Lyginamasis variantas
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
pripažinti netekusiu galios „ 1) Akreditavimas – procedūra, kurios metu įgaliota institucija pripažįsta, kad įvertinta švietimo programa, švietimo teikėjas atitinka nustatytus reikalavimus. “
2Buvusias 2 straipsnio 2, 3,
4, 5, 6 ir 7 dalis laikyti atitinkamai 1,2,3,4,5 ir 6 dalimis: 2.1. Bendrasis ugdymas – pradinis ugdymas, pagrindinis ugdymas, vidurinis ugdymas. 3.2. Formalusis švietimas – švietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti. 4. 3. Išsilavinimas – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens tam tikro lygio branda, kompetencija, kvalifikacija. 5. 4. Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma. 6. 5. Kvalifikacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų tam tikrai veiklai, visuma. 7. 6. Laisvasis mokytojas – fizinis asmuo, užsiimantis individualia švietimo teikėjo veikla.“
„7) Licencija – leidimas (dokumentas) vykdyti formaliojo
bendrojo ugdymo programas.“
Papildyti Įstatymą 37 ¹straipsniu:
„37 ¹straipsnis. Licencija vykdyti formaliojo bendrojo ugdymo
programas 1.
Formaliojo bendrojo ugdymo programas gali vykdyti juridiniai asmenys, kitos juridinio asmens statuso neturinčios Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacijos ir jų padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, arba fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turintys formaliojo vidurinio ugdymo programos licenciją (toliau – licencija), kuri suteikia teisę vykdyti Licencijų registre juridiniam ar fiziniam asmeniui įrašytas formaliojo bendrojo ugdymo programas. 2. Formaliojo bendrojo ugdymo programų licencijas išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir galiojimą panaikina švietimo ir mokslo ministras.“
Pakeisti 41 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
“7. Gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios švietimo ir
mokslo ministro nustatyta tvarka akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį. Atskiru atveju (mokykla gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra kitų vidurinio ugdymo programą lietuvių ar (ir) tautinės mažumos kalba vykdančių bendrojo ugdymo mokyklų, arba bendrojo ugdymo mokykla, pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus priskirta miesto pakraščio mokyklai; pasienio ruože esanti bendrojo ugdymo mokykla; nevalstybinė mokykla; mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, ir atitinkanti Vyriausybės patvirtintus kriterijus) gimnazija gali vykdyti akredituotą arba vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą, arba ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis.“
Pakeisti 43 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Mokykloje gali būti vykdomos tik Studijų, mokymo programų ir
kvalifikacijų registre įregistruotos formaliojo švietimo programos. Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus. Mokykla formaliojo bendrojo ugdymo programas ir profesinio mokymo programas gali vykdyti tik turėdama švietimo ir mokslo ministro išduotą licenciją, už kurios išdavimą, papildymą ar patikslinimą mokama valstybės rinkliava. Formaliojo bendrojo ugdymo programų ir profesinio mokymo licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.“5 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas
netekusiu galios
„7) organizuoti ir koordinuoti vidurinio ugdymo programų
akreditavimą;“ 2.
Pakeisti buvusį 56 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoti licencijas formaliojo
bendrojo ugdymo programoms ir formaliojo profesinio mokymo programoms vykdyti; “
išdėstyti taip:
„12) tvirtinti ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, Priešmokyklinio
ugdymo bendrąją programą, formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašus, bendrąsias programas, ugdymo, mokymo planus), kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras; Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą; formaliojo bendrojo ugdymo programų licencijų išdavimo tvarką; bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų formalųjį švietimą papildančio švietimo (ugdymo) neformaliojo švietimo programų kriterijus, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras;“
1Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. rugpjūčio 15 d. priima šio
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Sergej Ursul Valdas Vasiliauskas
tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 41, 43, 56 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymu 37 ¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – projektas) tikslas užtikrinti visuose formaliojo bendrojo ugdymo koncentruose ugdymo kokybę. Iki šiol buvo vykdoma tik trečdalio šalies bendrojo ugdymo mokyklų formaliojo vidurinio ugdymo kokybės patikra (akreditacija). Švietimo įstatymo projekto nuostatų pakeitimas užtikrintų sėkmingą švietimo principų – lygių galimybių, kontekstualumo, nuoseklumo, veiksmingumo, tęstinumo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-2016 metų programos nuostatų švietimo kokybės srityje ir Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. Nr. XII-745 nutarimo
„Dėl valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos“ įgyvendinimą. Projekto
tikslas – įteisinti visų šalies formaliojo bendrojo ugdymo – pradinio, pagrindinio ir vidurinio, išskyrus tas šalies bendrojo ugdymo mokyklas, kurių vidurinio ugdymo programos yra akredituotos 2012–2014 m., programų licencijavimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
iniciatorius – Sergej Ursul
santykiai: Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme įteisinta vidurinio ugdymo programos akreditavimo tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siekiant ugdymo kokybės įteisinti formaliojo bendrojo – pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų licencijavimą. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus teikiamą įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Bendrojo ugdymo kokybės gerinimas teigiamai įtakos verslą ir jo plėtrą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą reikėtų panaikinti Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. V-2549 „Dėl vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijų tvarkos aprašo patvirtinimo“, keisti
dėl formaliojo bendrojo ugdymo licencijavimo tvarkos
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11.
kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymo projektą reikės priimti LRV nutarimą dėl formaliojo bendrojo ugdymo licencijavimo taisyklių, keisti Švietimo ir mokslo ministerijos nuostatus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: bendrojo ugdymo programa. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Sergej Ursul Valdas Vasiliauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-06- Nr. Į 2015-06-11 Nr. XIIP-3230 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 41, 43, 56 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 37(1) straipsniu ĮSTATYMO projekto Nr. XIIP-3230 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 41, 43, 56 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 37(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3230, pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento
ugdymo programų vykdymo leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminių sąlygų nustatymo įstatymu. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Rūta Butvydytė, tel. 706 63 783, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 2, 41, 43, 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 37¹
2015-06-16 Nr. XIIP-3230 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
2 straipsniu pildomame įstatymo 37¹ straipsnyje siūloma nustatyti, kad formaliojo bendrojo ugdymo programas gali vykdyti tik licenciją gavę fiziniai ir juridiniai asmenys, o šias licencijas išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir galiojimą panaikina švietimo ir mokslo ministras (pagal projektu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 7 dalį – licencijavimo taisykles tvirtintų Vyriausybė). Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, su asmens teisių ir laisvių įgyvendinimu susijęs reguliavimas, tame tarpe ir tam tikros ūkinės veiklos esminės sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, gali būti nustatomas tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas). Be to, ir Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 5 straipsnyje išdėstyta imperatyvi norma, nustatanti, kad leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių vykdydami veiklą turi laikytis leidimą gavę teikėjai, nustatomi įstatymais. Atsižvelgiant į tai, manome, kad esminiai švietimo veiklos vykdymo reikalavimai, tame tarpe ir licencijų išdavimo, sustabdymo ir panaikinimo sąlygos, turi būti nustatyti pačiame Švietimo įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte; kitoks reguliavimas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad pripažinus netekusia galios teisės akto straipsnio dalį, po jos einančių dalių pernumeruoti nereikia.
Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnio 2 dalies reikėtų atsisakyti. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnį siūloma papildyti nauja 7 dalimi, apibrėžiančia sąvoką „licencija“. Svarstytinas šios siūlomos dalies tikslingumas, nes projekto 2 straipsniu pildomoje įstatymo 37¹ straipsnio 1 dalyje vartojamas pilnas licencijos pavadinimas bei įvedama šios sąvokos santrumpa. Pilnas pavadinimas taip pat vartojamas ir keičiamame įstatymo 56 straipsnyje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šios sąvokos turinys paminėtose nuostatose skiriasi. Atsižvelgiant į tai, siūlome projekto 1 straipsnio 3 dalies atsisakyti kaip perteklinės. Tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta šią dalį palikti:
teisės akto stabilumo, siūlytume 2 straipsnį pildyti dalimi su novela, t.y. 7¹ dalimi, todėl nereikėtų pernumeruoti po jos esančių dalių. Be to, šios dalies pakeitimų esmėje reikėtų išbraukti žodžius „nauja“ bei „ir ją išdėstyti taip“;
pildomą dalį dėstyti taip: „7¹. Licencija – dokumentas, suteikiantis teisę vykdyti bendrojo ugdymo programas“. 4. Projekto
projekto nuostatose) vartojama formuluotė „formaliojo bendrojo ugdymo programos“. Atkreiptinas dėmesys, kad žodžio „formaliojo“ reikėtų atsisakyti kaip perteklinio, nes visos bendrojo ugdymo programos yra išimtinai formaliojo švietimo sistemos dalykas. 5.
šių priežasčių:
žodžius „juridiniai asmenys“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, o vietoj žodžių „kitos juridinio asmens statuso neturinčios Lietuvos ar kitos valstybės narės organizacijos ir jų padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje“ – žodžiai „kitoje valstybėje narėje pagal tos valstybės teisės aktus įsteigti bet kokios teisinės formos juridiniai asmenys ar organizacijos, neturinčios juridinio asmens teisių, ir jų filialai, turintys buveinę Lietuvos Respublikoje ir atliekantys visas juridinio asmens funkcijas ar dalį jų“;
„fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems
suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis“ brauktini, nes pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus bendrojo ugdymo programas vykdo tik juridiniai asmenys ar jų filialai;
projekto nuostatas tarpusavyje formuluotėje bendrojo ugdymo ugdymo programų licenciją“ žodžiai „ugdymo programų“ brauktini (žodis „programų“ brauktinas ir kitose projekto nuostatose vartojamoje analogiškoje formuluotėje);
straipsnį, turėtų būti nurodomi minimame Licencijų registre registruojamas objektas (objektai), valstybės registro valdytojas, nustatomi įgaliojimai Vyriausybei paskirti valstybės registro tvarkytoją (tvarkytojus) ir (arba) kita su steigiamu valstybės registru susijusi informacija. Be to, pažymėtina, kad Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 17 straipsnyje, nustatančiame pagrindą steigti registrą, nustatyta, kad registras steigiamas, kai reguliuojant visuomeninius santykius, atsirandančius sprendžiant ekonominius, socialinius, teisėsaugos ar kitus uždavinius, reikalingas registro objekto įregistravimo faktas, siekiant jį prireikus panaudoti prieš trečiuosius asmenis ar sukelti kitas teisines pasekmes.
Be to, registras gali būti steigiamas, kai registro objekto įregistravimo faktas reikalingas vienos ar kelių valdymo sričių Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms ir valstybės įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto tikslams pasiekti nepakaktų steigti valstybės informacinės sistemos. Tą suponuoja ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 30 straipsnis, numatantis, kad institucija steigia valstybės informacinę sistemą, siekdama teisės aktuose nustatytoms funkcijoms, išskyrus vidaus administravimą, atlikti reikiamą informaciją apdoroti informacinių technologijų priemonėmis. 6. Atsižvelgiant į tai, kad licencijas tam tikrai ūkinei veiklai išduoda, sustabdo ir panaikina licencijuojamą veiklą prižiūrinti valstybės institucija ar įstaiga, o ne vienasmenis šios institucijos vadovas, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 37¹ straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „švietimo ir mokslo ministras“ įrašytini žodžiai „Švietimo ir mokslo ministerija“. 7. Projekto
švietimo ir mokslo ministras tvirtina bendrojo ugdymo programų licencijų išdavimo tvarką. Ši nuostata prieštarauja projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 7 dalies nuostatai, numatančiai, kad bendrojo ugdymo programų licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė. Atsižvelgiant į tai, nuostatos derintinos tarpusavyje. 8.
ministerija formuoja valstybės politiką švietimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5)
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Rita Varanauskienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-162 Projekto 2 straipsniu pildomame įstatymo 37¹ straipsnyje siūloma nustatyti, kad formaliojo bendrojo ugdymo programas gali vykdyti tik licenciją gavę fiziniai ir juridiniai asmenys, o šias licencijas išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir galiojimą panaikina švietimo ir mokslo ministras (pagal projektu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 7 dalį – licencijavimo taisykles tvirtintų Vyriausybė). Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, su asmens teisių ir laisvių įgyvendinimu susijęs reguliavimas, tame tarpe ir tam tikros ūkinės veiklos esminės sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, gali būti nustatomas tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas).
Be to, ir Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 5 straipsnyje išdėstyta imperatyvi norma, nustatanti, kad leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių vykdydami veiklą turi laikytis leidimą gavę teikėjai, nustatomi įstatymais. Atsižvelgiant į tai, manome, kad esminiai švietimo veiklos vykdymo reikalavimai, tame tarpe ir licencijų išdavimo, sustabdymo ir panaikinimo sąlygos, turi būti nustatyti pačiame Švietimo įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte; kitoks reguliavimas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Pritarti
patarėja Rita Varanauskienė 2015-09-252 Vertinant projekto 2 straipsnio nuostatas pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad žmogaus teisių ir laisvių doktrinoje valstybė traktuojama tiek kaip šių teisių ir laisvių svarbiausias garantas, tiek kaip subjektas, potencialiai galintis pažeisti šias teises ir laisves. Realiai įgyvendinant valdžių padalijimo principą įmanoma sustiprinti žmogaus teisių garantijas. Valstybės valdžia suskaidoma į santykinai savarankiškas šakas: įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. Šioms valdžioms pagrindinių teisių ir laisvių srityje tenka skirtingi, tačiau vienodai svarbūs vaidmenys. Kiekvienai valdžios institucijai suteikiama jos paskirtį atitinkanti kompetencija. Konstitucijos
reguliuojami svarbiausi visuomenės gyvenimo klausimai.
Konstitucijos 94 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Vyriausybė vykdo įstatymus ir kitus Seimo nutarimus. Vyriausybės priimti poįstatyminiai aktai detalizuoja ir sukonkretina įstatymo normas. Taigi pagrindiniai teisės aktų hierarchijos klausimai yra įtvirtinti Konstitucijoje. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad valstybės valdžios institucijos, rengdamos ir priimdamos teisės aktus, privalo vadovautis Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu ir, kad Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog valdžios galias riboja Konstitucija. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos Seimas, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių neriboja Konstitucija. Taip pat pažymėtina, kad Konstitucijos 5 straipsnyje yra įtvirtintas valdžių padalijimo principas, o Konstitucinis Teismas, spręsdamas klausimą, ar Seimas gali pavesti Vyriausybei reguliuoti santykius, susijusius su žmogaus teisėmis ar laisvėmis, konstatavo, kad teisės leisti įstatymus delegavimas Vyriausybei turi būti legitiminis, tai yra pagrįstas valstybės konstitucijoje įtvirtintomis nuostatomis. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įstatymų leidybos delegavimas nenumatytas, Atsižvelgiant į tai, Seimas kaip įstatymų leidėjas, negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti teisinius santykius, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais (1995 m. spalio 26 d., 1996 m. gruodžio 19 d. Konstitucinio Teismo nutarimai).
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad 2 straipsnio nuostatos ta apimtimi, kiek jose siūloma nustatyti, kad formaliojo bendrojo ugdymo programas gali vykdyti tik licenciją gavę fiziniai ir juridiniai asmenys, o šias licencijas išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir galiojimą panaikina švietimo ir mokslo ministras, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus Komitetas preliminariai įvertino, kad projekto XIIP-3230 2 straipsnio nuostatos, ta apimtimi, kiek jose siūloma nustatyti, kad formaliojo bendrojo ugdymo programas gali vykdyti tik licenciją gavę fiziniai ir juridiniai asmenys, o šias licencijas išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir galiojimą panaikina švietimo ir mokslo ministras, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui. 7. Balsavimo rezultatai: už-6; prieš-0; susilaikė-0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas