Projekto lyginamasis variantas
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 65, 66, 67, 68 IR 70 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) kariams savanoriams, kitiems aktyviojo rezervo kariams ir
parengtojo rezervo kariams po tarnybos, pratybų ar mokymų, privalomosios karo tarnybos kariams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus arba paleistiems iš šių tarnybų, jeigu sveikatos sutrikimas atsirado dėl su kario tarnyba susijusių priežasčių, kurių nustatymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras;“
Pakeisti 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„66 straipsnis. Karių draudimas Karių socialinis draudimas
atsitikimų tarnyboje valstybės biudžeto lėšomis:
1) privalomosios pradinės karo tarnybos karių – nuo kario statuso įgijimo dienos iki išleidimo į atsargą dienos;
2) profesinės karo tarnybos karių – nuo jų priėmimo į profesinę karo tarnybą dienos iki išleidimo į atsargą dienos;
3) karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių – nuo atvykimo į tarnybą (mokymus, pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių) dienos iki grįžimo į nuolatinę gyvenamąją vietą dienos. 2.
nusikalstamą veiką, dėl tyčios ar didelio aplaidumo nevykdant teisėto įsakymo, taip pat jei kario žuvimo, ligos ar sveikatos problemos priežastis buvo kario apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, jei karys nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia save sužalojo, ar kario žuvimo, ligos ar sveikatos problemos priežastis buvo transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti arba perdavus ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti, draudimo išmokos nemokamos. Draudimo išmokos nemokamos ir kitais atvejais, kai Vyriausybės nustatyta tvarka įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju. 3. Draudžiamųjų įvykių karo tarnyboje pripažinimo sąlygas ir tvarką, pagal sveikatos sutrikimo laipsnį draudimo išmokų dydį, taip pat mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 4. Privalomosios pradinės karo tarnybos karys apdraudžiamas suma, lygia Vyriausybės patvirtintai minimaliajai mėnesinei algai draudžiamojo įvykio mėnesį, padaugintai iš 12. 5. Karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys, taip pat parengtojo rezervo karys apdraudžiamas suma, lygia mėnesiniam tarnybą rezerve atliekančio kario tarnybiniam atlyginimui, mokamam draudžiamojo įvykio mėnesį, padaugintam iš 12, bet ne didesne suma kaip 36 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos. 6. Profesinės karo tarnybos karys apdraudžiamas suma, lygia mėnesiniam šio kario tarnybiniam atlyginimui, mokamam draudžiamojo įvykio mėnesį, padaugintam iš 12, bet ne didesne suma kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos. 7. Karo metu karių draudimo pagal šį straipsnį sąlygos negalioja. Kariai draudžiami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytomis socialinio draudimo rūšimis.
Draudimo tvarką ir sąlygas nustato atskiras socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys teisės aktai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai Dėl dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu arba dėl
tarnybos tapusiam neįgaliam arba ir netapusiam neįgaiam kariui, kuriam dėl ligos ar sveikatos problemos liko liekamųjų reiškinių ir sumažėjo tinkamumo tarnybai laipsnis ar kario statusu, išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, ir 10, 11 ir 12 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, sumažnta priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. Kariui žuvus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba dėl tarnybos, išmokama šio straipsnio 11 dalyje nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. Šios kompensacijos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijia skirtų valstybės biudžeto lėšų. Šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 dalyse nustatyta kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu. Šio straipsnio 12 dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Laikinojo nedarbingumo (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), nelaimingo atsitikimo ar įvykio, susijusio su tarnyba, dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, susijusio su kario tarnybinių pareigų atlikimu karinių operacijų metu, taip pat susijusio su kariniais veiksmais vykdant strategines ar taktines karines užduotis (misijas), mokymus ar pratybas, taip pat dėl nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, profesinės ligos ar sveikatos sutrikimų (tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos vykdymo) laikotarpiu profesinės karo tarnybos kariams mokamas vidutinis jų darbo užmokestis arba jo dalis. Mokamo vidutinio darbo užmokesčio arba jo dalies dydis, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis. Laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), nelaimingo atsitikimo ar įvykio, susijusio su tarnyba, taip pat dėl nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, profesinės ligos ar sveikatos sutrikimų (tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos vykdymo, atveju profesinės karo tarnybos kariams mokama 100 procentų jų vidutinio darbo užmokesčio, taikant maksimalaus ir minimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžius vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis dėl ligos pašalpos skaičiavimo. Laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, susijusio su kario tarnybinių pareigų atlikimu karinių operacijų metu, taip pat susijusio su kariniais veiksmais vykdant strategines ar taktines karines užduotis (misijas), mokymus ar pratybas, atveju mokama 100 procentų jų gaunamo vidutinio atlyginimo dydžio ligos pašalpa, netaikant maksimalaus ir minimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžių.
Profesinės karo tarnybos kariams, taip pat kariams savanoriams, kitiems aktyviojo rezervo kariams, parengtojo rezervo kariams, pašauktiems į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, – kai jie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo (kai šie kariai tampa laikinai nedarbingi ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos), iš krašto apsaugos sistemos institucijos, kurioje jie tarnauja, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Karo prievolininkams, nurodytiems šio įstatymo 65 straipsnio 1
dalies 2 punkte, Tapusiam tapusiems laikinai nedarbingam pašauktam į pratybas nedarbingiems (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje)) pratybų, mokymus mokymų arba kitų tarnybos užduočių vykdymo metu ir nedirbančiam ir neturinčiam kitų draudžiamųjų pajamų kariui savanoriui ir kitam aktyviojo rezervo ir parengtojo rezervo kariui neįgijusiems teisės į ligos pašalpą pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, tačiau ne ilgiau kaip 4 mėnesius, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų mokama šio straipsnio 2 dalyje Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyto dydžio ligos pašalpa, taikant šiame įstatyme nustatytą maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydį.
Karo prievolininkams, baigusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar bazinius karinius mokymus arba paleistiems iš šių tarnybų ši pašalpa mokama nuo minimalios mėnesinės algos.“
netekusia galios 68 straipsnio 7 dalį. 7. Šio įstatymo 59 straipsnyje numatytų nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais, taip pat pirmaisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į tarnybą, ar antraisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nesuteiktos arba nutrauktos, profesinės karo tarnybos kariams mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo arba jo dalies dydžio išmokos, neviršijančios maksimalaus kompensuojamojo uždarbio. Šių išmokų dydžiai, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis. 5 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Profesinės karo tarnybos kariai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, o tie iš jų, kurie yra ištarnavę įstatymo nustatytą metų skaičių ir išleisti į atsargą, įgyja teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę kario pensiją.“
2Pakeisti 70 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, tapę invalidais netekę
darbingumo kariai įgyja teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę kario invalidumo netekto darbingumo pensiją.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. kariams paskirtas išmokas dėl ligos,
motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) ir dėl nelaimingų atsitikimų darbe toliau moka jas paskyrusios krašto apsaugos sistemos įstaigos iš joms skirtų valstybės biudžeto asignavimų. 3. Jeigu nuo 2016 m. sausio 1 d. kariams, tapusiems apdraustaisiais pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, apskaičiuojant kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį mokamos ligos (įskaitant profesinės ligos ir ligos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, patenka laikotarpiai, kuriais jie nebuvo apdrausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, šios socialinio draudimo pašalpos apskaičiuojamos pagal šių karių draudžiamąsias pajamas. Šiais atvejais krašto apsaugos sistemos institucija kariui iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų socialinio draudimo pašalpos gavimo laikotarpiu skiria ir moka jo kompensuojamojo uždarbio dalį.
Ši dalis apskaičiuojama kaip mokėtinos ir išmokėtos ligos (įskaitant profesinės ligos ir ligos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą išmokas), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos skirtumas. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išmokos, mokamos nuo 2016 m. sausio 1 d., ir 3 dalyje nurodyta kompensuojamojo uždarbio dalis, krašto apsaugos sistemos įstaigos mokama iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, prilyginamos socialinio draudimo pašalpoms, nustatytoms Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme arba Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. 5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Juozas Olekas
Teisės aktų projektų tikslas – papildyti Diplomatinės tarnybos įstatymo
ministro prašymu išduoti diplomatinius pasus profesinės karo tarnybos kariams, turintiems ne žemesnį kaip pul Lietuvos Respublikos VALSTYBINIO
ĮSTATYMO NR. VIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 8 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NEDARBO SOCIALINIO
aiškinamasis raštas
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 5, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 4, 5, 8, 16, 18¹ ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 8 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904
sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65, 66, 67, 68 ir
paskatino toliau nurodytos priežastys.
Kariai draudžiami ne visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis (jie draudžiami pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu, taip pat privalomuoju sveikatos draudimu), dėl to nesukaupia kitų socialinio draudimo rūšių (ligos ir motinystės socialinio draudimo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo) stažo, reikalingo šių rūšių socialinio draudimo išmokoms gauti. Problema ypač aktuali tuo atveju, kai kariai yra išleidžiami į atsargą ir teisės aktų nustatyta tvarka tampa asmenimis, draudžiamaisiais valstybiniu socialiniu draudimu. Dėl šios priežasties, keičiantis asmenų statusui (išeinant iš karo tarnybos ir įsidarbinant civilinėje srityje), kyla problemų tiek dėl teisės į socialinio draudimo išmoką įgijimo (pvz., įsidarbinti arba tapti asmeniu, apdraustuoju ligos ir motinystės socialiniu draudimu, buvęs karys turi ne vėliau kaip per 3 mėnesius po išėjimo iš karo tarnybos), tiek dėl socialinio draudimo išmokos dydžio, kuris priklauso nuo sukaupto socialinio draudimo stažo. Įstatymų projektų tikslas – išplėsti karių draudimą valstybiniu socialiniu draudimu.
Atsižvelgiant į tai, nustatomi šie Įstatymų projektų uždaviniai:
kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, draudžiami visomis socialinio draudimo rūšimis, nurodytomis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 1–4 punktuose;
privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, draudžiami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktuose nurodytomis socialinio draudimo rūšimis ir ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti;
aktyviojo rezervo kariams, parengtojo rezervo kariams, tarnybos metu tapusiems laikinai nedarbingiems dėl tarnybinių pareigų atlikimo (ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje) iš krašto apsaugos sistemos institucijos, kurioje jie tarnauja, lėšų jiems kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas;
savanoriams, kitiems aktyviojo rezervo kariams, parengtojo rezervo kariams, karo prievolininkams, tarnavusiems nuolatinėje privalomojoje karo tarnyboje ar dalyvavusiems baziniuose kariniuose mokymuose, tapusiems laikinai nedarbingiems ir neįgijusiems teisės į ligos pašalpą, mokamą vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, ligos pašalpa būtų mokama po tarnybos, bet ne ilgiau kaip 4 mėnesius, iš Krašto apsaugos ministerijos lėšų;
draudimo pašalpas, patenka laikotarpiai, kuriais jie nebuvo apdrausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, krašto apsaugos sistemos institucija socialinio draudimo pašalpos gavimo laikotarpiu mokėtų mokėtinos ir išmokėtos socialinio draudimo pašalpos skirtumą.
Atsižvelgiant į tai, nustatomi šie Įstatymų projektų uždaviniai:
kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, draudžiami visomis socialinio draudimo rūšimis, nurodytomis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 1–4 punktuose;
privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, draudžiami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktuose nurodytomis socialinio draudimo rūšimis ir ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti;
aktyviojo rezervo kariams, parengtojo rezervo kariams, tarnybos metu tapusiems laikinai nedarbingiems dėl tarnybinių pareigų atlikimo (ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje) iš krašto apsaugos sistemos institucijos, kurioje jie tarnauja, lėšų jiems kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas;
savanoriams, kitiems aktyviojo rezervo kariams, parengtojo rezervo kariams, karo prievolininkams, tarnavusiems nuolatinėje privalomojoje karo tarnyboje ar dalyvavusiems baziniuose kariniuose mokymuose, tapusiems laikinai nedarbingiems ir neįgijusiems teisės į ligos pašalpą, mokamą vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, ligos pašalpa būtų mokama po tarnybos, bet ne ilgiau kaip 4 mėnesius, iš Krašto apsaugos ministerijos lėšų;
draudimo pašalpas, patenka laikotarpiai, kuriais jie nebuvo apdrausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, krašto apsaugos sistemos institucija socialinio draudimo pašalpos gavimo laikotarpiu mokėtų mokėtinos ir išmokėtos socialinio draudimo pašalpos skirtumą. 2.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų rengimą inicijavo Krašto apsaugos ministerija. Įstatymų projektų rengėjas – Seimo narys Juozas Olekas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nustatyta, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 ir
privalomai draudžiami krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, taip pat kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, ir Lietuvos Respublikos kariuomenės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnis, apibrėžiantis, kurie asmenys yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu, neapima karių. Šio įstatymo 8, 16, 18ˡ ir 19 straipsniuose, apibrėžiančiuose, kurie asmenys turi teisę į ligos pašalpą, motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo metu, tėvystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, nustatyta, kad teisę gauti atitinkamą pašalpą turi apdraustieji, jeigu jie iki laikinojo nedarbingumo pradžios, nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios, tėvystės atostogų pradžios, vaiko priežiūros atostogų pradžios neįgijo Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, išvardyti Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte (t.y. krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, taip pat kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių).
Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo
darbe socialiniu draudimu, neapima karių. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas asmenims, kurių profesinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytas kompensacijų mokėjimas juos sužeidus arba jiems žuvus dėl tarnybos. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 6 punkte, apibrėžiančiame asmenis, draudžiamus nedarbo draudimu, pateikiama nuoroda į Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punktą (t.y. Lietuvos Respublikos privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą). Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 66 straipsnyje nustatytas karių sveikatos ir gyvybės privalomas draudimas valstybės lėšomis, šio draudimo išmokų mokėjimo sąlygos ir dydžiai.
Šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokamos kompensacijos karių sveikatos sutrikdymo ar žūties dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu, mažinamos priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. Šio įstatymo 68 straipsnio 2 dalyje nustatytos laikinojo nedarbingumo išmokų, mokamų iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų, dydžiai ir sąlygos, tarp jų ir sąlyga, kad laikinojo nedarbingumo dėl sveikatos sutrikimų (tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos vykdymo, atveju, profesinės karo tarnybos kariams mokama 100 proc.,
kariams, sąlygos, 7 dalyje – išmokų mokėjimas profesinės karo tarnybos kariams nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais, taip pat pirmaisiais ar antraisiais vaiko auginimo metais. Šio įstatymo 70 straipsnyje nustatyta, kad profesinės karo tarnybos kariai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo 4 straipsnio pakeitimu siekiama nustatyti, kad krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, taip pat kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, draudžiami visomis socialinio draudimo rūšimis, nurodytomis Įstatymo 3 straipsnio 1–4 punktuose, ir siūloma pripažinti netekusiais galios šio įstatymo
pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu.
Taip pat siekiama nustatyti, kad privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, draudžiami Įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktuose nurodytomis socialinio draudimo rūšimis ir ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti. Siūlymas šios karių grupės nedrausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama ligos išmokoms gauti, pagrįstas šių karių tarnybos specifika, aprūpinimo sąlygomis ir ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokos paskirtimi (t.y. kompensuoti dėl nedarbingumo prarastas darbo (tarnybos) pajamas). Pažymėtina, kad privalomosios pradinės karo tarnybos kariai tarnauja kareivinių režimu, susirgę jie gydomi krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigose, jiems nemokamas atlyginimas, o skiriama mėnesinė išmoka buitinėms išlaidoms padengti, mokama ir jų ligos atveju. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymu, asmenims, atliekantiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taikomos tokios pačios aprūpinimo sąlygos (įskaitant ir apmokėjimą), kurios nustatytos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme (šeštame skirsnyje).
Įstatymo 5 straipsnio pakeitimu siekiama nustatyti, kad privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, Įstatyme išvardytomis socialinio draudimo rūšimis draudžiami valstybės lėšomis nuo Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos. Įstatymo 7 ir 8 straipsniai siūlomi patikslinti, atsižvelgiant į siūlomus Įstatymo 4 straipsnio pakeitimus. Atitinkamai tikslinamos ir kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios valstybinio socialinio draudimo pašalpų mokėjimą. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimu siūloma nustatyti, kad privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms gauti. Šio įstatymo 5 straipsnio pakeitimu siūloma nustatyti, kad privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, pateikę nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, prilyginami asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, o pateikę vaiko gimimo liudijimą – asmenims, kuriems suteiktos tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos.
Šio įstatymo 8 straipsnio pakeitimu siūloma nustatyti, kad ligos pašalpą taip pat turi teisę gauti ir asmenys, kurie neįgijo reikiamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo ligos pašalpai gauti, nes buvo draudžiami kaip privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jeigu pertrauka nuo jų statuso pasikeitimo neviršija 3 mėnesių (t. y. jie įsidarbino ir tapo apdraustaisiais šiuo socialiniu draudimu ne vėliau kaip per 3 mėn. po tarnybos). Šio įstatymo 16, 18ˡ ir 19 straipsnių pakeitimais siūloma suderinti šių straipsnių nuostatas su keičiamomis Įstatymo
sistemos profesinės karo tarnybos kariai, taip pat kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, draudžiami visomis socialinio draudimo rūšimis. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimu siūloma pašalinti teisinio reguliavimo trūkumą, nustatantį, kad šis įstatymas netaikomas asmenims, kurių profesinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytas kompensacijų mokėjimas juos sužeidus arba jiems žuvus dėl tarnybos, nes ši nuostata prieštarauja tiek dabar galiojančiam Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktui, tiek siūlomam Įstatymo 4 straipsnio pakeitimui.
Šio įstatymo 3, 4, 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimais siūloma suderinti šio įstatymo ir Įstatymo projekto nuostatas, kuriomis siūloma nustatyti, kad privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimu siūloma suderinti šio ir keičiamo Įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 6 punkte atsisakant nuorodos į Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir konkrečiai įvardinant privalomosios pradinės karo tarnybos karius ir asmenis, atliekančius alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 66 straipsnio pakeitimu siūloma atsisakyti nuostatų, reglamentuojančių privalomą karių sveikatos ir gyvybės draudimą nuo nelaimingų atsitikimų valstybės lėšomis ir nustatyti, kad kariai draudžiami Įstatyme nurodytomis socialinio draudimo rūšimis. Atitinkamai tikslinamos ir šio įstatymo 67 ir 68 straipsnių nuostatos.
Šio įstatymo 68 straipsnio 2 dalies pakeitimu taip pat siūloma nustatyti, kad profesinės karo tarnybos kariams, taip pat kariams savanoriams, kitiems aktyviojo rezervo kariams, parengtojo rezervo kariams, tarnybos metu tapusiems laikinai nedarbingiems dėl tarnybinių pareigų atlikimo (ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje) iš krašto apsaugos sistemos institucijos, kurioje jie tarnauja, lėšų jiems kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas. Be to, siūloma nustatyti ligos pašalpos mokėjimą iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų privalomosios karo tarnybos kariams, baigusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar bazinius karinius mokymus arba paleistiems iš šių tarnybų ir po tarnybos, kai jie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybos ir neįgijo teisės į ligos pašalpą pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Kartu siūloma tikslinti ir šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 2 punktą nustatant, kad šiems asmenims būtų teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos iš Krašto apsaugos ministerijos lėšų. Įstatymo ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimais, siekiant apsaugoti teisėtus asmenų lūkesčius, taip pat siūloma nustatyti, kad iki keičiamo Įstatymo pakeitimų įsigaliojimo kariams paskirtas išmokas dėl ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) ir dėl nelaimingų atsitikimų darbe toliau mokėtų jas paskyrusios krašto apsaugos sistemos įstaigos iš joms skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Taip pat siūloma nustatyti, kad jeigu kariams, nuo 2016 m. sausio 1 d. tapusiems apdraustaisiais visomis socialinio draudimo rūšimis, apskaičiuojant kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį mokamos socialinio draudimo pašalpos, patenka laikotarpiai, kuriais jie nebuvo apdrausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, šios socialinio draudimo pašalpos apskaičiuojamos pagal šių karių draudžiamąsias pajamas. Šiais atvejais krašto apsaugos sistemos institucija kariui iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų socialinio draudimo pašalpos gavimo laikotarpiu skirtų ir mokėtų jo kompensuojamojo uždarbio dalį, kuri būtų apskaičiuojama kaip (teoriškai) mokėtinos ir faktiškai išmokėtos socialinio draudimo pašalpos skirtumas. Be to, siūloma tikslinti ir kai kurias Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo sąvokas, suvienodinant jas su kituose įstatymuose vartojamomis sąvokomis („tapę invalidais“ keisti į „netekę darbingumo“, „valstybinę kario invalidumo pensiją“ – į „pareigūnų ir karių valstybinę pensiją“).
Minėtų įstatymų pakeitimai padėtų išspręsti karių ligos ir motinystės bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo stažo kaupimo problemą, kuri ypač aktuali keičiantis jų statusui (pvz., pereinama iš karo tarnybos į civilinės srities darbą), taip suvienodinant karių socialines garantijas šių išmokų skyrimo ir mokėjimo srityje su šiomis garantijomis, nustatytomis kitiems asmenims, apdraustiesiems minėtų rūšių socialiniu draudimu. Tai taip pat padėtų formuoti vientisą ir nuoseklią valstybinio socialinio draudimo sistemą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų Įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti Įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip Įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 5, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą inkorporuoti į teisinę sistemą, kartu teikiami šie projektai:
ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 4, 5, 8, 16, 18¹ ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; 2.
Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 8 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65, 66, 67, 68 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. 9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose nenumatyta terminų, kurie turėtų būti įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, nėra perkeliami ar įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. Įstatymų projektai nėra notifikuotini Europos Komisijai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus. 11. Jeigu Įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus reikės parengti:
Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 530 „Dėl Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ pakeitimo projektą. 2.
Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ projektą. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. 239 „Dėl vidutinio darbo užmokesčio ir gautos ligos pašalpos skirtumo kompensavimo žvalgybos pareigūnams, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu“ pakeitimo projektą. 6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. V-533/A1-189 „Dėl teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“ pakeitimo projektą. 12.
12Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais metais) Lėšų poreikis dėl socialinio draudimo įmokų tarifų pasikeitimo sudarytų 4,2 mln. eurų, iš jų: nuo 2016 m. apdraudus profesinės karo tarnybos karius, karius savanorius, kitus aktyviojo rezervo, parengtojo rezervo karius, pašauktus į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių visomis socialinio draudimo rūšimis, nurodytomis Įstatymo 3 straipsnio 1–4 punktuose, lėšų poreikis dėl socialinio draudimo įmokų tarifų pasikeitimo (nuo 27,4 procento iki 30,98 (arba 31,17)) sudarytų apie 3,9 mln. eurų, o privalomosios pradinės karo tarnybos karius ir asmenis, atliekančius alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą apdraudus Įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir
socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, lėšų poreikis dėl socialinio draudimo įmokų tarifų pasikeitimo (nuo 27,4 procento iki 29,97) sudarytų apie 0,3 mln. eurų.
Tačiau įvertinus tai, kad pradėjus profesinės karo tarnybos karius, karius savanorius, kitus aktyviojo rezervo, parengtojo rezervo karius, pašauktus į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, privalomosios pradinės karo tarnybos karius ir asmenis, atliekančius alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą drausti visų rūšių socialiniu draudimu, krašto apsaugos sistemos institucijos nemokės išmokų dėl laikinojo nedarbingumo (išskyrus atvejus, kai bus kompensuojamas vidutinio kario darbo užmokesčio ir gautos ligos pašalpos skirtumas nustačius, kad karys tapo laikinai nedarbingas dėl tarnybinių pareigų atlikimo, taip pat kai ligos pašalpos bus mokamos karo prievolininkams po tarnybos, kai jie neturi reikiamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, reikalingo „Sodros“ ligos pašalpai gauti), nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, vaiko priežiūros atostogų (2014 m. išmokėta 3,4 mln. eurų minėtų išmokų), ir pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų mokėjimo iš Krašto apsaugos ministerijos asignavimų – 2016 m. – 1,8 mln. eurų, 2017 m. – 0,1 mln. eurų ), 2016 m. lėšų poreikis sudarys apie 2,6 mln. eurų, 2017 m.
Tačiau įvertinus tai, kad pradėjus profesinės karo tarnybos karius, karius savanorius, kitus aktyviojo rezervo, parengtojo rezervo karius, pašauktus į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, privalomosios pradinės karo tarnybos karius ir asmenis, atliekančius alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą drausti visų rūšių socialiniu draudimu, krašto apsaugos sistemos institucijos nemokės išmokų dėl laikinojo nedarbingumo (išskyrus atvejus, kai bus kompensuojamas vidutinio kario darbo užmokesčio ir gautos ligos pašalpos skirtumas nustačius, kad karys tapo laikinai nedarbingas dėl tarnybinių pareigų atlikimo, taip pat kai ligos pašalpos bus mokamos karo prievolininkams po tarnybos, kai jie neturi reikiamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, reikalingo „Sodros“ ligos pašalpai gauti), nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, vaiko priežiūros atostogų (2014 m. išmokėta 3,4 mln. eurų minėtų išmokų), ir pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų mokėjimo iš Krašto apsaugos ministerijos asignavimų – 2016 m. – 1,8 mln. eurų, 2017 m. – 0,1 mln. eurų ), 2016 m. lėšų poreikis sudarys apie 2,6 mln. eurų, 2017 m.
Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kuriuos reikia įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, „valstybinis socialinis draudimas“, „ligos ir motinystės socialinis draudimas“, „nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas“, „karių socialinis draudimas“. 15.
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Kitų su Įstatymų projektais susijusių pagrindimų ar paaiškinimų nėra. Teikia: Seimo narys Juozas Olekas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-05- Nr. Į 2015-05-18 Nr. XIIP-3107-
Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 5, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3107, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 4, 5, 8, 16, 181 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3108, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 8 ir
nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3110 ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65, 66, 67, 68 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-3111, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektams pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Vilnius
2015-05-20 Nr. XIIP-3111 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 65 straipsnio 1 dalyje bei 4 straipsniu keičiamo įstatymo 68 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „paleistiems iš šių tarnybų“. Pažymėtina, kad tokia sąvoka keičiamame įstatyme nėra vartojama. Todėl siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir apibrėžtumo, siūlytina ją tikslinti arba atskleisti jos turinį. 2. Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi dėstomoje keičiamo įstatymo 68 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius ,,karo tarnybos kariams“ įrašytinas žodis ,,Profesinės“. 3. Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalimi dėstomoje keičiamo įstatymo 68 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio ,,minimalios“ įrašytini žodžiai ,,Vyriausybės patvirtintos minimaliosios“. 4. Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 5 dalį“. 5. Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalyje klaidingai
parašytas žodis ,,motinystės“, t.y. įrašyta ,,nmotinystės“. 6. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnyje vartojama sąvoka ,,krašto apsaugos sistemos institucijos“, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 2 ir 4 dalis. 7. Siūlytina įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalyje nurodyti terminą, per kurį turėtų būti priimti šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
ir FINANSŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas,
Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-05-20 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 65 straipsnio 1 dalyje bei 4 straipsniu keičiamo įstatymo 68 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „paleistiems iš šių tarnybų“. Pažymėtina, kad tokia sąvoka keičiamame įstatyme nėra vartojama. Todėl siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir apibrėžtumo, siūlytina ją tikslinti arba atskleisti jos turinį. Pritarti. 2. Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi dėstomoje keičiamo įstatymo 68 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius ,,karo tarnybos kariams“ įrašytinas žodis ,,Profesinės“. Pritarti. 3.
straipsnio 3 dalimi dėstomoje keičiamo įstatymo 68 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio ,,minimalios“ įrašytini žodžiai ,,Vyriausybės patvirtintos minimaliosios“. Pritarti. 4. Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 5 dalį“. Pritarti. 5. Įstatymo projekto 6 straipsnio
,,nmotinystės“. Pritarti. 6. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnyje vartojama sąvoka ,,krašto apsaugos sistemos institucijos“, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 2 ir 4 dalis. Pritarti. 7. Siūlytina įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalyje nurodyti terminą, per kurį turėtų būti priimti šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Pritarti. 2. Europos teisės departamentas prie TM, 2015-06-04 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 5, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3107, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 4, 5, 8, 16, 181 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3108, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 8 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3109, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3110 ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65, 66, 67, 68 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3111, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektams pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-08-05 nutarimas Nr. 781 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2015 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. SV-S-1123 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 13–17 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 5, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3107, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 4, 5, 8, 16, 18¹ ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3108, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 3, 4, 5, 6, 8 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3109, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3110 ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65, 66, 67, 68 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3111 (toliau – įstatymų projektai), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jų nesvarstyti atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 560 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr.
VIII-1509 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projektų ir kitų susijusių įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pritarta įstatymų projektams, parengtiems įgyvendinant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomą projektą „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“, ir jie pateikti Lietuvos Respublikos Seimui. Atkreipti dėmesį, kad tarp jų yra ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo projektai, kuriuose siūlomos nuostatos iš esmės atitinka įstatymų projektuose numatytas teisinio reguliavimo priemones. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Iš esmės pritarti įstatymo projektui ir, atkreipti pagrindinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto dėmesį į tai, kad įgyvendinant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomą projektą
„Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių
reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“ Vyriausybė parengė ir pateikė Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-3260, kuriame siūlomos nuostatos iš esmės atitinka įstatymo projekte numatytas teisinio reguliavimo priemones, todėl siūlytina aukščiau paminėtus projektus svarstyti kartu. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Narkevičius, Irena Degutienė. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius