Projekto lyginamasis variantas Lyginamasis projekto variantas
2015 m. gegužės d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Specialaus statuso subjektų veiklai, susijusiai su ginklų apyvarta, galioja jų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir specialaus statuso subjektų pasitvirtintos tvarkos, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17) snaiperiniai graižtviniai šaunamieji ginklai, skirti kariniam naudojimui, kurių kalibras yra 12,7 mm arba didesnis, išskyrus senovinius ginklus ir senovinių ginklų kopijas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) lazeriniai taikikliai, išskyrus sportui
ir Lietuvos šaulių sąjungos nario (toliau – šaulio) tarnybai naudojamus lazerinius taikiklius;“
pakeitimas
1 dalį 8 punktu: „8) šaulio tarnybai.“
2Buvusį 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą laikyti 9 punktu. 5 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 13 straipsnį 9 dalimi:
„9. Šaulio tarnybai B ir C kategorijų ginklus, jų
šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų Lietuvos šaulių sąjungos nariai, LŠS vado nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę Policijos įstaigos leidimą.“
straipsnio 9; 10; 11; 12 dalis atitinkamai laikyti 10; 11; 12; 13 dalimis. 6 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) trumpuosius šaunamuosius ginklus nešiotis taip, kad kiti asmenys
jų nematytų. Matomoje vietoje dėkle ginklą gali nešiotis uniformuotas valstybės institucijos pareigūnas, uniformuotas šaulys ar asmuo, turintis ginklą profesinei veiklai vykdyti;“
Pakeisti 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) dujinį ginklą nešiotis taip, kad kiti asmenys jo nematytų. Matomoje vietoje dėkle ginklą gali nešiotis uniformuotas valstybės institucijų pareigūnas, uniformuotas šaulys ar asmuo, turintis ginklą profesinei veiklai vykdyti;“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Leidimas laikyti ginklą nesuteikia teisės nešiotis ginklą ir šaudmenis, išskyrus rikiuotės ir karinių ceremonijų renginius, kuriuose dalyvauja Lietuvos šaulių sąjunga.“
dalimi:
„8. Šaulio tarnybai skirti ginklai ir šoviniai gali būti
naudojami Lietuvos šaulių sąjungos vado nustatyta tvarka ir pagrindais, o atliekant Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir 14 straipsnyje nustatytą šaulio tarnybą, šaunamieji ginklai ir specialiosios priemonės naudojamos Karinės jėgos naudojimo statuto 8 straipsnyje nustatytais pagrindais.“
9; 10; 11 dalimis. 10 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Specialaus statuso subjektų pareigūnai, išskyrus Lietuvos šaulių sąjungą,
tarnybinėms pareigoms atlikti jiems priklausančius B, C, D kategorijų ginklus, šaudmenis išveža iš Lietuvos Respublikos ir įveža į ją turėdami specialaus statuso subjekto vadovo išduotą leidimą.“
straipsnio papildymas
1Papildyti 40 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Fizinio asmens, turinčio ginklą ir šovinius šaulio
tarnybai, leidimas laikyti ginklą ir šovinius panaikinamas netekus narystės Lietuvos šaulių sąjungoje“. 2. Buvusias 40 straipsnio 5; 6; 7 dalis atitinkamai laikyti 6; 7; 8 dalimis. 12 straipsnis.
1Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė panaikina Šaulių sąjungos šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įsigijimo, registravimo,
saugojimo, išdavimo, apskaitos ir naudojimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1514 „Dėl Šaulių sąjungos šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įsigijimo, registravimo, saugojimo, išdavimo, apskaitos ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“ ir vėlesnius šio nutarimo pakeitimus. 3. Vyriausybė per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos peržiūri galiojančius teisės aktus, susijusius su šio įstatymo nuostatomis, ir prireikus priima atitinkamus jų pakeitimus arba parengia naujų teisės aktų projektus. 4. Lietuvos šaulių sąjungos vadas per 3 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo dienos priima teisės aktų pakeitimus ar parengia ir priima naujus teisės aktus, susijusius su šiais Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymo pakeitimais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Arvydas Anušauskas Audronius Ažubalis Stasys Šedbaras
Projekto lyginamasis variantas Lyginamasis projekto variantas
2015 m. liepos d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Specialaus statuso subjektų veiklai, susijusiai su ginklų apyvarta, galioja jų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir specialaus statuso subjektų pasitvirtintos tvarkos, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17) snaiperiniai graižtviniai šaunamieji ginklai, skirti kariniam naudojimui, kurių kalibras yra 12,7 mm arba didesnis, išskyrus senovinius ginklus ir senovinių ginklų kopijas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) lazeriniai taikikliai, išskyrus sportui
ir Lietuvos šaulių sąjungos nario (toliau – šaulio) tarnybai naudojamus lazerinius taikiklius;“
pakeitimas
1 dalį 8 punktu: „8) šaulio tarnybai.“
2Buvusį 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą laikyti 9 punktu. 5 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 13 straipsnį 9 dalimi:
„9. Šaulio tarnybai B ir C kategorijų ginklus, jų
šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų Lietuvos šaulių sąjungos nariai, LŠS vado nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę Policijos įstaigos leidimą.“
straipsnio 9; 10; 11; 12 dalis atitinkamai laikyti 10; 11; 12; 13 dalimis. 6 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) trumpuosius šaunamuosius ginklus nešiotis taip, kad kiti asmenys
jų nematytų. Matomoje vietoje dėkle ginklą gali nešiotis uniformuotas valstybės institucijos pareigūnas, uniformuotas šaulys ar asmuo, turintis ginklą profesinei veiklai vykdyti;“
Pakeisti 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) dujinį ginklą nešiotis taip, kad kiti asmenys jo nematytų. Matomoje vietoje dėkle ginklą gali nešiotis uniformuotas valstybės institucijų pareigūnas, uniformuotas šaulys ar asmuo, turintis ginklą profesinei veiklai vykdyti;“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Leidimas laikyti ginklą nesuteikia teisės nešiotis ginklą ir šaudmenis, išskyrus rikiuotės ir karinių ceremonijų renginius bei Lietuvos Šaulių sąjungos vado patvirtintus mokymus, kuriuose dalyvauja Lietuvos šaulių sąjunga.“
dalimi:
„8. Šaulio tarnybai skirti ginklai ir šoviniai gali būti
naudojami Lietuvos šaulių sąjungos vado nustatyta tvarka ir pagrindais, o atliekant Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir 14 straipsnyje nustatytą šaulio tarnybą, šaunamieji ginklai ir specialiosios priemonės naudojamos Karinės jėgos naudojimo statuto 8 straipsnyje nustatytais pagrindais.“
9; 10; 11 dalimis. 10 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Specialaus statuso subjektų pareigūnai, išskyrus Lietuvos šaulių sąjungą,
tarnybinėms pareigoms atlikti jiems priklausančius B, C, D kategorijų ginklus, šaudmenis išveža iš Lietuvos Respublikos ir įveža į ją turėdami specialaus statuso subjekto vadovo išduotą leidimą.“
straipsnio papildymas
1Papildyti 40 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Fizinio asmens, turinčio ginklą ir šovinius šaulio
tarnybai, leidimas laikyti ginklą ir šovinius panaikinamas netekus narystės Lietuvos šaulių sąjungoje“. 2.
straipsnio 5; 6; 7 dalis atitinkamai laikyti 6; 7; 8 dalimis. 12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. liepos 1 d.
lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė panaikina Šaulių sąjungos šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įsigijimo, registravimo, saugojimo, išdavimo, apskaitos ir naudojimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1514 „Dėl Šaulių sąjungos šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įsigijimo, registravimo, saugojimo, išdavimo, apskaitos ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“ ir vėlesnius šio nutarimo pakeitimus. 3. Vyriausybė per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos peržiūri galiojančius teisės aktus, susijusius su šio įstatymo nuostatomis, ir prireikus priima atitinkamus jų pakeitimus arba parengia naujų teisės aktų projektus. 4. Lietuvos šaulių sąjungos vadas per 3 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo dienos priima teisės aktų pakeitimus ar parengia ir priima naujus teisės aktus, susijusius su šiais Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymo pakeitimais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Arvydas Anušauskas
RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO Nr. IX-705 1, 3, 7, 11, 13, 30, 31, 33, 34, 37 ir 40 STRAIPSNIŲ
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Šaulių sąjunga Lietuvos teritorijoje veikia jau nuo 1919 m. birželio 27 d. Lietuvos šaulių sąjunga ir jos nariai atliko svarbų vaidmenį atkuriant Lietuvos valstybę, ginant jos laisvę nepriklausomybės kovose 1919–1920 metais, organizuojant ir vykdant Klaipėdos krašto sukilimą 1923 metais, ginklu priešinantis Sovietų Sąjungos okupacijai 1944–1953 metais ir ginant atkurtąją Lietuvos Respublikos nepriklausomybę 1991 metais. Vertinant Lietuvos šaulių sąjungos indėlį į šalies nacionalinio saugumo užtikrinimą ir suvokiant būtinybę tobulinti Lietuvos šaulių sąjungos veiklos teisinius pagrindus, atsižvelgiant į kintančius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius ir siekiant skatinti Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) veiklą kaip vieną iš būdų Lietuvos Respublikos piliečiams pasirengti vykdyti savo konstitucinę teisę ir pareigą ginti Tėvynę bei siekiant stiprinti LŠS kaip jungiamąją visuomenės ir Lietuvos kariuomenės bei kitų ginkluotųjų pajėgų grandį, policijos ir kitų valstybės institucijų talkininkę, pilietinio ir tautinio ugdymo subjektą reikalinga įstatymu nustatyti Lietuvos šaulių sąjungos nario (šaulio) teisę laikyti LŠS priklausiantį automatinį šaunamąjį ginklą namuose, o taip pat įsigyti B ir C kategorijų ginklus ir šovinius jiems asmeninėn nuosavybėn su tikslu juos naudoti šaulio tarnybai ir savigynai taip pat šaulius prireikus panaudoti, kaip sudedamąją Viešosios tvarkos apsaugos komendantūros dalį. 2.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą rengė ir tobulino LŠS vado įsakymu patvirtinta Teisės aktų rengimo darbo grupė: dr. Audrius Skaistys, Robert Juodka, Rolandas Misius, Andrius Kaluina, Darius Žvironas, Artūras Orševskis, Svaigedas Stoškus, Jonas Černius, Andrius Zimaitis ir Dominykas Vizbaras. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nėra nuostatų, suteikiančių teisę šauliams įsigyti ginklą šaulio tarnybai. Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas reglamentuoja sąjungos, kaip specialaus statuso subjekto, teisę įsigyti, turėti ir naudoti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis bei specialiąsias priemones, tačiau nesuteikia teisės šaunamuosius ginklus ir šaudmenis įsigyti kiekvienam Lietuvos šaulių sąjungos nariui (šauliui). Kadangi Lietuvos šaulių sąjunga neturi pakankamai lėšų užtikrinti (dėl ribotų valstybės biudžeto asignavimų), kad visi sąjungos nariai pratybų, mokymų metus arba atlikdami šaulio tarnybą turėtų ginklus ir šaudmenis jiems, reikalinga suteikti teisę asmenims Lietuvos šaulių sąjungos nario (šaulio) tarnybai įsigyti ginklus ir šaudmenis patiems (savo lėšomis) asmeninėn nuosavybėn. Taip pat šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme Lietuvos šaulių sąjungos nariai nėra laikomi sudedamąja Viešosios tvarkos komendantūros dalimi ir nėra nenumatyta, kad nepaprastosios padėties metu ginklai negali būti laikinai paimti iš Lietuvos šaulių sąjungos narių (šaulių). Karo padėties įstatymas numato apribojimus asociacijoms karo padėties metu.
Lietuvos šaulių sąjungos teisinė forma yra asociacija, todėl būtina pakeisti dabartines šio įstatymo nuostatas ribojančias arba draudžiančias Lietuvos šaulių sąjungai veikti karo padėties metu, o taip pat draudžiančias Lietuvos piliečiams karo padėties metu tapti Lietuvos šaulių sąjungos nariais. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymo pakeitimo projekte siūloma suteikti teisę ne jaunesniems nei 18 metų šauliams išlaikiusiems egzaminą ir gavusiems leidimą namuose laikyti (turint tam teisės aktais nustatytas sąlygas) Lietuvos šaulių sąjungai priklausantį automatinį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis jam, o taip pat galimybę analogiškas sąlygas atitinkantiems šauliams šaulio tarnybai įsigyti asmeninėn nuosavybėn B ir C kategorijų ginklus ir jų šaudmenis. Taip pat suteikti teisę Lietuvos šaulių sąjungos nario (šaulio) tarnybos metu nešiotis B ir C kategorijų ilguosius ir trumpuosius ginklus, jų šovinius, o ne tarnybos metu savigynos tikslais nešiotis B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus ir jų šovinius. Projekte siūloma nustatyti, kad Lietuvos šaulių sąjungos nariai (šauliai) ginklą tarnybos metu gali naudoti tokia pat tvarka ir atvejais, kokie bus nustatyti LŠS vado įsakyme, o kooperuojantis su Lietuvos kariuomene - tokiais pat pagrindais, kurie yra nustatyti Karinės jėgos naudojimo statuto 8 straipsnyje. Šiais pakeitimais tikimasi stiprinti LŠS ir siekti, kad sąjungos nariai galėtų prisidėti prie valstybinių institucijų ginant Lietuvos Respubliką, svarbius objektus ir valstybės teritorijos vientisumą. Taip pat siekiama įtvirtinti teisinį pagrindą įsigyti ginklą šaulio tarnybai ir taip skatinti visuomenę prisidėti prie šios sąjungos veiklos.
Taip pat užtikrinti, kad Lietuvos šaulių sąjungos nariai (šauliai) tarnybos metu turėtų ginklus ir galėtų jais tinkamai naudotis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymų projektu neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Siūlomos įstatymo pataisos nedarys įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektas verslo sąlygoms esminės įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo projekte siūloma Vyriausybei panaikinti Šaulių sąjungos šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įsigijimo, registravimo, saugojimo, išdavimo, apskaitos ir naudojimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1514 „Dėl Šaulių sąjungos šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įsigijimo, registravimo, saugojimo, išdavimo, apskaitos ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“ ir vėlesnius šio nutarimo pakeitimus. Lietuvos šaulių sąjungos vadas per 3 mėnesius nuo teikiamų įstatymų projektų įsigaliojimo privalės priimti atitinkamus teisės aktų pakeitimus ir parengti bei patvirtinti naujus teisės aktus. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis visų teisės aktų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus siūlomus Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymo pakeitimus reikės pakeisti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymą Nr.V-362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ su visais vėlesniais minėto įsakymo pakeitimais. Tuo atveju, jeigu bus reikalinga priimti arba pakeisti kitus Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymą ir Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymą ir Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymą įgyvendinančius teisės aktus tai padaryti pavedama Vyriausybei. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus, o atvirkščiai – bus galima šauliams savo lėšomis prisidėti prie krašto gynybinių pajėgumų stiprinimo. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Gauta Policijos departamento prie VRM Generalinio komisaro Lino Pernavo preliminari išvada ir Policijos departamento prie VRM Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininko Audriaus Čiupalos išvada. 14.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Šaulio tarnyba, snaiperiniai šaunamieji ginklai. Teikia Seimo nariai: Arvydas Anušauskas Audronius Ažubalis Stasys Šedbaras
RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO Nr. IX-705 1, 3, 7, 11, 13, 30, 31, 33, 34, 37 ir 40 STRAIPSNIŲ
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Šaulių sąjunga Lietuvos teritorijoje veikia jau nuo 1919 m. birželio 27 d. Lietuvos šaulių sąjunga ir jos nariai atliko svarbų vaidmenį atkuriant Lietuvos valstybę, ginant jos laisvę nepriklausomybės kovose 1919–1920 metais, organizuojant ir vykdant Klaipėdos krašto sukilimą 1923 metais, ginklu priešinantis Sovietų Sąjungos okupacijai 1944–1953 metais ir ginant atkurtąją Lietuvos Respublikos nepriklausomybę 1991 metais. Vertinant Lietuvos šaulių sąjungos indėlį į šalies nacionalinio saugumo užtikrinimą ir suvokiant būtinybę tobulinti Lietuvos šaulių sąjungos veiklos teisinius pagrindus, atsižvelgiant į kintančius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius ir siekiant skatinti Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) veiklą kaip vieną iš būdų Lietuvos Respublikos piliečiams pasirengti vykdyti savo konstitucinę teisę ir pareigą ginti Tėvynę bei siekiant stiprinti LŠS kaip jungiamąją visuomenės ir Lietuvos kariuomenės bei kitų ginkluotųjų pajėgų grandį, policijos ir kitų valstybės institucijų talkininkę, pilietinio ir tautinio ugdymo subjektą reikalinga įstatymu nustatyti Lietuvos šaulių sąjungos nario (šaulio) teisę laikyti LŠS priklausiantį automatinį šaunamąjį ginklą namuose, o taip pat įsigyti B ir C kategorijų ginklus ir šovinius jiems asmeninėn nuosavybėn su tikslu juos naudoti šaulio tarnybai ir savigynai taip pat šaulius prireikus panaudoti, kaip sudedamąją Viešosios tvarkos apsaugos komendantūros dalį. 2.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą rengė ir tobulino Seimo narys Arvydas Anušauskas, LŠS vado įsakymu patvirtinta Teisės aktų rengimo darbo grupė: dr. Audrius Skaistys, Robert Juodka, Rolandas Misius, Andrius Kaluina, Darius Žvironas, Artūras Orševskis, Svaigedas Stoškus, Jonas Černius, Andrius Zimaitis ir Dominykas Vizbaras. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nėra nuostatų, suteikiančių teisę šauliams įsigyti ginklą šaulio tarnybai. Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas reglamentuoja sąjungos, kaip specialaus statuso subjekto, teisę įsigyti, turėti ir naudoti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis bei specialiąsias priemones, tačiau nesuteikia teisės šaunamuosius ginklus ir šaudmenis įsigyti kiekvienam Lietuvos šaulių sąjungos nariui (šauliui). Kadangi Lietuvos šaulių sąjunga neturi pakankamai lėšų užtikrinti (dėl ribotų valstybės biudžeto asignavimų), kad visi sąjungos nariai pratybų, mokymų metus arba atlikdami šaulio tarnybą turėtų ginklus ir šaudmenis jiems, reikalinga suteikti teisę asmenims Lietuvos šaulių sąjungos nario (šaulio) tarnybai įsigyti ginklus ir šaudmenis patiems (savo lėšomis) asmeninėn nuosavybėn. Taip pat šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme Lietuvos šaulių sąjungos nariai nėra laikomi sudedamąja Viešosios tvarkos komendantūros dalimi ir nėra nenumatyta, kad nepaprastosios padėties metu ginklai negali būti laikinai paimti iš Lietuvos šaulių sąjungos narių (šaulių). Karo padėties įstatymas numato apribojimus asociacijoms karo padėties metu.
Lietuvos šaulių sąjungos teisinė forma yra asociacija, todėl būtina pakeisti dabartines šio įstatymo nuostatas ribojančias arba draudžiančias Lietuvos šaulių sąjungai veikti karo padėties metu, o taip pat draudžiančias Lietuvos piliečiams karo padėties metu tapti Lietuvos šaulių sąjungos nariais. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymo pakeitimo projekte siūloma suteikti teisę ne jaunesniems nei 18 metų šauliams išlaikiusiems egzaminą ir gavusiems leidimą namuose laikyti (turint tam teisės aktais nustatytas sąlygas) Lietuvos šaulių sąjungai priklausantį automatinį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis jam, o taip pat galimybę analogiškas sąlygas atitinkantiems šauliams šaulio tarnybai įsigyti asmeninėn nuosavybėn B ir C kategorijų ginklus ir jų šaudmenis. Taip pat suteikti teisę Lietuvos šaulių sąjungos nario (šaulio) tarnybos metu nešiotis B ir C kategorijų ilguosius ir trumpuosius ginklus, jų šovinius, o ne tarnybos metu savigynos tikslais nešiotis B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus ir jų šovinius. Projekte siūloma nustatyti, kad Lietuvos šaulių sąjungos nariai (šauliai) ginklą tarnybos metu gali naudoti tokia pat tvarka ir atvejais, kokie bus nustatyti LŠS vado įsakyme, o kooperuojantis su Lietuvos kariuomene - tokiais pat pagrindais, kurie yra nustatyti Karinės jėgos naudojimo statuto 8 straipsnyje. Šiais pakeitimais tikimasi stiprinti LŠS ir siekti, kad sąjungos nariai galėtų prisidėti prie valstybinių institucijų ginant Lietuvos Respubliką, svarbius objektus ir valstybės teritorijos vientisumą. Taip pat siekiama įtvirtinti teisinį pagrindą įsigyti ginklą šaulio tarnybai ir taip skatinti visuomenę prisidėti prie šios sąjungos veiklos.
Taip pat užtikrinti, kad Lietuvos šaulių sąjungos nariai (šauliai) tarnybos metu turėtų ginklus ir galėtų jais tinkamai naudotis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymų projektu neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Siūlomos įstatymo pataisos nedarys įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektas verslo sąlygoms esminės įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo projekte siūloma Vyriausybei panaikinti Šaulių sąjungos šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įsigijimo, registravimo, saugojimo, išdavimo, apskaitos ir naudojimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1514 „Dėl Šaulių sąjungos šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įsigijimo, registravimo, saugojimo, išdavimo, apskaitos ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“ ir vėlesnius šio nutarimo pakeitimus. Lietuvos šaulių sąjungos vadas per 3 mėnesius nuo teikiamų įstatymų projektų įsigaliojimo privalės priimti atitinkamus teisės aktų pakeitimus ir parengti bei patvirtinti naujus teisės aktus. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis visų teisės aktų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus siūlomus Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymo pakeitimus reikės pakeisti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymą Nr.V-362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ su visais vėlesniais minėto įsakymo pakeitimais. Tuo atveju, jeigu bus reikalinga priimti arba pakeisti kitus Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymą ir Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymą ir Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymą įgyvendinančius teisės aktus tai padaryti pavedama Vyriausybei. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus, o atvirkščiai – bus galima šauliams savo lėšomis prisidėti prie krašto gynybinių pajėgumų stiprinimo. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Gauta Policijos departamento prie VRM Generalinio komisaro Lino Pernavo preliminari išvada ir Policijos departamento prie VRM Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininko Audriaus Čiupalos išvada. 14.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Šaulio tarnyba, snaiperiniai šaunamieji ginklai. Teikia Seimo nariai: Arvydas Anušauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-06- Nr. Į 2015-05-15 Nr. XIIP-3147 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2015 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 1, 3, 7, 11, 13, 30, 31, 33, 34, 37 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3147 (toliau ‑ Projektas), teikiame pastabas. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti Įstatymo 3 straipsnio 17 punktą ir prie A kategorijos ginklų priskirti graižtvinius šaunamuosius ginklus. Šis apibrėžimas įvedamas vietoje snaiperinių šaunamųjų ginklų. Tačiau Įstatymo 5 straipsnyje prie C kategorijos ginklų yra taip pat nurodyti ilgieji vienašūviai graižtviniai šaunamieji ginklai. Be to, remiantis 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės I priedo nuostatomis, ilgieji šaunamieji ginklai su graižtviniais po kiekvieno šūvio užtaisomais vamzdžiais taip pat priskiriami prie C kategorijos ginklų. Atitinkamai siūlytume, kartu su Įstatymo 3 straipsniu taip pat tikslinti Įstatymo 5 straipsnį, nurodant, kad į C kategoriją nepatenka tokie graižtviniai šaunamieji ginklai, kurie apibrėžiami Projekto 2 straipsnyje. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
Vilnius
KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-705, 1, 3, 7, 11, 13, 30, 31, 33, 34, 37 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-06-01 Nr. XIIP-3147 Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
raidėmis. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ginklų apyvartą reglamentuotų ne tik įstatymai, bet ir poįstatyminiai teisės aktai, netgi žemesnės teisinės galios, nei Vyriausybės nutarimai ar ministrų įsakymai. Svarstytina, ar toks reguliavimas pagrįstas. Be to, šioje formuluotėje redaguotina nuostata, kad subjektai tvarką pasitvirtina: manytina, kad tvarką gal patvirtinti subjekto vadovas. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad lazeriniai taikikliai gali būti naudojami sportui ir šaulio tarnybai. Diskutuotina, ar lazeriniai taikikliai nėra naudojami (ir negalėtų ar neturėtų būti naudojami) ir kitokiai tarnybai. 4. Projekto 4 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje po žodžio „dalį“ įrašytinas žodis „nauju“; projekto 5 straipsnio 1 dalies, projekto 9 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėse po žodžio „straipsnį“ įrašytinas žodis „nauja“. 5. Projekto 5 straipsnio 1 dalimi teikiamos naujos įstatymo 13 straipsnio 9 dalies tekste nesilaikoma projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtintos santrumpos „šaulys“. Be to, vartojama santrumpa „LŠS“ keistina žodžiais „Lietuvos šaulių sąjungos“. Taip pat žodžiai „Policijos įstaigos“ yra pertekliniai: keičiamo įstatymo 13 straipsnyje minimi „leidimai“, o keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje jau yra nustatyta, kad juos išduoda policijos įstaigos. 6.
dalyje siūloma nustatyti, kad šaulio tarnybai ginklus ir šaudmenis gali įsigyti ir turėti šauliai, Lietuvos šaulių sąjungos vado nustatyta tvarka išlaikę egzaminą. Tačiau paminėtina, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnyje vartojama formuluotė „egzaminas“, nedetalizuojant, kas nustato jo tvarką ir nediferencijuojant, kad skirtingoms asmenų kategorijoms egzamino tvarką nustato skirtingi subjektai. Todėl siūlytina išbraukti žodžius „Lietuvos šaulių sąjungos vado nustatyta tvarka“. 7. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 2 dalyje kabliataškiai keistini kableliais. 8. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Leidimas laikyti ginklą nesuteikia teisės nešiotis ginklą ir šaudmenis, išskyrus rikiuotės ir karinių ceremonijų renginius, kuriuose dalyvauja Lietuvos šaulių sąjunga.“ Diskutuotina, kodėl (ir ar pagrįstai) tokia išimtis nustatoma vien Lietuvos šaulių sąjungai ir vien rikiuotės ir karinių ceremonijų renginių metu. 9. Projekto 9 straipsnio 1 dalimi teikiamoje naujoje įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje atsisakytina žodžių „gali būti“ bei „ir pagrindais“ (plg. su keičiamo įstatymo
pat pažymėtina, kad šiuo projektu keičiamas įstatymas yra skirtas ginklų ir šaudmenų kontrolei, todėl manytina, jog jame neturėtų būti minimos specialiosios priemonės. 10. Projekto 11 straipsnio pavadinime žodis „papildymas“ keistinas žodžiu
„pakeitimas“. 11. Projekto 11 straipsnio 1 dalimi teikiamoje naujoje įstatymo 40 straipsnio 5
dalyje minimas asmuo, turintis ginklą ir šovinius, ir leidimas laikyti ginklą ir šovinius. Tačiau pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 40 straipsnis skirtas leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus, šaudmenis (o ne šovinius) panaikinimui. 12.
turėtų panaikinti minimą nutarimą. Be to, teisės aktai yra ne panaikinami, o pripažįstami netekusiais galios. Taip pat siūlytina sujungti projekto 12 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Be to, projekto 12 straipsnio 2–4 dalyse nustatytos Vyriausybės ir Lietuvos šaulių sąjungos vado prievolės („panaikina“, „peržiūri“, „priima“, „parengia“) formuluotinos ne kaip įpareigojimai jiems, o kaip pasiūlymai pripažinti netekusia galios tvarką, peržiūrėti, parengti ir priimti teisės aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-07- Nr. Į 2015-07-09 Nr. XIIP-3147(2) Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2015 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo pakartotinai pateiktą Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 1, 3, 7, 11, 13, 30, 31, 33, 34, 37 ir
Nr. XIIP-3147(2), pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 14 punktui, kadangi pakartotinai teikiamas įstatymo pakeitimo projektas, iš esmės, nesiskiria nuo pirminio įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIP-3147. Kitų pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto Nr. XIIP-3147(2) atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
Vilnius
KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-705, 1, 3, 7, 11, 13, 30, 31, 33, 34, 37 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-07-14 Nr. XIIP-3147(2) Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
raidėmis. 2. Iš po projekto pavadinimo įrašytos tikėtinos įstatymo priėmimo datos išbrauktinas žodis „liepos“. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ginklų apyvartą reglamentuotų ne tik įstatymai, bet ir poįstatyminiai teisės aktai, netgi žemesnės teisinės galios, nei Vyriausybės nutarimai ar ministrų įsakymai. Svarstytina, ar toks reguliavimas pagrįstas. Be to, šioje formuluotėje redaguotina nuostata, kad subjektai tvarką pasitvirtina: manytina, kad tvarką gal patvirtinti subjekto vadovas. 4. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad lazeriniai taikikliai gali būti naudojami sportui ir šaulio tarnybai. Diskutuotina, ar lazeriniai taikikliai nėra naudojami (ir negalėtų ar neturėtų būti naudojami) ir kitokiai tarnybai. 5. Projekto 4 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje po žodžio „dalį“ įrašytinas žodis „nauju“; projekto 5 straipsnio 1 dalies, projekto 9 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėse po žodžio „straipsnį“ įrašytinas žodis „nauja“. 6. Projekto 5 straipsnio 1 dalimi teikiamos naujos įstatymo 13 straipsnio 9 dalies tekste nesilaikoma projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtintos santrumpos „šaulys“. Be to, vartojama santrumpa „LŠS“ keistina žodžiais „Lietuvos šaulių sąjungos“.
Taip pat žodžiai „Policijos įstaigos“ yra pertekliniai: keičiamo įstatymo 13 straipsnyje minimi „leidimai“, o keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje jau yra nustatyta, kad juos išduoda policijos įstaigos. 7. Projekto 5 straipsnio 1 dalimi teikiamoje naujoje įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad šaulio tarnybai ginklus ir šaudmenis gali įsigyti ir turėti šauliai, Lietuvos šaulių sąjungos vado nustatyta tvarka išlaikę egzaminą. Tačiau paminėtina, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnyje vartojama formuluotė „egzaminas“, nedetalizuojant, kas nustato jo tvarką ir nediferencijuojant, kad skirtingoms asmenų kategorijoms egzamino tvarką nustato skirtingi subjektai. Todėl siūlytina išbraukti žodžius „Lietuvos šaulių sąjungos vado nustatyta tvarka“. 8. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 2 dalyje kabliataškiai keistini kableliais. 9. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Leidimas laikyti ginklą nesuteikia teisės nešiotis ginklą ir šaudmenis, išskyrus rikiuotės ir karinių ceremonijų renginius bei Lietuvos šaulių sąjungos vado patvirtintus mokymus, kuriuose dalyvauja Lietuvos šaulių sąjunga.“ Diskutuotina, kodėl (ir ar pagrįstai) tokia išimtis nustatoma vien Lietuvos šaulių sąjungai ir vien rikiuotės ir karinių ceremonijų renginių bei Lietuvos šaulių sąjungos vado patvirtintų mokymų metu. 10. Projekto 9 straipsnio 1 dalimi teikiamoje naujoje įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje atsisakytina žodžių „gali būti“ bei „ir pagrindais“ (plg. su keičiamo įstatymo
pat pažymėtina, kad šiuo projektu keičiamas įstatymas yra skirtas ginklų ir šaudmenų kontrolei, todėl manytina, jog jame neturėtų būti minimos specialiosios priemonės. 11. Projekto 11 straipsnio pavadinime žodis „papildymas“ keistinas žodžiu „pakeitimas“. 12.
dalyje minimas asmuo, turintis ginklą ir šovinius, ir leidimas laikyti ginklą ir šovinius. Tačiau pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 40 straipsnis skirtas leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus, šaudmenis (o ne šovinius) panaikinimui. 13. Projekto 12 straipsnio 1 dalyje, projekto lyginamojo varianto tekste neturi likti išbrauktų ar išryškintų nuostatų. Projekto
panaikinti minimą nutarimą. Be to, teisės aktai yra ne panaikinami, o pripažįstami netekusiais galios. Taip pat siūlytina sujungti projekto 12 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Be to, projekto 12 straipsnio 2–4 dalyse nustatytos Vyriausybės ir Lietuvos šaulių sąjungos vado prievolės („panaikina“, „peržiūri“, „priima“, „parengia“) formuluotinos ne kaip įpareigojimai jiems, o kaip pasiūlymai pripažinti netekusia galios tvarką, peržiūrėti, parengti ir priimti teisės aktus. 14. Seimo statuto 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymo projekto pateikimo Seimo posėdyje stadijoje dėl pateikto įstatymo projekto Seimas priima vieną iš šių sprendimų: pradėti projekto svarstymo procedūrą, atidėti projekto pateikimo procedūrą ir nurodyti iniciatoriams, kokius veiksmus jie privalo atlikti iki pakartotinio projekto pateikimo Seime, arba atmesti projektą nurodant motyvus. 2015 m. birželio 18 d. Seimo posėdžio metu projektas Nr. XIIP-3147 buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti. Projektas Nr. XIIP-3147(2) nuo grąžintojo iniciatoriams tobulinti skiriasi trimis dalykais: vietoj tikėtinos įstatymo priėmimo datos „2015 m. gegužės mėn.“ įrašyta „2015 m. liepos mėn.“; projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje įrašyti papildomi žodžiai „bei Lietuvos šaulių sąjungos vado patvirtintus mokymus“; projekto 12 straipsnio 1 dalyje vietoj šio įstatymo įsigaliojimo datos „2015 m. liepos 1 d.“ įrašyta „2015 m. lapkričio 1 d.“ Nemanytina, kad projektą Nr.
XIIP-3147(2) galima laikyti patobulintu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 161 straipsnio nuostatą: „Jeigu įstatymo projektas bet kurioje svarstymo stadijoje atmetamas, jis gali būti siūlomas vėl ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo projekto atmetimo dienos.“ Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
DĖL
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 1, 3, 7, 11, 13, 30, 31, 33, 34, 37 ir 40 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIP-3147(2))
dalyvavo: komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Michal Mackevič, Vytautas Antanas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Paulius Bačiulis, Tomas Marozas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Kriminalinių procesų kontrolės skyriaus patarėjas Renatas Vitkauskas, Policijos departamento Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala; Prezidento patarėjas Mindaugas Silkauskas, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento Teisėkūros skyriaus vedėja plk. ltn. Inga Šilinytė, Lietuvos kariuomenės Teisės departamento direktorius plk. ltn. Teisutis Jasiulionis; Lietuvos šaulių sąjungos vadas Liudas Gumbinas, šauliai Robert Juodka, Andrius Kaluina, Egidijus Kabašinskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-15 Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„ir“ išdėstytini didžiosiomis raidėmis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-15
įstatymo priėmimo datos išbrauktinas žodis „liepos“. Pritarti 3.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-151
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ginklų apyvartą reglamentuotų ne tik įstatymai, bet ir poįstatyminiai teisės aktai, netgi žemesnės teisinės galios, nei Vyriausybės nutarimai ar ministrų įsakymai. Svarstytina, ar toks reguliavimas pagrįstas. Be to, šioje formuluotėje redaguotina nuostata, kad subjektai tvarką pasitvirtina: manytina, kad tvarką gal patvirtinti subjekto vadovas. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-153
straipsnio 3 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad lazeriniai taikikliai gali būti naudojami sportui ir šaulio tarnybai. Diskutuotina, ar lazeriniai taikikliai nėra naudojami (ir negalėtų ar neturėtų būti naudojami) ir kitokiai tarnybai. Pritarti iš dalies
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-1541
po žodžio „dalį“ įrašytinas žodis „nauju“; projekto 5 straipsnio 1 dalies, projekto
„nauja“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-1551
įstatymo 13 straipsnio 9 dalies tekste nesilaikoma projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtintos santrumpos
„šaulys“. Be to, vartojama santrumpa „LŠS“ keistina žodžiais „Lietuvos šaulių
sąjungos“. Taip pat žodžiai „Policijos įstaigos“ yra pertekliniai: keičiamo įstatymo 13 straipsnyje minimi „leidimai“, o keičiamo įstatymo 12 straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-1551 7.
Projekto 5 straipsnio 1 dalimi teikiamoje naujoje įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad šaulio tarnybai ginklus ir šaudmenis gali įsigyti ir turėti šauliai, Lietuvos šaulių sąjungos vado nustatyta tvarka išlaikę egzaminą. Tačiau paminėtina, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnyje vartojama formuluotė „egzaminas“, nedetalizuojant, kas nustato jo tvarką ir nediferencijuojant, kad skirtingoms asmenų kategorijoms egzamino tvarką nustato skirtingi subjektai. Todėl siūlytina išbraukti žodžius „Lietuvos šaulių sąjungos vado nustatyta tvarka“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-1552
dalyje ir 11 straipsnio 2 dalyje kabliataškiai keistini kableliais. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-158
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Leidimas laikyti ginklą nesuteikia teisės nešiotis ginklą ir šaudmenis, išskyrus rikiuotės ir karinių ceremonijų renginius bei Lietuvos šaulių sąjungos vado patvirtintus mokymus, kuriuose dalyvauja Lietuvos šaulių sąjunga.“ Diskutuotina, kodėl (ir ar pagrįstai) tokia išimtis nustatoma vien Lietuvos šaulių sąjungai ir vien rikiuotės ir karinių ceremonijų renginių bei Lietuvos šaulių sąjungos vado patvirtintų mokymų metu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-1591
naujoje įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje atsisakytina žodžių „gali būti“ bei
„ir pagrindais“ (plg. su keičiamo įstatymo 34 straipsnio 7 dalimi ir
galiojančia 8 (pagal projektą – 9) dalimi). Taip pat pažymėtina, kad šiuo projektu keičiamas įstatymas yra skirtas ginklų ir šaudmenų kontrolei, todėl manytina, jog jame neturėtų būti minimos specialiosios priemonės. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-1511 11.
„papildymas“ keistinas žodžiu „pakeitimas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-15111
naujoje įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje minimas asmuo, turintis ginklą ir šovinius, ir leidimas laikyti ginklą ir šovinius. Tačiau pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 40 straipsnis skirtas leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus, šaudmenis (o ne šovinius) panaikinimui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-15121
lyginamojo varianto tekste neturi likti išbrauktų ar išryškintų nuostatų. Projekto 12 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta termino, iki kurio Vyriausybė turėtų panaikinti minimą nutarimą. Be to, teisės aktai yra ne panaikinami, o pripažįstami netekusiais galios. Taip pat siūlytina sujungti projekto 12 straipsnio
nustatytos Vyriausybės ir Lietuvos šaulių sąjungos vado prievolės („panaikina“, „peržiūri“, „priima“, „parengia“) formuluotinos ne kaip įpareigojimai jiems, o kaip pasiūlymai pripažinti netekusia galios tvarką, peržiūrėti, parengti ir priimti teisės aktus. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-15
nustatyta, kad įstatymo projekto pateikimo Seimo posėdyje stadijoje dėl pateikto įstatymo projekto Seimas priima vieną iš šių sprendimų: pradėti projekto svarstymo procedūrą, atidėti projekto pateikimo procedūrą ir nurodyti iniciatoriams, kokius veiksmus jie privalo atlikti iki pakartotinio projekto pateikimo Seime, arba atmesti projektą nurodant motyvus. 2015 m. birželio 18 d. Seimo posėdžio metu projektas Nr. XIIP-3147 buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti. Projektas Nr.
Projektas Nr. XIIP-3147(2) nuo grąžintojo iniciatoriams tobulinti skiriasi trimis dalykais: vietoj tikėtinos įstatymo priėmimo datos „2015 m. gegužės mėn.“ įrašyta „2015 m. liepos mėn.“; projekto
žodžiai „bei Lietuvos šaulių sąjungos vado patvirtintus mokymus“; projekto 12 straipsnio 1 dalyje vietoj šio įstatymo įsigaliojimo datos „2015 m. liepos 1 d.“ įrašyta „2015 m. lapkričio 1 d.“ Nemanytina, kad projektą Nr. XIIP-3147(2) galima laikyti patobulintu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 161 straipsnio nuostatą: „Jeigu įstatymo projektas bet kurioje svarstymo stadijoje atmetamas, jis gali būti siūlomas vėl ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo projekto atmetimo dienos.“
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2015-07-28 Išnagrinėję 2015 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo pakartotinai pateiktą Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 1, 3, 7, 11, 13, 30, 31, 33, 34, 37 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3147(2), pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 14 punktui, kadangi pakartotinai teikiamas įstatymo pakeitimo projektas, iš esmės, nesiskiria nuo pirminio įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIP-3147. Kitų pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto Nr. XIIP-3147(2) atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų komitetų ir komisijų sprendimai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
XIIP-3147(2) ir XIIP-3826 sujungti projektą XIIP-3826 laikant pagrindiniu. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2016-05-18 Argumentai: Lietuvos gynybinėje sistemoje yra dvi struktūros, kurioms skirta užduotis rengti savo neetatinius narius, savanoriškai įsitraukusius Lietuvos Respublikos piliečius, kurie turi kitą pagrindinį darbą (ar studijuoja, ar užsiima kita veikla), šalies gynybai laisvu nuo pagrindinės veiklos metu. Tiek Lietuvos šaulių sąjunga, tiek Krašto apsaugos savanorių pajėgos nėra pajėgios aprūpinti ginkluote pagal nustatytas normas savo personalo – atitinkamai šaulių ir karių savanorių. Be to, šauliams ir kariams savanoriams šiuo metu nėra teisinio pagrindo (išskyrus šaulius (karius savanorius), kurie yra medžiotojai arba sportininkai) įsigyti asmeninius graižtvinius šautuvus šaudymo įgūdžiams lavinti. Projekte siūloma tik Lietuvos šaulių sąjungos nariams suteikti teisę įsigyti asmeninius ginklus šaulio tarnybai. Taip būtų sumažintas Krašto apsaugos savanorių pajėgų patrauklumas, organizacijų nariai turėtų skirtingas teises ginklų įsigijimo atžvilgiu. Pasiūlymas:
Projekto straipsnius papildyti nuostatomis, kad greta šaulių, kuriems suteikiama teisė įsigyti asmeninius ginklus šaulio tarnybai, analogiškai ginklus kario savanorio tarnybai galėtų įsigyti kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai. 7-„už“; 2-„susilaikė“; 0-„prieš“
Paulauskas. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas