Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Neatidėliotinais atvejais sprendimą dėl Lietuvos kariuomenės
vienetų panaudojimo tarptautinėse gelbėjimo ir humanitarinėse operacijose, atsižvelgdamas į Valstybės gynimo Nacionalinio saugumo tarybos rekomendaciją, priima Respublikos Prezidentas ir pateikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Paulauskas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 140 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo tarybos įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 3 straipsnio ir priedėlio 9,12,14,16 bei 18 skyrių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721
„Dėl Lietuvos kariuomenės padalinių dalyvavimo tarptautinėse organizacijose
įstatymo pakeitimo Nr. VIII-621 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengti atsižvelgiant į Valstybės gynimo tarybos (toliau - VGT) veiklos teisinio reglamentavimo trūkumus, siekiant sustiprinti saugumo klausimų ir problemų sprendimo koordinavimą bei VGT vaidmenį Nacionalinio saugumo srityje, perimant kitų šalių patirtį sudarant ir reglamentuojant Nacionalinio saugumo tarybų (toliau – NST) analogiškas institucijas. Konstitucijos 140 straipsnio 1 dalies nuostatos atkūrus nepriklausomybę buvo perimtos iš tarpukario 1938 metų Konstitucijos. VGT veiklos teisinius pagrindus įtvirtina Konstitucijos 140 straipsnio 1 dalis, pagal kurią VGT suvokiamas kaip valstybės gynybos institucija: nustatomi Tarybos kompetencijos pradmenys, jos sudėtis bei pagrindinis darbo organizavimo principas.
Šiuo projektu siekiama Valstybės gynimo tarybą reformuoti pertvarkant ją į įprastą kitoms valstybėms Nacionalinio saugumo tarybą. Tokia reforma yra būtina, nes dabartinės VGT pavadinimas, kompetencija ir sudėtis neatitinka šiuolaikinių nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikių pasikeitus geopolitinei situacijai, taip pat kai kurios VGT kompetenciją reglamentuojančios VGT įstatymo nuostatos yra abejotinos jų atitikties Konstitucijos 140 straipsnio 1 daliai prasme. VGT reforma būtina dėl šių priežasčių:
1) dabar nacionalinis saugumas suvokiamas nebe siaurąja, o plačiąja prasme, kuri apima ne tik valstybės karinę gynybą, bet ir jos užsienio politiką, taip pat vidaus politinės, ekonominės ir socialinės sistemos stabilumą bei pažangią raidą. VGT pagal savo kompetenciją ir sudėtį nepajėgi tokių klausimų svarstyti. 2) dabar galiojantis VGT įstatymas suteikia VGT platesnes funkcijas, nei Konstitucijos
galėtų, kaip nurodo VGT įstatymas, svarstyti ir koordinuoti ne tik svarbiausius gynybos, bet viso nacionalinio saugumo užtikrinimo klausimus, nors praktikoje VGT ne kartą svarstė nacionalinio saugumo plačiąją prasme užtikrinimo klausimus, kurių priklausymas jos kompetencijai yra abejotinas atsižvelgiant į Konstitucijos 140 straipsnio 1 dalį ir VGT sudėtį (atitinkamų sričių parlamentinių komitetų pirmininkai ir ministrai nėra VGT nariai). 3) Austrija, Čekija, Estija, JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Latvija, Lenkija, Portugalija, Prancūzija, Ukraina, Vokietija suvokdamos saugumą plačiąją prasme, perėjo prie Nacionalinio saugumo tarybai analogiškų institucijų.
Apžvelgus 17 užsienio valstybių iš jų 14 Europos sąjungos valstybių praktiką formuojant Nacionalinio saugumo tarybai analogiškas institucijas, paprastai NST sudaromos iš politikų – svarbiausių politinių su nacionaliniu saugumu susijusių valstybės pareigūnų, tuo tarpu ne politikai – nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų vadovai (ginkluotųjų pajėgų vadas ir žvalgybos tarnybų vadovai) paprastai nėra tikrieji NST nariai, bet turi teisę dalyvauti NST posėdžiuose su patariamojo balso teise, nes kitokia padėtis būtų nesuderinama su civilių demokratinės kontrolės ginkluotosioms pajėgoms principu (kariniai ir kiti nepolitiniai pareigūnai neturėtų naudotis balso teise priiminėjant politinius sprendimus dėl vidaus ir užsienio politikos). Ši VGT reforma pagrįsta šiuolaikine plačiąją nacionalinio saugumo samprata, demokratinės civilių vykdomos ginkluotojų pajėgų kontrolės principo reikalavimais ir kitų demokratinių valstybių patirtimi. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą iniciavo ir parengė Seimo narys – Artūras Paulauskas. 3. Šiuo metu galiojantis Įstatymo projekte aptartų klausimų teisinis reglamentavimas VGT teisinius pagrindus įtvirtina Konstitucijos 140 straipsnio 1 dalis, pagal kurią VGT suvokiama kaip valstybės gynybos institucija: nustatomi Tarybos kompetencijos pradmenys, jos sudėtis (tarybą ex officio sudaro penki nariai-aukščiausi valstybės pareigūnai, kurių kompetencija tiesiogiai susijusi su gynybos klausimais) bei pagrindinis darbo organizavimo principus. VGT konstitucinė kompetencija ir sudėtis yra pritaikyta tik gynybos klausimams svarstyti.
Konstitucijos 140 straipsnio 1 dalies nuostatos grindžiamos siaurąją valstybės saugumo sąvoka, apsiribojančia tik gynybos klausimais. 4. Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai
1) Keičiamas Valstybės gynimo tarybos pavadinimas į Nacionalinę saugumo tarybą (toliau – NST), tikslinami NST įgaliojimai (svarbiausių nacionalinio saugumo klausimų svarstymas ir koordinavimas), iš kurių svarbiausi būtų preliminarūs sprendimai dėl nacionalinio saugumo ir krašto apsaugos sistemos plėtros, nacionalinio saugumo institucijų veiklos gairių bei koordinavimo, kariuomenės panaudojimo ir siuntimo į tarptautines operacijas, ilgalaikių nacionalinio saugumo programų aprobavimo (iki pateikiant Vyriausybei ir Seimui), karinės ir kitų specializuotų su nacionaliniu saugumu susietų strategijų aprobavimo (iki jas patvirtinant kompetentingoms institucijoms), valstybės užsienio politikos prioritetų ir principų;
2) išplečiamas NST sudėtis, įtraukiant į ją Seimo užsienio reikalų, nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų pirmininkus, krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrus. Užtikrinant nepolitinių pareigūnų, susijusių su nacionaliniu saugumo aktyvų dalyvavimą NST veikloje, kariuomenės vadas ir Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius NST posėdžiuose dalyvautų su patariamojo balso teise. Prireikus būtų, kaip ir dabar, kviečiami ir kiti asmenys, kurie turėtų teisę pasisakyti Tarybos posėdžiuose;
3) taip pat teikiamas NST įstatymo projektas, kuriame reglamentuoti NST sudėtis, kompetencijos, pagalbinių institucijų (patariamųjų komisijų, strateginių tyrimo centro) veiklos pagrindai.
Įstatymu užtikrinamas smulkesnių NST atskaitingų tarpžinybinių koordinacinių komisijų, atitinkamų institucijų ekspertų darbo grupių bei strateginių tyrimų centrų kūrimas;
4) naujame NST įstatyme įtvirtinamos Tarybos sprendimų priėmimo taisyklės, vietoje balsų daugumos nustatoma posėdžio dalyvių bendro sutarimo (konsensuso) principas. Konsensuso principas labiau atitiks Tarybos kaip nacionalinio saugumo institucijų veiklą koordinuojančio aukščiausių valstybės pareigūnų konsultacijų mechanizmo prasmę;
5) projekte siūloma įtvirtinti, jog Nacionalinio saugumo tarybos veiklą aptarnaus Nacionalinio saugumo tarybos sekretorius ir sekretoriatas. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą neigiamų padarinių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8.
teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Kartu su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 140 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu yra teikiami šie teisės aktų projektai: Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo tarybos įstatymas, Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, Lietuvos Respublikos Žvalgybos įstatymas, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Investicijų įstatymas, Lietuvos Respublikos Karo padėties įstatymas, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos kariuomenės padalinių dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ įstatymas. 9. Įstatymo projekto rengimas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji aktai, šių aktų metmenys ir rengėjai Priėmus įstatymo projektą kitų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingos valstybės, savivaldybių ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos Priėmus teikiamą įstatymą papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13.
13Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu remtasi Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentinių tyrimo departamento analitiniu-informaciniu darbu „Pagrindinius nacionalinio saugumo klausimus koordinuojančios institucijos užsienio valstybėse“. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšmingi Įstatymo projekto žodžiai yra „Nacionalinis saugumas, gynybos politika, viešasis saugumas.“
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai
42Leonard Talmont 43.
2015-05-19 Nr. XIIP–3070 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Taisytini tikėtini projekto priėmimo metai. 2. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo
rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 89.2 punktu, kuriame nustatyta, kad „Nepriklausomai nuo straipsnio dalių ar punktų keitimo pobūdžio, straipsnio pavadinime rašomas žodis „pakeitimo“. Keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios straipsnio dalys ar punktai straipsnio pavadinime nenurodomi“, taisytinas projekto 1 straipsnio pavadinimas. 3. Projektas papildytinas nuostata, įtvirtinančia įstatymo įsigaliojimo datą taip, kad jis neįsigaliotų anksčiau nei pagal Konstitucijos
įstatymas (jeigu jis būtų priimtas) – ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo jo priėmimo. Neįtvirtinus su minėtu Konstitucijos pakeitimu suderintos įstatymo įsigaliojimo datos, įstatymas įsigalios (ir turės būti taikomas) pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklę
„Norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte
nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data“, t. y. anksčiau nei Konstitucijos 140 straipsnio pakeitimo įstatymas. Toks įstatymo įsigaliojimas ir taikymas neatitiktų Konstitucijos 7 straipsnyje įtvirtinto Konstitucijos viršenybės principo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] J.
Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-06- Nr. Į 2015-05-11
Lietuvos Respublikos Seimui
ĮSTATYMO PROJEKTO, Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo tarybos įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 3 straipsnio ir priedėlio 9, 12, 14, 16 bei 18 skyrių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII‑723 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 11 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos kariuomenės padalinių dalyvavimo tarptautinėse organizacijose įstatymo pakeitimo Nr. VIII-621 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Konstitucijos 140 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo tarybos įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 3 straipsnio ir priedėlio 9, 12, 14, 16 bei 18 skyrių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Žvalgybos įstatymo Nr. VIII‑1861 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Investicijų įstatymo Nr.
VIII-1312 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 11 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos kariuomenės padalinių dalyvavimo tarptautinėse organizacijose įstatymo pakeitimo Nr. VIII-621 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3063 - XIIP-3070 pažymime, jog pastabų ar pasiūlymų dėl šių projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8