Projekto lyginamasis variantas
PROCESO KODEKSO 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo NR. XII-1452 ĮGYVENDINIMO įstatymO nR. XII-1457 PAKEITIMO
straipsnio pakeitimas
straipsnį 6 dalimi:
„6. Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių
pinigų įstaigos sutikrina disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimus (turto areštus) taikiusių institucijų perduotus duomenis apie Lietuvos ir užsienio juridinių asmenų (jų filialų ir atstovybių) bei fizinių asmenų sąskaitų ir lėšų, esančių sąskaitose, apribojimus. Jeigu institucija, taikiusi disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimą, yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro arba šiuo metu neturi teisės taikyti turto apribojimų ir šie apribojimai nebuvo įregistruoti Turto arešto aktų registre, tokie apribojimai laikomi negaliojančiais, jei iki 2015 m. spalio 31 d. šių institucijų teises ir pareigas perėmusios institucijos jų nepatikslina.“
straipsnį 7 dalimi:
„7. Turto arešto aktų registro tvarkytojas, kredito,
mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos tvarkytojui teikia duomenis apie disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimus (turto areštus). Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos tvarkytojas gautus duomenis patikrina ir Turto arešto aktų registro tvarkytoją, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigas informuoja apie bankrutavusių arba išregistruotų juridinių asmenų (jų filialų ir atstovybių) sąskaitų ir lėšų, esančių sąskaitose, apribojimus. Šie disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimai laikomi negaliojančiais, išregistruojami iš Turto arešto aktų registro ir į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą neperkeliami.“ 3.
Papildyti 1 straipsnį 8 dalimi:
„8. Turto arešto aktų registro tvarkytojas sutikrina
Turto arešto aktų registro duomenis su apribojimą disponuoti piniginėmis lėšomis (turto areštą) taikiusių institucijų perduotais duomenimis apie Lietuvos ir užsienio juridinių asmenų (jų filialų ir atstovybių) bei fizinių asmenų sąskaitų ir lėšų, esančių sąskaitose, bei kilnojamojo ir nekilnojamojo turto apribojimus ir išregistruoja turto arešto aktus, kuriuose nurodytas areštuotas turtas yra netinkamai identifikuotas, nepateikti (pateikti ne visi) Turto arešto aktų registro nuostatuose nurodyti turtą identifikuojantys duomenys, nepateiktas turto registro suteiktas identifikavimo kodas (jei turtas registruotas viešame registre).“
straipsnį 9 dalimi:
„9. Tuo atveju, kai šio Įstatymo 6–8 dalyse nurodyti juridiniai
asmenys yra bankrutavę arba išregistruoti, likusios jų lėšos sąskaitose ir registruotas turtas perduodami valstybei, kuriai atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Juozas Bernatonis
Projekto XIIP-3118(2) lyginamasis variantas
PROCESO KODEKSO 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo NR. XII-1452 ĮGYVENDINIMO įstatymO nR. XII-1457 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO
straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1452 įgyvendinimas ir taikymas
lėšų apribojimų informacinė sistema pradeda veikti 2015 m. rugpjūčio 1 d. Nuo šios dienos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoms privalomi vykdyti tik Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikti nurodymai dėl disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimo ir piniginių lėšų nurašymo. 2. Nuo šio įstatymo priėmimo dienos iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. antstoliai, kitos institucijos, pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), veikia laikydamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos nurodymų pateikimo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai tvarkos. Iki Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos veiklos pradžios kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoms pateikti ir nebaigti vykdyti nurodymai peržiūrimi ir prireikus teikiami per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Siekiant užtikrinti nurodymų dėl disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimo ir piniginių lėšų nurašymo duomenų aktualumą, nurodymų teikėjai iki 2015 m. gegužės 1 d. sutikrina nurodymų duomenis, esančius kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose. 4.
prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. kovo 1 d. pradeda teikti valstybės įmonei Registrų centrui duomenis apie Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) Europos ekonominės erdvės valstybių, trečiųjų šalių juridinių asmenų, juridinio asmens statuso neturinčių subjektų, jų filialų ir atstovybių ir užsienio juridinių asmenų, jų filialų ir atstovybių bei fizinių asmenų turimas sąskaitas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose. 5. Duomenis apie Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) Europos ekonominės erdvės valstybių, trečiųjų šalių juridinių asmenų, juridinio asmens statuso neturinčių subjektų, jų filialų ir atstovybių ir užsienio juridinių asmenų (jų filialų ir atstovybių) bei fizinių asmenų uždarytas sąskaitas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose Turto arešto aktų registrui teikia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Turto arešto aktų registro nuostatuose, Turto arešto aktų registro tvarkytojo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tarpusavio sutartyje nustatyta tvarka. Piniginių lėšų areštas išregistruojamas Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatyme nustatyta tvarka. 6. Turto arešto aktų registro tvarkytojas, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos tvarkytojui teikia duomenis apie disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimus (turto areštą). Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos tvarkytojas gautus duomenis sutikrina su Juridinių asmenų registro duomenimis ir Turto arešto aktų registro tvarkytojui, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoms praneša apie išregistruotų iš Juridinių asmenų registro juridinių asmenų (jų filialų ir atstovybių) sąskaitų ir lėšų, esančių šiose sąskaitose, disponavimo apribojimus.
Šie disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimai laikomi negaliojančiais, išregistruojami iš Turto arešto aktų registro Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo nustatyta tvarka ir į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą neperkeliami. 7. Disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimus taikiusių institucijų, kurios yra išregistruotos iš Juridinių asmenų registro arba nebeturi teisės taikyti turto apribojimų, jei šie apribojimai nebuvo įregistruoti Turto arešto aktų registre, teises ir pareigas perėmusios institucijos privalo iki
arešto aktų registrui Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo nustatyta tvarka. Iki šioje dalyje nurodytos datos nepatikslinti apribojimai laikomi negaliojančiais. 8.
arešto aktų registro tvarkytojas sutikrina Turto arešto aktų registro duomenis su apribojimą disponuoti piniginėmis lėšomis (turto areštą) taikiusių institucijų perduotais duomenimis apie Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) Europos ekonominės erdvės valstybių, trečiųjų šalių juridinių asmenų, juridinio asmens statuso neturinčių subjektų, jų filialų ir atstovybių bei fizinių asmenų sąskaitų ir lėšų, esančių sąskaitose, bei kilnojamojo ir nekilnojamojo turto apribojimus (turto areštus) ir Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo nustatyta tvarka išregistruoja turto arešto aktus, kuriuose nurodytas areštuotas turtas yra netinkamai identifikuotas, nepateikti (pateikti ne visi) Turto arešto aktų registro nuostatuose nurodyti turto identifikavimo duomenys, nepateiktas turto registro suteiktas identifikavimo kodas (jei turtas registruotas viešame registre). 9. Tuo atveju, kai šio įstatymo 6, 7 ir 8 dalyse nurodyti juridiniai asmenys, kurių turtas yra areštuotas, yra išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, likusios jų lėšos sąskaitose ir registruotas turtas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis perduodami valstybei. Šiuo atveju valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
PROCESO KODEKSO 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo ĮGYVENDINIMO įstatymO nR. XII-1457 PAKEITIMO
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-1457 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) yra parengtas siekiant pasirengti Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos veiklos pradžiai ir sutvarkyti iki Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos veiklos pradžios sukauptus duomenis apie piniginių lėšų ir turto apribojimus (turto areštus), turimus Turto arešto aktų registre, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose. Vienas iš Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos tikslų – centralizuotai tvarkyti aktualius duomenis apie skolininko piniginių lėšų apribojimo procesą, perduoti kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoms apribojimo, konkrečios sumos apribojimo ir nurašymo nurodymus ir proporcingai paskirstyti skolininko pinigines lėšas nurašymo nurodymų teikėjams. Rengiantis šios sistemos veiklos pradžiai, kuri numatyta 2015 m. rugpjūčio 1 d., peržiūrimi piniginių lėšų apribojimų (turto areštų) duomenys ruošiantis juos perduoti Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai. Turto arešto aktų registre turi būti tik tikslūs ir išsamūs duomenys, kurie ir bus perduodami Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai. Peržiūros metu nustatyta:
1Turto arešto aktų registre įregistruota daugiau nei 10 000 turto arešto aktų, kuriuose skolininku ar areštuojamo turto savininku nurodytas juridinis asmuo yra bankrutavęs ar išregistruotas iš Juridinių asmenų registro.
Teismui išnagrinėjus bankroto bylą ir priėmus nutartį pripažinti juridinį asmenį bankrutavusiu ir išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, visos procedūros su juridinio asmens turtu jau yra užbaigtos, o asmeniui atitinkamai suteikiamas statusas „išregistruotas“. 2. Turto arešto aktų registre nuo jo veiklos pradžios, t. y. nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. teismų nutarčių pagrindu taip pat yra įregistruota apie 7000 turto arešto aktų (su laikino įregistravimo žyma), kuriuose nurodyta tik dalis areštuotą turtą identifikuojančių duomenų (pavyzdžiui, nurodyta tik areštuojama lėšų suma, nenurodant konkrečios banko sąskaitos, arba nurodyti tik banko rekvizitai, pavyzdžiui, „areštuoti 1000 litų, esančių AB SEB banko sąskaitoje“, nurodyta taikyti areštą turtui, nurodant tik gatvės pavadinimą (be gatvės numerio, be turto identifikavimo kodo) ir pan.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, registrų sistemos funkcionavimo pagrindas yra registrų sąveika. Registrų sąveika nustatoma registro nuostatuose ir palaikoma susijusio registro nuostatų ir registro duomenų teikimo sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis elektroninių ryšių tinklais perduodant ir atnaujinant registro duomenis, susijusio registro perduotiems registro duomenims koduoti naudojant to registro suteiktą registro objekto identifikavimo kodą. Turto arešto akte nesant nurodyto areštuojamo turto identifikavimo kodo atitinkamame registre ar turto arešto aktuose, kuriuose nurodytų duomenų nepakanka daiktui identifikuoti susijusiame (t. y. Nekilnojamojo turto, Kelių transporto priemonių ir kt.) registre, neįmanoma tinkamai identifikuoti daikto, kuriam taikomi apribojimai.
Kadangi Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai bus perduodami duomenys ne tik apie piniginių lėšų, bet ir neidentifikuoto turto areštą, turto arešto aktų, kuriais areštuotas neidentifikuotas turtas, duomenų sutvarkymas taip pat yra svarbus rengiantis šios informacinės sistemos veiklos pradžiai. 3. Patikrinus duomenis, taip pat nustatyta atvejų, kai turto apribojimus taikė šiuo metu veiklos nebevykdančios institucijos ir nėra žinomos šių institucijų teises ir pareigas bei funkcijas perėmusios institucijos. 4. Didelė dalis duomenų apie piniginėms lėšoms taikomus apribojimus (turto areštus) yra sukaupta ne Turto arešto aktų registre, o kredito, mokėjimo ir
(ar) elektroninių pinigų įstaigose, (piniginių lėšų apribojimai dažnai pateikiami tiesiai kredito įstaigoms, dalis jų nėra įregistruota Turto arešto aktų registre). Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos tvarkytojas – valstybės įmonė Registrų centras – šiuo metu atlieka Turto arešto aktų registro ir kredito įstaigų sukauptų duomenų apie piniginių lėšų areštą palyginimą. Tam, kad Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemai būtų perduoti visi duomenys apie piniginių lėšų apribojimus (turto areštą), kredito įstaigose esantys, tačiau Turto arešto aktų registre neįrašyti duomenys, turės būti pateikti Turto arešto aktų registrui. Atsižvelgiant į tai, kad ne visi kredito įstaigų turimi duomenys yra aktualūs, jie neturėtų būti pateikti Turto arešto aktų registrui, o kartu ir Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Juozas Bernatonis. 3.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Turto arešto aktų registre įregistruota daugiau nei 10 000 turto arešto aktų, kuriuose skolininku ar areštuojamo turto savininku nurodytas juridinis asmuo yra bankrutavęs ar išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, taip pat turto arešto aktų (su laikino įregistravimo žyma), kuriuose nurodyta tik dalis areštuotą turtą identifikuojančių duomenų. Nustatyta dalis duomenų, kai turto apribojimus taikė šiuo metu veiklos nebevykdančios institucijos. Nors Turto arešto aktų registre turi būti tik išsamūs ir aktualūs duomenys, kurie turi būti perduodami Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemai, šiuo metu nėra teisinio pagrindo panaikinti ir išregistruoti tokius turto arešto aktus ir kitus apribojimus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma nustatyti aiškius disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimų (turto areštų) išregistravimo atvejus rengiantis Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos veiklos pradžiai. Priėmus Įstatymo projektą bus sutvarkyti Turto arešto aktų registro, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose turimi duomenys, registre tvarkomi tik aktualūs ir išsamūs piniginių lėšų apribojimų (turto arešto aktų) duomenys, bus sudarytos sąlygos perduoti teisingus duomenis Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai, tinkamai pasirengta šios sistemos veiklos pradžiai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų Įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. Įstatymo projektu siūlomas teisinių santykių reguliavimas neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai.
Valstybės registruose ir valstybės informacinėse sistemose bus tvarkomi tik aktualūs ir išsamūs duomenys. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas korupcijai ir kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas turės teigiamą poveikį verslo sąlygomis ir jo plėtrai, kadangi viešuose registruose bus tvarkomi tik aktualūs ir išsamūs duomenys. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus šį Įstatymo projektą, įgyvendinamųjų teisės aktų ar jų pakeitimų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus šį Įstatymo projektą, įgyvendinamųjų teisės aktų ar jų pakeitimų priimti nereikės. 12.
įgyvendinimui reikalingos išlaidos Įstatymui įgyvendint papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Dėl Įstatymo projekto specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „informacinė sistema“, „registras“, „turto areštas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narys Juozas Bernatonis
DĖL
2015-05-26 Nr. XIIP-3118 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostata ,, Lietuvos ir užsienio juridiniai asmenys“ nėra pakankamai aiški, nes neaišku, ar ji apimtų Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse įsteigtus juridinius asmenis, ar juridinius asmenis, Lietuvos Respublikai ir kitoms užsienio valstybėms priklausančius nuosavybės teise. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų atitinkamai patikslinti ir projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomas siūlomas keičiamo įstatymo 1 straipsnio 8 dalies nuostatas. Be to, projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 1 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu institucija, taikiusi disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimą, yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro arba šiuo metu neturi teisės taikyti turto apribojimų ir šie apribojimai nebuvo įregistruoti Turto arešto aktų registre, tokie apribojimai laikomi negaliojančiais, jei iki 2015 m. spalio 31 d. šių institucijų teises ir pareigas perėmusios institucijos jų nepatikslina. Kyla abejonių, ar vien tik tai, kad apribojimus taikiusių institucijų teises perėmusios institucijos per siūlomą nustatyti terminą nepatikslintų taikytų apribojimų, yra pakankamas pagrindas tokius apribojimus laikyti negaliojančiais.
Atkreipiame dėmesį, kad priežastys, dėl kurių buvo nustatyti tokie apribojimai, gali būti neišnykusios. Manytina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pažeistos kreditorių teisės, nes panaikinus disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimus, galimai pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomu jų kreditorinių reikalavimų tenkinimas. Taip pat galimi atvejai, kai nustatytų piniginių lėšų disponavimo apribojimų duomenys yra tikslūs ir išsamūs, todėl lieka neaišku, ką konkrečiai apribojimus nustačiusių institucijų teises ir pareigas perėmusios institucijos turėtų patikslinti. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atsisakyti arba ją patikslinti. 2. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma įstatymo 1 straipsnį papildyti 8 dalimi nustatančia, jog „Turto arešto aktų registro tvarkytojas sutikrina Turto arešto aktų registro duomenis su apribojimą disponuoti piniginėmis lėšomis (turto areštą) taikiusių institucijų perduotais duomenimis apie Lietuvos ir užsienio juridinių asmenų (jų filialų ir atstovybių) bei fizinių asmenų sąskaitų ir lėšų, esančių sąskaitose, bei kilnojamojo ir nekilnojamojo turto apribojimus ir išregistruoja turto arešto aktus, kuriuose nurodytas areštuotas turtas yra netinkamai identifikuotas, nepateikti (pateikti ne visi) Turto arešto aktų registro nuostatuose nurodyti turtą identifikuojantys duomenys, nepateiktas turto registro suteiktas identifikavimo kodas (jei turtas registruotas viešame registre).“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog siūloma nuostata galimai yra ne keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas. Pažymėtina, jog Turto arešto aktų registro įstatyme toks turto arešto aktų išregistravimo pagrindas nėra nustatytas.
Paminėto įstatymo nuostatos yra imperatyvios ir nenumato galimybės teisinius santykius, susijusius su turto arešto aktų išregistravimu, reguliuoti kituose įstatymuose. Todėl manytina, jog siūloma norma galėtų ir turėtų būti įtvirtinta minėtame įstatyme, tačiau ne teikiamame įstatymo projekte. Antra, pastebėtina, jog teikiama įstatymo nuostata būtų vienkartinio taikymo, t.y. būtų pritaikyta tik įstatymui įsigaliojus ir vėliau nebetaikoma. Taigi Turto arešto aktų registre ir toliau galėtų kauptis turto arešto aktai su ne pilnais duomenimis. Tokia problema taip pat išsispręstų, tuo atveju, jei siūloma nuostata būtų įtvirtinta Turto arešto aktų registro įstatyme. Be to, manytina, jog nuostatą derėtų papildyti, pavyzdžiui, tam tikrais terminais ar sąlygomis, kuriems esant turto arešto aktas išregistruojamas, kad jos taikymas netaptų turto arešto aktų neregistravimo pagrindu, kai nepateikti pilni areštuojamo turto duomenys. Trečia, pastebėtina, jog Turto arešto aktų registre turto arešto aktai su ne visais areštuojamo turto duomenimis registruojami dėl objektyvių priežasčių. Pavyzdžiui, dėl to, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą, nežino atsakovui priklausančio turto sudėties ir duomenų. Todėl, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, Turto arešto aktų registre įregistruojamas laikinos būklės turto arešto aktas, kol ieškovas kreipsis į antstolį ir antstolis aprašys atsakovo turtą ir pateiks duomenis registrui. Todėl teikiama nuostata be jokio teisinio ir loginio pagrindo nustatytų, kad ir tokie turto arešto aktai, įsigaliojus teikiamam įstatymo projektui, turėtų būti išregistruoti iš registro. Manytina, jog šiuo požiūriu nuostata yra neproporcinga siekiamiems tikslams ir esmingai pažeistų tam tikrų kreditorių interesus. Siūlytina nuostatą koreguoti, kad tokie turto arešto aktai nebūtų išregistruojami.
Ketvirta, pažymėtina, jog siūlomoje nuostatoje Turto arešto aktų registro tvarkytojui nustatoma pareiga sutikrinti Turto arešto aktų registro duomenis su apribojimą disponuoti piniginėmis lėšomis (turto areštą) taikiusių institucijų perduotais duomenimis apie Lietuvos ir užsienio juridinių asmenų (jų filialų ir atstovybių) bei fizinių asmenų sąskaitų ir lėšų, esančių sąskaitose, bei kilnojamojo ir nekilnojamojo turto apribojimus yra abejotino pobūdžio, nes Turto arešto aktų registro tvarkytojas jau yra sutikrinęs visus duomenis apie visus galimus apribojimus prieš įregistruojant turto arešto aktą. Todėl manytina, jog nuostatoje būtų galima kalbėti apie pareigą išregistruoti turto arešto aktus, kuriuose nurodyti ne pilni areštuoto turto duomenys, o ne apie papildomą sutikrinimą. 3.Projekto 1 straipsnio
Įstatymo 6–8 dalyse nurodyti juridiniai asmenys yra bankrutavę arba išregistruoti, likusios jų lėšos sąskaitose ir registruotas turtas perduodami valstybei, kuriai atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, nuostata stokoja teisinio aiškumo, ta apimtimi, kuria joje vartojami žodžiai „šio Įstatymo 6 – 8 dalyse nurodyti juridiniai asmenys“. Teigtina, jog juridinių asmenų sąvoką būtina detalizuoti ir nurodyti kas turima omenyje vartojant šią sąvoką. Priešingu atveju, pavyzdžiui, būtų galima daryti išvadą, jog bankrutavus kuriai nors kredito įstaigai, jos lėšos sąskaitose ir registruotas turtas turėtų būti perduoti valstybei, nes kredito įstaiga taip pat yra juridinis asmuo. Siekiant išvengti tokių dviprasmybių ir nesusipratimų, siūlytina normą tikslinti. Antra, aptartina tai, jog neaišku koks yra teikiamos įstatymo projekto nuostatos tikslas, reikšmė ir santykis su Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis nuosavybės teisės įgijimo pagrindus.
Pastebėtina, jog iš teikiamos normos turinio galima daryti išvadą, kad nuostatoje siekiama reguliuoti tam tikrus atvejus, kai daiktas yra bešeimininkis, pavyzdžiui, kai tam tikras juridinis asmuo yra išregistruotas ir yra likę jo turto. Šiuo atveju, Civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalis nustato, jog „Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą“. Teigtina, jog teikiama įstatymo projekto nuostata prieštarauja imperatyviai Civilinio kodekso nuostatai ir todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalies nuostata „Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“, negalėtų būti taikoma. Trečia, nėra aišku, koks yra teikiamos nuostatos santykis su Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, nes, pavyzdžiui, Įmonių bankroto įstatymo
likviduojamos dėl bankroto įmonės turo disponavimo klausimus. Be kita ko, aptariamo įstatymo nuostatos taip pat yra imperatyvios su išimtimis taikomomis tik Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymui ir Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymui. Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas kelia didelių abejonių, ar aptarta nuostata galėtų ir turėtų būti įtvirtinta teikiamame įstatymo projekte. Siūlytina nuostatos atsisakyti, o jei nuostatoje siekiama spręsti kitus klausimus nei paminėti pateiktose pastabose, aiškiai ir detaliai atskleisti teikiamo reguliavimo turinį ir apimtį, kad jo turinys neprieštarautų kitų įstatymų imperatyvioms nuostatoms. 4.
pavadinimo trumpinys „Įstatymas“ neįtvirtintas, projekto 1 straipsnio 9 dalyje žodis „įstatymo“ rašytinas iš mažosios raidės. 5. Priėmus įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų nustatyti projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 1 straipsnio 7 dalyje nurodytą tvarką. Atsižvelgus į tai, projektą reikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų nustatyta konkreti įstatymo įsigaliojimo data bei pasiūlymas Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] S.Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-06- Nr. Į 2015-05-20 Nr. S-2015-3125 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1452 įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-1457 pakeitimo įstatymo PROJEKTo atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
derinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1452 įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-1457 pakeitimo įstatymo projektą, teikiame savo pastabas ir pasiūlymus: Atkreipiame dėmesį į tai, kad ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje gali vykdyti ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir kitų Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių subjektai, kurie gali ir neturėti juridinio asmens statuso, kaip tai patvirtinama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.19 straipsnyje, kuriame minimi užsienio juridiniai asmenys ar kitos organizacijos. Tokie užsienio juridiniai asmenys bei kitos organizacijos Lietuvoje gali įsteigti savo padalinius ir vykdyti veiklą, nesteigdami atskiro juridinio asmens. Atitinkamai siūlytume Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nurodytus „Lietuvos ir užsienio juridinius asmenis (jų filialus ir atstovybes)“ papildyti nuoroda ir į kitas organizacijas, jų atstovybes ir filialus. Taip pat siūlytume papildyti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 9 dalies redakcijoje minint
„juridinius asmenis“ nurodyti ir „kitas organizacijas“. Generalinis
direktorius Deividas Kriaučiūnas Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
DĖL
2015-06-23 Nr. XIIP-3118(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto
nustatyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. kovo 1 d. pradeda teikti valstybės įmonei Registrų centrui duomenis apie Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) Europos ekonominės erdvės valstybių, trečiųjų šalių juridinių asmenų, juridinio asmens statuso neturinčių subjektų, jų filialų ir atstovybių bei fizinių asmenų turimas sąskaitas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose. Projekto nuostata ,,trečiosios šalys“ nėra pakankamai aiški. Neaišku, kokias konkrečiai valstybes ši nuostata apimtų. Paprastai, juridiniai asmenys yra steigiami konkrečiose valstybėse, bet ne šalyse. Jeigu turimos omenyje ne Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybės, tai projekte reikėtų naudoto sąvokas ,,kitos valstybės“ ar ,,kitos užsienio valstybės“ ar pan. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų atitinkamai patikslinti ir projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomas siūlomas keičiamo įstatymo 1 straipsnio 5 ir 8 dalių nuostatas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] S.Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
VISUOMENĖS PLĖTROS komitetaS
DĖL
145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 IR 713 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-1452 ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. XII-1457 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-3118
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys, Komiteto nariai: Viktoras Fiodorovas, Sergejus Jovaiša, Audrius Nakas, Irena Šiaulienė, Dalia Teišerskytė, Pranas Žeimys, Komiteto biuro vedėjas Vidas Ramanavičius, biuro patarėjos Irina Jurkšuvienė ir Rita Beinorienė, biuro padėjėja Lina Giriūnienė. Kviestieji asmenys: Asta Avižaitė, Teisingumo ministerija. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-05-26 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
aiški, nes neaišku, ar ji apimtų Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse įsteigtus juridinius asmenis, ar juridinius asmenis, Lietuvos Respublikai ir kitoms užsienio valstybėms priklausančius nuosavybės teise. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų atitinkamai patikslinti ir projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomas siūlomas keičiamo įstatymo 1 straipsnio 8 dalies nuostatas.
Be to, projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 1 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu institucija, taikiusi disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimą, yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro arba šiuo metu neturi teisės taikyti turto apribojimų ir šie apribojimai nebuvo įregistruoti Turto arešto aktų registre, tokie apribojimai laikomi negaliojančiais, jei iki 2015 m. spalio 31 d. šių institucijų teises ir pareigas perėmusios institucijos jų nepatikslina. Kyla abejonių, ar vien tik tai, kad apribojimus taikiusių institucijų teises perėmusios institucijos per siūlomą nustatyti terminą nepatikslintų taikytų apribojimų, yra pakankamas pagrindas tokius apribojimus laikyti negaliojančiais. Atkreipiame dėmesį, kad priežastys, dėl kurių buvo nustatyti tokie apribojimai, gali būti neišnykusios. Manytina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pažeistos kreditorių teisės, nes panaikinus disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimus, galimai pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomu jų kreditorinių reikalavimų tenkinimas. Taip pat galimi atvejai, kai nustatytų piniginių lėšų disponavimo apribojimų duomenys yra tikslūs ir išsamūs, todėl lieka neaišku, ką konkrečiai apribojimus nustačiusių institucijų teises ir pareigas perėmusios institucijos turėtų patikslinti. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atsisakyti arba ją patikslinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-05-26 2.
Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma įstatymo 1 straipsnį papildyti 8 dalimi nustatančia, jog „Turto arešto aktų registro tvarkytojas sutikrina Turto arešto aktų registro duomenis su apribojimą disponuoti piniginėmis lėšomis (turto areštą) taikiusių institucijų perduotais duomenimis apie Lietuvos ir užsienio juridinių asmenų (jų filialų ir atstovybių) bei fizinių asmenų sąskaitų ir lėšų, esančių sąskaitose, bei kilnojamojo ir nekilnojamojo turto apribojimus ir išregistruoja turto arešto aktus, kuriuose nurodytas areštuotas turtas yra netinkamai identifikuotas, nepateikti (pateikti ne visi) Turto arešto aktų registro nuostatuose nurodyti turtą identifikuojantys duomenys, nepateiktas turto registro suteiktas identifikavimo kodas (jei turtas registruotas viešame registre).“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog siūloma nuostata galimai yra ne keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas. Pažymėtina, jog Turto arešto aktų registro įstatyme toks turto arešto aktų išregistravimo pagrindas nėra nustatytas. Paminėto įstatymo nuostatos yra imperatyvios ir nenumato galimybės teisinius santykius, susijusius su turto arešto aktų išregistravimu, reguliuoti kituose įstatymuose. Todėl manytina, jog siūloma norma galėtų ir turėtų būti įtvirtinta minėtame įstatyme, tačiau ne teikiamame įstatymo projekte. Antra, pastebėtina, jog teikiama įstatymo nuostata būtų vienkartinio taikymo, t.y. būtų pritaikyta tik įstatymui įsigaliojus ir vėliau nebetaikoma. Taigi Turto arešto aktų registre ir toliau galėtų kauptis turto arešto aktai su ne pilnais duomenimis. Tokia problema taip pat išsispręstų, tuo atveju, jei siūloma nuostata būtų įtvirtinta Turto arešto aktų registro įstatyme.
Be to, manytina, jog nuostatą derėtų papildyti, pavyzdžiui, tam tikrais terminais ar sąlygomis, kuriems esant turto arešto aktas išregistruojamas, kad jos taikymas netaptų turto arešto aktų neregistravimo pagrindu, kai nepateikti pilni areštuojamo turto duomenys. Trečia, pastebėtina, jog Turto arešto aktų registre turto arešto aktai su ne visais areštuojamo turto duomenimis registruojami dėl objektyvių priežasčių. Pavyzdžiui, dėl to, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą, nežino atsakovui priklausančio turto sudėties ir duomenų. Todėl, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, Turto arešto aktų registre įregistruojamas laikinos būklės turto arešto aktas, kol ieškovas kreipsis į antstolį ir antstolis aprašys atsakovo turtą ir pateiks duomenis registrui. Todėl teikiama nuostata be jokio teisinio ir loginio pagrindo nustatytų, kad ir tokie turto arešto aktai, įsigaliojus teikiamam įstatymo projektui, turėtų būti išregistruoti iš registro. Manytina, jog šiuo požiūriu nuostata yra neproporcinga siekiamiems tikslams ir esmingai pažeistų tam tikrų kreditorių interesus. Siūlytina nuostatą koreguoti, kad tokie turto arešto aktai nebūtų išregistruojami. Ketvirta, pažymėtina, jog siūlomoje nuostatoje Turto arešto aktų registro tvarkytojui nustatoma pareiga sutikrinti Turto arešto aktų registro duomenis su apribojimą disponuoti piniginėmis lėšomis (turto areštą) taikiusių institucijų perduotais duomenimis apie Lietuvos ir užsienio juridinių asmenų (jų filialų ir atstovybių) bei fizinių asmenų sąskaitų ir lėšų, esančių sąskaitose, bei kilnojamojo ir nekilnojamojo turto apribojimus yra abejotino pobūdžio, nes Turto arešto aktų registro tvarkytojas jau yra sutikrinęs visus duomenis apie visus galimus apribojimus prieš įregistruojant turto arešto aktą.
Todėl manytina, jog nuostatoje būtų galima kalbėti apie pareigą išregistruoti turto arešto aktus, kuriuose nurodyti ne pilni areštuoto turto duomenys, o ne apie papildomą sutikrinimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-05-26 3.Projekto 1 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, jog „Tuo atveju, kai šio Įstatymo 6–8 dalyse nurodyti juridiniai asmenys yra bankrutavę arba išregistruoti, likusios jų lėšos sąskaitose ir registruotas turtas perduodami valstybei, kuriai atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, nuostata stokoja teisinio aiškumo, ta apimtimi, kuria joje vartojami žodžiai „šio Įstatymo 6 –
būtina detalizuoti ir nurodyti kas turima omenyje vartojant šią sąvoką. Priešingu atveju, pavyzdžiui, būtų galima daryti išvadą, jog bankrutavus kuriai nors kredito įstaigai, jos lėšos sąskaitose ir registruotas turtas turėtų būti perduoti valstybei, nes kredito įstaiga taip pat yra juridinis asmuo. Siekiant išvengti tokių dviprasmybių ir nesusipratimų, siūlytina normą tikslinti. Antra, aptartina tai, jog neaišku koks yra teikiamos įstatymo projekto nuostatos tikslas, reikšmė ir santykis su Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis nuosavybės teisės įgijimo pagrindus.
Pastebėtina, jog iš teikiamos normos turinio galima daryti išvadą, kad nuostatoje siekiama reguliuoti tam tikrus atvejus, kai daiktas yra bešeimininkis, pavyzdžiui, kai tam tikras juridinis asmuo yra išregistruotas ir yra likę jo turto. Šiuo atveju, Civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalis nustato, jog „Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą“. Teigtina, jog teikiama įstatymo projekto nuostata prieštarauja imperatyviai Civilinio kodekso nuostatai ir todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalies nuostata „Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“, negalėtų būti taikoma. Trečia, nėra aišku, koks yra teikiamos nuostatos santykis su Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, nes, pavyzdžiui, Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnis reguliuoja teisinius santykius, susijusius su bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto įmonės turo disponavimo klausimus. Be kita ko, aptariamo įstatymo nuostatos taip pat yra imperatyvios su išimtimis taikomomis tik Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymui ir Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymui. Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas kelia didelių abejonių, ar aptarta nuostata galėtų ir turėtų būti įtvirtinta teikiamame įstatymo projekte. Siūlytina nuostatos atsisakyti, o jei nuostatoje siekiama spręsti kitus klausimus nei paminėti pateiktose pastabose, aiškiai ir detaliai atskleisti teikiamo reguliavimo turinį ir apimtį, kad jo turinys neprieštarautų kitų įstatymų imperatyvioms nuostatoms. Pritarti 4.
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-05-26
projekte keičiamo įstatymo pavadinimo trumpinys „Įstatymas“ neįtvirtintas, projekto
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-05-26
Vyriausybė turėtų nustatyti projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 1 straipsnio 7 dalyje nurodytą tvarką. Atsižvelgus į tai, projektą reikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų nustatyta konkreti įstatymo įsigaliojimo data bei pasiūlymas Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
prie TM Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 2014 m. gegužės 20 d. raštu Nr. S-2015-3125 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1452 įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-1457 pakeitimo įstatymo projektą, teikiame savo pastabas ir pasiūlymus:
Atkreipiame dėmesį į tai, kad ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje gali vykdyti ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir kitų Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių subjektai, kurie gali ir neturėti juridinio asmens statuso, kaip tai patvirtinama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.19 straipsnyje, kuriame minimi užsienio juridiniai asmenys ar kitos organizacijos. Tokie užsienio juridiniai asmenys bei kitos organizacijos Lietuvoje gali įsteigti savo padalinius ir vykdyti veiklą, nesteigdami atskiro juridinio asmens. Atitinkamai siūlytume Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nurodytus „Lietuvos ir užsienio juridinius asmenis (jų filialus ir atstovybes)“ papildyti nuoroda ir į kitas organizacijas, jų atstovybes ir filialus.
Taip pat siūlytume papildyti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 9 dalies redakcijoje minint „juridinius asmenis“ nurodyti ir „kitas organizacijas“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti Civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 IR 713 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1452 įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-1457 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3118 ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Seimo informacinės visuomenės komiteto sprendimui dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3118, pakoregavus jį pagal Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pasiūlymus ir pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Fiodorovas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Viktoras Fiodorovas
TEISĖTVARKOS komitetas
26
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento atstovai Saulius Švedas ir Dainius Zebleckis, Teisingumo viceministras Julius Pagojus, Teisingumo ministerijos atstovė Asta Avižaitė, Centrinės hipotekos įstaigos atstovai Giedrė Malikėnienė ir Arnoldas Tomaševičius, valstybės įmonės „Registrų centras“ atstovai Antanas Survila ir Dovilė Kazlauskienė, Lietuvos bankų asociacijos atstovas Aidas Budrys, Lietuvos antstolių rūmų atstovai Indrė Matuolytė ir Vitalis Milevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-26)1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstoma siūloma keičiamo įstatymo 1 straipsnio 6 dalies nuostata ,, Lietuvos ir užsienio juridiniai asmenys“ nėra pakankamai aiški, nes neaišku, ar ji apimtų Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse įsteigtus juridinius asmenis, ar juridinius asmenis, Lietuvos Respublikai ir kitoms užsienio valstybėms priklausančius nuosavybės teise. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų atitinkamai patikslinti ir projekto
dalies nuostatas. Atsižvelgti Vadovaujantis Turto arešto aktų registro įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi („Turto arešto aktų registre registruojami teismų, antstolių, prokurorų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų valstybės institucijų ir pareigūnų turto arešto aktai, kuriais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į Lietuvos Respublikoje esantį turtą, jį areštuojant“), turto areštas taikomas tik Lietuvos Respublikoje esančiam turtui, todėl labiau svarbus turto registravimo aspektas, nei jo savininkas. Projektas tobulintinas naudojant „Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybių narių ir
(ar) Europos ekonominės erdvės valstybių, trečiųjų šalių juridinių asmenų, juridinio asmens statuso neturinčių subjektų, jų filialų ir atstovybių bei fizinių asmenų“ formuluotę. Atitinkamai projektas tobulinamas, koreguojant pradiniu projektu nekeičiamas Įstatymo 1 straipsnio 4 ir 5 dalis. 2.
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-26)1
dėstomoje keičiamo įstatymo 1 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu institucija, taikiusi disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimą, yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro arba šiuo metu neturi teisės taikyti turto apribojimų ir šie apribojimai nebuvo įregistruoti Turto arešto aktų registre, tokie apribojimai laikomi negaliojančiais, jei iki 2015 m. spalio 31 d. šių institucijų teises ir pareigas perėmusios institucijos jų nepatikslina. Kyla abejonių, ar vien tik tai, kad apribojimus taikiusių institucijų teises perėmusios institucijos per siūlomą nustatyti terminą nepatikslintų taikytų apribojimų, yra pakankamas pagrindas tokius apribojimus laikyti negaliojančiais. Atkreipiame dėmesį, kad priežastys, dėl kurių buvo nustatyti tokie apribojimai, gali būti neišnykusios. Manytina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pažeistos kreditorių teisės, nes panaikinus disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimus, galimai pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomu jų kreditorinių reikalavimų tenkinimas. Taip pat galimi atvejai, kai nustatytų piniginių lėšų disponavimo apribojimų duomenys yra tikslūs ir išsamūs, todėl lieka neaišku, ką konkrečiai apribojimus nustačiusių institucijų teises ir pareigas perėmusios institucijos turėtų patikslinti. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atsisakyti arba ją patikslinti. Pritarti iš dalies Nuostata patobulinta, nustatant pareigą pateikti atitinkamus duomenis: „7.
Disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimus taikiusių institucijų, kurios yra išregistruotos iš Juridinių asmenų registro arba nebeturi teisės taikyti turto apribojimų, jei šie apribojimai nebuvo įregistruoti Turto arešto aktų registre, teises ir pareigas perėmusios institucijos privalo iki 2015 m. spalio 31 d. tokius apribojimus patikslinti ir pateikti Turto arešto aktų registrui Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo nustatyta tvarka.“ Projekto autoriai atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymuose yra numatytas ir ypač teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi būti išlaikomas kreditoriaus ir skolininko teisių balansas. Neribotą laiką „kabantys“ turtą apribojantys netikslūs duomenys pažeidžia šį balansą. Duomenų teikėjai turi pateikti teisingus ir aktualius duomenis registrui, todėl tokia nuostata dėl duomenų peržiūrėjimo ir sutikrinimo yra ypač svarbi. Pastebėtina, kad tai vienkartinis veiksmas tik rengiantis Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos veiklos pradžiai. Turto arešto aktų registras ir PLAIS neturi būti apkrautas neteisingais duomenimis. Tai gali įtakoti ir sistemos veikimo efektyvumą. Atkreiptinas dėmesys, kad kalbama ne apie visus apribojimus, o tuos, kurie neregistruoti Turto arešto aktų registre. Registras veikia nuo
tiek metų nebūtų išspręstas. Tai aktualu ne tik PLAIS, bet ir kitiems registrams. Tokius duomenis būtina sutikrinti ir atnaujinti, priešingu atveju neaišku, pas ką dabar yra byla, kas turėtų spręsti dėl panaikinimo. Lėšų arešto atveju, apribojimo panaikinimas bus vykdomas tik per PLAIS, todėl dėl nesančios institucijos apribojimo panaikinimo nebus galimybės per PLAIS panaikinti to apribojimo.
Toks sutikrinimas vienintelė galimybė išsiaiškinti, ar byla neišnagrinėta, ar pamiršta pateikti dokumentus. Nesiūloma panaikinti apribojimus, o juos sutikrinti ir tik po to išregistruoti, todėl kreditorių teisės neturėtų būti pažeistos. Aktualu ir baudžiamosiose bylose, kai apribojimą taikė policijos įstaigos. Preliminariais duomenimis tvarkymo veiksmus atliekant tokių atvejų nustatyta apie 55 tūkst. Čia kalbama apie neribotą laiką
„kabančius“ netikslius duomenis, išieškojimas iš jų nevykdomas. Ir tikėtina,
kad tose sąskaitose nėra lėšų (nulinės sąskaitos), bankai tokius paskaičiavimus dar atlieka. Kreditoriai taip pat turi būti aktyvūs ir turi būti išlaikytas skolininko ir kreditoriaus teisių balansas (Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-1855/2012) išaiškino, kad nepagrįstai ilgą laikotarpį galiojančios laikinosios apsaugos priemonės neapibrėžtam atsakovo turtui pažeidžia atsakovo interesus ir teises daugiau nei reikia konkrečioje situacijoje). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-26)1
Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma įstatymo 1 straipsnį papildyti 8 dalimi nustatančia, jog „Turto arešto aktų registro tvarkytojas sutikrina Turto arešto aktų registro duomenis su apribojimą disponuoti piniginėmis lėšomis (turto areštą) taikiusių institucijų perduotais duomenimis apie Lietuvos ir užsienio juridinių asmenų (jų filialų ir atstovybių) bei fizinių asmenų sąskaitų ir lėšų, esančių sąskaitose, bei kilnojamojo ir nekilnojamojo turto apribojimus ir išregistruoja turto arešto aktus, kuriuose nurodytas areštuotas turtas yra netinkamai identifikuotas, nepateikti (pateikti ne visi) Turto arešto aktų registro nuostatuose nurodyti turtą identifikuojantys duomenys, nepateiktas turto registro suteiktas identifikavimo kodas (jei turtas registruotas viešame registre).“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog siūloma nuostata galimai yra ne keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas. Pažymėtina, jog Turto arešto aktų registro įstatyme toks turto arešto aktų išregistravimo pagrindas nėra nustatytas. Paminėto įstatymo nuostatos yra imperatyvios ir nenumato galimybės teisinius santykius, susijusius su turto arešto aktų išregistravimu, reguliuoti kituose įstatymuose. Todėl manytina, jog siūloma norma galėtų ir turėtų būti įtvirtinta minėtame įstatyme, tačiau ne teikiamame įstatymo projekte. Pritarti Komiteto posėdžio metu atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, nutarta kaip lydimąjį registruoti Turto arešto aktų registro įstatymo Nr.VIII-1375 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo Nr. VIII-1375 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas papildytas turto arešto aktų išregistravimo pagrindais. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-26)1
pastebėtina, jog teikiama įstatymo nuostata būtų vienkartinio taikymo, t.y. būtų pritaikyta tik įstatymui įsigaliojus ir vėliau nebetaikoma.
Taigi Turto arešto aktų registre ir toliau galėtų kauptis turto arešto aktai su ne pilnais duomenimis. Tokia problema taip pat išsispręstų, tuo atveju, jei siūloma nuostata būtų įtvirtinta Turto arešto aktų registro įstatyme. Be to, manytina, jog nuostatą derėtų papildyti, pavyzdžiui, tam tikrais terminais ar sąlygomis, kuriems esant turto arešto aktas išregistruojamas, kad jos taikymas netaptų turto arešto aktų neregistravimo pagrindu, kai nepateikti pilni areštuojamo turto duomenys. Pritarti iš dalies Komiteto posėdžio metu atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, nutarta kaip lydimąjį registruoti Turto arešto aktų registro įstatymo Nr.VIII-1375 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo Nr. VIII-1375 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas papildytas turto arešto aktų išregistravimo pagrindais. Pažymėtina, kad turto arešto registre toliau kauptis turto arešto aktai su nepilnais duomenimis negalės, nes dabar teisės aktuose aiškiau sureglamentuota, kaip turi būti identifikuojamas turtas. Todėl reikia nuspręsti ką daryti dėl tokių areštų, kurie neatitinka dabartinių nuostatų. Dabar patobulėjo registrų sąveiką, o turto arešto aktai, kurie seniai registruoti su nepilnai identifikuotu turtu negali būti tvarkomi automatiniu būdu, trukdo sklandžiai registrų ir IS sąveikai. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-26)1
pastebėtina, jog Turto arešto aktų registre turto arešto aktai su ne visais areštuojamo turto duomenimis registruojami dėl objektyvių priežasčių. Pavyzdžiui, dėl to, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą, nežino atsakovui priklausančio turto sudėties ir duomenų.
Todėl, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, Turto arešto aktų registre įregistruojamas laikinos būklės turto arešto aktas, kol ieškovas kreipsis į antstolį ir antstolis aprašys atsakovo turtą ir pateiks duomenis registrui. Todėl teikiama nuostata be jokio teisinio ir loginio pagrindo nustatytų, kad ir tokie turto arešto aktai, įsigaliojus teikiamam įstatymo projektui, turėtų būti išregistruoti iš registro. Manytina, jog šiuo požiūriu nuostata yra neproporcinga siekiamiems tikslams ir esmingai pažeistų tam tikrų kreditorių interesus. Siūlytina nuostatą koreguoti, kad tokie turto arešto aktai nebūtų išregistruojami. Atsižvelgti Komiteto posėdžio metu atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, nutarta kaip lydimąjį registruoti Turto arešto aktų registro įstatymo Nr.VIII-1375 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma papildyti Turto arešto aktų registro įstatymo 10 straipsnį nauju 8 punktu, nustatančiu, kad: „8) kai Turto arešto aktų registre įregistruotame turto arešto akte nurodytas areštuotas turtas yra netinkamai identifikuotas, nepateikti (pateikti ne visi) Turto arešto aktų registro nuostatuose nurodyti turtą identifikuojantys duomenys, nepateiktas turto registro suteiktas identifikavimo kodas (jei turtas registruotas viešame registre), išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytus atvejus, kuriais išsamūs turtą identifikuojantys duomenys gali būti nenurodyti.“ Taip pat pažymėtina, kad projekto autoriai atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-1855/2012) išaiškino, kad nepagrįstai ilgą laikotarpį galiojančios laikinosios apsaugos priemonės neapibrėžtam atsakovo turtui pažeidžia atsakovo interesus ir teises daugiau nei reikia konkrečioje situacijoje.
Nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigalioję Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) pakeitimai nustatė nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminą ir sąlygas. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 6 dalimi, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis turtas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, kad nepatikslinus areštuojamo turto duomenų laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti savaime pagal įstatymą ir turi būti nedelsiant pašalintos iš Turto arešto aktų registro be papildomo suinteresuotų asmenų kreipimosi. 6.
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-26)1
pažymėtina, jog siūlomoje nuostatoje Turto arešto aktų registro tvarkytojui nustatoma pareiga sutikrinti Turto arešto aktų registro duomenis su apribojimą disponuoti piniginėmis lėšomis (turto areštą) taikiusių institucijų perduotais duomenimis apie Lietuvos ir užsienio juridinių asmenų (jų filialų ir atstovybių) bei fizinių asmenų sąskaitų ir lėšų, esančių sąskaitose, bei kilnojamojo ir nekilnojamojo turto apribojimus yra abejotino pobūdžio, nes Turto arešto aktų registro tvarkytojas jau yra sutikrinęs visus duomenis apie visus galimus apribojimus prieš įregistruojant turto arešto aktą. Todėl manytina, jog nuostatoje būtų galima kalbėti apie pareigą išregistruoti turto arešto aktus, kuriuose nurodyti ne pilni areštuoto turto duomenys, o ne apie papildomą sutikrinimą. Nepritarti Registro tvarkytojas gali išregistruoti turto arešto aktus tik remdamasis įstatyminiu pagrindu. Turto arešto aktų registro tvarkytojui nustatoma pareiga sutikrinti Turto arešto aktų registro duomenis su apribojimą disponuoti piniginėmis lėšomis (turto areštą) taikiusių institucijų perduotais duomenimis apie Lietuvos ir užsienio juridinių asmenų (jų filialų ir atstovybių) bei fizinių asmenų sąskaitų ir lėšų, esančių sąskaitose, bei kilnojamojo ir nekilnojamojo turto apribojimus ne dėl to, kad patikslintų Turto arešto aktų registro duomenis, o kad nustatytų, kas nepateikta. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-26)1
juridiniai asmenys yra bankrutavę arba išregistruoti, likusios jų lėšos sąskaitose ir registruotas turtas perduodami valstybei, kuriai atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“. Nuostatos turinys diskutuotinas.
Pirma, nuostata stokoja teisinio aiškumo, ta apimtimi, kuria joje vartojami žodžiai
„šio Įstatymo 6 – 8 dalyse nurodyti juridiniai asmenys“. Teigtina, jog
juridinių asmenų sąvoką būtina detalizuoti ir nurodyti kas turima omenyje vartojant šią sąvoką. Priešingu atveju, pavyzdžiui, būtų galima daryti išvadą, jog bankrutavus kuriai nors kredito įstaigai, jos lėšos sąskaitose ir registruotas turtas turėtų būti perduoti valstybei, nes kredito įstaiga taip pat yra juridinis asmuo. Siekiant išvengti tokių dviprasmybių ir nesusipratimų, siūlytina normą tikslinti. Pritarti Kalbama ne apie visus bankrutavusius ar išregistruotus juridinius asmenis, bet apie tuos, kurių turtas yra areštuotas. „9. Tuo atveju, kai šio įstatymo 6, 7 ir 8 dalyse nurodyti juridiniai asmenys, kurių turtas yra areštuotas, yra išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, likusios jų lėšos sąskaitose ir registruotas turtas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis perduodami valstybei. Šiuo atveju valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-26)1
aptartina tai, jog neaišku koks yra teikiamos įstatymo projekto nuostatos tikslas, reikšmė ir santykis su Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis nuosavybės teisės įgijimo pagrindus. Pastebėtina, jog iš teikiamos normos turinio galima daryti išvadą, kad nuostatoje siekiama reguliuoti tam tikrus atvejus, kai daiktas yra bešeimininkis, pavyzdžiui, kai tam tikras juridinis asmuo yra išregistruotas ir yra likę jo turto. Šiuo atveju, Civilinio kodekso
nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą“.
Teigtina, jog teikiama įstatymo projekto nuostata prieštarauja imperatyviai Civilinio kodekso nuostatai ir todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalies nuostata „Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“, negalėtų būti taikoma. Pritarti Nuostata patobulinta: „9. Tuo atveju, kai šio įstatymo 6, 7 ir 8 dalyse nurodyti juridiniai asmenys, kurių turtas yra areštuotas, yra išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, likusios jų lėšos sąskaitose ir registruotas turtas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis perduodami valstybei. Šiuo atveju valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-26)1
nėra aišku, koks yra teikiamos nuostatos santykis su Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, nes, pavyzdžiui, Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnis reguliuoja teisinius santykius, susijusius su bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto įmonės turo disponavimo klausimus. Be kita ko, aptariamo įstatymo nuostatos taip pat yra imperatyvios su išimtimis taikomomis tik Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymui ir Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymui. Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas kelia didelių abejonių, ar aptarta nuostata galėtų ir turėtų būti įtvirtinta teikiamame įstatymo projekte.
Siūlytina nuostatos atsisakyti, o jei nuostatoje siekiama spręsti kitus klausimus nei paminėti pateiktose pastabose, aiškiai ir detaliai atskleisti teikiamo reguliavimo turinį ir apimtį, kad jo turinys neprieštarautų kitų įstatymų imperatyvioms nuostatoms. Pritarti Nuostata patobulinta: „9. Tuo atveju, kai šio įstatymo 6, 7 ir 8 dalyse nurodyti juridiniai asmenys, kurių turtas yra areštuotas, yra išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, likusios jų lėšos sąskaitose ir registruotas turtas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis perduodami valstybei. Šiuo atveju valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-26)1
įstatymo pavadinimo trumpinys „Įstatymas“ neįtvirtintas, projekto 1 straipsnio 9 dalyje žodis „įstatymo“ rašytinas iš mažosios raidės. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-26)1
projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 1 straipsnio 7 dalyje nurodytą tvarką. Atsižvelgus į tai, projektą reikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų nustatyta konkreti įstatymo įsigaliojimo data bei pasiūlymas Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Nepritarti Pats išregistravimo procesas yra aprašytas poįstatyminiuose aktuose, šiuo atveju reikia įstatyminio pagrindo išregistruoti neaktualius duomenis (sutvarkyti esamus duomenis). 12. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2015-06-08) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 2014 m. gegužės 20 d. raštu Nr.
S-2015-3125 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1452 įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-1457 pakeitimo įstatymo projektą, teikiame savo pastabas ir pasiūlymus: Atkreipiame dėmesį į tai, kad ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje gali vykdyti ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir kitų Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių subjektai, kurie gali ir neturėti juridinio asmens statuso, kaip tai patvirtinama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
organizacijos. Tokie užsienio juridiniai asmenys bei kitos organizacijos Lietuvoje gali įsteigti savo padalinius ir vykdyti veiklą, nesteigdami atskiro juridinio asmens. Atitinkamai siūlytume Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nurodytus „Lietuvos ir užsienio juridinius asmenis (jų filialus ir atstovybes)“ papildyti nuoroda ir į kitas organizacijas, jų atstovybes ir filialus. Taip pat siūlytume papildyti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 9 dalies redakcijoje minint „juridinius asmenis“ nurodyti ir „kitas organizacijas“. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos antstolių rūmai (2015-06-17)1
rūmai susipažino su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-1457 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia šias pastabas ir pasiūlymus.
Dėl Įstatymo projekto 4 dalies (1 straipsnio 7 dalis) Manome, kad tobulintina 7 dalies nuostata patikslinant, kokius „gautus duomenis“ Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos tvarkytojas patikrina. Taip pat nėra aišku, kur ir kokiu būdu PLAIS tvarkytojas patikrina gautus duomenis, todėl siūlome papildyti 7 dalies nuostatą, įtvirtinant, kad PLAIS tvarkytojas gautus duomenis „patikrina Juridinių asmenų ir kituose registruose“. Atsižvelgti
antstolių rūmai (2015-06-17)1
departamento pateiktai pastabai, kad priėmus įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų nustatyti projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 1 straipsnio 7 dalyje nurodytą tvarką. Pastebime, kad įstatymo 1 straipsnio 6 dalyje nėra nustatyti terminai, kada kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos pradeda tikrinti disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimus (turto areštus) taikiusių institucijų perduotus duomenis, kada duomenys pateikiami institucijoms patikslinti, per kiek laiko institucijos duomenis patikslina, 7 dalyje taip pat nėra nustatyta, per kokį laikotarpį PLAIS tvarkytojas patikrina duomenis ir t.t.. Jeigu būtų nuspręsta priimti 7 dalyje nurodytą Vyriausybės tvirtinamą tvarką, siūlytume šiame poįstatyminiame akte išspręsti ir terminų atsakingoms institucijoms pateikti duomenis klausimą. Jeigu būtų atsisakyta šios tvarkos nustatymo, siūlytume terminus reglamentuoti įstatymo 1 straipsnio 6 ir 7 dalyse. Nepritarti Pats išregistravimo procesas yra aprašytas poįstatyminiuose aktuose, šiuo atveju reikia įstatyminio pagrindo išregistruoti neaktualius duomenis (sutvarkyti esamus duomenis). 3.
antstolių rūmai (2015-06-17)1
klausimas dėl apribojimų laikytinų negaliojančiais ir kokiu būdu kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos nustatys, kuri institucija yra perėmusi taikiusios apribojimus institucijos teises ir pareigas. Pavyzdžiui, jeigu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas yra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, ar šios institucijos taikytas apribojimas neteks galios? Pagal siūlomą reglamentavimą neaišku, ar Vilniaus miesto apylinkės teismas, kaip teisių perėmėjas, privalės tokius apribojimus tikslinti ir kokių kaštų šiems veiksmams atlikti prireiks. Atsižvelgti Nuostata patobulinta, nustatant pareigą pateikti atitinkamus duomenis:
„7. Disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar)
elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimus taikiusių institucijų, kurios yra išregistruotos iš Juridinių asmenų registro arba nebeturi teisės taikyti turto apribojimų, jei šie apribojimai nebuvo įregistruoti Turto arešto aktų registre, teises ir pareigas perėmusios institucijos privalo iki 2015 m. spalio 31 d. tokius apribojimus patikslinti ir pateikti Turto arešto aktų registrui Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo nustatyta tvarka. Iki šioje dalyje nurodytos datos nepatikslinti apribojimai laikomi negaliojančiais.“
antstolių rūmai (2015-06-17)1
straipsnio 5 dalies (1 straipsnio 8 dalis) Pritariame Teisės departamento pateiktoms pastaboms dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalies. Siūloma nuostata galėtų būtų įtvirtinta Turto arešto aktų registro įstatyme. Pastebėtina ir tai, kad dėl šios nuostatos gali būti pažeisti kreditorių interesai, kadangi ilgą laiką Turto arešto aktų registre turto arešto aktai galėjo būti registruojami su ne visais areštuojamo turto duomenimis registruojami dėl objektyvių priežasčių.
Pavyzdžiui, pateikiame praktinę situaciją, 2011 metais buvo taikytos skolininko atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės areštuoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, buvo įregistruotas skolininko kilnojamam ir nekilnojama turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Antstolis identifikavo tik dalį turto, skolininkas (juridinis asmuo) buvo įpareigotas pateikti duomenis apie likusį turtą, tačiau tokius duomenis vengia pateikti. Sprendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo skolininkui už duomenų apie turtą nepateikimo. Manome, kad tokie apribojimai (ypatingai taikyti iki 2011 metų CPK pakeitimų) negali būti panaikinti. Pažymėtina, kad nėra žinoma, kokio pobūdžio tai laikini apribojimai, kiek tokių apribojimų yra taikytų antstolių, todėl negalime įvertinti, kiek realiai užtruktų tokių duomenų analizė. Siūlytina Projekto 1 straipsnio 5 dalies (Įstatymo 1 straipsnio 8 dalis) nuostatą koreguoti, kad tokie turto arešto aktai nebūtų išregistruojami.
Atsižvelgti Komiteto posėdžio metu atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, nutarta kaip lydimąjį registruoti Turto arešto aktų registro įstatymo Nr.VIII-1375 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma papildyti Turto arešto aktų registro įstatymo 10 straipsnį nauju 8 punktu, nustatančiu, kad: „8) kai Turto arešto aktų registre įregistruotame turto arešto akte nurodytas areštuotas turtas yra netinkamai identifikuotas, nepateikti (pateikti ne visi) Turto arešto aktų registro nuostatuose nurodyti turtą identifikuojantys duomenys, nepateiktas turto registro suteiktas identifikavimo kodas (jei turtas registruotas viešame registre), išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytus atvejus, kuriais išsamūs turtą identifikuojantys duomenys gali būti nenurodyti.“ Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto autoriai atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-1855/2012) išaiškino, kad nepagrįstai ilgą laikotarpį galiojančios laikinosios apsaugos priemonės neapibrėžtam atsakovo turtui pažeidžia atsakovo interesus ir teises daugiau nei reikia konkrečioje situacijoje. Nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigalioję Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) pakeitimai nustatė nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminą ir sąlygas. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 6 dalimi, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis turtas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas.
Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, kad nepatikslinus areštuojamo turto duomenų laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti savaime pagal įstatymą ir turi būti nedelsiant pašalintos iš Turto arešto aktų registro be papildomo suinteresuotų asmenų kreipimosi. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Informacinės visuomenės plėtros komitetas (2015-06-17) * Iš esmės pritarti Civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 IR 713 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1452 įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-1457 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3118 ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Seimo informacinės visuomenės komiteto sprendimui dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3118, pakoregavus jį pagal Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pasiūlymus ir pastabas.
Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė projektui, jį patobulino, tačiau pritarė ne visoms Teisės departamento pastaboms (argumentus žiūrėti lentelėje prie konkrečių pastabų). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.XII-1452 įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-1457 pakeitimo įstatymo projektui (XIIP-3118(2)) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymas: atsižvelgiant į tai, kad apsvarstytas projektas XIIP-3118(2) ir įregistruotas naujas lydintysis Turto arešto aktų registro įstatymo Nr.VIII-1375 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas turi įsigalioti dar iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. pradėsiančios veikti Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos veiklos pradžios, vadovaujantis Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalimi, siūloma Įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Stasys Brundza
atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas