Projekto lyginamasis variantas
Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymO Nr. i–180 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas 2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Pažymėjimų apie asmenų nuteisimo, įkalinimo, ištrėmimo ar kitokio laisvės apribojimo laiką išdavimas
1 straipsnyje nurodytiems asmenims pažymėjimus apie jų nuteisimo, įkalinimo, ištrėmimo ar kitokio laisvės apribojimo laiką (toliau – pažymėjimas) pagal šių asmenų, jų giminaičių (sutuoktinių, vaikų, įvaikių, taip pat brolių ir seserų, vaikaičių) arba politinių kalinių ir tremtinių interesus atstovaujančių ir visuomeninių organizacijų rašytinius prašymus išduoda:
1) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – teisminių institucijų represuotiems asmenims;
2) Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – Generalinė prokuratūra) – ne teismo tvarka represuotiems asmenims;
3) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų ministerija) – ištremtiems asmenims. 2. Asmenims, kurie buvo represuoti teisminių institucijų ar ne teismo tvarka arba buvo ištremti ir po to jiems buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė, pažymėjimus apie tokį apribojimą išduoda atitinkamai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Generalinė prokuratūra ir Vidaus reikalų ministerija. 3. Asmenims, represuotiems už Lietuvos ribų ir pateikusiems kitų valstybių įgaliotų institucijų išduotus pažymėjimus, jeigu šie asmenys dabar yra Lietuvos Respublikos piliečiai, šių pažymėjimų pagrindu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Generalinė prokuratūra ir Vidaus reikalų ministerija išduoda atitinkamus pažymėjimus. Išduodamuosiuose pažymėjimuose įrašoma šio įstatymo 1 straipsnio formuluotė, kad asmuo yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir yra atkuriamos visos jo pilietinės teisės. 4.
4. Asmenims, represuotiems už Lietuvos ribų ir pateikusiems kitų valstybių įgaliotų institucijų išduotus pažymėjimus, jeigu šie asmenys dabar yra Lietuvos Respublikos piliečiai, šių pažymėjimų pagrindu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išduoda atitinkamus nukentėjusiųjų asmenų teisinio statuso pažymėjimus“. 2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Teisėjų kolegijų sudarymas ir jų darbo tvarka
pirmininkas per keturiolika dienų nuo skundo gavimo sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją, kuri nagrinėja skundą dėl sprendimo išduoti pažymėjimus arba atsisakymo juos išduoti pagrįstumo. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teisėjų kolegija, gavusi skundą, gali pavesti, o jeigu pareiškėjas reikalauja, paveda Generalinei prokuratūrai atlikti papildomą tyrimą. Šis tyrimas turi būti baigtas per 2 mėnesius. 3. Trijų teisėjų kolegija gautą skundą privalo išnagrinėti per 3 2 mėnesius. Jeigu byla yra didelė ir sudėtinga, taip pat jeigu reikia atlikti papildomą tyrimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas gali pratęsti terminą, tačiau ne ilgiau kaip dar 3 1 mėnesiams mėnesiui. 4. Teismo posėdyje, kuriame nagrinėjamas skundas dėl sprendimo išduoti pažymėjimą arba atsisakymo jį išduoti pagrįstumo, gali dalyvauti prokuroras, taip pat asmuo, kuriam buvo išduotas pažymėjimas arba atsisakyta jį išduoti, arba šio asmens atstovas, nukentėjusysis arba nukentėjusiojo atstovas, jo giminaičiai (sutuoktinis, vaikai, įvaikiai, broliai ir seserys, vaikaičiai), politinių kalinių ir tremtinių interesus atstovaujančių organizacijų, už pasipriešinimą okupacijoms represuotų ir dėl to nukentėjusių asmenų interesais besikreipiančių valstybės institucijų įgaliotieji atstovai. Šių asmenų neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą. 5.
nagrinėjimas pradedamas teisėjo pranešimu, kuriame jis išdėsto bylos ir papildomos medžiagos esmę, skundo argumentus. Teismo posėdyje gali būti apklausiami liudytojai. 6. Po teisėjo kalba prokuroras. Šiam baigus, kalba asmuo, kuriam buvo išduotas pažymėjimas arba atsisakyta jį išduoti, arba šio asmens atstovas, nukentėjusysis arba nukentėjusiojo atstovas, kiti asmenys, nurodyti šio straipsnio 4 dalyje. 7. Po šio straipsnio 6 dalyje nurodytų proceso dalyvių kalbų teisėjų kolegija priima vieną iš šių sprendimų:
1) atmesti skundą;
2) pripažinti netekusiu galios sprendimą dėl pažymėjimo išdavimo;
3) pripažinti netekusiu galios sprendimą atsisakyti išduoti pažymėjimą ir įpareigoti atitinkamą instituciją išduoti pažymėjimą. 8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas sprendimas, jei yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, generalinio prokuroro ar vidaus reikalų ministro teikimas arba asmens, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje skundas, taip pat jei kyla abejonių dėl nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu gali būti kartu su medžiaga perduotas nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių teisėjų kolegijai. Išnagrinėjusi byloje surinktą ir papildomai pateiktą medžiagą, ši kolegija gali priimti sprendimą panaikinti ar pakeisti šio straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą arba atmesti teikimą. 9. Septynių teisėjų kolegijos sudarymui ir tolesniam skundo nagrinėjimo procesui mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 1–6 dalių nuostatos. 10. Septynių teisėjų kolegijos sprendimas yra galutinis. 11. Teisėjų kolegijos posėdžio metu teismo posėdžio sekretorius rašo protokolą. Šį protokolą pasirašo teisėjas (pranešėjas)“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Vytautas Saulis Raminta Popovienė Gintautas Mikolaitis Alma Monkauskaitė Arimantas Dumčius Vilija Filipovičienė
Projekto Nr. XIIP-3187 Lyginamasis variantas
Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymO Nr. i–180 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas 2016 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems
asmenims pažymėjimus apie jų nuteisimo, įkalinimo, ištrėmimo ar kitokio laisvės apribojimo laiką (toliau – pažymėjimas) pagal šių asmenų, jų sutuoktinių, giminaičių (sutuoktinių, vaikų, įvaikių, vaikaičių, taip pat brolių ir seserų) arba politinių kalinių ir tremtinių interesams atstovaujančių ir visuomeninių organizacijų asociacijų, taip pat pagal kitų valstybės institucijų ir asociacijų, kurios kreipiasi už pasipriešinimą okupacijoms represuotų ir dėl to nukentėjusių asmenų interesais, rašytinius prašymus išduoda:
1) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – teisminių institucijų represuotiems asmenims;
2) Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – Generalinė prokuratūra) – ne teismo tvarka represuotiems asmenims;
3) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų ministerija) – ištremtiems asmenims.“
pakeitimas
ją išdėstyti taip: „4.
Teismo posėdyje, kuriame nagrinėjamas skundas dėl sprendimo išduoti pažymėjimą arba atsisakymo jį išduoti pagrįstumo, gali dalyvauti prokuroras, taip pat asmuo, kuriam buvo išduotas pažymėjimas arba atsisakyta jį išduoti, šio asmens sutuoktinis arba giminaičiai (vaikai, įvaikiai, vaikaičiai, broliai ir seserys), arba šio asmens atstovas, nukentėjusysis, nukentėjusiojo sutuoktinis arba giminaičiai (vaikai, įvaikiai, vaikaičiai, broliai ir seserys), arba nukentėjusiojo atstovas, taip pat politinių kalinių ir tremtinių interesams atstovaujančių asociacijų, kitų už pasipriešinimą okupacijoms represuotų ir dėl to nukentėjusių asmenų interesais besikreipiančių valstybės institucijų ir asociacijų įgaliotieji atstovai. Šių asmenų neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą.“
išdėstyti taip:
„6. Po teisėjo kalba prokuroras. Šiam baigus, kalba
asmuo, kuriam buvo išduotas pažymėjimas arba atsisakyta jį išduoti, kiti asmenys, nurodyti šio straipsnio 4 dalyje, jeigu jie yra pareiškėjai byloje.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Zita Žvikienė
Dėl LIETUVOS
Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo NR. I–180 3 IR 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto rengimą paskatino piliečių laiškai. Įstatymo projekto tikslai: 1) į asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo procesą ir tokio proceso atnaujinimą įtraukti politinių kalinių ir tremtinių interesus atstovaujančias visuomenines organizacijas, kitas už pasipriešinimą okupacijoms represuotų ir dėl to nukentėjusių asmenų interesais besikreipiančias valstybės institucijas ir visuomenines organizacijas, suteikiant jų atstovams teisę paduoti prašymą dėl represuoto asmens teisių atkūrimo, apskųsti institucijų sprendimus dėl teisių atkūrimo, dalyvauti nagrinėjant skundus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, teisę pasisakyti tokio teismo posėdžio metu, taip pat – teisę paduoti pareiškimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl teisių atkūrimo proceso atnaujinimo; 2) sutrumpinti skundų nagrinėjimo terminus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija.
Kaip šiuo metu yra reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatyme nustatyta, kad teismo posėdyje, kuriame nagrinėjamas skundas dėl sprendimo išduoti pažymėjimą arba atsisakymo jį išduoti pagrįstumo, gali dalyvauti prokuroras, taip pat asmuo, kuriam buvo išduotas pažymėjimas arba atsisakyta jį išduoti, arba šio asmens atstovas, nukentėjusysis arba nukentėjusiojo atstovas, tačiau aiškiai nenumatyta galimybė dalyvauti teismo posėdyje šio asmens giminaičiui (sutuoktiniui, vaikui, įvaikiui, taip pat broliams ir seserims, vaikaičiams), politinių kalinių ir tremtinių interesus atstovaujančioms visuomeninėms organizacijoms, kitoms už pasipriešinimą okupacijoms represuotų ir dėl to nukentėjusių asmenų interesais besikreipiančioms valstybės institucijoms ir visuomeninėms organizacijoms. Tai labai svarbu, nes dauguma represuotų asmenų interesų po jų mirties, ypač tais atvejais, kai jų atžvilgiu, pagal 1990-05-02 Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d. ir LR BPK taisykles nebuvo atliktas papildomas aplinkybių tyrimas ir buvo priimti sprendimai neatkurti tokių asmenų teisių, niekas neatstovauja. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projekto 3 straipsnyje numatyta politinių kalinių ir tremtinių interesus atstovaujančių visuomeninių organizacijų, kitų už pasipriešinimą okupacijoms represuotų ir dėl to nukentėjusių asmenų interesais besikreipiančių valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų (jų atstovų) teisė paduoti prašymą dėl represuoto asmens teisių atkūrimo.
Įstatymo projekto 5 straipsnyje numatyta minėtų asmenų teisė dalyvauti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo posėdyje, kuriame nagrinėjamas skundas dėl sprendimo išduoti pažymėjimą arba atsisakymo jį išduoti pagrįstumo, taip pat tokių asmenų teisė kalbėti skundo nagrinėjimo metu. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priimtas įstatymas neigiamų pasekmių neturės. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neturės neigiamų pasekmių kriminogeninei situacijai ir korupcijai. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų teisės aktų keisti ar pripažinti netekusiais galio, priėmus teikiamą įstatymo projektą, nereikės.
Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas vadovaujantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimais ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų terminų sąvokų ir jas įvardijančių terminų nėra. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų matmenys: Nereikia. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Teikiamam įstatymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projektas buvo derinamas su Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai:
Seimo valdybos 2011 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr.
SV-S-1105 „Dėl darbo grupės asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui parengti sudarymo“ sudaryta darbo grupė. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra: „represija“. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Seimo nariai: Vytautas Saulis Raminta Popovienė Gintautas Mikolaitis Alma Monkauskaitė Arimantas Dumčius Vilija Filipovičienė
2015-06-10 Nr. XIIP-3187 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
rašte teigiama, kad įstatymo projekto 3 straipsnyje siūloma numatyti politinių kalinių ir tremtinių interesus atstovaujančių visuomeninių organizacijų, kitų už pasipriešinimą okupacijoms represuotų ir dėl to nukentėjusių asmenų interesais besikreipiančių valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų (jų atstovų) teisę paduoti prašymą dėl represuoto asmens teisių atkūrimo“, tačiau projekto 1 straipsniu keičiamo 3 straipsnio 1 dalyje konstruojamoje formuluotėje nurodoma, kad tokią teisę turi (be jau nustatyto asmenų rato) represuoto asmens vaikaičiai, taip pat politinių kalinių ir tremtinių interesus atstovaujančios visuomeninės organizacijos, neminint kitų už pasipriešinimą okupacijoms represuotų ir dėl to nukentėjusių asmenų interesais besikreipiančių valstybės institucijų. Be to, projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies konstrukcija neatitinka projekto 2 straipsniu keičiamo 5 straipsnio 4 dalies konstrukcijos: pastarojoje taip pat neminimos kitos už pasipriešinimą okupacijoms represuotų ir dėl to nukentėjusių asmenų interesais besikreipiančios valstybės institucijos, nors projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Įstatymo projekto 5 straipsnyje numatyta kitų už pasipriešinimą okupacijoms represuotų ir dėl to nukentėjusių asmenų interesais besikreipiančių valstybės institucijų asmenų teisė dalyvauti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo posėdyje, kuriame nagrinėjamas skundas dėl sprendimo išduoti pažymėjimą arba atsisakymo jį išduoti pagrįstumo, taip pat tokių asmenų teisė kalbėti skundo nagrinėjimo metu. 2.
Lietuvos aukščiausiajame teisme (toliau - LAT) terminus, vietoje 3 mėnesių termino nustatant 2 mėnesių terminą skundui išnagrinėti ir vietoje 3 mėnesių pratęsimo termino, kai reikalingas papildomas tyrimas, nustatant 1 mėnesio pratęsimo terminą. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog tokie terminų trumpinimo motyvai aiškinamajame rašte nėra nurodomi, todėl nėra aišku kodėl terminai trumpinami, ar sutrumpinti terminai atitiks LAT galimybes nagrinėti skundus, ar pasiūlymas pagrįstas objektyviais kriterijais. Pažymėtina, jog LAT nagrinėja teisiniu požiūriu reikšmingiausias, sudėtingiausias bylas, formuoja teismų praktiką. Todėl kelia abejonių siekis trumpinti bylų nagrinėjimo terminus nesant (nenurodant) jokių objektyvių kriterijų. Pastebėtina, jog procesiniuose įstatymuose yra įtvirtinta bendra nuostata, kad teismas privalo rūpintis, jog byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas. Taigi teismai ir taip yra įpareigoti nevilkinti bylų nagrinėjimo, negrinėti bylas be nepagrįsto delsimo. Tuo tarpu, sutrumpinus ir taip pakankamai trumpus nagrinėjimo terminus, didėtų tikimybė, jog LAT nespėtų deramai įsigilinti į sprendžiamą klausimą ir tai tiesiogiai įtakotų sprendimo kokybę. Pastebėtina, jog LAT yra aukščiausioji teisminė instancija ir šio teismo sprendimai neskundžiami bei neperžiūrimi kituose teismuose, todėl siekiant užtikrinti į teismą besikreipiančių asmenų teisę į teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą, abejotina, ar derėtų bylos nagrinėjimo terminus trumpinti.
Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, į LAT sprendžiamų klausimų reikšmingumą, į asmenų, kurie kreipiasi į teismą, interesų prioritetą, prieš priimant siūlomą įstatymo pakeitimą, svarstytina galimybė kreiptis į LAT ir Teisėjų tarybą dėl išvados siūlomam įstatymo pakeitimui, kad būtų gauta nuomonė asmenų, kurie aptariamą klausimą išmano ir žino keičiamo įstatymo praktinio taikymo problemas. 3. Projekto
posėdyje, kuriame nagrinėjamas skundas dėl sprendimo išduoti pažymėjimą arba atsisakymo jį išduoti pagrįstumo, gali dalyvauti prokuroras, taip pat asmuo, kuriam buvo išduotas pažymėjimas arba atsisakyta jį išduoti, šio asmens atstovas, nukentėjusysis arba nukentėjusiojo atstovas, jo giminaičiai (sutuoktinis, vaikai, įvaikiai, broliai ir seserys, vaikaičiai) <...>“. Siūlytina minėtą konstrukciją patikslinti, apibrėžiant, kurie asmenys gali dalyvauti teismo posėdyje – nukentėjusiojo ar nukentėjusio atstovo giminaičiai. Be to, koreguotina projekto 2 straipsniu keičiamo 5 straipsnio 4 dalies formuluotė „<...> politinių kalinių ir tremtinių interesus atstovaujančių organizacijų <...>“: po žodžio „atstovaujančių“ įrašytinas žodis „visuomeninių“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-06- Nr. Į 2015-06-04 Nr. XIIP-3187 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo Nr. I-180 3 ir 5 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO projekto Nr. XIIP-3187 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo Nr. I-180 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3187, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. birželio 10 d. išvadoje projektui pateiktai antrajai pastabai dėl gautų skundų nagrinėjimo terminų trumpinimo pagrįstumo. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 783, el. p. [email protected]
2016-10-04 Nr. XIIP-3187(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies („<...> kitų valstybės institucijų ir asociacijų, kurios kreipiasi už pasipriešinimą okupacijoms represuotų ir dėl to nukentėjusių asmenų interesais <...>“) ir projekto 2 straipsniu keičiamo 5 straipsnio 4 dalies („<...> kitų už pasipriešinimą okupacijoms represuotų ir dėl to nukentėjusių asmenų interesais besikreipiančių valstybės institucijų ir asociacijų <...>“) konstrukcijos. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje minimi „<...> sutuoktinis, giminaičiai <...>“, projekto 2 straipsniu keičiamo 5 straipsnio 4 dalyje (du kartus) –
„<...> sutuoktinis arba giminaičiai <...>“. Siūlytina
minėtas konstrukcijas suvienodinti. 3. Projekto2 straipsniu keičiamo 5 straipsnio 4 dalyje žodžiai „visuomeninių organizacijų“ keistini lyginamajame variante esančiu žodžiu „asociacijų“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
TEISIŲ komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ, REPRESUOTŲ UŽ PASIPRIEŠINIMĄ OKUPACINIAMS REŽIMAMS, TEISIŲ
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė, komiteto nariai: Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė, padėjėjos: Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė, kviestieji asmenys: Seimo narys Vytautas Saulis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininko patarėja Dalia Mikelėnienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Teisės ir personalo administravimo skyriaus vedėjas Algirdas Adomas Stankevičius, Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja Ernesta Sakalauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-06-10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad įstatymo projekto 3 straipsnyje siūloma numatyti politinių kalinių ir tremtinių interesus atstovaujančių visuomeninių organizacijų, kitų už pasipriešinimą okupacijoms represuotų ir dėl to nukentėjusių asmenų interesais besikreipiančių valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų (jų atstovų) teisę paduoti prašymą dėl represuoto asmens teisių atkūrimo“, tačiau projekto 1 straipsniu keičiamo 3 straipsnio 1 dalyje konstruojamoje formuluotėje nurodoma, kad tokią teisę turi (be jau nustatyto asmenų rato) represuoto asmens vaikaičiai, taip pat politinių kalinių ir tremtinių interesus atstovaujančios visuomeninės organizacijos, neminint kitų už pasipriešinimą okupacijoms represuotų ir dėl to nukentėjusių asmenų interesais besikreipiančių valstybės institucijų. Be to, projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies konstrukcija neatitinka projekto 2 straipsniu keičiamo 5 straipsnio 4 dalies konstrukcijos: pastarojoje taip pat neminimos kitos už pasipriešinimą okupacijoms represuotų ir dėl to nukentėjusių asmenų interesais besikreipiančios valstybės institucijos, nors projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Įstatymo projekto 5 straipsnyje numatyta kitų už pasipriešinimą okupacijoms represuotų ir dėl to nukentėjusių asmenų interesais besikreipiančių valstybės institucijų asmenų teisė dalyvauti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo posėdyje, kuriame nagrinėjamas skundas dėl sprendimo išduoti pažymėjimą arba atsisakymo jį išduoti pagrįstumo, taip pat tokių asmenų teisė kalbėti skundo nagrinėjimo metu. Pritarti 2.
(toliau - LAT) terminus, vietoje 3 mėnesių termino nustatant 2 mėnesių terminą skundui išnagrinėti ir vietoje 3 mėnesių pratęsimo termino, kai reikalingas papildomas tyrimas, nustatant 1 mėnesio pratęsimo terminą. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog tokie terminų trumpinimo motyvai aiškinamajame rašte nėra nurodomi, todėl nėra aišku kodėl terminai trumpinami, ar sutrumpinti terminai atitiks LAT galimybes nagrinėti skundus, ar pasiūlymas pagrįstas objektyviais kriterijais. Pažymėtina, jog LAT nagrinėja teisiniu požiūriu reikšmingiausias, sudėtingiausias bylas, formuoja teismų praktiką. Todėl kelia abejonių siekis trumpinti bylų nagrinėjimo terminus nesant (nenurodant) jokių objektyvių kriterijų. Pastebėtina, jog procesiniuose įstatymuose yra įtvirtinta bendra nuostata, kad teismas privalo rūpintis, jog byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas. Taigi teismai ir taip yra įpareigoti nevilkinti bylų nagrinėjimo, negrinėti bylas be nepagrįsto delsimo. Tuo tarpu, sutrumpinus ir taip pakankamai trumpus nagrinėjimo terminus, didėtų tikimybė, jog LAT nespėtų deramai įsigilinti į sprendžiamą klausimą ir tai tiesiogiai įtakotų sprendimo kokybę. Pastebėtina, jog LAT yra aukščiausioji teisminė instancija ir šio teismo sprendimai neskundžiami bei neperžiūrimi kituose teismuose, todėl siekiant užtikrinti į teismą besikreipiančių asmenų teisę į teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą, abejotina, ar derėtų bylos nagrinėjimo terminus trumpinti.
Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, į LAT sprendžiamų klausimų reikšmingumą, į asmenų, kurie kreipiasi į teismą, interesų prioritetą, prieš priimant siūlomą įstatymo pakeitimą, svarstytina galimybė kreiptis į LAT ir Teisėjų tarybą dėl išvados siūlomam įstatymo pakeitimui, kad būtų gauta nuomonė asmenų, kurie aptariamą klausimą išmano ir žino keičiamo įstatymo praktinio taikymo problemas. Pritarti
siūlo terminų skundui išnagrinėti nekeisti
formuluotė „Teismo posėdyje, kuriame nagrinėjamas skundas dėl sprendimo išduoti pažymėjimą arba atsisakymo jį išduoti pagrįstumo, gali dalyvauti prokuroras, taip pat asmuo, kuriam buvo išduotas pažymėjimas arba atsisakyta jį išduoti, šio asmens atstovas, nukentėjusysis arba nukentėjusiojo atstovas, jo giminaičiai (sutuoktinis, vaikai, įvaikiai, broliai ir seserys, vaikaičiai) <...>“. Siūlytina minėtą konstrukciją patikslinti, apibrėžiant, kurie asmenys gali dalyvauti teismo posėdyje – nukentėjusiojo ar nukentėjusio atstovo giminaičiai. Be to, koreguotina projekto 2 straipsniu keičiamo 5 straipsnio 4 dalies formuluotė „<...> politinių kalinių ir tremtinių interesus atstovaujančių organizacijų <...>“: po žodžio „atstovaujančių“ įrašytinas žodis „visuomeninių“. Pritarti
2015-06-25 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo Nr. I-180 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. birželio 10 d. išvadoje projektui pateiktai antrajai pastabai dėl gautų skundų nagrinėjimo terminų trumpinimo pagrįstumo. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisėjų taryba Teisėjų taryba, gavusi prašymą pateikti nuomonę Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo (toliau - [statymas) Nr. 1-180 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (toliau - Projektas) (Nr. XIIP-3187), teikia pastabas ir pasiūlymus. Dėl asmenų, turinčių teisę pateikti rašytinius prašymus išduoti pažymėjimus apie nuteisimo, įalinimo, ištrėmimo ar kitokio laisvės apribojimo laiką (įstatymo
dalies) bei dalyvauti teismo posėdyje (įstatymo 5 straipsnio 4 dalies). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.132-3.135 straipsniais, giminaičiais yra proseneliai, seneliai, tėvai, vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai ir t.t., tačiau sutuoktinis nėra priskirtinas prie asmenų, turinčių giminystės ryšių su sutuoktiniu. Atsižvelgiant į tai, kad [statymo 3 straipsnio I dalyje, 4 straipsnio 5, 6 dalyse, 6 straipsnio 2 dalyse sutuoktiniai yra priskiriami prie giminaičių, siūlytina atitinkamai keisti šias nuostatas, derinant įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu.
Aiškinamajame rašte Projekto rengėjai nepateikia argumentų, kodėl Projektu nutarta keisti Įstatymo
represuoto asmens teisių atkūrimo, t.y. numatant, kad tik politinių kalinių ir tremtinių interesus atstovaujančių visuomeninės organizacijos turėtų tokią teisę, neįtraukiant kitų organizacijų. Manytina, kad toks reglamentavimas prieštarauja keičiamo Įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatai, kuria siūloma į teismo posėdį, kuriame nagrinėjamas skundas dėl sprendimo išduoti pažymėjimą arba atsisakymo jį išduoti, įtraukti politinių kalinių ir tremtinių interesus atstovaujančių organizacijų, už pasipriešinimą okupacijoms represuotų ir dėl to nukentėjusių asmenų interesais besikreipiančių valstybės institucijų įgaliotus atstovus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, manytina, kad Projektu siūlomų keisti Įstatymo 5 straipsnio 4 dalių nuostatos turi būti suderintos su 3 straipsnio I dalies nuostatomis, Įstatymo nuostatos negali prieštarauti viena kitai. Dėl asmenų dalyvavimo teismo posėdyje. Atkreiptinas dėmesys, kad užtikrinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismo posėdžiai, kuriuose nagrinėjami prašymai išduoti pažymėjimus apie nuteisimo, įkalinimo, ištrėmimo ar kitokio laisvės apribojimo laiką yra vieši, juose turi teisę dalyvauti visi suinteresuoti asmenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimu, „viešu bylų nagrinėjimu teisme sudaromos prielaidos užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti asmens teises ir laisves.
Įstatymo 5 straipsnio 4 dalies pakeitimu siūloma, kad dalyvauti teismo posėdyje galėtų giminaičiai, politinių kalinių ir tremtinių interesus atstovaujančių organizacijų, už pasipriešinimą okupacijoms represuotų ir dėl to nukentėjusių asmenų interesais besikreipiančių valstybės institucijų įgalioti atstovai. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šią nuostatą papildyti sąlyga
“<„>jei jie/kai jie/kurie yra pareiškėjai byloje.”
Dėl rašytinių prašymų nagrinėjimo terminų. Projekto 2 straipsniu keičiamo 5 straipsnio 3 dalyje siūloma pakeisti skundų nagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme terminus, t.y. vietoj 3 mėnesių termino nustatant 2 mėnesių terminą skundui išnagrinėti ir vietoje 3 mėnesių pratęsimo termino, kai reikalingas papildomas tyrimas, nustatant 1 mėnesio pratęsimo terminą. Aiškinamajame rašte nėra nurodomi terminų trumpinimo motyvai, pasiūlymas nėra pagrįstas objektyviais kriterijais. Pastebėtina, kad {statymo 4 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinama, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pareigūnai gautus asmenų prašymus išduoti pažymėjimus turi išnagrinėti per 3 mėnesius, o tuo atveju, kai atliekas tyrimas, - per 6 mėnesius nuo prašymų gavimo dienos. Atitinkamai [statymo 5 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad trijų teisėjų kolegija gautą skundą dėl sprendimo išduoti pažymėjimą ar sprendimo atsisakyti jį išduoti privalo išnagrinėti per 3 mėnesius, o jei byla yra didelė ir sudėtinga, taip pat jeigu reikia atlikti papildomą tyrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas gali pratęsti terminą, tačiau ne ilgiau kaip dar 3 mėnesiams.
Trijų mėnesių pratęsimo terminas parinktas įvertinus tai, kad teisėjų kolegija, gavusi skundą gali pavesti, o jeigu pareiškėjas reikalauja, paveda Generalinei prokuratūrai atlikti papildomą tyrimą, kuris turi būti baigtas per 2 mėnesius, t.y. paliekant
sprendimą. Kaip pažymėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 3 d. nutarime, „asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai; formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija^, todėl tik išsamiai išanalizavus visą informaciją gali būti užtikrinamas teisingumas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nagrinėjant Įstatymu nurodytas bylas. Atsižvelgiant į priimamų sprendimų svarbą, archyvinių duomenų prieinamumą, medžiagos sudėtingumą, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo specifiką, nagrinėjamų bylų sudėtingumą ir įtaką visai teismų sistemai, šiuo metu Įstatymu nustatyti terminai negali būti trumpinami. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas:
projektui ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: R.Šalaševičiūtė, L.Talmont
nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė