Projekto lyginamasis variantas
1Pripažinti netekusiu galios 7 straipsnio 3 punktą. 3) turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą arba atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką. Teisiniu darbu laikomas darbas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo to laiko, kai asmuo įgijo teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir pradėjo dirbti teisinį darbą;
2Pakeisti 7 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) išlaikė advokatų bendrąjį teisės kvalifikacinį egzaminą Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo nustatyta tvarka. o asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisėjo darbo stažą, dešimties metų prokuroro darbo stažą, yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras arba kuris buvo išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo Advokatūros įstatymo Nr. VIII-811 24 straipsnio 1, 5 ar 6 punkte nurodytais pagrindais, – jeigu išlaikė advokatų veiklos organizavimo egzaminą Reikalavimas būti išlaikiusiam bendrąjį teisės kvalifikacinį egzaminą netaikomas asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino 2 straipsnio 2 dalyje;“. 3. Pakeisti 7 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato pareigų. Pareiškėjų ir advokatų sveikatos reikalavimus bei sveikatos tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ministras ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ministras;“. 4. Papildyti 7 straipsnį 8 punktu:
„8) šio Įstatymo nustatyta tvarka išlaikė advokatų veiklos organizavimo egzaminą.
Reikalavimas būti išlaikiusiam advokatų veiklos organizavimo egzaminą netaikomas asmenims, kurie atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką.“
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Advokatų egzaminai veiklos organizavimo egzaminas
advokatų veiklos organizavimo egzamino (toliau – advokatų egzaminai) programas programą sudaro, advokatų egzaminų laikymo ir apmokėjimo už juos jį tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra. 2. Advokatų egzaminai rengiami veiklos organizavimo egzaminas rengiamas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Pareiškėjui turi būti sudaryta galimybė laikyti advokatų egzaminus veiklos organizavimo egzaminą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio Įstatymo 16 straipsnyje nurodytų dokumentų pateikimo dienos. 3. Advokatų kvalifikacinio egzamino metu tikrinami pretendentų pasirengimas dirbti advokato darbą, gebėjimas teorines teisės žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai ir advokato profesinės etikos žinios. Advokatų veiklos organizavimo egzamino metu tikrinami pretendentų pasirengimas dirbti advokato darbą ir advokato profesinės etikos žinios. 4. Neišlaikęs advokatų egzaminų veiklos organizavimo egzamino asmuo gali juos jį perlaikyti ne anksčiau kaip po pusės metų. Perlaikomų advokatų egzaminų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.“
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Advokatų egzaminų veiklos organizavimo egzamino komisija
organizavimo egzamino komisija (toliau – komisija) susideda iš septynių narių teisininkų. Po tris Keturis narius skiria Lietuvos advokatūra ir tris narius skiria teisingumo ministras, vieną narį Lietuvos teisininkų draugija.
Advokatų egzaminų komisijoje negali būti daugiau kaip trys praktikuojantys advokatai. Komisijos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos pagal šio Įstatymo 8 straipsnį asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), ir ne trumpesnį nei penkerių metų teisinio darbo stažą. 2. Advokatų egzaminų kKomisiją ir Lietuvos advokatūros teikimu jos pirmininką trejiems metams tvirtina teisingumo ministras. Tas pats asmuo komisijos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Teisingumo ministro patvirtinta komisijos sudėtis skelbiama Teisės aktų registre, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos advokatūros interneto svetainėse. 3. Komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi komisijos nariai.“
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis.
Dokumentai, kuriuos privalo pateikti asmuo, norintis laikyti advokatų egzaminus veiklos organizavimo egzaminą Asmuo, norintis laikyti advokatų egzaminus veiklos organizavimo egzaminą, privalo pateikti Lietuvos advokatūrai:
1) prašymą laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą ar advokatų veiklos organizavimo egzaminą;
2) dokumentą, patvirtinantį Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę;
3) dokumentą, įrodantį aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą);
4) asmuo, norintis laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą, dokumentą, įrodantį šio Įstatymo 7 straipsnio 3 punkte nurodytą teisinio darbo stažą, arba advokato padėjėjo praktikos vadovo duotą teigiamą praktikos įvertinimą, o asmuo, norintis laikyti advokatų veiklos organizavimo egzaminą, – dokumentą, įrodantį septynerių metų teisėjo darbo stažą arba dešimties metų prokuroro darbo stažą, arba dokumentą, patvirtinantį teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, arba dokumentą, patvirtinantį, kad buvo išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo Advokatūros įstatymo Nr. VIII-811 24 straipsnio 1, 5 ar 6 punkte nurodytais pagrindais dokumentą, patvirtinantį, kad buvo išlaikytas bendrasis teisės kvalifikacinis egzaminas, arba dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo atitinka Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas.“
Pakeisti 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) jis per vienerius dvejus metus nuo praktikos pabaigos neatvyko laikyti advokatų bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino;“. 6 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Advokatas privalo kas penkeri metai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijosministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijosministro nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą.“
Pakeisti 60 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) skiria narius į advokatų egzaminų veiklos organizavimo egzamino komisiją ir pasiūlo advokatų egzaminų komisijos jos pirmininką, siūlo narius į bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino komisiją;“. 8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Teisingumo ministras iki 2015 m. lapkričio
1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 6 punkte nustatytas reikalavimas būti išlaikiusiam bendrąjį teisės kvalifikacinį egzaminą netaikomas asmenims, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo:
1) yra išlaikę advokato kvalifikacinį egzaminą ar advokatų veiklos organizavimo egzaminą, jei jie per dvejus metus nuo šių egzaminų išlaikymo pateikė reikalingus dokumentus dėl pripažinimo advokatu;
2) yra pateikę reikalingus dokumentus dėl pripažinimo advokatu;
3) yra įrašyti į asmenų, pripažintų advokatais, sąrašą. 4. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 15 straipsnio nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo tvirtinamai Advokatų veiklos organizavimo egzamino komisijai. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO NR. I-599 10, 23, 25, 26, 31, 34 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS
priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projektas parengtas siekiant įvesti bendrą teisės kvalifikacinį egzaminą asmenims, pretenduojantiems tapti teisėjais, prokurorais ir advokatais. Tokio egzamino įvedimas užtikrintų šių trijų teisinių profesijų atstovų aukštą teisinės kvalifikacijos standartą. Tolygi šių trijų profesijų atstovų kvalifikacija sudarys sąlygas aukštam žmogaus, dalyvaujančio teismo procese, teisių apsaugos lygiui ir pasitarnaus teisės sistemos kokybei ir teisingumo vykdymui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Pirminį įstatymo projektą parengė 2013 m. gegužės
egzamino asmenims, siekiantiems tapti teisėjais, prokurorais ir advokatais, koncepcijai parengti. Gavusi suinteresuotų institucijų pastabas ir pasiūlymus, projektą patikslino Teisingumo ministerija. 3. Dabartinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą teisinį išsilavinimą įgijęs asmuo, siekiantis tapti teisėju, prokuroru ar advokatu, ne tik turi atitikti tos profesijos teisininko veiklą reguliuojančiuose įstatymuose nustatytus kriterijus, tokius kaip darbo stažas, nepriekaištinga reputacija ir pan., bet ir išlaikyti egzaminą, kurio metu patikrinama asmens teisinė kvalifikacija. Nuo egzamino yra atleidžiami teisės krypties socialinių mokslų daktarai ir habilituoti daktarai.
Teismų įstatymas numato, kad asmuo, pretenduojantis tapti teisėju, privalo būti išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą, pagal Advokatūros įstatymą advokatu siekiantis tapti asmuo turi būti išlaikęs advokatų kvalifikacinį egzaminą, o Prokuratūros įstatymo nuostatos numato, kad asmuo, priimamas į tarnybą prokuratūroje, turi būti išlaikęs pretendentų į prokurorus egzaminą. Taigi visuotinai pripažįstama ir įstatymų leidėjo valia įtvirtinta, kad asmeniui, ketinančiam užsiimti konkrečia teisine praktika ir pradėti dirbti teisėju, prokuroru ar advokatu, reikalingas papildomas teisinės kvalifikacijos patikrinimas. Paprastai kiekvienos teisinės profesijos atveju yra patvirtinama egzamino programa, kurioje įvardijama teisės šakos, pošakiai, institutai, reikšmingi tikrinant asmens pasirengimą būti vienos ar kitos teisininko profesijos atstovu. Į programas yra įtraukiamos tos pačios temos iš pagrindinių teisės šakų, tik, priklausomai nuo profesijos specifikos, vienos ar kitos teisės šakos klausimų yra įtraukiama šiek tiek daugiau ar mažiau, ar apskritai nematoma poreikio tikrinti žinias, susijusias su tam tikra teisės šaka, pošakiu, institutu. Kiekvieną iš minėtų egzaminų vertina atskiros komisijos, sudaromos ir veikiančios pagal skirtingas taisykles. Skirtingi reikalavimai tikrinant asmenų, siekiančių tapti prokurorais, advokatais ar teisėjais, teisinę kvalifikaciją sudaro prielaidas skirtingam kvalifikacijos lygiui, ir tai kartais tampa kliūtimi šių asmenų „susikalbėjimui“ teismo proceso metu. Nepakankama vienos ar kitos profesijos atstovo teisinė kvalifikacija gali reikšti nepakankamą žmogaus, dalyvaujančio teismo procese ar ikiteisminiame tyrime, teisių apsaugos lygį. Asmenys, išlaikę pretendentų į teisėjus ar į prokurorus egzaminus ir atitinkantys įstatymuose nustatytus kriterijus, gali dalyvauti atrankoje teisėjo ar prokuroro vietai užimti.
Tokio pobūdžio atranka nėra numatyta Advokatūros įstatyme, išskyrus tuos atvejus, kai verstis advokato veikla siekia asmuo, kuris yra atleistas nuo advokato kvalifikacinio egzamino – tokiu atveju vietoj advokato kvalifikacinio egzamino turi būti išlaikytas advokato veiklos organizavimo egzaminas. Šiuo metu egzistuojantis teisinis reguliavimas nesudaro sąlygų aukštos kvalifikacijos specialistų judėjimui tarp profesijų: pavyzdžiui, asmuo, mažiau nei septynerius metus dirbęs teisėju, norėdamas tapti advokatu, turi laikyti advokato kvalifikacinį egzaminą; jokia darbo advokatu ar prokuroru patirtis nėra pripažįstama pakankamu kriterijumi būti įrašytu į pretendentų į teisėjus sąrašą; nėra numatyta galimybė advokatui tapti prokuroru, nelaikant pretendento į prokurorus egzamino. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad asmenys, siekiantys užimti teisėjo ar prokuroro pareigas ar verstis advokato veikla, turi išlaikyti bendrąjį teisės kvalifikacinį egzaminą (toliau – egzaminas). Šio egzamino tikslas
Nuo egzamino laikymo būtų atleidžiami socialinių mokslų teisės krypties mokslo daktarai, turintys ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio pedagoginio darbo stažą ir asmenys, šio įstatymo įsigaliojimo metu einantys teisėjo, prokuroro pareigas ar įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą ir iki šio įstatymo įsigaliojimo įgiję ne mažesnį nei septynerių metų teisėjo, prokuroro ar advokato darbo stažą. Jei šie asmenys atleidžiami iš teisėjo ar prokuroro pareigų ar nustoja verstis advokato veikla, jie atleidžiami nuo egzamino laikymo penkerius metus, skaičiuojant nuo pirmos dienos, kurią asmuo nustojo eiti teisėjo ar prokuroro pareigas ar verstis advokato veikla. Projekte nustatyta, kad egzaminą organizuotų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o vykdytų Egzamino komisija, sudaryta iš Teisėjų tarybos, Lietuvos generalinės prokuratūros, Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos ir universitetų, rengiančių teisininkus pagal universitetines teisės studijų programas, pasiūlytų narių. Konkrečią egzamino dalį vykdytų iš šios komisijos narių suformuota kolegija. Egzaminą laikęs asmuo, nesutinkantis su kolegijos įvertinimu, gali pateikti skundą teisingumo ministro sudarytai egzamino rezultatų apeliacinei komisijai. Apeliacinė komisija turėtų teisę patikrinusi atsakymų turinį įvertinti egzamino dalį aukštesniu balu. Asmuo, nesutikdamas su apeliacinės komisijos sprendimu, galėtų jį apskųsti teismine tvarka.
Egzaminą sudarytų dvi dalys – privatinės teisės dalis, kuri apimtų civilinę ir civilinio proceso, darbo teisę, ir viešosios teisės dalis, apimanti baudžiamąją ir baudžiamojo proceso teisę, administracinę ir administracinio proceso teisę, konstitucinę, tarptautinę ir Europos Sąjungos teisę. Kiekviena egzamino dalis būtų laikoma, vertinama ir perlaikoma savarankiškai. Abi egzamino dalys turėtų būti išlaikytos ne vėliau nei per vienus metus, skaičiuojant nuo pirmos laikytos egzamino dalies įvertinimo ne mažesniu balu nei septyni paskelbimo. Egzaminas laikomas raštu. Projektas nustato, kad egzamino rezultatai galioja penkerius metus, tačiau jei per šį laiką asmuo pradeda eiti teisėjo ar prokuroro pareigas arba verstis advokato veikla, egzamino rezultatų galiojimo terminas pratęsiamas neribotam laikui. Siekiant užtikrinti teisėtus lūkesčius, projekte numatytos nuostatos dėl įstatymo įsigaliojimo ir taikymo – reikalavimas turėti trejų metų teisinį darbo stažą nebūtų taikomas tiems advokatų padėjėjams, kurie iki įstatymo įsigaliojimo atliko dvejų metų advokato padėjėjo praktiką ar buvo įrašyti į advokatų padėjėjų sąrašą – šie asmenys turėtų teisę laikyti egzaminą atlikę dvejų metų advokato padėjėjo praktiką, kuri yra laikoma teisiniu darbu. Tačiau bendrojo egzamino išlaikymas nesuteiktų šiems asmenims teisės pretenduoti tapti teisėjais, kadangi Teismų įstatyme liktų galioti šiuo metu nustatytas penkerių metų teisinio darbo stažo reikalavimas.
Bendrojo egzamino įvedimas niekaip neįtakotų asmenų, jau dirbančių teisėjais, prokurorais ar pripažintų advokatais, galimybių dirbti tą darbą, kurį jie dirba šiuo metu, nepriklausomai nuo to, ar jie tapo teisėjais, prokurorais, advokatais išlaikę savo srities kvalifikacinius egzaminus, ar buvo atleisti nuo tokio egzamino laikymo – tai numatyta kartu su įstatymo projektu teikiamų Teismų, Advokatūros ir Prokuratūros įstatymų pataisų įsigaliojimo ir taikymo nuostatose. Kartu su projektu teikiami Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 51, 53¹, 53², 55, 61, 66, 120 straipsnių pakeitimo ir
pakeitimo projektas) (į šį projektą įtrauktas ir 2015 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 53²straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-1564 atliktas 53²straipsnio pakeitimas, įsigaliosiantis 2015 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 10, 23, 25, 26, 31,
Prokuratūros įstatymų nuostatos suderinamos su Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projekto nuostatomis. Be to, Teismų įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsnyje siūloma pakeisti Teismų įstatymo 61 straipsnio nuostatas, sudarant galimybę buvusiems teisėjams tęsti teisėjo karjerą po to tam tikros pertraukos teisėjo darbe. Tokia pertrauka būtų susijusi su asmens, dirbusio teisėju, paskyrimu ar išrinkimu į pareigas, dėl kurių jis turėtų nutraukti teisėjo veiklą. Tokios nuostatos sudarytų galimybę į atsakingas valstybines pareigybes paskirti aukštos kvalifikacijos teisininkus, kartu sudarant jiems galimybę tęsti teisėjo karjerą pasibaigus darbui pareigose, į kurias jis buvo išrinktas ar paskirtas.
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 7, 14, 15, 16, 36, 39 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, be nuostatų, skirtų suderinti galiojantį Advokatūros įstatymą su Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo nuostatomis, siūloma nustatyti, kad asmenys, išlaikę bendrąjį teisės kvalifikacinį egzaminą, prieš tapdami advokatais turėtų išlaikyti advokato veiklos organizavimo egzaminą. Be to, siūloma įtvirtinti reikalavimus Advokatų veiklos organizavimo egzamino komisijos nariams, jų kadencijų skaičių ir šios komisijos posėdžio kvorumą. Taigi bendrąjį teisės kvalifikacinį egzaminą turėtų laikyti tie asmenys, kurių veikla yra tiesiogiai susijusi su teisingumo vykdymu. Siekiant užtikrinti laisvesnį aukštos kvalifikacijos teisininkų judėjimą trijų profesijų viduje, yra nustatomas bendras egzamino standartas. Tokio standarto nustatymas padės užtikrinti teisingumo vykdymo kokybės didėjimą. Pereinamumas iš vienos teisės srities į kitą, nuo vienos teisinės profesijos prie kitos sukurtų prielaidas skirtingų sektorių teisininkams lengvai rasti bendrą kalbą, t. y. susikalbėti tame pačiame lygyje, o korporacinės sistemos uždarumo panaikinimas prisidėtų prie sistemos skaidrumo ir atvirumo. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių asmenys, siekiantys tapti teisėjais, prokurorais ar advokatais laiko atskirus egzaminus. Tačiau Vokietijoje rengiant teisininkus laikomasi vieningųjų teisės studijų bei unifikuotos teisinės kvalifikacijos koncepcijos. Vieningos studijos apima civilinę, baudžiamąją ir viešąją teisę. Asmuo, siekiantis būti pilnateisiu teisininku (Volljurist), turi išlaikyti du valstybinius egzaminus ir laikotarpiu tarp egzaminų atlikti parengiamąją teisės praktiką (teisės refendariatą).
Tokiu būdu įgyta teisinė kvalifikacija pripažįstama tinkama dirbti tiek teisėju, tiek advokatu, prokuroru ar notaru. Vieno egzamino koncepcija taip pat įtvirtinta Slovėnijoje. Slovakijoje numatytas bendras egzaminas asmenims, pretenduojantiems tapti teisėjais ir prokurorais bei egzaminas asmenims, siekiantiems verstis advokato veikla, tačiau šie egzaminai yra abipusiškai pripažįstami ir asmuo gali laisvai judėti tarp šių trijų profesijų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projekto nuostatos padės užtikrinti teisingumo vykdymo kokybės didėjimą, o korporacinės sistemos uždarumo panaikinimas prisidėtų prie teisės sistemos skaidrumo ir atvirumo. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtą Įstatymo projektą, kartu teikiami Teismų, Prokuratūros ir Advokatūros įstatymų pakeitimų įstatymų projektai. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekte nauji terminai nenumatomi, taip pat nėra keičiami terminų banke esantys terminai ar jų straipsniai. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Priėmus Įstatymo projektą, teisingumo ministras turės patvirtinti bendro teisės kvalifikacinio egzamino organizavimo ir vykdymo tvarką, egzamino programą, patvirtinti Egzamino komisijos ir apeliacinės komisijos sudėtį. Turės būti pripažinti netekusiais galios poįstatyminiai teisės aktai, šiuo metu reguliuojantys teisėjų, advokatų ir prokurorų kvalifikacinių egzaminų laikymo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti Egzamino komisijos narių darbo apmokėjimo tvarką, pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. 1407 „Dėl Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos narių, Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos narių, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narių, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos narių, Teisėjų garbės teismo narių, išskyrus šių komisijų ir Teisėjų garbės teismo narius teisėjus, darbo apmokėjimo“, 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr.
prokurorų atrankos komisijos, Prokurorų etikos komisijos, Prokurorų atestacijos komisijos, Pretendentų egzaminų komisijos narių, išskyrus šių komisijų narius prokurorus, teisėjus, valstybės tarnautojus, darbo apmokėjimo“, 2011 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 1402 „Dėl teisinio pedagoginio darbo stažo pripažinimo tvarkos aprašo“, patvirtinti valstybės rinkliavos už bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino laikymą dydį. Šie įgyvendinamieji teisės aktai turėtų būti parengti ir priimti iki 2015 m. lapkričio 1 d. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymui įgyvendinti turėtų būti skiriami papildomi asignavimai Teisingumo ministerijai, kuri organizuotų bendrąjį teisės kvalifikacinį egzaminą ir aptarnautų egzamino komisijos (kolegijos) veiklą. Atsižvelgiant į asmenų, paskutinių trejų metų laikotarpiu laikiusių advokatų kvalifikacinį, pretendentų į teisėjus ir pretendentų į prokurorus egzaminus, skaičių, prognozuojama, kad bendrąjį teisės kvalifikacinį egzaminą pageidautų laikyti 300-400 asmenų per metus, todėl su šio egzamino organizavimu susijusių funkcijų vykdymui reikėtų apie 40 000 eurų (specialistų darbo užmokesčiui, taip pat komisijos narių darbo apmokėjimui). Šios lėšos bus surenkamos į valstybės biudžetą valstybės rinkliavos forma. 13.
Rengiant projektą buvo įvertintos Teisėjų tarybos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos teisininkų draugijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos išvados. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „advokatas“, „teisėjas“, „prokuroras“.
2015-05-22 Nr. XIIP-3106 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesys, kad pritarus projekto 1 straipsniu siūlomoms keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 punkto nuostatoms, asmenys, kurie buvo išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo Advokatūros įstatymo Nr. VIII-811 24 straipsnio 1, 5 ar 6 punkte nurodytais pagrindais, negalės tapti advokatais be bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino. Pastebėtina, kad pagal galiojantį įstatymą nurodyti asmenys gali tapti advokatais be advokatų kvalifikacinio egzamino, jeigu jie išlaikė advokatų veiklos organizavimo egzaminą. Svarstytina, ar pritarus projektui, nebūtų pažeisti teisėti šių asmenų lūkesčiai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su vertinamu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-3104) 6 straipsniu siūloma papildyti Teismų įstatymo 61 straipsnį 2 dalimi, nustatant, kad buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru dėl jo išrinkimo ar paskyrimo į kitas valstybės tarnautojo ar pareigūno pareigas, gali būti paskirtas teisėju be atrankos ir egzamino, jei nuo pareigų, į kurias jis išrinktas ar paskirtas, pabaigos nepraėjo penkeri metai. Projekto aiškinamajame rašte nenurodyta, kodėl esant tom pačiom aplinkybėm asmenys gali tęsti teisėjo karjerą be egzamino, o advokato – negali. 2. Projekto 1 straipsnio 4 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 7 straipsnį papildyti
nustatytų reikalavimų, šio įstatymo nustatyta tvarka turi būti išlaikęs advokatų veiklos organizavimo egzaminą.
Reikalavimas būti išlaikiusiam advokatų veiklos organizavimo egzaminą netaikomas asmenims, kurie atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Advokatūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktu sprendimas asmenį pripažinti advokatu gali būti panaikinamas, jeigu to prašo pats advokatas. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti nustatant, kad advokatų veiklos organizavimo egzamino nereikėtų laikyti ir tuo atveju, jeigu asmuo, siekiantis būti pripažintas advokatu, turi tam tikrą advokato darbo stažą ir iš advokatų sąrašo buvo išbrauktas savo noru. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad advokatų veiklos organizavimo komisijos nariais gali būti asmenys, turintys ne trumpesnį nei penkerių metų teisinio darbo stažą. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma pripažinti netekusia galios Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 3 punktą, kuriame nustatyta, kad teisiniu darbu laikomas darbas, nurodytas Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše, o teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo to laiko, kai asmuo įgijo teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir pradėjo dirbti teisinį darbą. Taigi pastarąją nuostatą pripažinus netekusia galios, lieka neaišku, kuriose konkrečiai pareigybėse dirbamas darbas būtų priskiriamos teisiniam darbui ir nuo kada būtų pradedama skaičiuoti teisinio darbo pradžia. Jeigu projekto autoriai turėjo tikslą nustatyti, kad teisinio darbo stažas suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Teismų įstatyme, tai projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. 4.
nustatyti, kad advokatų veiklos organizavimo egzamino komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi komisijos nariai, t.y. siūloma nustatyti reikalavimus komisijos posėdžio kvorumui. Tačiau lieka neaišku, kuria konkrečiai balsų dauguma (paprasta ar kvalifikuota) tokios komisijos sprendimai būtų priimami. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Mindaugas Lingė, Prezidento patarėjas; Julius Pagojus, Teisingumo viceministras;
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-26)1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu siūlomoms keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 punkto nuostatoms, asmenys, kurie buvo išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo Advokatūros įstatymo Nr. VIII-811 24 straipsnio 1, 5 ar 6 punkte nurodytais pagrindais, negalės tapti advokatais be bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino. Pastebėtina, kad pagal galiojantį įstatymą nurodyti asmenys gali tapti advokatais be advokatų kvalifikacinio egzamino, jeigu jie išlaikė advokatų veiklos organizavimo egzaminą. Svarstytina, ar pritarus projektui, nebūtų pažeisti teisėti šių asmenų lūkesčiai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su vertinamu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr.
Nr. XIIP-3104) 6 straipsniu siūloma papildyti Teismų įstatymo 61 straipsnį 2 dalimi, nustatant, kad buvęs teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru dėl jo išrinkimo ar paskyrimo į kitas valstybės tarnautojo ar pareigūno pareigas, gali būti paskirtas teisėju be atrankos ir egzamino, jei nuo pareigų, į kurias jis išrinktas ar paskirtas, pabaigos nepraėjo penkeri metai. Projekto aiškinamajame rašte nenurodyta, kodėl esant tom pačiom aplinkybėm asmenys gali tęsti teisėjo karjerą be egzamino, o advokato – negali. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-26)14
keičiamo įstatymo 7 straipsnį papildyti 8 punktu nustatant, kad asmuo, siekiantis būti pripažintas advokatu, be kitų nustatytų reikalavimų, šio įstatymo nustatyta tvarka turi būti išlaikęs advokatų veiklos organizavimo egzaminą. Reikalavimas būti išlaikiusiam advokatų veiklos organizavimo egzaminą netaikomas asmenims, kurie atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Advokatūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktu sprendimas asmenį pripažinti advokatu gali būti panaikinamas, jeigu to prašo pats advokatas. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti nustatant, kad advokatų veiklos organizavimo egzamino nereikėtų laikyti ir tuo atveju, jeigu asmuo, siekiantis būti pripažintas advokatu, turi tam tikrą advokato darbo stažą ir iš advokatų sąrašo buvo išbrauktas savo noru. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-26)3
komisijos nariais gali būti asmenys, turintys ne trumpesnį nei penkerių metų teisinio darbo stažą.
Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma pripažinti netekusia galios Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 3 punktą, kuriame nustatyta, kad teisiniu darbu laikomas darbas, nurodytas Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše, o teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo to laiko, kai asmuo įgijo teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir pradėjo dirbti teisinį darbą. Taigi pastarąją nuostatą pripažinus netekusia galios, lieka neaišku, kuriose konkrečiai pareigybėse dirbamas darbas būtų priskiriamos teisiniam darbui ir nuo kada būtų pradedama skaičiuoti teisinio darbo pradžia. Jeigu projekto autoriai turėjo tikslą nustatyti, kad teisinio darbo stažas suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Teismų įstatyme, tai projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-26)3
egzamino komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi komisijos nariai, t.y. siūloma nustatyti reikalavimus komisijos posėdžio kvorumui. Tačiau lieka neaišku, kuria konkrečiai balsų dauguma (paprasta ar kvalifikuota) tokios komisijos sprendimai būtų priimami. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Lietuvos advokatūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo (toliau
advokatūros įstatymo 7 straipsnio 8 punktą papildyti taip: „8) šio Įstatymo nustatyta tvarka išlaikė advokatų veiklos organizavimo egzaminą. Reikalavimas būti išlaikiusiam advokatų veiklos organizavimo egzaminą netaikomas asmenims, kurie atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką, taip pat asmenys, kurių atžvilgiu priimtas sprendimas panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu ir (ir) išbraukti jį iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo advokato prašymu, jei nuo Lietuvos Respublikos Advokatų tarybos sprendimo panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu ir (ir) išbraukti jį iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo nėra praėję dešimt metų.“ Pritarti iš dalies Pritariama pasiūlymo esmei, tačiau, atsižvelgiant į įstatymų projektuose Nr. XIIP-3103-XIIP-3105 reikalavimus asmenins, siekiantiems atnaujinti prokuroro, teisėjo veiklą, siūloma Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 8 punktą išdėstyti taip: „8) šio Įstatymo nustatyta tvarka išlaikė advokatų veiklos organizavimo egzaminą.
Reikalavimas būti išlaikiusiam advokatų veiklos organizavimo egzaminą netaikomas asmenims, kurie atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką, taip pat asmenys, kurių atžvilgiu priimtas sprendimas panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu ir (ir) išbraukti jį iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo advokato prašymu, jei nuo Lietuvos Respublikos Advokatų tarybos sprendimo panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu ir (ir) išbraukti jį iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo nėra praėję dešimt metų penkeri metai“.“ Lietuvos advokatūra (2015-09-21)8
2Siekiant aiškumo,
siūlytina Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 7, 14, 15, 16, 36, 39 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, projekto XIIP-3106,
asmenims, šio įstatymo įsigaliojimo dieną turintiems teisę verstis advokato veikla.“ Spręsti pagrindiniame komitete Svarstytina, ar siūloma nuostata nėra perteklinė. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys B. Pauža (2015-06-04)14 Argumentai: Teismų įstatymas numato, kad asmuo, pretenduojantis tapti teisėju, privalo būti išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą, pagal Advokatūros įstatymą advokatu siekiantis tapti asmuo turi būti išlaikęs advokatų kvalifikacinį egzaminą.
Paprastai kiekvienos teisinės profesijos atveju yra patvirtinama egzamino programa, kurioje įvardijama teisės šakos, pošakiai, institutai, reikšmingi tikrinant asmens pasirengimą būti vienos ar kitos teisininko profesijos atstovu. Į programas yra įtraukiamos tos pačios temos iš pagrindinių teisės šakų, tik, priklausomai nuo profesijos specifikos, vienos ar kitos teisės šakos klausimų yra įtraukiama šiek tiek daugiau ar mažiau, ar apskritai nematoma poreikio tikrinti žinias, susijusias su tam tikra teisės šaka, pošakiu, institutu. Siūloma nuostata yra neadekvati asmenims norintiems tapti advokatais. Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įvedimas užtikrina trijų teisinių profesijų atstovų aukštą teisinės kvalifikacijos standartą. Tolygi šių trijų profesijų atstovų kvalifikacija sudaro sąlygas aukštam žmogaus, dalyvaujančio teismo procese, teisių apsaugos lygiui ir teisingumo vykdymui. Įstatymo projekte, asmenys, siekiantys užimti teisėjo ar prokuroro pareigas ar verstis advokato veikla, turi išlaikyti bendrąjį teisės kvalifikacinį egzaminą. Šio egzamino tikslas – patikrinti egzaminuojamų asmenų gebėjimą tinkamai taikyti teisės žinias sprendžiant praktines situacijas ir motyvuojant priimtus sprendimus. Teisę laikyti egzaminą turi asmenys, įgiję aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, atitinkantį pirmosios ir antrosios studijų pakopoms keliamus reikalavimus (teisės bakalauras ir teisės magistras arba vienpakopis universitetinis teisinis išsilavinimas), ir turintys ne trumpesnį nei trejų metų teisinio darbo stažą.
Būtų sąžininga, kad tiek advokatai, tiek teisėjai, tiek prokurorai laikytų vieną bendrojo teisės kvalifikacinį egzaminą, nustatytą pagal Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino tvarką. Taip advokatams nebūtų užkraunama papildoma našta. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalį. ,,8) šio Įstatymo nustatyta tvarka išlaikė advokatų veiklos organizavimo egzaminą. Reikalavimas būti išlaikiusiam advokatų veiklos organizavimo egzaminą netaikomas asmenims, kurie atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys B. Pauža (2015-06-04) Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnį. 1. Advokatų veiklos organizavimo egzamino programą sudaro, laikymo ir apmokėjimo už jį tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra. 2. Advokatų veiklos organizavimo egzaminas rengiamas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Pareiškėjui turi būti sudaryta galimybė laikyti advokatų veiklos organizavimo egzaminą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio Įstatymo 16 straipsnyje nurodytų dokumentų pateikimo dienos. 3. Advokatų veiklos organizavimo egzamino metu tikrinami pretendentų pasirengimas dirbti advokato darbą ir advokato profesinės etikos žinios. 4. Neišlaikęs advokatų veiklos organizavimo egzaminoasmuo gali jį perlaikyti ne anksčiau kaip po pusės metų. Perlaikomų egzaminų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys B. Pauža (2015-06-04)3 Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 3 straipsnį. 1. Advokatų veiklos organizavimo egzamino komisija (toliau – komisija) susideda iš septynių narių teisininkų.
Keturis narius skiria Lietuvos advokatūra ir tris narius skiria teisingumo ministras. Komisijos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos pagal šio Įstatymo 8 straipsnį asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), ir ne trumpesnį nei penkerių metų teisinio darbo stažą. 2. Komisiją ir Lietuvos advokatūros teikimu jos pirmininką trejiems metams tvirtina teisingumo ministras. Tas pats asmuo komisijos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Teisingumo ministro patvirtinta komisijos sudėtis skelbiama Teisės aktų registre, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos advokatūros interneto svetainėse. 3. Komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi egzaminų komisijos nariai.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys B. Pauža (2015-06-04)4 Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 4 straipsnį. Asmuo, norintis laikyti advokatų veiklos organizavimo egzaminą, privalo pateikti Lietuvos advokatūrai:
1) prašymą;
2) dokumentą, patvirtinantį Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę;
3) dokumentą, įrodantį aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą);
4) dokumentą, patvirtinantį, kad buvo išlaikytas bendrasis teisės kvalifikacinis egzaminas, arba dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo atitinka Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys B.
Pauža (2015-06-04) Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 7 straipsnio 3 punktą: „3) skiria narius į advokatų veiklos organizavimo egzamino komisiją ir pasiūlo jos pirmininką, siūlo narius į bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino komisiją;“. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys B. Pauža (2015-06-04) Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies 1 punktą:
1) yra išlaikę advokato kvalifikacinį egzaminą ar advokatų veiklos organizavimo egzaminą, jei jie per dvejus metus nuo šių egzaminų išlaikymo pateikė reikalingus dokumentus dėl pripažinimo advokatu; Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys B. Pauža (2015-06-04) Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalį:
4Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 15 straipsnio nuostatos taikomos po šio
įstatymo įsigaliojimo tvirtinamai Advokatų veiklos organizavimo egzamino komisijai. Spręsti pagrindiniame komitete
sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui Nr.
XIIP-3106 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos advokatūros pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Argumentai: atsižvelgiant į įstatymų projektuose Nr. XIIP-3103-XIIP-3105 reikalavimus asmenins, siekiantiems atnaujinti prokuroro, teisėjo veiklą, ir siekiant keliamų reikalavimų suvienodinimo. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 8 punktą išdėstyti taip: „8) šio Įstatymo nustatyta tvarka išlaikė advokatų veiklos organizavimo egzaminą. Reikalavimas būti išlaikiusiam advokatų veiklos organizavimo egzaminą netaikomas asmenims, kurie atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką, taip pat asmenys, kurių atžvilgiu priimtas sprendimas panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu ir (ir) išbraukti jį iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo advokato prašymu, jei nuo Lietuvos Respublikos Advokatų tarybos sprendimo panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu ir (ir) išbraukti jį iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo nėra praėję penkeri metai“.“
sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: M. Petrauskienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
I Š
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADVOKATŪROS ĮSTATYMO NR. IX-2066 7, 14, 15, 16, 36, 39 IR 60 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas A. Valantinas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko patarėjas A. Brazdeikis, Teisingumo ministerijos atstovai: institucijų departamento direktorės pavaduotoja A. Godienė, vyr. specialistė V. Rudėnaitė, Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vyr. specialistė J. Vasilionokienė, Lietuvos advokatų tarybos atstovai: B. Vilienė, J. Saladžius, Dž. Tarvainytė, E. Budvytis, Vilniaus universiteto prof. V. Nekrošius, Generalinės prokuratūros prokuroras A. Meška. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-05-261 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 punkto nuostatoms, asmenys, kurie buvo išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo Advokatūros įstatymo Nr.
straipsnio 1, 5 ar 6 punkte nurodytais pagrindais, negalės tapti advokatais be bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino. Pastebėtina, kad pagal galiojantį įstatymą nurodyti asmenys gali tapti advokatais be advokatų kvalifikacinio egzamino, jeigu jie išlaikė advokatų veiklos organizavimo egzaminą. Svarstytina, ar pritarus projektui, nebūtų pažeisti teisėti šių asmenų lūkesčiai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su vertinamu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-3104) 6 straipsniu siūloma papildyti Teismų įstatymo
savo noru dėl jo išrinkimo ar paskyrimo į kitas valstybės tarnautojo ar pareigūno pareigas, gali būti paskirtas teisėju be atrankos ir egzamino, jei nuo pareigų, į kurias jis išrinktas ar paskirtas, pabaigos nepraėjo penkeri metai. Projekto aiškinamajame rašte nenurodyta, kodėl esant tom pačiom aplinkybėm asmenys gali tęsti teisėjo karjerą be egzamino, o advokato – negali. Nesvarstyta
Teisės departamentas,
4
straipsnį papildyti 8 punktu nustatant, kad asmuo, siekiantis būti pripažintas advokatu, be kitų nustatytų reikalavimų, šio įstatymo nustatyta tvarka turi būti išlaikęs advokatų veiklos organizavimo egzaminą. Reikalavimas būti išlaikiusiam advokatų veiklos organizavimo egzaminą netaikomas asmenims, kurie atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Advokatūros įstatymo
būti panaikinamas, jeigu to prašo pats advokatas.
Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti nustatant, kad advokatų veiklos organizavimo egzamino nereikėtų laikyti ir tuo atveju, jeigu asmuo, siekiantis būti pripažintas advokatu, turi tam tikrą advokato darbo stažą ir iš advokatų sąrašo buvo išbrauktas savo noru. Nesvarstyta
Teisės departamentas,
1
siūloma nustatyti, kad advokatų veiklos organizavimo komisijos nariais gali būti asmenys, turintys ne trumpesnį nei penkerių metų teisinio darbo stažą. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma pripažinti netekusia galios Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 3 punktą, kuriame nustatyta, kad teisiniu darbu laikomas darbas, nurodytas Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše, o teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo to laiko, kai asmuo įgijo teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir pradėjo dirbti teisinį darbą. Taigi pastarąją nuostatą pripažinus netekusia galios, lieka neaišku, kuriose konkrečiai pareigybėse dirbamas darbas būtų priskiriamos teisiniam darbui ir nuo kada būtų pradedama skaičiuoti teisinio darbo pradžia. Jeigu projekto autoriai turėjo tikslą nustatyti, kad teisinio darbo stažas suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Teismų įstatyme, tai projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Nesvarstyta
Teisės departamentas,
3 4.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad advokatų veiklos organizavimo egzamino komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi komisijos nariai, t.y. siūloma nustatyti reikalavimus komisijos posėdžio kvorumui. Tačiau lieka neaišku, kuria konkrečiai balsų dauguma (paprasta ar kvalifikuota) tokios komisijos sprendimai būtų priimami. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Nesvarstyta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
4 Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 7, 14, 15, 16, 36, 39 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, projektą XIIP-3106 pakeisti taip: Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 7 straipsnio 8 punktą papildyti taip:
„8) šio Įstatymo nustatyta tvarka išlaikė advokatų veiklos
organizavimo egzaminą. Reikalavimas būti išlaikiusiam advokatų veiklos organizavimo egzaminą netaikomas asmenims, kurie atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką, taip pat asmenys, kurių atžvilgiu priimtas sprendimas panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu ir (ir) išbraukti jį iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo advokato prašymu, jei nuo Lietuvos Respublikos Advokatų tarybos sprendimo panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu ir (ir) išbraukti jį iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo nėra praėję dešimt metų.“
2015-09-228 Siekiant aiškumo, siūlytina Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr.
IX-2066 7, 14, 15, 16, 36, 39 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, projekto XIIP-3106, 8 straipsnį papildyti nauja dalimi: „Šio įstatymo reikalavimai netaikomi asmenims, šio įstatymo įsigaliojimo dieną turintiems teisę verstis advokato veikla.“
2016-06-21 Lietuvos advokatūra nepritaria Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projektui ir su juo susijusių įstatymų pakeitimų įstatymų projektams, tokiems, kurie šiuo metu yra pateikti Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Kaip buvo sutarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymų metu, projektą reikia išsamiai išdiskutuoti tarp teisinių institucijų atstovų (teismai, prokuratūra, advokatūra). Projektai yra susiję su kompleksiniais ir esminiais teisės užimti teisėjo ir prokuroro pareigas bei užsiimti advokato praktika pokyčiais, kurie neabejotinai įtakos teisingumo sistemos pokyčius. Neparuošti ir netinkami projektai akivaizdžiai neigiamai įtakos visą teisingumo sistemą. Projektais siūloma patekimo į minėtas profesijas sistema nesutinkama nei vienoje Europos valstybėje – absoliučioje daugumoje Europos valstybių reikalavimai asmens kvalifikacijai siejami ir ji tikrinama konkrečioms pareigoms – teisėjo, advokato, prokuroro. Dėl to šių projektų tinkamas parengimas tampa dar aktualesnis. Vokietijoje, kurios sistema atrodytų galėtų būti laikoma artimiausia Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino projektui, valstybė siūlo bendrą parengimą asmenims, siekiantiems laikyti bendrą teisės egzaminą. Vokietijoje bendras egzaminas nėra minėtos sistemos tikslas, jos tikslas – tinkamas asmenų parengimas užimti teisėjo, prokuroro pareigas, užsiimti advokato veikla.
Dėl to Vokietijoje egzistuoja plati pouniversitetinių studijų ir mokymo sistema, padedanti asmenims įgyti tinkamą kvalifikaciją užimti teisėjo, prokuroro pareigas ar užsiimti advokato veikla. Tokios mokymų sistemos neišvengiama pasekmė – patikrinimas, t.y. bendras egzaminas. Tuo tarpu Teisės ir teisėtvarkos komiteto svarstomų projektų nurodomas tikslas – įvesti bendrą teisės kvalifikacinį egzaminą asmenims, pretenduojantiems tapti teisėjais, prokurorais ir advokatais – nesudarys sąlygų šią kvalifikaciją pakelti, kadangi priešingai negu Vokietijoje, kur tarp pirmojo ir antrojo valstybinio egzamino yra praktikos periodas (vok. Referendariat), Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projekte ir su juo susijusių įstatymų pakeitimų įstatymų projektuose nesprendžiamas klausimas dėl asmenų, pretenduojančių tapti teisėjais, prokurorais ar advokatais, praktinio parengimo. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos advokatūra prašo atmesti paminėtus projektus, jei jie būtų svarstomi tokie, kokie šiuo metu pateikti Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Prašome juos svarstyti tik tuomet, kai bus nuodugniai išanalizuotos Lietuvos advokatūros ir kitų institucijų pateiktos pastabos, įsiklausyta į visų teisinės sistemos dalyvių pastebėjimus. Nesvarstyta
1 Toliau pateikiame pastabas konkrečios svarstomų projektų nuostatoms. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 7, 14, 15, 16, 36, 39 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, projekto Nr. XIIP-3106 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 (toliau – Advokatūros įstatymas) 7 straipsnio 3 punkto, kurį Projekto 1 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios.
Lietuvos advokatūros įsitikinimu, trijų metų teisinio darbo stažas nėra pakankamas tam, kad asmuo būtų laikomas pasirengęs savarankiškai advokato veiklai. Pastebėtina, jog dauguma teisininkų per trijų metų savo teisinio darbo stažą net nebūna buvę teisme. Dėl to jie tinkamai negalės savarankiškai atstovauti ar ginti asmenų interesų teismuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalį kandidatams į žemiausios grandies – apylinkių teismų teisėjus išlieka reikalavimas turėti ne trumpesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą. Analogiškai turėtų likti galioti Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 3 punktas, nustatantis reikalavimą pretendentams į advokatus turėti ne trumpesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą arba būti atlikusiam ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką. Teisingumo Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad advokato vaidmens koncepcija Sąjungos teisės sistemoje, kuri atitinka bendras valstybių narių teisės tradicijas ir kuria grindžiamas Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnis, yra ta, kad advokatas laikomas teisingumo pagalbininku, kuris visiškai nepriklausomai ir vadovaudamasis viršesniais teisingumo interesais turi teikti klientui reikalingą teisinę pagalbą (pavyzdžiui, 2012 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose C-422/11 P ir C-423/11 P). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinama, kad asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Pagal Advokatūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalį Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. Taigi advokato kaip teisingumo pagalbininko funkcija pripažįstama konstitucine.
Konstitucinis Teismas 1996 m. liepos 10 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 8 straipsnio pirmosios dalies 1 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, kad
„konstitucinės teisės į gynybą įgyvendinimas ypač priklauso nuo advokato
profesinio pasirengimo lygio, t. y. nuo teisininko įgytos kvalifikacijos ir teisinio darbo įgūdžių. <...> Nustatant tokius reikalavimus siekiama užtikrinti labiau kvalifikuotos teisinės pagalbos teikimą gyventojams, t. y. sustiprinti žmogaus teisių bei laisvių apsaugos ir gynimo garantijas“. Advokatų vaidmens pagrindinių principų, priimtų 8-ajame Jungtinių Tautų kongrese, skirtame nusikalstamumo prevencijai ir elgesiui su nusikaltėliais, 9 punkte nurodoma, jog „Vyriausybės, advokatų profesinės asociacijos ir švietimo institucijos užtikrins, kad advokatai turėtų tinkamą išsilavinimą ir pasirengimą“. Neužtenka nustatyti reikalavimų advokatų išsilavinimui – valstybės turi užtikrinti ir tinkamą asmenų pasirengimą advokato veiklai, kuris patikrinamas advokato kvalifikaciniu egzaminu. Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijose Rec(2000)21 dėl laisvės verstis advokato profesine veikla nurodoma, jog turėtų būti imtasi visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrinti aukšti standartai profesinės kvalifikacijos kėlimui ir moralei kaip būtina sąlyga renkantis profesiją ir vykdant mokymus teisininkams. Pažymėtina, jog Lietuvos advokatūra užtikrina advokatų padėjėjų kvalifikacijos kėlimą, tačiau to negalima pasakyti apie kitus asmenis, kurie dirba teisinį darbą. Dėl to neturėtų turėti vienodas galimybes tapti advokatais asmenys, kurie atliko advokato padėjėjo praktiką ir kurie turi trijų metų teisinio darbo stažą. Manome, kad pastariesiems asmenims, kurie nėra atlikę advokato padėjėjo praktikos, turi likti reikalavimas turėti penkerių metų teisinio darbo stažą. Pažymime, kad Lietuvoje šiuo metu praktikuoja 2163 advokatai.
Lyginant su kitomis panašaus išsivystymo šalimis, tai yra pakankamas advokatų skaičius tam, kad būtų užtikrinama asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga ir gynyba. Visuotinai pripažįstama, kad kvalifikacinių reikalavimų kandidatams į advokatus sumažinimas tiesiogiai atsiliepia teikiamos teisinės pagalbos kokybei ir gali turėti negrįžtamų neigiamų pasekmių fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems bus teikiama teisinė pagalba. Be to, jeigu būtų sumažinti reikalavimai kandidatams į advokatus, neabejotinai būtų pakenkta vienai teisingumo įgyvendinimo grandžių, tokiu būdu padidintas nepasitikėjimas teismine valdžia. Svarstyti dėl reikalaujamo teisinio darbo stažo sutrumpinimo nuo 5 iki 3 metų asmenims, siekiantiems tarpti advokatais, galima būtų tik tuomet, jei būtų sukurta bendra teisininkų parengimo sistema – kaip yra Vokietijoje. Tuomet visi teisininkai (advokatai, prokurorai ir teisėjai) turėtų bendrą parengimą, tačiau tam reikės numatyti papildomų lėšų valstybės biudžete. Kol to nenumatyta, Lietuvos advokatūra nepritaria teisinio darbo stažo, kurį turi turėti advokatais siekiantys asmenys, neatlikę advokato padėjėjo praktikos, sumažinimui nuo 5 iki 3 metų. Atsižvelgdami į tai, siūlome Projekto 1 straipsnio 1 dalį pakeisti taip:
„1. Pripažinti netekusiu galios Pakeisti 7
straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: “ „3) turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą arba atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką. Teisiniu darbu laikomas darbas, nurodytas Lietuvos Respublikos
suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos teismų įstatyme“. Nesvarstyta
2 2.
Projektu
pakeisti taip: „6) išlaikė bendrąjį teisės kvalifikacinį egzaminą Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo nustatyta tvarka. Reikalavimas būti išlaikiusiam bendrąjį teisės kvalifikacinį egzaminą netaikomas asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino 2 straipsnio 2 dalyje socialinių mokslų teisės krypties mokslo daktarams, turintiems ne trumpesnį kaip penkerių metų teisinio pedagoginio darbo stažą, taip pat asmenims, šio įstatymo įsigaliojimo metu einantiems teisėjo, prokuroro pareigas ar įrašytiems į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą ir iki Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo įsigaliojimo įgijusiems ne trumpesnį nei septynerių metų teisėjo, prokuroro ar advokato darbo stažą. Jei šie asmenys atleidžiami iš teisėjo ar prokuroro pareigų ar nustoja verstis advokato veikla, jie atleidžiami nuo egzamino laikymo penkerius metus, skaičiuojant nuo pirmos dienos, kurią asmuo nustojo eiti teisėjo ar prokuroro pareigas ar verstis advokato veikla, išskyrus asmenis, kurie buvo atleisti iš darbo, pareigų ar netekę teisės verstis atitinkama veikla už įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimą arba profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ar atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą;
3
į tai, kad būtų galima patikrinti, ar advokatų padėjėjai yra tinkamai pasirengę savarankiškai advokato veiklai, siūlytina panaikinti Projekte jiems numatytą išimtį dėl reikalavimo būti išlaikiusiam advokatų veiklos organizavimo egzaminą. Dėl to siūlome pakeisti Projekto 1 straipsniu keičiamo Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 8 punktą taip: „8) šio Įstatymo nustatyta tvarka išlaikė advokatų veiklos organizavimo egzaminą.
Reikalavimas būti išlaikiusiam advokatų veiklos organizavimo egzaminą netaikomas asmenims, kurie atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką.“ Alternatyva:
8) šio Įstatymo nustatyta tvarka išlaikė advokatų veiklos organizavimo egzaminą. Reikalavimas būti išlaikiusiam advokatų veiklos organizavimo egzaminą netaikomas asmenims, kurie atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką kurie buvo išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jeigu nuo Advokatų tarybos sprendimo išbraukti asmenį iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo nėra praėję penkeri metai ir asmuo visą šį laikotarpį ėjo teisėjo ar prokuroro pareigas.“
2 straipsniu keičiamo Advokatūros įstatymo 14 straipsnį pakeisti taip:
„14 straipsnis. Advokatų veiklos organizavimo egzaminas
veiklos organizavimo egzamino programą sudaro ir tvirtina Advokatų taryba., laikymo ir aApmokėjimo už jį tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra. 2. Advokatų veiklos organizavimo egzaminas rengiamas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Pareiškėjui turi būti sudaryta galimybė laikyti advokatų veiklos organizavimo egzaminą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio Įstatymo 16 straipsnyje nurodytų dokumentų pateikimo dienos. 3. Advokatų veiklos organizavimo egzamino metu tikrinami pretendentų pasirengimas dirbti advokato darbą ir advokato profesinės etikos žinios. 3. 4. Neišlaikęs advokatų veiklos organizavimo egzamino asmuo gali jį perlaikyti ne anksčiau kaip po pusės vienerių metų. Perlaikomų egzaminų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.“
2016-06-214 5.
Atsižvelgdami į šio rašto 1 punkte pateiktus argumentus, siūlome iš dalies palikti šiuo metu galiojantį Advokatūros įstatymo 16 straipsnio 4 punktą, atitinkamai Projektu keičiamo Advokatūros įstatymo 16 straipsnio 4 punktą laikyti 5 punktu ir šį straipsnį pakeisti taip: „16 straipsnis. Dokumentai, kuriuos privalo pateikti asmuo, norintis laikyti advokatų veiklos organizavimo egzaminą Asmuo, norintis laikyti advokatų veiklos organizavimo egzaminą, privalo pateikti Lietuvos advokatūrai:
1) prašymą;
2) dokumentą, patvirtinantį Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę;
3) dokumentą, įrodantį aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą);
4) dokumentą, įrodantį šio Įstatymo 7 straipsnio 3 punkte nurodytą teisinio darbo stažą, arba advokato padėjėjo praktikos vadovo duotą teigiamą praktikos įvertinimą;
5) dokumentą, patvirtinantį, kad buvo išlaikytas bendrasis teisės kvalifikacinis egzaminas, arba dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo atitinka Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas.“
Projekto 8 straipsnyje Įstatymo įsigaliojimo terminus. Lietuvos advokatūra, atsižvelgdama į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2016 m. birželio 15 d. vykusių klausymų metu dalyvių išsakytas pastabas Lietuvos advokatūros 2015 m. rugsėjo 21 d. raštu pateiktam pasiūlymui dėl Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo (toliau – Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymas) projekto, projekto Nr. XIIP-3103, 2 straipsnio 2 dalies 2 punkto, iš esmės palaiko šį savo pasiūlymą, kurį formuluoja taip, kad jis tiktų visoms trims teisinėms profesijoms.
Lietuvos advokatūros nuomone, nuo bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino neturėtų būti atleisti asmenys, kurių pripažinimas advokatu buvo panaikintas (pavyzdžiui, dėl to, kad jie prarado nepriekaištingą reputaciją, jiems pritaikyta drausminė ar tarnybinė nuobauda). Dėl to siūlome papildyti Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį taip: „2. Nuo šio egzamino laikymo atleidžiami:
penkerių metų teisinio pedagoginio darbo stažą;
ar įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą ir iki šio įstatymo įsigaliojimo įgiję ne trumpesnį nei septynerių metų teisėjo, prokuroro ar advokato darbo stažą. Jei šie asmenys atleidžiami iš teisėjo ar prokuroro pareigų ar nustoja verstis advokato veikla, jie atleidžiami nuo egzamino laikymo penkerius metus, skaičiuojant nuo pirmos dienos, kurią asmuo nustojo eiti teisėjo ar prokuroro pareigas ar verstis advokato veikla, išskyrus asmenis, kurie buvo atleisti iš darbo, pareigų ar netekę teisės verstis atitinkama veikla už įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimą arba profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ar atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.“
pasiūlymai: negauta
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
4 Argumentai: Teismų įstatymas numato, kad asmuo, pretenduojantis tapti teisėju, privalo būti išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą, pagal Advokatūros įstatymą advokatu siekiantis tapti asmuo turi būti išlaikęs advokatų kvalifikacinį egzaminą. Paprastai kiekvienos teisinės profesijos atveju yra patvirtinama egzamino programa, kurioje įvardijama teisės šakos, pošakiai, institutai, reikšmingi tikrinant asmens pasirengimą būti vienos ar kitos teisininko profesijos atstovu. Į programas yra įtraukiamos tos pačios temos iš pagrindinių teisės šakų, tik, priklausomai nuo profesijos specifikos, vienos ar kitos teisės šakos klausimų yra įtraukiama šiek tiek daugiau ar mažiau, ar apskritai nematoma poreikio tikrinti žinias, susijusias su tam tikra teisės šaka, pošakiu, institutu. Siūloma nuostata yra neadekvati asmenims norintiems tapti advokatais. Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įvedimas užtikrina trijų teisinių profesijų atstovų aukštą teisinės kvalifikacijos standartą. Tolygi šių trijų profesijų atstovų kvalifikacija sudaro sąlygas aukštam žmogaus, dalyvaujančio teismo procese, teisių apsaugos lygiui ir teisingumo vykdymui. Įstatymo projekte, asmenys, siekiantys užimti teisėjo ar prokuroro pareigas ar verstis advokato veikla, turi išlaikyti bendrąjį teisės kvalifikacinį egzaminą. Šio egzamino tikslas – patikrinti egzaminuojamų asmenų gebėjimą tinkamai taikyti teisės žinias sprendžiant praktines situacijas ir motyvuojant priimtus sprendimus. Teisę laikyti egzaminą turi asmenys, įgiję aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, atitinkantį pirmosios ir antrosios studijų pakopoms keliamus reikalavimus (teisės bakalauras ir teisės magistras arba vienpakopis universitetinis teisinis išsilavinimas), ir turintys ne trumpesnį nei trejų metų teisinio darbo stažą.
Būtų sąžininga, kad tiek advokatai, tiek teisėjai, tiek prokurorai laikytų vieną bendrojo teisės kvalifikacinį egzaminą, nustatytą pagal Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino tvarką. Taip advokatams nebūtų užkraunama papildoma našta. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalį. ,,8) šio Įstatymo nustatyta tvarka išlaikė advokatų veiklos organizavimo egzaminą. Reikalavimas būti išlaikiusiam advokatų veiklos organizavimo egzaminą netaikomas asmenims, kurie atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką.“
Bronius Pauža 2015-06-042 Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnį. 1. Advokatų veiklos organizavimo egzamino programą sudaro, laikymo ir apmokėjimo už jį tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra. 2. Advokatų veiklos organizavimo egzaminas rengiamas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Pareiškėjui turi būti sudaryta galimybė laikyti advokatų veiklos organizavimo egzaminą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio Įstatymo 16 straipsnyje nurodytų dokumentų pateikimo dienos. 3. Advokatų veiklos organizavimo egzamino metu tikrinami pretendentų pasirengimas dirbti advokato darbą ir advokato profesinės etikos žinios. 4. Neišlaikęs advokatų veiklos organizavimo egzamino asmuo gali jį perlaikyti ne anksčiau kaip po pusės metų. Perlaikomų egzaminų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.“
Bronius Pauža 2015-06-043 Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 3 straipsnį. 1. Advokatų veiklos organizavimo egzamino komisija (toliau – komisija) susideda iš septynių narių teisininkų.
Keturis narius skiria Lietuvos advokatūra ir tris narius skiria teisingumo ministras. Komisijos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos pagal šio Įstatymo 8 straipsnį asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), ir ne trumpesnį nei penkerių metų teisinio darbo stažą. 2. Komisiją ir Lietuvos advokatūros teikimu jos pirmininką trejiems metams tvirtina teisingumo ministras. Tas pats asmuo komisijos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Teisingumo ministro patvirtinta komisijos sudėtis skelbiama Teisės aktų registre, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos advokatūros interneto svetainėse. 3. Komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi egzaminų komisijos nariai.“
Bronius Pauža 2015-06-044 Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 4 straipsnį. Asmuo, norintis laikyti advokatų veiklos organizavimo egzaminą, privalo pateikti Lietuvos advokatūrai:
1) prašymą;
2) dokumentą, patvirtinantį Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę;
3) dokumentą, įrodantį aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą);
4) dokumentą, patvirtinantį, kad buvo išlaikytas bendrasis teisės kvalifikacinis egzaminas, arba dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo atitinka Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas.“ Nesvarstyta 5.
Seimo narys
3 Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 7 straipsnio 3 punktą:
„3) skiria narius į advokatų veiklos organizavimo egzamino
komisiją ir pasiūlo jos pirmininką, siūlo narius į bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino komisiją;“. Nesvarstyta
341 Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies 1 punktą:
1) yra išlaikę advokato kvalifikacinį egzaminą ar advokatų veiklos organizavimo egzaminą, jei jie per dvejus metus nuo šių egzaminų išlaikymo pateikė reikalingus dokumentus dėl pripažinimo advokatu; Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalį:
Respublikos advokatūros įstatymo 15 straipsnio nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo tvirtinamai Advokatų veiklos organizavimo egzamino komisijai. Nesvarstyta
6Seimo paskirtų papildomų komitetų,
komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2015-11-041 * iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr.
XIIP-3106 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos advokatūros pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą: Argumentai: atsižvelgiant į įstatymų projektuose Nr. XIIP-3103-XIIP-3105 reikalavimus asmenins, siekiantiems atnaujinti prokuroro, teisėjo veiklą, ir siekiant keliamų reikalavimų suvienodinimo. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 8 punktą išdėstyti taip:
„8) šio Įstatymo nustatyta tvarka išlaikė advokatų
veiklos organizavimo egzaminą. Reikalavimas būti išlaikiusiam advokatų veiklos organizavimo egzaminą netaikomas asmenims, kurie atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką, taip pat asmenys, kurių atžvilgiu priimtas sprendimas panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu ir (ir) išbraukti jį iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo advokato prašymu, jei nuo Lietuvos Respublikos Advokatų tarybos sprendimo panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu ir
(ir) išbraukti jį iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo nėra praėję penkeri metai“.“
pasiūlymai: daryti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 7, 14, 15, 16, 36, 39 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3106 svarstymo pertrauką komitete. 8. Balsavimo rezultatai: 5 – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Gapšys, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas