Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, taip pat regioninės svarbos projektams;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Saulius Bucevičius Petras Čimbaras Kazys Grybauskas Edmundas Jonyla Bronius Pauža Kazys Starkevičius
Projekto XIIP-3197(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 9 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems
ekonominiams ar kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, taip pat regiono socialinės, ekonominės plėtros ir
(arba) infrastruktūros projektams, kuriuos regiono plėtros taryba Vyriausybės nustatyta tvarka pripažįsta regioninės svarbos projektais;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Komiteto išvadų rengėjai Saulius Bucevičius Kazys Starkevičius
Projekto XIIP-3197(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 9 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems
ekonominiams ar kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, taip pat regiono socialinės, ekonominės plėtros ir
(arba) infrastruktūros projektams, kuriuos regiono plėtros taryba, Nacionalinė regioninės plėtros tarybos teikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka pripažįsta regioninės svarbos projektais;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
1Projekto rengimą paskatinusios priežastys,
pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) susijęs su Šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio
prioritetais, numatančiais mažinti ekonominius ir socialinius vystymosi skirtumus, skatinti plėtrą tikslinėse teritorijose, įtraukti savivaldybes į nacionalinės regionų plėtros politikos formavimą ir įgyvendinimą, tinkamai koordinuoti nacionalinės regionų plėtros politikos priemones su regionine ES politika. Įstatymo projekto rengimą paskatino tai, kad valstybinės svarbos projekto kriterijai įtvirtinti LR Vyriausybės nutarime Nr. 136 neužtikrina, kad valstybinės žemės nuomos procedūros būtų patrauklios ir investicijų dydžiu mažesniems regionuose vykdomiems investiciniams projektams, kurių tiesioginį poveikį jaučia visas regionas. Būtina pažymėti, kad projektams, turintiems valstybei svarbaus ekonominio ar kultūrinio projekto statusą, Žemės įstatyme jau yra numatyta galimybė žemę išnuomoti be aukciono. Atsižvelgiant į šią problematiką, LR Vyriausybė savo išvadoje 2014–2020 metams (pateiktoje 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 868) nurodė, kad gali būti numatytos papildomos teisinio reguliavimo priemonės, didinančios regionų plėtros tarybų vaidmenį ir veiklos efektyvumą administruojant ir naudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą 2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu ir pasiūlė parengti ir LR Seimui pateikti Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo pataisas, užtikrinančias lankstesnį tikslinių teritorijų išskyrimą. Remiantis šiuo nutarimu, 2014 m. rugsėjo 18 d.
Seimas pritarė naujam LR regioninės plėtros įstatymui, kuris siekdamas suteikti regionų plėtros taryboms papildomų įgaliojimų ir užtikrinti lankstesnį tikslinių teritorijų išskyrimą, įvedė regionui svarbaus projekto statusą. Šiuo metu valstybinės svarbos ekonominiams ir kultūriniams projektams numatomos greitesnės ir efektyvesnės procedūros Teritorijų planavimo įstatyme (įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d.) ir galimybė išsinuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu Žemės įstatyme. Atsižvelgdami į tai siūlome, kad regioninės svarbos projektams būtų numatytos atitinkamai supaprastintas žemės nuomos procedūras, leidžiančios išsinuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu. Šis pakeitimas ženkliai padidintų Lietuvos investicinės aplinkos patrauklumą vietos ir užsienio verslui. Siūlomas teisinis reguliavimas skatintų verslo plėtrą, inovacijas, naujų darbo vietų kūrimą bei investicijas regionuose. Siūlomi įstatymo pakeitimai taip pat užtikrintų, kad valstybinės žemės nuomos procesas taptų greitesnis ir patrauklesnis verslui, kadangi jo vykdymu užsiimtų pati savivaldybė, neįtraukiant į procesą kitų valstybės institucijų ar įstaigų. Įstatymo projekto pirminiai siūlytojai - Akmenės rajono savivaldybės administracija, Įstatymo projektą parengė Seimo narys Saulius Bucevičius. 2. Parengto projekto tikslas ir uždaviniai
regionuose sukuriant mechanizmą išnuomoti žemę be aukciono visam regionui svarbiems projektams, kurie yra patvirtinti regioninės svarbos projekto statusu regioninės plėtros taryboje.
investuotojams rinktis savo veiklai regionines savivaldybes.
tarp skirtingų Lietuvos regionų.
konkurencingumą tarptautiniu ir regioniniu lygmeniu.
valstybinės žemės nuomos procedūras. 3.
įstatymo projekte aptarti klausimai? Šiuo metu Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (Žin., 1994, Nr. 34-620) (toliau – Žemės įstatymas) nenumatyta galimybė be aukciono išnuomoti valstybinę žemę, reikalingą regioninės svarbos projektams vystyti. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Siūlomas teisinis reguliavimas skatintų verslo plėtrą, inovacijas, naujų darbo vietų kūrimą bei investicijas regionuose. Supaprastintų žemės nuomos procedūrų poreikį iliustruoja atvejis, kuomet regioninėje savivaldybėje užsienio investuotojas planavo statyti farmacijos gamyklą bei mokslinių tyrimų laboratoriją. Viso projekto vertė siekė 7 mln. eurų, tačiau investuotojui nepavyko išsinuomoti žemės sklypo, kadangi savivaldybė neturėjo teisinių įrankių išnuomoti žemę strateginiam investuotojui ne aukciono būdu. Šiuo atveju savivaldybė turėjo skelbti aukcioną žemės nuomai, sklypo kaina aukcione buvo neproporcingai (atsižvelgus į tuometines rinkos kainas) padidinta, todėl šis investuotojas atsisakė toliau dalyvauti žemės nuomos procese. Aukciono laimėtojas vėliau atsisakė pasirašyti valstybinės žemės nuomos sutartį, o aukciono būdu išnuomotame žemės sklype iki šiol nevyksta jokia komercinė veikla. Šiame projekte turėjo būti įdarbinta 150 darbuotojų, todėl žinant planuojamų investicijų dydį, galima paskaičiuoti surenkamus socialinio draudimo ir gyventojų pajamų mokesčius. Vien jau po metų valstybė būtų surinkusi 300 tūkst. eurų , o po penkiolikos metų – 9,35 mln. eurų mokesčių. Sutaupymai bedarbių pašalpoms per penkiolika metų siektų 550 tūkst. eurų. Darant realias prielaidas galima apskaičiuoti ir šios gamyklos uždirbamo pelno mokesčio dydį, kuris jau po metų siektų 110 tūkst. eurų, o po penkiolikos metų – 2,6 mln. eurų. Taip pat pridėtinės vertės mokestis, kuris būtų mokamas už statomą gamyklą, būtų siekęs 780 tūkst. eurų.
Žemės mokesčio per penkiolika veiklos metų būtų sumokėta 13 tūkst. eurų. Todėl sudėjus visus finansinius rodiklius, per penkiolika metų valstybė ir savivaldybė būtų sulaukusi 13,27 mln. eurų įplaukų į savo biudžetus. Ši suma yra tik vieno investicinio projekto, galėjusio įvykti vienoje savivaldybėje, todėl norint gerinti investicinę aplinką ir užtikrinti komercinę veiklą visose šalies savivaldybėse, yra būtina objektyviai tobulinti patį žemės nuomos procesą, kad investuotojai turėtų galimybę vystyti savo veiklą Lietuvoje. Siūlomi teisinis reguliavimas sukurtų palankias sąlygas vietos ir užsienio investuotojams vykdyti savo veiklą regioninėse savivaldybėse, kas lemtų papildomų sukurtų darbo vietų skaičių bei papildomai surinktus mokesčius į savivaldybės ir valstybės biudžetą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų Įstatymų projektų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Priimamas Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Siūlomas teisinis reguliavimas skatintų verslo plėtrą, inovacijas, naujų darbo vietų kūrimą bei investicijas regionuose. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus Įstatymų projektą, nereikės keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų teisės aktų. 9.
Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15-344) ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 41-991) reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus Įstatymo projektą, nereikės priimti papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai)? Priėmus Įstatymo projektą, neprireiks papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymui įgyvendinti. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Įstatymo projekto iniciatorius - Akmenės rajono savivaldybės administracija, Įstatymo projektą parengė Seimo narys Saulius Bucevičius. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „valstybinė žemė“, „išnuomojimas“, „regioninės svarbos projektas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai:
Saulius Bucevičius Petras Čimbaras Kazys Grybauskas Edmundas Jonyla Bronius Pauža Kazys Starkevičius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-07- Nr. Į 2015-06-04 Nr. XIIP-3197 DĖL lietuvos respublikos Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑3197 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3197 norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis įtvirtina atvejus, kuomet valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono. Šio straipsnio 6 dalies 3 punktas aiškiai numato, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono, kai jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė (paryškinta mūsų). Teikiamu projektu siūloma šią nuostatą papildyti, kad regioninės svarbos projektams reikalinga žemė taip pat būtų nuomojama be aukciono, tačiau nėra numatoma, koks subjektas atitinkamą projektą galėtų pripažinti regioninės svarbos. Kitaip tariant, kyla klausimas, kas ir kokiais kriterijais remiantis turėtų teisę privatiems subjektams be aukciono išnuomoti valstybinę žemę, taigi, ar priėmus projektu siūlomą pakeitimą būtų užtikrintas atitinkamos žemės nuomos be aukciono skaidrumas bei konkurencingos verslo sąlygos (be to, siūlomas reguliavimas tam tikrais atvejais galėtų būti susijęs ir su valstybės pagalbos aspektais). Atsižvelgdami į tai manome, kad teikiamas projektas turėtų būti suderintas su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.
Be to, norime pastebėti, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra aiškiai nurodęs, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsniu reikalaujama, kad būtų panaikinti įsisteigimo laisvės apribojimai, todėl neleidžiama imtis tokių nacionalinių priemonių, kurios nors ir taikomos nediskriminuojant dėl pilietybės, gali kitiems ES piliečiams sudaryti kliūčių pasinaudoti Sutarties garantuojama įsisteigimo laisve arba naudojimąsi ja padaryti mažiau patrauklų[1]. Visos priemonės, kuriomis draudžiama ar trukdoma pasinaudoti šia laisve arba kurios naudojimąsi ja daro mažiau patrauklų, turi būti laikomos šią laisvę ribojančiomis. Tuo tarpu valstybinės žemės nuoma – tai priemonė, kurią taikydama viešojo sektoriaus institucija disponuoja riboto prieinamumo viešosiomis gėrybėmis, o galimybė naudotis tokiomis gėrybėmis gali būti sine qua non sąlyga ūkio subjektui vykdyti tam tikrą komercinę veiklą. Kitaip tariant, priimdama sprendimą dėl valstybinės žemės nuomos viešojo sektoriaus institucija kartu nusprendžia, kuris subjektas ir kokią ūkinę komercinę veiklą vykdys atitinkamame valstybinės žemės plote. Šiuo atžvilgiu svarbu pažymėti, kad net kelių pretendentų į atitinkamą žemės sklypą atveju teikiamu projektu siūlomas reguliavimas nenustato jokių kriterijų, kuriais vadovaudamasi viešojo sektoriaus institucija spręstų dėl valstybinės žemės nuomos konkrečiam ūkio subjektui ne aukciono tvarka tokio subjekto teikiamą projektą pripažindama regioninės svarbos. Taigi, tokiai institucijai paliekant šiuo atžvilgiu nepaprastai plačią diskreciją yra pažeidžiamas ūkio subjektų, kurių veiklos vykdymui tam tikras žemės sklypas galėtų būti esminės reikšmės, teisinis tikrumas.
Valstybinės žemės nuomos reglamentavimas, nenustatantis konkrečios procedūros ir aiškių taikomų kriterijų, kitų valstybių narių ūkio subjektams, turintiems ketinimų įsisteigti atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali turėti atgrasomąjį poveikį, t. y. dėl tokio reglamentavimo sudaromų kliūčių tokie subjektai iš tikrųjų gali atisakyti savo ketinimų. Atsižvelgiant į tai manytina, kad tik taikant konkurencinę, skaidrią, nediskriminacinę procedūrą būtų užtikrintas sąžiningas valstybinės žemės, kaip riboto prieinamumo viešosios gėrybės, paskirstymas, be kita ko, nepažeidžiant ūkio subjektų įsisteigimo laisvės. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected] [1] 2002 m. sausio 15 d. sprendimo Komisiją prieš Italiją, C-439/99, 22 punktas, EU:C:2002:14.
2015-06-09 Nr. XIIP-3197 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir siekiant aiškumo, siūlytume projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatas patikslinti nurodant, kad valstybinė žemė be aukciono išnuomojama, jeigu jos reikia įgyvendinti regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektams, kuriuos regiono plėtros taryba pripažįsta regioninės svarbos projektais. 2. Projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto - valstybinės žemės nuomą. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N.Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2015-11-26 Nr. XIIP-3197(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto
nustatyti, kad valstybinė žemė be aukciono gali būti išnuomojama, kai jos reikia įgyvendinti ,,regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektams, kuriuos regiono plėtros taryba, Nacionalinės regioninės plėtros tarybos teikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka pripažįsta regioninės svarbos projektais“ (pabraukta mūsų). Siūlomos nuostatos kelia abejonių šiais aspektai. Pirma, Regioninės plėtros įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projekto pripažinimo regioninės svarbos projektu į regiono plėtros tarybą kreipiasi savivaldybės taryba, ministerija ar jos įgaliota institucija. Taigi minėtame straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas institucijų, kurios turi teisę kreiptis į regiono plėtros tarybą dėl atitinkamo projekto pripažinimo regioninės svarbos projektu. Tarp subjektų, turinčių teisę kreiptis į regiono plėtros tarybą dėl projekto pripažinimo regioninės svarbos projektu, Nacionalinė plėtros taryba nėra nurodyta. Atsižvelgus į tai, teikiamo įstatymo projekto nuostatas reikėtų suderinti su Regioninės plėtros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Antra, regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimą regioninės svarbos projektais reglamentuoja Regioninės plėtros įstatymas. Pastarajame įstatyme reglamentuota ir projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais tvarka.
Jeigu projekto tikslas yra nustatyti, kad šią tvarką detalizuoja Vyriausybė, tai, mūsų nuomone, turėtų būti atitinkamai papildomas Regioninės plėtros įstatymas, bet ne Žemės įstatymas. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Civilinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė Daina Petrauskaitė S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėjas, Algirdas Astrauskas; patarėjai: Jurgita Marcinkutė, Rasa Mačiulytė, Monika Urmonienė; konsultantas, Bronius Kleponis; padėjėja, Genovaitė Jasaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-09 Nr. XIIP-31971 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Regioninės plėtros įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir siekiant aiškumo, siūlytume projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatas patikslinti nurodant, kad valstybinė žemė be aukciono išnuomojama, jeigu jos reikia įgyvendinti regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektams, kuriuos regiono plėtros taryba pripažįsta regioninės svarbos projektais.
Pritarti Siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatą siūlome išdėstyti taip: „3) jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, taip pat regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektams, kuriuos Vyriausybės nustatyta tvarka regiono plėtros taryba pripažįsta regioninės svarbos projektais;“
Teisingumo ministerijos 2015-07-27 Nr. XIIP-3197 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3197 norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis įtvirtina atvejus, kuomet valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono.
Šio straipsnio 6 dalies 3 punktas aiškiai numato, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono, kai jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė (paryškinta mūsų). Teikiamu projektu siūloma šią nuostatą papildyti, kad regioninės svarbos projektams reikalinga žemė taip pat būtų nuomojama be aukciono, tačiau nėra numatoma, koks subjektas atitinkamą projektą galėtų pripažinti regioninės svarbos. Kitaip tariant, kyla klausimas, kas ir kokiais kriterijais remiantis turėtų teisę privatiems subjektams be aukciono išnuomoti valstybinę žemę, taigi, ar priėmus projektu siūlomą pakeitimą būtų užtikrintas atitinkamos žemės nuomos be aukciono skaidrumas bei konkurencingos verslo sąlygos (be to, siūlomas reguliavimas tam tikrais atvejais galėtų būti susijęs ir su valstybės pagalbos aspektais). Atsižvelgdami į tai manome, kad teikiamas projektas turėtų būti suderintas su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba. Be to, norime pastebėti, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra aiškiai nurodęs, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsniu reikalaujama, kad būtų panaikinti įsisteigimo laisvės apribojimai, todėl neleidžiama imtis tokių nacionalinių priemonių, kurios nors ir taikomos nediskriminuojant dėl pilietybės, gali kitiems ES piliečiams sudaryti kliūčių pasinaudoti Sutarties garantuojama įsisteigimo laisve arba naudojimąsi ja padaryti mažiau patrauklų[1]. Visos priemonės, kuriomis draudžiama ar trukdoma pasinaudoti šia laisve arba kurios naudojimąsi ja daro mažiau patrauklų, turi būti laikomos šią laisvę ribojančiomis.
Tuo tarpu valstybinės žemės nuoma – tai priemonė, kurią taikydama viešojo sektoriaus institucija disponuoja riboto prieinamumo viešosiomis gėrybėmis, o galimybė naudotis tokiomis gėrybėmis gali būti sine qua non sąlyga ūkio subjektui vykdyti tam tikrą komercinę veiklą. Kitaip tariant, priimdama sprendimą dėl valstybinės žemės nuomos viešojo sektoriaus institucija kartu nusprendžia, kuris subjektas ir kokią ūkinę komercinę veiklą vykdys atitinkamame valstybinės žemės plote. Šiuo atžvilgiu svarbu pažymėti, kad net kelių pretendentų į atitinkamą žemės sklypą atveju teikiamu projektu siūlomas reguliavimas nenustato jokių kriterijų, kuriais vadovaudamasi viešojo sektoriaus institucija spręstų dėl valstybinės žemės nuomos konkrečiam ūkio subjektui ne aukciono tvarka tokio subjekto teikiamą projektą pripažindama regioninės svarbos. Taigi, tokiai institucijai paliekant šiuo atžvilgiu nepaprastai plačią diskreciją yra pažeidžiamas ūkio subjektų, kurių veiklos vykdymui tam tikras žemės sklypas galėtų būti esminės reikšmės, teisinis tikrumas. Valstybinės žemės nuomos reglamentavimas, nenustatantis konkrečios procedūros ir aiškių taikomų kriterijų, kitų valstybių narių ūkio subjektams, turintiems ketinimų įsisteigti atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali turėti atgrasomąjį poveikį, t. y. dėl tokio reglamentavimo sudaromų kliūčių tokie subjektai iš tikrųjų gali atisakyti savo ketinimų. Atsižvelgiant į tai manytina, kad tik taikant konkurencinę, skaidrią, nediskriminacinę procedūrą būtų užtikrintas sąžiningas valstybinės žemės, kaip riboto prieinamumo viešosios gėrybės, paskirstymas, be kita ko, nepažeidžiant ūkio subjektų įsisteigimo laisvės. Pritarti iš dalies
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: 4.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai:
projektui Nr. XIIP-3197 ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, kurioms Komitetas pritarė ir į šį Komiteto pasiūlymą: 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Argumentai;
Atsižvelgiant į teisės departamento pastabą ir siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatą siūlome išdėstyti taip: „3) jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, taip pat regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektams, kuriuos Vyriausybės nustatyta tvarka regiono plėtros taryba pripažįsta regioninės svarbos projektais;“
sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Albinas Mitrulevičius. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
komitetas
DĖL
2015 m. lapkričio 25 d. Nr. 110
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Eligijus Masiulis, Giedrė Purvaneckienė, Naglis Puteikis, Vytautas Saulis, Gintaras Tamošiūnas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Atitikties Europos Sąjungos teisei vertinimo skyriaus l. e. vedėjos pareigas dr. Justina Nasutavičienė, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės teisės skyriaus vedėja Gintarė Tumalavičienė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktorius Arūnas Plikšnys, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovas Rytis Kėvelaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-091 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siekiant aiškumo, siūlytume projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatas patikslinti nurodant, kad valstybinė žemė be aukciono išnuomojama, jeigu jos reikia įgyvendinti regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektams, kuriuos regiono plėtros taryba pripažįsta regioninės svarbos projektais. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto 1 pasiūlymą. 2.
nuomą. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Apsispręsti pagrindiniame komitete
Respublikos teisingumo ministerijos 2015-07-271 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3197 norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis įtvirtina atvejus, kuomet valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono. Šio straipsnio 6 dalies 3 punktas aiškiai numato, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono, kai jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė (paryškinta mūsų). Teikiamu projektu siūloma šią nuostatą papildyti, kad regioninės svarbos projektams reikalinga žemė taip pat būtų nuomojama be aukciono, tačiau nėra numatoma, koks subjektas atitinkamą projektą galėtų pripažinti regioninės svarbos. Kitaip tariant, kyla klausimas, kas ir kokiais kriterijais remiantis turėtų teisę privatiems subjektams be aukciono išnuomoti valstybinę žemę, taigi, ar priėmus projektu siūlomą pakeitimą būtų užtikrintas atitinkamos žemės nuomos be aukciono skaidrumas bei konkurencingos verslo sąlygos (be to, siūlomas reguliavimas tam tikrais atvejais galėtų būti susijęs ir su valstybės pagalbos aspektais). Atsižvelgdami į tai manome, kad teikiamas projektas turėtų būti suderintas su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.
Be to, norime pastebėti, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra aiškiai nurodęs, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsniu reikalaujama, kad būtų panaikinti įsisteigimo laisvės apribojimai, todėl neleidžiama imtis tokių nacionalinių priemonių, kurios nors ir taikomos nediskriminuojant dėl pilietybės, gali kitiems ES piliečiams sudaryti kliūčių pasinaudoti Sutarties garantuojama įsisteigimo laisve arba naudojimąsi ja padaryti mažiau patrauklų[¹]. Visos priemonės, kuriomis draudžiama ar trukdoma pasinaudoti šia laisve arba kurios naudojimąsi ja daro mažiau patrauklų, turi būti laikomos šią laisvę ribojančiomis. Tuo tarpu valstybinės žemės nuoma – tai priemonė, kurią taikydama viešojo sektoriaus institucija disponuoja riboto prieinamumo viešosiomis gėrybėmis, o galimybė naudotis tokiomis gėrybėmis gali būti sine qua non sąlyga ūkio subjektui vykdyti tam tikrą komercinę veiklą. Kitaip tariant, priimdama sprendimą dėl valstybinės žemės nuomos viešojo sektoriaus institucija kartu nusprendžia, kuris subjektas ir kokią ūkinę komercinę veiklą vykdys atitinkamame valstybinės žemės plote. Šiuo atžvilgiu svarbu pažymėti, kad net kelių pretendentų į atitinkamą žemės sklypą atveju teikiamu projektu siūlomas reguliavimas nenustato jokių kriterijų, kuriais vadovaudamasi viešojo sektoriaus institucija spręstų dėl valstybinės žemės nuomos konkrečiam ūkio subjektui ne aukciono tvarka tokio subjekto teikiamą projektą pripažindama regioninės svarbos. Taigi, tokiai institucijai paliekant šiuo atžvilgiu nepaprastai plačią diskreciją yra pažeidžiamas ūkio subjektų, kurių veiklos vykdymui tam tikras žemės sklypas galėtų būti esminės reikšmės, teisinis tikrumas.
Valstybinės žemės nuomos reglamentavimas, nenustatantis konkrečios procedūros ir aiškių taikomų kriterijų, kitų valstybių narių ūkio subjektams, turintiems ketinimų įsisteigti atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali turėti atgrasomąjį poveikį, t. y. dėl tokio reglamentavimo sudaromų kliūčių tokie subjektai iš tikrųjų gali atisakyti savo ketinimų. Atsižvelgiant į tai manytina, kad tik taikant konkurencinę, skaidrią, nediskriminacinę procedūrą būtų užtikrintas sąžiningas valstybinės žemės, kaip riboto prieinamumo viešosios gėrybės, paskirstymas, be kita ko, nepažeidžiant ūkio subjektų įsisteigimo laisvės. Pritarti iš dalies Žiūrėti Audito komiteto 1 pasiūlymą. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektą regioninės svarbos projektu pripažįsta regiono plėtros taryba. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 12 straipsnio 8 punktas reglamentuoja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. lapkričio
socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijų aprašą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr.
I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3197 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai pritarė Audito komitetas, ir Audito komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Audito komitetas 2015-11-251 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas, siekiant teisinio aiškumo bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektą regioninės svarbos projektu pripažįsta regiono plėtros taryba, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktą. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar
kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, taip pat regiono socialinės, ekonominės plėtros ir
(arba) infrastruktūros projektams, kuriuos regiono plėtros taryba pripažįsta regioninės svarbos projektamis;“. Pritarti
sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Vytautas Saulis. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
komitetas
rengiami (Seimas pateikimo metu š. m. 19 d. nusprendė įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka). 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-06-09)1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir siekiant aiškumo, siūlytume projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatas patikslinti nurodant, kad valstybinė žemė be aukciono išnuomojama, jeigu jos reikia įgyvendinti regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektams, kuriuos regiono plėtros taryba pripažįsta regioninės svarbos projektais. (P.S.
Pritarti. Komiteto išvadų rengėjai patobulino įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą (Nr. XIIP-3197(2), pridedamas prie išvados projekto). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-06-09)
turto - valstybinės žemės nuomą. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. (P.S.
Nepritarti. Seimas įstatymo projekto pateikimo metu š. m.
Vyriausybės išvadą nėra techninių galimybių. 3. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (2015-07-27)1 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3197 norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis įtvirtina atvejus, kuomet valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono. Šio straipsnio 6 dalies 3 punktas aiškiai numato, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono, kai jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė (paryškinta mūsų). Teikiamu projektu siūloma šią nuostatą papildyti, kad regioninės svarbos projektams reikalinga žemė taip pat būtų nuomojama be aukciono, tačiau nėra numatoma, koks subjektas atitinkamą projektą galėtų pripažinti regioninės svarbos. Kitaip tariant, kyla klausimas, kas ir kokiais kriterijais remiantis turėtų teisę privatiems subjektams be aukciono išnuomoti valstybinę žemę, taigi, ar priėmus projektu siūlomą pakeitimą būtų užtikrintas atitinkamos žemės nuomos be aukciono skaidrumas bei konkurencingos verslo sąlygos (be to, siūlomas reguliavimas tam tikrais atvejais galėtų būti susijęs ir su valstybės pagalbos aspektais). Atsižvelgdami į tai, manome, kad teikiamas projektas turėtų būti suderintas su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba. (P.S.
Nepritarti. Seimas įstatymo projekto pateikimo metu š. m. 19 d. nusprendė jį svarstyti ypatingos skubos tvarka, todėl gauti Konkurencijos tarybos išvadą nėra techninių galimybių.
Be to, Komiteto išvadų rengėjai patobulino įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą, ir nustatė, kas ir kokiais kriterijais remiantis turėtų teisę privatiems subjektams be aukciono išnuomoti valstybinę žemę. 4. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (2015-07-27)1 Be to, norime pastebėti, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra aiškiai nurodęs, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsniu reikalaujama, kad būtų panaikinti įsisteigimo laisvės apribojimai, todėl neleidžiama imtis tokių nacionalinių priemonių, kurios nors ir taikomos nediskriminuojant dėl pilietybės, gali kitiems ES piliečiams sudaryti kliūčių pasinaudoti Sutarties garantuojama įsisteigimo laisve arba naudojimąsi ja padaryti mažiau patrauklų[¹]. Visos priemonės, kuriomis draudžiama ar trukdoma pasinaudoti šia laisve arba kurios naudojimąsi ja daro mažiau patrauklų, turi būti laikomos šią laisvę ribojančiomis. Tuo tarpu valstybinės žemės nuoma – tai priemonė, kurią taikydama viešojo sektoriaus institucija disponuoja riboto prieinamumo viešosiomis gėrybėmis, o galimybė naudotis tokiomis gėrybėmis gali būti sine qua non sąlyga ūkio subjektui vykdyti tam tikrą komercinę veiklą. Kitaip tariant, priimdama sprendimą dėl valstybinės žemės nuomos viešojo sektoriaus institucija kartu nusprendžia, kuris subjektas ir kokią ūkinę komercinę veiklą vykdys atitinkamame valstybinės žemės plote. Šiuo atžvilgiu svarbu pažymėti, kad net kelių pretendentų į atitinkamą žemės sklypą atveju teikiamu projektu siūlomas reguliavimas nenustato jokių kriterijų, kuriais vadovaudamasi viešojo sektoriaus institucija spręstų dėl valstybinės žemės nuomos konkrečiam ūkio subjektui ne aukciono tvarka tokio subjekto teikiamą projektą pripažindama regioninės svarbos.
Taigi, tokiai institucijai paliekant šiuo atžvilgiu nepaprastai plačią diskreciją yra pažeidžiamas ūkio subjektų, kurių veiklos vykdymui tam tikras žemės sklypas galėtų būti esminės reikšmės, teisinis tikrumas. Valstybinės žemės nuomos reglamentavimas, nenustatantis konkrečios procedūros ir aiškių taikomų kriterijų, kitų valstybių narių ūkio subjektams, turintiems ketinimų įsisteigti atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali turėti atgrasomąjį poveikį, t. y. dėl tokio reglamentavimo sudaromų kliūčių tokie subjektai iš tikrųjų gali atisakyti savo ketinimų. Atsižvelgiant į tai manytina, kad tik taikant konkurencinę, skaidrią, nediskriminacinę procedūrą būtų užtikrintas sąžiningas valstybinės žemės, kaip riboto prieinamumo viešosios gėrybės, paskirstymas, be kita ko, nepažeidžiant ūkio subjektų įsisteigimo laisvės. (P.S. - paryškina KRK) Nepritarti. Komiteto išvadų rengėjai patobulino įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą, ir nustatė, kas ir kokiais kriterijais remiantis turėtų teisę privatiems subjektams be aukciono išnuomoti valstybinę žemę. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Audito komitetas (2015-11-25) * 2.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-25)
komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: siūlyti Komitetui pritarti išvadų rengėjų patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-3197(2) ir Komiteto išvadoms. PRIDEDAMA: Komiteto išvadų rengėjų patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIP-3197(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto išvadų rengėjai: Saulius Bucevičius Kazys Starkevičius [1] 2002 m. sausio 15 d. sprendimo Komisiją prieš Italiją, C-439/99, 22 punktas, EU:C:2002:14.
komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius,
Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Gintarė Dešukaitė, Gabija Jurgelytė, Leonardas Michelbertas, Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė; kviestieji asmenys: Virginija Baltraitienė - Žemės ūkio ministrė, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Algirdas Sereika, jo pavaduotoja Aušra Kalantaitė, Stančikas Andriejus – ŽŪR pirmininkas, Rytis Kėvelaitis – „Investuok Lietuvoje“ Investicinės aplinkos ekspertas, Irma Dubovičienė - "Ūkininko patarėjo" korespondentė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-06-09)1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir siekiant aiškumo, siūlytume projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatas patikslinti nurodant, kad valstybinė žemė be aukciono išnuomojama, jeigu jos reikia įgyvendinti regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektams, kuriuos regiono plėtros taryba pripažįsta regioninės svarbos projektais. (P.S.
Pritarti.
Komitetas patobulino įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą (Nr. XIIP-3197(2), pridedamas prie išvados). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-06-09)
turto - valstybinės žemės nuomą. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. (P.S.
Nepritarti. Seimas įstatymo projekto pateikimo metu š. m. 19 d. nusprendė jį svarstyti ypatingos skubos tvarka todėl gauti Vyriausybės išvadą nėra techninių galimybių. 3. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (2015-07-27)1 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3197 norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis įtvirtina atvejus, kuomet valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono. Šio straipsnio 6 dalies 3 punktas aiškiai numato, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono, kai jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė (paryškinta mūsų).
Teikiamu projektu siūloma šią nuostatą papildyti, kad regioninės svarbos projektams reikalinga žemė taip pat būtų nuomojama be aukciono, tačiau nėra numatoma, koks subjektas atitinkamą projektą galėtų pripažinti regioninės svarbos. Kitaip tariant, kyla klausimas, kas ir kokiais kriterijais remiantis turėtų teisę privatiems subjektams be aukciono išnuomoti valstybinę žemę, taigi, ar priėmus projektu siūlomą pakeitimą būtų užtikrintas atitinkamos žemės nuomos be aukciono skaidrumas bei konkurencingos verslo sąlygos (be to, siūlomas reguliavimas tam tikrais atvejais galėtų būti susijęs ir su valstybės pagalbos aspektais). Atsižvelgdami į tai, manome, kad teikiamas projektas turėtų būti suderintas su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba. (P.S.
Nepritarti. Seimas įstatymo projekto pateikimo metu š. m. 19 d. nusprendė jį svarstyti ypatingos skubos tvarka, todėl gauti Konkurencijos tarybos išvadą nėra techninių galimybių. Be to, Komitetas patobulino įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą, ir nustatė, kas ir kokia tvarka remiantis turėtų teisę subjektams be aukciono išnuomoti valstybinę žemę. 4.
Respublikos teisingumo ministerijos (2015-07-27)1 Be to, norime pastebėti, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra aiškiai nurodęs, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsniu reikalaujama, kad būtų panaikinti įsisteigimo laisvės apribojimai, todėl neleidžiama imtis tokių nacionalinių priemonių, kurios nors ir taikomos nediskriminuojant dėl pilietybės, gali kitiems ES piliečiams sudaryti kliūčių pasinaudoti Sutarties garantuojama įsisteigimo laisve arba naudojimąsi ja padaryti mažiau patrauklų[¹]. Visos priemonės, kuriomis draudžiama ar trukdoma pasinaudoti šia laisve arba kurios naudojimąsi ja daro mažiau patrauklų, turi būti laikomos šią laisvę ribojančiomis. Tuo tarpu valstybinės žemės nuoma – tai priemonė, kurią taikydama viešojo sektoriaus institucija disponuoja riboto prieinamumo viešosiomis gėrybėmis, o galimybė naudotis tokiomis gėrybėmis gali būti sine qua non sąlyga ūkio subjektui vykdyti tam tikrą komercinę veiklą. Kitaip tariant, priimdama sprendimą dėl valstybinės žemės nuomos viešojo sektoriaus institucija kartu nusprendžia, kuris subjektas ir kokią ūkinę komercinę veiklą vykdys atitinkamame valstybinės žemės plote. Šiuo atžvilgiu svarbu pažymėti, kad net kelių pretendentų į atitinkamą žemės sklypą atveju teikiamu projektu siūlomas reguliavimas nenustato jokių kriterijų, kuriais vadovaudamasi viešojo sektoriaus institucija spręstų dėl valstybinės žemės nuomos konkrečiam ūkio subjektui ne aukciono tvarka tokio subjekto teikiamą projektą pripažindama regioninės svarbos. Taigi, tokiai institucijai paliekant šiuo atžvilgiu nepaprastai plačią diskreciją yra pažeidžiamas ūkio subjektų, kurių veiklos vykdymui tam tikras žemės sklypas galėtų būti esminės reikšmės, teisinis tikrumas.
Valstybinės žemės nuomos reglamentavimas, nenustatantis konkrečios procedūros ir aiškių taikomų kriterijų, kitų valstybių narių ūkio subjektams, turintiems ketinimų įsisteigti atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali turėti atgrasomąjį poveikį, t. y. dėl tokio reglamentavimo sudaromų kliūčių tokie subjektai iš tikrųjų gali atisakyti savo ketinimų. Atsižvelgiant į tai manytina, kad tik taikant konkurencinę, skaidrią, nediskriminacinę procedūrą būtų užtikrintas sąžiningas valstybinės žemės, kaip riboto prieinamumo viešosios gėrybės, paskirstymas, be kita ko, nepažeidžiant ūkio subjektų įsisteigimo laisvės. (P.S. - paryškina KRK) Nepritarti. Komitetas patobulino įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą, ir nustatė, kas ir kokia tvarka turėtų teisę subjektams be aukciono išnuomoti valstybinę žemę. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Audito komitetas (2015-11-25) * Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3197 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai pritarė Audito komitetas, ir Audito komiteto pasiūlymą. Pritarti.
Pritarti. Seimo Audito komitetas (2015-11-25)1 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas, siekiant teisinio aiškumo bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektą regioninės svarbos projektu pripažįsta regiono plėtros taryba, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktą. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems
ekonominiams ar kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, taip pat regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektams, kuriuos regiono plėtros taryba pripažįsta regioninės svarbos projektamis;“ Pritarti. 2. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-11-25) * Iš esmės įstatymo projektui Nr. XIIP-3197 ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, kurioms Komitetas pritarė ir į šį Komiteto pasiūlymą:
Pritarti. 1 Argumentai: Atsižvelgiant į teisės departamento pastabą ir siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatą siūlome išdėstyti taip: „3) jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, taip pat regiono socialinės, ekonominės plėtros ir
(arba) infrastruktūros projektams, kuriuos Vyriausybės nustatyta tvarka regiono plėtros taryba pripažįsta regioninės svarbos projektais;“ Pritarti. 7.
pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-3197(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Saulius Bucevičius, Kazys Starkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIP-3197(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius [1] 2002 m. sausio 15 d. sprendimo Komisiją prieš Italiją, C-439/99, 22 punktas, EU:C:2002:14.