Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) atsargos kariams, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dalyvaujantiems socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos ir profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis programoje; pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos gavėjams, ne vėliau kaip 6 mėnesius po jų išleidimo į atsargą dienos;“. 2 straipsnis. 65ˡ straipsnio pakeitimas Pakeisti 65ˡ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kariams, taip pat į tarptautines operacijas ar specialiąsias
misijas siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamų, jose dalyvaujančių ir dalyvavusių karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, šeimos nariams, šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytiems atsargos kariams, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dalyvaujantiems socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos ir profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis programoje, krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka teikiamos psichologų paslaugos organizacinės psichologijos srityje, finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų.“
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) atsargos kariams, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dalyvaujantiems socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos ir profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis programoje; pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos gavėjams, ne ilgiau kaip 6 mėnesius po jų išleidimo į atsargą dienos;“. 2 straipsnis. 65ˡ straipsnio pakeitimas Pakeisti 65ˡ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1.
Kariams, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamų, jose dalyvaujančių ir dalyvavusių karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka jie paskirti, kario, valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, sutuoktinio vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka jie paskirti, kartu su siunčiamais į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas, jose dalyvaujančiais ir dalyvavusiais kariais, valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, taip pat šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytiems atsargos kariams, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dalyvaujantiems socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos ir profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis programoje, krašto apsaugos ministro nustatytos apimties ir nustatyta tvarka teikiamos psichologų paslaugos, finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
aiškinamasis raštas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos pareigūnams ir kariams, ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 20 ir daugiau metų. Pagal statutinių valstybės tarnautojų tarnybos teisinius santykius reguliuojančius statutus, asmuo į statutinę tarnybą gali stoti sukakęs 18 metų ir daugiau, todėl remiantis dabar galiojančio Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo normomis pareigūnai, sukakę 40–43 metus ir ištarnavę 20 metų, pasitraukia iš tarnybos ir gauna pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Be to, statutuose nustatytas gerokai didesnis maksimalus tarnybos statutinėse pareigose amžius, kuriam sukakus pareigūnai atleidžiami iš tarnybos. Pastaruoju metu smarkiai daugėja pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2010 m. vidaus reikalų sistemoje vidutinis pensijų gavėjų skaičius buvo 10 981, o 2013 m. – jau 13 350. Atitinkamai didėjo ir valstybės biudžeto lėšų poreikis pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms.
Nekeičiant dabar galiojančio teisinio reglamentavimo, pagal kurį darbingo amžiaus pareigūnams, pasitraukusiems iš tarnybos jau po 20 tarnybos metų, mokama valstybinė pensija, pirmiau nurodytas pensijų gavėjų skaičius bei valstybės biudžeto lėšų šioms valstybinėms pensijoms išmokėti poreikis dar didės. Šiuo klausimu svarbi Europos Sąjungos šalių profesinių pensijų arba valstybinių pensijų skyrimo pareigūnams ir kariams praktika. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos 2014 m. išleistoje monografijoje „Pareigūnų ir karių antroji karjera“ (monografija parengta vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į ankstyvą pensiją, integracijos į darbo rinką tyrimas“) minima, kad „ilgėjant gyvenimo trukmei ir darbingam amžiui bei mažėjant gimstamumui, daugelyje Europos Sąjungos valstybių vykdoma pensijų reforma, kuria siekiama prailginti pensijos amžių <...>. Ši tendencija yra pastebima, nagrinėjant pareigūnų ir karių pensijų sistemas ir jų reformas. Atskirai nagrinėjant policijos pareigūnams skiriamų pensijų tvarką, reikia paminėti tai, kad daugelyje mums atsakymus pateikusių valstybių pareigūnų pensinis amžius yra nuolat ilginamas <...> Tą patį galima paminėti, remiantis karių pensijų sistemų analize.“ Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 „Dėl Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo“, 6 ir 7 punktų normos kai kuriais aspektais išsamiau reglamentuoja laikotarpius, kurie įskaitomi į tarnybos laiką pensijai skirti, nei Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio nuostatos.
Atsižvelgiant į tai, kad minėtos Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų normos taikytos skiriant pensijas beveik 20 metų ir turint omenyje asmenų, kuriems jau skirtos valstybinės pensijos pagal galiojančius nuostatus, teisėtus lūkesčius, tikslinga suderinti teisinį reguliavimą, minėtais aspektais tikslinant pamatines Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio nuostatas dėl tarnybos laiko pensijai skirti ir jo įskaitymo. Įgyvendinant Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. X-67 (toliau – Įstatymas Nr. X-67) 2 straipsnį, buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės
pensiją, socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis sistemos sukūrimo programos patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 1030), kuriuo patvirtinta Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis sistemos sukūrimo programa. Šia programa buvo sukurta Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis sistema (toliau – Buvusių pareigūnų ir karių integracijos sistema), kurią sudaro medicininės reabilitacijos, socialinio prisitaikymo ir profesinio orientavimo paslaugos. Šiuo metu Nutarime Nr.
Šiuo metu Nutarime Nr. 1030 nustatytas Buvusių pareigūnų ir karių integracijos sistemos priemones reikia atnaujinti, nes kai kurios iš jų yra neveiksmingos. Siekiant tobulinti ir nustatyti veiksmingesnes Buvusių pareigūnų ir karių integracijos sistemos priemones reikalingas įstatyminis pagrindas parengti ir priimti Vyriausybės nutarimą, nustatantį pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, integracijos į darbo rinką ir medicininės reabilitacijos priemonių sistemos įgyvendinimo tvarką, nes Įstatyme Nr. X-67 nustatytas pagrindas yra nepakankamas. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr.
I-693 3, 6, 7, 9,
straipsniu įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) tikslai:
Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka;
Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr.
VIII-723 65 ir 65¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriame atsisakoma nuorodos į Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis sistemos programą, taip pat teisinis reguliavimas suderinamas su įstatymo projekte numatytu reguliavimu dėl atsargos karių, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjų, teisės gauti medicininės reabilitacijos paslaugas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos pareigūnams ir kariams, ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 20 ir daugiau metų.
Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams, dėl pačių kaltės pašalintiems iš vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), valstybinė pensija skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę 20 ar daugiau metų ir po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba kai jie yra ištarnavę 20 ar daugiau metų ir yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jei toks amžius nenustatytas – senatvės pensijos amžių). Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, skiriama po 1 procentą pareigūno ar kario gauto darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei asmuo mirė ar neteko darbingumo dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, ir faktinis pareigūno arba kario tarnybos laikas mažesnis kaip 20 metų, tarnybos laikas pensijai skirti prilyginamas 20 metų.
Jei asmuo mirė ar neteko darbingumo dėl kitų priežasčių, pensija apskaičiuojama pagal faktinį tarnybos laiką pensijai skirti. Teisiniai santykiai, susiję su statutinių valstybės tarnautojų perkėlimu į tarptautines institucijas ir užsienio valstybių institucijas, reglamentuoti Valstybės tarnybos įstatyme, Vidaus tarnybos statute, Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatyme. Pastarasis reglamentuoja deleguojamų asmenų darbo užmokesčio, kitų išmokų mokėjimo, deleguojamų asmenų ir jų šeimos narių draudimo klausimus. Valstybės tarnybos įstatymas nustato tokias deleguojamų valstybės tarnautojų, tarp jų ir statutinių, socialines garantijas:
Pirmiau nurodyti teisės aktai nenustato normų, reglamentuojančių laikotarpių, kai pareigūnai laikinai perkeliami į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje, įskaitymo į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnyje nustatytas baigtinis laikotarpių, įskaitytinų į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, sąrašas, jame nėra normų, kurios leistų laikino perkėlimo į tarptautines organizacijas ar institucijas laiką įskaityti į tarnybos laiką pensijai skirti. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 6 ir 7 punktų normos kai kuriais aspektais išsamiau reglamentuoja laikotarpius, kurie įskaitomi į tarnybos laiką pensijai skirti, nei Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo
Nr. X-67 2 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybė iki 2005 m. liepos 1 d. parengia ir patvirtina, o iki 2006 m. sausio 1 d. įgyvendina Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis sistemos sukūrimo programą. Tačiau kai kurios Nutarimu Nr. 1030 nustatytos Buvusių pareigūnų ir karių integracijos sistemos priemonės šiuo metu neveiksmingos, nes:
todėl „socialinio prisitaikymo“ paslaugų turinys teisės aktuose neapibrėžtas ir tokių paslaugų jokia institucija neteikia;
darbo ministerijos ir jos teritorinės darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos, kurios teikė Buvusių pareigūnų ir karių integracijos sistemos mokymo ir konsultavimo paslaugas pareigūnams ir kariams, išleidžiamiems į pensiją.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme daromos nuorodos į Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis sistemos programą. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma:
Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka;
pareigūno ar kario gauto darbo užmokesčio, nustatyto pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.
Be to, įstatymo projekte tarnybos laiką pensijai skirti siūloma ilginti palaipsniui, atsižvelgiant į siūlomo įstatymo įsigaliojimo dieną pareigūno ar kario turimą tarnybos stažą. Įstatymo projekte taip pat siūloma suderinti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias laikotarpius, kurie įskaitomi į tarnybos laiką pensijai skirti. Redakciniu aspektu siūloma tikslinti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 5 punktą, siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo tikslumą ir nedviprasmiškumą.
Siekiant užtikrinti vienodus pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo principus visų sistemų statutinėse institucijose ir atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad „pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, <...> sistemose, <...> laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos“, įstatymo projekte siūloma atitinkamai tikslinti ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 2 punkte vartojamą sąvoką „pareigūnas“, kuria apibendrintai apibrėžiamas asmens, iki
tarnybą, statusas (išaiškinimas dėl „pareigūno“ sąvokos traktavimo pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A(575)-1061/2010 ir Nr. A(146)-85/2010).
A(146)-85/2010). Siekiant palengvinti baigusių tarnybą pareigūnų ir karių integraciją į darbo rinką, taip pat pagerinti jų psichologinę savijautą ir sveikatą, siūloma:
Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65 ir 65¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriame atsisakoma nuorodos į Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis sistemos programą, taip pat teisinis reguliavimas suderinamas su įstatymo projekte numatytu reguliavimu dėl atsargos karių, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjų, teisės gauti medicininės reabilitacijos paslaugas. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, galimas šiuo metu tarnaujančių pareigūnų ir karių nepasitenkinimas dėl ilginamo tarnybos laiko pensijai skirti. Siekiant jį sumažinti (arba net jo išvengti) įstatymo projekte siūloma tarnybos laiką pensijai skirti ilginti palaipsniui, taip pat siūloma nustatyti, kad, skaičiuojant pensiją, už kiekvienus tarnybos metus, kiek pagal siūlomą naują teisinį reguliavimą pailgės tarnybos metų skaičius, reikalingas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, būtų mokama po 1, 5 procento pareigūno ar kario gauto darbo užmokesčio, nustatyto pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Priėmus siūlomą įstatymą ir Vyriausybei nustačius pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, integracijos į darbo rinką ir medicininės reabilitacijos priemonių sistemos įgyvendinimo tvarką, taip pat Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustačius darbo rinkos paslaugų teikimo ir dalyvavimo užimtumo rėmimo priemonėse ypatumus darbingo amžiaus pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos gavėjams, bus sukurtos veiksmingesnės priemonės, skirtos buvusių pareigūnų ir karių integracijai į darbo rinką. Tai sumažins siūlomo teisinio reguliavimo galimas neigiamas pasekmes. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai nesusiję su įtaka kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, bus keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimas Nr. 83 „Dėl Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo“, taip pat bus pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1030 „Dėl Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis sistemos sukūrimo programos patvirtinimo“, nes pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams teikiamos medicininės reabilitacijos ir darbo rinkos paslaugos ir dalyvavimas užimtumo rėmimo priemonėse bus reglamentuoti įstatymo projekto pagrindu patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11.
11Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Įstatymo projektui įgyvendinti reikės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, nustatantį pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, integracijos į darbo rinką ir medicininės reabilitacijos priemonių sistemos įgyvendinimo tvarką, kurioje bus nustatyti integracijos į darbo rinką ir medicininės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo etapai: 1) informacinis, kurio metu pareigūnas ar karys, likus 6 mėnesiams iki jo išleidimo į pensiją ar atsargą, informuojamas apie numatomą jo išleidimo į pensiją ar atsargą laiką (datą) ir galimybę jam pasinaudoti pirmiau nurodytomis priemonėmis; 2) parengiamasis, kurio metu pareigūnas ar karys pareiškia norą dalyvauti pirmiau nurodytose priemonėse ir nustatomas jam teiktinų priemonių poreikis; 3) paslaugų, kurio metu įstaigos ir institucijos teisės aktų nustatyta tvarka buvusiems pareigūnams ir kariams taikys integracijos į darbo rinką ir (arba) medicininės reabilitacijos priemones. Bus ir nustatytas ir siuntimų į darbo biržą išdavimas arba darbo biržos informavimas apie išleidžiamus į pensiją pareigūnus ir išleidžiamus į atsargą karius – šių asmenų apskaita teritorinėse darbo biržose ir kt. Siūlomam įstatymo projektui įgyvendinti taip pat reikės parengti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos teisės aktą, kuriame bus nustatyti darbo rinkos paslaugų teikimo ir dalyvavimo užimtumo rėmimo priemonėse ypatumai, kurie taikomi darbingo amžiaus pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos gavėjams dvejus metus nuo jų išleidimo į pensiją ar atsargą dienos.
Šiame teisės akte bus nustatyti ypatumai, kaip teritorinės darbo biržos teikia paslaugas (informavimas, konsultavimas ir kt.) pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams, atsižvelgdamos į šių asmenų specifinius poreikius, pavyzdžiui, darbo biržos organizuojamas grupinis konsultavimas ar informavimas šiems asmenims būtų organizuojamas sudarant grupes iš pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, atvykusių į teritorines darbo biržas su atitinkamų įstaigų siuntimais. Atsižvelgus į šių asmenų poreikius pagal galimybes būtų pritaikomos ir konsultacijų temos. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Vidaus reikalų ministerijos skaičiavimu, priėmus įstatymą ir jam įsigaliojus, 2016, 2017 ir 2018 m. niekam nebūtų paskirta didesnė pensija (kai už 21-25 tarnybos metus skaičiuojama po 1,5% VDU), nes pareigūnai dar nebūtų ištarnavę projekto 3 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatytų 21 metų ir 6 mėnesių. Todėl artimiausius trejus metus papildomų lėšų nereikėtų. Medicininės reabilitacijos paslaugos bus apmokamos ta pačia tvarka kaip šiuo metu (iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir kitoms institucijoms skirtų asignavimų), o darbo rinkos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės ir toliau bus finansuojamos Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo nustatyta tvarka.
Atsižvelgus į tai, papildomų lėšų pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, integracijos į darbo rinką ir medicininės reabilitacijos priemonių sistemai nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai yra „pareigūnų ir karių valstybinė pensija“, „medicininė reabilitacija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
2015-05-07 Nr. XIIP-3032 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą – projekto 1 straipsnyje, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65 straipsnis, tikslintina formuluotė, apibrėžianti laikotarpį, kuriuo organizuojama ir vykdoma sveikatinimo veikla – „ne vėliau kaip 6 mėnesius po jų išleidimo į atsargą dienos“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO
2015-06-19 Nr. XIIP-3032(2) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
ir FINANSŲ komitetas
2015 m. birželio 10 d. Nr. 109-P-20
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Povilas Gylys, Rytas Kupčinskas, Irena Degutienė, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-05-071 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą – projekto 1 straipsnyje, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65 straipsnis, tikslintina formuluotė, apibrėžianti laikotarpį, kuriuo organizuojama ir vykdoma sveikatinimo veikla – „ne vėliau kaip 6 mėnesius po jų išleidimo į atsargą dienos“. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3032. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Raimundas Markauskas, Kęstutis Glaveckas.
Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I
pirmininkas Artūras Paulauskas, NSGK pirmininko pavaduotojas Michal Mackevič, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas ir Valdas Vasiliauskas. NSGK biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėja: Tomas Marozas ir Agnė Silickienė, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, VRM Teisės departamento patarėja Indrė Žvaigždinienė, VRM Viešojo saugumo politikos departamento patarėja Inga Prialgauskienė, Socialinių reikalų ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus vedėjo pavaduotoja Inga Barauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-05-071 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą – projekto 1 straipsnyje, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65 straipsnis, tikslintina formuluotė, apibrėžianti laikotarpį, kuriuo organizuojama ir vykdoma sveikatinimo veikla – „ne vėliau kaip 6 mėnesius po jų išleidimo į atsargą dienos“. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
pasiūlymai: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3032. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
TEISĖTVARKOS komitetas
Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus vedėjos pavaduotoja Inga Barauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-05-07 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą – projekto 1 straipsnyje, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65 straipsnis, tikslintina formuluotė, apibrėžianti laikotarpį, kuriuo organizuojama ir vykdoma sveikatinimo veikla
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto
sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3032 ir tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
REIKALŲ IR DARBO komitetas
komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, komiteto biuro padėjėja – D. Šimienė; kviestieji asmenys: D. Akulavičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus vedėja, M. Austys – Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo Teisės skyriaus vadovas, I. Barauskaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus vedėjo pavaduotoja, G. Krilavičius – Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo tarybos narys, A. Norkevičius – vidaus reikalų viceministras, I. Prialgauskienė – Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos valdymo skyriaus patarėja, A. Šešelgis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, G. Vitė – socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja, S. Žadeikytė – Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos teisininkė, I. Žvaigždinienė – Vidaus reikalų ministerijos Teisėkūros ir tarptautinių sutarčių skyriaus patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
departamentas 2015-05-071 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą – projekto 1 straipsnyje, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65 straipsnis, tikslintina formuluotė, apibrėžianti laikotarpį, kuriuo organizuojama ir vykdoma sveikatinimo veikla
patobulintą įstatymo projektą
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2015-06-10
pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3032. Pritarti
2015-06-10 Siūlyti pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3032 ir tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos
2015-06-17 Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3032 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: 7 už, 1 prieš, 2 susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Juzef Kvetkovskij. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė