Projekto
lyginamasis variantas
pakeitimas
11 punktu: „11) nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas;“. 2. Buvusius 12 straipsnio 11, 12,
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam, ar nuteistajam būtinas gynėjas ar kad nukentėjusiajam būtinas įgaliotasis atstovas.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gavę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą ir pranešti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Jeigu bylos, kurioje prašoma parinkti gynėją ar įgaliotąjį atstovą, ankstesnėje stadijoje (atliekant procesinį veiksmą) įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar nukentėjusiajam jau buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gynėju ar įgaliotuoju atstovu paprastai parenkamas advokatas, teikęs antrinę teisinę pagalbą šiam įtariamajam, kaltinamajam, ar nuteistajam ar nukentėjusiajam.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1591 12
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad, pakeitus keičiamo įstatymo 12 straipsnio 11-14 punktų numeraciją, būtina pakeisti ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 12-15 dalis, 14 straipsnio 6-7 dalis, 24 straipsnio 4 dalį. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius D. Valatkevičius
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Seimo narė R. Šalaševičiūtė, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovės: E. Žiobienė, A. Bedorf, Teisingumo ministerijos atstovai: patarėjas V. Šarmavičius, Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Baudžiamosios justicijos skyriaus vyr. specialistė K. Deviatnikovaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyr. specialistas R. Černiauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2013-03-14 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
paskelbimo šaltinių sąrašą įrašytinas šaltinis „2011, Nr. 155-7356“, o nuoroda „2008, Nr. 50-1814“ keistina nuoroda „2008, Nr. 50-1841“. Pastaba nebeaktuali
aktų projektų rengimo rekomendacijoms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298, nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams, pvz., nereikalaujama nurodyti įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinių. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
būtent toks nusikalstamų veikų, nuo kurių yra nukentėjęs vaikas, sąrašas (pavyzdžiui, kodėl į jį nėra įtraukti nusikaltimai žmogaus sveikatai). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamas ir įstatymo 21 straipsnis „Antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai baudžiamosiose bylose“, kadangi galiojančioje jo redakcijoje minimas tik būtinas gynėjo dalyvavimas. Pritarti Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, pateiktas Seimo narių R. Šalaševičiūtės ir I. Šiaulienės pasiūlymas. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pavadinimo taškas nededamas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 2 straipsnio pakeitimų esmės išbrauktinas žodis „nuo“. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013-04-10 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-307 ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-308 (toliau – Projektai) pažymime, kad Projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad Projektų tikslas, inter alia, yra užtikrinti 2011 m. gruodžio 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, bei 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2002/629/TVR, įgyvendinimą. Pažymime, kad tokiu atveju Projektais turėtų būti papildyti atitinkamų įstatymų priedai, kuriuose nurodomi tais įstatymais įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, pateikiant nuorodas į minėtas direktyvas. Be to, kartu su Projektais turėtų būti teikiamos jų ir minėtų direktyvų atitikties lentelės. Atsižvelgti Įstatymo projektu siekiama sustiprinti vaikų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų, teisių apsaugą, gynimą ir atstovavimą baudžiamuosiuose procesuose, tai nėra direktyvų nuostatų perkėlimas, todėl atitikties lentelės nerengiamos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolės įstaiga 2014-07-14 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, siekdama, jog Lietuvoje būtų stiprinama ir gerinama vaikų, susidūrusių su teisingumo sistema, teisių apsauga ir užtikrinama, kad teisingumas visada atitiktų vaiko interesus, buvo viena iš iniciatorių ir rengėjų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (Nr.
bei Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (Nr. XIIP-308), kuriais siekiama garantuoti nukentėjusiam vaikui teisę naudotis kvalifikuota nemokamai teisine pagalba baudžiamajame procese. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė prašo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą pritarti siūlymui įstatyminiame lygmenyje - Baudžiamojo proceso kodekse ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme - įtvirtinti įgaliotojo atstovo dalyvavimą baudžiamojoje byloje, kurioje nukentėjusysis yra vaikas. Atsižvelgiant į diskusijas dėl svarstomų projektų, skirtingas institucijų, specialistų nuomones ir praktiką dėl vaiko teisės naudotis antrine valstybės garantuojama teisine pagalba baudžiamajame procese (visos baudžiamosios bylos apimtyje) bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos veikloje pastebimas problemas dėl nukentėjusių vaikų teisių atstovavimo ir gynimo, teikiame papildomą informaciją, kuri gali būti aktuali svarstant Baudžiamojo proceso kodekso ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimus.
Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad iniciatyva, siūlymai tobulinti galiojantį teisinį reglamentavimą yra susiję su Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos (31 straipsnio 3 dalis), Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (preambulės 32 punktas, 20 straipsnio 2 dalis), bei Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. balandžio 5 d. direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2002/629/TVR (19 punktas, 12 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnio 2 dalis), nuostatomis dėl nukentėjusių vaikų teisių apsaugos baudžiamajame procese. Taip pat tikslinga paminėti Europos Tarybos Ministrų komiteto 2010 m. lapkričio 17 d. priimtas gaires dėl vaiko interesus atitinkančio teisingumo (toliau - Gairės) ir aiškinamąjį memorandumą. Šiomis Gairėmis siekiama užtikrinti, kad bet kokio teismo proceso ir tokio proceso alternatyvų metu būtų visokeriopai paisoma vaiko teisių, įskaitant teisę gauti informaciją, teisę būti atstovaujamam, teisę dalyvauti ir teisę į apsaugą, deramai atsižvelgiant į vaiko brandumą ir supratimo lygį ir į bylos aplinkybes (I skyriaus 3 punktas). Gairėse (IV skyriaus 37, 38, 40.
savo advokatą ir atstovavimą jų vardu procese, kuriame yra susikirtę vaiko ir tėvų ar kitų šalių interesai arba toks interesų konfliktas galėtų kilti. Vaikai turėtų turėti galimybę naudotis nemokama teisine pagalba tokiomis pat arba palankesnėmis sąlygomis nei suaugusieji. Vaikai turėtų būti vertinami kaip visaverčiai, turintys savo teises klientai, ir vaikams atstovaujantys advokatai turėtų perteikti vaiko požiūrį. Turėtų būti užtikrintas tinkamas atstovavimas ir teisė būti atstovaujamam nepriklausomai nuo tėvų, ypač procesų, kuriuose įtariami teisės pažeidėjai yra tėvai, šeimos nariai arba globėjai, metu. Aiškinamajame memorandume dėl rekomendacijos suteikti vaikams galimybę naudotis nemokama teisine pagalba nurodoma, jog tokia pagalba galėtų būti teikiama taip pat kaip ir teisinė pagalba suaugusiems arba lengvesnėmis sąlygomis ir priklausytų nuo tėvų ar globėjo arba paties vaiko finansinių išteklių (102 punktas). Taip pat pažymima, jog svarbu, kad vaiko advokato teisinės išlaidos nebūtų tiesiogiai arba netiesiogiai apmokamos vaiko tėvų. Jeigu advokatui moka tėvai, nelieka jokios garantijos, ypač prieštaraujančių interesų bylose, kad jis sugebės nešališkai ginti vaiko interesus (103 punktas). Kaip pavyzdys (advokato ir atstovavimo) paminėta, jog Gruzijoje teisė gauti teisinę pagalbą jaunesniems nei 18 metų baudžiamosiose bylose suteikiama ex officio, nes jie laikomi „socialiniai pažeidžiamais“; nekeliama jokių kitų sąlygų šiai pagalbai pasinaudoti. Atkreiptinas dėmesys, jog siūlymai susiję su teisinio reglamentavimo tobulinimu dėl kvalifikuotos nemokamos teisinės pagalbos vaikui suteikimo nėra visiškai nauji. Pavyzdžiui, pradiniame Baudžiamojo proceso 9, 154, 186, 280, 283 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso priedo papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-4797 rengimo ir derinimo etape (projektas Nr.
12-1081-01), Teisingumo ministerija buvo atkreipusi dėmesį į tai, kad Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnis reglamentuoja įgaliotųjų atstovų dalyvavimą procese, tačiau kodeksas neįtvirtina nei vieno atvejo, kai įgaliotojo atstovo dalyvavimas baudžiamajame procese yra būtinas ir atitinkamai gali susidaryti situacija, kad nukentėjusysis nėra pasikvietęs įgaliotojo atstovo ir tikėtina, jog tokiu atveju itin pažeidžiamo asmens (ypač vaiko) padėtis tampa sunkesnė nei įtariamojo (kaltinamojo), kuris turi gynėją. Atsižvelgiant į tai, Teisingumo ministerijos tuometine nuomone, buvo tikslinga numatyti atvejus, kai baudžiamajame procese privalo dalyvauti įgaliotasis atstovas, atstovaujantis nukentėjusio asmens interesus. Siekiant, kad nukentėję vaikai gautų privalomą teisinę pagalbą (Direktyvos dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija 20 straipsnio 2 dalis), buvo siūloma Baudžiamojo proceso kodekso
privalo priimti nutarimą, o teismas - nutartį dėl įgaliotojo atstovo dalyvavimo byloje, kurioje nukentėjusysis yra vaikas, nukentėjęs nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bei nusikalstamų veikų, nurodytų Baudžiamojo kodekso 157, 162, 307, 308, 309 straipsniuose. Taip pat siūlymas svarstyti Baudžiamojo proceso kodekso ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimų galimybes, siekiant užtikrinti vaikui, seksualinio išnaudojimo ar seksualinės prievartos aukai, galimybę gauti kvalifikuotą nemokamą teisinę pagalbą buvo įtvirtintas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2011-03-15 potvarkiu Nr.
65 sudarytos darbo grupės Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos ratifikavimo ir Konvencijos nuostatų įgyvendinimo galimybėms išnagrinėti atliktoje Konvencijos atitikties Lietuvos Respublikos teisės aktams analizėje bei darbo grupės išvadose ir pasiūlymuose. Informuojame, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2013 metais kreipėsi į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybas (toliau - Tarnyba), prašydama pateikti informaciją apie antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nukentėjusiems vaikams teikimo situaciją, nuomonę dėl svarstomų projektų XIIP-307 ir XIIP-308 ir kt.:
valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nuomone, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas galėtų būti papildytas nuostata, suteikiančia teisę baudžiamosiose bylose nukentėjusiems nepilnamečiams vaikams gauti
„pilną“ valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, neapribojant tokios
pagalbos teikimo tik žalos atlyginimo klausimų baudžiamojoje byloje sprendimu. Pagal šiuo metu galiojančią įstatymo nuostatą, nepilnametis vaikas turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant i turtą ir pajamas baudžiamojoje byloje, tik toje dalyje, kiek tai susiję su žalos atlyginimu. Visi kiti klausimai, pavyzdžiui, kaltinamajam skiriamos bausmės dydis, kaltės klausimas ir kt., nepatenka į antrinės teisinės pagalbos apimtį.
Advokatas iš esmės yra paskiriamas tik civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje parengimui ir atstovavimui nukentėjusiojo interesams baudžiamojoje byloje išimtinai tik toje dalyje, kiek tai susiję su civilinio ieškinio patenkinimu. Tarnybos nuomone, nepilnamečiams vaikams antrinė teisinė pagalba baudžiamosiose bylose, kuriose jie yra pripažinti nukentėjusiaisiais, turėtų būti teikiama neribotai. Tarnyba išsakė abejonę dėl analogiškų nuostatų įtvirtinimo Baudžiamojo proceso kodekse, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimas užtikrintų galimybę kiekvienam nukentėjusiam vaikui baudžiamojoje byloje nedelsiant gauti antrinę teisinę pagalbą. Kartu buvo atkreiptas dėmesį į tai, jog visais atvejais yra labai svarbu, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas informuotų nukentėjusiuosius ir jų atstovus apie galimybes pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba baudžiamosiose bylose, nes praktikoje atvejų, kai nukentėję nepilnamečiai vaikai ar jų atstovai kreipiasi į Tarnybą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose paskyrimo, yra pakankamai mažai. Tarnyba nurodė, jog pritartų Baudžiamojo proceso kodekso ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo papildymo nuostatomis, numatančiomis, jog, jeigu įgaliotasis atstovas (advokatas) nedalyvauja baudžiamojoje byloje, kurioje nukentėjusysis yra vaikas ir įgalioto atstovo dalyvavimas yra nustatytas (pripažintas) būtinu, paties nukentėjusiojo ar jo atstovo pagal įstatymą kvietimu, nukentėjusiajam vaikui būtų skiriama antrinė teisinė pagalba, neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. 2.
garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodė, jog teisinis reglamentavimas nenumato išskirtinių sąlygų, kuriomis būtų skiriama valstybės garantuojama teisinė pagalba nukentėjusiam vaikui baudžiamojoje byloje. Tarnybos nuomone, dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiems vaikams turėtų kreiptis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas (įvertinę įstatyminio atstovo suinteresuotumą tinkamai atstovauti savo vaiką, suvokimą ir kt. aplinkybes), pateikdami prašymą ar priimdami atitinkamą procesinį dokumentą, kurio pagrindu būtų skiriamas advokatas nukentėjusiam vaikui (analogija – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas asmenims dėl priverstinio jų hospitalizavimo, kai serga sunkiomis psichikos ligomis ir jie patys negali pasirūpinti tinkamu atstovavimu). 3. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodė, jog pritaria teisės aktų papildymui ir mano, kad tai padėtų efektyviau užtikrinti baudžiamosiose bylose nukentėjusių vaikų teises ir teisėtus interesus, nors esamas teisinis reglamentavimas sudaro galimybę užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamosiose bylose nukentėjusiems vaikams. Taip pat išsakė nuomonę, kad galbūt informuotumas apie galimybę gauti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose nukentėjusiems vaikams yra nepakankamas. 4. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuomone, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato teisę visiems nukentėjusiems (įskaitant ir vaikus) gauti nemokamą antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į turtą ir pajamas, todėl esamas reglamentavimas yra pakankamas, tačiau dėl nepakankamo antrinės teisinės pagalbos finansavimo, susidarančių kreditorinių įsiskolinimų advokatams, teisinės pagalbos teikimas tampa nepatrauklus bei kelia grėsmę tinkamam antrinės teisinės pagalbos teikimui.
Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą tiek kaltinamiesiems dėl nusikalstamų veikų prieš vaikus, tiek patiems vaikams nukentėjusiems nuo šių asmenų, tikslinga būtų kiekvienoje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje įsteigti advokatų specializaciją, atstovaujant tik nukentėjusiuosius. Tai turėtų įtaką antrinės teisinės pagalbos teikimo kokybei nukentėjusiesiems, tačiau tam yra reikalingas papildomas finansavimas. 5. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuomone, esamo teisinio reglamentavimo pakanka, siekiant užtikrinti galimybę nukentėjusiam vaikui baudžiamojoje byloje gauti antrinę teisinę pagalbą jo interesų atstovavimui. Baudžiamosiose bylose, nagrinėjant nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo klausimą, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 2 punktu, valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba teikiama visiems nukentėjusiems vaikams, neatsižvelgiant į vaikų bei jų įstatyminių atstovų turtą ir pajamas. Jeigu nukentėjusiam vaikui antrinė teisinė pagalba reikalinga visoje baudžiamosios bylos apimtyje (ne tik dėl žalos atlyginimo), Tarnybos nuomone, pagrįstai vertinami jo įstatyminio atstovo turtas ir pajamos, kadangi nukentėjusio vaiko teises atstovauja baudžiamajame procese jo įstatyminiai atstovai.
Baudžiamojo proceso kodekse privalomas papildomas advokato atstovavimas nėra numatytas, išskyrus atvejus, kai įstatyminio atstovo interesai prieštarauja nukentėjusio vaiko interesams ar vaikas įstatyminio atstovo neturi (53 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais ir pagal esamą teisinį reguliavimą užtikrinamas nepilnamečio vaiko interesų gynimas dalyvaujant advokatui. Jeigu nepilnametis vaikas įstatyminio atstovo neturi, jam antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje teikiama neatsižvelgiant į jo turtą ir pajamas, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 10 punktu ir Baudžiamojo proceso kodekso 53 straipsnio 3 dalimi. Remiantis Tarnybų pateikta informacija, praktikoje nėra labai dažnai kreipiamasi dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nukentėjusiems vaikams teikimo. Dėl teisinės pagalbos teikimo kreipiasi vaiko tėvai (vienas iš tėvų), globėjai (rūpintojai), seneliai, savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, pats vaikas ir kt. Iš Tarnybų pateiktos informacijos taip pat žinoma, kad praktikoje priimami skirtingi sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiam vaikui skyrimo: vienais atvejais antrinė teisinė pagalba baudžiamosiose bylose teikiama patiems nukentėjusiems vaikams, kitais – vaikų įstatyminiams atstovams; vienais atvejais antrinė teisinė pagalba (visos baudžiamosios bylos apimtyje) - skiriama neatsižvelgiant į nukentėjusiojo vaiko (jo įstatyminio atstovo) turtą ir pajamas, kitais atvejais - atsižvelgiant į nukentėjusiojo vaiko (jo įstatyminio atstovo) turtą ir pajamas.
Apibendrinus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų pateiktą informaciją, darytina išvada, kad praktikoje yra skirtingai aiškinamos ir taikomos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatos, sprendžiant antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiam vaikui (visos baudžiamosios bylos apimtyje) teikimo klausimą. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, Baudžiamojo proceso kodekse ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtintus nuostatas, numatančias įgalioto atstovo dalyvavimą baudžiamosiose bylose, kuriose nukentėjusiuoju yra vaikas, būtų sudarytos sąlygos veiksmingesniam vaiko teisių ir interesų atstovavimui bei gynimui, išvengti papildomos administracinės naštos ir biurokratinių procedūrų. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog projekto tikslų pasiekimui yra labai svarbus tinkamas teisės normų įgyvendinimas (paslaugų finansavimas, advokatų specializacija ir pan.). Atsižvelgti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2013-08-28 nutarimas Nr. 775 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr.
86-2617; 2004, Nr. 165-6025)
valdybos 2013 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. SV-S-234 1 punkto 7 ir 8 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-307 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-307) ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-308 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-308) (toliau kartu – įstatymų projektai), tačiau siūlyti įstatymų projektų rengėjams atsižvelgti į toliau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus:
nuostatoms įgyvendinti prireiktų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Taigi įstatymų projektų rengėjai ir (ar) siūlytojai aiškinamajame rašte turėtų nurodyti, kiek konkrečiai Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų prireiktų naujam reguliavimui (Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 12 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) doktrinoje suformuotas bendras principas, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas (Žin., 2004, Nr. 181-6708). Teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais – priešingu atveju teisės norma tampa neveiksminga, ja negalima pasinaudoti (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas (Žin., 1996, Nr. 112-2558).
112-2558). Kadangi skirti papildomų lėšų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti 2014 metais nėra finansinių galimybių, siūloma, atsižvelgiant į valstybės finansines ir ekonomines galimybes, numatyti vėlesnį įstatymų projektų nuostatų įsigaliojimo laiką. Pritarti
Respublikos Vyriausybė, 2013-08-28 nutarimas
galimybę nukentėjusiajam gauti teisinę pagalbą, o tam tikrais atvejais – tokią pagalbą gauti nemokamai, be to, jo interesams gali būti atstovaujama valstybinio kaltintojo – prokuroro:
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341)
atstovą. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įstatymų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, numatytais atvejais nukentėjusysis ir civilinis ieškovas turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Nemokamos teisinės pagalbos suteikimo atvejai nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 30-827; 2005, Nr. 18-572). 2.2. Baudžiamajame procese nukentėjusieji (tarp jų ir vaikai) ne tik gali turėti įgaliotąjį atstovą, kuris įstatymų numatytais atvejais gali būti skiriamas nemokamai, bet nukentėjusiojo interesams baudžiamajame procese tam tikra prasme atstovauja ir valstybinis kaltintojas – prokuroras. Pavyzdžiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (Žin., 1994, Nr. 81-1514; 2003, Nr. 42-1919)
palaikantys prokurorai, gindami viešąjį interesą, privalo pareikšti civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, kai dėl nusikalstamos veikos padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali teisme ginti savo teisių ar teisėtų interesų. Atsižvelgti 3.
Respublikos Vyriausybė, 2013-08-28 nutarimas
1
veikų sąrašas nėra baigtinis – paliekama galimybė ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui motyvuotu nutarimu ar teismui motyvuota nutartimi pripažinti, kad įgaliotajam atstovui būtina dalyvauti visose baudžiamosiose bylose. Siūloma įstatymų projektuose pateikti baigtinį nusikalstamų veikų sąrašą, kadangi nebaigtinis sąrašas gali tapti priežastimi pripažinti, kad įgaliotajam atstovui būtina dalyvauti netgi tais atvejais, kai to daryti objektyviai nebūtina. Be to, baigtinį sąrašą reikėtų papildyti sunkiausiais nusikaltimais, sukeliančiais fizinę žalą vaikui (pavyzdžiui, sunkus sveikatos sutrikdymas ir panašiai). Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Pritarti Seimo narių R. Šalaševičiūtės ir I. Šiaulienės pasiūlymui. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2013-08-28 nutarimas
reguliavimo nuoseklumą, pagal įstatymo projekto Nr. XIIP-307 nuostatas turi būti tikslinamas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnis – nustatyta įgaliotojo atstovo parinkimo tvarka, kai jo dalyvavimas baudžiamojoje byloje būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. sausio 1 d. įsigalios naujos redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (Žin., 2013, Nr. 54-2675), kurio 12 straipsnyje bus ne 13, o 14 punktų, siūloma atitinkamai tikslinti įstatymo projekto Nr. XIIP-308 1 straipsnį. Pritarti
Respublikos Vyriausybė, 2013-08-28 nutarimas Nr. 775 Nėra pagrindo teigti, kad šiuo metu 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (OL 2011 L 335, 54 tomas, p. 1), ir 2011 m. balandžio 5 d.
1), ir 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2002/629/TVR (OL 2011 L 101, 54 tomas, p. 1), nuostatos
narės R. Šalaševičiūtė, I. Šiaulienė 2014-06-04 I Argumentai: Siekiant teisinio reglamentavimo nuoseklumo bei atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas, projekto pavadinimas turėtų būti tikslinamas, papildant nuoroda į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnį. Pasiūlymas:
Projekto pavadinime vietoj žodžio „straipsnio“ įrašyti žodžius ir skaičių „ir 21 straipsnių“ , išbraukti žodžius „ir papildymo“, įrašyti įstatymo numerį „Nr. VIII-1591“ ir projekto pavadinimą išdėstyti taip:
narės R. Šalaševičiūtė, I. Šiaulienė 2014-06-04 * Argumentai: Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298
„Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, tikslinti
įstatymo priėmimo datą, tikslinti projekte nurodytą įstatymo priėmimo datą. Pasiūlymas: Įstatymo priėmimo datoje vietoj skaičių ir žodžių trumpinių „2013 m..........d.“ įrašyti skaičius ir žodžių trumpinius „20 m. d. Nr.“ ir ją išdėstyti taip: „2013m..........d. 20 m. d. Nr.“ Pritarti iš dalies Įrašyti skaičius ir žodžių trumpinius: „2014 m. d. Nr.“
narės R. Šalaševičiūtė, I. Šiaulienė 2014-06-04 * Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas ir remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, turėtų būti tikslinamas oficialaus įstatymo paskelbimų sąrašas.
Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo priėmimo ir pakeitimo oficialius paskelbimo šaltinius: (Žin., 2000, Nr. 30-827; 2005, Nr. 18-572; 2006, Nr. 130-4890; 2008, Nr. 50-1841)
narės R. Šalaševičiūtė,
1 Argumentai: Siekiant užtikrinti vaikų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų sveikatai, teisių ir teisėtų interesų atstovavimą ir gynimą, tikslinti projekto 1 straipsnio 1dalį (teikiamas naujas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 11 punktas). Pasiūlymas: Projekto 1 straipsnio 1 dalyje po žodžių „nusikalstamų veikų“ įrašyti žodžius „žmogaus sveikatai“ ir šią dalį išdėstyti taip: „1. Papildyti 12 straipsnį nauju 11 punktu: „11) nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, žmogaus laisvei, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi įgaliotojo atstovo dalyvavimas pripažintas būtinu;“
narės R. Šalaševičiūtė,
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimus, priimtus projekto svarstymo metu (2013 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XII-270), turėtų būti tikslinama projekto 1 straipsnio 2 dalis. Pasiūlymas:
Projekto 1 straipsnio 2 dalyje, vietoj skaičių ir žodžių „Buvusius 11, 12 ir 13 punktus laikyti atitinkamai 12, 13 ir 14 punktais“ įrašyti skaičius ir žodius
„Buvusius 12 straipsnio 11-14 punktus laikyti atitinkamai 12-15 punktais“ ir
šią dalį išdėstyti taip: „2. Buvusius 12 straipsnio 11-14 punktus laikyti atitinkamai 12-15 punktais.“
narės R. Šalaševičiūtė, I.
Šalaševičiūtė, I. Šiaulienė 2014-06-04 N Argumentai: Siekiant teisinio reglamentavimo nuoseklumo ir aiškumo, taip pat atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio pakeitimo tikslingumo, tikslintinas šio įstatymo 21 straipsnis, reglamentuojantis antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus baudžiamosiose bylose, atitinkamai projektą papildant nauju 2 straipsniu. Pasiūlymas: „2 straipsnis. 21 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas
1Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas ar nukentėjusiajam būtinas įgaliotasis atstovas.“
2Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gavę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą ir pranešti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Jeigu bylos, kuriose prašoma parinkti gynėją ar įgaliotąjį atstovą, ankstesnėje stadijoje (atliekant procesinį veiksmą) įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar nukentėjusiajam jau buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gynėju ar įgaliotuoju atstovu paprastai parenkamas advokatas, teikęs antrinę teisinę pagalbą šiam įtariamajam, kaltinamajam, ar nuteistajam ar nukentėjusiajam.“
narės R. Šalaševičiūtė, I. Šiaulienė 2014-06-043 Argumentai: Tikslinti projekto 2 straipsnį pagal Seimo Teisės departamento pateiktas pastabas, taip pat tikslinti šiame straipsnyje numatytą įstatymo įsigaliojimo datą.
Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnį laikyti 3 straipsniu, išbraukti tašką po straipsnio pavadinimo, iš straipsnio pakeitimų išbraukti žodį „nuo“, vietoj datos „2014 m. sausio 1 d.“ įrašyti datą „2015 m. sausio 1 d.“ ir ją išdėstyti taip: „2 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2014 2015 m. sausio 1 d. Pritarti
papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada 2014-07-09 Siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui įstatymo projektą patobulinti, atsižvelgiant Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą ir į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės,
reikalų ir darbo komiteto išvada
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-08-28 nutarime pateiktą pastabą, siūlome tikslinti projekto 1 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 11 punktą išdėstyti taip: „11) nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo sunkaus sveikatos sutrikdymo, nusikalstamų veikų žmogaus laisvei, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi įgaliotojo atstovo dalyvavimas pripažintas būtinu;“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Pritarti Seimo narių R. Šalaševičiūtės ir I. Šiaulienės pasiūlymui. 7.
patobulintam Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui (XIIP-308). 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas