Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 2.72 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.72 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Juridinių asmenų registro duomenys neatlygintinai teikiami:
1) fiziniams asmenims, kurių duomenys įrašyti registre, – registre kaupiami duomenys apie šiuos asmenis;
2) teisėtvarkos institucijoms, teismams ir mokesčių administravimo institucijoms – kiek jų reikia tiesioginėms funkcijoms atlikti;
3) kitiems valstybės registrams ir informacinėms sistemoms – pagal duomenų teikimo sutartis;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai atlikti valstybines finansinių ataskaitų peržiūras įstaigai – kiek jų reikia valstybinės finansinių ataskaitų peržiūros funkcijai atlikti.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Audito komiteto vardu Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
PIRKIMŲ ĮSTATYMO Nr. i-1491 5, 33 ir 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO įstatymo, ĮMONIŲ GRUPIŲ KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS ĮSTATYMO NR. IX-576 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, VIEŠOJO SEKTORIAUS ATSKAITOMYBĖS
TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO PAPILDYMO 172³⁰STRAIPSNIU IR 224, 259, 259¹STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, CIVILINIO KODEKSO 2.72 STRAIPSNIO
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 1, 2, 3, 21, 25, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo septintuoju¹ skirsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos audito įstatymo Nr. VIII-1227 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 5, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576 12 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. IX-1212 31 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 172³⁰ straipsniu ir 224, 259, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo, Civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų (toliau – Įstatymų projektai) rengimą paskatino Buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIP-1800 ir Nr. XIIP-1801 (toliau – projektai).
Šiais projektais siūloma panaikinti nuo 2016 m. sausio 1 d. numatytus vyriausiojo buhalterio kvalifikacinius reikalavimus: laikytis buhalterių profesionalų etikos kodekso ir būti išlaikius profesinius buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės ir mokesčių egzaminus. Tiek projektų, tiek Įstatymų projektų parengimą paskatino buhalterių ir auditorių profesinių organizacijų, verslo, akademinės visuomenės nuomonės, Europos Sąjungos valstybių narių (toliau – valstybės narės) patirties analizė. Įstatymų projektų tikslas – nustatyti priemonių rinkinį, padėsiantį vertinti ūkio subjektų rengiamų ir teikiamų finansinių ataskaitų kokybę ir sudaryti sąlygas ją gerinti. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatoriai – Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įstatymų projektų rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal 2012 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 21 straipsnių, trečiojo, penktojo skirsnių pavadinimų ir priedo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 10¹ ir 10² straipsniais įstatymo Nr. XI-1988 nuostatas vyriausiasis buhalteris, savarankiškai apskaitos paslaugas teikiantis asmuo, pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai, teikiantys vyriausiojo buhalterio pareigas atitinkančias paslaugas turi būti išlaikę profesinius buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės ir mokesčių egzaminus ir laikytis buhalterių profesionalų etikos kodekso.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo) pateikimas Juridinių asmenų registrui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo) nepateikimas Juridinių asmenų registrui (toliau – Registras) laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo vadovui ar kitam įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytam asmeniui nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Pažymėtina, kad šiuo metu Registro darbuotojai, nustatę Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172² straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą dėl finansinių ataskaitų nepateikimo surašo kvietimą vadovui ar kitam įstatymuose ar steigimo dokumentuose nurodytam asmeniui atvykti dėl administracinių teisės pažeidimų protokolo surašymo. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Atitinkamai 2013 m. buvo surašyti 809 kvietimai ir tik 20 administracinių teisės pažeidimų protokolų, kadangi tik toks skaičius kviečiamų atstovų atvyko. Išnagrinėjus bylas, teismai skyrė 4 įspėjimus, dvi baudas po 100 Lt, kitos paskirtos baudos yra 200 Lt, 250 Lt, 1000 Lt.
pažeidimų protokolų. Išnagrinėjus bylas, skirtos baudos – 5 įspėjimai, 3 baudos po 100 Lt, viena bauda 300 Lt, dvi baudos po 500 Lt, dvi baudos 600 Lt, dešimt baudų po 1000 Lt. Pastebėtina, kad 2013 m. finansinių ataskaitų nepateikė 5 899 įmonės. 2 882 įmonių nepateikė dvejų metų ataskaitų, o 11 607 – trejų ir daugiau metų finansinių ataskaitų. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172² straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo dėl finansinių ataskaitų neteisingo pateikimo Registro darbuotojai nesiima veiksmų, motyvuodami, kad neturi kompetencijos įvertinti finansinių ataskaitų parengimo atitiktį teisės aktų reikalavimams. Teisės aktai nenustato kitos institucijos, turinčios tikrinti parengtų ir teikiamų finansinių ataskaitų kokybės. Klausimą, kad nėra užtikrinama didžiosios dalies įmonių (Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2012 m. Lietuvoje veikė 55376 įmonės, iš jų tik 6,5 procento įmonių
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į pateiktą statistiką dėl Registro veiksmų imantis priemonių dėl finansinių ataskaitų nepateikimo, į tai, kad didžioji dauguma kviečiamų įmonės asmenų neatvyksta, o be jų negalima surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolo ir į tai, kad jokia institucija nėra įpareigota tikrinti parengtų finansinių ataskaitų kokybės, siūlomi tokie Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai:
1) dėl neteisingų finansinių ataskaitų pateikimo arba finansinių ataskaitų nepateikimo Registrui administracinių teisės pažeidimų protokolas galėtų būti surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant;
2) už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172² straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą dėl neteisingų finansinių ataskaitų pateikimo administracinių teisės pažeidimų protokolą galėtų surašyti Vyriausybės įgaliotos atlikti valstybines finansinių ataskaitų peržiūras įstaigos įgalioti asmenys;
3) papildyti nauju 172³⁰straipsniu nustatant, kad už Vyriausybės įgaliotos atlikti valstybines finansinių ataskaitų peržiūras įstaigos nurodymo pateikti informaciją arba ištaisyti nurodytus trūkumus nevykdymą įmonei gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 600 eurų. Siūlomi pakeitimai turėtų padidinti tiek pateikiamų finansinių ataskaitų skaičių, tiek padėtų užtikrinti aukštesnę Registrui pateikiamų finansinių ataskaitų kokybę. Kartu Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 1, 2, 3, 21, 25, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo septintuoju¹ skirsniu įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota įstaiga atliktų pateiktų finansinių ataskaitų Registrui valstybines peržiūras.
Numatoma, kad biudžetinė įstaiga Audito ir apskaitos tarnyba (toliau – Tarnyba), kuri rengia verslo apskaitos standartus ir atlieka auditorių viešąją priežiūrą pagal patvirtintą tvarką ir metodiką atsirinktų ir atliktų Registrui pateiktų finansinių ataskaitų kokybės valstybines peržiūras, t. y. įvertintų kiek jos parengtos laikantis teisės aktų reikalavimų. Nustačius tam tikrų finansinių ataskaitų parengimo trūkumų, Tarnyba galėtų duoti privalomus vykdyti nurodymus ištaisyti nustatytus trūkumus, savo interneto puslapyje skelbtų finansinių ataskaitų tinkamo rengimo rekomendacijas. Tarnybai identifikavus reikšmingus finansinių ataskaitų kokybės trūkumus, ji turėtų teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Paskelbtų finansinių ataskaitų kokybės peržiūros yra atliekamos Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, taip pat visose valstybėse narėse rinkos priežiūros institucija atlieka įmonių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, finansinių ataskaitų peržiūras. Dėl atliekant valstybines finansinių ataskaitų peržiūras galimybės Tarnybai gauti Juridinių asmenų registro duomenis neatlygintinai siūloma atitinkamai keisti Civilinio kodekso 2.72 straipsnį. Finansų ministerija, siekdama išsiaiškinti verslo atstovų nuomonę dėl vyriausiųjų buhalterių atestavimo tikslingumo ir kitų priemonių, galinčių padėti užtikrinti aukštesnę parengtų finansinių ataskaitų kokybę, 2013 m. birželio mėn. atliko įmonių vadovų apklausą, 2014 m. susitiko su verslo visuomenę vienijančių organizacijų atstovais.
Dviejų trečdalių apklausoje dalyvavusių įmonių nuomone, taip pat Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos nuomone, privalomas vyriausiųjų buhalterių atestavimas nepagerintų vyriausiojo buhalterio darbo kokybės, bet padidintų įmonės išlaidas ir administracinę naštą, nesuteiktų specifinių kiekvienos įmonės apskaitos tvarkymui reikalingų žinių. Be to, vadovai nurodė, kad vyriausieji buhalteriai nuolat kelia kvalifikaciją, atsižvelgdami į įmonės veiklos specifiką ir poreikius ir pritarė laisvanoriškos buhalterių narystės profesinėje organizacijoje, į kurią stojant paprastai ir laikomas vienas ar keli kvalifikaciją patikrinantys egzaminai, idėjai. 2013–2014 m. Finansų ministerija ne kartą diskutavo su buhalterius ir auditorius vienijančiomis profesinėmis organizacijomis dėl vyriausiųjų buhalterių atestavimo tikslingumo ir priemonių, galinčių padėti užtikrinti parengtų finansinių ataskaitų kokybę. Iš
auditorių asociacija, Lietuvos auditorių asociacija, Buhalterių asociacijų aljansas, Lietuvos apskaitos įmonių asociacija, UAB „Pačiolis“, organizuojanti didžiausius buhalterių rengimo, kvalifikacijos kėlimo kursus Lietuvoje ir leidžianti spaudą, literatūrą buhalterinėmis temomis) 5 profesinės organizacijos (paminėtosios, išskyrus Lietuvos apskaitos įmonių asociaciją) mano, kad vienkartinis reikalavimas vyriausiesiems buhalteriams išlaikyti egzaminus nepakeltų buhalterių darbo, o tuo pačiu ir finansinių ataskaitų kokybės.
Taip pat Finansų ministerija diskutavo su akademinės visuomenės atstovais dėl buhalterių darbo kokybės, o tuo pačiu – ir finansinių ataskaitų kokybės kėlimo. Akademinės visuomenės atstovai išreiškė nuogąstavimus, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 10¹ straipsnyje nustatytas vienkartinis buhalterių atestavimas kelia abejonių dėl aukštųjų mokyklų teikiamų diplomų pagrįstumo. Finansų ministerijai išanalizavus 19 Europos valstybių patirtį paaiškėjo, kad tik Norvegijoje yra įteisintas visų vyriausiųjų buhalterių sertifikavimas juos egzaminuojant. Kitose 2 valstybėse (Bulgarija, Čekija) vyriausiesiems buhalteriams keliami išsilavinimo ir profesinės patirties reikalavimai (kuo aukštesnis ir labiau su apskaita susijęs išsilavinimo laipsnis, tuo mažesnis patirties metų skaičius (min – 2 m.). Vengrijoje, Lenkijoje ir Liuksemburge keliami reikalavimai tam tikroms vyriausiųjų buhalterių grupėms – Vengrijoje didelių įmonių vyriausieji buhalteriai turi atitikti išsilavinimo ir profesinės patirties reikalavimus bei būti išlaikę Finansų ministerijos organizuotus egzaminus. Lenkijoje Finansų ministerija egzaminuoja pretendentus teikti apskaitos paslaugas tretiesiems asmenims, kurie turi tik vidurinį išsilavinimą bei 2 m. apskaitos darbo patirtį, tačiau ketina tokio reikalavimo atsisakyti.
Kitose 13 valstybių (Islandija, Latvija, Estija, Suomija, Slovėnija, Slovakija, Jungtinė Karalystė, Airija, Kipras, Olandija, Kroatija, Danija, Švedija) veikia tik laisvanoriškas vyriausiųjų buhalterių atestavimas laikant profesinių organizacijų organizuojamus egzaminus ir gaunat jų išduodamus pažymėjimus. Apibendrinant profesinių organizacijų, verslo, akademinės visuomenės nuomonę, kitų valstybių narių patirtį darytina išvada, kad vienkartinis buhalterių egzaminavimas neprisidėtų prie geresnės finansinių ataskaitų kokybės, o tik padidintų administracinę naštą. Siekti aukštesnės finansinių ataskaitų kokybės būtų galima tokiomis priemonėmis:
1) nustačius aukščiau aptartą paskelbtų Registre valstybinę finansinių ataskaitų peržiūrų sistemą ir nustačius Tarnybai teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl neteisingų finansinių ataskaitų pateikimo, nustačius baudų skyrimą dėl Tarnybai valstybinėms finansinių ataskaitų peržiūroms atlikti reikiamos informacijos neteikimo ar nurodymų ištaisyti nustatytus trūkumus nevykdymo;
2) įteisinus buhalterio profesionalo vardą kaip siūloma patobulintame Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 10¹ straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIP-1801 (2). Buhalteris profesionalas būtų apibrėžiamas kaip asmuo, priklausantis buhalterius ir (arba) auditorius vienijančiai profesinei organizacijai, kuri yra Tarptautinės buhalterių federacijos (toliau
Jei profesinė organizacija priklauso TBF, ji privalo atitikti šiuos TBF keliamus reikalavimus: profesinės organizacijos nariai privalo laikytis TBF etikos kodekso, nuolat kelti profesinę kvalifikaciją, profesinė organizacija privalo užtikrinti etikos principų, standartų laikymąsi. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, būtų įteisintas savanoriškumo principu grindžiamas etikos principų laikymasis, kuris pakeistų projektais naikinamą deklaratyvią nuostatą, kad visi vyriausieji buhalteriai privalo laikytis TBF etikos kodekso. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Lietuvoje yra virš 20 buhalterius, auditorius vienijančių profesinių organizacijų (tik Lietuvos auditorių rūmai šiuo metu yra TBF narys), kurių dauguma yra mažai narių turinčios, nekeliančios konkrečių kokybinių reikalavimų savo nariams arba neturinčios mechanizmų, kaip užtikrinti tų reikalavimų laikymąsi. Dėl šių priežasčių buhalterio profesionalo apibrėžimas asmeniu, priklausančiu profesinei organizacijai, kuri yra TBF narė, garantuoja tam tikrų reikalavimų kėlimą tiek pačiam asmeniui, tiek profesinei organizacijai ir atitinkamai tam tikrą profesinės organizacijos ir jos narių, o tuo pačiu – ir jų teikiamų buhalterinių paslaugų lygį. Įteisinus buhalterio profesionalo vardą būtų nustatytas buhalterių profesijos
„aukščiausias lygis“, kurio galėtų siekti buhalteriai, o įmonių vadovai galėtų
lengviau orientuotis ieškodami aukščiausio lygio profesionalų buhalterinės apskaitos funkcijoms atlikti. Pavyzdžiui, visame pasaulyje žinomi ir vertinami ACCA (Association of Chartered Certified Accountants) pažymėjimai. Kaip tam tikra garantija dėl parengtų finansinių ataskaitų kokybės minėtuose įstatymuose įteisinama nuostata, kad tais atvejais, kai finansines ataskaitas pasirašo buhalteris, turintis šį vardą, šis faktas nurodomas prie asmens vardo ir pavardės.
Kartu Tarnybai siūloma nustatyti pareigą tvarkyti ir savo interneto puslapyje skelbti asmenų, turinčių buhalterio profesionalo vardą, sąrašą. Pažymėtina, kad įstatymų projektuose buhalterio profesionalo vardas įteisinamas su juo nesiejant jokių pareigų, bet nustatant įmonei, kurios finansines ataskaitas sudaro vyriausiasis buhalteris, turintis buhalterio profesionalo vardą, privalumą – tokių įmonių Registre paskelbtų finansinių ataskaitų valstybinės peržiūros būtų neatliekamos. 3) Lietuvos Respublikos audito įstatymo Nr. VIII-1227 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte apibrėžiama finansinių ataskaitų peržiūra (nepriklausomas įmonės finansinių ataskaitų patikrinimas ir peržiūros išvados pateikimas vadovaujantis Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengtais ir patvirtintais tarptautiniais peržiūros užduočių standartais ir susijusiais praktiniais nurodymais). 4) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 5, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma nustatyti, kad viešųjų pirkimų, išskyrus mažos vertės viešuosius pirkimus (iki 58000 Eur prekėms ir paslaugoms ir 145000 Eur – darbams), kandidatų arba dalyvių, kurie yra juridiniai asmenys, metinės finansinės ataskaitos turi būti audituotos arba turi būti atlikta finansinių ataskaitų peržiūra, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos audito įstatyme. Šis reikalavimas būtų netaikomas pradėjusiems ūkinę veiklą juridiniams asmenims iki nepasibaigę jų pirmieji finansiniai metai.
Taip pat šio projekto 2 straipsniu papildoma Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalis nauja nuostata, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas Juridinių asmenų registro tvarkytojui nėra pateikęs paskutinių metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir auditoriaus išvados arba finansinių ataskaitų peržiūros išvados, kai taikomas šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies reikalavimas. Patikslinama Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 1 dalis, kad perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti kandidatų ir dalyvių ekonominės ir finansinės būklės reikalavimus ir prašyti pateikti paskutinių finansinių metų įmonės finansinių ataskaitų rinkinį su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) arba finansinių ataskaitų peržiūros išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų peržiūra atlikta) arba jų išrašą, jei šalyje, kurioje registruotas ūkio subjektas, įstatymai reikalauja skelbti šiuos dokumentus. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymai turės teigiamą įtaką ūkio subjektų rengiamų finansinių ataskaitų kokybei, finansinėse ataskaitose bus rodoma teisingesnė ūkio subjekto finansinė būklė, finansinių ataskaitų vartotojai galės priimti teisingesnius sprendimus. Įstatymai sudarytų sąlygas stiprėti profesinėms organizacijoms, tuo pačių – jų nariams – buhalteriams ir tai leistų gerėti rengiamų finansinių ataskaitų kokybei. 8.
8Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus turės būti keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. 348 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą“, keičiami Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1K-394 patvirtinti Tarnybos nuostatai, patvirtinta valstybinių finansinių ataskaitų peržiūrų atlikimo tvarka ir metodika, parengta ir patvirtinta informacijos, susijusios su atliktomis valstybinėmis finansinių ataskaitų peržiūromis, skelbimo tvarka, įrašymo į buhalterių profesionalų sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarka. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11.
turėtų priimti Įstatymų projektams įgyvendinti turės būti Finansų ministerijos patvirtinta valstybinių finansinių ataskaitų peržiūrų atlikimo tvarka ir metodika, parengta ir patvirtinta informacijos, susijusios su atliktomis valstybinėmis finansinių ataskaitų peržiūromis, skelbimo tvarka, Tarnybos patvirtinta įrašymo į buhalterių profesionalų sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarka. Numatoma, kad šie teisės aktai turėtų būti pakeisti iki 2015 m. gruodžio 31 d., nes naujos projektų nuostatos, numatoma, įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Įstatymams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „apskaita“, „buhalteris profesionalas“, „finansinių ataskaitų peržiūra“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia: Audito komiteto vardu Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
2015-05-18 Nr. XIIP-3094 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] S. Ščajevienė, tel. (8 5) 239 6896, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-06- Nr. Į 2015-05-15
dėl Lietuvos Respublikos ĮMONIŲ FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS ĮSTATYMO NR. IX-575 1, 2, 3, 21, 25, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO SEPTINTUOJU¹ SKIRSNIU ĮSTATYMo projekto (Nr. XIIP-3088), Lietuvos Respublikos AUDITO ĮSTATYMO NR. VIII-1227 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto (Nr. XIIP-3089), Lietuvos Respublikos VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO Nr. i-1491 5, 33 ir 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO įstatymo projekto (Nr. XIIP-3090), Lietuvos Respublikos ĮMONIŲ GRUPIŲ KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS ĮSTATYMO NR. IX‑576 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto (Nr. XIIP-3091), Lietuvos Respublikos VIEŠOJO SEKTORIAUS ATSKAITOMYBĖS ĮSTATYMO Nr. IX-1212 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto (Nr. Xiip-3092), Lietuvos Respublikos ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO PAPILDYMO 172³⁰
projekto (Nr. XIIP-3093), Lietuvos Respublikos CIVILINIO KODEKSO 2.72 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTo (Nr. XIIP-3094) atitikties europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 1, 2, 3, 21, 25, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo septintuoju¹ skirsniu įstatymo projektą (Nr. XIIP-3088), Lietuvos Respublikos audito įstatymo Nr. VIII-1227 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-3089), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I‑1491 5, 33 ir
Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr.
IX-576
Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. IX-1212 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-3092), Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 172³⁰ straipsniu ir 224, 259, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-3093), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-3094). Teikiame savo pastabą ir pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 5, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3090 (toliau
Įstatymo projekto Nr. XIIP-3090 1 straipsniu siūloma pildyti galiojančio Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 5 straipsnį 3 dalimi nustatant privalomą reikalavimą viešųjų pirkimų, išskyrus mažos vertės viešuosius pirkimus, kandidatams arba dalyviams, kurie yra juridiniai asmenys. Reikalaujama, kad šie juridiniai asmenys teiktų metines finansines ataskaitas, kurios būtų audituotos arba būtų atlikta finansinių ataskaitų peržiūra, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos audito įstatyme. Įvertinę Įstatymo projektu Nr. XIIP-3090 pateiktą siūlymą, pažymime, kad jį reikia derinti su 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 47 straipsnio reikalavimais ir su projekte pateiktų galiojančio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 7 punkto bei 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų reikalavimais.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Direktyvoje 2004/18/EB ūkio subjekto ekonominė ir finansinė padėtis, kaip bendra taisyklė, gali būti įrodyta vienu arba keliais dokumentais:
atitinkamos profesinės rizikos civilinės atsakomybės draudimo įrodymais;
valstybės, kurioje įsisteigęs ūkio subjektas, teisę yra reikalaujama skelbti balansus;
esamą apyvartą srityje, kurią apima sutartis, daugiausia už pastaruosius trejus finansinius metus, atsižvelgiant į įmonės įsteigimo datą arba datą, kurią ūkio subjektas pradėjo savo veiklą, jei tik informacija apie minėtas apyvartas yra prieinama. Perkančiosios organizacijos skelbime apie pirkimą arba kvietime dalyvauti konkurse nurodo, kurį dokumentą arba dokumentus jos pasirinko, ir kokie kiti dokumentai turi būti pateikti papildomai. Jei dėl kokios nors pateisinamos priežasties ūkio subjektas negali pateikti dokumentų, kurių prašo perkančioji organizacija, jis kaip savo ekonominės ir finansinės padėties įrodymą gali pateikti bet kokius kitus dokumentus, kuriuos perkančioji organizacija pripažįsta esančius tinkamais. Kaip matyti iš Direktyvos 2004/18/EB nuostatos dėl ūkio subjekto ekonominės ir finansinės padėties įrodymo, pačios perkančiosios organizacijos gali spręsti ir nustatyti skelbime apie pirkimą dokumentus (iš nurodytų), kurių reikalaus iš teikiančiųjų pasiūlymus viešųjų pirkimų kandidatų ar dalyvių. Todėl įstatymo projekto Nr.
Todėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3090 nuostatos, manytume, pirmiausia nedera su Direktyvos 2004/18/EB nuostata, nes projekto 1 straipsniu nustato privalomą reikalavimą, kai, tuo tarpu, to paties projekto 2 ir 3 straipsniuose įtvirtina neprivalomą (perkančiosios organizacijos pasirinktinį) reikalavimą dėl juridinių asmenų metinių finansinių ataskaitų audito ar jų peržiūros. Derinant įstatymo projektu siūlomą reglamentavimą su Direktyvos 2004/18/EB reikalavimais siūlytume tikslinti šiuo projektu įtvirtinamą įstatymo 5 straipsnio 3 dalį (ar jos atsisakyti), kad nebūtų įtvirtinami neproporcingi ir diskriminaciniai reikalavimai kitose ES valstybėse narėse įsisteigusių ūkio subjektų, norinčių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, atžvilgiu. Nustatant privalomą finansinių ataskaitų auditavimo reikalavimą ar jų peržiūrą, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos audito įstatyme, turi būti įtvirtinama išimtis, kad tokie reikalavimai taikomi, jei valstybės narės, kurioje įsisteigęs ūkio subjektas, teisėje yra numatytas toks reikalavimas. Kartu paminėtina, kad užsienio subjektų atžvilgiu neturėtų būti nustatomas reikalavimas, kad jų finansinių ataskaitų peržiūra būtų atlikta pagal Lietuvos Respublikos audito įstatymą. Tai apsunkintų užsienio subjektų galimybes teikti finansinę būklę įrodančius dokumentus, kurie, gal būt, būtų tiek audituoti, tiek atitinkamos valstybės kompetentingų institucijų peržiūrėti pagal valstybės narės, kurioje ūkio subjektas įsisteigęs, reikalavimus. Tokiu atveju, iš principo, Lietuvos perkančiosios organizacijos turėtų užsienio subjekto atitinkamai patvirtintas finansines ataskaitas pripažinti tinkamomis ir nereikalauti papildomai atlikti auditavimą ar peržiūrą pagal Lietuvos teisės aktų reikalavimus. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel. 8 706 680 83, el. p. [email protected]
AUDITO komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas,
pavardė, institucija): Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Giedrė Purvaneckienė, Naglis Puteikis, Vytautas Saulis, Gintaras Tamošiūnas. Komiteto biuras: patarėja, l. e. biuro vedėjo pareigas, Lina Milonaitė, patarėja Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas, Audito ir apskaitos tarnybos direktorius Audrius Linartas, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Lina Adakauskienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Birutė Mačiunskienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Apskaitos metodologijos departamento direktorė Ingrida Muckutė, Lietuvos Respublikos finansų ministro vyriausiasis patarėjas Gintautas Bagotyrius, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Klusevičiūtė, Lietuvos Respublikos Seimo nario Gintaro Tamošiūno padėjėja Rūta Baliukynaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-05-19 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3094. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Jolita Vaickienė. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė