priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio (toliau – Priedėlis) 15 skyriaus pirmajame skirsnyje numatyta, kad Seimas, atsižvelgdamas į ilgalaikius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius, įstatymu reglamentuoja krašto apsaugos sistemą (toliau – KAS), taip pat kiekvienais metais įstatymu nustato kitų metų principinę kariuomenės struktūrą ir ribinius karių, statutinių KAS tarnautojų ir kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius. Priedėlio 18 skyriuje nurodyta, kad principinę kariuomenės struktūrą krašto apsaugos ministro teikimu, pritarus Valstybės gynimo tarybai ir gavus Vyriausybės įgaliojimą, tvirtina Seimas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 11 punktu ir 10¹ straipsniu, krašto apsaugos ministras teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas kasmet Seimui tvirtinti kitų metų principinę kariuomenės struktūrą (nuolatinių junginių ir dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų, išskyrus parengtojo rezervo karinius vienetus, skaičių, bendrą ribinį karių skaičių, ribinius profesinės ir privalomosios pradinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių, kariūnų, kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius), civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinį skaičių, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius. Vadovaudamasi šiomis nuostatomis, Krašto apsaugos ministerija parengė Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2016 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2021 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2016 metais ir 2021 metais patvirtinimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas). Šiuo Įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo vykdomą KAS parlamentinę kontrolę, Priedėlio 15 skyriaus pirmojo skirsnio ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 11 punkto ir 10¹ straipsnio nuostatas.
Įstatymo projektas nustato principinę 2016 m. kariuomenės struktūrą, t. y. nuolatinius junginius, dalinius ir jiems prilygintus karinius vienetus, taip pat ribinius KAS tarnaujančių karių skaičius ir ribinį statutinių valstybės tarnautojų skaičių, ribinį privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių. Šiuo Įstatymo projektu nustatomos principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gairės, t. y. planuojama principinė kariuomenės struktūra, ribiniai KAS tarnaujančių karių skaičiai ir ribinis statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2021 m. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamento direktorius Artūras Balynas, tel. (8 5) 273 5570, Personalo analizės ir planavimo skyriaus vedėjas mjr. Gintautas Žukaitis, tel. (8 5) 263 5906, ir Personalo analizės ir planavimo skyriaus vyr. specialistas kpt. Tadas Žemgulys, tel. (8 5) 265 7513. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu principinę kariuomenės struktūrą, bendrą ribinį karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų skaičių nustato Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2015 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2015 metais ir 2020 metais patvirtinimo įstatymas Nr. XII-997, priimtas 2014 m. liepos 10 d. (toliau – Įstatymas). 4.
rezultatų laukiama Atsižvelgiant į geopolinę situaciją, nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes bei būtinybę stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, įstatymo projekte siūloma 2016 m. principinę kariuomenės Sausumos pajėgų struktūrą, palyginti su
pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“ sudarys Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas. Sausumos pajėgose įkuriama nauja Motorizuotoji pėstininkų brigada, kurią sudarys Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas. 2021 m. planuojama, kad Mechanizuotoji pėstininkų brigada
„Geležinis Vilkas“ bus papildyta Logistikos batalionu, o Motorizuotoji
pėstininkų brigada – Motorizuotuoju pėstininkų batalionu ir Artilerijos batalionu. Pakeitimai susiję su ribiniais karių skaičiais. Bendras ribinis KAS karių skaičius 2016 m. nustatomas nuo 17 890 iki 22 760: ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 9 050 iki 10 100, ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 4 800 iki 6 300, ribinis kariūnų skaičius – nuo 190 iki 270, ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 3 350 iki 4 090, ribinis pratybose ir mokymuose dalyvaujančių karių skaičius – nuo 500 iki 2 000. 2021 m. bendras ribinis KAS karių skaičius nustatomas nuo 19 690 iki 25 570: ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 14 000 iki 19 000, ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 5 500 iki 6 300, ribinis kariūnų skaičius – nuo 190 iki 270.
Pradinės privalomios pradinės karo tarnybos (dalyvaujančių baziniuose kariniuose mokymuose ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose) karių ir pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičių siūloma neįtraukti į bendrą ribinį KAS karių skaičių, nes šie kariai tarnybą atlieka trumpą laiką, nėra skiriami į pareigas kariniuose daliniuose ir po mokymų įrašomi kaip parengtojo rezervo kariai. Per artimiausius 6 metus numatoma nuosekliai didinti profesinės karo tarnybos karių skaičių: palyginti su 2015 m., 2016 m. profesinės karo tarnybos karių ribinio skaičiaus žemutinė riba didėja 1 250, o viršutinė riba didėja 1
3002021 m. profesinės karo tarnybos karių skaičius planuojamas nuo 14 000 iki 19 000. Profesinės karo tarnybos karių
ribinis skaičius didinamas siekiant spręsti Lietuvos kariuomenės kovinių vienetų komplektavimo problemas ir iki 2021 m. pasiekti, kad kovinių vienetų personalas būtų sukomplektuotas maksimaliai. Kad būtų pasiekti numatyti skaičiai, kariuomenės verbavimo ir atrankos procese pagrindinis prioritetas bus teikiamas kandidatams, pareiškusiems norą tapti profesinės karo tarnybos kariais. Jie būtų priimami net ir neatlikę privalomosios pradinės karo tarnybos ar kitu būdu neįgiję reikiamo pagrindinio karinio parengtumo ir nustatyto bandomojo laikotarpio metu būtų siunčiami į bazinio karinio rengimo kursus. Profesinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimu siekiama ne tik pagerinti kariuomenės komplektavimo situaciją, bet ir daugiau dėmesio skirti parengtojo rezervo karių parengimo kokybei. Numatoma parengtąjį kariuomenės personalo rezervą papildyti gerai parengtais, į atsargą išleidžiamais profesinės karo tarnybos kariais.
Ribinis generolų ir admirolų skaičius 2016 m. nustatomas iki 10 (2015 m. nustatyta iki 9), pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 33 (2015 m. – iki 30), pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 135 (2015 m. – iki 123), majorų ir komandorų leitenantų – iki 402 (2015 m. – iki 365). 2021 m. generolų ir admirolų ribinis skaičius nustatomas iki 14, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 53, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 218, majorų ir komandorų leitenantų – iki
didinamas atsižvelgiant į bendrą numatomą profesinės ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didėjimą, taip pat į numatomą karininkų skyrimą į Lietuvoje steigiamą NATO vadovavimo ir valdymo elementą ir atstovavimo didinimą NATO štabuose užsienyje. Tai padės pasiekti, kad patvirtintos struktūros Lietuvos kariuomenės kariniai vienetai turėtų reikalingą personalą, ir užtikrinti, kad karininkų karjera būtų planuojama nuosekliai. Karininkui, užimančiam atitinkamo karinio laipsnio pareigas, būtų suteikiamas šioms pareigoms užimti nustatytas karininko laipsnis, o už vienodų pareigų vykdymą taikomos vienodos apmokėjimo sąlygos. Taip pat nuoseklus karininkų karjeros planavimas sudarys sąlygas kariams tobulinti profesinius gebėjimus, o krašto pasaugos sistemai išsaugoti aukštos kvalifikacijos karininkus. Karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius 2016 nustatomas toks pat kaip ir 2015 m. – nuo 4 800 iki 6 300, o 2021 m. – nuo 5 500 iki 6 300. Kariūnų ribinis skaičius 2016 ir 2021 m. nustatomas toks pat kaip ir 2015 m. – nuo 190 iki 270. 2016 m. privalomąją pradinę karo tarnybą planuojama vykdyti organizuojant nuolatinę privalomąja pradinę karo tarnybą ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymus.
O 2021 m. privalomąją pradinę karo tarnybą planuojama vykdyti organizuojant bazinius karinius mokymus ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymus. Bendras ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius 2016 m. nustatomas nuo 3 350 iki 4 090. Palyginti su 2015 m., apatinė riba mažėja 200, viršutinė riba – 1 000 karių. Šis mažėjimas susijęs su bazinių karinių mokymų sustabdymu. 2016 m. karių, dalyvaujančių baziniuose kariniuose mokymuose, nustatomas skaičius yra 0. 2021 m. jis nustatomas nuo 200 iki 600. 2016 m. karių, atliekančių nuolatinę privalomąja pradinę karo tarnybą, skaičius nustatomas nuo 3 000 iki 3 500, o 2021 m. – 0. 2016 m. ir 2021 m. karių, dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose, nustatomas toks pats skaičius – nuo 350 iki 590. 2021 m. bazinių karinių mokymų dalyvių skaičius mažinamas atsižvelgiant į tai, kad didžiajai daliai kandidatų, kurie norės dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose, yra sudarytos sąlygas iš karto tapti profesinės karo tarnybos kariais, o baziniuose kariniuose mokymuose galės ir toliau dalyvauti piliečiai, norintys atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Ribinis pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičius 2016 m., palyginti su 2015 m., didėja ir nustatomas nuo 500 iki 2 000, o 2021 m. planuojamas nuo 1 000 iki 2 000. Ribinis civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2016 m., palyginti su 2015 m., didėja ir nustatomas nuo 220 iki 280. O 2021 m. planuojamas civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų skaičius nustatomas nuo 300 iki 360.
Civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų skaičius didinamas, atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemoje didėjantį poreikį valstybės tarnautojų, kurie turi įgiję pakankamai specialiųjų žinių ir patirties specifinėms gynybos specialisto funkcijoms ir pareigoms atlikti, t. y. tokioms funkcijoms ir pareigoms, kurios apima kibernetinės žvalgybos ir kontržvalgybos stiprinimą dėl nuolat augančio įvairių kibernetinių grėsmių bei kibernetinių incidentų skaičiaus, karinės įrangos ir ginkluotės įsigijimo procedūroms organizuoti. Pritarus Įstatymo projektui, bus įgyvendintos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatos, taip pat bus sudarytos prielaidos planuoti vidutinio ir trumpojo laikotarpio KAS pajėgumų plėtrą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 9.
atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. 10. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Reikės pakeisti šiuos teisės aktus:
1Lietuvos Respublikos Prezidento 2012 m. kovo 23 d. dekretą Nr. 1K-1002 „Dėl kariuomenės dalinių nuolatinio dislokavimo taikos metu vietos“,
Krašto apsaugos ministerija, projektas bus pateiktas įsteigus Motorizuotąją pėstininkų brigadą. 2. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. vasario 21 d. įsakymas Nr. 4-72 „Dėl Perkančiųjų organizacijų sąrašų patvirtinimo“, informacija bus pateikta įsteigus Motorizuotąją pėstininkų brigadą. 11. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projekte numatytiems pokyčiams įgyvendinti 2016 m., palyginti su 2015 m., papildomai reikės apie 14,2 mln. eurų, o 2021 m. – apie 91,9 mln. eurų daugiau valstybės biudžeto asignavimų. Asignavimai įstatymo projekto pokyčiams įgyvendinti bus numatyti Krašto apsaugos ministerijos 2016–2021 m. biudžeto projekte. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų negauta. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„Lietuvos kariuomenė“, „karinis personalas“. 14. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir
paaiškinimai Nėra.
2015-06-02 Nr. XIIP-3160 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
2015-06-17 Nr. XIIP-3160(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
dalyvavo: komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, pirmininko pavaduotojas Michal Mackevič, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Valdas Vasiliauskas, Eduardas Šablinskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Tomas Marozas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Prezidentės patarėjas Valdemaras Sarapinas, KAM Personalo departamento Personalo analizės ir planavimo skyriaus vedėjas mjr. Gintautas Žukaitis, Kariuomenės vado padėjėjas plk. Valdemaras Rupšys, Lietuvos kariuomenės Teisės departamento direktorius Teisutis Jasiulionis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-02 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų komitetų ir komisijų sprendimai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: už
Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas