Projektas Nr Projekto lyginamasis variantas
16, 18,
2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Ji koordinuoja ir įgyvendina neįgaliųjų socialinės integracijos sistemą, tvirtina ilgalaikes valstybines neįgaliųjų socialinės integracijos programas ir strategijas;“. 2 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
taip: ,,1. Neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) teritoriniai skyriai. Tarnyba nagrinėja asmenų, pensiją ar išmoką mokančių institucijų skundus dėl Tarnybos teritorinių skyrių veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo.“
ją išdėstyti taip: ,,3. Tarnyba Tarnybos teritoriniai skyriai priima sprendimus dėl:“. 3 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Koks yra profesinės Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis poreikį nustato Tarnyba Tarnybos teritoriniai skyriai.“
straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Teisę gauti profesinės reabilitacijos pašalpą turi asmenys, kuriems Tarnyba Tarnybos teritoriniai skyriai nustatė profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį ir kurie dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje.“
ir ją išdėstyti taip: ,,5. Sprendimą dėl profesinės reabilitacijos pašalpos mokėjimo priima šią pašalpą skirianti ir mokanti institucija, vadovaudamasi Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimu dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio.“
ir ją išdėstyti taip: ,,6.
Pasibaigus profesinės reabilitacijos programai Tarnyba Tarnybos teritoriniai skyriai priima sprendimą dėl asmens darbingumo lygio.“
pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,23 straipsnis. Ginčų dėl Tarnybos priimtų sprendimų nagrinėjimas Tarnybos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų apskundimas
institucijos ir Tarnybos nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Komisija). 2. Komisija yra viešasis juridinis asmuo, kurį steigia, Komisijos narių skaičių nustato, jos nuostatus bei ginčų nagrinėjimo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Komisija yra privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. 3. Komisijos pirmininką ir Komisijos narius 5 metams skiria į pareigas ir atleidžia iš jų socialinės apsaugos ir darbo ministras. Komisijos pirmininku ir Komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis. 4. Komisijos pirmininkas ir Komisijos narys gali būti atleistas prieš terminą, kai:
1) atsistatydina savo noru;
2) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
3) nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 dienų iš eilės ar ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių;
4) įsiteisėja teismo nuosprendis, pagal kurį jis nuteisiamas bausme, dėl kurios negali tęsti darbo;
5) šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. 5. Komisijos pirmininkui ir Komisijos nariams draudžiama eiti kitas pareigas, išskyrus dirbti mokslinį ar pedagoginį darbą. 6. Komisijos pirmininkui ir Komisijos nariams darbo užmokestis ir apmokėjimo sąlygos nustatomos pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą ir kitus teisės aktus. 7. Pasibaigus įgaliojimų laikui, Komisijos pirmininkas ir Komisijos nariai pareigas eina, kol paskiriami nauji nariai. 8.
vėliau kaip per 30 dienų nuo raštiško Tarnybos priimto sprendimo gavimo dienos. Prie skundo turi būti pridedamas Tarnybos priimto sprendimo ir dokumentų, kurių reikia skundui (prašymui) pagrįsti, patvirtintos kopijos. 9. Visi skundai (prašymai) nagrinėjami ir sprendimai priimami Komisijos posėdžiuose; juos organizuoja ir jiems vadovauja Komisijos pirmininkas. 10. Komisijos sprendimas priimamas, kai už jį balsuoja dauguma Komisijos narių. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. Kai Komisijos pirmininko nėra, laikinai jį pavaduoja vienas iš jos narių, paskirtas Komisijos pirmininko. 11. Komisija sprendimą turi priimti ne vėliau kaip per
išnagrinėtais dokumentais ir įstatymų bei kitų teisės aktų normomis. 13. Komisija priima vieną iš šių sprendimų:
1) skundą (prašymą) atmesti Tarnybos sprendimą paliekant nepakeistą;
2) skundą (prašymą) patenkinti įpareigojant Tarnybą per Komisijos nustatytą laiką pakeisti sprendimą. 14. Komisijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Tais atvejais, kai per šiame įstatyme nustatytą terminą Komisija sprendimo nepriima, Tarnybos priimtas sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. 15. Skundo (prašymo) apskundimas teismui Komisijos sprendimo vykdymo nesustabdo. 16. Komisija, nagrinėdama skundus (prašymus), privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. 1. Asmuo, pensiją ar išmoką mokanti institucija turi teisę apskųsti šio Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytus Tarnybos teritorinių skyrių sprendimus Tarnybai, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. 2.
sprendimų nagrinėjami Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, jeigu jie pateikti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Tarnybos teritorinio skyriaus priimto sprendimo gavimo dienos, o skundai dėl nepriimtų sprendimų – per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas, ir atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintus skundo formai bei turiniui keliamus reikalavimus. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo, pensiją ar išmoką mokanti institucija pagrindžia atitinkamais dokumentais, Tarnybos direktoriaus sprendimu gali būti atnaujinamas. 3. Nustačiusi, kad skundas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, Tarnyba nustato skundą padavusiam asmeniui, pensiją ar išmoką mokančiai institucijai 15 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos terminą trūkumams pašalinti. 4. Jeigu asmuo, pensiją ar išmoką mokanti institucija per nustatytą 15 kalendorinių dienų terminą įvykdo nurodytus reikalavimus, skundo nagrinėjimo terminai pradedami skaičiuoti nuo reikalavimų įvykdymo dienos. Nurodytų reikalavimų neįvykdžius laiku, skundas grąžinamas jį pateikusiam asmeniui, pensiją ar išmoką mokančiai institucijai. 5. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus atitinkantis skundas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo skundo gavimo dienos. Sprendimas turi būti pagrįstas išnagrinėtais dokumentais, jei priimant sprendimą buvo pasitelkti šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti ekspertai ir specialistai, minėtų ekspertų ir specialistų išvadomis ir įstatymų bei kitų teisės aktų normomis. Nagrinėjant skundą, turi būti vadovaujamasi pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. 6.
šių sprendimų:
1) Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti;
2) Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimą pakeisti;
3) Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą;
4) įpareigoti Tarnybos teritorinį skyrių per Tarnybos nustatytą laiką priimti sprendimą. 7. Tarnybos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai per šiame Įstatyme nustatytą terminą sprendimas nepriimamas, Tarnybos teritorinio skyriaus priimtas sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. 8. Tarnyba, nagrinėdama skundą, turi teisę:
1) neatlygintinai gauti informaciją, susijusią su nagrinėjamu skundu, ir papildomus dokumentus iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, įstaigų, teikiančių profesinės reabilitacijos paslaugas, Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
2) pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir kitus specialistus, turinčius atitinkamą kvalifikaciją ir galinčius pateikti išvadas ginčijamu klausimu. 9. Tarnybos reikalaujama šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodyta informacija ir papildomi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos, jeigu pati Tarnyba nenustato kito termino. Prireikus Tarnyba terminą gali pratęsti.“
Pakeisti 32 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5.
Nesukakusiems senatvės pensijos amžiaus asmenims, kuriems iki šio Įstatymo įsigaliojimo neterminuotai buvo nustatytas invalidumas, darbingumo lygis nustatomas remiantis iki šio Įstatymo įsigaliojimo buvusia tvarka išduotais invalidumo pažymėjimais bei šio straipsnio 3 dalies nuostatomis, išskyrus atvejus, kai neįgalusis pats savo noru kreipiasi į Tarnybą Tarnybos teritorinį skyrių dėl darbingumo lygio nustatymo.“
d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 16, 18, 21, 22, 23 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 171 ,,Dėl Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos patvirtinimo“, nustatytą siekį tobulinti institucinę sandarą, optimizuoti įstaigų tinklą, mažinti įstaigų, kuriose dirba mažiau kaip 20 darbuotojų, skaičių. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad skundus dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) teritorinių skyrių priimtų sprendimų nagrinės Tarnyba, kuri bus privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Šiuo metu šią funkciją atliekanti Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ginčų komisija) bus reorganizuota. Įstatymo projekto tikslas – optimizuoti įstaigų prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklą, nustatyti objektyvų ir greitą skundų (prašymų) dėl Tarnybos priimtų sprendimų nagrinėjimą bei suderinti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatas su Strateginio planavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 ,,Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Strateginio planavimo metodika), nustatyta planavimo dokumentų sistema. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento (direktorė Violeta Toleikienė, tel. 266 4269, el. p. [email protected]) Lygių galimybių skyriaus (vedėja Eglė Čaplikienė, tel. 266 4261, el. p. [email protected]) vedėjo pavaduotoja Daiva Zabarauskienė (tel. 266 8129, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnis nustato, kad ginčus dėl Tarnybos priimtų sprendimų nagrinėja Ginčų komisija, kuri yra privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Skundas Ginčų komisijai gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo raštiško Tarnybos priimto sprendimo gavimo dienos. Ginčų komisija priima vieną iš šių sprendimų: skundą (prašymą) atmesti Tarnybos sprendimą paliekant nepakeistą; skundą (prašymą) patenkinti įpareigojant per nustatytą laiką pakeisti sprendimą. Ginčų komisija skundą (prašymą) turi išnagrinėti ir sprendimą priimti per 30 dienų nuo skundo (prašymo) gavimo dienos. Ginčų komisiją steigia, narių skaičių nustato, jos nuostatus ir ginčų nagrinėjimo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Ginčų komisijos pirmininkui ir jos nariams darbo užmokestis ir apmokėjimo sąlygos nustatomos pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą ir kitus teisės aktus. Ginčų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Skundų nagrinėjimas Tarnyboje yra reglamentuotas įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr.
A1-78/V-179 ,,Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 38 punkte; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-188/A1-84/ISAK-487 ,,Dėl Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo 21 punkte; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 ,,Dėl Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo, tvarkos aprašo ir pažymų formų patvirtinimo“ patvirtinto Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo 20 punkte. Minėtuose teisės aktuose nustatyta, kad asmeniui, pensiją ar išmoką mokančiai institucijai nesutinkant su Tarnybos teritorinių skyrių priimtais sprendimais, juos per 30 dienų (pensiją ar išmoką mokanti institucija per 90 dienų) nuo Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimo gavimo dienos skundžia Tarnybos direktoriui, kuris organizuoja skundo (prašymo) nagrinėjimą. Skundai (prašymai) nagrinėjami Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriuje.
Skundas (prašymas) išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per 30 dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo Tarnyboje dienos. Apie skundo nagrinėjimą informuojamas asmuo ir pensiją ar išmoką mokanti institucija. Šis Tarnybos sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Ginčų komisijai. Taigi terminas iki neskundžiamo sprendimo priėmimo tampa nepagrįstai ilgas ir sudėtingas, tokiu būdu sudaromos teisinės kliūtys asmeniui kuo greičiau gauti galutinį sprendimą. Neretai galutinis sprendimo priėmimas trunka pusę metų ir ilgiau, tuo laikotarpiu asmuo gali likti be socialinių garantijų ir pajamų. Tarnyboje skundus (prašymus) nagrinėja 25 Sprendimų kontrolės skyriaus specialistai (11 gydytojų, 9 teisininkai ir 5 kiti darbuotojai; 17 Sprendimų kontrolės skyriaus specialistų yra valstybės tarnautojai, 8 – darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį). Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus priimtas sprendimas yra pagrindžiamas išnagrinėtais dokumentais, įstatymų ir teisės aktų normomis. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius priima vieną iš šių sprendimų: Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti; Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimą pakeisti; Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus priimtas sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali būti skundžiamas Ginčų komisijai, kuri iš esmės turi įvertinti, ar sprendimas priimtas pagrįstai pagal Tarnybos pateiktus dokumentus (Ginčų komisija negali naujai atlikti vertinimo). Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius per metus išnagrinėja apie 4 tūkst. skundų, pvz., 2014 m. išnagrinėti 3786 skundai, iš kurių buvo pakeisti 708 sprendimai, priimti 487 nauji sprendimai, koreguotos 98 išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų ir pagal kontrolės procedūras patikrinti 5744 Tarnybos teritorinių skyrių priimti sprendimai.
Tiek Tarnybos teritoriniai skyriai, tiek Sprendimų kontrolės skyrius yra skirtingi, savarankiški padaliniai, kiekvienas vykdo nuostatuose numatytą veiklą. Nagrinėjant skundus (prašymus) išanalizuojami visi pateikti duomenys, asmuo gali būti kviečiamas į posėdį ar lankomas, kreipiamasi dėl papildomų duomenų ar vykstama susipažinti su sveikatos istorija gydymo įstaigoje; užpildomas vertinimo aktas ir priimamas sprendimas. Sprendimų kontrolės skyriaus darbuotojai negali užimti teritoriniuose skyriuose jokių pareigų, vadovaudamiesi skyriaus nuostatais pareigas vykdo vadovaudamiesi sąžiningumo principais, nuolatos dalyvauja antikorupciniuose mokymuose. Minėtas skyrius taip pat vykdo planinę ir neplaninę kontrolę teritorinių skyrių atžvilgiu, kai informacinė sistema atsitiktiniu būdu atrenka bylas, kurios tikrinamos ištisus metus, o prireikus atliekami pakartotiniai vertinimai remiantis Tarnybos direktoriaus patvirtintu Tarnybos teritorinių skyrių priimtų sprendimų kontrolės tvarkos aprašu. 2014 m. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus išlaikymas kainavo 837 tūkst. Lt. Per metus Ginčų komisija gauna apie 500 skundų ir išnagrinėja apie 400 skundų (2014 m. gauti 489 skundai (prašymai), iš jų išnagrinėti ir priimti sprendimai – 355, pakeisti 67 sprendimai). Būtina pažymėti, kad ne visi Ginčų komisijos pakeisti sprendimai turi įtakos asmens gaunamos netekto darbingumo pensijos ar išmokos dydžiui, neretai yra koreguojamos tik tam tikros sprendimo priėmimo aplinkybės, neturinčios įtakos galutiniam sprendimui dėl asmens neįgalumo.
Ginčų komisija pakeičia labai mažą dalį Tarnybos priimtų sprendimų (iki 12 proc. nuo gautų skundų (prašymų) skaičiaus). Šiuo metu Ginčų komisijoje dirba 7 komisijos nariai, kuriuos skiria į pareigas ir iš jų atleidžia socialinės apsaugos ir darbo ministras, ir 8 darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Įstaigai išlaikyti 2013 m. skirta 641 tūkst. Lt, iš jų 433 tūkst. Lt darbo užmokesčiui; 2014 m. – 657 tūkst. Lt, iš jų 445 tūkst. Lt darbo užmokesčiui. Tiek Ginčų komisija, tiek ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius atlieka tas pačias funkcijas ir priima tuos pačius sprendimus. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies
institucija koordinuoja ir įgyvendina neįgaliųjų socialinės integracijos sistemą, tvirtina ilgalaikes valstybines neįgaliųjų socialinės integracijos programas ir strategijas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma:
Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyti, kad neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato Tarnybos teritoriniai skyriai.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus dėl neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims, vyresniems kaip 18 metų; neįgaliųjų darbo pobūdžio ir sąlygų; bendro pirminio neįgaliųjų specialiųjų poreikių nustatymo; netekto darbingumo procentų priima Tarnybos teritoriniai skyriai, kurie yra visuose šalies regionuose. Šiuo metu veikia 24 Tarnybos teritoriniai skyriai, kurie priima sprendimus. Tokiu būdu siekiama aiškiai reglamentuoti subjektus, priimančius šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus. 2. Pakeisti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnį ir numatyti, kad asmuo, pensiją ar išmoką mokanti institucija turi teisę apskųsti šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytus Tarnybos teritorinių skyrių sprendimus Tarnybai, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Įstatymu bus atskirti subjektai, priimantys sprendimus, ir aiškiai nustatyta, kad skundus nagrinės Tarnyba, kuri nedalyvaus Tarnybos teritoriniams skyriams priimant sprendimus. 3.
sprendimus, siūloma įstatymu nustatyti teisę Tarnybai gauti visą skundui nagrinėti būtiną informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, įstaigų, teikiančių profesinės neįgaliųjų reabilitacijos paslaugas, Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir kitus specialistus, turinčius atitinkamą kvalifikaciją ir galinčius pateikti išvadas ginčijamu klausimu. 4. Nustatyti, kad Tarnybos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai per šiame įstatyme nustatytą terminą sprendimas nepriimamas, Tarnybos teritorinio skyriaus priimtas sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Tokiu būdu bus užtikrinta teisė pasinaudoti visomis teisinėmis priemonėmis, siekiant gauti galutinį sprendimą. 5. Atsisakyti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo16 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, kad Vyriausybė tvirtina ilgalaikes valstybines neįgaliųjų socialinės integracijos programas ir strategijas, kaip perteklinės. Atsižvelgiant į tai, kad plėtros programų tvirtinimas yra Vyriausybės sprendimas atitinkamose valdymo srityse nustatyti naujus tikslus ir uždavinius, įstatyme netikslinga nustatyti papildomo įpareigojimo Vyriausybei rengti plėtros programą. Teigiami rezultatai:
pažeidžiamos grupės asmenys, kuriems labai svarbus greitas galutinio sprendimo dėl darbingumo lygio, neįgalumo lygio ar specialiųjų poreikių priėmimas, perdavus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka funkciją Tarnybai, sutrumpės terminas iki galutinio neskundžiamo sprendimo priėmimo. 2.
biudžeto lėšos (apie 204 tūkst. eurų per metus), optimizuotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencijai priklausančių įstaigų tinklas, įvykdytos Vyriausybės programos nuostatos, t. y. bus perskirstytos valstybės institucijų funkcijos, optimizuotos institucijų funkcijos, reorganizuotos valstybinio valdymo įstaigos. Poveikis žmogiškiesiems ištekliams ir finansams. Ginčų komisijoje yra patvirtinta 15 etatų, iš kurių
pagal darbo sutartis, iš kurių 4 yra komisijos narių padėjėjai ir 4 darbuotojai, atliekantys bendrąsias administravimo funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Tarnyboje yra neužimti 9 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etatai ir 4 iš jų nereikalauja medicininio išsilavinimo, 4 Ginčų komisijos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, bus pasiūlytas darbas Tarnyboje. Ginčų komisijai nutraukus veiklą, papildomų etatų Tarnyboje steigti nenumatoma. Nutraukus Ginčų komisijos veiklą, darbuotojams reikės išmokėti pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas ir išeitines išmokas (maksimalus lėšų poreikis – 43,5 tūkst. eurų, jeigu 4 Ginčų komisijos darbuotojai pereis į Tarnybą, išeitinėms išmokoms reikės apie 37,5 tūkst. eurų). Išeitinės išmokos bus pradedamos mokėti po mėnesio nutraukus Ginčų komisijos veiklą ir mokamos kas mėnesį lygiomis dalimis atitinkamą mėnesių skaičių arba iki darbuotojas pradeda eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurios savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ar Lietuvos Bankas. 3.
Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 16 straipsnio nuostatos atitiks Strateginio planavimo metodikoje nustatytą planavimo dokumentų sistemą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamos pasekmės nenumatomos. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas korupcijai ir kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą galiojančių įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai nėra įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, nes Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžiamos sąvokos. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, reikės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl sutikimo reorganizuoti biudžetinę įstaigą Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ projektą. Reikės pakeisti šiuos teisės aktus:
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. A1-78/V-179 ,,Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo, tvarkos aprašo ir pažymų formų patvirtinimo“;
apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. V-188/A1-84/ISAK-487 ,,Dėl Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“;
socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. A1-242 ,,Dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“. Reikės pripažinti netekusiais galios šiuos teisės aktus:
socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. sausio 4 d. įsakymą Nr. A1-2 ,,Dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymą Nr.
A1-171 ,,Dėl Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingos išlaidos Įstatymo projektui įgyvendinti reikės
darbo sutartis, išmokoms mokėti. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną ,,Eurovoc“: neįgalieji, Ginčų komisija, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, Tarnybos teritoriniai skyriai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nr. i-2044 16, 18, 21, 22, 23 ir 32 straipsnių pakeitimo
2015-05-13 Nr. XII-3075 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta, kad šis įstatymas garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme taip pat įtvirtinta, kad skundžiami gali būti viešojo administravimo subjektų sprendimai ar veiksmai (neveikimas). Atsižvelgiant į tai, reikėtų tikslinti įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad gal būti skundžiami ne tik veiksmai, bet ir neveikimas. 2. Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio pavadinimas tarpusavyje derintinas su jo turiniu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad straipsnio tekste, be kita ko, reguliuojamas ne tik sprendimų apskundimas, bet ir sprendimų priėmimas, kiti klausimai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad straipsnio tekste nekalbama apie veiksmų apskundimą. 3. Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad terminas skundui paduoti gali būti atnaujinamas Tarnybos direktoriaus sprendimu. Tuo tarpu kituose įstatymo projekto straipsniuose vartojama sąvoka „Tarnybos sprendimas“. Atsižvelgiant į tai, kad ginčus nagrinėjančiu subjektu numatyta Tarnyba, o ginčo dalyku yra tarybos sprendimas, siūlytina suvienodinti vartojamą terminiją ir vartoti sąvoką „Tarnybos sprendimas“. 4. Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje, siekiant teisinio aiškumo, po žodžių „per šiame Įstatyme nustatytą terminą“ siūlytina įrašyti žodį „Tarnybos“. 5.
pradėtų, tačiau iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtų nagrinėti skundų nagrinėjimo taisykles. 6. Atsižvelgiant į tai, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo 2016 m. sausio
nutraukti Ginčų komisijos veiklą atsirastų tik įsigaliojus šiam įstatymui, siūlytina patikslinti šio įstatymo normų įsigaliojimą arba papildyti įstatymo projektą nuostatomis, reguliuojančiomis Ginčų komisijos veiklos nutraukimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected]