projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatyme įtvirtintą pasiūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui praradimų, atsiradusių dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų sumažinimo turėjusiems draudžiamųjų pajamų, kompensavimą nustatančio įstatymo projektą bei siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Nutarimas). Konstitucinis Teismas Nutarime konstatavo, jog siekdamas užtikrinti, kad praradimai, atsiradę dėl senatvės ar invalidumo pensijų mažinimo, taip pat dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, nebelikus minėtos ypatingos situacijos būtų per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti, įstatymų leidėjas turi nepagrįstai nedelsdamas įstatymu nustatyti esminius sumažintų pensijų kompensavimo elementus (pagrindus, dydžius ir pan.).
Konstitucinis Teismas taip pat pripažino Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) nuostatas, tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas dirbantiems jų gavėjams, prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Atsižvelgiant į Nutarimo nuostatas, jog dėl sumažinimo patirtų praradimų kompensavimas turi būti nustatytas įstatymu, bei į Konstitucinio Teismo oficialiąją konstitucinę doktriną, kad bet koks teisinis reguliavimas turi būti pagrįstas finansais (priešingu atveju jis bus neįgyvendinamas), Įstatymo projektu siūloma nustatyti valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų (toliau – senatvės pensijos) ir pareigūnų ir karių, nukentėjusiųjų asmenų, Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, teisėjų valstybinių pensijų (toliau – valstybinės pensijos), sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, praradimų kompensavimo pagrindą, dydžius ir terminus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
parengė ir teikia Seimo narys Valdas Vasiliauskas
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu nėra įstatymo, numatančio praradimų, atsiradusių dėl senatvės pensijų sumažinimo dirbusiems ir valstybinių pensijų sumažinimo dideliu mastu taikant Laikinojo įstatymo nuostatas šių pensijų gavėjams, kompensavimą. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma:
Laikinąjį įstatymą 2010–2011 metais sumažėjo dėl to, kad asmenys dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų;
Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta pareiga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai užtikrinti teisingą socialinio draudimo išmokų mokėjimą. Tam tikrais teisės aktų nustatytais atvejais nutraukus pensijos mokėjimą, gali būti pasikeitę ir duomenys, turintys įtakos išmokos mokėjimui, t. y. asmuo gali nebegyventi Lietuvoje, gali būti pasikeitusi banko sąskaita. Todėl, norint užtikrinti, kad kompensuojamosios senatvės pensijų dalies sumos būtų išmokamos teisingai, tais atvejais, kai asmuo nebėra šios pensijos gavėjas, būtina pateikti prašymą bei tam tikrus dokumentus;
Siūlymas grindžiamas analogiška tvarka, kuri buvo numatyta 2007 m. priimtame Lietuvos Respublikos senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatyme, pagal kurį buvo kompensuojami praradimai 1995–2002 metais dirbusiems pensijų gavėjams. Taip pat tokį teisinį reguliavimą paskatino ir visuomenės pasipiktinimas dėl galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatyme nesamo teisinio reguliavimo šiuo klausimu, t. y., kad šiuo metu dalimis mokamos kompensuojamosios pensijų sumos yra vertinamos skiriant piniginę socialinę paramą;
Konstitucinis Teismas. Konstitucinis Tesimas, pasisakydamas Nutarime dėl Laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, pasisakė tik apie pareigą įstatymo leidėjui numatyti sumažintų senatvės pensijų dirbusiems jų gavėjams bei dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimą.
Norint numatyti ne tik senatvės pensijų, bet ir ištarnauto laiko pensijų bei kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas kompensavimą dirbusiems jų gavėjams reikėtų ne tik papildomų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar valstybės biudžeto lėšų, tačiau kartu tai sukurtų precedentą reikalauti, kad kompensuotos būtų ir kitos socialinės išmokos, kurios buvo sumažintos taikant tą patį Laikinąjį įstatymą, t. y. nedarbo išmokas, vaiko pinigus, ligos pašalpas, motinystės (tėvystės), motinystės, tėvystės pašalpas. Priėmus Įstatymo projektą bus įgyvendinamas Nutarimas. Atsižvelgiant į šalies finansines galimybes bus kompensuoti praradimai, susidarę dirbusiems senatvės pensijų gavėjams dėl 2010–2011 metais taikyto Laikinojo įstatymo nuostatų, taip pat būtų kompensuoti praradimai, susidarę dirbusiems valstybinių pensijų gavėjams dėl 2010–2012 metais taikytų Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų, ir dėl to padidėtų minėtų pensijų gavėjų pajamos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą neigiamų padarinių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai, korupcijai įstatymas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslui ir jo plėtrai įstatymas įtakos neturės. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžiamos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos reglamentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktais preliminariais duomenimis, senatvės pensijų praradimams dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo kompensuoti reikės apie 120,6 mln. Eur (neįvertinus mirtingumo). Valstybinių pensijų mokėjimą administruojančių įstaigų duomenimis, 2010–2012 metais dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo valstybinių pensijų gavėjams buvo neišmokėta 13 mln. Eur. Įvertinus tai, kad dalis šios sumos (apie 2,7 mln. Eur) jau yra išmokėta pagal teismų sprendimus, preliminarus lėšų poreikis būtų apie 10,3 mln. Eur. 13.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „senatvės pensija“, „valstybinė pensija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narys Valdas Vasiliauskas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-06- Nr. Į 2015-06-11 Nr. XIIP-3229 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3229, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Vilnius
2015-06-16 Nr. XIIP-3229 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
aiškinamajame rašte nurodyti šio įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai, įstatymo projekto pavadinimas ir turinys yra iš esmės analogiški Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3033, kuriam 2015 m. gegužės 12 d. Seimas po pateikimo pritarė, ir kurio antrasis variantas įregistruotas po svarstymų Seimo komitetuose. Be to, įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalyje numatyta šio įstatymo įsigaliojimo data 2015 m. liepos 1 d., įvertinus teisėkūros procedūrų terminus ir įstatymo paskelbimo tvarką, vertintina kaip nereali. Todėl, siūlytina teikti ne analogiško turinio įstatymo projektą, o atitinkamus pasiūlymus Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3033(2). Be to, jeigu įstatymas būtų priimtas, įsigaliotų du tokio paties pavadinimo įstatymai, kuriuose tuos pačius teisinius santykius reguliuojančios nuostatos numatytų skirtingas jų įgyvendinimo taisykles, todėl būtų neaišku, kurias iš jų taikyti. 2. Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad pagal šį įstatymą išmokama senatvės pensijos kompensuojamoji suma ir (ar) valstybinės pensijos kompensuojamoji suma būtų neįskaitoma į visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gautas pajamas skiriant piniginę socialinę paramą. Siūlomas reguliavimas svarstytinas.
Visų pirma, pažymėtina, kad siūloma nuostata nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas, kadangi, kokios pajamos skiriant piniginę socialinę paramą įskaitomos į visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamas, nurodyta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnyje. Šiame įstatyme nėra numatyta, kad kiti įstatymai gali nustatyti išimtis iš šiuo įstatymu nustatytų bendrų taisyklių, nustatančių pajamų piniginei socialinei paramai gauti apskaičiavimą. Antra, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas dera su Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais socialinės paramos teikimo principais, konkrečiai – socialinio teisingumo ir veiksmingumo, pagal kurį piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudoti turimus išteklius. Šiame kontekste pažymėtina, kad pensijos paskirtis yra kompensuoti netektas darbo pajamas, todėl neaišku, kodėl išmokėta pensijų kompensacijos suma neturėtų būti įskaitoma skiriant piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, ir kuo šios pajamos skiriasi nuo kitų asmenų gautų darbo ar kitokios darbinės veikos pajamų. Be to, tuo laikotarpiu, kai buvo mokama ne visa senatvės pensija ir (ar) valstybinė pensija, galimai dėl tokio mokėjimo, bendrai gyvenantys asmenys įgijo teisę į socialinę paramą ir tokios teisės nebūtų įgiję, jeigu būtų mokėta visa paskirta pensija, todėl siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas ir šiuo aspektu. 3.
socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos bei valstybinių pensijų mokėjimą administruojančios įstaigos duomenų kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms apie išmokėtas kompensuojamąsias sumas neteikia, tačiau nei iš įstatymo projekto nei iš jo aiškinamojo rašto turinio neaišku, kodėl siūloma nustatyti tokį teisinį reguliavimą. 4. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 ir 8 straipsnio nuostatos buvo pripažintos prieštaravusiomis Konstitucijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas 2014 m. kovo 7 d. sprendime pažymėjo, kad tie praradimai, kurie atsirado senatvės pensijas sumažinus įstatymo nuostatomis, pripažintomis prieštaraujančiomis Konstitucijai, turi būti kompensuoti visa apimtimi, todėl, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, įstatymo projekte reikėtų aiškiai įtvirtinti, ar kompensuojamos pensijų sumos paveldimos (nepaveldimos). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected]