1Projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos odontologų rūmai (toliau ir – Rūmai) yra odontologų savivaldą įgyvendinantis viešasis juridinis asmuo, kurio funkcijas, valdymo ir veiklos ypatumus nustato Odontologų rūmų įstatymas (toliau – Įstatymas). Jis buvo priimtas dar 2003 m. gruodžio
m. birželio 8 d. įstatymu Nr. XI-888). Todėl, nuolat besikeičiant teisinių santykių pobūdžiui, yra būtinas šio teisinio reglamentavimo peržiūrėjimas iš esmės. Be to, odontologų bei burnos priežiūros specialistų bendruomenėje, vienijančioje daugiau nei 7400 specialistų, vis dažniau pastebimas nepasitenkinimas gana uždara bei neefektyviai valdoma savivaldos institucija, kas reikalauja atitinkamų minimalių skaidrumo, viešumo bei objektyvumo reikalavimų įtvirtinimų įstatymo lygmeniu. Nesant šių reikalavimų, daugelį dalykų formuoja praktika, kuri, dažnai, yra ydinga, todėl turėtų būti keičiama. Kita priežastis, lėmusi projekto rengimą, yra pernelyg komplikuota ir biurokratiška valdymo organų struktūra. Dabartinis reglamentavimas suponuoja naujų komisijų steigimą nenumatant tam konkretaus pagrindo, o tai, be kita ko, pernelyg išplečia komisijų skaičių (bendrai šiuo metu Rūmų komisijų yra 15). Todėl, siūlytina keisti dabartinį reglamentavimą siekiant mažinti dabartinių susidariusių Rūmų komisijų skaičių bei užkertant kelią naujų komisijų, iš esmės nesprendžiančių nuolatinių Rūmų veiklai priskirtinų klausimų, sudarymui ir nuolatiniam veikimui. Taip pat siekiant didesnio skaidrumo ir nešališkumo, siūloma keisti komisijų ir garbės teismo narių sudėtis, numatant nepriklausomų asmenų – Rūmams nepriklausančių ir juos kontroliuojančiose institucijose pareigų neužimančių visuomeninių organizacijų ir (ar) akademinės visuomenės veikėjų – dalyvavimą.
Tokiu būdu tikimasi užtikrinti šių Rūmų organų veiklos nepriklausomumą ir profesionalumą. Dar viena svarbi priežastis, lėmusi projekto rengimą, yra piktnaudžiavimo turima komisijos nario teise susipažinti su visa odontologų ar odontologijos priežiūros įstaigų informacija, įskaitant konfidencialią (pavyzdžiui, finansinę), draudimo įtvirtinimas. Projekto rengėjų nuomone, tokia situacija, kai konkurentai (kitose įstaigose dirbantys specialistai, išrinkti Rūmų organų nariais) atlieka patikrinimus, kurių metu prašoma pateikti įvairią informaciją, įskaitant konfidencialią, yra netoleruotina ir turi būti keičiama. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti Įstatymą ir išdėstyti jį nauja redakcija. Parengto projekto tikslas – skaidresnės, objektyvesnės, labiau Rūmų nariams ir visuomenei atviros odontologų savivaldos įtvirtinimas. Parengto projekto uždaviniai – įtvirtinti Rūmų valdymo organų narių nešališkumo reikalavimus, atsakomybę už neatliekamas ar netinkamai atliekamas pareigas, protokolų viešą skelbimą, komisijų, laikinųjų darbo grupių, garbės teismo sudėtis bei funkcijas, išplėsti visuotinio narių susirinkimo funkcijas, taip užtikrinant didesnį narių dalyvavimą savivaldos veikloje, bei perduoti odontologijos įstaigų licencijavimo ir akreditavimo funkcijas Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 2. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo bei parengė Seimo narė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė. 3.
reguliavimo būklė šiuo metu Šiuo metu Odontologų rūmų įstatyme nėra numatyta laikinųjų darbo grupių veikla, kurios įtvirtinimas, projekto rengėjų nuomone, itin sumažintų biurokratizmą komisijų valdyme bei aktualių klausimų sprendime. Įstatymas taip pat nenumato pareigos Rūmų organų nariams veikti nešališkai bei objektyviai, vengiant bet kokio galimo interesų konflikto. Nėra įtvirtintas draudimas reikalauti konfidencialios informacijos, kurios apsauga yra įtvirtinta ir Civiliniame kodekse. Be to, šiuo metu nėra numatyta organų narių atsakomybė tuo atveju, kai nevykdomos arba netinkamai vykdomos pareigos. Įstatymas neįpareigoja Rūmų turėti strateginį veiklos planą, kuris, projekto rengėjų nuomone, yra svarbus ir būtinas bet kuriai organizacijai. Taip pat nenumatytas komisijų bei garbės teismo posėdžių protokolų viešas skelbimas, kas mažina pasitikėjimą šia savivaldos institucija. Šiuo metu Rūmai taip pat nėra įpareigoti organizuoti kiekvienų metų finansinės veiklos atskaitomybės ir metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepriklausomą auditą, kuris leistų Rūmams tinkamai ir efektyviai valdyti savo turimą turtą. Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje yra numatytos Rūmų komisijų rūšys, įvardijant, jog Odontologų licencijavimo, Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo, Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų akreditavimo komisijos yra nuolatinės ir sudaromos iš 7 asmenų, paliekant teisę Rūmų tarybai steigti ir kitas komisijas. Be to, Įstatyme numatyta, kad Rūmai licencijuoja ne tik odontologus, burnos priežiūros specialistus, bet ir odontologijos įstaigas, kas, Projekto rengėjų manymu, turėtų priklausyti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijos sričiai. 4. Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projekto įgyvendinimas užtikrins skaidrų, nešališką, objektyvų savivaldos valdymą.
Projektu siūloma keisti komisijų sudėtis, numatant, kad jose dalyvautų nešališki asmenys, taip pat įtvirtinant galimybę atskiriems ad hoc klausimams spręsti sudaryti laikinąsias darbo grupes. Šis modelis, projekto rengėjų nuomone, padarytų savivaldos organų valdymą efektyvesnį bei mažiau biurokratinį. Projektu taip pat siūlome perduoti odontologijos įstaigų licencijavimo funkcijas Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsižvelgiant į tai, kad tai savarankiški juridiniai asmenys, kurių veiklą turėtų kontroliuoti tam kompetentinga institucija. Be to, projektu siūloma įtvirtinti nešališkumo bei interesų vengimo reikalavimus Rūmų organų nariams bei atsakomybę už nevykdomas ar netinkamai vykdomas jų pareigas. Siūloma numatyti draudimą reikalauti konfidencialios informacijos pateikimo tiek patikinimų, tiek ir kitų funkcijų vykdymo metu, taip apsaugant odontologus nuo galimo piktnaudžiavimo nariams suteiktomis teisėmis. Numatyta pareiga Rūmams turėti strateginį veiklos planą, kuris padės savivaldai aiškiai identifikuoti savo tikslus ir uždavinius bei siekti jų įgyvendinimo. Šio plano vykdymo kontrolė pavesta Revizijos komisijai, taip pat atsakingai už Rūmų finansinę veiklą bei auditus. Taip pat numatyta griežtesnė Rūmų kontrolė – Sveikatos apsaugos ministerijai suteikiama teisė atlikti patikrinimus bei auditus, o taip pat ir pareiga ne tik gauti kasmetines ataskaitas, bet ir jas vertinti. Be to, projektu siūloma įtvirtinti komisijų bei garbės teismo posėdžių protokolų viešą skelbimą. Taip visuomenė bei Rūmų nariai turės teisę susipažinti su svarstomais klausimais bei priimamais sprendimais. Taip pat siūloma praplėsti visuotinio narių susirinkimo funkcijas bei keisti periodiškumą, numatant, kad nariai turi rinktis kiekvienais metais.
Tokiu būdu savivaldos nariai bus labiau įtraukti į valdymo procesus, galės juo lengviau kontroliuoti bei keisti. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymo projektą odontologų savivalda pasidarys skaidresnė, pagerės jos valdymas, sumažės galimybė asmenims būti paveiktiems korupcijos ar kitų faktorių. 7. Įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti priėmus teikiamus projektus Priėmus įstatymo projektą reikės pakeisti Rūmų statutą bei kitus poįstatyminius Rūmų priimamus teisės aktus. 9. Projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms. Projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų atitiktis Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytai tvarkai Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai atitinka Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytus reikalavimus. 10. Projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. 11.
lydimuosius aktus, šių aktų metmenys (jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų) Priėmus projektą jo įgyvendinimui Rūmai turės parengti atitinkamus teisės aktų pakeitimus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks projektui įgyvendinti. Ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
„Odontologija“, „Odontologai“, „Odontologų
rūmai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Dangutė Mikutienė Alma Monkauskaitė Antanas Matulas Vida Marija Čigriejienė Juras Požela Kęstas Komskis Irina Rozova Kazimieras Kuzminskas Vilija Filipovičienė
1Projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos odontologų rūmai (toliau ir – Rūmai) yra odontologų savivaldą įgyvendinantis viešasis juridinis asmuo, kurio funkcijas, valdymo ir veiklos ypatumus nustato Odontologų rūmų įstatymas Nr. IX-1929 (toliau – Įstatymas). Jis buvo priimtas dar 2003 m. gruodžio 18 d. ir per daugiau nei 12 metų minimaliai buvo keistas vos vieną kartą (2010 m. birželio 8 d. įstatymu Nr. XI-888). Todėl, nuolat besikeičiant teisinių santykių pobūdžiui, yra būtinas šio teisinio reglamentavimo peržiūrėjimas iš esmės. Be to, odontologų bei burnos priežiūros specialistų bendruomenėje, vienijančioje daugiau nei 7400 specialistų, vis dažniau pastebimas nepasitenkinimas gana uždara bei neefektyviai valdoma savivaldos institucija, kas reikalauja atitinkamų minimalių skaidrumo, viešumo bei objektyvumo reikalavimų įtvirtinimų įstatymo lygmeniu. Nesant šių reikalavimų, daugelį dalykų formuoja praktika, kuri, dažnai, yra ydinga, todėl turėtų būti keičiama. Kita priežastis, lėmusi projekto rengimą, yra pernelyg komplikuota ir biurokratiška valdymo organų struktūra. Dabartinis reglamentavimas suponuoja naujų komisijų steigimą nenumatant tam konkretaus pagrindo, o tai, be kita ko, pernelyg išplečia komisijų skaičių (bendrai šiuo metu Rūmų komisijų yra 15). Todėl, siūlytina keisti dabartinį reglamentavimą siekiant mažinti dabartinių susidariusių Rūmų komisijų skaičių bei užkertant kelią naujų komisijų, iš esmės nesprendžiančių nuolatinių Rūmų veiklai priskirtinų klausimų, sudarymui ir nuolatiniam veikimui. Taip pat siekiant didesnio skaidrumo ir nešališkumo, siūloma keisti komisijų ir garbės teismo narių sudėtis, numatant nepriklausomų asmenų – Rūmams nepriklausančių visuomeninių organizacijų ir (ar) akademinės visuomenės veikėjų – dalyvavimą.
Tokiu būdu tikimasi užtikrinti šių Rūmų organų veiklos nepriklausomumą ir profesionalumą. Dar viena svarbi priežastis, lėmusi projekto rengimą, yra piktnaudžiavimo turima komisijos nario teise susipažinti su visa odontologų ar odontologijos priežiūros įstaigų informacija, įskaitant konfidencialią (pavyzdžiui, finansinę), draudimo įtvirtinimas. Projekto rengėjų nuomone, tokia situacija, kai konkurentai (kitose įstaigose dirbantys specialistai, išrinkti Rūmų organų nariais) atlieka patikrinimus, kurių metu prašoma pateikti įvairią informaciją, įskaitant konfidencialią, yra netoleruotina ir turi būti keičiama. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti Įstatymą ir išdėstyti jį nauja redakcija. Parengto projekto tikslas – skaidresnės, objektyvesnės, labiau Rūmų nariams ir visuomenei atviros odontologų savivaldos įtvirtinimas. Parengto projekto uždaviniai – įtvirtinti Rūmų valdymo organų narių nešališkumo reikalavimus, atsakomybę už neatliekamas ar netinkamai atliekamas pareigas, protokolų viešą skelbimą, komisijų, laikinųjų darbo grupių, garbės teismo sudėtis bei funkcijas, išplėsti visuotinio narių susirinkimo funkcijas, taip užtikrinant didesnį narių dalyvavimą savivaldos veikloje, bei perduoti odontologijos įstaigų licencijavimo ir akreditavimo funkcijas Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 2. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo bei parengė Seimo narė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė. 3.
reguliavimo būklė šiuo metu Šiuo metu Odontologų rūmų įstatyme nėra numatyta laikinųjų darbo grupių veikla, kurios įtvirtinimas, projekto rengėjų nuomone, itin sumažintų biurokratizmą komisijų valdyme bei aktualių klausimų sprendime. Įstatymas taip pat nenumato pareigos Rūmų organų nariams veikti nešališkai bei objektyviai, vengiant bet kokio galimo interesų konflikto. Nėra įtvirtintas draudimas reikalauti konfidencialios informacijos, kurios apsauga yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Be to, šiuo metu nėra numatyta organų narių atsakomybė tuo atveju, kai nevykdomos arba netinkamai vykdomos pareigos. Įstatymas neįpareigoja Rūmų turėti strateginį veiklos planą, kuris, projekto rengėjų nuomone, yra svarbus ir būtinas bet kuriai organizacijai. Taip pat nenumatytas komisijų bei garbės teismo posėdžių protokolų viešas skelbimas, kas mažina pasitikėjimą šia savivaldos institucija. Šiuo metu Rūmai taip pat nėra įpareigoti organizuoti kiekvienų metų finansinės veiklos atskaitomybės ir metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepriklausomą auditą, kuris leistų Rūmams tinkamai ir efektyviai valdyti savo turimą turtą. Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje yra numatytos Rūmų komisijų rūšys, įvardijant, jog Odontologų licencijavimo, Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo, Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų akreditavimo komisijos yra nuolatinės ir sudaromos iš 7 asmenų, paliekant teisę Rūmų tarybai steigti ir kitas komisijas. Be to, Įstatyme numatyta, kad Rūmai licencijuoja ne tik odontologus, burnos priežiūros specialistus, bet ir odontologijos įstaigas, kas, Projekto rengėjų manymu, turėtų priklausyti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijos sričiai. 4. Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projekto įgyvendinimas užtikrins skaidrų, nešališką, objektyvų savivaldos valdymą.
Projektu siūloma keisti komisijų sudėtis, numatant, kad jose dalyvautų nešališki asmenys, taip pat įtvirtinant galimybę atskiriems ad hoc klausimams spręsti sudaryti laikinąsias darbo grupes. Šis modelis, projekto rengėjų nuomone, padarytų savivaldos organų valdymą efektyvesnį bei mažiau biurokratinį. Projektu taip pat siūlome perduoti odontologijos įstaigų licencijavimo funkcijas Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsižvelgiant į tai, kad tai savarankiški juridiniai asmenys, kurių veiklą turėtų kontroliuoti tam kompetentinga institucija. Be to, projektu siūloma įtvirtinti nešališkumo bei interesų vengimo reikalavimus Rūmų organų nariams bei atsakomybę už nevykdomas ar netinkamai vykdomas jų pareigas. Siūloma numatyti draudimą reikalauti konfidencialios informacijos pateikimo tiek patikinimų, tiek ir kitų funkcijų vykdymo metu, taip apsaugant odontologus nuo galimo piktnaudžiavimo nariams suteiktomis teisėmis. Numatyta pareiga Rūmams turėti strateginį veiklos planą, kuris padės savivaldai aiškiai identifikuoti savo tikslus ir uždavinius bei siekti jų įgyvendinimo. Šio plano vykdymo kontrolė pavesta Revizijos komisijai, taip pat atsakingai už Rūmų finansinę veiklą bei auditus. Taip pat numatyta griežtesnė Rūmų kontrolė – Sveikatos apsaugos ministerijai suteikiama teisė atlikti patikrinimus bei auditus, o taip pat ir pareiga ne tik gauti kasmetines ataskaitas, bet ir jas vertinti. Be to, projektu siūloma įtvirtinti komisijų bei garbės teismo posėdžių protokolų viešą skelbimą. Taip visuomenė bei Rūmų nariai turės teisę susipažinti su svarstomais klausimais bei priimamais sprendimais.
Taip pat siūloma praplėsti visuotinio narių susirinkimo funkcijas bei keisti periodiškumą, numatant, kad nariai turi rinktis kiekvienais metais, taip pat nustatyti pareigą Rūmų tarybos pirmininkui iš anksto pranešti apie planuojamus visuotinius narių susirinkimus, kadangi dabartinė susiklosčiusi praktika yra tokia, kad daugelis Rūmų narių netgi nežino apie tokius susirinkimus, taip pat nėra informuojami apie jų metu priimamus sprendimus. Tokiu būdu savivaldos nariai bus labiau įtraukti į valdymo procesus, galės juo lengviau kontroliuoti bei keisti. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymo projektą odontologų savivalda pasidarys skaidresnė, pagerės jos valdymas, sumažės galimybė asmenims būti paveiktiems korupcijos ar kitų faktorių. 7. Įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti priėmus teikiamus projektus Priėmus įstatymo projektą reikės pakeisti kai kurias Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo nuostatas, Rūmų statutą bei kitus poįstatyminius Rūmų priimamus teisės aktus. 9. Projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms.
Projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų atitiktis Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytai tvarkai Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai atitinka Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytus reikalavimus. 10. Projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. 11. Kas ir kada turėtų parengti įstatymų lydimuosius aktus, šių aktų metmenys (jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų) Priėmus projektą jo įgyvendinimui, Lietuvos Respublikos Seimo nariai bei Rūmai turės parengti atitinkamus įstatymų lydimuosius aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks projektui įgyvendinti. Ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
„Odontologija“, „Odontologai“, „Odontologų
rūmai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo nariai: Dangutė Mikutienė Alma Monkauskaitė Antanas Matulas Vida Marija Čigriejienė Juras Požela Kęstas Komskis Irina Rozova Kazimieras Kuzminskas Vilija Filipovičienė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-05- Nr. Į 2015-05-15 Nr. XIIP-3087 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3087 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teise neturime. Vis dėl to teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
verstis odontologo praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę odontologas, turintis šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią licenciją. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo paskirtis, remiantis 1 straipsniu, yra nustatyti Rūmų funkcijas, valdymo ir veiklos ypatumus, manome, kad teisės verstis odontologo praktika reikalavimai yra ne šio įstatymo, tačiau Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo dalykas. Tokia pati pastaba teiktina ir paskutiniams dviem Projekto 6 straipsnio 1 dalies sakiniams. 2. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikoje gali siekti įsisteigti ir teikti odontologo paslaugas gali ir kitų valstybių narių piliečiai (kurie atitinkamai gali būti įgiję leidimus versti analogiška veikla kitose valstybėse narėse), todėl jiems taip pat turi būti užtikrinta teisė tapti Rūmų nariais. 3. Projekto 12 straipsniu reglamentuojama Rūmų garbės teismo veikla nustatant, kad tai yra Rūmų organas, kuris nagrinėja Rūmų narių drausmės bylas dėl odontologų profesinės veiklos etikos kodekso pažeidimų.
Atsižvelgiant į šią Rūmų garbės teismo kompetenciją ir į tai, kad Rūmų garbės teismo narių priimti sprendimai turės įtakos kitų Odontologų rūmų narių veiklai (jiems galės būti pateiktas įspėjimas, papeikimas arba Rūmų garbės teismo siūlymu jiems galės būtų sustabdyta ar panaikinta licencija), pažymėtina, kad pagrindiniai reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti Rūmų garbės teismo nariu, turi būti įtvirtinti įstatymu, tačiau ne poįstatyminiu teisės aktu. Tokiu reglamentavimu bus užtikrintas teisinis aiškumas ir nuspėjamumas. Todėl siūlome pagrindinius reikalavimus asmeniui įtvirtinti Projektu. 4. Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Projektui teiktos išvados 31 punktui, kuriame pažymėta, kad Rūmai yra asociacija, kurios nekontroliuoja jokie kiti juridiniai asmenys ir kurios valdymą atlieka patys rūmų nariai, todėl Projekto 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte yra netikslinga įrašyti, kad Rūmų garbės teismo nariais negali būti renkami pareigas Rūmus kontroliuojančiose institucijose užimantys asmenys. 5. Svarstytina, ar Projekto 16 straipsnio 2 dalyje numatant sankcijas už Projekto 15 straipsnio 1 dalies pažeidimus nebūtų tikslinga Rūmų garbės teismui taip pat teikti pasiūlymą dėl nario pašalinimo iš Odontologų rūmų. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
2015-05-20 Nr. XIIP-3087 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pavadinime žodžiai „Lietuvos Respublikos“ turi būti dėstytini naujos eilutės centre, o po keičiamo įstatymo pavadinimo turi būti nurodytas jį priėmusios institucijos suteiktas numeris (Nr. IX-1929). Keičiamo įstatymo numeris atitinkamai turi būti nurodytas ir projekto 1 straipsnio pavadinime bei šio straipsnio pakeitimų esmėje. 2. Projektu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatyme (toliau – projektas) reikia išbraukti įstatymo priėmimo laiko ir vietos nuostatas. 3. Projekto 1 straipsnyje žodis įstatymas rašytinas iš mažosios raidės. Analogiška pastaba teiktina ir dėl kitų įstatymo projektų nuostatų, kuriose žodis įstatymas nepagrįstai rašomas iš didžiosios raidės, pavyzdžiui, 2 straipsnio 2 dalis ir kt. 4. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma įvesti sąvokų „gydytojas odontologas“ ir „burnos priežiūros specialistas“ santrumpą nustatant, jog šie specialistai toliau kartu bus vadinami „odontologais“. Pastebėtina, jog įstatymo projekto tekste tokia santrumpa nevartojama arba neaišku kokiais atvejais vartojama, nes beveik visose teisės normose sąvokos „gydytojas odontologas“ ir „burnos priežiūros specialistas“ vartojamos kaip savarankiškos. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių ar aptariamos santrumpos nustatymas yra pagrįstas. 5.
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Rūmai vienija gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus (toliau – odontologai), 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatoma, kad Rūmai teisės aktų nustatyta tvarka išduoda odontologijos praktikos licencijas ir burnos priežiūros praktikos licencijas, o 6 straipsnio
padėjėjai, burnos higienistai, dantų technologai, baigę atitinkamas profesines studijas. Vertinant šias nuostatas, galima daryti išvadą, kad odontologais, kurių veiklai reikalinga licencija ir kurie privalo tapti Rūmų nariais, siūloma pripažinti ir burnos priežiūros specialistus. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymas yra vienintelis įstatymas, reguliuojantis odontologijos praktikos Lietuvos Respublikoje sąlygas. Jame nustatoma, kad odontologais, kurių veiklai reikalinga licencija, yra laikomi gydytojai odontologai ir gydytojai odontologai specialistai. Minėtame įstatyme išsamiai reglamentuojama odontologo profesinės kvalifikacijos įgijimas, odontologo teisės verstis odontologijos praktika įgijimas ir įgyvendinimas, praktikos licencijos išdavimo, sustabdymo bei panaikinimo pagrindai, odontologų profesinės teisės ir pareigos. Tuo tarpu burnos priežiūros specialistų veiklai jokie reikalavimai ar sąlygos nenustatomos. Pažymėtina, kad su asmens teisių ir laisvių įgyvendinimu susijęs reguliavimas, tame tarpe ir tam tikros ūkinės veiklos ribojimo sąlygos, privalo būti išdėstytos įstatyme. Be to, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 5 straipsnyje išdėstyta imperatyvi norma, nustatanti, kad leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių vykdydami veiklą turi laikytis leidimą gavę teikėjai, nustatomi įstatymais.
Tuo tarpu burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimo taisyklės patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-700. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad siekiant teikiamame projekte nustatyti privalomą burnos priežiūros specialistų licencijavimą ir jų narystę odontologus vienijančioje organizacijoje, kartu turėtų būti teikiamas ir Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo projektas, kuriuo būtų išsamiai reglamentuojami burnos priežiūros specialistų kvalifikacijos įgijimas, jų teisės verstis burnos priežiūros praktika įgyvendinimas, praktikos licencijos išdavimo, sustabdymo bei panaikinimo pagrindai, burnos priežiūros specialistų profesinės teisės ir pareigos. 6. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamas įstatymas bus pagrindinis teisės aktas, kuriuo savo veikloje vadovausis Odontologų rūmai, projekto 2 straipsnio 2 dalyje po žodžio
„reglamentuoja“ įrašytinas žodis „šis įstatymas“. Be to, nuostatoje nurodytinas
pilnas Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo pavadinimas. 7. Projekto straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti, kad vienas iš Rūmų uždavinių yra rūpintis odontologų profesiniu mokymu. Vertinant šią nuostatą, svarstytina, ar tikslinga odontologams, tai yra asmenims, baigusiems aukštojo mokslo studijas ar net odontologijos rezidentūrą, tęsti mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programas. Galbūt šia nuostata norėta nustatyti, kad Rūmų uždavinys rūpintis asmenų, siekiančių vykdyti burnos priežiūros praktiką, profesiniu mokymu. 8. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžio „sustabdyti“ įrašytini žodžiai „panaikinti galiojimo sustabdymą“. 9.
straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad Rūmai teisės aktų nustatyta tvarka renka ir kaupia informaciją apie gydytojų odontologų praktiką. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, kodėl Rūmai nerinks ir neapibendrins informacijos apie kitus Rūmų narius, t.y. gydytojus odontologus specialistus bei burnos priežiūros specialistus. Atitinkamai tikslintinas ir šios dalies 7 punktas. 10. Atsižvelgiant į tai, kad studijų programas vykdo mokslo ir studijų institucijos, projekto 4 straipsnio 3 dalies 7 punkte vietoj žodžių „švietimo įstaigų“ įrašytini žodžiai „mokslo ir studijų institucijų vykdomas“. 11. Projekto 6 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „odontologų Rūmai“ vartotina santrumpa „Rūmai“ (ji įvesta projekto 1 straipsnyje). Atitinkamai tikslintinas ir projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 straipsnio pavadinimas, 9 straipsnio 1 dalis. 12. Projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 sakiniai, nustatantys teisės verstis odontologo praktika įgyvendinimo bei gydytojo odontologo profesinės kvalifikacijos įgijimo sąlygas, yra ne šio įstatymo, o Odontologijos praktikos įstatymo reguliavimo dalykas, todėl juos reiktų išbraukti. Atitinkamai ir ketvirtasis sakinys, nustatantis burnos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos įgijimo sąlygas, turėtų būti perkeltas į minėtąjį įstatymą kaip siūloma šio išvados 3 pastaboje. 13. Projekto 6 straipsnio 3 dalyje nurodytina kokių konkrečiai įstatymų nustatyta tvarka turėtų būti skundžiamas Rūmų tarybos atsisakymas įrašyti odontologą į Rūmų narių sąrašą. Nes teikiamas įstatymo projektas ir yra tas įstatymas, kuriame turėtų būti nustatyti minėta tvarka. Be to, konkrečių įstatymų nenurodymas sistemiškai nedera ir su tolimesniu įstatymo projekto tekstu, kadangi visais kitais atvejais, kai reguliuojami teisiniai santykiai, susiję su tam tikrų sprendimų apskundimu, aiškiai nurodoma, jog tokie sprendimai skundžiami Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 14.
punkte įtvirtinta odontologo pareiga tapti Odontologų rūmų nariu teisės aktų nustatyta tvarka, siūlome projekto straipsnyje aiškiai nustatyti odontologų tapimo Odontologų Rūmų nariu procedūrą, t.y. nustatyti prašymo tapti nariu pateikimo, prašymo nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo sąlygas ir terminus. Atitinkamai įstatyme turi būti aiškiai išdėstyti ir atsisakymo įrašyti į Rūmų narių sąrašus pagrindai. Nes minėtas teisinis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis, o toks teisinis reguliavimas gali būti nustatomas tik įstatyme ir negali būti nustatomas poįstatyminiam teisės akte. 15. Svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 4 dalyje neturėtų būti numatyta galimybė Odontologų rūmų nariui nutraukti savo narystę Rūmuose savo noru. Atkreiptinas dėmesys, kad nors Odontologijos praktikos įstatyme numatyta odontologo pareiga tapti Rūmų nariu, tačiau nenumatyta jokia atsakomybė už šios pareigos nevykdymą, t.y. įstatymas nenustato narystės Rūmuose kaip būtinos odontologo praktikos vykdymo sąlygos. Tą patvirtina ir projekto 6 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad odontologas, vykdantis odontologo praktiką, gali būti ir neįrašomas į Rūmų narių sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei sistemiškai vertinant Odontologijos praktikos įstatymo bei šio projekto nuostatas, manome, kad įstatyme reikėtų nustatyti Rūmų nariui galimybę savo noru išstoti iš Rūmų. Iš kitos pusės, reikėtų numatyti pareigos būti Rūmų nariu nevykdymo teisines pasekmes, nes kitu atveju tokia pareiga būtų tiesiog niekinė. 16. Projekto 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte žodžiai „komisijų ir laikinųjų darbo grupių“ brauktini kaip pertekliniai, nes pagal projekto 8 straipsnio 1 dalį jos taip pat laikomos Rūmų organais. 17. Projekto 8 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad laikinosios darbo grupės yra laikomi Rūmų organais.
Atitinkamai šioms darbo grupėms siūloma suteikti tam tikrą teisinį subjektiškumą, t. y. jų sprendimų savarankiškumą (nesant būtinybės sprendimo sankcionuoti atitinkamo Rūmų organo sprendimu) bei privalomumą Rūmų nariams (ką suponuoja Rūmų narių teisė skųsti teismui šių darbo grupių sprendimus (projekto 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas bei 13 straipsnio 7 dalis)). Vertinant šią nuostatą, manytume, kad pats laikinųjų darbo grupių sudarymo ad hoc principas, jiems nustatytų uždavinių pobūdis ir funkcijų turinys neįgalina jų laikyti savarankiškais Rūmų organais, turinčiais visus kitiems Rūmų organams būdingus požymius: savarankiškumas ir nepriklausomumas vienas nuo kito, nuolatinumas, funkcijų apibrėžtumas ir atskyrimas, sprendimų privalomumas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar laikinosios darbo grupės neturėtų būti laikomos tam tikrus – specialius, jas sudariusio Rūmų organo numatytus, uždavinius - turintis ir vykdantis subjektas, kurio sprendimas (patariamojo, ekspertinio ar rekomendacinio pobūdžio), vis dėlto, turėtų būti įforminamas atitinkamo Rūmų organo sprendimu, ir jau pastarais Rūmų organo sprendimas būtų skundo teismui objektu. 18. Projekto 8 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje siūloma nustatyti, kad Rūmų organų nariai, vykdydami jiems pavestas funkcijas, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto. Tuo tarpu antrajame sakinyje nustatoma, kad interesų konflikto valdymo tvarką tvirtina visuotinis Rūmų susirinkimas. Šias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 19. Projekto 8 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė “Rūmų organai nariai, vykdydami jiems pavestas funkcijas“, tuo tarpu 4 dalyje formuluotė – „Rūmų organų nariai, eidami savo pareigas“. Siūlome šias formuluotes arba suvienodinti, arba atskleisti šių formuluočių turinio skirtumus. 20.
straipsnyje reikėtų suvienodinti šias vartojamas formuluotes „visuotinis Rūmų narių susirinkimas“, „visuotinis narių susirinkimas“ bei „visuotinis Rūmų susirinkimas“. 21. Projekto 9 straipsnio 2 dalies 11 punkte siūloma nustatyti, jog Visuotinis narių susirinkimas „tvirtina asmenų skundų ir prašymų nagrinėjimo tvarką“. Pastebėtina, jog teikiamu reguliavimu siūloma netiesiogiai nustatyti, kad tam tikri asmenys turi teisę kreiptis į Rūmus su skundais ir prašymais. Toks teisinio reguliavimo įtvirtinimas neatitinka teisinio reguliavimo aiškumo principo. Pastebėtina, jog pirmiausia derėtų nustatyti kokie asmenys turi tam tikrą teisę, teisės realizavimo tvarką ir tik tuomet nustatyti koks organas tvirtina skundų ir prašymų nagrinėjimo tvarką. 22. Derinant projekto terminiją tarpusavyje, projekto 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte vietoj žodžio „odontologų“ įrašytinas žodis „Rūmų“. 23. Iš projekto 9 straipsnio 3 dalies pirmojo sakinio formuluotės nėra aiškus kvorumas, kuriam esant visuotinis narių susirinkimas laikomas teisėtu. 24. Atsižvelgiant į tai, kad visuotiniam narių susirinkimui pirmininkauti gali ne tik Rūmų tarybos pirmininkas, projekto 9 straipsnio 3 dalies ketvirtajame sakinyje vietoj žodžių „Rūmų tarybos“ įrašytinas žodis „susirinkimo“. Analogiškai projekto 10 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „Rūmų tarybos“ įrašytinas žodis „posėdžio“. 25. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 10 straipsnio 2 dalyje siūlome nustatyti Rūmų tarybos pirmininko rinkimo procedūrą (kandidatų (išsi)kėlimas, balsuojančiųjų ir sprendimo priėmimo kvorumas, pakartotinis balsavimas, keliems kandidatams surinkus po lygiai ir t.t.). Atitinkamai reikėtų papildyti ir projekto 12 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią Rūmų garbės teismo pirmininko ir sekretoriaus rinkimus. 26.
26Svarstytina,
ar projekto 10 straipsnio 2 dalyje nereikėtų aiškiai nustatyti, ar Rūmų tarybos pirmininko odontologo praktikos ar burnos priežiūros specialisto praktikos licencijos galiojimas yra stabdomas jo pareigų ėjimo laikotarpiu, ar, vis dėlto, licencijos galiojimas nestabdomas, tačiau jam nebetaikomas reikalavimas dėl jo, kaip odontologo, kvalifikacijos kėlimo pareigų užėmimo laikotarpiu (atitinkamai turėtų būti papildytas ir Odontologijos praktikos įstatymas). Taip pat svarstytina, ar siūloma nuostata yra proporcinga siekiamiems tikslams. Manytina, jog odontologijos praktika galėtų būti ribojama tam tikru mastu, o ne uždraudžiama visiškai. Pastebėtina, jog asmuo 4 metus neužsiėmęs odontologijos praktika gali visiškai prarasti kvalifikaciją. Jei į šią pastabą būtų neatsižvelgta, manytina, jog po kadencijos pabaigos tokiam asmeniui turėtų būti surengta atestacija ir turėtų būti nustatoma, ar toks asmuo gali užsiimti odontologijos praktika. 27. Projekto 10 straipsnio 5 dalies esmėje nurodytini Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo pilni pavadinimai. 28. Projekto 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte brauktina perteklinė nuostata, kad Rūmų taryba iš tarybos narių renka Rūmų tarybos pirmininką (nes ši nuostata jau įtvirtinta šio straipsnio 2 dalyje). 29. Projekto 10 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostata, nustatanti, kad Rūmų taryba tvirtina nuolatinių Rūmų komisijų nuostatus, derintina su projekto 9 straipsnio 2 dalies
narių susirinkimas. 30. Projekto 10 straipsnio 6 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „ir nuostatų pakeitimus“. Be to, šios dalies redakcija tikslintina, nes joje išdėstytame sakinyje nėra sakinio dalies - veiksnio. 31. Projekto 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžių „visuomeninių organizacijų“ įrašytinas žodis „asociacijų“.
Be to, šiame punkte numatyta, kad Rūmų garbės teismo nariais negali būti renkami pareigas Rūmus kontroliuojančiose institucijose užimantys asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad odontologų rūmai yra asociacija, kurios nekontroliuoja jokie kiti juridiniai asmenys, (asociacijos valdymą vykdo tik asociacijos nariai – odontologai ir burnos priežiūros specialistai). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turinys yra nesuprantamas. Taip pat neaiškus šiame punkte įtvirtintos nuostatos, kad visuotinis narių susirinkimas renka Tarybos pasiūlytus narius įgyvendinimas. Jeigu Taryba pasiūlo visus 6 kandidatus, tai jų kandidatūroms narių susirinkimas pritaria arba nepritaria. Tuo atveju, jeigu taryba, vis dėlto, pasiūlo daugiau nei 6 kandidatus, iš kurių būtent 6 išrenka visuotinis narių susirinkimas, taip projekte ir reikėtų aiškiai nurodyti. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 13 straipsnio 2 daliai. 32. Projekto 12 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, jog visi Rūmų garbės teismo protokolai yra vieši. Šios nuostatos turinys kvestionuotinas atsižvelgiant į tai, jog protokoluose gali būti tam tikrų duomenų, kurie neturėtų būti viešai skelbiami, pavyzdžiui, pacientų duomenys. Siūlytina nuostatą koreguoti. Analogiška pastaba mutatis mutandis išsakytina ir dėl projekto 13 straipsnio 8 dalies. 33. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teisės technikos reikalavimus, įstatymo straipsnį sudarantys punktai žymimi skaičiais su skliaustu. Atsižvelgiant į tai, tikslintina projekto 13 straipsnio 1 dalies punktų numeracija. 34. Projekto 13 straipsnio 1 dalies a punkte vietoj žodžių „arba jį panaikina“ įrašytini žodžiai „panaikina galiojimo sustabdymą ir panaikina licencijos galiojimą“. Atitinkama komisijos funkcija, t.y. licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimas, pildytina ir projekto 13 straipsnio 4 ir 5 dalys. 35.
projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 13 straipsnio 1 dalies b punkte, vietoj žodžio „specialistų“ įrašytini žodžiai „odontologų bei burnos priežiūros specialistų“. 36. Nesuprantamas
„atitinkamo Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimo“, numatyto projekto 14
straipsnio 1 dalyje, turinys, t.y. neaišku nei kokiu klausimu, nei kokio pobūdžio sprendimą gali priimti ministerija dėl Rūmų pateiktos ataskaitos apie komisijų darbą. Be to, ministerija jokių administracinių sprendimų nepriima. Ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomojo pobūdžio administracinius aktus priima ministras. 37. Atsižvelgiant į tai, jog projekto 14 straipsnis reguliuoja Rūmų ir Sveikatos apsaugos ministerijos santykius, o ne nustato sveikatos apsaugos ministro kompetenciją ir į tai, jog analogiškos nuostatos jau įtvirtintos įstatymo tekste, projekto 14 straipsnio 2 dalis brauktina kaip perteklinė ir neturinti teisinio krūvio. 38. Projekto 14 straipsnio 3 dalis pildytina nuostata, kad ir burnos priežiūros specialistų praktikos licencijos išduodamos pagal sveikatos apsaugos ministro pavirtintas taisykles (kurios, kaip minėta aukščiau, turi būti patvirtintos vadovaujantis įstatyme išdėstytais principais). 39. Projekto 14 straipsnio 5 dalis brauktina, kaip ne šio įstatymo reguliavimo dalykas (ši nuostata turėtų būti keliama į Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą ir (ar) Odontologijos praktikos įstatymą). 40. Projekto 14 straipsnio 6 dalis suponuoja, kad ministras, spręsdamas ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus bei priimdamas norminius teisės aktus, privalo vadovautis kito viešojo juridinio asmens nurodymais, t.y. atsižvelgti į Rūmų tarybos nuomonę. Toks reguliavimas ginčytinas viešojo administravimo objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo bei atsakomybės už priimtus sprendimus principo požiūriu. Be to, toks reguliavimas suponuotų, kad Rūmai turėtų lemiamą įtaką nustatant ir asmenų licencijavimo taisykles.
Vertinant tokį reguliavimą, manome, kad nustatant licencijuojamos veiklos valstybinio reguliavimo nuostatas, reikia laikytis bendrųjų valstybės valdymo bei teisinių santykių reguliavimo principų, tame tarpe ir nešališkumo, skaidrumo bei funkcijų atskyrimo principų. Pagal šiuos principus asmenys, kurie gali verstis tam tikra ūkine veikla, kuria verstis reikia licencijos, bei reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmuo, siekiantis gauti licenciją verstis įstatyme nurodyta ūkine veikla, turi būti nustatomi įstatymuose ir licencijavimo taisyklėse, o licencijas išduodančios institucijos neturi teisės savo nuožiūra nustatyti jokių papildomų reikalavimų, be tų, kurie nustatyti įstatymuose ir licencijavimo taisyklėse, taip pat papildomų licencijuojamos veiklos vykdymo reikalavimų. Kitoks teisinis reglamentavimas, pagal kurį viešojo administravimo subjektas būtų įgaliotas įtakoti taisykles, kuriomis jis privalėtų vadovautis, prižiūrėdamas asmenų veiklą, yra teisiškai ydingas bei neužtikrinantis nešališkumo, skaidrumo bei valstybinių funkcijų atskyrimo principų. 41. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 14 straipsnio 7 dalyje reikėtų plačiau atskleisti sveikatos apsaugos ministro teisės ginti viešąjį interesą teisme įgyvendinimo tvarką (kreipimosi tvarka ir terminai, prašymo (reikalavimo) teismui pobūdis, prašymo nagrinėjimo teisme terminai ir teismo priimamų sprendimų turinys). 42. Projekto 14 straipsnio 8 dalies turinys yra teisiškai ydingas, nes Sveikatos apsaugos ministerija negali kontroliuoti jai nepavaldžių subjektų. Taip pat neaišku, kokio pobūdžio planiniai ir neplaniniai patikrinimai turimi omenyje. 43. Projekto 15 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „:statuto“ įrašytinas žodis „statute“. Be to, nurodytina, ar sąvoka „Rūmų drausmės byla“ savo apimtimi skiriasi nuo sąvokos „drausmės byla“.
Tuo atveju, jei sąvokos yra tapačios, pirmojoje iš jų, siūlytina atsiskalyti žodžio „Rūmų“ vartojimo. 44. Projekto 16 straipsnio 5 dalyje po žodžio „nuobaudų“ įrašytini žodžiai „nurodytų šio straipsnio 1 dalyje“. Taip pat reikėtų atskleisti šių nuobaudų galiojimo teisines pasekmes, t.y. nėra aišku, koks yra nuobaudų galiojimo laikotarpio nustatymo tikslas. 45. Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas baigiamosiomis nuostatomis, nustatančiomis šiuo metu veikiančių Rūmų organų tolimesnės veiklos sąlygas, t.y. reikėtų nurodyti, ar iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryti organai veikia iki kadencijos pabaigos, o nauji sudaromi šio įstatymo nustatyta tvarka, ar, vis dėlto, po šio įstatymo įsigaliojimo per tam tikrą laikotarpį turi būti sudaromi nauji organai šio įstatymo nustatyta tvarka. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5)
D. Zebleckis, tel. (8 5)
2015-06-08 Nr. XIIP-3087(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
odontologas“ ir „burnos priežiūros specialistas“ santrumpą nustatant, jog šie specialistai toliau kartu bus vadinami „odontologais“. Pastebėtina, jog įstatymo projekto tekste tokia santrumpa nevartojama arba neaišku kokiais atvejais šiai santrumpai turėtų būti suteikiamas siūlomas turinys, nes beveik visose teisės normose sąvokos „gydytojas odontologas“ ir „burnos priežiūros specialistas“ vartojamos kaip savarankiškos. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių ar aptariamos santrumpos nustatymas yra pagrįstas. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Rūmai vienija gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus (toliau – odontologai),
tvarka išduoda odontologijos praktikos licencijas ir burnos priežiūros praktikos licencijas, o 6 straipsnio 1 dalyje – kad burnos priežiūros specialistais laikomi gydytojų odontologų padėjėjai, burnos higienistai, dantų technologai, baigę atitinkamas profesines studijas. Vertinant šias nuostatas, galima daryti išvadą, kad odontologais, kurių veiklai reikalinga licencija ir kurie privalo tapti Rūmų nariais, siūloma pripažinti ir burnos priežiūros specialistus. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymas yra vienintelis įstatymas, reguliuojantis odontologijos praktikos Lietuvos Respublikoje sąlygas. Jame nustatoma, kad odontologais, kurių veiklai reikalinga licencija, yra laikomi gydytojai odontologai ir gydytojai odontologai specialistai.
Minėtame įstatyme išsamiai reglamentuojama odontologo profesinės kvalifikacijos įgijimas, odontologo teisės verstis odontologijos praktika įgijimas ir įgyvendinimas, praktikos licencijos išdavimo, sustabdymo bei panaikinimo pagrindai, odontologų profesinės teisės ir pareigos. Tuo tarpu burnos priežiūros specialistų veiklai jokie reikalavimai ar sąlygos nenustatomos. Pažymėtina, kad su asmens teisių ir laisvių įgyvendinimu susijęs reguliavimas, tame tarpe ir tam tikros ūkinės veiklos ribojimo sąlygos, privalo būti išdėstytos įstatyme. Be to, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 5 straipsnyje išdėstyta imperatyvi norma, nustatanti, kad leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių vykdydami veiklą turi laikytis leidimą gavę teikėjai, nustatomi įstatymais. Tuo tarpu burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimo taisyklės patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-700. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad siekiant teikiamame projekte nustatyti privalomą burnos priežiūros specialistų licencijavimą ir jų narystę odontologus vienijančioje organizacijoje, kartu turėtų būti teikiamas ir Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo projektas, kuriuo būtų išsamiai reglamentuojami burnos priežiūros specialistų kvalifikacijos įgijimas, jų teisės verstis burnos priežiūros praktika įgyvendinimas, praktikos licencijos išdavimo, sustabdymo bei panaikinimo pagrindai, burnos priežiūros specialistų profesinės teisės ir pareigos. 3.
3Projekto 8 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „Rūmų organų nariai, vykdydami jiems pavestas
funkcijas, privalo veikti nešališkai ir teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Kilus abejonių dėl Rūmų organų narių elgesio, sukeliančio interesų konfliktą, suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į teismą.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog iš nuostatos turinio neaišku apie kokius interesų konfliktus nuostatoje kalbama. Pažymėtina, jog ne visų narių Rūmų organų narių interesų konfliktai būtų vienodo pobūdžio. Pavyzdžiui, Rūmų narių, vykdančių viešojo administravimo funkcijas (išduodančių licencijas) interesų konfliktai turėtų būti nagrinėjami ir tiriami vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis. Kitų Rūmų organų narių, kurie nevykdo viešojo administravimo funkcijų, interesų konfliktai būtų kitokio pobūdžio. Šiame kontekste pabrėžtina, jog nuostata stokoja teisinio aiškumo. Aptartame kontekste pažymėtina ir tai, jog nėra suprantamas normos, nustatančios, jog „Kilus abejonių dėl Rūmų organų narių elgesio, sukeliančio interesų konfliktą, suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į teismą“ teisinis turinys. Kaip jau minėta, tam tikrais atvejais interesų konfliktai nagrinėtini vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nuostatomis. Pagal šiuos įstatymus nustatyta aiški interesų konfliktų nagrinėjimo tvarka ir sprendimų dėl interesų konfliktų apskundimo teismui tvarka. Jei nuostatoje norėta reguliuoti atvejus, susijusius su asmenų, vykdančių viešojo administravimo funkcijas interesų konfliktais, toks reguliavimo turinys turėtų atsispindėti nuostatoje. Be to, pasiūlymo turinys turėtų būti dėstomas visiškai kitaip, derinant su minėtais įstatymais.
Tuo atveju, jei nuostatoje siekta reguliuoti ir kitų Rūmų organų narių, kurie nevykdo viešojo administravimo funkcijų, interesų konfliktus, siūlytina reguliavimą detalizuoti. Pastebėtina, jog nėra aišku, kokie asmenys turėtų būti laikomi suinteresuotais asmenimis, į kokį teismą jie turėtų kreiptis, kokia turėtų būti kreipimosi į teismą forma, koks kreipimosi į teismą objektas, kuo turėtų vadovautis teismas nagrinėdamas kreipimąsi, kokie teisės aktai reguliuoja kreipimąsi į teismą dėl ginčų, susijusių su privataus juridinio asmens organų, nevykdančių viešojo administravimo funkcijų, interesų konfliktų nagrinėjimu, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis teismas turėtų taikyti tokius teisės aktus ir t.t. 4. Atsižvelgiant į tai, kad Odontologijos praktikos įstatymo 9 straipsnio 2 punkte įtvirtinta odontologo pareiga tapti Odontologų rūmų nariu teisės aktų nustatyta tvarka, siūlome projekto straipsnyje aiškiai nustatyti odontologų tapimo Odontologų Rūmų nariu procedūrą, t.y. nustatyti prašymo tapti nariu pateikimo, prašymo nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo sąlygas ir terminus. Atitinkamai įstatyme turi būti aiškiai išdėstyti ir atsisakymo įrašyti į Rūmų narių sąrašus pagrindai. Nes minėtas teisinis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis, o toks teisinis reguliavimas gali būti nustatomas tik įstatyme ir negali būti nustatomas poįstatyminiam teisės akte. 5. Projekto 6 straipsnio 4 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Rūmų narys gali išstoti iš Rūmų. Atsižvelgiant į tai, kad Odontologijos praktikos įstatyme numatyta odontologo pareiga tapti Rūmų nariu, minėtame įstatyme reikėtų numatyti pareigos būti Rūmų nariu nevykdymo (išstojimo iš Rūmų) teisines pasekmes, nes kitu atveju tokia pareiga būtų niekinė. 6.
Rūmams nepriklausančių odontologų veiklą licencijuoja ir prižiūri Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad siūlomas reglamentavimas, pagal kurį asmenų, užsiimančių tam tikra licencijuojama ūkine veikla, priežiūrą vykdytų dvi skirtingos viešojo administravimo institucijos, yra nepagrįstas ir teisiškai ydingas. Norime atkreipti dėmesį, kad valstybės vykdomos odontologų veiklos priežiūros objektas yra būtent odontologinė veikla, jos sąlygų bei profesinės etikos laikymasis; visiems odontologams, verčiantiesiems šia veikla turi būti taikomi vienodi jų veiklos licencijavimo, licencijavimo veiklos sąlygų laikymosi priežiūros principai ir sąlygos nepriklausomai nuo to, ar odontologai priklauso laisvanoriškumo pagrindu sudaromoms organizacijoms, ar ne. Todėl, odontologų veiklos licencijavimo bei licencijų sąlygų laikymosi priežiūros funkcijų suteikimas dvejoms institucijoms, kurios minimas funkcijas vykdytų visiškai analogiškomis sąlygomis, yra netikslinga bei neracionalu valstybės biudžeto lėšų naudojimo požiūriu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, viešojo administravimo funkcijų suteikimas viešojo administravimo subjektui suponuoja šio subjekto pareigą minėtąją viešojo administravimo funkciją vykdyti besąlygiškai ir vienodai visiems asmenims, kurių veikla patenka į šio viešojo administravimo sferą. Kitoks reglamentavimas nesiderintų su Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais efektyvumo ir lygiateisiškumo principais. 7. Atsižvelgus į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) kaip valstybės pareigūnas tvirtina ministras, o ne ministerija, projekto 6 straipsnio 4 dalies 4 punkte vietoj žodžių „Sveikatos apsaugos ministerijos“ įrašytini žodžiai „sveikatos apsaugos ministro“. 8.
narių susirinkimui pirmininkauti gali ne tik Rūmų tarybos pirmininkas, projekto
įrašytinas žodis „susirinkimo“. Analogiškai projekto 10 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „Rūmų tarybos“ įrašytinas žodis „posėdžio“. 9. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 10 straipsnio 2 dalyje siūlome nustatyti Rūmų tarybos pirmininko rinkimo procedūrą (kandidatų (išsi)kėlimas, balsuojančiųjų ir sprendimo priėmimo kvorumas, pakartotinis balsavimas, keliems kandidatams surinkus po lygiai ir t.t.). Atitinkamai reikėtų papildyti ir projekto 12 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią Rūmų garbės teismo pirmininko ir sekretoriaus rinkimus. 10. Svarstytina, ar projekto 10 straipsnio 2 dalies nuostata, jog Rūmų tarybos pirmininko odontologo praktikos ar burnos priežiūros specialisto praktikos licencijos galiojimas yra stabdomas jo pareigų ėjimo laikotarpiu, yra proporcinga siekiamiems tikslams. Manytina, jog odontologijos praktika galėtų būti ribojama tam tikru mastu, o ne uždraudžiama visiškai. Pastebėtina, jog asmuo 4 metus neužsiėmęs odontologijos praktika gali visiškai prarasti kvalifikaciją. Jei į šią pastabą būtų neatsižvelgta, manytina, jog po kadencijos pabaigos tokiam asmeniui turėtų būti surengta atestacija ir turėtų būti nustatoma, ar toks asmuo gali užsiimti odontologijos praktika. 11. Projekto 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte, be kita ko, siūloma nustatyti, jog „Rūmų narys visuotinio narių susirinkimo metu gali balsuoti už daugiausiai 3 Rūmų narius ir 3 Rūmams nepriklausančius asociacijų ir (ar) akademinės visuomenės atstovus“. Nuostatos turinys koreguotinas atskleidžiant termino (sąlygos) „daugiausia“ esmę. Tuo atveju, jei nuostatoje norėta pasakyti, jog Rūmų narys visuotinio narių susirinkimo metu gali balsuoti tik už tris kandidatus iš penkių, nuostatos turinys tikslintinas.
Be to, nurodytina, ar šis terminas (sąlyga) taikomas tik renkant 3 Rūmų narius, ar ir renkant 3 Rūmams nepriklausančius asociacijų ir (ar) akademinės visuomenės atstovus. Analogiška pastaba mutatis mutandis išsakytina ir dėl projekto 13 straipsnio 2 dalies. 12. Projekto 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Rūmų garbės teismo nariais negali būti renkami pareigas Rūmus kontroliuojančiose institucijose užimantys asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad Odontologų rūmai yra asociacija, kurios nekontroliuoja jokie kiti juridiniai asmenys, (asociacijos valdymą vykdo tik asociacijos nariai – odontologai ir burnos priežiūros specialistai). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turinys yra nesuprantamas
reguliavimo dalykas (ši nuostata turėtų būti keliama į Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą ir (ar) Odontologijos praktikos įstatymą). 14. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 14 straipsnio
viešąjį interesą teisme įgyvendinimo tvarką (kreipimosi tvarka ir terminai, prašymo (reikalavimo) teismui pobūdis, prašymo nagrinėjimo teisme terminai ir teismo priimamų sprendimų turinys). 15. Projekto 14 straipsnio 8 dalies turinys yra teisiškai ydingas, nes Sveikatos apsaugos ministerija negali kontroliuoti jai nepavaldžių subjektų. Taip pat neaišku, kokio pobūdžio planiniai ir neplaniniai patikrinimai turimi omenyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-06- Nr. Į 2015-06-02 Nr. XIIP-3087(2) Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3087, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
2015 m. lapkričio 11 d. Nr. (Posėdžio data)
pirmininkė D. Mikutienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas A. Matulas, komiteto nariai R. Ačas, V. M. Čigriejienė, K. Komskis, K. Kuzminskas, A. Monkauskaitė, J. Požela, I. Rozova. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, D. Šlekytė, V. Valainytė, padėjėja S. Šimonienė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos viceministrė L. Vaidelienė, Ministro pirmininko patarėjas A. Vinkus, Vyriausybės kanceliarijos patarėja A. Urbonienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė N. Stasiulienė, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM atstovai N. Ribokienė, D. Giruckas, Odontologų rūmų atstovai A. Šeikus, A. Rudanov, J. Goštautienė, J. Steponavičiūtė, L. Šulinskienė, P. Ralys, A. Tutkuvienė
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„burnos priežiūros specialistas“ santrumpą nustatant, jog šie specialistai
toliau kartu bus vadinami „odontologais“. Pastebėtina, jog įstatymo projekto tekste tokia santrumpa nevartojama arba neaišku kokiais atvejais šiai santrumpai turėtų būti suteikiamas siūlomas turinys, nes beveik visose teisės normose sąvokos „gydytojas odontologas“ ir „burnos priežiūros specialistas“ vartojamos kaip savarankiškos.
Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių ar aptariamos santrumpos nustatymas yra pagrįstas. Pritarti Komiteto patobulintame įstatyme projekte siūloma atskirai vartoti sąvoką „odontologas“, kuri atsižvelgiant į Odontologijos praktikos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį apimtų gydytojus odontologus ir gydytojus odontologus specialistus bei sąvoką „burnos priežiūros specialistas“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-0821
burnos priežiūros specialistus (toliau – odontologai), 4 straipsnio 1 dalies
odontologijos praktikos licencijas ir burnos priežiūros praktikos licencijas, o 6 straipsnio 1 dalyje – kad burnos priežiūros specialistais laikomi gydytojų odontologų padėjėjai, burnos higienistai, dantų technologai, baigę atitinkamas profesines studijas. Vertinant šias nuostatas, galima daryti išvadą, kad odontologais, kurių veiklai reikalinga licencija ir kurie privalo tapti Rūmų nariais, siūloma pripažinti ir burnos priežiūros specialistus. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymas yra vienintelis įstatymas, reguliuojantis odontologijos praktikos Lietuvos Respublikoje sąlygas. Jame nustatoma, kad odontologais, kurių veiklai reikalinga licencija, yra laikomi gydytojai odontologai ir gydytojai odontologai specialistai. Minėtame įstatyme išsamiai reglamentuojama odontologo profesinės kvalifikacijos įgijimas, odontologo teisės verstis odontologijos praktika įgijimas ir įgyvendinimas, praktikos licencijos išdavimo, sustabdymo bei panaikinimo pagrindai, odontologų profesinės teisės ir pareigos.
Tuo tarpu burnos priežiūros specialistų veiklai jokie reikalavimai ar sąlygos nenustatomos. Pažymėtina, kad su asmens teisių ir laisvių įgyvendinimu susijęs reguliavimas, tame tarpe ir tam tikros ūkinės veiklos ribojimo sąlygos, privalo būti išdėstytos įstatyme. Be to, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 5 straipsnyje išdėstyta imperatyvi norma, nustatanti, kad leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių vykdydami veiklą turi laikytis leidimą gavę teikėjai, nustatomi įstatymais. Tuo tarpu burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimo taisyklės patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-700. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad siekiant teikiamame projekte nustatyti privalomą burnos priežiūros specialistų licencijavimą ir jų narystę odontologus vienijančioje organizacijoje, kartu turėtų būti teikiamas ir Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo projektas, kuriuo būtų išsamiai reglamentuojami burnos priežiūros specialistų kvalifikacijos įgijimas, jų teisės verstis burnos priežiūros praktika įgyvendinimas, praktikos licencijos išdavimo, sustabdymo bei panaikinimo pagrindai, burnos priežiūros specialistų profesinės teisės ir pareigos. Pritarti Numatoma teikti Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo pakeitimo projektą, kuriame būtų nustatyti burnos priežiūros specialisto sąvoka, licencijavimo pagrindai ir sąlygos ir kiti klausimai. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-0883 3.
Projekto
jiems pavestas funkcijas, privalo veikti nešališkai ir teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Kilus abejonių dėl Rūmų organų narių elgesio, sukeliančio interesų konfliktą, suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į teismą.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog iš nuostatos turinio neaišku apie kokius interesų konfliktus nuostatoje kalbama. Pažymėtina, jog ne visų narių Rūmų organų narių interesų konfliktai būtų vienodo pobūdžio. Pavyzdžiui, Rūmų narių, vykdančių viešojo administravimo funkcijas (išduodančių licencijas) interesų konfliktai turėtų būti nagrinėjami ir tiriami vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis. Kitų Rūmų organų narių, kurie nevykdo viešojo administravimo funkcijų, interesų konfliktai būtų kitokio pobūdžio. Šiame kontekste pabrėžtina, jog nuostata stokoja teisinio aiškumo. Aptartame kontekste pažymėtina ir tai, jog nėra suprantamas normos, nustatančios, jog
„Kilus abejonių dėl Rūmų organų narių elgesio, sukeliančio interesų
konfliktą, suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į teismą“ teisinis turinys. Kaip jau minėta, tam tikrais atvejais interesų konfliktai nagrinėtini vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nuostatomis. Pagal šiuos įstatymus nustatyta aiški interesų konfliktų nagrinėjimo tvarka ir sprendimų dėl interesų konfliktų apskundimo teismui tvarka. Jei nuostatoje norėta reguliuoti atvejus, susijusius su asmenų, vykdančių viešojo administravimo funkcijas interesų konfliktais, toks reguliavimo turinys turėtų atsispindėti nuostatoje. Be to, pasiūlymo turinys turėtų būti dėstomas visiškai kitaip, derinant su minėtais įstatymais.
Tuo atveju, jei nuostatoje siekta reguliuoti ir kitų Rūmų organų narių, kurie nevykdo viešojo administravimo funkcijų, interesų konfliktus, siūlytina reguliavimą detalizuoti. Pastebėtina, jog nėra aišku, kokie asmenys turėtų būti laikomi suinteresuotais asmenimis, į kokį teismą jie turėtų kreiptis, kokia turėtų būti kreipimosi į teismą forma, koks kreipimosi į teismą objektas, kuo turėtų vadovautis teismas nagrinėdamas kreipimąsi, kokie teisės aktai reguliuoja kreipimąsi į teismą dėl ginčų, susijusių su privataus juridinio asmens organų, nevykdančių viešojo administravimo funkcijų, interesų konfliktų nagrinėjimu, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis teismas turėtų taikyti tokius teisės aktus ir t.t. Pritarti Komiteto patobulintame įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalis patikslinta:
„3. Rūmų organų nariai privalo sąžiningai vykdyti jiems pavestas funkcijas,
laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, nepažeisti konfidencialios ir/ar komercinę paslaptį sudarančios informacijos, gautos vykdant pavestas funkcijas, apsaugos ir nenaudoti jos kitokiems nei pavestų funkcijų vykdymo tikslams. Pažeidę šioje dalyje minimos informacijos apsaugą Rūmų organų nariai atsako įstatymų nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-086
punkte įtvirtinta odontologo pareiga tapti Odontologų rūmų nariu teisės aktų nustatyta tvarka, siūlome projekto straipsnyje aiškiai nustatyti odontologų tapimo Odontologų Rūmų nariu procedūrą, t.y. nustatyti prašymo tapti nariu pateikimo, prašymo nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo sąlygas ir terminus. Atitinkamai įstatyme turi būti aiškiai išdėstyti ir atsisakymo įrašyti į Rūmų narių sąrašus pagrindai.
Nes minėtas teisinis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis, o toks teisinis reguliavimas gali būti nustatomas tik įstatyme ir negali būti nustatomas poįstatyminiam teisės akte. Pritarti iš dalies Argumentai:
įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame iš profesinių odontologų pareigų sąrašo būtų siūloma išbraukti pareigą tapti Odontologų rūmų nariu. 2. Patobulintame įstatymo projekto 6 straipsnyje siūloma nustatyti tapimo Rūmų nariu procedūrą ir narystės nutrūkimo pagrindus. Komiteto pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Rūmų nariai
būti kiekvienas odontologas ar burnos priežiūros specialistas, turintis atitinkamos profesinės praktikos licenciją ir vykdantis odontologijos ar burnos priežiūros praktiką nuo jo įrašymo į Rūmų narių sąrašą. 2. Asmenys, norintys tapti Rūmų nariais ir atitinkantys Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatyme nustatytus profesinės kvalifikacijos reikalavimus bei įstatymų nustatyta tvarka gavę licenciją užsiimti atitinkama praktika, Rūmų tarybai pateikia užpildytą Rūmų tarybos patvirtintos formos prašymą įrašyti juos į Rūmų narių sąrašą. 3. Rūmų tarybos nutarimas įrašyti asmenį į Rūmų narių sąrašą priimamas ir Rūmų nario pažymėjimas išduodamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų pateikimo dienos. Įrašymas į Rūmų narių sąrašą patvirtinamas Rūmų tarybos nutarimu. 4. Rūmų narių sąrašą tvarko Rūmų taryba. Rūmų nario pažymėjimo formą ir pagrindinius rekvizitus nustato ir tvirtina Rūmų taryba, laikydamasi Rūmų statute nustatytos tvarkos. 5. Rūmų taryba atsisako įrašyti asmenį į Rūmų narių sąrašą, jeigu jis neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, arba pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją.
Rūmų tarybos atsisakymas įrašyti odontologą ar burnos priežiūros specialistą į Rūmų narių sąrašą turi būti pateiktas raštu, aiškiai nurodant tokio atsisakymo motyvus. Rūmų tarybos atsisakymas įrašyti odontologą ar burnos priežiūros specialistą į Rūmų narių sąrašą skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. 6. Narystė Rūmuose nutrūksta:
1) Rūmams nutraukus savo veiklą;
2) Rūmų nariui mirus;
3) odontologui ar burnos priežiūros specialistui nutraukus profesinę praktiką;
4) Rūmų nariui pateikus prašymą išstoti iš Rūmų narių. 7. Išsami narystės Rūmuose tvarka nustatoma Rūmų statute.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-08664
iš Rūmų. Atsižvelgiant į tai, kad Odontologijos praktikos įstatyme numatyta odontologo pareiga tapti Rūmų nariu, minėtame įstatyme reikėtų numatyti pareigos būti Rūmų nariu nevykdymo (išstojimo iš Rūmų) teisines pasekmes, nes kitu atveju tokia pareiga būtų niekinė. Pritarti iš dalies Argumentai: Numatoma teikti Odontologijos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame iš profesinių odontologų pareigų sąrašo būtų siūloma išbraukti pareigą tapti Odontologų rūmų nariu
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-086
odontologų veiklą licencijuoja ir prižiūri Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad siūlomas reglamentavimas, pagal kurį asmenų, užsiimančių tam tikra licencijuojama ūkine veikla, priežiūrą vykdytų dvi skirtingos viešojo administravimo institucijos, yra nepagrįstas ir teisiškai ydingas.
Norime atkreipti dėmesį, kad valstybės vykdomos odontologų veiklos priežiūros objektas yra būtent odontologinė veikla, jos sąlygų bei profesinės etikos laikymasis; visiems odontologams, verčiantiesiems šia veikla turi būti taikomi vienodi jų veiklos licencijavimo, licencijavimo veiklos sąlygų laikymosi priežiūros principai ir sąlygos nepriklausomai nuo to, ar odontologai priklauso laisvanoriškumo pagrindu sudaromoms organizacijoms, ar ne. Todėl, odontologų veiklos licencijavimo bei licencijų sąlygų laikymosi priežiūros funkcijų suteikimas dvejoms institucijoms, kurios minimas funkcijas vykdytų visiškai analogiškomis sąlygomis, yra netikslinga bei neracionalu valstybės biudžeto lėšų naudojimo požiūriu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, viešojo administravimo funkcijų suteikimas viešojo administravimo subjektui suponuoja šio subjekto pareigą minėtąją viešojo administravimo funkciją vykdyti besąlygiškai ir vienodai visiems asmenims, kurių veikla patenka į šio viešojo administravimo sferą. Kitoks reglamentavimas nesiderintų su Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais efektyvumo ir lygiateisiškumo principais. Pritarti Numatoma Odontologijos praktikos įstatymo ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymų projektus, kuriais būtų siūloma tiek sveikatos priežiūros įstaigų, tiek odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimą perduoti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-086 7.
Atsižvelgus į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) kaip valstybės pareigūnas tvirtina ministras, o ne ministerija, projekto 6 straipsnio 4 dalies 4 punkte vietoj žodžių „Sveikatos apsaugos ministerijos“ įrašytini žodžiai „sveikatos apsaugos ministro“. Nepritarti
projekte nėra
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-0891034
tik Rūmų tarybos pirmininkas, projekto 9 straipsnio 3 dalies penktajame sakinyje vietoj žodžių „Rūmų tarybos“ įrašytinas žodis „susirinkimo“. Analogiškai projekto 10 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių
„Rūmų tarybos“ įrašytinas žodis „posėdžio“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-08101234
teisinio aiškumo, projekto 10 straipsnio 2 dalyje siūlome nustatyti Rūmų tarybos pirmininko rinkimo procedūrą (kandidatų (išsi)kėlimas, balsuojančiųjų ir sprendimo priėmimo kvorumas, pakartotinis balsavimas, keliems kandidatams surinkus po lygiai ir t.t.). Atitinkamai reikėtų papildyti ir projekto 12 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią Rūmų garbės teismo pirmininko ir sekretoriaus rinkimus. Nepritarti Argumentai:
Rūmų tarybos pirmininko, Rūmų garbės teismo pirmininko ir sekretorių rinkimo procedūros detaliai reglamentuotos
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-08103
pirmininko odontologo praktikos ar burnos priežiūros specialisto praktikos licencijos galiojimas yra stabdomas jo pareigų ėjimo laikotarpiu, yra proporcinga siekiamiems tikslams. Manytina, jog odontologijos praktika galėtų būti ribojama tam tikru mastu, o ne uždraudžiama visiškai.
Pastebėtina, jog asmuo 4 metus neužsiėmęs odontologijos praktika gali visiškai prarasti kvalifikaciją. Jei į šią pastabą būtų neatsižvelgta, manytina, jog po kadencijos pabaigos tokiam asmeniui turėtų būti surengta atestacija ir turėtų būti nustatoma, ar toks asmuo gali užsiimti odontologijos praktika. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-08121332
„Rūmų narys visuotinio narių susirinkimo metu gali balsuoti už daugiausiai 3
Rūmų narius ir 3 Rūmams nepriklausančius asociacijų ir (ar) akademinės visuomenės atstovus“. Nuostatos turinys koreguotinas atskleidžiant termino (sąlygos) „daugiausia“ esmę. Tuo atveju, jei nuostatoje norėta pasakyti, jog Rūmų narys visuotinio narių susirinkimo metu gali balsuoti tik už tris kandidatus iš penkių, nuostatos turinys tikslintinas. Be to, nurodytina, ar šis terminas (sąlyga) taikomas tik renkant 3 Rūmų narius, ar ir renkant 3 Rūmams nepriklausančius asociacijų ir (ar) akademinės visuomenės atstovus. Analogiška pastaba mutatis mutandis išsakytina ir dėl projekto 13 straipsnio 2 dalies. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-08132
negali būti renkami pareigas Rūmus kontroliuojančiose institucijose užimantys asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad Odontologų rūmai yra asociacija, kurios nekontroliuoja jokie kiti juridiniai asmenys, (asociacijos valdymą vykdo tik asociacijos nariai – odontologai ir burnos priežiūros specialistai). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turinys yra nesuprantamas
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-0814 13.
Projekto 14 straipsnio 4 dalis brauktina, kaip ne šio įstatymo reguliavimo dalykas (ši nuostata turėtų būti keliama į Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą ir (ar) Odontologijos praktikos įstatymą). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-08142
atskleisti sveikatos apsaugos ministro teisės ginti viešąjį interesą teisme įgyvendinimo tvarką (kreipimosi tvarka ir terminai, prašymo (reikalavimo) teismui pobūdis, prašymo nagrinėjimo teisme terminai ir teismo priimamų sprendimų turinys). Pritarti Siūloma nustatyti, kad Sveikatos apsaugos ministras, manydamas, kad Rūmų sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, gali pateikti skundą teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-06-0814
apsaugos ministerija negali kontroliuoti jai nepavaldžių subjektų. Taip pat neaišku, kokio pobūdžio planiniai ir neplaniniai patikrinimai turimi omenyje. Pritarti
kanceliarijos Europos teisės departamentas, 2015-06-08 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3087, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui pagal kompetenciją neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė Laimutė Šulinskienė Atkreipiant Jūsų dėmesį į LROR naujojo įstatymo projekto rengimą, tikslus ir uždavinius, kaip LRS neetatinė Sveikatos reikalų komiteto ekspertė, turiu pareikšti: 1.
nėra uždara ir neefektyviai valdoma savivaldos institucija: 1.1.Puikiai veikia internetinė LROR svetainė, kur gaunama ir prieinama kiekvienam Rūmų nariui teisinė, finansinė ir profesinio tobulėjimo informacija, aktualūs dokumentai ir teisės aktai; 1.2.Dėl viešumo, visais klausimais tariamasi su bendruomene, kas 4 metai vyksta visuotiniai narių susirinkimai, kas mėnesį vyksta išvažiuojamieji posėdžiai į įvairius Lietuvos regionus, kur susitinkama su Rūmų nariais, savivaldybių administracijomis ir pacientais; 1.3.Projekte LROR pateikiama kaip komplikuota ir biurokratiška valdymo organų struktūra. Turime pareikšti, kad etatinių darbuotojų yra minimalus skaičius, Rūmų taryba susideda iš specialistų iš visų regionų, dalis narių yra iš universitetinių mokymo įstaigų. Šie specialistai dirba be atlygio. Komisijų darbas tenkina mūsų esamą bendruomenę, jame pasitelkiami įvairių specializacijų, kompetencijų akademinės bendruomenės atstovai bei įvairios visuomeninės organizacijos. Garbės teismo narių sudėtis yra iš autoritetingiausių akademinės bendruomenės narių, kurie puikiai supranta ir sprendžia visus klausimus; 1.4.Turime paprieštarauti, kad LROR komisijų nariai tikrindami skundus ir darantys planinius įstaigų patikrinimus finansinės ir konfidencialios informacijos netikrina, tai yra VMI arba FNTT darbo sritis. Turime pastebėti, kad LROR nereikalauja papildomo finansavimo iš valstybės biudžeto ir išsilaiko tik iš Rūmų narių mokesčio; 1.5. LROR yra susiję su SAM, renkant statistinius duomenis ir šių organizacijų funkcijos nesikerta, nes komisijose dalyvauja po 2 SAM darbuotojus;
m. buvo bandoma pertvarkyti LROR, bet LRS Sveikatos reikalų komitetas pertvarką atmetė kaip menkavertę. 1.7.
daugumos LROR narių nuomonės, pareikštos visuotiniame 2015 05 28 Druskininkuose vykusiame susirinkime, bendrame balsavime nepritariant šiam įstatymo projektui. Juo ardoma medicinos darbuotojų bendruomenė, jų kvalifikacijos kėlimo tvarka, kenkiama kolegiškumui ir savitarpio pagalbos normoms. 1.8. Susirinkime kaip nepriimtinas buvo įvertintas draudimas LROR tarybos pirmininkui užsiimti odontologo praktika. Šis įstatymo projektas yra teisiškai ydingas, griaunantis odontologų savivaldos instituciją. 1.9. LROR institucijos tikslas yra išlaikyti aukšto lygio profesionalumą, mūsų bendruomenės sutelktumą vykdant sveikatos sistemos strateginius uždavinius odontologinės priežiūros srityje. Pritarti iš dalies Įstatymo projektu nėra naikinama Odontologų rūmų savivalda, todėl priėmus įstatymą odontologai galės ir toliau patys reguliuoti savo veiklą, spręsti aktualius klausimus, Rūmai galės atstovauti rūmų narius valstybės institucijose, teikti rūmų nariams teisinę, profesinę ar finansinę informaciją ir pagalbą ir t.t. Pritartina siūlymui neriboti galimybės Odontologų rūmų tarybos pirmininkui verstis profesine praktika jo pareigų ėjimo laikotarpiu. 2. Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė Anastazija Tutkuvienė, 2015-07-22 Susipažinusi Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo IX-1929 pakeitimo įstatymo projektu (XIIP-3087(2)), visų pirma, norėčiau pasveikinti Seimo narių grupės iniciatyvą peržiūrėti Odontologų rūmų veiklos reglamentavimą. Suprantama, jog tiesiogiai nedalyvaujant Rūmų veikloje yra sudėtinga vertinti Rūmų veiklos specifiką, todėl siūlau projektu teikiamus pakeitimus analizuoti, atsižvelgiant į pirminį Odontologų rūmų steigimo tikslą, veiklos specifiką bei bendrą odontologijos veiklos reglamentavimą Lietuvoje. Galimybė patiems odontologams reguliuoti savo profesinę veiklą buvo ilgai siektas odontologų bendruomenės tikslas. Toks medikų profesinės bendrijos savireguliacijos modelis yra taikomas daugumoje Europos valstybių.
Jis taip pat naudojamas ir kitų profesinių bendrijų. Galimybė specialistams spręsti savo profesinės srities klausimus turi labai daug privalumų. Žvelgdama iš savo virš 40 metų. profesinės patirties perspektyvos, galiu patvirtinti, kad įkūrus Odontologų rūmus daugumą su profesine veikla susijusių klausimų tiek odontologams, tiek burnos priežiūros specialistams spręsti tapo daug lengviau. Rūmai aktyviai atstovauja odontologų bendruomenę Sveiktos apsaugos ministerijoje bei kitose institucijose. Iš kitos pusės narystė Rūmuose labiau nei bet kada suvienijo šios srities specialistus, teikia jiems profesionalią pagalbą, informaciją bei konsultacijas, kas neabejotinai įtakoja odontologinės priežiūros kokybę ir pacientų saugą. Mano vertinimu, įstatymo pataisomis numatyta galimybė Rūmų nariui išstoti iš Rūmų paneigia pačios odontologų savivaldos kaip profesinės bendrijos savireguliacijos mechanizmo idėją. Tik esant privalomai narystei Rūmuose, Rūmai gali vykdyti valstybės jai patikėtas viešąsias funkcijas – ne tik licencijuoti specialistus, bet ir užtikrinti licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi kontrolę, rūpintis neformaliuoju švietimu. Numatyta galimybė išstoti iš Rūmų reiškia ne ką kitą kaip neprivalomą narystę Rūmuose, o tai iš esmės sutrikdytų jau daugiau nei dešimt metų sėkmingai funkcionuojantį savivaldos mechanizmą. Tokios nuostatos įgyvendinimas tikrai nesudarytų palankesnių sąlygų odontologų veiklai, o įneštų daug teisinio netikrumo ir abejonių koordinuojant odontologų veiklą. Norėčiau pabrėžti, kad Rūmų veikla svarbi ne tik sprendžiant odontologų veiklos klausimus, ji ne mažiau reikšminga odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms. Įstatymo pataisos, numatančios Rūmų veiklos apribojimą kelia nerimą.
Kiek man žinoma, per Rūmų veiklos laikotarpį nėra gauta jokių nusiskundimų ar pastabų dėl licencijavimo proceso vykdymo, neskaidriai priimamų sprendimų ar šališkumo. Kadangi dauguma odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos yra mažos įmonės, priklausančios arba vadovaujamos odontologų, Rūmai per savo veiklos dešimtmetį prisiėmė aktyvų vaidmenį atstovaujant šių įstaigų interesus sveikatos priežiūros veiklą koordinuojančiose, kontroliuojančiose institucijose. Mano vertinimu, šiuo metu galiojanti odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo ir licencijuojamos veiklos kontrolės priežiūros tvarka yra pati efektyviausia per mano profesinę karjerą. Sutinku, jog licencijavimo, kaip ir kitų Rūmų komisijų veiklą, galima padaryti dar efektyvesnę, atviresnę, tačiau tam įgyvendinti prireiktų papildomų išteklių. Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projektu nėra naikinama Odontologų rūmų savivalda, todėl priėmus įstatymą odontologai galės ir toliau patys reguliuoti savo veiklą, spręsti aktualius klausimus, Rūmai galės atstovauti rūmų narius valstybės institucijose, teikti rūmų nariams teisinę, profesinę ar finansinę informaciją ir pagalbą, organizuoti rūmų narių kvalifikacijos kėlimą ir t.t. Įstatymo projektu siūloma kai kurias Rūmų vykdomas valstybės suteiktas funkcijas (įstaigų ir specialistų licencijavimo) perduoti valstybiniam reguliavimui. Manytina, kad privaloma narystė rūmuose, nevykdant minėtų valstybinių funkcijų, nebūtų pateisinama, todėl siūloma odontologams suteikti galimybę patiems laisvai pasirinkti dėl priklausymo Odontologų rūmams, tokiu būdu užtikrinant konstitucinio asociacijų laisvės principo laikymąsi. 3.
ekspertė Anastazija Tutkuvienė, 2015-07-22 Negaliu pritarti įstatymo projektu teikiamam siūlymui į Rūmų komisijų bei Garbės teismo veiklą įtraukti Rūmams nepriklausančius asmenis iš visuomeninių organizacijų ir (ar) akademinės visuomenės. Visų pirma, Rūmai yra savarankiška organizacija turinti pati spręsti kaip įgyvendins jai patikėtas viešąsias funkcijas, kitas svarbus aspektas – profesionalumas ir dalykiškumas. Pažymėtina, jog visos Rūmų komisijos ar darbo grupės sprendžia išimtinai su odontologų profesija susijusius klausimus, todėl ne odontologų dalyvavimas šių klausimų priėmime vargu, ar turės bent kokį indėlį. Suprantama, kad norisi, jog Rūmams patikėtus klausimus nagrinėtų kuo labiau patyrusi profesionalų komandą, atstovaujanti kuo platesniam bendruomenės ratui. Tokiu atveju, siūlyčiau, jeigu reglamentavimas įstatymo lygmeniu čia yra iš viso būtinas, numatyti, kad komisijų veikloje turi būti bent po vieną mokslo laipsnį turintį odontologą, keliami darbo stažo ar profesinės praktikos specializacijos reikalavimai. Nepritarti Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūloma keisti komisijų ir garbės teismo narių sudėtis, numatant nepriklausomų asmenų – Rūmams nepriklausančių visuomeninių organizacijų ir (ar) akademinės visuomenės veikėjų – dalyvavimą, siekiant didesnio skaidrumo ir nešališkumo, tokiu būdu tikimasi užtikrinti šių Rūmų organų veiklos nepriklausomumą ir profesionalumą. Abejotina, ar sprendimai, priimami itin siaurame, vienos organizacijos narių rate gali būti visiškai objektyvūs. 4. Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė Anastazija Tutkuvienė, 2015-07-22 Įstatymo projektu siūlomas įtvirtinti draudimas Rūmų tarybos pirmininkui užsiimti odontologijos praktika, mano vertinimu, yra labai diskriminuojantis. Kadangi Rūmų tarybos pirmininkas yra, visų pirma, odontologas jam yra būtina tęsti profesinę praktiką, siekiant neprarasti kvalifikacijos.
Be to, įstatymas nenumato kaip ir kiek yra atlygintina Rūmų pirmininko veikla, todėl draudimas užsiimti profesija ir taip atsisakyti savo pajamų, atrodo, kiek absurdiškas. Suprantamas įstatymo projekto rengėjų ketinimas užtikrinti aukščiausius viešojo administravimo standartus Rūmų veikloje, tačiau tuo pačiu turi būti suprasta, jog Rūmai tai odontologų savivaldos institucija, kurioje svarbiausias vaidmuo valdant organizaciją tenka odontologams, o ne samdomiems vadybininkams. Turime suprasti, kad Rūmų veiklos organizavimo radikalus pakeitimas, visų pirma, reikalauja materialinių sąnaudų ir tolina nuo tikrosios Rūmų kaip odontologų profesinės savivaldos idėjos. Pritarti
neetatinė ekspertė, Mykolo Romerio Universiteto Politikos mokslų instituto profesorė Dr. Danguolė Jankauskienė, 2015-06-22 Odontologų rūmų įstatymas buvo priimtas prieš 12 metų, todėl reikia sutikti su projekto autoriais, jog besikeičiant teisinių santykių pobūdžiui, yra būtinas šio teisinio reglamentavimo peržiūrėjimas. Odontologams vieniems iš pirmųjų Lietuvos sveikatos sistemoje įteisinta savivaldos institucija – odontologų Rūmai, todėl natūralu, jog jų valdymo politikoje, struktūroje bei organizacinėje kultūroje atsiranda tam tikrų naujų pasiūlymų bei pokyčių. Turiu pabrėžti, kad visos organizacijos, kuriose įteisėta valstybės deleguotos funkcijos su savarankiška savivalda Lietuvoje, kaip ir visa jauna valstybė, pergyvena savo vystymosi laikotarpius ir tam tikras brandos stadijas, sąlygotas bendro visuomenės vystymosi. Todėl pokyčiai yra neišvengiami. Tuo nevertėtų stebėtis. Pritariu parengto projekto tikslui – skaidresnės, objektyvesnės, labiau Rūmų nariams ir visuomenei atviros odontologų savivaldos įtvirtinimui.
Tačiau labai svarbu, kad šis tikslas būtų pasiektas sutarimo tarp suinteresuotųjų būdu, bet ne valios primetimo, kokia turi būti savivalda, būdu. Tik tuomet galima tikėtis savivaldos efektyvumo ir jos narių pasitikėjimo. Deja, kol kas atrodo, kad Odontologų Rūmams nėra priimtina kai kurių deleguotų funkcijų apribojimo idėja, todėl yra labai sunku pareikšti konkrečią ir tikslią ekspertinę nuomonę, neišklausius visų suinteresuotųjų pusių pozicijos, ypatingai Sveikatos apsaugos ministerijos dėl bendros sveikatos politikos formavimo, nes svarbiausia yra pirmiausia apsispręsti odontologijos politikoje dėl bendrojo reglamentavimo. Visgi dabartinis siūlomas projekte reglamentavimas, pagal kurį asmenų, užsiimančių tam tikra licencijuojama ūkine veikla, priežiūrą vykdytų dvi skirtingos institucijos: ir SAM ir Odontologų rūmai, yra komplikuotas. Jis visada kels didelių problemų viešojoje politikoje ir tai yra konceptuali projekto problema. Ministerija negalės kontroliuoti asociacijos. Manyčiau reikėtų nustatyti ir tapimo Odontologų Rūmų nariu procedūrą. Todėl norėtųsi platesnės diskusijos su suinteresuotaisiais prieš priimant sprendimą. Be to susitarus dėl odontologijos politikos koncepcijos, patarčiau svarstyti ne tik Odontologų
pakete. Tokiu būdu būtų lengviau išlaikyti sisteminę įstatymų darną. Pritarti
Šių metų vasarą viešojoje internetinėje erdvėje perskaitėme Lietuvos Respublikos Seimo narių parengtą projektą, keičiantį dabar galiojantį Odontologų rūmų įstatymą (toliau - įstatymas).
Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad dabar galiojantis įstatymas, nors gal ir nėra idealus, tačiau asociacijos nariams odontologams nustatantis pakankamai protingas sąlygas bei prievoles veikti ir gydyti, maksimaliai tenkinant pacientų lūkesčius. Turime savo pagrįstą nuomonę, kad su Odontologų rūmų (toliau - Rūmų) atsiradimu Lietuvoje odontologijos įstaigų bei odontologų veiklos srityje atsirado tvarka, darbo bei reikalavimų sistemingumas, teisės aktų aiškumas. Dabar bet kuriuo neaiškiu odontologiniu klausimu visada galima kreiptis į Rūmus ir gauti rūpimą konsultaciją ar atsakymą. Tai yra itin aktualu vieno ar kelių darbuotojų odontologijos kabinetams ar dantų protezų gamybos laboratorijoms, nes jie nėra dideli ir patys papildomai negalėtų išlaikyti vadybinių ir administracinių bei teisinių žinių turinčių darbuotojų. Atkreiptinas dėmesys ir į Rūmų internetinę svetainę. Ten yra pateikiama tiek viešos bei susistemintos, pritaikytos specialistams bei įstaigoms informacijos, kad to nepastebėti ar tuo nesinaudoti gali tik nenorintis tokios informacijos žinoti. Todėl mums pagrįstai kyla klausimas, kodėl norima keisti sėkmingai, kaip mums atrodo, veikiantį įstatymą. Ar yra daug duomenų apie netinkamą Rūmų veiklą? Gal LR Seimas bei Sveikatos apsaugos ministerija visus 11 metų, kai Rūmai veikia, pastoviai gauna daugybę nusiskundimų Rūmų veikla, gal S AM ar Seimo atitinkamos tarnybos pastoviai siunčia Rūmams įspėjimus, pastabas bei pastebėjimus dėl netinkamos asociacijos veiklos? Tokiu atveju ketinimai kažką keisti gali būti pagrįsti. Tačiau tada kyla pagrįstas klausimas Rūmams - kodėl apie gaunamus perspėjamuosius raštus iš Seimo ar Sveikatos apsaugos ministerijos nekalbama narių susirinkimų metu?
Bet jeigu tokių Seimo ar Ministerijos raštų dėl netinkamos Rūmų veiklos negauta, tada kodėl reikia iš esmės keisti, mūsų manymu, pakankamai gerai dirbančios struktūros pagrindinį teisės aktą? Pasitaiko neesminių ar nedidelių klaidų? Tačiau juk visai neklysta tas, kas nieko nedaro. Dar norime pareikšti keletą pastebėjimų dėl konkrečių pakeitimų. Pirmiausiai - dėl projekte numatomų ketinimų pertekliniais mastais kontroliuoti Rūmų veiklą. Suprantama, kad Sveikatos apsaugos ministerija turi kontroliuoti, kaip vykdomas odontologų bei odontologiniu įstaigų licencijavimas, gal kitos Valstybės jai patikėtos funkcijos. Tačiau kelia abejonių ketinimai riboti Asociacijos savivaldą, kontroliuoti asociacijos vidinius reikalus, smulkmeniškai nurodyti, kada ir kaip rengti Asociacijos narių susirinkimus, kokias komisijas Asociacija turėtų sudaryti ir panašiai. Manome, kad tai prieštarautų ir Lietuvos
aktams. Pritarti iš dalies
Odontologų rūmų savivalda, todėl priėmus įstatymą odontologai galės ir toliau patys reguliuoti savo veiklą, spręsti aktualius klausimus, Rūmai galės atstovauti rūmų narius valstybės institucijose, teikti rūmų nariams teisinę, profesinę ar finansinę informaciją ir pagalbą, organizuoti rūmų narių kvalifikacijos kėlimą ir t.t. Įstatymo projektu siūloma kai kurias Rūmų vykdomas valstybės suteiktas funkcijas (įstaigų ir specialistų licencijavimo) perduoti valstybiniam reguliavimui. Manytina, kad privaloma narystė rūmuose, nevykdant minėtų valstybinių funkcijų, būtų nepateisinama, todėl siūloma odontologams suteikti galimybę patiems laisvai pasirinkti dėl priklausymo Odontologų rūmams. 2.
2Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai,
kad patobulintame įstatyme projekte nėra nuostatų dėl Odontologų rūmų kontrolės, paikrinimų ar auditų. Rūmų organizacinė sistema veiks rūmų viduje. 3. Nuostatos, susijusios su asociacijų valdymu (organų sudarymas, jų teisės, pareigos ir funkcijos, sprendimų priėmimo tvarka ir pan.) yra įstatyminio reguliavimo klausimas. 4. Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir jos vidaus reikalus. 5. Manytina, kad privaloma narystė rūmuose, nevykdant valstybinių licencijavimo funkcijų, nebūtų pateisinama, todėl siūloma odontologams suteikti galimybę patiems laisvai pasirinkti dėl priklausymo Odontologų rūmams, tokiu būdu užtikrinant konstitucinio asociacijų laisvės principo laikymąsi. 5. Odontologijos klinika „Denta“, 2015-08-18 Esame sunerimę ir dėl ketinimų perduoti įstaigų licencijavimą Akreditavimo tarnybai. Pirmiausiai - kaip piliečiai, nes mums neatrodo, kad Lietuvai tikslinga skirti valstybės biudžeto pinigus atlikti funkcijoms, kurios Asociacijos lėšomis ir taip vykdomos. Perteklinis išlaidavimas nesuteikia garbės nei eiliniams piliečiams, nei Seimo nariams. Manome, kad Rūmai ne tik gerai atlieka licencijavimo funkcijas, bet ir motyvuotai vykdo licencijuojamos veiklos kontrolę, tikrina įstaigose atliekamo odontologinio gydymo kokybę, pacientų skundus. Ir, kiek yra tekę girdėti iš kolegų, jie tai atlieka itin profesionaliai, pakankamai griežtai, tikrai nešališkai, vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais. Tuo pačiu iš Rūmų visada galima gauti konkrečių patarimų tiek odontologinei, tiek įstaigų veiklai vykdyti bei pacientų gydymo kokybei užtikrinti.
Nepritarti Argumentai: Projektu siūloma perduoti odontologijos įstaigų licencijavimo funkcijas Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsižvelgiant į tai, kad tai savarankiški juridiniai asmenys, kurių veiklą turėtų kontroliuoti tam kompetentinga institucija. 6. Odontologijos klinika „Denta“, 2015-08-18 Dar vienas, mūsų manymu, grėsmingai keistas planuojamas pakeitimas - dėl neprivalomos narystės Rūmuose. Jeigu odontologijos srityje norima tvarkos, apskaitos ir sistemiškumo,- to daryti nereikėtų. Per tuos 11 metų, kai veikia Rūmai, visi jau žino ne tik savo teises, bet ir pareigas Asociacijoje; visiems suprantama, kad norint gauti, reikia kažką duoti. Šiuo atveju ~ mokėti Rūmų narių mokestį, kuris pagal profesines kvalifikacijas tikrai nėra per didelis (apie 14-17-43-58 Eur. per metus). Tas, kas siūlo atsisakyti privalomos narystės Rūmuose, turėtų suprasti, kad tai sukels netvarką, neapibrėžtumą ir chaosą specialistų tarpe. Žinoma, kad atsiras nemažai tokių, kurie nepageidaus mokėti nario mokesčio, bet norės naudotis vieša Rūmų medžiaga. Tada likusieji nariai sumažėjusiomis finansinėmis galimybėmis vis tiek turės užtikrinti dabartinį asocijavimosi, visų odontologų informavimo lygį. Puikiai suprantame, kad šiais veiklos vaisiais bet kada galės naudotis ir išstoję iš Rūmų, nes efektyvi Rūmų informacija yra vieša. Todėl mums nesuvokiama, kodėl kažkam taip norisi padaryti netvarką sistemiškai veikiančioje asociacijoje, proteguojant „Teises“, bet leidžiant pamiršti „Pareigas“ .
Nepritarti Įstatymo projektu nėra naikinama Odontologų rūmų savivalda, todėl priėmus įstatymą odontologai galės ir toliau patys reguliuoti savo veiklą, spręsti aktualius klausimus, Rūmai galės atstovauti rūmų narius valstybės institucijose, teikti rūmų nariams teisinę, profesinę ar finansinę informaciją ir pagalbą, organizuoti rūmų narių kvalifikacijos kėlimą ir t.t. Įstatymo projektu siūloma kai kurias Rūmų vykdomas valstybės suteiktas funkcijas (įstaigų ir specialistų licencijavimo) perduoti valstybiniam reguliavimui. Manytina, kad privaloma narystė rūmuose, nevykdant valstybinių licencijavimo funkcijų, nebūtų pateisinama, todėl siūloma odontologams suteikti galimybę patiems laisvai pasirinkti dėl priklausymo Odontologų rūmams, tokiu būdu užtikrinant konstitucinio asociacijų laisvės principo laikymąsi. 7. Odontologijos klinika „Denta“, 2015-08-18 Nepritariame ketinimui drausti Rūmų tarybos pirmininkui visos kadencijos laikotarpiu užsiimti odontologijos praktika. Pirmiausia tai sukels pirmininko paieškos problemas, nes koks gi rimtas specialistas norės nepraktikuoti, išstoti iš organizacijos, kad po tojai vadovauti. Nerimtų, bet norinčių gal ir atsirastų, tačiau ar tokia linkme reikia kreipti Lietuvoje gerai veikiančias organizacijas? Tikimės, kad šiame rašte aptartos Odontologų rūmų įstatymo projekto problemos neįgaus įstatyminių galių, nes tikslingumo, pagrįstumo ir protingumo principai visada turi likti aukščiau pilnai neišsiaiškintų, neaptartų pasiūlymų ar pavienių asmenų siaurų interesų. Pritarti
8Lietuvos Respublikos odontologų rūmai,
2015-09-15 Lietuvos Respublikos odontologų rūmai (toliau - Rūmai) susipažino su Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo (toliau - Įstatymas) pakeitimo įstatymo Nr. IX-1929 projektu (toliau - Projektas).
Rūmai pastebi, kad Projekte numatomas reguliavimas, kuris keis esmines su gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų (toliau bendrai vadinami - odontologai) ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų (toliau - odontologinės įstaigos) licencijavimu, akreditavimu ir veiklos kontrole susijusias sąlygas. Rūmų vertinimu, naujas reguliavimas turės neigiamą įtaką ne tik odontologų teikiamų paslaugų kokybės priežiūrai bei pacientų interesams, bet ir lems didesnes valstybės išlaidas. Išsamesnės Rūmų pastabos projektui kitose šiose rašto dalyse. 1. Odontologų ir odontologijos įstaigų licencijavimo išskaidymas turės neigiamą įtaką veikiančiai sistemai bei teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybei Vienas iš esminių Projektu siūlomu pakeitimų - numatoma išskaidyti odontologų, odontologinių įstaigų veiklos sąlygų išdavimą ir kontrolę:
1) odontologų (kurie yra Rūmų nariai) veiklos kontrolę atliktų ir už licencijų suteikimą būtų atsakingi Rūmai;
2) odontologų (kurie yra ne Rūmų nariai) ir odontologinių įstaigų veiklos kontrolę atliktų ir už jų licencijavimą bei akreditavimą būtų atsakinga Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (toliau - Tarnyba). Tokiu būdu glaudžiai tarpusavyje susijusios ir šiuo metu Rūmų kompetencijai priskirtos funkcijos būtų dirbtinai padalintos, o tai neigiamai paveiks šios srities administravimą, sukels neaiškumus, apsunkins odontologų bei odontologinių įstaigų veiklos kontrolę ir sumenkins teikiamų paslaugų kokybę. 1.1. Dėl Rūmu veiklos ir vykdomu funkcijų Rūmai odontologų ir odontologinių įstaigų licencijavimo ir veikios kontrolės funkcijas vykdo daugiau nei 12 metų, tad turi reikiamą patirtį ir žinias šioms funkcijoms vykdyti. Pabrėžtina, kad per Rūmų veiklos istoriją nėra gauta nei vieno suinteresuoto subjekto (odontologų, pacientų, odontologinių įstaigų, valstybės institucijų ar kt.) skundo dėl galimai netinkamos Rūmų veiklos.
Įgyvendindami savo funkcijas, susijusias su odontologų ir odontologinių įstaigų veiklos kontrole, Rūmai:
1) nagrinėja tiek pacientų, tiek suinteresuotų institucijų skundus bei pareiškimus;
2) atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus;
3) teikia informacinę, konsultacinę bei metodinę pagalbą pacientams bei institucijoms;
4) atlieka kitus veiksmus. Pažymėtina, kad per pastaruosius 3 metus (nuo 2013 metų pradžios iki 2015 m. liepos 30 d.) rūmai:
1) atliko 138 patikrinimus dėl odontologinių įstaigų licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi;
2) išnagrinėjo 43 suinteresuotų asmenų prašymus bei skundus. Didžioji dalis šių prašymų bei skundų buvo teikti pacientų, kita dalis - institucijų (išsamesnė susijusi informacija pateikiama
tinkamą bendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis. 3) ypatingą dėmesį skyrė odontologinių įstaigų mokymams bei odontologų kvalifikacijos kėlimui, pristatydami pacientų skundų keliamą problematiką ir vykdydami būsimų ginčų prevenciją. Kaip galima matyti iš 1 Priede pateiktos informacijos, didžioji dalis pacientų skundų būna susiję su konkrečiomis odontologijos paslaugomis ir jų teikimo specifika, t.y. gydymu, protezavimu, ortodontija, endodontija, implantavimu, chirurgija. Rūmų ilgametė praktika parodo, kad pasitvirtina apie trečdalį pacientų skundų. Pabrėžtina, kad pacientų skundų nagrinėjimas reikalauja specifinių žinių, susijusių su odontologijos praktika. Tad būtina, kad Rūmų komisijas, nagrinėjančias pacientų skundus, sudarytų odontologijos srities žinovai.
Atkreiptinas dėmesys, kad Rūmai, atsižvelgdami į Šiuolaikines teisines ginčų sprendimo tendencijas, taip pat aktyviai atlieka mediatoriaus vaidmenį - nemaža dalis ginčų tarp odontologinių įstaigų ir pacientų pabaigiamos taikos sutartimi (žr. šio rašto
pasai Projektą siūlomos) sistemos teisiamos įtakos valstybės biudžetui Rūmai pažymi, kad šiuo metu esamas odontologų bei odontologinių įstaigų licencijavimo modelis nesukelia finansinės naštos valstybei. Rūmai, būdami asociacija, išlaikomi narių įnašų, paramos bei kitų teisėtų finansavimo šalinių dėka. Vertinant Projekto galimą poveikį valstybės biudžetui, akivaizdu, kad jo įgyvendinimas pareikalautų papildomų lėšų, nes reikėtų papildomų etatų Tarnybai, mokymų specialistams odontologijos temomis, o taip pat padidėtų einamosios Tarnybos išlaidos (popierius, kuras ir pan.) Rūmų nuomone, Projekto iniciatoriai nėra įvertinę Projekte siūlomo sprendimo poveikio valstybės biudžetui, tad abejotina dėl Projekto iniciatorių tinkamo įsigilinimo į jų teikiamo pasiūlymo teisinę bei faktinę aplinkas. 1.3. Dėl valstybės funkcijų testinio vykdymo ir turto perdavimo Rūmams Aplinkybę, kad Rūmų veikla atsakingų institucijų yra vertinama teigiamai ir jos pritaria tolimesniam Rūmų veiklos vykdymui, pagrindžia ir oficialūs institucijų veiksmai. Pavyzdžiui, šiuo metu yra paskelbtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas (http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1066376). kuriuo numatoma Rūmams darbui su Sveikatos priežiūros specialistų licencijavimo sistema LICREG, vykdant sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų licencijų registro tvarkytojo funkcijas, pageli panaudos sutartį
metu Tarnybos valdomą turtą (personalinius kompiuterius).
Minėtas siūlomas reguliavimas rodo Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - SAM) bei Tarnybos pasitikėjimą Rūmais, jų vykdoma veikla ir atliekamomis funkcijomis. 1.4. Dėl Rūmu dalyvavimo įgyvendinant valstybės strateginius tikslus sveikatos profilaktikos srityje Rūmai, vykdydami savo veiklą, įgyvendina ne tik odontologų savivaldai priskirtinas funkcijas, bet ir prisideda prie valstybės prioritetų sveikatos priežiūros srityje įgyvendinimo
1) koordinuoja burnos ligų profilaktikos programas visoje Lietuvoje;
2) plėtoja bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, dirbančiomis odontologinių ligų profilaktikos srityje, teikia jų vykdytojams metodinę ir konsultacinę pagalbą;
3) atlieka kitus veiksmus ir teikia kitą metodinę pagalbą, diegiant ir vertinant odontologinių ligų profilaktikos programas. Rūmų veiklos dėka burnos ligų profilaktikos mokymai nuolatos yra vykdomi mokymo įstaigose bei globos institucijose (žr. Priedas Nr. 5). Ši Rūmų praktika rodo, kad be to, kad per Rūmų gyvavimo laikotarpį nebuvo nusiskundimų dėl Rūmų funkcijų įgyvendinimo, papildomai Rūmai aktyviai dalyvauja valstybei svarbiuose projektuose.
Atitinkamai, įgyvendinus Projektą (dalį Rūmų funkcijų perdavus Tarnybai, numačius neprivalomą odontologų narystę Rūmuose) yra rizika, kad Rūmai nebūtų pajėgūs atlikti visų šiuo metu įgyvendinamų funkcijų, atsižvelgiant į informacijos ir resursų trūkumą. 1.5. Dėl Rūmu kaip asociacijos veiklos savarankiškumo Rūmai yra asociacija, vienijanti savo narius. Atitinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, asociacija turi išskirtinę teisę veikti savarankiškai, o asociacijos veiklą galima riboti tik įstatymais ir tik tuomet, kai tam yra pagrindas. Minėtas Asociacijų įstatyme numatytas reguliavimas atitinka ir tarptautinę teisę (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją). Kadangi Projekte numatytas reguliavimas lemtų Rūmų, kaip savivaldos, teisių ribojimą, toks ribojimas turėtų būti pagrįstas ir motyvuotas. Rūmai, įvertinę Projekto aiškinamajame rašte pateiktą informaciją, pažymi, kad Projekto iniciatoriai nenurodo objektyvaus pagrindo keisti galiojantį reguliavimą. Iš Rūmų pateiktos jų veiklos statistikos ir aprašymo (šio rašto Prieduose) akivaizdu, kad objektyvių aplinkybių keisti Projekte numatytą reguliavimą praktikoje nėra. Taigi, Projekte numatytas reguliavimas, numatantis Rūmų kaip asociacijos veiklos ribojimus, negali būti priimtas, kadangi neatitinka Lietuvos Respublikos ir tarptautinių teisės aktų.
Šios rašto dalies apibendrinimas Rūmai pabrėžia, kad nepritaria reguliavimui, numatytam Projekto 14 straipsnio 4 dalyje, nes:
1) šiuo metu galiojantis reguliavimas yra veikiantis be trukdžių ir užtikrina tinkamą odontologų ir odontologinių įstaigų veiklos kontrolę;
2) nėra poreikio inicijuoti Įstatymo pakeitimų, dalį funkcijų perduodant Tarnybai;
3) Projektu siūlomiems pakeitimais nėra objektyvaus pagrindo nėra įvertintas siūlomų pakeitimų poveikis valstybės biudžetui;
4) Projektu siūlomi pakeitimai prieštarauja Lietuvos Respublikos ir tarptautiniams teisės aktams ir siūlomų pakeitimų įsigaliojimas (kai Rūmų funkcijos būtų, paskirstytos tarp dviejų institucijų) lemtų neigiamas pasekmes odontologijos rinkai bei pacientams;
5) Projektu siūlomi pakeitimai lemtų nevieningos praktikos dėl tapačių viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimo formavimą, užvilkintų licencijavimo bei veiklos priežiūros procesus. Nepritarti Numatoma teikti Odontologijos praktikos įstatymo ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymų projektus, kuriais būtų siūloma tiek sveikatos priežiūros įstaigų, tiek odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimą perduoti vienai kompetentingai institucijai - Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 9. Lietuvos Respublikos odontologų rūmai,
reikalavimas rūmų visuotinio narių susirinkimo dalyvių skaičiui paralyžiuotų rūmų veiklą Rūmai nepritaria Projekte siūlomam reguliavimui, kuris keičia šiuo metu Įstatyme numatytą Rūmų narių visuotinio susirinkimo sprendimų priėmimo tvarką (Projekto 9 straipsnio 3 dalis). Rūmai abejoja, ar Projekto rengėjai, teikdami Projekto 9 straipsnio 3 dalies pakeitimą, buvo susipažinę su faktinėmis Rūmų veiklos aplinkybėmis.
Rūmų vertinimu, siūlomas reguliavimas visų pirma turėtų būti priimamas atsižvelgiant į Rūmų nuomonę, kadangi Rūmai būtų įpareigoti jį vykdyti. Atitinkamai, Įstatyme numatytas reguliavimas turėtų atitikti faktinę situaciją ir galimą reguliavimo įgyvendinamumą. Paminėtina, kad 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis Rūmuose buvo 7468 nariai. Sis skaičius per 10 metų išaugo
informacija apie Rūmų narių skaičiaus pokyčius nuo 2004 iki 2014 metų - žr. 4 Priedą). Akivaizdu, kad Rūmų narių skaičius turi didėjimo tendenciją. Šią aplinkybę būtina įvertinti siūlant reguliavimą, susijusį su Rūmų visuotinio narių susirinkimo organizavimu ir klausimų jame sprendimu bei priėmimu. Projektu siūlomas reguliavimas, kai sprendimai visuotiniame narių susirinkime būtų priimami kai jame dalyvauja ne mažiau nei 1/3 visų Rūmų narių, praktiškai yra neįgyvendinamas dėl objektyvių aplinkybių. Jau šiuo metu rengiant visuotinius susirinkimus kartą per 4 metus (kaip numato dabartinis reguliavimas) Rūmai susiduria su problemoms:
1) sušaukiant visus narius į visuotinį narių susirinkimą;
2) randant tinkamą vietą susirinkimams organizuoti. Jeigu būtų priimtas Projekte siūlomas reguliavimas, kiltų rizika, kad visuotinio narių susirinkimo metu, dėl kvorumo nebuvimo, negalėtų būti priimami sprendimai. Tai iš esmės pakenktų Rūmų veiklai. Be to, po neįvykusio visuotinio narių susirinkimo nuolatos reikėtų šaukti pakartotinį susirinkimą, kuris:
1) pareikalautų papildomų finansinių kaštų;
2) sudarytų pagrindą priimti sprendimą su tuo metu susirinkusių narių balsų daugumą, o tai reikštų, kad būtų atstovaujama dar mažesnė Rūmų narių dalis, negu atstovaujama šiuo metu.
Darytina išvada, kad siūlomas reguliavimas ne tik nepagerins dabar galiojančios situacijos, bet ją iš esmės pablogins, sukurdamas dar sudėtingesnį spendimų priėmimą, susirinkimuose neatstovaujant narių interesų. Atitinkamai, Rūmai siūlo palikti šiuo metu galiojančius reikalavimus dėl Rūmų visuotinio narių susirinkimo dalyvių skaičiaus. Nepritarti Visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausias rūmų organas, sprendžiantis svarbiausius Rūmų klausimus, susijusius su visais rūmų nariais, todėl siekiant skaidresnės, objektyvesnės, labiau Rūmų nariams ir visuomenei atviros odontologų savivaldos įtvirtinimo, Rūmų tarybos pirmininkas turėtų užtikrinti, kad visuotiniame susirinkime dalyvautų kuo didesnis ratas Rūmų narių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pakvietimai nariams turi būti išsiuntinėti ne vėliau kaip 30 dienų iki susirinkimo dienos. Paminėtina tai, kad įstatymo projektu tais atvejais, kai visuotiniame narių susirinkime nėra kvorumo, numatoma galimybė sušaukti pakartotinį susirinkimą, kuriame sprendimai, išskyrus sprendimus dėl Rūmų reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo, gali būti priimami nepaisant susirinkusių dalyvių skaičiaus. 10. Lietuvos Respublikos odontologų rūmai,
rūmų komisijų veikloje apribotų šių Komisijų veiklą, padarytų jas neveiksmingomis ir neefektyviomis Rūmai nepritaria Projekte numatytam reguliavimui, kuriuo siekiama pakeisti Rūmų komisijų sudarymo ir kompetencijos tvarką (Projekto 9 ir 13 straipsniai).
Pabrėžtina, kad iš Projekto rengėjų pateiktos informacijos Projekto aiškinamajame rašte nėra aišku:
1) ko siekiama siūlomu reguliavimu;
2) kaip siūlomas reguliavimas prisidėtų prie geresnės Rūmų, odontologų bei odontologinių įstaigų veiklos. 3.1. Rūmu komisijų sudarymas visuotiniame nariu susirinkime apribotu šių komisijų veikla Primintina, kad Rūmų komisijų veikla ir šios veiklos reguliavimas yra Rūmų einamosios veiklos organizavimo klausimas, todėl yra priskirtinas išskirtinai Rūmų, kaip odontologų savivaldą įgyvendinančios institucijos, kompetencijai. Tuo tarpu Projektu (9 straipsnio
atšaukimo teisę perleisti visuotinio Rūmų narių susirinkimo kompetencijai. Rūmai pastebi, kad šis reguliavimas yra siūlomas neatsižvelgiant į Rūmą veiklos praktiką ir yra su ja nesuderinamas. Kaip jau minėta anksčiau, dėl didelio Rūmų narių skaičiaus Rūmų visuotinio narių susirinkimo sušaukimas yra pakankamai komplikuotas. Tuo tarpu, jeigu į Rūmų komisijas nariai būtų skiriami visuotinio narių susirinkimo, siekiant rinkti ar keisti komisijų sudėtį kas kartą turėtų būti šaukiamas visuotinis narių susirinkimas. Rūmų vertinimu, tokiam reguliavimui ne tik nėra poreikio, bet jis taip pat yra neadekvatus, neproporcingas ir pareikalautų nepagrįstai didelių Rūmų sąnaudų bei stabdytų Rūmų komisijų veiklą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto rengėjai nepateikė jokio pagrindimo, kodėl inicijuojami su Rūmų komisijų veikla susiję reguliavimo pakeitimai, kai šiuo metu:
1) Rūmų komisijos veikia sklandžiai;
2) Dėl Rūmų komisijų veiklos nėra gauta nei pacientų, nei institucijų skundų (susiję išsamūs komentarai pateikiami aukščiau Šiame rašte);
3) Rūmų komisijų veiklos skaidrumas ir nepriklausomumas užtikrinamas, dalyvaujant juose SAM paskirtiems atstovams. 3.2. Rūmu komisijų sudarymo perdavimas visuotiniam nariu susirinkimui prieštarauja teisės aktu reikalavimams Papildomai paminėtina, kad Projekto 9 ir 13 straipsniuose siūlomas reguliavimas neatitinka kitų teisės aktų reikalavimų. Vadovaujantis Asociacijos įstatymu (8 straipsnio 2 dalis), asociacijos visuotinis narių susirinkimas sprendžia Asociacijų įstatyme numatytus klausimus ir gali spręsti ir kitus įstatyme ir asociacijos įstatuose visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus jei pagal įstatymą tai nepriskirta kitų asociacijos organų kompetencijai ir jei vagai esme tai nėra valdymo organo funkcijos. Rūmų komisijų veiklos organizavimas negali būti perduodamas visuotiniam narių susirinkimui, kadangi tai savo esme yra Rūmų einamosios veiklos organizavimas* Už Rūmų veiklos organizavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalimi, atsako juridinio asmens valdymo organas. Tai reiškia, kad už Rūmų komisijų veiklos organizavimą atsako Rūmų taryba (kaip yra numatyta ir dabar galiojančiame Įstatyme). 3.3.
reguliavimas turi priklausyti nuo šių komisijų vykdomu funkcijų - viešojo administravimo (nuolatinės komisijos) bei Rūmu vidaus administravimui (einamosios veiklos komisijos) Projektu (13 straipsnis) taip pat siūloma nustatyti naujas (arba pakeistas)1nuolatines Rūmų komisijas ir nustatyti, kad kiti Rūmų veiklos klausimai sprendžiami darbo grupėmis (kurių veikla ir sudėtis taip pat nustatomi Projektu). Šiuo metu galiojantis Įstatymas numato, kad Rūmų kompetencijai priskirtiems klausimams spręsti yra sudaromos komisijos (Įstatymo 13 straipsnis), t.y.:
1) Odontologų licencijavimo komisija, kuri teisės aktų nustatyta tvarka išduoda odontologijos ir burnos priežiūros specialisto praktikos licencijas, sustabdo licencijų galiojimą arba panaikina galiojimo sustabdymą ir panaikina licencijų galiojimą;
2) Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo komisija, kuri teisės aktų nustatyta tvarka išduoda licencijas odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms;
3) Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų akreditavimo komisija, kuri teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų akreditavimo. Rūmų statute nustatyta tvarka taip pat gali būti steigiamos ir kitos komisijos, kurių steigimo poreikį ir priskirtinų klausimų kompetenciją sprendžia Rūmai. Šiuo metu galiojančiame Įstatyme numatytas reguliavimas yra pagrįstas, kadangi jame (Įstatymo lygiu) nustatomas reguliavimas dėl tų komisijų, kurių veikla savo esme yra susijusi su viešųjų funkcijų įgyvendinimu, t.y. odontologų licencijavimu, odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimu ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų akreditavimu. Nustatant šių komisijų veiklą ir sudėtį Įstatymo lygmeniu, yra užtikrinamas viešasis interesas.
Tuo tarpu kitų Rūmų komisijų (tame tarpe ir numatytų Projekto 13 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose (Profesinės kompetencijos vertinimo komisija ir Neformaliojo švietimo komisija)) ir darbo grupių (jeigu tokios ir būtų sudaromos) veikla yra išskirtinai Rūmų kompetencijos ir savivaldos klausimas ir šių klausimų reguliavimas Įstatymu ne tik neatitinka Asociacijos įstatymo (kaip minėta), bet yra nepagrįstas ir nebūtinas. Apibendrinant, abejotinas Projekto 13 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatyto reguliavimo tikslingumas (t.y. į šių komisijų sudėtį įtraukti S AM atstovus, kaip siūloma Projekte). Svarstytina:
1) kokiu tikslu siūlomas toks reguliavimas, nes odontologų profesinės kompetencijos vertinimas ir neformalusis švietimas yra sritys, susijusios su specifinėmis žiniomis bei priskirtinos asociacijos savivaldai (tokia praktika egzistuoja ir kitose savo esme panašiose savivaldose - advokatų, antstolių, notarų ir kt.);
2) kaip būtų užtikrinamas šio reguliavimo tinkamas (savalaikis ir efektyvus) taikymas;
3) koks būtų tokio pasiūlymo poveikis valstybės biudžetui (atitinkamiems SAM atstovams būtų nustatomas papildomas darbo krūvis);
komisijų nariu skaičių pablogintų Rūmu nariu padėti bei apsunkintu Rūmu komisijų veikla Be anksčiau paminėtų siūlymų dėl Rūmų komisijų veiklos pakeitimų, Projektu taip pat siūloma:
1) didinti Rūmų komisijų narių skaičių iki 10 asmenų;
2) į Rūmų komisijas skirti 5 atstovus iš Rūmų narių ir 5 Rūmams nepriklausančių atstovų. Siūlomas reguliavimas blogintų Rūmų narių padėtį, neigiamai paveiktų Rūmų komisijų veiklą (jos operatyvumą), pakenktų pacientų skundų nagrinėjimo procesui, taip pat sukeltų kitų neigiamų pasekmių Rūmų veikloje.
Ši išvada grindžiama tuo, kad:
1) padidinus Rūmų komisijų narių skaičių, atitinkamai didėtų Rūmų administracinis aparatas, kurio išlaikymas tenka Rūmų nariams per surenkamus nario mokesčius. Tai lemtų Rūmų nario mokesčio proporcingą padidėjimą, siekiant tinkamai įgyvendinti Projektu siūlomą reguliavimą. Rūmai pabrėžia, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta priežastis, kodėl reikėtų siūloma tvarka bloginti Rūmų narių finansinę padėtį. 2) Rūmų komisijos nariai, kurie nebūtų Rūmų nariais, galėtų už Rūmų komisijoms skirtą laiką, reikalauti atlyginimo, kadangi jie neįgyvendintų1savo savivaldos funkcijų, o iš esmės teiktų paslaugą Rūmams. Šiuo atveju taip pat didėtų Rūmų išlaidos arba, Rūmams atsisakius apmokėti ne Rūmų narių (nepriklausomų atstovų) išlaidas, dalyvaujant Rūmų veikloje, pastarieji galėtų nutraukti savo dalyvavimą Rūmų komisijų veikloje ir taip apsunkinti šių komisijų veiklą bei sprendimų priėmimą. 3) Rūmų komisijos nariams, kurie nebūtų Rūmų nariais, tektų organizuoti specialiuosius mokymus bei kvalifikacijos kėlimą, kadangi darbui Rūmų komisijose būtinos specialios žinios apie odontologų ir odontologinių įmonių veiklą bei teikiamų paslaugų specifiką. Tai vėlgi nulemtų papildomus Rūmų veiklos kaštus. Apibendrinant šioje dalyje išdėstytą, Rūmai nepritaria Projekto 9 ir 13 straipsniuose siūlomam reguliavimui ir prašo palikti šiuo metu Įstatyme galiojantį reguliavimą. Nepritarti
tik nuolat veikiančios komisijos. 2. Įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuolatinės komisijos priskiriamos rūmų organams.
Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad visuotinis susirinkimas skiria (renka) ir atšaukia asociacijos organų narius, todėl pastabų teikėjų teiginys, kad komisijų sudarymo funkcijos priskyrimas visuotinių narių susirinkimui prieštarauja teisės aktų reikalavimas, yra nepagrįstas. 11. Lietuvos Respublikos odontologų rūmai,
išstoti iš rūmų, pasiliekant praktikuojančiu specialistu, prieštarauja esamai teisinei praktikai Rūmai nepritaria Projekto 6 straipsnio 4 dalies 4 punkte siūlomam reguliavimui, kur numatyta galimybė Rūmų nariui išstoti iš Rūmų, nepraradus galimybės praktikuoti (vykdyti odontologo veiklą). Rūmų vertinimu siūlomas reguliavimas neatitinka Rūmų veiklos pagrindų. Kaip asociacija, Rūmai yra atsakingi už savo narių veiklą. Ši funkcija įgyvendinama per visumą Rūmams priskirtinų funkcijų:
1) narių veiklos licencijavimą,
2) veiklos kontrolę;
3) pacientų, institucijų bei kitų suinteresuotų asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimą ir kt. Tai reiškia, kad odontologų buvimas Rūmuose yra pagrindinė sąlyga Rūmams įgyvendinti savo funkcijas ir užtikrinti odontologų teikiamų paslaugų kokybę. Rūmai pažymi, kad kitose savo esme panašiose asociacijose (antstolių, notarų, advokatų) praktikuojančių specialistų dalyvavimas asociacijose, siekiant viešojo intereso tikslų, yra privalomas. Rūmai šiuo pažymi, kad privaloma specialisto narystė asociacijoje (aptariamu atveju) Rūmuose atitinka dabartinę teisinę praktiką. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas1 panašioje kaip Rūmų situacijoje išaiškino, kad privaloma narystė asociacijose (Konstitucinio Teismo nutarime tai buvo nagrinėjimas klausimas dėl antstolių privalomos narystės asociacijose) neprieštarauja Konstitucijai ir yra neatskiriama asmens apsisprendimo tapti asociacijos nariu dalis.
Atitinkamai, Projektu siūlomo reguliavimo įtvirtinimas, kai narystė Rūmuose būtų neprivaloma, neatitiktų Konstitucinio teismo suformuotos praktikos ir keltų grėsmę odontologų savivaldos išlikimui (nelikus savivaldos kiltų grėsmė tinkamam paslaugų teikimui, kadangi nebūtų atliekamos funkcijos, susijusios su odontologų kvalifikacijos kėlimo ir kitais veiklos kontrolės klausimais). Manytina, kad Projekto rengėjų tikslas yra nustatyti, kad daliai odontologų pasitraukus iš Rūmų, tokių odontologų veiklą licencijuotų ir kontroliuotų Tarnyba. Rūmų vertinimu toks reguliavimas yra ydingas, kadangi:
1) tai lemtų ne tik padidėjusius valstybės išteklius šių funkcijų įgyvendinimui, bet ir formuotų nevienodą institucijų praktiką aptariamu klausimu;
2) tos pačios funkcijos skaidymas per kelias institucijas didintų biurokratinę institucijų naštą, mažintų institucijų veiklos efektyvumą, tokiu būdu nukentėtų tiek odontologų, tiek pacientų interesai. Be to, Projekto 6 straipsnio 4 dalies 4 punktas neatitinka teisėkūros taisyklių reikalavimų ir teisinės valstybės principų, kadangi prieštarauja kitoms Projekto nuostatoms[1]. Projekto 6 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas odontologas, kuris verčiasi gydytojo odontologo ar burnos priežiūros specialisto praktika, yra Rūmų narys nuo jo įrašymo į Rūmų narių sąrašą. Tai reiškia, kad kiekvienas praktikuojantis specialistas yra Rūmų narys. Taigi, Projekto 6 straipsnio 4 dalies
prieštara ujančios.
Kaip jau minėta anksčiau, Rūmai turi ilgametę gerąją patirtį išduodant odontologų licencijas ir atliekant veiklos kontrolę. Manytina, kad šiuo metu galiojanti tvarka, kai odontologams licencijas išduoda ir veiklos kontrolę atlieka Rūmai, yra efektyviausia. Rūmai geriausiai žino veiklos specifiką, todėl yra kompetentingi tinkamai įvertinti licencijų išdavimo, sustabdymo ar panaikinimo pagrindus. Nepritarti Įstatymo projektu nėra naikinama Odontologų rūmų savivalda, todėl priėmus įstatymą odontologai galės ir toliau patys reguliuoti savo veiklą, spręsti aktualius klausimus, Rūmai galės atstovauti rūmų narius valstybės institucijose, teikti rūmų nariams teisinę, profesinę ar finansinę informaciją ir pagalbą, organizuoti rūmų narių kvalifikacijos kėlimą ir t.t. Įstatymo projektu siūloma kai kurias Rūmų vykdomas valstybės suteiktas funkcijas (įstaigų ir specialistų licencijavimo) perduoti valstybiniam reguliavimui. Manytina, kad privaloma narystė rūmuose, nevykdant minėtų valstybinių funkcijų, nebūtų pateisinama, todėl siūloma odontologams suteikti galimybę patiems laisvai pasirinkti dėl priklausymo Odontologų rūmams, tokiu būdu užtikrinant konstitucijos asociacijų laisvės principo laikymąsi. 12. Lietuvos Respublikos odontologų rūmai,
4 5.
Nuasmenintų pacientų duomenų teikimas užkirstų kelią tinkamai ir visapusiškai nagrinėti pacientų bei suinteresuotų institucijų skundus bei prašymus Rūmai siūlo tikslinti Projekto
jiems pavestas funkcijas, negali reikalauti Rūmams pateikti pacientu nenuasmenintos informacijos.“ Pažymėtina, kad Rūmams vykdant jų kompetencijai priskirtas funkcijas, t.y. nagrinėjant pacientų skundus, būtina gauti šią informaciją;
1) Paciento vardą, pavardę, kitos jo kontaktinius duomenis, kurie laikomi asmens duomenimis ir nėra nuasmeninti;
2) Paciento medicinos duomenis (apsilankymo faktas odontologinėje įstaigoje, paciento nusiskundimai, diagnozė, taikytas gydymas);
3) Paciento nusiskundimus arba kompetentingų institucijų prašymų esmę. Įprastai šiuose prašymuose pateikiama informacija, kuri leidžia identifikuoti konkretų pacientą. Šios informacijos gavimas užtikrina visapusišką Rūmų funkcijų vykdymą pagal Įstatymą, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo bei Rūmų vidaus dokumentų reikalavimus. Tuo atveju, jeigu būtų pritarta Projekto 8 straipsnio 4 dalyje siūlomai nustatyti sąlygai, Rūmai negalėtų tinkamai, visapusiškai ir nuosekliai vykdyti savo funkcijos. Pritarti
13Lietuvos Respublikos odontologų rūmai,
pirmininkui vykdyti profesinę praktiką prieštarauja kitoms įstatymo nuostatoms Rūmai nesutinka su Projekte numatomu reguliavimu, kuriuo siūloma nustatyti draudimą Rūmų tarybos pirmininkui visos kadencijos laikotarpiu užsiimti odontologijos praktika (Projekto 10 straipsnio 3 dalies). Reguliavimas yra siūlomas neatsižvelgiant į odontologijos praktiką bei faktinę Rūmų veiklą ir yra su ja nesuderinamas. Rūmų tarybos pirmininkui yra mokamas atlyginimas už jo veiklą Rūmuose.
Vis dėlto, toks mokestis yra labiau simbolinis, siekiant padengti pirmininko išlaidas dėl užimamų pareigų (o ne suteikti atlyginimą, kuris būtų asmens pragyvenimo Šaltinis). Kadangi Rūmai yra asociacija ir veikia tik iš narių įnašų ir ženklių papildomų pajamų negauna, Rūmų finansiniai ištekliai yra sąlyginai riboti ir Rūmai negali Rūmų tarybos pirmininkui pasiūlyti atlyginimo, kuris būtų konkurencingas palyginti su praktikuojančio odontologo pajamomis. Atitinkamai, jeigu būtų priimtas Projektas, kiltų grėsmė, kad kompetentingi asmenys nenorėtų užimti Rūmų tarybos pirmininko pozicijos, kadangi eidami tokias pareigas asmenys ne tik galėtų prarasti savo pagrindinį pajamų šaltinį, bet ir profesinę kvalifikaciją. Odontologams, atsižvelgiant į profesijos specifiką, reikia nuolatos praktikuotis, siekiant neprarasti specialisto įgūdžių. Atitinkamai, odontologas, ilgą laiką nesivertęs profesine praktika (kaip siūloma įgyvendinti Projektu), prarastų savo manualinius ir profesinius įgūdžius, kuriems įgyti reikalingas ilgas laikotarpis, ir vėliau negalėtų grįžti į darbo rinką be papildomo adaptacinio periodo. Be to, asmuo, nebūdamas Rūmų nariu, prarastų ir galimybę vienodomis sąlygomis (su kitais Rūmų nariais) tobulinti savo profesinę kvalifikaciją. Tokiu būdu Projekte numatomas reguliavimas neatitinka ne tik odontologų specialistų, bet ir pacientų interesų. Atkreipiame dėmesį, kad ilgą laiką nevykdant profesinės odontologo praktikos, prarandami nuolatiniai pacientai, be to, nutraukus profesinę praktiką, neužtikrinamas teikiamų pacientams odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų tęstinumas, kas pažeidžia ir teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, tame tarpe ir odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų, reikalavimus, ir pacientų teises.
Be to, įgyvendinus Projektą susidarytų situacija, kad reikėtų sustabdyti ir/ar panaikinti odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos, kurioje asmuo, einantis Rūmų tarybos pirmininko pareigas, yra vienintelis dirbantis asmuo, licencijos galiojimą arba jis, siekdamas užtikrinti odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos funkcionavimą, turėtų samdyti tam laikotarpiui asmenį, galintį teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, kas, be jokios abejonės, sąlygotų finansinės naštos didėjimą ūkio subjektui. Be to, Projekte numatytas reguliavimas neatitinka kitų Projekto nuostatų. Jeigu Rūmų tarybos pirmininkas nutrauktų savo profesinę veiklą, turėtų būti nutraukta jo narystė Rūmuose (Projekto 6 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Taigi, įsigaliojus Projektui, susidarytų neabejotinai ydinga situacija, kai Rūmų tarybai vadovautų ne Rūmų narys.
Apibendrinant, laikytina, kad Projekte numatyto reguliavimo įgyvendinimas yra negalimas, kadangi:
1) yra nepagrįstas, neapgalvotas, nėra aišku, kokie teigiami rezultatai juo būtų pasiekti;
2) nėra tinkamai įvertintas numatomas siūlomo reguliavimo galimas poveikis, kuris, kaip plačiau išdėstoma šiame rašte, būtų neigiamas;
3) Projekto nuostatų priėmimas ir jų vėlesnis taikymas prieštarauja kitiems Įstatymo bei Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatoms;
4) Projekte siūlomas reguliavimas neatitinka Konstitucinio Teismo praktikos;
5) Projekte siūlomas reguliavimas yra nesuderinamas su asociacijų veiklos principais ir prieštarauja susijusiems teisės aktams;
6) dėl Projekte numatyto reguliavimo susidarytų prielaidos odontologų ir odontologinių įstaigų licencijuojamos veiklos ir jos kontrolės prastesnei kokybei;
7) Projekte numatytas reguliavimas sudaro prielaidas pacientų interesų pažeidimui Rūmai tikisi, kad į jų pastabas bus atsižvelgta. Prašome pakviesti Rūmų atstovus, svarstant Projektą Lietuvos
pasiruošę dalykiškai ir konstruktyviai diskusijai. Pritarti
14Lietuvos Respublikos odontologų rūmai,
2015-05-30 Lietuvos Respublikos odontologų rūmai (toliau - Rūmai, Odontologų rūmai) yra pirmoji medikų savireguliacijos bei savivaldos principu veikianti asociacija Lietuvoje, vienijanti gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus. Įstatymo leidėjas 2003 m. gruodžio 18 d. priimdamas Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymą, Rūmams patikėjo įgyvendinti odontologų savivaldą ir koordinuoti odontologų veiklą, vykdyti sveikatos sistemos strateginius uždavinius odontologinės priežiūros srityje, rūpintis odontologinės veiklos Lietuvos Respublikoje plėtra, pacientų švietimu, odontologų profesiniu mokymu ir kvalifikacijos kėlimu, medicinine kultūra.
Odontologų rūmams pavesta kontroliuoti, kad rūmų nariai tinkamai atliktų savo profesines pareigas, laikytųsi Odontologų profesinės etikos kodekso. Valstybė, pasilikdama sau kontrolės funkcijas, pavedė Rūmams išduoti odontologijos praktikos licencijas, burnos priežiūros specialisto praktikos bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijas, sustabdyti ir panaikinti šių licencijų galiojimą. Rūmų veikla grindžiama Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymu, kurio 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Rūmų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, kiek šis (Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymas) nenustato kitaip, bei Rūmų statutas, patvirtintas 2004 m. birželio 9 d. Rūmų narių visuotiniame susirinkime ir detalizuojantis Rūmų savivaldos organų funkcijas bei Rūmų struktūrą. Rūmai, vykdydami skaidrią, objektyvią, atvirą Rūmų nariams bei visuomenei savivaldos principais grįstą veiklą, organizuoja išvažiuojamuosius Tarybos posėdžius regionuose, susitinka su Rūmų nariais, valstybinių institucijų atstovais bei pacientais. Kasmetinių Rūmų narių visuotinių susirinkimų, Rūmų Teritorinių skyrių konferencijų metu vyksta atviras dialogas su odontologų bendruomene. Odontologų rūmai teisės aktų numatyta tvarka kiekvienais metais pateikia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ataskaitas apie Rūmams valstybės deleguotas funkcijas, t.y. odontologų licencijavimo, odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo komisijų darbą.
Į minėtų komisijų sudėtį bei Rūmų Garbės teismą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras deleguoja savo atstovus. Rūmai pristato savo veiklą Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui. Viena tokių ataskaitų, skirta Rūmų 10 metų veiklai apžvelgti, pristatyta 2014 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitete bei Seimo Sveikatos reikalų komiteto surengtoje spaudos konferencijoje. Siekdami supažindinti visuomenę ir savo narius su įvairiomis aktualijomis ir bendromis pastangomis nuveiktais darbais, Rūmai nuolatos skleidžia informaciją internetinėje svetainėje wvvw.odontologurumai.lt, Rūmų leidžiamame periodiniame žurnale „Odontologų rūmų žinios“ . 2015 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo nariai D. Mikutienė, A. Monkauskaitė, A. Matulas, V. M. Čigriejienė, J. Požėla, K. Komskis, I. Rozova, K. Kuzminskas ir V. Filipovičienė pateikė Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3087 (toliau - Įstatymo projektas, Projektas). Įstatymo projektas numato reguliuoti Rūmų, kaip asociacijos, vidaus veiklą, nustatant Rūmų valdymo organų struktūrą, jų kompetencijos apimtis, nuolatines komisijas, laikinųjų darbo grupių sudarymo tvarką, nuolatinių komisijų ir laikinųjų darbo grupių narių atrankos kriterijus, įpareigoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją vykdyti visapusišką Rūmų veiklos kontrolę. Rūmų Visuotinio susirinkimo dalyvių nuomone, siūlomos Įstatymo projekto pataisos prieštarauja Tarptautinei Konvencijai Nr. 87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“ (ratifikuota 1994 m birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr.
1-507) (toliau - Konvencija), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatoms, Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymui. Minėtos Konvencijos 3 straipsnis numato, kad „Darbuotojų ir darbdavių organizacijos turi teisę parengti savo įstatus ir taisykles, visiškai laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti valdymą ir veiklą bei rengti savo programas, o valstybinės valdžios institucijos turi susilaikyti nuo bet kokio kišimosi, galinčio apriboti šią teisę arba suvaržyti naudojimąsi ja“ . Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 14 straipsnio imperatyvia nuostata nurodoma, kad
„Valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų
nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus.“ Rūmų Visuotinio susirinkimo nuomone, Seimo narių pateiktu Įstatymo projektu Rūmams, kaip asociacijai, nustatomi diskriminaciniai reikalavimai, taikomi administraciniai metodai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.76 str., 2.80 str. įtvirtintas nuostatas. Visuotinis Rūmų narių susirinkimas pažymi, jog Seimo narių pateiktame Įstatymo projekte taip pat numatoma nepagrįstai perimti iš Rūmų dalį valstybės deleguotų funkcijų, t.y. jau 11 metų Rūmų kokybiškai vykdomą odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimą perduoti vykdyti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymas buvo priimtas, siekiant įgyvendinti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas, kurios numatė perduoti dalį Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijų medikų ir farmacininkų savivaldai. Svarbu pabrėžti, jog Europos Taryba taip pat pasisako už savivaldos, kaip administravimo formos, plėtrą įvairiose srityse.
Lietuvos Respublikos odontologų rūmų narių visuotinio susirinkimo nuomone, Seimo narių pateiktas Projektas Rūmams, kaip asociacijai, yra nepriimtinas, pažeidžiantis savireguliacijos ir savivaldos principus, prieštaraujantis ir nesuderintas su tarptautiniais ir Lietuvos Respublikos teisės aktais. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų narių visuotinis susirinkimas nepritaria Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3087. Nepritarti
projektui
taryba, 2015-07-30 2015 m. birželio 22 d. elektroniniu paštu gavome Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2015-06-17 sprendimą Nr. 111-S-22 susipažinti su Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3087 (toliau – Įstatymo projektas) bei iki š.m. liepos 31 d. pateikti jam savo pastabas bei pasiūlymus. Informacija susipažinimui su šiuo projektu el. paštu išsiųsta visiems Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos nariams. Susipažinę su Įstatymo projekto nuostatomis, šiuo teikiame savo pastabas ir pasiūlymus, susijusius su Lietuvos pacientų teisių bei teisėtų interesų apsauga, jų gynimu bei apsunkinimais, priėmus Įstatymo projektą. Mes manome, kad:
metu teisės aktuose įtvirtinta pacientų teisių gynimo aplinka, yra perteklinis ir nepagrįstas;
Lietuvos pacientams, pablogintų jų padėtį ir įneštų sumaištį į egzistuojančią sistemą. Šiuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai numato, kad:
sveikatos priežiūros paslaugas (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 3 straipsnio 1 dalis); 2.
Pacientas įgalintas savarankiškai ginti savo pažeistas teises bei teisėtus interesus (PTŽSAĮ 23-26 straipsniai);
3Gydytojų odontologų profesinę praktiką,
odontologijos sveikatos priežiūros paslaugų licencijavimą, kokybės kontrolę, priežiūrą bei kitus susijusius klausimus tvarko (administruoja) bei prižiūri Vyriausybės įgaliota institucija (Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo 4-7 straipsniai). Aptariamu atveju šia institucija yra Lietuvos Odontologų rūmai. 4. Lietuvos Respublikoje siekiama prieinamos ir kokybiškos odontologinės pagalbos pacientams, ypač daug dėmesio skiriant burnos ligų profilaktikai, ypač vaikų ir jaunimo (Šešioliktosios Vyriausybės 2012-2016 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo
punktas);
veikianti pacientų teisių gynimo sistema, skiriamas nuolatinis dėmesys pacientų teisių gynimo ir žalos sveikatai atlyginimo sistemos tobulinimui ir informacijos teikimui pacientams (LRV programos 277 punktas);
paslaugų vartotojų ir pacientų teisės, taip didinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą (2014-2020 metų Nacionalinės pažangos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482, 2.1.4.8 punktas). Pažymėtina, kad visi anksčiau išvardinti teisės aktų reikalavimai šiuo metu sistemingai yra įgyvendinami Lietuvos Odontologų rūmų (toliau – Rūmai), vykdant pastarųjų kasdienę veiklą bei užtikrinant valstybės deleguotų licencijavimo bei akreditavimo funkcijų taikymą, o taip pat bendradarbiaujant su įvairiomis pacientų organizacijomis. Mūsų žiniomis:
gydymo įstaigų bei teikiamų medicinos paslaugų patikrinimus.
Šie patikrinimai vykdomi tiek planine tvarka, tiek reaguojant į pacientų skundus. Derėtų pasidžiaugti, kad Rūmai, būdama odontologų savivaldos struktūra, pirmiausia užtikrina objektyvumą ir pagrįstumą savo sprendimuose, prisideda prie medicinos paslaugų kokybės gerinimo ir pacientų teisių užtikrinimo. 2. Aktyviai dalyvauja odontologijos gydymo įstaigų viešinimo priežiūroje, siekdami, kad pacientą pasiektų tik objektyvi, pagrįsta ir sąžininga informacija apie šias įstaigas, jų teikiamas paslaugas bei pastarųjų kainas;
ne kartą organizuodavo informacijos skleidimo projektus, skirtus odontologinių susirgimų profilaktikai. Tenka pasidžiaugti, kad pastaruoju metu daugėja projektų, skirtų burnos ligų, ypač jaunimo tarpe, profilaktikai. Akivaizdu, kad šiuo metu esama odontologijos srities reguliavimo, licencijavimo, kontrolės bei priežiūros sistema, administruojama ir prižiūrima Rūmų, yra stabili, nuosekli ir pakankama, saugant pacientų teises ir teisėtus interesus. Tuo tarpu vertinant Įstatymo projektą, nėra aišku:
1Kodėl reikia keisti esamą reguliavimą? Kokią naudą pacientui atneštų naujai siūlomas reguliavimas? 2. Kaip toliau būtų vykdomos anksčiau
nurodytos teisės aktų funkcijos (užtikrinamos pacientų teisės ir teisėti lūkesčiai), jeigu odontologų licencijavimas bus išdalintas tarp Rūmų (Rūmų narių licencijavimas) ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM (ne Rūmų narių licencijavimas)? 3. Kaip bus užtikrintas sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės tęstinumas (ypatingai svarbi sąlyga, ginant paciento teises bei teisėtus interesus), jeigu odontologų licencijavimas bus išskaidytas tarp dviejų institucijų, o odontologų gydymo įstaigų licencijavimas ir akreditavimas būtų perduotas Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie SAM?
Kur turėtų kreiptis pacientas dėl savo interesų gynimo, jeigu bus skirtingos tą pačią rinką prižiūrinčios institucijos? 4. Ar Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie SAM bus skirtas finansavimas Rūmų funkcijoms vykdyti? Jeigu numatoma priimti tokį sprendimą, būtina suvokti jo pagrindimą, nes šiuo metu Rūmų funkcijoms įgyvendinti, mūsų žiniomis, nėra skiriamas valstybės finansavimas. Akivaizdu, jeigu valstybė šiuo metu turi papildomų biudžeto lėšų, efektyviau ir naudingiau būtų skirti jas sveikatos priežiūros paslaugų bei vaistinių preparatų kompensavimui, o ne viešojo administravimo funkcijų dubliavimui. Tikimės, kad pateiktos pastabos bei pasiūlymai bus išgirsti ir įvertinti Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto. Viliamės, kad priimti sprendimai bus nukreipti į Lietuvos pacientų gerovę bei interesų apsaugą. Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba (toliau – LPOAT), atstovauja apie 1 mln. gyventojų, sergančių įvairių grupių pačiomis sunkiausiomis lėtinėmis ligomis (artrito, astmos, Bechterevo, diabeto, epilepsijos, krūties, galvos smegenų ir kitomis vėžio, nefrologinėmis, onkohematologinėmis, osteoporozės, sutrikusios psichikos, Parkinsono ligomis sergančių, žemaūgių, storulių, laringehtomuotų, stomuotų žmonių, nacionalinę donorų asociaciją, celiakijos ir maisto netoleravimo draugiją, akromegalija ir kitomis hipofizės, retomis onkologinėmis, tinklainės ligomis bei cistine fibroze), susivienijusių 29 asociacijų, kuriose yra per 20 tūkst. narių.
LPOAT yra Tarptautinio pacientų organizacijų aljanso ir Europos pacientų forumo narė, gina ir atstovauja pacientų interesams ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėse organizacijose. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projektas parengtas siekiant skaidresnės, objektyvesnės, labiau Rūmų nariams ir pacientams atviros odontologų savivaldos, todėl neaišku kokią žalą Lietuvos pacientams įžvelgia pastabų teikėjai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, 2015-07-31 Sveikatos apsaugos ministerija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3 087(2) (toliau - Projektas) ir teikia šią nuomonę. Projekto 4 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos odontologų rūmai (toliau - Rūmai) išduoda odontologijos praktikos ir burnos priežiūros specialisto praktikos licencijas. Projekto 6 str. 4 d. 4 p. - odontologui ar burnos priežiūros specialistui (toliau - specialistas) išstojus iš Rūmų, jo veiklą licencijuoja Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Tarnyba).
Manytume, kad toks reglamentavimas sukurtų specialistams nepagrįstą ir neproporcingą administracinę naštą, kadangi specialistui išstojus iš Rūmų reikėtų kreiptis į Tarnybą dėl naujos licencijos išdavimo, nors išstojimas iš Rūmų neturi jokios įtakos specialisto kompetencijai, kuri buvo Rūmų patikrinta prieš išduodant licenciją. Be to, Projekte nėra nustatyta, kad Rūmų išduota licencija specialistui išstojus iš Rūmų tampa negaliojančia. Taip pat pritartina Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. birželio 8 d. išvadoje Nr. XIIP-3087(2) (toliau - Išvada) pateiktai 6 pastabai, kad Projekte numatytas dvejopas specialistų licencijavimas (kai licencijas išduoda Rūmai arba Tarnyba), suponuotų nevienodą licencijų išdavimo praktiką. Svarbu ir tai, kad Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo 9 str. 2 p. nustatyta, kad odontologas Rūmų nariu tapti privalo, todėl nekeičiant Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo, Projekto 6 str. 4 d. 4 p., numatantis galimybę išstoti iš Rūmų, prieštarautų minėtai Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo 9 str. 2 p. nuostatai. Be to, ir Projekto 6 str. 1 d. taip pat suponuoja, kad visi specialistai privalo tapti Rūmų nariais. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas byloje Nr.
44/06 nagrinėjo analogišką - privalomosios narystės Lietuvos Respublikos Antstolių rūmuose - klausimą ir 2008 m. sausio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 45 straipsnio 3, 5 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad įstatymu gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad buvimas tokios asociacijos nariu būtų būtina vertimosi atitinkama profesine veikla sąlyga, taip pat kad antstolių privaloma narystė Antstolių rūmuose yra neatskiriama nuo asmens laisvo apsisprendimo būti antstoliu. Šis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimas pagrindžia tokių valstybės reguliuojamų profesijų savivaldos būtinybę, privalomos narystės buvimą, siekiant užtikrinti profesijos sutelktumą, profesijos veiklos kontrolę, vienodus standartus, taip užtikrinant viešąjį interesą ir tinkamą viešųjų funkcijų vykdymą. Pritarti iš dalies
licencijų išdavimo praktikos odontologijos specialistams, siūloma specialistų licencijavimo funkciją perduoti vienai kompetentingai institucijai – Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai. 2. Numatoma teikti lydinčiuosius Odontologijos praktikos ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymų projektus, kuriuose, be kita ko, būtų patikslintos ir minėtos tarnybos funkcijos bei išbraukiama odontologų priklausymo Odontologų rūmams pareiga. 2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, 2015-07-31 Projekto 8 str. 4 d. nustatyta, kad Rūmų organų nariai, vykdydami jiems pavestas funkcijas, ir (ar) kiti jų funkcijoms vykdyti pasitelkti asmenys, negali reikalauti jiems pateikti konfidencialios Rūmų narių informacijos, apimančios finansinę bei nenuasmenintą pacientų informaciją.
Pažymėtina, kad Rūmai, kaip licencijas specialistams išduodanti institucija, gaudami nuasmenintą informaciją, negalės užtikrinti jiems tinkamo licencijuojamos veiklos vykdymo, įskaitant specialistų profesinės kompetencijos vertinimą ir sprendimą dėl specialisto tinkamumo vykdyti profesinę veiklą (Projekto 13 str. 1 d. 2 p.) t. y. tinkamai išnagrinėti pacientų skundus ir prašymus, kuriuos gauna iš įvairių institucijų dėl specialistų veiklos. Pritarti
ministerija, 2015-07-31 Nėra aišku, koks licencijų registras yra nurodytas Projekto 13 str. 4 d. - ar tai Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų praktikos licencijų registras, nurodytas Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo 4 str. 13 d., ar koks kitas. Siūlytina šią nuostatą patikslinti. Pastebėtina, kad ne visi Projekto straipsniai (13 str. 4 d. antrasis sakinys) yra suderinti su Projekto 14 str., 4 d. nuostata, kad odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo ir akreditavimo funkcijas vykdo Tarnyba. Taip pat pritartina Išvados 13 p. pateiktai pastabai. Be to, pažymėtina, kad odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimui Tarnybai reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, tačiau Projekto aiškinamajame rašte tai nenurodyta. Pritarti
ministerija, 2015-07-31 Atsižvelgiant į tai, kad skundų padavimo terminai yra nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (33, 34 str.), siūlytina atsisakyti
ministerija, 2015-07-31 Projekto 10 str.
užsiimti odontologijos praktika. Pažymėtina, kad toks licencijos galiojimo stabdymo pagrindas nėra numatytas Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo 7 str. 1 ir 2 d. Be to, kaip nurodyta ir Išvadoje, Rūmų pirmininkas 4 metus neužsiėmęs odontologijos praktika gali prarasti kvalifikaciją. Pritarti
ministerija, 2015-07-31 Pritartina ir kitoms Išvadoje Projektui pateiktoms pastaboms. Dėl Išvados 2 pastabos informuojame, kad Sveikatos apsaugos ministerija šiuo metu rengia Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros specialisto praktikos įstatymo projektą (Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. 1-1246 naują redakciją), kuriuo siūloma reglamentuoti tiek odontologų, tiek burnos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos įgijimo sąlygas, teisės verstis atitinkamai odontologijos ar burnos priežiūros praktika įgijimo, įgyvendinimo ir praradimo sąlygas bei pagrindines jų profesines teises ir pareigas. Atsižvelgti
7Lietuvos sveikatos mokslų universitetas,
2015-07-27 Vykdydami Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2015-06-22 pavedimą Nr. S-2015-4027 išnagrinėjome Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą NR. XIIP-3087(2) (toliau – Projektas), su juo susijusius lydinčius dokumentus, gautas pastabas bei pasiūlymus Projektui. Teikiame mūsų pastabas ir pasiūlymus. 1. Lietuvos Odontologų rūmai (toliau – Rūmai) yra Odontologų savivaldą įgyvendinantis viešasis juridinis asmuo, kurio funkcijas, valdymo ir veiklos ypatumus nustato Odontologų rūmų įstatymas Nr. IX-1929, 2013.12.18.
IX-1929, 2013.12.18. LR Odontologų rūmai atvira, skaidriai ir efektyviai valdoma savivaldos institucija, per savo gyvavimo laikotarpį dėl savo veiklos negavusi nepasitenkinimo pareiškimų iš odontologų rūmų bendruomenės narių ar valdžios institucijų privalo išlaikyti savarankiškumą bei autonomiją, išlaikant privalomos narystės bei narių (gydytojų odontologų bei burnos priežiūros specialistų) licencijavimo, odontologijos asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) licencijavimo bei akreditavimo funkcijas. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Rūmai yra aukščiausia profesinės odontologų bei burnos priežiūros specialistų (toliau Projekte šiems specialistams kartu apibrėžti vartojama sąvoka „odontologai“) bendruomenės valdymo, teisių bei teisėtų lūkesčių įgyvendinimo, profesinės kompetencijos ugdymo bei tobulinimo struktūra. Rūmai yra įkurti 2004 metais, susivienijus įvairių odontologų profesinių draugijų, klubų, bendruomenių bei kitų organizacijų nariams, sujungus savo jėgas ir pastangas, kurių dėka buvo įsteigta nepriklausoma, savarankiška, profesiniu pagrindu grįsta bei viešojo intereso funkcijas vykdanti organizacija, kuriai pati valstybė – Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu – suteikė atitinkamas teises bei pareigas:
Sveikatos apsaugos ministerija, nustatyti odontologų licencijavimo, odontologijos ASPĮ licencijavimo bei akreditavimo funkcijas bei vykdyti šias funkcijas;
Švietimo ir mokslo ministerija, aukštosiomis mokyklomis (universitetais) spręsti odontologų formalaus ir neformalaus švietimo klausimus, organizuoti odontologų kvalifikacijos kėlimą bei visuomenės medicininį švietimą.
Daugelį metų bendradarbiaudami su Rūmais, galime teigti, kad valstybės deleguotos funkcijos vykdomos nuosekliai ir atsakingai; Rūmai tapo svarbių tiek odontologų bendruomenės, tiek plačios visuomenės ramsčiu atvirose diskusijose dėl odontologijos paslaugų kokybės, reikalavimų technologinei pažangai odontologijoje, naujų mokymo bei kvalifikacijos kėlimo modulių diegimo. Pabrėžiame, kad tik esant dabartiniam – privalomos narystės Rūmuose bei odontologų licencijavimo, odontologijos ASPĮ licencijavimo ir akreditavimo per Rūmus – modeliui, yra galimas tinkamas specialistų savivaldos ir autonomijos užtikrinimas
Respublikos asociacijų įstatymo nustatytoms Rūmų veiklos garantijoms. Rūmai yra asociacija, kurios nekontroliuoja jokie kiti juridiniai asmenys, todėl valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir jos vidaus reikalus. Asociacijos valdymą vykdo tik asociacijos nariai – odontologai ir burnos priežiūros specialistai. Projekte siūlomi sprendimai dėl Rūmų nenuolatinių komisijų veiklos, procedūrinių dalykų (posėdžių sušaukimai, sprendimų priėmimai, informacijos teikimas ir pan.), Rūmų vidaus veiklos organizavimas yra pertekliniai ir nepagrįsti. Siūlome perkelti šį reguliavimą į Rūmų statutą (Rūmų veiklos vidinį dokumentą), kuris ir turėtų apibrėžti procedūrinius klausimus. 3. Projekto 6 straipsnio 4 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Rūmams nepriklausančių odontologų veiklą licencijuoja ir prižiūri Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija. Siūlomas reglamentavimas, pagal kurį asmenų, užsiimančių licencijuojama odontologine veikla priežiūrą vykdytų dvi skirtingos viešojo administravimo institucijos yra nepagrįstas ir teisiškai neteisingas, reguliavimas suardytų iki šiol sėkmingi egzistuojančią valstybės funkcijų vykdymo ir įgyvendinimo sistemą, sukeltų dviprasmybių, padidintų administracinę naštą. 4. Nepriimtina projekto 10 straipsnio 2 dalies nuostata, jog Rūmų tarybos pirmininką odontologo praktikos ar burnos priežiūros specialisto praktikos licencijos galiojimas stabdomas jo pareigų ėjimo laikotarpiu.
Manome, kad jog odontologijos praktika galėtų būti ribojama tam tikru mastu, bet ne visiškai uždraudžiama Apibendrinant šioje rašte išdėstytą:
projektu nėra naikinama Odontologų rūmų savivalda, todėl priėmus įstatymą odontologai galės ir toliau patys reguliuoti savo veiklą, spręsti aktualius klausimus, Rūmai galės atstovauti rūmų narius valstybės institucijose, teikti rūmų nariams teisinę, profesinę ar finansinę informaciją ir pagalbą, organizuoti rūmų narių kvalifikacijos kėlimą ir t.t. Įstatymo projektu siūloma kai kurias Rūmų vykdomas valstybės suteiktas funkcijas (įstaigų ir specialistų licencijavimo) perduoti valstybiniam reguliavimui. Manytina, kad privaloma narystė rūmuose, nevykdant minėtų valstybinių funkcijų, būtų nepateisinama, todėl siūloma odontologams suteikti galimybę patiems laisvai pasirinkti dėl priklausymo Odontologų rūmams. 2. Odontologų rūmai yra asociacija, kurios nekontroliuoja jokie juridiniai asmenys. Patobulintame įstatymo projekte nėra nuostatų, kuriomis numatoma kitiems juridiniams asmenims Odontologų rūmų kontrolė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad yra institucijų prižiūrinčių Rūmų veiklą, siūloma nustatyti, kad Odontologų rūmų veiklą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija. 3.
numatyta, kad tik įstatymų nenustatytais atvejais Valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus. 4. Siekiant neformuoti skirtingos licencijų išdavimo praktikos odontologijos specialistams, siūloma specialistų licencijavimo funkciją perduoti vienai kompetentingai institucijai – Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai. 5. Patobulintame įstatymo projekte nesiūloma riboti Odontologų rūmų pirmininko profesinės praktikos jo pareigų ėjimo laikotarpiu. 8. Vilniaus Universiteto, medicinos fakultetas, 2015-07-24 Vykdydami Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2015-06-17 pavedimą Nr. 111-S-22, išnagrinėjome Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3087(2) (toliau — Projektas), su juo susijusius lydinčius dokumentus bei šiuo metu jau gautas pastabas bei pasiūlymus Projektui. Toliau šiame rašte teikiame mūsų pastabas ir pasiūlymus. Rūmai buvo įsteigti daugiau kaip prieš 11 metų kaip nepriklausoma, savarankiška, profesiniu pagrindu grįsta bei viešojo intereso funkcijas vykdanti organizacija, kuriai pati valstybė — Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu — suteikė atitinkamas teises bei pareigas: a. Kontroliuoti odontologų atitikimą profesinei kompetencijai it kvalifikacijai, jų veiklos (profesinių pareigų) vykdymą; b. Autonomiškai, tačiau glaudžiant bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija, nustatyti odontologų licencijavimo, odontologijos ASP (licencijavimo bei akreditavimo funkcijas bei vykdyti šias funkcijas; c. Bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija, švietimo ir mokslo ministerija, aukštosiomis mokyklomis (universitetais) spręsti odontologų formalaus ir neformalaus švietimo klausimus, organizuoti odontologų kvalifikacijos kėlimą bei visuomenes medicininį švietimą.
Iki šiol rūmai yra aukščiausia profesinės odontologų bei burnos priežiūros specialistų bendruomenės valdymo, teisių bei teisėtų lūkesčių įgyvendinimo, profesines kompetencijos ugdymo bet tobulinimo struktūra. Daugelį metų VU MF Odontologijos institutas bendradarbiaudamas su Rūmais daugeliu odontologams svarbių klausimų (įskaitant gydytojų odontologų bei gydytojų odontologų specialistų ruošimą), nepastebėjo, jog valstybes deleguotos funkcijos nebūtų vykdomos nuosekliai ir atsakingai. Manome, kad jeigu valstybes deleguotos funkcijos buvo ir yra vykdomos ir skundų šiuo atžvilgiu nėra (apie tai neminima rate), matyt reikėtų gerai apsvarstyti numatomų pakeitimų svarbą it įtaką funkcijų vykdymui bei kokybei. Akivaizdu, kad esamam Rūmų modeliui, galimas tinkamas specialistų savivaldos ir autonomijos užtikrinimas. Todėl matyt Lietuvos Odontologų rūmai (toliau — Rūmai) turėtų išlaikyti savarankiškumą bei autonomiją, išlaikant privalomos narystės bei narių (gydytojų odontologų bei burnos priežiūros specialistų) licencijavimo, odontologijos asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau — ASPĮ) licencijavimo bei akreditavimo funkcijas, nebent yra matomi šios veiklos prieštaravimai Lietuvos respublikoje galiojantiems įstatymams. Taip pat abejones kelia projekte siūlomas reguliavimas, kuris galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nustatytoms Rūmų veiklos garantijoms, nes Ramai pagal savo formą yra asociacija, todėl valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir jos vidaus reikalus.
Projektu siūlomas reguliavimas manome suardytų iki šiol sėkmingai egzistuojančią valstybės funkcijų vykdymo ir įgyvendinimo sistemą. Taipogi nei pačiame Projekte, nei jį lydinčiuose dokumentuose nebuvo pateikta priežasčių paskatinusių įvesti dvigubą odontologų licencijavimo sistemą. Akivaizdu, kai veiklos kontrole yra išdalinama tarp skirtingų organizacijų, kaip pvz. siūloma Ramų ir VASPVT, neaišku ar nesudarys pagrindo neefektyvios bei nenuoseklios sistemos atsiradimui, sumažins akademinės bendruomenės įsitraukimą į specialistų kvalifikacijos tobulinimo bei ugdymo procesą. Tokie veiksmai turėtų būti gerai apgalvoti, nes prieš kuriant pagrindą naujai sistemai būtina įsitikinti naujosios privalumais. Projekte pateiktui siūlymui dėl akademines bendruomenes bei visuomenes narių dalyvavimo Rūmų komisijų veikloje pritariame, nes tai suteiktų papildomą skaidrumą, efektyvume priimamiems sprendimams bei žinių plėtra visuomenėje apie Ramų bei Lietuvos odontologijos veiklą. Tuo pačiu atkreipiame Jūsų dėmesį, kad įprastai akademinės bendruomenės narių įtraukimas į įvairias komisijas, komitetus ir pan., jeigu tai tiesiogiai nėra susiję su aukštosios mokyklos funkcijų vykdymu (o Projekte naktinėjamu atveju tai nėra susiję su aukštųjų mokyklų funkcijų vykdymu), turėtų būti laikomas akademinio eksperto dalyvavimu ir turėtų būti atitinkamai apmokamas. Taigi, įgyvendinant Projekte patektą pasiūlymą, manome, kad būtina papildyti Projekto straipsnį su pavedimu Vyriausybei numatyti finansavimą asmenims.
Neišsprendus aptariamo finansavimo klausimo, Rūmų komisijų veikla gali būti suvaržyta, kadangi asmenims, nebus motyvacijos dalyvauti komisijų veikloje, o tai gali apsunkinti sprendimų priėmimą. Pritarti iš dalies
Odontologų rūmų savivalda, todėl priėmus įstatymą odontologai galės ir toliau patys reguliuoti savo veiklą, spręsti aktualius klausimus, Rūmai galės atstovauti rūmų narius valstybės institucijose, teikti rūmų nariams teisinę, profesinę ar finansinę informaciją ir pagalbą, organizuoti rūmų narių kvalifikacijos kėlimą ir t.t. Įstatymo projektu siūloma kai kurias Rūmų vykdomas valstybės suteiktas funkcijas (įstaigų ir specialistų licencijavimo) perduoti valstybiniam reguliavimui. Manytina, kad privaloma narystė rūmuose, nevykdant minėtų valstybinių funkcijų, būtų nepateisinama, todėl siūloma odontologams suteikti galimybę patiems laisvai pasirinkti dėl priklausymo Odontologų rūmams. 2. Odontologų rūmai yra asociacija, kurios nekontroliuoja jokie juridiniai asmenys. Patobulintame įstatymo projekte nėra nuostatų, kuriomis numatoma kitiems juridiniams asmenims Odontologų rūmų kontrolė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad yra institucijų prižiūrinčių Rūmų veiklą, siūloma nustatyti, kad Odontologų rūmų veiklą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija. 3. Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje numatyta, kad tik įstatymų nenustatytais atvejais Valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus. 4. Siekiant neformuoti skirtingos licencijų išdavimo praktikos odontologijos specialistams, siūloma specialistų licencijavimo funkciją perduoti vienai kompetentingai institucijai – Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai. 5.
nesiūloma riboti Odontologų rūmų pirmininko profesinės praktikos jo pareigų ėjimo laikotarpiu. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto siūlomas sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Sveikatos reikalų komitetas, 2015-11-111 P Argumentai: pasiūlymai teikiami, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Sveikatos apsaugos ministerijos, Komiteto neetatinių ekspertų ir kitų suinteresuotų organizacijų ir institucijų pastabas, kurioms pritarė Sveikatos reikalų komitetas. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 nauja
redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymą Nr. IX-1929 ir jį išdėstyti taip:
nustato Lietuvos Respublikos odontologų rūmų (toliau – Rūmai) funkcijas, valdymo ir veiklos ypatumus. 2. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatyme ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme. 2 straipsnis. Rūmų teisinis statusas
nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris vienija odontologus ir burnos priežiūros specialistus ir įgyvendina jų savivaldą.
Rūmų kaip juridinio asmens teisinė forma yra asociacija. 2. Rūmų veiklą reglamentuoja šis įstatymas, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, kiek šis įstatymas nenustato kitaip, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų statutas (toliau – Rūmų statutas), Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai. 3 straipsnis. Rūmų uždaviniai Rūmai:
1) įgyvendina odontologų ir burnos priežiūros specialistų savivaldą ir koordinuoja jų profesinės praktikos veiklą;
2) vykdo sveikatos sistemos strateginius uždavinius odontologijos ir burnos priežiūros praktikos ir jos kontrolės srityje;
3) rūpinasi odontologijos ir burnos priežiūros praktikos Lietuvos Respublikoje plėtra, pacientų švietimu,
straipsnis. Rūmų funkcijos ir teisės
1Rūmų funkcijos:
1) kontroliuoti, kad Rūmų nariai tinkamai atliktų savo profesines pareigas, laikytųsi Odontologų profesinės etikos kodekso ir Rūmų statuto nuostatų reikalavimų;
2) derinant su universitetais spręsti odontologų ir burnos priežiūros specialistų formalaus ir neformalaus švietimo klausimus;
3) spręsti odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos veiklos gerinimo klausimus;
4) organizuoti visuomenės medicininį švietimą;
5) organizuoti Rūmų narių kvalifikacijos kėlimą;
6) teikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija) su Rūmų veikla susijusią ataskaitą šiame įstatyme nustatyta tvarka;
7) nustatyti Rūmų nario pažymėjimo formą. 2. Rūmai gali atlikti ir kitas Rūmų statute numatytas funkcijas. 3.
teisę:
1) teisės aktų nustatyta tvarka rinkti, kaupti ir apibendrinti informaciją apie odontologijos ir burnos priežiūros praktiką;
2) gauti iš savo narių informaciją, susijusią su jų vykdoma profesine praktika, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją;
3) teikti paslaugas Rūmų statute nustatyta tvarka;
4) ginti savo narių teises, teikti jiems visokeriopą pagalbą sprendžiant profesinius, socialinius, ekonominius ir kitus klausimus;
5) atstovauti savo narių interesams valstybės ir savivaldybių institucijose sprendžiant odontologijos ir burnos priežiūros praktikos organizavimo, finansavimo, kainodaros ir kitus klausimus;
6) organizuoti kursus, seminarus ir kitus odontologų ir burnos priežiūros specialistų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo renginius;
7) plėtoti ir remti prioritetines odontologijos mokslo kryptis, tirti odontologų ir burnos priežiūros specialistų paklausą, dalyvauti rengiant mokslo ir studijų institucijų vykdomas odontologų, burnos higienos, dantų technologijos ar odontologinės priežiūros studijų programas;
8) kitas teisės aktų nustatytas teises. 5 straipsnis. Rūmų teritoriniai skyriai
teritorinius skyrius – Rūmų filialus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Juos steigia Rūmų taryba Rūmų statute nustatyta tvarka. 2. Teritorinių skyrių veiklos teritoriją, funkcijas ir uždavinius, valdymą, teises, pareigas ir atskaitomybę nustato Rūmų statutas ir teritorinių skyrių nuostatai. ANTRASIS SKIRSNIS
6 straipsnis. Rūmų nariai
būti kiekvienas odontologas ar burnos priežiūros specialistas, turintis atitinkamos profesinės praktikos licenciją ir vykdantis odontologijos ar burnos priežiūros praktiką nuo jo įrašymo į Rūmų narių sąrašą. 2.
2. Asmenys, norintys tapti Rūmų nariais ir atitinkantys Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatyme nustatytus profesinės kvalifikacijos reikalavimus bei įstatymų nustatyta tvarka gavę licenciją užsiimti atitinkama praktika, Rūmų tarybai pateikia užpildytą Rūmų tarybos patvirtintos formos prašymą įrašyti juos į Rūmų narių sąrašą. 3. Rūmų tarybos nutarimas įrašyti asmenį į Rūmų narių sąrašą priimamas ir Rūmų nario pažymėjimas išduodamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų pateikimo dienos. Įrašymas į Rūmų narių sąrašą patvirtinamas Rūmų tarybos nutarimu. 4. Rūmų narių sąrašą tvarko Rūmų taryba. Rūmų nario pažymėjimo formą ir pagrindinius rekvizitus nustato ir tvirtina Rūmų taryba, laikydamasi Rūmų statute nustatytos tvarkos. 5. Rūmų taryba atsisako įrašyti asmenį į Rūmų narių sąrašą, jeigu jis neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, arba pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Rūmų tarybos atsisakymas įrašyti odontologą ar burnos priežiūros specialistą į Rūmų narių sąrašą turi būti pateiktas raštu, aiškiai nurodant tokio atsisakymo motyvus. Rūmų tarybos atsisakymas įrašyti odontologą ar burnos priežiūros specialistą į Rūmų narių sąrašą skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. 6. Narystė Rūmuose nutrūksta:
1) Rūmams nutraukus savo veiklą;
2) Rūmų nariui mirus;
3) odontologui ar burnos priežiūros specialistui nutraukus profesinę praktiką;
4) Rūmų nariui pateikus prašymą išstoti iš Rūmų narių. 7. Išsami narystės Rūmuose tvarka nustatoma Rūmų statute. 7 straipsnis. Rūmų narių teisės ir pareigos
teisę:
1) dalyvauti ir balsuoti visuotiniame narių susirinkime;
2) rinkti ir būti išrinktas į Rūmų organus;
3) gauti informaciją apie Rūmų veiklą;
4) naudotis Rūmų teikiamomis paslaugomis;
5) kreiptis su prašymais, paklausimais ir skundais į Rūmų organus Rūmų statute nustatyta tvarka;
6) apskųsti teismui Rūmų organų sprendimus;
7) teikti Rūmų organams pasiūlymus ir pastabas dėl Rūmų veiklos. 2.
turėti ir kitų šiame įstatyme, Rūmų statute ir Odontologų profesinės etikos kodekse nustatytų teisių. 3. Rūmų narys privalo:
1) nustatytu laiku mokėti Rūmų nario mokestį;
2) laikytis Rūmų statuto ir Odontologų profesinės etikos kodekso;
3) vykdyti privalomus Rūmų valdymo ar kitų organų sprendimus;
4) teikti informaciją apie savo praktikos veiklą, kaip numatyta Rūmų statute;
5) vykdyti kitas Rūmų statute ir Odontologų profesinės etikos kodekse nustatytas pareigas. 4. Visi Rūmų nariai, dalyvaudami Rūmų veikloje, turi lygias teises. TREČIASIS SKIRSNIS
yra:
1) visuotinis Rūmų narių susirinkimas;
2) Rūmų taryba;
3) Rūmų garbės teismas;
4) nuolatinės Rūmų komisijos ir laikinosios darbo grupės;
5) revizijos komisija. 2. Tas pats asmuo vienu metu gali būti arba Rūmų tarybos, arba Rūmų garbės teismo, arba revizijos komisijos nariu. 3. Rūmų organų nariai privalo sąžiningai atlikti jiems pavestas funkcijas, laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, užtikrinti konfidencialios ir (ar) komercinę paslaptį sudarančios informacijos, gautos atliekant pavestas funkcijas, apsaugos ir nenaudoti jos kitokiems negu pavestų funkcijų atlikimo tikslams. Pažeidę šioje dalyje nurodytos informacijos apsaugos nuostatas Rūmų organų nariai atsako įstatymų nustatyta tvarka. 4. Rūmų organų nariai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, ir (ar) kiti jų funkcijoms atlikti pasitelkti asmenys negali reikalauti pateikti jiems konfidencialią Rūmų narių informaciją, apimančią finansinę ar kitokią komercinę paslaptį sudarančią informaciją. 5. Rūmų organų nariai, neatliekantys savo pareigų ir (ar) atliekantys jas netinkamai, visuotinio Rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka gali būti atšaukiami iš pareigų nepasibaigus kadencijai. 6. Visi Rūmų organų sprendimai, kuriems šiame įstatyme nenustatyta speciali apskundimo tvarka, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos. 9 straipsnis.
narių susirinkimas (toliau – visuotinis narių susirinkimas) yra aukščiausiasis Rūmų organas. Eilinį visuotinį narių susirinkimą Rūmų taryba šaukia ne rečiau kaip kartą per metus. Tarybos sprendimu gali būti šaukiamas ir neeilinis susirinkimas. 2. Visuotinis narių susirinkimas:
1) priima ir keičia Rūmų statutą;
2) renka ir atšaukia Rūmų tarybą;
3) renka ir atšaukia revizijos komisiją, po 6 Rūmų garbės teismo ir nuolatinių komisijų narius, tvirtina revizijos komisijos ir Rūmų garbės teismo nuostatus;
4) nustato Rūmų nario mokesčio dydį;
5) tvirtina Rūmų biudžetą;
6) tvirtina Odontologų profesinės etikos kodeksą;
7) priima sprendimą dėl Rūmų reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo;
8) svarsto Rūmų revizijos komisijos pateiktą išvadą dėl Rūmų finansinės veiklos ataskaitos ir tvirtina metinius Rūmų finansinės veiklos patikros aktus;
9) tvirtina Rūmų strateginį veiklos planą ir Rūmų organų metines veiklos ataskaitas;
10) tvirtina Rūmų organų narių išlaidų kompensavimo metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, nustato narių išlaidų dėl veiklos Rūmų valdymo organuose kompensavimo tvarką;
11) sprendžia kitus šiame įstatyme ir Rūmų statute nurodytus klausimus. 3. Apie visuotinio narių susirinkimo laiką ir vietą Rūmų nariai informuojami Rūmų interneto svetainėje likus ne mažiau kaip 30 dienų iki visuotinio narių susirinkimo, pateikiant visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę. Visuotinis narių susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/3 visų Rūmų narių. Susirinkimui pirmininkauja Rūmų tarybos pirmininkas arba jo pavedimu kitas Rūmų tarybos narys. Sprendimai, išskyrus sprendimą, nurodytą šio straipsnio 2 dalies
lygiai, lemia visuotinio narių susirinkimo pirmininko balsas. Visuotinio narių susirinkimo protokolus pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.
Visuotinio narių susirinkimo protokolai skelbiami viešai Rūmų interneto svetainėje ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visuotinio narių susirinkimo dienos. 4. Sprendimas reorganizuoti, likviduoti ar pertvarkyti Rūmus priimamas ne mažesne kaip 2/3 visų visuotiniame narių susirinkime dalyvaujančių narių balsų dauguma. 5. Jeigu visuotiniame narių susirinkime nėra kvorumo, Rūmų statute nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vieną mėnesį turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas. Jis turi teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, išskyrus sprendimą, nurodytą šio straipsnio 2 dalies 7 punkte, neatsižvelgdamas į dalyvaujančių narių skaičiaų, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. 6. Rūmų statute gali būti nustatyta, kad vietoj visuotinio narių susirinkimo šaukiamas narių įgaliotinių susirinkimas (konferencija), kuris vykdo šiame straipsnyje ir kitas šiame įstatyme nustatytas visuotinio narių susirinkimo funkcijas, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytą funkciją. Narių įgaliotinių susirinkimo (konferencijos) dalyvių skaičių, atstovavimo principus nustato Rūmų statutas. 10 straipsnis. Rūmų taryba
Rūmų valdymo organas. 2. Rūmų tarybą sudaro 21 narys. Juos 4 metų laikotarpiui iš Rūmų narių Rūmų statuto nustatyta tvarka renka visuotinis narių susirinkimas, išskyrus 5 teritorinių skyrių atstovus, kurie yra Rūmų tarybos nariai ex officio. 3. Rūmų tarybos pirmininką pirmojo posėdžio metu išrenka Rūmų tarybos nariai. 4. Rūmų tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų jos narių, o priimti sprendimai yra teisėti, jeigu už juos balsuoja ne mažiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių narių. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamas yra posėdžio pirmininko balsas. Posėdžiui pirmininkauja Rūmų tarybos pirmininkas arba jo pavedimu kitas Rūmų tarybos narys.
Posėdžio protokolus pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius. 5. Be Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo valdymo organui priskirtų funkcijų, Rūmų taryba:
1) šaukia visuotinį narių susirinkimą;
2) priima sprendimus dėl asmens įrašymo į Rūmų narių sąrašą ir išbraukimo iš jo, tvarko Rūmų narių sąrašą;
3) tvirtina nuolatinių Rūmų komisijų nuostatus ir darbo reglamentus ir sudaro laikinąsias darbo grupes;
4) užtikrina informacijos apie Rūmų veiklą viešumą ir prieinamumą;
5) organizuoja Rūmų narių kvalifikacijos kėlimą;
6) nustato nario mokesčio mokėjimo tvarką;
7) skiria laikinųjų darbo grupių narius;
8) rengia ir teikia visuotiniam narių susirinkimui strateginį Rūmų veiklos planą;
9) Rūmų statute nustatyta tvarka steigia Rūmų teritorinius skyrius ir tvirtina jų nuostatus. 6. Rūmų taryba turi teisę:
1) nepažeisdama šio įstatymo 8 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų, gauti iš Rūmų narių informaciją, susijusią su jų vykdoma odontologijos ar burnos priežiūros praktika;
2) dalyvauti rengiant teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūrą ir susijusių su odontologijos ar burnos priežiūros praktika, projektus. 7. Rūmų taryba gali turėti ir kitų šiame įstatyme ir Rūmų statute nustatytų funkcijų ir teisių. 11 straipsnis. Rūmų revizijos komisija
komisija yra Rūmų kontrolės organas. Ją 4 metams iš Rūmų narių renka visuotinis narių susirinkimas. Rūmų revizijos komisija sudaroma iš 5 narių. 2.
komisija:
1) kontroliuoja Rūmų finansinę veiklą;
2) kontroliuoja teritorinių skyrių finansinę veiklą;
3) tikrina Rūmų finansinės veiklos ataskaitas ir teikia išvadas visuotiniam narių susirinkimui;
4) kiekvienais metais rengia Rūmų finansinės veiklos patikros aktus ir teikia juos visuotiniam narių susirinkimui tvirtinti;
5) organizuoja kiekvienų finansinių metų finansinės veiklos atskaitomybės ir metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepriklausomą auditą ir teikia jo išvadas Rūmų tarybai bei visuotiniam narių susirinkimui;
6) įgyvendina strateginio Rūmų veiklos plano rezultatų stebėseną;
7) atlieka kitas šiame įstatyme ir Rūmų statute nustatytas funkcijas. 3. Rūmų revizijos komisijos darbo tvarką nustato revizijos komisijos nuostatai. 12 straipsnis. Rūmų garbės teismas
teismas yra Rūmų organas, kuris, vadovaudamasis šiuo įstatymu, Odontologų profesinės etikos kodeksu ir savo veiklos nuostatais, nagrinėja Rūmų narių drausmės bylas dėl Odontologų profesinės veiklos etikos kodekso pažeidimų. 2. Rūmų garbės teismą sudaro 9 nariai. Reikalavimus asmenims, kurie gali būti Rūmų garbės teismo nariais, nustato Rūmų statutas. 3. Rūmų garbės teismas sudaromas šia tvarka:
1) 6 narius, iš kurių 3 nariai yra Rūmų nariai, o kiti 3 – Rūmams nepriklausantys asociacijų ir (ar) akademinės visuomenės atstovai, renka visuotinis narių susirinkimas. Jų kandidatūras (ne mažiau kaip 5 Rūmų narius ir ne mažiau kaip 5 Rūmams nepriklausančius asociacijų ir (ar) akademinės visuomenės atstovus) visuotiniam narių susirinkimui pasiūlo Rūmų taryba. Rūmų narys visuotinio narių susirinkimo metu gali balsuoti už ne daugiau kaip 3 Rūmų narius ir ne daugiau kaip 3 Rūmams nepriklausančius asociacijų ir (ar) akademinės visuomenės atstovus.
Rūmų garbės teismo nariais tampa tie 3 Rūmų nariai ir 3 Rūmams nepriklausantys asociacijų ir (ar) akademinės visuomenės atstovai, kurie surenka daugiausia balsų;
2) 3 narius skiria sveikatos apsaugos ministras iš Sveikatos apsaugos ministerijos ar jai pavaldžių įstaigų. 4. Rūmų garbės teismo nariai, susirinkę į pirmąjį posėdį, Rūmų statute nustatyta tvarka renka Rūmų garbės teismo pirmininką ir sekretorių. 5. Rūmų garbės teismo narių kadencijos trukmė – 4 metai. Tie patys asmenys Rūmų garbės teismo nariais gali būti renkami ar skiriami ne ilgiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 6. Rūmų garbės teismas gali nagrinėti bylas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 5 nariai. Sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Rūmų garbės teismo sprendimai yra vieši. 7. Visi Rūmų garbės teismo posėdžiai yra protokoluojami. Protokolai yra paskelbiami viešai Rūmų interneto svetainėje ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Rūmų garbės teismo posėdžio dienos, išskyrus atvejus, kai protokolų turinį sudaro duomenys, kurie, vadovaujantis teisės aktais, negali būti skelbiami viešai. Tokiais atvejais viešai Rūmų interneto svetainėje ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Rūmų garbės teismo posėdžio dienos paskelbiami tokių protokolų išrašai, pašalinus iš jų viešai neskelbtiną informaciją. 13 straipsnis. Nuolatinės Rūmų komisijos ir laikinosios darbo grupės
įgyvendinti yra sudaromos šios nuolatinės Rūmų komisijos:
1) Neformaliojo švietimo komisija, kuri nustato, organizuoja ir įgyvendina Rūmų narių profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarką, kontroliuoja profesinės kvalifikacijos tobulinimą, atlieka jo vertinimą, priima sprendimus dėl odontologų profesinės kvalifikacijos pripažinimo.
Neformaliojo švietimo komisijos darbo tvarką nustato Rūmų tarybos pirmininko patvirtinti nuostatai ir darbo reglamentas;
2) Profesinės kompetencijos vertinimo komisija, kuri sprendžia dėl odontologų profesinės kompetencijos ir tinkamumo vykdyti profesinę veiklą. Profesinės kompetencijos vertinimo komisijos darbo tvarką nustato Rūmų tarybos pirmininko patvirtinti nuostatai ir darbo reglamentas. 2. Kiekviena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų komisijų sudaroma iš 9 asmenų 4 metams. Į jas atitinkamai 6 narius renka visuotinis narių susirinkimas ir 3 narius skiria sveikatos apsaugos ministras. Iš visuotinio narių susirinkimo renkamų narių 3 nariai turi būti Rūmų nariai, o kiti 3 – Rūmams nepriklausantys visuomeninių organizacijų ir (ar) akademinės visuomenės atstovai. Visuotinio narių susirinkimo renkamų komisijų narių kandidatūras (ne mažiau kaip 5 Rūmų narius ir ne mažiau kaip 5 Rūmams nepriklausančius asociacijų ir (ar) akademinės visuomenės atstovus) visuotiniam narių susirinkimui pasiūlo Rūmų taryba. Rūmų narys visuotinio narių susirinkimo metu gali balsuoti ne daugiau kaip už 3 Rūmų narius ir ne daugiau kaip už 3 Rūmams nepriklausančius asociacijų ir (ar) akademinės visuomenės atstovus. Komisijų nariais tampa tie 3 Rūmų nariai ir 3 Rūmams nepriklausantys asociacijų ir (ar) akademinės visuomenės atstovai, kurie surenka daugiausia balsų. Sveikatos apsaugos ministras į kiekvieną nuolatinę Rūmų komisiją skiria po 3 narius iš Sveikatos apsaugos ministerijos ar jai pavaldžių įstaigų. 3. Nuolatinių Rūmų komisijų sprendimai priimami visų atitinkamos komisijos narių balsų dauguma.
Nuolatinės Rūmų komisijos sprendimus priima Rūmų vardu. 4. Visiems kitiems klausimams, nepatenkantiems į šio straipsnio 1 dalyje nurodytų komisijų kompetencijos sritis, spręsti Rūmų tarybos pirmininko sprendimu gali būti sudaromos laikinosios darbo grupės, joms nustatant konkrečius uždavinius, tikslus ir jų įgaliojimų trukmę. Laikinąsias darbo grupes sudaro 5 nariai, skiriami Rūmų tarybos. Rūmų taryba, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Rūmų statutu, tvirtina Rūmų tarybos pirmininko sprendimu sudarytų laikinųjų darbo grupių nuostatus ir darbo reglamentus. Laikinosios darbo grupės sprendimai (patariamojo, ekspertinio ar rekomendacinio pobūdžio) priimami laikinosios darbo grupės narių balsų dauguma. Laikinosios darbo grupės sprendimai teikiami Rūmų tarybai tvirtinti. Laikinosios darbo grupės sprendimai tvirtinami Rūmų statuto nustatyta tvarka. 5. Rūmų komisijų sprendimai gali būti skundžiami per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. 6. Visi nuolatinių komisijų ir laikinųjų darbo grupių posėdžiai yra protokoluojami. Protokolai yra paskelbiami viešai Rūmų interneto svetainėje ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo komisijų ir laikinųjų darbo grupių posėdžio dienos, išskyrus atvejus, kai protokolų turinį sudaro duomenys, kurie, vadovaujantis teisės aktais, negali būti skelbiami viešai. Tokiais atvejais viešai Rūmų interneto svetainėje ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nuolatinių Rūmų komisijų ir laikinųjų darbo grupių posėdžio dienos paskelbiami tokių protokolų išrašai, pašalinus iš jų viešai neskelbtiną informaciją. 14 straipsnis. Rūmų ir Sveikatos apsaugos ministerijos santykiai
ministerija koordinuoja Rūmų veiklą.
Rūmai kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos pateikia Sveikatos apsaugos ministerijai Rūmų veiklos ataskaitą, kuri apima Rūmų tarybos, Rūmų garbės teismo ir nuolatinių Rūmų komisijų veiklą. Ataskaitoje taip pat gali būti pateikta informacija apie kitų Rūmų organų veiklą. Sveikatos apsaugos ministras ne vėliau kaip per 20 darbo dienų įvertina Rūmų veiklos ataskaitą ir ją patvirtina arba, nustačius Rūmų veiklos trūkumų, pateikia pastabas dėl ataskaitos. Sveikatos apsaugos ministrui pateikus pastabas, Rūmų taryba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų turi jas įvertinti ir nuspręsti, kokių priemonių būtina imtis pašalinti sveikatos apsaugos ministro pastabose nurodytiems trūkumams, ir apie tai raštu informuoti sveikatos apsaugos ministrą. 2. Jeigu sveikatos apsaugos ministras mano, kad Rūmų sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, jis gali pateikti skundą teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. KETVIRTASIS SKIRSNIS
nagrinėjimas
Respublikos odontologijos praktikos įstatymo, šio įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių odontologų ar burnos priežiūros specialistų profesinės praktikos ir veiklos reikalavimus, ar Odontologų profesinės etikos kodekso pažeidimus Rūmų nariui gali būti iškelta drausmė byla. 2. Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Rūmų taryba. 3. Per 14 dienų nuo sprendimo iškelti drausmės bylą priėmimo dienos byla perduodama nagrinėti Rūmų garbės teismui. 4. Drausmės bylos nagrinėjamos pagal Rūmų statute nustatytas taisykles. 16 straipsnis. Nuobaudos ir kiti Rūmų garbės teismo priimami sprendimai
1Už pažeidimus,
nurodytus šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, Rūmų garbės teismas gali skirti šias nuobaudas:
1) įspėjimą;
2) papeikimą. 2.
teismas dėl šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų taip pat gali priimti sprendimą:
1) teikti siūlymą odontologui ar burnos priežiūros specialistui licenciją išduodančiai institucijai sustabdyti profesinės praktikos licencijos galiojimą iki vienų metų;
2) teikti siūlymą odontologui ar burnos priežiūros specialistui licenciją išduodančiai institucijai panaikinti profesinės praktikos licencijos galiojimą. 3. Rūmų garbės teismas, priėmęs sprendimą skirti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nuobaudas arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą, privalo per 14 dienų nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos pateikti jį Rūmų tarybai ir licencijas išduodančiai institucijai. 4. Rūmų garbės teismo sprendimai gali būti apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 5. Nuobaudų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, galiojimo laikas – vieni metai. Jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta nuobauda, per vienus metus nuo jos įsiteisėjimo dienos nepadarė naujo šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo, laikoma, kad nuobauda jam nebuvo paskirta. PENKTASIS SKIRSNIS
sudaro:
1) narių mokesčiai ir kitos tikslinės įmokos;
2) pajamos už suteiktas paslaugas;
3) valstybės ir savivaldybių tikslinės paskirties lėšos;
4) fizinių ir juridinių asmenų neatlygintinai perduotos lėšos ir turtas;
5) kredito įstaigų palūkanos už saugomas lėšas;
6) skolintos lėšos;
7) kitas teisėtai įgytas turtas ir lėšos. 2. Rūmai turi teisę gauti valstybės turtą panaudos sutarties pagrindu.“ Pritarti 2.
Sveikatos reikalų komitetas, 2015-11-112 P Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikės parengti jį įgyvendinančius teisės aktus, priimti jį lydinčiuosius teisės aktus, taip pat į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, siūloma nustatyti vėlesnę šio įstatymo įsigaliojimo datą – 2016 m. lapkričio 1 d. bei patikslinti nuostatas, susijusias su įstatymo įgyvendinimu. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryti Lietuvos Respublikos odontologų rūmų organai veikia iki jų kadencijos pabaigos, o nauji sudaromi šio įstatymo nustatyta tvarka. 3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos odontologų rūmai iki 2016 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Mikutienė, A. Matulas. 10. Komiteto narių atskiroji
nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto parengtas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė [1] Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 45 straipsnio 3, 5 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.