Projekto lyginamasis variantas
VALSTYBĖS POLITIKŲ IR VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1904 PRIEDĖLIO PAKEITIMO
Pakeisti Įstatymo priedėlio III skyriaus „Prokurorų pareiginės algos“ pastabą ir ją išdėstyti taip: „Pastaba. Pastabos:
korupcijos tyrimas. 2. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo, kurių darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje, pareiginės algos koeficientas prilyginamas:
1) Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste – Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficientui;
2) Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojo – Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, departamento skyriaus vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficientui;
3) Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste padėjėjo – Generalinės prokuratūros departamento prokuroro, departamento skyriaus prokuroro, skyriaus prokuroro, prokuroro pareiginės algos koeficientui.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-3036(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS POLITIKŲ IR VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1904 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo priedėlio pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedėlio III skyrių „Prokurorų pareiginės algos“ ir jį išdėstyti taip:
„III. Prokurorų pareiginės algos (Baziniais dydžiais) Eil. Nr. Pareigų pavadinimas Pareiginės algos koeficientas
1Generalinė prokuratūra 1.1. Generalinis prokuroras 16,7 1.2. Generalinio prokuroro pavaduotojas 15,2 1.3. Departamento vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste 14,7 1.4. Skyriaus vyriausiasis prokuroras 14,5 1.5. Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje 14,3 1.6. Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 14,1 1.7. Departamento skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 14,0 1.8. ONKT prokuroras 13,8 1.9. Departamento prokuroras, departamento skyriaus prokuroras, skyriaus prokuroras, prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste padėjėjas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje 13,1
2Apygardų prokuratūros 2.1. Vyriausiasis prokuroras 14,7 2.2. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 14,3 2.3. Specializuoto skyriaus vyriausiasis prokuroras 10,4 2.4. Specializuoto skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 10,1 2.5. Specializuoto skyriaus prokuroras 10,0
3Apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūros 3.1. Vyriausiasis prokuroras 11,97 3.2. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 11,64 3.3. Skyriaus vyriausiasis prokuroras 9,72 3.4. Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 9,62 3.5. Prokuroras 9,5 Pastaba. ONKT – Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
POLITIKŲ IR VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1904 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 1 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 37², 37³, 37⁴, 37⁵, 37⁶straipsniais ir priedu įstatymo projekto parengimą paskatino nepakankamas Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste (toliau – nacionalinio nario) skyrimo tvarkos teisinis reglamentavimas. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui 2013 m. rugsėjo 18 d. išklausius Eurojusto 2012 m. veiklos ataskaitą, kurią pristatė nacionalinis narys, buvo iškeltas klausimas dėl nacionalinio nario skyrimo tvarkos teisinio reglamentavimo. Vertindamas tai, kad nesant tinkamo teisinio reglamentavimo gali kilti klausimų dėl nacionalinio nario skyrimo, Teisės ir teisėtvarkos komitetas nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir pasiūlyti sudaryti darbo grupę nacionalinio nario skyrimo tvarkai parengti. Ministro Pirmininko pavedimu Teisingumo ministerija ir Užsienio reikalų ministerija, kartu su Generaline prokuratūra, buvo įpareigotos išnagrinėti Teisės ir teisėtvarkos komiteto kreipimąsi ir pateikti siūlymus dėl nacionalinio nario skyrimo tvarkos teisinio reglamentavimo, taip pat prireikus Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Ministro Pirmininko potvarkio dėl darbo grupės nacionalinio nario skyrimo tvarkai parengti projektą. Vykdant Ministro Pirmininko pavedimą suinteresuotų institucijų atstovai pasitarime aptarė šiuo metu esančią nacionalinio nario skyrimo praktiką bei užsienio valstybių patirtį skiriant nacionalinius narius Eurojuste ir nutarė inicijuoti teisės aktų, reglamentuojančių nacionalinio nario skyrimą, projektų parengimą.
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 1 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 37², 37³, 37⁴, 37⁵, 37⁶straipsniais ir priedu įstatymo projekto tikslas – nustatyti aiškią nacionalinio nario, jo pavaduotojo ir padėjėjo atrankos ir skyrimo tvarką, įgaliojimus ir veiklos sritis, jiems taikomas socialines garantijas ir atleidimo iš šių pareigų tvarką. Pastebėtina, kad dabartinio nacionalinio nario kadencija baigsis 2015 m. rugpjūčio 5 d. Kartu teikiamu Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kokioms prokurorų pareigoms prilyginamas nacionalinio nario, jo pavaduotojo ir padėjėjo pareiginės algos koeficientas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerija, remdamasi Generalinės prokuratūros pasiūlymu. 3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymo) 37¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokuroras jo paties sutikimu gali būti deleguojamas į tarptautines, Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas arba į kitas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytas pareigas paprastai ne ilgiau kaip trejiems metams, jeigu tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
To paties įstatymo 37¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prokuroro delegavimo į tarptautines, Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas laikotarpis įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą, jam mokamas nustatytas darbo užmokestis ir apmokamos kitos teisės aktų nustatytos su delegavimu susijusios išlaidos. Delegavimo laikotarpiu prokurorui garantuojamos einamos pareigos. Nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ar padėjėjo skyrimo tvarka nėra detaliau sureglamentuota. Nuo 2004 m. gegužės mėn. nacionalinio nario funkcijas vykdo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras. Jis skiriamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu. Generalinio prokuroro įsakymais (paskutinis – 2011 m. rugpjūčio 3 d.) buvo nustatyta nacionalinio nario kompetencija, įgaliojimai, ryšiai su kitomis ES ir nacionalinėmis institucijomis. Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas nustato darbo užmokesčio dydžius ir apmokėjimo sąlygas prokurorams. Nacionalinio nario, jo pavaduotojo ir padėjėjo darbo užmokesčio dydžiai įstatyme atskirai nereglamentuojami. 4.
teigiamų rezultatų laukiama Prokuratūros įstatymo 1 straipsnį siūloma papildyti 2 dalimi, numatant, kad Prokuratūros įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais įstatymo priede, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme numatytą reikalavimą teisės akte, kuriuo derinamos ir įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos, nurodyti Europos Sąjungos teisės aktus pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos reikalavimus. Siūlomu papildyti Prokuratūros įstatymo 37² straipsniu siūloma nustatyti, kad atstovavimą Lietuvos Respublikai Eurojuste vykdo nacionalinis narys, jam padeda jo pavaduotojas ir padėjėjas. Šiuo straipsniu įgyvendinamos 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimo 2002/187/TVR, įkuriančio Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais, su pakeitimais, padarytais 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimu 2009/426/TVR (toliau – Eurojusto sprendimas), 2 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios Eurojusto sudėtį. Siūlomu papildyti Prokuratūros įstatymo 37³ straipsniu siūloma nustatyti, kokius reikalavimus turi atitikti pretendentai eiti minėtas pareigas. Pirmiausia, nacionaliniu nariu, jo pavaduotoju ir padėjėju gali būti skiriamas Generalinės prokuratūros prokuroras, atsižvelgiant į Baudžiamojo proceso kodekso 66 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad „teismų ir prokuratūros prašymai kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms gali būti siunčiami per Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą – Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste (Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotoją)“. Be to, nacionaliniam nariui privaloma turėti ne mažesnį nei 5 metų tarnybos prokuroru stažą, nacionalinio nario pavaduotojui – ne mažesnį nei
metų tarnybos prokuroru stažą.
Minėti reikalavimai nustatyti atsižvelgiant į tai, kad šioms pareigoms priskirtas funkcijas tinkamai užtikrinti galėtų tik pakankamos profesinės patirties turintis prokuroras. Šiuo straipsniu taip pat siūloma nustatyti, kad nacionalinis narys, jo pavaduotojas ir padėjėjas skiriami ketverių metų terminui, kaip tai numatyta Eurojusto sprendimo 9 straipsnio 1 dalyje. Nacionalinį narį, jo pavaduotoją ir padėjėją į tas pačias pareigas siūloma skirti ne daugiau kaip dviem kadencijoms. Siūloma, kad nacionalinio nario, jo pavaduotojo ir padėjėjo atrankos tvarką ir pretendentų vertinimo kriterijus nustatytų generalinis prokuroras, suderinęs su teisingumo ministru ir užsienio reikalų ministru. Siūlomu papildyti Prokuratūros įstatymo 37⁴ straipsniu siūloma nustatyti, kad nacionalinis narys, jo pavaduotojas ir padėjėjas turi prokuroro įgaliojimus, taip pat vykdo funkcijas, numatytas Eurojusto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Generalinis prokuroras nustato nacionalinio nario, jo pavaduotojo ir padėjėjo kompetenciją (veikimo ribas), vykdant funkcijas, numatytas Eurojusto sprendimo 6 straipsnyje („Eurojusto, veikiančio per savo nacionalinius narius, uždaviniai“). Vertinant minėtiems asmenims suteikiamų įgaliojimų ir funkcijų turinį, pastebėtina, kad pagal Eurojusto sprendimo 2 straipsnio 4 dalį „nacionalinių narių, pavaduotojų ir padėjėjų statusui taikoma jų valstybės narės nacionalinė teisė“. Vadovaujantis Eurojusto sprendimo 9a straipsnio 1 dalimi, „9b, 9c ir 9d straipsniuose nurodytus įgaliojimus nacionalinis narys vykdo kaip kompetentinga nacionalinė institucija, laikydamasis nacionalinės teisės ir vykdydamas šiame straipsnyje ir 9b–9e straipsniuose nustatytas sąlygas.“.
Remiantis Eurojusto sprendimo 9a straipsnio 2 dalimi, „Kiekviena valstybė narė apibrėžia įgaliojimų, kuriuos ji suteikia savo nacionaliniam nariui dėl teisminio bendradarbiavimo tos valstybės narės vardu, pobūdį ir apimtį. Tačiau kiekviena valstybė narė suteikia savo nacionaliniam nariui bent 9b straipsnyje aprašytus įgaliojimus ir, atsižvelgiant į 9e straipsnį, 9c–9d straipsniuose aprašytus įgaliojimus, kuriuos jis nacionaliniu lygiu galėtų vykdyti atitinkamai kaip teisėjas, prokuroras ar policijos pareigūnas.“. Siūlomu papildyti Prokuratūros įstatymo 37⁵ straipsniu siūloma numatyti, kad nacionalinio nario nuolatinė darbo vieta – Eurojusto buveinės vietoje, kaip tai numatyta Eurojusto sprendimo 2 straipsnio
padėjėjas gali turėti nuolatinę darbo vietą Eurojuste“ (2 straipsnio 2 dalies
b) punktas). Europos Sąjungos Teisingumo ir Vidaus reikalų tarybos patvirtintoje Šeštojo tarpusavio vertinimo etapo galutinėje ataskaitoje „2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimo 2002/187/TVR, įkuriančio Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais, ir Tarybos sprendimo 2008/976/TVR dėl Europos teisminio tinklo baudžiamosiose bylose praktinis įgyvendinimas ir veikimas“ pateikta rekomendacija (5d)), kad „didelį darbo krūvį turinčių nacionalinių biurų atveju nacionalinio nario pavaduotojo nuolatinė darbo vieta irgi būtų Hagoje“. Ataskaitoje nurodoma, kad „valstybės narės turėtų reguliariai vertinti, kaip nacionaliniam biurui skiriami ištekliai, atsižvelgiant į jo darbo krūvį, ir prireikus apsvarstyti, ar pasinaudoti galimybėmis į nacionalinį biurą skirti padėjėjus arba komandiruotus nacionalinius ekspertus.
Atsižvelgiant į tam tikrų nacionalinių biurų didelį darbo krūvį, atskirose konkrečioms šalims skirtose ataskaitose kai kurių valstybių narių buvo paprašyta paskirti nacionalinio nario pavaduotoją, kurio nuolatinė darbo vieta būtų Hagoje.“. Pastebėtina ir tai, kad 2014 m. gruodžio mėn. Europos Sąjungos Teisingumo ir Vidaus reikalų taryba patvirtino dalinį bendrą požiūrį dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto), kuris, jį priėmus, pakeis Eurojusto sprendimą. Minėto reglamento projekto 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „pavaduotojo ir padėjėjo nuolatinė darbo vieta iš esmės yra Eurojusto būstinėje. Valstybė narė gali nuspręsti, kad pavaduotojas ir (arba) padėjėjas dirbtų kilmės valstybėje narėje, ir pranešti apie tai kolegijai. Jeigu tai būtina siekiant patenkinti Eurojusto veiklos poreikius, kolegija gali paprašyti valstybės narės pagrįsti savo sprendimą nustatyti, kad pavaduotojo ir padėjėjo darbo vieta būtų kilmės valstybėje narėje. Valstybės narės be reikalo nedelsdamos atsako į kolegijos prašymą.“. Apie būtinybę nustatyti nacionalinio nario pavaduotojo (ar padėjėjo) darbo vietą Eurojusto buveinės vietoje Generalinė prokuratūra nėra indikavusi ir šiuo metu nėra planuojama, kad pavaduotojas (ar padėjėjas) turėtų nuolatinę darbo vietą Eurojuste. Visgi, siekiant suderinamumo su Eurojusto sprendimo nuostatomis, siūlomu papildyti Prokuratūros įstatymo 37⁵ straipsniu taip pat siekiama sudaryti galimybę nustatyti nacionalinio nario pavaduotojo ar padėjėjo darbo vietą Eurojusto buveinės vietoje, jeigu konkrečiu atveju toks poreikis iškiltų ateityje.
Taip pat siūloma nustatyti, kad nacionaliniam nariui, jo pavaduotojui ir padėjėjui, kurie dirba Eurojusto buveinės vietoje, darbo Eurojuste laikotarpis būtų įskaitytas į tarnybos prokuroru stažą, jam būtų mokamas nustatytas darbo užmokestis ir garantuojamos eitos arba kitos lygiavertės pareigos toje pačioje prokuratūroje. Kartu siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymas (toliau – Delegavimo įstatymas) jame numatytų socialinių garantijų apimtimi būtų taikomas nacionaliniam nariui, jo pavaduotojui ir padėjėjui, kurių darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje, ir jų šeimos nariams tiek, kiek nereglamentuoja šis Prokuratūros įstatymas. Pastebėtina, kad kita apimtimi, nei paminėta (pvz., dėl pretendentų atrankos ir jų delegavimo, dėl jiems mokamo darbo užmokesčio ir kt.), Delegavimo įstatymas šiems asmenims netaikomas, kadangi atstovavimas Eurojuste nėra laikomas įprastu delegavimu, kaip apibrėžta Delegavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Deleguotieji nacionaliniai ekspertai paprastai dirba pagal Europos Sąjungos pareigūnų nurodymus, laikydamiesi išsamaus darbo aprašymo. Tuo tarpu nacionalinis narys savarankiškai atstovauja jį delegavusiai valstybei ir būdamas prokuroru užtikrina sklandų ir efektyvų kompetentingų nacionalinių teisminių institucijų tarptautinį bendradarbiavimą su užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis.
Atstovavimas pasireiškia per nacionalinio nario vykdomą veiklą – darbą su bylomis, dėl kurių kreipiasi Lietuvos teisėsaugos įstaigos, prokuratūros ir teismai, bei su užsienio valstybių kompetentingų institucijų inicijuotomis bylomis, kuriose jos kreipiasi dėl teisinės pagalbos iš Lietuvos Respublikos. Nacionalinis narys veikia ir per Eurojusto kolegiją, kai ji vykdo funkcijas, priskirtas Eurojusto kompetencijai pagal Eurojusto sprendimo 4 straipsnį, jis taip pat vykdo nuolatines Eurojusto, kaip institucijos, valdymo funkcijas, t. y. dalyvauja sprendimų priėmime Eurojusto kolegijoje dėl strateginio planavimo, prioritetų nustatymo, biudžeto sudarymo ir pan. Siūlomu papildyti Prokuratūros įstatymo 37⁶ straipsniu siūloma nustatyti, kad nacionalinio nario, jo pavaduotojo ir padėjėjo įgaliojimai nutrūksta, esant vienai iš šių priežasčių: praėjus paskyrimo laikotarpiui; jo prašymu arba atleidus jį iš pareigų šio Įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatyta tvarka. Prokuratūros įstatymą siūloma papildyti priedu, kuriame būtų nurodytas Eurojusto sprendimas, kurio nuostatas siekiama įgyvendinti šiuo teisės akto projektu. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 1 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 37², 37³, 37⁴, 37⁵, 37⁶straipsniais ir priedu įstatymo projekto 8 straipsniu siūloma numatyti šio įstatymo įsigaliojimo terminą bei nustatyti, kad generalinis prokuroras iki įstatymo įsigaliojimo patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Kartu teikiamu Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr.
VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma nustatyti, kad nacionalinio nario pareiginės algos koeficientas prilyginamas Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficientui, nacionalinio nario pavaduotojo – Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, departamento skyriaus vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficientui, nacionalinio nario padėjėjo – Generalinės prokuratūros departamento prokuroro, departamento skyriaus prokuroro, skyriaus prokuroro, prokuroro pareiginės algos koeficientui. Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma numatyti šio įstatymo įsigaliojimo terminą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus būtų nustatyta aiški ir detali atstovavimo Lietuvos Respublikai Eurojuste tvarka. Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų priėmimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamus įstatymų projektus Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtus įstatymo projektus, galiojančių įstatymų keisti ar jų panaikinti arba priimti naujų nebūtina. 9.
9Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos,
Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus įstatymų projektus, Generalinis prokuroras turės nustatyti nacionalinio nario, jo pavaduotojo ir padėjėjo kompetenciją, taip pat suderinęs su teisingumo ministru ir užsienio reikalų ministru turės nustatyti nacionalinio nario, jo pavaduotojo ir padėjėjo atrankos tvarką bei pretendentų vertinimo kriterijus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Dėl įstatymų projektų specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų negauta. 14. Reikšminiai šio įstatymų projektų žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Eurojustas“, „prokuroras“,
„atlyginimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teisingumo ministras Juozas Bernatonis
Vilnius
2015-05-05 Nr. XIIP-3036 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
skyriaus pastabą, ją papildyti ir nustatyti, kad Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo, kurių darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje, pareiginės algos koeficientas prilyginamas šios pastabos punktuose nurodytų pareigų pareiginių algų koeficientams. Įstatymo projekte teikiamas teisinis reguliavimas teisės požiūriu nepriimtinas dėl kelių priežasčių. Pirma, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo pareigos yra savarankiškos pareigos, todėl pačios pareigos ir jų pareiginės algos koeficientai turi būti suformuluoti kaip teisės norma (Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo priedėlio III skyriuje), o ne pastaba. Antra, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo pareiginių algų koeficientai turėtų būti nustatyti kaip savarankiški dydžiai, o ne kitų pareigų pareiginių algų koeficientams prilyginti dydžiai, nes šios pareigos yra savarankiškos pareigos. Trečia, įstatymo projekte siūloma nustatyti Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo pareiginės algos koeficientus, kurių darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje, tačiau neaišku, kokie pareiginių algų koeficientai turėtų būti taikomi tuo atveju, kai Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojo ir padėjėjo darbo vieta yra Lietuvoje.
Trečia, pagal Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo 21 straipsnį, deleguotam prokurorui - Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste, jo pavaduotojui ir padėjėjui mokėtiną darbo užmokestį turėtų sudaryti pareiginė alga, nustatyta pareigybei, kurią jis ėjo iki delegavimo ir priedai, kurie jam buvo mokami iki delegavimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert tel. (8 5) 239 6498, el.p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
posėdyje dalyvavo: K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, komiteto nariai: R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė; komiteto biuro padėjėja – D. Šimienė; kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidentės patarėja, T. Milieškaitė – Teisingumo ministerijos Teisinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausioji specialistė, D. Raulušaitis – Generalinio prokuroro pavaduotojas, A. Šešelgis – Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, D. Žilys – Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento direktorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
keičiamo įstatymo priedėlio III skyriaus pastabą, ją papildyti ir nustatyti, kad Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo, kurių darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje, pareiginės algos koeficientas prilyginamas šios pastabos punktuose nurodytų pareigų pareiginių algų koeficientams. Įstatymo projekte teikiamas teisinis reguliavimas teisės požiūriu nepriimtinas dėl kelių priežasčių.
Pirma, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo pareigos yra savarankiškos pareigos, todėl pačios pareigos ir jų pareiginės algos koeficientai turi būti suformuluoti kaip teisės norma (Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo priedėlio III skyriuje), o ne pastaba. Antra, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo pareiginių algų koeficientai turėtų būti nustatyti kaip savarankiški dydžiai, o ne kitų pareigų pareiginių algų koeficientams prilyginti dydžiai, nes šios pareigos yra savarankiškos pareigos. Trečia, įstatymo projekte siūloma nustatyti Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo pareiginės algos koeficientus, kurių darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje, tačiau neaišku, kokie pareiginių algų koeficientai turėtų būti taikomi tuo atveju, kai Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojo ir padėjėjo darbo vieta yra Lietuvoje. Trečia, pagal Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo 21 straipsnį, deleguotam prokurorui - Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste, jo pavaduotojui ir padėjėjui mokėtiną darbo užmokestį turėtų sudaryti pareiginė alga, nustatyta pareigybei, kurią jis ėjo iki delegavimo ir priedai, kurie jam buvo mokami iki delegavimo. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -
6.
Komiteto sprendimas: atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo 21 straipsnį, kuriame nustatyta, kad deleguotiems karjeros valstybės tarnautojams, statutiniams valstybės tarnautojams ir prokurorams darbo tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiu mokamas darbo užmokestis, susidedantis iš pareiginės algos, nustatytos pareigoms ar pareigybėms, kurias jie ėjo iki delegavimo, ir priedų, kurie jiems buvo mokami iki delegavimo, šio įstatymo pakeitimą laikome pertekliniu ir siūlome pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirta pranešėja:
Kristina Miškinienė. PRIDEDAMA: - Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė
TEISĖTVARKOS komitetas
Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Paulius Griciūnas, Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento vyriausioji specialistė Toma Milieškaitė, Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-05-061 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
III skyriaus pastabą, ją papildyti ir nustatyti, kad Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo, kurių darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje, pareiginės algos koeficientas prilyginamas šios pastabos punktuose nurodytų pareigų pareiginių algų koeficientams. Įstatymo projekte teikiamas teisinis reguliavimas teisės požiūriu nepriimtinas dėl kelių priežasčių.
Pirma, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo pareigos yra savarankiškos pareigos, todėl pačios pareigos ir jų pareiginės algos koeficientai turi būti suformuluoti kaip teisės norma (Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo priedėlio III skyriuje), o ne pastaba. Antra, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo pareiginių algų koeficientai turėtų būti nustatyti kaip savarankiški dydžiai, o ne kitų pareigų pareiginių algų koeficientams prilyginti dydžiai, nes šios pareigos yra savarankiškos pareigos. Trečia, įstatymo projekte siūloma nustatyti Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo pareiginės algos koeficientus, kurių darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje, tačiau neaišku, kokie pareiginių algų koeficientai turėtų būti taikomi tuo atveju, kai Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojo ir padėjėjo darbo vieta yra Lietuvoje. Trečia, pagal Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo 21 straipsnį, deleguotam prokurorui - Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste, jo pavaduotojui ir padėjėjui mokėtiną darbo užmokestį turėtų sudaryti pareiginė alga, nustatyta pareigybei, kurią jis ėjo iki delegavimo ir priedai, kurie jam buvo mokami iki delegavimo. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, po Komitete įvykusių klausymų, patobulintas Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 1 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 37², 37³, 37⁴, 37⁵, 37⁶straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIIP-3035, todėl neaiškumai dėl teisės normų taikymo pašalinti.
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą toje apimtyje, kurioje nurodoma, kad turi būti atskirai išskiriami pareiginių algų koeficientai, kai Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojo ir padėjėjo darbo vieta yra Lietuvoje, nepritarta, nes Nacionalinio nario pavaduotoju ar padėjėju paskirtas asmuo nekeičia darbo vietos, jis nepraranda prokuroro įgaliojimų ir pareiginio statuso, o toliau vykdo tiesiogines Prokuratūros įstatyme nustatytas funkcijas, kurias vykdė iki paskyrimo nacionalinio nario pavaduotoju/padėjėju, tačiau kartu papildomai vykdo pavaduotojui ar padėjėjui nustatytas funkcijas. Dėl to atsižvelgiant į teisinio reguliavimo ekonomiškumo principą nėra prasmės įstatyme papildomai įtvirtinti, kad nacionalinio nario pavaduotojui/padėjėjui, kurių darbo vieta yra Lietuvoje, yra garantuojamos eitos pareigos ir darbo Eurojuste laikotarpis įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą. Tai yra bendrosios Prokuratūros įstatymo ir kitų teisės aktų garantijos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
reikalų ir darbo komitetas 2015-06-031 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo 21 straipsnį, kuriame nustatyta, kad deleguotiems karjeros valstybės tarnautojams, statutiniams valstybės tarnautojams ir prokurorams darbo tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiu mokamas darbo užmokestis, susidedantis iš pareiginės algos, nustatytos pareigoms ar pareigybėms, kurias jie ėjo iki delegavimo, ir priedų, kurie jiems buvo mokami iki delegavimo, šio įstatymo pakeitimą laikome pertekliniu ir siūlome pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti. Nepritarti Atstovavimas Eurojuste nėra laikomas įprastu delegavimu, patenkančiu į Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas (toliau – Delegavimo įstatymas) įstatymo taikymo sritį. Delegavimo įstatymo 8 straipsnyje numatyta, kad pretendentų atranka vykdoma, jeigu šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka pateiktoje išvadoje nurodyta, kad pareigos ar pareigybės tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose, į kurias numatoma deleguoti, atitinka delegavimo prioritetus. Pastebėtina, kad nacionalinio nario, jo pavaduotojo ir padėjėjo paskyrimas kiekvienai ES valstybei narei yra privalomas įpareigojimas, vadovaujantis Eurojusto sprendimu 2002/187/TVR, todėl negalima pasirinkti įtraukti ar neįtraukti atstovavimą Eurojuste kaip delegavimo prioritetą. Delegavimo įstatymas toliau turėtų būti taikomas prokurorams tais atvejais, kai jie deleguojami kaip nacionaliniai ekspertai dirbti Eurojusto administracijoje arba kitose tarptautinėse, ES ar užsienio valstybių institucijose (toks delegavimo teisinis santykis nebus laikomas atstovavimu Lietuvai pagal Eurojusto sprendimą).
Pastebėtina ir tai, kad Delegavimo įstatymas nenumato išsamaus jo taikymo išimčių sąrašo, pvz., neminimas asmenų skyrimas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjo, Specialiųjų atašė ar kitas panašias pareigas. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komitete patobulintam Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3036(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas