1.
Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai:
1) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo nuostatas, galiojusias 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.;
2) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.;
3) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalies nuostatas, galiojusias 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.;
4) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d.;
5) Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.;
6) Lietuvos Respublikos antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d.;
7) Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio 6 dalies nuostatas, galiojusias 2009 m. liepos 31 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.;
8) Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatas, galiojusias 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.;
9) Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III ir IV skirsnio nuostatas, galiojusias 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d.
Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai:
1) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo nuostatas, galiojusias 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.;
2) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.;
3) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalies nuostatas, galiojusias 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.;
4) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d.;
5) Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.;
6) Lietuvos Respublikos antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 32 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d.;
7) Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio 6 dalies nuostatas, galiojusias 2009 m. liepos 31 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.;
8) Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatas, galiojusias 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.;
9) Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III ir IV skirsnio nuostatas, galiojusias 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. Išvardytos įstatymų nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai tiek, kiek jose nustatytu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažintas valstybės tarnautojų (tarp jų ir statutinių valstybės tarnautojų), prokurorų, teisėjų ir kitų pareigūnų darbo užmokestis.
Kaip konstatavo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, minėtų įstatymų nuostatose įtvirtintas teisinis reguliavimas prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai
„kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą
už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio,
netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo
tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto
įgyvendinimo įstatymą (Nr.
XII-523), įpareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybę iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikti pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą. Įstatymu Nr. XII-1088 šio įpareigojimo įgyvendinimo terminas buvo nukeltas iki 2015 m. gegužės 1 d.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, buvo parengtas Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), kurio tikslas – nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės, vadovaujantis pirmiau išvardytų įstatymų nuostatomis, neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu nėra įstatymo, nustatančio asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės, vadovaujantis šio aiškinamojo rašto 1 punkte išvardytų įstatymų nuostatomis, neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo mechanizmą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma nustatyti patirtų praradimų grąžinimo mechanizmą, kuris būtų taikomas asmenims, kurių darbo užmokestis (atlyginimas) ekonomikos krizės laikotarpiu buvo sumažintas, vadovaujantis įstatymų nuostatomis, kurias Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimuose pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Įstatymo projektu siekiama grąžinti patirtus praradimus visiems įstatymo projekto 1 straipsnyje nurodytiems asmenims, nepriklausomai nuo to, kada jie pradėjo eiti pareigas institucijoje ar įstaigoje, t. y. ar jau ėjo pareigas, kai buvo mažinamas darbo užmokestis (atlyginimas), ar jie buvo priimti, kai jau buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas).
Pagal šį įstatymą būtų grąžinami šie patirti praradimai:
tyrimų tarnybos statuto 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statuto 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 77 straipsnyje numatytas premijas), dalis;
Pagal šį įstatymą būtų grąžinami šie patirti praradimai:
tyrimų tarnybos statuto 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statuto 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 77 straipsnyje numatytas premijas), dalis;
Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotų už kiekvieną šio įstatymo 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio mėnesį, kurį asmeniui buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos institucijos ar įstaigos asmeniui mokamos nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, taikant šią formulę:
G = A x Pk - B.
Joje: G – mėnesio grąžintinas dydis; A – asmens mėnesinis darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos tą mėnesį nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, kurie būtų buvę apskaičiuoti taikant iki šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatų įsigaliojimo galiojusias atitinkamų įstatymų nuostatas ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį;
Pk – tolygiai ir proporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientas, kuris, skaičiuojant mėnesio grąžintiną dydį už 2009 metų mėnesius, yra 0,98, o už 2010–2013 metų mėnesius – 0,955; B – asmens mėnesinis darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos tą mėnesį nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, apskaičiuoti taikant šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatas ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį. Skaičiuojant grąžintinus dydžius pagal nurodytą formulę, nustatant ir A, ir B, taikomas šis pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis: už 2009 m. gegužės 1 d. – 2009 m. liepos 31 d. laikotarpius – 475 litai, o už 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpius
nurodytą formulę apskaičiuojami litais, o juos susumavus gauta grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis perskaičiuojama į eurus centų tikslumu. Sudarant šią formulę, iš esmės remiamasi prielaida, kad, atsižvelgiant į 2013 m. liepos 1 d.
Konstitucinio Teismo nutarimą, darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas apie 2 procentus 2009 m. ir apie 4,5 procento
dėmesys, kad Konstitucinis Teismas pripažino neprieštaraujančiu Konstitucijai ir bazinio dydžio mažinimą iki 475 litų ir 450 litų), todėl formulėje nustatant Pk koeficientą iš esmės remtasi teisingo ir proporcingo atitinkamo laikotarpio mažinimo konstanta, paverčiant ją matematiniu dydžiu – atitinkamai 0,98 ir 0,955. Taigi, asmenims, kurių darbo užmokestis buvo sumažintas ne daugiau kaip 2 procentais 2009 metų mėnesiais ir ne daugiau kaip 4,5 procento 2010–2013 metų mėnesiais, grąžintinos sumos nepriklausys, nors tam tikrus praradimus šie asmenys ir bus patyrę. Apskaičiuota grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka būtų išmokama 2016–2020 metais tokiomis procentinėmis dalimis:
5) 2020 metais – 25 procentai sumos. Delspinigiai nuo grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies už laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 31 d. neskaičiuojami. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą bus atlyginti asmenų, kurių darbo užmokestis ekonomikos krizės laikotarpiu buvo sumažintas, vadovaujantis įstatymų nuostatomis, kurias Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimuose pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (išvardyta aiškinamojo rašto 1 punkte), dėl tokio mažinimo patirti praradimai. Neigiamų siūlomo teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai, korupcijai įstatymas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslui ir jo plėtrai įstatymas įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nevartojamos naujai apibrėžiamos sąvokos. 10.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos reglamentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti turės būti parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuris išsamiai nustatys neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką, taip pat asmenų prašymų grąžintinai neišmokėto darbo užmokesčio daliai gauti pateikimo tvarką bei socialinių, valstybinio socialinio draudimo išmokų, taip pat valstybinių pensijų dydžių skirtumo išmokėjimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Finansų ministerijos skaičiavimais, Įstatymo projektui įgyvendinti iš viso reikėtų apie 121 mln. eurų. Dvidešimt penki procentai (5 procentai kiekvienais kalendoriniais metais) visų reikalingų lėšų būtų skiriama iš sumažintą darbo užmokestį asmenims mokėjusioms institucijoms ar įstaigoms numatytų bendrųjų valstybės biudžeto asignavimų, o likusi dalis – iš papildomai skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Taigi preliminariai grąžintinoms sumoms išmokėti reikėtų:
valstybės biudžeto lėšų nebūtų skiriama);
valstybės biudžeto lėšų poreikis – 18,15 mln. eurų);
valstybės biudžeto lėšų poreikis – 24,2 mln. eurų);
valstybės biudžeto lėšų poreikis – 24,2 mln. eurų);
valstybės biudžeto lėšų poreikis – 24,2 mln. eurų) . 13.
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: „darbo užmokestis“, „grąžinimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
2015-05-07 Nr. XIIP-3030 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
asmeniui, kuriam priklauso grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis pagal šį Įstatymą, darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, neišmokėta dėl šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatų taikymo, priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir yra didesnė nei pagal šį Įstatymą priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išmokama teismo sprendimu priteista neišmokėta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis.“ Ši norma svarstytina kartu su įstatymo projekto 2 straipsnio 2 ir 8 dalių normomis. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta formulės komponentė Pk – tolygiai ir proporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientas, kuris, skaičiuojant mėnesio grąžintiną dydį už 2009 metų mėnesius, yra 0,98, o už 2010–2013 metų mėnesius – 0,955, t. y. kaip nurodyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte, mažina grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį 2 procentais 2009 metais ir 4,5 procento 2010 – 2013 metais. Nustačius įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalyje siūlomą teisinį reguliavimą, asmenys, kurie buvo lojalūs valstybei ir nesikreipė į teismus dėl pažeistų teisių gynimo, būtų blogesnėje teisinėje padėtyje palyginus su tais, kuriems teismų sprendimais priteista neišmokėta darbo užmokesčio dalis didesnė, nei nustatyta įstatymu. Be to, toks teisinis reguliavimas sudarytų teisinį pagrindą teismams dar nebaigtose nagrinėti bylose priteisti didesnes neišmokėto darbo užmokesčio dalis, nei įstatymu nustatyti dydžiai.
Siekiant išvengti asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo ir galimų teisinių ginčų, siūlytina nustatyti sumų, kurios teismų sprendimais išmokėtos didesnės nei būtų priklausiusios išmokėti pagal šio įstatymo nuostatas, išieškojimo (galimai ne ginčo tvarka) taisykles arba atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos formulės komponentės Pk, mažinančios grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Be to, asmenys, kuriems įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista suma jau išmokėta, nepatirtų ne tik darbo užmokesčio dalies mažinimo pritaikius koeficientą, bet ir pajamų nuvertėjimo, nes jiems grąžintina darbo užmokesčio dalis jau išmokėta, tačiau asmenims, kuriems darbo užmokesčio dalis bus išmokėta 2016 – 2020 metais, pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalį, delspinigiai nuo grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies už laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 31 d. nebūtų skaičiuojami. 2. Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Įstatymo projekto 4 straipsnio
d. priima šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Siekiant taupyti įstatymo nuostatų įgyvendinimo administravimo kaštus, įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies siūlytina atsisakyti, arba šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti ankstesnius normų įsigaliojimo terminus. Tokiu pakeitimu valstybės ir savivaldybių įstaigoms būtų nustatytas ilgesnis laikotarpis pasirengti įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalyje nustatytam neišmokėto darbo užmokesčio dalies apskaičiavimui.
Svarstant įstatymo projekto 4 straipsnyje nustatytus šio įstatymo normų įsigaliojimo terminus atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalį, apskaičiavus asmeniui grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį, patikslintus duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo visos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies per 15 kalendorinių dienų institucija ar įstaiga turės pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms. Valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo apskaičiuotos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies, taip pat kaupiamosios pensijų įmokos turės būti pervedamos Valstybinio socialinio draudimo fondui proporcingai šio straipsnio 7 dalyje nustatytoms procentinėms dalims, laikantis šio straipsnio 7 dalyje nustatytų terminų. Įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad patikslinus asmens draudžiamąsias pajamas, atitinkamai perskaičiuojamos socialinės ir valstybinio socialinio draudimo išmokos, taip pat valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo). Dėl šio perskaičiavimo susidaręs valstybinio socialinio draudimo išmokų, taip pat valstybinių pensijų dydžių skirtumas asmenims turės būti išmokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo institucijos ar įstaigos informacijos apie asmeniui papildomai priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir papildomai priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas pateikimo Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui.
Šios normos tarpusavyje susijusios su Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3033 2 ir 4 straipsniuose nustatytais pensijų kompensavimo terminais. Siekiant išvengti papildomų administravimo kaštų dėl dvigubo pensijų dydžio ir pensijų kompensuojamųjų sumų skaičiavimo, siūlytina nustatyti ankstesnius grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies kompensavimo terminus, kad 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį ir kitais laikotarpiais būtų žinoma kompensuotina pensijos dalis ne tik dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, bet ir dėl darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimo patikslintų asmens draudžiamųjų pajamų, nes pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalį, turės būti atitinkamai perskaičiuojamos socialinės ir valstybinio socialinio draudimo išmokos, taip pat valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
2015-06-25 Nr. XIIP-3030(2) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
ir FINANSŲ komitetas
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Povilas Gylys, Rytas Kupčinskas, Irena Degutienė, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-05-0729
straipsnio 9 dalyje numatyta, kad „Jeigu asmeniui, kuriam priklauso grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis pagal šį Įstatymą, darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, neišmokėta dėl šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatų taikymo, priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir yra didesnė nei pagal šį Įstatymą priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išmokama teismo sprendimu priteista neišmokėta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis.“ Ši norma svarstytina kartu su įstatymo projekto 2 straipsnio 2 ir 8 dalių normomis.
Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta formulės komponentė Pk – tolygiai ir proporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientas, kuris, skaičiuojant mėnesio grąžintiną dydį už 2009 metų mėnesius, yra 0,98, o už 2010–2013 metų mėnesius – 0,955, t. y. kaip nurodyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte, mažina grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį 2 procentais 2009 metais ir 4,5 procento 2010 – 2013 metais. Nustačius įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalyje siūlomą teisinį reguliavimą, asmenys, kurie buvo lojalūs valstybei ir nesikreipė į teismus dėl pažeistų teisių gynimo, būtų blogesnėje teisinėje padėtyje palyginus su tais, kuriems teismų sprendimais priteista neišmokėta darbo užmokesčio dalis didesnė, nei nustatyta įstatymu. Be to, toks teisinis reguliavimas sudarytų teisinį pagrindą teismams dar nebaigtose nagrinėti bylose priteisti didesnes neišmokėto darbo užmokesčio dalis, nei įstatymu nustatyti dydžiai. Siekiant išvengti asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo ir galimų teisinių ginčų, siūlytina nustatyti sumų, kurios teismų sprendimais išmokėtos didesnės nei būtų priklausiusios išmokėti pagal šio įstatymo nuostatas, išieškojimo (galimai ne ginčo tvarka) taisykles arba atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos formulės komponentės Pk, mažinančios grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį.
Be to, asmenys, kuriems įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista suma jau išmokėta, nepatirtų ne tik darbo užmokesčio dalies mažinimo pritaikius koeficientą, bet ir pajamų nuvertėjimo, nes jiems grąžintina darbo užmokesčio dalis jau išmokėta, tačiau asmenims, kuriems darbo užmokesčio dalis bus išmokėta 2016 – 2020 metais, pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalį, delspinigiai nuo grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies už laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 31 d. nebūtų skaičiuojami. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 4
šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Siekiant taupyti įstatymo nuostatų įgyvendinimo administravimo kaštus, įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies siūlytina atsisakyti, arba šio straipsnio 1 ir
valstybės ir savivaldybių įstaigoms būtų nustatytas ilgesnis laikotarpis pasirengti įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalyje nustatytam neišmokėto darbo užmokesčio dalies apskaičiavimui.
Svarstant įstatymo projekto 4 straipsnyje nustatytus šio įstatymo normų įsigaliojimo terminus atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įstatymo projekto
užmokesčio dalį, patikslintus duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo visos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies per 15 kalendorinių dienų institucija ar įstaiga turės pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms. Valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo apskaičiuotos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies, taip pat kaupiamosios pensijų įmokos turės būti pervedamos Valstybinio socialinio draudimo fondui proporcingai šio straipsnio 7 dalyje nustatytoms procentinėms dalims, laikantis šio straipsnio
numatyta, kad patikslinus asmens draudžiamąsias pajamas, atitinkamai perskaičiuojamos socialinės ir valstybinio socialinio draudimo išmokos, taip pat valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo). Dėl šio perskaičiavimo susidaręs valstybinio socialinio draudimo išmokų, taip pat valstybinių pensijų dydžių skirtumas asmenims turės būti išmokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo institucijos ar įstaigos informacijos apie asmeniui papildomai priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir papildomai priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas pateikimo Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui.
Šios normos tarpusavyje susijusios su Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3033 2 ir 4 straipsniuose nustatytais pensijų kompensavimo terminais. Siekiant išvengti papildomų administravimo kaštų dėl dvigubo pensijų dydžio ir pensijų kompensuojamųjų sumų skaičiavimo, siūlytina nustatyti ankstesnius grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies kompensavimo terminus, kad
žinoma kompensuotina pensijos dalis ne tik dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, bet ir dėl darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimo patikslintų asmens draudžiamųjų pajamų, nes pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalį, turės būti atitinkamai perskaičiuojamos socialinės ir valstybinio socialinio draudimo išmokos, taip pat valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo). Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Anoniminis 2015-05-062 Atlyginimai turėtų būti grąžinami ne vien tik gaunantiems algas iš biudžeto, bet ir Valstybės įmonių darbuotojams, kai pačios įmonės save išsilaiko.
Pvz. miškų sektorius, o juk miškai ir yra Valstybės. Miškų sektoriuje per krizę gerokai sumažinti atlyginimai, bet iki šiol jų niekas negrąžina, nors jau seniai krizė baigėsi ir miškų sektorius dirba pelningai. Teko girdėti kalbas, kad reikėtų kreiptis į teismus. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2. O. Batkienė 2015-05-062 Įstatymo projekte yra numatyta įsiskolinimą grąžinti -iki 2020 m, pabaigos. Pažymėtina, kad neįgaliesiems asmenims nėra numatytas ankstesnis skolos grąžinimas. Sunkiai sergantiems pinigai yra reikalingi jau dabar, nes vėliau jų gali tiesiog nesulaukti. Maloniai prašau, ¡statyme numatyti, kad sunkią negalią turintiems asmenims įsiskolinimas būtų išmokėtas bent per dvejus metus. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. Skuodo rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Alina Beniušienė, 2015-05-14 Įstatymo projektas nėra tinkamas dėl šių priežasčių:
Konstitucijai.
grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio sumą pasikreipus į teismą, todėl tie asmenys, kurie gerbdami Konstitucinio teismo nutarimą "[..^Siekiant išvengti masinio asmenų, kuriems už darbą _ apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kreipimosi į teismus prašant priteisti neišmokėtą atlyginimų dalį(..) ”) dar nesikreipė, būtinai kreipsis į teismą, siekdami sąžiningo kompensavimo bei tuo pačiu padidindami teismų ir savo institucijų administracinę naštą (atsiliepimų ir kitų procesinių dokumentų teismui rengimas). Ar Jūs paskaičiavote, kiek pagal siūlomą formulę kompensuos pvz. 7 kategorijos su 3 kvalifikacine klase valstybės tarnautojui? Ogi nieko. Pasirodo, kad dar per daug gavo, nes išeina kompensuojama suma su minusu. Neturėtų skirtis kompensavimo mechanizmas nuo teismo sprendimo. Kam didinti įtampą, pykdyti valstybės tarnautojus ir vėl didinti darbo krūvį reikalaujant tai, kas priklauso??? Įstatymo projekte reikėjo tik numatyti, kad kompensuojama visa prarasta suma bei nustatyti mokėjimą dalimis. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys M.
12 Argumentai: Vadovaujantis sąžiningumo principu ir siekiant užtikrinti protingą asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimą grąžintinas turi būti tik dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo susidaręs socialinių, valstybinio socialinio draudimo išmokų ir valstybinių pensijų dydžių skirtumas. Pasiūlymas: Projekto
dalyje nustatyta tvarka grąžintinas dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo susidaręs socialinių, valstybinio socialinio draudimo išmokų, valstybinių pensijų dydžių skirtumas ir kaupiamųjų pensijų įmokų skirtumas. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2. Seimo narys M. Zasčiurinskas
2 Argumentai: Siekiant pateisinti žmonių lūkesčius įvertinant valstybės sąžiningumą būtina laikytis ne tik nustatytos asmeniui priklausančios grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies atstatymo mechanizmo tvarkos, bet ir numatytų terminų. Pasiūlymas: Projekto
neišmokėto darbo užmokesčio dalis yra lygi sumai grąžintinų dydžių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais apskaičiuotų už kiekvieną šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio mėnesį, kurį asmeniui buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos institucijos ar įstaigos asmeniui mokamos nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, taikant šią formulę:
G = A x Pk - B.
Joje: G – mėnesio grąžintinas dydis; A – asmens mėnesinis darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos tą mėnesį nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, kurie būtų buvę apskaičiuoti taikant iki šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatų įsigaliojimo galiojusias atitinkamų įstatymų nuostatas ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį;
Pk – tolygiai ir proporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientas, kuris, skaičiuojant mėnesio grąžintiną dydį už 2009 metų mėnesius, yra 0,98, o už 2010–2013 metų mėnesius – 0,955; B – asmens mėnesinis darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos tą mėnesį nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, apskaičiuoti taikant šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatas ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 3. Seimo narys M. Zasčiurinskas
5 Argumentai: Siekiant sumažinti sumaištį, kilsiančią kai asmenys, nebeeinantys pareigų institucijoje ar įstaigoje šio Įstatymo įsigaliojimo dieną, norėdami susigrąžinti lygiateisiškai priklausančią grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį privalės rašyti ir teikti prašymus, būtina visiems, kam priklauso grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis, taikyti vienodas sąlygas. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 5 dalį pakeisti taip: 5.
Asmenims, kurie šio Įstatymo įsigaliojimo dieną eina pareigas jiems sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusioje institucijoje ar įstaigoje, priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis už darbo šioje institucijoje ar įstaigoje laikotarpį apskaičiuojama be atskiro prašymo. Kitais atvejais asmenims priklausančios grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalys apskaičiuojamos pagal pateiktus prašymus. Tokie prašymai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti pateikti sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusioms institucijoms ar įstaigoms, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 4. Seimo narys M. Zasčiurinskas
5 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu, siekiant pateisinti žmonių lūkesčius, įvertinant valstybės sąžiningumo principą, asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimas turi būti išmokamas, ne tik apskaičiuojamas. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 5 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
Įstatymo įsigaliojimo dieną eina pareigas jiems sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusioje institucijoje ar įstaigoje, priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis už darbo šioje institucijoje ar įstaigoje laikotarpį apskaičiuojama išmokama be atskiro prašymo. Kitais atvejais asmenims priklausančios grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalys apskaičiuojamos išmokamos pagal pateiktus prašymus. Tokie prašymai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti pateikti sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusioms institucijoms ar įstaigoms, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 5.
7 Argumentai: Valstybei apsisprendus kompensuoti asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalį, taip pat ir neproporcingai sumažintas valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijas ir valstybines pensijas, sumažintas dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, būtina laikytis lygiateisiškumo, nepriešinimo vienų gyventojų grupių su kitomis principo. Jei dirbantiems pensininkams krizės laikotarpiu sumažintas Sodros pensijas, net ir valstybines pensijas, siūloma atkurti per 4 metus, nuo 2016 m. iki 2019 m., pirmais metais grąžinant 10 procentų, antrais ir paskesniais metais po 30 procentų, tai dirbantiesiems, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų, projekte siūloma grąžinti neproporcingai sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) per 5 metus, nuo 2016 m. iki 2020 m., pirmais metais grąžinant tik 5 procentus, o paskesniais atitinkamai 20, 25, 25, 25 procentus išmokėtinos sumos. Tuo labiau, kad senatvės pensijos ir dirbantiems ir nedirbantiems pensininkams jau seniai atkurtos, o valstybės tarnautojams sumažintas darbo užmokestis dar nėra grąžintas į prieškrizinį lygį. Pažymėtina, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame ir Vyriausybei pateiktame projekte buvo siūloma grąžinti neproporcingai sumažintą atlyginimą taip kaip ir dirbantiems pensininkams – per 4 metus atitinkamai po 10, 30, 30 ir 30 procentų. Pasiūlymas: pakeisti Projekto 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Institucijos ar įstaigos apskaičiuota grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis išskaičiavus asmeniui priklausančias mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį (toliau – išmokėtina suma) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama 2016–20202019 metais tokiomis procentinėmis dalimis:
1) 2016 metais – 510 procentaių išmokėtinos sumos;
2) 2017 metais – 2030 procentų išmokėtinos sumos;
3) 2018 metais – 2530 procentaių išmokėtinos sumos;
4) 2019 metais – 2530 procentaių išmokėtinos sumos;. 5) 2020 metais
Argumentai: Valstybei apsisprendus kompensuoti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalį asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų, taip pat ir valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijas bei valstybines pensijas dirbantiems pensininkams, būtina laikytis lygiateisiškumo, nepriešinant vienų gyventojų grupių su kitomis. Senatvės pensijos nedirbantiems jau atkurtos, dirbantiems pensininkams sukurtas pensijų kompensavimo mechanizmas, o valstybės tarnautojams darbo užmokestis ir dabar lieka sumažintas. Sukuriant valstybės tarnautojų užmokesčio atkūrimo mechanizmą ir pradėjus grąžinimą į prieškrizinį lygį, žmonės nebūtų skatinami kreiptis į teismą, norėdami susigrąžinti jiems priklausančią grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Lietuva pagal ekonominius skurdo rodiklius yra 3-4 vietoje nuo galo Europoje ir sparčiai tolsta nuo kaimyninių Latvijos bei Estijos šalių. Projekte siūloma tvarka, per 5 metus, mažomis dalimis, pradedant 5%, grąžinamas valstybės tarnautojų darbo užmokestis mažintų perkamąją galią ir ekonominė padėtis negerėtų. Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnio 7 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip: „7.
Institucijos ar įstaigos apskaičiuota grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis išskaičiavus asmeniui priklausančias mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, privalomąjį socialinį draudimą ir gyventojų pajamų mokestį (toliau – išmokėtina suma) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama 2016–20202017 metais tokiomis procentinėmis dalimis:
1) 2016 metaisų I ketvirtis – 510 procentaių išmokėtinos sumos;
2) 20172016 metaisų II ketvirtis – 2015 procentų išmokėtinos sumos;
3) 20182016 metaisų III ketvirtis – 2520 procentaių išmokėtinos sumos;
4) 20192016 metaisų IV ketvirtis – 2520 procentaių išmokėtinos sumos;. 5) 20202017 metaisų I ketvirtis – 2520 procentaių išmokėtinos sumos;
6) 2017 metų II ketvirtis – 15 procentų išmokėtinos sumos; Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 7. Seimo narys M. Zasčiurinskas
8 Argumentai: Įvertinant valstybės sąžiningumo principą turi būti skaičiuojami delspinigiai. Būtina pateisinti žmonių lūkesčius bei poreikius ir atsižvelgti į infliaciją. Pasiūlymas: 8. Delspinigiai nuo grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies už laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 31 d. neskaičiuojami. Taip pat, siekiant atlyginti patirtus praradimus, įvertinama infliacija. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 8. Seimo narys M. Zasčiurinskas
9 Argumentai: Siekiant pateisinti žmonių lūkesčius, įvertinant valstybės sąžiningumo principą, asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimas turi būti išmokamas, neskatinant žmonių kreiptis į teismus. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 9 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: 9.
Jeigu asmeniui, kuriam priklauso grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis pagal šį Įstatymą, darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, neišmokėta dėl šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatų taikymo, priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir yra didesnė nei pagal šį Įstatymą priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išmokama teismo sprendimu priteista neišmokėta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis. Jei pagal šį Įstatymą priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis yra didesnė nei įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista neišmokėta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, šio Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jam išmokamas skirtumas, susidaręs tarp šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies dydžio ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos sumos dydžio. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 9. Seimo narys M. Zasčiurinskas
11 Argumentai: Būtina siekti optimizuoti laiką, per kurį institucija ar įstaiga įsipareigotų pateikti apskaičiuotas grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį, patikslintus duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Būtina pateisinti žmonių lūkesčius, įvertinant valstybės sąžiningumo principą atsižvelgti į infliaciją. Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnio 11 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:
grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį, patikslintus duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo visos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies per 15 60 kalendorinių dienų institucija ar įstaiga pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms. Delspinigiai nuo papildomai apskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų už laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 31 d. neskaičiuojami, taip pat įvertinama infliacija.
Valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo apskaičiuotos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies, taip pat kaupiamosios pensijų įmokos pervedamos Valstybinio socialinio draudimo fondui proporcingai šio straipsnio
nustatytų terminų. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 10. Seimo narys M. Zasčiurinskas
12 Argumentai: Siekiant pateisinti žmonių lūkesčius, įvertinant valstybės sąžiningumo principą, būtina įvardinti daugiau atvejų, sukonkretinti kokiais atvejais bus išmokamas skirtumas po socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų perskaičiavimo. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 12 dalį papildyti ir išdėstyti taip:
draudžiamąsias pajamas, atitinkamai perskaičiuojamos socialinės ir valstybinio socialinio draudimo išmokos, taip pat valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo). Dėl šio perskaičiavimo susidaręs valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžių, paskirtųjų socialinio draudimo pensijų dydžių, taip pat paskirtųjų ir jei taikomas apribojimas – apribotų pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, valstybinių pensijų dydžių skirtumas asmenims išmokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo institucijos ar įstaigos informacijos apie asmeniui papildomai priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir papildomai priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas pateikimo Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 11. Seimo narys M.
13 Argumentai: Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimas neturi būti kliūtis, nepasiturintiems asmenims, gauti piniginę socialinę paramą. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 2 straipsnį nauja 13 dalimi. Siūloma 2 straipsnio 13 dalį išdėstyti taip:
socialinę paramą į įskaitomas visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės šis neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimas neįskaitomas. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 12. Seimo narys M. Zasčiurinskas
1 Argumentai: Būtina pateisinti žmonių lūkesčius, įvertinant valstybės sąžiningumo principą ir lėšas, Įstatymui įgyvendinti, skirti iš valstybės biudžeto. Pasiūlymas: Projekto
penki procentai (po penkis procentus kiekvienais kalendoriniais metais) visų lėšų, reikalingų Vvalstybės institucijoms ar įstaigoms šiam Įstatymui įgyvendinti, skiriamaos iš šioms institucijoms ar įstaigoms patvirtintų valstybės biudžeto lėšos. asignavimų, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms ‒ iš savivaldybių biudžetų asignavimų, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, likusi dalis
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2015-06-03 Siūlome pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui ir tobulinti jį atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ir šiuos komiteto pasiūlymus: 6.2 Pasiūlymai:
Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 19 Pasiūlymas: Siūlome įstatymo projekto 1 straipsnio 9 punktą išdėstyti taip: „9) Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio I, III ir IV skirsnio nuostatomis, galiojusiomis
Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 22 Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 2 dalį papildyti taip: 2. Asmeniui priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis yra lygi sumai grąžintinų dydžių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais apskaičiuotų už kiekvieną šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio mėnesį, kurį asmeniui buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos institucijos ar įstaigos asmeniui mokamos nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, taikant šią formulę:
G = A x Pk - B.
Joje: G – mėnesio grąžintinas dydis; A – asmens mėnesinis darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos tą mėnesį nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, kurie būtų buvę apskaičiuoti taikant iki šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatų įsigaliojimo galiojusias atitinkamų įstatymų nuostatas ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį;
Pk – tolygiai ir proporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientas, kuris, skaičiuojant mėnesio grąžintiną dydį už 2009 metų mėnesius, yra 0,98, o už 2010–2013 metų mėnesius – 0,955; B – asmens mėnesinis darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos tą mėnesį nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, apskaičiuoti taikant šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatas ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 25 Pasiūlymas:
Siūlome įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Asmenims, kurie šio Įstatymo įsigaliojimo dieną eina pareigas jiems
sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusioje institucijoje ar įstaigoje, priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis už darbo šioje institucijoje ar įstaigoje laikotarpį apskaičiuojama išmokama be atskiro prašymo. Kitais atvejais asmenims priklausančios grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalys apskaičiuojamos išmokamos pagal pateiktus prašymus.
Tokie prašymai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti pateikti sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusioms institucijoms ar įstaigoms, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.“ Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 29 Pasiūlymas: Siūlome įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „9. Jeigu asmeniui, kuriam priklauso grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis pagal šį Įstatymą, darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, neišmokėta dėl šio Įstatymo
teismo sprendimu ir yra didesnė nei pagal šį Įstatymą priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išmokama teismo sprendimu priteista neišmokėta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis. Jei pagal šį Įstatymą priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis yra didesnė nei įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista neišmokėta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, šio Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jam išmokamas skirtumas, susidaręs tarp šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies dydžio ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos sumos dydžio.“ Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 211 Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnio 11 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:
darbo užmokesčio dalį, patikslintus duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo visos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies per 15 60 kalendorinių dienų institucija ar įstaiga pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms. Delspinigiai nuo papildomai apskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų už laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 31 d. neskaičiuojami.
Valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo apskaičiuotos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies, taip pat kaupiamosios pensijų įmokos pervedamos Valstybinio socialinio draudimo fondui proporcingai šio straipsnio
nustatytų terminų. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 212 Pasiūlymas: Siūlome įstatymo projekto 2 straipsnio 12 dalį išdėstyti taip:
„12. Patikslinus asmens draudžiamąsias pajamas, atitinkamai perskaičiuojamos
socialinės ir valstybinio socialinio draudimo išmokos, taip pat valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo). Dėl šio perskaičiavimo susidaręsiusį valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžių ir paskirtųjų socialinio draudimo pensijų dydžių, taip pat valstybinių pensijų dydžių skirtumas skirtumą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos apskaičiuoja ir asmenims išmokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo šio straipsnio 11 dalyje nurodyto institucijos ar įstaigos informacijos apie asmeniui papildomai priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir papildomai priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas pateikimo Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui termino pabaigos. Dėl šio perskaičiavimo susidariusį paskirtųjų ir, jei taikomas apribojimas
Valstybinių pensijų mokėjimą administruojanti įstaiga šį skirtumą išmoka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau ne vėliau nei šioje dalyje nustatyta išmokėti dėl šio perskaičiavimo susidariusį skirtumą tarp paskirtųjų socialinio draudimo pensijų dydžių.“ Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 4 1,2 Pasiūlymas:
Siūlome įstatymo projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalį išdėstyti taip: „1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2015 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. gruodžio rugpjūčio 31 d. priima šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. “ Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
esmės iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3030. 2. Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3030 tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento ir Seimo narių P. Čimbaro ir M. Zasčiurinsko pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai):
Įstatymo projektą atmesti.
Įstatymo projektu siūloma atlyginti dėl ekonomikos krizės sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus tik tam tikrai asmenų grupei (valstybės tarnautojams, prokurorams, teisėjams ir kitiems pareigūnams), kurių darbo užmokestis reglamentuojamas įstatymais, kurių nuostatas Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir neįvertinta, kad dėl ekonomikos krizės darbo užmokestis buvo sumažintas ir kitoms asmenų grupėms, todėl tikslinga kompleksiškai spręsti visų asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo klausimus. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala,
M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja - E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, komiteto biuro padėjėja - D. Šimienė.; kviestieji asmenys: J. Andriuškevičiūtė – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Darbo ir socialinės teisės skyriaus vedėja, I. Baranauskienė - Vidaus reikalų ministerijos Teisėkūros ir tarptautinių sutarčių skyriaus vedėja, L. Bartkevičius - Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, I. Buškutė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėjos pavaduotoja, P. Čimbaras – Seimo narys, J. Daunoravičienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pensijų skyriaus vedėja, I. Džervienė – Finansų ministerijos Valstybės valdymo ir apsaugos sektorių skyriaus vedėja, R. Guobaitė–Kirslienė - LR prezidentės patarėja, D. Kamarauskienė – Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė, J. Litvaitienė
Pirmininko patarėjas, M. Paskočinienė - valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėja, E. Radišauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorė, M. Sinkevičius - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, M.
Žilionis - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Komunikacijos ir tarptautinių ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas, I. Žvaigždinienė
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
numatyta, kad „Jeigu asmeniui, kuriam priklauso grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis pagal šį Įstatymą, darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, neišmokėta dėl šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatų taikymo, priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir yra didesnė nei pagal šį Įstatymą priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išmokama teismo sprendimu priteista neišmokėta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis.“ Ši norma svarstytina kartu su įstatymo projekto 2 straipsnio 2 ir 8 dalių normomis. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta formulės komponentė Pk – tolygiai ir proporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientas, kuris, skaičiuojant mėnesio grąžintiną dydį už 2009 metų mėnesius, yra 0,98, o už 2010–2013 metų mėnesius – 0,955, t. y. kaip nurodyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte, mažina grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį 2 procentais 2009 metais ir 4,5 procento
teisinį reguliavimą, asmenys, kurie buvo lojalūs valstybei ir nesikreipė į teismus dėl pažeistų teisių gynimo, būtų blogesnėje teisinėje padėtyje palyginus su tais, kuriems teismų sprendimais priteista neišmokėta darbo užmokesčio dalis didesnė, nei nustatyta įstatymu.
Be to, toks teisinis reguliavimas sudarytų teisinį pagrindą teismams dar nebaigtose nagrinėti bylose priteisti didesnes neišmokėto darbo užmokesčio dalis, nei įstatymu nustatyti dydžiai. Siekiant išvengti asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo ir galimų teisinių ginčų, siūlytina nustatyti sumų, kurios teismų sprendimais išmokėtos didesnės nei būtų priklausiusios išmokėti pagal šio įstatymo nuostatas, išieškojimo (galimai ne ginčo tvarka) taisykles arba atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos formulės komponentės Pk, mažinančios grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Be to, asmenys, kuriems įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista suma jau išmokėta, nepatirtų ne tik darbo užmokesčio dalies mažinimo pritaikius koeficientą, bet ir pajamų nuvertėjimo, nes jiems grąžintina darbo užmokesčio dalis jau išmokėta, tačiau asmenims, kuriems darbo užmokesčio dalis bus išmokėta 2016 – 2020 metais, pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalį, delspinigiai nuo grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies už laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 31 d. nebūtų skaičiuojami. Nepritarti Net laikant, kad tam tikri asmenys „nepagrįstai praturtėjo“ dėl atitinkamų teismų sprendimų, išieškoti tų sumų iš jų nėra galimybės ne tik dėl įstatymo atgalinio taikymo negalimumo, bet ir dėl kitų teisės normų – įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi vykdyti visiems, sumos, gautos, kaip darbo užmokestis, negali būti išreikalautos, „jei gavėjas buvo sąžiningas ir nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos“ (CK 6.241 str. 1 d.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti patirtų praradimų grąžinimo mechanizmą, kuris būtų taikomas asmenims, kurių darbo užmokestis (atlyginimas) ekonominės krizės laikotarpiu buvo mažintas, vadovaujantis įstatymų nuostatomis, kurias Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimuose pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Minėtos įstatymų nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai tiek, kiek jose nustatytu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažintas valstybės tarnautojų (tarp jų ir statutinių valstybės tarnautojų), prokurorų, teisėjų ir kitų pareigūnų darbo užmokestis. Kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, iš Konstitucijos “kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.” (Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas) Atkreiptinas dėmesys, kad kaip savo 2006 m. birželio 6 d. nutarime yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, “pagal Konstituciją konstitucinių nuostatų samprata, argumentai, išdėstyti Konstitucinio Teismo nutarimuose, taip pat kituose Konstitucinio Teismo aktuose – išvadose bei sprendimuose, saisto ir teisę kuriančias, ir teisę taikančias institucijas (pareigūnus), neišskiriant nė bendrosios kompetencijos ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų”. Todėl teigti, kad teismai būtinai priteis didesnes sumas nei siūloma nustatyti Įstatymo projekte, nėra pagrindo.
Kita vertus būtina įvertinti ir tai, kad Konstitucinis Teismas įpareigoja įstatymų leidėją, nustatant kompensavimo mechanizmą, įvertinti valstybės ekonominę, finansinę padėtį, galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui. Todėl įstatymo projekte ir siūloma grąžintinų sumų išmokėjimą išdėstyti per keletą metų. 4
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Siekiant taupyti įstatymo nuostatų įgyvendinimo administravimo kaštus, įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies siūlytina atsisakyti, arba šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti ankstesnius normų įsigaliojimo terminus. Tokiu pakeitimu valstybės ir savivaldybių įstaigoms būtų nustatytas ilgesnis laikotarpis pasirengti įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalyje nustatytam neišmokėto darbo užmokesčio dalies apskaičiavimui. Svarstant įstatymo projekto 4 straipsnyje nustatytus šio įstatymo normų įsigaliojimo terminus atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalį, apskaičiavus asmeniui grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį, patikslintus duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo visos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies per
socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms.
Valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo apskaičiuotos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies, taip pat kaupiamosios pensijų įmokos turės būti pervedamos Valstybinio socialinio draudimo fondui proporcingai šio straipsnio 7 dalyje nustatytoms procentinėms dalims, laikantis šio straipsnio 7 dalyje nustatytų terminų. Įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad patikslinus asmens draudžiamąsias pajamas, atitinkamai perskaičiuojamos socialinės ir valstybinio socialinio draudimo išmokos, taip pat valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo). Dėl šio perskaičiavimo susidaręs valstybinio socialinio draudimo išmokų, taip pat valstybinių pensijų dydžių skirtumas asmenims turės būti išmokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo institucijos ar įstaigos informacijos apie asmeniui papildomai priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir papildomai priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas pateikimo Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui. Šios normos tarpusavyje susijusios su Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3033 2 ir 4 straipsniuose nustatytais pensijų kompensavimo terminais.
Siekiant išvengti papildomų administravimo kaštų dėl dvigubo pensijų dydžio ir pensijų kompensuojamųjų sumų skaičiavimo, siūlytina nustatyti ankstesnius grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies kompensavimo terminus, kad 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį ir kitais laikotarpiais būtų žinoma kompensuotina pensijos dalis ne tik dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, bet ir dėl darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimo patikslintų asmens draudžiamųjų pajamų, nes pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalį, turės būti atitinkamai perskaičiuojamos socialinės ir valstybinio socialinio draudimo išmokos, taip pat valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo). Nepritarti
darbo užmokesčio kompensavimo terminai, o duomenų apie perskaičiuotą darbo užmokestį pateikimo terminai. 2) Tam, kad 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį būtų žinoma kompensuotina pensijos dalis ne tik dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, bet ir dėl darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimo patikslintų asmens draudžiamųjų pajamų, valstybės ir savivaldybių įstaigoms turėtų būti nustatytas itin trumpas laikotarpis, per kurį jos turėtų pateikti informaciją apie asmeniui papildomai priskaičiuotas (patikslintas) draudžiamąsias pajamas – šią informaciją valstybės ir savivaldybių įstaigos turėtų pateikti ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo mėnesio pabaigos (pagal Įstatymo projekto 2 str. 11 dalį valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžių skirtumui apskaičiuoti ir išmokėti numatytas 9 mėnesių terminas po informacijos Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui pateikimo).
Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant išvengti dvigubo kompensuotinos pensijos dalies dėl patikslintų asmens draudžiamųjų pajamų skaičiavimo, pensijos gali būti perskaičiuojamos tik po to, kai bus perskaičiuotos kitų nuo asmens turėtų draudžiamųjų pajamų dydžio priklausiusių valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiai (nedarbo socialinio draudimo išmokų, ligos pašalpų ir kt.), nes šios išmokos įtraukiamos į asmens draudžiamąsias pajamas, pagal kurias skaičiuojamas pensijos dydis. 3) Grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) kompensavimo terminų paankstinimas administravimo kaštams esminės įtakos nedaro, nes dėl skirtingo teisinio reglamentavimo kompensuotina pensijos dalis dėl darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimo patikslintų asmens draudžiamųjų pajamų ir kompensuojamoji pensijos suma dėl draudžiamųjų pajamų vis vien bus skaičiuojamos atskirai. 4) Tuo atveju, jei pirmiau būtų perskaičiuojamas pensijos dydis dėl darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimo patikslintų asmens draudžiamųjų pajamų, susidarys tokia situacija, kad tokiems asmenims kompensuotina pensijos dalis turės būti apskaičiuota nebetaikant Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintų Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų ir, kaip numato Įstatymo projekto 2 str. 11 dalis, išmokėta Vyriausybės nustatyta tvarka (taigi nebeliks pagrindo šių asmenų atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo projekte numatytų nuostatų).
Jeigu Vyriausybė nustatytų kitus (ankstesnius) nei kad numatyta Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo projekte kompensuotinos pensijos dalies išmokėjimo terminus, tai gali sukelti kitų pensijų gavėjų, kuriems netaikomos šio įstatymo projekto nuostatos, nepasitenkinimą 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Anoniminis 2015-05-062 Atlyginimai turėtų būti grąžinami ne vien tik gaunantiems algas iš biudžeto, bet ir Valstybės įmonių darbuotojams, kai pačios įmonės save išsilaiko. Pvz. miškų sektorius, o juk miškai ir yra Valstybės. Miškų sektoriuje per krizę gerokai sumažinti atlyginimai, bet iki šiol jų niekas negrąžina, nors jau seniai krizė baigėsi ir miškų sektorius dirba pelningai.Teko girdėti-kaibas, kad reikėtų-kreiptis į teismus. Nepritarti Įstatymai nereguliuoja valstybės įmonių darbuotojų darbo užmokesčio dydžių. 2. O. Batkienė 2015-05-062 Įstatymo projekte yra numatyta jsiskolinimą grąžinti -iki 2020 m, pabaigos. Pažymėtina, kad nejgaliesiems asmenims nėra numatytas ankstesnis skolos grąžinimas. Sunkiai sergantiems pinigai yra reikalingi jau dabar, nes vėliau jų gali tiesiog nesulaukti. Maloniai prašau, ¡statyme numatyti, kad sunkią negalią turintiems asmenims jsiskolinimas būtų išmokėtas bent per dvejus metus. Nepritarti Pritariame Vyriausybės projekto nuostatoms, nustatančioms visiems valstybės tarnautojams vienodas įsiskolinimo grąžinimo sąlygas. 4.
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
7 Argumentai: Valstybei apsisprendus kompensuoti asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalį, taip pat ir neproporcingai sumažintas valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijas ir valstybines pensijas, sumažintas dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, būtina laikytis lygiateisiškumo, nepriešinimo vienų gyventojų grupių su kitomis principo. Jei dirbantiems pensininkams krizės laikotarpiu sumažintas Sodros pensijas, net ir valstybines pensijas, siūloma atkurti per 4 metus, nuo 2016 m. iki 2019 m., pirmais metais grąžinant 10 procentų, antrais ir paskesniais metais po 30 procentų, tai dirbantiesiems, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų, projekte siūloma grąžinti neproporcingai sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) per 5 metus, nuo 2016 m. iki 2020 m., pirmais metais grąžinant tik 5 procentus, o paskesniais atitinkamai 20, 25, 25, 25 procentus išmokėtinos sumos. Tuo labiau, kad senatvės pensijos ir dirbantiems ir nedirbantiems pensininkams jau seniai atkurtos, o valstybės tarnautojams sumažintas darbo užmokestis dar nėra grąžintas į prieškrizinį lygį. Pažymėtina, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame ir Vyriausybei pateiktame projekte buvo siūloma grąžinti neproporcingai sumažintą atlyginimą taip kaip ir dirbantiems pensininkams – per 4 metus atitinkamai po 10, 30, 30 ir 30 procentų. Pasiūlymas: pakeisti Projekto 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Institucijos ar įstaigos apskaičiuota grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis išskaičiavus asmeniui priklausančias mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį (toliau – išmokėtina suma) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama 2016–20202019 metais tokiomis procentinėmis dalimis:
1) 2016 metais – 510 procentaių išmokėtinos sumos;
2) 2017 metais – 2030 procentų išmokėtinos sumos;
3) 2018 metais – 2530 procentaių išmokėtinos sumos;
4) 2019 metais – 2530 procentaių išmokėtinos sumos;. 5) 2020 metais – 25 procentai išmokėtinos sumos. Nepritarti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 str. yra įtvirtinta biudžetų (priskirtų valdžios sektoriui) asignavimų augimo ribojimo taisyklė. Pritarus pasiūlymui kompensacijų sumas išmokėti 2016-2019 m., gali būti mažinami kitoms valstybės funkcijoms skiriami asignavimai, sudėtingiau vykdyti jau prisiimtus įsipareigojimus nepažeidžiant minėtos taisyklės. 2. Seimo narys M. Zasčiurinskas
8 Argumentai: Įvertinant valstybės sąžiningumo principą turi būti skaičiuojami delspinigiai. Būtina pateisinti žmonių lūkesčius bei poreikius ir atsižvelgti į infliaciją. Pasiūlymas: 8. Delspinigiai nuo grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies už laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 31 d. neskaičiuojami. Taip pat, siekiant atlyginti patirtus praradimus, įvertinama infliacija. Nepritarti Pagal teisės aktus delspinigiai numatyti tik nuo laiku nesumokėto darbo užmokesčio. Valstybės tarnautojų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis nekinta pagal infliaciją, o tik keičiant teisės aktus, todėl ir atlyginimo dalį, kurios per krizę neišmokėjo, nėra pagrindo koreguoti pagal infliaciją.
Jei darbo užmokestis valstybės tarnautojui apskaičiuojamas vadovaujantis apskaičiavimo metu galiojančiais teisės aktais, tačiau vėliau paaiškėja, kad šie aktai prieštaravo Konstitucijai, Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog šiuo atveju dėl ne viso darbo užmokesčio valstybės tarnautojui sumokėjimo jį išmokančio asmens kaltės nėra ir dėl aptariamos situacijos ypatumų delspinigiai nepriteisiami (šiuo aspektu žr., 2005 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A444-638/2005, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, 2006, Nr. 8, p. 160-167). Darbo kodekso 207 str. 1 d. nustatyta, kad, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Pagal Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą delspinigiai turi būti skaičiuojami, kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis. Asmenims, kuriems pagal įstatymo projektą numatoma grąžinti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažintą atlyginimą, darbo užmokestis sumažinimo metu buvo mokamas pagal tuo metu veikusius įstatymus. 2. Neaiškus pasiūlymas ,,įvertinama infliacija“. Infliacija veikė visus šalies ūkio darbuotojus ir kitus asmenis, todėl būtų neproporcinga vertinti infliacijos poveikį tik Įstatymo projekte nurodytiems asmenims. 3. Seimo narys M. Zasčiurinskas
1 Argumentai: Būtina pateisinti žmonių lūkesčius, įvertinant valstybės sąžiningumo principą ir lėšas, Įstatymui įgyvendinti, skirti iš valstybės biudžeto. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 1 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip: 1.
Dvidešimt penki procentai (po penkis procentus kiekvienais kalendoriniais metais) visų lėšų, reikalingų Vvalstybės institucijoms ar įstaigoms šiam Įstatymui įgyvendinti, skiriamaos iš šioms institucijoms ar įstaigoms patvirtintų valstybės biudžeto lėšos. asignavimų, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms ‒ iš savivaldybių biudžetų asignavimų, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, likusi dalis
Visa apimtimi finansuoti patirtus praradimus dėl sumažinto darbo užmokesčio iš papildomai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų nėra galimybių atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, anksčiau prisiimtus valstybės finansinius įsipareigojimus ir į Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatas. 4. Seimo narys M. Zasčiurinskas
7 Argumentai: Valstybei apsisprendus kompensuoti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalį asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų, taip pat ir valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijas bei valstybines pensijas dirbantiems pensininkams, būtina laikytis lygiateisiškumo, nepriešinant vienų gyventojų grupių su kitomis. Senatvės pensijos nedirbantiems jau atkurtos, dirbantiems pensininkams sukurtas pensijų kompensavimo mechanizmas, o valstybės tarnautojams darbo užmokestis ir dabar lieka sumažintas.
Sukuriant valstybės tarnautojų užmokesčio atkūrimo mechanizmą ir pradėjus grąžinimą į prieškrizinį lygį, žmonės nebūtų skatinami kreiptis į teismą, norėdami susigrąžinti jiems priklausančią grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Lietuva pagal ekonominius skurdo rodiklius yra 3-4 vietoje nuo galo Europoje ir sparčiai tolsta nuo kaimyninių Latvijos bei Estijos šalių. Projekte siūloma tvarka, per 5 metus, mažomis dalimis, pradedant 5%, grąžinamas valstybės tarnautojų darbo užmokestis mažintų perkamąją galią ir ekonominė padėtis negerėtų. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 7 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:
„7. Institucijos ar įstaigos apskaičiuota
grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis išskaičiavus asmeniui priklausančias mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, privalomąjį socialinį draudimą ir gyventojų pajamų mokestį (toliau – išmokėtina suma) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama 2016–20202017 metais tokiomis procentinėmis dalimis:
1) 2016 metaisų I ketvirtis – 510 procentaių išmokėtinos sumos;
2) 20172016 metaisų II ketvirtis – 2015 procentų išmokėtinos sumos;
3) 20182016 metaisų III ketvirtis – 2520 procentaių išmokėtinos sumos;
4) 20192016 metaisų IV ketvirtis – 2520 procentaių išmokėtinos sumos;. 5) 20202017 metaisų I ketvirtis – 2520 procentaių išmokėtinos sumos;
6) 2017 metų II ketvirtis – 15 procentų išmokėtinos sumos; Nepritarti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 str. yra įtvirtinta biudžetų (priskirtų valdžios sektoriui) asignavimų augimo ribojimo taisyklė. Pritarus pasiūlymui kompensacijų sumas išmokėti 2016-2017 m., gali būti mažinami kitoms valstybės funkcijoms skiriami asignavimai, sudėtingiau vykdyti jau prisiimtus įsipareigojimus nepažeidžiant minėtos taisyklės. 5. Seimo narys M.
5 Argumentai: Siekiant sumažinti sumaištį, kilsiančią kai asmenys, nebeeinantys pareigų institucijoje ar įstaigoje šio Įstatymo įsigaliojimo dieną, norėdami susigrąžinti lygiateisiškai priklausančią grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį privalės rašyti ir teikti prašymus, būtina visiems, kam priklauso grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis, taikyti vienodas sąlygas. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 5 dalį pakeisti taip: 5. Asmenims, kurie šio Įstatymo įsigaliojimo dieną eina pareigas jiems sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusioje institucijoje ar įstaigoje, priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis už darbo šioje institucijoje ar įstaigoje laikotarpį apskaičiuojama be atskiro prašymo. Kitais atvejais asmenims priklausančios grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalys apskaičiuojamos pagal pateiktus prašymus. Tokie prašymai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti pateikti sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusioms institucijoms ar įstaigoms, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Nepritarti Siūloma projekto nuostata būtina, siekiant užtikrinti tinkamą projekte siūlomo kompensavimo mechanizmo taikymą. Asmenų prašymai reikalingi tam, kad būtų gaunami tikslūs duomenys, pavyzdžiui, apie tai, į kokią sąskaitą pervesti pinigus, nes jeigu asmuo pakeitė tarnybos vietą ar apskritai išėjo iš valstybės tarnybos, institucijos turėti duomenys apie asmenį gali būti pasikeitę, netikslūs. Be to, kai kalbama apie įpėdinius, šių asmenų duomenų, institucijos apskritai neturės. Sudėtinga būtų administruoti, nes ne dabartiniai darbdaviai be prašymo gali neturėti jokių realių asmens kontaktinių duomenų, sąskaitos numerio ir pan. 6. Seimo narys M.
2 Argumentai: Siekiant pateisinti žmonių lūkesčius įvertinant valstybės sąžiningumą būtina laikytis ne tik nustatytos asmeniui priklausančios grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies atstatymo mechanizmo tvarkos, bet ir numatytų terminų. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 2 dalį papildyti taip: 2. Asmeniui priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis yra lygi sumai grąžintinų dydžių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais apskaičiuotų už kiekvieną šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio mėnesį, kurį asmeniui buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos institucijos ar įstaigos asmeniui mokamos nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, taikant šią formulę:
G = A x Pk - B. Joje: G – mėnesio grąžintinas dydis; A – asmens mėnesinis darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos tą mėnesį nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, kurie būtų buvę apskaičiuoti taikant iki šio Įstatymo
įstatymų nuostatas ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį; Pk – tolygiai ir proporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientas, kuris, skaičiuojant mėnesio grąžintiną dydį už 2009 metų mėnesius, yra 0,98, o už 2010–2013 metų mėnesius – 0,955; B – asmens mėnesinis darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos tą mėnesį nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, apskaičiuoti taikant šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatas ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį. Pritarti
7Seimo narys M.
12 Argumentai: Vadovaujantis sąžiningumo principu ir siekiant užtikrinti protingą asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimą grąžintinas turi būti tik dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo susidaręs socialinių, valstybinio socialinio draudimo išmokų ir valstybinių pensijų dydžių skirtumas. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą pakeisti taip: 2) šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka grąžintinas dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo susidaręs socialinių, valstybinio socialinio draudimo išmokų, valstybinių pensijų dydžių skirtumas ir kaupiamųjų pensijų įmokų skirtumas. Nepritarti Kaupiamoji pensijų įmoka yra privalomosios socialinio draudimo įmokos dalis, kuri įstatymų nustatyta tvarka pervedama už asmenis, sudariusius pensijų kaupimo sutartis. Pensijų kaupimo dalyvių įmokos dalis pervedama į pensijų fondą, o vėliau, šiems asmenims sukakus senatvės pensijos amžių, proporcingai pervestai įmokai mažėja papildoma jų pensijos dalis, taigi
„Sodros“ biudžetas šio asmens atžvilgiu prisiima mažesnius įsipareigojimus. Sprendimą dalyvauti pensijų kaupime ir už tai gauti mažesnę pensiją
priima pats asmuo, sudarydamas pensijų kaupimo sutartį. Vadovaudamasis teisės aktais, jis turi lūkestį, kad nuo visų jo draudžiamųjų pajamų bus pervedama kaupiamoji pensijų įmoka. Pritarus Seimo nario siūlymui, bus pažeisti šių asmenų teisėti lūkesčiai.
Be to, susidarytų situacija, kad šie žmonės dėl Seimo nario siūlymo nukentės du kartus: nuo priskaičiuotos DU grąžinamos sumos jie negaus įmokų į pensijų fondus, o pakoregavus registro duomenis, skiriant senatvės pensiją, už 2009-2013 metus pensija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą jam bus mažinama nuo visų jų gautų draudžiamųjų pajamų, (t.y. ir nuo tų, nuo kurių įmokos pervestos nebuvo). Manome, kad kaupiamųjų įmokų pervedimo tvarkos keitimas atgaline tvarka yra teisiškai ydingas. To laikotarpio kaupiamųjų pensijų įmokos yra socialinio draudimo įmokos dalis, pastaroji skaičiuojama nuo asmens draudžiamųjų pajamų, taigi ir nuo perskaičiuoto darbo užmokesčio. Siūlomas reguliavimas pažeistų įmokų kaupime dalyvavusių asmenų teises. 8. Seimo narys M. Zasčiurinskas
11 Argumentai: Būtina siekti optimizuoti laiką, per kurį institucija ar įstaiga įsipareigotų pateikti apskaičiuotas grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį, patikslintus duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Būtina pateisinti žmonių lūkesčius, įvertinant valstybės sąžiningumo principą atsižvelgti į infliaciją. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio
asmeniui grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį, patikslintus duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo visos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies per 15 60 kalendorinių dienų institucija ar įstaiga pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms. Delspinigiai nuo papildomai apskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų už laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 31 d. neskaičiuojami, taip pat įvertinama infliacija.
Valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo apskaičiuotos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies, taip pat kaupiamosios pensijų įmokos pervedamos Valstybinio socialinio draudimo fondui proporcingai šio straipsnio
nustatytų terminų. Iš dalies pritarti
5 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu, siekiant pateisinti žmonių lūkesčius, įvertinant valstybės sąžiningumo principą, asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimas turi būti išmokamas, ne tik apskaičiuojamas. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 5 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
dieną eina pareigas jiems sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusioje institucijoje ar įstaigoje, priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis už darbo šioje institucijoje ar įstaigoje laikotarpį apskaičiuojama išmokama be atskiro prašymo. Kitais atvejais asmenims priklausančios grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalys apskaičiuojamos išmokamos pagal pateiktus prašymus. Tokie prašymai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti pateikti sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusioms institucijoms ar įstaigoms, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Pritarti
10Seimo narys M.
9 Argumentai: Siekiant pateisinti žmonių lūkesčius, įvertinant valstybės sąžiningumo principą, asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimas turi būti išmokamas, neskatinant žmonių kreiptis į teismus. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 9 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis pagal šį Įstatymą, darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, neišmokėta dėl šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatų taikymo, priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir yra didesnė nei pagal šį Įstatymą priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išmokama teismo sprendimu priteista neišmokėta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis. Jei pagal šį Įstatymą priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis yra didesnė nei įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista neišmokėta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, šio Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jam išmokamas skirtumas, susidaręs tarp šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies dydžio ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos sumos dydžio. Pritarti
12 Argumentai: Siekiant pateisinti žmonių lūkesčius, įvertinant valstybės sąžiningumo principą, būtina įvardinti daugiau atvejų, sukonkretinti kokiais atvejais bus išmokamas skirtumas po socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų perskaičiavimo. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 12 dalį papildyti ir išdėstyti taip:
12Patikslinus asmens draudžiamąsias pajamas,
atitinkamai perskaičiuojamos socialinės ir valstybinio socialinio draudimo išmokos, taip pat valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo).
Dėl šio perskaičiavimo susidaręs valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžių, paskirtųjų socialinio draudimo pensijų dydžių, taip pat paskirtųjų ir jei taikomas apribojimas – apribotų pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, valstybinių pensijų dydžių skirtumas asmenims išmokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo institucijos ar įstaigos informacijos apie asmeniui papildomai priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir papildomai priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas pateikimo Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui. Iš dalies pritarti Žiūrėti siūlomą komiteto redakciją. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti pateiktam įstatymo projektui ir tobulinti jį atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ir šiuos komiteto pasiūlymus: 6.2 Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
9 Pasiūlymas: Siūlome įstatymo projekto 1 straipsnio 9 punktą išdėstyti taip:
„9) Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų
darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio I, III ir IV skirsnio nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d.“
2 Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 2 dalį papildyti taip: 2.
Asmeniui priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis yra lygi sumai grąžintinų dydžių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais apskaičiuotų už kiekvieną šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio mėnesį, kurį asmeniui buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos institucijos ar įstaigos asmeniui mokamos nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, taikant šią formulę:
G = A x Pk - B. Joje: G – mėnesio grąžintinas dydis; A – asmens mėnesinis darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos tą mėnesį nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, kurie būtų buvę apskaičiuoti taikant iki šio Įstatymo
įstatymų nuostatas ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį; Pk – tolygiai ir proporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientas, kuris, skaičiuojant mėnesio grąžintiną dydį už 2009 metų mėnesius, yra 0,98, o už 2010–2013 metų mėnesius – 0,955; B – asmens mėnesinis darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos tą mėnesį nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, apskaičiuoti taikant šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatas ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį. Pritarti. 25 Pasiūlymas:
Siūlome įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip:
„5. Asmenims, kurie šio Įstatymo įsigaliojimo dieną eina pareigas jiems sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusioje institucijoje
ar įstaigoje, priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis už darbo šioje institucijoje ar įstaigoje laikotarpį apskaičiuojama išmokama be atskiro prašymo. Kitais atvejais asmenims priklausančios grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalys apskaičiuojamos išmokamos pagal pateiktus prašymus.
Tokie prašymai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti pateikti sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusioms institucijoms ar įstaigoms, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.“ Pritarti. 29 Pasiūlymas: Siūlome įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip:
„9. Jeigu asmeniui, kuriam priklauso grąžintina neišmokėto darbo
užmokesčio dalis pagal šį Įstatymą, darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, neišmokėta dėl šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatų taikymo, priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir yra didesnė nei pagal šį Įstatymą priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išmokama teismo sprendimu priteista neišmokėta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis. Jei pagal šį Įstatymą priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis yra didesnė nei įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista neišmokėta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, šio Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jam išmokamas skirtumas, susidaręs tarp šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies dydžio ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos sumos dydžio.“ Pritarti. 211 Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnio 11 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:
11Apskaičiavus asmeniui grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį,
patikslintus duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo visos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies per 15
socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms. Delspinigiai nuo papildomai apskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų už laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 31 d. neskaičiuojami.
Valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo apskaičiuotos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies, taip pat kaupiamosios pensijų įmokos pervedamos Valstybinio socialinio draudimo fondui proporcingai šio straipsnio 7 dalyje nustatytoms procentinėms dalims, laikantis šio straipsnio 7 dalyje nustatytų terminų. Pritarti. 212 Pasiūlymas:
Siūlome įstatymo projekto 2 straipsnio 12 dalį išdėstyti taip:
„12. Patikslinus asmens draudžiamąsias pajamas, atitinkamai perskaičiuojamos
socialinės ir valstybinio socialinio draudimo išmokos, taip pat valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo). Dėl šio perskaičiavimo susidaręsiusį valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžių ir paskirtųjų socialinio draudimo pensijų dydžių, taip pat valstybinių pensijų dydžių skirtumas skirtumą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos apskaičiuoja ir asmenims išmokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo šio straipsnio 11 dalyje nurodyto institucijos ar įstaigos informacijos apie asmeniui papildomai priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir papildomai priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas pateikimo Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui termino pabaigos. Dėl šio perskaičiavimo susidariusį paskirtųjų ir, jei taikomas apribojimas
Valstybinių pensijų mokėjimą administruojanti įstaiga šį skirtumą išmoka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau ne vėliau nei šioje dalyje nustatyta išmokėti dėl šio perskaičiavimo susidariusį skirtumą tarp paskirtųjų socialinio draudimo pensijų dydžių.“ Pritarti. 4 1,2 Pasiūlymas:
Siūlome įstatymo projekto 4 straipsnio 1 ir 2 dalį išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016
m. sausio 1 d. 2015 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. gruodžio rugpjūčio 31 d. priima šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. “ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirta pranešėja: Kristina Miškinienė. PRIDEDAMA: - Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-07)2289 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
1Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad „Jeigu asmeniui,
kuriam priklauso grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis pagal šį Įstatymą, darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, neišmokėta dėl šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatų taikymo, priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir yra didesnė nei pagal šį Įstatymą priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išmokama teismo sprendimu priteista neišmokėta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis.“ Ši norma svarstytina kartu su įstatymo projekto 2 straipsnio 2 ir 8 dalių normomis.
Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta formulės komponentė Pk – tolygiai ir proporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientas, kuris, skaičiuojant mėnesio grąžintiną dydį už 2009 metų mėnesius, yra 0,98, o už 2010–2013 metų mėnesius – 0,955, t. y. kaip nurodyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte, mažina grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį 2 procentais 2009 metais ir 4,5 procento
teisinį reguliavimą, asmenys, kurie buvo lojalūs valstybei ir nesikreipė į teismus dėl pažeistų teisių gynimo, būtų blogesnėje teisinėje padėtyje palyginus su tais, kuriems teismų sprendimais priteista neišmokėta darbo užmokesčio dalis didesnė, nei nustatyta įstatymu. Be to, toks teisinis reguliavimas sudarytų teisinį pagrindą teismams dar nebaigtose nagrinėti bylose priteisti didesnes neišmokėto darbo užmokesčio dalis, nei įstatymu nustatyti dydžiai. Siekiant išvengti asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo ir galimų teisinių ginčų, siūlytina nustatyti sumų, kurios teismų sprendimais išmokėtos didesnės nei būtų priklausiusios išmokėti pagal šio įstatymo nuostatas, išieškojimo (galimai ne ginčo tvarka) taisykles arba atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos formulės komponentės Pk, mažinančios grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį.
Be to, asmenys, kuriems įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista suma jau išmokėta, nepatirtų ne tik darbo užmokesčio dalies mažinimo pritaikius koeficientą, bet ir pajamų nuvertėjimo, nes jiems grąžintina darbo užmokesčio dalis jau išmokėta, tačiau asmenims, kuriems darbo užmokesčio dalis bus išmokėta 2016 – 2020 metais, pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalį, delspinigiai nuo grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies už laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 31 d. nebūtų skaičiuojami. Nepritarti Įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi vykdyti visiems. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-07)412
numatyta, kad šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Siekiant taupyti įstatymo nuostatų įgyvendinimo administravimo kaštus, įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies siūlytina atsisakyti, arba šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti ankstesnius normų įsigaliojimo terminus. Tokiu pakeitimu valstybės ir savivaldybių įstaigoms būtų nustatytas ilgesnis laikotarpis pasirengti įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalyje nustatytam neišmokėto darbo užmokesčio dalies apskaičiavimui.
Svarstant įstatymo projekto 4 straipsnyje nustatytus šio įstatymo normų įsigaliojimo terminus atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalį, apskaičiavus asmeniui grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį, patikslintus duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo visos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies per
socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms. Valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo apskaičiuotos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies, taip pat kaupiamosios pensijų įmokos turės būti pervedamos Valstybinio socialinio draudimo fondui proporcingai šio straipsnio 7 dalyje nustatytoms procentinėms dalims, laikantis šio straipsnio 7 dalyje nustatytų terminų. Įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad patikslinus asmens draudžiamąsias pajamas, atitinkamai perskaičiuojamos socialinės ir valstybinio socialinio draudimo išmokos, taip pat valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo). Dėl šio perskaičiavimo susidaręs valstybinio socialinio draudimo išmokų, taip pat valstybinių pensijų dydžių skirtumas asmenims turės būti išmokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo institucijos ar įstaigos informacijos apie asmeniui papildomai priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir papildomai priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas pateikimo Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui.
Šios normos tarpusavyje susijusios su Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3033 2 ir 4 straipsniuose nustatytais pensijų kompensavimo terminais. Siekiant išvengti papildomų administravimo kaštų dėl dvigubo pensijų dydžio ir pensijų kompensuojamųjų sumų skaičiavimo, siūlytina nustatyti ankstesnius grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies kompensavimo terminus, kad 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį ir kitais laikotarpiais būtų žinoma kompensuotina pensijos dalis ne tik dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, bet ir dėl darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimo patikslintų asmens draudžiamųjų pajamų, nes pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalį, turės būti atitinkamai perskaičiuojamos socialinės ir valstybinio socialinio draudimo išmokos, taip pat valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo). Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Pil.
1 Pil. Ona Ratkienė Seime bus svarstomas
DARBO UŽMOKESČIO (ATLYGINIMO) DALIES GRĄŽINIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS X!IP-3030. Įstatymo projekte yra numatyta įsiskolinimą grąžinti -iki 2020 m, pabaigos. Pažymėtina, kad neįgaliems asmenims nėra numatytas ankstesnis skolos grąžinimas. Sunkiai sergantiems pinigai yra reikalingi jau dabar, nes vėliau jų gali tiesiog nesulaukti. Maloniai prašau, ¡statyme numatyti, kad sunkią negalią turintiems asmenims įsiskolinimas būtų išmokėtas bent per dvejus metus. Nepritarti
įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
7 Argumentai: Valstybei apsisprendus kompensuoti asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalį, taip pat ir neproporcingai sumažintas valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijas ir valstybines pensijas, sumažintas dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, būtina laikytis lygiateisiškumo, nepriešinimo vienų gyventojų grupių su kitomis principo.
Jei dirbantiems pensininkams krizės laikotarpiu sumažintas Sodros pensijas, net ir valstybines pensijas, siūloma atkurti per 4 metus, nuo 2016 m. iki 2019 m., pirmais metais grąžinant 10 procentų, antrais ir paskesniais metais po 30 procentų, tai dirbantiesiems, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų, projekte siūloma grąžinti neproporcingai sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) per 5 metus, nuo 2016 m. iki 2020 m., pirmais metais grąžinant tik 5 procentus, o paskesniais atitinkamai 20, 25, 25, 25 procentus išmokėtinos sumos. Tuo labiau, kad senatvės pensijos ir dirbantiems ir nedirbantiems pensininkams jau seniai atkurtos, o valstybės tarnautojams sumažintas darbo užmokestis dar nėra grąžintas į prieškrizinį lygį. Pažymėtina, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame ir Vyriausybei pateiktame projekte buvo siūloma grąžinti neproporcingai sumažintą atlyginimą taip kaip ir dirbantiems pensininkams – per 4 metus atitinkamai po 10, 30, 30 ir 30 procentų. Pasiūlymas: pakeisti Projekto 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Institucijos ar įstaigos apskaičiuota grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis išskaičiavus asmeniui priklausančias mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį (toliau – išmokėtina suma) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama 2016–20202019 metais tokiomis procentinėmis dalimis:
1) 2016 metais – 510 procentaių išmokėtinos sumos;
2) 2017 metais – 2030 procentų išmokėtinos sumos;
3) 2018 metais – 2530 procentaių išmokėtinos sumos;
4) 2019 metais – 2530 procentaių išmokėtinos sumos;. 5) 2020 metais – 25 procentai išmokėtinos sumos. Pritarti iš dalies Pritarti: grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis turi būti mokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų Nepritarti:
m.), o ne kaip siūloma - 2020 metais
12 Argumentai: Vadovaujantis sąžiningumo principu ir siekiant užtikrinti protingą asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimą grąžintinas turi būti tik dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo susidaręs socialinių, valstybinio socialinio draudimo išmokų ir valstybinių pensijų dydžių skirtumas. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą pakeisti taip:
2) šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka grąžintinas dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo susidaręs socialinių, valstybinio socialinio draudimo išmokų, valstybinių pensijų dydžių skirtumas ir kaupiamųjų pensijų įmokų skirtumas. Nepritarti Kaupiamoji pensijų įmoka yra privalomosios socialinio draudimo įmokos dalis, kuri įstatymu nustatyta tvarka pervedama už asmenis, sudariusius pensijų kaupimo sutartis. 3. Seimo narys M.
2 Argumentai: Siekiant pateisinti žmonių lūkesčius įvertinant valstybės sąžiningumą būtina laikytis ne tik nustatytos asmeniui priklausančios grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies atstatymo mechanizmo tvarkos, bet ir numatytų terminų. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 2 dalį papildyti taip:
darbo užmokesčio dalis yra lygi sumai grąžintinų dydžių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais apskaičiuotų už kiekvieną šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio mėnesį, kurį asmeniui buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos institucijos ar įstaigos asmeniui mokamos nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, taikant šią formulę:
G = A x Pk - B. Joje: G – mėnesio grąžintinas dydis; A – asmens mėnesinis darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos tą mėnesį nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, kurie būtų buvę apskaičiuoti taikant iki šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatų įsigaliojimo galiojusias atitinkamų įstatymų nuostatas ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį;
Pk – tolygiai ir proporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientas, kuris, skaičiuojant mėnesio grąžintiną dydį už 2009 metų mėnesius, yra 0,98, o už 2010–2013 metų mėnesius – 0,955; B – asmens mėnesinis darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos tą mėnesį nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, apskaičiuoti taikant šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatas ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiginės algos
4Seimo narys M.
5 Argumentai: Siekiant sumažinti sumaištį, kilsiančią kai asmenys, nebeeinantys pareigų institucijoje ar įstaigoje šio Įstatymo įsigaliojimo dieną, norėdami susigrąžinti lygiateisiškai priklausančią grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį privalės rašyti ir teikti prašymus, būtina visiems, kam priklauso grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis, taikyti vienodas sąlygas. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 5 dalį pakeisti taip:
įsigaliojimo dieną eina pareigas jiems sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusioje institucijoje ar įstaigoje, priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis už darbo šioje institucijoje ar įstaigoje laikotarpį apskaičiuojama be atskiro prašymo. Kitais atvejais asmenims priklausančios grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalys apskaičiuojamos pagal pateiktus prašymus. Tokie prašymai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti pateikti sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusioms institucijoms ar įstaigoms, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Pritarti iš dalies Projekto 2 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
dieną eina pareigas jiems sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusioje institucijoje ar įstaigoje, priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis už darbo šioje institucijoje ar įstaigoje laikotarpį apskaičiuojama be atskiro prašymo. Kitais atvejais asmenims priklausančios grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalys apskaičiuojamos pagal pateiktus prašymus. Tokie prašymai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti pateikti sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusioms institucijoms ar įstaigoms, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. 5. Seimo narys M.
7 Argumentai: Valstybei apsisprendus kompensuoti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalį asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų, taip pat ir valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijas bei valstybines pensijas dirbantiems pensininkams, būtina laikytis lygiateisiškumo, nepriešinant vienų gyventojų grupių su kitomis. Senatvės pensijos nedirbantiems jau atkurtos, dirbantiems pensininkams sukurtas pensijų kompensavimo mechanizmas, o valstybės tarnautojams darbo užmokestis ir dabar lieka sumažintas. Sukuriant valstybės tarnautojų užmokesčio atkūrimo mechanizmą ir pradėjus grąžinimą į prieškrizinį lygį, žmonės nebūtų skatinami kreiptis į teismą, norėdami susigrąžinti jiems priklausančią grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Lietuva pagal ekonominius skurdo rodiklius yra 3-4 vietoje nuo galo Europoje ir sparčiai tolsta nuo kaimyninių Latvijos bei Estijos šalių. Projekte siūloma tvarka, per 5 metus, mažomis dalimis, pradedant 5%, grąžinamas valstybės tarnautojų darbo užmokestis mažintų perkamąją galią ir ekonominė padėtis negerėtų. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 7 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:
„7. Institucijos ar įstaigos apskaičiuota
grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis išskaičiavus asmeniui priklausančias mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, privalomąjį socialinį draudimą ir gyventojų pajamų mokestį (toliau – išmokėtina suma) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama 2016–20202017 metais tokiomis procentinėmis dalimis:
1) 2016 metaisų I ketvirtis – 510 procentaių išmokėtinos sumos;
2) 20172016 metaisų II ketvirtis – 2015 procentų išmokėtinos sumos;
3) 20182016 metaisų III ketvirtis – 2520 procentaių išmokėtinos sumos;
4) 20192016 metaisų IV ketvirtis – 2520 procentaių išmokėtinos sumos;.
5) 20202017 metaisų I ketvirtis – 2520 procentaių išmokėtinos sumos;
6) 2017 metų II ketvirtis – 15 procentų išmokėtinos sumos; Nepritarti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 str. yra įtvirtinta biudžetų asignavimų augimo ribojimo taisyklė
8 Argumentai: Įvertinant valstybės sąžiningumo principą turi būti skaičiuojami delspinigiai. Būtina pateisinti žmonių lūkesčius bei poreikius ir atsižvelgti į infliaciją. Pasiūlymas: 8. Delspinigiai nuo grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies už laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 31 d. neskaičiuojami. Taip pat, siekiant atlyginti patirtus praradimus, įvertinama infliacija. Nepritarti Pagal teisės aktus delspinigiai numatyti tik nuo laiku nesumokėto darbo užmokesčio. 7. Seimo narys M. Zasčiurinskas
11 Argumentai: Būtina siekti optimizuoti laiką, per kurį institucija ar įstaiga įsipareigotų pateikti apskaičiuotas grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį, patikslintus duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Būtina pateisinti žmonių lūkesčius, įvertinant valstybės sąžiningumo principą atsižvelgti į infliaciją. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 11 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip: 11.
Apskaičiavus asmeniui grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį, patikslintus duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo visos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies per 15 60 kalendorinių dienų institucija ar įstaiga pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms. Delspinigiai nuo papildomai apskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų už laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 31 d. neskaičiuojami, taip pat įvertinama infliacija. Valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo apskaičiuotos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies, taip pat kaupiamosios pensijų įmokos pervedamos Valstybinio socialinio draudimo fondui proporcingai šio straipsnio
nustatytų terminų. Pritarti iš dalies Pritarti: Dėl 60 d. termino Nepritarti dėl kitų nuostatų. 8. Seimo narys M. Zasčiurinskas 2015-05-192 Argumentai: Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimas neturi būti kliūtis, nepasiturintiems asmenims, gauti piniginę socialinę paramą. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 2 straipsnį nauja 13 dalimi. Siūloma 2 straipsnio 13 dalį išdėstyti taip:
įskaitomas visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės šis neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimas neįskaitomas. Pritarti
1 Argumentai: Būtina pateisinti žmonių lūkesčius, įvertinant valstybės sąžiningumo principą ir lėšas, Įstatymui įgyvendinti, skirti iš valstybės biudžeto.
Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 1 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip: 1. Dvidešimt penki procentai (po penkis procentus kiekvienais kalendoriniais metais) visų lėšų, reikalingų Vvalstybės institucijoms ar įstaigoms šiam Įstatymui įgyvendinti, skiriamaos iš šioms institucijoms ar įstaigoms patvirtintų valstybės biudžeto lėšos. asignavimų, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms ‒ iš savivaldybių biudžetų asignavimų, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, likusi dalis
dalis turi būti mokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų
ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3030. 2. Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3030 tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento ir Seimo narių P. Čimbaro ir M. Zasčiurinsko pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Milda Petrauskienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, B. Juodka, L. Kazlavickas, R. Popovienė, R. Sargūnas, J. Varkala, komiteto biuras: komiteto biuro vedėja - E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, R. Molienė, komiteto biuro padėjėja - D. Šimienė.; kviestieji asmenys: J. Morkūnas – Vidaus reikalų viceministras, M. Sinkevičius - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius, V. Žagūnienė - Finansų ministerijos Biudžeto departamento Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja, E. Žilevičius – Finansų viceministras, I. Žvaigždinienė – Vidaus reikalų ministerijos Teisėkūros ir tarptautinių sutarčių skyriaus patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9 1.
Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad „Jeigu asmeniui, kuriam priklauso grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis pagal šį Įstatymą, darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, neišmokėta dėl šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatų taikymo, priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir yra didesnė nei pagal šį Įstatymą priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išmokama teismo sprendimu priteista neišmokėta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis.“ Ši norma svarstytina kartu su įstatymo projekto 2 straipsnio 2 ir 8 dalių normomis. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta formulės komponentė Pk – tolygiai ir proporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientas, kuris, skaičiuojant mėnesio grąžintiną dydį už 2009 metų mėnesius, yra 0,98, o už 2010–2013 metų mėnesius – 0,955, t. y. kaip nurodyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte, mažina grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį 2 procentais 2009 metais ir 4,5 procento
teisinį reguliavimą, asmenys, kurie buvo lojalūs valstybei ir nesikreipė į teismus dėl pažeistų teisių gynimo, būtų blogesnėje teisinėje padėtyje palyginus su tais, kuriems teismų sprendimais priteista neišmokėta darbo užmokesčio dalis didesnė, nei nustatyta įstatymu. Be to, toks teisinis reguliavimas sudarytų teisinį pagrindą teismams dar nebaigtose nagrinėti bylose priteisti didesnes neišmokėto darbo užmokesčio dalis, nei įstatymu nustatyti dydžiai.
Siekiant išvengti asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo ir galimų teisinių ginčų, siūlytina nustatyti sumų, kurios teismų sprendimais išmokėtos didesnės nei būtų priklausiusios išmokėti pagal šio įstatymo nuostatas, išieškojimo (galimai ne ginčo tvarka) taisykles arba atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos formulės komponentės Pk, mažinančios grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Be to, asmenys, kuriems įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista suma jau išmokėta, nepatirtų ne tik darbo užmokesčio dalies mažinimo pritaikius koeficientą, bet ir pajamų nuvertėjimo, nes jiems grąžintina darbo užmokesčio dalis jau išmokėta, tačiau asmenims, kuriems darbo užmokesčio dalis bus išmokėta 2016 – 2020 metais, pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalį, delspinigiai nuo grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies už laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 31 d. nebūtų skaičiuojami. Nepritarti Net laikant, kad tam tikri asmenys
„nepagrįstai praturtėjo“ dėl atitinkamų teismų sprendimų, išieškoti tų sumų
iš jų nėra galimybės ne tik dėl įstatymo atgalinio taikymo negalimumo, bet ir dėl kitų teisės normų – įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi vykdyti visiems, sumos, gautos, kaip darbo užmokestis, negali būti išreikalautos,
„jei gavėjas buvo sąžiningas ir nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos“ (CK
Įstatymo projekte siūloma nustatyti patirtų praradimų grąžinimo mechanizmą, kuris būtų taikomas asmenims, kurių darbo užmokestis (atlyginimas) ekonominės krizės laikotarpiu buvo mažintas, vadovaujantis įstatymų nuostatomis, kurias Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimuose pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Minėtos įstatymų nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai tiek, kiek jose nustatytu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažintas valstybės tarnautojų (tarp jų ir statutinių valstybės tarnautojų), prokurorų, teisėjų ir kitų pareigūnų darbo užmokestis. Kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, iš Konstitucijos “kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.” (Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas) Atkreiptinas dėmesys, kad kaip savo 2006 m. birželio 6 d. nutarime yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, “pagal Konstituciją konstitucinių nuostatų samprata, argumentai, išdėstyti Konstitucinio Teismo nutarimuose, taip pat kituose Konstitucinio Teismo aktuose – išvadose bei sprendimuose, saisto ir teisę kuriančias, ir teisę taikančias institucijas (pareigūnus), neišskiriant nė bendrosios kompetencijos ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų”. Todėl teigti, kad teismai būtinai priteis didesnes sumas nei siūloma nustatyti Įstatymo projekte, nėra pagrindo.
Kita vertus būtina įvertinti ir tai, kad Konstitucinis Teismas įpareigoja įstatymų leidėją, nustatant kompensavimo mechanizmą, įvertinti valstybės ekonominę, finansinę padėtį, galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui. Todėl įstatymo projekte ir siūloma grąžintinų sumų išmokėjimą išdėstyti per keletą metų. 4
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Siekiant taupyti įstatymo nuostatų įgyvendinimo administravimo kaštus, įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies siūlytina atsisakyti, arba šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti ankstesnius normų įsigaliojimo terminus. Tokiu pakeitimu valstybės ir savivaldybių įstaigoms būtų nustatytas ilgesnis laikotarpis pasirengti įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalyje nustatytam neišmokėto darbo užmokesčio dalies apskaičiavimui. Svarstant įstatymo projekto 4 straipsnyje nustatytus šio įstatymo normų įsigaliojimo terminus atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalį, apskaičiavus asmeniui grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį, patikslintus duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo visos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies per
socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms.
Valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo apskaičiuotos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies, taip pat kaupiamosios pensijų įmokos turės būti pervedamos Valstybinio socialinio draudimo fondui proporcingai šio straipsnio 7 dalyje nustatytoms procentinėms dalims, laikantis šio straipsnio 7 dalyje nustatytų terminų. Įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad patikslinus asmens draudžiamąsias pajamas, atitinkamai perskaičiuojamos socialinės ir valstybinio socialinio draudimo išmokos, taip pat valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo). Dėl šio perskaičiavimo susidaręs valstybinio socialinio draudimo išmokų, taip pat valstybinių pensijų dydžių skirtumas asmenims turės būti išmokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo institucijos ar įstaigos informacijos apie asmeniui papildomai priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir papildomai priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas pateikimo Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui. Šios normos tarpusavyje susijusios su Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3033 2 ir 4 straipsniuose nustatytais pensijų kompensavimo terminais.
Siekiant išvengti papildomų administravimo kaštų dėl dvigubo pensijų dydžio ir pensijų kompensuojamųjų sumų skaičiavimo, siūlytina nustatyti ankstesnius grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies kompensavimo terminus, kad 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį ir kitais laikotarpiais būtų žinoma kompensuotina pensijos dalis ne tik dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, bet ir dėl darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimo patikslintų asmens draudžiamųjų pajamų, nes pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalį, turės būti atitinkamai perskaičiuojamos socialinės ir valstybinio socialinio draudimo išmokos, taip pat valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo). Iš dalies pritarti. Paankstinti įstatymo įsigaliojimo datą ir nustatyti, kad Įstatymas įsigalioja 2015 m. rugsėjo 1 d., o Vyriausybė iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Anoniminis 2015-05-062 Atlyginimai turėtų būti grąžinami ne vien tik gaunantiems algas iš biudžeto, bet ir Valstybės įmonių darbuotojams, kai pačios įmonės save išsilaiko. Pvz. miškų sektorius, o juk miškai ir yra Valstybės. Miškų sektoriuje per krizę gerokai sumažinti atlyginimai, bet iki šiol jų niekas negrąžina, nors jau seniai krizė baigėsi ir miškų sektorius dirba pelningai. Teko girdėti kalbas, kad reikėtų kreiptis į teismus. Nepritarti Įstatymai valstybės įmonių darbuotojų darbo užmokesčio dydžio nereglamentuoja. 2. O. Batkienė 2015-05-062 Įstatymo projekte yra numatyta įsiskolinimą grąžinti -iki 2020 m, pabaigos. Pažymėtina, kad neįgaliesiems asmenims nėra numatytas ankstesnis skolos grąžinimas.
Sunkiai sergantiems pinigai yra reikalingi jau dabar, nes vėliau jų gali tiesiog nesulaukti. Maloniai prašau, ¡statyme numatyti, kad sunkią negalią turintiems asmenims įsiskolinimas būtų išmokėtas bent per dvejus metus. Nepritarti Pritarti įstatymo projekto nuostatoms, nustatančioms visiems valstybės tarnautojams vienodas įsiskolinimo grąžinimo sąlygas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Skuodo rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Alina Beniušienė, 2015-05-14 Įstatymo projektas nėra tinkamas dėl šių priežasčių:
Konstitucinio teismo nutarimą "[..^Siekiant išvengti masinio asmenų, kuriems už darbą _ apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kreipimosi į teismus prašant priteisti neišmokėtą atlyginimų dalį(..) ”) dar nesikreipė, būtinai kreipsis į teismą, siekdami sąžiningo kompensavimo bei tuo pačiu padidindami teismų ir savo institucijų administracinę naštą (atsiliepimų ir kitų procesinių dokumentų teismui rengimas). Ar Jūs paskaičiavote, kiek pagal siūlomą formulę kompensuos pvz. 7 kategorijos su 3 kvalifikacine klase valstybės tarnautojui? Ogi nieko. Pasirodo, kad dar per daug gavo, nes išeina kompensuojama suma su minusu. Neturėtų skirtis kompensavimo mechanizmas nuo teismo sprendimo. Kam didinti įtampą, pykdyti valstybės tarnautojus ir vėl didinti darbo krūvį reikalaujant tai, kas priklauso???
Įstatymo projekte reikėjo tik numatyti, kad kompensuojama visa prarasta suma bei nustatyti mokėjimą dalimis. Nepritarti Sprendimas grąžinti visą neišmokėtą darbo užmokesčio dalį pareikalautų papildomų asignavimų, be to, įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio 2 dalį nustatant grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį, mėnesio grąžintini dydžiai, kurie yra neigiami, nesumuojami. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiginių algų koeficientai valstybės tarnautojams, turintiems 10 ir mažesnę kategoriją, nebuvo mažinami. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
12 Argumentai: Vadovaujantis sąžiningumo principu ir siekiant užtikrinti protingą asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimą grąžintinas turi būti tik dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo susidaręs socialinių, valstybinio socialinio draudimo išmokų ir valstybinių pensijų dydžių skirtumas. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą pakeisti taip: 2) šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka grąžintinas dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo susidaręs socialinių, valstybinio socialinio draudimo išmokų, valstybinių pensijų dydžių skirtumas ir kaupiamųjų pensijų įmokų skirtumas. Nepritarti Kaupiamoji pensijų įmoka yra privalomosios socialinio draudimo įmokos dalis, kuri įstatymų nustatyta tvarka pervedama už asmenis, sudariusius pensijų kaupimo sutartis, todėl kaupiamųjų įmokų pervedimo tvarkos keitimas atgaline tvarka yra teisiškai ydingas. 2. Seimo narys M.
2 Argumentai: Siekiant pateisinti žmonių lūkesčius įvertinant valstybės sąžiningumą būtina laikytis ne tik nustatytos asmeniui priklausančios grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies atstatymo mechanizmo tvarkos, bet ir numatytų terminų. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 2 dalį papildyti taip: 2. Asmeniui priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis yra lygi sumai grąžintinų dydžių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais apskaičiuotų už kiekvieną šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio mėnesį, kurį asmeniui buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos institucijos ar įstaigos asmeniui mokamos nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, taikant šią formulę:
G = A x Pk - B. Joje: G – mėnesio grąžintinas dydis; A – asmens mėnesinis darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos tą mėnesį nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, kurie būtų buvę apskaičiuoti taikant iki šio Įstatymo
įstatymų nuostatas ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį; Pk – tolygiai ir proporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientas, kuris, skaičiuojant mėnesio grąžintiną dydį už 2009 metų mėnesius, yra 0,98, o už 2010–2013 metų mėnesius – 0,955; B – asmens mėnesinis darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos tą mėnesį nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, apskaičiuoti taikant šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatas ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį. Pritarti
3Seimo narys M.
5 Argumentai: Siekiant sumažinti sumaištį, kilsiančią kai asmenys, nebeeinantys pareigų institucijoje ar įstaigoje šio Įstatymo įsigaliojimo dieną, norėdami susigrąžinti lygiateisiškai priklausančią grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį privalės rašyti ir teikti prašymus, būtina visiems, kam priklauso grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis, taikyti vienodas sąlygas. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 5 dalį pakeisti taip: 5. Asmenims, kurie šio Įstatymo įsigaliojimo dieną eina pareigas jiems sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusioje institucijoje ar įstaigoje, priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis už darbo šioje institucijoje ar įstaigoje laikotarpį apskaičiuojama be atskiro prašymo. Kitais atvejais asmenims priklausančios grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalys apskaičiuojamos pagal pateiktus prašymus. Tokie prašymai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti pateikti sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusioms institucijoms ar įstaigoms, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Nepritarti Nuostata būtina, siekiant užtikrinti tinkamą projekte siūlomo kompensavimo mechanizmo taikymą. Asmenų prašymai reikalingi tam, kad būtų gaunami tikslūs duomenys, pavyzdžiui, apie tai, į kokią sąskaitą pervesti pinigus, nes jeigu asmuo pakeitė tarnybos vietą ar apskritai išėjo iš valstybės tarnybos, institucijos turėti duomenys apie asmenį gali būti pasikeitę, netikslūs. Be to, kai kalbama apie įpėdinius, šių asmenų duomenų, institucijos apskritai neturės. Sudėtinga būtų administruoti, nes ne dabartiniai darbdaviai be prašymo gali neturėti jokių realių asmens kontaktinių duomenų, sąskaitos numerio ir pan. 4. Seimo narys M.
5 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu, siekiant pateisinti žmonių lūkesčius, įvertinant valstybės sąžiningumo principą, asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimas turi būti išmokamas, ne tik apskaičiuojamas. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 5 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
dieną eina pareigas jiems sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusioje institucijoje ar įstaigoje, priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis už darbo šioje institucijoje ar įstaigoje laikotarpį apskaičiuojama išmokama be atskiro prašymo. Kitais atvejais asmenims priklausančios grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalys apskaičiuojamos išmokamos pagal pateiktus prašymus. Tokie prašymai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti pateikti sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusioms institucijoms ar įstaigoms, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Pritarti
7 Argumentai: Valstybei apsisprendus kompensuoti asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalį, taip pat ir neproporcingai sumažintas valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijas ir valstybines pensijas, sumažintas dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, būtina laikytis lygiateisiškumo, nepriešinimo vienų gyventojų grupių su kitomis principo.
Jei dirbantiems pensininkams krizės laikotarpiu sumažintas Sodros pensijas, net ir valstybines pensijas, siūloma atkurti per 4 metus, nuo 2016 m. iki 2019 m., pirmais metais grąžinant 10 procentų, antrais ir paskesniais metais po 30 procentų, tai dirbantiesiems, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų, projekte siūloma grąžinti neproporcingai sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) per 5 metus, nuo 2016 m. iki 2020 m., pirmais metais grąžinant tik 5 procentus, o paskesniais atitinkamai 20, 25, 25, 25 procentus išmokėtinos sumos. Tuo labiau, kad senatvės pensijos ir dirbantiems ir nedirbantiems pensininkams jau seniai atkurtos, o valstybės tarnautojams sumažintas darbo užmokestis dar nėra grąžintas į prieškrizinį lygį. Pažymėtina, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame ir Vyriausybei pateiktame projekte buvo siūloma grąžinti neproporcingai sumažintą atlyginimą taip kaip ir dirbantiems pensininkams – per 4 metus atitinkamai po 10, 30, 30 ir 30 procentų. Pasiūlymas: pakeisti Projekto 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Institucijos ar įstaigos apskaičiuota grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis išskaičiavus asmeniui priklausančias mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį (toliau – išmokėtina suma) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama 2016–20202019 metais tokiomis procentinėmis dalimis:
1) 2016 metais – 510 procentaių išmokėtinos sumos;
2) 2017 metais – 2030 procentų išmokėtinos sumos;
3) 2018 metais – 2530 procentaių išmokėtinos sumos;
4) 2019 metais – 2530 procentaių išmokėtinos sumos;. 5) 2020 metais – 25 procentai išmokėtinos sumos. Nepritarti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtinta biudžetų (priskirtų valdžios sektoriui) asignavimų augimo ribojimo taisyklė. Pritarus pasiūlymui kompensacijų sumas išmokėti 2016-2019 m., galimai turėtų būti mažinami kitoms valstybės funkcijoms skiriami asignavimai, būtų sudėtingiau vykdyti jau prisiimtus įsipareigojimus nepažeidžiant minėtos taisyklės. 6. Seimo narys M. Zasčiurinskas
7 Argumentai: Valstybei apsisprendus kompensuoti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalį asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų, taip pat ir valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijas bei valstybines pensijas dirbantiems pensininkams, būtina laikytis lygiateisiškumo, nepriešinant vienų gyventojų grupių su kitomis. Senatvės pensijos nedirbantiems jau atkurtos, dirbantiems pensininkams sukurtas pensijų kompensavimo mechanizmas, o valstybės tarnautojams darbo užmokestis ir dabar lieka sumažintas. Sukuriant valstybės tarnautojų užmokesčio atkūrimo mechanizmą ir pradėjus grąžinimą į prieškrizinį lygį, žmonės nebūtų skatinami kreiptis į teismą, norėdami susigrąžinti jiems priklausančią grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį.
Lietuva pagal ekonominius skurdo rodiklius yra 3-4 vietoje nuo galo Europoje ir sparčiai tolsta nuo kaimyninių Latvijos bei Estijos šalių. Projekte siūloma tvarka, per 5 metus, mažomis dalimis, pradedant 5%, grąžinamas valstybės tarnautojų darbo užmokestis mažintų perkamąją galią ir ekonominė padėtis negerėtų. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 7 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:
„7. Institucijos ar įstaigos apskaičiuota
grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis išskaičiavus asmeniui priklausančias mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, privalomąjį socialinį draudimą ir gyventojų pajamų mokestį (toliau – išmokėtina suma) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama 2016–20202017 metais tokiomis procentinėmis dalimis:
1) 2016 metaisų I ketvirtis – 510 procentaių išmokėtinos sumos;
2) 20172016 metaisų II ketvirtis – 2015 procentų išmokėtinos sumos;
3) 20182016 metaisų III ketvirtis – 2520 procentaių išmokėtinos sumos;
4) 20192016 metaisų IV ketvirtis – 2520 procentaių išmokėtinos sumos;. 5) 20202017 metaisų I ketvirtis – 2520 procentaių išmokėtinos sumos;
6) 2017 metų II ketvirtis – 15 procentų išmokėtinos sumos; Nepritarti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 str. yra įtvirtinta biudžetų (priskirtų valdžios sektoriui) asignavimų augimo ribojimo taisyklė. Pritarus pasiūlymui kompensacijų sumas išmokėti 2016-2017 m., galimai turėtų būti mažinami kitoms valstybės funkcijoms skiriami asignavimai, sudėtingiau vykdyti jau prisiimtus įsipareigojimus nepažeidžiant minėtos taisyklės. 7. Seimo narys M. Zasčiurinskas
8 Argumentai: Įvertinant valstybės sąžiningumo principą turi būti skaičiuojami delspinigiai.
Būtina pateisinti žmonių lūkesčius bei poreikius ir atsižvelgti į infliaciją. Pasiūlymas: 8. Delspinigiai nuo grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies už laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 31 d. neskaičiuojami. Taip pat, siekiant atlyginti patirtus praradimus, įvertinama infliacija. Nepritarti Pagal galiojančius teisės aktus delspinigiai numatyti tik nuo laiku nesumokėto darbo užmokesčio. Valstybės tarnautojų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis nekinta pagal infliaciją, o tik keičiant teisės aktus, todėl ir atlyginimo dalį, kurios per krizę neišmokėjo, nėra pagrindo koreguoti pagal infliaciją. 8. Seimo narys M. Zasčiurinskas
9 Argumentai: Siekiant pateisinti žmonių lūkesčius, įvertinant valstybės sąžiningumo principą, asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimas turi būti išmokamas, neskatinant žmonių kreiptis į teismus. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 9 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis pagal šį Įstatymą, darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, neišmokėta dėl šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatų taikymo, priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir yra didesnė nei pagal šį Įstatymą priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išmokama teismo sprendimu priteista neišmokėta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis.
Jei pagal šį Įstatymą priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis yra didesnė nei įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista neišmokėta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, šio Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jam išmokamas skirtumas, susidaręs tarp šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies dydžio ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos sumos dydžio. Pritarti
11 Argumentai: Būtina siekti optimizuoti laiką, per kurį institucija ar įstaiga įsipareigotų pateikti apskaičiuotas grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį, patikslintus duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Būtina pateisinti žmonių lūkesčius, įvertinant valstybės sąžiningumo principą atsižvelgti į infliaciją. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 11 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:
darbo užmokesčio dalį, patikslintus duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo visos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies per 15 60 kalendorinių dienų institucija ar įstaiga pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms. Delspinigiai nuo papildomai apskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų už laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 31 d. neskaičiuojami, taip pat įvertinama infliacija.
Valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo apskaičiuotos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies, taip pat kaupiamosios pensijų įmokos pervedamos Valstybinio socialinio draudimo fondui proporcingai šio straipsnio 7 dalyje nustatytoms procentinėms dalims, laikantis šio straipsnio 7 dalyje nustatytų terminų. Iš dalies pritarti 2 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip:
darbo užmokesčio dalį, institucija ar įstaiga patikslintus duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo visos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies per
draudimo fondo administravimo įstaigoms. Delspinigiai nuo papildomai apskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų už laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 31 d. neskaičiuojami. Valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo apskaičiuotos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies, taip pat kaupiamosios pensijų įmokos pervedamos Valstybinio socialinio draudimo fondui proporcingai šio straipsnio 7 dalyje nustatytoms procentinėms dalims, laikantis šio straipsnio
12 Argumentai: Siekiant pateisinti žmonių lūkesčius, įvertinant valstybės sąžiningumo principą, būtina įvardinti daugiau atvejų, sukonkretinti kokiais atvejais bus išmokamas skirtumas po socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų perskaičiavimo. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 12 dalį papildyti ir išdėstyti taip:
12Patikslinus asmens draudžiamąsias pajamas,
atitinkamai perskaičiuojamos socialinės ir valstybinio socialinio draudimo išmokos, taip pat valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo).
Dėl šio perskaičiavimo susidaręs valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžių, paskirtųjų socialinio draudimo pensijų dydžių, taip pat paskirtųjų ir jei taikomas apribojimas – apribotų pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, valstybinių pensijų dydžių skirtumas asmenims išmokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo institucijos ar įstaigos informacijos apie asmeniui papildomai priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir papildomai priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas pateikimo Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui. Iš dalies pritarti 2 straipsnio 12 dalį išdėstyti taip: „12. Patikslinus duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas, atitinkamai perskaičiuojamos socialinės ir valstybinio socialinio draudimo išmokos, taip pat valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo). Dėl šio perskaičiavimo susidariusį valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžių ir paskirtųjų socialinio draudimo pensijų dydžių skirtumą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos apskaičiuoja ir asmenims išmoka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo šio straipsnio 11 dalyje nurodytų duomenų apie asmeniui papildomai priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir papildomai priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas pateikimo Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui termino pabaigos.
Dėl šio perskaičiavimo susidariusį paskirtųjų ir, jeigu taikomas ribojimas, – apribotų pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį valstybinių pensijų dydžių skirtumą valstybinių pensijų skyrimą administruojanti įstaiga apskaičiuoja iki 2015 m. gruodžio 31 d. Valstybinių pensijų mokėjimą administruojanti įstaiga šį skirtumą išmoka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau ne vėliau negu šioje dalyje nustatyta išmokėti dėl šio perskaičiavimo susidariusį paskirtųjų socialinio draudimo pensijų dydžių skirtumą.“
13 Argumentai: Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimas neturi būti kliūtis, nepasiturintiems asmenims, gauti piniginę socialinę paramą. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 2 straipsnį nauja 13 dalimi. Siūloma 2 straipsnio 13 dalį išdėstyti taip:
įskaitomas visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės šis neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimas neįskaitomas.
Nepritarti
1 Argumentai: Būtina pateisinti žmonių lūkesčius, įvertinant valstybės sąžiningumo principą ir lėšas, Įstatymui įgyvendinti, skirti iš valstybės biudžeto. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 1 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip: 1. Dvidešimt penki procentai (po penkis procentus kiekvienais kalendoriniais metais) visų lėšų, reikalingų Vvalstybės institucijoms ar įstaigoms šiam Įstatymui įgyvendinti, skiriamaos iš šioms institucijoms ar įstaigoms patvirtintų valstybės biudžeto lėšos. asignavimų, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms ‒ iš savivaldybių biudžetų asignavimų, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, likusi dalis
Visa apimtimi finansuoti patirtus praradimus dėl sumažinto darbo užmokesčio iš papildomai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų nėra galimybių atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, anksčiau prisiimtus valstybės finansinius įsipareigojimus ir į Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatas. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: -
pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms; 7.2.
Pasiūlymas: įvertinus tai, kad dėl ekonomikos krizės darbo užmokestis buvo sumažintas ir daugiau asmenų grupių, siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei spręsti šių asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų, dėl ekonomikos krizės sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo klausimą ir 2015 m. Seimo rudens (VII) sesijoje pateikti atitinkamą įstatymo projektą. 8. Balsavimo rezultatai: 6 už, 2 susilaikė. 9. Komiteto paskirta pranešėja:
Kristina Miškinienė. PRIDEDAMA: komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė