2015-05-22 Nr. XIIP-3103 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma reglamentuoti bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino (toliau – egzaminas) komisijos sudarymo tvarką, nustatant, kad komisijos nariais gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir ne trumpesnį nei penkerių metų teisėjo, prokuroro ar advokato darbo stažą arba ne trumpesnį nei penkerių metų teisinio pedagoginio darbo stažą. Komisijos sudėtį iš Teisėjų tarybos, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos ir universitetų, rengiančių teisininkus pagal universitetines teisės studijų programas, pasiūlytų narių tvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostatas egzaminą laikytų asmenys, siekiantys eiti teisėjo ar prokuroro pareigas ar verstis advokato veikla. Pagal projekto nuostatas daugumą komisijos narių galėtų sudaryti vien tik advokatų veikla užsiimantys asmenys, ar asmenys, einantys teisėjo arba prokuroro pareigas. Taip pat komisijos nariais galėtų būti skiriami vien tik teisine pedagogine veikla užsiimantys asmenys, kurie galimai neturėtų praktinio darbo patirties teisės taikymo srityje. Siekiant to išvengti, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad į komisijos sudėtį iš teisėjų, prokurorų, advokatų ir teisės mokslininkų tarpo yra įtraukiama po vienodą skaičių asmenų. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, svarstytina, ar remiantis aukščiau išdėstytais argumentais nereikėtų patikslinti projekto 8 straipsnio 2 dalies, kurioje siūloma reglamentuoti egzamino rezultatų apeliacinės komisijos sudarymą, nuostatų. 2.
straipsnio 3 dalį, kurioje siūloma nustatyti, kuri data būtų laikoma egzamino išlaikymo data, nereikėtų perkelti į projekto 6 straipsnį, reglamentuojančioje egzamino laikymą. 3. Projekto 8 straipsnyje siūloma nustatyti egzamino dalies įvertinimo apskundimo tvarką. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų skundo nagrinėjimo tvarka nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar į skundo nagrinėjimą būtų kviečiamas skundą pateikęs asmuo, ar skundo nagrinėjimas vyktų rašytinio proceso tvarka, taip pat nėra aišku terminas, per kurį turėtų būti pranešta skundą pateikusiam asmeniui apeliacinės egzaminų komisijos sprendimas, po to, kai komisija skundą išnagrinėtų ir pan. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus arba nurodyti subjektą, kuris nustatytų detalią skundų nagrinėjimo tvarką. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomas projekto 4 straipsnio 6 dalies nuostatas egzamino komisijos narių, išskyrus teisėjus, prokurorus ir valstybės tarnautojus, darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Tuo tarpu iš projekto
komisijos narių darbas. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis apeliacinės komisijos narių, išskyrus teisėjus, prokurorus ir valstybės tarnautojus, darbo komisijoje apmokėjimo tvarką. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Mindaugas Lingė, Prezidento patarėjas; Julius Pagojus, Teisingumo viceministras;
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-26)4 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma reglamentuoti bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino (toliau – egzaminas) komisijos sudarymo tvarką, nustatant, kad komisijos nariais gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir ne trumpesnį nei penkerių metų teisėjo, prokuroro ar advokato darbo stažą arba ne trumpesnį nei penkerių metų teisinio pedagoginio darbo stažą. Komisijos sudėtį iš Teisėjų tarybos, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos ir universitetų, rengiančių teisininkus pagal universitetines teisės studijų programas, pasiūlytų narių tvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostatas egzaminą laikytų asmenys, siekiantys eiti teisėjo ar prokuroro pareigas ar verstis advokato veikla.
Pagal projekto nuostatas daugumą komisijos narių galėtų sudaryti vien tik advokatų veikla užsiimantys asmenys, ar asmenys, einantys teisėjo arba prokuroro pareigas. Taip pat komisijos nariais galėtų būti skiriami vien tik teisine pedagogine veikla užsiimantys asmenys, kurie galimai neturėtų praktinio darbo patirties teisės taikymo srityje. Siekiant to išvengti, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad į komisijos sudėtį iš teisėjų, prokurorų, advokatų ir teisės mokslininkų tarpo yra įtraukiama po vienodą skaičių asmenų. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, svarstytina, ar remiantis aukščiau išdėstytais argumentais nereikėtų patikslinti projekto 8 straipsnio 2 dalies, kurioje siūloma reglamentuoti egzamino rezultatų apeliacinės komisijos sudarymą, nuostatų. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-26)73
2Svarstytina, ar,
siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, projekto 7 straipsnio 3 dalį, kurioje siūloma nustatyti, kuri data būtų laikoma egzamino išlaikymo data, nereikėtų perkelti į projekto 6 straipsnį, reglamentuojančioje egzamino laikymą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-26)8
straipsnyje siūloma nustatyti egzamino dalies įvertinimo apskundimo tvarką. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų skundo nagrinėjimo tvarka nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar į skundo nagrinėjimą būtų kviečiamas skundą pateikęs asmuo, ar skundo nagrinėjimas vyktų rašytinio proceso tvarka, taip pat nėra aišku terminas, per kurį turėtų būti pranešta skundą pateikusiam asmeniui apeliacinės egzaminų komisijos sprendimas, po to, kai komisija skundą išnagrinėtų ir pan. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus arba nurodyti subjektą, kuris nustatytų detalią skundų nagrinėjimo tvarką.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomas projekto 4 straipsnio 6 dalies nuostatas egzamino komisijos narių, išskyrus teisėjus, prokurorus ir valstybės tarnautojus, darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Tuo tarpu iš projekto 8 straipsnio nuostatų nėra aišku, ar būtų apmokamas apeliacinės egzaminų komisijos narių darbas. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis apeliacinės komisijos narių, išskyrus teisėjus, prokurorus ir valstybės tarnautojus, darbo komisijoje apmokėjimo tvarką. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos advokatūra (2015-09-21) Lietuvos advokatūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo (toliau - Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymas) projektu, projekto Nr. XIIP-3103, bei jį lydinčiais įstatymų pakeitimo projektais, praneša, kad iš esmės pritaria bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino poreikiui. Vis dėl to manome, šis egzaminas neturėtų būti vienodas visiems jį laikantiems asmenims, o galėtų būti sudarytas iš atskirų teisės šakų grupių modulių. Toks bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino modelis būtų labiau pagrįstas, kadangi, pavyzdžiui, asmenims, pretenduojantiems tapti prokurorais, yra reikalingos mažiau specializuotos civilinės ir civilinio proceso teisės žinios. Taip pat siūlome svarstyti, ar neturėtų bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino laikyti ir notarai bei antstoliai. Tokiu būdu būtų pasiektas pagrindinis šio egzamino tikslas. Pritarti Lietuvos advokatūra (2015-09-21)21 Be to, teikiame taip pat šias pastabas Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projektui: 1.
Lietuvos advokatūra nesutinka su siūlomo Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje nustatytais reikalavimais asmenims, siekiantiems laikyti bendrąjį teisės kvalifikacinį egzaminą. Šioje teisės normoje nustatyta, kad „Teisę laikyti egzaminą turi asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą - teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), ir ne trumpesnį nei trejų metų teisinio darbo stažą“. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau - AĮ) 7 str. 3 p. numato, kad fizinis asmuo pripažįstamas advokatu, jeigu jis, be kita ko, turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą arba atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką. Pagal AĮ 38 str. 1 dal| advokato padėjėjo praktikos laikas - dveji metai. Taigi, pagal siūlomą Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projektą advokato padėjėjai, atlikę dvejų metų praktiką, negalėtų laikyti bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino, nes neatitiktų projekte numatyto reikalavimo turėti trejų metų teisinio darbo stažą. Toks reglamentavimas yra nesuderintas su AĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis advokatų padėjėjų praktikos trukmę, ir pažeidžia advokatų padėjėjų teisėtus lūkesčius. Spręsti pagrindiniame komitete Lietuvos advokatūra (2015-09-21)
2Nuo bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino neturėtų būti atleisti asmenys,
kurių pripažinimas advokatu buvo panaikintas (pavyzdžiui, dėl to, kad jie prarado nepriekaištingą reputaciją, jiems pritaikyta drausminė nuobauda - panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu ir t.t.). Dėl to siūlome papildyti Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį taip: „ 2.
Nuo šio egzamino laikymo atleidžiami:
1) socialinių mokslų teisės krypties mokslo daktarai, turintys ne trumpesnį kaip penkerių metų teisinio pedagoginio darbo stažą;
2) asmenys, šio įstatymo įsigaliojimo metu einantys teisėjo, prokuroro pareigas ar įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą ir iki šio įstatymo įsigaliojimo įgiję ne trumpesnį nei septynerių metų teisėjo, prokuroro ar advokato darbo stažą. Jei šie asmenys atleidžiami iš teisėjo ar prokuroro pareigų ar nustoja verstis advokato veikla, jie atleidžiami nuo egzamino laikymo penkerius metus, skaičiuojant nuo pirmos dienos, kurią asmuo nustojo eiti teisėjo ar prokuroro pareigas ar verstis advokato veikla, išskyrus asmenis, kurių atžvilgiu priimtas sprendimas panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu ir išbraukti jį iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1,2,3 ar 5 punktuose nurodytais pagrindais ir 23 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 5 punktuose nurodytais pagrindais.“ Pritarti Lietuvos advokatūra (2015-09-21)32
kvalifikacinio egzamino įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį siūlome pakeisti taip: „2. Egzaminą sudaro dvi trys dalys: privatinės teisės dalis, kuri apima civilinę ir civilinio proceso ir darbo teisę; viešosios teisės dalis, kuri apima baudžiamąją ir baudžiamojo proceso teisę, administracinę ir administracinio proceso teisę; ir konstitucinę teisę bei tarptautinęės ir Europos Sąjungos teisęės dalį.“
(2015-09-17)22 Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdyba susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2015 m. rugsėjo 4 d. rašte Nr. S-2015-5106 minimais įstatymų projektais ir jų esminėms nuostatoms pritaria.
Manome, kad būtina atsižvelgti i pagristas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 1. Pasisakydama dėl asmenų, kuriems leidžiama nelaikyti egzamino, rato, Teisėjų asociacijos valdyba pažymi, kad Įstatymo projekto Nr. XIIP-3104 1 straipsnyje, kuriuo keičiama Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalis, minimi būtent tie teisėjai, kurie Teismų įstatymo pakeitimų įsigaliojimo metu jau nebedirba teisėju, tačiau nuo jų darbo teisėju pabaigos nėra praėję penkeri metai ir jiems ankstesnės Teismų įstatymo redakcijos garantavo galimybę grįžti į teisėjo pareigas supaprastinta tvarka. Siekiant išvengti neaiškumų. Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo 2 straipsnio 2 dalis galėtų būti papildyta 3 punktu „3) asmenys, šio {statymo įsigaliojimo metu turintys ne trumpesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, jeigu nuo darbo teisėju pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai.“, o atitinkamai Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys galėtų būti formuluojamas taip „Reikalavimas būti išlaikiusiam egzaminą netaikomas asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje“. Pritarti
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra (2015-09-18) Informuojame, kad Generalinė prokuratūra, įvertinusi pateiktus derinti Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino Įstatymo projektą Nr. XITP-3103, Teismu Įstatymo Nr. 1- 480 51, 53-1, 53-2. 55, 61, 66, 120 straipsnių pakeitimo ir 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XI1P-3104, Prokuratūros [statymo Nr. 1-599 10, 25, 26, 31, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo-projektą Nr. XIIP-3105 ir Advokatūros [statymo Nr.
IX-2066 7, 14, 15, 16. 36 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP~3I06, pastabų neturi ir projektams iš esmės pritaria. Generalinė prokuratūra palaiko bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino iniciatyvą, laikosi nuomonės, kad bendro egzamino įvedimas užtikrintų trijų teisinių profesijų atstovų aukštą teisinės kvalifikacijos standartą, o tolygi kvalifikacija sudarytų sąlygas aukštam žmogaus, dalyvaujančio teismo procese, teisių apsaugos lygiui, pasitarnautų teisės sistemos kokybei ir teisingumo vykdymui. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3103 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Generalinės prokuratūros, Lietuvos advokatūros, Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos, pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
M. Petrauskienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
I
pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, J. Janušauskienė, M. Civilkienė, R. Karpavičiūtė, D. Latvelienė, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos: M. Banytė, A. Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas A. Valantinas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko patarėjas A. Brazdeikis, Teisingumo ministerijos atstovai: institucijų departamento direktorės pavaduotoja A. Godienė, vyr. specialistė V. Rudėnaitė, Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vyr. specialistė J. Vasilionokienė, Lietuvos advokatų tarybos atstovai: B. Vilienė, J. Saladžius, Dž. Tarvainytė, E. Budvytis, Vilniaus universiteto prof. V. Nekrošius, Generalinės prokuratūros prokuroras A. Meška. 2.-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2015-09-18 Informuojame, kad Generalinė prokuratūra, įvertinusi pateiktus derinti Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino Įstatymo projektą Nr. XIIP-3103, Teismu Įstatymo Nr. 1-480 51, 53-1, 53-2. 55, 61, 66, 120 straipsnių pakeitimo ir 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIP-3104, Prokuratūros [statymo Nr.
1-599 10, 25, 26, 31, 34 ir
įstatymo Nr. IX-2066 7, 14, 15, 16. 36 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3I06, pastabų neturi ir projektams iš esmės pritaria. Generalinė prokuratūra palaiko bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino iniciatyvą, laikosi nuomonės, kad bendro egzamino įvedimas užtikrintų trijų teisinių profesijų atstovų aukštą teisinės kvalifikacijos standartą, o tolygi kvalifikacija sudarytų sąlygas aukštam žmogaus, dalyvaujančio teismo procese, teisių apsaugos lygiui, pasitarnautų teisės sistemos kokybei ir teisingumo vykdymui. Nesvarstyta
teisėjų asociacija 2015-09-17 Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdyba susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2015 m. rugsėjo 4 d. rašte Nr. S-2015-5106 minimais įstatymų projektais ir jų esminėms nuostatoms pritaria. Manome, kad būtina atsižvelgti į pagrįstas
2015-09-21 Lietuvos advokatūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo (toliau – Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymas) projektu, projekto Nr. XIIP-3103, bei jį lydinčiais įstatymų pakeitimo projektais, praneša, kad iš esmės pritaria bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino poreikiui. Vis dėl to manome, šis egzaminas neturėtų būti vienodas visiems jį laikantiems asmenims, o galėtų būti sudarytas iš atskirų teisės šakų grupių modulių. Toks bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino modelis būtų labiau pagrįstas, kadangi, pavyzdžiui, asmenims, pretenduojantiems tapti prokurorais, yra reikalingos mažiau specializuotos civilinės ir civilinio proceso teisės žinios. Taip pat siūlome svarstyti, ar neturėtų bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino laikyti ir notarai bei antstoliai.
tikslas. Nesvarstyta
2015-09-30 Teisėjų taryba (toliau – Taryba), susipažinusi su pakartotinai derinti pateiktais Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projektu Nr. XIIP-3103 (toliau – Bendrojo egzamino įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 51, 53¹, 53², 55, 61, 66, 120 straipsnių pakeitimo ir 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu Nr. XIIP-3104 (toliau – Teismų įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 10, 23, 25, 26, 31, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP--3105 (Prokuratūros įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 7, 14, 15, 16, 36 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3106 (toliau – Advokatūros įstatymo pakeitimo projektas) ir įvertinusi Teisingumo ministerijos parengtoje derinimo pažymoje (toliau – Derinimo pažyma), nurodytus argumentus dėl pastabų, pateiktų ankstesnėms projektų versijoms, teikia pastabas dėl įstatymų projektuose numatytų teisinio reguliavimo priemonių ir pasekmių. Dėl Bendrojo egzamino įstatymo projekto 1.
Pakartotinai atkreipiame dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2008 m. vasario 20 d. nutarime suformuotas konstitucinės doktrinos nuostatas: „<...> į teisėjus pretenduojantiems asmenims, įgijusiems visavertį aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, negali būti nustatyta dar kokia nors papildoma patikra, kad būtų išsiaiškinta, ar jie tikrai yra įvykdę visaverčiam aukštajam universitetiniam teisiniam išsilavinimui keliamus reikalavimus.“ „<...> Konstitucija nedraudžia nustatyti tokios asmenų, siekiančių tapti teisėjais, korpuso formavimo tvarkos, kai asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir pretenduojantys tapti teisėjais, turi išlaikyti specialų egzaminą ar egzaminus, kai yra patikrinama, ar asmuo turi pakankamai profesinių žinių, kad galėtų dirbti teisėjo darbą.“ „<...> brandžios teisinės kultūros kraštuose pripažįstama, kad teisėjų veikla nubrėžia gaires visai teisininko profesijai ir teisinei praktikai šalyje.
Todėl negali kelti abejonių tai, kad asmenims, siekiantiems būti teisėjais, teisinėje valstybėje – o Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra expressis verbis įtvirtintas teisinės valstybės siekis – gali ir turi būti keliami kuo didžiausi profesinės kvalifikacijos, taip pat ir teisinio išsilavinimo, reikalavimai (net jeigu tokie didžiausi profesinės kvalifikacijos reikalavimai nėra keliami kitiems teisininko profesijos atstovams); jeigu tokie aukščiausi profesinės kvalifikacijos, teisinio išsilavinimo reikalavimai pretendentams į teisėjus nebūtų keliami, būtų sudarytos prielaidos teismų darbui tapti mažiau efektyviam ir suprastėti jo kokybei, pažeisti asmens teises, laisves, teisėtus interesus, įvairias Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes; apskritai būtų sudarytos prielaidos tam, kad teismų, kurių teisėjais buvo paskirti asmenys, neturintys būtinos profesinės kvalifikacijos, vien formaliai vykdomas teisingumas nebūtų toks teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.“ Bendrojo egzamino įstatymo projekto aiškinamajame rašte (toliau – Aiškinamasis raštas) nurodytas tikslas žymėtina, kad būtent įstatymusmų keistįstraipsnio astabas.asmenysrų užtikrinti trijų profesijų (teisėjo, advokato, prokuroro) atstovų aukštą teisinės kvalifikacijos standartą, taip pat tolygią šių profesijų atstovų kvalifikaciją.
Todėl negali kelti abejonių tai, kad asmenims, siekiantiems būti teisėjais, teisinėje valstybėje – o Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra expressis verbis įtvirtintas teisinės valstybės siekis – gali ir turi būti keliami kuo didžiausi profesinės kvalifikacijos, taip pat ir teisinio išsilavinimo, reikalavimai (net jeigu tokie didžiausi profesinės kvalifikacijos reikalavimai nėra keliami kitiems teisininko profesijos atstovams); jeigu tokie aukščiausi profesinės kvalifikacijos, teisinio išsilavinimo reikalavimai pretendentams į teisėjus nebūtų keliami, būtų sudarytos prielaidos teismų darbui tapti mažiau efektyviam ir suprastėti jo kokybei, pažeisti asmens teises, laisves, teisėtus interesus, įvairias Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes; apskritai būtų sudarytos prielaidos tam, kad teismų, kurių teisėjais buvo paskirti asmenys, neturintys būtinos profesinės kvalifikacijos, vien formaliai vykdomas teisingumas nebūtų toks teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.“ Bendrojo egzamino įstatymo projekto aiškinamajame rašte (toliau – Aiškinamasis raštas) nurodytas tikslas žymėtina, kad būtent įstatymusmų keistįstraipsnio astabas.asmenysrų užtikrinti trijų profesijų (teisėjo, advokato, prokuroro) atstovų aukštą teisinės kvalifikacijos standartą, taip pat tolygią šių profesijų atstovų kvalifikaciją. Derinimo pažymoje papildomai nurodyta, jog „Kiekviena iš minėtų profesijų yra unikali dėl savo paskirties, pavestų funkcijų ir t. t. Tačiau tai nepaneigia, kad visų šių trijų profesijų atstovų kvalifikacija turi būti tolygi, ir tai yra vienas iš asmens teisių užtikrinimo teismo procese garantų.“ Paminėtina, kad teisėjo profesijai įgyti keliami aukštesni reikalavimai (sąlygos) paneigia aukštos ir lygiavertės teisėjo, advokato ir prokuroro profesijoms būtinos kvalifikacijos standartą, siekiamą įtvirtinti Bendrojo egzamino įstatymo projekto nuostatomis.
Atsižvelgiant į tai, į Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir minėtą Bendrojo egzamino įstatymo projekto tikslą, darytina išvada, kad Bendrojo egzamino įstatymo projekte numatytu teisiniu reglamentavimu, siekiant visų trijų profesijų atstovų kvalifikacijos tolygumo, pirmiausia turėtų būti užtikrinta asmenų patikra, orientuota į teisėjo veiklą, t. y., kad egzaminu būtų užtikrinta be kita ko ne bet kokių asmens teisinių žinių, o būtent profesinių teorinių bei praktinių žinių, kurios būtinos dirbti konkretų teisėjo darbą, patikra, kadangi būtent teisėjų veikla nubrėžia gaires visai teisininko profesijai. Pažymėtina, kad advokato veiklos organizavimo egzaminas bei teisėjų atrankos institutas akivaizdžiai pagrindžia skirtingų sąlygų nustatymą asmenims, laikantiems bendrąjį kvalifikacinį egzaminą, bei siekiantiems eiti konkrečiai teisėjo, advokato ar prokuroro pareigas. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Teisingumo ministerijai adresuotame
įvesto bendro kvalifikacinio egzamino, pretendavimo į pirmiau nurodytas profesijas sąlygos, susijusios su kvalifikacijos patikrinimu, išlieka skirtingos ir iš esmės nevienodos. Derinimo pažymoje nurodytas argumentas, kad advokato veiklos organizavimo egzaminas yra analogiškas teisėjų atrankos procedūrai yra netinkamas, nes pretendentams į teisėjus papildomo su profesijos specifika susijusių žinių ar kvalifikacijos patikrinimo egzamino nėra.
Pažymėtina, kad teisėjų atrankos komisijos vykdomos pretendentų į teisėjus atrankos, numatytos Teismų įstatymo 55¹ straipsnyje, tikslas yra įvertinti asmenines ir dalykines asmens, ketinančio tapti teisėju, savybes bei kitus jo gebėjimus ir įgūdžius pagal pretendentų į apylinkės teismo teisėjus atrankos kriterijus, patvirtintus Respublikos Prezidento 2008 m. rugpjūčio 29 d. dekretu Nr. 1K-1493, o ne tikrinti pretendentų profesines žinias.“ Atkreiptinas dėmesys, kad Advokatūros įstatymo pakeitimo projekte aiškiai įtvirtinta, kad advokato veiklos organizavimo egzamino metu tikrinami pretendentų pasirengimas dirbti advokato darbą ir advokato profesinės etikos žinios (2 straipsnis) ir šį egzaminą turėtų laikyti tiek asmenys, išlaikę bendrąjį teisės kvalifikacinį egzaminą (su išimtimi teisėjų padėjėjams), tiek nuo šio egzamino atleisti asmenys (1 ir 4 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pritartina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo padarytai išvadai, kad išlaikius bendrąjį egzaminą, pretendentai į nurodytas profesijas bus vertinami skirtingais pagrindais ir skirtinga apimtimi, o tai nesudarys papildomų sąlygų judėjimui tarp šių profesijų. Nesvarstyta
už egzamino laikymą bus nustatyta valstybės rinkliava, tačiau projekte jokių su tuo susijusių nuostatų nėra. Taryba laikosi pozicijos, kad egzamino laikymas neturėtų būti apmokestinamas – bendrojo egzamino reglamentavimas turėtų skatinti jame dalyvauti kuo daugiau asmenų, skatinti konkurenciją, į teisėjų korpusą pritraukti kuo daugiau aukščiausios teisinės profesinės kvalifikacijos asmenų. Nesvarstyta 6.
2015-11-20 Lietuvos advokatūra po Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo (toliau - Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymas) projekto Nr. XIIP-3103 ir jį lydinčių įstatymų pakeitimo projektų klausymų, vykusių 2015 m. lapkričio 3 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, teikia papildomas pastabas dėl šių teisės aktų projektų. Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projektas rengtas siekiant įvesti bendrą teisės kvalifikacinį egzaminą trijų teisinių profesijų atstovams - teisėjams, prokurorams ir advokatams. Pažymėtina, jog advokato profesija, priešingai nei teisėjo ar prokuroro, yra laisvoji profesija, kuria yra verčiamasi savarankiškai ir kurios valstybinio reguliavimo intensyvumas skiriasi. Advokatų skaičius, priešingai nei teisėjų bei prokurorų skaičius, nėra ribojamas, advokatų veiklą kontroliuoja ne valstybė, o advokatų savivaldos institucija - Lietuvos advokatūra. Be bendrųjų teisės žinių asmenims, siekiantiems verstis advokato praktika, būtina išmanyti specifines advokato veiklos bei etikos normas, reglamentuojančias advokato teises, pareigas, veiklos garantijas, buhalterinę veiklos apskaitą, taip pat reikalinga būti susipažinus ne tik su norminiais aktais, bet ir su Lietuvos advokatūros organų sprendimais, reglamentuojančiais advokato veiklą. Taigi, būtina, jog asmenys, neatlikę advokato padėjėjo praktikos, tačiau išlaikę bendrąjį teisės kvalifikacinį egzaminą, turėtų pareigą išlaikyti ir advokato veiklos organizavimo egzaminą. Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projektu teisėjo ir prokuroro vietai užimti bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino išlaikymo nepakanka - pretendentai toliau dalyvauja atrankose teisėjo ar prokuroro vietai užimti. Tuo tarpu siūlomu reguliavimu būtų nustatyta, jog verstis advokato veikla pakanka išlaikyti bendrąjį teisės kvalifikacijos egzaminą.
Manytina, jog Lietuvos advokatūra, kaip institucija, priimanti sprendimus pripažinti asmenį advokatu bei įrašyti jį į praktikuojančių advokatų sąrašą, turi įsitikinti asmens gebėjimu savarankiškai organizuoti savo veiklą, taip išlaikant valstybės advokatų bendruomenei deleguotą kontrolę bei užtikrinant, kad advokatais taptų jiems keliamus profesinius bei etikos reikalavimus atitinkantys asmenys. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose teisės aktai be teisės kvalifikacijos egzamino reikalavimo kandidatui į advokatus numato papildomą asmens tinkamumo tapti šios teisinės profesijos atstovu vertinimą. Pavyzdžiui, Slovėnijoje asmenys, siekiantys tapti advokatais, laiko valstybinį teisinių žinių tikrinimo egzaminą, išlaikius pastarąjį, pretendento žinios, susijusios su advokato veiklos bei etikos reikalavimais, tikrinamos advokatūros organizuojamo egzamino metu. Maltoje pretendentai į advokatus laiko valstybės organizuojamą teisinių žinių tikrinimo egzaminą, kuriam papildomus klausimus, susijusius su advokato etika, rengia ir teikia advokatūra. Taigi, Lietuvos advokatūra nepritaria Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įvedimui, jei juo būtų panaikintas minėtas reikalavimas asmenims, neatlikusiems advokato padėjėjo praktikos, išlaikyti advokato veiklos organizavimo egzaminą. Taip pat patvirtiname, jog palaikome visas savo ankstesniuose raštuose Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai išdėstytas pastabas dėl bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo bei su juo susijusių teisės aktų projektų. Nesvarstyta 7.
universiteto Teisės fakultetas 2015-11-23 Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto mokslininkai, susipažinę su Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo (toliau - Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymas) projektu, projektu Nr. XIIP-3103, bei jį lydinčiais įstatymų pakeitimo projektais, teikia nuomonę dėl šiuo metu Komitete svarstomų teisės aktų projektų, susijusių su minėto egzamino įvedimo siūlymais. Teisės aktų projektų paketo rengėjų deklaruojamas bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino tikslas - siekis užtikrinti šių trijų teisinių profesijų atstovų - teisėjų, prokurorų bei advokatų – aukštą teisinės kvalifikacijos standartą. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas numato, jog asmuo, pretenduojantis tapti teisėju, privalo būti išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą, pagal Advokatūros įstatymą advokatu siekiantis tapti asmuo turi būti išlaikęs advokatų kvalifikacinį egzaminą, o Prokuratūros įstatymo nuostatos numato, kad asmuo, priimamas į tarnybą prokuratūroje, turi būti išlaikęs pretendentų į prokurorus egzaminą. Šiuo metu vykdomi pretendentų į teisėjus, prokurorus ar advokatų kvalifikaciniai egzaminai užtikrina, kad teisėjų, prokurorų ar advokatų pareigas eitų tik itin aukštos kvalifikacijos asmenys. Pastebėtina, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių asmenys, siekiantys tapti teisėjais, prokurorais ar advokatais taip pat laiko atskirus egzaminus. Projektų rengėjų pozicija - nustatyti reikalavimą išlaikyti bendrąjį teisės kvalifikacinį egzaminą tik kandidatams į teisėjus, prokurorus ir advokatus, tuo tarpu notarams ir antstoliams vykdyti atskirus egzaminus, mūsų nuomone, paneigtų pačią siūlomo bendro teisės kvalifikacinio egzamino esmę. Visos minėtos profesijos pasižymi sava specifika, todėl visiškai neaišku, kuo remiantis notarai ir antstoliai būtų išskiriami.
Manytina, kad visoms penkioms teisinėms profesijoms turėtų būti nustatyti vienodi teisinių žinių standartai, juolab kad antstoliai dalyvauja teismo sprendimų vykdymo procese. Pavyzdžiui, Vokietijoje rengiant teisininkus laikomasi vieningųjų teisės studijų bei unifikuotos teisinės kvalifikacijos koncepcijos, po kurios įgyta teisinė kvalifikacija pripažįstama tinkama dirbti tiek teisėju, tiek advokatu, prokuroru ar notaru. Taigi, manytina, jog bendrasis teisės kvalifikacinis egzaminas (jei būtų įvestas) turėtų būti vykdomas kandidatams į visas teisines profesijas-teisėjus, prokurorus, advokatus, notarus bei antstolius. Nesvarstyta
2016-06-21 Lietuvos advokatūra nepritaria Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projektui ir su juo susijusių įstatymų pakeitimų įstatymų projektams, tokiems, kurie šiuo metu yra pateikti Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Kaip buvo sutarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymų metu, projektą reikia išsamiai išdiskutuoti tarp teisinių institucijų atstovų (teismai, prokuratūra, advokatūra). Projektai yra susiję su kompleksiniais ir esminiais teisės užimti teisėjo ir prokuroro pareigas bei užsiimti advokato praktika pokyčiais, kurie neabejotinai įtakos teisingumo sistemos pokyčius. Neparuošti ir netinkami projektai akivaizdžiai neigiamai įtakos visą teisingumo sistemą. Projektais siūloma patekimo į minėtas profesijas sistema nesutinkama nei vienoje Europos valstybėje – absoliučioje daugumoje Europos valstybių reikalavimai asmens kvalifikacijai siejami ir ji tikrinama konkrečioms pareigoms – teisėjo, advokato, prokuroro. Dėl to šių projektų tinkamas parengimas tampa dar aktualesnis.
Vokietijoje, kurios sistema atrodytų galėtų būti laikoma artimiausia Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino projektui, valstybė siūlo bendrą parengimą asmenims, siekiantiems laikyti bendrą teisės egzaminą. Vokietijoje bendras egzaminas nėra minėtos sistemos tikslas, jos tikslas – tinkamas asmenų parengimas užimti teisėjo, prokuroro pareigas, užsiimti advokato veikla. Dėl to Vokietijoje egzistuoja plati pouniversitetinių studijų ir mokymo sistema, padedanti asmenims įgyti tinkamą kvalifikaciją užimti teisėjo, prokuroro pareigas ar užsiimti advokato veikla. Tokios mokymų sistemos neišvengiama pasekmė – patikrinimas, t.y. bendras egzaminas. Tuo tarpu Teisės ir teisėtvarkos komiteto svarstomų projektų nurodomas tikslas – įvesti bendrą teisės kvalifikacinį egzaminą asmenims, pretenduojantiems tapti teisėjais, prokurorais ir advokatais – nesudarys sąlygų šią kvalifikaciją pakelti, kadangi priešingai negu Vokietijoje, kur tarp pirmojo ir antrojo valstybinio egzamino yra praktikos periodas (vok. Referendariat), Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projekte ir su juo susijusių įstatymų pakeitimų įstatymų projektuose nesprendžiamas klausimas dėl asmenų, pretenduojančių tapti teisėjais, prokurorais ar advokatais, praktinio parengimo. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos advokatūra prašo atmesti paminėtus projektus, jei jie būtų svarstomi tokie, kokie šiuo metu pateikti Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Prašome juos svarstyti tik tuomet, kai bus nuodugniai išanalizuotos Lietuvos advokatūros ir kitų institucijų pateiktos pastabos, įsiklausyta į visų teisinės sistemos dalyvių pastebėjimus. 9. Lietuvos advokatūra
1 Lietuvos advokatūra nesutinka su siūlomo Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje nustatytais reikalavimais asmenims, siekiantiems laikyti bendrąjį teisės kvalifikacinį egzaminą.
Šioje teisės normoje nustatyta, kad „Teisę laikyti egzaminą turi asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), ir ne trumpesnį nei trejų metų teisinio darbo stažą“. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – AĮ) 7 str. 3 p. numato, kad fizinis asmuo pripažįstamas advokatu, jeigu jis, be kita ko, turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą arba atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką. Pagal AĮ 38 str. 1 dalį advokato padėjėjo praktikos laikas – dveji metai. Taigi, pagal siūlomą Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projektą advokato padėjėjai, atlikę dvejų metų praktiką, negalėtų laikyti bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino, nes neatitiktų projekte numatyto reikalavimo turėti trejų metų teisinio darbo stažą. Toks reglamentavimas yra nesuderintas su
pažeidžia advokatų padėjėjų teisėtus lūkesčius. Nesvarstyta
1 Kaip jau esame nurodę anksčiau pateiktose pastabose, Lietuvos advokatūra nesutinka su siūlomo Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje nustatytais reikalavimais asmenims, siekiantiems laikyti bendrąjį teisės kvalifikacinį egzaminą.
Šioje teisės normoje nustatyta, kad „Teisę laikyti egzaminą turi asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą - teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), ir ne trumpesnį nei trejų metų teisinio darbo stažą“. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau - AĮ) 7 str. 3 p. numato, kad fizinis asmuo pripažįstamas advokatu, jeigu jis, be kita ko, turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą arba atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką. Pagal AĮ 38 str. 1 dalį advokato padėjėjo praktikos laikas - dveji metai. Taigi, pagal siūlomą Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projektą advokato padėjėjai, atlikę dvejų metų praktiką, negalėtų laikyti bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino, nes neatitiktų projekte numatyto reikalavimo turėti trejų metų teisinio darbo stažą. Toks reglamentavimas yra nesuderintas su AĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis advokatų padėjėjų praktikos trukmę, ir pažeidžia advokatų padėjėjų teisėtus lūkesčius. Nesvarstyta
1 Bendrojo egzamino įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisę laikyti egzaminą turi asmenys, įgiję aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) ir ne trumpesnį nei trejų metų teisinio darbo stažą.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalis be kitų reikalavimų numato, kad apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą. Ši nuostata išlieka ir Teismų įstatymo pakeitimo projekte, taigi Bendrojo egzamino įstatymo projekte ir Teismų įstatymo pakeitimo projekte nustatyti skirtingi reikalavimai teisinio darbo stažo trukmei, terminai teisinio darbo stažui tarpusavyje nėra suderinti. Nesvarstyta
universiteto Teisės fakultetas
1 Taip pat pažymėtina, kad prieš įvedant bendrąjį kvalifikacinį egzaminą, turėtų būti suvienodinti kiti teisės aktų taikomi reikalavimai. Pavyzdžiui, Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje nustatytais reikalavimais asmenims, siekiantiems laikyti bendrąjį teisės kvalifikacinį egzaminą. Šioje teisės normoje nustatyta, kad „Teisę laikyti egzaminą turi asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą - teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopj teisinį universitetinį išsilavinimą), ir ne trumpesnį nei trejų metų teisinio darbo stažą“. Tuo tarpu šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau - AĮ) 7 str. 3 p. numato, kad fizinis asmuo pripažįstamas advokatu, jeigu jis, be kita ko, turi ne mažesnį kaip 5 metų teisinio darbo stažą arba atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką. Pagal AĮ 38 str. 1 dalį advokato padėjėjo praktikos laikas - 2 metai.
Taigi, pagal siūlomą Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projektą advokato padėjėjai, atlikę 2 metų praktiką, negalėtų laikyti bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino, nes neatitiktų projekte numatyto reikalavimo turėti trejų metų teisinio darbo stažą. Toks reglamentavimas yra nesuderintas su AĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis advokatų padėjėjų praktikos trukmę, ir neabejotinai pažeistų šiuo metu advokato padėjėjo praktiką atliekančių asmenų teisėtus lūkesčius įgyti teisę laikyti profesinį egzaminą po 2 praktikos metų, o ne po 3 metų teisinio darbo stažo, kaip tai numatyta Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projekte. Be to, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalis be kitų reikalavimų numato, kad apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas asmuo, turintis ne mažesnį kaip 5 metų teisinio darbo stažą. Ši nuostata išlieka ir Teismų įstatymo pakeitimo projekte, taigi Bendrojo egzamino įstatymo projekte ir Teismų įstatymo pakeitimo projekte nustatyti skirtingi reikalavimai teisinio darbo stažo trukmei, terminai teisinio darbo stažui tarpusavyje nėra suderinti. Nesvarstyta
2
straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad nuo bendrojo egzamino atleidžiami socialinių mokslų teisės krypties mokslo daktarai, turintys ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio pedagoginio darbo stažą. Pažymėtina, kad, vadovaujantis galiojančia Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, norinčiam tapti apylinkės teismo teisėju, keliamas reikalavimas turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, nepaisant to, ar toks asmuo privalo laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą, ar nuo jo atleidžiamas. Pagal galiojančią Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalį, nuo pretendentų į teisėjus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras.
Taigi, vertinant galiojančių Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų pretendentams į apylinkės teismo teisėjus visumą, matyti, kad apylinkės teismo teisėju nelaikydamas egzamino gali tapti teisės krypties socialinių mokslų daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, kuris nebūtinai turi būti įgytas dirbant teisinį pedagoginį darbą. Šiuo metu nei Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalis, nei kita Teismų įstatymo nuostata nenumato teisinio pedagoginio darbo patirties reikalavimo teisės krypties mokslo daktarui, kuris gali pretenduoti tapti apylinkės teismo teisėju be egzamino. Manome, šis Bendrojo egzamino įstatymo projekto nustatomas reikalavimas dėl pedagoginio darbo patirties yra netikslingas, neužtikrinantis jokių papildomų asmens teisinių įgūdžių, tik sudarantis papildomas kliūtis pretendentų į apylinkės teismų teisėjus konkurencijai, juo iškreipiamas galiojantis ir teisėjų korpuso formavimo interesus atitinkantis teisinis reglamentavimas. Tuo tarpu Derinimo pažymoje pateikta nuomonė, kad tokio reikalavimo įvedimas reikštų, jog nuo egzamino bus atleidžiami tik aukščiausios kvalifikacijos teisės mokslininkai, kas atitiktų Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, yra deklaratyvi, nepagrindžianti realaus Bendrojo egzamino įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto reglamentavimo poreikio, kuris, be kita ko nepaaiškintas ir Bendrojo egzamino projekto aiškinamajame rašte (toliau –
22 2.
Nuo bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino neturėtų būti atleisti asmenys, kurių pripažinimas advokatu buvo panaikintas (pavyzdžiui, dėl to, kad jie prarado nepriekaištingą reputaciją, jiems pritaikyta drausminė nuobauda – panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu ir t.t.). Dėl to siūlome papildyti Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį taip: „2. Nuo šio egzamino laikymo atleidžiami:
1) socialinių mokslų teisės krypties mokslo daktarai, turintys ne trumpesnį kaip penkerių metų teisinio pedagoginio darbo stažą;
2) asmenys, šio įstatymo įsigaliojimo metu einantys teisėjo, prokuroro pareigas ar įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą ir iki šio įstatymo įsigaliojimo įgiję ne trumpesnį nei septynerių metų teisėjo, prokuroro ar advokato darbo stažą. Jei šie asmenys atleidžiami iš teisėjo ar prokuroro pareigų ar nustoja verstis advokato veikla, jie atleidžiami nuo egzamino laikymo penkerius metus, skaičiuojant nuo pirmos dienos, kurią asmuo nustojo eiti teisėjo ar prokuroro pareigas ar verstis advokato veikla, išskyrus asmenis, kurių atžvilgiu priimtas sprendimas panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu ir išbraukti jį iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ar 5 punktuose nurodytais pagrindais ir 23 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 5 punktuose nurodytais pagrindais.“
2 Be to, atkreiptinas dėmesys, jog tarp asmenų, kurie šiuo eina prokuroro pareigas ir turi ilgesnį nei septynerių metų prokuroro darbo stažą, yra tokių asmenų, kurie nėra išlaikę kvalifikacinio profesinio egzamino.
Pagal šiuo metu svarstomo Bendrojo teisės kvalifikacinio įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies 2 punktą tokie asmenys būtų atleidžiami nuo pareigos išlaikyti bendrąjį teisės kvalifikacinį egzaminą ir įgytų teisę užimti kitas teisines pareigas - teisėjo, prokuroro ar advokato. Abejotina, ar Projektu suteikiama galimybė atitinka juo siekiamų tikslų - užtikrinti vienodus kvalifikacijos reikalavimus visoms trims teisinėms profesijoms bei palengvinti šių profesijų atstovų „susikalbėjimą“, kaip tai numatyta Projekto aiškinamajame rašte. Nesvarstyta
teisėtvarkos komiteto biuro patarėja
222 Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, nuo egzamino būtų atleidžiami asmenys, šio įstatymo įsigaliojimo metu einantys teisėjo, prokuroro pareigas ar įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą ir iki šio įstatymo įsigaliojimo įgiję ne trumpesnį nei septynerių metų teisėjo, prokuroro ar advokato darbo stažą. Nei iš projekto nuostatų, nei iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl pasirinktas septynerių metų darbo stažas kaip viena iš priežasčių būti atleistam nuo egzamino laikymo. Nesvarstyta
2015-12-11 Įstatymo projekto 2 str. 2 d. įtvirtina sąrašą asmenų, atleistinų nuo egzamino laikymo. Siūlytina į jį įtraukti ir atitinkamą – tokį patį ar didesnį teisėjo padėjėjo stažą turinčias asmenis, nes jų pastarasis darbas savo pobūdžiu įstatymo nustatytino išdirbto laiko kontekste sudaro pagrindą konstatuoti profesinių žinių, įgūdžių pakankamumą, kad atleisti nuo bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino laikymo. Nesvarstyta
2
straipsnio 2 dalį siūlome pakeisti taip: „2.
Egzaminą sudaro dvi trys dalys: privatinės teisės dalis, kuri apima civilinę ir civilinio proceso ir darbo teisę; viešosios teisės dalis, kuri apima baudžiamąją ir baudžiamojo proceso teisę, administracinę ir administracinio proceso teisę, ir konstitucinę teisę, bei tarptautinęės ir
Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino (toliau – egzaminas) komisijos sudarymo tvarką, nustatant, kad komisijos nariais gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir ne trumpesnį nei penkerių metų teisėjo, prokuroro ar advokato darbo stažą arba ne trumpesnį nei penkerių metų teisinio pedagoginio darbo stažą. Komisijos sudėtį iš Teisėjų tarybos, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos ir universitetų, rengiančių teisininkus pagal universitetines teisės studijų programas, pasiūlytų narių tvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostatas egzaminą laikytų asmenys, siekiantys eiti teisėjo ar prokuroro pareigas ar verstis advokato veikla. Pagal projekto nuostatas daugumą komisijos narių galėtų sudaryti vien tik advokatų veikla užsiimantys asmenys, ar asmenys, einantys teisėjo arba prokuroro pareigas. Taip pat komisijos nariais galėtų būti skiriami vien tik teisine pedagogine veikla užsiimantys asmenys, kurie galimai neturėtų praktinio darbo patirties teisės taikymo srityje.
Siekiant to išvengti, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad į komisijos sudėtį iš teisėjų, prokurorų, advokatų ir teisės mokslininkų tarpo yra įtraukiama po vienodą skaičių asmenų. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, svarstytina, ar remiantis aukščiau išdėstytais argumentais nereikėtų patikslinti projekto 8 straipsnio
komisijos sudarymą, nuostatų. Nesvarstyta
2015-09-30 4,52
straipsnio 2 dalyje numatyta, kad egzamino komisijos sudėtį iš Teisėjų tarybos, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos ir universitetų, rengiančių teisininkus pagal universitetines teisės studijų programas, pasiūlytų narių tvirtina teisingumo ministras. 2015 m. sausio 13 d. vykusiame Teisingumo ministerijos organizuotame pasitarime su suinteresuotų institucijų atstovais buvo sutarta pakoreguoti šią nuostatą ir numatyti konkretų egzamino komisijos narių, lygiomis dalimis deleguojamų kiekvienos suinteresuotos institucijos (Teisėjų tarybos, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos ir universitetų), skaičių. Teikiamame Bendrojo egzamino įstatymo projekto variante neišreiškiama minėtame 2015 m. sausio 13 d. vykusiame pasitarime šiuo klausimu suderinta pozicija. Taryba pakartotinai pažymi, kad egzaminas, kurio metu tikrinama, ar pretenduojantys tapti teisėjais asmenys turi pakankamai profesinių teorinių bei praktinių žinių, kad galėtų dirbti teisėjo darbą, turi būti rengiamas ir vykdomas dalyvaujant teisėjų profesinei bendruomenei.
Ypač abejotinas realus šios galimybės sudarymas įvertinus Bendrojo egzamino įstatymo projekto 5 straipsnio nuostatas, numatančias reikalavimus egzamino komisijos kolegijos formavimui ir kvorumui: kolegija sudaroma iš 7 narių, joje turi būti mažiausiai po vieną Teisėjų tarybos, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos narį, o kolegijos posėdis laikomas teisėtu, jei dalyvauja ne mažiau nei 5 nariai. Derinimo pažymoje pateiktas argumentas, kad teisingumo ministras turi turėti galimybę nešališkai formuoti komisiją iš nurodytų institucijų pasiūlytų pretendentų, užtikrindamas tinkamą visų susijusių profesijų atstovų įtraukimą į komisijos sudėtį, nepagrindžia, kodėl šiai teisingumo ministro galimybei prieštarautų egzamino komisijos narių, lygiomis dalimis deleguojamų kiekvienos suinteresuotos institucijos skaičiaus įtvirtinimas Bendrojo egzamino įstatymo projekte. Pažymėtina, kad egzamino komisijos narių, lygiomis dalimis deleguojamų kiekvienos suinteresuotos institucijos įtvirtinimas nurodant skaičių ne tik nepaneigtų teisingumo ministro galimybės nešališkai formuoti komisiją, bet sudarytų didesnes sąlygas būtent skaidriam, nešališkam, aiškiam ir realiam suinteresuotų institucijų atstovų, tarp jų ir teisėjų profesinės bendruomenės, dalyvavimui rengiant ir vykdant egzaminą nei jos sudarytos šiuo metu Bendrojo egzamino įstatymo projekte. Pakartotinai pažymėtina, kad Bendrojo egzamino įstatymo projekte turėtų būti nustatyti aiškūs esminiai Komisijos sudarymo principai, pagrindiniai šios Komisijos veiklos principai, teisės ir pareigos, nepaliekant tokių klausimų poįstatyminio teisės akto reglamentavimo sričiai.
Tai išplaukia iš pačios Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projekto paskirties ir esmės – nustatyti egzamino organizavimo ir vykdymo tvarką. Nesvarstyta
4
2Svarstytina, ar, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo,
projekto 7 straipsnio 3 dalį, kurioje siūloma nustatyti, kuri data būtų laikoma egzamino išlaikymo data, nereikėtų perkelti į projekto 6 straipsnį, reglamentuojančioje egzamino laikymą. Nesvarstyta
Teisės departamentas 2015-05-22 8,46
įvertinimo apskundimo tvarką. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų skundo nagrinėjimo tvarka nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar į skundo nagrinėjimą būtų kviečiamas skundą pateikęs asmuo, ar skundo nagrinėjimas vyktų rašytinio proceso tvarka, taip pat nėra aišku terminas, per kurį turėtų būti pranešta skundą pateikusiam asmeniui apeliacinės egzaminų komisijos sprendimas, po to, kai komisija skundą išnagrinėtų ir pan. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus arba nurodyti subjektą, kuris nustatytų detalią skundų nagrinėjimo tvarką. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomas projekto 4 straipsnio
valstybės tarnautojus, darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Tuo tarpu iš projekto 8 straipsnio nuostatų nėra aišku, ar būtų apmokamas apeliacinės egzaminų komisijos narių darbas.
Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis apeliacinės komisijos narių, išskyrus teisėjus, prokurorus ir valstybės tarnautojus, darbo komisijoje apmokėjimo tvarką. Nesvarstyta
Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projekto 9 straipsnį papildyti nauja dalimi: „Šio įstatymo reikalavimai netaikomi asmenims, šio įstatymo įsigaliojimo dieną turintiems teisę verstis advokato veikla.“
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2015-11-06 * Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3103 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Generalinės prokuratūros, Lietuvos advokatūros, Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos, pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Nesvarstyta
Lietuvos Respublikos bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projekto Nr. XIIP-3103. 8. Balsavimo rezultatai: 5 – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Gapšys, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas