Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-1005 6 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. birželio 4 d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas 6 straipsnyje išbraukti žodžius „Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymas Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba, regionų aplinkos apsaugos departamentai, Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pavaldžios parkų ir rezervatų direkcijos, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau - aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos).“ 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas 7 straipsnyje išbraukti žodžius „ir (arba) jos įgaliotos institucijos“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūra Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės Lietuvos Respublikoje priežiūrą atlieka Aplinkos ministerija ir (arba) jos įgaliotos institucijos.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Projekto Nr. XIIP-3204(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymas
Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba, regionų aplinkos apsaugos departamentai, Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pavaldžios parkų ir rezervatų direkcijos, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos).“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūra
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės Lietuvos Respublikoje priežiūrą atlieka Aplinkos ministerija ir (arba) jos įgaliotos institucijos.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas numato, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba, regionų aplinkos apsaugos departamentai, Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pavaldžios parkų ir rezervatų direkcijos, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Šių įstatymo nuostatų pagrindu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų reorganizaciją, kurios pagrindinis tikslas - aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų centralizacija. Tačiau tokia aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų centralizacija neatitinka Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 patvirtintos Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ (toliau – Pažangos strategija), 2012 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1482 patvirtintos 2014-2020 metų nacionalinės pažangos programos (toliau – Pažangos programa), yra skubota bei ydinga visos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemos požiūriu, dėl ko sukuriama papildoma administracinė našta ūkio subjektams regionuose. Pažangos strategija ir Pažangos programa numato, kad viešosios paslaugos ir viešasis administravimas turėtų būti teikiami vadovaujantis iš ES sutarties kylančiu subsidiarumo principu, užtikrinant, kad jos būtų teikiamos arčiausiai vartotojų esančiose institucijose, vartotojams priimtiniausiu būdu. Šiuo metu aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė valstybėje paremta regioniniu principu.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos - regionų aplinkos apsaugos departamentai - veikia aštuoniose apibrėžtose teritorijose. Šios teritorijos pasižymi savo specifika, poreikiais bei aktualiomis aplinkosauginėmis problemomis. Pavyzdžiui, pajūrio regiono aplinkosauginė problematika labai skiriasi nuo Marijampolės regiono, kuriame vyrauja žemės ūkio veikla ir gamyba. Tokia aplinkos apsaugos kontrolės institucijų organizacinė sistema leidžia joms greitai ir efektyviai priimti administracinius sprendimus, atitinka aukščiau minėtus dokumentus bei ES sutartyje įtvirtintą subsidiarumo principą. Centralizavus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijas, pagrindinius administracinius sprendimus inspektavimo klausimais priiminės centrinė institucija – Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba. Tai, kaip rodo ilgametė patirtis, užtęs administracinių sprendimų priėmimo terminus, kas, savo ruožtu, padidins administracinę naštą vietos bendruomenėms ir verslui. Be to, centrinis administravimo subjektas, priimdamas sprendimus regioniniais klausimais, negalės įvertinti regiono specifikos ir problematikos. Dėl ko sprendimai gali visiškai neatitikti regioninių poreikių. Taip pat, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų reforma valstybės biudžetui gali kainuoti iki 500 tūkst. eurų. Be to, nėra atlikti paskaičiavimai, kiek padidės Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos administravimo kaštai, pavedant jai vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, akivaizdu, kad regioniniu principu paremta aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistema yra efektyvesnė bei neprieštarauja valstybės pasirinktai viešojo administravimo politikai, o Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos, kaip institucijos, tiesiogiai vykdančios aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas visoje šalyje, paskyrimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais poreikiais bei neatitinka efektyvaus administravimo principų. Todėl Įstatymo projektu siūloma ir siekiama sukurti teisines prielaidas sustiprinti regionines aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijas, sukurti efektyvesnį aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucinį modelį. Priėmus projektą, Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba turimus pajėgumus galėtų perduoti regionų aplinkos apsaugos departamentams, tokiu būdu sustiprinant vietos institucijų administracinius pajėgumus bei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas vietoje. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūros funkcijas, kaip regionų aplinkos apsaugos departamentų steigėja, vykdytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (kas de facto atliekama ir šiuo metu. Aplinkos ministerijoje veikia Kontrolės skyrius, kurio pagrindinė funkcija – aplinkos apsaugos departamentų veiklos kontrolė). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą iniciavo Seimo narys Paulius Saudargas. Įstatymo projektą parengė Seimo narys Paulius Saudargas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu, kaip ir numatyta Įstatymo projekte, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę regionuose vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos – regionų aplinkos apsaugos departamentai. Taip pat ši funkcija yra pavesta ir Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai, Aplinkos apsaugos agentūrai, Valstybinei miškų tarnybai, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pavaldžioms parkų ir rezervatų direkcijoms, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Projektu siūlome sustiprinti regionų aplinkos apsaugos departamentus, kaip regionines aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijas, ir šiam tikslui panaudoti Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos finansinius, materialinius, žmogiškuosius ir kitus išteklius. Tai leis aplinkos apsaugos kontrolę regionuose vykdyti efektyviau, greičiau priimti administracinius sprendimus, labiau specializuoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiklą nenaudojant papildomų biudžeto lėšų ar kitų papildomų materialinių išteklių. Sprendimai bus priimami vietoje, atsižvelgiant į vietos poreikius ir specifiką. Bus įgyvendinti valstybės viešojo administravimo prioritetai – viešojo administravimą priartinti prie vartotojų, vartotojams priimtiniausiu būdu. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nebus. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priėmus įstatymą įtakos kriminogeniniai situacijai ir korupcijai nebus. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Regioninių aplinkos apsaugą kontroliuojančių institucijų pajėgumų ir administracinių gebėjimų sustiprinimas leis greičiau priimti administracinius sprendimus, atsižvelgiant į regionų vietos poreikius, ūkio subjektų priežiūrą atlikti, kuo mažiau trikdant ūkio subjektų veiklą ir tai teigiamai įtakos verslo sąlygas regionuose. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba yra nauja institucija, todėl įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą nesudarys daug sunkumų. Reikės pripažinti netekusiais galios Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. vasario
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas visiškai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymą, reikės reorganizuoti Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą bei jos funkcijas ir išteklius perduoti regionų aplinkos apsaugos departamentams. Šiuos dokumentus parengtų Aplinkos ministerija. 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektams rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „viešasis administravimas“, „aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė“. 15. Kiti iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Šiuo metu Aplinkos ministerija iniciavusi priešingą reformą nei siūloma šiuo projektu – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų centralizaciją. Regionų aplinkos apsaugos departamentai, įvykdžius reformą, netektų savarankiškumo ir taptų Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos vidaus struktūriniais padaliniais, t. y. netektų atskiro juridinio asmens statuso. Todėl iš esmės visus sprendimus dėl regionų priimtų centrinis administravimo subjektas, nežinantis regionų vietos specifikos ir poreikių, sprendimų priėmimas centriniame administravimo subjekte užtruktų ilgiau. Viso to pasekoje sumažėtų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų veiklos efektyvumas, sprendimai būtų priimami neatsižvelgiant į vietos bendruomenių poreikius bei paneigtas visuotinai pripažintas ir ES sutartyje įtvirtintas subsidiarumo principas.
Šiuo projektu siūloma sustiprinti regionų aplinkos apsaugos departamentus, kaip regionines viešojo administravimo institucijas, tokiu būdu priartinant viešojo administravimo subjektus prie vietos bendruomenių, sudaryti prielaidas efektyvesnei šių institucijų veiklai, paspartinti šių institucijų priimamų sprendimų priėmimo terminus, tokiu būdu ne tik užtikrinant efektyvią aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, bet ir sudarant sąlygas verslo plėtrai regionuose. Seimo nariai:
Čmilytė-Nielsen
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-06- Nr. Į 2015-06-05 Nr. XIIP-3204 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2015 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3204 (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Kartu norėtume iškelti abejonę kokiu tikslu Projekto aiškinamajame rašte referuojama į Europos Sąjungos teisės subsidiarumo principą. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos teisės subsidiarumo principu vadovaujamasi tuomet, kai siekiama atriboti Europos Sąjungos ir valstybių narių kompetencijų ribas, nustatoma pirmenybės teisė imtis atitinkamų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto tikslai yra susiję tik su nacionalinės valdžios kompetencijų paskirstymu, Projekto aiškinamajame rašte referuoti į atitiktį ES teisės subsidiarumo principui nėra tikslinga. Manytume, kad tais atvejais, kuomet teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti kompetencijų ir įgaliojimų ribas bei institucinę sąveiką tarp nacionalinių valstybės valdžios institucijų turėtų būti referuojama į nacionalinės teisės principus. Pavyzdžiui, į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį, kuriame, be kita ko, yra įtvirtintas subsidiarumo principas reiškiantis, kad sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi. Remdamiesi minėtais argumentais, siūlytume patikslinti Projekto aiškinamąjį raštą.
Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
2015-06-08 Nr. XIIP-3204 Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
Seimo posėdžių sekretoriate registruotam Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 6, 27, 37, 41, 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (reg. Nr. XIIP-3037) (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-3037), todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 3 dalį. 4. Projektu siūloma nustatyti kitokį aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės modelį nei siūlo Vyriausybė, teikdama įstatymo projektą Nr. XIIP-3037.
XIIP-3037. Be to, priėmus įstatymą, būtų reorganizuojama Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba, todėl atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punktą sprendimus dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo ar likvidavimo priima savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos. Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalį biudžetinės įstaigos reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik turint Vyriausybės sutikimą reorganizuoti biudžetinę įstaigą; o pagal 15 straipsnio 2 dalį sprendimas likviduoti biudžetinę įstaigą gali būti priimtas tik tada, kai yra Vyriausybės nutarimas nutraukti iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos veiklą. Kartu, manytume, kad projektu siūlomas reguliavimas galimai pareikalaus valstybės biudžeto lėšų (pvz., darbuotojams mokėtinos išeitinės kompensacijos, papildomi etatai naujoms funkcijos vykdyti ir pan.). Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės nuomonės. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
2015-09-28 Nr. XIIP-3204(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Tačiau turint omenyje veikiančių juridinių asmenų reorganizavimo procedūroms reikalingus terminus, siūlytume įstatymo projekte nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
APLINKOS APSAUGOS komitetas
2015 m. rugsėjo 16 d. Nr. 107-P-18
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas,
Komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Paulius Saudargas, Darius Ulickas. Komiteto biuras: Biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Romualdas Varslauskas, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministras Algirdas Genevičius, Aplinkos ministerijos Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos direktorius Vytautas Eidukonis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
2015-06-08 Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad priėmus įstatymą, „reikės reorganizuoti Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą bei jos funkcijas ir išteklius perduoti regionų aplinkos apsaugos departamentams. Šiuos dokumentus parengtų Aplinkos ministerija“.
Atsižvelgiant į tai bei turint omenyje veikiančių juridinių asmenų reorganizavimo procedūroms reikalingus terminus, siūlytume projekto atskirame straipsnyje nustatyti pagrįstą (teisės akto įsigaliojimo terminas turėtų būti toks, kad būtų galima jį tinkamai pasirengti įgyvendinti) įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti Papildyti projektą 3 straipsniu „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-08 Iš projekto aiškinamojo rašto galima būtų daryti išvadą, kad teikiamas projektas gali būti vertinamas kaip alternatyvus projektas Seimo posėdžių sekretoriate registruotam Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 6, 27, 37, 41, 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (reg. Nr. XIIP-3037) (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-3037), todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgti
2015-06-08 Projektu siūloma nustatyti kitokį aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės modelį nei siūlo Vyriausybė, teikdama įstatymo projektą Nr. XIIP-3037. Be to, priėmus įstatymą, būtų reorganizuojama Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba, todėl atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punktą sprendimus dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo ar likvidavimo priima savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos. Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalį biudžetinės įstaigos reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik turint Vyriausybės sutikimą reorganizuoti biudžetinę įstaigą; o pagal 15 straipsnio 2 dalį sprendimas likviduoti biudžetinę įstaigą gali būti priimtas tik tada, kai yra Vyriausybės nutarimas nutraukti iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos veiklą.
Kartu, manytume, kad projektu siūlomas reguliavimas galimai pareikalaus valstybės biudžeto lėšų (pvz., darbuotojams mokėtinos išeitinės kompensacijos, papildomi etatai naujoms funkcijos vykdyti ir pan.). Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlytume dėl šio projekto prašyti
Teisingumo ministerijos 2015-06-17 Išnagrinėję 2015 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3204 (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Kartu norėtume iškelti abejonę kokiu tikslu Projekto aiškinamajame rašte referuojama į Europos Sąjungos teisės subsidiarumo principą. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos teisės subsidiarumo principu vadovaujamasi tuomet, kai siekiama atriboti Europos Sąjungos ir valstybių narių kompetencijų ribas, nustatoma pirmenybės teisė imtis atitinkamų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto tikslai yra susiję tik su nacionalinės valdžios kompetencijų paskirstymu, Projekto aiškinamajame rašte referuoti į atitiktį ES teisės subsidiarumo principui nėra tikslinga. Manytume, kad tais atvejais, kuomet teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti kompetencijų ir įgaliojimų ribas bei institucinę sąveiką tarp nacionalinių valstybės valdžios institucijų turėtų būti referuojama į nacionalinės teisės principus.
Pavyzdžiui, į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį, kuriame, be kita ko, yra įtvirtintas subsidiarumo principas reiškiantis, kad sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi. Remdamiesi minėtais argumentais, siūlytume patikslinti
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: papildomi komitetai (komisijos) nebuvo paskirti. 7. Komiteto sprendimas: pritarti Komiteto išvadoms ir Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP‑3204(2). 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė - 3. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Paulius Saudargas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP‑3204(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas