Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. 1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena su viena iš valstybinių pensijų. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytam asmeniui – valstybinės pensijos gavėjui mirus, šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodytiems asmenims nustatyta valstybinė našlaičių pensija skiriama ir mokama, jeigu nėra kito šios valstybinės pensijos gavėjo. Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims nustatyta nukentėjusių asmenų valstybinė našlaičių pensija skiriama ir mokama, jeigu asmuo neturi teisės į kitą nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją.“
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Teisė gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją Teisę gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau – pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinė pensija) turi šie Lietuvos Respublikos piliečiai:
1) (neteko galios)
2) labiausiai pasižymėję neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – laisvės kovų dalyviai;
3) aukščiausieji valstybės pareigūnai. Teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją turi šie Lietuvos Respublikos piliečiai:
1) ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai
2) olimpinių žaidynių čempionai (aukso medalio laimėtojai);
3) asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
Teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją turi šie Lietuvos Respublikos piliečiai:
1) motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios) 5 ir daugiau vaikų, išauginusios juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusios;
2) olimpinių žaidynių prizininkai (sidabro, bronzos medalių laimėtojai), parolimpinių žaidynių čempionai, olimpinių sporto šakų pasaulio čempionai, olimpinių kurčiųjų žaidynių čempionai;
3) asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteiktas garbės donoro vardas. Pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama asmenims, jeigu jie yra sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius) arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais). Teisę gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau – pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinė pensija) turi Lietuvos Respublikos piliečiai, sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių arba pripažinti netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais).
I ar II grupės invalidais). Pirmojo laipsnio valstybinę pensiją turi teisę gauti:
1) ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai
2) neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – laisvės kovų dalyviai, pasižymėję ypatingais nuopelnais kovojant už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę;
3) asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija arba Lietuvos nacionalinė literatūros, meno ir architektūros premija;
4) aukščiausieji valstybės pareigūnai. Antrojo laipsnio valstybinę pensiją turi teisę gauti:
1) nepriekaištingos reputacijos motina ir (arba) tėvas, išauginę penkis ir daugiau vaikų (įvaikių) ne mažiau kaip iki 8 metų, kurie taip pat yra nepriekaištingos reputacijos (toliau – daugiavaikiai tėvai);
2) neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai
3) asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteiktas garbės donoro vardas.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) jis nuteistas už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus – neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas (išskyrus atvejus, kai įvaikiai už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus buvo nuteisti iki įvaikinimo);
2) jis nuteistas už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus – jei teistumas yra neišnykęs arba nepanaikintas (išskyrus atvejus, kai įvaikiai už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus buvo nuteisti iki įvaikinimo);
3) jis atlieka bausmę už baudžiamuosius nusižengimus;
4) dėl asmens alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, priklausomybės nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams jo vaikai (įvaikiai), augdami socialinės rizikos šeimoje, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, patiria ar patyrė socialinę riziką;
5) jo vaikams (įvaikiams) ar vienam iš vaikų (įvaikių) įstatymų nustatyta tvarka yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) (išskyrus atvejus, kai laikinoji globa (rūpyba) buvo nustatyta dėl asmens sveikatos būklės, neleidžiančios jam atlikti savo pareigų) ar jie įvaikinami (išskyrus atvejus, kai vaikus (įvaikius) įvaikino asmens sutuoktinis);
6) dėl asmens vengimo atlikti tėvų pareigas auklėti vaikus (įvaikius), piktnaudžiavimo tėvų valdžia, žiauraus elgesio su vaikais (įvaikiais), žalingos įtakos jiems savo amoraliu elgesiu arba nesirūpinimo jais šiam asmeniui teismo sprendimu yra ar buvo apribota tėvų valdžia.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) jis nuteistas už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus – neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas (išskyrus atvejus, kai įvaikiai už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus buvo nuteisti iki įvaikinimo);
2) jis nuteistas už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus – jei teistumas yra neišnykęs arba nepanaikintas (išskyrus atvejus, kai įvaikiai už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus buvo nuteisti iki įvaikinimo);
3) jis atlieka bausmę už baudžiamuosius nusižengimus;
4) dėl asmens alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, priklausomybės nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams jo vaikai (įvaikiai), augdami socialinės rizikos šeimoje, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, patiria ar patyrė socialinę riziką;
5) jo vaikams (įvaikiams) ar vienam iš vaikų (įvaikių) įstatymų nustatyta tvarka yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) (išskyrus atvejus, kai laikinoji globa (rūpyba) buvo nustatyta dėl asmens sveikatos būklės, neleidžiančios jam atlikti savo pareigų) ar jie įvaikinami (išskyrus atvejus, kai vaikus (įvaikius) įvaikino asmens sutuoktinis);
6) dėl asmens vengimo atlikti tėvų pareigas auklėti vaikus (įvaikius), piktnaudžiavimo tėvų valdžia, žiauraus elgesio su vaikais (įvaikiais), žalingos įtakos jiems savo amoraliu elgesiu arba nesirūpinimo jais šiam asmeniui teismo sprendimu yra ar buvo apribota tėvų valdžia. Asmenys, dirbę ypatingomis darbo sąlygomis, už kurias skiriama kompensacija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, turi teisę gauti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją likus iki senatvės pensijos amžiaus tiek mėnesių, už kiek mėnesių mokama kompensacija.“
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimas, panaikinimas ir mokėjimas Pirmojo laipsnio valstybinę pensiją skiria ir sprendimus dėl šios pensijos skyrimo panaikinimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Komisija) teikimą. Antrojo laipsnio valstybinę pensiją skiria ir sprendimus dėl šios pensijos skyrimo panaikinimo priima Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija. Ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio valstybinę pensiją Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus sąrašus. Antrojo laipsnio valstybinę pensiją skiria ir sprendimus dėl šios pensijos skyrimo panaikinimo priima Komisija. Daugiavaikiams tėvams, kai dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo kreipiasi motina ir tėvas, skiriama viena antrojo laipsnio valstybinė pensija, kuri mokama lygiomis dalimis kiekvienam iš jų. Viso dydžio antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama ir mokama vienam iš daugiavaikių tėvų, jeigu kitas iš daugiavaikių tėvų atsisako kreiptis dėl šios pensijos arba yra miręs, arba neatitinka nepriekaištingos reputacijos ar kitų šiuo įstatymu nustatytų antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygų, taip pat vieninteliam iš daugiavaikių tėvų.
Notariškai patvirtintas atsisakymas kreiptis dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos pateikiamas savivaldybės administracijai, teikiančiai Komisijai pasiūlymą skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikiams tėvams. Vienam iš antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjų – daugiavaikių tėvų mirus arba netekus teisės ją gauti, arba atsisakius paskirtos pensijos ar jos dalies kito iš daugiavaikių tėvų naudai, kitam iš jų pradedama mokėti viso dydžio antrojo laipsnio valstybinė pensija. Notariškai patvirtintas paskirtos antrojo laipsnio valstybinės pensijos (jos dalies) atsisakymas kito iš daugiavaikių tėvų naudai pateikiamas paskirtą pensiją mokančiai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai (toliau – pensiją mokanti įstaiga). Jeigu paskyrus viso dydžio antrojo laipsnio valstybinę pensiją vienam iš daugiavaikių tėvų, teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją įgyja kitas iš daugiavaikių tėvų, savivaldybės administracijos teikimu Komisija priima sprendimą skirti šią pensiją iš naujo abiems daugiavaikiams tėvams.
Asmenims, kuriems yra paskirtos pirmojo ar antrojo laipsnių valstybinės pensijos, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo padarymą arba netekusiems Lietuvos Respublikos pilietybės, sprendimas skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimas valstybinę pensiją panaikinamas (daugiavaikiams tėvams, kuriems mokama dalis paskirtos antrojo laipsnio valstybinės pensijos, šios pensijos dalies mokėjimas nutraukiamas) nuo teismo nuosprendžio įsigaliojimo dienos arba nuo Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo dienos. Apie šias aplinkybes pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų gavėjai privalo per 10 darbo dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos pranešti pensiją mokančiai įstaigai. Panaikinus pensijos (pensijos dalies) skyrimą, permokėta pensijos (pensijos dalies) suma išieškoma iš pensiją (pensijos dalį) gavusio asmens Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu daugiavaikiams tėvams ar vienam iš jų antrojo laipsnio valstybinė pensija buvo paskirta neatitinkant šios pensijos skyrimo sąlygų dėl asmenų nepriekaištingos reputacijos, sprendimas skirti šią pensiją daugiavaikiams tėvams ar vienam iš jų panaikinamas nuo skyrimo dienos. Jeigu po antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo abiems daugiavaikiams tėvams paaiškėja, kad vienas iš jų šios pensijos skyrimo metu neatitiko sąlygų dėl asmenų nepriekaištingos reputacijos, Komisija priima sprendimą skirti viso dydžio pensiją kitam iš daugiavaikių tėvų, atitinkančių sąlygas dėl asmenų nepriekaištingos reputacijos.
Savivaldybių administracijos, kurių teikimu antrojo laipsnio valstybinės pensijos buvo paskirtos daugiavaikiams tėvams (vienam iš daugiavaikių tėvų), neatitinkantiems šios pensijos skyrimo sąlygų dėl asmenų nepriekaištingos reputacijos, panaikinus sprendimus skirti šias pensijas, įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui žalą, padarytą iki šios pensijos mokėjimo nutraukimo. Asmenims, kurie po pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba kurie gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos pašalpas ar nedarbo socialinio draudimo išmokas (toliau šiame straipsnyje – draudžiamosios pajamos), paskirtos pensijos nemokamos. Ši nuostata netaikoma ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjams, antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjoms šio įstatymo 4 straipsnio trečiosios dalies 1 punkte nurodytoms motinoms, gavėjams –daugiavaikiams tėvams, garbės donorams. Apie draudžiamųjų pajamų turėjimą pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų gavėjai privalo pranešti jiems pensiją jiems mokančiai institucijai įstaigai per 10 darbo dienų nuo šių pajamų atsiradimo dienos.
Jeigu apie šias draudžiamąsias pajamas laiku nepranešama ir dėl to permokama pensija, permokėtos pensijos suma išieškoma iš pensijos gavėjo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija
Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija veikia prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Komisiją sudaro vienuolika narių: socialinės apsaugos ir darbo ministras (komisijos Komisijos pirmininkas), socialinės apsaugos ir darbo viceministras (komisijos Komisijos pirmininko pavaduotojas), keturi ministrai ir penki visuomenės atstovai – visuomenės gerbiami ir vertinami žmonės, atstovaujantys skirtingoms veiklos sritims. Komisija skiriama trejų metų kadencijai. Komisijos sudėtį socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Komisijos sudėtis kas dveji metai atnaujinama ne mažiau kaip trečdaliu narių. Į komisijos Komisijos posėdžius gali būti kviečiami ekspertai, kurie turi patariamojo balso teisę. Komisija nagrinėja Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valdžios – Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir valdymo institucijų, taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus prašymus teikimus skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją., Taip pat komisija nagrinėja savivaldybių administracijų teikimus skirti antrojo laipsnio valstybines pensijas šio įstatymo 4 straipsnio trečiosios 3 dalies 1 punkte nurodytoms motinoms daugiavaikiams tėvams.
Teikimai skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją asmenims, atitinkantiems šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytas sąlygas, pateikiami Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta tvarka. Komisija veikia vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, tvirtinamais Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Komisija turi teisę priimti sprendimą skirti nuo 2005 m. sausio 1 d. antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikei motinai, jeigu daugiavaikė motina 2005 m. sausio 1 d. atitiko šios pensijos skyrimo sąlygas ir jeigu Komisija gavo savivaldybės administracijos teikimą su visais būtinais nurodytai pensijai skirti dokumentais ne vėliau kaip iki 2005 m. liepos 1 d. Daugiavaikių motinų pagimdytų (įvaikintų) ir išaugintų vaikų gero išauklėjimo bei pačių motinų elgesio vertinimo kriterijų ir sąlygų teisei į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nustatyti aprašą tvirtina Vyriausybė.
Šiuo aprašu privalo vadovautis savivaldybių Savivaldybių administracijos, teikdamos pasiūlymus dėl antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo daugiavaikėms motinoms, taip pat daugiavaikiams tėvams, ir Komisija, priimdama sprendimus dėl šių motinų asmenų teisės gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, taip pat privalo vadovautis šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytomis antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo sąlygomis dėl asmenų nepriekaištingos reputacijos. Savivaldybių administracijos, kurių teikimu šios pensijos buvo paskirtos motinoms, neatitinkančioms antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui žalą, padarytą iki šios pensijos mokėjimo nutraukimo.“
pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos aukščiausiesiems valstybės pareigūnams Asmenims, buvusiems Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku, Ministru Pirmininku, Aukščiausiojo Teismo pirmininku, Konstitucinio Teismo pirmininku, skiriama pirmojo laipsnio valstybinė pensija, jei jie bent dvejus metus ėjo šioje dalyje išvardytas pareigas. Pensija šiems asmenims skiriama, kai jie sukanka senatvės pensijos amžių arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais). Šiame straipsnyje nurodytiems asmenims Lietuvos Respublikos pirmojo laipsnio valstybinės pensijos negali būti skiriamos, o paskirtosios turi būti panaikinamos, jei jie atleisti iš pareigų apkaltos tvarka arba po atleidimo iš pareigų buvo teisti už tyčinio nusikaltimo padarymą.“
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, jo sutuoktiniui (toliau
Respublikos piliečiai. Mirus antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui – vienam iš daugiavaikių tėvų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkte, valstybinė našlaičių pensija neskiriama, kol antrojo laipsnio valstybinė pensija šio įstatymo nustatytomis sąlygomis mokama kitam iš daugiavaikių tėvų. Sprendimą dėl valstybinės našlių ir našlaičių pensijos skyrimo priima komisijos Komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas komisijos Komisijos pirmininko pavaduotojas.“7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinės pensijos motinoms, pagimdžiusioms (įvaikinusioms) 5 ir daugiau vaikų, išauginusioms juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusioms (toliau – daugiavaikės motinos), mokamos pagal iki šio įstatymo galiojusias Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, o joms mirus, dėl teisės gauti šią pensiją šio įstatymo nustatytomis sąlygomis turi teisę kreiptis vaikų (įvaikių), už kuriuos buvo paskirta ši pensija, tėvas, jeigu jis atitinka Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmenų nepriekaištingos reputacijos sąlygas. 3.
valstybinių pensijų skyrimas daugiavaikėms motinoms baigiamas vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija arba Lietuvos nacionalinė literatūros, meno ir architektūros premija.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
raštas
Nuo 2014 m. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymas Nr. XII-635. Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, teisę į Lietuvos Respublikos pirmojo laipsnio valstybines pensijas (toliau – pirmojo laipsnio valstybinė pensija) įgijo asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Tačiau 1989–1991 metais buvo skiriamos Lietuvos nacionalinės literatūros, meno ir architektūros premijos, vadovaujantis Lietuvos Ministrų Tarybos 1989 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 282 „Dėl Lietuvos nacionalinių literatūros, meno ir architektūros premijų“, kurios savo esme ir paskirtimi yra tokios pačios premijos, kaip ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos. Siekiant išvengti teisinio neaiškumo dėl asmenų, kuriems paskirta Lietuvos nacionalinė literatūros, meno ir architektūros premija, teisės į pirmojo laipsnio valstybinę pensiją, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3, 4, 5, 6,
pensiją. Nuo 2008 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras visus asmenis, kuriems pripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas, pateikė Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti (toliau – antrojo laipsnio valstybinė pensija), ir visiems teikimams buvo pritarta. Ir tik išimtiniais atvejais laisvės kovų dalyviai buvo teikiami pirmojo laipsnio valstybinei pensijai skirti (nuo 2000 m. tokių pensijų skirta 10).
Siekiant aiškiau reglamentuoti valstybinių pensijų skyrimą laisvės kovų dalyviams, siūloma patikslinti galiojantį teisinį reguliavimą nustatant, kad laisvės kovų dalyviams, pasižymėjusiems ypatingais nuopelnais kovojant už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, skiriamos pirmojo laipsnio, o kitiems laisvės kovų dalyviams – antrojo laipsnio valstybinės pensijos. Įstatymo projektas parengtas taip pat atsižvelgiant ir į Lygių galimybių kontrolieriaus siūlymą pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kuriuo nustatyta teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją motinoms, pagimdžiusioms (įvaikinusioms) penkis ir daugiau vaikų, išauginusioms juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusioms (toliau – daugiavaikės motinos), užtikrinant lygias galimybes įgyvendinti teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją ne tik daugiavaikei motinai, bet ir tėvui, jeigu jis atitinka kitas šio įstatymo nuostatas. Antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo daugiavaikėms motinoms apribojimai, susiję su jų pačių ir jų išaugintų vaikų teistumu, pagal šiuo metu taikomą teisinį reguliavimą nustatyti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 255 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės 2007 m. kovo
aktas.
Vadovaujantis minėtais nuostatais, daugiavaikės motinos valstybinei pensijai skirti neteikiamos, jeigu pačios pretendentės ir jų išauginti vaikai, neatsižvelgiant į amžių, buvo nuteisti už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą – nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne, o tais atvejais, kai daugiavaikės motinos vaikas buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, išskyrus sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, daugiavaikės motinos antrojo laipsnio valstybinei pensijai gali būti teikiamos tik teistumui išnykus. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 2 dalies nuostatą, piliečių teisės atsižvelgiant į teistumą gali būti ribojamos tik Lietuvos Respublikos įstatymais, todėl nuostatas dėl asmenų teistumo, taip pat kitas antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo sąlygas siūloma įteisinti įstatymu. Nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. X-1051 41 straipsniui, visi keičiamo įstatymo 4 straipsnyje išvardyti buvę sportininkai – olimpinių žaidynių čempionai, prizininkai, parolimpinių žaidynių čempionai, olimpinių sporto šakų pasaulio čempionai ir olimpinių kurčiųjų žaidynių čempionai nuo 2009 m. sausio 1 d. įgijo teisę gauti 1,5 šalies vidutinio darbo užmokesčio dydžio sportininkų rentą. Šios rentos skiriamos palankesnėmis sąlygomis, nei valstybinės pensijos, t. y. netaikant reikalavimo, kad asmuo būtų sukakęs pensinį amžių ar pripažintas netekusiu 60 procentų ir daugiau darbingumo, todėl minėti asmenys nuo 2009 m. dėl pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo nesikreipia ir šia teise nesinaudoja (nuo šios datos paskirtųjų pensijų mokėjimas nutrauktas dėl to, kad jų gavėjai pasirinko teisę gauti sportininkų rentas).
Įstatymo projekto tikslas – atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas priežastis, patikslinti asmenų, turinčių teisę gauti pirmojo ar antrojo laipsnių valstybines pensijas, grupes, įstatymu reglamentuoti šių pensijų skyrimo sąlygas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengimą koordinavo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Laisvūnas Bartkevičius (tel. 266 4208, el. p. [email protected]), parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento (direktorė – Asta Aranauskienė, tel. 266 8100, el. p. [email protected]) Valstybinių pensijų skyrius (tiesioginė rengėja – vedėja Danutė Akulavičienė, tel. 266 4220, el. p. [email protected]). 3.
aptarti teisiniai santykiai Vadovaujantis keičiamu įstatymu, šiuo metu:
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudėtis kas dveji metai atnaujinama ne mažiau kaip trečdaliu narių. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma:
valstybines pensijas turi ir asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta Lietuvos nacionalinė literatūros, meno ir architektūros premija. 2.
valstybines pensijas turi neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – laisvės kovų dalyviai, pasižymėję ypatingais nuopelnais kovojant už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, o antrojo laipsnio valstybines pensijas – kiti minėtą statusą turintys asmenys. 3. Išbraukti kaip nebeaktualias keičiamo įstatymo nuostatas dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo buvusiems sportininkams. 4. Nustatyti teisę gauti antrojo laipsnio valstybines pensijas nepriekaištingos reputacijos motinai ir (arba) tėvui, išauginusiems penkis ir daugiau vaikų (įvaikių) ne mažiau kaip iki 8 metų, jeigu vaikai taip pat yra nepriekaištingos reputacijos. Siūloma nustatyti, kad daugiavaikiams tėvams, kai dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos kreipiasi motina ir tėvas, abiems skiriama viena valstybinė pensija, kuri mokama lygiomis dalimis kiekvienam iš jų. Vienam iš valstybinės pensijos gavėjų – daugiavaikių tėvų mirus arba netekus teisės ją gauti, ar atsisakius paskirtos pensijos ar jos dalies kito iš daugiavaikių tėvų naudai, siūloma kitam iš jų mokėti viso dydžio antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Viso dydžio antrojo laipsnio valstybinę pensiją skirti ir mokėti siūloma vienam iš daugiavaikių tėvų, jeigu dėl šios pensijos kitas iš daugiavaikių tėvų notariškai atsisako kreiptis arba yra miręs, arba neatitinka nepriekaištingos reputacijos sąlygų, taip pat vieninteliam iš daugiavaikių tėvų. 5. Apibrėžti asmenų nepriekaištingos reputacijos sąlygas.
Siūloma nustatyti, kad asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją už išaugintus vaikus abiems daugiavaikiams tėvams (motinai ir tėvui), siūloma nebeskirti valstybinių našlių pensijų už mirusius šios grupės valstybinių pensijų gavėjus, kadangi mirusiojo našliui (našlei) vietoj valstybinės našlių pensijos (kurios dydis – 20 procentų antrojo laipsnio valstybinės pensijos) būtų mokama viso dydžio antrojo laipsnio valstybinė pensija kaip daugiavaikei motinai arba tėvui. 7. Nustatyti, kad mirus antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui – vienam iš daugiavaikių tėvų, jo našlaičiams valstybinė našlaičių pensija neskiriama, kol antrojo laipsnio valstybinė pensija šio įstatymo nustatytomis sąlygomis mokama kitam iš daugiavaikių tėvų. Ši nuostata siūloma atsižvelgiant į Įstatymo projektu siūlomą nuostatą, kad abiems daugiavaikiams tėvams lygiomis teisėmis skiriama viena pensija (lygiomis dalimis po pusę pensijos), ir mirus vienam iš jų, viso dydžio pensija pradedama mokėti kitam iš jų, taip pat į bendrąsias našlaičių pensijų skyrimo nuostatas, kad jos gali būti skiriamos tik už mirusius valstybinės pensijos gavėjus, o visiems našlaičiams (įskaitant ir našlius) gali būti skiriama ne daugiau kaip 100 procentų valstybinės pensijos gavėjui priklausiusios valstybinės pensijos. 8. Siekiant apsaugoti iki Įstatymo projekto įsigaliojimo daugiavaikių motinų įgytas teises, siūloma nekeisti šioms daugiavaikėms motinoms paskirtų antrojo laipsnio valstybinių pensijų mokėjimo sąlygų ir tvarkos. 9. Patikslinti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudarymo principą, siūloma nustatyti, kad komisija skiriama trejų metų kadencijai.
Priėmus Įstatymo projektu siūlomas nuostatas, bus:
Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 2 dalies nuostatą, piliečių teisės atsižvelgiant į teistumą gali būti ribojamos tik įstatymais, taip pat į konstitucinę nuostatą, kad pagrindai gauti valstybines pensijas ir tų pensijų dydžiai, skyrimo bei mokėjimo sąlygos turi būti nustatyta įstatyme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimas). 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas nedarys įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 255 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą. 9. Ar Įstatymo projektas yra parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektas naujų sąvokų neapibrėžia ir neįveda. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengs 8 punkte nurodytą nutarimą ir pateiks jį tvirtinti Vyriausybei. 12.
12Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Įstatymo projektu siūlomoms nuostatoms, kuriomis siūloma skirti ir mokėti vieną Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją abiems daugiavaikiams tėvams (motinai ir (arba) tėvui), įgyvendinti papildomas lėšų poreikis pirmaisiais metais sudarytų apie 160 tūkst. eurų – 139 tūkst. eurų dėl to, kad mirus daugiavaikei motinai, kuriai nebuvo paskirta valstybinė pensija, ši pensija būtų skiriama daugiavaikiam tėvui (darant prielaidą, kad tokių tėvų pirmaisiais įstatymo galiojimo metais bus apie 100), ir dar 22 tūkst. eurų dėl to, kad sutuoktinis pergyvena valstybinės pensijos gavėją daugiavaikę motiną, jeigu tokių tėvų skaičius sudarytų apie 20 (2013 m. paskirtos 5, o 2014 m. – 7 našlių valstybinės pensijos už mirusias pensijų gavėjas daugiavaikes motinas). Ši nuostata būtų gyvendinama iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai valstybinėms pensijoms mokėti kasmet tvirtinamų valstybės biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos“, „Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
aiškinamasis raštas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymui Nr. XII-635, teisę į Lietuvos Respublikos pirmojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau – pirmojo laipsnio valstybinė pensija) įgijo asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Tačiau 1989–1991 metais, vadovaujantis Lietuvos Ministrų Tarybos 1989 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 282 „Dėl Lietuvos nacionalinių literatūros, meno ir architektūros premijų“, asmenims buvo skiriamos ne Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premijos, o Lietuvos nacionalinės literatūros, meno ir architektūros premijos, kurios savo esme ir paskirtimi yra tapačios Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijoms. Siekiant išvengti teisinio reguliavimo neaiškumo dėl asmenų, kuriems paskirta Lietuvos nacionalinė literatūros, meno ir architektūros premija, teisės į pirmojo laipsnio valstybinę pensiją, teikiamu Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siūloma patikslinti galiojantį teisinį reguliavimą – papildyti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą numatant, kad šios nacionalinės premijos laureatai turi teisę į pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento (direktorė – Asta Aranauskienė, tel. 266 8100, el. p. [email protected]) Valstybinių pensijų skyrius (vedėja Danutė Akulavičienė, tel.
266 4220, el. p. [email protected]; tiesioginė rengėja – vyriausioji specialistė Svajūnė Gaidamavičienė, tel. 266 4276, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją turi asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma patikslinti Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą numatant, kad teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją turi ir asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta Lietuvos nacionalinė literatūros, meno ir architektūros premija. Pritarus Įstatymo projektui, bus išvengta teisinio neaiškumo skiriant pirmojo laipsnio valstybines pensijas asmenims, kuriems paskirta Lietuvos nacionalinė literatūros, meno ir architektūros premija. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu Įstatymo projektu nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas neatliktas. Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, nereikės priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projektu siūlomai nuostatai įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis buvo įvertintas priimant Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymą Nr. XII-635 (toliau
Rengiant Įstatymo projektą nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos“, „Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija“,
„Lietuvos nacionalinė literatūros, meno ir architektūros premija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Vilnius
3, 4, 5, 6, 7 IR
2015-05-15 Nr. XIIP-3076 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
įstatymo Nr. I-730 (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad antrojo laipsnio valstybinę pensiją turi teisę gauti nepriekaištingos reputacijos motina ir
(arba) tėvas, išauginę penkis ir daugiau vaikų (įvaikių) ne mažiau kaip iki 8 metų, kurie taip pat yra nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šis įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lygių galimybių kontrolieriaus 2014 m. kovo 25 d. pažymoje Nr. (14)-SN-13 suformuluotą siūlymą užtikrinti lygias galimybes įgyvendinti teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją ne tik daugiavaikei motinai, bet ir tėvui, jeigu jis atitinka kitas šio įstatymo nuostatas. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, galiojančiame keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta motinų, pagimdžiusių (įvaikinusių) 5 ir daugiau vaikų, išauginusių juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusių, teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad pagal iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą (pagal TSRS 1956 metų liepos 14 dienos Valstybinių pensijų įstatymo 10 straipsnį), moterys, pagimdžiusios 5 arba daugiau vaikų ir išauginusios juos iki aštuonerių metų amžiaus, turėjo teisę gauti senatvės pensiją sukakusios 50 metų ir turėdamos ne mažesnį kaip 15 metų darbo stažą.
Be to, pagal LTSR Darbo įstatymų kodekso 197 straipsnį, iš dalies apmokamos atostogos vaikui prižiūrėti buvo suteikiamos tik moterims iki vaikui sukaks vieneri metai (vėliau šis amžius buvo palaipsniui ilginamas). Antra, 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme penkeriais metais ankstesnis senatvės pensijos amžius motinoms, pagimdžiusioms 5 ar daugiau vaikų ir išauginusioms juos iki aštuonerių metų amžiaus, nebuvo nustatytas, todėl joms Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme buvo nustatyta teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją buvo nustatyta ir dėl to, kad iki 2008 m. sausio 1 d., asmenys, esantys vaiko priežiūros iki jiems sukaks 3 metai atostogose, nebuvo draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir šis laikas nebuvo įskaitomas į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą, todėl, įprastai, motinų, pagimdžiusių 5 ir daugiau vaikų, įgytas socialinio draudimo (darbo) stažas buvo mažesnis, o paskirta pensija santykinai maža, palyginus su kitų asmenų. 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2006, Nr.72-2673) nuostatos, kuriomis vadovaujantis asmenys, esantys vaiko priežiūros iki jiems sukaks 3 metai atostogose, draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir šis laikas įskaitomas į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą.
Trečia, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta motinų, pagimdžiusių (įvaikinusių) 5 ir daugiau vaikų, išauginusių juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusių, teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nėra absoliuti, ji nėra pagrįsta valstybinio socialinio draudimo įmokomis ar kitais įnašais. Pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, galiojusią iki 2014 m. sausio 1 d., esant kitoms įstatymo nustatytoms sąlygoms, teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją turėjo motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios) 7 ir daugiau vaikų. Šios pensijos skyrimo sąlygos ir tvarka leidžia teigti, kad pensija laikytina valstybės nustatyta išmoka už valstybės pripažintus nuopelnus. Todėl svarstant šios pensijos skyrimo sąlygas lyčių lygybės požiūriu, reikėtų įvertinti šios teisės buvimą ir kitais aspektais, pavyzdžiui, draudimo diskriminuoti asmenis dėl jų socialinės, šeiminės padėties, Lietuvos valstybės, kaip socialiai orientuotos valstybės, požiūriu.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal
draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2006, Nr.72-2673) nuostatas, asmenys (motina, tėvas ar kitas vaiką prižiūrintis asmuo), esantys vaiko priežiūros iki jiems sukaks 3 metai atostogose, draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir šis laikas įskaitomas į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą, svarstytina, ar motinų, pagimdžiusių (įvaikinusių) 5 ir daugiau vaikų, išauginusių juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusių, teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją neturėtų būti nustatyta su sąlyga, kad vaikai yra gimę iki 2008 m. sausio 1 d. 2. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, koks asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Be kita ko, nustatyta, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) jis nuteistas už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus – neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs arba panaikintas (išskyrus atvejus, kai įvaikiai už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus buvo nuteisti iki įvaikinimo);
2) jis nuteistas už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus – jei teistumas yra neišnykęs arba nepanaikintas (išskyrus atvejus, kai įvaikiai už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus buvo nuteisti iki įvaikinimo);
3) jis atlieka bausmę už baudžiamuosius nusižengimus. Šios nuostatos svarstytinos keliais aspektais. Pirma, valstybinės antrojo laipsnio pensijos motinoms, pagimdžiusioms (įvaikinusioms) 5 ir daugiau vaikų, o pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą – ir tėvams, nustatytos kaip tam tikras valstybės pagarbos motinoms (tėvams) ženklas.
Teisė į šias pensijas nėra absoliuti, nes ji grindžiama vadinamuoju „nuopelnų“ principu. Tačiau pagal įstatymo projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus, valstybės pagarbos ženklai būtų nustatyti nuteistiems už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus bei padariusiems baudžiamuosius nusižengimus. Antra, nepriekaištingos reputacijos reikalavimas yra taikomas ne tik galimiems valstybinės pensijos gavėjams – daugiavaikiams tėvams, bet ir vaikams bei įvaikiams, kuriuos jie išaugino. Įstatymo projekte palikus išimtį dėl įvaikių, kurie iki įvaikinimo buvo nuteisti už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus arba už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, reputacijos, būtų neaišku, ar šie įvaikiai turėtų teisę į valstybinę našlaičių pensiją. Trečia, pagal įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalį, vienam iš antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjų – daugiavaikių tėvų netekus teisės ją gauti dėl keičiamo įstatymo 4 dalyje nurodytų aplinkybių (kai asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos), kitam iš tėvų būtų pradėta mokėti viso dydžio antrojo laipsnio valstybinė pensija. Pagal šio straipsnio 9 dalį, jeigu po antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo abiems daugiavaikiams tėvams paaiškėtų, kad vienas iš jų šios pensijos skyrimo metu neatitiko sąlygų dėl asmenų nepriekaištingos reputacijos, Komisija turėtų priimti sprendimą skirti viso dydžio pensiją kitam iš daugiavaikių tėvų, atitinkančių sąlygas dėl asmenų nepriekaištingos reputacijos. Nustačius tokį teisinį reguliavimą, valstybės pagarbos ženklas – antrojo laipsnio valstybinė pensija netiesiogiai toliau būtų mokama tos pagarbos nenusipelniusiam asmeniui. 3.
įstatymo 5 ir kituose įstatymo projekto straipsniuose nustatytas teisinis reguliavimas pagal kurį viena antrojo laipsnio valstybinė pensija gali būti paskirta vienam arba dviem asmenims. Tokia teisinio reguliavimo koncepcija kelia abejonių, nes tais atvejais, kai vienas iš tėvų de jure neturi teisės į pensiją, de facto ją gali gauti kaip turinčio teisę į pensiją sutuoktinis. Toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas piktnaudžiauti teise, todėl nusprendus nustatyti abiejų tėvų teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją, kiekvieno jų teisę reikėtų reguliuoti kaip savarankišką asmens teisę proporcingai pakeičiant jiems mokamos pensijos dydį. 4. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje formuluotę „teismo nuosprendžio įsigaliojimo“ siūlytina keisti į formuluotę
„teismo nuosprendžio įsiteisėjimo“. 5. Įstatymo projekto 3 straipsnyje keičiamo įstatymo 5
straipsnio 7 dalyje, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, po žodžių
„sprendimas skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją“ reikėtų
skliausteliuose įrašyti žodžius „(pensijos dalį)“. 6. Keičiamo įstatymo5 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje, nes pagal šio straipsnio 5 dalį, vienam iš pensijos gavėjų netekus teisės ją gauti (pavyzdžiui, pripažintam kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo), pensija turėtų būti pradėta mokėti kitam iš tėvų, o pagal šio straipsnio 7 dalį – pensijos mokėjimas nutrauktas ir permoka išieškota. 7. Iš įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, kaip turėtų būti taikomos šio įstatymo nuostatos tuo atveju, jeigu kartu tėvai turėtų penkis ar daugiau vaikų, tačiau jie nebūtų jų bendri vaikai (įvaikiai). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239
Vilnius LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-730
Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
MOKSLO IR KULTŪROS komitetas
Baškienė, Šarūnas Birutis, Larisa Dmitrijeva, Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis, Jaroslav Narkevič, Gintarą Steponavičių pavadavo Dalia Teišerskytė, Valentinas Stundys; Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Jurgita Bieliūnienė, Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Rūta Norkienė, Lina Skeberdytė, padėjėja Janina Antanavičienė. Kiti posėdžio dalyviai:
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus vedėja Danutė Akulavičienė, Kultūros viceministras Arnas Neverauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-11-16) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
įstaigų pasiūlymai: negauta
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
6Komiteto sprendimas: Iš esmės pritarti Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3076(2). 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu
Paliukas Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas
ir FINANSŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas,
Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Rytas Kupčinskas, Povilas Gylys, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Andrius Kubilius, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-11-16 Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3076(2). 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Bartkevičius, Rytas Kupčinskas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius