Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS REFERENDUMO ĮSTATYMO IX-929 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
“3. Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“, išskyrus šiame skirsnyje įtvirtintas 12 straipsnio nuostatas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.”
2Papildyti 7 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių.“
3Buvusias 7 straipsnio 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 5 ir 6 dalimis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Rima Baškienė Povilas Urbšys Rita Tamašunienė Vanda Kravčionok Remigijus Ačas Valerijus Simulik Ona Valiukevičiūtė Stasys Brundza Kęstas Komskis Dalia Teišerskytė Viktorija Čmilytė-Nielsen Eligijus Masiulis Dalia Kuodytė Andrius Mazuronis Gintaras Steponavičius Šarūnas Gustainis Audrius Nakas Petras Gražulis Michal Mackevič Irina Rozova Domas Petrulis Gediminas Jakavonis Edvardas Žakaris Algimantas Dumbrava Vitalijus Gailius Jolita Vaickienė Zbignev Jedinskij Juzef Kvetkovskij Larisa Dmitrijeva Sergej Ursul Audronė Pitrėnienė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvoje daug metų vyksta diskusijos dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Šiuo klausimu surengta daug konferencijų. Sprendimo laukia emigravę tautiečiai, Pasaulio lietuvių bendruomenės. 2015 m. gegužės 5 d. Seimas po pateikimo pritarė siūlymui kartu su 2016 m. spalio 9 d. vyksiančiais Seimo rinkimais rengti privalomą referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Tačiau šis referendumas, atsižvelgus į dabartinį Lietuvos Respublikos referendumo įstatyme numatytą reguliavimą ir pastaraisiais metais vyraujantį žemą rinkėjų aktyvumą[1], pasmerktas žlugti. Pagrindinė problema – dabar galiojantis Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 64-2570) (toliau – Referendumo įstatymo)
nuostata numato, kad sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau
21-874 (2003-02-27), papildant jį 5 d. ir numatant, kad sprendimai dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, jeigu šis dalyvavimas yra susijęs su Lietuvos valstybės organų kompetencijos daliniu perdavimu tarptautinių organizacijų institucijoms ar jų jurisdikcijai, laikomi priimtais, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių. Iki minimo įstatymo pakeitimo galiojo nuostata, numatanti, jog sprendimas dėl dalyvavimo tokiose tarptautinėse organizacijose, būtų laikomas priimtu, jeigu daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Tuomet buvo akivaizdu, jog sprendimo stoti į Europos Sąjungą priėmimui būtina atsižvelgti į piliečių aktyvumą rinkimų ir referendumų metu ir atitinkami koreguoti teisės aktus. Pastebėtina, kad Referendumo įstatymas yra konstitucinis įstatymas. Todėl jo pakeitimo projektai po pateikimo Seimo posėdyje turės būti skelbiami visuomenei svarstyti Seimo statuto 126 str. nustatyta tvarka, o jų priėmimui bus taikoma 3/5 visų Seimo narių kvalifikuota balsų dauguma. Tokiu būdu bus užtikrinta, jog priimant šį svarbų sprendimą Seimo nariai ir visuomenė turės galimybę išsamiai analizuoti bei diskutuoti dėl galimų dvigubos pilietybės įteisinimo problemų. Projekto iniciatoriams bei rengėjai yra žinoma, kad Konstitucinio teismo doktrinoje pilietybė apibūdinama kaip ypatingas, išskirtinis ryšys su valstybe, kad šiuo projektu Konstitucijos 12 str. išskiriamas iš kitų Konstitucijos 1 skirsnyje įtvirtintų nuostatų. Šios svarbos iniciatoriai neneigia, bet teikdami šį įstatymo projektą siekia rasti būdą, kaip spręsti įsisenėjusią problemą, kad referendumas dėl pilietybės iš anksto nebūtų pasmerktas žlugti.
Projektu siekiama pakeisti Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 7 straipsnio 3 ir 5 dalis ir aiškiai numatyti, kad referendumo sprendimams, susijusiems su Konstitucijoje numatytais Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais, būtų taikoma paprastos balsų daugumos skaičiavimo taisyklė, kuomet tokie sprendimai būtų laikomi priimtais, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė privalomajame referendume dalyvavusių piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Įstatymo projektą parengė Seimo narė Rima Baškienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Referendumo įstatymo 7 str. 3 d. numatyta, kad Konstitucijos I skirsnio
"Lietuvos valstybė" nuostatų pakeitimai, įskaitant 12 str. nuostatas
reguliuojančias Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus, yra laikomi priimtais, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į į rinkėjų sąrašus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Referendumo įstatymo projektu siūloma pakeisti teisinį reglamentavimą taip, kad privalomo referendumo sprendimams dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teisinio reglamentavimo priimti pakaktų paprastos referendume dalyvavusių piliečių balsų daugumos, skaičiuojamos nuo visų piliečių dalyvavusių referendume. Svarbu pabrėžti, kad šis reguliavimas galios tik Lietuvos Respublikos pilietybę reguliuojančioms 12 str. nuostatoms ir neturės jokios įtakos kitoms Konstitucijos I skirsnio įtvirtintoms nuostatoms. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas kriminogeninės situacijos bei korupcijos neįtakos. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas sudarys pagrindą referendumui dėl dvigubos pilietybės įvykti, o jo teigiamo rezultato pagrindu gali būti įteisinama dviguba pilietybė. Tai turės teigiamą įtaką emigravusių tautiečių grįžimui į Lietuvą arba jų ryšio su tėvyne stiprinimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Galiojančių teisės aktų keisti nereikės. Priėmus šį Įstatymą, Vyriausioji rinkimų komisija turės teisę priimti atitinkamus sprendimus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos teisės aktus. 11.
kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti priimti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Projekto įgyvendinimas biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Referendumas“,
„pilietybė“, „rinkimai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia: Seimo nariai [1] 2012 m. Seimo rinkimų pirmame ture dalyvavo 52.58 proc. rinkėjų, 2014 m. Prezidento rinkimų pirmame ture dalyvavo 52,23 proc. (Vyriausios rinkimų komisijos duomenys). [2]Pagal Vyriausios rinkimų komisijos skelbiamos duomenis, rinkėjų sąrašuose buvo įrašyti 2 553 335 rinkėjai.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-05- Nr. Į 2015-05-14 Nr. XIIP-3086 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2015 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos Referendumo įstatymo IX-929 7 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3086 (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Kartu norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad analizuojant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 148 straipsnio dispozicijos konstrukciją galima išskirti tris Konstitucijos nuostatų keitimo būdus, kuriais nustatomas skirtingas atitinkamų Konstitucijos nuostatų keitimo sudėtingumas. Pirmas, dėl Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos keitimo, kai privalu skelbti referendumą, o pasiūlymą turi palaikyti ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę; antras, dėl Konstitucijos pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei keturioliktojo skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų keitimo, kai privalu skelbti referendumą; trečias, dėl kitų Konstitucijos skirsnių keitimo, kai balsuojama Seime du kartus (su trijų mėnesių pertrauka tarp balsavimų), o sprendimas priimamas jeigu kiekvieno balsavimo metu už pakeitimą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių. Kitaip tariant, Konstitucijos 148 straipsniu siekiama užtikrinti skirtingų Konstitucijos nuostatų atitinkamą stabilumą, atsižvelgiant į šiose nuostatose įtvirtintų konstitucinių vertybių visuomeninę prasmę ir reikšmę. Šią Konstitucijos keitimo tvarką įgyvendina Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas (toliau – Įstatymas).
Remiantis Įstatymo 7 straipsniu nustatomas analogiškas skirtingo sudėtingumo Konstitucijos nuostatų keitimo mechanizmas. Pirma, dėl Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos ir dėl 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ pakeitimo privalu rengti referendumą, o sprendimas laikomas priimtų, jeigu tam pritarė ne mažiau kaip 3/4 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus; antra, dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo privalu rengti referendumą, o sprendimas laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus; trečia, sprendimas dėl kitų klausimų, įstatymų ar jų nuostatų, kurie buvo svarstyti privalomajame referendume, yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Taigi, Įstatyme atsispindi Konstitucijos 148 straipsnio imperatyvas suteikti atitinkamą stabilumą svarbiausioms konstitucinėms vertybėms. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, svarstytina, ar Projekto siūlymas nustatyti mažesnę daugumą, sprendimui referendume priimti dėl Konstitucijos 12 straipsnio, kuris yra Konstitucijos I skirsnyje, keitimo atitiks Konstitucijos 148 straipsnio imperatyvą užtikrinti skirtingą atitinkamų Konstitucijos nuostatų stabilumą. Šios nuomonės laikomės dėl to, kad atlikus Projektu siūlomus Įstatymo pakeitimus Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo procedūra bus prilyginta procedūrai, pagal kurią referendume gali būti keičiamos visos kitos Konstitucijos nuostatos, nesančios Konstitucijos I ir XIV skirsniuose.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projektu siūlomas referendumo rezultatų nustatymas, pagal kurį sprendimui referendume priimti pakanka jame dalyvavusių piliečių daugumos, t.y. nesilaikoma kvalifikuotos daugumos principo, kai papildomai keliamas reikalavimas užtikrinti rinkimų teisę turinčių piliečių atitinkamą dalyvavimo referendume skaičių. Esant tokiai situacijai, Konstitucijos
procedūra nei procedūra dėl klausimų, įstatymų ar jų nuostatų, kurie svarstomi privalomajame referendume, kai sprendimas laikomas priimtų jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Ši aplinkybė taip pat kelia abejonių, ar užtikrinamas Konstitucijos 148 straipsnyje nustatytas Konstitucijos nuostatų keitimo imperatyvas užtikrinti atitinkamų Konstitucijos nuostatų stabilumą. Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, jeigu Konstitucijos 12 straipsnio keitimo procedūra iš esmės būtų paprastesnė nei kitų klausimų ar įstatymų keitimo referendumo būdu procedūra, toks teisinis reglamentavimas galėtų kelti abejonių dėl atitikties Konstitucijos viršenybės principui. Taigi, siūlytume įvertinti, ar Projektu teikiami Įstatymo pakeitimai atitinka Konstituciją. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
2015-05-22 Nr. XIIP-3086 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projektu keičiamo Referendumo įstatymo 7 straipsnyje siūloma nustatyti, kad referendumo sprendimas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo būtų laikomas priimtu, jeigu tam pritarė „daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių“, t.y. tiek pat, kiek jų pakaktų privalomajame referendume sprendžiant klausimą dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose, jeigu šis dalyvavimas yra susijęs su Lietuvos valstybės organų kompetencijos daliniu perdavimu tarptautinių organizacijų institucijoms ar jų jurisdikcijai (Referendumo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tokia Lietuvos piliečių balsų norma būtų priimami sprendimai referendume dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo – jo pakeitimui būtų įtvirtintas žemesnis jo apsaugos standartas. Svarstytina ar siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas neiškreiptų Konstitucijos vientisumo ir darnos, teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principų:
Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų Sąjungas“, kurie yra Konstitucijos sudedamoji dalis, nuostatos - jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip ¾ Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“, kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis, 1, 2 straipsnių nuostatos. Šiose Konstitucijos nuostatose įtvirtintoms vertybėms ir principams taikoma didesnė apsauga nei įtvirtintosioms kitose Konstitucijos nuostatose, kurias keisti gali ir Seimas (Konstitucijos
m. liepos 11 d. nutarimai);
Tauta kuria Lietuvos valstybę, suverenitetas priklauso Tautai (Konstitucijos 2 straipsnis), aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus (Konstitucijos 4 straipsnis) Tik Lietuvos Respublikos piliečiai, t. y. valstybinė bendruomenė – pilietinė Tauta, turi teisę spręsti, kokia turi būti Lietuvos valstybė, nustatyti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų sąrangą, asmens ir valstybės teisinių santykių pagrindus, šalies ūkio sistemą ir pan. Įgyvendindami piliečių teises ir laisves, piliečiai dalyvauja vykdant Tautos suverenitetą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. gegužės 10 d. nutarimai). Pilietybė išreiškia asmens teisinę narystę valstybėje, atspindi asmens teisinę priklausomybę pilietinei Tautai – valstybinei bendruomenei (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai).
Konstitucijos 12 straipsnis neatsiejamas ir nuo kitų Konstitucijos I skirsnyje įtvirtintų ir saugomų nuostatų dėl: Tautos suvereniteto (3 straipsnis), Lietuvos valstybės teritorijos (10 straipsnis), valstybės lietuvių kalbos (14 straipsnis); valstybės vėliavos (15 straipsnis), himno (16 straipsnis), sostinės (17 straipsnis) ir kt.
Respublikos piliečių balsų norma, nei vienos iš jų negalima išskirti ir keisti mažesniu Lietuvos piliečių balsų skaičiumi (taikant vienam Konstitucijos I skirsnio straipsniui žemesnį jo apsaugos standartą) ar kitą standartą nei nustato pati Konstitucija (Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ 1 straipsnio nuostatos keitimui reikia, kad už tai pasisakytų ne mažiau kaip ¾ Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę). Be to, pažymime, kad projektu siūlomu įtvirtinti įstatymo pakeitimu (jis būtų priimtas) būtų sukuriamas precedentas ateityje įstatyme nustatyti žemesnius Konstitucijos apsaugos standartus ir kuriam nors kitam Konstitucijos I skirsnyje „Lietuvos valstybės“, taip pat Konstitucijos XIV skirsnyje „Konstitucijos keitimas“ esantiems straipsniams (išskyrus Konstitucijos I skirsnį „Lietuvos valstybė“ 1 straipsnio, 1991 m. vasario 11 d.
Konstitucinį įstatymą „Dėl Lietuvos valstybės“ ir 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų Sąjungas“, kurių nuostatos gali būti pakeistos, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip ¾ Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]