Projekto lyginamasis variantas
37,
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymas Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba, regionų aplinkos apsaugos departamentai, Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pavaldžios parkų ir rezervatų direkcijos, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos).“
Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Atvejai, kai aplinkai kenksminga veikla sustabdoma nedelsiant Šio Įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytais atvejais aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas aplinkai kenksmingą veiklą sustabdo nedelsdamas (nenustatomas pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminas) ir apie tai praneša regiono aplinkos apsaugos departamentui, kurio teritorijoje sustabdoma aplinkai kenksminga veikla, Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai ir institucijos, kurios pareigūnas sustabdė aplinkai kenksmingą veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai.“
Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės aplinkos apsaugos
tarnybos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą skundžiamas per 10 dienų nuo jo priėmimo dienos regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai.“
Pakeisti 41 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Jei dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno panaudotos prievartos asmuo mirė arba patyrė sveikatos sutrikimą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos ar regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos vadovas apie tai privalo pranešti prokurorui.“5 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
48 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pažymėjimus išduoda Aplinkos ministerijaos
arba jos įgaliota institucija ir regionų aplinkos apsaugos departamentai.“
2Pakeisti 48 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija suteikia galias neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams veikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Regionų aplinkos apsaugos departamentai suteikia galias veikti jų kontroliuojamoje teritorijoje. „4. Neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams galias veikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba regiono teritorijoje suteikia Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos direktorius.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d. 2.Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ISTATYMO NR. IX-1005 6, 27, 30, 37, 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymas Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo regionų aplinkos Aplinkos apsaugos departamentai departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pavaldžios parkų ir rezervatų direkcijos, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos).“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Atvejai, kai aplinkai kenksminga veikla sustabdoma nedelsiant Šio Įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytais atvejais aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas aplinkai kenksmingą veiklą sustabdo nedelsdamas (nenustatomas pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminas) ir apie tai praneša regiono aplinkos apsaugos departamentui, kurio teritorijoje sustabdoma aplinkai kenksminga veikla, ir institucijos, kurios pareigūnas sustabdė aplinkai kenksmingą veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas panaikinant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo galiojimą Jeigu aplinkai kenksmingą veiklą vykdo fizinis ar juridinis asmuo, kuriam yra išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, šią veiklą sustabdyti galima panaikinant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo galiojimą.
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo galiojimą panaikina regionų aplinkos apsaugos departamentai Aplinkos apsaugos departamentas arba regionų aplinkos apsaugos departamentų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Regiono aplinkos apsaugos departamento Aplinkos
apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą skundžiamas per 10 dienų nuo jo priėmimo dienos regiono aplinkos apsaugos departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai.“
1Pakeisti 48 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pažymėjimus neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams išduoda Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija ir regionų aplinkos Aplinkos apsaugos departamentai departamentas.“
2Pakeisti 48 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija Aplinkos
apsaugos departamentas suteikia galias neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams veikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje Regionų aplinkos apsaugos departamentai suteikia galias veikti jų kontroliuojamoje teritorijoje.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus 6 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2.
ministras priima šio įstatymo įgyvendinamuosius aktus iki 2018 m. birželio 30 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
Projekto 3 lyginamasis variantas
APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ISTATYMO NR. IX-1005 3, 6, 27, 35, 37, 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 30 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO
straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) taiko aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą
reglamentuojančių teisės aktų pažeidėjams šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teisinio poveikio priemones – nustatyta tvarka skiria administracines nuobaudas (įstatymų nustatytais atvejais perduoda medžiagą teisėsaugos institucijoms spręsti klausimą dėl kaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn) ir ekonomines baudas, sustabdo aplinkai kenksmingą veiklą, panaikina taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų, taršos leidimų galiojimą, taiko kitas įstatymų nustatytas teisinio poveikio priemones;“. 2. Pakeisti 3 straipsnio 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17) prireikus atlieka patikrinimus prieš išduodami, pakeisdami, atnaujindami išduodant ar pakeičiant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, taršos leidimus, taip pat prireikus ir jeigu būtina ištirti su aplinkosauga susijusius skundus, ekologinius įvykius, jų priežastis ir pasekmes, teršimo incidentus ir kitus aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus.“
pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymas Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo regionų aplinkos Aplinkos apsaugos departamentai departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pavaldžios parkų ir rezervatų direkcijos, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos).“
27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Atvejai, kai aplinkai kenksminga veikla sustabdoma nedelsiant Šio Įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytais atvejais aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas aplinkai kenksmingą veiklą sustabdo nedelsdamas (nenustatomas pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminas) ir apie tai praneša regiono aplinkos apsaugos departamentui, kurio teritorijoje sustabdoma aplinkai kenksminga veikla, Aplinkos apsaugos departamento vadovui ar jo įgaliotam pareigūnui ir institucijos, kurios pareigūnas sustabdė aplinkai kenksmingą veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai. 4 straipsnis. 30 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 30 straipsnį. „30 straipsnis. Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas panaikinant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo galiojimą Jeigu aplinkai kenksmingą veiklą vykdo fizinis ar juridinis asmuo, kuriam yra išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, šią veiklą sustabdyti galima panaikinant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo galiojimą.
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo galiojimą panaikina regionų aplinkos apsaugos departamentai arba regionų aplinkos apsaugos departamentų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.“
Papildyti 35 straipsnį 3 dalimi:
„3. Informaciją apie neįvykdytą nutarimą sustabdyti
aplinkai kenksmingą veiklą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucija per 3 darbo dienas nuo šio nutarimo įvykdymo termino pabaigos raštu pateikia institucijai, kuri Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka turi teisę panaikinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo galiojimą arba išregistruoti įrenginį, kai stabdoma veikla yra vykdoma taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo pagrindu ar įregistravus įrenginį. Be to, šią informaciją aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucija raštu pateikia aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai per 3 darbo dienas nuo nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą įvykdymo termino pabaigos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Regiono aplinkos apsaugos departamento Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas regiono aplinkos apsaugos departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai.“
1Pakeisti 48 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pažymėjimus neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams išduoda Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija ir regionų aplinkos Aplinkos apsaugos departamentai departamentas.“
2Pakeisti 48 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija Aplinkos
apsaugos departamentas suteikia galias neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams veikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje Regionų aplinkos apsaugos departamentai suteikia galias veikti jų kontroliuojamoje teritorijoje.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 1, 4 ir 5 straipsniai įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras priima šio įstatymo įgyvendinamuosius aktus iki
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
Projekto 4 lyginamasis variantas
APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ISTATYMO NR. IX-1005 3, 6, 11, 27, 35, 37, 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 30 STRAIPSNIO
straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) taiko aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą
reglamentuojančių teisės aktų pažeidėjams šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teisinio poveikio priemones – nustatyta tvarka skiria administracines nuobaudas (įstatymų nustatytais atvejais perduoda medžiagą teisėsaugos institucijoms spręsti klausimą dėl kaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn) ir ekonomines baudas, sustabdo aplinkai kenksmingą veiklą, panaikina taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų, taršos leidimų galiojimą, taiko kitas įstatymų nustatytas teisinio poveikio priemones;“. 2. Pakeisti 3 straipsnio 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17) prireikus atlieka patikrinimus prieš išduodami, pakeisdami, atnaujindami išduodant ar pakeičiant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, taršos leidimus, taip pat prireikus ir jeigu būtina ištirti su aplinkosauga susijusius skundus, ekologinius įvykius, jų priežastis ir pasekmes, teršimo incidentus ir kitus aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus.“
pakeitimas
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymas Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo regionų aplinkos Aplinkos apsaugos departamentai departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pavaldžios parkų ir rezervatų direkcijos, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos).“
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymas Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo regionų aplinkos Aplinkos apsaugos departamentai departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pavaldžios parkų ir rezervatų direkcijos, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos).“
Pripažinti netekusiomis galios 11 straipsnio 2 ir 3 dalis. 2. Kitiems Aplinkos ministerijos sistemos valstybės tarnautojams ir valstybiniams miškų pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios suteikiamos aplinkos ministro įsakymu. 3. Aplinkos ministras šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju negali suteikti didesnių negu vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus galių.“
Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Atvejai, kai aplinkai kenksminga veikla sustabdoma nedelsiant Šio Įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytais atvejais aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas aplinkai kenksmingą veiklą sustabdo nedelsdamas (nenustatomas pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminas) ir apie tai praneša regiono aplinkos apsaugos departamentui, kurio teritorijoje sustabdoma aplinkai kenksminga veikla, Aplinkos apsaugos departamento vadovui ar jo įgaliotam pareigūnui ir institucijos, kurios pareigūnas sustabdė aplinkai kenksmingą veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai. 4 5 straipsnis. 30 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 30 straipsnį. „30 straipsnis.
„30 straipsnis. Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas panaikinant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo galiojimą Jeigu aplinkai kenksmingą veiklą vykdo fizinis ar juridinis asmuo, kuriam yra išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, šią veiklą sustabdyti galima panaikinant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo galiojimą. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo galiojimą panaikina regionų aplinkos apsaugos departamentai arba regionų aplinkos apsaugos departamentų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.“
Papildyti 35 straipsnį 3 dalimi:
„3. Informaciją apie neįvykdytą nutarimą sustabdyti
aplinkai kenksmingą veiklą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucija per 3 darbo dienas nuo šio nutarimo įvykdymo termino pabaigos raštu pateikia institucijai, kuri Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka turi teisę panaikinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo galiojimą arba išregistruoti įrenginį, kai stabdoma veikla yra vykdoma taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo pagrindu ar įregistravus įrenginį. Be to, šią informaciją aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucija raštu pateikia aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai per 3 darbo dienas nuo nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą įvykdymo termino pabaigos.“
Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Regiono aplinkos apsaugos departamento Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas regiono aplinkos apsaugos departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai.“
1Pakeisti 48 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pažymėjimus neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams išduoda Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija ir regionų aplinkos Aplinkos apsaugos departamentai departamentas.“
2Pakeisti 48 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija Aplinkos
apsaugos departamentas suteikia galias neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams veikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje Regionų aplinkos apsaugos departamentai suteikia galias veikti jų kontroliuojamoje teritorijoje.“
dalį, 5, 6 straipsnius ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 1, 5 ir 6 straipsniai įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras priima šio įstatymo įgyvendinamuosius aktus iki
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-1005 6, 27, 30, 37, 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos Seimui teikiami šie įstatymų projektai (toliau – Įstatymų projektai):
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo projektas);
11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
pakeitimo įstatymo projektas;
pakeitimo įstatymo projektas;
straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
15, 16, 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
pakeitimo įstatymo projektas;
pakeitimo įstatymo projektas;
pakeitimo įstatymo projektas.
Įstatymų projektų tikslai – atskirti aplinkos apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijas, sukurti skaidresnę ir efektyvesnę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės organizavimo sistemą, sumažinti Aplinkos ministerijai pavaldžių biudžetinių įstaigų skaičių. Šiuos tikslus numatoma pasiekti sujungiant aštuonių Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų vykdomas kontrolės funkcijas vienoje įstaigoje. Pakeitus įstatymus, numatoma reorganizuoti Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentus, juos sujungiant į vieną įstaigą – Aplinkos apsaugos departamentą, organizuosiantį aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sukūrus vieną instituciją (Aplinkos apsaugos departamentą) su regioniniais struktūriniais padaliniais, bus sudarytos prielaidos ūkinės veiklos priežiūros lygio ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principų suvienodinimui Lietuvos Respublikos teritorijoje, skaidriam ir efektyviam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės planavimui, vieningam veiklos efektyvumo ir rezultatų vertinimui, verslo sąlygų suvienodinimui ir naštos ūkinei veiklai mažinimui, pareigūnų darbo krūvio suvienodinimui, pareigūnų darbo sąlygų ir apmokėjimo gerinimui. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerija. Tiesioginiai rengėjai – Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento (direktorius – Egidijus Anulis, tel. 8~706 63655) Teisėkūros skyriaus (vedėja – Irena Sabaliūtė, tel. 8~706 63603) vyriausioji specialistė Neringa Mažeikė (tel. 8~706 63607) ir Aplinkos ministerijos Veiklos priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidas Jusis (tel. 8~706 63553). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnis nustato, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo regionų aplinkos apsaugos departamentai, Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pavaldžios parkų ir rezervatų direkcijos, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą vykdo Aplinkos ministerija. Šiuo metu funkcionuoja 8 Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, kurie yra atskiri juridiniai asmenys, tiesiogiai pavaldūs Aplinkos ministerijai. Visi regionų aplinkos apsaugos departamentai vykdo analogiškas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir ūkinės veiklos priežiūros funkcijas. Pagal galiojančius įstatymus Aplinkos ministerijai tenka vykdyti politiką formuojančiai institucijai nebūdingas politikos įgyvendinimo funkcijas: organizuoti ir koordinuoti aštuonių analogiškas funkcijas vykdančių pavaldžių institucijų veiklą, vertinti rezultatus, organizuoti techninį ir materialinį aprūpinimą. Tokia situacija visiškai neatitinka politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijų atskyrimo principo. Šiuo klausimu griežtai pasisakė ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai, nurodydami, kad toks veiklos organizavimo modelis nėra priimtinas. Dėl šių priežasčių šiuo metu nėra užtikrinamas vieningas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės planavimas, vykdymas ir vieninga rezultatų vertinimo sistema. Turimų išteklių panaudojimas nėra efektyvus, kadangi jį įtakoja formalios savarankiškų institucijų veiklos teritorijų ribos. Rizikingiausios veiklos ar procesai (tarpregioniniai, tarpvalstybiniai tinklai, sudėtingi technologiniai procesai) kontroliuojami neefektyviai.
Skirtinguose regionuose yra labai skirtingas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės krūvis ūkinei veiklai, ūkio subjektų konsultavimo sistema nėra efektyvi ir tolygi. Be to, dabar veikiančių aštuonių regionų aplinkos apsaugos departamentų atskirai vykdomoms bendrosioms administravimo funkcijoms (finansų apskaita, dokumentų tvarkymas, personalo, ūkio valdymas ir kita) išnaudojama didelė dalis valstybės biudžeto asignavimų, kurie galėtų būti naudojami tiesioginėms aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijoms efektyviau vykdyti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme ir kituose įstatymuose nustatyti, kad vietoj Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas vykdo viena institucija – Aplinkos apsaugos departamentas. Įgyvendinus siūlomą pertvarką aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemoje būtų taikoma įprasta (dažniausiai analogiškose institucijose taikoma) ūkinės veiklos priežiūros organizavimo praktika (t.y. vienos visoje valstybės teritorijoje veikiančios institucijos centrinis administracinis padalinys organizuoja ir koordinuoja regioninių/vietinių padalinių veiklą, centralizuotai vykdomos bendrosios ir ūkinės funkcijos). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas; poveikis ekonomikai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai ir kitoms sritims), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus šiuos įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomas poveikis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės teisinio reguliavimo sričiai: 1) bus efektyviau valdoma aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistema (suvienodintas kontrolės lygis ir principai valstybės teritorijoje, subalansuotas veiklos krūvis teritoriniu atžvilgiu, bus skaidresnė ir efektyvesnė kontrolės planavimo sistema, efektyviau atliekama rizikų analizė, vykdoma efektyvesnė sudėtingų ar tarpregioninių veiklų kontrolė, efektyvesnis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų bendradarbiavimas su kitomis valstybės institucijomis ar užsienio valstybių institucijomis, efektyvesnė veiklos rezultatų vertinimo sistema, tolygiau paskirstytas pareigūnų darbo krūvis, užtikrintas objektyvesnis veiklos rezultatų vertinimas ir efektyvesnis išteklių panaudojimas); 2) bus sukurta efektyvi institucijos struktūra (bus išlaikytas pakankamas skaičius pareigūnų, vykdančių kontrolę pažeidimo vietoje; bus stiprinama specializuota kompetencija); 3) bus efektyviau vykdoma aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevencija ir kontrolė. Numatomas poveikis aplinkai: užtikrinus efektyvesnę pažeidimų kontrolę, bus pagerinta aplinkos būklė.
Numatomas poveikis asmenims ar jų grupėms: užtikrinus vieningą pažeidimų kontrolės ir ūkio subjektų konsultavimo tvarką, bus sudarytos vienodos sąlygos ūkio subjektų veiklai, užtikrinta efektyvesnė pagalbos verslui sistema; pertvarkius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemą, pagerės aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų darbo sąlygos, bus skiriamas dėmesys efektyviam kompetencijos ugdymui ir atlyginimų didinimui siekiant geresnių darbo rezultatų. Numatomas poveikis ekonomikai: užtikrinus vieningą ūkinės veiklos priežiūros ir ūkio subjektų konsultavimo tvarką, bus sudarytos vienodos sąlygos ūkio subjektų veiklai. Pertvarką numatoma vykdyti maksimaliai išlaikant darbo vietas regionuose (ne Vilniuje), todėl neigiamo poveikio regionų vystymuisi nebus. Numatomas poveikis valstybės finansams: dėl planuojamos pertvarkos sąnaudų padidėjimas nenumatomas. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų priėmimas užtikrins efektyvesnį aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymą, bus užtikrinta efektyvesnė aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevencija. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Sukūrus vieną aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės instituciją, veikiančią visoje valstybės teritorijoje, atsiras prielaidos sukurti vieningą ir efektyvią verslo konsultavimo sistemą, išnyks dabar egzistuojantys regioniniai kontrolės ir teisės aktų taikymo skirtumai, atsiras vieninga ir skaidri ūkinės veiklos rizikingumo vertinimo sistema, leidžianti sumažinti patikrinimų skaičių. Bus sudarytos palankesnės verslo sąlygos, atsižvelgiant į tai, kad bus užtikrintas vieningas ir nuoseklus ūkio subjektų konsultavimas. 8.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymams inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. Teikiamais Projektais numatoma atlikti visus būtinus pakeitimus, reikalingus įstatymams inkorporuoti į teisinę sistemą. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektų nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymus reikės pakeisti visus įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų veiklos reglamentavimu. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Reorganizavus regionų aplinkos apsaugos departamentus juos sujungiant ir įsteigiant vieną instituciją (Aplinkos apsaugos departamentą), papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Pagrindinis pertvarkos tikslas – reikšmingai padidinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės efektyvumą.
Lėšos šiems tikslams pasiekti galės būti skiriamos sutaupius darbo užmokesčio fondo lėšas (galėtų būti atsisakyta apie 66 pareigybių ir sutaupyta apie 900 tūkstančių eurų per metus), taip pat optimizavus materialinių išteklių naudojimą (galėtų būti sutaupyta apie 140 tūkstančių eurų per metus). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projektai suderinti su Finansų ministerija, Kultūros ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija, Ūkio ministerija ir Vidaus reikalų ministerija. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė“, „aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos“, „aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Įstatymų projektais siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, priemonę „3.1.1. Darbas. Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos (institucinės sąrangos) optimizavimas“. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus įstatymus Seime reikės pakeisti visus įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų veiklos reglamentavimu, taip pat priimti teisės aktus ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų reorganizavimu, siūloma nustatyti įstatymų įsigaliojimo datą – 2018 m. liepos 1 d.
2015-05-12 Nr. XIIP-3037 Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
vartojama formuluotė „Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos vadovas“, o projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje – „Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos direktorius“. Siūlytume minėtose projekto nuostatose suvienodinti šių sąvokų vartojimą. 2. Projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 48 straipsnio 4 dalies nuostatose nėra aiškus sąvokos „regiono teritorijoje“ turinys. Siūlytume projekto nuostatose atskleisti šios sąvokos turinį. 3. Projekto 6 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus „6“ reikėtų įrašyti žodį „šio“, o šio straipsnio 2 dalyje po žodžio „įgyvendinamuosius“ reikėtų įrašyti žodį „teisės“. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo galiojimą panaikina regionų aplinkos apsaugos departamentai arba regionų aplinkos apsaugos departamentų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projekto tikslus ir siekiant suderinti projekto ir keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, projektu nereikėtų keisti ir keičiamo įstatymo 30 straipsnio. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad keičiamas įstatymas (ir su juo susiję įstatymai) įsigaliotų 2015 m. lapkričio 1 d., t. y., nuo šios įstatymo įsigaliojimo datos Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai negalėtų vykdyti įstatyme jiems nustatytų funkcijų.
Tuo tarpu projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad minėtus departamentus numatyta išregistruoti iš juridinių asmenų registro 2015 m. rugsėjo 1 d. Pažymėtina, kad pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio
asmenų registro dienos. Taigi, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. susidarytų tokia situacija, kai nebūtų aišku, kokia institucija (įstatymuose numatyta, bet jau pasibaigusi ar naujai įsteigta, tačiau įstatymuose nenumatyta) vykdytų keičiamame įstatyme bei su juos susijusiuose įstatymuose nustatytas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas. 6. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai reorganizuojami prijungimo būdu prie Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos, todėl keičiamame įstatyme ir su juo susijusiuose įstatymų projektuose žodžiai „regionų aplinkos apsaugos departamentai“ keičiami į žodžius „Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar kartu su projektu neturėtų būti teikiami ir Anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo 11 straipsnio (1 dalis) pakeitimo bei Saugios laivybos įstatymo 40 straipsnio (3 dalies 4 punktas) pakeitimo įstatymų projektai, kuriuose taip pat yra įvardinti regionų aplinkos apsaugos departamentai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2017-08-28 Nr. XIIP-3037(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 6 straipsnyje išvardintų aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų tarpo išbraukti regionų aplinkos apsaugos departamentus ir vietoj jų įrašyti vieną instituciją – Aplinkos apsaugos departamentą. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar Aplinkos apsaugos departamentas būtų naujai steigiama biudžetinė įstaiga, ar ji būtų sukurta jungimo būdu reorganizuojant regioninius aplinkos apsaugos departamentus. Vyriausybė, įgyvendindama įstatymą, galėtų pasirinkti bet kurį iš aukščiau minėtų variantų. Tik iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų galima daryti išvadą, kad regioniniai aplinkos apsaugos departamentai bus sujungiami į vieną įstaigą, t.y., Aplinkos apsaugos departamentą. Atsižvelgus į tai bei siekiant aiškumo, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriose būtų aiškiai nurodyta kokiu būdu bus steigiamas Aplinkos apsaugos departamentas. Be to, svarstytina, ar projekte nurodant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančias institucijas nereikėtų nurodyti šių institucijų (juridinių asmenų) teisinę formą, nes iš šių institucijų pavadinimo, pavyzdžiui, ,,Aplinkos apsaugos departamentas“ nėra aiškus jų teisinis statusas. 2.
nustatyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas aplinkai kenksmingą veiklą sustabdo nedelsdamas ir apie tai praneša aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai – Aplinkos ministerijai (pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnį). Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar minėtas pareigūnas, atlikdamas šiuos veiksmus, turėtų pareigą šiuos veiksmus suderinti su savo institucijos vadovu, arba jį apie tai informuoti. Svarstytina, ar nereikėtų projekto nuostatose pašalinti šį neaiškumą. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 dalyje siūloma nustatyti, kad „jeigu aplinkai kenksmingą veiklą vykdo fizinis ar juridinis asmuo, kuriam yra išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, šią veiklą sustabdyti galima panaikinant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo galiojimą“. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime šiuo metu yra svarstomas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 19¹, 19² straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19³ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-667), kurio 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio keturioliktosios dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas
„neįvykdžius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės
įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą“, o projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19²straipsnio vienuoliktosios dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą priimamas „neįvykdžius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą“. Šios projekto (reg. Nr.
nuostatos nedera su teikiamo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio nuostatomis, todėl, svarstant abu projektus Seime, reikėtų į tai atsižvelgti ir įvertinti. 4. Projekto 6 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus „6“ reikėtų įrašyti žodį „šio“, o šio straipsnio 2 dalyje po žodžio „įgyvendinamuosius“ reikėtų įrašyti žodį „teisės“. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2017-11-15 Nr. XIIP-3037(4) Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – keičiamo įstatymo) 6 straipsnyje nurodant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančias institucijas reikėtų nurodyti šių institucijų (juridinių asmenų) teisinę formą, nes iš jų pavadinimo, pavyzdžiui, ,,Aplinkos apsaugos departamentas“ nėra aiškus jų teisinis statusas. Atkreipiame dėmesį, kad Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Taigi viešojo administravimo funkcijas gali atlikti įvairių teisinių formų juridiniai asmenys, t.y. ne tik biudžetinės įstaigos. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomame keičiamo įstatymo 6 straipsnyje reikėtų nurodyti Aplinkos apsaugos departamento teisinę formą. 2. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnyje siūloma nustatyti, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos apsaugos departamentas.
Pagal projekto 9 straipsnio 3 dalį ši įstatymo nuostata įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d., t. y., nuo 2019 m. sausio 1 d. aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės nevykdytų tokios valstybės institucijos kaip Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pavaldžios parkų ir rezervatų direkcijos, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė suprantama kaip valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai yra Aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai, turintys šio ir kitų įstatymų jiems suteiktas galias. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 31 straipsnį Lietuvos Respublikoje aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę atlieka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai šio įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar valstybės institucijų, kurias siūloma išbraukti iš aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekančių institucijų sąrašo, funkcijas perimtų Aplinkos apsaugos departamentas. Be to, pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą neaišku, ar valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojai, kuriems Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka yra suteiktos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios, būtų laikomi aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės (Aplinkos ministerijos sistemos) pareigūnais ar ne, ir, ar jie galėtų vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, kuri, manytina, apima ir gamtos išteklių (pavyzdžiui, miškų, žemės gelmių išteklių ir pan.) naudojimo kontrolę. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas šių projekto nuostatų suderinamumas su Aplinkos apsaugos, Miškų, Saugomų teritorijų įstatymų bei Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, kurios nustato Aplinkos ministerijos sistemos pareigūnų galias bei iš keičiamo įstatymo 6 straipsnio siūlomų išbraukti valstybės institucijų funkcijas.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį, kuri nustato, jog kartu su įstatymo projektu teikiami kiti Seimo priimamų teisės aktų projektai dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą. Antra, atsižvelgiant į tai, kad šios projekto nuostatos yra galimai susijusios su Aplinkos ministerijos sistemos pareigūnų, vykdančių aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, veiklos pertvarka, kurios Vyriausybė, teikdama ankstesnį projekto variantą, nesiūlė, ir, atsižvelgiant į tai, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, svarstytina, ar dėl šiose projekto nuostatose nustatyto teisinio reguliavimo nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. Trečia, projekto 2 straipsnio 2 dalis derintina su keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 3 dalimi bei kitais keičiamo įstatymo straipsniais, kuriuose nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo valstybės institucijos, o ne viena institucija, kaip yra siūloma nustatyti projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnyje. 3. Projekto 9 straipsnio 4 dalyje po žodžio „įgyvendinamuosius“ reikėtų įrašyti žodį „teisės“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
2017-09-27
posėdyje dalyvavo: Komiteto Pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Alfredas Stasys Nausėda, Vytautas Rastenis, Juozas Rimkus; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Simantė Kairienė, padėjėja Renata Činskienė; Kęstutis Navickas – Aplinkos ministras, Edita Kriščiūnaitė – Prezidentės patarėja, Aleksandras Muzikevičius
Dainora Asevičienė – Seimo Europos reikalų komiteto biuro patarėja, Jolita Jakučionytė – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja, Raimondas Sakalauskas – Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamento išvada 2017-08-28 Nr. XIIP-3037(2) 1(6)
straipsniu siūloma iš Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 6 straipsnyje išvardintų aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų tarpo išbraukti regionų aplinkos apsaugos departamentus ir vietoj jų įrašyti vieną instituciją – Aplinkos apsaugos departamentą. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar Aplinkos apsaugos departamentas būtų naujai steigiama biudžetinė įstaiga, ar ji būtų sukurta jungimo būdu reorganizuojant regioninius aplinkos apsaugos departamentus. Vyriausybė, įgyvendindama įstatymą, galėtų pasirinkti bet kurį iš aukščiau minėtų variantų.
Tik iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų galima daryti išvadą, kad regioniniai aplinkos apsaugos departamentai bus sujungiami į vieną įstaigą, t.y., Aplinkos apsaugos departamentą. Atsižvelgus į tai bei siekiant aiškumo, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriose būtų aiškiai nurodyta kokiu būdu bus steigiamas Aplinkos apsaugos departamentas. Be to, svarstytina, ar projekte nurodant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančias institucijas nereikėtų nurodyti šių institucijų (juridinių asmenų) teisinę formą, nes iš šių institucijų pavadinimo, pavyzdžiui, ,,Aplinkos apsaugos departamentas“ nėra aiškus jų teisinis statusas. Pritarti
Teisės departamento išvada 2017-08-28 Nr. XIIP-3037(2)2
straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnyje siūloma nustatyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas aplinkai kenksmingą veiklą sustabdo nedelsdamas ir apie tai praneša aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai – Aplinkos ministerijai (pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnį). Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar minėtas pareigūnas, atlikdamas šiuos veiksmus, turėtų pareigą šiuos veiksmus suderinti su savo institucijos vadovu, arba jį apie tai informuoti. Svarstytina, ar nereikėtų projekto nuostatose pašalinti šį neaiškumą. Pritarti
Teisės departamento išvada 2017-08-28 Nr. XIIP-3037(2)3
straipsniu keičiamo įstatymo 30 dalyje siūloma nustatyti, kad „jeigu aplinkai kenksmingą veiklą vykdo fizinis ar juridinis asmuo, kuriam yra išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, šią veiklą sustabdyti galima panaikinant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo galiojimą“.
Atkreiptinas dėmesys, kad Seime šiuo metu yra svarstomas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 19¹, 19² straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19³ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-667), kurio 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio keturioliktosios dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas „neįvykdžius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą“, o projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19²straipsnio vienuoliktosios dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą priimamas „neįvykdžius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą“. Šios projekto (reg. Nr. XIIIP-667) nuostatos nedera su teikiamo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio nuostatomis, todėl, svarstant abu projektus Seime, reikėtų į tai atsižvelgti ir įvertinti. Pritarti
Teisės departamento išvada 2017-08-28 Nr. XIIP-3037(2)61
straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus „6“ reikėtų įrašyti žodį „šio“, o šio straipsnio 2 dalyje po žodžio „įgyvendinamuosius“ reikėtų įrašyti žodį „teisės“. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui Nr. XIIP-3037(2) ir Komiteto išvadai. 6.2. Pasiūlymai: pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – , susilaikė – 3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Čimbaras. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Papildomo komiteto IŠVADA
NR. Xiip-3037(2) 2017-10-11
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, konsultantas Bronius Kleponis, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Raimondas Sakalauskas, RAAD darbuotojų profsąjungos pirmininkas Vaidas Laukys, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Stasys Vanagas, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-08-281 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kontrolės įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 6 straipsnyje išvardintų aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų tarpo išbraukti regionų aplinkos apsaugos departamentus ir vietoj jų įrašyti vieną instituciją – Aplinkos apsaugos departamentą.
Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar Aplinkos apsaugos departamentas būtų naujai steigiama biudžetinė įstaiga, ar ji būtų sukurta jungimo būdu reorganizuojant regioninius aplinkos apsaugos departamentus. Vyriausybė, įgyvendindama įstatymą, galėtų pasirinkti bet kurį iš aukščiau minėtų variantų. Tik iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų galima daryti išvadą, kad regioniniai aplinkos apsaugos departamentai bus sujungiami į vieną įstaigą, t.y., Aplinkos apsaugos departamentą. Atsižvelgus į tai bei siekiant aiškumo, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriose būtų aiškiai nurodyta kokiu būdu bus steigiamas Aplinkos apsaugos departamentas. Be to, svarstytina, ar projekte nurodant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančias institucijas nereikėtų nurodyti šių institucijų (juridinių asmenų) teisinę formą, nes iš šių institucijų pavadinimo, pavyzdžiui, ,,Aplinkos apsaugos departamentas“ nėra aiškus jų teisinis statusas. Pritarti
nustatyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas aplinkai kenksmingą veiklą sustabdo nedelsdamas ir apie tai praneša aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai – Aplinkos ministerijai (pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnį). Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar minėtas pareigūnas, atlikdamas šiuos veiksmus, turėtų pareigą šiuos veiksmus suderinti su savo institucijos vadovu, arba jį apie tai informuoti. Svarstytina, ar nereikėtų projekto nuostatose pašalinti šį neaiškumą.
nustatyti, kad „jeigu aplinkai kenksmingą veiklą vykdo fizinis ar juridinis asmuo, kuriam yra išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, šią veiklą sustabdyti galima panaikinant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo galiojimą“. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime šiuo metu yra svarstomas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 19¹, 19² straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19³ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-667), kurio 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio keturioliktosios dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas
„neįvykdžius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės
įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą“, o projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19²straipsnio vienuoliktosios dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą priimamas „neįvykdžius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą“. Šios projekto (reg. Nr. XIIIP-667) nuostatos nedera su teikiamo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio nuostatomis, todėl, svarstant abu projektus Seime, reikėtų į tai atsižvelgti ir įvertinti. Pritarti
įrašyti žodį „šio“, o šio straipsnio 2 dalyje po žodžio „įgyvendinamuosius“ reikėtų įrašyti žodį „teisės“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3037(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus. Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
Aplinkos apsaugos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 6, 27, 30, 37, 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektO NR. XIIP-3037(2) 2017-10-18
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė; Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjos Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys: Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: ministras Kęstutis Navickas, kancleris Vitalijus Auglys, Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas, Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Raimondas Sakalauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-08-281 Projekto 1 straipsniu siūloma iš Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 6 straipsnyje išvardintų aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų tarpo išbraukti regionų aplinkos apsaugos departamentus ir vietoj jų įrašyti vieną instituciją – Aplinkos apsaugos departamentą. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar Aplinkos apsaugos departamentas būtų naujai steigiama biudžetinė įstaiga, ar ji būtų sukurta jungimo būdu reorganizuojant regioninius aplinkos apsaugos departamentus. Vyriausybė, įgyvendindama įstatymą, galėtų pasirinkti bet kurį iš aukščiau minėtų variantų.
Tik iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų galima daryti išvadą, kad regioniniai aplinkos apsaugos departamentai bus sujungiami į vieną įstaigą, t. y., Aplinkos apsaugos departamentą. Atsižvelgus į tai bei siekiant aiškumo, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriose būtų aiškiai nurodyta kokiu būdu bus steigiamas Aplinkos apsaugos departamentas. Be to, svarstytina, ar projekte nurodant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančias institucijas nereikėtų nurodyti šių institucijų (juridinių asmenų) teisinę formą, nes iš šių institucijų pavadinimo, pavyzdžiui, ,,Aplinkos apsaugos departamentas“ nėra aiškus jų teisinis statusas. Nepritarti Biudžetinių įstaigų įstatymas numato galimybę biudžetines įstaigas reorganizuoti Civiliniame kodekse nustatytais jungimo ar skaidymo būdais. Civilinio kodekso 2.97 straipsnyje numatytas reorganizavimas sujungimo būdu ir prijungimo būdu.
Tačiau manome, kad įstatymų projektai negali būti papildyti tokio pobūdžio įgyvendinamosiomis nuostatomis, nustatančiomis reorganizavimo būdą, atsižvelgiant į konstitucinį valdžių padalijimo principą, į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 3 punkto nuostatą, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 8 punkto nuostatą, kad Vyriausybė steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Vyriausybės įstaigas, steigia įstaigas prie ministerijų ir paveda ministerijoms įgyvendinti įstaigų prie ministerijų savininko teises ir pareigas (išskyrus sprendimų dėl tokių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą), į Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija. Biudžetinių įstaigų įstatymas numato, kad biudžetinė įstaiga yra viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas. Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė neabejotinai yra išimtinė valstybės funkcija, kuri gali būti suteikta tik biudžetinei įstaigai, todėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės teisinės formos reguliavimas įstatyme būtų netikslingas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-08-282 Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnyje siūloma nustatyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas aplinkai kenksmingą veiklą sustabdo nedelsdamas ir apie tai praneša aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai – Aplinkos ministerijai (pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnį).
Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar minėtas pareigūnas, atlikdamas šiuos veiksmus, turėtų pareigą šiuos veiksmus suderinti su savo institucijos vadovu, arba jį apie tai informuoti. Svarstytina, ar nereikėtų projekto nuostatose pašalinti šį neaiškumą. Pritarti Išdėstyti 27 straipsnio tekstą taip: „Šio Įstatymo
valstybinės kontrolės pareigūnas aplinkai kenksmingą veiklą sustabdo nedelsdamas (nenustatomas pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminas) ir apie tai praneša regiono aplinkos apsaugos departamentui, kurio teritorijoje sustabdoma aplinkai kenksminga veikla, Aplinkos apsaugos departamento vadovui ar jo įgaliotam pareigūnui ir institucijos, kurios pareigūnas sustabdė aplinkai kenksmingą veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-08-28 Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 dalyje siūloma nustatyti, kad „jeigu aplinkai kenksmingą veiklą vykdo fizinis ar juridinis asmuo, kuriam yra išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, šią veiklą sustabdyti galima panaikinant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo galiojimą“. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime šiuo metu yra svarstomas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 19¹, 19² straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19³ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr.
Nr. XIIIP-667), kurio 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹ straipsnio keturioliktosios dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas „neįvykdžius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą“, o projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19²straipsnio vienuoliktosios dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą priimamas „neįvykdžius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka priimto nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą“. Šios projekto (reg. Nr. XIIIP-667) nuostatos nedera su teikiamo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio nuostatomis, todėl, svarstant abu projektus Seime, reikėtų į tai atsižvelgti ir įvertinti. Pritarti Į Projektą įtraukti Aplinkos valstybės kontrolės įstatymo 3 ir 35 straipsnio pakeitimą, pripažinti netekusiu galios Įstatymo 30 straipsnį, atitinkamai pernumeruojant Projekto straipsnius: „1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
taip: „9) taiko aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidėjams šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teisinio poveikio priemones – nustatyta tvarka skiria administracines nuobaudas (įstatymų nustatytais atvejais perduoda medžiagą teisėsaugos institucijoms spręsti klausimą dėl kaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn) ir ekonomines baudas, sustabdo aplinkai kenksmingą veiklą, panaikina taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų, taršos leidimų galiojimą, taiko kitas įstatymų nustatytas teisinio poveikio priemones;“. 2.
išdėstyti taip:
„17) prireikus atlieka patikrinimus prieš išduodami,
pakeisdami, atnaujindami išduodant ar pakeičiant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, taršos leidimus, taip pat prireikus ir jeigu būtina ištirti su aplinkosauga susijusius skundus, ekologinius įvykius, jų priežastis ir pasekmes, teršimo incidentus ir kitus aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus.“
Pripažinti netekusiu galios 30 straipsnį: „30 straipsnis. Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas panaikinant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo galiojimą Jeigu aplinkai kenksmingą veiklą vykdo fizinis ar juridinis asmuo, kuriam yra išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, šią veiklą sustabdyti galima panaikinant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo galiojimą. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo arba taršos leidimo galiojimą panaikina regionų aplinkos apsaugos departamentai arba regionų aplinkos apsaugos departamentų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.“
pakeitimas Papildyti 35 straipsnį 3 dalimi: „3. Informaciją apie neįvykdytą nutarimą sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucija per 3 darbo dienas nuo šio nutarimo vykdymo termino pabaigos raštu pateikia institucijai, kuriai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka suteikta kompetencija panaikinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo galiojimą arba išregistruoti įrenginį, kai stabdoma veikla yra vykdoma tokio leidimo ar registracijos pagrindu.
Taip pat ši informacija pateikiama aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos raštu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai per 3 darbo dienas nuo nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą vykdymo termino pabaigos. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-08-286 1,2 Projekto 6 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus „6“ reikėtų įrašyti žodį „šio“, o šio straipsnio 2 dalyje po žodžio „įgyvendinamuosius“ reikėtų įrašyti žodį „teisės“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos regionų aplinkos apsaugos departamentų darbuotojai 2017-04-10 Mes, šį kreipimąsi pasirašę Lietuvos regionų aplinkos apsaugos departamentų darbuotojai, kreipiamės prašydami atsakingai įvertinti esamą situaciją ir priimti reikiamus sprendimus. Paskutinį dešimtmetį, o ypatingai pastaruosius kelerius metus, dirbame nuolat girdėdami kalbas apie planuojamas reorganizacijas, gaudami įspėjimus apie galimus pareigybių naikinimus, jausdami neužtikrintumą dėl savo ateities. Pavyzdžiui, 2015 metais neatsakingai ir netinkamai organizuojant reorganizacijų procesus, visų regionų aplinkos apsaugos departamentų darbuotojai per metus gavo ne mažiau kaip po keturis įspėjimus apie pareigybių panaikinimą ir galimą atleidimą.
Tuo darbuotojai buvo smarkiai demotyvuojami, buvo sudėtinga užtikrinti darbų tęstinumą, dalis darbuotojų dėl neaiškios perspektyvos išėjo į kitus darbus. Pastaruoju metu tiek viešoje erdvėje, tiek ministerijos aplinkoje ypatingai jaučiamas neigiamos nuomonės apie mūsų, aplinkosaugos darbuotojų, darbą formavimas. Jokiais konkrečiais faktais negrindžiamas, tačiau nuosekliai formuojamas pagarbos neverto aplinkosaugininko įvaizdis. Nesuprantame, kodėl tariamo korupcijos atvejai neišaiškinami, o jei tokie išaiškinami – kodėl neviešinami. Nesuprantame, kodėl tariamas taip plačiai paplitęs netinkamas pareigų vykdymas nėra aiškinamas vidaus kontrolę vykdančių ministerijos padalinių. Esame įsitikinę, kad daugeliui spręstinų klausimų yra itin paprastas kelias – tinkamas ir atsakingas ministerijos kuriamos teisinės bazės suformavimas, objektyvus ir sisteminis požiūris į jos įgyvendinimo kontrolę. Jau kuris laikas girdime kalbas apie numatomą regionų aplinkos apsaugos departamentų jungimą į vieną įstaigą. Sužinome apie tai iš viešosios erdvės, atgarsių iš ministerijos kolegų. Jokios žinios bent apie principinius numatomos reorganizacijos tikslus ir sprendinius negauna įstaigų vadovai, darbuotojai. Teigiama, kad politinio sprendimo nėra, tačiau LRS pavasario sesijos programoje matome teikiamą siūlymą – sumažinti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų skaičių ir įsteigti vieną instituciją – Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją vietoje šiuo metu aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių 9 institucijų. Rengiami ir atitinkamų įstatymų pakeitimai. Nesuprantame tokio akivaizdaus prieštaravimo teiginiams.
Nesuprantame priežasčių, kodėl nevyksta joks ministerijos ir mūsų dialogas (nors jo nuolat prašoma), nenorima pristatyti bent esminių pertvarkos sumanymų. Mūsų žiniomis minimalų dialogą buvo ir yra bandoma palaikyti nebent su profesinių sąjungų atstovais. Mūsų įsitikinimu, atviras ir aiškus reorganizacijos tikslų ir esminių sprendinių pristatymas visiems darbuotojams, jų nuomonės ir argumentų išklausymas yra būtinas. Esama situacija kuria stiprų motyvacijos nebuvimo, neužtikrintumo mūsų darbų prasmingumu ir reikalingumu jausmą. Neturėdami jokių konkretesnių žinių apie numatomą reorganizaciją šiuo kreipimusi neteikiame jokios kitos nuomonės, išskyrus prašymą atsakingai vertinti deklaruotus siekius užtikrinti tinkamą regionų vystymo politiką. Mes dirbame tikėdami savo darbu, jo prasmingumu ir svarba. Manome, kad mūsų prašymas užtikrinti konstruktyvų dialogą yra labai paprastai įgyvendinamas ir būtinas siekiant palaikyti visų darbuotojų motyvaciją, teisėtus lūkesčius ir darbų tęstinumą. Aplinkos ministro, kaip tiesioginio regionų aplinkos apsaugos departamento vadovo, prašome užtikrinti šiame kreipimesi įvardintų prašymų tinkamą įgyvendinimą. Prašome: -atsakingai įvertinti visuomenės nuomonės formavimo apie regionų aplinkos apsaugos departamentų darbą svarbą; -priimant principinius sprendimus dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymo įvertinti visų šalių nuomonę ir argumentus, užtikrinti regionų politikos tęstinumą; -užtikrinti konstruktyvų dialogą su regionų aplinkos apsaugos departamentų darbuotojais. Pastabos nėra teisinio pobūdžio ir nėra tiesiogiai susiję su šio įstatymo projekto nuostatomis. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2017-09-27 Pasiūlymas: Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Pritarti
2Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2017-10-11 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3037(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3037(3) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2017-10-18 Argumentai:
Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas projektu papildomai keičiami ir kiti straipsniai. Pasiūlymas: Įstatymo projekto pavadinimą išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-1005 3, 6, 27, 35, 37, 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 30 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU
1 Argumentai: Pritarus Teisės departamento siūlymui Projektą suderinti su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 19¹, 19² straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19³ straipsniu įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-667), kuriam jau pritarta po svarstymo, atitinkamų straipsnių pakeitimo įsigaliojimą taip pat reikėtų suderinti su minėtu įstatymo projektu. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 8 straipsnį išdėstyti taip: „1.
Šis įstatymas, išskyrus 1, 4, 5 straipsnius ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 1, 4 ir 5 straipsniai įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras priima šio įstatymo įgyvendinamuosius aktus iki 2018 m. birželio 30 d.“
8Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0,
susilaikė – 4. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. Ix-1005 3, 6, 27, 35, 37, 48 straipsnių pakeitimo ir 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Biuro vedėja Birutė Pūtienė