Projekto lyginamasis variantas
straipsnio 3 dalies pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „3. Civilinėje apyvartoje draudžiami:
1) A kategorijos ginklai, ginklų priedėliai, išskyrus naktinius taikiklius, ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, išskyrus atvejus, kai juos naudoja Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gaminantys A kategorijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis A kategorijos ginklams, jų dalis, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, valstybiniai muziejai, A kategorijos ginklus, šaudmenis, jų dalis ir priedėlius tiriančios ir konstruojančios mokslinio tyrimo įstaigos;“. 2 straipsnis. 13 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas
1Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Veikiančius A kategorijos ginklus, jų priedėlius, išskyrus naktinius taikiklius, šaudmenis gali įsigyti ir turėti tik specialaus statuso subjektai, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, kurie verčiasi A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų A kategorijos ginklams, jų dalių gamyba, A kategorijos ginklų, šaudmenų, jų dalių ir priedėlių tyrimais ir konstravimu užsiimančios mokslinio tyrimo įstaigos, Lietuvos bankas.“. 2. Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Medžioklei B ir C kategorijų ilguosius graižtvinius, lygiavamzdžius, pneumatinius ginklus, jų šaudmenis, naktinius taikiklius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, turintys galiojantį medžiotojo bilietą, ir subjektai, turintys licenciją nuomoti ginklus, gavę leidimą. Naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje tvarką nustato Aplinkos ministerija.“. 3 straipsnis. Įstatymo
įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. rugpjūčio
įgaliotos institucijos iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Algimantas Salamakinas
Projekto XIIP-3175 (2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) A kategorijos ginklai, ginklų priedėliai, išskyrus naktinius taikiklius, ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, išskyrus atvejus, kai juos naudoja Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gaminantys A kategorijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis A kategorijos ginklams, jų dalis, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, valstybiniai muziejai, A kategorijos ginklus, šaudmenis, jų dalis ir priedėlius tiriančios ir konstruojančios mokslinio tyrimo įstaigos;“. 2
straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Veikiančius A kategorijos ginklus, jų priedėlius, išskyrus naktinius taikiklius, šaudmenis gali įsigyti ir turėti tik specialaus statuso subjektai, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, kurie verčiasi A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų A kategorijos ginklams, jų dalių gamyba, A kategorijos ginklų, šaudmenų, jų dalių ir priedėlių tyrimais ir konstravimu užsiimančios mokslinio tyrimo įstaigos, Lietuvos bankas.“. 2. Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Medžioklei B ir C kategorijų ilguosius graižtvinius, lygiavamzdžius, pneumatinius ginklus, jų šaudmenis, naktinius taikiklius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, turintys galiojantį medžiotojo bilietą, ir subjektai, turintys licenciją nuomoti ginklus, gavę leidimą. Naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje tvarką nustato Aplinkos ministerija.“. 3 straipsnis. Įstatymo
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2 dalį, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d. 2.
įgaliotos institucijos iki 2015 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, naudoti naktinius taikiklius civilinėje apyvartoje draudžiama. Projekto tikslas pakeisti šiuo metu esantį draudimą naudoti naktinius taikiklius civilinėje apyvartoje ir leisti juos ribotai naudoti medžioklėje. Plintant Lietuvoje Afrikiniam kiaulių marui (toliau – AKM), medžioklei taikomi įvairūs apribojimai: draudžiama medžioti varant, ribojamos medžioklės tykojant ir sėlinant. Dėl šių apribojimų sunku tinkamai sureguliuoti šernų populiacijos gausą. Dėl to kyla pavojus, kad AKM toliau sparčiai plis. Be to, ūkininkai skundžiasi, kad dėl nustatytų medžioklės ribojimų šernai medžiojami ne taip intensyviai, todėl didėja jų daroma žala žemės ūkio pasėliams. Šernas yra tamsiuoju paros metu aktyvus gyvūnas. Esamų leistinų jų gausos reguliavimo medžiojant priemonių nepakanka, norint tinkamai sureguliuoti jų populiacijos gausą. Todėl siūloma tamsiu paros metu tykojant šernų iš bokštelių leisti naudoti naktinius taikiklius. Pažymėtina, kad šiuo metu ES naktinius taikiklius medžioklėje leidžiama naudoti trijose valstybėse: Jungtinėje Karalystėje, Čekijoje ir kaimyninėje Latvijoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas Seimo narys Algimantas Salamakinas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu naudoti naktinius taikiklius civilinėje apyvartoje draudžiama. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos leistų naktinius taikiklius ribotai naudoti medžioklėje – medžioti šernus jų tykojant iš bokštelių.
Tai sudarys tinkamas sąlygas sureguliuoti šernų populiacijos gausą, ir taip sumažinti AKM plitimą bei šernų daromą žalą žemės ūkio pasėliams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių medžioklei, valstybės finansų sistemai, administracinei naštai ir socialinei aplinkai nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, reikės papildyti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, nustatant naktinių taikiklių riboto naudojimo medžioklėje tvarką, kuri užtikrintų, kad:
taikikliai būtų naudojami tik medžiojant šernus jų tykojant iš bokštelių. 2. Nenaudojami medžiojant kitų rūšių medžiojamuosius gyvūnus. 3. Nebūtų pažeidžiami Europos laukinės ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos reikalavimai. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti reikės papildyti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio
patvirtinimo“. Tai atliks LR aplinkos ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgus į Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadas. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „medžioklė“. Teikia:
Seimo narys Algimantas Salamakinas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-06- Nr. Į 2015-06-02 Nr. XIIP-3175 DĖL lietuvos respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑3175 Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3175 (toliau – Projektas). Projektu siekiama civilinėje apyvartoje nebedrausti naktinių taikiklių, juos leisti įsigyti ir turėti ne tik specialaus statuso subjektams, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigoms, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruotiems juridiniams asmenims, kurie verčiasi A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų A kategorijos ginklams, jų dalių gamyba, A kategorijos ginklų, šaudmenų, jų dalių ir priedėlių tyrimais ir konstravimu užsiimančioms mokslinio tyrimo įstaigoms, Lietuvos bankui, bet ir ne jaunesniems kaip 18 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniams gyventojams, turintiems galiojantį medžiotojo bilietą, ir subjektams, turintiems licenciją nuomoti ginklus, gavus leidimą. Europos teisės departamentas pažymi, kad dėl šių Projekto nuostatų atitikties ES teisei pastabų ir pasiūlymų neturi. Be to, Projektu siūloma numatyti, kad naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje tvarką nustato Aplinkos ministerija. Šią sritį Europos Sąjungos lygmeniu reglamentuoja 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau
Direktyvos 15 straipsnyje yra, be kita ko, numatyta, jog į šios direktyvos V priedo a dalį įrašytų laukinės faunos rūšių gaudymo ir (arba) žudymo atžvilgiu ir tam tikrais atvejais į IV priedo a dalį įrašytų rūšių gaudymui ar žudymui valstybės narės privalo uždrausti naudoti neatrankinius būdus, dėl kurių tokių rūšių populiacijos gali išnykti vietiniu mastu arba būti labai trikdomos, ir ypač drausti naudoti VI priedo a dalyje išvardintus gaudymo ir žudymo būdus (Direktyvos 15 straipsnio a punktas), tarp kurių yra, be kita ko, paminėtos ir tokios priemonės kaip prietaisai taikiniams apšviesti ar taikikliai šaudyti naktį, kuriuos sudaro elektroninio vaizdo didintuvai arba vaizdo konverteriai. Taigi, kaip matyti, minėta direktyvos nuostata, draudžianti naudoti naktinio matymo optiką, taikoma tik gyvūnų, įrašytų į Direktyvos V priedo a dalį ir į IV priedo a dalį, gaudymo ir (arba) žudymo atžvilgiu. Tuo tarpu gyvūnų, kurie nepatenka į Direktyvos V priedo a dalį ir į IV priedo a dalį gaudymo ir (arba) žudymo atžvilgiu Direktyvos 15 straipsnyje nustatytas draudimas nėra taikomas. Nepaisant to, atsižvelgdami į tai, kad teikiamu projektu siūloma naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje tvarką pavesti nustatyti vienai iš atitinkamoje srityje politiką įgyvendinančių institucijų, siūlytume dėl Projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Vilnius
2015-06-03 Nr. XIIP-3175 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Iš projekto 1 straipsnio pavadinimo išbrauktini skaičius ir žodis „3 dalies“. Iš projekto 2 straipsnio pavadinimo išbrauktini skaičiai ir žodžiai „1 ir 2
dalių“. 2. Nors projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje teigiama, kad toliau bus dėstomas tik keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas, yra išdėstyta ir 3 dalies pirmoji pastraipa. 3. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta Vyriausybės prievolė („priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“) formuluotina ne kaip įpareigojimas Vyriausybei, o kaip pasiūlymas priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, siūlytina šioje dalyje nurodytą datą pakeisti į 2015 m. liepos 31 d. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
Vilnius LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ
2015-09-28 Nr. XIIP-3175(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
O S
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Michail Mackevič, Vytautas Matulevičius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuras: biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjas Paulius Bačiulis, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministras Linas Jonauskas, Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas, Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala, Medžiotojų sąjungos „Gamta" prezidentas Raimondas Ribačiauskas ir valdybos pirmininkas Gedvydas Pėtelis, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas Sigitas Mecelica, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento patarėjas Valdas Kiveris. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2015-06-031 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsnio pavadinimo išbrauktini skaičius ir žodis „3 dalies“. Iš projekto 2 straipsnio pavadinimo išbrauktini skaičiai ir žodžiai „1 ir 2 dalių“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas2015-06-031 2.
Nors projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje teigiama, kad toliau bus dėstomas tik keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas, yra išdėstyta ir 3 dalies pirmoji pastraipa. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas2015-06-033
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“) formuluotina ne kaip įpareigojimas Vyriausybei, o kaip pasiūlymas priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, siūlytina šioje dalyje nurodytą datą pakeisti į 2015 m. liepos 31 d. Pritarti
departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-06-22 Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3175 (toliau – Projektas). Projektu siekiama civilinėje apyvartoje nebedrausti naktinių taikiklių, juos leisti įsigyti ir turėti ne tik specialaus statuso subjektams, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigoms, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruotiems juridiniams asmenims, kurie verčiasi A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų A kategorijos ginklams, jų dalių gamyba, A kategorijos ginklų, šaudmenų, jų dalių ir priedėlių tyrimais ir konstravimu užsiimančioms mokslinio tyrimo įstaigoms, Lietuvos bankui, bet ir ne jaunesniems kaip 18 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniams gyventojams, turintiems galiojantį medžiotojo bilietą, ir subjektams, turintiems licenciją nuomoti ginklus, gavus leidimą. Europos teisės departamentas pažymi, kad dėl šių Projekto nuostatų atitikties ES teisei pastabų ir pasiūlymų neturi. Be to, Projektu siūloma numatyti, kad naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje tvarką nustato Aplinkos ministerija. Šią sritį Europos Sąjungos lygmeniu reglamentuoja 1992 m. gegužės 21 d.
Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – Direktyva). Direktyvos 15 straipsnyje yra, be kita ko, numatyta, jog į šios direktyvos V priedo a dalį įrašytų laukinės faunos rūšių gaudymo ir (arba) žudymo atžvilgiu ir tam tikrais atvejais į IV priedo a dalį įrašytų rūšių gaudymui ar žudymui valstybės narės privalo uždrausti naudoti neatrankinius būdus, dėl kurių tokių rūšių populiacijos gali išnykti vietiniu mastu arba būti labai trikdomos, ir ypač drausti naudoti VI priedo a dalyje išvardintus gaudymo ir žudymo būdus (Direktyvos 15 straipsnio a punktas), tarp kurių yra, be kita ko, paminėtos ir tokios priemonės kaip prietaisai taikiniams apšviesti ar taikikliai šaudyti naktį, kuriuos sudaro elektroninio vaizdo didintuvai arba vaizdo konverteriai. Taigi, kaip matyti, minėta direktyvos nuostata, draudžianti naudoti naktinio matymo optiką, taikoma tik gyvūnų, įrašytų į Direktyvos V priedo a dalį ir į IV priedo a dalį, gaudymo ir (arba) žudymo atžvilgiu. Tuo tarpu gyvūnų, kurie nepatenka į Direktyvos V priedo a dalį ir į IV priedo a dalį gaudymo ir (arba) žudymo atžvilgiu Direktyvos 15 straipsnyje nustatytas draudimas nėra taikomas. Nepaisant to, atsižvelgdami į tai, kad teikiamu projektu siūloma naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje tvarką pavesti nustatyti vienai iš atitinkamoje srityje politiką įgyvendinančių institucijų, siūlytume dėl Projekto gauti Lietuvos
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
su 8212 piliečių parašais, 2015-06-20 Pasirašydamas šią peticiją pareiškiu, kad aš: •Nesutinku, kad medžiotojai būtų apginkluoti naktiniais taikikliais •Nesutinku, kad ginklų ir šaudmenų verslo interesai būtų iškelti aukščiau už Gamtos apsaugą •Nesutinku, kad laukiniai gyvūnai, kurie yra ir mano turtas, būtų naikinami, tam pasitelkiant moderniausias priemones •Nesutinku, kad ir taip skaudi brakonieriavimo problema būtų dar labiau gilinama •Nesutinku, kad Gamtai ir žmonėms pavojingi ginklų priedėliai būtų laisvai perkami ir parduodami •Nesutinku, kad Lietuva taptų laukinio medžioklės turizmo šalimi •Nesutinku, kad Lietuva nuolat laužytų ir iškraipytų pasirašytas tarptautines konvencijas Aš esu prieš karą žvėrims! Todėl reikalauju imtis visų Jums pagal pareigas priklausančių veiksmų, kad nebūtų priimti planuojami Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimai, kurie sudarytų galimybę medžiotojams ar kitiems civiliams turėti bei naudoti naktinius taikiklius. Peticiją parengė Gamtos apsaugos asociacija “Baltijos vilkas” (www.vilkai.lt)
medžiotojų sąjunga „Gamta“ 2015-06-15 Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“ vienija beveik 5 tūkstančius medžiotojų, jungia 46 juridinius asmenis, turi 11 skyrių. 2014 m. gruodžio mėn. 7 d., išplėstiniame valdybos posėdyje, buvo svarstomas klausimas dėl galimybės naudoti naktinio matymo taikiklius medžioklėje. LMS „Gamta“ valdyba vieningai nepritarė šiai idėjai dėl sekančių priežasčių:
leisti turėti naktinio taikymo įrangą geresnę negu turi Lietuvos kariuomenė , o tai nėra pateisinama akivaizdžios agresijos akivaizdoje. 2. Naktinio matymo taikikliai labai skiriasi savo techninėmis charakteristikomis. Gerą vaizdą gali užtikrinti tik labai mažai daliai medžiotojų įperkamos optikos, plataus vartojimo lygio prietaisų išgaunamo vaizdo kokybė yra daugiau negu kritikuotina. 3.
elgesio medžioklėje taisyklių problema. Naktinio matymo optikų naudojimas dalinai prieštarauja medžioklės taisyklių Lietuvos respublikos teritorijoje 71.12;72.9 ir 72.10 punktams. Medžiotojas negalės numatyti šūvio pasekmių dėl paprasčiausios priežasties, naktinio matymo optika reaguoja tik į šilumą, nematomas horizontas (aplinka), o tai daro šūvį pavojingu. 4. Siauros panaudojimo galimybės. Su Šiais taikikliais medžiotojai vis tiek negali medžioti trofėjinių kanopinių žvėrių ir vykdyti jų atranką, o šernus ir taip leidžiama medžioti naudojant prožektorius. Be to jau dabar įteisinta naktinio matymo įranga (žiūronai). 5. Visuomenės branda. Didėjantys medžioklės taisyklių pažeidimai rodo, kad medžiotojų visuomenė yra dar nesubrendusi tokios įrangos panaudojimui ir tai gali turėti neigiamų pasekmių kanopinių žvėrių populiacijai (ypač tauriųjų elnių ir stirnų patinų
problema. Naudojant naktinio matymo taikiklius žymiai apsunkinama medžioklės taisyklių laikymosi kontrolė. Kontrolę atliekantys pareigūnai niekada nežinos kas į ką taikosi, kokios ir kur šūvio pasekmės. Atsižvelgti
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Aplinkos ministerija 2015-06-29 Išnagrinėjome Jūsų prašymą pateikti Aplinkos ministerijos poziciją dėl naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje. Informuojame, kad Aplinkos ministerija, siekdama išsiaiškinti, kokią įtaką naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje turės medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo kontrolei, kreipėsi į Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą ir Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentus, kurių pareigūnai vykdo medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo kontrolę.
Šių institucijų pareigūnų nuomone, leidimas naudoti naktinius taikiklius medžiojant šernus tykojant, vienareikšmiškai turės neigiamą įtaką medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo kontrolei. Leidus medžioklėje naudoti naktinius taikiklius - medžiojant šernus tykojant - kontroliuoti, ar naktiniai taikikliai nenaudojami medžiojant kitus medžiojamuosius gyvūnus, būtų neįmanoma. Neužtikrinus kontrolės, Lietuvai kiltų didelės problemos dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos), kurią Lietuva ratifikavo 1996 m., ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos nuostatų gyvendinimo. Atsižvelgus į išdėstytus motyvus, Aplinkos ministerija nepritaria naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje įteisinimui. Atsižvelgti 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kaimo reikalų komitetas 2015-06-10 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3175 ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Atsižvelgti
atmesti atsižvelgiant į įstatymo projektui pateiktas pastabas ir tai, kad Aplinkos ministerija nepritaria šiam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: už svarstomą įstatymo projektą balsavo - 3; prieš – 4; susilaikė – 2 komiteto nariai. 9.
paskirtas pranešėjas: Artūras Paulauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius,
pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Arvydas Vidžiūnas. Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Gintarė Dešukaitė, Leonardas Michelbertas, padėjėja Gintarė Rimeisienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pavadinimo išbrauktini skaičius ir žodis „3 dalies“. Iš projekto 2 straipsnio pavadinimo išbrauktini skaičiai ir žodžiai „1 ir 2 dalių“. Pritarti
projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje teigiama, kad toliau bus dėstomas tik keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas, yra išdėstyta ir 3 dalies pirmoji pastraipa. Pritarti
įgyvendinamuosius teisės aktus“) formuluotina ne kaip įpareigojimas Vyriausybei, o kaip pasiūlymas priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, siūlytina šioje dalyje nurodytą datą pakeisti į 2015 m. liepos
3.
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3175 ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „ už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Kamblevičius. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Paulius Saudargas, Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Gintautas Mikolaitis, Vidas Mikalauskas, Rimas Antanas Ručys, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministras Linas Jonauskas, Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius dr. Jonas Milius, Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Bronius Bradauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2015-06-03 1,2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio pavadinimo išbrauktini skaičius ir žodis „3 dalies“. Iš projekto 2 straipsnio pavadinimo išbrauktini skaičiai ir žodžiai „1 ir 2 dalių“. Pritarti
departamentas2015-06-031
straipsnio pakeitimų esmėje teigiama, kad toliau bus dėstomas tik keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas, yra išdėstyta ir 3 dalies pirmoji pastraipa. Pritarti
departamentas2015-06-033 3.
Projekto 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta Vyriausybės prievolė („priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“) formuluotina ne kaip įpareigojimas Vyriausybei, o kaip pasiūlymas priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, siūlytina šioje dalyje nurodytą datą pakeisti į 2015 m. liepos 31 d. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2015 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-06-22 Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3175 (toliau – Projektas). Projektu siekiama civilinėje apyvartoje nebedrausti naktinių taikiklių, juos leisti įsigyti ir turėti ne tik specialaus statuso subjektams, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigoms, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruotiems juridiniams asmenims, kurie verčiasi A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų A kategorijos ginklams, jų dalių gamyba, A kategorijos ginklų, šaudmenų, jų dalių ir priedėlių tyrimais ir konstravimu užsiimančioms mokslinio tyrimo įstaigoms, Lietuvos bankui, bet ir ne jaunesniems kaip 18 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniams gyventojams, turintiems galiojantį medžiotojo bilietą, ir subjektams, turintiems licenciją nuomoti ginklus, gavus leidimą. Europos teisės departamentas pažymi, kad dėl šių Projekto nuostatų atitikties ES teisei pastabų ir pasiūlymų neturi. Be to, Projektu siūloma numatyti, kad naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje tvarką nustato Aplinkos ministerija.
Šią sritį Europos Sąjungos lygmeniu reglamentuoja 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – Direktyva). Direktyvos 15 straipsnyje yra, be kita ko, numatyta, jog į šios direktyvos V priedo a dalį įrašytų laukinės faunos rūšių gaudymo ir (arba) žudymo atžvilgiu ir tam tikrais atvejais į IV priedo a dalį įrašytų rūšių gaudymui ar žudymui valstybės narės privalo uždrausti naudoti neatrankinius būdus, dėl kurių tokių rūšių populiacijos gali išnykti vietiniu mastu arba būti labai trikdomos, ir ypač drausti naudoti VI priedo a dalyje išvardintus gaudymo ir žudymo būdus (Direktyvos 15 straipsnio a punktas), tarp kurių yra, be kita ko, paminėtos ir tokios priemonės kaip prietaisai taikiniams apšviesti ar taikikliai šaudyti naktį, kuriuos sudaro elektroninio vaizdo didintuvai arba vaizdo konverteriai. Taigi, kaip matyti, minėta direktyvos nuostata, draudžianti naudoti naktinio matymo optiką, taikoma tik gyvūnų, įrašytų į Direktyvos V priedo a dalį ir į IV priedo a dalį, gaudymo ir (arba) žudymo atžvilgiu. Tuo tarpu gyvūnų, kurie nepatenka į Direktyvos V priedo a dalį ir į IV priedo a dalį gaudymo ir (arba) žudymo atžvilgiu Direktyvos 15 straipsnyje nustatytas draudimas nėra taikomas. Nepaisant to, atsižvelgdami į tai, kad teikiamu projektu siūloma naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje tvarką pavesti nustatyti vienai iš atitinkamoje srityje politiką įgyvendinančių institucijų, siūlytume dėl Projekto gauti Lietuvos
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ 2015-06-20 Pasirašydamas šią peticiją pareiškiu, kad aš: •Nesutinku, kad medžiotojai būtų apginkluoti naktiniais taikikliais •Nesutinku, kad ginklų ir šaudmenų verslo interesai būtų iškelti aukščiau už Gamtos apsaugą •Nesutinku, kad laukiniai gyvūnai, kurie yra ir mano turtas, būtų naikinami, tam pasitelkiant moderniausias priemones •Nesutinku, kad ir taip skaudi brakonieriavimo problema būtų dar labiau gilinama •Nesutinku, kad Gamtai ir žmonėms pavojingi ginklų priedėliai būtų laisvai perkami ir parduodami •Nesutinku, kad Lietuva taptų laukinio medžioklės turizmo šalimi •Nesutinku, kad Lietuva nuolat laužytų ir iškraipytų pasirašytas tarptautines konvencijas Aš esu prieš karą žvėrims! Todėl reikalauju imtis visų Jums pagal pareigas priklausančių veiksmų, kad nebūtų priimti planuojami Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimai, kurie sudarytų galimybę medžiotojams ar kitiems civiliams turėti bei naudoti naktinius taikiklius. Nepritarti Argumentai:
Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos leistų naktinius taikiklius ribotai naudoti medžioklėje – medžioti šernus jų tykojant iš bokštelių. Tai sudarytų tinkamas sąlygas sureguliuoti šernų populiacijos gausą, ir taip sumažinti Afrikinio kiaulių maro plitimą bei šernų daromą žalą žemės ūkio pasėliams. Priėmus įstatymo projektą, reikės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai papildyti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, nustatant naktinių taikiklių riboto naudojimo medžioklėje tvarką, kuri užtikrintų, kad naktiniai taikikliai būtų naudojami tik medžiojant šernus jų tykojant iš bokštelių, nenaudojami medžiojant įstatymų saugomiems arba globojamiems gyvūnams medžioti, kitų rūšių medžiojamiesiems gyvūnams. Taip pat užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami Europos laukinės ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) ir 1992 m. gegužės 21 d.
Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos reikalavimai. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-11-14 rašte pažymima, kad, minėta direktyvos nuostata, draudžianti naudoti naktinio matymo optiką, taikoma tik gyvūnų, įrašytų į Direktyvos 92/43/EEB V priedo a dalį ir IV priedo a dalį, gaudymo ir (arba) žudymo atžvilgiu, tuo tarpu į Direktyvos 92/43/EEB V priedo a dalį ir IV priedo a dalį šernai, lapės ir usūriniai šunys nepatenka. Vadinasi šių gyvūnų gaudymo ir (arba) žudymo atžvilgiu Direktyvos 92/43/EEB 15 straipsnyje numatytas draudimas nėra taikomas. Pažymėtina, kad šio įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje įtvirtinta, kad „Naktinis taikiklis – tvirtinamas prie ginklo ir skirtas ginklui nutaikyti į taikinį prietaisas, kuriuo pasinaudojus elektronika, išryškinamas silpnai apšviestas arba neapšviestas taikinys“. Taigi būtų išvengta klaidų medžiojant tamsu paros metu, užtikrintas gyvūno sumedžiojimas jo nesužeidus. 2. Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“ 2015-06-15 Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“ vienija beveik 5 tūkstančius medžiotojų, jungia 46 juridinius asmenis, turi 11 skyrių. 2014 m. gruodžio mėn. 7 d., išplėstiniame valdybos posėdyje, buvo svarstomas klausimas dėl galimybės naudoti naktinio matymo taikiklius medžioklėje. LMS „Gamta“ valdyba vieningai nepritarė šiai idėjai dėl sekančių priežasčių:
saugumas. Tam tikrai asmenų grupei mes norime leisti turėti naktinio taikymo įrangą geresnę negu turi Lietuvos kariuomenė, o tai nėra pateisinama akivaizdžios agresijos akivaizdoje. 2. Naktinio matymo taikikliai labai skiriasi savo techninėmis charakteristikomis.
Gerą vaizdą gali užtikrinti tik labai mažai daliai medžiotojų įperkamos optikos, plataus vartojimo lygio prietaisų išgaunamo vaizdo kokybė yra daugiau negu kritikuotina. 3. Saugaus elgesio medžioklėje taisyklių problema. Naktinio matymo optikų naudojimas dalinai prieštarauja medžioklės taisyklių Lietuvos respublikos teritorijoje 71.12;72.9 ir 72.10 punktams. Medžiotojas negalės numatyti šūvio pasekmių dėl paprasčiausios priežasties, naktinio matymo optika reaguoja tik į šilumą, nematomas horizontas (aplinka), o tai daro šūvį pavojingu. 4. Siauros panaudojimo galimybės. Su Šiais taikikliais medžiotojai vis tiek negali medžioti trofėjinių kanopinių žvėrių ir vykdyti jų atranką, o šernus ir taip leidžiama medžioti naudojant prožektorius. Be to jau dabar įteisinta naktinio matymo įranga (žiūronai). 5. Visuomenės branda. Didėjantys medžioklės taisyklių pažeidimai rodo, kad medžiotojų visuomenė yra dar nesubrendusi tokios įrangos panaudojimui ir tai gali turėti neigiamų pasekmių kanopinių žvėrių populiacijai (ypač tauriųjų elnių ir stirnų patinų). 6. Kontrolės problema. Naudojant naktinio matymo taikiklius žymiai apsunkinama medžioklės taisyklių laikymosi kontrolė. Kontrolę atliekantys pareigūnai niekada nežinos kas į ką taikosi, kokios ir kur šūvio pasekmės. Nepritarti Argumentai:
Žr. prie komiteto argumentų Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ pasiūlymams. 3. Aplinkosaugos koalicija 2015-09-11 Naktiniai taikikliai nepadės spręsti afrikinio kiaulių maro problemos. Europos maisto saugos tarnybos mokslinė studija dėl afrikinio kiaulių maro siūlo kompleksinę strategiją: efektyviau šalinti kritusių šernų kūnus iš miškų, vengti šernų populiacijos auginimo šėrimu, populiaciją mažinti ir kontroliuoti įprasta medžiokle, taip pat medžioti daugiau patelių. Studijoje naktiniai taikikliai įvardinami kaip nepriimtina gyvūnijos valdymo priemonė, kurios naudojimo galimybė nesvarstoma.
Tai atspindi ir atitinka bendrąją Europos kultūrą bei etiką. Lietuvoje jau dabar yra pakankamai priemonių valdyti šernų populiaciją: leidžiama medžioti visus metus, leidžiama naktį naudoti prožektorius, medžiotojai turi moderniausią įrangą. Oficiali statistika rodo, kad šernų populiacija yra stipriai sumažinta (šernų apskaičiuota 2013 m. – 61795, 2014 m. – 22325, 2015 m. – 27497), o šernų sumedžiojama labai daug (sumedžiota 2013 m. – 42263, 2014 m. – 50172, 2015 m.
Tolesnis šernų populiacijos mažinimas priklauso ne nuo įrangos, o daugiausia nuo medžiotojų nuostatų, ypač dėl patelių medžioklės. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nėra visuomenei pateikusi įtikinamų faktinių įrodymų, kad naktiniai taikikliai yra veiksminga ir neišvengiama priemonė. Vietoje to keliama neargumentuota panika, kad dėl maro būtina bet kokiomis priemonėmis naikinti šernus. Iš keturių afrikinio kiaulių maro paveiktų ES šalių (Baltijos šalys ir Lenkija) tik Latvijoje leidžiami naktiniai taikikliai. Jų įteisinimas maro nesustabdė. Naktinių taikiklių įteisinimas padarys didelę žalą gyvūnijai ir jos apsaugai. Naktinių taikiklių naudojimas stipriai sumažina žvėrių galimybę pabėgti bei iš esmės panaikina jų ramybės periodą.
Toks laukinės gamtos išnaudojimas prieštarauja lietuviškai ir europinei kultūrai, gyvūnijos apsaugos principams ir pačiai medžioklės etikai. Suintensyvėjusi medžioklė naktį padidins gyvūnų sužalojimų riziką ir patiriamas kančias. Naktiniai taikikliai, leidžiantys tamsoje šaudyti į žvėris, dar labiau išaugins brakonieriavimo mastą – didelė dalis sulaikomų brakonierių yra patys medžiotojai su legaliai laikomais ginklais. Nėra jokio būdo nustatyti ir įrodyti, ar žvėris buvo sumedžiotas su ar be taikiklio. Todėl negalės būti įgyvendinta kontrolė, ar naktiniai taikikliai naudojami tik šernų medžioklėje. Neveikiant kontrolei, naktiniai taikikliai bus naudojami šaudant ir kitas, – taip pat ir Berno konvencijos saugomas, – rūšis, taip darant žalą jų populiacijoms bei pažeidžiant konvenciją. Nors siūloma įvesti agresyvią ir gamtai pavojingą priemonę, tačiau nėra numatoma, kada ir kaip jos būtų atsisakoma. Dėl to gamta patirs ilgalaikę žalą, net ir pasibaigus maro epidemijai. Pataisos ir jų priėmimo procesas silpnina pilietinę visuomenę. Demokratinėje šalyje pavojingi ir etiškai abejotini sprendimai, kuriems nepritaria didelė dalis visuomenės, turi būti pagrįsti patikimais duomenimis ir argumentais. Iki šiol nepateikta jokių faktais paremtų įrodymų, kad taikikliai padės spręsti problemą, o jų įteisinimas yra būtinas. Gyvūnijos apsauga yra viešas interesas ir bendras visos visuomenės, o ne privatus medžiotojų reikalas.
Visuomenė išreiškė savo neigiamą nuomonę, pasirašydami peticijas prieš taikiklius 2 (beveik 11,000 parašų) bei prieš drastiškas maro suvaldymo priemones 3 (virš 12,000 parašų). Su gyvūnija ir gamtos apsauga susijusios Lietuvos nevyriausybinės organizacijos, Aplinkos ministerija, už medžioklę atsakingi jos ekspertai, gyvūnijos apsaugos kontrolę atliekančios tarnybos, taip pat didelė dalis medžiotojų yra prieš naktinius taikiklius. Iš trijų Lietuvos medžiotojų sąjungų tik vienos – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) – vadovai remia ir aktyviai propaguoja naktinių taikiklių įteisinimą. Tačiau 2014 m. rugsėjo 10 d. LMŽD Taryba nubalsavo nepalaikyti naktinių taikiklių įteisinimo. Abejonių dėl galimo verslo interesų propagavimo kelia tai, kad LMŽD Taryboje yra didžiausio Lietuvos ginklų ir šaudmenų pardavėjo UAB „Oksalis“ direktorius G. Misiukevičius. Medžiotojai neslepia, kad tarp jų yra naudojančių naktinius taikiklius, nors tai ir yra nelegalu. Todėl taikiklių įteisinimas būtų neetiškų ir įstatymų nesilaikančių medžiotojų skatinimas. Pavasarį prasidėjęs projekto nagrinėjimas Seime buvo dirbtinai skubinamas, buvo vengiama diskusijų, oponuojantys marginalizuojami ir menkinami. Tai rodo išankstinį nusistatymą pataisas priimti bet kokiu būdu, taip pat smukdo ir taip žemą visuomenės pasitikėjimą Seimu. Nepritarti Argumentai:
Žr. prie komiteto argumentų Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ pasiūlymams. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2015-06-29 Išnagrinėjome Jūsų prašymą pateikti Aplinkos ministerijos poziciją dėl naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje. Informuojame, kad Aplinkos ministerija, siekdama išsiaiškinti, kokią įtaką naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje turės medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo kontrolei, kreipėsi į Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą ir Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentus, kurių pareigūnai vykdo medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo kontrolę. Šių institucijų pareigūnų nuomone, leidimas naudoti naktinius taikiklius medžiojant šernus tykojant, vienareikšmiškai turės neigiamą įtaką medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo kontrolei. Leidus medžioklėje naudoti naktinius taikiklius - medžiojant šernus tykojant - kontroliuoti, ar naktiniai taikikliai nenaudojami medžiojant kitus medžiojamuosius gyvūnus, būtų neįmanoma. Neužtikrinus kontrolės, Lietuvai kiltų didelės problemos dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos), kurią Lietuva ratifikavo 1996 m., ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos nuostatų gyvendinimo. Atsižvelgus į išdėstytus motyvus, Aplinkos ministerija nepritaria naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje įteisinimui. Nepritarti Argumentai:
Žr. prie komiteto argumentų Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ pasiūlymams. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kaimo reikalų komitetas 2015-06-10 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3175 ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti 7.
patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto bei teikti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo NR. IX-705 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3175
(2) ir jo lyginamąjį variantą. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6; prieš – 4; susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algimantas Salamakinas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas