuriuo atveju darbo sutarties sąlyga gali gerinti darbuotojo padėtį, lyginant su ta, kuri nustatyta šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose. 5. Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. 5 6. Šalys negali sudaryti civilinio pobūdžio susitarimų dėl šiame Kodekse nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Tokiems susitarimams taikomos darbo teisės normos. 6. 7.
darbo sutarties sąlygų galiojimo, jo vykdymo ar netinkamo vykdymo, ar žalos atlyginimo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti šio Kodekso nustatyta tvarka.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Dėl 4 dalies-yra pritarta R. Žemaitaičio pasiūlymui. Dėl 5 dalies-yra iš esmės pritarta pritarus A. Syso pasiūlymui dėl naujo 6 straipsnio. 30. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir
4 Pasiūlymas: Išbraukti 32 straipsnio 4 dalį, o buvusias 5 ir 6 dalis atitinkamai laikyti 4 ir 5 dalimis. 4. Darbo sutartimi galima nukrypti nuo šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisyklių, susijusių su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ir pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais, jei sutartimi pasiekiamas darbdavio ir darbuotojo interesų balansas. Ginčai dėl tokių susitarimų teisėtumo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Nustačius, kad darbo sutarties sąlyga prieštarauja šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms, ar darbo sutartimi nėra pasiekiamas darbdavio ir darbuotojo interesų balansas, ji negali būti taikoma, o taikoma šio Kodekso ar darbo teisės normos taisyklė. Bet kuriuo atveju darbo sutarties sąlyga gali gerinti darbuotojo padėtį, lyginant su ta, kuri nustatyta šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose. Nepritarti
4 Argumentai: Darbo Kodekse turi būti numatyti minimalūs reikalavimai. Negalima nustatyti darbo sąlygų, kurios būtų blogesnės nei minimalūs standartai. Pasiūlymas: Pakeisti 32 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Darbo sutartimi galima nukrypti nuo šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisyklių, susijusių su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ir pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais, jei sutartimi pasiekiamas darbdavio ir darbuotojo interesų balansas. Ginčai dėl tokių susitarimų teisėtumo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Nustačius, kad darbo sutarties sąlyga prieštarauja šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms, ar darbo sutartimi nėra pasiekiamas darbdavio ir darbuotojo interesų balansas, ji negali būti taikoma, o taikoma šio Kodekso ar darbo teisės normos taisyklė. Bet kuriuo atveju darbo sutarties sąlyga gali gerinti darbuotojo padėtį, lyginant su ta, kuri nustatyta šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose. Šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis Kodeksas, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. Jei darbo sutarties sąlygos prieštarauja šiam Kodeksui, įstatymui arba kolektyvinei sutarčiai, taikomos šio Kodekso, įstatymų, norminių teisės aktų arba kolektyvinės sutarties nuostatos. Ginčą dėl darbo sutarties sąlygų taikymo sprendžia darbo ginčų nagrinėjimo organai.“ Nepritarti
4 Argumentai: Pasiūlymas parengtas remiantis nuostata, kad Darbo kodekse būtina lanksčiai reguliuoti darbo sutarties sąlygas darbuotojų, kurie yra konkurencingi darbo rinkoje ir gali išsiderėti palankesnes individualias sąlygas bei didelį darbo užmokestį.
Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, 2014 m. balandžio mėnesį Valstybinio socialinio draudimo apdraustųjų, dirbusių ne mažiau kaip 30 d. per mėnesį, kurių darbo užmokestis viršijo 3501 litų, buvo 14,3 proc. visų Valstybinio socialinio draudimo apdraustųjų. Pasiūlymas: Pakeisti 32 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Darbo sutartimi, kuria nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio, galima nukrypti nuo šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisyklių, susijusių su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ir pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais, jei sutartimi pasiekiamas darbdavio ir darbuotojo interesų balansas. Ginčai dėl tokių susitarimų teisėtumo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Nustačius, kad darbo sutarties sąlyga prieštarauja šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms, ar darbo sutartimi nėra pasiekiamas darbdavio ir darbuotojo interesų balansas, ji negali būti taikoma, o taikoma šio Kodekso ar darbo teisės normos taisyklė. Bet kuriuo atveju darbo sutarties sąlyga gali gerinti darbuotojo padėtį, lyginant su ta, kuri nustatyta šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pritarta su komiteto patikslinimu vietoj 1,5 VDU įrašant 2 VDU. 33. Seimo narys R. J.
2 Argumentai: Pasiūlymas atitinka Estijos darbo santykius reguliuojančių įstatymų, kurių principų taikymas buvo ir yra plačiai deklaruojamas kaip pavyzdinis Lietuvos darbo santykių reformą pagal Vyriausybės pateiktą Projektą palaikančios interesų pusės, nuostatą. Pasiūlymas: Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar
veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo funkciją apibrėžia darbo sutartis, pareiginiai nuostatai ar darbo veiklos aprašas. Darbuotojo prašymu informaciją apie susitartos darbo funkcijos turinį ir jos apimtį (darbo normą) ar darbo funkcijai keliamus reikalavimus darbdavys turi pateikti raštu per penkias darbo dienas nuo darbuotojo prašymo pateikimo darbdaviui dienos iki darbo pradžios.“ Atsiėmė svarstymo komitete metu. 34. Seimo narys N. Puteikis 2015-11-1135 Argumentai: Priimant į darbą su darbuotoju turi būti sutarta dėl jo darbo funkcijų, darbo laiko ir t. t. Pasiūlymas toje pačioje darbovietėje dirbti papildomą darbą yra būdas nemokėti darbuotojui už viršvalandinį darbą taip kaip tai numato įstatymai. Pasiūlymas:
sutarties šalys papildomu susitarimu, kuris tampa darbo sutarties dalimi, gali susitarti dėl darbo sutartimi anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo. Tokia veikla gali būti atliekama laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku (susitarimas dėl darbo funkcijų jungimo) arba atliekama tuo pačiu metu kaip ir pagrindinė darbo funkcija (susitarimas dėl darbo funkcijų gretinimo), arba susitariama dėl projektinio darbo (susitarimas dėl projektinio darbo). Susitarimui dėl projektinio darbo mutatis mutandistaikomi šiuo Kodeksu nustatyti projektinio darbo sutarties ypatumai. 2.
susitarti dėl pagrindinės darbo funkcijos ir papildomos darbo funkcijos sukeitimo tam tikram laikotarpiui ar neterminuotai. 3. Vykdant susitarimus dėl papildomo darbo, negali būti pažeisti šio Kodekso ar kitų darbo teisės normų nustatyti maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai. 4. Susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis, darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą ar kt.). 5. Susitarimą dėl papildomo darbo kiekviena darbo sutarties šalis gali nutraukti, įspėjusi raštu kitą šalį prieš penkias darbo dienas. Susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigia, nutrūkus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai, nebent darbo sutarties šalys susitaria kitaip. 6. Esant pagrindinės ir papildomos darbo funkcijų konfliktui, darbuotojas pirmenybę turi teikti pagrindinei darbo funkcijai, nebent darbdavys nustato kitaip. 7. Jei vykdydamas susitarime dėl darbo funkcijų jungimo numatytą papildomą darbo funkciją darbuotojas dėl to įgyja teisę naudotis šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytomis papildomomis teisėmis ar pareigomis (ilgesniu poilsio laiku, trumpesniu darbo laiku, atostogomis ir kt.), jos šiam darbuotojui taikomos tik tada, kai vykdoma papildoma funkcija, ir tik tiek, kiek ji vykdoma. Nepritarti Pasiūlymas užkirs kelią darbuotojui papildomai užsidirbti toje darbovietėje, kur jis jau dirba. 35. Seimo nariai: K. Starkevičius, A. Vidžiūnas
3
darbdavio ir darbuotojo įspėjimo terminas dėl darbo sutarties nutraukimo suponuoja lygiateisiškumo principo pažeidimą, todėl būtų tikslinga suvienodinti darbdavio ir darbuotojo įspėjimo terminus dėl darbo sutarties nutraukimo. Pasiūlymai:
šią dalį išdėstyti taip: “3.
Pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris penkias darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos“. Nepritarti Terminai suvienodinti (įrašant „prieš tris“) atsižvelgiant į TD pastabą. 36. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-07372 Pasiūlymas:
Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių minimaliuosius darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu. Susitarimas gali nustatyti, ar į mokymo ar kvalifikacijos kėlimo išlaidas įskaičiuojamos kitos komandiruotės išlaidos (kelionės, nakvynės ir pan.).“. Pritarti
2
siunčia savo darbuotojus į komandiruotę vykdyti darbo funkcijų (mokymų organizavimas, mokymosi grupės kelionės ir mokymų proceso koordinavimas), kartu sudarant galimybę ar net nustatant pareigą tokiuose mokymuose dalyvauti ir darbuotojui darbdavio pavedimu organizuojančiam ar koordinuojančiam šiuos mokymus. Tokiu atveju darbuotojas į komandiruotę vyksta vykdydamas savo darbo funkciją, ir nepriklausomai nuo to ar jis pats dalyvavo ar nedalyvavo konkrečiuose mokymuose, komandiruotės išlaidos negali būti priskiriamos prie išlaidų darbuotojo kvalifikacijai kelti, nes tai yra darbdavio išlaidos tiesiogiai susiję su jo veikla – mokymų organizavimu, o ne išlaidos darbuotojo kvalifikacijos kėlimui. 2. Reikalavimas atlyginti mokymosi išlaidas už daugiau nei vienerius metus, kaip ir pareiga kompensuoti išlaidas studijoms galiojanti neterminuotai yra neproporcinga priemonė ir ši pareiga turi būti aiškiai apibrėžta laike protingais terminais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, koreguotinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 36 straipsnio 2-4 dalys. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 36 straipsnio 2 - 4 dalis ir jas išdėstyti taip: „2. Atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių minimaliuosius darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu. Susitarimas gali nustatyti, ar į mokymo ar kvalifikacijos kėlimo išlaidas įskaičiuojamos kitos komandiruotės išlaidos (kelionės, nakvynės ir pan.), tačiau tik tais atvejais, jei į komandiruotę vykstama tik mokymo ar kvalifikacijos kėlimo tikslais, nevykdant jos metu darbo funkcijų. Nepritarti Dėl 37 str. formuluotės susitarė socialiniai partneriai ir tą straipsnio redakciją 2015-10-07 pasiūlymu užregistravo Seimo narių grupė. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-04373 Pasiūlymas:
darbdavio turėtos išlaidos per paskutinius dvejus vienerius metus iki sutarties pasibaigimo, nebent kolektyvinė sutartis nustato ilgesnį terminą, kuris negali viršyti trejų metų. Nepritarti Dėl 37 str. formuluotės susitarė socialiniai partneriai ir tą straipsnio redakciją 2015-10-07 pasiūlymu užregistravo Seimo narių grupė. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-04374 Pasiūlymas: 4.
Jei darbuotojas savo iniciatyva studijuoja, siekdamas studijų krypties bakalauro, magistro laipsnio ir (ar) profesinės kvalifikacijos pagal formalaus profesinio mokymo programas, ir darbdavys apmoka visas ar ne mažiau kaip pusę šių išlaidų, darbo sutarties šalys papildomai gali susitarti dėl to, kad darbuotojas darbo sutartį savo pareiškimu gali nutraukti tik atlyginęs darbdaviui jo patirtas išlaidas, jei darbo santykiai nutrūksta praėjus mažiau kaip penkeriems metams nuo atitinkamų studijų baigimo. „ Nepritarti Dėl 37 str. formuluotės susitarė socialiniai partneriai ir tą straipsnio redakciją 2015-10-07 pasiūlymu užregistravo Seimo narių grupė. 38. Seimo narys N. Puteikis
3 Argumentai: Šiuo metu egzistuoja metų terminas. Projekto rengėjai nepateikė argumentų, kodėl reikėtų jį pratęsti. Termino prailginimas riboja darbuotojo teisę pasirinkti darbdavį. Pasiūlymas: Pakeisti 36 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
išlaidos per paskutinius dvejus metus iki sutarties pasibaigimo, nebent kolektyvinė sutartis nustato kitokį terminą, kuris negali viršyti trejų dvejų metų. Nepritarti Trišalėje taryboje buvo sutarta dėl šio termino. Per vienerius metus darbdaviui neatsiperka į darbuotojo kvalifikaciją investuotos mokymo išlaidos. Tai neskatins darbdavių investuoti į darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą. 39. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-26374 Argumentai Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) rengėjai Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2015-11-25 posėdyje paaiškino, jog Projekto 36 str. 4 dalies nuostata, įpareigojanti darbuotoją atlyginti darbdavio išlaidas, patirtas darbuotojo studijoms, yra taikoma tik tuo atveju, jei darbuotojas darbo santykius nutraukia studijų metu.
Atitinkamai siekiant jog ši nuostata būtų aiškinama ir taikoma pagal Projekto rengėjų nurodytą tikslą, Projekto 36 str. 4 d. nuostata tikslintina. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 36 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: „4. Jei darbuotojas savo iniciatyva studijuoja, siekdamas studijų krypties bakalauro, magistro laipsnio ir (ar) profesinės kvalifikacijos pagal formalaus profesinio mokymo programas, ir darbdavys apmoka visas ar ne mažiau kaip pusę šių išlaidų, darbo sutarties šalys papildomai gali susitarti dėl to, kad darbuotojas laikotarpiu, kol tęsia darbdavio lėšomis apmokėtas studijas, darbo sutartį savo pareiškimu gali nutraukti tik atlyginęs darbdaviui jo patirtas išlaidas. “ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Siūloma formuluoti taip: “ Jeigu darbuotojas savo iniciatyva studijuoja, siekdamas studijų krypties bakalauro, magistro kvalifikacinio laipsnio ir (arba) profesinės kvalifikacijos pagal formaliojo profesinio mokymo programas, ir darbdavys apmoka visas ar ne mažiau kaip pusę šių išlaidų, darbo sutarties šalys papildomai gali susitarti dėl to, kad darbuotojas laikotarpiu, iki tęsia darbdavio lėšomis apmokėtas studijas, ir per trejus metus po šio laikotarpio pabaigos, darbo sutartį savo iniciatyva be svarbių priežasčių gali nutraukti tik atlyginęs darbdaviui jo patirtas išlaidas.“
Argumentai Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr.
XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 37 straipsnyje numatytą nekonkuravimo kompensacijos dydį – 40 proc. buvusio darbo užmokesčio, šiuo straipsniu leidžiami įtvirtinti draudimai vykdyti profesinę veiklą bet kuria forma ir dviejų metų laikotarpiu yra neproporcingi ir iškreipia darbo santykių šalių interesų balansą, todėl šio straipsnio nuostatos koreguotinos, patikslinant leidžiamo draudimo apimtį ir susitarimo nutraukimo pagrindus. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:37 straipsnis. Susitarimas dėl nekonkuravimo
sulygti dėl to, kad darbuotojas, pasibaigus darbo sutarčiai, tam tikrą laiką nevykdys tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, konkuruojančiu su jo esamu darbdaviu nurodytoje teritorijoje, taip pat nevykdys savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, konkuruojant su darbdaviu nurodytoje teritorijoje. Šis susitarimas galioja ir pasibaigus darbo sutarčiai, tačiau ne ilgiau kaip dvejus vienerius metus po darbo sutarties pasibaigimo ir ne ilgiau nei tęsėsi darbuotojo darbo santykiai su darbdaviu, kurio atžvilgiu prisiimti nekonkuravimo įsipareigojimai. 2. Susitarimai dėl nekonkuravimo galimi tik su darbuotojais, kurie turi specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje, įstaigoje organizacijoje ir taip padaryti darbdaviui žalos. 3. Susitarime dėl nekonkuravimo turi būti apibrėžta nurodytas darbdavio esamų ar potencialių konkurentų apibrėžimas, draudžiama darbuotojui darbo ar profesinė veikla, nekonkuravimo kompensacijos darbuotojui dydis, nekonkuravimo teritorija ir susitarimo galiojimo terminas.
Nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis – ne mažiau kaip 40 procentų darbo sutarties pasibaigimo metu buvusio darbuotojo vidutinio atlyginimo. Kompensacija darbuotojui už nekonkuravimą negali būti mokama darbo darbdaviui laikotarpiu. 4. Darbuotojas, pažeidęs susitarimą dėl nekonkuravimo, privalo sulygtam susitarimo dėl nekonkuravimo laikotarpiui nutraukti konkuruojančią darbinę ar profesinę veiklą, grąžinti gautą kompensaciją už laikotarpį, kurį buvo padarytas nekonkuravimo įsipareigojimo pažeidimas ir atlyginti darbdaviui padarytą žalą. Išankstiniai susitarimai dėl netesybų, viršijantys darbuotojo gaunamą nekonkuravimo kompensaciją už tris mėnesius, negalioja. 5. Darbuotojas turi teisę įspėjęs darbdavį prieš penkias darbo dienas vienašališkai nutraukti susitarimą dėl nekonkuravimo, jei darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių arba darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ar darbdavio valia, taip pat tais atvejais kai darbo sutartis pasibaigia darbdavio bankroto atveju, mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui ar pasibaigus darbdaviui – juridiniam asmeniui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kai neįmanoma nustatyti darbdavio – fizinio asmens ar darbdavio – juridinio asmens – atstovų buvimo vietos. Darbuotojas turi teisę vienašališkai nutraukti susitarimą dėl nekonkuravimo nepriklausomai nuo darbo santykių pasibaigimo pagrindo tais atvejais, kai darbdavys daugiau kaip vieną mėnesį vėluoja sumokėti nekonkuravimo kompensaciją ar jos dalį. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Dėl šio straipsnio formuluotės yra susitarę socialiniai partneriai. Nepritarti 1, 2, 3 ir dalies pakeitimams.
patikslinant siūlomą redakciją. 41. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė
4 Argumentai: Išankstiniai susitarimai dėl netesybų nekonkuravimo atžvilgiu neturi būti leidžiami, todėl siūloma panaikinti sąlygą, kad negalioja tik tie išankstiniai susitarimai dėl netesybų, kurie viršija darbuotojo gaunamą nekonkuravimo kompensaciją už tris mėnesius. Pasiūlymas: Pakeisti 37 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Darbuotojas, pažeidęs susitarimą dėl nekonkuravimo, privalo
sulygtam susitarimo dėl nekonkuravimo laikotarpiui nutraukti konkuruojančią darbinę ar profesinę veiklą, grąžinti gautą kompensaciją ir atlyginti darbdaviui padarytą žalą. Išankstiniai susitarimai dėl netesybų, viršijantys darbuotojo gaunamą nekonkuravimo kompensaciją už tris mėnesius, negalioja.“. Pritarti
1
teisė drausti bet kokios informacijos (įskaitant tos, kuri darbuotojui buvo žinoma iki darbo santykių pas konkretų darbdavį pradžios), atskleidimą, priešingu atveju toks draudimas gali pažeisti darbuotojo teisę į darbą. Atitinkamai draudimas gali būti taikomas tik tai informacijai, kurią darbuotojas sužinojo dėl darbo santykių su konkrečiu darbdaviu ar dėl savo vykdytų pareigų. 2. Praktikoje konfidencialumo sutartyse įtraukiamos nuostatos įpareigojančios darbuotojus gavus reikalavimą iš valstybės institucijų ar pareigūnų pateikti konkrečią informaciją apie darbdavį, suderinti su darbdaviu atskleistinos informacijos apimtį. Pažymėtina, kad darbdavio interesas apsaugoti konfidencialią informaciją negali būti iškeliamas virš valstybės intereso atskleisti ir užkardinti teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, koreguotinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr.
XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 38 straipsnio 1 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl vykdytos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią šalys savo susitarimu įvardys konfidencialia. Konfidencialia informacija negali būti laikomi duomenys, kurie viešai prieinami, taip pat duomenys, kurie pagal teisės aktus ar pagal paskirtį negali būti laikomi konfidencialiais ar kurių apsaugai darbdavys nesiima protingų priemonių. Konfidencialios informacijos atskleidimo draudimas netaikomas, kai informacija teikiama valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus, taip pat kai informacija teikiama teismui ar kitam ginčus nagrinėjančiam organui. „
3 N Argumentai: Dabartinėje Projekto redakcijoje nėra aišku, kokioms sąlygoms esant darbuotojas gali tartis dėl ne viso darbo laiko. Galiojančio Darbo kodekso nuostatos šiuo klausimu yra konkretesnės, aiškesnės. Pasiūlymas: Papildyti 39 straipsnį nauja dalimi, atitinkamai suderinti straipsnio dalių numeraciją, o naują dalį išdėstyti taip: „3.
Ne visas darbo laikas nustatomas:
1) darbuotojo ir darbdavio susitarimu;
2) darbuotojo reikalavimu dėl jo sveikatos būklės pagal medicinos įstaigos išvadą;
3) pareikalavus nėščiai moteriai, neseniai pagimdžiusiai moteriai (motinos, pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginančios vaiką, kol jam sukaks vieneri metai, toliau Kodekse – neseniai pagimdžiusios moterys), krūtimi maitinančiai moteriai (motinos, pateikusios darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir maitina savo vaiką iki vienerių metų, toliau Kodekse – krūtimi maitinanti moteris), darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, bei darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki šešiolikos metų;
4) darbuotojo iki aštuoniolikos metų reikalavimu;
5) neįgalaus darbuotojo reikalavimu pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą;
6) darbuotojo, slaugančio sergantį šeimos narį, reikalavimu pagal medicinos įstaigos išvadą.“ Atsiėmė svarstymo komitete metu. 44. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė
2 Argumentai: Siūlomais 41 str. pakeitimais siekiama užtikrinti geresnę nelegalaus darbo kontrolę, įpareigojant darbdavį apie sudarytą darbo sutartį pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Manytina, kad toks pranešimo pateikimo terminas yra būtinas, atsižvelgiant į pateiktų duomenų apdorojimo ir duomenų apsikeitimo su Valstybine darbo inspekcija laiką, tam, kad darbo inspektoriai galėtų efektyviai vykdyti savo funkcijas.
Taip pat siūlomais pakeitimais yra numatyta šio reikalavimo taikymo išimtis, kai su asmeniu sudarytoje darbo sutartyje yra nurodyta jo darbo vieta ne Lietuvoje ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Ši nuostata leistų darbdaviams neteikti, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinėms įstaigoms nerinkti ir nekaupti duomenų, kurie nereikalingi nei darbo inspektorių, nei valstybinio socialinio draudimo funkcijoms vykdyti. Pasiūlymas:
Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną valandą iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jei asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos
2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad šiandien yra nepakankama nelegalaus darbo kontrolė, rengėjų siūlymas gali padidinti nelegaliai dirbančių asmenų skaičių. Siūlome palikti šiuo metu galiojančią tvarką. Pasiūlymas: Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą darbo dieną iki darbo pradžios. Pritarti Pritarta A. Syso pasiūlymui, kuris atitinka šio pasiūlymo esmę. 46. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-07423 Pasiūlymas:
Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Jei darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui kompensaciją, kurios dydis ne mažesnis, nei darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį nei vienas mėnesis. Jei darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau neįsigaliojo dėl darbuotojo kaltės - darbuotojui iš anksto neinformavus darbdavio prieš tris darbo dienas iki sutartos darbo pradžios, darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytą žalą, kurios dydis ne didesnis, nei darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį nei dvi savaitės.“
1 Argumentai: Darbo sutarties sudarymo metu šalys sutaria dėl visų sąlygų. Nėra priežasties, kodėl darbdavys negali to pateikti sutarties sudarymo metu. Pasiūlymas: Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jei ši informacija nepateikta darbo sutartyje, ne
vėliau kaip praėjus vienam mėnesiui nuo Iki darbo pradžios darbdavys privalo darbuotojui pateikti šią informaciją:“. Pritarti
4 Pasiūlymas: Pakeisti 43 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Pasikeitus šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytoms darbo sąlygoms, darbdavys tokia pačia tvarka pateikia informaciją apie darbuotojui taikomus darbo sąlygų pasikeitimus per dešimt dienų nuo jų įsigaliojimo prieš jiems įsigaliojant.“. Nepritarti Tai nėra susitartimas dėl tam tikrų sąlygų. Tai yra tik informacijos pateikimas dėl sutartų sąlygų arba dėl tų sąlygų, kurios nepriklauso nuo darbuotojo valios. 49. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė
2 Argumentai: Darbo užmokestis turėtų būti išskiriamas kaip viena būtiniausių sąlygų, todėl darbuotojo sutikimas dėl darbo užmokesčio mažinimo yra privalomas bet kokiu atveju. Atsisakymas dirbti už be darbuotojo sutikimo sumažintą darbo užmokestį neturėtų būti laikomas teisėta priežastimi darbdaviui nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, nes tai „atrištų“ darbdaviui rankas atleisti darbuotoją. Pasiūlymas:
Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios darbo dienos. Darbuotojui atsisakius dirbti šiomis pakeistomis sąlygomis gali būti laikoma priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės šio Kodekso 56 straipsnio nustatyta tvarka. Darbuotojo atsisakymas dirbti už be jo sutikimo sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį.“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pritarta siūlomo sakinio įrašymui. 50. Seimo narys N.
2 Argumentai: 5 darbo dienų laikotarpis darbuotojui gali būti objektyviai per trumpas priimti sprendimą, ar jis sutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, ypač jei kalbama apie darbą kitoje vietovėje ir darbuotojui reikia suderinti šį sprendimą su šeima, tinkamai įvertinti galimybes suderinti darbą naujomis sąlygomis su šeimos interesais. Todėl apsisprendimo terminą siūlome nustatyti ilgesnį – 14 darbo dienų. Pasiūlymas:
Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios keturiolika darbo dienosų. Darbuotojui atsisakius dirbti šiomis pakeistomis sąlygomis gali būti laikoma priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės šio Kodekso 56 straipsnio nustatyta tvarka.“. Nepritarti Penkių darbo dienų terminui pritarė Trišalė taryba. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatomas minimalius galimas terminas ir manytina, kad jis yra pakankamas sprendimui priimti. 51. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė
4 Argumentai:
„Protingo termino“ sąvoka labai plati, todėl kas
yra „protingas terminas“ darbdaviui, ne visada bus „protingas terminas“ darbuotojui. Dėl šios priežasties ir dėl pernelyg plačių interpretavimo galimybių siūloma nustatyti vieno mėnesio terminą, per kurį darbuotojas turi būti informuotas apie sąlygų pakeitimus. Pasiūlymas: Pakeisti 44 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 1 dalyje nepaminėtos darbo sąlygos darbdavio sprendimu gali būti keičiamos, pasikeitus jas reglamentuojančioms taisyklėms ar ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo atvejais. Apie šių sąlygų pakeitimus darbuotojas turi būti informuotas prieš protingą terminą vieną mėnesį.
sudaro pakankamas sąlygas darbuotojui pasirengti būsimiems pasikeitimams.“. Pritarti
2015-11-0946 Argumentai: Trijų mėnesių termino nustatymas darbuotojui pakartotinai kreiptis į darbdavį dėl sąlygų pakeitimo yra pernelyg ilgas, todėl siūloma tokio termino atsisakyti 45 straipsnio 3 dalyje. Taip pat siūloma pakeisti 45 straipsnio 2 dalį atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Pasiūlymas:
Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„45 straipsnis. Darbo sąlygų keitimas darbuotojo iniciatyva
kitos darbo teisės normos nesuteikia darbuotojui teisės reikalauti pakeisti darbo sąlygas, darbuotojas turi teisę prašyti darbdavio pakeisti jo darbo sąlygas. 2. Atsisakymas patenkinti darbuotojo raštu pateiktą prašymą pakeisti būtinąsias ar darbo sutarties šalių sulygtas papildomas darbo sutarties sąlygas turi būti motyvuotas ir pateiktas raštu ir ne vėliau kaip per 5 penkias darbo dienas nuo darbuotojo prašymo pateikimo. 3. Darbdaviui atsisakius tenkinti darbuotojo prašymą pakeisti darbo sąlygas, dėl šių sąlygų pakeitimo darbuotojas pakartotinai gali kreiptis ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo darbuotojo prašymo pakeisti darbo sąlygas pateikimo. 4. 3. Darbdaviui sutikus su darbuotojo prašymu ar darbdaviui pateikus kitą pasiūlymą ir darbuotojui sutikus, laikoma, kad darbo sąlygos yra pakeistos, padarius atitinkamą darbo sutarties pakeitimą.“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas: 46 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Darbdaviui atsisakius tenkinti darbuotojo prašymą pakeisti darbo sąlygas, dėl šių sąlygų pakeitimo darbuotojas pakartotinai gali kreiptis ne anksčiau kaip po trijų mėnesių vieno mėnesio nuo darbuotojo prašymo pakeisti darbo sąlygas pateikimo.“
53Seimo narys N.
2 Argumentai: Priėmus projekto rengėjų siūlomą reglamentavimą, būtų įtvirtinta nelygiateisė, darbuotojams nepalanki darbo santykių šalių padėtis: darbdaviai turėtų teisę siūlyti pakeisti darbo sąlygas, o darbuotojui nesutikus jį atleisti, tačiau darbuotojui pasiūlius pakeisti darbo sąlygas, darbdavys galėtų atmesti šį pasiūlymą be jokių pasekmių. Kad būtų užtikrintas šalių lygiateisiškumas, būtina suteikti darbuotojui teisę siūlyti pakeisti darbo sąlygas, o darbdaviui nesutikus, reikalauti nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva. Pasiūlymas:
Pakeisti 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atsisakymas patenkinti darbuotojo raštu pateiktą prašymą pakeisti būtinąsias ar darbo sutarties šalių sulygtas papildomas darbo sutarties sąlygas turi būti motyvuotas ir pateiktas raštu ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo darbuotojo prašymo pateikimo. Darbdaviui atsisakius pakeisti darbo sąlygas, darbuotojas gali reikalauti nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės šio Kodekso 56 straipsnio nustatyta tvarka.“. Nepritarti Priėmus projekto rengėjų siūlomą reglamentavimą, būtų įtvirtinta nauja ir darbuotojams svarbi teisė reikalauti darbo sąlygų pakeitimo. Seimo nario pasiūlymas prasilenkia su darbo santykių stabilumo principu. 54. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė
1 Pasiūlymas: Pakeisti 46 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jei darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą. Prastova gali būti skelbiama ir darbuotojų grupei.“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
kt. 2015-10-07473 Pasiūlymas: Pakeisti 46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jei prastova skelbiama ilgesniam laikotarpiui nei viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam nei viena valanda laikui. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam paliekamas darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam paliekama pusė du trečdaliai jo darbo užmokesčio.“. Pritarti
3 Argumentai: Prastova – tai ne darbuotojo nulemta aplinkybė, todėl šiuo atveju siūloma kiek įmanoma labiau apsaugoti darbuotojo interesus ir užtikrinti jam dviejų trečdalių jo darbo užmokesčio mokėjimą prastovos laikotarpiu. Pasiūlymas: Pakeisti 46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jei prastova skelbiama ilgesniam laikotarpiui nei viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam nei viena valanda laikui. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam paliekamas darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam paliekama pusė du trečdaliai jo darbo užmokesčio.“. Pritarti
kt. 2015-10-07474 Pasiūlymas: Pakeisti 46 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jei prastova paskelbta neterminuotai arba ilgesniam nei trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį jam paliekama 30 40 procentų jo darbo užmokesčio.“. Pritarti
58Seimo nariai A. Sysas, G.
4 Argumentai: Už prastovos laiką siūloma bet kokiu atveju mokėti 46 straipsnio 3 dalyje nustatytą darbo užmokesčio dalį, t. y. du trečdalius, todėl siūloma atsisakyti, kad už kitą prastovos laiką, viršijantį tris darbo dienas, galima būtų mokėti 30 procentų darbuotojo darbo užmokesčio. Pasiūlymas: Pakeisti 46 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jei prastova paskelbta neterminuotai arba ilgesniam nei trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį jam paliekama 30 procentų jo darbo užmokesčio.“ Nepritarti Dėl 47 str. formuluotės susitarė socialiniai partneriai ir tą straipsnio redakciją 2015-10-07 pasiūlymu užregistravo Seimo narių grupė. 59. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-07475 N Pasiūlymas:
Papildyti 46 straipsnį 5 dalimi, buvusią straipsnio 5 dalį atitinkamai laikyti 6 dalimi. „5. Kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo uždarbis už tą mėnesį negali būti mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.“
1
nustatyti atvejai, kai prastova darbuotojams buvo paskelbta nesant jokių objektyvių priežasčių (darbas egzistavo ir darbuotojas objektyviai galėjo jį dirbti), o dėl subjektyvių priežasčių, pvz. psichologinio spaudimo tikslais siekiant priversti darbuotoją nutraukti darbo santykius darbdavio pageidaujamomis sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, jog paskelbta prastova pažeidžia darbuotojo interesu, todėl šiuo institutu neturi būti piktnaudžiaujama ir jis turi būti taikomas tik esant objektyvioms priežastims. 2.
apmokėjimo sistemas, tame tarpe ir priklausančias nuo išdirbio normų, pvz. valymo funkcija vykdančiam darbuotojui didžioji dalis darbo užmokesčio gali priklausyti nuo išvalyto ploto, vadybininko nuo sudarytų sutarčių vertės ir pan., atitinkamai paskelbus prastovą neįmanoma nustatyti darbuotojo darbo užmokesčio, todėl vienintelis objektyvus dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis iki prastovos paskelbimo dienos, kuris ir turėtų būti taikomas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir tai, kad prastovos paskelbimas esminiai įtakoja darbuotojo padėtį (darbo santykiai tęsiasi, darbuotojas nežino kada jis gali būti iškviestas į darbą ir negali imtis papildomos veiklos, jo darbo pajamos mažėja, o asmeninius įsipareigojimus reikia vykdyti pilna apimtimi), šis institutas turi būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai tai yra būtina dėl objektyvių darbdaviui susiklosčiusių priežasčių. Todėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 46 straipsnio 3 dalies norma neišsami ir tikslintina. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 46 straipsnio 1-4 dalis ir jas išdėstyti taip: „46 straipsnis. Prastova
negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ne dėl darbuotojo kaltės, o dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių ar kt.) ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą. Prastova gali būti skelbiama ir darbuotojų grupei. Pritarti Pritarta tiems pasiūlymams, kurie savo esme sutampa su Seimo narių grupės 2015-10-07 užregistruotais pasiūlymais šio straipsnio 3, 4 ir 5N daliai. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-04472 Pasiūlymas:
iki vienos darbo dienos, darbuotojui paliekamas mokamas vidutinis jo darbo užmokestis ir darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo būti darbovietėje. Pritarti Seimo narys M.
3 Pasiūlymas:
laikotarpiui nei viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam nei viena valanda laikui. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam paliekamas mokamas vidutinis darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam paliekama mokama pusė du trečdaliai jo vidutinio darbo užmokesčio, bet ne mažiau nei minimalųjį valandinį atlygį už kiekvieną prastovos valandą. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
prastovos valandą“, įrašymui. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-04474 Pasiūlymas:
neterminuotai arba ilgesniam nei trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį jam paliekama mokama pusė jo vidutinio 30 procentų jo darbo užmokesčio. „ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
darbo ar ne priklauso išimtinai nuo darbdavio valios, todėl nušalinimas darbdavio sprendimu turi būti leidžiamas tik aiškiai reglamentuotais ir išimtiniais atvejais, juolab, kad toks nušalinimas nuo darbo sukelia darbuotojui psichologinį diskomfortą. Pažymėtina, kad pradinėje darbo kodekso projekto redakcijoje, kuri buvo teikta trišaliai tarybai buvo nustatytas s daug trumpesnis leidžiamas nušalinimo laikotarpis - iki 5 darbo dienų, todėl neaišku kokiu tikslu jis išplėstas iki 30 dienų.
Be to, siekiant jog šiuo institutu nebūtu piktnaudžiaujama įstatyme reikalinga įtvirtinti ir maksimalų leidžiamą nušalinimo trukmę per metus (jei nušalinimas skelbiamas pagrįstai, t.y. pasitvirtina darbo tvarkos pažeidimai – darbdavys turi teisę ginti savo teises taikant darbuotojui drausminę atsakomybę, įskaitant atleidimą iš darbo, tuo tarpu jei darbuotojas tendencingai nepagrįstai nušalinamas nuo darbo vis naujiems tyrimams atlikti, tai tokia darbdavio veikla turi akivaizdžių piktnaudžiavimo teise požymių ir neturėtų būti toleruojama). 2. Darbdaviai taiko skirtingas darbo apmokėjimo sistemas, tame tarpe ir priklausančias nuo išdirbio normų, pvz. valymo funkcija vykdančiam darbuotojui didžioji dalis darbo užmokesčio gali priklausyti nuo išvalyto ploto, vadybininko nuo sudarytų sutarčių vertės ir pan., atitinkamai nušalinus darbuotoją nuo darbo neįmanoma objektyviai nustatyti realaus darbuotojo darbo užmokesčio, kurį jis būtų gavęs, jei nebūtų nušalintas nuo darbo, todėl vienintelis objektyvus dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis iki nušalinimo paskelbimo dienos, kuris ir turėtų būti taikomas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 48 straipsnio 3,4 ir 6 dalys. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 48 straipsnio 3,4 ir 6 dalį ir šį straipsnį išdėstyti taip: „48 straipsnis. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas darbdavio ar kitų asmenų iniciatyva 3.
Darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, gali nušalinti darbuotoją nuo darbo laikotarpiui iki keturiolikos kalendorinių dienų, bet ne daugiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų per metus palikdamas mokėdamas jam vidutinį darbo užmokestį. 4. Nušalintas darbuotojas, jei jis sutinka, gali būti perkeltas į kitą darbą, jei toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui. Jei nušalinimo laikotarpiu darbuotojui nėra suteikiamas kitas darbas, darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo būti darbovietėje ne daugiau nei yra būtina galimo pažeidimo tyrimui. Nušalintam darbuotojui pageidaujant nušalinimo metu jam privalo būti suteiktos nepanaudotos kasmetinės atostogos. 5. Nušalinimo terminui pasibaigus, darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą, jei dėl nušalinimo neatsirado pagrindo nutraukti darbo sutartį. 6. Jeigu darbuotojas darbdavio arba tam įgaliotų organų pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo darbo (pareigų) nepagrįstai, jis turi teisę reikalauti, kad jam įstatymų nustatyta tvarka jam būtų turi būti atlyginta turtinė ir neturtinė žala. 7. Ginčai dėl nušalinimo pagrįstumo ir žalos atlyginimo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. „ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
dalies pritarta 6 dalies pasiūlymui su komiteto redakcija. Pasiūlymas: „6. Jeigu darbuotojas darbdavio arba tam įgaliotų organų pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo darbo (pareigų) nepagrįstai, jis turi teisę reikalauti, kad jam įstatymų nustatyta tvarka jam būtų turi būti atlyginta turtinė ir neturtinė atlyginama žala. 62. Seimo narys N. Puteikis 2015-11-1150 Argumentai: 49 straipsnio 1 dalyje projekto rengėjų siūlomas reglamentavimas iš esmės pažeidžia darbuotojų teises, nes nustato jiems prievolę du mėnesius dirbti negaunant atlyginimo, ir tik tada suteikia teisę laikinai sustabdyti darbo sutarties vykdymą.
Būtina nustatyti, kad mėnesį laiko neišmokamas visas atlyginimas yra pakankamas pagrindas, suteikiantis darbuotojui teisę laikinai sustabdyti darbo sutarties vykdymą. 49 straipsnio 3 dalyje projekto rengėjų siūloma nustatyti minimalios algos dydžio kompensacija yra per maža, kad atgrasytų nuo nederamo elgesio, ir atveria kelią piktnaudžiavimui (pvz., daugiau uždirbančiam darbuotojui „apsimokės“ mokėti ne jo atlyginimą, bet minimalios algos dydžio kompensaciją), todėl būtina numatyti pakankamo dydžio sankciją. 49 straipsnio 4 dalyje projekto rengėjų siūlomas reglamentavimas įtvirtintų nelygiateisę, darbuotojams nepalankią darbo santykių šalių padėtį, nes darbdaviui suteikiama teisė vienašališkai nuspręsti, ar sutartis buvo sustabdyta pagrįstai, ar ne. Siekiant užtikrinti darbo santykių šalių lygiateisiškumą, būtina įtvirtinti, kad darbdavys, įtardamas piktnaudžiavimą, turi kreiptis į darbo ginčų komisiją, taip pat, kaip ir savo teisių pažeidimus įtariantis darbuotojas. Pasiūlymas:
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas darbuotojo iniciatyva
laikinai, iki trijų mėnesių, sustabdyti darbo sutarties vykdymą, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas, jeigu darbdavys du vieną ir daugiau mėnesių iš eilės nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio arba ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo kitų savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbo sutartis arba darbo ir poilsio laiką, apmokėjimą už darbą, darbuotojų saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančios darbo teisės normos ir kolektyvinės sutartys. Šiuo atveju darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos atlikti savo darbo funkciją. 2.
kitą dieną, kai darbuotojas raštu atšaukia laikiną darbo sutarties vykdymo sustabdymą arba kai darbdavys visiškai įvykdo savo įsipareigojimus darbuotojui ir jį apie tai informuoja raštu, arba kai pasibaigia šio straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas. 3. Darbdavys sumoka darbuotojui ne mažesnę kaip vienos minimaliosios vidutinės mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną sustabdymo mėnesį, išskyrus atvejus, kai darbuotojas darbo sutarties vykdymą sustabdo nepagrįstai. 4. Darbuotojas, nepagrįstai sustabdęs darbo sutarties vykdymą, įstatymų nustatyta tvarka atsako už darbdaviui padarytą žalą. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas gali būti ginčijamas darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.“. Nepritarti Dėl šito straipsnio buvo sutarta Trišalėje taryboje. Atkreiptinas dėmesys, kad minimalios mėnesinės algos kompensacija numatyta, kai darbuotojas nevykdo savo funkcijų, todėl manytina, kad tai pakankamas apsunkinimas darbdaviui. Darbo ginčai reglamentuojami Kodekso IV dalyje. 63. Seimo narys R. J. Dagys
3 Argumentai: Pagal dabartinę Projekto redakciją, numatyta kompensacija yra ne sankcija įsipareigojimų nevykdančiam darbdaviui, bet priemonė jam nemokėti darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio. Pasiūlymas: Pataisyti 49 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Darbdavys, be darbo sutartyje numatytos algos, sumoka
darbuotojui ne mažesnę kaip vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną sustabdymo mėnesį, išskyrus atvejus, kai darbuotojas darbo sutarties vykdymą sustabdo nepagrįstai.“ Atsiėmė svarstymo komitete metu. 64. Seimo narys N. Puteikis
1 Argumentas: 54 straipsnio 1 dalyje projekto rengėjų numatytas terminas, per kurį darbuotojas turi įspėti darbdavį dėl sutarties nutraukimo, yra per ilgas, nes labai apriboja darbuotojo galimybes susirasti darbą su palankesnėmis darbo sąlygomis.
Pasiūlymas: Pakeisti 54 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Neterminuota darbo sutartis ir terminuota sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo raštišku pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt penkias kalendoriniųes dienųas. “. Nepritarti
darbdaviui susirasti naują darbuotoją. 65. Seimo narys N. Puteikis
12 Argumentai: Projekto rengėjų siūlomas reglamentavimas iš esmės pažeidžia darbuotojų teises, nes nustato jiems prievolę du mėnesius dirbti negaunant atlyginimo, ir tik tada suteikia teisę nutraukti darbo sutartį. Būtina nustatyti, kad mėnesį laiko neišmokamas visas atlyginimas yra pakankamai svarbi priežastis, suteikianti darbuotojui teisę nutraukti darbo sutartį. Pasiūlymas:
Pakeisti 55 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) jei darbuotojui du mėnesius iš eilės mėnesį ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga); “. Nepritarti Atlyginimo nemokėjimas suteikia teisę išsiieškoti jį ir pritaikyti finansines sankcijas darbdaviui. Pasiūlymas neatitinka darbo santykių stabilumo principo, nes bet koks uždelsimas suteiks darbuotojui teisę nutraukti sutartį. 66. Seimo narys R. J. Dagys
1 Argumentai: Pasiūlymas atitinka Estijos darbo santykius reguliuojančių įstatymų, kurių principų taikymas buvo ir yra plačiai deklaruojamas kaip pavyzdinis Lietuvos darbo santykių reformą pagal Vyriausybės pateiktą Projektą palaikančios interesų pusės, nuostatas, kurios priskirtinos prie svarbių priežasčių nutraukti darbo sutartį.
Pasiūlymas: Papildyti 55 straipsnio 1 dalį naujais punktais ir juos išdėstyti taip: „5) jeigu darbdavys darbuotoją pažemino pareigose;
6) jeigu dirbamas darbas kelia grėsmę darbuotojo sveikatai;
7) jeigu toliau dirbti darbą neįmanoma dėl vaikui ar tėvams reikalingos priežiūros.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
pritarta patikslintoms redakcijoms. 67. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-04573 Argumentai Nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, kaip numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 56 str. turi būti laikomasi bazinių taisyklių, suteikiant prioriteto teisę likti darbe labiausiai pažeidžiamiems darbuotojams. Tokios bazinės taisyklės, nepažeidžiant darbdavio interesų, kuriuos užtikrina sąlyga, jog prioritetas taikomas esant vienodai kvalifikacijai, turi būti įtvirtinamos įstatymu, siekiant išvengti bet kokio subjektyvumo. Pagal Projekto 56 str. sudaryta komisija iš darbdavio ir darbuotojų atstovų galėtų padėti įvertinti papildomus kriterijus (kai konkretiems darbuotojams netaikoma pirmenybės teisė), bei užtikrinti, kad nebūtų pažeista įstatyminė pirmenybės teisė, kas sumažinu darbo ginčų kilimo tikimybę. Pasiūlymas:
Pakeisti ir papildyti Projekto 56 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jei perteklinę darbo funkciją vykdo keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba darbuotojų atstovais.
Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, kurios sudėtyje turi būti bent vienas darbuotojų atstovas tarybos narys. Nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisės būti paliktiems dirbti, taikoma šiems darbuotojams visų kitų atitinkamo darbdavio tos pačios specialybės darbuotojų atžvilgiu toje pačioje darbo vietovėje:
1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga;
2) kurie augina daugiau kaip tris vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų arba vieni augina vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius pensijos amžiaus, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis;
3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, kurie sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdami darbdavio įmonėje;
4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai;
5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje;
6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovų, veikiančių darbdavio lygmeniu, valdymo organų narius. Šioje dalyje 1 -
kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją.“ Iš esmės pritari Pasiūlymas: Žr. projekto tekstą: „3.
Jeigu perteklinę darbo funkciją vykdo keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, – su profesine sąjunga. Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys. Nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, taikoma šiems darbuotojams visų kitų atitinkamo darbdavio tos pačios specialybės darbuotojų atžvilgiu toje pačioje darbo vietovėje:
1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga;
2) kurie augina daugiau kaip tris vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų arba vieni augina vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu penkiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis;
3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, kurie sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdami darbdavio įmonėje;
4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai;
5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje;
6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovų, veikiančių darbdavio lygmeniu, valdymo organų narius.“
kt.
kt. 2015-10-07577 Pasiūlymas: Pakeisti 56 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip; ,,6. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vieni metai – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki šešerių septynerių metų amžiaus ar vieni augina vaiką iki dvylikos keturiolikos metų amžiaus bei darbuotojams, kuriems iki valstybės socialinio draudimo įstatymų nustatyto senatvės pensinio pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensinio pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pritarta ta pasiūlymo apimtimi, kuri sutampa su A. Syso pasiūlymu 57 str. 7 d. 69. Seimo nariai: R. Tamašunienė, J. Narkevič ir kt. 2015-10-27577 Būtina darbuotoją informuoti bent prieš du mėnesius ir taip sudaryti jam galimybes susirasti kitą darbą bei taupyti valstybės biudžeto lėšas, kadangi mažiau žmonių kreipsis į darbo biržą dėl pašalpų. Pasiūlymas:
Pakeisti 56 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti taip:
„6. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną
mėnesį, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vieni metai – prieš dvi savaites du mėnesius. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki šešerių metų amžiaus ar vieni augina vaiką iki dvylikos metų amžiaus bei darbuotojams, kuriems iki valstybės socialinio draudimo senatvės pensinio amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki senatvės pensinio amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.“ Nepritarti Pritarta A. Syso siūlomai 57 str. 7 d. redakcijai. 70. Seimo narys R. J.
7 Argumentai: Pasiūlymas atitinka Estijos darbo santykius reguliuojančių įstatymų, kurių principų taikymas buvo ir yra plačiai deklaruojamas kaip pavyzdinis Lietuvos darbo santykių reformą pagal Vyriausybės pateiktą Projektą palaikančios interesų pusės, nuostatas. Tokių nuostatų įteisinimas skatintų darbuotoją ilgiau ir lojaliau dirbti toje pačioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Pasiūlymas: Pakeisti 56 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš 15
kalendorinių dienų, jeigu darbuotojas dirbo iki 1 metų, prieš vieną mėnesį, jeigu darbuotojas dirbo 1-5 metus, prieš du mėnesius, jeigu dirbo 5-10 metų, prieš tris mėnesius, jeigu dirbo virš 10 metų, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vieni metai – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki šešerių metų amžiaus ar vieni augina vaiką iki dvylikos metų amžiaus bei darbuotojams, kuriems iki valstybės socialinio draudimo senatvės pensinio amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki senatvės pensinio amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.“ Nepritarti Pritarta A. Syso siūlomai 57 str. 7 d. redakcijai. 71. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-04577 Argumentai Siekiant užtikrinti, kad būtų apsaugotos šeimos auginančias vaikus nesukakusius to amžiaus, kada jiems pagal teisės aktus yra leidžiama dirbti, ypač šeimas, kurios augina daugiau nei tirs tokius vaikus, kas labai svarbu atsižvelgiant į demografinę situaciją valstybėje, siūloma nustatyti objektyviais kriterijais paremtas socialiai pažeidžiamiausių asmenų grupes, kurioms taikomi ilgesni lyginant su kitais darbuotojais įspėjimo terminai, atitinkamai koreguojant Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 56 str. 6 dalį.
6 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti Projekto 56 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vieni metai – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki šešerių keturiolikos metų amžiaus ar vieni augina vaiką iki dvylikos metų amžiaus bei darbuotojams, kuriems iki valstybės socialinio draudimo įstatymo nustatyto senatvės pensinio pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams, ir darbuotojams, kuriems iki senatvės pensinio pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai ir darbuotojams, kurie augina daugiau nei tris vaikus iki keturiolikos metų amžiaus ar vieni augina vaiką iki keturiolikos metų amžiaus.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pritarta ta pasiūlymo apimtimi, kuri sutampa su A. Syso pasiūlymu 57 str. 7 d. 72. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė
7 Argumentai: Siekiant saugoti ir ginti šeimų, auginančių vaikus, interesus, atsižvelgiant tiek į vaikų amžių, kai jie dar negali saugiai patys savimi pasirūpinti, tiek į vaikų amžių, kai jie gali pradėti dirbti ir materialiai pradėti būti savarankiškesni, siūloma nustatyti bendrą keturiolikos metų amžiaus ribą visiems vaikams, nepriklausomai, kiek jų auga šeimoje ir vienas ar du tėvai juos augina. Juolab, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu ketinama ateityje reguliuoti su vaikų amžiumi susijusias tėvų pareigas, t. y. siekiama įtvirtinti amžių, nuo kurio vaikai gali būti palikti be suaugusiųjų asmenų priežiūros ir pan. Pasiūlymas:
Pakeisti 56 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną
mėnesį, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vieni metai – prieš dvi savaites.
Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki šešerių metų amžiaus ar vieni augina vaiką iki dvylikos keturiolikos metų amžiaus bei darbuotojams, kuriems iki valstybės socialinio draudimo senatvės pensinio amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki senatvės pensinio amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.“. Pritarti
7 N Argumentai: Priešpensinio amžiaus žmonės turi būti apsaugoti nuo išmetimo iš darbo rinkos, kadangi tokio amžiaus žmonėms ypatingai sunku susirasti naują darbovietę. Tokią apsaugą garantuoja galiojantis LR Darbo kodeksas. Atsižvelgiant į tai, siūloma palikti galiojančią tvarką. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 56 straipsnį nauja 6 dalimi ir išdėstyti taip: „6. Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.“ Nepritarti Pritarta A. Syso siūlomai 57 str. 7 d. redakcijai. 74. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-07578 Pasiūlymas:
Pakeisti 56 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų vieno jo
vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.“ Nepritarti Komitetas pritarė didesnės darbdavio mokamos išeitinės išmokos dydžiui t.y. 2 VDU. 75. Seimo nariai: R. Tamašunienė, J. Narkevič ir kt.
ir kt. 2015-10-27578 Atleidžiamiems darbuotojams turi būti išmokamos išeitinės išmokos, kurių dydis priklausomas nuo išdirbto laiko. Ši praktika suteikia žmogui finansinio stabilumo garantijas praradus darbą ir sudaro galimybes tinkamai ieškotis ir atsirinkti naują darbą. Pasiūlymas: Pakeisti 56 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti taip:
„7. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo
vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Nutraukiant darbo sutartį šio straipsnio 1 dalį ar 61 straipsnio pagrindu išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:
1) iki dvylikos mėnesių
2) nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“ Nepritarti Komitetas pritarė Vyriausybės teiktai šios dalies redakcijai, kur nustatytas darbdavio mokamos išeitinės išmokos dydis yra 2 VDU. 76. Seimo narės B. Vėsaitė, O. Leiputė
8 Argumentai Siekiant užtikrinti teisėtus lūkesčius, darbuotojams sudariusiems darbo sutartis iki naujo darbo santykių reglamentavimo įsigaliojimo, siūloma išeitinių išmokų dydžius nustatyti, atsižvelgiant į nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. Pasiūlymas: Papildyti 56 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „8.
Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:
1) iki vienų metų – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) nuo dvejų iki trejų metų – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) nuo trejų metų iki penkerių metų – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) nuo penkerių metų iki dešimties metų – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) nuo dešimties metų iki dvidešimties metų – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) daugiau kaip dvidešimties metų – šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“ Nepritarti Komitetas pritarė Vyriausybės teiktai šios dalies redakcijai, kur nustatytas darbdavio mokamos išeitinės išmokos dydis yra 2 VDU. 77. Seimo narė R. Baškienė 2015-10-28578 Argumentai: Daugeliui Lietuvos gyventojų atleidimas iš darbo sukelia didelius finansinius rūpesčius, nuo kurių nukenčia visos šeimos gerovė (pvz. asmuo negali padengti paskolos, būsto išlaidų ir pan.). Didesnė išmoka darbuotojo atleidimo atveju sudaro galimybę nepatirti didelių finansinių problemų ieškant naujo darbo, todėl nepritariame naujai siūlomam teisiniam reguliavimui ir siūlome palikti šiuo metu galiojančią tvarką. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 56 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti taip: „7.
Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:
1) iki dvylikos mėnesių – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“ Nepritarti Komitetas pritarė Vyriausybės teiktai šios dalies redakcijai, kur nustatytas darbdavio mokamos išeitinės išmokos dydis yra 2 VDU. 78. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-05578 Argumentai Nors Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) tikslu deklaruojamas darbo santykių liberalizavimas, tačiau akivaizdu, jog siūlomas išeitinių išmokų atleidžiant darbuotoją iš darbo darbdavio iniciatyva (Projekto 56 str. 7 d.) nėra susijusi su liberalizavimu, o sąlygota tik siekio atpiginti darbdaviui darbuotojo darbo vietą. Šiuo metu tik sprendžiamas klausimas ar darbdavio patiriamos darbo vietos sąnaudos turėtų būti mažinamos (i) darbuotojo sąskaitą, t.y. tiesiog sumažinant išeitinę išmoką, (ii) ar valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (sukursimo ilgalaikio darbo išmokų fondo) sąskaita.
Pažymėtina, kad darbdavys priimdamas darbuotoją į darbą ir/ar nustatydamas už konkrečią darbo funkciją mokėtino darbo užmokesčio dydį gali objektyviai įvertinti tikrąją darbo vietos kainą įskaitant išeitinei išmokai reikalingus kaupinius. Pirmiausia nustatytina kokią darbo užmokesčio dalį per mėnesį turėtų kaupti darbdavys išeitinei išmokai, esant poreikiui atleisti darbuotoją sumokėjimui:
Stažas Išmokos dalis kauptina nuo mėnesio darbo užmokesčio stažo rėžių ribose Iki metų [1 VDU] Mažėjančiai nuo
Nuo 1 iki 3 metų [2 VDU] Mažėjančiai nuo nuo 17 iki 6 proc. mėnesio darbo užmokesčio Nuo 3 iki 5 metų [3 VDU] Mažėjančiai nuo nuo 8 iki 5 proc. mėnesio darbo užmokesčio Nuo 5 iki 10 metų [4 VDU] Mažėjančiai nuo nuo 7 iki 3 proc. mėnesio darbo užmokesčio Nuo 10 iki 20 metų [5 VDU] Mažėjančiai nuo nuo 4 iki 2 proc. mėnesio darbo užmokesčio Virš 20 metų [6 VDU] Mažėjančiai nuo iki 2,5 proc. mažėjančiai mėnesio darbo užmokesčio Didžiausią įtaką darbo vietos kainai darbdaviui daro išmokos mokėtinos nutraukiant darbo santykius pirmaisiais darbo santykių metais, o tolesnė jų įtaką aiškiai mažėjanti ir daro nežymią įtaką darbo vietos kainai, t. y. iki 5 proc. darbuotojo darbo užmokesčio per mėnesį. Todėl svarstytinas siūlymas mažinti pirmųjų metų išeitinę išmoką, tačiau jos dydis bet kuriuo atveju turėtų atitikti bent vieno mėnesio darbo užmokesčio dydį, kad darbuotojui sudaryti nors teorinę galimybę per šį laikotarpį susirasti darbą. Atitinkamai, sukūrus ilgalaikio darbo išmokų fondą, jo lėšos pirmiausia nukreiptinos būtent darbuotojų, turinčių mažiausią darbo stažą, išmokų kompensavimui, taip mažinant darbdavio naštą išeitinėms išmokoms.
Pažymėtina, kad darbo užmokesčio dydis Lietuvoje, įskaitant į jį ir kauptiną darbo užmokesčio dalį išeitinei išmokai, kai darbuotojo darbo stažas viršija 3 metus, nėra didelis lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis ir nesudaro pagrindo išvadai, jog darbuotojo darbo užmokesčio sumažinimas per išeitinių išmokų atsisakymą minėtais 5 proc. ir mažiau, turės esminės įtakos investicijų pritraukimui ir/ar naujų darbo vietų kūrimui. Bet kuriuo atveju, išeitinių išmokų dydis pilnoje apimtyje įtvirtintinas darbo kodekse, o Lietuvos Respublikos ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymas reglamentuotų tokių išmokų mokėjimo naštos paskirstymą tarp darbdavio ir fondo, įvertinant darbdavių planuojamą indėlį į tokio fondo biudžetą. Papildomai pažymėtina, kad darbuotojo teisės į išeitinę išmoką įgyvendinamumą padidintų ne šių išmokų sumažinimas, o pasekmių darbdaviui neteisėtai atleidus darbuotoją ar su juo neatsiskaičius sunkinimas bei operatyvaus darbo ginčų sprendimo užtikrinimas. Pasiūlymas:
Papildyti ir pakeisti Projekto 56 straipsnio 7 dalį ir papildyti šį straipsnį nauja 8 dalimi, jas išdėstant taip: „7.
Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus –išeitinė išmoka, kuri priklauso nuo darbuotojo nepertraukiamojo stažo toje darbovietėje:
1) iki dvidešimt keturių mėnesių – vieno mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) nuo dvidešimt keturių mėnesių iki trisdešimt šešių mėnesių – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. 8. Išeitinę išmoką moka darbdavys, išskyrus tą jos dalį, kuri darbuotojui sumokama iš ilgalaikio darbo išmokų fondo Lietuvos Respublikos ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepritarti Komitetas pritarė Vyriausybės teiktai šios dalies redakcijai, kur nustatytas darbdavio mokamos išeitinės išmokos dydis yra 2 VDU. 79. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-07579 Pasiūlymas:
Papildyti 56 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo nustatyta tvarka atleidžiamam darbuotojui papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje.“ Iš esmės pritarti Pasiūlymas: Žr. BFK pasiūlytą patikslintą redakciją, kuriai pritarė komitetas. 80. Seimo narys R. J.
9 N Argumentai: Pasiūlymas atitinka Estijos darbo santykius reguliuojančių įstatymų, kurių principų taikymas buvo ir yra plačiai deklaruojamas kaip pavyzdinis Lietuvos darbo santykių reformą pagal Vyriausybės pateiktą Projektą palaikančios interesų pusės, nuostatas. Tokių nuostatų įteisinimas geriau apsaugotų darbuotoją nuo darbdavio savivalės. Pasiūlymas: Papildyti 56 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„8. Jei darbuotojas nutraukia darbo sutartį dėl to, kad
darbdavys grubiai pažeidė sutartį, darbdavys turi išmokėti darbuotojui trijų mėnesių atlyginimo dydžio kompensaciją.“ Nepritarti Straipsnis 57 reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, todėl pasiūlymas nėra tinkamas. Sutarties iš darbdavio pažeidimo pusės atvejai yra aptariami 56 straipsnyje. Ten yra numatytos išmokos, kurių nėra tikslinga diferencijuoti – išeitinės išmokos tikslas nėra nubausti darbdavį, o suteikti darbuotojui lėšų dėl atleidimo netekto darbo užmokesčio, todėl jos dydis negali priklausyti nuo darbdavio kaltės laipsnio. Turėtina omenyje, kad kiekvieno pažeidimo atveju darbuotojas turi teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Be to, vertinamųjų kriterijų įtvirtinimas mažina teisinį tikrumą, skaidrumą ir iš anksto užprogramuoja ginčų ir išlaidų didėjimą. 81. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė
9 Argumentai: Trišalėje taryboje pasiektas bendras susitarimas dėl papildomos ilgalaikio darbo stažo išmokos atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, tačiau siūloma šių išmokų dydžius padidinti ir paankstinti stažą, reikalingą šiai išmokai gauti, pradedant jį skaičiuoti nuo trejų metų. Pasiūlymas:
taip: „8.
Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo nustatyta tvarka atleidžiamam darbuotojui papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:
1) nuo daugiau kaip trejų metų iki penkerių metų – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) nuo daugiau kaip penkerių metų iki dešimties metų – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) nuo daugiau kaip dešimties metų iki dvidešimties metų – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) daugiau kaip dvidešimties metų – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“. Nepritarti Dėl 57 str. formuluotės susitarė socialiniai partneriai ir tą straipsnio redakciją 2015-10-07 pasiūlymu užregistravo Seimo narių grupė (žr. patikslintą komiteto redakciją), bei jai pritarė BFK. 82. Seimo narys N.
Seimo narys N. Puteikis 2015-11-1157 Argumentai: Projekto rengėjų siūlomas reglamentavimas pažeidžia darbuotojų teises, jį priėmus būtų įtvirtinta nelygiateisė darbo šalių padėtis, nes: 1 dalies 2 punktas ir 4 dalis darbdaviui suteikia teisę vienašališkai nuspręsti, ar darbuotojas dirbo pakankamai gerai; 1 dalies 3 punkte ir 5 dalyje nustatomos pernelyg išplėstai traktuojamos, iš esmės neapibrėžtos ir todėl erdvę piktnaudžiavimui atveriančios sąlygos, kada darbdavys įgyja teisę nutraukti darbo sutartį; 3 dalyje nepagrįstai susiaurinama darbuotojo atstovo samprata, teisę atstovauti darbuotojų interesams suteikiant tik darbo tarybai, nors tarptautinėje praktikoje įtvirtinta žymiai platesnė samprata, apimanti ir profesines sąjungas, kt. darbuotojų atstovus; 6 dalyje nustatyta vaiko amžiaus riba – 6 metai – kai tėvai privalo būti įspėti per dvigubai ilgesnį laiką, yra akivaizdžiai per maža ir būtų nesuderinama su nuostata, draudžiančia vienus palikti vaikus iki
dirbantiems darbuotojams būtų mokamos mažesnės išeitinės kompensacijos, atveria kelią piktnaudžiavimui ir nėra pagrįstas racionaliais argumentais. Pasiūlymas: Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„56 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės
teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį dėl šių priežasčių:
1) darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla;
2) darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal šio straipsnio 4 dalyje numatytą rezultatų gerinimo planą;
3) darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbovietę;
4) darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju. 2.
pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpyje nuo įspėjimo apie sutarties nutraukimą iki penkios darbo dienos iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas jo sutikimu. 3. Jei perteklinę darbo funkciją vykdo keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba darbuotojų atstovais. Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio ir darbuotojų atstovų pariteto pagrindais sudaryta komisija, kurios sudėtyje turi būti bent vienas darbo tarybos narys. 4. Darbuotojo darbo rezultatai gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį. jei darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai ir buvo bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, ne trumpesnį nei du mėnesius, ir šio plano vykdymo rezultatai nepatenkinami. 5. Darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę gali būti priežastis nutraukti darbo santykius, kai darbdavio siūlymas keisti darbo sąlygas yra pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis. 6. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną du mėnesįius, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vieni metai – prieš dvi savaites.
Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki šešerių dvylikos metų amžiaus ar vieni augina vaiką iki dvylikos metų mokyklinio amžiaus vaiką bei darbuotojams, kuriems iki valstybės socialinio draudimo senatvės pensinio amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki senatvės pensinio amžiaus liko mažiau kaip dveji metai. 7. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. “. Nepritarti Pasiūlymu siekiama užtikrinti blogai dirbančių darbuotojų teises, ir nuskriausti darbdavius bei gerai dirbančius darbuotojus, kadangi darbdavys turės laikyti blogai dirbantį darbuotoją amžinai ir mokėti jam darbo užmokestį, o gerai dirbantys darbuotojai už tą patį darbo užmokestį turės dirbti blogai dirbančių darbuotojų darbus. Taip pat norima atimti iš darbdavio galimybę spręsti darbuotojo darbo kokybę. Neaišku, kas būtų tas kompetentingas asmuo, kuris galėtų nuspręsti, ar gerai darbuotojas dirba. Taip pat siekiama atimti iš darbdavio galimybes keisti technologinius procesus, darbo organizavimą ir netgi ofiso vietą. Atsižvelgus į pasiūlymą, darbdavys turėtų amžinai laikyti darbuotoją, kurio funkcijos tapo perteklinės, arba kuris nenori persikelti į naują ofisą. Dėl įspėjimo terminų ir išeitinių išmokų buvo sutarta Trišalėje taryboje. 83. Seimo nariai: K. Starkevičius, A. Vidžiūnas
1 Pasiūlymas: Pakeisti 58 straipsnio 1 dalį:
visą 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos bankas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalyje įspėjęs prieš tris penkias darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.”
1 Argumentai: Visos galimos darbo sutarties nutraukimo priežastys turi būti aišiai išdėstytos Darbo kodekse ir darbuotojui žinomos ir suprantamos nuo darbo pradžios, kitaip galima darbdavio savivalė ir politizuoti sprendimai. Profesinių sąjungų vadovams būtina papildoma apsauga, kadangi jie dažnai yra priversti oponuoti darbdaviui, gindami visų įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojų interesus. Pasiūlymas: Pataisyti 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės įstaigas, išlaikomas iš
valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos bankas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalyje įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Šis straipsnis netaikomas profesinių sąjungų vadovams.“ Nepritarti 59 str.
pasakyta, kad darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia galimas dėl kitų priežasčių, nei tos, kurios nustatytos 57 straipsnyje. Darbuotojų atstovams apsauga nuo atleidimo iš darbo nustatyta 164 str. 3 d. 85. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-04591 Argumentai Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 58 straipsniu siūlomas įtvirtinti darbo sutarties nutraukimo pagrindas – darbdavio valia pagal straipsnio nuostatas yra taikomas (i) gerai dirbančio ir darbo drausmės besilaikančio darbuotojo atžvilgiu (atleidimas dėl nepateisintų darbdavio lūkesčių dėl darbo rezultatų ar dėl darbuotojo kaltės yra numatyti atitinkamai Projekto 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 57 straipsnyje) ir, kai (ii) nėra jokių objektyvių priežasčių (ekonominių, organizacinių ar finansinių) nutraukti darbo santykius su konkrečiu darbuotoju (darbo sutarties nutraukimą dėl objektyvių priežasčių numato Projekto 56 straipsnio 1 dalies 1,3,4 punktai). Kaip pažymėjo ir darbdavių atstovai Lietuvos Respublikos Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto surengtuose klausymuose dėl Projekto, šis straipsnis taikytinas tik išimtiniais atvejais, kai dėl subjektyvių priežasčių darbdavys nusprendžia pakeisti vieną darbuotoją kitu. Kadangi šis straipsnis turi būti taikomas tik išskirtiniais atvejais ir kuo mažiau pažeidžiant gerai dirbančių darbuotojų interesus, siūlytina didinti kompensacijos dydžius, kad šis atleidimo pagrindas netaptų įprastiniu ir dažnai, bei neatsakingai taikomu, taip pažeidžiant darbo santykių stabilumo principą, kuriuo pagal Projekto 2 straipsnį privalo būti grindžiamas darbo santykių teisinis reglamentavimas. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos bankas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio Kodekso
mažesnę kaip šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kai darbuotojo nepertraukiamasis stažas toje darbovietėje yra trumpesnis nei penkeri metai, ne mažesnę kaip devynių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kai darbuotojo darbo stažas viršija penkerius metus, bet ir trumpesnis nei dešimt metų ir ne mažesnę nei dvylikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kai darbuotojo darbo stažas yra ilgesnis nei dešimt metų.“ Nepritarti Siūlomos nuostatos tampa nerealios įgyvendinti, kadangi darbdaviai neišmoka daug mažesnių išeitinių išmokų. 86. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė
1 Argumentai: Atleidimas darbdavio valia su šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitine išmoka yra pernelyg liberali norma. Atleidimas darbdavio valia darbuotojo atžvilgiu yra kur kas labiau pažeidžianti darbuotojo interesus atleidimo iš darbo forma nei atleidimas darbdavio iniciatyva (įspėjimo apie atleidimą terminas, atleidimo priežastys, jų nurodymas arba pareigos nurodyti nebuvimas, ir pan.), todėl išeitinės išmokos dydis turėtų būti lygus bent dvylikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžiui. Juolab, kad anksčiau taikytoje praktikoje pagal iki Darbo kodekso galiojusį Darbo sutarties įstatymą, priklausomai nuo darbuotojo darbo stažo, šios išmokos dydis buvo diferencijuojamas, ir maksimalus su daugiau nei 20 metų stažu toje darbovietėje buvo netgi 36.
Taip pat siūloma pakeisti 58 straipsnio 1 dalį atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Be to, 58 straipsnį siūloma papildyti nauja dalimi, kurioje būtų įtvirtintas draudimas atleisti darbuotoją darbdavio valia, jeigu darbuotojas yra profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo narys arba darbuotojų patikėtinis. Pasiūlymas:
valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos bankas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalyje įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių dvylikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Nepritarti Siūlomos nuostatos tampa nerealios įgyvendinti, kadangi darbdaviai neišmoka daug mažesnių išeitinių išmokų. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė
1 Pasiūlymas:
straipsnio pagrindu negali būti nutraukta su profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nariais ir su darbuotojų patikėtiniais.“. Nepritarti Dėl siūlymo papildyti straipsnį 3 dalimi – garantijos darbuotojų atstovams yra numatytos 164 straipsnyje, kuriame yra pasakyta, kad darbuotojų atstovavimą įgyvendinanstys asmenys, laikotarpiu kuriam jie buvo išrinkti ir 6 mėnesius pasibaigus jų kadencijai negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia be Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sutikimo. 87. Seimo narys M.
2 Argumentai Atsižvelgiant į tai, kad atleidžiant darbuotoją iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 58 straipsnyje nurodytu pagrindu – darbdavio valia, darbdaviui praktiškai nereikia grįsti atleidimo iš darbo objektyviomis priežastimis ar aplinkybėmis, šis atleidimo pagrindas gali tapti įrankiu atleisti iš darbo darbuotojų atstovus, ir taip užkirsti kelią kolektyviniam darbuotojų teisių ir interesų atstovavimui, bei profesinių sąjungų darbdavio lygmeniu veikimui, todėl siūlytina drausti darbo sutarties nutraukimą šiuo pagrindu su darbuotojų atstovų valdymo organų nariais, taip pat tikslinti pagrindus draudžiančius atleisti darbuotojus šiuo pagrindu dėl diskriminacinių motyvų. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 58 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Darbo sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta su darbdavio lygmeniu veikiančių darbuotojų atstovų valdymo organų nariais, jų narystės laikotarpiu ir vienerius metus pasibaigus jų narystei darbuotojų atstovų valdymo organuose, taip pat dėl šių priežasčių:
1) narystės profesinėje sąjungoje arba dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje ne darbo metu, o darbdavio sutikimu ir darbo metu;
2) dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar kolektyvinės sutarties pažeidimais, taip pat kreipimasis į administracinius organus ar kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl pažeistų teisių ar interesų gynybos, nepriklausomai nuo to ar pažeistas teises gina pats darbuotojas ar darbuotojas vykdantis darbuotojo atstovo funkcijas;
4) lytis, lytinė orientacija, rasė, tautybė, kalba, kilmė, pilietybė ir socialinė padėtis, tikėjimas, ketinimas turėti vaiką (vaikų), santuokinė ir šeiminė padėtis, įsitikinimai ar pažiūros, priklausomybė politinėms partijoms ir asociacijoms;
5) amžius;
6) nebuvimas darbe, kai darbuotojas įstatymų nustatytais atvejais atlieka karines ar kitokias Lietuvos Respublikos piliečio pareigas ir prievoles;
7) kitų diskriminacinių motyvų.“ Nepritarti Siūlomos nuostatos yra perteklinės, nes jos numatytos 26 str.,
2015-11-1159 Argumentai: Priėmus projekto rengėjų siūlomą reglamentavimą darbdaviams būtų sudarytos itin palankios sąlygos atleisti darbuotojus be priežasties, nors tarptautinėje praktikoje tokios nuostatos vertinamos itin neigiamai. Pasiūlymas: Panaikinti 58 straipsnį su visais punktais. 58 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia 1.
Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos bankas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalyje įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. 2. Darbo sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų. Nepritarti Atleidimas darbdavio valia sudarys galimybes darbdaviams greičiau reaguoti į besikeičiančias sąlygas, o darbuotojams užtikrins pakankamą apsaugą 6 mėnesiams. Tikimasi, kad tai paskatins darbdavius nebijoti kurti naujų darbo vietų ir priimti naujų darbuotojų. 89. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-07603 Pasiūlymas:
Pakeisti 59 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytais atvejais darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.“. Iš esmės pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti 60 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Šio straipsnio 1 dalies 4, ir 5 ir 7 punktuose nustatytais atvejais darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.“. 90. Seimo narys R. J. Dagys
2 Argumentai: Dažnu atveju nėščia moteris ar jauna mama dėl sveikatos būklės ir šeiminės padėties laikinai negali skirti darbui tiek laiko ir dėmesio, kiek tokioje padėtyje nesantys darbuotojai, todėl teoriškai pagrindas nutraukti su jomis darbo sutartį gali atsirasti visada. Todėl Darbo kodeksas, kuriuo įsipareigojama gerbti šeiminius įsipareigojimus ir nediskriminuoti dėl šeiminės padėties ar ketinimo turėti vaiką, neturėtų sudaryti prielaidų lengvesniam nėščios moters ar jaunos mamos atleidimui. Atkreiptinas dėmesys, kad Estijos darbo santykius reguliuojančiuose įstatymuose panaši nėščiųjų ar jaunų mamų atleidimą lengvinanti nuostata neegzistuoja. Pasiūlymas: Pataisyti 60 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos,
iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį kitais, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, pagrindais. Jei šiuo laikotarpiu atsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį, darbuotoja gali būti įspėta apie darbo sutarties nutraukimą ar sprendimas nutraukti darbo sutartį gali būti priimtas tik jam pasibaigus, išskyrus atvejį, kada darbuotoja yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba atostogose vaikui prižiūrėti.“ Atsiėmė Šia nuostata nėra palengvinamas nėščios moters atleidimas, tik patikslinama, kad ji gali būti įspėjama pasibaigus nurodytam laikotarpiui, t.y. tik po to, kai kūdikiui sukaks 4 mėnesiai. Tokiu būdu galiojanti šiandien apsauga netgi yra išplečiama.
Be to, nuostata papildoma, kad jei darbuotojai buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros atostogos, darbo sutartį galima nutraukti tik šioms atostogoms pasibaigus, tai yra maksimaliai vaikui sukakus trejus metus. 91. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-04613 Argumentai Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 60 str. 3 d. siūloma nustatyti, kad su darbuotojais, auginančiais vaiką
(vaikus) iki trejų metų amžiaus, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės (šio Kodekso 56 straipsnis), tačiau ši nuostata neveiks, jei tėvų atžvilgiu galės būti taikomas atleidimas pagal Projekto 58 straipsnį – darbdavio valia. Pažymėtina, kad pagal 58 straipsnio nuostatas, toks atleidimas yra taikomas (i) gerai dirbančio ir darbo drausmės besilaikančio darbuotojo atžvilgiu (atleidimas dėl nepateisintų darbdavio lūkesčių dėl darbo rezultatų ar dėl darbuotojo kaltės yra numatyti atitinkamai Projekto 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 57 straipsnyje) ir, kai (ii) nėra jokių objektyvių priežasčių (ekonominių, organizacinių ar finansinių) nutraukti darbo santykius su konkrečiu darbuotoju (darbo sutarties nutraukimą dėl objektyvių priežasčių numato Projekto 56 straipsnio 1 dalies 1,3,4 punktai, 61 straipsnis), tad akivaizdu, kad leidus darbo sutartį su tokiais darbuotojais nutraukti darbdavio valia, praktikoje jis bus taikomas būtent mažamečių tėvų, kuriems sunkiausia suderinti darbo ir šeimos įsipareigojimus (pradedamas ikimokyklinis ugdymas ar auklės visuomet yra sudėtingas vaikui atsitraukiant nuo tėvų, prasideda vaikų ligos ir pan.) atžvilgiu.
Atitinkamai, siekiant užtikrinti šeimų interesus (tai turėtų būti valstybės prioritetu), kad tėvai su mažamečiais vaikais nebūtų išstumiami iš darbo rinkos dėl šeiminės situacijos gimus vaikui, siūlytina drausti atleidimą darbdavio valia iki vaikui sueis 3 metai. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 60 straipsnio 3 dalį taip: „3. Su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų amžiaus, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės, taip pat darbdavio valia (šio Kodekso 56, 58 straipsnis straipsniai).“ Nepritarti Nepateikti argumentai, kodėl akivaizdu, kad jie bus atleidžiami. Reikia įvertinti ir tai, kad vis tik pareiga darbdaviui išmokėti ženklią išeitinę išmoką turėtų užtikrinti nepiktnaudžiavimą tokia teise. Be to, 61 str. reikalauja ypatingų aplinkybių - kitų svarbių priežasčių - jų buvimas /nebuvimas bus tikrinamas DGK ir teismuose. 92. Seimo narys J.
Seimo narys J. Olekas 2016-02-2361 Argumentai: Karo prievolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad karo prievolę atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai įstatymų nuostatyta tvarka atleidžiami nuo darbo, dirbantys pagal darbo sutartį ar valstybės tarnyboje, garantuojant jiems darbo vietą. Darbo kodekso projekto nuostatose, reglamentuojančiose darbo sutarties pasibaigimą, nėra numatyta darbo sutarties nutraukimo apribojimų, nutraukiant darbo sutartį su darbuotoju, pašauktu atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, išskyrus atvejus, darbo sutartis nutraukiant šalių susitarimu. Pasiūlymas:
Pakeisti 60 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„60 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas su nėščiomis darbuotojomis ir
darbuotojais, turinčiais vaikų nutraukimo apribojimai
su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui. Nėštumo faktas patvirtinamas darbuotojai pateikus gydytojo pažymą apie nėštumą. 2. Nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį kitais, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, pagrindais. Jei šiuo laikotarpiu atsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį, darbuotoja gali būti įspėta apie darbo sutarties nutraukimą ar sprendimas nutraukti darbo sutartį gali būti priimtas tik jam pasibaigus, išskyrus atvejį, kada darbuotoja yra nėštumo ir gimdymo atostogose arba atostogose vaikui prižiūrėti. 3. Su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų amžiaus, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės (šio Kodekso 56 straipsnis). 4.
darbuotoją, pašauktą atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, išskyrus šio Kodekso 59 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. 5. Jei darbuotojas, pasibaigus šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems laikotarpiams, neatvyksta į darbą, darbo sutartis su juo gali būti nutraukiama šiame skyriuje nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais.“
3 Argumentai Atsižvelgiant į argumentus išdėstytus prie pasiūlymo Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 56 str. 7 daliai, teikiamas siūlymas koreguoti susijusią projekto 61 str. 3 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 61 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
atveju atleidžiamiems darbuotojams išmokama dviejų dvejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jei jų darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės jų vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Nepritarti
dydžių. 94. Seimo narys P. Gražulis 2015-10-11-18623 Argumentai Dabartinis teisinis reglamentavimas yra socialiai neteisingas, kadangi darbdavio bankroto atveju darbuotojams skiriamos išmokos neatitinka jų išdirbto laiko ir pažeidžia LR Konstitucijos
socialinę apsaugą nedarbo atveju. Šiandienos mūsų šalies ekonomikos rodikliai leidžia imtis drąsesnių veiksmų siekiant apsaugoti paprastus darbuotojus ir jų materialinę padėtį. Valstybė privalo padėti darbo netekusiam asmeniui. Tuo labiau, kai asmuo darbą praranda ne dėl savo kaltės, o darbdavio bankroto.
Taigi, siūlomos įstatymo pataisos užtikrins, kad bankroto atveju bus asmeniui sumokėta už visą darbuotojo faktinį darbą Pasiūlymas: Pakeisti 61 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytus atveju atleidžiamiems darbuotojams išmokama visa darbuotojui neišmokėta darbo užmokesčio suma. dviejų dvejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jei jų darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus
Nepritarti Šio straipsnio 3 dalis reglamentuoja išeitinių išmokų dydžius atleidžiant bankroto atveju. 95. Seimo narys N. Puteikis
3 Argumentai: Projekto rengėjai nepagrįstai susiaurina darbuotojo atstovo sampratą – teisė atstovauti darbuotojų interesams suteikiama tik darbo tarybai, nors tarptautinėje praktikoje įtvirtinta žymiai platesnė samprata, apimanti ir profesines sąjungas, kt. darbuotojų atstovus. Pasiūlymas: Pakeisti 62 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį ar inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, darbdavys privalo informuoti darbo tarybą darbuotojų atstovus ir konsultuotis su ja dėl būsimo atleidimo iš darbo padarinių sušvelninimo (perkvalifikavimo, perkėlimo į kitas darbo vietas, darbo laiko režimo pokyčių, didesnių nei šiame Kodekse numatytų išeitinių išmokų dydžio, įspėjimo terminų pratęsimo, laisvo laiko darbo paieškoms ir kt.) priemonių. Konsultacijų metu šalys gali turi sudaryti darbdavio ir darbo tarybos darbuotojų atstovų susitarimą. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pritarta įrašyti „privalo informuoti darbo tarybą, jos nesant – profesinę sąjungą“; vietoj „turi sudaryti“ – „turi siekti sudaryti susitarimą“. 96. Seimo narys M.
1 Argumentai Visuomenės nepasitenkinimą sukėlusi darbo sutarčių rūšis – nenumatytos apimties darbo sutartis, kai darbuotojui nėra aišku nei koks jos darbo laiko režimas nei koks mėnesio darbo užmokestis, nei tai, kiek dar papildomų tokių sutarčių jis gali sudaryti, kad jas visas galėtų vykdyti ir nesutaptu kvietimų laikas. Atitinkamai, tokios sutartys visiškai iškreips darbo rinką, sudarys sąlygas piktnaudžiavimui ir nelegaliam darbui (pvz. nurodant tik minimalų darbo laiką 8 val/mėn., nors bus dirbama ilgiau, tik rodomi ne visi kvietimai). Pažymėtina, kad tai labiausia palies darbininkus: valytojas, vairuotojus, siuvėjas ir pan. Darbuotojų atstovai Lietuvos Respublikos Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto surengtuose klausymuose dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) šią darbo sutarčių rūšį įvardino kaip visiškai nepriimtiną. Pasiūlymas:
Išbraukti Projekto 65 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir atitinkamai pakeisti punktų 6-8 numeraciją į 5-8 taip: „65 straipsnis. Darbo sutarčių rūšys
1Darbo sutartis gali būti:
nesusitaria dėl darbo sutarties rūšies, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis..“
1 Argumentai: Naujai siūloma darbo sutarties rūšis – nenustatytos apimties darbo sutartis – visiškai neužtikrina darbuotojo interesų ir leidžia darbdaviui disponuoti visomis darbo sutarties sąlygomis savo naudai.
Tokia darbo sutarties rūšis kol kas yra numatyta tik Jungtinės Karalystės, Nyderlandų teisėje (Belgijoje – su tam tikromis išimtimis), ir Europos Komisija yra pripažinusi tai netaikytina praktika bei laiko blogu pavyzdžiu. Nesuprantama, kodėl Darbo kodekso rengėjai nusprendė pasiremti būtent tokiu pavyzdžiu, kokiu remtis nerekomenduojama, todėl siūloma nenustatytos apimties darbo sutarties atsisakyti. Pasiūlymas:
Išbraukti 65 straipsnio 1 dalies 5 punktą, atitinkamai pakeisti punktų numeraciją ir šią dalį išdėstyti taip:
nenustatytos apimties darbo sutartis;
6) 5) projektinio darbo sutartis;
7) 6) darbo vietos dalijimosi darbo sutartis;
8) 7) darbo keliems darbdaviams sutartis.“. Pritarti
18 Argumentai: Sezoninio darbo sutartis yra galiojančioje Darbo kodekso redakcijoje. Tai yra praktikoje pasiteisinusi nuostata. Pasiūlymas: Papildyti 65 straipsnio 1 dalį nauju punktu ir jį išdėstyti taip: „9) sezoninio darbo sutartis.“
1 Argumentai: Įtvirtinus teisę sudaryti terminuotas darbo sutartis, neturėtų būti palikta pernelyg plati laisvė tokias sutartis sudaryti, nes darbdavys gali pasinaudoti šia teise sudarydamas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui. Todėl kaip saugiklį siūloma leisti terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui sudaryti tik jei tai numatyta kolektyvinėje sutartyje ir tik įmonėse, kuriose dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų.
Be to, siūloma riboti terminuotų darbo sutarčių nuolatiniam darbui skaičių įmonėje, nustatant, kad tokios sutartys gali būti sudaromos su ne daugiau nei puse darbuotojų. Pasiūlymas: Pakeisti 66 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Terminuota darbo sutartis yra darbo sutartis, kuri sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Terminuota darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui gali būti sudaroma, jeigu dėl to sutarta kolektyvinėje sutartyje. Terminuotos darbo sutartys nuolatinio pobūdžio darbui gali būti sudaromos tik įmonėse, kuriose dirba ne daugiau kaip dešimt darbuotojų, ir su ne daugiau kaip puse darbuotojų.“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Papildyti 67 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Terminuota darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui gali būti sudaroma, jeigu dėl to sutarta kolektyvinėje sutartyje. Terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip 20 procentų nuo visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus.“
1 Pasiūlymas: Pakeisti 66 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Terminuota darbo sutartis yra darbo sutartis, kuri sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Terminuota darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui gali būti sudaroma darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 50, o kitose darbovietėse - jeigu dėl to sutarta kolektyvinėje sutartyje.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Papildyti 67 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Terminuota darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui gali būti sudaroma, jeigu dėl to sutarta kolektyvinėje sutartyje.
Terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip 20 procentų nuo visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus.“
4 Argumentai: Galimybė neribotai sudarinėti terminuotas darbo sutartis skatins darbdavius rinktis šią darbo sutarčių formą dėl mažesnių darbdaviui kylančių įsipareigojimų. Tuo tarpu pagal terminuotą darbo sutartį dirbančių darbuotojų garantijos ir galimybės apginti savo teises yra mažesnės. Pasiūlymas: Papildyti 66 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Terminuotų darbo sutarčių negali būti daugiau kaip 20 procentų nuo visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Papildyti 67 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Terminuota darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui gali būti sudaroma, jeigu dėl to sutarta kolektyvinėje sutartyje. Terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip 20 procentų nuo visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus.“
4 Argumentai Terminuotos sutartys turi būti sudaromos tik esant objektyvioms aplinkybėms lemiančioms terminuoto darbo poreikį, taigi nuolatiniam darbui jos turėtų būti sudaromos tik išimtiniais atvejais. Pažymėtina, kad darbuotojai išsakydami savo nepasitenkinimą terminuotos sutarties sudarymu nuolatiniam darbui motyvavo ir tuo, jog tokios sutartys praktiškai užkerta kelia įsigyti šeimai būstą, nes suteikiančios būsto paskolas kredito įstaigos, pajamų iš tokios sutarties nevertina kaip nuolatinių ir būsto paskolos gavimas dirbant pagal terminuotą darbo sutartį yra labai sudėtingas. Siekiant skatinti jaunas šeimas likti Lietuvoje, būtina imtis priemonių, kad jos būtent Lietuvoje susikurtų savo buitį, čia dirbtų ir augintų vaikus.
Terminuotos darbo sutartys nesukuria jaunoms šeimoms sąlygų įsitvirtinti Lietuvoje, netgi priešingai, atsižvelgiant į tai, kad Lietuva darbo užmokesčiu negali sukonkuruoti su darbdaviais užsienyje, darbo santykių stabilumo principo paneigimas, negalėjimas įsigyti būsto Lietuvoje (jau minėta, kad terminuotas darbo santykių pobūdis kritiškai vertinamas kredito įstaigų priimant būsto paskolos suteikimo sprendimus), visiškai panaikintų darbo Lietuvoje patrauklumą. Siekiant užtikrinti, kad terminuotu darbo sutarčių pobūdžiu nebūtų piktnaudžiaujama ir skatinant darbdavius sudaryti kolektyvines sutartis, siūlytina koreguoti Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 66 str. numatant, kad terminuotos sutartys nuolatinio pobūdžio darbui sudaromos kolektyvinėse sutartyse ir įstatymuose numatytais atvejais. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 66 straipsnį nauja 4 dalimi, ją išdėstant taip:
„4. Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio
pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai ar kolektyvinės sutartys.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Papildyti 67 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Terminuota darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui gali būti sudaroma, jeigu dėl to sutarta kolektyvinėje sutartyje. Terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip 20 procentų nuo visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus.“
4 Argumentai: Projekto rengėjai nepateikė argumentų, kodėl darbams, kurie yra nuolatinio pobūdžio, siūloma sudaryti terminuotas sutartis, tačiau akivaizdu, kad šia nuostata būtų piktnaudžiaujama. Pasiūlymas: Papildyti 66 straipsnį 4 dalimi: „4.
Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai ar kolektyvinės sutartys.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Papildyti 67 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Terminuota darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui gali būti sudaroma, jeigu dėl to sutarta kolektyvinėje sutartyje. Terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip 20 procentų nuo visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus.“
5 N Argumentai: Apribojimas reikalingas siekiant išvengti darbdavių savivaliavimo be sutarimo su darbuotoju įteisinant terminuotas sutartis į nuolatiniam darbui skirtas darbo vietas. Pasiūlymas: Papildyti 66 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Terminuotos darbo sutartys nuolatinio pobūdžio darbui netaikomos.“ Nepritarti Pritarta 67 straipsnio 4 dalies redakcijai, kuri nustato pakankamus terminuotų darbo sutarčių ribojimus. 105. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-07681 Pasiūlymas:
Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra dveji metai., išskyrus jei darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą. Paeiliui einančiomis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų savaičių laikotarpis.“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui
einančių sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra dveji metai., išskyrus jei darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą.
Paeiliui einančiomis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų mėnesių savaičių laikotarpis.“. 106. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-05681 Argumentai Terminuotos darbo sutartys turi būti sudaromos tik esant objektyvioms priežastims ir turi būti aiškiai apribotos laike protingu terminu, nepriklausomai nuo to ar dalis vykdytos funkcijos pasikeitė, pvz. pakoregavus pareigybės nuostatus. Darbuotojai išsakydami savo nepasitenkinimą terminuotomis sutartimis motyvavo ir tuo, jog tokios sutartys praktiškai užkerta kelia įsigyti šeimai būstą, nes suteikiančios būsto paskolas kredito įstaigos, pajamų iš tokios sutarties nevertina kaip nuolatinių ir būsto paskolos gavimas dirbant pagal terminuotą darbo sutartį yra labai sudėtingas. Siekiant, kad tokia neapibrėžta situacija tęstųsi kuo trumpiau, tiek kiek objektyviai pagrįsta, nesiekiant tokių sutarčių naudoti tik kaip lengvesnę priemonę pakeisti vieną darbuotoją kitu, siūlytina koreguoti Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 67 str. apibrėžiant aiškų maksimalų dviejų metų terminą šiai sutarčių rūšiai. Pasiūlymas:
Papildyti ir pakeisti Projekto 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Maksimalus darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė, išskyrus jei darbuotojas priimamas terminuotai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo, su kuriuo darbo sutartis nenutraukta, darbo vietą, yra dveji metai.
Paeiliui einančiomis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų savaičių vieno mėnesio laikotarpis. Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui
einančių sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra dveji metai., išskyrus jei darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą. Paeiliui einančiomis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų mėnesių savaičių laikotarpis.“. 107. Seimo narys N. Puteikis
1 Argumentai: Nustatytas pernelyg trumpas laikotarpis tarp dviejų sutarčių sudaro palankias sąlygas piktnaudžiavimui, galima prognozuoti, kad sutartys bus nutraukiamos ir sudaromos iš naujo. Pasiūlymas: Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Maksimalus darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra dveji metai. Paeiliui einančiomis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų savaičių mėnesių laikotarpis.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui
einančių sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra dveji metai., išskyrus jei darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą.
Paeiliui einančiomis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų mėnesių savaičių laikotarpis.“. 108. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-07682 Pasiūlymas: Pakeisti 67 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Jei nustatytas ar pratęstas darbo sutarties terminas viršija dvejų metų terminą, taip pat paeiliui einančių darbo sutarčių, kaip jos apibrėžtos šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus jei darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą, bendra trukmė viršija dvejų metų terminą, tokia sutartis laikoma neterminuota. Tokiu atveju laikotarpiai tarp darbo sutarčių įskaitomi į darbuotojo darbo santykių su darbdaviu trukmę, tačiau neturi būti apmokami.“
3 Argumentai: Terminuotoms darbo sutartims privalo būti nustatyti logiški laiko apribojimai, kitaip jos savo esme neatitiks pavadinimo. Pagal terminuotą darbo sutartį dirbančių darbuotojų garantijos ir galimybės apginti savo teises yra mažesnės, todėl Europos Sąjungos mastu būtent neterminuota darbo sutartis yra laikoma įprasta darbo sutarčių rūšimi. Pavyzdžiui, ES Tarybos direktyvoje 1999/70/EB pabrėžiamas ES socialinių partnerių susitarimas, kad nepaisant būtinybės propaguoti lankstaus darbo formas, neterminuotos sutartys yra bendriausia darbo santykių forma, padedanti gerinti pagal jas dirbančių darbuotojų gyventojų kokybę ir jų darbo rezultatus. Pasiūlymas: Pataisyti 67 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Su tuo pačiu darbuotoju paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių, sudarytų skirtingoms darbo funkcijoms atlikti, bendra trukmė negali viršyti vienerių penkerių metų.
Pažeidus šį reikalavimą, tokia darbo sutartis tampa neterminuota, o laikotarpiai tarp darbo sutarčių įskaitomi į darbuotojo darbo santykių su darbdaviu trukmę, tačiau neturi būti apmokami.“ Nepritarti Pasiūlymas itin ryškiai išskirtų Lietuvą iš kitų valstybių tarpo, mažintų konkurencingumą ir lankstumą. Turėtina omenyje, kad šiandien galima sudaryti terminuotas sutartis iki penkerių metų trukmės, o įstatymo numatytais atvejais – netgi neribotai. Tuo tarpu pasiūlymas iškreipia visą terminuotos sutarties instituto esmę. Be to, reikia vertinti kompleksiškai visą Socialinį modelį, kuris numato didesnius mokesčius darbdaviui, samdančiam darbuotojus pagal terminuotas darbo sutartis. 110. Seimo narys N. Puteikis
3 Argumentai: Kadangi nėra apibrėžta, kokios funkcijos laikytinos skirtingomis, atveriamas kelias piktnaudžiavimui, manipuliuojant sąvokomis. Pasiūlymas: Pakeisti 67 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Su tuo pačiu darbuotoju paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių, sudarytų skirtingoms darbo funkcijoms atlikti, bendra trukmė negali viršyti penkerių dvejų metų. Pažeidus šį reikalavimą, tokia darbo sutartis tampa neterminuota, o laikotarpiai tarp darbo sutarčių įskaitomi į darbuotojo darbo santykių su darbdaviu trukmę, tačiau neturi būti apmokami.“ Nepritarti Pasiūlymas itin ryškiai išskirtų Lietuvą iš kitų valstybių tarpo, mažintų konkurencingumą ir lankstumą. Turėtina omenyje, kad šiandien galima sudaryti terminuotas sutartis iki penkerių metų trukmės, o įstatymo numatytais atvejais – netgi neribotai. Tuo tarpu pasiūlymas iškreipia visą terminuotos sutarties instituto esmę. Be to, reikia vertinti kompleksiškai visą Socialinį modelį, kuris numato didesnius mokesčius darbdaviui, samdančiam darbuotojus pagal terminuotas darbo sutartis.
Žodis „skirtingas“ yra apibrėžtas Lietuvių kalbos žodyne. Jis reiškia „kuris skiriasi nuo kitų, yra kitoks“. 111. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-05683 Argumentai Atsižvelgiant į argumentus išsakytus teikiant pasiūlymą Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 67 str. 1 daliai, teikiamas siūlymas išbraukti šio straipsnio 3 dalį ir koreguoti 4 dalį. Pasiūlymas:
Išbraukti 67 straipsnio 3 dalį ir koreguoti jo 4 dalį taip: „3. Su tuo pačiu darbuotoju paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių, sudarytų skirtingoms darbo funkcijoms atlikti, bendra trukmė negali viršyti penkerių metų. Pažeidus šį reikalavimą, tokia darbo sutartis tampa neterminuota, o laikotarpiai tarp darbo sutarčių įskaitomi į darbuotojo darbo santykių su darbdaviu trukmę, tačiau neturi būti apmokami. 4. Terminuotų sutarčių, kurių maksimalus terminas negali viršyti penkerių metų, sudarymo galimybę su renkamais ar skiriamais darbuotojais, kūrybinių profesijų, pedagoginiais ir mokslo darbuotojais, kolegialių renkamųjų organų skiriamais darbuotojais ar kitais darbuotojais viešojo intereso gynimo tikslais nustato kiti įstatymai. Tokios sutartys gali būti sudaromos arba pratęstos neribotą skaičių kartų įstatyme nustatytu pagrindu ir kitos šio straipsnio nuostatos joms netaikomos.“ Nepritarti Terminuotos sutartys – lanksti darbo organizavimo forma ir jų laisvumas padidintų darbo vietų skaičių Lietuvoje. Apsauga, gerokai lenkianti užsienio šalių praktiką ir atitinkanti direktyvos reikalavimus, suteikiama – maksimalus dviejų metų terminas, reglamentuojamas tarpas tarp pratęsimų. 112. Seimo narys R. J.
4 Argumentai: Norma neaiški: nesuprantama, ar kalbama apie tam tikroms kadencijoms samdomus darbuotojus, ar viso valstybės sektoriaus darbuotojų įdarbinimą pagal terminuotas darbo sutartis. Dabartinė formuluotė lemtų, kad mokslo ir kiti išvardinti darbuotojai galėtų neribotą laiką būti samdomi pagal terminuotas darbo sutartis ir todėl neturėtų visų darbo teisėje numatytų garantijų. Pasiūlymas: Išbraukti 67 straipsnio 4 dalį ir atitinkamai suderinti straipsnio dalių numeraciją: „4.Terminuotų sutarčių, kurių maksimalus terminas negali viršyti penkerių metų, sudarymo galimybę su renkamais ar skiriamais darbuotojais, kūrybinių profesijų, pedagoginiais ir mokslo darbuotojais, kolegialių renkamųjų organų skiriamais darbuotojais ar kitais darbuotojais viešojo intereso gynimo tikslais nustato kiti įstatymai. Tokios sutartys gali būti sudaromos arba pratęstos neribotą skaičių kartų įstatyme nustatytu pagrindu ir kitos šio straipsnio nuostatos joms netaikomos.“ Nepritarti Šiuo metu yra visa eilė įstatymų, kurie numato terminuotų sutarčių sudarymą. Šios DK projekto nuostatos panaikinimas visas šias kategorijas (nuo pedagogų iki bendrovių vadovų) paverstų pagal neterminuotas sutartis dirbančiais darbuotojais, kas gali neatitikti jų darbo specifikos, viešojo intereso
2 Argumentai Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, o nustatomos taisyklių išimtys turi būti pagrįstos. Šiuo atveju atsižvelgtina į profesinių sąjungų pastabą Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas)
šalys nebuvo susitarę, nepagrįstumo.
Atkreiptinas dėmesys, kad kyla neaiškumų dėl šios nuostatos nesuderinamo su Projekto 67 straipsnyje nustatytu maksimaliu darbo sutarties terminu, t. y. ar ji laikytina pratęsiančia nustatytą maksimalų dviejų metų terminą. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 68 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti jį taip: „2. Darbo sutartis tampa neterminuota, jei darbo santykiai faktiškai tęsiasi sekančią darbo dieną ne mažiau kaip penkias darbo dienas po termino suėjimo. „ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti 69 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, jeigu darbo santykiai faktiškai
tęsiasi ne mažiau daugiau kaip penkias darbo dienas vieną administracijos darbo dieną po termino suėjimo, išskyrus šio Kodekso 67 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.“
2 Pasiūlymas: Pakeisti 68 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, jeigu darbo santykiai faktiškai tęsiasi ne mažiau daugiau kaip penkias darbo dienas vieną administracijos darbo dieną po termino suėjimo, išskyrus šio Kodekso 66 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.“
3 Argumentai: Kadangi terminuotų darbo sutarčių trukmė dažnai nesiekia metų, nustatytas trumpesnis terminas nėra logiškas ir neužtikrintų tinkamo darbuotojų informavimo. Pasiūlymas: Pakeisti 68 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jei darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip vienus metus tris mėnesius, apie darbo sutarties pasibaigimą dėl termino darbdavys privalo raštu įspėti darbuotoją ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, o jei darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip treji metai – ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų.
Pažeidęs šią pareigą, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui darbo užmokestį už kiekvieną termino pažeidimo dieną, bet ne daugiau kaip atitinkamai už penkias ar dešimt darbo dienų.“ Nepritarti Šiuo metu įspėjimas iš viso nėra numatytas, todėl siūlomas įspėjimas esant terminuotas sutarčiai pagerina darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, padėtį. Be to, įspėjimas, esant trumpesnėms terminuotoms darbo sutartims ženkliai padidina darbdaviams administracinę naštą. 116. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė
4 Argumentai: Siūloma įtvirtinti ribojimą darbdaviui nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, numatant, kad toks darbo sutarties nutraukimas darbuotojui turi būti kompensuojamas, sumokant jam už likusį sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį. Pasiūlymas: Pakeisti 68 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jei darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsėsi ilgiau kaip dvejus metus, darbo sutarčiai pasibaigus dėl jos termino, darbuotojui išmokama jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, sumokėjęs darbuotojui už likusį sutarties galiojimo laiką jo vidutinį darbo užmokestį.“. Nepritarti Tokiu atveju pagal terminuotą darbo sutartį dirbantys darbuotojai atsidurtų geresnėje padėtyje nei dirbantys pagal neterminuotą darbo sutartį. Manome, kad turėtų būti taikomos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės nuostatos.
Su darbuotojais darbo sutartys darbdavio iniciatyva turi būti nutraukiamos tuo pačiu pagrindu (turi galioti DK 57 str.) – priešingu atveju būtų leidžiami net ir diskriminaciniai atleidimai. 117. Seimo narys N. Puteikis
4 Argumentai: Kadangi terminuotų darbo sutarčių trukmė dažnai nesiekia metų, nustatytas ilgesnis terminas realiai nepadėtų užtikrinti darbuotojų interesų ir neskatintų darbdavių sudaryti nuolatines darbo sutartis, atsisakant iš esmės ydingų terminuotų sutarčių. Pasiūlymas: Pakeisti 68 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jei darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsėsi ilgiau kaip dvejus metus, darbo sutarčiai pasibaigus dėl jos termino, darbuotojui išmokama jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.“ Nepritarti Šiuo metu išeitinė išmoka iš viso nėra numatyta, todėl siūloma išmoka esant terminuotas sutarčiai pagerina darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, padėtį. 118. Seimo narys R. J. Dagys
13 Argumentai: Sąvokos „objektyviai pagrįsti“, „objektyviai pagrįsta“ yra per talpios ir leistų darbdaviui praktiškai nevykdyti šio Projekto straipsnio dalių reikalavimų. Pasiūlymas: Pataisyti 69 straipsnio 1 ir 4 dalis bei jas išdėstyti taip: „1. Pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti sudaromos mažiau palankios darbo sąlygos, įskaitant darbo apmokėjimą, negu palyginamajam pagal neterminuotą darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, nebent tokie skirtumai būtų objektyviai pagrįsti.“ „4. Darbuotojo pagal terminuotą darbo sutartį aplinkybė neatleidžia darbdavio nuo pareigos užtikrinti tokio darbuotojo mokymą, kvalifikacijos kėlimą, profesinį tobulėjimą ir karjerą, nebent tai būtų objektyviai nepagrįsta.“ Pritarti Pritarta žodžių išbraukimui. 119. Seimo narys N.
1 Argumentai: Projekto rengėjai siūlo subjektyvią, aiškiai neapibrėžtą, jokiais objektyviais kriterijais neišmatuojamą „objektyviai pagrįstų skirtumų“ sampratą. Tai sudaro sąlygas darbdavio piktnaudžiavimui, vienašališkai nusprendžiant dėl jos turinio. Pasiūlymas: Pakeisti 69 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti sudaromos mažiau palankios darbo sąlygos, įskaitant darbo apmokėjimą, negu palyginamajam pagal neterminuotą darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, nebent tokie skirtumai būtų objektyviai pagrįsti.“ Pritarti Pritarta žodžių išbraukimui. 120. Seimo narys N. Puteikis
3 Argumentai: Projekto rengėjai siūlo subjektyvią, aiškiai neapibrėžtą, jokiais objektyviais kriterijais neišmatuojamą „objektyviai pagrįsto“ atsižvelgimo sampratą. Tai sudaro sąlygas darbdavio piktnaudžiavimui, vienašališkai nusprendžiant dėl jos turinio. Pasiūlymas: Pakeisti 68 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nustatant darbo, darbo apmokėjimo, kvalifikacijos kėlimo ar skatinimo sąlygas, darbdaviui draudžiama atsižvelgti į skirtingą pagal terminuotą darbo sutartį ir pagal neterminuotą darbo sutartį dirbančių darbuotojų darbo santykių su darbdaviu trukmę, nebent toks atsižvelgimas yra objektyviai pagrįstas.“
4 Argumentai: Dažnu atveju nėščia moteris dėl sveikatos būklės laikinai negali skirti darbui tiek laiko ir dėmesio, kiek kiti tokioje padėtyje nesantys darbuotojai, todėl teoriškai pagrindas nutraukti su jomis darbo sutartį gali atsirasti visada. Todėl Darbo kodeksas, kuriuo įsipareigojama gerbti šeiminius įsipareigojimus ir nediskriminuoti dėl šeiminės padėties ar ketinimo turėti vaiką, neturėtų sudaryti prielaidų lengvam nėščios moters atleidimui. Pasiūlymas:
Papildyti 69 straipsnį nauja dalimi bei jas išdėstyti taip: „5.
Darbdavys negali atleisti nėščiosios, dirbančios pagal terminuotą darbo sutartį.“
1 N Argumentai: Įstatymo projekte nėra nustatyta kada darbdavys privalo darbuotoją į darbą priimti pagal neterminuotą darbo sutartį, todėl, neįtvirtinus tokios nuostatos tikėtina, kad darbdaviai turės galimybę piktnaudžiauti ir stengsis nuolatinio pobūdžio darbui priimant darbuotojus visais atvejais sudaryti terminuotas darbo sutartis. Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
“ 1. Priimant darbuotoją nuolatinio pobūdžio darbui, darbdavys su juo sudaro neterminuotą
darbo sutartį“
Atkreiptinas dėmesį, kad 67 straipsnyje yra siūloma nustatyti, kad terminuota darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui gali būti sudaroma, jeigu dėl to sutarta kolektyvinėje sutartyje. Terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip dvidešimt procentų nuo visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus. Taip pat yra numatoma, kad sudarius terminuotą darbo sutartį darbdavys mokės dvigubai didesnę nedarbo socialinio draudimo įmoką t.y. 3,6 proc. 123. Seimo narys N. Puteikis
3 Argumentas: Kadangi terminuotų darbo sutarčių trukmė dažnai nesiekia metų, nustatytas informavimo periodiškumas (kartą per metus) nėra logiškas ir neužtikrintų tinkamo darbuotojų informavimo. Pasiūlymas: Pakeisti 70 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbdaviai kartą du kartus per metus teikia darbo tarybai darbuotojų atstovams informaciją apie terminuotų darbo sutarčių būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydamas darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas sutartis, skaičių, užimamas pareigybes ir darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: „3.
Darbdaviai ne rečiau kaip kartą per metus teikia darbo tarybai informaciją apie terminuotų darbo sutarčių būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydamas darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas sutartis, skaičių, užimamas pareigybes ir darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.“
1 Argumentai: Siūloma laikinojo darbo sutarties šalimi laikyti tik licenciją turinčią laikinojo įdarbinimo įmonę, nes tokių įmonių veikla yra visiškai neribojama ir nekontroliuojama. Taip pat siūloma pakeisti 71 straipsnio 1 dalį atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Pasiūlymas: Pakeisti 71 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Laikinojo darbo sutartis – susitarimas tarp darbuotojo (toliau – laikinasis darbuotojas) ir darbdavio (toliau – laikinojo įdarbinimo įmonė), pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens (toliau – laikinojo darbo naudotojo) naudai ir jam būdamas pavaldus, o darbdavys laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti. Laikinojo darbo sutarties šalis kaip darbdavys gali būti tik licencijuota laikinojo įdarbinimo įmonė.“. Pritarti
11 Argumentai Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas)
saugotiną gėrį.
Šiuo atveju - motinos ir vaiko sveikatą, vaiko teisę augti su tėvais, pastariesiems užtikrinant darbo sąlygas leidžiančias suderinti vaiko interesus ir tėvų galimybę dirbti ir užsidirbti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 74 straipsnio 1 dalies 1 punktą taip: „1) nėščių, neseniai pagimdžiusių, ar krūtimi maitinančių darbuotojų, darbuotojų auginančių vaikų iki trejų metų bei maitinančių motinų apsaugos ir asmenų iki aštuoniolikos metų apsaugos; „
12 Argumentai: Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, santuokoje gyvenantys žmonės yra įvardijami kaip šeima, todėl reguliavimas perteklinis. Pasiūlymas: Pataisyti 74 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei jį išdėstyti taip: „2) diskriminacijos lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės, šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus pagrindais uždraudimo.“
2 Argumentai: Projekto rengėjų siūlomas reglamentavimas sukuria galimybę diskriminuoti laikinus darbuotojus, palyginus su kitais tą pačią funkciją atliekančiais darbuotojais. Pasiūlymas: Pakeisti 74 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Laikinojo įdarbinimo įmonė privalo užtikrinti, kad už darbą laikinojo darbo naudotojui laikino darbuotojo darbo užmokestis būtų ne mažesnis už užmokestį, koks būtų jam mokamas, jeigu laikinojo darbo naudotojas būtų laikiną darbuotoją įdarbinęs pagal darbo sutartį toje pačioje darbo vietoje, išskyrus, kai pagal neterminuotą laikinojo darbo sutartį dirbantys laikini darbuotojai tarp siuntimų gauna darbo užmokestį iš laikinojo įdarbinimo įmonės ir šio darbo užmokesčio dydis tarp siuntimų yra toks pats kaip ir siuntimų metu.
Už pareigos mokėti laikinam darbuotojui už darbą laikinojo darbo naudotojui tokį darbo užmokestį, koks būtų jam mokamas, jeigu laikinojo darbo naudotojas būtų laikinąjį darbuotoją įdarbinęs pagal darbo sutartį toje pačioje darbo vietoje, įvykdymą laikinojo darbo naudotojas atsako subsidiariai.“ Nepritarti Projektas atitinka 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones nuostatas. 128. Seimo narys N. Puteikis 2015-11-1176 Argumentai: Projekto rengėjų siūlomas reglamentavimas sukuria galimybę diskriminuoti pagal neterminuotą laikinojo darbo sutartį dirbančius darbuotojus ir nustato jiems su civilizuota darbo santykių samprata nesuderinamą prievolę 5 dienas dirbti nemokamai. Pasiūlymas:
Pakeisti 75 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Pagal neterminuotą laikinojo darbo sutartį dirbančio laikino darbuotojo, taip pat laikino darbuotojo, kurio terminuota laikinojo darbo sutartis nesibaigia pasibaigus darbui pas konkretų laikinojo darbo naudotoją, laikotarpiai už laikotarpius tarp siuntimų dirbti iki penkių darbo dienų iš eilės neapmokami. Už kitas dienas tarp siuntimų dirbti laikinam darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, nebent laikinas darbuotojas atsisakė dirbti pas darbdavio nurodytą konkretų laikinojo darbo naudotoją.“ Nepritarti Projektas atitinka 2008 m. lapkričio 19 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones nuostatas. 129. Seimo narys N. Puteikis
36 N Argumentai: Būtina konkrečiomis priemonėmis užkardyti piktnaudžiavimą. Pasiūlymas: Papildyti 78 straipsnio 3 dalį 6 punktu: „6. Vienam darbdaviui tuo pačiu metu dirbančių darbuotojų per laikinojo įdarbinimo įmones negali viršyti vieno dešimtadalio visų galiojančių jo darbo sutarčių skaičiaus.“ Nepritarti Pasiūlymas neatitinka 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones 4 straipsnio nuostatų. 130. Seimo narys R. J. Dagys 2015-11-0285 Argumentai: Sezoninio darbo sutartis yra galiojančioje Darbo kodekso redakcijoje. Tai yra pasiteisinusi nuostata žemės ūkio srityje. Pasiūlymas: VI skyriaus „Terminuota darbo sutartis“ antrą skirsnį „Laikinojo darbo sutartys“ papildyti nauju straipsniu, atitinkamai suderinti straipsnių numeraciją, o naują straipsnį išdėstyti taip: „80 straipsnis. Sezoninė darbo sutartis
darbams atlikti. Sezoniniais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu), ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą. 2. Sezoninių darbų sąrašą, sezoninės darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatybes remdamasi šiuo Kodeksu nustato Vyriausybė.“
131Seimo narys M.
Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-0485 Argumentai Atsižvelgiant į argumentus išdėstytus prie pasiūlymo Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 65 str. 1 daliai 5 punktui, teikiamas siūlymas išbraukti nenustatytos apimties darbo sutartį reglamentuojančias nuostatas Projekte. Pasiūlymas:
Išbraukti VI skyriaus IV skirsnį NENUSTATYTOS APIMTIES DARBO SUTARTIS išbraukiant punktus 84-87 punktus atitinkamai pakeičiant V-VII skirsnių numeraciją ir straipsnių numeraciją:
apimties darbo sutartis – tai tokia darbo sutartis, pagal kurią darbo sutartyje darbo funkcijos atlikimo laikas iš anksto nenustatytas, tačiau darbuotojas įsipareigoja darbo funkciją atlikti darbdavio kvietimu, o darbdavys įsipareigoja darbuotojui sumokėti už jo atliktą darbą. 2. Be šiame Kodekse nustatytų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, nenustatytos apimties darbo sutartyje turi būti susitarta dėl kvietimo darbuotojui dirbti formos ir įteikimo tvarkos. 3. Darbo užmokestis darbuotojui mokamas tik už laiką, kurį darbuotojas turėjo vykdyti darbo funkciją pagal darbdavio kvietimą dirbti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį. Darbo užmokestis sumokamas sutartyje nustatytais terminais, tačiau ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, jei tą mėnesį buvo dirbama pagal darbdavio kvietimą. 4. Minimalioji darbo trukmė, kurią turi išdirbti darbuotojas, yra aštuonios valandos per kalendorinį mėnesį. Jei darbuotojas nėra pakviestas dirbti tokios minimaliosios trukmės darbo arba jo neišdirba, jam turi būti sumokėtas atlyginimas už aštuonių darbo valandų darbą. 5. Vienam darbdaviui tuo pačiu metu galiojančių nenustatytos apimties darbo sutarčių skaičius negali viršyti vieno dešimtadalio visų jo darbo sutarčių.
Jeigu įmonėje yra mažiau kaip 10 darbo vietų (pareigybių), tai toje įmonėje negali būti sudaryta ir galioti daugiau kaip viena nenustatytos apimties darbo sutartis. 6. Draudžiama sudaryti nenustatytos apimties darbo sutartis dirbti statybos darbus, taip pat darbus namų ūkyje. Apie priimtą į darbą pagal nenustatytos apimties darbo sutartį darbuotoją darbdavys privalo pranešti Valstybinei darbo inspekcijai
tvarka ir terminais. 85 straipsnis. Kvietimas dirbti
apimtis darbo valandomis nustatoma darbdaviui pateikus darbuotojui kvietimą dirbti. Jame nurodomas darbo valandų per pamainą (darbo dieną) skaičius, darbo režimas, darbo pradžia ir pabaiga ar darbo dienų skaičius. 2. Darbuotojas turi teisę raštu atsisakyti dirbti pagal kvietimą, jei kvietimas pareiškiamas vėliau kaip penkios kalendorinės dienos iki darbo pradžios. Toks atsisakymas nelaikomas darbo pareigų pažeidimu. 3. Darbuotojui pradėjus dirbti, kvietime dirbti nustatytą darbo valandų per darbo dieną (pamainą) skaičių, darbo režimą, darbo pabaigą darbdavys turi teisę vienašališkai pakeisti, įspėjęs darbuotoją prieš vieną darbo dieną, nebent darbo sutartyje nustatytas kitas terminas. Darbuotojui nesutikus dirbti darbdavio pakeistomis kvietime sąlygomis, darbo funkcijos vykdymas baigiasi pagal darbuotojui įteiktame pirminiame kvietime nustatytas sąlygas. Toks nesutikimas nelaikomas darbo pareigų pažeidimu. 86 straipsnis. Draudimai darbdaviui Darbdaviui draudžiama:
1) trukdyti darbuotojui nenustatytos apimties darbo sutarties metu dirbti kitam darbdaviui pagal darbo sutartį, nepriklausomai nuo jos rūšies;
2) bloginti darbuotojo darbo sąlygas dėl to, kad jis atsisakė priimti kvietimą ar keisti kvietime nurodytą darbo funkcijos apimtį. 87 straipsnis.
Be šiame Kodekse numatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, nenustatytos apimties darbo sutartis taip pat pasibaigia:
1) darbuotojui vienašališkai nutraukus sutartį raštu įspėjus darbdavį prieš penkias darbo dienas;
2) darbdaviui vienašališkai nutraukus sutartį dėl to, kad darbuotojas atsisakė priimti laiku pateiktą kvietimą dirbti daugiau kaip tris kartus per pastaruosius tris mėnesius. Tokiu atveju darbuotojas įspėjamas raštu prieš penkias darbo dienas ir atleidžiamas sumokėjus penkių darbo dienų vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką.“
2015-11-0985 Argumentai: Naujai siūloma darbo sutarties rūšis – nenustatytos apimties darbo sutartis – visiškai neužtikrina darbuotojo interesų ir leidžia darbdaviui disponuoti visomis darbo sutarties sąlygomis savo naudai. Tokia darbo sutarties rūšis kol kas yra numatyta tik Jungtinės Karalystės, Nyderlandų teisėje (Belgijoje – su tam tikromis išimtimis), ir Europos Komisija yra pripažinusi tai netaikytina praktika bei laiko blogu pavyzdžiu. Nesuprantama, kodėl Darbo kodekso rengėjai nusprendė pasiremti būtent tokiu pavyzdžiu, kokiu remtis nerekomenduojama, todėl siūloma nenustatytos apimties darbo sutarties atsisakyti. Pasiūlymas:
Išbraukti II dalies VI skyriaus Ketvirtąjį skirsnį. „KETVIRTASIS SKIRSNIS
84 straipsnis. Nenustatytos apimties darbo sutarties sąvoka ir turinys
apimties darbo sutartis – tai tokia darbo sutartis, pagal kurią darbo sutartyje darbo funkcijos atlikimo laikas iš anksto nenustatytas, tačiau darbuotojas įsipareigoja darbo funkciją atlikti darbdavio kvietimu, o darbdavys įsipareigoja darbuotojui sumokėti už jo atliktą darbą. 2. Be šiame Kodekse nustatytų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, nenustatytos apimties darbo sutartyje turi būti susitarta dėl kvietimo darbuotojui dirbti formos ir įteikimo tvarkos. 3.
darbuotojui mokamas tik už laiką, kurį darbuotojas turėjo vykdyti darbo funkciją pagal darbdavio kvietimą dirbti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį. Darbo užmokestis sumokamas sutartyje nustatytais terminais, tačiau ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, jei tą mėnesį buvo dirbama pagal darbdavio kvietimą. 4. Minimalioji darbo trukmė, kurią turi išdirbti darbuotojas, yra aštuonios valandos per kalendorinį mėnesį. Jei darbuotojas nėra pakviestas dirbti tokios minimaliosios trukmės darbo arba jo neišdirba, jam turi būti sumokėtas atlyginimas už aštuonių darbo valandų darbą. 5. Vienam darbdaviui tuo pačiu metu galiojančių nenustatytos apimties darbo sutarčių skaičius negali viršyti vieno dešimtadalio visų jo darbo sutarčių. Jeigu įmonėje yra mažiau kaip 10 darbo vietų (pareigybių), tai toje įmonėje negali būti sudaryta ir galioti daugiau kaip viena nenustatytos apimties darbo sutartis. 6. Draudžiama sudaryti nenustatytos apimties darbo sutartis dirbti statybos darbus, taip pat darbus namų ūkyje. Apie priimtą į darbą pagal nenustatytos apimties darbo sutartį darbuotoją darbdavys privalo pranešti Valstybinei darbo inspekcijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais. 85 straipsnis. Kvietimas dirbti
apimtis darbo valandomis nustatoma darbdaviui pateikus darbuotojui kvietimą dirbti. Jame nurodomas darbo valandų per pamainą (darbo dieną) skaičius, darbo režimas, darbo pradžia ir pabaiga ar darbo dienų skaičius. 2. Darbuotojas turi teisę raštu atsisakyti dirbti pagal kvietimą, jei kvietimas pareiškiamas vėliau kaip penkios kalendorinės dienos iki darbo pradžios. Toks atsisakymas nelaikomas darbo pareigų pažeidimu. 3.
dirbti, kvietime dirbti nustatytą darbo valandų per darbo dieną (pamainą) skaičių, darbo režimą, darbo pabaigą darbdavys turi teisę vienašališkai pakeisti, įspėjęs darbuotoją prieš vieną darbo dieną, nebent darbo sutartyje nustatytas kitas terminas. Darbuotojui nesutikus dirbti darbdavio pakeistomis kvietime sąlygomis, darbo funkcijos vykdymas baigiasi pagal darbuotojui įteiktame pirminiame kvietime nustatytas sąlygas. Toks nesutikimas nelaikomas darbo pareigų pažeidimu. 86 straipsnis. Draudimai darbdaviui Darbdaviui draudžiama:
1) trukdyti darbuotojui nenustatytos apimties darbo sutarties metu dirbti kitam darbdaviui pagal darbo sutartį, nepriklausomai nuo jos rūšies;
2) bloginti darbuotojo darbo sąlygas dėl to, kad jis atsisakė priimti kvietimą ar keisti kvietime nurodytą darbo funkcijos apimtį. 87 straipsnis. Nenustatytos apimties darbo sutarties pasibaigimas Be šiame Kodekse numatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, nenustatytos apimties darbo sutartis taip pat pasibaigia:
1) darbuotojui vienašališkai nutraukus sutartį raštu įspėjus darbdavį prieš penkias darbo dienas;
2) darbdaviui vienašališkai nutraukus sutartį dėl to, kad darbuotojas atsisakė priimti laiku pateiktą kvietimą dirbti daugiau kaip tris kartus per pastaruosius tris mėnesius. Tokiu atveju darbuotojas įspėjamas raštu prieš penkias darbo dienas ir atleidžiamas sumokėjus penkių darbo dienų vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką.“. Pritarti
2015-11-1185 Argumentai: Nenustatytos apimties darbo sutartis visiškai neužtikrina darbuotojo interesų ir leidžia darbdaviui manipuliuoti visomis darbo sutarties sąlygomis savo naudai. Siūloma nenustatytos apimties darbo sutarties atsisakyti. Pasiūlymas: Panaikinti ketvirtą skirsnį „Nenustatytos apimties darbo sutartis“ su visais straipsniais. KETVIRTASIS
turinys 1.
Nenustatytos apimties darbo sutartis – tai tokia darbo sutartis, pagal kurią darbo sutartyje darbo funkcijos atlikimo laikas iš anksto nenustatytas, tačiau darbuotojas įsipareigoja darbo funkciją atlikti darbdavio kvietimu, o darbdavys įsipareigoja darbuotojui sumokėti už jo atliktą darbą. 2. Be šiame Kodekse nustatytų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, nenustatytos apimties darbo sutartyje turi būti susitarta dėl kvietimodarbuotojui dirbti formos ir įteikimo tvarkos. 3. Darbo užmokestis darbuotojui mokamas tik už laiką, kurį darbuotojas turėjo vykdyti darbo funkciją pagal darbdavio kvietimą dirbti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį. Darbo užmokestis sumokamas sutartyje nustatytais terminais, tačiau ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, jei tą mėnesį buvo dirbama pagal darbdavio kvietimą. 4. Minimalioji darbo trukmė, kurią turi išdirbti darbuotojas, yra aštuonios valandos per kalendorinį mėnesį. Jei darbuotojas nėra pakviestas dirbti tokios minimaliosios trukmės darbo arba jo neišdirba, jam turi būti sumokėtas atlyginimas už aštuonių darbo valandų darbą. 5. Vienam darbdaviui tuo pačiu metu galiojančių nenustatytos apimties darbo sutarčių skaičius negali viršyti vieno dešimtadalio visų jo darbo sutarčių. Jeigu įmonėje yra mažiau kaip 10 darbo vietų (pareigybių), tai toje įmonėje negali būti sudaryta ir galioti daugiau kaip viena nenustatytos apimties darbo sutartis. 6. Draudžiama sudaryti nenustatytos apimties darbo sutartis dirbti statybos darbus, taip pat darbus namų ūkyje. Apie priimtą į darbą pagal nenustatytos apimties darbo sutartį darbuotoją darbdavys privalo pranešti Valstybinei darbo inspekcijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais. 85 straipsnis. Kvietimas dirbti
veiklos apimtis darbo valandomis nustatoma darbdaviui pateikus darbuotojui kvietimą dirbti.
Jame nurodomas darbo valandų per pamainą (darbo dieną) skaičius, darbo režimas, darbo pradžia ir pabaiga ar darbo dienų skaičius. 2. Darbuotojas turi teisę raštu atsisakyti dirbti pagal kvietimą, jei kvietimas pareiškiamas vėliau kaip penkios kalendorinės dienos iki darbo pradžios. Toks atsisakymas nelaikomas darbo pareigų pažeidimu. 3. Darbuotojui pradėjus dirbti, kvietime dirbti nustatytą darbo valandų per darbo dieną (pamainą) skaičių, darbo režimą, darbo pabaigą darbdavys turi teisę vienašališkai pakeisti, įspėjęs darbuotoją prieš vieną darbo dieną, nebent darbo sutartyje nustatytas kitas terminas. Darbuotojui nesutikus dirbti darbdavio pakeistomis kvietime sąlygomis, darbo funkcijos vykdymas baigiasi pagal darbuotojui įteiktame pirminiame kvietime nustatytas sąlygas. Toks nesutikimas nelaikomas darbo pareigų pažeidimu. 86 straipsnis. Draudimai darbdaviui Darbdaviui draudžiama:
darbdaviui pagal darbo sutartį, nepriklausomai nuo jos rūšies;
ar keisti kvietime nurodytą darbo funkcijos apimtį. 87 straipsnis. Nenustatytos apimties darbo sutarties pasibaigimas Be šiame Kodekse numatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, nenustatytos apimties darbo sutartis taip pat pasibaigia:
penkias darbo dienas;
2) darbdaviui vienašališkai nutraukus sutartį dėl to, kad darbuotojas atsisakė priimti laiku pateiktą kvietimą dirbti daugiau kaip tris kartus per pastaruosius tris mėnesius. Tokiu atveju darbuotojas įspėjamas raštu prieš penkias darbo dienas ir atleidžiamas sumokėjus penkių darbo dienų vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. Pritarti
kt.
kt. 2015-10-078631 Pasiūlymas: Pakeisti 88 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) sudarant iki dvejų metų trukmės darbo sutartį su naujai priimamu asmeniu, bet ne daugiau kaip su 10 procentų dirbančių darbuotojų;
2015-11-1190 Argumentai: Darbo vietos dalijimosi sutartis visiškai neužtikrina darbuotojo interesų ir leidžia darbdaviui manipuliuoti visomis darbo sutarties sąlygomis savo naudai. Siūloma nenustatytos apimties darbo sutarties atsisakyti. Pasiūlymas: Panaikinti šeštą skirsnį „Darbo vietos dalijimosi sutartis“ su visais straipsniais. ŠEŠTASIS
darbuotojai gali susitarti su darbdaviu dėl vienos darbo vietos dalijimosi, neviršijant vienam darbuotojui nustatytos maksimaliosios darbo laiko normos. 2. Abiejose darbo sutartyse turi būti nurodyta tokios darbo sutarties rūšis, kito darbuotojo tapatybė ir jo kontaktiniai duomenys, darbuotojo darbo laiko norma (darbo valandų per savaitę skaičius). Nenustačius kitaip sutartyse, laikoma, kad abiejų darbuotojų darbo laiko norma vienoda. 3. Sulygti dėl darbo vietos dalijimosi darbo sutarties galima tiek sudarant naują darbo sutartį, tiek laikinai pakeičiant galiojančią kitos rūšies darbo sutartį. Darbdavys privalo apsvarstyti ir, esant organizacinei ir gamybinei galimybei, tenkinti darbuotojo, auginančio vaiką (įvaikį) iki šešerių metų amžiaus, prašymą laikinai laikotarpyje iki vaikui (įvaikiui) sukaks šešeri metai, pakeisti galiojančią kitos rūšies darbo sutartį darbo vietos dalijimosi sutartimi. Toks darbuotojas turi teisę grįžti dirbti pagal prieš darbo vietos dalijimosi sutartį jam galiojusią kitos rūšies darbo sutartį raštu įspėjęs darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino. 93 straipsnis. Darbo laiko režimas 1.
su kitu darbuotoju. Bet kuriuo atveju turi būti laikomasi maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų. 2. Darbdaviui reikalaujant, apie darbo laiko paskirstymą tarp darbuotojų per dieną, savaitę ar ilgesnį laikotarpį darbdavį privaloma informuoti sutartyse nustatytu laiku ir tvarka. 3. Darbo laiko režimas gali būti keičiamas darbuotojų tarpusavio susitarimu, informavus apie tai darbdavį, jei tai nustatyta darbo vietos dalijimosi sutartyse. 4. Darbuotojų susitarimai ir jų vykdymas negali niekaip paveikti darbuotojų pareigos dirbti darbdaviui pagal sulygtą su juo darbo režimą. Visais atvejais darbuotojai privalo taip vienas kitą pakeisti darbe, kad nenukentėtų darbo funkcijos vykdymas. 5. Vieno darbuotojo laikinasis nedarbingumas, atostogos neturi įtakos kito darbuotojo darbo laiko režimui, nebent darbo vietos dalijimosi sutartyse nustatyta kitaip. Darbdavys tokį darbuotoją laikinai gali pakeisti kitu darbuotoju, su kuriuo pagal darbo dalijimosi sutartį dirbantis darbuotojas turi kooperuotis darbo funkcijai įvykdyti. 94 straipsnis. Darbo vietos dalijimosi sutarties pasibaigimas
darbuotojo darbo vietos dalijimosi sutartis lieka galioti vieną mėnesį, kol darbo vietos dalijimosi sutartis bus sudaryta su kitu darbuotoju. Tokios sutarties nesudarius per minėtą laikotarpį, darbdavys turi teisę atleisti darbuotoją, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir išmokėdamas pusės mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, išskyrus šio Kodekso
šešerių metų amžiaus, kuris lieka dirbti ne viso darbo laiko sąlygomis. 2. Darbo sutarties šalys gali susitarti, kad darbo vietos dalijimosi sutarčiai pasibaigus jos sudaro ne viso darbo laiko darbo sutartį ar kitaip pakeičia darbo sutartį.
Nepritarti Dėl darbo vietos dalijimosi sutarties buvo sutarta Trišalėje taryboje. Pasiūlymu siekiama užkirsti kelią darbo ir šeiminių interesų darbo ir mokslo galimybių geresniam derinimui, todėl siūlytina tokiam pasiūlymui nepritarti. 136. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė
3 Argumentai: Siekiant saugoti ir ginti šeimų, auginančių vaikus, interesus, atsižvelgiant tiek į vaikų amžių, kai jie dar negali saugiai patys savimi pasirūpinti, tiek į vaikų amžių, kai jie gali pradėti dirbti ir materialiai pradėti būti savarankiškesni, siūloma nustatyti bendrą keturiolikos metų amžiaus ribą visiems vaikams, nepriklausomai, kiek jų auga šeimoje ir vienas ar du tėvai juos augina. Juolab, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu ketinama ateityje reguliuoti su vaikų amžiumi susijusias tėvų pareigas. Pasiūlymas:
Pakeisti 92 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Sulygti dėl darbo vietos dalijimosi darbo sutarties galima tiek sudarant naują darbo sutartį, tiek laikinai pakeičiant galiojančią kitos rūšies darbo sutartį. Darbdavys privalo apsvarstyti ir, esant organizacinei ir gamybinei galimybei, tenkinti darbuotojo, auginančio vaiką (įvaikį) iki šešerių keturiolikos metų amžiaus, prašymą laikinai laikotarpyje iki vaikui (įvaikiui) sukaks šešeri metai keturiolika metų, pakeisti galiojančią kitos rūšies darbo sutartį darbo vietos dalijimosi sutartimi. Toks darbuotojas turi teisę grįžti dirbti pagal prieš darbo vietos dalijimosi sutartį jam galiojusią kitos rūšies darbo sutartį raštu įspėjęs darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino.“. Nepritarti Pernelyg didelė apsauga daro tėvus nepatrauklius darbo rinkoje ir sumažina jų galimybes įsidarbinti.
Manome, kad siūloma apsauga pakankamai subalansuota: ir saugo šeimų interesus, ir pernelyg neapsunkins darbdavių. 3. Sulygti dėl darbo vietos dalijimosi darbo sutarties galima tiek sudarant naują darbo sutartį, tiek laikinai pakeičiant galiojančią kitos rūšies darbo sutartį. Darbdavys privalo apsvarstyti ir, esant organizacinei ir gamybinei galimybei, tenkinti darbuotojo, auginančio vaiką (įvaikį) iki šešerių septynerių metų amžiaus, prašymą laikinai laikotarpyje iki vaikui (įvaikiui) sukaks šešeri septyneri metai, pakeisti galiojančią kitos rūšies darbo sutartį darbo vietos dalijimosi sutartimi. Toks darbuotojas turi teisę grįžti dirbti pagal prieš darbo vietos dalijimosi sutartį jam galiojusią kitos rūšies darbo sutartį raštu įspėjęs darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino.“
kt. 2015-10-07921 Pasiūlymas: Pakeisti 94 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Pasibaigus darbo vietos dalijimosi sutarčiai su vienu darbuotoju, kito darbuotojo darbo vietos dalijimosi sutartis lieka galioti vieną mėnesį, kol darbo vietos dalijimosi sutartis bus sudaryta su kitu darbuotoju. Tokios sutarties nesudarius per minėtą laikotarpį, darbdavys turi pasiūlyti darbuotojui dirbti visa apimtimi, o jam atsisakius, turi teisę atleisti darbuotoją, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir išmokėdamas pusės mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, išskyrus šio Kodekso 92 straipsnio 3 dalyje nurodytą darbuotoją, auginantį vaiką (įvaikį) iki šešerių septynerių metų amžiaus, kuris lieka dirbti ne viso darbo laiko sąlygomis.“
2015-11-1193 Argumentai: Darbo keliems darbdaviams sutartis visiškai neužtikrina darbuotojo interesų ir leidžia darbdaviui manipuliuoti visomis darbo sutarties sąlygomis savo naudai.
Siūloma nenustatytos apimties darbo sutarties atsisakyti. Pasiūlymas: Panaikinti septintą skirsnį „Darbo keliems darbdaviams sutartis“ su visais straipsniais. SEPTINTASIS
darbuotoju sudaromoje darbo sutartyje vietoj vieno darbdavio gali būti nurodyti du ar daugiau darbdavių tai pačiai darbo funkcijai atlikti. 2. Kiekvienas darbdavys, atsižvelgdamas į jiems skirtą darbuotojo laiką, turi teisę darbuotojo atžvilgiu įgyvendinti darbdavio teises ir privalo vykdyti darbdavio pareigas, užtikrinti šio Kodekso ir kitų darbo teisės normų taikymą. 3. Darbo keliems darbdaviams sutartyje gali būti nustatyta, kad darbuotojo darbo laikas neskirstomas kiekvienam darbdaviui atskirai, jei darbuotojas vienu metu vykdo kelių darbdavių užduotis, tačiau nustatoma kiekvieno darbdavio apmokama darbo laiko normos dalis. 96 straipsnis. Darbo laiko norma ir darbo laiko režimas
sutarta, kad darbuotojo darbo laikas skirstomas kiekvienam darbdaviui atskirai, kiekvienam darbdaviui tenkanti darbuotojo darbo laiko norma nurodoma arba darbo sutartyje, arba ne vėliau kaip penkias darbo dienas jam pranešamame darbo grafike. 2. Darbo laiko režimas ir darbo laiko grafikas turi būti sudaryti taip, kad nebūtų pažeisti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai. 97 straipsnis. Pirmasis darbdavys ir kiti darbdaviai
keliems darbdaviams sutartyje darbdavių susitarimu privaloma nurodyti pirmąjį darbdavį, kuris atliks visas darbdavio funkcijas, susijusias su darbo grafiko sudarymu, darbuotojo pajamų apmokestinimu, socialinio draudimo ir kitų įmokų už šį darbuotoją sumokėjimu, informacijos apie jį pateikimu. 2.
darbdaviai pirmajam darbdaviui privalo kompensuoti išlaidas pagal jų sudarytą susitarimą priklausomai nuo darbo laiko, kurį jiems dirbo šis darbuotojas. Šių išlaidų kompensavimas nelaikomas pirmojo darbdavio pajamomis, o visų darbdavių išlaidos prilyginamos darbo sąnaudoms. 3. Visi darbdaviai solidariai atsako dėl savo įsipareigojimų darbuotojui bei prievolių, susijusių su darbuotojo pajamų apmokestinimu, socialinio draudimo ir kitų įmokų už šį darbuotoją sumokėjimu, įvykdymo. 4. Darbuotojas turi teisę bet kurio darbdavio reikalauti įvykdyti darbdavio pareigas pagal darbo sutartį. 5. Pirmasis darbdavys atstovauja visus darbdavius darbo ginčuose su darbuotoju. 98 straipsnis. Darbo keliems darbdaviams sutarties pasibaigimas
Kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka. Pareiškimas nutraukti darbo sutartį yra pateikiamas pirmajam darbdaviui. 2. Bet kuris darbdavys turi teisę inicijuoti darbo keliems darbdaviams sutarties nutraukimą šio Kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka, pranešdamas apie tai visoms darbo keliems darbdaviams sutarties šalims. Sprendimą nutraukti darbo sutartį ar siūlyti darbuotojui pakeisti darbo sutartį priima visi darbdaviai kartu, o juos santykiuose su darbuotoju atstovauja pirmasis darbdavys. Atleidžiamam darbuotojui išmokamos sumos tarp darbdavių padalijamos proporcingai kiekvieno darbdavio apmokamai darbo laiko normos daliai. 3. Jei darbo sutartis nėra pakeičiama, nutraukus darbo keliems darbdaviams sutartį, darbuotojo darbo santykiai pasibaigia su visais darbdaviais. Nepritarti Visi šie pasiūlymai naikinti darbo sutarčių įvairovę yra neargumentuoti ir neatitinka Darbo kodekso tikslų: lankstanti darbo santykius, kad jie atitiktų besikeičiančias darbo rinkos sąlygas, atsižvelgiant tiek į darbdavio, tiek į darbuotojo poreikius. Šiai sutarties rūšiai buvo pritarta Trišalėje taryboje. 139. Seimo narys N.
1033 Argumentai: Darbo Kodekse turi būti nurodomi minimalūs dydžiai. Darbdaviai paprastai moka tik tai, kas rekomenduojama minimaliai. Pagal rengėjų pasiūlymą suteikiama galimybė visai nemokėti dienpinigių. Pasiūlymas: Pakeisti 105 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jei komandiruotė trunka ilgiau nei darbo diena (pamaina) arba
komandiruojama į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius minimalius dydžius ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“ Nepritarti Dienpinigiai yra neapmokestinami, todėl neribojant maksimalių dydžių bus sudaryta galimybė piktnaudžiauti ir keisti darbo užmokestį didesniais dienpinigiais. 140. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-071036 Siekiama tinkamai perkelti 1991 m. spalio 14 d. Tarybos direktyvos dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas 91/533/EEB 4 straipsnio „Užsienyje dirbantys darbuotojai“ nuostatas. Pasiūlymas:
Papildyti 105 straipsnį nauja 6 dalimi: „6. Darbuotojui, kuris išvyksta į kitą valstybę ilgesniam nei trisdešimt dienų laikotarpiui, prieš išvykstant į komandiruotę turi būti suteikiama informacija raštu, kurioje nurodoma:
1) komandiruotės trukmė;
2) valiuta, kuria bus mokamas darbo užmokestis, komandiruotės metu;
3) dienpinigiai ir papildomos sąnaudos (transporto, kelionės, nakvynės ir kitos), patiriamos komandiruotės metu.“ Iš esmės pritarti Pasiūlymas: Papildyti 103 straipsnį nauja 6 ir 7 dalimis:
„6. Darbuotojui, kuris išvyksta į kitą valstybę
ilgesniam nei trisdešimt dienų laikotarpiui, prieš išvykstant į komandiruotę turi būti įteikti šio Kodekso 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti dokumentai, kuriuose papildomai nurodoma:
1) komandiruotės trukmė;
2) valiuta, kuria bus mokamas darbo užmokestis, komandiruotės metu. 7.
taip pat gali būti taikoma:
1) išmokos pinigais ir natūra, skirtos už darbą kitoje valstybėje;
2) grąžinimo į nuolatinės darbo vietos valstybę sąlygos.“
kt. 2015-10-0710428 Siekiama tinkamai perkelti 1991 m. spalio 14 d. Tarybos direktyvos dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas 91/533/EEB 4 straipsnio „Užsienyje dirbantys darbuotojai“ nuostatas. Pasiūlymas: Papildyti 106 straipsnio 2 dalį nauju 8 punktu: „8) nuostatos, nurodytos šio Kodekso 105 straipsnio 6 dalyje.“ Iš esmės pritarti Pasiūlymas:
Papildyti 104 straipsnio 2 dalį nauju 8 punktu: „8) nuostatos, nurodytos šio Kodekso 103 straipsnio 6 ir 7 dalyse.“ Pasiūlymas: Pakeisti 105 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.Užsienio jurisdikcijai priklausantis darbdavys, komandiruojantis darbuotoją laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui arba dirbti statybos darbus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka iš anksto informuoja komandiruojamo darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vietos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie šiam darbuotojui taikomas šio Kodekso 104 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose nurodytas sąlygas.“
kt. 2015-10-07106 Pasiūlymas: Pakeisti 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra mažiau kaip dešimt darbuotojų, netaikomos šio Kodekso nuostatos dėl:
1) informacijos pranešimo apie darbuotojo darbo sąlygas pateikimo darbuotojui per vieną mėnesį (šio Kodekso 43 straipsnis).
Tokią informaciją jis privalo pateikti per du mėnesius nuo darbo pradžios;
(šio Kodekso 51 straipsnis), terminuotų darbo sutarčių (šio Kodekso 70 straipsnio 3 dalis), laikinojo darbo (šio Kodekso 78 straipsnio 4 dalis) būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje;
straipsnio 2 dalis). Su šių darbdavių darbuotojais sudaromose sutartyse gali būti nustatytas išbandymo laikotarpis, kuris negali būti ilgesnis nei šeši mėnesiai;
(šio Kodekso 39 straipsnio 3 ir 4 dalys);
darbuotojų atrankos kriterijus ir sudaryti atrankos komisiją atleidžiant darbuotojus darbdavio iniciatyva nesant jų kaltės (šio Kodekso 56 straipsnio 3 dalis);
6) vieno mėnesio įspėjimo nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva termino atleidžiant darbuotoją iš darbo darbdavio iniciatyva nesant jo kaltės (šio Kodekso 56 straipsnio 6 dalis). Atleidžiant darbuotojus iš darbo šiuo pagrindu įspėjimo terminas visiems darbuotojams yra dvi savaitės;
75) pareigos pranešti apie darbo pamainų grafikus ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas; tokie darbdaviai apie darbo pamainų grafikus privalo pranešti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, nebent su darbuotoju susitariama dėl kitokio kitokių pranešimo būdo ir terminų (šio Kodekso 113 straipsnio 2 dalis);
86) kasmetinių atostogų suteikimo eilės nustatymo taisyklių (šio Kodekso 126 straipsnio 4 dalis).
Kasmetinių atostogų suteikimo eilė Kasmetinės atostogos suteikiamos šalių susitarimu nustato patys pagal šio Kodekso ir kitų darbo teisės normų reikalavimus;
97) mokymosi atostogų apmokėjimo darbdavio lėšomis (šio Kodekso 133 straipsnio 3 ir 4 dalys). Mokymosi atostogų apmokėjimą šalys nustato susitarimu; 108) darbuotojų teisės pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų; tokie darbdaviai gali nesuteikti darbuotojui kasmetinių atostogų, jei darbo santykiai su darbuotoju trunka trumpiau nei vieni metai, tačiau turi išmokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (šio Kodekso 125 straipsnis).“.
Pritarti Siūlome išdėstyti taip su patikslintomis straipsnių nuorodomis: Darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra mažiau kaip dešimt darbuotojų, netaikomos šio kodekso nuostatos dėl:
(šio kodekso 52 straipsnis), terminuotų darbo sutarčių (šio kodekso 71 straipsnio 3 dalis), laikinojo darbo (šio kodekso 79 straipsnio 4 dalis) būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje;
(šio kodekso 40 straipsnio 3 ir 4 dalys);
atrankos komisiją atleidžiant darbuotojus darbdavio iniciatyva nesant jų kaltės (šio kodekso 57 straipsnio 3 dalis);
darbo dienas; tokie darbdaviai apie darbo pamainų grafikus privalo pranešti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, nebent su darbuotoju susitariama dėl kitokių pranešimo terminų (šio kodekso 111 straipsnio 2 dalis);
(šio kodekso 124 straipsnio 4 dalis). Kasmetinės atostogos suteikiamos šalių susitarimu;
kodekso 131 straipsnio 3 ir 4 dalys).
Mokymosi atostogų apmokėjimą šalys nustato susitarimu;
darbdaviai gali nesuteikti darbuotojui kasmetinių atostogų, jeigu darbo santykiai su darbuotoju trunka trumpiau negu vienus metus, tačiau turi išmokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas
1081 Argumentai: Siekiant išvengti piktnaudžiavimo nustatant darbo laiko režimą bei apskaitant viršvalandžius, siūloma atsisakyti vidutinio darbo laiko sąvokos. Pasiūlymas: Pakeisti 110 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbo laiko norma, tai yra laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai
per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį (neskaitant papildomo darbo arba viršvalandžių), turi būti nustatyta darbo sutartyje.“ Nepritarti Vienas iš Darbo kodekso tikslų – lankstinti darbo laiko reguliavimą, kas yra naudinga tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Šis pasiūlymas atmestinas kaip neatitinkantis Darbo kodekso tikslų ir besikeičiančių darbo rinkos sąlygų, o taip pat ir darbuotojų poreikių. 144. Seimo narys N. Puteikis
1083 Argumentai: Vienas iš būdų mažinti bedarbystę yra darbo laiko trumpinimas. Taip pat reikia atsižvelgti ir į tai, kad darbo našumas nuolat didėja ir tam pačiam darbo kiekiui atlikti reikia mažiau darbuotojų. Pasiūlymas: Pakeisti 110 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Darbuotojo darbo laiko norma yra 40 35 valandųos
per savaitę ir 7 valandos per dieną, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko.“ Nepritarti Projekte pateikiamas reguliavimas atitinka Europos Sąjungos teisės aktus.
Trumpesnio darbo laiko normos gali būti nustatomos darbo ir kolektyvinėse sutartyse. Ryšys tarp sutrumpintos darbo laiko normos ir našumo nėra įrodytas. Valandinės normos įvedimas neatitinka darbo laiko režimo sampratos. 145. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-071084 Pasiūlymas:
Pakeisti 110 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas, taip pat kasdienės ir savaitės darbo laiko trukmės nustatymo bei apmokėjimo tvarką asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, ir asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: „4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas, taip pat kasdienės ir savaitės darbo laiko trukmės nustatymo bei apmokėjimo tvarką asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, ir asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma. Už sutrumpintą darbo laiką mokama kaip už visą darbo laiką.“. 146. Seimo nariai A. Sysas, G.
1084 Argumentai: Sutrumpintas darbo laikas pagal 110 straipsnio 4 dalį nustatomas esant išoriniams veiksniams, kurie turi esminės įtakos ir dėl jų darbuotojas negali dirbti pilno darbo laiko, nes tai nėra saugu fiziškai, protiškai, psicholigiškai ar kitaip. Tuo pačiu tai reiškia, kad tie veiksniai negali būti pašalinti, todėl, siekiant kiek įmanoma labiau apsaugoti darbuotoją nuo neigiamų pasekmių, jam trumpinamas darbo laikas. Tačiau tai nereiškia, kad už šiais pagrindais sutrumpintą darbo laiką galima mokėti sumažintą darbo užmokestį, nes darbuotojas padidintą riziką patiria ir dirbdamas sutrumpintą darbo laiką. Remiantis tuo, siūloma nustatyti, kad už sutrumpintą darbo laiką mokama kaip už visą darbo laiką, nes šiuo atveju darbo laikas yra trumpinamas ne darbuotojo prašymu, kai tai lemia asmeninės priežastys ar aplinkybės, o imperatyviai, kai neįmanoma pašalinti rizikos veiksnių. Pasiūlymas:
Pakeisti 110 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas, taip pat kasdienės ir savaitės darbo laiko trukmės nustatymo bei apmokėjimo tvarką asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, ir asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma. Už sutrumpintą darbo laiką mokama kaip už visą darbo laiką.“. Pritarti
109 Argumentai: Siekiant skatinti darbdavių dialogą su darbuotojais bei išvengti piktnaudžiavimo, siūloma palikti dabar galiojančią darbo grafikų derinimo tvarką. Pasiūlymas: Pakeisti 111 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1.
Darbo laiko režimas yra darbo laiko normos faktinis paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių. Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. 2. Jei darbo teisės normose ar darbo sutartyje nenustatyta kitaip, darbo laiko režimą vienam ar keliems darbuotojams (darbuotojų grupei) arba visiems darbuotojams darbovietėje nustato darbdavys, nustatydamas nustatoma vienąa iš šių darbo laiko režimo rūšių:
1) nekintančią darbo dienos (pamainos) trukmę ir darbo dienų per savaitę skaičių;
2) suminę darbo laiko apskaitą, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį;
3) lankstų darbo grafiką, kai darbuotojas privalo darbovietėje būti fiksuotomis darbo dienos (pamainos) valandomis, o kitas tos dienos (pamainos) valandas gali dirbti prieš ar po šių valandų;
su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios trukmė ilgesnė nei nustatyta maksimali pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė;
5) individualų darbo laiko režimą. 3. Jei nenustatyta kitaip, laikoma, kad darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį vienos savaitės laikotarpį, kai dirbama penkias dienas per savaitę, o kiekvienos savaitės darbo dienomis valandų skaičius yra vienodas. 4. Darbo laiko režimą valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi šio skyriaus nuostatomis.
Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pasiūlymo antrasis sakinys perkeltas į 111 str. 2 d. 148. Seimo nariai: R. Tamašunienė, J. Narkevič ir kt. 2015-10-27110 Siekiant užkirsti kelią darbo savaitės ilginimui ir dirbančiųjų išnaudojimui. Pasiūlymas: Pakeisti 112 straipsnį ir išdėstyti taip: „Jei šio Kodekso normos nenustato kitaip, darbo laiko režimas negali pažeisti šių maksimaliojo darbo laiko reikalavimų:
1) vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo laiko, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 480 valandosų;
2) darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 50 valandųos per kiekvieną septynių dienų laikotarpį;
3) turi būti laikomasi darbo laiko režimo ypatumų dirbantiems naktį darbuotojams (šio Kodekso
darbuotojoms ir asmenims iki aštuoniolikos metų, kaip numatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme;
4) negali būti dirbama daugiau kaip šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas.“ Nepritarti Trišalėje taryboje socialiniai partneriai susitarė dėl darbo laiką reglamentuojančių nuostatų. 149. Seimo nariai: K. Starkevičius, A. Vidžiūnas
110 Argumentai: Projekte nėra įteisinta darbo laiko trukmė ir maksimalus darbo laikas per savaitę, įskaitant viršvalandžius. Pasiūlymai:
nauju 1 punktu ir jį išdėstyti taip: „1) Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę“ 2.
Projekto 112 straipsnio 1 punkte išbraukti žodį „vidutinis“, įrašyti žodį „maksimalus“ ir visą šį punktą išdėstyti taip: „2) vidutinis maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo laiko, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 val.,“ Šio straipsnio 1, 2, 3, 4 punktus laikyti atitinkamai 2, 3, 4, 5 punktais. Nepritarti Trišalėje taryboje socialiniai partneriai susitarė dėl darbo laiką reglamentuojančių nuostatų. Be to, vienas iš darbo santykių lankstumo aspektų yra - darbo laiko lankstumas. Darbo laiko lankstumas yra naudingas ne tik darbdaviui, tačiau ir darbuotojui. Atsižvelgus į pasiūlymą darbuotojai neturėtų galimybių dirbti papildomo darbo ir užsidirbti. 150. Seimo narys N. Puteikis
110 Argumentai: Siekiant išvengti piktnaudžiavimo nustatant darbo laiko režimą bei apskaitant viršvalandžius, siūloma atsisakyti vidutinio darbo laiko sąvokos. Pasiūlyta atsisakyti papildomo darbo sutarčių. Darbo laiko trumpinimas didina užimtumą šalyje.
Pasiūlymas: Pakeisti 112 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Jei šio Kodekso normos nenustato kitaip, darbo laiko režimas negali
pažeisti šių maksimaliojo darbo laiko reikalavimų:
1) vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo laiko, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos;
2) darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukosą, ir 60 48 valandųas per kiekvieną septynių dienų laikotarpį;
3) turi būti laikomasi darbo laiko režimo ypatumų dirbantiems naktį darbuotojams (šio Kodekso 115 straipsnis), nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms ir asmenims iki aštuoniolikos metų, kaip numatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme;
4) negali būti dirbama daugiau kaip šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas.“ Nepritarti Vienas iš Darbo kodekso tikslų – lankstinti darbo laiko reguliavimą, kas yra naudinga tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Šis pasiūlymas atmestinas kaip neatitinkantis Darbo kodekso tikslų ir besikeičiančių darbo rinkos sąlygų, o taip pat ir darbuotojų poreikių. Paminėtina, kad darbo laiko nuostatos buvo sutartos Trišalėje taryboje. 151. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-071105 Pasiūlymas:
Papildyti 112 straipsnį 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „5) maksimalus darbo laikas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos.“
1111 Argumentai: Siekiant apginti darbuotojų interesus, nustatant suminę darbo laiko apskaitą, siūloma tai suderinti su darbuotojų atstovais. Pasiūlymas: Pakeisti 113 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Jei nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo pamainų grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimalaus darbo laiko reikalavimų. Suminė darbo laiko apskaita nustatoma suderinus su darbuotojų atstovais.“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:111 str. išdėstyti taip: 1. Jei nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo pamainų grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimalaus darbo laiko reikalavimų. 2. Darbo pamainų grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip penkios darbo dienos iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik išimtiniais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, suderinusi su įmonėje veikiančia darbo taryba (darbuotojų atstovais) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. 3. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų darbuotojų keitimąsi pamainomis. Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų amžiaus, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų amžiaus, jeigu yra tokia galimybė. 4. Darbdavys privalo sudaryti darbo pamainų grafikus taip, kad kiek įmanoma tolygiau paskirstytų darbuotojo darbo laiką per apskaitinį laikotarpį. Draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės. 5. Jei apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas dėl jam sudaryto darbo laiko režimo nėra išdirbęs bendros viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko normos, už neįvykdytą darbo laiko normą sumokama pusė jam priklausančio darbo užmokesčio. 6. Jei apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas yra išdirbęs daugiau valandų, negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už viršytą darbo laiko normą jam apmokama kaip už viršvalandinį darbą, arba darbuotojo prašymu viršytas darbo laikas, padaugintas iš šio kodekso 140 straipsnio 1–4 dalyse nustatyto dydžio, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko. 7.
mokamas už faktiškai išdirbtą laiką, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytus atvejus. Darbdavys turi teisę per kiekvieną apskaitinio laikotarpio mėnesį mokėti pastovų darbo užmokestį, nepriklausomai nuo faktiškai išdirbtos darbo laiko normos, o galutinį atsiskaitymą už darbą per apskaitinį laikotarpį pagal faktinius duomenis atlikti apmokėdamas už darbą paskutinį apskaitinio laikotarpio mėnesį. 153. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė
1112 Argumentai: Siekiant apginti darbuotojų interesus, 113 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad darbo pamainų grafikai būtų suderinti su darbuotojų atstovais. Taip pat siūloma atsisakyti išimtinių atvejų, kai darbo grafikai galėtų būti keičiami, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbo dienas, nes tai galėtų pažeisti darbuotojo interesus, darbo ir poilsio laiko planavimą, šeiminių įsipareigojimų vykdymą. Pasiūlymas:
Pakeisti 113 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbo pamainų grafikai, iš anksto suderinti su darbuotojų atstovais, pranešami darbuotojams ne vėliau kaip penkios darbo dienos iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik išimtiniais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas.“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Žr. aukščiau (komiteto argumentai dėl A. Syso pasiūlymo 111 straipsnio 1 daliai), kur išdėstyta komiteto pasiūlyta 111 straipsnio redakcija. 154. Seimo narys N. Puteikis
1111 Argumentai: Siekiant apginti darbuotojų interesus bei išvengti piktnaudžiavimų nustatant suminę darbo laiko apskaitą, siūloma tai suderinti su darbuotojų atstovais. Siūloma atsisakyti išimtinių atvejų, kai darbo grafikai galėtų būti keičiami, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbo dienas, nes tai galėtų pažeisti darbuotojo interesus, darbo ir poilsio laiko planavimą, šeiminių įsipareigojimų vykdymą. Siūloma palikti šiuo metu egzistuojantį reguliavimą.
Taip pat siūloma už neišdirbtą darbo laiko normą mokėti tiek pat, kaip ir už prastovą. Pasiūlymas:
„1. Jei nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo
pamainų grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimalaus darbo laiko reikalavimų. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose ir darbams esant būtinumui ir suderinus su darbuotojų atstovais ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą). Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu du mėnesiai. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Žr. aukščiau (komiteto argumentai dėl A. Syso pasiūlymo 111 straipsnio 1 daliai), kur išdėstyta komiteto pasiūlyta 111 straipsnio redakcija. Seimo narys N. Puteikis
1112 Pasiūlymas:
darbo dienos 14 dienų iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik išimtiniais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, − darbo tvarkos taisyklėse gali būti nurodyti atvejai, kai darbo grafikai paskelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Žr. aukščiau (komiteto argumentai dėl A. Syso pasiūlymo 111 straipsnio 1 daliai), kur išdėstyta komiteto pasiūlyta 111 straipsnio redakcija. Seimo narys N. Puteikis
1114 Pasiūlymas:
įmanoma tolygiau paskirstytų darbuotojo darbo laiką per apskaitinį laikotarpį. Draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės. Pritarti Seimo narys N.
Pritarti
1115 Pasiūlymas:
sudaryto darbo laiko režimo nėra išdirbęs bendros viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko normos, už neįvykdytą darbo laiko normą sumokama pusė du trečdaliai jam priklausančio darbo užmokesčio. Nepritarti Dėl tokio dydžio buvo sutarta Trišalėje taryboje. 155. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-071144 Pasiūlymas:
Pakeisti 116 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,, 4. Darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip dviejų savaičių vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį. Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip 10 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką.“ Pritarti
1144 Argumentai: Priemoka turėtų būti didesnė nei numatyta Projekte, kadangi nepaisant to, kad faktiškai darbuotojas gali būti ne darbo vietoje, tuo metu jis negali nieko kito dirbti ar turėti asmeninių reikalų, kadangi visą laiką turi būti pasirengęs vykti į darbovietę. Pasiūlymas: Pataisyti 116 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip dviejų savaičių per keturias savaites laikotarpį.
Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip 10 30 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką.“ Atsiėmė svarstymo komitete metu. 157. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir
1144 Pasiūlymas: Pakeisti 116 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį. Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip 10 20 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką.“
1144 Argumentai: Projekte rengėjai visiškai neatsižvelgia į darbuotojo kaip silpnesnės darbo santykių pusės interesus. Pagal jų pasiūlymą, budėjimas – tai tam tikras „namų areštas“ darbuotojui. Darbuotojui nėra numatytos pakankamos socialinės garantijos. Siūlome palikti dabar galiojantį budėjimo namuose reglamentavimą. Pasiūlymas:
Pakeisti 116 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip dviejų savaičių per keturias savaites laikotarpį.
Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip 10 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką. Ypatingais atvejais darbdavys gali pavesti darbuotojui ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o darbuotojo sutikimu - ne dažniau kaip kartą per savaitę budėti namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir švenčių dienomis. Budėjimo laikas namuose negali viršyti aštuonių valandų per parą. Budėjimas namuose prilyginamas - ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Už budėjimą namuose per artimiausią mėnesį privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose), arba darbuotojo pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą.“ Nepritarti Darbo laiko nuostatos buvo suderintos Trišalėje taryboje. Siūlomi pakeitimai aiškiau reglamentuoja budėjimą, o šiuo metu visiškai neveikiantį budėjimą kaip reiškinį padaro aiškiu: darbai skirstomi pagal tai, kur jie dirbami budint aktyviai (apsaugos darbuotojai, budėtojai patalpose ar prie įrengimų), pasyviai (laukimo režimu laukiant galimybes pradėti dirbti – gydytojai budėtojai, gaisrininkai ir pan.). Šis laikas abiem atvejais laikomas darbo laiku ir atlyginamas, tačiau sutvarkomas šiuo metu darbuotojų teises pažeidžiantis buvimas namuose (su telefonu) laukiant įvykio ar galimo, bet nebūtinai įvyksiančio iškvietimo. 159. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė
114 Argumentai: Budėjimo ypatumai Projekte įtvirtinti visiškai neatsižvelgiant į darbuotojo kaip silpnesnės darbo santykių pusės interesus.
Pagal siūlomą 116 straipsnio redakciją, budėjimas – tai tam tikras „namų areštas“ darbuotojui, kai jis, iš vienos pusės, yra laisvas nuo darbo, tačiau, iš kitos pusės, gali būti bet kada pakviestas dirbti, ir už tokius apsunkinimus jam nėra numatytos pakankamos socialinės garantijos. Todėl siūloma 116 straipsnio nuostatas pakeisti, perkeliant dabar galiojančias budėjimą reglamentuojančias Darbo kodekso nuostatas, ypatingai atkreipiant dėmesį į tai, kad už budėjimą namuose turi būti mokamas pilnas darbuotojo darbo užmokestis. Pasiūlymas:
Pakeisti 116 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„116 straipsnis. Darbo laiko režimo ypatumai budint
atlieka savo darbo funkciją budėdamas (aktyvusis budėjimas), darbo dienos (pamainos) trukmė negali viršyti 24 valandų, tačiau negali viršyti darbuotojo darbo laiko normos per maksimalų trijų mėnesių apskaitinį laikotarpį. 2. Kai darbuotojas privalo būti darbdavio nurodytoje vietoje, pasirengęs prireikus atlikti savo funkcijas (pasyvusis budėjimas), darbo dienos (pamainos) trukmė gali būti iki
dviejų mėnesių apskaitinį laikotarpį. Tokiu atveju darbuotojui privalo būti suteikiama galimybė pailsėti ir pavalgyti darbo vietoje. 3. Tiek aktyviai, tiek pasyviai budint darbuotojui turi būti sudarytos sąlygos pavalgyti ir pailsėti. Šių darbuotojų darbo laiko režimui ir apskaitai taikomos suminės darbo laiko apskaitos taisyklės. 4. Darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip dviejų savaičių per keturias savaites laikotarpį.
Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip 10 procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką. 116 straipsnis. Darbo laiko režimo ypatumai budint
1Ypatingais atvejais,
kai reikia užtikrinti įmonėje darbo tvarką ar garantuoti, jog bus atlikti neatidėliotini darbai, darbdavys gali pavesti darbuotojui ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o darbuotojo sutikimu – ne dažniau kaip kartą per savaitę budėti įmonėje arba namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir švenčių dienomis. 2. Budėjimo laikas įmonėje kartu su darbo dienos (pamainos) trukme (kai budima darbo dienai (pamainai) pasibaigus) negali viršyti šio Kodekso 110 straipsnyje nustatytos darbo dienos (pamainos) trukmės, o budėjimo trukmė įmonėje poilsio ir švenčių dienomis, taip pat namuose negali viršyti aštuonių valandų per parą. Budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko, ir šis laikas turi būti apmokėtas pilnu darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu. 3. Už budėjimą įmonėje, kai viršijama darbo laiko trukmė, ar namuose per artimiausią mėnesį privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip budėjimas įmonėje ar darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose), arba darbuotojo pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą. 4. Budėti įmonėje arba namuose negalima skirti asmenų iki aštuoniolikos metų.
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos, darbuotojai, auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, neįgalųjį slaugantys asmenys, neįgalieji, jeigu jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, budėti įmonėje arba namuose gali būti skiriami tik jų sutikimu.“. Nepritarti Darbo laiko nuostatos buvo suderintos Trišalėje taryboje. Siūlomi pakeitimai aiškiau reglamentuoja budėjimą, o šiuo metu visiškai neveikiantį budėjimą kaip reiškinį padaro aiškiu: darbai skirstomi pagal tai, kur jie dirbami budint aktyviai (apsaugos darbuotojai, budėtojai patalpose ar prie įrengimų), pasyviai (laukimo režimu laukiant galimybes pradėti dirbti – gydytojai budėtojai, gaisrininkai ir pan.). Šis laikas abiem atvejais laikomas darbo laiku ir atlyginamas, tačiau sutvarkomas šiuo metu darbuotojų teises pažeidžiantis buvimas namuose (su telefonu) laukiant įvykio ar galimo, bet nebūtinai įvyksiančio iškvietimo. 160. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-071153 Pasiūlymas:
Pakeisti 117 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Per septynių paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip aštuonias valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais negali būti pažeista maksimali vidutinė 48 valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį vieno mėnesio laikotarpį. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – 180 valandų, o kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl ilgesnės trukmės.“
kt. 2015-10-071192 Pasiūlymas: Pakeisti 121 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2.
Švenčių dieną dirbama tik darbuotojo sutikimu, išskyrus kai dirbama arba dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kitais darbo teisės normų kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.“
kt. 2015-10-071201 Pasiūlymas: Pakeisti 122 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Poilsio diena – diena, kurią nedirbama pagal darbo laiko režimą. Bendrai
poilsio diena sekmadienis.“
ir kt. 2015-10-271201 Pasiūlymas: Pakeisti 122 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Poilsio diena – diena, kurią nedirbama pagal darbo laiko
režimą. Bendra poilsio diena - sekmadienis.“
1201 Argumentai: Siekiant derinti darbuotojo šeimos interesus, reikia nustatyti bendras poilsio dienas. Darbas savaitgaliais apsunkina darbuotojams bendravimą su vaikais. Pasiūlymas: Pakeisti 122 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Poilsio diena – diena, kurią nedirbama pagal darbo laiko režimą. Bendra poilsio diena yra sekmadienis, o esant penkių dienų darbo savaitei, šeštadienis ir sekmadienis.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Trišalėje taryboje buvo sutarta, kad bendra poilsio diena yra sekmadienis. 165. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-071202 Pasiūlymas: Pakeisti 122 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Skirti dirbti poilsio dieną galima tik darbuotojo sutikimu, išskyrus kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.“. Pritarti
1222 Argumentai. Projekte drastiškai sumažinama kasmetinių atostogų trukmė, jau pasireiškia gyventojų neigiama reakcija, tai rodo jų skambučiai, el. pašto žinutės, prašymai nebalsuoti iš viso už tokį projektą.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 124 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbuotojams suteikiama ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų
(jei dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių aštuonių darbo dienų (jei dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogas. Jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos“. Nepritarti Atostogų trukmė nesumažinta, o iš kalendorinių dienų paversta į darbo dienas, pvz., 28 kalendorines dienas atitinka 20 darbo dienų (nes neimami savaitgaliai, per kuriuos ir taip nereikia eiti į darbą). 167. Seimo narys N. Puteikis
1222 Argumentai: Vienas iš būdų mažinti bedarbystę yra darbo laiko trumpinimas. Taip pat reikia atsižvelgti ir į tai, kad darbo našumas nuolat didėja ir tam pačiam darbo kiekiui atlikti reikia mažiau darbuotojų. Pasiūlymas: Pakeisti 124 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimties keturiasdešimties darbo dienų (jei dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių keturiasdešimt aštuonių darbo dienų (jei dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių šešių savaičių trukmės atostogos.“ Nepritarti Pasiūlymas neatitinka Europos šalių praktikos ir ryškiai mažina šalies konkurencingumą ir investicinį klimatą. Dėl ilgesnių atostogų galima susitarti darbo ir kolektyvinėse sutartyse. 168. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt.
kt. 2015-10-0712441 Pasiūlymas: Pakeisti 126 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nėščios moterys darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki vienų trejų metų amžiaus;“. Pritarti
kt. 2015-10-0712442 Pasiūlymas: Pakeisti 126 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) darbuotojai, auginantys bent vieną iki šešerių dešimties metų amžiaus ar neįgalų vaiką;“. Pritarti
124 Argumentai: Siūlomas papildymas yra galiojančioje Darbo kodekso redakcijoje. Tai yra pasiteisinusi, gerai veikianti nuostata. Pasiūlymas: VIII skyriaus „Darbo ir poilsio laikas“ antrą skirsnį „Poilsio laikas“ papildyti nauju straipsniu, atitinkamai suderinti straipsnių numeraciją, o naują straipsnį išdėstyti taip:
„138 straipsnis. Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka
metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais. 2. Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu. 3. Nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos:
1) moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų;
2) kitais įstatymų arba kolektyvinių sutarčių nustatytais atvejais. 4. Teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo įmonėje turi:
1) asmenys iki aštuoniolikos metų;
2) nėščios moterys ir darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų. 5. Vyrams jų pageidavimu kasmetinės atostogos suteikiamos žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu. 6.
pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos moksleivių ir studentų vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokymo įstaigoje. 7. Asmenims, kurie mokosi nenutraukdami darbo, kasmetinės atostogos jų pageidavimu derinamos prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko. 8. Darbuotojams, namie slaugantiems ligonius ir invalidus, taip pat asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant medicinos įstaigos rekomendacijai, kasmetinės atostogos suteikiamos jų pageidaujamu laiku.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Patikslinta kasmetinių atostogų suteikimo tvarka. Žr. komiteto pateiktą 124 straipsnio redakciją. 171. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-071261 Pasiūlymas: Pakeisti 128 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis
kt. 2015-10-071263 Pasiūlymas: Papildyti 128 straipsnį 3 dalimi: „3. Darbuotojo atskiru prašymu suteikiant kasmetines atostogas atostogpinigiai mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.“. Pritarti
kt. 2015-10-071264 Pasiūlymas: Papildyti 128 straipsnį 4 dalimi: „4. Jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, jeigu darbuotojas pateikė prašymą per pirmas tris darbo dienas po kasmetinių atostogų.“
kt. 2015-10-071273 Pasiūlymas: Papildyti 129 straipsnį 3 dalimi: „3. Įstatymų nustatyta tvarka darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos dirbti išsaugant jam darbo vietą, jei tai būtina visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti.“
175Seimo narys R. J.
1301 Argumentai: Atostogų trukmė turi būti apibrėžta įstatymų nustatyta tvarka. Pasiūlymas: Pataisyti 132 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, įstatymo numatyta tvarka suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis.“ Pasiūlymą atsiėmė komiteto posėdžio metu. 176. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-071311 Pasiūlymas:
Išbraukti 133 straipsnio 1 dalį, o buvusias 2, 3, 4 dalis atitinkamai laikyti 1, 2, 3 dalimis. „1. Darbuotojams suteikiamos mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams į aukštąsias mokyklas pasirengti ir laikyti po tris dienas kiekvienam egzaminui.“. Pritarti
1313 Pasiūlymas: Pakeisti 133 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbuotojams, kurių darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau nei vieni metai, už mokymosi atostogas, trunkančias iki penkių darbo dienų per darbo metus, paliekamas darbo užmokestis, o už mokymosi atostogas per darbo metus, trunkančias iki dvidešimt dešimt darbo dienų, paliekama ne mažiau kaip pusė darbuotojo darbo užmokesčio, nebent darbo teisės normos ar darbo sutartis nustato kitaip.“
133 Argumentai: Siekiant užtikrinti vaikus auginančių darbuotojų interesus ir suteikti galimybę jiems vykdyti šeiminius įsipareigojimus, siūloma nekeisti nusistovėjusios tvarkos ir suteikti galimybę darbuotojams į
„mamadienius“ bei „tėvadienius“, apmokant juos 100 procentų darbdavio
lėšomis.
Atkreiptinas dėmesys, kad mažesnio apmokėjimo įtvirtinimas paskatintų darbuotojus naudotis ne „mamadieniais“ ir „tėvadieniais“, apmokamais, tarkim
kaip vaiko slaugą, kas leistų už tą dieną gauti 85 procentus darbo užmokesčio iš Sodros biudžeto. Pažymėtina ir tai, kad ateityje Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ketinama įvesti amžiaus ribojimą, nuo kada vaikai galės likti be suaugusiųjų priežiūros. Tokiu atveju „mamadienių“ ir „tėvadienių“ suteikimas bent iš dalies leistų darbuotojams leisti laiką su vaikais mokyklinių atostogų metu, kurių vaikai turi po kelias savaites per metus, o darbuotojams suteikiamų kasmetinių atostogų tam gali neužtekti. Atsižvelgiant į tai, kad 135 straipsnį siūloma papildyti nauja dalimi, kurioje būtų numatyti „mamadieniai“ ir „tėvadieniai“ ir jie būtų pilnai apmokami, siūloma keisti ir 135 straipsnio pavadinimą, kuris laisvą laiką numato tik kaip nemokamą, o jį pakeitus, laisvas laikas galėtų būtų ir mokamas, ir nemokamas. Pasiūlymas:
Pakeisti 135 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „135 straipsnis. Nemokamos atostogos ir nemokamas laisvas laikas 1.
Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti ne trumpesnės, nei prašo darbuotojas, trukmės nemokamas atostogas, jei jį pateikia:
1) darbuotojas, auginantis vaiką iki keturiolikos metų, – iki keturiolikos kalendorinių dienų;
2) neįgalus darbuotojas, taip pat darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, – iki trisdešimties kalendorinių dienų;
3) darbuotojas jo vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros atostogų metu tėvas jo pageidavimu (motina – tėvo atostogų vaikui prižiūrėti metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių;
4) darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį, – tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;
5) darbuotojas santuokai sudaryti – iki trijų kalendorinių dienų;
6) darbuotojas dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse – iki penkių kalendorinių dienų;
7) darbuotojas kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka ir joje nustatytos trukmės. 2. Ilgiau nei vieną darbo dieną (pamainą) trunkančios nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir darbdavio sutikimu. 3. Darbo dienos (pamainos) metu darbuotojo prašymu ir darbdavio sutikimu suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną (pamainą), nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų. 4. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi poilsio dienos per mėnesį, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Palikta šiuo metu galiojanti tvarka. Žr. 134 str. 179. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir K.
135 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „135 straipsnis. Nemokamos atostogos ir nemokamas laisvas laikas“ Papildyti 135 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos
metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi poilsio dienos per mėnesį, už tas dienas paliekant darbuotojui pusę jam nustatyto darbo užmokesčio.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
1341 Argumentai: Siūlomas papildymas yra galiojančioje Darbo kodekso redakcijoje. Tai yra pasiteisinusi, silpnesniąsias darbo šalis sauganti nuostata. Pasiūlymas: Pataisyti 136 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, asmenims iki 18 metų, neįgaliesiems suteikiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio pailgintos atostogos, kurios prijungiamos prie kasmetinių atostogų arba suteikiamos atskirai.“
1341 Argumentai: Siūlomi papildymai yra galiojančioje Darbo kodekso redakcijoje. Tai yra pasiteisinusi, gerai veikianti nuostata, įpareigojanti Vyriausybę kaip vykdomąją instituciją prisiimti dalį atsakomybės už 1993 m. direktyvos Nr. 93/104 tinkamą įgyvendinimą. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 136 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne
nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki penkiasdešimt aštuonių kalendorinių dienų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio pailgintos atostogos, kurios prijungiamos prie kasmetinių atostogų arba suteikiamos atskirai.
Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato jame konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Darbo kodekse kasmetinės atostogos skaičiuojamos darbo dienomis, todėl siūlytina vietoj penkiasdešimt aštuonių darbo dienų įrašyti: iki 41 darbo dienos (jei dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki 50 darbo dienų (jei dirbama šešias dienas per savaitę) arba iki aštuonių savaičių kasmetines atostogas (jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas). Pasiūlymas:
„1. Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine
įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, asmenims iki 18 metų, neįgaliesiems suteikiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio iki 41 darbo dienos (jei dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki 50 darbo dienų (jei dirbama šešias dienas per savaitę) arba iki aštuonių savaičių (jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos. Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato jame konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai.“
1342 Argumentai: Siekiant kompensuoti darbuotojams už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų, kai nėra galimybės pašalinti rizikos veiksnius, taip pat už ypatingą darbų pobūdį, siūloma suteikti jiems papildomas kasmetines atostogas. Pasiūlymas: Pakeisti 136 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje, už darbą sąlygomis, jei yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos. Papildomų kasmetinių atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas: 134 str. 2 d. išdėstyti taip:
nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje, už darbą sąlygomis, jei yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos. Papildomų kasmetinių atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 183. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir
1342 Pasiūlymas: Pakeisti 136 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos. Papildomų kasmetinių atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė kolektyvinės sutartys. Nepritarti Siūloma palikti šiuo metu galiojančią garantiją darbuotojams turėti papildomas atostogas už ilgalaikį stažą, kurių suteikimo sąlygas nustatytų būtent Vyriausybė. 184. Seimo narys A. Dumbrava
1342 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 136 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį
darbą toje darbovietėje bei už ypatingą darbų pobūdį, suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos. Papildomų kasmetinių atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: 134 str. 2 d. išdėstyti taip: 2.
taip:
darbą toje darbovietėje, už darbą sąlygomis, jei yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos. Papildomų kasmetinių atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 185. Seimo narys A. Dumbrava
1345 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 136 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Darbo teisės normose, kolektyvinėse ar
darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas, negu garantuoja šis Kodeksas.“ Iš esmės pritarti Pasiūlymas: Iš esmės pritarta pasiūlymo tikslams, tačiau pats įrašas yra perteklinis. Kolektyvinės sutartys ir yra darbo teisės normos. 186. Seimo nariai: R. Tamašunienė, J. Narkevič ir kt. 2015-10-271343 Darbuotojams auginantiems vaikus būtina palikti papildomas atostogų lengvatas. Laisvas nuo darbo laikas tėvams auginantiems vaikus yra labai reikalingas. Šios atostogų lengvatos nors ir minimaliai, tačiau turi teigiamos įtakos gimstamumo skatinimui. Pasiūlymas:
Papildyti 136 straipsnį ir išdėstyti taip:
„1. Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine
įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio pailgintos atostogos, kurios prijungiamos prie kasmetinių atostogų arba suteikiamos atskirai. 2. Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos. Papildomų kasmetinių atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3.
3Darbuotojams,
auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai. 4. Darbo teisės normose ar darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas, negu garantuoja šis Kodeksas.“ Pritarti Palikta šiuo metu galiojanti tvarka. Žr. 134 str. 187. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė
134 Pasiūlymas: Pakeisti 136 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„136 straipsnis. Pailgintos atostogos, papildomos atostogos
ir kitos atostogų lengvatos
įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, asmenims iki 18 metų, neįgaliesiems suteikiamosLietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio iki 41 darbo dienos (jei dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki 50 darbo dienų (jei dirbama šešias dienas per savaitę) arba iki aštuonių savaičių (jei darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis arba skirtingas)pailgintos atostogos, kurios prijungiamos prie kasmetinių atostogų arba suteikiamos atskirai. Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato jame konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai. 2.
darbą sąlygomis, jei yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos. Papildomų kasmetinių atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai. 4. Teisės į šio straipsnio 4 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems darbuotojams, auginantiems bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki keturiolikos metų, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. 5. Darbo teisės normose ar darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas, negu garantuoja šis Kodeksas.“. Pritarti
135 N Argumentai: Siekiant bent išlaikyti esamą gimstamumo lygį, vadinamuosius „mamadienius“ ir „tėvadienius“ būtina perkelti į naująjį Darbo kodeksą. Vyriausybės pateiktoje Projekto redakcijoje vaikus auginantiems žmonėms atsiranda galimybė dirbti ne visą darbo dieną, tačiau nemokamai.
Tai nėra pakankama priemonė užtikrinti vaikus auginančių patogumą, o kartu – ir norą susilaukti vaikų, todėl būtina į įstatymą įtraukti ir „mamadienius“ bei „tėvadienius“. Pasiūlymas: VIII skyriaus „Darbo ir poilsio laikas“ antrą skirsnį „Poilsio laikas“ papildyti nauju straipsniu, atitinkamai suderinti straipsnių numeraciją, o naują straipsnį išdėstyti taip: „137 straipsnis. Papildomos lengvatos asmenims, auginantiems vaikus Darbuotojams, auginantiems vaiką invalidą iki šešiolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Palikta šiuo metu galiojanti tvarka. Žr. 134 str. 189. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-10135 N Argumentai Siekiant teisiniu reglamentavimu užtikrinti realų šeiminių ir darbo interesų derinimą ir spręsti demografines problemas, kurios esminės užtikrinant valstybės saugumą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad dėl užimtumo darbuose siekiant užtikrinti šeimos pragyvenimą vis mažiau laiko skiriama savo vaikams, darbo užmokesčiu apmokamų „mamadienių“, „tėvadienių“, kaip ir pusės laisvos dienos rugsėjo 1-ąją atsisakymas, kuris siūlomas įteisinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekte (toliau - Projektas) vertintinas kaip nesuderinamas su deklaruojama Projekto koncepciją ir Valstybės interesais.
Pasiūlymas: papildyti Projekto XIII skyriaus darbo ir poilsio laikas II skirsnį Poilsio laikas nauju 137 straipsniu, kuris išdėstomais taip, atitinkamai pakeičiant projekto straipsnių numeravimą: „137 straipsnis. Papildomos lengvatos asmenims, auginantiems vaikus
neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki keturiolikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki keturiolikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. 2. Teisės į šio straipsnio 1 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems darbuotojams, auginantiems bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki keturiolikos metų, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Palikta šiuo metu galiojanti tvarka. Žr. 134 str. 190. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-05135 Argumentai Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, todėl siūlytina tikslinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas)
suprasta ar aiškinama, kaip įpareigojanti darbdavį taikyti darbo užmokesčio sistemą, kurioje būtų visos 137 str. 4 d. nuostatoje nurodytos dalys. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 137 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti jį taip: „4.
Kintamąją darbo užmokesčio dalį sudaro dalis apima:
1) priemokosas už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
2) premijosas, nustatytos šalių susitarimu ar mokamosas pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą
3) premijosas, skirtosas paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus.“ Atsiėmė komiteto posėdžio metu. 191. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė
1352 Argumentai: Siūloma darbo užmokesčio sąvoka yra uždara, baigtinė, nustatanti visus galimus mokėjimus, kurie sudaro darbuotojo darbo užmokestį, todėl tiek darbdavių, tiek darbuotojų atstovai siūlo palikti galiojančią darbo užmokesčio sąvoką, kuri yra palankesnė tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma keisti 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą darbo užmokesčio sąvoką, keistina ir 137 straipsnio 4 dalis. Pasiūlymas:
Pakeisti 137 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „137 straipsnis. Darbo užmokesčio sąvoka
atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. 2. Darbuotojo darbo užmokestį sudaro:
1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga);
2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
3) priedai už įgytą kvalifikaciją;
4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus. 2.
apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. 3. Darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Darbdavio ar kitų asmenų perduoti daiktai ar suteiktos paslaugos negali būti laikomi darbo užmokesčiu, išskyrus šio Kodekso 138 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. 4. Tais atvejais, kai darbuotojui pagal šį Darbo kodeksą ar kitas darbo teisės normas ar darbo sutartį turi būti paliekamas darbo užmokestis, arba mokamas darbo užmokestis (arba jo dalis), priklausantis nuo anksčiau gauto darbo užmokesčio, tokio darbo užmokesčio apskaičiavimui taikomos šio straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose dalyje numatytos darbo užmokesčio dalys.“. Nepritarti Šiuo metu galiojantis apibrėžimas yra neaiškus ir netinkamai suformuluotas: „darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį“. Projektu kaip tik siūloma detalizuoti, kas sudaro darbo užmokestį, siekiant aiškumo. 192. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-261352 Argumentai Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, todėl siūlytina tikslinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 137 str. 4 dalį dėl darbo užmokesčio, kad ji nebūtų suprantama ar aiškinama, kaip įpareigojanti darbdavį taikyti darbo užmokesčio sistemą, kurioje būtų visos 137 str. 4 d. nuostatoje nurodytos dalys. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 137 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2.
Darbuotojo darbo užmokestįis sudaro apima:
1) bazinisį (tarifinis) darbo užmokestisį (valandinisį atlygisį arba mėnesinė algaą);
2) papildomaą darbo užmokesčio dalisį, nustatytaą šalių susitarimu ar mokamaą pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
3) priedaius už įgytą kvalifikaciją;
4) priemokosas už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamosas pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
6) premijosas, darbdavio iniciatyva skiriamosas paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.“ Nepritarti Projekto nuostatos yra patikrintos kalbos redaktorių ir daryti siūlomus gramatinius pakeitimus nėra tikslinga. 193. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-261354 Argumentai Neaišku kokiais atvejais pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) yra mokamas darbo užmokestis (arba jo dalis), priklausantis nuo anksčiau gauto darbo užmokesčio, kaip numato 137 str. 4 dalis, juolab kodėl tokiais atvejais į darbo užmokestį nėra įtraukiama 137 str. 2 d. 6 punktas. Kadangi darbuotojui paskirtos premijos turi būti įtraukiamos ir įskaičiuojamos į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį ir/ar darbo užmokestį, kuris naudojamas darbuotojo prarastoms pajamoms apskaičiuoti, koreguotina 137 str. 4 d. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 137 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: 4.
Tais atvejais, kai darbuotojui pagal šį Darbo kodeksą ar kitas darbo teisės normas ar darbo sutartį turi būti paliekamas darbo užmokestis, arba mokamas darbo užmokestis (arba jo dalis), priklausantis nuo anksčiau gauto darbo užmokesčio, tokio darbo užmokesčio apskaičiavimui taikomos šio straipsnio 2 dalies 1-56 punktuose numatytos darbo užmokesčio dalys. Nepritarti Šios nuostatos buvo sutartos Trišalėje taryboje. Projekte siūloma, kad paliekant darbo užmokestį būtų neįtraukiama premiją, kurią darbdavys savo iniciatyva skiria už gerai atliktą darbą, siekiant sumažinti darbdaviams administracinę naštą ir siekiant neatgrasyti jų nuo tokios premijos mokėjimo. Dažnu atveju tokia premija skiriama metų pabaigoje siekiant paskatinti už gerai atliktą darbą. Tokiu būdu darbdavys turi apskaičiuoti ir įvertinti, kad sumokant tokią premiją reikės apskaičiuoti ir atidėti tam tikrą pinigų sumą kitų metų atostoginiams sumokėti. Į vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimus neįtraukiant premijų, įmonės galės realiai vertinti savo finansines galimybes mokėti premijas ir kitas vienkartines skatinamąsias išmokas, jas didinti, nes nereikės kaupti lėšų ateityje mokėti didesnį vidutinį darbo užmokestį. 194. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-051363 Argumentai Darbo užmokestis yra būtinoji darbo sutarties sąlygą. Už teisingą darbo užmokesčio nurodymą ir darbuotojo informavimą apie kintamos darbo užmokesčio dalies taikymą yra atsakingas darbdavys. Nėra pateisinama situacija, kai darbuotojas nežino darbovietėje, taigi ir jam taikomos darbo užmokesčio sistemos, atitinkamai kintamosios dalies skyrimo/išmokėjimo sąlygų.
Dar daugiau, praktikoje susiduriama su situacija, kai darbdavys nusprendęs darbuotojui neišmokėti kintamosios darbo užmokesčio dalies, nors ji priklauso pagal galiojančius darbdavio lokalius teisės aktus, sprendžiant darbo ginčą neigia tokią kintamą dalį egzistavus ar net teigia, jog pastoviai ir nuolat mokėtas priedas prie pastovios darbo užmokesčio dalies tebuvo atsitiktinis, kartais taikomas paskatinimas, kuris darbuotojui iš viso nepriklauso ar net nuslepia kintamąją dalį reglamentuojančius lokalius teisės aktus, kas silpnina darbuotojo teisinės gynybos galimybę. Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl darbo užmokesčio sistemos yra labai jautrus ir šioje srityje turi būti užtikrinamas maksimalus skaidrumas, būtiną informaciją apie darbo užmokesčio sistemą padaryti prieinamą visiems darbuotojams, o išimtis galėtų būti numatyta tik mažoms įmonėms (iki 10 darbuotojų) dėl jų ypatumų. Svarbu pažymėti, kad jei pareigą numatyti darbo užmokesčio sistemą turės tik tie darbdaviai, kurie bus pasirašė kolektyvinę sutartį, tai sukurs priešingą nei tikimasi rezultatą – darbdaviai vengs kolektyvinių sutarčių sudarymo, todėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 138 str. 3 dalies formuluotė ydinga ir keistina. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 138 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti jį taip: „3. Darbo apmokėjimo sistema darbovietėje ar darbdavio įmonėje, įstaigoje organizacijoje nustatoma kolektyvine sutartimi. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius viršija 50 10, jas privalo patvirtinti darbdavys ir tai padaryti prieinama susipažinti visiems darbuotojams.
Prieš tvirtinant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros šio Kodekso nustatyta tvarka. Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Komitetas siūlo tokią šios dalies redakciją:
3Darbo apmokėjimo sistema darbovietėje ar darbdavio įmonėje,
įstaigoje organizacijoje nustatoma kolektyvine sutartimi. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius viršija dvidešimt, jas privalo patvirtinti darbdavys ir tai padaryti prieinama susipažinti visiems darbuotojams. Prieš tvirtinant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros šio kodekso nustatyta tvarka. Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka. 195. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė
1363 Argumentai: Siūloma nustatyti darbdaviui pareigą suderinti darbo apmokėjimo sistemą su darbuotojų atstovais, taip pat, kad tokia sistema būtų patvirtinama darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius viršija 10, o ne 50, kaip siūloma Projekte. Pasiūlymas: Pakeisti 138 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbo apmokėjimo sistema darbovietėje ar darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatoma kolektyvine sutartimi.
Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius viršija 50 10, jas privalo patvirtinti darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais, ir tai padaryti prieinama susipažinti visiems darbuotojams. Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.“. Atsiėmė svarstymo komitete metu. 196. Seimo narė K. Miškinienė
1364 Siekiama atsisakyti perteklinės nuostatos. Pasiūlymas: Pakeisti 138 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka.“ Nepritarti Netikslinga daryti išimtį vienai institucijai. Visų iš biudžeto ir valstybinių fondų išlaikomų institucijų darbuotojų atlyginimai turi būti nustatomi taisės aktais. 197. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir
1373 Pasiūlymas: Išbraukti 139 straipsnio 3 dalį, o buvusią 4 dalį laikyti 3 dalimi:
Respublikos Vyriausybė tvirtina Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir sudaro ekspertų komisiją. Veikdama pagal Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir įvertindama ekonominę–socialinę valstybės situaciją, gavusi Trišalės tarybos veikloje dalyvaujančių socialinių partnerių rekomendacijas, ekspertų komisija teikia išvadą Lietuvos
rugsėjo 15 d. Pritarti
K.
Daukšys ir
1373 Pasiūlymas: Pakeisti 139 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
Respublikos Vyriausybė, gavusi ekspertų komisijos išvadą Trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas. Trišalė taryba savo išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia kasmet iki rugsėjo 15 d. arba iki kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašomos datos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali prašyti ekspertų komisijos pateikti savo išvadą nesilaikant šio straipsnio 3 dalyje nurodytų terminų.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
rugsėjo 15 d., bet birželio 15 d. 199. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-101373 Argumentai Šiuo metu galioja aiškesnė minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo ir tvirtinimo tvarka, kuri neturėtų būti keičiama ir atitinkamai neturėtų būti sumenkinama Trišalės tarybos įtaką šio sprendimo priėmime. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 139 straipsnio 3 dalį, išbraukti 4 dalį atitinkamai straipsnio 5 dalį laikant 4 dalimi, taip: „3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir sudaro ekspertų komisiją. Veikdama pagal Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir įvertindama ekonominę–socialinę valstybės situaciją, gavusi Trišalės tarybos veikloje dalyvaujančių socialinių partnerių rekomendacijas, ekspertų komisija teikia išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo kasmet iki rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nustato minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą. Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius.
Jeigu Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nenustato minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos iki einamųjų metų birželio 1 dienos arba nėra Trišalės tarybos teikimo dėl minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos, tai ateinančių finansinių metų minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydį nustato ir tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos, atsižvelgdamas į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame ir privačiame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką. 4. Minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi ekspertų komisijos išvadą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali prašyti ekspertų komisijos pateikti savo išvadą nesilaikant šio straipsnio 3 dalyje nurodytų terminų. „ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
pagal Seimo narių grupės pasiūlymą. 200. Seimo narys N. Puteikis 2015-10-281373 N Argumentai: žinomi šalies ekonomistai (Raimondas Kuodis, Nerijus Mačiulis, Gitanas Nausėda, Žygimantas Mauricas, kiti) ne kartą viešai pasisakė apie būtinybę nutraukti daug metų Lietuvos politikų praktikuojamą socialiai neatsakingą ir ekonominiu požiūriu žalingą manipuliavimą, kai minimalios algos didinimo klausimas paverčiamas rinkiminiu įrankiu, o sprendimai priimami tenkinant siaurus politinius interesus ir nepaisant ekonominių realijų, todėl siūlė susieti minimalaus darbo užmokesčio dydį su vidutinio darbo užmokesčio dydžiu, nustatant, kad minimalus darbo užmokestis sudaro tarp 50 ir 60 procentų vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Tai atitiktų Europos valstybėse besiformuojančią nuostatą dėl socialinio teisingumo požiūriu priimtino minimalaus ir vidutinio atlyginimų santykio, sumažintų erdvės ekonomiškai nepagrįstoms manipuliacijoms ir būtų žingsnis link atsakingesnės politikos. Pasiūlymas: Pakeisti 139 straipsnį, papildant jį nuostata, kad minimalaus darbo užmokesčio dydis negali būti mažesnis nei pusė vidutinio darbo užmokesčio dydžio, kurį nustato ir paskelbia Lietuvos statistikos departamentas, ir išdėstyti šį straipsnį taip:
straipsnio nustatyta tvarka nustatytas minimalusis darbo užmokestis. 2. Minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – tai mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visa kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kurio atlikimui nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai. 3. Minimaliojo darbo užmokesčio dydis negali būti mažesnis nei pusė praėjusių metų vidutinio atlyginimo dydžio, kurį nustato ir paskelbia Lietuvos statistikos departamentas. 3. 4.
Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir sudaro ekspertų komisiją. Veikdama pagal Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir įvertindama ekonominę–socialinę valstybės situaciją, gavusi Trišalės tarybos veikloje dalyvaujančių socialinių partnerių rekomendacijas, ekspertų komisija teikia išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo kasmet iki rugsėjo 15 d. 4. 5. Minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi ekspertų komisijos išvadą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali prašyti ekspertų komisijos pateikti savo išvadą nesilaikant šio straipsnio 3 dalyje nurodytų terminų. 5. 6. Kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatyti didesni negu šio straipsnio 4 dalyje nustatyti minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžiai. Nepritarti MMA dydžio, ne mažesnio kaip pusė praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio, nustatymo įtvirtinimas įstatymu lemtų savaiminį (automatinį) darbo užmokesčio indeksavimą, MMA dydis tiesiogiai priklausytų nuo praėjusių metų šalies vidutinio darbo užmokesčio, kurio dydžiui įtaką darytų ir praėjusiais metais padidinta MMA. MMA dydis būtų nustatomas neatsižvelgiant į šalies ūkio vystymosi tendencijas, valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir darbdavių finansines galimybes, būtinybę didinti ir kitų darbuotojų, ypač kvalifikuotų, darbo užmokestį, apribotų socialinių partnerių ir Lietuvos Respublikos trišalės tarybos teises tartis dėl MMA dydžio. 201. Seimo narys P. Gražulis 2015-10-111373 Argumentai Siūloma numatyti, jog minimalios mėnesinės algos dydis būtų skaičiuojamas atsižvelgiant į paskutinių trejų metų vidutinį darbo užmokesčio vidurkį šalies ūkyje. Siūloma įtvirtinti, jog minimalios mėnesinės algos dydis negali būti mažesnis negu pusė paskutinių trejų metų vidurkio įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje.
Pasiūlymas: Pakeisti 139 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi ekspertų komisijos išvadą. Minimalios mėnesinės algos dydis yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į paskutinių trejų metų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą vidutinį darbo užmokestį šalies ūkyje. Minimalios mėnesinės algos dydis negali būti mažesnis negu paskutinių trejų metų vidurkio įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali prašyti ekspertų komisijos pateikti savo išvadą nesilaikant šio straipsnio 3 dalyje nurodytų terminų. Nepritarti Nustatant MMA, tai neturėtų būti vienintelis šalies ūkio vertinimo rodiklis, tokia įstatymo nuostata ribotų socialinių partnerių galimybę tartis dėl MMA dydžio, nebūtų įvertintos darbdavių, ypač smulkiojo verslo, galimybės mokėti tokio dydžio MMA. Be to, vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje nėra tvirtinamas. 202. Seimo narys P. Gražulis 2016-02-151373 Argumentai Siūloma numatyti, jog pareigos kurios reikalauja asmenų įgijusių aukštąjį universitetinį išsilavinimą darbo užmokesčio dydis turi viršyti 40% minimalios mėnesinės algos dydį. Pareigos, kurios reikalauja asmenų baigusių aukštąjį koleginį išsilavinimą darbo užmokesčio dydis turi viršyti 30% minimalios mėnesinės algos dydį. Pareigos, kurios reikalauja asmenų baigusių profesinį mokymą, darbo užmokesčio dydis turi viršyti 20% minimalios mėnesinės algos dydį. Pasiūlymas:
Pakeisti 139 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi ekspertų komisijos išvadą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali prašyti ekspertų komisijos pateikti savo išvadą nesilaikant šio straipsnio 3 dalyje nurodytų terminų. Pareigos kurios reikalauja asmenų įgijusių aukštąjį universitetinį išsilavinimą darbo užmokesčio dydis turi viršyti 40% minimalios mėnesinės algos dydį. Pareigos, kurios reikalauja asmenų baigusių aukštąjį koleginį išsilavinimą darbo užmokesčio dydis turi viršyti 30% minimalios mėnesinės algos dydį. Pareigos, kurios reikalauja asmenų baigusių profesinį mokymą, darbo užmokesčio dydis turi viršyti 20% minimalios mėnesinės algos dydį. Nepritarti Šio pasiūlymo įgyvendinimui valstybiniame sektoriuje nėra finansinių galimybių, o darbo užmokesčio reguliavimas priklausomai nuo darbuotojo išsilavinimo laipsnio privačiame sektoriuje nėra objektyviai pagrįstas. 203. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-071382 Pasiūlymas:
Pakeisti 140 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Premija, numatyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte,
gali būti neskiriama, jei darbuotojas per paskutinius šešis mėnesius padaro pareigų, nustatytų darbo teisės normose ar darbo sutartyje, pažeidimą.“. Pritarti
kt. 2015-10-071383 Pasiūlymas: Pakeisti 140 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jei premijuoti numatyta pagal darbo sutartį, darbo apmokėjimo sistemą ar kitas darbo teisės normas, pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, darbo santykių pasibaigimas neatleidžia darbdavio nuo pareigos sumokėti premiją, kurios dydis proporcingas darbo laikui per laikotarpį, už kurį skiriama premija, jei šalys nenustato kitaip kitokio laikotarpio.“. Pritarti
kt. 2015-10-071392 Pasiūlymas: Pakeisti 141 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Ginčus dėl netinkamai nustatytų darbo normų sprendžia individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai, kurie turi teisę panaikinti darbdavio nustatytą (pakeistą) darbo normą, kuri nustatyta neatsižvelgiant į profesinę riziką, darbo laiko sąnaudas ir darbo funkcijos vykdymo aplinkybes. 2. Darbuotojo motyvuotą prašymą dėl netinkamai nustatytos darbo normos nagrinėja darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai. Darbdavys turi įrodyti, kad darbo norma nustatyta pagal profesinę riziką, darbo laiko sąnaudas ir darbo funkcijos vykdymo aplinkybes.“. Pritarti
1392 Argumentai: Darbuotojas ne visada gali nuspręsti, ar darbo norma yra nustatyta teisingai, ar nepažeidžiamos įstatymų nuostatos. Tam reikalingos specialios žinios. Siūlome skatinti darbdavių ir darbuotojų atstovų bendradarbiavimą ir palikti šiuo metu galiojantį reguliavimą. Pasiūlymas: Pakeisti 141 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Ginčus dėl netinkamai nustatytų darbo normų sprendžia individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai, kurie turi teisę panaikinti darbdavio nustatytą (pakeistą) darbo normą, kuri nustatyta neatsižvelgiant į profesinę riziką, darbo laiko sąnaudas ir darbo funkcijos vykdymo aplinkybes. Darbo normos, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarka nustatomi kolektyvinėse sutartyse.“ Nepritarti Labai mažas kolektyvinių sutarčių skaičius lemia tai, kad darbo normos iš viso nėra nustatomos, o tai iš esmės pablogina darbuotojo darbo sąlygas. 207. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-071393 Pasiūlymas:
Pakeisti 141 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kai darbuotojas ne dėl savo kaltės neįvykdo darbo normų, jam mokama už faktiškai atliktą darbą. Šiuo atveju mėnesinis darbo užmokestis negali būti mažesnis kaip du trečdaliai jo darbo užmokesčio, numatyto šio Kodekso 137 straipsnio 4 dalyje, ir ne mažesnis už minimalųjį darbo užmokestį.“.
Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pasiūlymo redakcija patikslinta ir ši dalis išdėstyta taip: „Kai darbuotojas ne dėl savo kaltės neįvykdo darbo normų, jam mokama už faktiškai atliktą darbą. Šiuo atveju mėnesinis darbo užmokestis negali būti mažesnis kaip du trečdaliai jo vidutinio darbo užmokesčio ir turi būti ne mažesnis už minimalųjį darbo užmokestį.“
kt. 2015-10-071401 Pasiūlymas: Pakeisti 142 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal grafiką, mokama ne mažesniu mažesnis kaip dvigubu dvigubas darbuotojo darbo užmokesčio užmokestis, nurodytas šio Kodekso 137 straipsnio 4 dalyje per mėnesį tarifu..“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pasiūlymo redakcija patikslinta ir ši dalis išdėstyta taip:
„Už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta
pagal grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas vidutinis darbuotojo darbo užmokestis.“
kt. 2015-10-071402 Pasiūlymas: Pakeisti 142 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Už darbą švenčių dieną mokama ne mažesniu mažesnis kaip dvigubu dvigubas darbuotojo darbo užmokesčio per mėnesį tarifu užmokestis, nurodytas šio Kodekso 137 straipsnio 4 dalyje.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pasiūlymo redakcija patikslinta ir ši dalis išdėstyta taip: „Už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas vidutinis darbuotojo darbo užmokestis.“
kt. 2015-10-071403 Pasiūlymas: Pakeisti 142 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Už darbą naktį mokama ne mažesniu mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio per mėnesį tarifu užmokestis, nurodytas šio Kodekso 137 straipsnio 4 dalyje.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pasiūlymo redakcija patikslinta ir ši dalis išdėstyta taip: „Už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio užmokestis.“
kt. 2015-10-071404 Pasiūlymas: Pakeisti 142 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Už viršvalandinį darbą mokama ne mažesniu mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio tarifu užmokestis, nurodytas šio Kodekso 137 straipsnio 4 dalyje. Už viršvalandžius poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal grafiką, ar naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokesčio tarifas užmokestis, nurodytas šio Kodekso 137 straipsnio 4 dalyje, o už viršvalandžius švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio tarifas užmokestis, nurodytas šio Kodekso 137 straipsnio 4 dalyje.“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pasiūlymo redakcija patikslinta ir ši dalis išdėstyta taip: „Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandžius poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal grafiką, ar naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, o už viršvalandžius švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio užmokestis.“
kt. 2015-10-071405 Pasiūlymas: Pakeisti 142 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,, 5. Darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš atitinkamo šio straipsnio 1-4 dalyse nustatyto tarifo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko.“
213Seimo nariai: I. Šiaulienė, K.
kt. 2015-10-071406 Pasiūlymas: Papildyti 142 straipsnį 6 dalimi:
„6. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų
(šio Kodekso 99 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys) darbas poilsio dieną, švenčių dieną, darbas naktį ir viršvalandinis darbas yra apskaitomas, tačiau už jį nėra mokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų skaičius, įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje negali sudaryti daugiau nei 20 procentų darbdavio darbuotojų vidutinio skaičiaus.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pasiūlymo redakcija patikslinta ir ši dalis išdėstyta taip: „Juridinio asmens vienasmenio valdymo organo darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma, tačiau už tą darbą nėra mokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų (šio kodekso 97 straipsnio 3 ir 4 dalys) darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Tokių juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų skaičius, įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje negali sudaryti daugiau negu dvidešimt procentų darbdavio darbuotojų vidutinio skaičiaus. Tokių darbuotojų sąrašą nustato darbo teisės normos.“
1406 Pasiūlymas: Papildyti 142 straipsnį 6 dalimi: „6. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų (šio Kodekso 99 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys) darbas poilsio dieną, švenčių dieną, darbas naktį ir viršvalandinis darbas yra apskaitomas, už jį nėra mokama šio straipsnio 1-5 dalyse nurodytu tarifu, tačiau mokama kaip už įprastą darbo laiką, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų skaičius, įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje negali sudaryti daugiau nei 20 procentų darbdavio darbuotojų vidutinio skaičiaus.“.
Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pasiūlymo redakcija patikslinta ir ši dalis išdėstyta taip: „Juridinio asmens vienasmenio valdymo organo darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma, tačiau už tą darbą nėra mokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų (šio kodekso 97 straipsnio 3 ir 4 dalys) darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Tokių juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų skaičius, įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje negali sudaryti daugiau negu dvidešimt procentų darbdavio darbuotojų vidutinio skaičiaus. Tokių darbuotojų sąrašą nustato darbo teisės normos.“
1407 Argumentai: Siūlomi papildymai yra galiojančioje Darbo kodekso redakcijoje. Be to, jie atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį, kur nustatyta, kad galiojančio DK 192 str. norma yra imperatyvi ir darbdavys privalo mokėti padidintą palyginti su normaliomis darbo sąlygomis darbo užmokestį. Siekiant padidinti darbdavių motyvaciją gerinti darbo sąlygas, būtina numatyti minimalius apmokėjimo dydžius. Pasiūlymas:
Papildyti 142 straipsnį 6 dalimi ir jį išdėstyti taip: „6. Jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis mokama ne mažesniu kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio tarifu.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pritarta A. Dumbravos pasiūlymui dėl apmokėjimo už darbą nukrypus nuo normalių darbo sąlygų. 216. Seimo narys A. Dumbrava
1407 Argumentai: Siūlomi papildymai yra galiojančioje Darbo kodekso redakcijoje. Tai yra pasiteisinusi, gerai veikianti nuostata.
Be to, jie atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį, kur nustatyta, kad galiojančio DK 192 str. norma yra imperatyvi, ir darbdavys privalo mokėti padidintą palyginti su normaliomis darbo sąlygomis darbo užmokestį. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 142 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Už darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų,
mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis darbo užmokestis, nurodytas, šio Kodekso 137 straipsnio 4 dalyje. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse.”
1408 N Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 142 straipsnį nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7. Darbo sąlygų klasifikaciją ir sveikatai
kenksmingų veiksnių leistinas koncentracijas bei lygius reglamentuoja įstatymai ir kiti norminiai aktai.“ Pasiūlymą atsiėmė komiteto posėdžio metu. 218. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė
141 N Argumentai: Siūloma nuostatas, reglamentuojančias darbo užmokestį ir jo mokėjimą darbuotojui, papildyti galiojančio Darbo kodekso nuostatomis dėl darbo apmokėjimo esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, arba kai padidinamas darbų mastas, arba perkėlus darbuotoją dėl sveikatos būklės į kitą darbą. Pažymėtina, kad tokių nuostatų įtvirtinimas užtikrintų darbuotojo teisėtų interesų gynimą, nes visos išvardintos sąlygos yra nuo darbuotojo nepriklausančios. Pasiūlymas:
Papildyti Projektą 142¹, 142² ir 142³ straipsniais ir juos išdėstyti taip: „142¹ straipsnis. Darbo apmokėjimas esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų
pašalinti, už darbą tokiomis sąlygomis mokamas padidintas, palyginti su normaliomis sąlygomis, darbo užmokestis. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse. 2.
koncentracijas bei lygius reglamentuoja įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. 142² straipsnis. Darbo apmokėjimas, kai padidinamas darbų mastas
darbą jam mokama proporcingai daugiau. 2. Konkretūs darbo apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ar darbo sutartyse. 142³ straipsnis. Darbo apmokėjimas perkėlus darbuotoją dėl sveikatos būklės į kitą darbą
ankstesnio darbo dėl traumos, profesinės ligos, kitokio sveikatos pakenkimo) ir nėra galimybės jį perkelti į kitą darbą, atitinkantį jo sveikatą ir esant galimybei kvalifikaciją, nes įmonėje nėra darbo, kurį darbuotojas pagal savo sveikatą galėtų dirbti, jam mokama įstatymų nustatyto dydžio ligos pašalpa, kol bus gauta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada dėl darbuotojo darbingumo. Nustačius netekto darbingumo procentą, jei darbuotojas nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, jam mokamas žalos atlyginimas (Kodekso 152 straipsnis). 2. Jeigu darbuotojas, kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, perkeliamas į kitą, mažiau apmokamą darbą, mokamas darbo užmokesčio skirtumas tarp ankstesnio vidutinio darbo užmokesčio ir gaunamo uždarbio pagal atliekamą darbą, kol bus gauta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada dėl darbuotojo darbingumo.“. Iš dalies pritarti. Pasiūlymas:
Dėl 142¹, 142²yra iš esmės pritarta projekto 140 straipsnio nuostatomis, o dėl 142³ Seimo narys atsiėmė komiteto posėdžio metu. 219. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir
1421 Pasiūlymas: Pakeisti 144 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas sutinka prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jei darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.“
1422 Argumentai Su atleidžiamu darbuotoju turi būti atsiskaitoma nedelsiant, todėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 144 str. 2 dalis leidžianti nukelti atsiskaitymą šešiems mėnesiams yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad Projekte nėra draudžiama dėl tokio vėlesnio atsiskaitymo susitarti iš anksto – sudarant darbo sutartį, kai darbuotojas suinteresuotas įsidarbinimu gali sutikti su tokia sąlyga, tačiau vėliau - nutraukiant darbo santykius, tokie susitarimai gali turėti per daug skaudžias pasekmes darbuotojui. Be to, Projektu siūloma formuluotė suponuoja galimybę atidėti visų sumų sumokėjimą šešerių mėnesių laikotarpiui, kas gali lemti, jog įspėjus darbuotoja prieš dvi savaites apie darbo sutarties nutraukimą, jis netikėtai gali likti be pajamų net pusę metų ar bent iki kol susiras kitą darbą ir jame išdirbs bent mėnesį (t.y. bet kuriuo atveju šeimai gali tekti bent du mėnesius išgyventi be pajamų, o galimai ir iš viso be pinigų, jei gyvenama nuo darbo užmokesčio iki darbo užmokesčio). Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 144 straipsnio 2 dalį taip: „2. Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios sumos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, – ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per šešis mėnesius dešimt darbo dienų.
Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną. „ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pritarta komitete patikslintai tokiai pasiūlymo redakcijai: „Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.“
1422 Argumentai: Šešių mėnesių terminas, nustatytas šalių susitarimu, darbdaviui atsiskaityti su darbuotoju darbo sutarčiai pasibaigus yra pernelyg ilgas, todėl siūloma jį keisti į dešimt darbo dienų. Juolab, kad dėl tokios nuostatos Trišalėje taryboje sutarė ir darbdavių, ir darbuotojų atstovai. Pasiūlymas:
Pakeisti 144 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais
susijusios sumos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, – ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per šešis mėnesius dešimt darbo dienų.“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pritarta „dešimties dienų“ įrašymui su patikslinta komiteto šios dalies redakcija. 222. Seimo narys M.
1432
reglamentavimas numatė, kad darbdaviui vėluojant atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, darbuotojui priteistinas jo vidutinis darbo užmokestis už visą pavėluotą atsiskaityti laiką. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) rengėjai klaidinančiai nurodo, jog šis dydis mažintinas iki trijų mėnesių maksimalaus termino, neva atsižvelgiant į teismų praktika. Pažymėtina, jog teismų praktika rodo, jog teismas sumažindavo laikotarpį ar priteistiną sumą vėluojant atsiskaityti dviem atvejais:
1) kai nustato, jog nesavalaikį atsiskaitymą ar neatsikaitymą ilgesnį laiką lėmė ir paties darbuotojo kaltė, arba
2) kai darbuotojui pradelsta sumokėti suma yra mažesnė nei vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis. Dėl pirmojo kriterijaus pažymėtina, kad jei neatsiskaitymą lemia paties darbdavio valia, jis gali išvengti pasekmių tiesiog atsiskaitydamas su darbuotoju. Jei tame yra ir darbuotojo kaltės – teismas turės teisę netesybas sumažinti. Projektu siūlomas reglamentavimas, kai darbdaviui pakanka pralaukti tris mėnesius, o tolesnis uždelsimas jam nesukelia jokių pasekmių ydingas. Tai skatins darbdavį, pradelsusi atsiskaityti, toliau vilkinti ginčų nagrinėjimo procesus ir vengti atsiskaitymo verčiant darbuotoją, kuriam tie pinigai gali lemti labai skaudžias pasekmes (pvz. būsto kredito sutarties nutraukimą dėl vėluojančių įmokų) susitarti dėl mažesnių sumų nei darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis. Tokiu būdu, būtų paneigtas visuotinai pripažįstamas teisės principas, kad niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria), o iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur).
Dėl antrojo kriterijaus, t. y. kai darbuotojui vėluojama sumokėti mažesnė nei jo mėnesio darbo užmokesčio suma, pasisakytina, kad jis reglamentuojamas per siūlomą naujai įtvirtinti taisyklę, jog tokiu atveju priteisiamas ne visas darbo užmokestis, o tik vėluota sumokėti dalis. 2. Darbdaviai taiko skirtingas darbo apmokėjimo sistemas, tame tarpe ir priklausančias nuo darbuotojui nustatytų normų ar viso darbdavio verslo rezultatų, pvz. valymo funkcija vykdančiam darbuotojui didžioji dalis darbo užmokesčio gali priklausyti nuo išvalyto ploto, vadybininko nuo sudarytų sutarčių vertės ar nuo įmonės pajamų ir pan., atitinkamai darbuotojo faktinis darbo užmokestis kiekvieną mėnesį gali kisti. Pagal siūloma įtvirtinti teisinį reguliavimą taptų visiškai neaišku ar darbuotojui uždelsta sumokėti suma yra mažesnė ar didesnė nei darbuotojo vieno mėnesio darbo užmokestis, ir su kokio mėnesio darbo užmokesčiu ji turėtų būti lyginama (pvz. darbuotojui vėluojama sumokėti kintamoji darbo užmokesčio dalis už du mėnesius), todėl vienintelis objektyvus dydis, pagal kurį galėtų būti lyginama ir kuris galėtų tinkamai atkurti pažeistas darbuotojo teises – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis buvęs iki vėlavimo atsiskaityti pradžios. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 145 straipsnio 2 dalį taip: „2. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio Kodekso 144 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį už visą uždelstą atsiskaityti laikotarpį, bet ne daugiau kaip už tris mėnesius.
Jei uždelsta suma yra mažesnė nei darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį, bet negali viršyti trijų mėnesių darbuotojo darbo užmokesčio. „
1432 Argumentai: Siūloma atsisakyti trijų mėnesių darbuotojo darbo užmokesčio ribojimo dėl netesybų dydžio, nes šio ribojimo taikymas gali lemti teisminių procesų vilkinimą, kas ženkliai pablogintų darbuotojo padėtį ir pažeistų jo teisėtus interesus. Pasiūlymas: Pakeisti 145 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio Kodekso 144 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, bet ne daugiau kaip už tris mėnesius. Jei uždelsta suma yra mažesnė nei darbuotojo vieno mėnesio darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį, bet negali viršyti trijų mėnesių darbuotojo darbo užmokesčio.“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pritarta tokiai komiteto patikslintai M. Zasčiurinsko pasiūlytai šios dalies redakcijai: „Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 142 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis už visą uždelstą atsiskaityti laikotarpį.
Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį.“
1432 Argumentai: Sankcijos dėl pažeidžiamų darbuotojų interesų turi būti atgrasančios. Siūloma didinti sankcijas. Pasiūlymas: Pakeisti 145 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui uždelsus atsiskaityti
su darbuotoju (šio Kodekso 144 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, bet ne daugiau kaip už tris mėnesius metus. Jei uždelsta suma yra mažesnė nei darbuotojo vieno mėnesio darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį, bet negali viršyti trijų dvylikos mėnesių darbuotojo darbo užmokesčio.“ Nepritarti Pritarta Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlytai ir komiteto patikslintai šios dalies redakcijai. 225. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-061441 Argumentai Darbuotojas turi teisę žinoti koks darbo užmokestis jam buvo priskaičiuotas konkretų mėnesį, kad galėtų įsitikinti, jog jam yra išmokėta visa priklausanti darbo užmokesčio suma. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 146 str.
kokiu periodiškumu ši informacija gali būti teikiama, nesumažins biurokratinės naštos, o tik ją padidins, nes darbuotojas kas mėnesį turės kreiptis tokios informacijos į darbdavį, o darbdavys tokius prašymus nagrinėti ir prašomą informaciją pateikti. Be to, toks neapibrėžtumas gali sąlygoti ir papildomus ginčus dėl to ar darbuotojas savo teises gina nepraleisdamas nustatyto termino darbo ginčo iniciavimui, t. y. bus neaišku nuo kokios datos darbuotojas bus laikomas sužinosiu apie savo teisių pažeidimą: ar nuo tada kai konkreti darbo užmokesčio suma jam buvo išmokėta ar nuo tada kai jis galėjo susipažinti su darbo užmokesčio sumų priskaičiavimu pagal darbdavio pateiktą informaciją. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 146 straipsnio 1 dalį taip: „1. Darbdavys privalo ne rečiau kaip kartą per mėnesį elektroniniu ar kitu sutartu būdu suteikti darbuotojui galimybę nemokamai susipažinti su informacija apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas darbo užmokesčio sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pritarta Seimo nario A.Syso pasiūlytai šios dalies redakcijai. 226. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė
1441 Argumentai: Tiek darbdavių, tiek darbuotojų atstovai sutaria, kad informacijos apie darbo užmokestį ir dirbtą laiką teikimas darbuotojui turi būti reglamentuotas numatant darbdaviui pareigą tokią informaciją teikti, o ne darbuotojui galimybę ją gauti.
Siūloma darbdavio pareiga suteikti darbuotojui galimybę nemokamai susipažinti su tokia informacija yra ydinga, nes tiek darbuotojas būtų apsunkintas, norėdamas šia galimybe pasinaudoti, tiek darbdavys būtų trukdomas, jei darbuotojai pradėtų iš jo reikalauti galimybės su tokia informacija susipažinti, kas gali lemti, kad darbdavys turėtų užtikrinti, kad darbuotojai galėtų naudotis darbdavio turimomis priemonėmis (kompiuteriu ir pan.), kad pasinaudotų šia galimybe. Nors popierinių atsiskaitymo lapelių įteikimas darbuotojams ten, kur nėra galimybės padaryti tai elektroniniu būdu, ir gali atrodyti kaip pernelyg didelė administracinė našta darbdaviui, tačiau, jei tai yra vienintelis būdas darbuotojui tokią informaciją gauti, reikia palikti galimybę jam šiuo būdu pasinaudoti. Pasiūlymas:
Pakeisti 146 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbdavys privalo elektroniniu ar kitu sutartu būdu suteikti darbuotojui galimybę nemokamai susipažinti su informacija apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas darbo užmokesčio sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę. 1. Darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį privalo raštu ar elektroniniu būdu darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę.“. Pritarti
1441 Pasiūlymas: Pakeisti 146 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Darbdavys privalo elektroniniu ar kitu sutartu būdu suteikti darbuotojui galimybę nemokamai susipažinti su informacija apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas darbo užmokesčio sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę. 1. Darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį privalo raštu ar elektroniniu būdu darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę.“. Pritarti
14624 Argumentai Pritariant profesinių sąjungų siūlymui, keistinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 148 str. 2 dalies 4 punktas, patikslinant jog išskaitos išieškoti atostogpinigiams gali būti daromos tik tuo atveju, jei darbo sutartis nutrūksta dėl nuo darbuotojo priklausančių priežasčių. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 148 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip: „4) išieškoti atostogpinigiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (Darbo kodekso 54 straipsnis) arba dėl darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 57 straipsnis).“
14624 Argumentai: Išskaitų iš darbo užmokesčio darymas tam tikrais atvejais gali pažeisti darbuotojo teisėtus interesus ir lūkesčius, todėl siūloma nustatyti išimtinius atvejus, kai nebūtų galima daryti išskaitų iš darbuotojo darbo užmokesčio išieškoti atostogpinigiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas.
Atkreiptinas dėmesys, kad Trišalėje taryboje dėl to sutiko tiek darbdavių, tiek darbuotojų atstovai. Pasiūlymas: Pakeisti 148 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) išieškoti atostogpinigiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, išskyrus atvejus, kai atleidžiama darbuotojo prašymu ar ne dėl jo kaltės.“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pritarta Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlytai šios dalies redakcijai. 230. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė
147 Argumentai: Projekto rengėjų siūlomas žalos atlyginimo sąlygų reglamentavimas nėra tikslus, todėl tiek darbuotojų, tiek darbdavių atstovai siūlo 149 straipsnį pakeisti galiojančio Darbo kodekso nuostatomis dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. Pasiūlymas: Pakeisti 149 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„149 straipsnis. Žalos atlyginimo sąlygos
Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. 149 straipsnis. Darbuotojo padarytos žalos atlyginimo sąlygos
atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 2 dalyje. 2.
atlyginti visą žalą, jei:
1) žala padaryta tyčia;
2) žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
3) žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis;
4) žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese;
5) žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose;
6) žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo;
7) tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje.“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Siekiama naujo žalos atlyginimo modelio, kuriame nėra vietos materialinės atsakomybės sutartims, nedaromas painus ir biurokratinis atskyrimas tarp gamybos priemonių (kurios gali būti visiškos atsakomybės dalyku) ir ne gamybos priemonių. Grįžus prie egzistuojančios sovietinės koncepcijos, reikėtų kazuistiniu būdu vardinti visus atvejus, kada darbuotojas visais atvejais privalėtų atlyginti visą žalą, o kada tik dalį. Toks reguliavimas būtų didelė administracinė našta, sukeltų teisinio tikrumo stoką, verstų sudaryti fiktyvias visiškos materialinės atsakomybės sutartis, jas administruoti, turėti visiškai materialiai atskaitingų asmenų pozicijas, jas papildomai apmokėti. 231. Seimo narys R. J. Dagys
147 Argumentai: Siūlomas papildymas yra galiojančioje Darbo kodekso redakcijoje. Tai yra detalesnė, aiškesnė nei Projekte siūloma nuostata. Pasiūlymas: X skyrių „Žalos atlyginimas“ papildyti dviem naujais straipsniais, atitinkamai suderinti straipsnių numeraciją, o naujus straipsnius išdėstyti taip: „150 straipsnis.
Darbuotojų materialinės atsakomybės ribos Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio kodekso
Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei:
1) žala padaryta tyčia;
2) žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
3) žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis;
4) žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese;
5) žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose;
6) žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo;
7) tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Siekiama naujo žalos atlyginimo modelio, kuriame nėra vietos materialinės atsakomybės sutartims, nedaromas painus ir biurokratinis atskyrimas tarp gamybos priemonių (kurios gali būti visiškos atsakomybės dalyku) ir ne gamybos priemonių. Grįžus prie egzistuojančios sovietinės koncepcijos, reikėtų kazuistiniu būdu vardinti visus atvejus, kada darbuotojas visais atvejais privalėtų atlyginti visą žalą, o kada tik dalį. Toks reguliavimas būtų didelė administracinė našta, sukeltų teisinio tikrumo stoką, verstų sudaryti fiktyvias visiškos materialinės atsakomybės sutartis, jas administruoti, turėti visiškai materialiai atskaitingų asmenų pozicijas, jas papildomai apmokėti. 232. Seimo narys R. J.
1481 Argumentai: „Negautos pajamos“ yra labai subjektyvus, sunkiai išmatuojamas dydis, todėl sudarytų sąlygas darbdavio savivalei. Darbuotojo sukelta žala yra ne tik darbuotojo darbo, bet ir prastos darbdavio darbo proceso priežiūros pasekmė. Už tai paskirta sankcija negali viršyti daugelio Civiliniame kodekse numatytų sankcijų. Pasiūlymas: Pataisyti 150 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.“ Nepritarti Žalos sąvoka yra aptarta civiliniame kodekse, todėl negali skirtis nuo darbo kodekso. 233. Seimo narys R. J. Dagys
14825 N Argumentai: Siekiant apsaugoti darbuotojus nuo darbdavio savivalės, būtina nustatyti maksimalų atlygintinos žalos dydį, galimą priskaičiuoti iš darbuotojo. Paskirta sankcija negali viršyti daugelio Civiliniame kodekse numatytų sankcijų. Pasiūlymas: Papildyti 150 straipsnio 2 dalį nauju punktu ir jį išdėstyti taip: „5) Atlygintinos žalos dydis negali būti didesnis nei 3 vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai.“ Nepritarti Žr. 149 str., kur komitetas pasiūlė diferencijuotus darbuotojo atlygintinos žalos dydžius. 234. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-071511 Pasiūlymas:
Pakeisti 152 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jei darbdavys buvo apdraudęs darbuotojo civilinę atsakomybę (taip pat ir trečiųjų asmenų atžvilgiu), darbdavys privalo kreiptis dėl draudimo atlyginimo išmokėjimo tiesiogiai į draudiką. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina asmuo, atsakingas už žalos padarymą.“. Pritarti
1511 Argumentai: Darbdavys, vykdydamas veiklą, prisiima riziką. Padidinus darbuotojų atsakomybę yra tikslinga, kad darbdavys apdraustų darbuotojų civilinę atsakomybę. Pasiūlymas: Pakeisti 152 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Jei dDarbdavys buvo apdraudęs privalo apdrausti darbuotojo civilinę atsakomybę (taip pat ir trečiųjų asmenų atžvilgiu), darbdavys privalo kreiptis dėl draudimo atlyginimo išmokėjimo tiesiogiai į draudiką. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina asmuo, atsakingas už žalos padarymą.“ Nepritarti Ne visais atvejais reikalingas darbuotojo civilinės atsakomybės draudimas. Darbo kodeksas reguliuoja kitą situaciją “jei buvo apdraudęs”. Tik tokia situacija darbo santykiams teisiškai yra reikšminga. 236. Seimo narys R. J. Dagys
1521 Argumentai: Projekte numatytas galimas išieškoti išskaitos dydis yra per didelis. Pasiūlymas: Pataisyti 153 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti šešių trijų vidutinių darbuotojo darbo užmokesčių net ir tuo atveju, jei buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pritarta dėl vieno VDU. 237. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir
1521 Pasiūlymas: Pakeisti 153 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti šešių vidutinių darbuotojo darbo užmokesčių vieno darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio net ir tuo atveju, jei buvo padaryta didesnė žala.
Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos.“ Iš esmės pritarti Pasiūlymas: Pritarta dėl vieno VDU. 238. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir
1522 Pasiūlymas: Pakeisti 153 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Dėl išskaitos, kuri viršija šešių mėnesių vieno mėnesio darbuotojo darbo užmokesčio dydį, arba jei praleisti išskaitos terminai, darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.“
159 Argumentai Siūlytina įvesti dar vieną socialinės partnerystės lygmenį – socialinę partnerystę tarp įmonių grupių (holdingo bendrovių struktūros) darbdavių ir šiose įmonėse veikiančių profesinių sąjungų. Kadangi tokių struktūrų daugėja, būtina atsižvelgti ir į tuo sąlygotus pokyčius darbo santykių teisiniame reglamentavime, nes praktikoje susijusiuose subjektuose bendros taisyklės dažnai formuojamos motininėje bendrovėje, nustatant jų taikymą visoje grupėje. Atitinkamai, darbdaviai – dukterinės bendrovės yra saistomos jiems nustatytų taisyklių ir socialinė partnerystė dukterinės bendrovės lygmeniu ne visada gali būti efektyvi. Todėl siūlytina Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekte (toliau - Projektas) įtvirtinti papildomą socialinės partnerystės lygmenį – susijusių ūkio subjektų grupės darbdavių ir jose veikiančių profesinių sąjungų ar jų organizacijų. Siūloma įtvirtinti, kad darbdaviai priskiriami grupei darbdavių, kai jie laikomi susijusių ūkio subjektų grupe pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatas.
Pasiūlymas: Papildyti Projekto 160 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu, atitinkamai punktus 4,5 laikant punktais 5,6 ir išdėstyti šį straipsnį taip: „160 straipsnis. Socialinės partnerystės lygiai Socialinė partnerystė gali būti vykdoma šiais lygiais:
1) nacionaliniu;
2) šakos (gamybos, paslaugų, profesiniu);
3) teritoriniu (savivaldybės, apskrities);
4) grupės darbdavių (susijusių ūkio subjektų grupės);
4) 5) darbdavio (darbdavio fizinio asmens arba darbdavio juridinio asmens, o šio Kodekso 20 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju – jo padalinio (filialo, atstovybės);
5) 6) darbovietės lygmeniu (jei tai nustatyta šiame Kodekse, darbo teisės normose ar socialinių partnerių susitarimuose).“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Grupės darbdavių kaip socialinės partnerystės lygmens įvedimas pažangus veiksnys, paskatinsiąs kolektyvines derybas Lietuvoje. Vis tik būtina papildomai apibrėžti, kas tai yra darbdavių grupė. Siūlytinas grupės darbdavių lygio apibrėžimas: “4) grupės darbdavių, tai yra grupės, kurią sudaro patronuojanti ir dukterinės bendrovės, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, lygiu”. 240. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-0716011 Pasiūlymas:
Pakeisti 161 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) sudarant dvišales, trišales tarybas, dalyvaujant jų veikloje ir sudarant socialinius susitarimus dėl darbo, socialinių ir ekonominių klausimų;“. Pritarti
1613 Argumentai: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra priėmęs nutarimą, kad profesinės sąjungos atstovauja ne tik savo narius, bet gina visus atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojus.
Todėl Projekto nuostata, kad profesinės sąjungos atstovauja tik savo narius, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
Nr. 8/98. Profesinių sąjungų galimybė teismuose ar administracinėse procedūrose atstovauti trečiųjų šalių piliečiams įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Pasiūlymas: Pataisyti 162 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Profesinės sąjungos šio Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais kolektyviai atstovauja savo nariams visiems atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojams – darbuotojams ir asmenims, dirbantiems Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais kolektyviniuose darbo santykiuose. Profesinės sąjungos įstatymų numatyta tvarka teismuose arba administracinėse procedūrose gali atstovauti trečiųjų šalių piliečiams. Profesinės sąjungos taip pat individualiai gina savo narius ir jiems atstovauja individualiuose darbo santykiuose. Kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas ir kolektyvinių darbo ginčų dėl interesų inicijavimas yra išimtinė profesinių sąjungų teisė.“ Iš dalies pritarti. Pasiūlymas:
Nepritarti pirmajai pasiūlymo daliai. Pritarta naujo sakinio įrašymui dėl trečiųjų šalių piliečių. Siūloma naujas socialinės partnerystės modelis, kad profesinės sąjungos atstovauja tik savo nariams ir kolektyvinės sutartys galioja tik nariams.
Tuo siekiama paskatinti darbuotojų narystę profesinėse sąjungose ginant kolektyvinius darbuotojų interesus bei užtikrinti autonominį sutartinį darbo santykių reguliavimą kolektyvinėmis sutartimis, kuris sudarytų galimybes lanksčiau derinti darbuotojų ir darbdavių interesus bei labiau atitiktų konkrečios įmonės ar šakos ypatumus. Siūlymas pateiktas atsižvelgiant į tai, kad tiek darbuotojų narystės profesinėse sąjungose, tiek kolektyvinių sutarčių kiekybiniai rodikliai yra vieni žemiausių iš ES valstybių. Kita vertus, kolektyvinės sutarties taikymo pareiga nustatoma darbdaviams, todėl jos taikymą jis galės išplėsti ir darbuotojams ne profesinės sąjungos nariams. 242. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-071614 Pasiūlymas:
Pakeisti 162 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Darbo taryba ir darbuotojų patikėtinis yra nuo profesinių sąjungų nepriklausomi darbuotojams atstovaujantys organai, šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka atstovaujantys visiems darbuotojams darbdavio ar, jei tai nustatyta šiame Kodekse ar socialinių partnerių susitarimuose, – ir darbovietės lygmeniu, informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą. Jei darbo teisės normose ar socialinių partnerių susitarimuose nenustatyta kitaip, darbuotojų atstovai darbdavio lygmeniu laikomi darbuotojų atstovais darbovietės lygmeniu.“. Pritarti
1613 Argumentai Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr.
tvirtinamo darbo kodekso projekte (toliau - Projektas) siūloma įtvirtinti naują darbuotojų atstovavimo sistemą, kai narius, o esant darbdavio valiai ir kitus darbuotojus kolektyviniuose darbo santykiuose kiek tai susiję su kolektyvinės sutarties sudarymu ir jos vykdymu atstovauja profesinės sąjungos, tuo pačiu paliekant joms narių atstovavimą, o darbuotojų kolektyvo atstovavimą informavimo ir konsultavimo bei susijusiose procedūrose iš profesinės sąjungos perduodat darbo tarybai (profesinei sąjungai procedūrų metu veikiant patarėjo įgaliojimais), kurios (i) steigimas yra privalomas,
(ii) steigimu rūpinasi darbdavys, (iii) nariai negali sutapti su profesinės sąjungos nariai ir kuri (iv) negali prisidėti prie darbuotojų – profesinės sąjungos narių teisių gynybos kilus teisiniams ginčui tarp profesinės sąjungos darbuotojų kolektyvo. Tokios procedūros, kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau - darbovietė) yra veikianti profesinė sąjunga, o dalis jos ir teisių pareigų dirbtinai perduodama darbdavio įsteigtai darbo tarybai yra perteklinė, o atvejais, kai profesinė sąjunga vienija daugiau kaip pusę darbovietės darbuotojų kolektyvo ar net dar didesnę dalį (pvz. 80 proc. darbuotojų) ir/ar darbovietės darbuotojų kolektyvas yra perdavęs būtent profesinei sąjungai jų atstovavimo įgaliojimus yra nesuderinama su Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.135 Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje 5 straipsniu Kai toje pačioje įmonėje yra ir profesinių sąjungų atstovų, ir renkamų atstovų, imamasi atitinkamų priemonių, jeigu to reikia, kad išrinkti atstovai nebūtų panaudojami atitinkamų profesinių sąjungų arba jų atstovų pozicijoms silpninti, taip pat kad būtų skatinamas bendradarbiavimas tarp renkamų atstovų bei atitinkamų profesinių sąjungų ir jų atstovų.
Pažymėtina, kad iš esmės darbuotojų atstovavimas per profesines sąjungas, kurios turi sukauptus veiklai reikalingus finansinius, teisinius resursus, turi patirtį darbuotojų atstovavime ir galimybę užsitikrinti realų nepriklausomumą nuo darbdavio (pvz. samdant darbuotojų atstovavimui savo sričių profesionalus, ne įmonės darbuotojus) yra patrauklesnis darbuotojams, nes taip apsaugomi bendrovės darbuotojai, o atstovavimas kolektyviniuose santykiuose užsitikrinamas net ir nesant profesinės sąjungos nariu. Iš kitos pusės, atsižvelgtina į Projekto rengėjų siūlymą sukurti mechanizmą, kuris neleistų vienai profesinei sąjungai, kai ji neturi daugumos įmonės darbuotojų palaikymo, turėti visų darbuotojų atstovavimo mandatą. Tačiau šis klausimas spręstinas, ne per privalomą darbo tarybų steigimą net veikiant profesinėms sąjungoms, kuris taps papildoma biurokratine našta ir ir/ar net įrankių darbdaviui silpninti profesines sąjungas ar jas iš viso eliminuoti (pvz. vengiant sudaryti ir nesudarant kolektyvinės sutarties), o nustatant taisykles kada darbo tarybas steigti būtina tam, kad būtų užtikrintas tinkamas atstovavimas.
Papildomai pažymėtina, kad Projektų iniciatorių siekis sumažinti darbuotojų atstovų, kuriems taikomos papildomos garantijos ir apsauga nuo atleidimo iš darbo, sukels priešingą efektą, kadangi vien darbo tarybos įsteigimas įmonėje, kurioje yra veikianti profesinė sąjunga, tų atstovų skaičių gali padvigubinti. Todėl siūlytina nustatyti tokį teisinį reguliavimą:
1) darbo tarybos sudaromos tik tais atvejais, kai (i) įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos arba
(ii) veikianti profesinė sąjunga vienija mažiau kaip pusę balsavimo teisę renkant darbo tarybą turinčių darbuotojų, o darbuotojų kolektyvas nėra delegavęs atstovavimo profesinei sąjungai ir darbuotojai pageidauja darbo tarybos steigimo;
2) visais atvejais, kai darbo taryba renkama įmonėje, kurioje yra veikianti profesinė sąjungą, jos rinkimą organizuoja profesinė sąjunga;
3) darbo tarybos įsteigimas neturi apriboti profesinės sąjungos teisių atstovauti vykdyti nevalstybinę darbo įstatymų laikymosi kontrolę, bei jos teisių į informavimą ir konsultavimą, ir atitinkamai koreguoti Projekto II skyriaus Socialinės partnerystės šalys I – IV skirsnius. Pasiūlymas: „3. Profesinės sąjungos šio Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais kolektyviai atstovauja savo nariams,
Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais. Profesinės sąjungos taip pat individualiai gina savo narius ir jiems atstovauja individualiuose darbo santykiuose.
Kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas ir kolektyvinių darbo ginčų dėl interesų inicijavimas yra išimtinė profesinių sąjungų teisė. Nepritarti. Siūlomas modelis reglamentuotas dabartiniame Darbo kodekse ir jis neužtikrina tinkamo darbuotojų informavimo ir konsultavimo, neskatina darbuotojų jungimosi į profesines sąjungas. Projektu siekiama pakeisti esamą tvarką ir pagerinti informavimo bei darbuotojų dalyvavimo profesinių sąjungų veikloje padėtį. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-101614 Pasiūlymas:
darbuotojų patikėtinis yra nuo profesinių sąjungų nepriklausomi darbuotojams atstovaujantys organai, šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka atstovaujantys visiems darbuotojams darbdavio ar, jei tai nustatyta šiame Kodekse ar socialinių partnerių susitarimuose, – ir darbovietės lygmeniu, informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą. Jei darbo teisės normose ar socialinių partnerių susitarimuose nenustatyta kitaip, darbuotojų atstovai darbdavio lygmeniu laikomi darbuotojų atstovais darbovietės lygmeniu.“ Pritarti Dėl 4 dalies pritarimo:
Pritarti žodžių
„profesinių sąjungų“ išbraukimui. 244. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė
1621 Argumentai: Siūloma nustatyti draudimą darbdaviui diskriminuoti profesinių sąjungų narius bei daryti įtaką darbuotojams dėl stojimo į profesinę sąjungą ar išstojimo iš jos. Taip pat siūloma numatyti, kad asmenims, trukdantiems teisėtą profesinių sąjungų veiklą, taikoma atsakomybė. Pasiūlymas: Pakeisti 163 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbuotojų atstovai veikia laisvai ir nepriklausomai nuo kitų socialinės partnerystės šalių.
Darbdaviui ar kitoms socialinės partnerystės šalims draudžiama daryti įtaką darbuotojų atstovų sprendimams ar kitaip kištis į darbuotojų atstovų veiklą. Darbdaviui, jo įgaliotam atstovui draudžiama sąlygoti priėmimą į darbą arba siūlyti išlaikyti darbo vietą, reikalaujant, kad darbuotojas nestotų į profesinę sąjungą ar išstotų iš jos. Darbdaviui, jo įgaliotam atstovui draudžiama organizuoti ir finansuoti organizacijas, siekiančias trukdyti profesinių sąjungų veiklą, ją nutraukti ar kontroliuoti. Valstybės, vietos savivaldos institucijos turi susilaikyti nuo kišimosi į darbuotojų atstovų veiklą, išskyrus atvejus, kai tai daroma įstatymo pagrindu dėl padaryto teisės pažeidimo. Asmenys, trukdantys teisėtą profesinių sąjungų veiklą, atsako pagal įstatymus.“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pritarta pasiūlymui be papildymo paskutiniu sakiniu, kurio turinys yra sekančiame straipsnyje. 245. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-071622 Pasiūlymas: Pakeisti 163 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbuotojų atstovai turi teisę kreiptis į teismą ir kitas kompetentingas institucijas dėl neteisėto kišimosi į jų veiklą, prašydami įpareigoti nutraukti tokius veiksmus, įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus ar atlyginti žalą.“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
kt. 2015-10-071623 Pasiūlymas: Pakeisti 163 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbdavys ar kita socialinės partnerystės šalis turi teisę kreiptis į teismą, prašydami nutraukti darbuotojų atstovų veiksmus, kurie pažeidžia jų teises, Lietuvos
kt. 2015-10-071624 Pasiūlymas: Pakeisti 163 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Darbuotojų atstovų veikla gali būti sustabdyta ir nutraukta tik teismo sprendimu. Darbuotojų atstovui pažeidus Lietuvos Respublikos Konstituciją ar šį Kodeksą, prokuroras turi teisę kreiptis į teismą dėl profesinės sąjungos, jų susivienijimo darbuotojų atstovų veiklos sustabdymo laikotarpiui iki 3 mėnesių. Jei per šį laiką nepašalinamas nurodytas pažeidimas, darbuotojų atstovų veikla prokuroro siūlymu ir teismo sprendimu gali būti nutraukta. Tokiu pagrindu profesinė sąjunga išregistruojama iš Juridinių asmenų registro, o profesinės sąjungos, darbo tarybos ar darbuotojų patikėtinio įgaliojimai laikomi pasibaigusiais.“. Pritarti
kt. 2015-10-071631 Pasiūlymas: Pakeisti 164 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbuotojų atstovų, veikiančių darbdavio lygmeniu, valdymo organų nariams (profesinių sąjungų valdymo organų ir darbo tarybų nariams, darbuotojų patikėtiniui), jų funkcijoms atlikti darbdavys skiria patalpas nemokamą patalpą, leidžia naudotis turimomis darbo priemonėmis. Konkrečias Kitas materialinio techninio aprūpinimo sąlygas nustato socialinių partnerių susitarimai ar kitos darbo teisės normos.“. Pritarti
1631 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) trūkumų reglamentuojant kolektyvinius darbo santykius išdėstyti prie pasiūlymo Projekto 162 straipsnio 3,4 dalių.
Papildomai atkreiptinas dėmesys į Projektu siūlomą įtvirtinti ydingą reglamentavimą, pagal kurį dalis profesinių sąjungos valdymo organų narių, net ir atliekančių tas pačias funkcijas ir turinčių tą pačią atsakomybę už priimamus sprendimus (kolegialių valdymo organų narių atsakomybė solidari), turės skirtingą garantijų apimtį, užtikrinančią jų nepriklausomumą nuo darbdavio. Toks reglamentavimas vertintinas kaip nesuderinamas su Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.135 Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje 1 straipsniu Darbuotojų atstovai įmonėje naudojasi efektyviu gynimu nuo bet kokių veiksmų, kurie gali padaryti jiems žalą, įskaitant atleidimą iš darbo dėl jų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dėl jų narystės profesinėse sąjungose, arba veiklos profesinėse sąjungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojančius įstatymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas sąlygas, o ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.86 straipsnyje įtvirtintu juridinio asmens valdymo organų narių lygiateisiškumo principu. Akivaizdu, kad profesinės sąjungos to paties kolegialaus valdymo organų narių priimdami sprendimu bus nelygiaverčiai. Iš kitos pusės, pagal profesinių sąjungų įstatus gali būti steigiami tiek darbuotojų kolegialūs valdymo organai tiek ir profesinių sąjungų darbuotojų atstovaujamieji organai (šiuo metu abiejų šių organų nariams taikomos papildomos garantijos darbo santykiuose), kurių funkcijos gali nesutapti, pvz. pirmieji gali vykdyti tik administracines, juridinio asmens valdymo funkcijas, o atstovaujamieji organai – vykdyti narių ir kitų darbuotojų atstovavimą.
Atitinkamai siūlytina koreguoti sąvokas, nustatant jog garantijos suteikiamos ne profesinių sąjungų valdymo, o darbuotojų atstovaujamųjų organų nariams. Tokiu atveju, profesinės sąjungos savo steigimo dokumentuose ar jų pagrindu priimtuose sprendimuose galės nustatyti, kurie profesinės sąjungos organai laikytini darbuotojų atstovaujamaisiais – tiesiogiai vykdančiais darbuotojų atstovavimo funkciją (derantis su darbdaviu, atstovaujant darbuotojus darbo ginčuose ir pan.) su atitinkamomis įstatymo suteiktomis garantijomis, o kurie tiesiog vykdo profesinės sąjungos valdymą. Siūlytina atkreipti dėmesį, jog Projekto 164 straipsnio 1 dalies formuluotė dėl darbuotojų atstovo aprūpinimo reikalingomis priemonėmis ir patalpa nėra aiški ir dėl to gali būti darbuotojų atstovams neįgyvendinama. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 164 straipsnio 1 dalį ir jas išdėstyti taip: „1. Darbuotojų atstovamsų, veikiantiems darbdavio lygmeniu, valdymo organų nariams (profesinių sąjungų valdymo atstovaujamųjų organų nariams, ir darbo tarybų nariams, darbuotojų patikėtiniui), jų funkcijoms atlikti darbdavys neatlygintinai skiria patalpas, leidžia naudotis turimomis darbo priemonėmis. Konkrečias materialinio techninio aprūpinimo sąlygas nustato socialinių partnerių susitarimai ar kitos darbo teisės normos.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Trišalėje taryboje buvo sutarta dėl tokios formuluotės, kuriai komitetas pritarė: „1.
Darbuotojų atstovų, veikiančių darbdavio lygmeniu, valdymo organų nariams (profesinių sąjungų valdymo organų ir darbo tarybų nariams, darbuotojų patikėtiniui), jų funkcijoms atlikti darbdavys skiria patalpas nemokamą patalpą, leidžia naudotis turimomis darbo priemonėmis. Konkrečias Kitas materialinio techninio aprūpinimo sąlygas nustato socialinių partnerių susitarimai. 250. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-071633 Pasiūlymas:
Papildyti 164 straipsnį 3 dalimi: „3. Profesinės sąjungos ir jų nariai įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Asmenys, neteisėtais veiksmais padarę žalą darbuotojų atstovams, privalo ją atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pritarta tokiai šios dalies redakcijai:
„3. Darbuotojų atstovai įstatymų nustatyta tvarka
turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus ir kitas kompetentingas institucijas dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Asmenys, neteisėtais veiksmais padarę žalą darbuotojų atstovams, privalo ją atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.“
kt. 2015-10-071641 Pasiūlymas: Pakeisti 165 straipsnio pavadinimą ir 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „165 straipsnis. Darbuotojų atstovavimą darbdavio lygiu įgyvendinančių asmenų garantijos ir apsauga nuo diskriminacijos
profesinių sąjungų valdymo organų ir darbo tarybų nariai, taip pat darbuotojų patikėtinis (toliau – darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys) savo pareigas paprastai vykdo darbo metu.
Tuo tikslu kiekvienas profesinės sąjungos valdymo organo narys, darbo tarybos narys ir darbuotojų patikėtinis darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys jų pareigų vykdymo laikui atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus, jeigu darbo teisės normose, socialinių partnerių susitarimuose nenustatyta kitaip. Už šį laiką jiems paliekamas jų darbo užmokestis.“
1641 Argumentai: Pasiūlymas atitinka Estijos darbo santykius reguliuojančių įstatymų, kurių principų taikymas buvo ir yra plačiai deklaruojamas kaip pavyzdinis Lietuvos darbo santykių reformą pagal Vyriausybės pateiktą Projektą palaikančios interesų pusės, nuostatą. Pasiūlymas: Pataisyti 165 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų valdymo organų ir darbo tarybų nariai, taip pat darbuotojų patikėtinis (toliau – darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys) savo pareigas paprastai vykdo darbo metu. Tuo tikslu kiekvienas profesinės sąjungos valdymo organo narys, darbo tarybos narys ir darbuotojų patikėtinis jų pareigų vykdymo laikui atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus, jeigu darbo teisės normose, 4 valandoms per savaitę, jeigu atstovaujama nuo 5 iki 100 darbuotojų, 8 valandoms per savaitę, jeigu atstovaujama nuo 101 iki 300 darbuotojų, 16 valandoms per savaitę, jeigu atstovaujama nuo 301 iki 500 darbuotojų, mažiausiai 40 valandų per savaitę, jeigu atstovaujama daugiau nei 500 darbuotojų, jeigu socialinių partnerių susitarimuose nenustatyta kitaip. Už šį laiką jiems paliekamas jų darbo užmokestis.“ Atsiėmė svarstymo komitete metu. 253. Seimo narys M.
1641 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) trūkumų reglamentuojant kolektyvinius darbo santykius išdėstyti prie pasiūlymų Projekto 162 straipsnio 3,4 dalims ir 164 straipsnio 1 daliai. Dėl darbuotojų atstovų sąvokų subendrinimo sutarta ir Trišalėje taryboje. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 165 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbdavio lygmeniu veikiančių darbuotojų
atstovaujamųjų organų profesinių sąjungų valdymo organų ir darbo tarybų nariai, taip pat darbuotojų patikėtinis (toliau – darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys) savo pareigas paprastai vykdo darbo metu. Tuo tikslu kiekvienas profesinės sąjungos valdymo organo narys, darbo tarybos narys ir darbuotojų patikėtinis darbuotojų atstovavimą įgyvendinantis asmuo jų pareigų vykdymo laikui atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus, jeigu darbo teisės normose, socialinių partnerių susitarimuose nenustatyta kitaip. Už šį laiką jiems paliekamas jų darbo užmokestis. „ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Trišalėje taryboje sutarta dėl tokios šios dalies redakcijos, kuriai pritarė komitetas: „1. Darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų valdymo organų ir darbo tarybų nariai, taip pat darbuotojų patikėtinis (toliau – darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys) savo pareigas paprastai vykdo darbo metu. Tuo tikslu kiekvienas profesinės sąjungos valdymo organo narys, darbo tarybos narys ir darbuotojų patikėtinis darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys jų pareigų vykdymo laikui atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus, jeigu darbo teisės normose, socialinių partnerių susitarimuose nenustatyta kitaip. Už šį laiką jiems paliekamas jų darbo užmokestis.“
kt.
kt. 2015-10-071642 Pasiūlymas: Pakeisti 165 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbdavys sudaro sąlygas savo darbuotojų – darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų – mokymui ir švietimui. Tam suderintu su darbdaviu laiku jiems turi būti suteikiamos ne mažiau kaip penkios darbo dienos per metus. Už šį laiką darbuotojams paliekamas darbo užmokestis ne mažiau kaip už vieną dvi darbo dieną dienas, nebent darbo teisės normos, socialinių partnerių susitarimai nustato kitaip. Mokymui ir švietimui gali būti naudojamas ir šio straipsnio 1 dalyje nustatytas laikas atstovavimo funkcijoms atlikti.“
kt. 2015-10-071643 Pasiūlymas: Pakeisti 165 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir 6 mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo. Darbdavio motyvuotą prašymą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius turi išnagrinėti ir darbdaviui pateikti atsakymą per dvidešimt darbo dienų nuo pareiškimo gavimo. Darbuotojų atstovai ir pats darbuotojas turi teisę pateikti savo nuomonę Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus prašymu arba savo iniciatyva.
Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jei darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus prašymu darbuotojų atstovai ir pats darbuotojas turi teisę pateikti savo nuomonę Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
redakcijai. 256. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-101643 Argumentai Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 165 straipsniu siūloma darbuotojų atstovų kompetencijai iki šiol priskirtus sprendimus – dėl sutikimo atleisti iš darbo darbuotoją - darbuotojų atstovaujamojo ar profesinių sąjungų renkamojo organo narį, perduoti Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektoriui (toliau - VDI), atsižvelgiant į siūlomą reglamentavimą teiktios šios pastabos:
Praktikoje pasitaiko situacijų, kai siekiant išvengti pritarimo, privalomo atleidžiant darbuotoją darbdavio iniciatyva, darbdavys atleidžiantis darbuotoją dėl diskriminacinių motyvų geriau forminą neteisėtą atleidimą dėl darbuotojo kaltės. Perdavus sprendimą dėl sutikimo VDI būtų sudaryta galimybė užkardinti tokius pažeidimus.
Projekto 165 str. numatytais atvejais priimtu neišklausęs darbuotojo ir darbuotojų atstovų nuomonės. Toks reglamentavimas nesuderinamas su Lietuvos įsipareigojimais pagal Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.135 Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje nuostatomis (Darbuotojų atstovai įmonėje naudojasi efektyviu gynimu nuo bet kokių veiksmų, kurie gali padaryti jiems žalą, įskaitant atleidimą iš darbo dėl jų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dėl jų narystės profesinėse sąjungose, arba veiklos profesinėse sąjungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojančius įstatymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas sąlygas). Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 165 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir 6 mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ar darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo. Darbdavio motyvuotą prašymą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius turi išnagrinėti ir darbdaviui pateikti atsakymą per dvidešimt darbo dienų nuo pareiškimo gavimo. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jei darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus gavęs darbdavio motyvuotą prašymą apie tai informuoja darbuotojų atstovaujamąjį organą ir patį darbuotoją dėl kurio pateiktas prašymas ir nustato ne trumpesnį kaip penkių darbo dienų terminą prašymu darbuotojų atstovųai ir paties darbuotojaso nuomonei pateikti turi teisę pateikti savo nuomonę.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Nepritarta pirmajam įrašymui dėl „ar darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“. Pritarta paskutinio sakinio patikslinimui.
Tokiu atveju darbuotojas galės kreiptis į darbo ginčų komisija, kuri ir spręs, ar darbuotojas atleistas teisėtai. 257. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė
1643 Pasiūlymas: Pakeisti 165 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys
laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir 6 mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo. Darbdavio motyvuotą prašymą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas turi išnagrinėti ir darbdaviui pateikti atsakymą per dvidešimt darbo dienų nuo pareiškimo gavimo. Darbuotojai ar jų atstovai savo iniciatyva arba Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo prašymu turi teisę pateikti savo nuomonę. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jei darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje.
Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas gavęs darbdavio motyvuotą prašymą apie tai informuoja darbuotojų atstovaujamąjį organą ir patį darbuotoją dėl kurio pateiktas prašymas ir nustato ne trumpesnį kaip penkių darbo dienų terminą darbuotojų atstovų ir paties darbuotojo nuomonei pateikti. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus prašymu darbuotojų atstovai ir pats darbuotojas turi teisę pateikti savo nuomonę. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Darbo sutartis su darbuotoju negali būti nutraukta, kol vyksta darbo ginčas.“. Nepritarti Žr. komiteto redakciją. Joje yra nustatyta, kad darbo sutartis su profesinės sąjungos valdymo organo vadovu, su darbo tarybos vadovu ir darbuotojų patikėtiniu negali būti nutraukta, kol vyksta darbo ginčas. 258. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-071645 Pasiūlymas:
Išbraukti 165 straipsnio 5 dalį, 6 ir 7 dalis laikyti atitinkamai 5 ir 6 dalimis: „5. Jeigu per nustatytą laikotarpį Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius darbdaviui sprendimo nepateikia, darbdavys turi teisę atlikti šiuos veiksmus be sutikimo. Tai neturi įtakos darbuotojo teisei ginčyti darbdavio veiksmų teisėtumą individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka.“
259Seimo narys M.
1645 Argumentai Valstybės institucijų neveikimas neturi būti pagrindu pažeisti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių darbuotojų teises, be to Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 165 str. 5 dalies reglamentavimas būtų nesuderinamas su Lietuvos įsipareigojimais pagal Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.135 Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje nuostatomis (Darbuotojų atstovai įmonėje naudojasi efektyviu gynimu nuo bet kokių veiksmų, kurie gali padaryti jiems žalą, įskaitant atleidimą iš darbo dėl jų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dėl jų narystės profesinėse sąjungose, arba veiklos profesinėse sąjungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojančius įstatymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas sąlygas). Pasiūlymas:
Išbraukti Projekto 165 straipsnio 5 dalį ir jas išdėstyti taip: „5. Jeigu per nustatytą laikotarpį Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius darbdaviui sprendimo nepateikia, darbdavys turi teisę atlikti šiuos veiksmus be sutikimo. Tai neturi įtakos darbuotojo teisei ginčyti darbdavio veiksmų teisėtumą individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka.“
1645 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) trūkumų reglamentuojant kolektyvinius darbo santykius išdėstyti prie pasiūlymų Projekto 162 straipsnio 3,4 dalims ir 164 straipsnio 1 daliai. Dėl darbuotojų atstovų sąvokų subendrinimo sutarta ir Trišalėje taryboje. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 165 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos garantijos taikomos tokiam kiekvienos profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu, valdymo atstovaujamųjų organų narių skaičiui, koks būtų (yra) darbo tarybos narių skaičius, nustatytas pagal šio Kodekso 167 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių.“ Nepritarti
projekto straipsniais. 261. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė
164 Argumentai: Siūloma sustiprinti darbuotojų atstovavimą darbdavio lygiu įgyvendinančių asmenų garantijas ir apsaugą. Projekte numatyta darbuotojų atstovavimą įgyvendinančius asmenis atleisti nuo darbo ne mažiau 60 valandų per metus, jeigu darbo teisės normose ir susitarimuose nenustatyta kitaip. Tokiu atveju lieka tikimybė, kad papildomos normos ir susitarimai vis dėlto gali nustatyti ir mažiau nei 60 valandų, todėl siūloma papildomų susitarimų atsisakyti, nebent jie numatytų daugiau nei 60 valandų ir būtų leidžiami pagal bendrą principą kaip gerinantys esamą padėtį. Taip pat kaip paildomas saugiklis siūloma drausti nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, kol vyksta darbo ginčas. Teisę ginčyti sprendimą duoti sutikimą nutraukti darbo sutartį siūloma suteikti ne tik darbdaviui, bet ir darbuotojų atstovams. Taip pat siūloma numatyti pirmenybės teisę į darbo vietą buvusiems darbuotojams, kurių darbo santykiai nutrūko dėl išrinkimo į profesinės sąjungos atstovaujamuosius ir (arba) valdymo organų narius. Pasiūlymas:
Pakeisti 165 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „165 straipsnis. Darbuotojų atstovavimą darbdavio lygiu įgyvendinančių asmenų garantijos ir apsauga nuo diskriminacijos
lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų valdymo organų ir darbo tarybų nariai, taip pat darbuotojų patikėtinis (toliau – darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys) savo pareigas paprastai vykdo darbo metu.
Tuo tikslu kiekvienas profesinės sąjungos valdymo organo narys, darbo tarybos narys ir darbuotojų patikėtinis darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys jų pareigų vykdymo laikui atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus, jeigu darbo teisės normose, socialinių partnerių susitarimuose nenustatyta kitaip. Už šį laiką jiems paliekamas jų vidutinis darbo užmokestis. 2. Darbdavys sudaro sąlygas savo darbuotojų – darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų
Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo.
Darbdavio motyvuotą prašymą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius turi išnagrinėti ir darbdaviui pateikti atsakymą per dvidešimt darbo dienų nuo pareiškimo gavimo. Darbuotojų atstovai ir pats darbuotojas turi teisę pateikti savo nuomonę Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus prašymu arba savo iniciatyva. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jei darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus prašymu darbuotojų atstovai ir pats darbuotojas turi teisę pateikti savo nuomonę. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Darbo sutartis su darbuotoju negali būti nutraukta, kol vyksta darbo ginčas. 4.
vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimą atsisakyti duoti sutikimą nutraukti darbo sutartį darbdavys ir darbuotojų atstovai gali ginčyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka per trisdešimt dienų. Teismo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimo atsisakyti duoti sutikimą įsigaliojimas įsiteisėjimas suteikia teisę darbdaviui per vieną mėnesį pradėti darbo sutarties nutraukimo procedūrą šio Kodekso nustatyta tvarka. Teismo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimo atsisakyti duoti sutikimą įsigaliojimas savaime nenustato darbo sutarties pasibaigimo teisėtumo. 5. Jeigu per nustatytą laikotarpį Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius darbdaviui sprendimo nepateikia, darbdavys turi teisę atlikti šiuos veiksmus be sutikimo. Tai neturi įtakos darbuotojo teisei ginčyti darbdavio veiksmų teisėtumą individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka. 6. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos garantijos taikomos tokiam kiekvienos profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu, valdymo organų narių skaičiui, koks būtų
(yra) darbo tarybos narių skaičius, nustatytas pagal šio Kodekso 167 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių. 7. Kitas garantijas gali nustatyti darbo teisės normos arba socialinės partnerystės šalių susitarimai. 5. Kitos garantijos darbuotojams, išrinktiems į profesinės sąjungos atstovaujamuosius ir (arba) valdymo organus, gali būti nustatytos kolektyvinėse ir kitose sutartyse. 6.
profesinės sąjungos atstovaujamuosius ir (arba) valdymo organus, pasibaigus jų narystei šiuose organuose, suteikiamas pirmesnis darbas (pareigos), o jeigu jo (jų) nėra, – kitas lygiavertis darbas (pareigos) toje pačioje arba darbuotojo sutikimu kitoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. 7. Įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojas, išrinktas į tos įmonės, įstaigos, organizacijos profesinės sąjungos atstovaujamuosius ir (arba) valdymo organus ir dėl to nutraukęs darbo santykius, prilyginamas tos įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojui ir jam visą pareigų ėjimo laiką taikomos socialinės garantijos.“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Dėl 5 dalies – garantija jau yra nustatyta šio straipsnio 7 dalyje. Dėl 6 ir 7 dalies – šios garantijos galėtų būti nustatomos Profesinių sąjungų įstatyme. 262. Seimo narys N. Puteikis
1643 Argumentai: Valstybės institucijų neveikimas neturi tapti pagrindu pažeisti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių darbuotojų teises. Darbdavys VDI pateiks tik sau palankią informaciją. Toks reglamentavimas nesuderinamas su Lietuvos įsipareigojimais pagal Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 135 Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje nuostatomis (Darbuotojų atstovai įmonėje naudojasi efektyviu gynimu nuo bet kokių veiksmų, kurie gali padaryti jiems žalą, įskaitant atleidimą iš darbo dėl jų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dėl jų narystės profesinėse sąjungose, arba veiklos profesinėse sąjungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojančius įstatymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas sąlygas). Pasiūlymas:
Pakeisti 165 straipsnio 3-5 dalis ir jas išdėstyti taip: „3.
Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir 6 mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Darbdavio motyvuotą prašymą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius profesinės sąjungos atstovaujamojo ir
(arba) valdymo organas turi išnagrinėti ir darbdaviui pateikti atsakymą per dvidešimt darbo dienų nuo pareiškimo gavimo. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jei darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus prašymu darbuotojų atstovai ir pats darbuotojas turi teisę pateikti savo nuomonę. 4.
darbo inspektoriaus Profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sprendimą atsisakyti duoti sutikimą nutraukti darbo sutartį darbdavys gali ginčyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka per trisdešimt dienų. Teismo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sprendimo atsisakyti duoti sutikimą įsigaliojimas suteikia teisę darbdaviui per vieną mėnesį pradėti darbo sutarties nutraukimo procedūrą šio Kodekso nustatyta tvarka. Teismo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sprendimo atsisakyti duoti sutikimą įsigaliojimas savaime nenustato darbo sutarties pasibaigimo teisėtumo. 5. Jeigu per nustatytą laikotarpį Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organas darbdaviui sprendimo nepateikia, darbdavys turi teisę atlikti šiuos veiksmus be sutikimo. Tai neturi įtakos darbuotojo teisei ginčyti darbdavio veiksmų teisėtumą individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka.“ Nepritarti Dėl šių nuostatų buvo sutarta Trišalėje taryboje. Siekiama objektyvaus įvertinimo, ar darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų atleidimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma atstovavimo veikla. 263. Seimo narys R. J. Dagys
1651 Argumentai: Palikus galioti Projekte siūlomus darbuotojų skaičius, reikalingus darbo taryboms steigti, darbo tarybų neturėtų daugelis įmonių, įstaigų ir organizacijų. Penkiasdešimt ir daugiau darbuotojų turintys darbdaviai užima sąlyginai mažą Lietuvos darbo rinkos dalį, todėl darbuotojų skaičiaus slenkstis turi būti mažesnis. Pasiūlymas: Pataisyti 166 straipsnio 1, 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „1.
Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra 50 20 darbuotojų ir daugiau. 2. Jeigu vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius viršija 20 10, bet yra mažesnis negu 50 20, darbo tarybos rinkimus ne vėliau kaip per septynias dienas skelbia darbdavys, gavęs rašytinį:
1) ne mažiau kaip dešimtadalio darbuotojų pasirašytą siūlymą dėl darbo tarybos sudarymo;
2) profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu ir atstovaujančios ne mažiau kaip dešimtadaliui darbdavio darbuotojų, siūlymą dėl darbo tarybos sudarymo.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pritarta 1 dalies pakeitimui, o 2 dalis yra išbraukta. 264. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė
165 Argumentai: Darbo tarybos kaip darbuotojų atstovavimo forma Lietuvoje atsirado prieš daugiau nei dešimtmetį. Per šį laiką ši darbuotojų atstovavimo forma, galima sakyti, nepasiteisino ir taikoma tik labai maža apimtimi. Pažymėtina ir tai, kad Trišalėje taryboje tiek darbuotojų, tiek darbdavių atstovai visame Darbo kodekso projekte kompleksiškai siūlė „darbo tarybas“ pakeisti „darbuotojų atstovais“, todėl nesuprantamas yra Projekto rengėjų argumentas, kad darbo taryba kaip darbuotojų atstovavimo institutas reikalingas tik tam, kad būtų įgyvendinamas darbuotojų informavimas ir konsultavimas. Atkeiptinas dėmesys į tai, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, informavimas ir konsultavimas neprivalo būti vykdomas konkrečiai kažkurios darbuotojų atstovavimo formos lygmenyje. Siūloma informavimą ir konsultavimą vykdyti per kitas darbuotojų atstovavimo formas – profesines sąjungas ir darbuotojų patikėtinius. Tokiu atveju pastarosios formos būtų stiprinamos, nes įvairių funkcijų išskaidymas ir skirtingų teisių suteikimas skirtingiems darbuotojų atstovams negalėtų užtikrinti efektyvaus jų įgyvendinimo.
tarybos teises ir pareigas bei 172 straipsnyje numatytą darbdavio ir darbo tarybos susitarimą atitinkamai įtvirtinti kitose Projekto nuostatose, reglamentuojančiose kitas darbuotojų atstovavimo formas (darbuotojų patikėtinius). Siūloma atsisakyti darbo tarybų kaip darbuotojų atstovavimo formos ir išbraukti Projekto 166-173 straipsnius imtinai ir visas Projekto nuostatas, liečiančias darbo tarybas, pakeisti, atitinkamai vietoj „darbo tarybų“ įrašant „darbuotojų atstovus“. Pasiūlymas:
Išbraukti III dalies II skyriaus Antrąjį skirsnį. „ANTRASIS SKIRSNIS
166 straipsnis. Darbo tarybos sudarymo prielaidos ir rinkimų iniciatyva
darbdavio darbuotojų skaičius yra 50 darbuotojų ir daugiau. 2. Jeigu vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius viršija 20, bet yra mažesnis negu 50, darbo tarybos rinkimus ne vėliau kaip per septynias dienas skelbia darbdavys, gavęs rašytinį:
1) ne mažiau kaip dešimtadalio darbuotojų pasirašytą siūlymą dėl darbo tarybos sudarymo;
mažiau kaip dešimtadaliui darbdavio darbuotojų, siūlymą dėl darbo tarybos sudarymo. 3. Darbo taryba sudaroma trejų metų kadencijai, kuri pradedama skaičiuoti nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios. 4. Vidutinis darbdavio darbuotojų skaičių darbdavys nustato per dešimt darbo dienų nuo darbo tarybos prašymo ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų prašymo pateikimo. 167 straipsnis. Darbo tarybos sudėtis 1.
ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 11 narių:
nariai;
nariai;
nariai;
narių. 2. Darbuotojai, kurie yra profesinės sąjungos nariai, gali sudaryti ne daugiau kaip 1/3 darbo tarybos narių. Darbo tarybos nariais negali būti profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu, valdymo organų nariai. 3. Darbo tarybos nariais gali būti renkami visi darbuotojai, sulaukę aštuoniolikos metų ir kurių darbo santykiai su darbdaviu trunka ilgiau kaip šešis mėnesius. Darbuotojai, išdirbę trumpiau kaip šešis mėnesius, darbo tarybos nariais gali būti renkami tik tuo atveju, kai visi darbuotojai dirba trumpiau nei šešis mėnesius. 4. Darbdavys ir pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus jam atstovaujantys asmenys negali būti darbo tarybos nariais. 168 straipsnis. Darbo tarybos rinkimai
balsavimu tiesioginiuose rinkimuose. Darbo tarybos rinkimuose gali dalyvauti ir balso teisę turi visi bent tris nepertraukiamus mėnesius darbo santykius su darbdaviu turintys darbdavio darbuotojai, išskyrus šio Kodekso 167 straipsnio 4 dalyje nurodytus asmenis. 2. Pirmuosius rinkimus vykdo rinkimų komisija, kurią įsakymu sudaro darbdavys iš mažiausiai 3 ir daugiausiai 7 narių ne vėliau kaip per dvi savaites nuo pasiūlymo gavimo.
Ne mažiau kaip pusę komisijos narių šio Kodekso 166 straipsnio 1 dalies atveju turi sudaryti darbdavio lygmeniu veikiančių darbuotojų atstovų skirti, o šio Kodekso 166 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – pasiūlymą pateikusio subjekto pasiūlyti asmenys. Vėlesnius rinkimus organizuoja ir vykdo pati darbo taryba. 3. Rinkimų komisija turi susirinkti į pirmą posėdį ir pradėti darbo tarybos rinkimų organizavimą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jos sudarymo dienos. Pirmame posėdyje rinkimų komisija iš savo narių išsirenka pirmininką ir:
nuo rinkimų komisijos sudarymo dienos;
kurios gali būti keliami kandidatai, registruoja kandidatus ir sudaro galutinį kandidatų sąrašą;
biuleteniuose kandidatų į darbo tarybos narius pavardės surašomos abėcėlės tvarka. Balsavimo biuletenyje turi būti nurodytas balsavimo pavyzdys bei renkamos darbo tarybos narių skaičius. Balsavimo biuletenių skaičius turi atitikti darbuotojų, turinčių balso teisę, skaičių. Kiekvienas balsavimo biuletenis turi būti pasirašytas rinkimų komisijos pirmininko;
dalyvauti darbo tarybos rinkimuose, sąrašą;
dienas nuo rinkimų dienos;
vykdyti. 4. Darbuotojai, paskirti į rinkimų komisiją, rinkimų komisijos įgaliojimų metu darbdavio iniciatyva negali būti atleidžiami iš darbo.
Už laiką, sugaištą organizuojant ir vykdant darbo tarybos rinkimus, jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis. Rinkimų komisijos įgaliojimai pasibaigia darbo tarybai susirinkus į pirmą posėdį. 5. Kandidatus į darbo tarybos narius gali siūlyti rinkimų teisę turintys darbuotojai. Kandidatais gali būti tik rinkimų teisę turintys darbuotojai, išskyrus rinkimų komisijos narius. Kiekvienas darbuotojas gali pasiūlyti po vieną kandidatą raštu kreipdamasis į rinkimų komisiją ir pateikdamas raštišką siūlomo kandidato sutikimą būti renkamam į darbo tarybą. Kandidatų sąrašas turi būti sudarytas ne vėliau kaip keturiolika dienų iki darbo tarybos rinkimų dienos. Jeigu pasiūlytų kandidatų skaičius yra lygus renkamos darbo tarybos narių skaičiui arba mažesnis už šį skaičių, rinkimų komisija nustato papildomą laiką, per kurį galima siūlyti papildomus kandidatus. Šiuo atveju kandidatus pakartotinai gali siūlyti ir tie darbuotojai, kurie jau yra pasiūlę savo kandidatus. Jei per papildomą laiką nepasiūloma pakankamai kandidatų į darbo tarybos narius, rinkimų komisija surašo ir viešai paskelbia protokolą, kad darbo tarybos rinkimai laikomi neįvykusiais. Tokiu atveju nauji darbo tarybos rinkimai rengiami pagal šiame Kodekse nustatytą tvarką ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo rinkimų komisijos sprendimo darbo tarybos rinkimus laikyti neįvykusiais priėmimo. 6. Darbo tarybos rinkimai vyksta įmonėje, įstaigoje, organizacijoje darbo metu. Darbdavys privalo sudaryti sąlygas darbuotojams dalyvauti rinkimuose ir už šį laiką mokėti jiems vidutinį darbo užmokestį. Rinkimų komisija ir darbdavys privalo sudaryti sąlygas dalyvauti darbo tarybos rinkimuose tiems darbuotojams, kurie dirba ne darbovietėje. 7. Balsavimo biuletenis išduodamas pasirašytinai. Rinkimuose dalyvaujantys darbuotojai turi po tiek balsų, koks yra renkamos darbo tarybos narių skaičius.
Už kiekvieną balsavimo biuletenyje nurodytą kandidatą galima atiduoti tik po vieną balsą, pažymint tai balsavimo biuletenyje. 8. Pasibaigus rinkimų komisijos nustatytam rinkimų laikui, rinkimų komisija suskaičiuoja balsus ir surašo darbo tarybos rinkimų protokolą. Jame turi būti nurodyta:
skaičius;
nepanaudotų balsavimo biuletenių skaičius;
kandidatų, negu nustatytas renkamos darbo tarybos narių skaičius, arba kuriuose neįmanoma nustatyti rinkėjo valios) balsavimo biuletenių skaičius;
sąrašas, išdėstytas pagal rinkimuose gautą balsų skaičių mažėjančia tvarka);
tarybą, sąrašas (pagal jų surinktų balsų skaičių mažėjančia tvarka), pagal kurį sudaromas atsarginių darbo tarybos narių sąrašas. 9. Rinkimų protokolą pasirašo rinkimų komisijos nariai. Šis protokolas turi būti viešai paskelbtas ne vėliau kaip per tris dienas nuo rinkimų dienos. Protokolo kopija per tris dienas turi būti įteikta darbdaviui. 10. Darbo tarybos rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių darbuotojų. Jeigu dėl nepakankamo darbuotojų dalyvavimo darbo tarybos rinkimuose šie rinkimai paskelbiami neįvykusiais, per artimiausias septynias dienas turi būti surengti pakartotiniai rinkimai.
Jie laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo vienas ketvirtadalis balsavimo teisę turinčių įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų. 11. Išrinktais darbo tarybos nariais laikomi tie kandidatai, kurie gavo daugumą balsų. Jeigu keli kandidatai gauna vienodą skaičių balsų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kurio darbo stažas toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje yra didesnis. Asmenys, esantys atsarginių darbo tarybos narių sąraše, eilės tvarka gali tapti darbo tarybos nariais tuo atveju, kai atsiranda laisva darbo tarybos nario vieta. 12. Visi dokumentai, susiję su rinkimų komisijos sudarymu, rinkimų organizavimu ir vykdymu, taip pat balsavimo biuleteniai yra perduodami darbo tarybai pirmame jos posėdyje. Darbo taryba užtikrina jų saugojimą iki naujos darbo tarybos sudarymo. 13. Darbo tarybų rinkimų materialinį techninį aprūpinimą suteikia darbdavys. 14. Darbuotojas (darbuotojai), darbdavys arba darbdavio atstovas per penkias dienas nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos gali raštu kreiptis į rinkimų komisiją prašydami ištaisyti, jų manymu, per rinkimus padarytus šio Kodekso pažeidimus. Rinkimų komisija šį prašymą turi išnagrinėti ir viešai paskelbti per tris dienas. Rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui per penkias dienas nuo jo viešo paskelbimo. Teismas gali priimti sprendimą uždrausti sušaukti išrinktą darbo tarybą, kol išnagrinės pateiktą skundą. Teismas, nustatęs, kad buvo šiurkščiai pažeistos šio Kodekso nuostatos ar suklastoti rinkimų dokumentai ir tai turėjo įtakos nustatant esminius rinkimų rezultatus, darbo tarybos rinkimų rezultatus panaikina. Pakartotiniai rinkimai laikantis šio Kodekso nustatytos tvarkos ir sąlygų turi būti surengti ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. 15.
nustatyta tvarka, padidėja dvidešimt procentų ar daugiau ir dėl to padidėja šio Kodekso nustatytas darbo tarybos narių skaičius, darbo tarybos pirmininkas šio Kodekso nustatyta tvarka inicijuoja naujo nario ar narių su įgaliojimais iki veikiančios darbo tarybos kadencijos pabaigos rinkimus. Naujo nario ar narių rinkimus vykdo darbo tarybos rinkimų komisija taikydama šio straipsnio nuostatas mutatis mutandis. 16. Elektroninį balsavimą renkant darbo tarybą bendru rinkimų komisijos ir darbdavio sutarimu galima vykdyti tuo atveju, kai galima užtikrinti balsavimo slaptumą ir darbuotojų valios išraiškos teisingumą. 169 straipsnis. Narystė darbo taryboje
darbo tarybą išrinktas darbuotojas darbo tarybos nariu laikomas nuo darbo tarybos rinkimų balsavimo rezultatų paskelbimo. Darbuotojas, esantis atsarginių darbo tarybos narių sąraše, darbo tarybos nariu vietoj narystę darbo taryboje pabaigusio darbuotojo tampa nuo darbo tarybos sprendimo, kuriuo patvirtinami jo, kaip naujo darbo tarybos nario, įgaliojimai, priėmimo. 2. Narystė darbo taryboje pasibaigia:
tarybą pripažintas neteisėtu;
trečdalis darbdavio ar darbovietės darbuotojų, turinčių rinkimų teisę. Darbo taryba, gavusi tokį darbuotojų rašytinį reikalavimą, ne vėliau kaip per tris savaites turi surengti slaptą darbuotojų balsavimą, kuris yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių darbdavio ar darbovietės darbuotojų. Darbo tarybos narys atstatydinamas, jei už tai balsavo daugiau kaip du trečdaliai balsuojant dalyvavusių darbuotojų. 170 straipsnis. Darbo tarybos veiklos organizavimas 1.
Darbo taryba savo įgaliojimus įgauna ir pradeda vykdyti šiame Kodekse nustatytas funkcijas susirinkusi į pirmą posėdį. Jį rinkimų komisijos pirmininkas turi sušaukti ne anksčiau kaip per penkias ir ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo rinkimų rezultatų paskelbimo. 2. Darbo tarybos nariai pirmame darbo tarybos posėdyje visų darbo tarybos narių balsų dauguma iš savo narių išsirenka darbo tarybos pirmininką ir sekretorių. 3. Darbo tarybos pirmininkas:
sąjungomis ir trečiaisiais asmenimis;
darbuotojams projektą ir pateikia įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojams darbo tarybos patvirtintą ataskaitą;
reglamente, kuris tvirtinamas pirmame darbo tarybos posėdyje, nustatytas teises. 4. Darbo tarybos sekretorius tvarko ir saugo darbo tarybos dokumentaciją, informuoja darbo tarybos narius apie šaukiamo darbo tarybos posėdžio laiką, vietą, darbotvarkę, informuoja darbdavį apie darbo tarybos posėdžio vietą ir laiką, rašo darbo tarybos posėdžio protokolą ir atlieka kitus darbo tarybos pirmininko pavedimus. Darbo tarybos sekretoriui laikinai negalint eiti savo pareigų, jį pavaduoja darbo tarybos pirmininko paskirtas darbo tarybos narys. 5. Darbo taryba savo veiklą vykdo posėdžių forma. Darbo tarybos kvietimu arba pritarimu (pritarus darbo tarybos narių daugumai) jos posėdžiuose turi teisę dalyvauti darbdavys ar jam atstovaujantys asmenys, įmonėje veikiančios profesinės sąjungos ar šakos profesinių sąjungų atstovai. Prireikus darbo taryba į savo posėdžius gali kviestis atitinkamos srities ekspertus.
Darbo tarybos veiklos organizavimo klausimus reglamentuoja darbo tarybos veiklos reglamentas, kurį savo kadencijos laikotarpiui tvirtina darbo taryba visų darbo tarybos narių balsų dauguma. 6. Ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios darbo tarybos pirmininkas raštu informuoja Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie darbo tarybos sudarymą, jos valdymo organus, darbdavio įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje sudaryta darbo taryba, pavadinimą. 171 straipsnis. Darbo tarybos teisės ir pareigos
1Darbo tarybos turi teisę:
kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą;
darbdavio ir iš valstybių bei savivaldybių institucijų ir įstaigų informaciją, reikalingą savo funkcijoms atlikti;
aktualių darbuotojams darbdavio sprendimų, darbo teisės normų įgyvendinimo;
teisės normų reikalavimų ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimų;
socialinius ir darbo klausimus, sušaukti visuotinį darbdavio ar darbovietės darbuotojų susirinkimą (konferenciją), suderinus su darbdaviu susirinkimo (konferencijos) vietą ir laiką;
teisės normoms, bei veiksmus, nustatytus darbo teisės normose ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimuose. 2.
2Darbo taryba privalo:
teisės normų reikalavimų bei darbo tarybos ir darbdavio susitarimų;
interesus, nediskriminuoti atskirų darbuotojų, jų grupių ar atskirų darboviečių darbuotojų;
įstaigos, organizacijos darbuotojams metinės darbo tarybos veiklos ataskaitą ar kitu darbo tarybos veiklos reglamente nustatytu būdu;
lygmeniu, apie savo įgaliotus narius;
pasitikėjimo pagrindais bendradarbiauti su visomis profesinėmis sąjungomis;
profesinės sąjungos. 172 straipsnis. Darbdavio ir darbo tarybos susitarimas
aptarti svarbiausi darbo tarybos kompetencijos įgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansavimo ir kiti susiję klausimai, skatinantys darbo tarybos ir darbdavio bendradarbiavimą. 2. Darbdavio ir darbo tarybos susitarime negalima tartis dėl darbuotojų darbo sąlygų, darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko ir kitų klausimų, kurie reglamentuoti darbdavio darbuotojams taikomoje kolektyvinėje sutartyje. 3. Darbdavio ir darbo tarybos susitarimas sudaromas terminuotam laikui. Jo galiojimo trukmė negali būti ilgesnė nei vieni metai po jį sudariusios darbo tarybos kadencijos pabaigos. 4. Darbo tarybos ir darbdavio susitarimą bet kuri iš šalių gali nutraukti įspėjusi raštu kitą šalį bent prieš tris mėnesius. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai išrenkama nauja darbo taryba ir galioja darbdavio ir buvusios darbo tarybos sudarytas susitarimas. 173 straipsnis. Darbo tarybos veiklos pasibaigimas 1.
Darbo tarybos veikla pasibaigia:
darbovietės veikla, jos darbuotojų neperkėlus į kitą darbdavio darbovietę;
tarybos narių sąraše nėra nė vieno kandidato, turinčio teisę tapti darbo tarybos nariu;
organizacijos, ar darbdavio verslas ar verslo dalis perduodama kitam ir jame veikusi darbo taryba susitaria su verslo perėmėjo darbo taryba dėl naujos darbo tarybos rinkimų. Taip nesusitarus veikusi darbo taryba išlaiko savo įgaliojimus atstovauti darbdavio ar verslo ar verslo dalies darbuotojams iki savo kadencijos pabaigos arba naujos darbo tarybos verslo perdavėjo įmonėje, įstaigoje, organizacijoje sudarymo, priklausomai nuo to, kuris terminas yra trumpesnis. 2. Naujos darbo tarybos rinkimo procedūra pradedama likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki darbo tarybos kadencijos pabaigos arba per mėnesį nuo šio straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nustatytų aplinkybių atsiradimo. Naujos darbo tarybos rinkimus privalo inicijuoti darbo taryba, pasiūlydama darbdaviui sudaryti rinkimų komisiją šio Kodekso nustatyta tvarka. 3. Apie darbo tarybos veiklos pabaigą šio straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais, kai nauja darbo taryba nesudaroma per šešis mėnesius, darbdavys raštu informuoja darbdavio buveinės teritorijos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių.“. Nepritarti Siūlomas naujas socialinės partnerystės modelis atskiria profesinių sąjungų ir darbo tarybų kompetenciją. Darbo tarybos bus atsakingos už darbuotojų informavimą ir konsultavimą. Jos turės būtų steigiamos įmonėse, kur dirba daugiau kaip 20 darbuotojų.
Tuo siekiama užtikrinti tinkamą darbuotojų informavimo įgyvendinimą. Tuo tarpu profesinių sąjungų kompetencija – kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas. Paliekant informavimą ir konsultavimą profesinėms sąjungoms, jis nevyktų didžiojoje dalyje įmonių. 265. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-101651 Argumentai Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekte (toliau - Projektas) siūloma įtvirtinti naują darbuotojų atstovavimo sistemą, kai narius, o esant darbdavio valiai ir kitus darbuotojus kolektyviniuose darbo santykiuose kiek tai susiję su kolektyvinės sutarties sudarymu ir jos vykdymu atstovauja profesinės sąjungos, tuo pačiu paliekant joms narių atstovavimą, o darbuotojų kolektyvo atstovavimą informavimo ir konsultavimo bei susijusiose procedūrose iš profesinės sąjungos perduodat darbo tarybai (profesinei sąjungai procedūrų metu veikiant patarėjo įgaliojimais), kurios (i) steigimas yra privalomas,
(ii) steigimu rūpinasi darbdavys, (iii) nariai negali sutapti su profesinės sąjungos nariai ir kuri (iv) negali prisidėti prie darbuotojų – profesinės sąjungos narių teisių gynybos kilus teisiniams ginčui tarp profesinės sąjungos darbuotojų kolektyvo. Tokios procedūros, kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau - darbovietė) yra veikianti profesinė sąjunga, o dalis jos ir teisių pareigų dirbtinai perduodama darbdavio įsteigtai darbo tarybai yra perteklinė, o atvejais, kai profesinė sąjunga vienija daugiau kaip pusę darbovietės darbuotojų kolektyvo ar net dar didesnę dalį (pvz.
perdavęs būtent profesinei sąjungai jų atstovavimo įgaliojimus yra nesuderinama su Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.135 Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje 5 straipsniu Kai toje pačioje įmonėje yra ir profesinių sąjungų atstovų, ir renkamų atstovų, imamasi atitinkamų priemonių, jeigu to reikia, kad išrinkti atstovai nebūtų panaudojami atitinkamų profesinių sąjungų arba jų atstovų pozicijoms silpninti, taip pat kad būtų skatinamas bendradarbiavimas tarp renkamų atstovų bei atitinkamų profesinių sąjungų ir jų atstovų. Pažymėtina, kad iš esmės darbuotojų atstovavimas per profesines sąjungas, kurios turi sukauptus veiklai reikalingus finansinius, teisinius resursus, turi patirtį darbuotojų atstovavime ir galimybę užsitikrinti realų nepriklausomumą nuo darbdavio (pvz. samdant darbuotojų atstovavimui savo sričių profesionalus, ne įmonės darbuotojus) yra patrauklesnis darbuotojams, nes taip apsaugomi bendrovės darbuotojai, o atstovavimas kolektyviniuose santykiuose užsitikrinamas net ir nesant profesinės sąjungos nariu. Iš kitos pusės, atsižvelgtina į Projekto rengėjų siūlymą sukurti mechanizmą, kuris neleistų vienai profesinei sąjungai, kai ji neturi daugumos įmonės darbuotojų palaikymo, turėti visų darbuotojų atstovavimo mandatą.
Tačiau šis klausimas spręstinas, ne per privalomą darbo tarybų steigimą net veikiant profesinėms sąjungoms, kuris taps papildoma biurokratine našta ir ir/ar net įrankių darbdaviui silpninti profesines sąjungas ar jas iš viso eliminuoti (pvz. vengiant sudaryti ir nesudarant kolektyvinės sutarties), o nustatant taisykles kada darbo tarybas steigti būtina tam, kad būtų užtikrintas tinkamas atstovavimas. Papildomai pažymėtina, kad Projektų iniciatorių siekis sumažinti darbuotojų atstovų, kuriems taikomos papildomos garantijos ir apsauga nuo atleidimo iš darbo, sukels priešingą efektą, kadangi vien darbo tarybos įsteigimas įmonėje, kurioje yra veikianti profesinė sąjunga, tų atstovų skaičių gali padvigubinti. Todėl siūlytina nustatyti tokį teisinį reguliavimą:
1) darbo tarybos sudaromos tik tais atvejais, kai (i) įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos arba (ii) veikianti profesinė sąjunga vienija mažiau kaip pusę balsavimo teisę renkant darbo tarybą turinčių darbuotojų, o darbuotojų kolektyvas nėra delegavęs atstovavimo profesinei sąjungai ir darbuotojai pageidauja darbo tarybos steigimo;
2) visais atvejais, kai darbo taryba renkama įmonėje, kurioje yra veikianti profesinė sąjungą, jos rinkimą organizuoja profesinė sąjunga;
3) darbo tarybos įsteigimas neturi apriboti profesinės sąjungos teisių atstovauti vykdyti nevalstybinę darbo įstatymų laikymosi kontrolę, bei jos teisių į informavimą ir konsultavimą, ir atitinkamai koreguoti Projekto II skyriaus Socialinės partnerystės šalys I – IV skirsnius. Pasiūlymas:
privalo būti sudaryta, kai darbovietėje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra 50 20 darbuotojų ir daugiau. 2.
darbuotojų skaičius viršija 210, bet yra mažesnis negu 250, darbo tarybos rinkimus ne vėliau kaip per septynias dienas skelbia darbdavys, gavęs rašytinį:
1) ne mažiau kaip dešimtadalio darbuotojų pasirašytą siūlymą dėl darbo tarybos sudarymo;
2) profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu ir atstovaujančios ne mažiau kaip dešimtadaliui darbdavio darbuotojų, siūlymą dėl darbo tarybos sudarymo. Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pritarta 1 dalyje skaičiaus „20“ įrašymui; 2 dalis išbraukta. 5 ir 7 dalies įrašymui yra nepritarta. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-101654 N Pasiūlymas:
darbovietėje yra veikianti profesinė sąjunga, darbo tarybos sudarymą privalo organizuoti profesinė sąjunga gavusi ne mažiau kaip dešimtadalio darbuotojų pasirašytą siūlymą dėl darbo tarybos sudarymo, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytas išimtis. Nepritarti Pasiūlymas prieštarauja projektu siūlomam darbuotojų atstovavimo modeliui. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-101655 N Pasiūlymas:
darbovietėje yra veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip pusę visų darbuotojų darbovietėje arba darbuotojų kolektyvas savo sprendimu yra pavedęs darbuotojų atstovavimą darbovietėje veikiančiai profesinei sąjungai, tai darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgauna visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas šiuo Kodeksu darbo tarybai priskirtas funkcijas. Iš esmės pritarti Pasiūlymas:
Straipsnis papildytas nauja 3 dalimi, kuri iš esmės atitinka Seimo nario siūlomą šią naują dalį. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-101656 N Pasiūlymas:
tarybos sudarymo visus jos įgaliojimus turi ir jos funkcijas vykdo darbovietėje veikianti profesinė sąjunga.“ Nepritarti Pasiūlymas prieštarauja projektu siūlomam darbuotojų atstovavimo modeliui. 266. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-1016612 Argumentai Siūlytina peržiūrėti darbuotojų atstovų skaičiaus laiptelius ir darbuotojų atstovų skaičių.
Nes baziniam darbuotojų teisių atstovavimui reikalingas skaičius praktiškai kinta nežymiai didėjant darbuotojų skaičiui, tačiau pradiniam etape, jų skaičius turi būti pakankamas efektyviai veiklai. Be to, Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 167 straipsnio 2 dalis nesuderinamas su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais, bei prieštarauja protingumo ir teisingumo principams, kaip nurodyta argumentuose prie pasiūlymų Projekto 162 straipsnio 3,4 dalims ir 164 straipsnio 1 daliai. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 167 straipsnio 1 dalį ir išbraukti 2 dalį pakeičiant likusių straipsnio dalių numeravimą: „1. Darbo tarybą, atsižvelgiant į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių, sudaro ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 11 narių:
1) jei darbuotojų skaičius yra iki 100 darbuotojų – 53 darbo tarybos nariai;
2) jei darbuotojų skaičius yra nuo 101 iki 5300 darbuotojų – darbo tarybos nariai;
3) jei darbuotojų skaičius yra nuo 301 iki 500 darbuotojų – 7 darbo tarybos nariai;
4) jei darbuotojų skaičius yra nuo 501 iki 700 darbuotojų – 9 darbo tarybos nariai;
5) jei darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 701 darbuotojas – 11 darbo tarybos narių. 2. Darbuotojai, kurie yra profesinės sąjungos nariai, gali sudaryti ne daugiau kaip 1/3 darbo tarybos narių. Darbo tarybos nariais negali būti profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu, valdymo organų nariai.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Dėl 1 dalies -siūloma nekeisti esančio reguliavimo, kuris nėra kritikuotas, ar netinkamai veikia praktikoje. Pritarta 2 dalies išbraukimui. 267. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-071662 Pasiūlymas: Išbraukti 167 straipsnio 2 dalį, o buvusias 3, 4 dalis atitinkamai laikyti 2, 3 dalimis. „2.
„2. Darbuotojai, kurie yra profesinės sąjungos nariai, gali sudaryti ne daugiau kaip 1/3 darbo tarybos narių. Darbo tarybos nariais negali būti profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu, valdymo organų nariai. Pritarti
1662 Argumentai: Projekte siūlomas apribojimas yra diskriminacinis ir pažeistų darbuotojų teises. Pasiūlymas: Išbraukti 167 straipsnio 2 dalį: „2. Darbuotojai, kurie yra profesinės sąjungos nariai, gali sudaryti ne daugiau kaip 1/3 darbo tarybos narių. Darbo tarybos nariais negali būti profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu, valdymo organų nariai.“
1672 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) trūkumų reglamentuojant kolektyvinius darbo santykius išdėstyti prie pasiūlymų Projekto 162 straipsnio 3,4 dalims ir 164 straipsnio 1 daliai. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 168 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip: „2. Pirmuosius rinkimus vykdo rinkimų komisija, kurią įsakymu sudaro darbdavys, o šio Kodekso 166 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju – profesinė sąjunga, iš mažiausiai 3 ir daugiausiai 7 narių ne vėliau kaip per dvi savaites nuo pasiūlymo gavimo. Ne mažiau kaip pusę komisijos narių šio Kodekso 166 straipsnio 1 dalies atveju turi sudaryti darbdavio lygmeniu veikiančių darbuotojų atstovų skirti, o šio Kodekso 166 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – pasiūlymą pateikusio subjekto pasiūlyti asmenys. Vėlesnius rinkimus organizuoja ir vykdo pati darbo taryba.“ Nepritarti Profesinės sąjungos ir darbo tarybos kompetencijos atskirtos. Nesuprantama, kodėl profesinė sąjunga turi tai daryti. Be to, juk ne visose įmonėse profesinė sąjunga būna. 270. Seimo narys M.
1674 Argumentai Siekiant užtikrinti, kad darbuotojų atstovavimo funkcija įmonėje būtų naudojamasi efektyviai, siūlytina suvienodinti komisijos narių garantijų terminą su numatytu Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 165 str. 3 dalyje (t. y. ištęsiant apsaugos galiojimą šešiems mėnesiams po atitinkamų pareigų ėjimo). Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 168 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti taip: „4. Darbuotojai, paskirti į rinkimų komisiją, rinkimų komisijos įgaliojimų metu ir šešis mėnesius po jų darbdavio iniciatyva negali būti atleidžiami iš darbo. Už laiką, sugaištą organizuojant ir vykdant darbo tarybos rinkimus, jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis. Rinkimų komisijos įgaliojimai pasibaigia darbo tarybai susirinkus į pirmą posėdį.“ Nepritarti Rinkimų komisija nepriima jokių sprendimų, kurie gali būti žalingi darbdaviui, todėl tokia apsauga nėra reikalinga. Atvirkščiai – ji trukdytų darbdaviui vykdyti operatyvinį valdymą ir organizuoti darbo. 271. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-101677 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas)
teisiniame reguliavime kolegialaus organo rinkimo tvarką, taip be jokio pagrindo apribojant darbuotojams teise visuotiniuose darbuotojų atstovų rinkimuose skirstyti savo turimus balsus savo nuožiūra už vieną ar kelis kandidatus, taip užsitikrinant, jog būtent pageidaujamas kandidatas vykdytų atstovavimo funkciją. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 168 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti taip: „7. Balsavimo biuletenis išduodamas pasirašytinai.
Rinkimuose dalyvaujantys darbuotojai turi po tiek balsų, koks yra renkamos darbo tarybos narių skaičius, kuriuos skirsto savo nuožiūra už vieną ar kelis kandidatus. Už kiekvieną balsavimo biuletenyje nurodytą kandidatą galima atiduoti tik po vieną balsą, pažymint tai balsavimo biuletenyje.“ Nepritarti Pasiūlymas perteklinis ir redakcinio pobūdžio, o siūloma išbraukti reikalingą nuostatą. 272. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-1016714 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 168 straipsnio 14 dalies nuostatoje numatytas perteklinis reguliavimas, leidžiantis darbdaviui nepagrįstai riboti darbo tarybos veiklą. Pažymėtina, kad siūlomas reglamentavimas leistų teismui taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. dar iki sprendimo dėl rinkimų teisėtumo priėmimo neapibrėžtam laikotarpiui (galimai ir keletui metų) darbdavio reikalavimu sustabdyti darbo tarybos veiklą (atkreiptinas dėmesys jog siūlomas „sprendimas“ – žr. siūlomą formuluotę: teismas gali priimti sprendimą uždrausti sušaukti išrinktą darbo tarybą, kol išnagrinės pateiktą skundą savo esme nėra sprendimas, kuriuo išsprendžiamas ginčas iš esmės pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, o yra šiame įstatyme reglamentuojama reikalavimo užtikrinimo priemonė, kuri taikoma nutartimi neišsprendus ginčo iš esmės. Atitinkamai toks reglamentavimas nesuderinamas su Lietuvos įsipareigojimais pagal Tarptautinės darbo organizacijos Konvencijos Nr. 87 Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo 4 straipsnio nuostatas Darbuotojų ir darbdavių organizacijos negali būti paleistos arba laikinai uždraustos administracine tvarka. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 168 straipsnio 14 dalį ir išdėstyti taip: „14.
Darbuotojas (darbuotojai), darbdavys arba darbdavio atstovas per penkias dienas nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos gali raštu kreiptis į rinkimų komisiją prašydami ištaisyti, jų manymu, per rinkimus padarytus šio Kodekso pažeidimus. Rinkimų komisija šį prašymą turi išnagrinėti ir viešai paskelbti per tris dienas. Rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui per penkias dienas nuo jo viešo paskelbimo. Teismas gali priimti sprendimą uždrausti sušaukti išrinktą darbo tarybą, kol išnagrinės pateiktą skundą. Teismas, nustatęs, kad buvo šiurkščiai pažeistos šio Kodekso nuostatos ar suklastoti rinkimų dokumentai ir tai turėjo įtakos nustatant esminius rinkimų rezultatus, darbo tarybos rinkimų rezultatus panaikina. Pakartotiniai rinkimai laikantis šio Kodekso nustatytos tvarkos ir sąlygų turi būti surengti ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.“ Nepritarti Rinkimų tvarkoje gali būti padaryta esminių pažeidimų, todėl natūralu, kad darbdavys turi teisę reikalauti, kad darbo teisės subjektas visais atvejais būtų sudarytas teisėtai ir nekiltų jokių abejonių dėl jo teisėtumo. 273. Seimo narys R. J. Dagys
170178 N Argumentai: Pasiūlymas atitinka Estijos darbo santykius reguliuojančių įstatymų, kurių principų taikymas buvo ir yra plačiai deklaruojamas kaip pavyzdinis Lietuvos darbo santykių reformą pagal Vyriausybės pateiktą Projektą palaikančios interesų pusės, nuostatą. Pasiūlymas: Papildyti 171 straipsnio 1 dalį naujais punktais ir juos išdėstyti taip: „7) prižiūrėti, kad darbdavys laikytųsi darbo sąlygų ir, jeigu reikia, informuoti darbo inspekciją apie pažeidimus;
8) darbuotojo prašymu atstovauti jam ginče su darbdaviu.“ Nepritarti Dėl 7 punkto -Jau yra numatyta 170 str. 1 d. 4 p. Dėl 8 punkto – Darbo taryba atstovauti ginče tikrai negali, nes nėra atskiras juridinis asmuo, nevaldo atskirų finansų, nesamdo ekspertų ar teisininkų.
17026 Argumentai: Įpareigojimas darbo taryboms laikytis neutraliai kolektyviniuose darbo ginčuose dėl interesų, kuriuos inicijuoja profesinės sąjungos, prasilenkia su sveika logika, kadangi tiek profesines sąjungas, tiek darbo tarybas sudarytų įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojai. Iš Projekto nuostatos lieka neaišku, kam vis dėlto turėtų atstovauti iš darbuotojų sudaryta darbo taryba, jeigu ji negali palaikyti darbuotojų interesus atstovaujančių profesinių sąjungų. Pasiūlymas: Išbraukti 171 straipsnio 2 dalies 6 punktą: „6) laikytis neutralumo kolektyviniuose darbo ginčuose dėl interesų, kuriuos inicijuoja profesinės sąjungos.“
17026 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) trūkumų reglamentuojant kolektyvinius darbo santykius išdėstyti prie pasiūlymų Projekto 162 straipsnio 3,4 dalims ir 164 straipsnio 1 daliai. Papildomai pažymėtina, kad siūlomas reglamentavimas vertintinas kaip nesuderinamas su Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.135 Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje 5 straipsniu kai toje pačioje įmonėje yra ir profesinių sąjungų atstovų, ir renkamų atstovų, imamasi atitinkamų priemonių [...], kad būtų skatinamas bendradarbiavimas tarp renkamų atstovų bei atitinkamų profesinių sąjungų ir jų atstovų. Pasiūlymas:
Išbraukti Projekto 171 straipsnio 2 dalies 6 punktą: „6) laikytis neutralumo kolektyviniuose darbo ginčuose dėl interesų, kuriuos inicijuoja profesinės sąjungos.“
276Seimo narys M.
1711 Argumentai Siūlytina papildyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 172 straipsnyje reglamentuojamų susitarimus su darbuotojų atstovais turinį. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 172 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: „1. Darbo taryba gali sudaryti rašytinį susitarimą su darbdaviu, kuriame būtų aptarti svarbiausi darbo tarybos kompetencijos įgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansavimo, papildomų garantijų darbo tarybos nariams jų veiklos vykdymo laikotarpiu ir kitųi susijusiųę klausimųai, skatinantys skatinančių darbo tarybos ir darbdavio bendradarbiavimą.“
kt. 2015-10-071712 Pasiūlymas: Pakeisti 172 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbdavio ir darbo tarybos susitarime negalima tartis dėl darbuotojų darbo sąlygų, darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko ir kitų klausimų, kurie reglamentuoti reglamentuotini darbdavio darbuotojams taikomoje kolektyvinėje sutartyje.“. Pritarti
1731 Argumentai: Siūloma atsisakyti darbo tarybų kaip darbuotojų atstovavimo formos, todėl reikia atsisakyti 20 darbuotojų ribojimo darbuotojų patikėtinio rinkimams organizuoti ir sudaryti prielaidą darbuotojų patikėtinio kaip darbuotojų atstovo institutui esant bet kokiam darbuotojų skaičiui Pasiūlymas:
Pakeisti 174 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jei vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra mažiau kaip 20, aAtstovavimo darbuotojams teises gali įgyvendinti jų išrinktasis darbuotojų patikėtinis, renkamas trejiems metams visuotiniame darbuotojų susirinkime.“. Atsiėmė pasiūlymą komiteto posėdžio metu. 279. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-101731 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr.
XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) trūkumų reglamentuojant kolektyvinius darbo santykius išdėstyti prie pasiūlymų Projekto 162 straipsnio 3,4 dalims ir 164 straipsnio 1 daliai. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 174 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: „174 straipsnis. Darbuotojų patikėtinio kompetencija
darbuotojų skaičius yra mažiau kaip 20 ir darbovietėje nėra veikiančios profesinės sąjungos, atstovavimo darbuotojams teises gali įgyvendinti jų išrinktasis darbuotojų patikėtinis, renkamas trejiems metams visuotiniame darbuotojų susirinkime.“ Nepritarti Darbo kodekse numatyta skirtinga profesinių sąjungų ir darbuotojų patikėtinių kompetencija, todėl turi būti sudarytos sąlygos veikti ir profesinei sąjungai, ir darbuotojų patikėtiniui. 280. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-07174 Pasiūlymas:
Pakeisti 175 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Darbuotojų patikėtinis renkamas slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų susirinkime. Visuotinis darbuotojų susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai darbdavio įmonės darbuotojų.“. Pritarti
175 Pasiūlymas: pakeisti Projektu siūlomo tvirtintini Darbo kodekso projekto II skyriaus socialinės partnerystės šalys 4 skirsnį profesinės sąjungos paliekant šiame skirsnyje pakeistą 176 straipsnį ir išbraukiant straipsnius nuo 177 iki 182 (atitinkamos nuostatos liks Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme, esant poreikiui jį koreguojant) taip ir koreguojant darbo kodekso projekto numeraciją:
sąjungų statusą reglamentuojančių teisės normų taikymas 1.
Šio skirsnio nuostatos taikomos darbuotojams ir asmenims, dirbantiems Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais, jungiantis į profesines sąjungas savo teisėms ir interesams ginti. 2. Pagal šio skirsnio normas asmenys, dirbantys kitais pagrindais, laikomi darbuotojais, o kitas santykių dalyvis (įmonė, įstaiga, organizacija) laikomas darbdaviu. 3. Įstatymai gali nustatyti asmenų, dirbančių kitais pagrindais, teisės jungtis į profesines sąjungas ribojimus ar įgyvendinimo ypatumus. Profesinės sąjungos Profesinės sąjungos, gindamos darbuotojų darbo, profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus, vadovaujasi profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiais įstatymais, šiuo Kodeksu ir savo įstatais.“ Pritarti DK projekto skirsnis „Profesinės sąjungos“ yra išbrauktas. 282. Seimo narys R. J. Dagys
175 Argumentai: Profesinių sąjungų veikimas pagal Profesinių sąjungų įstatymą yra praktikoje pasiteisinusi nuostata. Pasiūlymas: Papildyti 177 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Profesinės sąjungos ir jų organizacijos veikia laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio Kodekso, Profesinių sąjungų ir kitų įstatymų, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų ir savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais profesinės sąjungos įstatais.“ Nesvarstyti DK projekto skirsnis „Profesinės sąjungos“ yra išbrauktas. 283. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė
175 Argumentai: Siūloma nustatyti, kad profesinių sąjungų veikla negali būti administracine tvarka nutraukta ar laikinai sustabdyta – tai leistų labiau užtikrinti profesinių sąjungų savarankiškumą, nepriklausomumą ir veiklos efektyvumą. Pasiūlymas: Pakeisti 177 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Profesinės sąjungos ir jų organizacijos veikia laisvai.
Jos turi teisę parengti savo veiklos įstatus, laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti savo veiklą bei formuoti savo veiklos programą, organizuoti profesinės sąjungos, kaip juridinio asmens darbą (steigti vienasmenius ar kolegialius valdymo ir priežiūros organus ir kt.). Profesinių sąjungų veikla negali būti administracine tvarka nutraukta ar laikinai sustabdyta.“. Nesvarstyti
projekto skirsnis „Profesinės sąjungos“ yra išbrauktas
175 Argumentai: Siūloma suteikti teisę profesinėms sąjungoms sudaryti susitarimus su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, kad galėtų efektyviau vykdyti savo veiklą ir siekti savo tikslų įgyvendinimo bei savo narių interesų užtikrinimo. Pasiūlymas: Pakeisti 177 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Atstovaudamos savo nariams ir juos gindamos individualiuosiuose darbo
santykiuose, profesinės sąjungos dalyvauja santykiuose su darbdaviu, darbdavių organizacijomis, darbo ginčus nagrinėjančiomis institucijomis ir kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis, sprendžiančiomis darbuotojo darbo, socialinių, ekonominių teisių klausimus. Profesinės sąjungos, gindamos savo narių teises ir teisėtus interesus, gali sudaryti susitarimus su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis.“. Nesvarstyti
projekto skirsnis „Profesinės sąjungos“ yra išbrauktas
175 Argumentai: Priėmus naująjį Darbo kodeksą, neteks galios Profesinių sąjungų įstatymas, todėl į Darbo kodekso III dalies II skyriaus Ketvirtąjį skirsnį siūloma perkelti aktualias ir reikalingas profesinių sąjungų veiklą, narių teises, pareigas, garantijas reglamentuojančias ir kitas nuostatas. Taip pat siūloma pakeisti Projekto nuostatas, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Pasiūlymas:
Pakeisti 178 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „178 straipsnis.
laisvai steigti profesines sąjungas ir stoti į jas, dalyvauti jų veikloje. Nacionaliniu, šakos, teritoriniu ar profesiniu pagrindu veikiančių profesinių sąjungų nariais profesinių sąjungų įstatų nustatytais atvejais gali būti ir bedarbiai ar kiti laikinai nedirbantys asmenys bei nedirbantys asmenys, sukakę valstybinio socialinio draudimo įstatymų nustatytą senatvės pensinį pensijos amžių. Profesinės sąjungos steigėjai gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, turintys darbinį teisnumą ir veiksnumą. Darbdavys, jo įgaliotasis atstovas negali būti jo įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančių profesinių sąjungų narys. Kiti profesinių sąjungų nariai turi visas profesinės sąjungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sąjungų įstatuose (statute), išskyrus teisę balsuoti priimant sprendimus dėl streiko skelbimo, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir vykdymo bei dėl kitų klausimų, kurie gali turėti įtakos darbuotojų ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais dirbančių asmenų teisėms ir pareigoms. 2. Niekas negali būti verčiamas būti profesinių sąjungų nariu ar patirti bet kokios diskriminacijos dėl buvimo ar nebuvimo profesinių sąjungų nariu ar dalyvavimo jos veikloje. 3. Profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų:
1) šiame Kodekse nustatytą steigėjų skaičių, priklausantį nuo profesinės sąjungos veiklos lygmens;
2) steigėjų susirinkime patvirtintus įstatus;
straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos. 5. Profesinės sąjungos arba jų susivienijimai teisės aktų nustatyta tvarka turi pateikti Juridinių asmenų registrui profesinės sąjungos ar jų organizacijos įstatus ir kitus dokumentus, būtinus juridinio asmens statusui suteikti. 6.
6Profesinės sąjungos įstatuose turi būti nurodyta:
2) profesinės sąjungos teisinė forma – profesinė sąjunga;
3) profesinės sąjungos veiklos lygmuo – nacionalinė, teritorinė, šakos, darbdavio lygmens (įmonės, įstaigos ar organizacijos ar šio Kodekso 20 straipsnio 4 dalies nurodytu atveju padalinio (filialo, atstovybės) ar profesijos, pareigybės, gamybiniu pagrindu ar kitais pačių profesinių sąjungų nustatytais principais įsteigta profesinė sąjunga) arba pagrindas pagal šio Kodekso 167 straipsnio 1 dalį;
6) narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš profesinės sąjungos tvarka ir sąlygos;
7) visuotinio narių susirinkimo (konferencijos) kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka;
8) valdymo organai, jų kompetencija, sudarymo tvarka, kolegialaus valdymo organo (jei jis sudaromas) narių ir pirmininko skyrimo (rinkimo) ir atšaukimo tvarka;
9) atstovaujamieji organai ir kiti kolegialūs organai (jei jie sudaromi), jų kompetencija, sudarymo tvarka, narių ir pirmininko skyrimo (rinkimo) ir atšaukimo tvarka;
10) dokumentų ir kitos informacijos apie profesinės sąjungos veiklą pateikimo nariams tvarka, jeigu įstatuose nenurodyta, kad ši tvarka bus patvirtinta atskiru dokumentu;
11) sprendimo skelbti streiką savo veiklos lygmenimis priėmimo tvarka;
12) viešos informacijos skelbimo ar pranešimo apie ją tvarka;
13) profesinės sąjungos padalinių darbdavių įmonėse, įstaigose ar organizacijose ar darbovietėse, taip pat filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo tvarka;
15) profesinės sąjungos veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;
16) profesinei sąjungai priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka, taip pat profesinės sąjungos veiklos kontrolės tvarka;
17) profesinės sąjungos buveinės keitimo tvarka;
18) profesinės sąjungos veiklos nutraukimo tvarka.;
19) Profesinės sąjungos įstatuose (statute) gali būti ir kitų profesinės sąjungos veiklos nuostatų, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, šiam Kodeksui ar kitiems įstatymams.
Profesinės sąjungos įstatuose turi būti nurodyta:
2) profesinės sąjungos teisinė forma – profesinė sąjunga;
3) profesinės sąjungos veiklos lygmuo – nacionalinė, teritorinė, šakos, darbdavio lygmens (įmonės, įstaigos ar organizacijos ar šio Kodekso 20 straipsnio 4 dalies nurodytu atveju padalinio (filialo, atstovybės) ar profesijos, pareigybės, gamybiniu pagrindu ar kitais pačių profesinių sąjungų nustatytais principais įsteigta profesinė sąjunga) arba pagrindas pagal šio Kodekso 167 straipsnio 1 dalį;
6) narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš profesinės sąjungos tvarka ir sąlygos;
7) visuotinio narių susirinkimo (konferencijos) kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka;
8) valdymo organai, jų kompetencija, sudarymo tvarka, kolegialaus valdymo organo (jei jis sudaromas) narių ir pirmininko skyrimo (rinkimo) ir atšaukimo tvarka;
9) atstovaujamieji organai ir kiti kolegialūs organai (jei jie sudaromi), jų kompetencija, sudarymo tvarka, narių ir pirmininko skyrimo (rinkimo) ir atšaukimo tvarka;
10) dokumentų ir kitos informacijos apie profesinės sąjungos veiklą pateikimo nariams tvarka, jeigu įstatuose nenurodyta, kad ši tvarka bus patvirtinta atskiru dokumentu;
11) sprendimo skelbti streiką savo veiklos lygmenimis priėmimo tvarka;
12) viešos informacijos skelbimo ar pranešimo apie ją tvarka;
13) profesinės sąjungos padalinių darbdavių įmonėse, įstaigose ar organizacijose ar darbovietėse, taip pat filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo tvarka;
15) profesinės sąjungos veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;
16) profesinei sąjungai priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka, taip pat profesinės sąjungos veiklos kontrolės tvarka;
17) profesinės sąjungos buveinės keitimo tvarka;
18) profesinės sąjungos veiklos nutraukimo tvarka.;
19) Profesinės sąjungos įstatuose (statute) gali būti ir kitų profesinės sąjungos veiklos nuostatų, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, šiam Kodeksui ar kitiems įstatymams. 7.
susirinkimo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per tris dienas nuo steigiamojo susirinkimo dienos. 8. Veikiančios profesinės sąjungos pakeistus įstatus pasirašo šios profesinės sąjungos valdymo organas arba visuotinio narių susirinkimo įgaliotas asmuo. Kartu su įstatų pakeitimais profesinė sąjunga Juridinių asmenų registrui turi pateikti visą pakeistų profesinės sąjungos įstatų tekstą (naują redakciją). 9. Profesinės sąjungos įstatus pasirašiusių fizinių asmenų parašų tikrumo notaras netvirtina. 10. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir steigiant profesinių sąjungų organizaciją. 11. Šio skirsnio taikymo ypatumai krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatyti šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Nesvarstyti
projekto skirsnis „Profesinės sąjungos“ yra išbrauktas
175 Argumentai: Priėmus naująjį Darbo kodeksą, neteks galios Profesinių sąjungų įstatymas, todėl į Darbo kodekso III dalies II skyriaus Ketvirtąjį skirsnį siūloma perkelti aktualias ir reikalingas profesinių sąjungų veiklą, narių teises, pareigas, garantijas reglamentuojančias ir kitas nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti 179 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „179 straipsnis. Profesinė sąjunga, veikianti darbdavio lygmeniu
lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų 20 steigėjų arba steigėjais būtų ne mažiau kaip 1/10 visų darbdavio darbuotojų, bet ne mažiau kaip trys. 1.
lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų:
1) 20 steigėjų arba steigėjais būtų ne mažiau kaip 1/10 visų darbdavio darbuotojų, bet ne mažiau kaip trys;
4) priimtą sprendimą dėl buveinės. 2. Profesinė sąjunga laikoma įsteigta nuo tos dienos, kai įvykdytos šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos sąlygos. 2. 3. Profesinės sąjungos nariais gali būti tik to darbdavio darbuotojai. Darbdavys, jo atstovai negali būti darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nariais. 3. 4. Įsteigtos profesinės sąjungos valdymo organas raštu ne vėliau kaip per keturiolika dienų turi pranešti darbdaviui apie naujai sudaryto arba pakeisto valdymo organo narių struktūrą, įskaitant darbuotojų, esančių valdymo organo nariais, vardus, pavardes, jų pareigas valdymo organe ir jų kadencijos valdymo organe laikotarpį. Jeigu valdymo organo narių skaičius viršija šio Kodekso 168 straipsnio 1 dalyje nustatytą darbo tarybos, kuri yra ar būtų išrinkta darbdavio įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, narių skaičių, profesinės sąjungos valdymo organas taip pat turi nurodyti darbdaviui, kuriems iš valdymo organo narių turi būti taikomos šio Kodekso 165 straipsnyje nustatytos garantijos. Šis pasirinkimas galioja iki minėtų darbuotojų kadencijos profesinės sąjungos valdymo organe pabaigos.“. Nesvarstyti
projekto skirsnis „Profesinės sąjungos“ yra išbrauktas
175 Argumentai Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 182 str.
narius ir atstovaudamos jiems individualiuosiuose darbo santykiuose, turi teisę konsultuoti narius socialinių, ekonominių ir darbo teisių įgyvendinimo klausimais, pagal pavedimą atstovauti savo nariams individualiuose ir kolektyviniuose darbo ginčuose dėl teisės. Atitinkamai Projekto 179 str. 2 dalyje nustačius, jog profesinės sąjungos nariais gali būti tik to darbdavio darbuotojai, lieka neapibrėžtas darbuotojo – profesinės sąjungos nario teisių gynimas ir atstovavimas darbo ginčus nagrinėjančiuose organuose, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo pažeidžiant jo teises, pvz. ginčas dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir/ar dėl darbo užmokesčio nesumokėjimo ir/ar žalos atlyginimo ir pan., t. y. dėl ginčų kilusių iš darbo santykių su darbdaviu. Be to, neįnešus teisinio aiškumo į šios situacijos reglamentavimą teisėtai į darbdavio lygiu veikiančią profesinę sąjungą įstojusio darbuotojo narystė profesinėje sąjungoje priklausytų išimtinai tik nuo darbdavio valios ir sprendimų, kas nesuderinama su darbuotojų asociacijos laisve ir profesinių sąjungų nepriklausomumu nuo darbdavio. Be to darbuotojas būtų ypatingai pažeidžiamas nes priešingai nuo darbdavio, kuriam prieinami reikalingi teisiniai ir finansiniai resursai jis prarastų teisę į kompetentingą savo teisių gynybą per profesinę sąjungą, kurios nariu jis teisėtai tapo. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 179 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Profesinės sąjungos nariais gali būti tapti tik to darbdavio darbuotojai. Darbo santykiams pasibaigus darbuotojas gali likti profesinės sąjungos nariu profesinės sąjungos įstatuose numatytais atvejais“. Darbdavys, jo atstovai negali būti darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nariais. „ Nesvarstyti
projekto skirsnis „Profesinės sąjungos“ yra išbrauktas
288Seimo narys M.
175 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) trūkumų reglamentuojant kolektyvinius darbo santykius išdėstyti prie pasiūlymų Projekto 162 straipsnio 3,4 dalims ir 164 straipsnio 1 daliai. Dėl darbuotojų atstovų sąvokų subendrinimo sutarta ir Trišalėje taryboje. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad: į Projektu siūlomą įtvirtinti ydingą reglamentavimą, pagal kurį dalis profesinių sąjungos valdymo organų narių, net ir atliekančių tas pačias funkcijas ir turinčių tą pačią atsakomybę už priimamus sprendimus (kolegialių valdymo organų narių atsakomybė solidari), turės skirtingą garantijų apimtį, užtikrinančią jų nepriklausomumą nuo darbdavio. Toks reglamentavimas vertintinas kaip nesuderinamas su Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.135 Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje 1 straipsniu Darbuotojų atstovai įmonėje naudojasi efektyviu gynimu nuo bet kokių veiksmų, kurie gali padaryti jiems žalą, įskaitant atleidimą iš darbo dėl jų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dėl jų narystės profesinėse sąjungose, arba veiklos profesinėse sąjungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojančius įstatymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas sąlygas, o ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.86 straipsnyje įtvirtintu juridinio asmens valdymo organų narių lygiateisiškumo principu. Akivaizdu, kad profesinės sąjungos to paties kolegialaus valdymo organų narių priimdami sprendimu bus nelygiaverčiai.
Iš kitos pusės, pagal profesinių sąjungų įstatus gali būti steigiami tiek darbuotojų kolegialūs valdymo organai tiek ir profesinių sąjungų darbuotojų atstovaujamieji organai (šiuo metu abiejų šių organų nariams taikomos papildomos garantijos darbo santykiuose), kurių funkcijos gali nesutapti, pvz. pirmieji gali vykdyti tik administracines, juridinio asmens valdymo funkcijas, o atstovaujamieji organai – vykdyti narių ir kitų darbuotojų atstovavimą. Atitinkamai siūlytina koreguoti sąvokas, nustatant jog garantijos suteikiamos ne profesinių sąjungų valdymo, o darbuotojų atstovaujamųjų organų nariams. Tokiu atveju, profesinės sąjungos savo steigimo dokumentuose ar jų pagrindu priimtuose sprendimuose galės nustatyti, kurie profesinės sąjungos organai laikytini darbuotojų atstovaujamaisiais – tiesiogiai vykdančiais darbuotojų atstovavimo funkciją (derantis su darbdaviu, atstovaujant darbuotojus darbo ginčuose ir pan.) su atitinkamomis įstatymo suteiktomis garantijomis, o kurie tiesiog vykdo profesinės sąjungos valdymą. 2) Iš esmės svarstytinas tokio reglamentavimo tikslingumas, nes akivaizdu, kad profesinės sąjungos sieks užtikrinti vienodas garantijas visiems savo atstovams, tiesiogiai vykdantiems darbuotojų atstovavimo funkciją, atitinkamai, jei tinkamam atstovavimui bus reikalingas didesnis skaičius darbuotojų atstovų nei Projekte numatytas darbo tarybos narių skaičius, tai skatins darbdavio lygmeniu veikiančias profesines sąjungas skaidyti į mažesnes profesines sąjungas (darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų skaičius neribojamas) vienijant savo resursus bendrai veiklai ir kartu užtikrinant reikalingas garantijas visiems atstovams. Pasiūlymas:
Išbraukti Projekto 179 straipsnio 3 dalį, o jei išbraukimui būtų nepritarta, tai pakeisti ją taip: „3.
Įsteigtos profesinės sąjungos valdymo organas raštu ne vėliau kaip per keturiolika dienų turi pranešti darbdaviui apie naujai sudaryto arba pakeisto valdymo organo narių struktūrą, įskaitant darbuotojų, esančių valdymo organo ar atstovaujamojo organo nariais, vardus, pavardes, jų pareigas valdymo organe ir jų kadencijos valdymo organe laikotarpį. Jeigu valdymo atstovaujamųjų organųo narių skaičius viršija šio Kodekso 168 straipsnio 1 dalyje nustatytą darbo tarybos, kuri yra ar būtų išrinkta darbdavio įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, narių skaičių, profesinės sąjungos valdymo organas taip pat turi nurodyti darbdaviui, kuriems iš valdymo atstovaujamųjų organųo narių turi būti taikomos šio Kodekso 165 straipsnyje nustatytos garantijos. Šis pasirinkimas galioja iki minėtų darbuotojų kadencijos profesinės sąjungos valdymo organe pabaigos.“ Nesvarstyti
projekto skirsnis „Profesinės sąjungos“ yra išbrauktas
175 Argumentai: Priėmus naująjį Darbo kodeksą, neteks galios Profesinių sąjungų įstatymas, todėl į Darbo kodekso III dalies II skyriaus Ketvirtąjį skirsnį siūloma perkelti aktualias ir reikalingas profesinių sąjungų veiklą, narių teises, pareigas, garantijas reglamentuojančias ir kitas nuostatas. Pasiūlymas:
Papildyti Projektą 179¹, 179², 179³ ir 179⁴ straipsniais ir juos išdėstyti taip:
„179¹straipsnis. Profesinių sąjungų reprezentatyvumas
1.
Atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis nacionaliniu lygiu pripažįstamos tokios profesinės sąjungos, kurios atitinka visus šiuos kriterijus:
kaip 5 metus;
savivaldybių arba jungia ne mažiau kaip 5 skirtingų ekonominės veiklos sektorių susivienijimus;
profesinės sąjungos, kurios atitinka visus šiuos kriterijus:
susivienijimai;
savivaldybėje;
veikia ne mažiau kaip 5 procentuose atstovaujamojo sektoriaus įmonių;
tokios profesinės sąjungos, kurios atitinka visus šiuos kriterijus:
(apskrityje, savivaldybėje ar kt.);
sektoriaus darbuotojų konkrečioje teritorijoje;
dalies 2 punkte nurodytus kriterijus, atstovaujančia atitinkamo lygio organizacija pripažįstama ta, kuri atitinka kitus jos lygio atstovaujančiai profesinei sąjungai keliamus kriterijus bei jungia daugiausiai narių. 179² straipsnis. Darbdavio pareigos santykiuose su profesinėmis sąjungomis 1.
Darbo, ekonominius, socialinius klausimus darbdavys privalo spręsti, suderinęs su profesinės sąjungos organais. 2. Darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, numatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse. 179³ straipsnis. Profesinių sąjungų teisė kontroliuoti darbo įstatymų laikymąsi
su jų atstovaujamų darbuotojų teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius įstatymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus. Šiems tikslams profesinės sąjungos gali turėti inspekcijų, teisinės pagalbos tarnybų ir kitų institucijų. 2. Profesinės sąjungos, jų inspekcijos informaciją dėl darbo įstatymų, kitų norminių teisės aktų, kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų laikymosi pažeidimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pažeidimo padarymo arba sužinojimo apie pažeidimo padarymą momento perduoda Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui. 179⁴ straipsnis. Profesinių sąjungų teisė siūlyti traukti atsakomybėn pareigūnus Profesinės sąjungos turi teisę siūlyti traukti atsakomybėn pareigūnus, kurie pažeidžia darbo įstatymus, neužtikrina saugių darbo sąlygų, nevykdo kolektyvinės sutarties ar kitokių tarpusavio susitarimų.“. Nesvarstyti
projekto skirsnis „Profesinės sąjungos“ yra išbrauktas
175 Argumentai: Siūloma įvardinti, kokiais pagrindais darbuotojai gali jungtis į profesines sąjungas, t. y. ne tik profesiniu, bet ir pareigybės, gamybiniu ir kitais jų pačių nusistatytais principais. Pasiūlymas: Pakeisti 180 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Profesinės sąjungos gali steigtis profesiniu, pareigybės, gamybiniu pagrindu
ar kitais pačių profesinių sąjungų nustatytais principais, jei turi daugiau kaip 20 steigėjų.“. Nesvarstyti
projekto skirsnis „Profesinės sąjungos“ yra išbrauktas
291Seimo narys M.
175 Argumentai: Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekte (toliau - Projektas) siūlomo įtvirtinti socialinės partnerystės lygmens pateikti prie pasiūlymų Projekto 160 straipsniui. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 180 straipsnio pavadinimą ir jo 3 bei 7 dalis ir šį straipsnį išdėstyti taip: „180 straipsnis. Profesinės sąjungos profesiniu pagrindu ir nacionaliniu, šakos, teritoriniu ar grupės darbdavių lygmeniu profesinių sąjungų organizacija
profesiniu pagrindu, jei turi daugiau kaip 20 steigėjų. 2. Profesinės sąjungos taip pat turi teisę steigti profesinių sąjungų organizacijas, veikiančias šakos ar teritoriniu lygmeniu, jei jas sudaro ne mažiau kaip penkios profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu, ir stoti į jas. 3. Profesinės sąjungos veikiančios darbovietėse, kurios laikomos susijusių ūkio subjektų grupe, kai ji apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – grupė darbdavių, gali steigti profesinių sąjungų organizacijas veikiančias grupės darbdavių lygmeniu. 4. Į šakos lygmeniu veikiančias profesinių sąjungų organizacijas gali jungtis atitinkamoje ekonominės veiklos šakoje veiklą vykdančių darbdavių lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos, taip pat atskiri darbuotojai, dirbantys atitinkamos ekonominės veiklos šakoje veikiančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose. 5. Į teritoriniu lygmeniu veikiančias profesinių sąjungų organizacijas gali jungtis atitinkamoje teritorijoje (savivaldybėje) veiklą vykdančių darbdavių lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos, taip pat atskiri darbuotojai, dirbantys atitinkamoje teritorijoje veikiančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose. 6. Į nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijas gali jungtis šakos ir teritoriniu lygiu veikiančios profesinių sąjungų organizacijos. 7.
ar teritoriniu lygiu veikiančios profesinės sąjungos pagal jų įstatuose nustatytą tvarką turi teisę įsteigti juridinio asmens teisių neturinčius savo padalinius darbdavio lygmeniu. Jei grupės darbdavių, šakos ar teritorinės profesinių sąjungų organizacijos padalinys jungia ne mažiau kaip
kaip tris darbuotojus, jis turi šiame Kodekse nurodytas profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu, teises ir pareigas. Šis padalinys turi veikti pagal atitinkamos grupės darbdavių, šakos teritorinės profesinių sąjungų organizacijos patvirtintus įstatus ir turėti savo valdymo ir atstovaujamuosius organus, apie kuriuos pranešama darbdaviui šio Kodekso 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“ Nesvarstyti
projekto skirsnis „Profesinės sąjungos“ yra išbrauktas
175 Argumentai: Siekiant stiprinti socialinę partnerystę, siūloma numatyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos skatina derybas tarp profesinių sąjungų ir darbdavių ar jų organizacijų. Pasiūlymas: Pakeisti 182 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) teisės aktų nustatytais terminais gauti iš valstybės ir vietos savivaldos savivaldybės institucijų ir įstaigų savo veiklai vykdyti reikalingą informaciją darbo, ekonominiais ir socialiniais klausimais ir teikti pasiūlymus valstybės ir vietos savivaldos savivaldybės institucijoms, darbdaviams dėl teisės aktų darbo, ekonominiais ir socialiniais klausimais priėmimo, pakeitimo ar panaikinimo. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos skatina derybas tarp profesinių sąjungų ir darbdavių ar jų organizacijų;“. Nesvarstyti
projekto skirsnis „Profesinės sąjungos“ yra išbrauktas
293Seimo nariai A. Sysas, G.
175 Argumentai: Siūloma didinti profesinių sąjungų veiklos efektyvumą per įvairias priemones, kurių viena – teisė profesinės sąjungos atstovams dalyvauti darbdaviui priimant sprendimą dėl konkrečių profesinių sąjungų reikalavimų. Pasiūlymas: Pakeisti 182 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia darbo teisės normas jų narių atžvilgiu. Šiuos reikalavimus darbdavys turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dešimt darbo dienų dalyvaujant juos pateikusios profesinės sąjungos atstovams. Jeigu darbdavys laiku neišnagrinėja profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimą arba atsisako jį patenkinti, profesinė sąjunga turi teisę inicijuoti kolektyvinį teisės darbo ginčą kreiptis į teismą;“. Nesvarstyti
projekto skirsnis „Profesinės sąjungos“ yra išbrauktas
175 Argumentai: Pasiūlymas atitinka Estijos darbo santykius reguliuojančių įstatymų, kurių principų taikymas buvo ir yra plačiai deklaruojamas kaip pavyzdinis Lietuvos darbo santykių reformą pagal Vyriausybės pateiktą Projektą palaikančios interesų pusės, nuostatą. Pasiūlymas: Papildyti 182 straipsnio 1 dalį nauju punktu ir jį išdėstyti taip: „9) teikti siūlymus institucijoms dėl įstatymų, reguliuojančių įdarbinimo ir socialinius klausimus.“ Nesvarstyti
projekto skirsnis „Profesinės sąjungos“ yra išbrauktas
1771 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekte (toliau - Projektas) siūlomo įtvirtinti socialinės partnerystės lygmens pateikti prie pasiūlymų Projekto 160 straipsniui. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 184 straipsnio pavadinimą ir jo 1 dalį išdėstant taip: „184 straipsnis. Darbdavių atstovavimas socialinėje partnerystėje grupės darbdavių, šakos, teritoriniu ar nacionaliniu lygiu 1.
Darbdaviams socialinėje partnerystėje grupės darbdavių, šakos, teritoriniu ar nacionaliniu lygmeniu atstovauja darbdavių organizacijos (asociacijos, federacijos, konfederacijos, susivienijimai ir pan.).“ Nepritarti Darbdavių organizacijos neegzistuoja koncerno (įmonių grupės) lygmeniu. Galima kalbėti, tik apie hierarchinę struktūrą (patronuojanti ir motininė bendrovė), todėl socialinėje partnerystėje gali dalyvauti tik tokios struktūros „galva”. Siūlytina papildyti 1 dalį tokiu sakiniu:
Pasiūlymas:
„1. Darbdaviams socialinėje partnerystėje
šakos, teritoriniu ar nacionaliniu lygmeniu atstovauja darbdavių organizacijos (asociacijos, federacijos, konfederacijos, susivienijimai ir pan.). Socialinės partnerystės grupės darbdavių atveju darbdavių grupei atstovauja patronuojančios įmonės valdymo organas.”
1802 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekte (toliau - Projektas) siūlomo įtvirtinti socialinės partnerystės lygmens pateikti prie pasiūlymų Projekto 160 straipsniui. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 187 straipsnio pavadinimą ir jo 2 dalį taip: „187 straipsnis. Grupės darbdavių, šakos bei teritorinės darbo ir socialinių reikalų tarybos“ „2. Dvišalės ir trišalės tarybos gali būti steigiamos grupės darbdavių, šakos ir teritoriniais socialinės partnerystės lygmenimis. Priklausomai nuo to, kokiame socialinės partnerystės lygmenyje steigiama atitinkama taryba, jos šalys gali būti tame lygmenyje veikiančios darbuotojų ir darbdavių organizacijos, valstybės ir vietos savivaldos institucijos.“ Nepritarti Grupės darbdavių atveju socialinės partnerystės šalimi negali būti laikoma darbdavių organizacija.
Pasiūlymas: Siūloma 187 straipsnio 2 dalį papildyti nauju sakiniu: Socialinėje partnerystėje grupės darbdavių lygmenyje šalimis laikomos darbuotojų organizacijos ir grupės darbdaviai.” Pastaruosius atstovauja patronuojančios bendrovės valdymo organas. (DK projekto 177 str. pakeitimas – žr. aukščiau). 297. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir
1811 Pasiūlymas: Pakeisti 188 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ Trišalės tarybos funkcijas, teises, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovavimo Trišalėje taryboje kriterijus, sudarymo, darbo organizavimo tvarką nustato šio Kodekso priedas Trišalės tarybos nuostatai. Trišalės tarybos darbo organizavimo tvarką Juos tvirtina ir keičia šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalys.“ Nepritarti Žr. komiteto siūlomą redakciją:181 straipsnis. Trišalė taryba
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ketverių metų kadencijai iš penkiolikos narių: penkių nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų organizacijų atstovų, penkių nacionaliniu lygmeniu veikiančių darbdavių organizacijų atstovų ir penkių Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų. 2.
organizacijos), pretenduojančios deleguoti savo atstovą į Trišalę tarybą, turi atitikti šiuos kriterijus:
4) dėl jų nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis;
tvarka, nesiekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais;
6) jos neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir jos nėra skolingos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
Respublikos teritorijoje pagal darbo sutartį ir kitais Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme numatytais pagrindais dirbančių asmenų, o darbdavių organizacijų nariai – darbdaviai – įdarbina ne mažiau negu tris procentus pagal darbo sutartį ar kitais Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme numatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje dirbančių asmenų. 3. Organizacijų atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems kriterijams vertina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Organizacijos, atitinkančios šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, surašomos eilės tvarka, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 7 punkto kriterijumi, pirmiausia įrašant daugiausia dirbančiųjų jungiančias profesinių sąjungų organizacijas ar daugiausia asmenų įdarbinančius darbdavius jungiančias darbdavių organizacijas.
Pirmos penkios organizacijos darbdavių organizacijų sąraše ir pirmos penkios profesinių sąjungų organizacijų sąraše nurodytos organizacijos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kviečiamos deleguoti į Trišalę tarybą po vieną narį ir jo pakaitinį narį. Bet kuri organizacija kartu su savo narių organizacijomis turi teisę deleguoti į Trišalę tarybą po vieną narį ir jo pakaitinį narį. Ši taisyklė netaikoma, jeigu organizacijų, atitinkančių šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, sąraše yra mažiau negu penkios. Tokiu atveju sąraše nurodytos organizacijos eilės tvarka įgyja teisę deleguoti į Trišalę tarybą dar po vieną narį ir jo pakaitinį narį, iki šio sąrašo organizacijų deleguojamų narių skaičius pasiekia penkis. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė deleguoja savo atstovus – socialinės apsaugos ir darbo, finansų, ūkio ir kitus ministrus ar viceministrus – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. 5. Trišalės tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. 6. Tarybos nario kadencija anksčiau laiko baigiasi:
1) jam atsistatydinus;
2) dėl jo įsiteisėjus teismo apkaltinamajam nuosprendžiui;
3) jį delegavusiai organizacijai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus savo atstovą;
4) jam mirus;
5) jį delegavusiai organizacijai pasibaigus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. 7.
Trišalės tarybos kadencijai, šio straipsnio 6 dalyje numatytais pagrindais baigiasi kurio nors Trišalės tarybos nario kadencija, jį delegavusios organizacijos sprendimu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikiamas naujas Trišalės tarybos narys ir jo pakaitinis narys, o jeigu organizacija pasibaigusi, – jis teikiamas kitos organizacijos, šio straipsnio 3 dalyje nurodytame sąraše einančios eilės tvarka po jau delegavusios į Trišalę tarybą narį organizacijos. 8. Trišalės tarybos pirmininkas skiriamas šešiems mėnesiams iš Trišalės tarybos narių šalių susitarimu rotacijos principu. 9. Trišalė taryba svarsto klausimus ir teikia išvadas ir pasiūlymus šiose darbo, socialinės ir ekonominės politikos srityse:
1) užimtumo ir darbo santykių;
2) darbo užmokesčio politikos;
3) socialinio draudimo ir socialinės apsaugos;
4) darbuotojų saugos ir sveikatos;
5) socialinės partnerystės ir kolektyvinių darbo santykių;
6) klausimų, kuriuos reikia apsvarstyti remiantis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 144 „Dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti“ nuostatomis. 10. Trišalės tarybos funkcijas, teises, darbo organizavimo tvarką nustato Trišalės tarybos nuostatai. Juos tvirtina ir keičia Trišalė taryba. 11. Profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai turi suteikti Trišalei tarybai būtiną informaciją svarstomais klausimais. 12. Trišalė taryba turi teisę priimti sprendimus ir teikti šalims išvadas ir rekomendacijas, sudaryti trišalius susitarimus šio straipsnio 9 dalyje nustatytose srityse, gauti Trišalės tarybos darbui reikalingą informaciją, kviesti į posėdžius ir išklausyti šalių atstovus bei ekspertus savo kompetencijos klausimais.“
kt. 2015-10-071813 Pasiūlymas: Pakeisti 188 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Trišalė taryba
„6. Trišalės tarybos sudėties pakeitimai,
įtraukiant į jos veiklą naujas profesinių sąjungų organizacijas ir darbdavių organizacijas, svarstomi Trišalėje taryboje. Sprendimai šiuo klausimu priimami jos narių, atstovaujančių profesinių sąjungų organizacijoms, daugumai ir narių, atstovaujančių darbdavių organizacijoms, daugumai bei narių, atstovaujančių Lietuvos Respublikos Vyriausybei, daugumai pritarus.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
181 Pasiūlymas: Pakeisti 188 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„188 straipsnis. Lietuvos Respublikos trišalė taryba
trišalė taryba (toliau – Trišalė taryba) yra sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių: nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų organizacijų, darbdavių organizacijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų. 1. Lietuvos Respublikos trišalė taryba (toliau – Trišalė taryba) socialinių partnerių susitarimu yra sudaroma ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra tvirtinama 4 metų kadencijai iš 15 narių: 5 nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų organizacijų atstovų, 5 nacionaliniu lygmeniu veikiančių darbdavių organizacijų atstovų ir 5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų. 2.
organizacijos), pretenduojančios deleguoti savo atstovą Trišalėje taryboje (Trišalės tarybos narį), turi atitikti šiuos kriterijus:
1) turi juridinio asmens statusą;
2) yra europinių arba tarptautinių atitinkamai profesinių sąjungų ar darbdavių organizacijų narės;
3) turi ne mažiau kaip 5 nuolatinius darbuotojus;
4) veikia nepertraukiamai mažiausiai 3 metus;
5) jų atžvilgiu nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis;
6) joms neiškelta bankroto byla arba bankroto procesas nevykdomas ne teismo tvarka, nesiekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais;
7) jos neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus tuos atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir jos nėra skolingos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
8) profesinių sąjungų organizacijos jungia ne mažiau negu 0,5 proc., o darbdavių organizacijų nariai įdarbina ne mažiau negu 5 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų. 3. Organizacijai pasibaigus, į Trišalę tarybą patenka kitos organizacijos, atitinkančios šio straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, atstovas. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė deleguoja savo atstovus – socialinės apsaugos ir darbo, finansų, ūkio ir kitus ministrus ar viceministrus – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. 5. Nacionaliniu lygmeniu veikiančios profesinių sąjungų organizacijos, taip pat ir nacionaliniu lygmeniu veikiančios darbdavių organizacijos, įgijusios teisę deleguoti Trišalės tarybos narį, deleguoja savo pagrindinį ir pakaitinį atstovus.
Jei, nepasibaigus Trišalės tarybos kadencijai, šio straipsnio 7 dalyje numatytais pagrindais baigiasi kurio nors Trišalės tarybos nario kadencija, naujas atstovas skiriamas bendra tvarka ir tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. 6. Trišalės tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. 7. Tarybos nario kadencija anksčiau laiko baigiasi:
1) jam atsistatydinus;
2) teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį;
3) delegavusiai organizacijai ar Vyriausybei atšaukus savo atstovą;
4) jam mirus;
5) organizacijai pasibaigus Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 8. Trišalės tarybos pirmininkas skiriamas 6 mėnesiams iš Trišalės tarybos narių šalių susitarimu rotacijos principu. 2 9. Trišalė taryba svarsto klausimus ir teikia išvadas bei pasiūlymus šiose darbo, ir socialinės ir ekonominės politikos srityse:
organizacijos konvencijos Nr. 144 „Dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti“ nuostatomis. 3. 10. Trišalės tarybos funkcijas, teises, sudarymo, darbo organizavimo tvarką nustato Trišalės tarybos nuostatai. Juos tvirtina ir keičia šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalys Trišalė taryba. 4. 11. Profesinių sąjungų bei darbdavių organizacijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai turi suteikti Trišalei tarybai būtiną informaciją svarstomais klausimais. 12.
šalims išvadas ir rekomendacijas, sudaryti trišalius susitarimus šio straipsnio 9 dalyje nustatytose srityse, gauti Trišalės tarybos darbui reikalingą informaciją, kviesti į posėdžius bei išklausyti šalių atstovus bei ekspertus savo kompetencijos klausimais. 5. Trišalė taryba gali sudaryti trišalius susitarimus dėl darbo santykių ir su jais susijusių socialinių bei ekonominių sąlygų ir tarpusavio santykių reglamentavimo. 6. 13. Trišalės tarybos sudėties pakeitimai, įtraukiant į jos veiklą naujas profesinių sąjungų organizacijas ir darbdavių organizacijas, svarstomi Trišalėje taryboje. Sprendimai šiuo klausimu priimami jos narių, atstovaujančių profesinių sąjungų organizacijoms, daugumai ir narių, atstovaujančių darbdavių organizacijoms, daugumai bei narių, atstovaujančių Lietuvos Respublikos Vyriausybei, daugumai pritarus.“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
181
partnerių susitarimu Lietuvos Respublikos trišalė taryba (toliau – Trišalė taryba) yra sudaroma 3 metų kadencijai iš 15 vienodo skaičiaus lygiateisių narių narių: 5 nacionaliniu lygmeniu veikiančiųprofesinių sąjungų organizacijų, 5 darbdavių organizacijų ir 5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų. 2.
organizacijos), pretenduojančios būti atstovaujamos Trišalėje taryboje, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) turi juridinio asmens statusą;
2) viešai skelbia savo metines veiklos ataskaitas;
3) turi ne mažiau kaip 3 nuolatinius darbuotojus;
4) turi nepertraukiamą 3 metų veiklos istoriją;
5) nepriimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis;
6) neiškelta bankroto byla arba bankroto procesas nevykdomas ne teismo tvarka, nesiekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais;
7) neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus tuos atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nėra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. 8) jų nariai atstovauja ne mažiau kaip 20 proc. ekonominės veiklos sričių pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (toliau – EVRK);
9) profesinių sąjungų organizacijos jungia, o darbdavių organizacijų nariai įdarbina ne mažiau negu 0,5 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų;
10) ne mažiau 20 proc. metinių organizacijos pajamų sudaro narių įmokos. 3. Organizacijų administracinę atitiktį vertina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Organizacijos, atitinkančios šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, išrikiuojamos eilės tvarka vadovaujantis šio priedo 2 dalies 9 punkto kriterijumi, pirmiausiai įrašant daugiausiai dirbančiųjų turinčias organizacijas. Pirmos keturios organizacijos tampa Trišalės tarybos narį deleguojančiomis organizacijomis. Tokiai Organizacijai pasibaigus į Trišalę tarybą deleguojančia narį tampa kita iš eilės einanti organizacija.
Organizacijos, pradedant pirma po minimų keturis narius deleguojančių, bendru sutarimu deleguoja penktąjį narį. Toks narys deleguojamas vienerių metų kadencijai. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė deleguoja savo narius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. 5. Profesinių sąjungų organizacijos, taip pat ir darbdavių organizacijos pagal šio straipsnio 3 dalį įgijusios teisę deleguoti Trišalės tarybos narį, deleguoja 3 metų kadencijai po vieną pagrindinį ir vieną pakaitinį Trišalės tarybos narį. Bet kuri darbdavių organizacija ar jų susivienijimas ar profesinių sąjungų susivienijimas, kuriai priklauso profesinės sąjungos ar jų susivienijimai, kartu su savo narinėmis organizacijomis Trišalėje taryboje gali būti atstovaujama daugiausiai dviejų narių. 6. Trišalės tarybos narys negali eiti daugiau nei trijų kadencijų iš eilės. 7. Tarybos nario kadencija anksčiau laiko baigiasi:
1) atsistatydinus;
2) teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį;
3) delegavusiai organizacijai ar Vyriausybei atšaukus savo atstovą;
4) mirus;
5) organizacijai pasibaigus Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 8. Trišalės tarybos pirmininkas skiriamas metams iš Trišalės tarybos narių šalių susitarimu rotacijos principu. 29. Trišalė taryba svarsto klausimus ir teikia išvadas bei pasiūlymus šiose darbo ir socialinės politikossrityse:
1) užimtumo ir darbo santykių;
2) darbo užmokesčio politikos;
3) socialinio draudimo ir socialinės apsaugos; 4 3) darbuotojų saugos ir sveikatos; 5 4) socialinės partnerystės ir kolektyvinių darbo santykių;
darbo organizacijos konvencijos Nr. 144 „Dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti“ nuostatomis. 3 10. Trišalės tarybos funkcijas, teises, sudarymo,darbo organizavimo tvarką nustato Trišalės tarybos nuostatai.
Juos tvirtina ir keičia šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalys Trišalė taryba. 4 11. Profesinių sąjungų bei darbdavių organizacijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai turi suteikti Trišalei tarybai būtiną informaciją svarstomais klausimais. 12. Trišalė taryba turi teisę priimti sprendimus bei teikti šalims išvadas ir rekomendacijas, sudaryti trišalius susitarimus šio straipsnio 8 dalyje nustatytose srityse, gauti Trišalės tarybos darbui reikalingą informaciją, kviesti į posėdžius bei išklausyti šalių atstovus bei ekspertus savo kompetencijos klausimais. 5. Trišalė taryba gali sudaryti trišalius susitarimus dėl darbo santykių ir su jais susijusių socialinių bei ekonominių sąlygų ir tarpusavio santykių reglamentavimo. 6. Trišalės tarybos sudėties pakeitimai, įtraukiant į jos veiklą naujas profesinių sąjungų organizacijas ir darbdavių organizacijas, svarstomi Trišalėje taryboje. Sprendimai šiuo klausimu priimami jos narių, atstovaujančių profesinių sąjungų organizacijoms, daugumai ir narių, atstovaujančių darbdavių organizacijoms, daugumai bei narių, atstovaujančių Lietuvos Respublikos Vyriausybei, daugumai pritarus. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
184 Pasiūlymas: Papildyti 191 straipsnį naujomis 2, 3, 4 ir 5 dalimis, o 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 dalis laikyti atitinkamai 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 dalimis. „2. Jeigu įmonėje veikia kelios profesinės sąjungos, įmonės kolektyvinę sutartį sudaro jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys. 3. Jungtinė profesinių sąjungų atstovybė sudaroma profesinių sąjungų susitarimu. Profesinėms sąjungoms nesusitarus dėl jungtinės atstovybės sudarymo, sprendimą dėl atstovavimo priima profesinių sąjungų narių susirinkimas (konferencija). 4.
veikiančios profesinės sąjungos, darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas gali perduoti atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai. 5. Profesinėms sąjungoms nesusitarus dėl jungtinės atstovybės sudarymo, profesinių sąjungų narių susirinkimui (konferencijai) nepriėmus sprendimo dėl atstovavimo ar darbuotojų kolektyvo susirinkimui darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavus atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, kolektyvinę sutartį sudaro daugiausiai narių turinti įmonės profesinė sąjunga.“. Pritarti
redakciškai patikslinant. 302. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-101874 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekte (toliau - Projektas) siūlomo įtvirtinti socialinės partnerystės lygmens pateikti prie pasiūlymų Projekto 160 straipsniui. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 194 straipsnio Kolektyvinių sutarčių rūšys 1 dalį nauju 4 punktu, ankstesnę 4 dalį laikant 5-ta pavadinimą ir jo 2 dalį taip: „4) grupės darbdavių lygmens kolektyvinė sutartis“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Siūlytina 187 str. naują 4 punktą išdėstyti taip: “4) grupės darbdavių kolektyvinė sutartis”
kt. 2015-10-071883 Pasiūlymas: Pakeisti 195 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Teritorinės kolektyvinės sutarties šalimis yra toje teritorijoje veikiančios viena ar kelios profesinių sąjungų profesinės sąjungos ir jų organizacijos, iš vienos pusės, ir viena ar kelios darbdavių organizacijos, iš kitos pusės.“. Pritarti
1885 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr.
XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekte (toliau - Projektas) siūlomo įtvirtinti socialinės partnerystės lygmens pateikti prie pasiūlymų Projekto 160 straipsniui. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 195 straipsnį nauja 5 dalimi ir buvusią 5-tą dalį laikyti 6-ta. „5. Grupės darbdavių lygmens kolektyvinės sutarties šalys yra įmonės ir organizacijos priklausančiose grupei darbdavių ir jose veikiančios profesinės sąjungos ir jų organizacijos.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Grupėje įmonių nėra darbdavių organizacijų, todėl siūloma tokia šios dalies redakcija:
“5. Grupės darbdavių kolektyvinės sutarties šalys yra
darbdavių grupės darbdaviai ir jose veikiančios profesinės sąjungos ir jų organizacijos.”
1887 Argumentai: Dabar galiojančioje Darbo kodekso redakcijoje įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, jeigu įmonėje veikia kelios profesinės sąjungos, įmonės kolektyvinę sutartį sudaro jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys, tačiau ji nėra įtraukta į naujos redakcijos projektą. Panaikinus šią nuostatą, būtų sumenkintos prielaidos įmonėse veikiančių profesinių sąjungų bendradarbiavimui, sudaryta palanki terpė jų susiskaldymui, o kai kuriais atvejais ir sąmoningam skaldymui – dalį darbdavių tokios nuostatos nebuvimas gali paskatinti manipuliuoti, kuriant jiems palankias profesines sąjungas ir su jomis sudarant darbuotojams nepalankias kolektyvines sutartis, kurių nebūtų galima sudaryti su kitomis, nepriklausomomis profesinėmis sąjungomis.
Pasiūlymas: Papildyti 195 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „Jeigu įmonėje veikia kelios profesinės sąjungos, įmonės kolektyvinę sutartį sudaro jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
taip: „Jeigu įmonėje veikia kelios profesinės sąjungos, įmonės kolektyvinę sutartį gali sudaryti jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys.“
1893 Argumentai: Kolektyvinės sutartys gali tik gerinti Darbo kodekse įtvirtintus minimalius standartus. Galimybė nesilaikyti Darbo kodekso paverčia jį gairėmis, gali lemti darbdavio kaip stipresnės darbo santykių šalies savivalę bei vietoj deklaruojamos verslo atstovams patrauklaus aplinkos kūrimo gali lemti priešingą rezultatą, kai bus vengiama pradėti verslą dėl painumo ir daugiaprasmiškumo, būtinybės samdytis teisininkus darbo santykiams aiškinti. Pasiūlymas:
Išbraukti 196 straipsnio 3 dalį ir atitinkamai suderinti straipsnio dalių numeraciją:
„3. Kolektyvinėse sutartyse įtvirtintomis darbo teisės normomis
galima nukrypti nuo šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ar pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais, jei kolektyvine sutartimi pasiekiamas darbdavio ir darbuotojų interesų balansas.
Ginčai dėl tokių normų teisėtumo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Nustačius, kad kolektyvinės sutarties sąlyga prieštarauja šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms, ar kolektyvine sutartimi nėra pasiekiamas darbdavio ir darbuotojų interesų balansas, ji negali būti taikoma, o taikoma šio Kodekso ar darbo teisės normos taisyklė. Bet kuriuo atveju kolektyvinė sutartis gali gerinti darbuotojų padėtį, lyginant su ta, kuri nustatyta šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šia nuostata siekiama susitarimų lankstumo ir darbuotojams ir darbdaviams geriausių sąlygų radimo. 3 dalis yra patikslinta ir joje nustatyta, kad nukrypti nuo imperatyvių taisyklių bus galima ne visose kolektyvinėse sutartyse, o tik nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu sudarytose kolektyvinėse sutartyse. 307. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė
1893 Argumentai: Siūloma atsisakyti leisti kolektyvinėse sutartyse nukrypti nuo Kodekse ar kituose teisės aktuose įtvirtintų imperatyvių taisyklių, nes, kaip aiškinamas tokių galimų nukrypimų tikslas – tuo būtų siekiama darbuotojo ir darbdavio interesų balanso. Tačiau nėra aiškiai apibrėžta, kuo tas balansas būtų matuojamas ir kas turėtų jį įvertinti, taigi sunku tikėtis, kad toks balansas apskritai galėtų egzistuoti.
Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybę, kad, nors 162 straipsnio 3 dalyje aiškiai pasakyta, kad profesinė sąjunga atstovauja savo nariams, tačiau Trišalėje taryboje socialiniai partneriai susitarė, kad 200 straipsnio 1 dalis būtų papildyta, nustatant, kad šalys gali susitarti dėl kolektyvinės sutarties kitokios taikymo srities. Tokiu atveju, leidus kolektyvinėje sutartyje nukrypti nuo imperatyvių normų, tokie darbuotojo padėtį pabloginantys nukrypimai galėtų būtų taikomi tik profesinių sąjungų nariams (sutarties šalims), o tuo tarpu pagerinimai, dėl kurių susitariama kolektyvinėje sutartyje, jau galėtų būtų taikomi visiems darbuotojams. Pasiūlymas:
Išbraukti 196 straipsnio 3 dalį, o 4 ir 5 dalis atitinkamai laikyti 3 ir 4 dalimis. „3. Kolektyvinėse sutartyse įtvirtintomis darbo teisės normomis galima nukrypti nuo šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ar pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais, jei kolektyvine sutartimi pasiekiamas darbdavio ir darbuotojų interesų balansas. Ginčai dėl tokių normų teisėtumo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Nustačius, kad kolektyvinės sutarties sąlyga prieštarauja šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms, ar kolektyvine sutartimi nėra pasiekiamas darbdavio ir darbuotojų interesų balansas, ji negali būti taikoma, o taikoma šio Kodekso ar darbo teisės normos taisyklė. Bet kuriuo atveju kolektyvinė sutartis gali gerinti darbuotojų padėtį, lyginant su ta, kuri nustatyta šiame Kodekse ar kitose darbo teisės normose.“.
Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Šia nuostata siekiama susitarimų lankstumo ir darbuotojams ir darbdaviams geriausių sąlygų radimo. 3 dalis yra patikslinta ir joje nustatyta, kad nukrypti nuo imperatyvių taisyklių bus galima ne visose kolektyvinėse sutartyse, o tik nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu sudarytose kolektyvinėse sutartyse. 308. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-0718952 Pasiūlymas:
Pakeisti 196 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) darbo apmokėjimo organizavimo užmokesčio
sąlygas;“. Pritarti
1895 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekte (toliau - Projektas) siūlomo įtvirtinti socialinės partnerystės lygmens pateikti prie pasiūlymų Projekto 160 straipsniui. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 196 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Grupės darbdavių, dDarbdavio ar darbovietės lygmens kolektyvinėje sutartyje šalys gali aptarti:
1) darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo sąlygas;
2) darbo apmokėjimo organizavimo sąlygas;
3) darbo ir poilsio laiko sąlygas;
4) darbuotojų saugos ir sveikatos priemones;
5) šalių tarpusavio informavimo sąlygas;
6) informavimo, konsultavimo ir kitokio darbuotojų atstovų dalyvavimo darbdaviui priimant sprendimus teisių įgyvendinimo tvarką, nemažinant įstatyme nustatytų darbo tarybos įgaliojimų;
7) kitas šalims svarbias darbo, ekonomines ir socialines sąlygas;
8) kolektyvinės sutarties vykdymo tvarką;
9) kolektyvinės sutarties keitimo, pildymo tvarką, galiojimo terminą, vykdymo kontrolės sistemą ir tvarką, kitus organizacinius klausimus, susijusius su kolektyvinės sutarties sudarymu ir vykdymu.“ Nepritarti Derėtis dėl įvairesnių šių sąlygų būtų geriau žemesniame lygmenyje. 310. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-071901 Pasiūlymas:
Pakeisti 197 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbdaviams ‒ iš valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio
draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įstaigoms, organizacijoms ‒ atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, gavusi profesinių sąjungų organizacijos pasiūlymą pradėti nacionalinio (tarpšakinio) ar šakos lygmens kolektyvines derybas arba pati inicijuodama šias derybas, privalo pakviesti į jas atitinkamoje šakoje veikiančias privačiojo sektoriaus darbdavių organizacijas, kurios gali dalyvauti kartu šiose kolektyvinėse derybose. Šios nuostatos mutatis mutandis taikomos kai socialinėje partnerystėje teritoriniu lygmeniu veikia savivaldybės taryba institucijos.“. Pritarti
kt. 2015-10-071922 Pasiūlymas: Pakeisti 199 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Kolektyvinė sutartis galioja iki joje nurodyto termino, bet ne ilgiau kaip trejus ketverius metus., arba iki naujos kolektyvinės sutarties sudarymo. Kolektyvinės sutarties galiojimą šalys gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieniems metams ir tik vieną kartą. “ Pritarti
kt. 2015-10-071931 Pasiūlymas: Pakeisti 200 straipsnio 1 dalį ir ja išdėstyti taip: „1. Kolektyvinės sutartys taikomos darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams, nebent šalys susitaria dėl kitokios taikymo srities kolektyvinėje sutartyje nustatytomis sąlygomis.“. Pritarti
1931 Argumentai: Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsniu ir Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimu byloje Nr. 8/98, profesinės sąjungos atstovauja visiems atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojams. Darbdavio išstojimas iš darbdavių organizacijos nėra pagrindas nutraukti kolektyvinę sutartį. Pasiūlymas: Pataisyti 196 straipsnio 1, 2, 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Kolektyvinės sutartys taikomos darbuotojams - jas sudariusių profesinių sąjungų nariams. 2. Darbdavio ar darbovietės lygmens kolektyvinę sutartį profesinės sąjungos nariams privalo taikyti darbdavys – šios sutarties šalis. 3. Nacionalinę (tarpšakinę), teritorinę, šakos kolektyvinę sutartį profesinių sąjungų nariams ar jų organizacijas sudarančių profesinių sąjungų nariams atstovaujamiems darbuotojams privalo taikyti su jais darbo santykiais susiję darbdaviai, kurie:
1) yra kolektyvinę sutartį pasirašiusios darbdavių organizacijos nariai;
2) prisijungė prie šios organizacijos po kolektyvinės sutarties pasirašymo;
3) buvo kolektyvinę sutartį sudariusios darbdavių organizacijos nariai, tačiau iš jos išstojo.
Tokiu atveju privalomas kolektyvinės sutarties taikymas jų atžvilgiu pasibaigia praėjus trims mėnesiams po narystės darbdavių organizacijoje pabaigos, išskyrus atvejus, kai jos galiojimo terminas baigiasi anksčiau.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Konkretiems pasiūlymams yra nepritarta, tačiau įvertinant tai, kad 193 str. 1 d. yra papildyta nuostata, kad kolektyvinės sutarties šalys gali susitarti dėl kitokios kolektyvinės sutarties taikymo srities, tai pasiūlymui yra iš dalies pritarta. 314. Seimo narys R. J. Dagys
19335 N Argumentai: Pasiūlymas atitinka Estijos darbo santykius reguliuojančių įstatymų, kurių principų taikymas buvo ir yra plačiai deklaruojamas kaip pavyzdinis Lietuvos darbo santykių reformą pagal Vyriausybės pateiktą Projektą palaikančios interesų pusės, nuostatą. Pasiūlymas: Papildyti 200 straipsnio 3 dalį naujais punktais ir juos išdėstyti taip: „5) Kolektyvinėse sutartyse nustatyti terminai ir sąlygos, kurie yra mažiau palankūs darbuotojams nei tie, kurie nustatyti Darbo kodekse, yra negaliojantys;
6) Prieštaravimo tarp skirtingų nuostatų atveju galioja ta nuostata, kuri palankesnė darbuotojui.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
nustatyta, kad prieštaravimo tarp skirtingų kolektyvinių sutarčių nuostatų atveju galioja ta nuostata, kuri palankesnė darbuotojui. 315. Seimo narys M.
1933 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekte (toliau - Projektas) siūlomo įtvirtinti socialinės partnerystės lygmens pateikti prie pasiūlymų Projekto 160 straipsniui. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 200 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nacionalinę (tarpšakinę), teritorinę, šakos ar grupės darbdavių lygmeniu sudarytą kolektyvinę sutartį profesinių sąjungų nariams ar jų organizacijas sudarančių profesinių sąjungų nariams privalo taikyti su jais darbo santykiais susiję darbdaviai, kurie:
1) yra kolektyvinę sutartį pasirašiusios darbdavių organizacijos nariai;
2) prisijungė prie šios organizacijos po kolektyvinės sutarties pasirašymo;
3) buvo kolektyvinę sutartį sudariusios darbdavių organizacijos nariai, tačiau iš jos išstojo. Tokiu atveju privalomas kolektyvinės sutarties taikymas jų atžvilgiu pasibaigia praėjus trims mėnesiams po narystės darbdavių organizacijoje pabaigos, išskyrus atvejus, kai jos galiojimo terminas baigiasi anksčiau;
4) priklauso grupei darbdavių, grupės darbdavių lygmeniu sudarytos kolektyvinės sutarties atveju;
4) 5) patenka į šio Kodekso nustatyta tvarka išplėstos kolektyvinės sutarties taikymo sritį. „
kt. 2015-10-071934 Pasiūlymas: Pakeisti 200 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Jeigu darbuotojui turi būti taikomos kelios kolektyvinės sutartys, jam taikomos lex specialis kolektyvinės sutarties nuostatos:
1) įmonės ir šakos kolektyvinė sutartis, jam taikoma šakos kolektyvinė sutartis, nebent šakos kolektyvinėje sutartyje leidžiama įmonės kolektyvine sutartimi nukrypti nuo joje nustatytų sąlygų;
2) įmonės ir teritorinė kolektyvinė sutartis, jam taikoma teritorinė kolektyvinė sutartis, nebent teritorinėje kolektyvinėje sutartyje leidžiama įmonės kolektyvine sutartimi nukrypti nuo joje nustatytų sąlygų;
3) šakos ir teritorinė kolektyvinė sutartis, jam taikomos lex specialis kolektyvinės sutarties nuostatos;“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pritarta R. Dagio pasiūlytai 4 d. redakcijai. 317. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-071935 N Pasiūlymas: Papildyti 200 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Nepriklausomai nuo to, kad darbuotojui taikoma įmonės ir (ar) šakos ir (ar) teritorinė kolektyvinė sutartis, jam taikoma nacionalinė kolektyvinė sutartis, nebent nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje leidžiama šakos, teritorine ar įmonės kolektyvine sutartimi nukrypti nuo joje nustatytų sąlygų.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pritarta R. Dagio pasiūlytai 4 d. redakcijai. 318. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė
1941 Pasiūlymas: Pakeisti 201straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Nacionalinės (tarpšakinės), teritorinės, šakos kolektyvinės sutarties atskirų nuostatų taikymas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu gali būti privalomai išplėstas visiems tos tam tikros teritorijos ar šakos darbdaviams, jeigu tokį pasiūlymą raštu pateikė abi kartu ar viena iš šakos kolektyvinės sutarties šalių šalys. – profesinių sąjungų ar darbdavių organizacijos.“. Pritarti
319Seimo nariai A. Sysas, G.
1971 Argumentai: Siūloma numatyti atsiskaitomybę apie įmonės kolektyvinės sutarties vykdymą darbuotojų susirinkimui (konferencijai) – tai, manytina, užtikrintų efektyvesnį sutartyje sulygtų sąlygų laikymąsi. Pasiūlymas: Pakeisti 204 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kolektyvinės sutarties vykdymą kontroliuoja sutarties šalys arba jų tam įgalioti atstovai. įmonės kolektyvinės sutarties šalių atstovai atsiskaito darbuotojų susirinkimui (konferencijai), kaip vykdoma įmonės kolektyvinė sutartis. Atsiskaitymo tvarka ir terminai nustatomi sutartyje.“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pritarta tokiai komiteto patikslintai šios dalies redakcijai:
„Kolektyvinės sutarties vykdymą kontroliuoja sutarties šalys arba jų
tam įgalioti atstovai. Atsiskaitymo tvarka, būdai ir terminai nustatomi kolektyvinėje sutartyje. „
1991 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) trūkumų reglamentuojant kolektyvinius darbo santykius išdėstyti prie pasiūlymų Projekto 162 straipsnio 3,4 dalims ir 164 straipsnio 1 daliai. Dėl darbuotojų atstovų sąvokų subendrinimo sutarta ir Trišalėje taryboje. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 206 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: „1. Šio Kodekso, kolektyvinių sutarčių, darbdavio ir darbo tarybos susitarimų ir kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais ir tvarka darbuotojai per darbo tarybą darbuotojų atstovavimą įgyvendinančius asmenis turi teisę būti informuojami ir dalyvauti konsultacijose su darbdaviais ir jų atstovais klausimais, susijusiais su darbuotojų darbo, socialinių, ekonominių teisių bei interesų įgyvendinimu ir gynimu. „
200 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr.
XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) trūkumų reglamentuojant kolektyvinius darbo santykius išdėstyti prie pasiūlymų Projekto 162 straipsnio 3,4 dalims ir 164 straipsnio 1 daliai. Dėl darbuotojų atstovų sąvokų subendrinimo sutarta ir Trišalėje taryboje. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 207 straipsnį ir išdėstyti taip: „207 straipsnis. Informavimo ir konsultavimo sąvokos ir principai
perdavimas darbuotojams ar darbo tarybai, siekiant supažindinti su klausimo, susijusio su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis bei interesais, esme. Konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų darbo tarybos ir darbdavio užmezgimas bei plėtojimas. 2. Informavimo metu darbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją darbo tarybai ir atsako už šios informacijos teisingumą. 3. Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys Darbo tarybos nariai, pateikę rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) ar profesinės paslapties, turi teisę susipažinti su informacija, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, bet yra būtina jų pareigoms atlikti. Neatsižvelgiant į darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenys darbo tarybos narių buvimo vietą ir darbo santykių ar atstovavimo įgaliojimų pasibaigimą, jiems draudžiama žinomą tapusią informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, naudoti ne pagal paskirtį ar ją atskleisti tretiesiems asmenims. Supažindinimą su valstybės, tarnybos paslaptimis ir atsakomybę už jų atskleidimą ar neteisėtą panaudojimą reglamentuoja specialūs įstatymai. 4.
įgyvendinančių asmenų reikalavimu Darbo tarybos reikalavimu darbdavys turi pradėti konsultavimosi procedūras ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Konsultavimosi procedūrų metu darbo tarybos nariai turi teisę susitikti su darbdaviu ir jo atstovais, prireikus – ir kitais įmonės, įstaigos, organizacijos valdymo organų nariais, ir per penkiolika darbo dienų, jeigu nesusitarta dėl kitokio termino, nuo pirmos konsultacijų dienos raštu pateikti savo pasiūlymus. Tuo laikotarpiu darbdavys negali imtis jokių veiksmų, dėl kurių pradėtos konsultavimosi procedūros. Pasibaigus šiam terminui, jeigu darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys darbo taryba nepateikia savo nuomonės, darbdavys gali nutraukti konsultavimosi procedūras. Konsultavimu turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo. Konsultacijų rezultatai įforminami protokolu, susitarimu arba priimami vietiniai norminiai teisės aktai. 5. Darbdavys gali raštu atsisakyti suteikti informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, arba konsultuotis su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis darbo taryba, jei tokia informacija arba konsultavimasis dėl savo pobūdžio pagal objektyvius kriterijus pakenktų ar galėtų labai pakenkti įmonei, įstaigai, organizacijai arba jos veiklai. Darbdavio sprendimas atsisakyti suteikti informaciją gali būti skundžiamas darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Darbo ginčą nagrinėjančiam organui nustačius, kad darbdavio atsisakymas pateikti informaciją ar konsultuotis yra nepagrįstas, darbdavys įpareigojamas per protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį tokią informaciją suteikti arba pradėti konsultacijas. „
2011 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr.
XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) trūkumų reglamentuojant kolektyvinius darbo santykius išdėstyti prie pasiūlymų Projekto 162 straipsnio 3,4 dalims ir 164 straipsnio 1 daliai. Dėl darbuotojų atstovų sąvokų subendrinimo sutarta ir Trišalėje taryboje. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 208 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: „1. Darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai penkiasdešimt ir daugiau darbuotojų, kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 d. pateikia informaciją darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims darbo tarybai apie dabartinę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos (esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei – ir darbovietės) veiklą, ekonominę padėtį bei darbo santykių būklę ir privalo konsultuotis su jais.“
2013 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) trūkumų reglamentuojant kolektyvinius darbo santykius išdėstyti prie pasiūlymų Projekto 162 straipsnio 3,4 dalims ir 164 straipsnio 1 daliai. Dėl darbuotojų atstovų sąvokų subendrinimo sutarta ir Trišalėje taryboje. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 208 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti taip: „3. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos pradedamos darbdavio konsultacijos su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis . Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kai konsultacijas veda darbo taryba, turi būti pastarosios informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui.“ Nepritarti Projektu siūlomas modelis atskiria profesinių sąjungų ir darbo tarybų kompetenciją.
Darbo tarybos bus atsakingos už darbuotojų informavimą ir konsultavimą. Jos turės būtų steigiamos įmonėse, kur dirba daugiau kaip 20 darbuotojų. Tuo siekiama užtikrinti tinkamą darbuotojų informavimo įgyvendinimą. Tuo tarpu profesinių sąjungų kompetencija – kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas. Pakeitus visame DK darbo tarybas į darbuotojų atstovus, lieka neaiškus socialinės partnerystės modelis. 324. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė
2014 Argumentai: Siūloma išbraukti 208 straipsnio 4 dalį, nes atsisakius darbo tarybų, ji tampa neaktuali. Pasiūlymas: Išbraukti 208 straipsnio 4 dalį, o 5 dalį laikyti atitinkamai 4 dalimi. „4. Kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų.“ Nepritarti
2015 N Argumentai: Siekiant apsaugoti darbuotojų teisėtus interesus ir lūkesčius, siūloma numatyti darbdaviui pareigą informuoti darbuotojų atstovus apie būsimus esminius pasikeitimus įmonėje, galinčius turėti teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „5.
Prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti.“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į pasiūlymą yra papildyta
kt. 2015-10-0720212 Pasiūlymas: Pakeisti 209 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) darbo normų nustatymo taisyklių ar darbo normų;“. Pritarti
kt. 2015-10-0720219 Pasiūlymas: Papildyti 209 straipsnio 1 dalį 9 punktu ir jį išdėstyti taip: „9) dėl kitų darbuotojų socialinei ir ekonominei padėčiai aktualių teisės aktų.“. Pritarti
2021 Argumentai Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas)
atvejais, kai įmonėje nėra sudarytos kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistema yra informavimo ir konsultavimosi procedūrų objektu. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 209 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: „1.
Darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai penkiasdešimt dvidešimt ir daugiau darbuotojų, privalo informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis priimdamas sprendimus dėl šių vietinių norminių teisės aktų patvirtinimo ar pakeitimo:
1) darbo tvarkos taisyklių, apibrėžiančių bendrąją tvarką įmonėje;
2) darbo normų nustatymo taisyklių;
3) darbo apmokėjimo sistemos, kai ji nėra įtvirtinta kolektyvinėje sutartyje;
4) naujų technologinių procesų įvedimo tvarkos;
4) 5) darbuotojų sekimo informacinėmis, garso ir vaizdo nustatymo technologijomis įvedimo;
5) 6) darbuotojų privataus gyvenimo apsaugą galinčių pažeisti priemonių įvedimo;
6) 7) darbuotojų asmens duomenų apsaugą galinčių pažeisti priemonių įvedimo;
7) 8) lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros;
8) 9) įtampą darbe mažinančių priemonių įvedimo. Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Dėl „dvidešimt“ – pritarta. Dėl naujo punto įrašymo yra nepritarta. Darbo apmokėjimas yra prioritetinis kolektyvinių derybų tikslas - profesinių sąjungų kompetencija, todėl darbo tarybos dalyvavimas net ir tokiu būdu yra žalingas. 329. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-072023 Pasiūlymas:
Pakeisti 209 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba. Dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų darbdavio sprendimų gali būti sudaromi darbdavio ir darbo tarybos susitarimai. Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui.“. Pritarti
2023 Argumentai Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 209 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti taip: „3.
Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba. Dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų darbdavio sprendimų gali būti sudaromi darbdavio ir darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų darbo tarybos susitarimai. Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui.“ Pritarti
2024 Argumentai: Siūloma išbraukti 209 straipsnio 4 dalį, nes atsisakius darbo tarybų, ji tampa neaktuali. Pasiūlymas: Išbraukti 209 straipsnio 4 dalį. „4. Kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų.“ Pasiūlymą atsiėmė komiteto svarstymo metu. 332. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė
2025 Argumentai: Siūloma nustatyti ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą konsultavimosi procedūroms vesti, nes minimalaus 10 darbo dienų termino nustatymas gali labai „užtęsti“ šias procedūras. Pasiūlymas: Pakeisti 209 straipsnio 5 dalį, laikyti ją 4 dalimi ir išdėstyti taip:
„5. 4. Darbdavys privalo vesti konsultavimosi procedūras ne trumpiau kaip dešimt
darbo dienų penkias darbo dienas nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbo taryba sutinka su kitokiu terminu darbuotojų atstovai sutinka su kitokiu terminu.“. Pritarti
2025 Pasiūlymas: Pakeisti 209 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Darbdavys privalo vesti konsultavimosi procedūras ne trumpiau kaip dešimt darbo dienų penkias darbo dienas nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbo taryba sutinka su kitokiu terminu.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
202 Pasiūlymas: Pakeisti 209 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „209. straipsnis. Informavimas ir konsultavimasis tvirtinant vietinius norminius teisės aktus 1. Darbdavys, įdarbinantis vidutiniškai penkiasdešimt dvidešimt ir daugiau darbuotojų, privalo informuoti darbo tarybą darbuotojų atstovavimą įgyvendinančius asmenis ir su ja jais konsultuotis priimdamas sprendimus dėl šių vietinių norminių teisės aktų patvirtinimo ar pakeitimo:
1) darbo tvarkos taisyklių, apibrėžiančių bendrąją tvarką įmonėje;
2) darbo normų nustatymo taisyklių ar darbo normų;
3) darbo apmokėjimo sistemos, kai ji nėra įtvirtinta kolektyvinėje sutartyje;
3) 4) naujų technologinių procesų įvedimo tvarkos;
4) 5) darbuotojų sekimo informacinėmis, garso ir vaizdo nustatymo technologijomis įvedimo informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarkas;
5) 6) darbuotojų privataus gyvenimo apsaugą galinčių pažeisti priemonių įvedimo;
6) 7) darbuotojų asmens duomenų apsaugą galinčių pažeisti priemonių įvedimo saugojimo politikos ir jos įgyvendinimo priemonių;
7) 8) lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principų įgyvendinimo priemonių;
8) 9) įtampą darbe mažinančių priemonių įvedimo. Psicholiginio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir pagalbos asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, priemonių;
10) dėl kitų darbuotojų socialinei ir ekonominei padėčiai aktualių teisės aktų. 2.
būsimus sprendimus darbo taryba darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys informuojamai prieš mėnesį iki planuojamo jų patvirtinimo. 3. Ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys gali pareikalauti pradėti konsultacijas. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per dešimt tris darbo dienųas nuo informacijos gavimo dienos tokio pareikalavimo pradedamos darbdavio konsultacijos su darbo taryba darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis. Dėl šio straipsnio
tarybos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų susitarimai. Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui. 4. Kai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų. 5. 4. Darbdavys privalo vesti konsultavimosi procedūras ne trumpiau kaip dešimt penkias darbo dienųas nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbo taryba darbuotojų atstovai sutinka su kitokiu terminu.“. Pasiūlymą atsiėmė komiteto svarstymo metu. 335. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-10203 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) trūkumų reglamentuojant kolektyvinius darbo santykius išdėstyti prie pasiūlymų Projekto 162 straipsnio 3,4 dalims ir 164 straipsnio 1 daliai. Dėl darbuotojų atstovų sąvokų subendrinimo sutarta ir Trišalėje taryboje. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 210 straipsnio 1-4 dalį ir išdėstyti taip: „1.
Prieš priimdamas sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo, kaip nustatyta šiame Kodekse, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančius asmenis darbo tarybą ir su jais konsultuotis. 2. Ne vėliau kaip septynios darbo dienos iki numatomos konsultavimosi procedūrų pradžios darbdavys darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims darbo tarybai raštu turi suteikti informaciją apie:
1) planuojamų atleidimų priežastis;
2) bendrą ir atleidžiamų darbuotojų skaičių pagal jų kategorijas;
3) laikotarpį, per kurį bus nutrauktos darbo sutartys;
4) atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus;
5) darbo sutarčių nutraukimo sąlygas ir kitą svarbią informaciją. 3. Kai įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją joje nurodytais terminais darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, taip pat darbuotojams tiesiogiai arba visuotiniame darbuotojų susirinkime. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų. 4. Suteiktos informacijos pagrindu per penkias dienas nuo informacijos gavimo dienos pradedamos konsultacijos su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis darbo taryba, kuriomis siekiama susitarti, kokiais būdais ir priemonėmis galima išvengti grupės darbuotojo atleidimo arba sumažinti atleidžiamų darbuotojų skaičių, taip pat sušvelninti šių atleidimų padarinius papildomomis socialinėmis priemonėmis, kurios skirtos, be kita ko, numatomiems atleisti darbuotojams perkvalifikuoti arba iš naujo įdarbinti. Konsultacijomis turi būti siekiama darbdavio ir darbo tarybos susitarimo sudarymo. Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui.“
336Seimo nariai A.
2033 Argumentai: Siūloma išbraukti 210 straipsnio 3 dalį, nes atsisakius darbo tarybų, ji tampa neaktuali. Pasiūlymas: Išbraukti 210 straipsnio 3 dalį, o 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 3 ir 4 dalimis. „3. Kai įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją joje nurodytais terminais darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, taip pat darbuotojams tiesiogiai arba visuotiniame darbuotojų susirinkime. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų.“
atsiėmė komiteto svarstymo metu. 337. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-10204 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) trūkumų reglamentuojant kolektyvinius darbo santykius išdėstyti prie pasiūlymų Projekto 162 straipsnio 3,4 dalims ir 164 straipsnio 1 daliai. Dėl darbuotojų atstovų sąvokų subendrinimo sutarta ir Trišalėje taryboje. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 211 straipsnio 1-4 dalį ir išdėstyti taip: „1. Prieš priimdamas sprendimą dėl verslo ar jo dalies perdavimo darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančius asmenis darbo tarybą apie šį sprendimą ir su ja konsultuotis. 2. Ne vėliau kaip per penkias darbo dienas iki numatomos konsultavimosi procedūrų pradžios darbdavys darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims darbo tarybai raštu turi suteikti informaciją apie:
1) perdavimo datą arba siūlomą perdavimo datą;
2) perdavimo teisinį pagrindą;
3) perdavimo teisinius, ekonominius ir socialinius padarinius darbuotojams;
4) priemones, numatytas darbuotojams. 3.
arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją joje nurodytais terminais darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, taip pat darbuotojams tiesiogiai arba visuotiniame darbuotojų susirinkime. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų. 4. Suteiktos informacijos pagrindu vyksta konsultacijos su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis darbo taryba, kuriomis siekiama susitarti, kokiais būdais ir priemonėmis galima išvengti ar verslo ar jo dalies perdavimo neigiamų teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ar juos sušvelninti. Konsultacijomis turi būti siekiama darbdavio ir darbuotojų atstovų susitarimo sudarymo. Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui.“
2043 Argumentai: Siūloma išbraukti 211 straipsnio 3 dalį, nes atsisakius darbo tarybų, ji tampa neaktuali. Pasiūlymas: Išbraukti 211 straipsnio 3 dalį, o 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 3 ir 4 dalimis. „3. Kai įmonėje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją joje nurodytais terminais darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, taip pat darbuotojams tiesiogiai arba visuotiniame darbuotojų susirinkime. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų.“ Pasiūlymą atsiėmė komiteto svarstymo metu. 339. Seimo narys N. Puteikis
2061 Argumentai: Siūlome skatinti darbuotojų dalyvavimą įmonių valdyme. Tikslinga, kad darbuotojų atstovų dalyvavimas įmonių kolegialaus valdymo ar priežiūros organuose taptų privalomu.
Pasiūlymas: Pakeisti 213 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
nustatytais atvejais ir tvarka darbuotojų atstovai turi teisę skirti skiria dalį juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo, kuris skiriamas ar renkamas pagal šių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ar steigimo dokumentus, narių.“ Nepritarti Kaip lydintysis įstatymas yra teikiamas Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas, taigi, naujovė – privalomai skirti dalį juridinio organo narių kol kas numatoma tik valstybės ir savivaldybių įmonėse. Manoma, kad esant sėkmingai patirčiai šiose įmonėse, bus galima darbuotojų dalyvavimo modelį įvesti ir kitose įmonėse. 340. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-102071 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) trūkumų reglamentuojant kolektyvinius darbo santykius išdėstyti prie pasiūlymų Projekto 162 straipsnio 3,4 dalims ir 164 straipsnio 1 daliai. Dėl darbuotojų atstovų sąvokų subendrinimo sutarta ir Trišalėje taryboje. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 214 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: „1. Teisę skirti dalį įmonės, įstaigos ar organizacijos kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narių, kaip nurodyta šio Kodekso 213 straipsnyje, turi darbdavio lygmeniu veikiantys darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys darbo taryba ar darbuotojų patikėtinis, o kai jų nėra – darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga.“
kt. 2015-10-072075 Pasiūlymas: Pakeisti 214 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Darbuotojų atstovų skiriamas juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo narys turi būti to juridinio asmens darbuotojas.
Darbo sutarties su juo pasibaigimas narystės narystę juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organe nenutraukia nutraukia.“
2081 Argumentai Argumentai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) trūkumų reglamentuojant kolektyvinius darbo santykius išdėstyti prie pasiūlymų Projekto 162 straipsnio 3,4 dalims ir 164 straipsnio 1 daliai. Dėl darbuotojų atstovų sąvokų subendrinimo sutarta ir Trišalėje taryboje. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 215 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: „1. Kolektyvinių sutarčių ar darbdavio ir darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų darbo tarybos susitarimų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti sudaryta galimybė darbuotojų atstovams stebėtojo ar patariamojo balso teise dalyvauti darbdavio kolegialaus valdymo ar priežiūros organų susitikimuose, kai juose sprendžiami su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų darbo sąlygomis susiję klausimai.“
kt. 2015-10-072141 Pasiūlymas: Pakeisti 221 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jei darbuotojas nušalintas nuo darbo nesant teisėto pagrindo, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą grąžinti darbuotoją į darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei patirtą žalą. Jei nušalinimo pagrindas buvo, tačiau darbdavys pažeidė darbuotojo nušalinimo tvarką, darbuotojui priteisiama tuo padaryta žala.“
2141
Lietuvos Respublikos darbo kodekse, nei Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr.
siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekte (toliau - Projektas) nėra apibrėžtos neteisėto prastovos paskelbimo pasekmės, atitinkamai tokiais atvejais galimi ginčai. Pažymėtina, kad teismais tokiais atvejais yra pasisakę jog nustačius, kad prastova darbuotojui paskelbta neteisėtai, susiklosčiusi situacija atitinka faktinę priverstinės pravaikštos padėtį (darbuotojas savo funkcijų nevykdė dėl to, jog darbdavys nepagrįstai nesuteikė jam darbo) ir pagal analogija taikė galiojančio darbo kodekso
teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymus, tai pažeistos darbuotojo teisės turi būti atkurtos ir jam išieškotas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką arba darbo užmokesčio skirtumas už laiką, kurį darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darbą. Atitinkamai siūlytina Projekte šią situaciją išspręsti, aiškiai nurodant neteisėtai paskelbtos prastovos pasekmes ir atitinkamai, darbuotojo dėl tokio neteisėto sprendimo prarasto darbo užmokesčio išieškojimo pagrindą. 2. Darbdaviai taiko skirtingas darbo apmokėjimo sistemas, tame tarpe ir priklausančias nuo išdirbio normų ar darbo rezultatų, pvz. valymo funkcija vykdančiam darbuotojui didžioji dalis darbo užmokesčio gali priklausyti nuo išvalyto ploto, vadybininko nuo sudarytų sutarčių vertės ir pan., atitinkamai paskelbus prastovą neįmanoma nustatyti darbuotojo darbo užmokesčio, kurį jis būtų uždirbęs, jei nebūtų pažeistos jo teisės darbdaviui jį nušalinus nuo darbo ar neteisėtai paskelbus prastova, todėl vienintelis objektyvus dydis, galintis atkurti pažeistas darbuotojo teises – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis iki prastovos paskelbimo dienos, kuris ir turėtų būti taikomas.
Pasiūlymas: Papildyti Projekto 221 straipsnio pavadinimą, straipsnį nauja 1 dalimi, atitinkamai pakeičiant likusių dalių numeraciją ir pakeičiant straipsnio 2 dalį taip:
„221 straipsnis. Sprendimai bylose dėl neteisėtai paskelbtos prastovos ar neteisėto
nušalinimo ar atleidimo iš darbo
darbuotojui paskelbta prastova nesant teisėto pagrindo, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą grąžinti darbuotoją iš prastovos ir už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisia darbuotojui skirtumą tarp jo vidutinio darbo užmokesčio, buvusio iki neteisėto sprendimo priėmimo, ir prastovos metu darbuotojui mokėto darbo užmokesčio bei patirtą žalą. 1. 2.
darbuotojas nušalintas nuo darbo nesant teisėto pagrindo, įskaitant atvejus, kai darbdavio atliktas tyrimas dėl kurio darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo nepatvirtino egzistavus darbuotojo darbo pareigų pažeidimui arba nušalinus darbuotoja ilgesniam nei šio Kodekso leidžiamas laikotarpis, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą grąžinti darbuotoją į darbą ir už priverstinės pravaikštos laiką priteisia vidutinį darbo užmokestį, buvusį iki neteisėto sprendimo priėmimo, už priverstinės pravaikštos laiką, o kai darbuotojui nušalinimo metu buvo mokamas darbo užmokestis, - skirtumą tarp jo vidutinio darbo užmokesčio, buvusio iki neteisėto sprendimo priėmimo ir prastovos metu darbuotojui mokėto darbo užmokesčio bei patirtą žalą. Jei nušalinimo pagrindas buvo, tačiau darbdavys pažeidė darbuotojo nušalinimo tvarką, darbuotojui priteisiama tuo padaryta žala.„ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Situacija, kurią norima spręsti pasiūlymu, nėra nesureguliuota kaip teigia pasiūlymo autoriai. Pakanka DK projekto 213 str. 1 dalies, kuri numato pažeistų teisių gynimo būdus. Jei prastova paskelbta neteisėtai, ypatingas reguliavimas nereikalingas - negalioja įstatyme numatyti mažesni apmokėjimo už prastovą dydžiai. 345. Seimo narys R. J. Dagys
2142 Argumentai: Darbuotojas nėra kaltas, kad sprendimas galimai galiojo ilgiau nei vienerius metus ir neturėtų finansiškai nukentėti tokiu atveju. Todėl laikotarpio apribojimai yra pertekliniai. Pasiūlymas: Pataisyti 221 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus bei patirtą žalą.“
atsiėmė komiteto svarstymo metu. 346. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-062142 Argumentai Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos darbo kodekse apibrėžtos darbuotojo neteisėto atleidimo atveju mokėtinos kompensacijos už priverstinę pravaikštą laikotarpis - nuo neteisėto atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra tikslingas yra pagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
„Prisma LT“, bylos Nr. 3K-3-276/2011) išaiškinta, kad šios darbo kodekse
nustatytos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką paskirtis yra · pirma, atlyginti darbuotojo prarastą darbo užmokestį (pareiškusio ieškinį dėl grąžinimo į darbą darbuotojo per visą teisminio proceso laikotarpį padėtis išlieka neapibrėžta, nes jis siekdamas teismine tvarka grįžti į pradinį darbą ir laukdamas teismo sprendimo dėl ginčo baigties byloje įsiteisėjimo paprastai nepradeda dirbti kito darbo; dėl šios priežasties vidutinio darbo užmokesčio priteisimas neteisėtai atleistam darbuotojui už laikotarpį, kuriuo byla nagrinėjama teisme, atitinka tokiu kompensavimu siekiamus tikslus) ir, · antra, nustatyti sankciją darbdaviui ir turėti prevencinę reikšmę įpareigojant darbdavį laikytis darbo teisėje nustatytų darbuotojo atleidimo iš darbo procedūrų.
Atitinkamai, neaišku kokių tikslų siekiama Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 221 straipsniu mažinant darbuotojui priteistino kompensacijos dydį: · pirma, darbuotojas negali įtakoti teisminių procesų trukmės, o laukdamas teismo sprendimo yra neapibrėžtoje situacijoje ir kiekvieną tokį ginčo nagrinėjimo mėnesį prarandą pajamas, t. y. dėl darbdavio kaltės patiria žalą, todėl neaišku, kodėl siekiama darbdavį, kaip atsakingą už žalą asmenį atleisti nuo atsakomybės, o darbuotoją palikti be pajamų; · antra, darbo santykių liberalizavimu negali būti siekiama pateisinti darbo teisės pažeidimus ar mažinti atsakomybę už juos, priešingai siekiant užkardinti darbo teisės pažeidimus ir formuoti darbo santykių šalių įprotį gerbti bendro gyvenimo taisykles ir laikytis įstatymų, - prevencinės priemonės, kai ir sankcijos darbdaviui turi būti griežtinamos, kad susiformuotų įprotis elgtis teisėtai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tikslu turi būti teisėtumas darbo santykiuose, pažeidimų užkardymas ir kuo spartesnis darbo ginčų sprendimas.
Atitinkamai, našta darbdaviui mažintina ne trumpinant darbuotojui priteistinos kompensacijos laikotarpį iki vienerių metų, bet siekiant, jog tokių neteisėtų atleidimų mažėtų, o darbo ginčai būtų nagrinėjami kuo operatyviau. Jei darbo ginčas būtų išnagrinėjamas bent per vienerius metus, būtų pasiekiamas tas pats tikslas, kurį ir nurodo Projekto teikėjai, tačiau nepažeidžiant darbuotojo teisių. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 221 straipsnio 2 dalį taip: „2. Jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus bei patirtą turtinę ir neturtinę žalą.„ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šiuo straipsniu derinami tiek darbuotojų, tiek darbdavių interesai. Ilgai trunkant teismo procesams ir priteisus darbuotojui už visą priverstinės pravaikštos laiką – tai gali lemti darbdavio sunkumą atsiskaityti su dirbančiais darbuotojais ar net darbdavio bankrotą. Pritarta žodžių „turtinę ir neturtinę“ įrašymui. 347. Seimo nariai A. Sysas, G. Purvaneckienė
2142 Argumentai: Atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu – tai aplinkybė, reiškianti, kad darbuotojui turi būti atlyginti visi su neteisėtu atleidimu iš darbo susiję nuostoliai, todėl negalima riboti vienerių metų terminu darbo užmokesčio, kurį jam privalo sumokėti darbdavys už priverstinės pravaikštos laiką, jeigu ji viršija vienus metus. Pasiūlymas:
Pakeisti 221 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus bei patirtą žalą.“. Nepritarti Siūloma pasilikti prie mokslininkų pasiūlyto sprendimo, kuriame derinami darbuotojų ir darbdavių interesai. Šiandienis reguliavimas neskatina greitai spręsti darbo ginčų, neleidžia prognozuoti kaštų ir yra neproporcingas. Tokių “popierinių” priskaičiuotų sumų baudinį pobūdį būtina eliminuoti, suteikti sistemai tikrumo. Papildoma patirta žala darbuotojui yra atlyginama numatant papildomos žalos atlyginimą, įskaitant baudinį neturtinės žalos atlyginimo principą. 348. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-062144 Argumentai Atsižvelgiant į argumentus išdėstytus prie pasiūlymo Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 221 str. 2 daliai, kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką neteisėto atleidimo atveju paskirtis yra: · atlyginti darbuotojo prarastą darbo užmokestį - kompensuoti dėl neteisėto atleidimo patirtus praradimus ir, · antra, nustatyti sankciją darbdaviui ir turėti prevencinę reikšmę įpareigojant darbdavį laikytis darbo teisėje nustatytų darbuotojo atleidimo iš darbo procedūrų. Projekte nustatomo teisinio reglamentavimo tikslu turi būti teisėtumas darbo santykiuose, pažeidimų užkardymas ir kuo spartesnis darbo ginčų sprendimas. Jei darbo ginčas būtų išnagrinėjamas bent per vienerius metus, būtų pasiekiamas tas pats tikslas, kurį ir nurodo Projekto teikėjai, tačiau nepažeidžiant darbuotojo teisių.
Papildomai pažymėtina, kad pripažinus darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, jam priteistinos išeitinės išmokos dydis jokiais atvejais negali būti mažesnis nei bet kuris jos dydis, mokėtinas to darbuotojo teisėto atleidimo atveju (bet kuriuo iš pagrindų). Priešingu atveju, darbdavys bus suinteresuotas neteisėtais atleidimais labiau nei teisėtais, o tai formuos ydingą praktiką. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 221 straipsnio 4 dalį taip: „4. Jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus bei patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam vidutiniam darbuotojo darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai išeitinei išmokai numatytai darbo kodekso 58 straipsnyje (Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia).“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Ilgai trunkant teismo procesams ir priteisus darbuotojui už visą priverstinės pravaikštos laiką - tai gali lemti darbdavio sunkumą atsiskaityti su dirbančiais darbuotojais ar net darbdavio bankrotą. Pritarta žodžių „turtinę ir neturtinę“ įrašymui. 349. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-07216 Pasiūlymas:
Panaikinti 223 straipsnį, 224–266 straipsnius atitinkamai laikyti 223–265 straipsniais. „223 straipsnis.
„223 straipsnis. Darbo ginčo dėl teisės išankstinio nagrinėjimo tvarka
ginčas dėl teisės tarp šalių pirmiausia turi būti sprendžiamas derybų būdu, išskyrus individualius ginčus dėl darbo sutarties nutraukimo. 2. Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, turi raštu kreiptis į kitą šalį, prašydamas atkurti pažeistas jo teises. Kita šalis turi išnagrinėti tokį prašymą ir raštu atsakyti per tris darbo dienas. 3. Jeigu abi šalys susitaria, gali būti surengtas jų susitikimas. Darbo teisės normose gali būti detalizuota tokio susitikimo organizavimo tvarka ir sąlygos. Kolektyviniame darbo ginče dėl teisės toks susitikimas privalomas. Individualiame ginče dėl teisės darbuotojo pageidavimu gali dalyvauti darbo tarybos ar profesinės sąjungos, kurios narys yra darbuotojas, atstovas. 4. Šaliai atsisakius atkurti kitos šalies pažeistas teises ar šio straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu neatsakius į gautą prašymą, kita šalis turi teisę inicijuoti darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą darbo ginčus nagrinėjančiuose organuose. 5. Teikiant prašymą nagrinėti darbo ginčą dėl teisės darbo ginčą nagrinėjančiuose organuose, turi būti pateiktas dokumentas, įrodantis šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo pateikimą. Dokumentas, pateiktas elektroninio ryšio priemonėmis visuotinai žinomu bendru darbdavio elektroninio pašto adresu, laikomas pakankamu įrodymu dėl prašymo atkurti pažeistas teises pateikimo. 6. Esant svarbioms priežastims, darbo ginčą nagrinėjantis organas gali priimti prašymą nagrinėti darbo ginčą ir be šio straipsnio 5 dalyje nurodyto dokumento.“. Pritarti
kt. 2015-10-072161 Pasiūlymas: Pakeisti 224 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pasinaudojus darbo ginčo dėl teisės išankstinio nagrinėjimo tvarka, išskyrus atvejus, kai tokia tvarka neprivaloma, ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje. Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per vieną mėnesį, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.“ Iš esmės pritarti Pasiūlymas:
Pritarta tokiai šios dalies redakcijai: „1. Pasinaudojus darbo ginčo dėl teisės išankstinio nagrinėjimo tvarka, išskyrus atvejus, kai tokia tvarka neprivaloma, ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje. Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per vieną mėnesį, tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, per tris mėnesius per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.“
kt. 2015-10-0722011 Pasiūlymas: Panaikinti 228 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o 2, 3, 4, 5 punktus atitinkamai laikyti 1, 2, 3, 4 punktais. „1) buvo nesilaikyta ginčo dėl teisės išankstinio nagrinėjimo tvarkos (šio Kodekso 223 straipsnis);“. Pritarti
2211 Argumentai Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr.
siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas) 230 str. 8 d. numatyta, jog nagrinėjant ginčus darbo ginčų komisijos posėdyje išklausomi liudytojų paaiškinimai. Ši norma sunkiai praktikoje įgyvendinama, kadangi nėra numatyta tokių liudytojų šaukimo į darbo ginčų komisijos posėdį tvarka. Praktikoje susidaro situacija, kai darbuotojai gindami savo teises darbo ginčų komisijoje negali užsitikrinti reikalingų liudytojų apklausos, nes nesant procedūros įpareigojančios ir/ar pateisinančios asmens atvykimą į darbo ginčų komisijos posėdį liudyti (juolab darbo metu), darbuotojai negali savo teisių ginti taip efektyviai kaip darbdavys, kuris jam reikalingus liudytojus - darbuotojus gali įpareigoti atvykti į posėdį. Taip ginčo šalys atsiduria nelygiavertėje pozicijoje procese. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 229 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1. Darbo ginčų komisijos pirmininkas, rengdamas nagrinėti prašymą ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išreikalauja iš atitinkamų tarnybų ir asmenų darbo ginčui nagrinėti reikalingus dokumentus, mutatis mutandis vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis šaukia liudytojus.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šią dalį siūlome išdėstyti taip: „1. Darbo ginčų komisijos pirmininkas, rengdamasis nagrinėti prašymą ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, paveda išreikalauti iš atitinkamų tarnybų ir asmenų darbo ginčui nagrinėti reikalingus dokumentus, kviečia liudytojus.“
kt. 2015-10-072242 Pasiūlymas: Pakeisti 232 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbo ginčų komisija sprendimą priima bylos nagrinėjimo dieną posėdžio metu. Sprendimas per penkias darbo dienas išdėstomas raštu ir jį pasirašo bylą nagrinėję darbo ginčų komisijos nariai darbo ginčų komisijos pirmininkas.“. Pritarti 354.
2243 N Argumentai Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekte (toliau - Projektas) nėra numatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas išnagrinėjus ginčą darbo ginčų komisijoje. Atitinkamai šalims norint prisiteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas jos priverstos kreiptis į teismą. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 232 straipsnį nauja 3 dalimi, buvusias 3-5 dalis laikyti atitinkamai 4-6 dalimis ir išdėstyti naują 3 dalį taip: „3. Darbo ginčų komisija priimant sprendimą paskirsto bylinėjimosi išlaidas mutatis mutandis vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis.“ Nepritarti Vienas kreipimosi į darbo ginčų komisiją privalumų – pigus bylinėjimosi procesas. Jeigu bus numatytas bylinėjimosi išlaidų priteisimas, tai gali sumažinti darbuotojų paskatas kreiptis į darbo ginčų komisijas ginti savo pažeistas teises. 355. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir
2281 Pasiūlymas: Pakeisti 237 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 300 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už 6 mėnesius. Bauda priteisiama darbuotojo naudai.“ Nepritarti Didesnė bauda labiau drausmins darbdavius, vengiančius vykdyti darbo ginčų komisijos priimtus sprendimus. 356. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-05229 Argumentai Nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau - CPK) nei šiuo metu galiojančiame darbo kodekse, nei Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr.
XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekte (toliau - Projektas) nėra sprendžiamas sprendimo darbo bylose įvykdymo atgręžimo klausimas, kai sprendimą dėl darbo užmokesčio priteisimo priima darbo ginčų komisija. Pažymėtina, jog iki tol, kol ginčas dėl darbo užmokesčio priteisimo darbo kodeksu buvo perduotas spręsti darbo ginčų komisijoms ir skubaus sprendimo vykdymo klausimą galėjo priimti tik teismas, pakako CPK 762 straipsnio 4 dalį nuostatos, jog aukštesnės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos priimtą sprendimą bylose dėl darbo užmokesčio išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų. Perdavus ginčus dėl neišmokėto darbo užmokesčio išsiieškojimo darbo ginčų komisijai ir, atitinkamai, suteikus jai kompetenciją nustatyti skubų sprendimo vykdymą, tokio sprendimo atgręžimo klausimas nebuvo išspręstas ir nėra išspręstas iki šiol. Pažymėtina, kad teismai tokiais atvejais yra pasisakę, kad darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas nėra reglamentuotas, todėl, teismo vertinimu, pagal analogiją turėtų būti taikomas CPK 762 str. 4 d., kuris nustato, kad apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų. (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2014-08-01 nutartį byloje Nr. 2A-1987-560/2014). Atitinkamai Projekte siūlytina aiškiai sureglamentuoti tokią situaciją, o ne tik formaliai nukreipti į CPK nuostatas, kurios šio klausimo nesprendžia. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 238 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „238 straipsnis.
Sprendimo ar nutarties darbo bylose įvykdymo atgręžimas Jeigu panaikinamas jau įvykdytas darbo ginčų komisijos sprendimas arba teismo sprendimas ar nutartis, sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas. Darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymo atgręžimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos reglamentuojančios pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą.“
kt. 2015-10-072312 Pasiūlymas: Pakeisti 240 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Darbdavys (darbdavių organizacija) turi išnagrinėti prašymą ir raštu atsakyti ne vėliau kaip per dešimt kalendorinių dienų. Darbdavys (darbdavių organizacija) turi teisę prašyti pateikti susitarimui sudaryti būtiną informaciją. turi sušaukti posėdį per dešimt darbo dienų nuo reikalavimo gavimo.“. Pritarti
kt. 2015-10-072314 Pasiūlymas: Pakeisti 240 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jeigu derybos pasibaigia nesudarius kolektyvinės sutarties ar kito susitarimo ar viena iš šalių jas nutraukia arba darbdavio (darbdavių organizacijos) sprendimas netenkina profesinės sąjungos ar jų organizacijos, arba jeigu per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą darbdavys (darbdavių organizacija) nepateikė jokio atsakymo, Šalims nesusitarus, profesinė sąjunga ar jų organizacija gali inicijuoti kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų reikalavimo nagrinėjimą šio skyriaus nustatyta tvarka.“. Pritarti
2314 Argumentai: Lietuvoje susiklostė situacija, kai surengti streiką teoriškai galima, tačiau praktiškai beveik neįmanoma.
Uždraudžiant streikus, mūsų šalyje iš darbuotojų atimama visame civilizuotame pasaulyje įprasta kolektyvinių darbo ginčų sprendimo priemonė, iš esmės paneigiant teisę reikalauti, kad darbdaviai laikytųsi darbo įstatymų, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų. Beveik absoliučią daugumą streikų, vykusių Lietuvoje per pastaruosius 15 metų, surengė viešojo sektoriaus darbuotojai, tuo metu privačių įmonių dirbantieji šia galimybe nepasinaudojo. Nuo 2000-ųjų Lietuvoje buvo surengti 635 streikai, kuriuose dalyvavo 27,2 tūkst. darbuotojų, o didžiąją dalį šių streikų – net 98,9 procento – surengė švietimo įstaigos. 2014 m. Lietuvoje iš viso surengti 78 streikai – iš jų 45 įspėjamieji – kuriuose dalyvavo 1,6 tūkst. darbuotojų. Kaip pranešė Statistikos departamentas, visi šie streikai surengti lapkričio ir gruodžio mėnesiais, kai vyko pagrindiniai švietimo įstaigų darbuotojų streikai. Vidutinė streiko trukmė buvo 2,05 darbo dienos, o įspėjamojo streiko – 0,33 dienos. Dėl streikų nedirbtas darbo laikas sudarė 1,7 tūkst. darbo dienų, iš jų 296 dėl įspėjamųjų streikų. Tai, kad teise streikuoti Lietuvoje sėkmingai naudojasi tik viešojo sektoriaus darbuotojai, liudija apie ydingą šios srities reglamentavimą. Šią padėtį būtina keisti, nes jėgų balansas tarp darbo sutarties šalių, t. y. darbdavių ir darbuotojų, yra kritiškai pažeistas
Pasiūlymas: Pakeisti 240 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jeigu derybos pasibaigia nesudarius kolektyvinės sutarties ar kito susitarimo ar viena iš šalių jas nutraukia arba darbdavio (darbdavių organizacijos) sprendimas netenkina profesinės sąjungos ar jų organizacijos, arba jeigu per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą darbdavys (darbdavių organizacija) nepateikė jokio atsakymo, profesinė sąjunga ar jų organizacija gali inicijuoti kolektyvinioį darbo ginčą ginčo dėl interesų nagrinėjimą šio skyriaus nustatyta tvarka.“ Nepritarti Pažymėtina, kad streikas yra ultima ratio priemonė, todėl gali būti taikoma tik, kai yra išnaudojamos visos taikinamosios procedūros ginčui išspręsti. Atkreiptinas dėmesys, kad Darbo kodeksu siūlomu reguliavimu yra palengvinamos streiko skelbimo procedūros lyginant su dabar galiojančiu reguliavimu. Siūlymas iš Darbo kodekso projekto 231 straipsnio išbraukti, kad kolektyvinis darbo ginčas nagrinėjamas šios skyriaus nustatyta tvarka yra nelogiškas, nes būtent minėtas Darbo kodekso projekto skyrius ir nustato kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimą. Siūlymas išbraukti žodžius „dėl interesų“ yra nepagrįstas. Šiuo atveju Lietuvoje siūlomu reguliavimu kaip ir Vakarų Europos valstybėse bus atskiriame darbo ginčai ne tik pagal subjektą, t. y. individualūs ir kolektyviniai, bet ir pagal objektą, t. y. teisės ir interesų ginčai, kurie savo pobūdžiu iš esmės skirtingi. Kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų spręsti yra taikomi alternatyvios taikinamosios ginčo sprendimo procedūros (kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų komisija, tarpininkavimas, arbitražas), kurios efektyviai gali spręsti ginčus kylančius dėl kolektyvinės sutarties sudarymo. 360. Seimo narys N. Puteikis
2321 Argumentai: Argumentai išdėstyti prie pasiūlymo dėl 240 str. keitimo.
Darbo ginčų komisijoje turi būti sprendžiami tik ginčai, nesusiję su Kolektyvine sutartimi. Pasiūlymas: Pakeisti 241 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbo ginčą Kitus darbo ginčus, nesusijusius su kolektyvinės sutarties sudarymu ar keitimu, dėl interesų pirmiausia privaloma išnagrinėti abiejų ginčo šalių sudarytoje ginčo komisijoje.“ Nepritarti Dėl šios straipsnio formuluotės buvo sutarta Trišalėje taryboje. Projekte siūlomas reguliavimas nustato būtent kolektyvinių darbo ginčų dėl interesų nagrinėjimą, kurie kyla dėl kolektyvinės sutarties sudarymo ar keitimo, abiejų šalių sudarytoje komisijoje. Tokia komisija negali nagrinėti kitų darbo ginčų. 361. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-11-102327 Argumentai Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 siūlomo tvirtinti darbo kodekso projekto (toliau - Projektas)
privaloma išankstinė kolektyvinio ginčo dėl intereso nagrinėjimo komisijoje procedūra laikoma užbaigta. Patikslinimas leistų išvengti situacijos kai viena iš šalių vilkina ginčo nagrinėjimą komisijoje siekiant išvengti tolesnių procedūrų. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 241 straipsnio 7 dalis ir ją išdėstyti taip: „7. Priėmus šio straipsnio 6 dalyje nustatytą sprendimą arba bent vienai iš šalių pasitraukus iš derybų ar darbdaviams (darbdavių organizacijai) nedelegavus narių į komisijos sudėtį šio straipsnio nustatyta tvarka arba komisijai nepriėmus sprendimo per nustatytą terminą, kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų išankstinis nagrinėjimas laikomas baigtu. „ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Siūlome pakeisti Projekto 232 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Priėmus šio straipsnio 6 dalyje nustatytą sprendimą arba bent vienai iš šalių pasitraukus iš derybų ar darbdaviams (darbdavių organizacijai) nedelegavus narių į komisijos sudėtį šio straipsnio nustatyta tvarka arba ginčo komisijai nepriėmus sprendimo per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų išankstinis nagrinėjimas laikomas baigtu. „
kt. 2015-10-072335 Pasiūlymas: Pakeisti 242 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Tarpininkų sąrašo sudarymo, darbo apmokėjimo tvarką ir dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“. Pritarti
23512 Argumentai Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3234 tvirtinamo darbo kodekso projekte (toliau - Projektas) siūlytina įtvirtinti procedūrą, kuomet kolektyvinis ginčas dėl intereso, šalims nepasiekus susitarimo nei komisijoje nei tarpininkavimo procedūroje, bet kurios iš šalių reikalavimu būtų perduodamas spręsti darbo arbitražui. Tai leistu galutinai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 244 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) konstatuoti neišspręstą ginčą ir perduoti jį spręsti darbo arbitražui, jei bent viena iš šalių reikalauja šalys sutaria perduoti ginčą spręsti darbo arbitražui;“ Pasiūlymą atsiėmė svarstymo komitete metu. Atkreiptinas dėmesys, kad darbo arbitražo sprendimai yra kolektyvinio ginčo šalims privalomi, todėl negalima perduoti darbo ginčo darbo arbitražui tik vienos šalies reikalavimu. 364. Seimo narys N. Puteikis
2392 Argumentai: Argumentai išdėstyti prie pasiūlymų dėl 240 ir 241 str. keitimo. Pasiūlymas: Papildyti 248 straipsnio 2 dalį 4 punktu ir ją išdėstyti taip: 2.
Profesinės sąjungos ar jų organizacijos šio Kodekso nustatyta tvarka turi teisę organizuoti streiką šiais atvejais:
1) kai ginčo komisija konstatuoja neišspręstą ginčą ar viena iš šalių pasitraukia iš derybų, ar darbdavys (darbdavių organizacija) nepaskiria narių į ginčo komisiją per išankstinį ginčo nagrinėjimą;
2) kai tarpininkas priima sprendimą konstatuoti neišspręstą ar iš dalies išspręstą ginčą;
3) kai darbdavys ar jų organizacija nevykdo darbo arbitražo sprendimo. 4) Jeigu derybos pasibaigia nesudarius kolektyvinės sutarties ar kito susitarimo ar viena iš šalių jas nutraukia arba darbdavio (darbdavių organizacijos) sprendimas netenkina profesinės sąjungos ar jų organizacijos, arba jeigu per
nepateikė jokio atsakymo. Nepritarti Pasiūlymas nelogiškas, nes 239 straipsnio 2 dalies pirmi trys punktai tuomet visiškai netektų prasmės. Streikas negali būti skelbiamas dėl kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų, kuris nebuvo sprendžiamas taikinamaisiais darbo ginčų sprendimo būdais. Tai prieštarautų tiek tarptautiniams, tiek europiniams darbo standartams. Teisė streikuoti nėra absoliuti, jos įgyvendinimas gali būti siejamas su tam tikromis sąlygomis ir apribojimais. 365. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-0723931 Pasiūlymas:
Pakeisti 248 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) jeigu profesinės sąjungos ar jų organizacijos nevykdo tarpininkavimo metu priimto susitarimo arba darbo arbitražo sprendimo kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų byloje;“. Pritarti
2391 Argumentai: Dabartinė Darbo kodekso projekto redakcija nustato profesinei sąjungai teisę imtis kolektyvinių veiksmų išskirtinai tik dėl kolektyvinio darbo ginčo dėl intereso. Darbdaviui nevykdant galiojančios kolektyvinės sutarties, ginčas traktuotinas kaip ginčas dėl teisės.
Todėl dabartinė redakcija šiuo klausimu faktiškai atima profesinei sąjungai galimybę imtis kolektyvinių veiksmų. Tai ne streiko teisės ribojimas, bet faktiškai visiškas streiko draudimas, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51 straipsniui. Darbdaviui siekiant savanaudiškų ir neteisėtų tikslų, aiškiai nevykdant kolektyvinės sutarties, pasitelkus advokatus, vadovaujantis dabartine Darbo kodekso redakcija, šis ginčas, kaip ginčas dėl teisės, teisme būtų sprendžiamas eilę metų. Tai tikrai neskatintų kolektyvinių derybų, o skatintų streikus tik dėl atskirų reikalavimų patenkinimo. Pasiūlymas: Pataisyti 248 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Siekdamos išspręsti kolektyvinį darbo ginčą dėl
interesų arba užtikrinti nagrinėjant ginčą pasiekto sprendimo įvykdymą, kolektyvinio darbo ginčo dėl intereso šalys turi teisę imtis kolektyvinių veiksmų“. Nepritarti Pasiūlymu siekiama pakeisti teisinių ginčų sprendimo tvarką, nustatant, kad jie kaip ir ginčai dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo, būtų galimi spręsti iš vadinamosios “jėgos” pozicijos, tai yra streikuojant ir tokiu būdu priverčiant vykdyti. Darbo kodekso projekte nustatomas teisinei valstybei būdingas pažeistų normų vykdymo ir jų įgyvendinimo kelias. Jei nevykdomi įstatymai ar kitos teisės normos - turi būti kreipiamasi dėl pažeidimo į kompetentingus ginčą nagrinėjančius organus ar institucijas (Darbo ginčų komisiją ar teismą), kurie atstato pažeistas teises ir taiko atsakomybę pažeidėjui. Ši praktika yra būtina teisinės valstybės egizstavimo sąlyga. Pasiūlymu siekiama tokius ginčus spręsti streiko keliu, o ne teisine tvarka. Pasiūlymui negalima pritarti, nes pažeidimas turi būti nustatytas teisine tvarka, o ne vienai iš ginčo šalių vienvaldiškai nutarus, kad jis yra padarytas.
Pasiūlyme gausu vertinamojo pobūdžio nuostatų (pvz. “aiškus”, “aktualus”,
“nepateisinamai ilgas”), kurių taikymas būtų jei neįmanomas, tai praktiškai
itin sudėtingas. 367. Seimo narys R. J. Dagys
2392 Pasiūlymas: Papildyti 248 straipsnio 2 dalį nauju punktu ir jį išdėstyti taip: „4) kai nesutarus ginčo komisijoje, profesinė sąjunga nutaria, kad kolektyvinės sutarties pažeidimas aiškus ir aktualus einamuoju momentu, o kolektyvinio ginčo dėl teisės sprendimo procesas, šiuo atveju bus nepateisinamai ilgas“. Nepritarti Žr. argumentus dėl R. Dagio pasiūlymo 239 str. 1 d. 368
2401 Pasiūlymas: Pataisyti 249 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Streikas yra profesinės sąjungos ar jų organizacijos organizuotas darbuotojų
darbo nutraukimas, siekiant išspręsti kolektyvinį darbo ginčądėl interesų arba užtikrinti nagrinėjant ginčą pasiekto sprendimo įvykdymą“. Nepritarti Žr. argumentus dėl R. Dagio pasiūlymo 239 str. 1 d. 369. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-072403 Pasiūlymas: Panaikinti 249 straipsnio 3 dalį: „3. Profesinių sąjungų ar jų organizacijų inicijuojami solidarumo streikai, siekiant palaikyti kitų profesinių sąjungų ar jų organizacijų reikalavimus jų kolektyviniuose darbo ginčuose dėl interesų, draudžiami.“. Pritarti
išbraukta. 370. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-072411 Pasiūlymas: Pakeisti 250 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Priimti sprendimą skelbti streiką gali profesinė sąjunga ar profesinių sąjungų organizacija jų įstatuose (statute) nustatyta tvarka šio Kodekso 248 straipsnyje nustatytais atvejais. Darbdavio lygio Streikui streikui skelbti įstatuose (statute) nustatyta tvarka turi būti gautas ne mažiau kaip ketvirtadalio profesinės sąjungos narių sutikimas.
Šakos lygio streikui skelbti įstatuose nustatyta tvarka turi būti priimamas atstovaujančio organo sprendimas.“. Pritarti
2411 Argumentai: Pernelyg dideli apribojimai. Profesinė sąjunga yra pati pajėgi nuspręsti, kada streikas bus efektyvus. Profesinė sąjunga neskelbs streiko, jei jo nepalaikys darbuotojai. Pasiūlymas: Pakeisti 250 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Priimti sprendimą skelbti streiką gali profesinė sąjunga ar profesinių sąjungų organizacija jų įstatuose (statute) nustatyta tvarka šio Kodekso 248 straipsnyje nustatytais atvejais. Streikui skelbti įstatuose (statute) nustatyta tvarka turi būti gautas ne mažiau kaip ketvirtadalio profesinės sąjungos narių sutikimas.“ Nepritarti Projektu palengvinamas streikų skelbimas lyginant su dabartiniu reguliavimu, nes reikia tik ne mažiau kaip ¼ ne darbuotojų, o profesinės sąjungos narių pritarimo. Šiuo metu reikia daugiau kaip pusės visų įmonės darbuotojų pritarimo. 372. Seimo narys N. Puteikis
2413 Argumentai: Pakeitimas susijęs su 250 str. 1 d. pakeitimu. Reikia paprastinti procedūrinius dalykus. Pasiūlymas: Pakeisti 250 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Profesinės sąjungos ar jų organizacijos sprendime skelbti streiką nurodoma:
1) iškelti reikalavimai, dėl kurių skelbiamas streikas;
2) streiko data, pradžia ir vieta (įmonės, kuriose vyks streikas);
3) numatomas streikuojančių darbuotojų skaičius;
4) streiko komitetas;
5) profesinių sąjungų narių balsavimo biuletenis arba kiti dokumentai, įrodantys pritarusių streikui profesinių sąjungų narių skaičių.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Dėl 3 punkto išbraukimo yra nepritarta. 5 punktas suredaguotas kitaip. Streikuojančių darbuotojų skaičius reikalingas tam, kad darbdavys pagal galimybes galėtų organizuoti darbo procesą streiko metu.
2423 Argumentai: Ginčai, susiję su kolektyvinės sutarties sudarymu ar keitimu, sprendžiami šalių derybose ir tarpininkavimas ar darbo arbitražas yra neprivalomi. Pasiūlymas: Pakeisti 251 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Skelbiant streiką galima kelti tik tuos reikalavimus, kurie nebuvo patenkinti tarpininkavimo metu arba darbo arbitraže, arba derybose dėl kolektyvinės sutarties sudarymo ar keitimo.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pritarta tokiai komiteto patikslintai šios dalies redakcijai:
„3. Skelbiant streiką, galima kelti tik tuos
reikalavimus, kurie buvo nagrinėti ginčo komisijoje, tarpininkavimo metu arba darbo arbitraže.“
kt. 2015-10-072432 Pasiūlymas: Pakeisti 252 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teiktinų paslaugų minimumą savo susitarimu per tris darbo dienas nuo įspėjimo apie būsimą tikrąjį streiką įteikimo darbdaviui dienos (įspėjamojo streiko atveju – per vieną darbo dieną) nustato kolektyvinio darbo ginčo dėl intereso interesų šalys ir apie tai raštu informuoja atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybę, savivaldybės tarybą institucijas. Šalims nesusitarus dėl teiktinų paslaugų minimumo per penkias darbo dienas nuo vienos iš šalių kreipimosi teiktinų paslaugų minimumą nustato darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas.“. Pritarti
2434 Argumentai: Įmonių, kurios rinkoje dirba konkuruodamos viena su kita, negalima pripažinti įmonėmis, teikiančiomis neatidėliotinas (gyvybines) paslaugas visuomenei. Pvz., streikuojant mobiliojo ryšio bendrovei „Omnitel“, šias paslaugas gali sėkmingai teikti „Tele2“ ir kitos. Tas pats taikytina transporto, kitoms sritims. Pasiūlymas:
Pakeisti 252 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. 4.
4Neatidėliotinomis (gyvybinėmis) paslaugomis visuomenei laikomos:
1) sveikatos priežiūros paslaugos;
2) elektros energijos tiekimo paslaugos;
3) vandens tiekimo paslaugos;
4) šilumos ir dujų tiekimo paslaugos;
Nepritarti Siūlymas nepagrįstas. Minėtas sąrašas atitinka Tarptautinės darbo organizacijos Asociacijų laisvės komiteto praktiką dėl to, kas laikoma neatidėliotinomis
kt. 2015-10-072441 Siekiama sudaryti teisines galimybes negalinčioms streikuoti darbuotojų grupėms kreiptis į visus kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų nagrinėjančius organus. Pasiūlymas: Pakeisti 251 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Draudžiama skelbti streiką greitosios medicinos pagalbos tarnybų darbuotojams ir kitiems darbuotojams, kuriems teisę streikuoti riboja įstatymai. Šių darbuotojų reikalavimus sprendžia darbo arbitražas kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų nagrinėjantys organai.“
kt. 2015-10-072441 Pasiūlymas: Pakeisti 253 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Draudžiama skelbti streiką ypatingos svarbos įmonėse, įstaigose, organizacijose, greitosios medicinos pagalbos tarnybų darbuotojams ir kitiems darbuotojams, kuriems teisę streikuoti riboja įstatymai. Šių darbuotojų reikalavimus sprendžia darbo arbitražas.“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Siūlome 244 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Draudžiama skelbti streiką greitosios medicinos pagalbos tarnybų darbuotojams ir kitiems darbuotojams, kuriems teisę streikuoti riboja įstatymai. Šių darbuotojų reikalavimus sprendžia darbo arbitražas kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų nagrinėjantys organai.“
kt.
244 3 Pasiūlymas: Pakeisti 253 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Galiojant kolektyvinei sutarčiai draudžiama skelbti streiką dėl reikalavimų ar darbo sąlygų, reglamentuotų šioje sutartyje., jeigu jų laikomasi.“. Nepritarti Streiko grėsmė skatins darbdavius laikytis galiojančios kolektyvinės sutarties įsipareigojimų. 379. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-07
244 4 Pasiūlymas: Pakeisti 253 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas ribojimas netaikomas kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų, kurie kyla ir yra neišspręsti šio Kodekso nustatyta tvarka, vedant kolektyvines derybas dėl naujos kolektyvinės sutarties sudarymo.“. Pritarti
246 6 Argumentai: Kadangi streiką neteisėtu pripažįsta teismas, jame dalyvaujantys darbuotojai negali būti traukiami atsakomybėm už dalyvavimą neteisėtame streike – tokia atsakomybė turėtų būti taikoma tik streiko organizatoriams. Pasiūlymas: 255 straipsnį papildyti 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Darbuotojai, dalyvavę neteisėtame streike, atsakomybėn dėl dalyvavimo streike netraukiami.“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Nuostata išdėstyta taip:
„6. Darbuotojai, dalyvavę žinomai neteisėtame streike, traukiami atsakomybėn.“
247 1 Pasiūlymas: Pakeisti 256 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbdavys ar darbdavių organizacija, gavę profesinės sąjungos ar profesinių sąjungų organizacijos pranešimą apie priimtą sprendimą skelbti streiką, turi teisę per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl streiko teisėtumo.“ Pritarti
247 2 Pasiūlymas: Pakeisti 256 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teismas bylą dėl streiko teisėtumo turi išnagrinėti per penkiolika dienų.
Bylos dėl streiko teisėtumo nagrinėjimo dalyku negali būti šalių iškelti ekonominiais ir socialiniais motyvais paremti reikalavimai.“ Pritarti
2472 Argumentai: Terminas turi būti protingas. Teismui turi pakakti ir vienos dienos, kad nustatytų, ar buvo išlaikytos šiame kodekse nustatytos procedūros. Teismas negali nagrinėti iškeltų reikalavimų pagrįstumo. Tai daro tik konflikto šalys, pasinaudodamos suteiktomis ginčo reguliavimo priemonėmis. Pasiūlymas:
Pakeisti 256 straipsnį 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teismas bylą dėl streiko teisėtumo turi išnagrinėti per penkiolika dienų penkias dienas.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Pritarta įrašyti
„per penkias darbo dienas“. 384. Seimo narys N. Puteikis
2473 Argumentai: Argumentai tie patys, kaip ir pasiūlyme dėl 256 str. 2 punkto. Pasiūlymas: Pakeisti 256 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Teismas pripažįsta streiką neteisėtu, jeigu jo tikslai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šiam Kodeksui, kitiems įstatymams. Streikas taip pat pripažįstamas neteisėtu, jeigu jis:
1) paskelbtas nesilaikant šiame Kodekse nustatytos tvarkos ir reikalavimų:
2) streikas skelbiamas tais atvejais, kai šis Kodeksas ar kiti įstatymai draudžia streikuoti;
3) streikas skelbiamas dėl nustatyta tvarka neiškeltų reikalavimų, politinių ar kitų reikalavimų, nesusijusių su streikuojančių darbuotojų darbo ir su jais susijusiais interesais. “ Nepritarti Pasiūlymu siūlomas teisinio reguliavimo dėl streiko teisėtumo atsisakymas nepagrįstas, nes juo apskritai paneigiamas streiko teisinis reguliavimas. 385. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-072503 Pasiūlymas:
Panaikinti 259 straipsnio 3 dalį, o buvusią 4 dalį atitinkamai laikyti 3 dalimi. „3.
„3. Darbuotojai, dalyvavę neteisėtame streike, atsakomybėn netraukiami, nebent pažeidžia kitus teisės aktus.“. Pritarti
251 Argumentai: Streiko metu reikia drausti bet kokia forma keisti streikuojančius darbuotojus. Tikslinga nurodyti, kad išimtys galioja tik neatidėliotinas (gyvybines) paslaugas visuomenei teikiančioms įmones. Pasiūlymas: Pakeisti 260 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Streiko metu darbdaviui draudžiama į streikuotojų vietas priimti naujus streikuojančius darbuotojus pakeisti kitais, išskyrus atvejus, kai būtina užtikrinti minimalių paslaugų vykdymą įmonėse, įstaigose, organizacijose ir šakose, teikiančiose neatidėliotinas (gyvybines) paslaugas, bet nėra galimybės to padaryti šio Kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Šis straipsnis yra išbrauktas iš projekto. 387. Seimo nariai: I. Šiaulienė, K. Daukšys ir kt. 2015-10-07254 Pasiūlymas: Pakeisti 264 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „264 straipsnis. Lokauto draudimas Draudžiama skelbti lokautą ypatingos svarbos įmonėse, įstaigose, organizacijose, greitosios medicinos pagalbos tarnybose, stichinės nelaimės zonose, taip pat regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis, taip pat viešojo administravimo įstaigose ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.“
2564 Argumentai: Darbuotojo gaunamos pajamos susideda ir iš kitų išmokų, numatytų kolektyvinėje sutartyje, kituose susitarimuose ar vidiniuose teisės aktuose. Pasiūlymas: Pakeisti 266 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti lokautą neteisėtu arba teismui sprendimą dėl lokauto pripažinimo neteisėtu nukreipus skubiai vykdyti, darbuotojų darbo sutarčių vykdymas per tris darbo dienas turi būti atnaujintas ir jiems turi būti sumokėtas visas negautas nuo lokauto pradžios iki sutarties vykdymo atnaujinimo darbo užmokestis ir kitos išmokos priklausančios pagal kolektyvinę sutartį, kitus susitarimus ar vidinius teisės aktus.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2015-10-28 Pasiūlyti pagrindiniam komitetui apsvarstyti piliečių, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus, patobulinti iniciatorių pateiktą įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo narių, Biudžeto ir finansų komiteto pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti
2Biudžeto ir finansų komitetas,
9 Pasiūlymas: Papildyti 56 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: ,,8. Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo nustatyta tvarka atleidžiamam darbuotojui papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje:
1) nuo daugiau kaip penkerių metų iki dešimties metų – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) nuo daugiau kaip dešimties iki dvidešimties metų – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) daugiau kaip dvidešimties metų – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.“
3Biudžeto ir finansų komitetas,
3 Pasiūlymas: Pakeisti 59 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Šio straipsnio 1 dalies 4, ir 5 ir 7 punktuose nustatytais atvejais darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus – pusės mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.“. Pritarti
1 Pasiūlymas: Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra dveji metai., išskyrus jei darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą. Paeiliui einančiomis laikomos darbo sutartys, kurias skiria ne ilgesnis kaip dviejų mėnesių savaičių laikotarpis.“. Pritarti
103 6 Pasiūlymas: Papildyti 105 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Darbuotojui, kuris išvyksta į kitą valstybę ilgesniam nei trisdešimt dienų laikotarpiui, prieš išvykstant į komandiruotę turi būti įteikti šio Kodekso 43 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti dokumentai, kuriuose papildomai nurodoma:
1) komandiruotės trukmė;
2) valiuta, kuria bus mokamas darbo užmokestis, komandiruotės metu.“ Pritarti Patikslinta straipsnio nuoroda. 6. Biudžeto ir finansų komitetas, 2015-10-28103 7 Pasiūlymas: Papildyti 105 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytam darbuotojui taip pat gali būti taikoma:
1) išmokos pinigais ir natūra, skirtos už darbą kitoje valstybėje;
2) grąžinimo į nuolatinės darbo vietos valstybę sąlygos.“ Pritarti
1042 8 Pasiūlymas: Papildyti 106 straipsnio 2 dalį nauju 8 punktu:
„8) nuostatos, nurodytos šio Kodekso 105 straipsnio 6 ir 7 dalyse.“ Pritarti Patikslinta straipsnio nuoroda. 8.
8Biudžeto ir finansų komitetas,
1051 Pasiūlymas: Pakeisti 107 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.Užsienio jurisdikcijai priklausantis darbdavys,
komandiruojantis darbuotoją laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui arba dirbti statybos darbus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka iš anksto informuoja komandiruojamo darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vietos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie šiam darbuotojui taikomas šio Kodekso 106 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose nurodytas sąlygas.“ Pritarti Patikslinta straipsnio nuoroda. 9. Biudžeto ir finansų komitetas,
1304 N Argumentai:
atostogas ir kitas atostogų lengvatas, tuo tarpu siūlomos nuostatos reguliuoja papildomas poilsio dienas. Siūlytina papildomas poilsio dienas reglamentuoti Darbo kodekso projekto 132 straipsnio naujoje 4 dalyje. Kadangi papildomos poilsio dienos darbdaviams kainuoja labai brangiai, siūlytina palikti 50 procentų apmokėjimą už tokias papildomas poilsio dienas. Pasiūlymas:
Papildyti 132 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos
metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi poilsio dienos per mėnesį, už tas dienas paliekant darbuotojui pusę jam nustatyto darbo užmokesčio.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Palikta šiuo metu galiojanti tvarka. Žr. 134 str. 10. Biudžeto ir finansų komitetas,
1662 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos 118 pastabą, siūlome išbraukti 167 straipsnio 2 dalį, tuomet kvotos bus taikomos kiekvienai profesinei sąjungai atskirai (165 str. 1 d.). Pasiūlymas: Išbraukti 167 straipsnio 2 dalį:
profesinės sąjungos nariai, gali sudaryti ne daugiau kaip 1/3 darbo tarybos narių.
Darbo tarybos nariais negali būti profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu, valdymo organų nariai.“
11Biudžeto ir finansų komitetas,
1922 Pasiūlymas: Pakeisti 199 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kolektyvinė sutartis galioja iki joje
nurodyto termino, bet ne ilgiau kaip trejus ketverius metus., arba iki naujos kolektyvinės sutarties sudarymo. Kolektyvinės sutarties galiojimą šalys gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieniems metams ir tik vieną kartą., jei kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip.“ Iš esmės pritarti Pasiūlymas: Pasiūlymui pritarta patikslinant gramatinę redakciją. 12. Biudžeto ir finansų komitetas,
2162 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos 139 pastabą, siūlome patikslinti straipsnį. Pasiūlymas:
ginčo dėl teisės nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje ir teisme
terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu. Tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys. Praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis. Jei darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl praleisto prašymo pateikimo termino atnaujinimo. Teismas atnaujina terminą, jei praleidimo priežastis laiko svarbiomis. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Ši dalis išdėstyta taip: „2. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu. Tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys. Praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis.
Jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.“
13Biudžeto ir finansų komitetas,
2161 Pasiūlymas: Pakeisti 224 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pasinaudojus darbo ginčo dėl teisės išankstinio nagrinėjimo tvarka, išskyrus atvejus, kai tokia tvarka neprivaloma, ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje. Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per vieną mėnesį, tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, per tris mėnesius per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.“
14Biudžeto ir finansų komitetas,
22014 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos 139 pastabą, siūlome patikslinti straipsnį. Pasiūlymas:
sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, jeigu:
5) 4) prašymas buvo pateiktas praleidus šio Kodekso 224 223 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir darbo ginčų komisija arba teismas jo neatnaujino. Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Šis punktas išdėstytas taip: „4) prašymas buvo pateiktas praleidus šio kodekso 216 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir darbo ginčų komisija jo neatnaujino.“ 15.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2015-11-18 Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo narių pasiūlymus, institucijų pastabas (išvados lentelėje), kuriems komitetas pritarė ir į Komiteto pasiūlymus. 16. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2015-11-185 P Atsižvelgdamas į Seimo nario M.Zaščiurinsko pasiūlymą Komitetas nepritaria Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo pripažinimui netekusiu galios ir teikia šį pasiūlymą:
Pasiūlymas: Projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą išbraukti, likusius punktus pernumeruoti ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Įstatymų pripažinimas netekusiais galios
Pripažinti netekusiais galios:
1) Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą Nr. IX-926 su visais pakeitimais ir papildymais;
2) Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymą Nr. I-2018 su visais pakeitimais ir papildymais;
3) Lietuvos Respublikos darbo tarybų įstatymą Nr. IX-2500 su visais pakeitimais ir papildymais;
4) 3) Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymą Nr. XI-1379 su visais pakeitimais ir papildymais;
5) 4. Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymą Nr. X-199 su visais pakeitimais ir papildymais;
6) 5. Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą Nr. I-1214 su visais pakeitimais ir papildymais.“
17Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
2 Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Seimo nario M.Zaščiurinsko pasiūlymą bei Seimo narių grupės 2015-10-07 pasiūlymą 22 straipsnio 2 dalis dėstytina taip: „2.
Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, darbo tarybai dvidešimt, profesinei sąjungai ir Darbo tarybai privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie:“
18Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
1 Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Seimo nario J.R.Dagio 2015-11-02 ir Seimo nario M.Zaščiurinsko 2015-11-04 pasiūlymą ir iš dalies jam pritariant 27 straipsnio 1 dalyje brauktini žodžiai „arba dėl per didelių darbdavio sąnaudų“ ir ši dalis dėstytina taip:
„1. Darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo
šeiminius įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai to negalima pasiekti dėl darbo funkcijos ar darbdavio veiklos ypatumų arba dėl per didelių darbdavio sąnaudų“. Pritarti
19Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
1 Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Seimo nario M. Zaščiurinsko 2015-11-04 pasiūlymą 30 straipsnio 1 dalis dėstytina taip:
darbo funkcijai vykdyti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. , išskyrus atvejus, kai darbo Darbo sutarties šalys susitaria, kad darbuotojas darbo metu naudos savo priemones ar turtą, išskyrus darbo saugos priemones, kuriomis aprūpinti darbuotojus privalo darbdavys. Tokiu atveju gali būti susitarta dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą.“
20Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
3 Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Seimo nario M.Zaščiurinsko 2015-11-04 pasiūlymą, 30 straipsnio 3 dalis dėstytina taip: „3.
Pranešimas valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus, ar kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl pažeistų teisių ar interesų gynybos negali būti laikomas veiksmais, pažeidžiančiais darbdavio turtinius ar neturtinius interesus. Darbuotojas negali būti dėl to persekiojamas ir jam negali būti taikomos jo interesus pažeidžiančios priemonės.“
21Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
7 Pasiūlymas: Iš dalies pritariant Seimo narių A.Syso ir G.Purvaneckienės 2015-11-09 pasiūlymui ir atsižvelgiant į Trišalės tarybos sutarimą 56 straipsnio 6 dalis dėstytina taip:
„6. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną
mėnesį, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vieni metai – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki šešerių septynerių metų amžiaus ar vieni augina vaiką iki dvylikos keturiolikos metų amžiaus bei darbuotojams, kuriems iki valstybės socialinio draudimo įstatymų nustatyto senatvės pensinio pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensinio pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.“. Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pritarta ta pasiūlymo apimtimi, kuri sutampa su A. Syso pasiūlymu 57 str. 7 d. 22. Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
32 Pasiūlymas: Projekto 57 str. 3 d. 2 p. siūlytina išbraukti žodį „tinkamas“:
2) pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė tinkamas profesinių pareigų vykdymas;“
23Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
3 Argumentai: Projekto 66 str.
situaciją, kuomet terminuota darbo sutartis tampa neterminuota. Manytina, kad šios nuostatos turėtų būti išdėstytos kitame straipsnyje (68 straipsnyje), kuris reglamentuoja terminuotos sutarties pasibaigimą. Šio straipsnio 2 d. irgi nustatyta, kada darbo sutartis tampa neterminuota. Pasiūlymas:
dalimi: „4. Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, jei darbo santykiai faktiškai tęsiasi ne mažiau kaip penkias darbo dienas po termino suėjimo, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.“
2Atsižvelgiant į 66 straipsnio pakeitimą,
projekto 68 straipsnyje išbraukti 2 dalį, 3 ir 4 dalis atitinkamai laikyti 2 ir 3 dalimis: „2.Darbo sutartis tampa neterminuota, jei darbo santykiai faktiškai tęsiasi ne mažiau kaip penkias darbo dienas po termino suėjimo, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį.“
„1. Terminuota darbo sutartis pasibaigia suėjus terminui, išskyrus šio Kodekso 66 straipsnio
Nepritarti Žiūrėti komiteto sprendimą dėl projekto 68 straipsnio, kuriame aptarti atvejai, kada terminuota sutartis tampa neterminuota. 24. Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
1 Argumentai: Projekto 69 str. 1 d. yra vartojama
„palyginamojo pagal neterminuotą darbo sutartį dirbančio darbuotojo“ sąvoka,
o 2 dalyje pateikiama šios sąvokos išaiškinimas. Abejotina, ar iš viso reikalinga šio straipsnio 2 d., nes nurodyta sąvoka daugiau kodekso projekte niekur nevartojama. Todėl siūlytina atsisakyti šio straipsnio 2 dalies ir atitinkamai pernumeruoti 3 ir 4 dalis, o 1 dalį išdėstyti taip: Pasiūlymas: Siūlytina atsisakyti šio straipsnio 2 dalies ir atitinkamai pernumeruoti 3 ir 4 dalis, o 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti sudaromos mažiau palankios darbo sąlygos, įskaitant darbo apmokėjimą, negu darbuotojams palyginamajam dirbantiems pagal neterminuotą darbo sutartį dirbančiam darbuotojui ir atliekantiems tą pačią ar panašią pagal kvalifikaciją ar sugebėjimus darbo funkciją, nebent tokie skirtumai būtų objektyviai pagrįsti.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Ši dalis išdėstyta taip: „1. Pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti sudaromos mažiau palankios darbo sąlygos, įskaitant darbo apmokėjimą, negu darbuotojams palyginamajam dirbantiems pagal neterminuotą darbo sutartį dirbančiam darbuotojui ir atliekantiems tą pačią ar panašią pagal kvalifikaciją ar sugebėjimus darbo funkciją, nebent tokie skirtumai būtų objektyviai pagrįsti.“
25Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
3 Pasiūlymas: Iš dalies pritariant Seimo nario N.Puteikio 2015-11-11 pasiūlymui, 74 straipsnio 3 dalis dėstytina taip: „3. Darbdaviai ne rečiau kaip kartą per metus teikia darbo tarybai informaciją apie terminuotų darbo sutarčių būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydamas darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas sutartis, skaičių, užimamas pareigybes ir darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.“
26Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
3 Argumentai: Aiškumo dėlei Projekto 93 str. 3 d. žodžius „jei tai nustatyta darbo vietos dalijimosi sutartyje“ perkelti į sakinio pradžią: Pasiūlymas: 93 str.
3 dalį išdėstyti taip: „Darbo laiko režimas gali būti keičiamas darbuotojų tarpusavio susitarimu ir, jei tai nustatyta darbo vietos dalijimosi sutartyje, informavus apie tai darbdavį, jei tai nustatyta darbo vietos dalijimo sutartyje.”
27Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
2015-11-18 87, 109, 253, 122, 126 Argumentai: Aiškinamojo rašto 9 dalyje nurodyta, kad „Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų teisės aktų norminių aktų rengimo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekte nėra vartojama naujų sąvokų, todėl jis nebuvo vertinamas Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka.“ Atkreiptinas dėmesys, jog kitame Aiškinamojo rašto punkte (4p.) yra sakoma, kad „Projekte įtvirtinama darbo laiko normos sąvoka“ (projekto 89, 111 str.). Tokios apibrėžties Terminų banke nėra. Todėl projektas turėtų būti vertinamas Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. Be kita ko, projekte yra vartojama ne tik ši nauja sąvoka ir terminas. Terminų banke nėra aprobuoto (jis tik teiktinas) tokio termino, kaip „lokautas“ (261 str.), kurio turinys, lyginant su pateikiamu Tarptautinių žodžių žodyne bei Aiškinamajame įmonių vadybos terminų žodyne jo apibrėžimu yra kitoks nei įstatymo projekto 261 str.: „Darbdavių veiksmai, kuriais siekiama priversti darbuotojus atsisakyti keliamų reikalavimų arba juos pakeisti, kartais naudojami derybose tariantis dėl samdos sąlygų; tai darbdavio ekvivalentas (priešingybė) streikui; laikinas ar visiškas firmos (įmonės) ar kitos verslo vietos veiklos nutraukimas, norint atleisti darbuotojus iš darbo arba priversti juos sutikti su vadovybės sąlygomis. Ši darbdavių taktika mūsų dienomis reta, nes tam tikrą laiką ji nuostolinga ir darbdaviui. Pagal priimtus įstatymus darbuotojai tokiu atveju turi teisę gauti nedarbo pašalpas“.
Kodekso projekte vartojamas terminas „atostogpinigiai“, kuris taip pat nėra aprobuotas Terminų banke (124, 128 str.). Pasiūlymas: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų
„Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų“ 6.5 punktu „sąvokos ir jas įvardijantys terminai turi būti
suderinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Šį reikalavimą numato ir Seimo statuto 135 str. Todėl siūlytina projekte vartojamas naujas sąvokas: „darbo laiko norma“, „lokautas“ ir „atostogpinigiai“ suderinti ir aprobuoti Terminų banke. Pritarti
28Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
1341 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo nario A. Dumbravos 2015-11-10 pasiūlymą ir į tai, kad Darbo kodekse kasmetinės atostogos skaičiuojamos darbo dienomis, projekto 136 straipsnio 1 dalį siūlytina išdėstyti taip:
„1. Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne
nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamaos iki 41 darbo dienos (jei dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki 50 darbo dienų (jei dirbama šešias dienas per savaitę), arba iki aštuonių savaičių kasmetines atostogas (jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio pailgintos atostogos, kurios prijungiamos prie kasmetinių atostogų arba suteikiamos atskirai. Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato jame konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai.“ Iš esmės pritarti Pasiūlymas:
Šioje dalyje dar yra nustatytos pailgintos atostogos asmenims iki 18 metų ir neįgaliesiems. 29.
29Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
1363 Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymus, 138 straipsnio 3 dalyje siūlytina nustatyta mažesnį reikalaujamą vidutinį darbuotojų skaičių – „20“ ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Darbo apmokėjimo sistema darbovietėje ar darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatoma kolektyvine sutartimi. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius viršija 50 20, jas privalo patvirtinti darbdavys ir tai padaryti prieinama susipažinti visiems darbuotojams. Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.“. Pritarti
30Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
1373 Argumentai: Projekto 139 str. 3 d. nustatyta, kad LRV tvirtina Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo metodiką ir sudaro ekspertų komisiją, kuri, gavusi Trišalės tarybos veikloje dalyvaujančių socialinių partnerių rekomendacijas, teikia išvadą LRV dėl MDU nustatymo. Trišalės tarybos nuostatuose įtvirtinta, kad „Savo sudėtimi Trišalė taryba atstovauja Lietuvos visuomenės ekonominėms ir socialinėms jėgoms. Visos interesų grupės turi realias galimybes pateikti Tarybai savo nuomonę, iškelti problemas ir pateikti pasiūlymus. Trišalė taryba yra diskusijų ir parengiamojo darbo vieta, svarstomais klausimais kompetentinga įvertinti iškilusias problemas, suformuluoti ir pareikšti išvadas bei siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, Lietuvos Respublikos Seimui ir šalies visuomenei.“ Atsižvelgiant į šias nuostatas, 139 straipsnio 3 dalyje turėtų būti įtvirtinta nuostata, kad turi būti gaunama Trišalės tarybos išvada, o ne atskirų jos veikloje dalyvaujančių socialinių partnerių rekomendacijos.
Pasiūlymas: Atsisakyti 139 straipsnio 3 dalies, o 4 dalį išdėstyti taip:
ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi ekspertų komisijos išvadą Trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas. Trišalė taryba savo išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia kasmet iki rugsėjo 15 d. arba iki kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašomos datos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali prašyti ekspertų komisijos pateikti savo išvadą nesilaikant šio straipsnio 3 dalyje nurodytų terminų.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas:
Pasiūlymas patikslintas, nustatant ne rugsėjo 15 d., bet birželio 15 d. 31. Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
1594 Pasiūlymas: Iš dalies pritariant Seimo nario M.Zaščiurinsko 2015-11-10 pasiūlymui 160 straipsnis papildytinas nauju 4 punktu atitinkamai pernumeruojant likusius punktus: “4) Grupės darbdavių, tai yra grupės, kurią sudaro patronuojanti ir dukterinės bendrovės, kaip apibrėžta Lietuvos
32Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
1643 Argumentai: Projekto 165 str.
„darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys <...> negali būti
atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva <...> be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančiojoje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo“. Tuo tarpu toliau, detalizuojant prašymo suteikti tokį sutikimą nagrinėjimą bei tokio sutikimo suteikimą jau kalbama apie Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, o ne jo įgaliotą asmenį, kaip minima pirmajame šios dalies sakinyje. Pasiūlymas:
atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir 6 mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo. Darbdavio motyvuotą prašymą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas turi išnagrinėti ir darbdaviui pateikti atsakymą per dvidešimt darbo dienų nuo pareiškimo gavimo. Darbuotojai ar jų atstovai savo iniciatyva arba Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo prašymu turi teisę pateikti savo nuomonę.
Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jei darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus prašymu darbuotojų atstovai ir pats darbuotojas turi teisę pateikti savo nuomonę. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pritarti Pritarta siūlomiems TTK patikslinimams ir šios dalies redakcija dar papildyta Seimo narių pasiūlymais, kuriems komitetas pritarė. 33. Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
1672 Argumentai:
darbo tarybos rinkimus „vykdo rinkimų komisija, kurią sudaro darbdavys <...> per dvi savaites nuo pasiūlymo gavimo“. Pasiūlymas reikalingas tik esant Projekto 166 str. 2 d. nustatytai situacijai, tuo tarpu kitais atvejais darbo taryba sudaroma darbdavio iniciatyva. Atsižvelgiant į šias nuostatas koreguotinas 168 str. 2 d. turinys. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir Teisės departamento pastabą dėl šios dalies, siūlytina 168 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Pirmuosius rinkimus vykdo rinkimų komisija. , kurią įsakymu sudaro darbdavys Atsiradus šiame Kodekse nustatytoms sąlygoms darbdavys ne vėliau kaip per dvi savaites nuo pasiūlymo gavimo dienos sudaro rinkimų komisiją iš mažiausiai 3 ir daugiausiai 7 narių.
Ne mažiau kaip pusę komisijos narių šio Kodekso 166 straipsnio 1 dalies atveju turi sudaryti darbdavio lygmeniu veikiančių darbuotojų atstovų skirti, o šio Kodekso 166 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – pasiūlymą pateikusio subjekto pasiūlyti asmenys. Vėlesnius rinkimus organizuoja ir vykdo pati darbo taryba.“ Iš esmės pritarti Pasiūlymas:
Šią dalį siūlome išdėstyti taip: „2. Pirmuosius rinkimus vykdo rinkimų komisija, kurią įsakymu sudaro darbdavys. Atsiradus šiame kodekse nustatytoms sąlygoms darbdavys ne vėliau kaip per dvi savaites sudaro rinkimų komisiją iš mažiausia trijų ir daugiausia iš septynių narių. Darbdavio administracijos pareigūnai gali sudaryti ne daugiau kaip trečdalį šios komisijos narių. Vėlesnius rinkimus organizuoja ir vykdo pati darbo taryba.“
34Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
1679 Argumentai: Projekto 168 str. 9 d. nustatyta, kad „Protokolas turi būti viešai paskelbtas ne vėliau kaip per tris dienas nuo rinkimų dienos“. Tuo tarpu 169 str. 1 d. yra reikalavimas skelbti ne visą protokolą, o tik darbo tarybos rinkimų balsavimo rezultatus: „į darbo tarybą išrinktas darbuotojas darbo tarybos nariu laikomas nuo darbo tarybos rinkimų balsavimo rezultatų paskelbimo.“ Nuostatos tarpusavyje derintinos. Taip pat 168 str. 9 d. yra reikalavimas protokolo kopiją per tris dienas įteikti darbdaviui, tačiau nėra aiškus tų 3 dienų atskaitos taškas, ar nuo protokolo paskelbimo, ar nuo ko kito? Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į išdėstytą 168 str.9 d. dėstytina taip: „9. Rinkimų protokolą pasirašo rinkimų komisijos nariai.
Ne vėliau kaip per tris dienas nuo rinkimų rezultatų dienos Šis protokolas Darbo tarybos rinkimų rezultatai turi būti viešai paskelbtias ne vėliau kaip per tris dienas nuo rinkimų dienos, o Pprotokolo kopija per tris dienas turi būti įteikta darbdaviui.“
35Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
1771 Pasiūlymas: Iš dalies pritariant Seimo nario M.Zaščiurinsko 2015-11-10 pasiūlymui, 184 straipsnio 1 dalis papildytina ir išdėstytina taip:
„1. Darbdaviams socialinėje partnerystėje šakos, teritoriniu ar nacionaliniu
lygmeniu atstovauja darbdavių organizacijos (asociacijos, federacijos, konfederacijos, susivienijimai ir pan.). Socialinės partnerystės grupės darbdavių atveju darbdavių grupei atstovauja patronuojančios įmonės valdymo organas.”
36Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
1802 Pasiūlymas: Iš dalies pritariant Seimo nario M.Zaščiurinsko 2015-11-10 pasiūlymui, 187 straipsnio 2 dalis papildytina ir išdėstytina taip: „2. Dvišalės ir trišalės tarybos gali būti steigiamos šakos ir teritoriniais socialinės partnerystės lygmenimis. Priklausomai nuo to, kokiame socialinės partnerystės lygmenyje steigiama atitinkama taryba, jos šalys gali būti tame lygmenyje veikiančios darbuotojų ir darbdavių organizacijos, valstybės ir vietos savivaldos institucijos. Socialinėje partnerystėje grupės darbdavių lygmenyje šalimis laikomos darbuotojų organizacijos ir grupės darbdaviai.”
37Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
1885 Pasiūlymas Iš dalies pritariant Seimo nario M.Zaščiurinsko 2015-11-10 pasiūlymui, siūlytina papildyti Projekto 195 straipsnį nauja 5 dalimi, buvusią 5-tą dalį laikyti 6-ta:
“5. Grupės darbdavių kolektyvinės sutarties šalys yra darbdavių
grupės darbdaviai ir jose veikiančios profesinės sąjungos ir jų organizacijos.”
38Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
įstatymo projektui Nr.
XIIP-3234 ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3234 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių ir suinteresuotų institucijų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 2. Tobulinant įstatymo projektą atsižvelgti į atskirų dirbančiųjų grupių veiklos ypatumus ir įvertinti, ar Darbo kodekso projekte siūlomi pakeitimai sukuria pusiausvyrą tarp pakeitimais siekiamų tikslų, siūlomų priemonių tikslams pasiekti, darbuotojų teisėtų lūkesčių, o taip pat Darbo kodekso nuostatų suderinamumą su atskirų dirbančiųjų grupių veiklą reglamentuojančiais specialiaisiais įstatymais. Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 2, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Kristina Miškinienė. PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė [1] MARTIŠIENĖ, B. Darbo santykių reguliavimo civiliniai teisiniai aspektai. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teisė (01 S). Vilnius, 2012, p. 29. [2] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. [3] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. ir kt. [4] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas ir kt.