Projekto lyginamasis variantas (5) Projekto lyginamasis variantas
123, 124 IR 221 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 11¹straipsniu
Papildyti Kodeksą 11¹ straipsniu: „11¹straipsnis. Procesinių dokumentų pateikimas Iš teismo rūmų sudarytam apylinkės teismui pagal šį Kodeksą teiktini procesiniai dokumentai gali būti pateikiami bet kuriuose to teismo rūmuose, išskyrus bylos nagrinėjimo teisme metu pateikiamus bylos procesinius dokumentus. Bylos nagrinėjimo teisme metu bylos procesiniai dokumentai pateikiami apylinkės teisme, kurio teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, o jei apylinkės teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmuose, į kuriuos paskirtas teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą.“
Papildyti 40 straipsnį 3 dalimi: „3. Apylinkės teismas gali būti sudarytas iš teritorinių padalinių – apylinkės teismo rūmų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Teisėjo nusišalinimą turi patvirtinti teismo pirmininkas, jo pavaduotojas, ar to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas teisėjas. Jeigu teismo pirmininkas, jo pavaduotojas, ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas teisėjas teisėjo nusišalinimo nepatvirtina, nepagrįstą nusišalinimą pareiškęs teisėjas privalo nagrinėti bylą iš esmės.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 60 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nušalinimo nusprendžia apylinkės teismo pirmininkas, jo pavaduotojas ar jų paskirtas teisėjas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.“
ir ją išdėstyti taip: „2.
Prokuroras, manydamas, kad įtariamajam, kuris nėra sulaikytas, būtina skirti suėmimą, kreipiasi su pareiškimu į tyrimo atlikimo vietos apylinkės teismo, o jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėją. Prokuroro pareiškime turi būti nurodyti šio Kodekso 125 straipsnio 2 dalyje nustatyti duomenys. Teisėjas, nusprendęs patenkinti prokuroro pareiškimą, priima nutartį skirti suėmimą, nusprendęs atsisakyti pareiškimą patenkinti, – nutartį atsisakyti skirti suėmimą.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Remiantis šio straipsnio 2 dalyje nurodyta nutartimi suimtą asmenį ne vėliau kaip per keturiasdešimt aštuonias valandas nuo suėmimo momento prokuroras pristato ikiteisminio tyrimo teisėjui, o jeigu tokių galimybių nėra, – kitam tyrimo atlikimo vietos apylinkės teismo, o jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisėjas privalo pristatytą asmenį apklausti dėl suėmimo pagrįstumo. Suimto asmens apklausoje gali dalyvauti gynėjas ir prokuroras. Apklausęs suimtą asmenį, teisėjas priima vieną iš šių sprendimų: nutartį skirti suėmimą palikti galioti (šiuo atveju teisėjas nustato konkretų suėmimo terminą) arba pakeisti šią kardomąją priemonę ar ją panaikinti.“
ir ją išdėstyti taip: „4. Šio Kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytą asmenį, kuriam reikia skirti suėmimą, prokuroras ne vėliau kaip per keturiasdešimt aštuonias valandas nuo sulaikymo momento kartu su pareiškimu dėl suėmimo pristato tyrimo atlikimo vietos apylinkės teismo, o jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisėjas privalo pristatytą asmenį apklausti dėl suėmimo pagrįstumo. Sulaikyto asmens apklausoje gali dalyvauti gynėjas ir prokuroras.
Apklausęs sulaikytą asmenį, teisėjas patenkina prokuroro pareiškimą ir priima nutartį skirti suėmimą, kurioje nustatomas konkretus suėmimo terminas, arba atsisako patenkinti pareiškimą ir priima nutartį atsisakyti skirti suėmimą.“
Pakeisti 124 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „124 straipsnis. Suimto asmens pristatymas kitos apylinkės teismo ar kitų teismo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui
keturiasdešimt aštuonias valandas nuo suėmimo neįmanoma pristatyti suėmimą paskyrusiam ikiteisminio tyrimo teisėjui arba kitam tos pačios apylinkės teismo, o jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – tų pačių teismo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui, pristatomas atitinkamai kitos apylinkės teismo arba to teismo kitų teismo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui. Apklausęs suimtą asmenį, teisėjas palieka nutartį skirti suėmimą galioti ir nustato konkretų suėmimo terminą arba priima nutartį pakeisti šią kardomąją priemonę ar ją panaikinti. 2. Jeigu suimto asmens apklausoje negali dalyvauti gynėjas arba teismui negali būti pateikta visa suėmimo klausimui išspręsti reikalinga medžiaga, o teisėjas nemano, kad reikia šią kardomąją priemonę pakeisti ar ją panaikinti, jis laikinai palieka galioti nutartį skirti suėmimą ir nustato terminą, per kurį suimtasis turi būti pristatytas teisėjui pagal šio Kodekso 123 straipsnio 3 dalį sprendimui dėl tolesnio suėmimo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 221 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Apylinkių teismuose baudžiamąsias bylas nagrinėja vienas teisėjas, išskyrus atvejus, kai bylai nagrinėti apylinkės teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas sudaro trijų teisėjų kolegiją.“
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas (5) Projekto
lyginamasis variantas
BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAPILDYMO 11¹straipsniu IR 40, 59, 60,
papildymas 11¹straipsniu Papildyti Kodeksą 11¹ straipsniu: „11¹straipsnis. Procesinių dokumentų pateikimas Iš teismo rūmų sudarytam apylinkės teismui pagal šį Kodeksą teiktini procesiniai dokumentai gali būti pateikiami bet kuriuose to teismo rūmuose, išskyrus bylos nagrinėjimo teisme metu pateikiamus procesinius dokumentus. Bylos nagrinėjimo teisme metu procesiniai dokumentai pateikiami apylinkės teisme, kurio teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, o kai apylinkės teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmuose, į kuriuos paskirtas teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą.“2 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Papildyti 40 straipsnį 3 dalimi: „3. Apylinkės teismas gali būti sudarytas iš teritorinių padalinių – apylinkės teismo rūmų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Teisėjo nusišalinimą turi patvirtinti teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, ar to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas teisėjas. Jeigu teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas teisėjas teisėjo nusišalinimo nepatvirtina, nepagrįstą nusišalinimą pareiškęs teisėjas privalo nagrinėti bylą iš esmės.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 60 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nušalinimo nusprendžia apylinkės teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar jų paskirtas teisėjas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2.
Prokuroras, manydamas, kad įtariamajam, kuris nėra sulaikytas, būtina skirti suėmimą, kreipiasi su pareiškimu į tyrimo atlikimo vietos apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėją. Prokuroro pareiškime turi būti nurodyti šio Kodekso 125 straipsnio 2 dalyje nustatyti duomenys. Teisėjas, nusprendęs patenkinti prokuroro pareiškimą, priima nutartį skirti suėmimą, nusprendęs atsisakyti pareiškimą patenkinti, – nutartį atsisakyti skirti suėmimą ar nutartį atsisakyti skirti suėmimą ir skirti kitą kardomąją priemonę.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Remiantis šio straipsnio 2 dalyje nurodyta nutartimi suimtą asmenį ne vėliau kaip per keturiasdešimt aštuonias valandas nuo suėmimo momento prokuroras pristato ikiteisminio tyrimo teisėjui, o jeigu tokių galimybių nėra, – kitam tyrimo atlikimo vietos apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisėjas privalo pristatytą asmenį apklausti dėl suėmimo pagrįstumo. Suimto asmens apklausoje dalyvauja gynėjas ir prokuroras. Apklausęs suimtą asmenį, teisėjas priima vieną iš šių sprendimų: nutartį skirti suėmimą palikti galioti (šiuo atveju teisėjas nustato konkretų suėmimo terminą) arba pakeisti šią kardomąją priemonę ar ją panaikinti.“
ir ją išdėstyti taip: „4. Šio Kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytą asmenį, kuriam reikia skirti suėmimą, prokuroras ne vėliau kaip per keturiasdešimt aštuonias valandas nuo sulaikymo momento kartu su pareiškimu dėl suėmimo pristato tyrimo atlikimo vietos apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisėjas privalo pristatytą asmenį apklausti dėl suėmimo pagrįstumo. Sulaikyto asmens apklausoje dalyvauja gynėjas ir prokuroras.
Apklausęs sulaikytą asmenį, teisėjas patenkina prokuroro pareiškimą ir priima nutartį skirti suėmimą, kurioje nustatomas konkretus suėmimo terminas, arba atsisako patenkinti pareiškimą ir priima nutartį atsisakyti skirti suėmimą ar nutartį atsisakyti skirti suėmimą ir skirti kitą kardomąją priemonę.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 124 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „124 straipsnis. Suimto asmens pristatymas kitos apylinkės teismo ar kitų teismo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui
keturiasdešimt aštuonias valandas nuo suėmimo neįmanoma pristatyti suėmimą paskyrusiam ikiteisminio tyrimo teisėjui arba kitam tos pačios apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – tų pačių teismo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui, pristatomas atitinkamai kitos apylinkės teismo arba to teismo kitų teismo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui. Apklausęs suimtą asmenį, teisėjas palieka nutartį skirti suėmimą galioti ir nustato konkretų suėmimo terminą arba priima nutartį pakeisti šią kardomąją priemonę ar ją panaikinti. 2. Jeigu suimto asmens apklausoje negali dalyvauti gynėjas arba teismui negali būti pateikta visa suėmimo klausimui išspręsti reikalinga medžiaga, o teisėjas nemano, kad reikia šią kardomąją priemonę pakeisti ar ją panaikinti, jis laikinai palieka galioti nutartį skirti suėmimą ir nustato terminą, per kurį suimtasis turi būti pristatytas teisėjui pagal šio Kodekso 123 straipsnio 3 dalį sprendimui dėl tolesnio suėmimo priimti.“7 straipsnis. 127 straipsnio pakeitimas Pakeisti 127 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Suėmimas negali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius. Konkretų suėmimo
terminą nustato ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartyje skirti suėmimą, tačiau iš karto suėmimas negali būti paskirtas ilgesnis kaip trys mėnesiai. Nepilnamečiui iš karto suėmimas negali būti paskirtas ilgesnis kaip du mėnesiai.
Suėmimo terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki šešių mėnesių, o nepilnamečiams – ne ilgiau kaip iki keturių mėnesių gali tas pats arba kitas tos pačios, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – tų pačių teismo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas ar kitos apylinkės teismo arba to teismo kitų teismo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas. Suėmimo skyrimo taisyklės, skirtos nepilnamečiams, taip pat taikomos asmeniui, kuris teisėjo sprendimo priėmimo metu yra sulaukęs pilnametystės.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 221 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apylinkių teismuose baudžiamąsias bylas nagrinėja vienas teisėjas, išskyrus
atvejus, kai bylai nagrinėti apylinkės teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas sudaro trijų teisėjų kolegiją. Apylinkės teisme, kuris sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius teismo rūmus.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teikiamame Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 11¹ straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Iš teismo rūmų sudarytam apylinkės teismui pagal šį Kodeksą teiktini procesiniai dokumentai gali būti pateikiami bet kuriuose to teismo rūmuose, išskyrus bylos nagrinėjimo teisme metu pateikiamus bylos procesinius dokumentus. Bylos nagrinėjimo teisme metu bylos procesiniai dokumentai pateikiami apylinkės teisme, kurio teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, o jei apylinkės teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismuose rūmuose, į kuriuos paskirtas teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą.” Diskutuotina, ar priėmus teikiamą straipsnį būtų aišku, kaip derėtų vertinti BPK XVII skyriuje nustatytas teismingumo taisykles, ir ar bylų teismingumo nuostatos neturėtų būti siejamos su teismų rūmų buvimo vieta. 2. Projekto 3 straipsniu siūlomoje keisti BPK 59 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad tam tikras funkcijas gali atlikti teismo pirmininkas, jo pavaduotojas, to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas teisėjas. Projekto
apylinkės teismo pirmininkas, jo pavaduotojas ar jų paskirtas teisėjas, o projekto 7 straipsniu siūlomoje keisti BPK 221 straipsnio 1 dalyje – apylinkės teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu nurodytina, kokiais atvejais teismo pirmininko funkcijas gali vykdyti jo pavaduotojas ar kiti paminėti teisėjai: visais ar tik tais, kai pirmininkas pats negali vykdyti tam tikrų funkcijų.
Be to, neaišku, kas turima omenyje, kai minėtose nuostatose kalbama apie „paskirtąjį teisėją“: kokia tvarka toks teisėjas turi būti paskirtas, kodėl tam tikrų funkcijų negalėtų atlikti teismo pirmininko pavaduotojas ar to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ir pan. 3. Diskutuotina, ar projekto 6 straipsnio, kuriuo keičiamas BPK 124 straipsnis, pavyzdžiu nereikėtų keisti ir BPK 127 straipsnio 1 dalies. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
PAPILDYMO 11¹ STRAIPSNIU IR 40, 59, 60, 123, 124, 127 IR 221 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-06-21 Nr. XIIP-3018(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, siūlome Civilinio proceso kodekso pavyzdžiu (žr. projekto Nr. XIIP-3016(2), pvz., 1 straipsnį, kuriuo keičiamas Civilinio proceso kodekso 34 straipsnis) pakeisti ir Baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnį, kuriame numatyta galimybė baudžiamąją bylą perduoti iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, tačiau nėra numatyta galimybė baudžiamąją bylą perduoti kitiems teismo rūmams. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 40, 59, 60, 123, 124 IR 221 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko
pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Stasys Brundza, Vitalijų Gailių pavaduojantis Arminas Lydeka, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, R. Karpavičiūtė, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos M. Banytė, A. Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Teisėjų tarybos pirmininkas E. Laužikas, Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos pirmininkas R. Gadliauskas, Nacionalinės teismų administracijos direktorė R. Molienė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko patarėjas A. Brazdeikis, teisingumo viceministras J. Pagojus, Teisingumo ministerijos atstovė: patarėja R. Gabrilavičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-05-051 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
11¹ straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Iš teismo rūmų sudarytam apylinkės teismui pagal šį Kodeksą teiktini procesiniai dokumentai gali būti pateikiami bet kuriuose to teismo rūmuose, išskyrus bylos nagrinėjimo teisme metu pateikiamus bylos procesinius dokumentus.
Bylos nagrinėjimo teisme metu bylos procesiniai dokumentai pateikiami apylinkės teisme, kurio teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, o jei apylinkės teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismuose rūmuose, į kuriuos paskirtas teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą.” Diskutuotina, ar priėmus teikiamą straipsnį būtų aišku, kaip derėtų vertinti BPK XVII skyriuje nustatytas teismingumo taisykles, ir ar bylų teismingumo nuostatos neturėtų būti siejamos su teismų rūmų buvimo vieta. Nesvarstyta
kanceliarijos Teisės departamentas
nustatyti, kad tam tikras funkcijas gali atlikti teismo pirmininkas, jo pavaduotojas, to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas teisėjas. Projekto 4 straipsniu siūlomoje keisti BPK 60 straipsnio 5 dalyje analogiškai minimas apylinkės teismo pirmininkas, jo pavaduotojas ar jų paskirtas teisėjas, o projekto 7 straipsniu siūlomoje keisti BPK 221 straipsnio 1 dalyje – apylinkės teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu nurodytina, kokiais atvejais teismo pirmininko funkcijas gali vykdyti jo pavaduotojas ar kiti paminėti teisėjai: visais ar tik tais, kai pirmininkas pats negali vykdyti tam tikrų funkcijų. Be to, neaišku, kas turima omenyje, kai minėtose nuostatose kalbama apie „paskirtąjį teisėją“: kokia tvarka toks teisėjas turi būti paskirtas, kodėl tam tikrų funkcijų negalėtų atlikti teismo pirmininko pavaduotojas ar to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ir pan. Nesvarstyta
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-05-056 3.
Diskutuotina, ar projekto 6 straipsnio, kuriuo keičiamas BPK 124 straipsnis, pavyzdžiu nereikėtų keisti ir BPK 127 straipsnio 1 dalies. Nesvarstyta
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisėjų asociacija 2015-09-221
Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdyba susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2015 m. balandžio 21 d. rašte Nr. S-2015-3154 minimais įstatymų projektais ir jų esminėms nuostatoms pritaria. Kartu manome, kad įstatymų projektai šiek tiek tobulintini :
Seimo teisės departamento nuomonėse išdėstytos abejonės dėl bylų teismingumo nustatymo yra tik iš dalies pagrįstos, nes siūlomų pakeitimų esmė yra tai, jog asmuo, pageidaujantis inicijuoti civilinį ar baudžiamąjį procesą, galėtų kreiptis į arčiausiai jo esančius apylinkės teismo rūmus. Duomenys apie visus tokius dokumentus iš visų konkretaus apylinkės teismo rūmų būtų perduoti į apylinkės teismo centrinės buveinės raštinę, kur, naudojantis elektroninėmis bylų skirstymo priemonėmis, būtų parinkti teismo rūmai, kuriems teisminga konkreti byla ar kuriuose ji turėtų būti nagrinėjama dėl kitų objektyvių priežasčių. Nesvarstyta
Lietuvos antstolių rūmai 2015-05-28 *
proceso kodekso projektui XIIP-2018 pastabų neteikia. Atsižvelgti
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisėjų taryba 2015-06-038
Teisėjų taryba susipažino su Jūsų pateiktais derinimui <...> Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 59, 60, 123 ir 124 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 11(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-3018, <...>projektais. Teisėjų taryba, iš esmės pritardama siūlomiems teisės aktų pakeitimams, pagal kompetenciją teikia pastabas dėl atskirų projektų nuostatų. Dėl teisės aktų, susijusių su teismų reorganizavimu, įsigaliojimo termino Teisėjų tarybos nuomone, būtina įvertinti tai, kad teismų reorganizavimas apimtų visos valstybės apylinkių bei apygardų administracinius teismus, ir būtina užtikrinti visų šių teismą sklandžią nenutrūkstamą veiklą. Tuo tarpu projektų rengėjai teisės aktų projektų įsigaliojimo datą numato 2016 m. sausio 1 d. Projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad
„teismų reorganizavimo procedūras reglamentuoja teikiami Lietuvos Respublikos
teismų reorganizavimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl teismų reorganizavimo“ projektas. Pagal šiuos projektus teismai
juose nurodyti teismai būtų prijungiami prie kito teismo, kuriam pereitų visos reorganizuojamų juridinių asmenų teisės ir pareigos“. Tokio termino įtvirtinimas suteiktų pernelyg trumpą laikotarpį pasirengti teismų reorganizavimui dėl žemiau nurodytų priežasčių:
teisėkūros procedūros ir įstatymuose numatytus reorganizavimo procedūros terminus, yra pagrįsta abejonė, kad priėmus siūlomus teisės aktų projektus likęs terminas iki 2016 m. sausio 1 d. bus pernelyg trumpas tinkamai pasirengti teismų reorganizavimui.
<...>
taryba 2015-06-03 7, N Dėl Teismų įstatymo, Civilinio proceso kodekso (toliau — CPK), Administracinių bylų teisenos [statymo (toliau — ABTĮ), Baudžiamojo proceso kodekso (toliau — BPK) pakeitimų.
<...>
2.
Atsižvelgiant į tai, kad tiek CPK 62 straipsnio 1 dalyje, tiek ABTĮ 46 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė sudaryti teisėjų kolegiją apylinkės teisme, įstatymo taikymo metu gali kilti neaiškumų dėl teismų įstatymo 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, numatančių sąvoką „teismo rūmai, kuriems priskirtas bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai“. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegijos bylas nagrinėja kolegialiai bei į būtinybę užtikrinti bylų nagrinėjimo operatyvumą ir efektyvumą ši nuostata neturėtų būti aiškinama plečiamai, kaip leidžiantį sudaryti teisėjų kolegiją iš teisėjų, kurie paskirti į vieno apylinkės teismo skirtingus teismo rūmus. Šiuo atveju bylų skyrimo teisėjams, kurie paskirti į skirtingus teismo rūmus procesas būtų įgyvendinamas tais atvejais, kuomet teisėjai bylą nagrinėtų vienasmeniškai. Todėl tiek CPK 62 straipsnio 1 dalį, tiek ABTĮ 46 straipsnio 1 dalį siūlytina papildyti sakiniu „Jei apylinkės teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius teismo rūmus.“ Pastebėtina, kad atitinkamomis nuostatomis siūlytina papildyti ir BPK 221 ir 222 straipsnius.
<...>
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Iki Seimas priims Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo
„Dėl teismų reorganizavimo“ projektą Nr. XIIP-3010 ir bus atlikti
nutarimo projekte minimų teismų reorganizavimo veiksmai, daryti nutarimo projekto lydimųjų įstatymų projektų Nr. XIIP-3011 - XIIP-3020 svarstymo komitete pertrauką. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu - už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10.
atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 40, 59, 60, 123, 124 IR 221 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė- Abramikienė, Stasys Brundza, Juozas Bernatonis, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis, Teisingumo ministerijos Administracinės justicijos skyriaus vedėjas Germanas Politika, Teisės sistemos vystymo skyriaus vedėja Reda Gabrilavičiūtė, Teisėjų tarybos pirmininkas, Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vedėja Lina Griškevič. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-05-051 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
11¹ straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Iš teismo rūmų sudarytam apylinkės teismui pagal šį Kodeksą teiktini procesiniai dokumentai gali būti pateikiami bet kuriuose to teismo rūmuose, išskyrus bylos nagrinėjimo teisme metu pateikiamus bylos procesinius dokumentus.
Bylos nagrinėjimo teisme metu bylos procesiniai dokumentai pateikiami apylinkės teisme, kurio teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, o jei apylinkės teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismuose rūmuose, į kuriuos paskirtas teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą.” Diskutuotina, ar priėmus teikiamą straipsnį būtų aišku, kaip derėtų vertinti BPK XVII skyriuje nustatytas teismingumo taisykles, ir ar bylų teismingumo nuostatos neturėtų būti siejamos su teismų rūmų buvimo vieta. Nepritarti Teisėjų asociacijos išvadoje (žr. 4 l.) paaiškinama Teisės departamento 1 pastaboje iškelta abejonė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teisės departamento abejonė nėra susijusi su siūlomais įstatyminio reguliavimo pokyčiais, nes minimi aspektai spręstini organizacinėmis priemonėmis. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nustatyti, kad tam tikras funkcijas gali atlikti teismo pirmininkas, jo pavaduotojas, to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas teisėjas. Projekto 4 straipsniu siūlomoje keisti BPK 60 straipsnio 5 dalyje analogiškai minimas apylinkės teismo pirmininkas, jo pavaduotojas ar jų paskirtas teisėjas, o projekto 7 straipsniu siūlomoje keisti BPK 221 straipsnio 1 dalyje – apylinkės teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu nurodytina, kokiais atvejais teismo pirmininko funkcijas gali vykdyti jo pavaduotojas ar kiti paminėti teisėjai: visais ar tik tais, kai pirmininkas pats negali vykdyti tam tikrų funkcijų.
Be to, neaišku, kas turima omenyje, kai minėtose nuostatose kalbama apie „paskirtąjį teisėją“: kokia tvarka toks teisėjas turi būti paskirtas, kodėl tam tikrų funkcijų negalėtų atlikti teismo pirmininko pavaduotojas ar to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ir pan. Nepritarti Nutarta neatsisakyti žodžių „ar jų paskirtas teisėjas“. Atkreiptinas dėmesys, kad visų procesinių įstatymų projektuose vienodai reglamentuota analogiška nuostata – numatomas „paskirtas teisėjas“. Ši nuostata bus taikoma esant būtinybei (pvz. mažuose teismuose ) ir kai to negalės padaryti kiti išvardyti subjektai. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-05-05 6,
projekto 6 straipsnio, kuriuo keičiamas BPK 124 straipsnis, pavyzdžiu nereikėtų keisti ir BPK 127 straipsnio 1 dalies. Pritarti Pritartina siūlymui, projektas papildomas nauju 7 straipsniu, o buvę 7 ir 8 straipsniai laikomi atitinkamai 8 ir 9 projekto straipsniais. Siūloma redakcija:
Pakeisti 127 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip :
„1. Suėmimas negali būti taikomas ilgiau kaip
šešis mėnesius. Konkretų suėmimo terminą nustato ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartyje skirti suėmimą, tačiau iš karto suėmimas negali būti paskirtas ilgesnis kaip trys mėnesiai. Nepilnamečiui iš karto suėmimas negali būti paskirtas ilgesnis kaip du mėnesiai. Suėmimo terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki šešių mėnesių, o nepilnamečiams – ne ilgiau kaip iki keturių mėnesių gali tas pats arba kitas tos pačios, o jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – tų pačių teismo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas ar kitos apylinkės teismo arba to teismo kitų teismo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas.
Suėmimo skyrimo taisyklės, skirtos nepilnamečiams, taip pat taikomos asmeniui, kuris teisėjo sprendimo priėmimo metu yra sulaukęs pilnametystės.“
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė5 Projekto XIIP-3018 svarstymo Seime laikotarpiu priimtas Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų įstatymas (XII-1878, įsigaliojęs 2016-07-11), kuriuo buvo pakeistos BPK 123 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, todėl projekto 5 straipsnis redaguotas pagal šiuos pakeitimus. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisėjų asociacija 2015-09-221
Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdyba susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2015 m. balandžio 21 d. rašte Nr. S-2015-3154 minimais įstatymų projektais ir jų esminėms nuostatoms pritaria. Kartu manome, kad įstatymų projektai šiek tiek tobulintini :
teismingumo nustatymo yra tik iš dalies pagrįstos, nes siūlomų pakeitimų esmė yra tai, jog asmuo, pageidaujantis inicijuoti civilinį ar baudžiamąjį procesą, galėtų kreiptis į arčiausiai jo esančius apylinkės teismo rūmus.
Duomenys apie visus tokius dokumentus iš visų konkretaus apylinkės teismo rūmų būtų perduoti į apylinkės teismo centrinės buveinės raštinę, kur, naudojantis elektroninėmis bylų skirstymo priemonėmis, būtų parinkti teismo rūmai, kuriems teisminga konkreti byla ar kuriuose ji turėtų būti nagrinėjama dėl kitų objektyvių priežasčių. Pritarti Teisėjų asociacijos išvadoje paaiškinimas Teisės departamento 1 pastaboje iškelta abejonė. 2. Asociacija Lietuvos antstolių rūmai 2015-05-28 *
proceso kodekso projektui XIIP-3018 pastabų neteikia. Atsižvelgti
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisėjų taryba 2015-06-039
Teisėjų taryba susipažino su Jūsų pateiktais derinimui <...> Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 59, 60, 123 ir 124 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 11(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-3018, <...>projektais. Teisėjų taryba, iš esmės pritardama siūlomiems teisės aktų pakeitimams, pagal kompetenciją teikia pastabas dėl atskirų projektų nuostatų. Dėl teisės aktų, susijusių su teismų reorganizavimu, įsigaliojimo termino Teisėjų tarybos nuomone, būtina įvertinti tai, kad teismų reorganizavimas apimtų visos valstybės apylinkių bei apygardų administracinius teismus, ir būtina užtikrinti visų šių teismą sklandžią nenutrūkstamą veiklą. Tuo tarpu projektų rengėjai teisės aktų projektų įsigaliojimo datą numato 2016 m. sausio 1 d.
Projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad
„teismų reorganizavimo procedūras reglamentuoja teikiami Lietuvos Respublikos
teismų reorganizavimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl teismų reorganizavimo“ projektas. Pagal šiuos projektus teismai
juose nurodyti teismai būtų prijungiami prie kito teismo, kuriam pereitų visos reorganizuojamų juridinių asmenų teisės ir pareigos“. Tokio termino įtvirtinimas suteiktų pernelyg trumpą laikotarpį pasirengti teismų reorganizavimui dėl žemiau nurodytų priežasčių:
teisėkūros procedūros ir įstatymuose numatytus reorganizavimo procedūros terminus, yra pagrįsta abejonė, kad priėmus siūlomus teisės aktų projektus likęs terminas iki 2016 m. sausio 1 d. bus pernelyg trumpas tinkamai pasirengti teismų reorganizavimui. <...> Pritarti iš dalies 2015 m. gruodžio 22 d. Seimas priėmė nutarimą „Dėl teismų reorganizavimo“ Nr. XII-2209, kurio 3 straipsnyje numatyta, kad po reorganizavimo pasibaigusių teismų teisės ir pareigos po reorganizavimo veikiantiems teismams pereina nuo 2018 m. sausio 1 d. Siūloma redakcija:9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Teisėjų taryba 2015-06-038 Dėl Teismų įstatymo, Civilinio proceso kodekso (toliau — CPK), Administracinių bylų teisenos [statymo (toliau — ABTĮ), Baudžiamojo proceso kodekso (toliau — BPK) pakeitimų.
<...>
2Atsižvelgiant į tai,
kad tiek CPK 62 straipsnio 1 dalyje, tiek ABTĮ 46 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė sudaryti teisėjų kolegiją apylinkės teisme, įstatymo taikymo metu gali kilti neaiškumų dėl teismų įstatymo 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, numatančių sąvoką „teismo rūmai, kuriems priskirtas bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai“.
Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegijos bylas nagrinėja kolegialiai bei į būtinybę užtikrinti bylų nagrinėjimo operatyvumą ir efektyvumą ši nuostata neturėtų būti aiškinama plečiamai, kaip leidžiantį sudaryti teisėjų kolegiją iš teisėjų, kurie paskirti į vieno apylinkės teismo skirtingus teismo rūmus. Šiuo atveju bylų skyrimo teisėjams, kurie paskirti į skirtingus teismo rūmus procesas būtų įgyvendinamas tais atvejais, kuomet teisėjai bylą nagrinėtų vienasmeniškai. Todėl tiek CPK 62 straipsnio 1 dalį, tiek ABTĮ 46 straipsnio 1 dalį siūlytina papildyti sakiniu „Jei apylinkės teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius teismo rūmus.“ Pastebėtina, kad atitinkamomis nuostatomis siūlytina papildyti ir BPK 221 ir 222 straipsnius.
<...>
Pritarti iš dalies Pritarti 221 straipsnio pakeitimui (visų procesinių įstatymų projektuose vienodai reglamentuota analogiška nuostata). Siūloma redakcija:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 221 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Apylinkių teismuose baudžiamąsias bylas nagrinėja vienas teisėjas, išskyrus atvejus, kai bylai nagrinėti apylinkės teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas sudaro trijų teisėjų kolegiją. Jeigu apylinkės teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius teismo rūmus.“ Nepritarta 222 straipsnio pakeitimui, kadangi mažuose teismuose pakaitiniu teisėju gali prireikti paskirti teisėją ir iš kitų teismo rūmų. 5.Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6.Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIP-3018(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu — už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-3018(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas