Projekto lyginamasis variantas (5) Projekto lyginamasis variantas
130, 134, 154, 220¹, 220², 258, 268, 269, 325
1 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „5. Kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį.“
dalimi: „6. Kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis dirba, arba kai iš teismo rūmų sudarytame teisme, kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), tokio teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas perduoda šią bylą nagrinėti to teismo kitiems teismo rūmams, kuriems šie asmenys nėra priskirti. 3. Papildyti 34 straipsnį 7 dalimi: „7.
Kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas ir byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis dirba, arba kai iš teismo rūmų sudarytame teisme, kuriam teisminga byla, teismo pirmininku ar teismo pirmininko pavaduotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), byla perduodama nagrinėti kitam teismui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Apylinkių teismuose civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas. Nagrinėdamas civilines bylas, jis veikia apylinkės teismo vardu. Apylinkės teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas, atsižvelgdamas atsižvelgdami į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją.“
ir ją išdėstyti taip: „5. Kolegiją sudaro ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo pirmininkas, jo pavaduotojas ar jo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Jeigu, paskelbus teismo posėdžio pertrauką ar atidėjus kolegialiai nagrinėjamos bylos nagrinėjimą, suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bent vienas kolegijos teisėjas, kiti kolegijos teisėjai nutartimi pratęsia teismo posėdžio pertraukos ar bylos nagrinėjimo atidėjimo terminą tol, kol išnyks priežastys, trukdžiusios nagrinėti bylą. Jeigu šios priežastys neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas, jo pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjančią kolegiją ir nustato bylos nagrinėjimo datą ir vietą.
Kai šioje dalyje numatytos aplinkybės ir priežastys atsiranda teisėjui vienasmeniškai nagrinėjant bylą, šioje dalyje nurodyti teismo pareigūnai sprendžia visus joje numatytus klausimus.“
pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „111 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų forma, ir turinys ir jų pateikimo tvarka“. 2. Pakeisti 111 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu teismui, kuriam teisminga byla. Jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, procesiniai dokumentai pateikiami teismo rūmams, į kuriuos paskirtas teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, išskyrus procesinius dokumentus, kuriais inicijuojamas procesas. Iš teismo rūmų sudarytam teismui procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas procesas, pateikiami bet kuriuose to teismo rūmuose.“
Pakeisti 130 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) teismas ir, jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, teismo rūmai, į kuriuos paskirtas teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą;“. 5 straipsnis. 134 straipsnio pakeitimas Pakeisti 134 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) teismo pavadinimas, ir sudėtis, tikslus adresas ir, jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, teismo rūmų, į kuriuos paskirtas teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, pavadinimas ir tikslus adresas;“. 6 straipsnis. 154 straipsnio pakeitimas Pakeisti 154 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „154 straipsnis. Teismo posėdžių skyrimas ir vieta
laiką skiria teismas.
Apie tą dieną vykstančius teismo posėdžius skelbiama teismo, o jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirtas teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, skelbimų lentoje. 2. Teismo posėdžiai vyksta teismo, nagrinėjančio bylą, patalpose arba, jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos yra paskirtas bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai, patalpose. 3. Žodinis bylos nagrinėjimas gali vykti ir ne šio straipsnio 2 dalyje nurodytose teismo, nagrinėjančio bylą, patalpose, jeigu kitoje vietoje byla bylą bus operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėta, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą arba proceso dalyvių ar daugumos proceso dalyvių gyvenamąją vietą ar buveinę, arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su nagrinėjama byla, buvimo vietą, arba pagal ginčijamo sprendimo priėmimo ir (arba) įvykio (veiksmo), su kuriuo tiesiogiai susijęs ginčijamas sprendimas, vietą lengviau išnagrinėti arba bus sutaupyta bylinėjimosi išlaidų palyginti su bylos nagrinėjimu teismo patalpose.“
Pakeisti 220¹straipsnį ir jį išdėstyti taip: „220¹ straipsnis. Teismo pavedimai Prireikus surinkti įrodymus kitame mieste arba rajone, kito teismo veiklos teritorijoje arba, jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kitų teismo rūmų veiklos teritorijoje, nagrinėjantis bylą teismas paveda atitinkamam teismui ar teismo rūmams gali pavesti atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (šalių, trečiųjų asmenų ir liudytojų apklausą, vietos apžiūrą ir kitus).“
Pakeisti 220²straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nutartyje dėl teismo pavedimo turi būti trumpai išdėstyta nagrinėjamos bylos esmė, nurodytos aplinkybės, kurias reikia nustatyti, įrodymai, kuriuos turi surinkti pavedimą vykdantis teismas. Be to, nutartyje dėl teismo pavedimo gali būti išdėstyti klausimai, kurie turi būti pateikti liudytojui.
Ši nutartis yra privaloma teismui ar teismo rūmams, kuriems kuriam ji adresuojama, ir turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo pavedimo gavimo.“
Pakeisti 258 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Priėmęs sprendimą ar nutartį, teismas grįžta į teismo posėdžių salę ir sprendimą ar nutartį paskelbia, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 268 straipsnį 11 dalimi: „11. Kai sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas šio Kodekso 269 straipsnyje nustatyta tvarka ir nei vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų neatvyko į teismo sprendimo paskelbimą, sprendimo paskelbimui yra prilyginamas bylą išnagrinėjusio teisėjo (teisėjų kolegijos narių) pasirašyto sprendimo pateikimas teismo, o jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirti teisėjai ar teisėjas nagrinėja bylą, raštinei teismo nurodytą teismo sprendimo paskelbimo dieną. Tokio teismo sprendimo patvirtintos kopijos per tris darbo dienas nuo teismo nurodytos teismo sprendimo paskelbimo dienos išsiunčiamos dalyvaujantiems byloje asmenims.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „3. Nutartyje dėl sprendimo priėmimo ir paskelbimo teismas nurodo sprendimo paskelbimo datą ir vietą.“
ir ją išdėstyti taip: „4. Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas, kiti teisėjų kolegijos teisėjai, o kai bylą nagrinėja vienas teisėjas, – teismo pirmininkas, jo pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali motyvuota nutartimi nustatyti kitą, negu buvo nurodyta šio straipsnio 3 dalyje numatytoje nutartyje, sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą. Apie nustatytą naują datą pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims.
Jeigu šios priežastys neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas, jo pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą ir vietą.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „5. Apie apeliacinės instancijos teismo sprendimą ar nutartį, priimtus rašytinio proceso tvarka, taip pat apie apeliacinės instancijos teismo sprendimą ar nutartį, priimtus žodinio proceso tvarka, kai dalyvaujantys byloje asmenys nedalyvavo paskelbiant teismo sprendimą ar nutartį arba kai teismo sprendimas ar nutartis buvo paskelbti šio straipsnio 6 dalyje nurodytu būdu, pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims.“
6 dalimi: „6. Kai sprendimas ar nutartis nėra priimami ir paskelbiami tuoj pat po bylos išnagrinėjimo ir nei vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų neatvyko į teismo sprendimo ar nutarties paskelbimą, sprendimo ar nutarties paskelbimui yra prilyginamas bylą išnagrinėjusio teisėjo (teisėjų kolegijos narių) pasirašyto sprendimo ar nutarties pateikimas teismo raštinei teismo nurodytą teismo sprendimo ar nutarties paskelbimo dieną.“
laikyti 7 dalimi. 4. Pakeisti 325 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „76. Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas, kiti teisėjų kolegijos teisėjai, o kai bylą nagrinėja vienas teisėjas, – teismo pirmininkas, jo pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali motyvuota nutartimi nustatyti kitą, negu šio straipsnio 1 dalyje numatyta, sprendimo (nutarties) priėmimo ir paskelbimo datą. Apie nustatytą naują datą pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims.
Jeigu šios priežastys neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas, jo pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą ir vietą.“
Pakeisti 590 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, pirmininkas išieškotojo prašymu gali bet kurį sprendimą pavesti vykdyti kuriam nors kitam apygardos teritorijoje veiklą vykdančiam antstoliui. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas išieškotojo prašymu gali bet kurį sprendimą pavesti vykdyti kuriam nors kitam kitos apygardos teritorijoje veiklą vykdančiam antstoliui.“
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas (5) Projekto lyginamasis variantas
130, 134, 154, 220¹, 220², 258, 268, 269, 325,
1 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Teismo priimtos savo žinion bylos perdavimas kitam teismui
teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyje dalyse numatytus atvejus. 2. Teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams:
1) jeigu pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme arba kituose teismo rūmuose konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus;
2) jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui arba jo gyvenamosios vietos teismo rūmams;
3) jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo rūmuose, arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą;
4) jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles;
5) sustabdžius bylą dėl to, kad atsakovui iškelta bankroto byla. Šiuo atveju ji perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. 3. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu atveju klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui arba kitiems teismo rūmams išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – šio teismo pirmininkas.
Klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. 4. Dėl teismo nutarties, kuria byla perduodama nagrinėti kitam teismui arba to teismo kitiems teismo rūmams, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytus atvejus, gali būti paduodamas atskirasis skundas. Byla perduodama nagrinėti iš vieno teismo į kitą arba iš vienų to teismo rūmų į kitus teismo rūmus, kai įsiteisėja dėl to priimta teismo nutartis. 5. Kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. 6.
dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis dirba, arba kai iš teismo rūmų sudarytame teisme, kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), tokio teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas šią bylą perduoda nagrinėti to teismo kitiems teismo rūmams, kuriems šie asmenys nėra priskirti ar kuriuose šie asmenys nedirba. 7. Kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas ir byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, į kurį jis paskirtas, arba kai iš teismo rūmų sudarytame teisme, kuriam teisminga byla, teismo pirmininku ar teismo pirmininko pavaduotoju yra dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), byla perduodama nagrinėti kitam teismui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Apylinkių teismuose civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas. Nagrinėdamas civilines bylas, jis veikia apylinkės teismo vardu. Apylinkės teismo pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, atsižvelgdamas atsižvelgdami į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Apylinkės teisme, kuris sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius teismo rūmus.“
ir ją išdėstyti taip: „5.
Kolegiją sudaro ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar jo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Jeigu, paskelbus teismo posėdžio pertrauką ar atidėjus kolegialiai nagrinėjamos bylos nagrinėjimą, suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bent vienas kolegijos teisėjas, kiti kolegijos teisėjai nutartimi pratęsia teismo posėdžio pertraukos ar bylos nagrinėjimo atidėjimo terminą tol, kol išnyks priežastys, trukdžiusios nagrinėti bylą. Jeigu šios priežastys neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjančią kolegiją ir nustato bylos nagrinėjimo datą ir vietą. Kai šioje dalyje numatytos aplinkybės ir priežastys atsiranda teisėjui vienasmeniškai nagrinėjant bylą, šioje dalyje nurodyti teismo pareigūnai sprendžia visus joje numatytus klausimus.“
pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „111 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų forma, ir turinys ir pateikimo tvarka“. 2. Pakeisti 111 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu teismui, kuriam teisminga byla. Kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, procesiniai dokumentai pateikiami teismo rūmams, į kuriuos paskirtas teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, išskyrus procesinius dokumentus, kuriais inicijuojamas procesas. Iš teismo rūmų sudarytam teismui procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas procesas, pateikiami bet kuriuose to teismo rūmuose.“
Pakeisti 130 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) teismas, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – ir teismo rūmai, į kuriuos paskirtas teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą;“. 5 straipsnis.
Pakeisti 134 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) teismo pavadinimas, ir sudėtis, tikslus adresas, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – ir teismo rūmų, į kuriuos paskirtas teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, pavadinimas ir tikslus adresas;“. 6 straipsnis. 154 straipsnio pakeitimas Pakeisti 154 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „154 straipsnis. Teismo posėdžių skyrimas ir vieta
laiką skiria teismas. Apie tą dieną vykstančius teismo posėdžius skelbiama teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirtas teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, skelbimų lentoje. 2. Teismo posėdžiai vyksta teismo, nagrinėjančio bylą, patalpose, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos yra paskirtas bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai, patalpose. 3. Žodinis bylos nagrinėjimas gali vykti ir ne šio straipsnio 2 dalyje nurodytose teismo, nagrinėjančio bylą, patalpose, jeigu kai nė viena iš proceso šalių neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama kitoje vietoje, arba kai kitoje vietoje byla bylą bus operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėta, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą arba proceso dalyvių ar daugumos proceso dalyvių gyvenamąją vietą ar buveinę, arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su nagrinėjama byla, buvimo vietą lengviau išnagrinėti arba bus sutaupyta bylinėjimosi išlaidų palyginti su bylos nagrinėjimu teismo patalpose. 4. Kai įstatymų nustatytais atvejais konkrečiam apylinkės ar apygardos teismui teisminga byla yra priskiriama nagrinėti atitinkamai kito apylinkės arba apygardos teismo teisėjams, teismo posėdžiai, kuriuose nagrinėjamos šios bylos, gali vykti teismo, kuriame dirba bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai), patalpose.
Žodinis šių bylų nagrinėjimas vyksta teismo, kuriam byla teisminga, patalpose, išskyrus atvejus, kai nė viena iš proceso šalių neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama teismo, kuriame dirba bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai), patalpose, arba kai byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitose patalpose, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą arba proceso dalyvių ar daugumos proceso dalyvių gyvenamąją vietą ar buveinę, arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su nagrinėjama byla, buvimo vietą.“
Pakeisti 220¹straipsnį ir jį išdėstyti taip: „220¹ straipsnis. Teismo pavedimai Prireikus surinkti įrodymus kitame mieste arba rajone, kito teismo veiklos teritorijoje, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo kitų teismo rūmų veiklos teritorijoje, nagrinėjantis bylą teismas paveda atitinkamam teismui ar teismo rūmams gali pavesti atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (šalių, trečiųjų asmenų ir liudytojų apklausą, vietos apžiūrą ir kitus).“
Pakeisti 220²straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nutartyje dėl teismo pavedimo turi būti trumpai išdėstyta nagrinėjamos bylos esmė, nurodytos aplinkybės, kurias reikia nustatyti, įrodymai, kuriuos turi surinkti pavedimą vykdantis teismas. Be to, nutartyje dėl teismo pavedimo gali būti išdėstyti klausimai, kurie turi būti pateikti liudytojui. Ši nutartis yra privaloma teismui ar teismo rūmams, kuriems kuriam ji adresuojama, ir turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo pavedimo gavimo.“
Pakeisti 258 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Priėmęs sprendimą ar nutartį, teismas grįžta į teismo posėdžių salę ir sprendimą ar nutartį paskelbia, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus.“
Papildyti 268 straipsnį 11 dalimi: „11. Kai sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas šio Kodekso 269 straipsnyje nustatyta tvarka ir nė vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų neatvyko į teismo sprendimo paskelbimą, sprendimo paskelbimui yra prilyginamas bylą išnagrinėjusio teisėjo (teisėjų kolegijos narių) pasirašyto sprendimo pateikimas teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos paskirti teisėjai ar teisėjas išnagrinėjo bylą, raštinei teismo nurodytą sprendimo paskelbimo dieną. Šio sprendimo patvirtintos kopijos per tris darbo dienas nuo teismo nurodytos sprendimo paskelbimo dienos išsiunčiamos dalyvaujantiems byloje asmenims.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Nutartyje dėl sprendimo priėmimo ir paskelbimo teismas nurodo sprendimo paskelbimo datą ir vietą.“
ir ją išdėstyti taip: „4. Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas, kiti teisėjų kolegijos teisėjai, o kai bylą nagrinėja vienas teisėjas, – teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali motyvuota nutartimi nustatyti kitą, negu buvo nurodyta šio straipsnio 3 dalyje numatytoje nutartyje, sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą. Apie nustatytą naują datą pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims. Jeigu šios priežastys neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą ir vietą.“
1.
ir ją išdėstyti taip: „5. Apie apeliacinės instancijos teismo sprendimą ar nutartį, priimtus rašytinio proceso tvarka, taip pat apie apeliacinės instancijos teismo sprendimą ar nutartį, priimtus žodinio proceso tvarka, kai dalyvaujantys byloje asmenys nedalyvavo paskelbiant teismo sprendimą ar nutartį arba kai teismo sprendimas ar nutartis buvo paskelbti šio straipsnio 6 dalyje nurodytu būdu, pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims.“
6 dalimi: „6. Kai sprendimas ar nutartis priimami ir paskelbiami ne tuoj pat po bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje ir nė vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų neatvyko į teismo sprendimo ar nutarties paskelbimą, sprendimo ar nutarties paskelbimui yra prilyginamas bylą išnagrinėjusio teisėjo (teisėjų kolegijos narių) pasirašyto sprendimo ar nutarties pateikimas teismo raštinei teismo nurodytą sprendimo ar nutarties paskelbimo dieną.“
laikyti 7 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip: „76. Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas, kiti teisėjų kolegijos teisėjai, o kai bylą nagrinėja vienas teisėjas, – teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali motyvuota nutartimi nustatyti kitą, negu šio straipsnio 1 dalyje numatyta, sprendimo (nutarties) priėmimo ir paskelbimo datą. Apie nustatytą naują datą pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims. Jeigu šios priežastys neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą ir vietą.“
Pakeisti 590 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „590 straipsnis. Vykdymo vieta 1.
asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. 2. Jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo šio skolininko buveinės arba jo turto buvimo vietoje. 3. Antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje veiklos teritorijoje. 4. Jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje veiklos teritorijoje, antstolis persiunčia vykdomąjį dokumentą išieškotojo rašte nurodytam antstoliui, o kai išieškotojas nenurodo kito antstolio, vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui. 5. Apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, pirmininkas išieškotojo prašymu gali bet kurį sprendimą pavesti vykdyti kuriam nors kitam apygardos teismo veiklos teritorijoje veiklą vykdančiam antstoliui. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas išieškotojo prašymu gali bet kurį sprendimą pavesti vykdyti kuriam nors kitam kitos apygardos teismo veiklos teritorijoje veiklą vykdančiam antstoliui.“
Pakeisti 591 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „591 straipsnis. Vykdymo veiksmų atlikimas kito antstolio aptarnaujamoje veiklos teritorijoje
antstolis gali tęsti kito antstolio aptarnaujamoje veiklos teritorijoje, jeigu tai būtina siekiant sėkmingai įvykdyti sprendimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju antstolis surašo motyvuotą patvarkymą tęsti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje veiklos teritorijoje. Šį patvarkymą turi patvirtinti rezoliucija apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurioų veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. 3. Kai yra realus pavojus, kad išieškomas turtas gali būti paslėptas, antstolis be teisėjo leidimo gali tęsti pradėtus vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje veiklos teritorijoje
Šiuo atveju apie atliktus vykdymo veiksmus antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų atlikimo raštu praneša apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurioų veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjui. 4. Visais atvejais apie vykdymo veiksmus, atliktus kito antstolio aptarnaujamoje veiklos teritorijoje, antstolis per tris darbo dienas nuo tų veiksmų atlikimo dienos turi raštu pranešti tam antstoliui, kurio aptarnaujamoje veiklos teritorijoje veiksmai buvo atlikti.“
Pakeisti 594 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų,
straipsnio pakeitimas Pakeisti 631 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje veiklos teritorijoje ir jeigu vykdomasis dokumentas nebuvo persiųstas vykdyti išieškotojo raštu nurodytam antstoliui (šio Kodekso 590 straipsnio 4 dalis);“. 17 straipsnis. 637 straipsnio pakeitimas Pakeisti 637 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Antstoliui pareikšto nušalinimo ir antstolio nusišalinimo klausimus ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsprendžia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų teisėjas.“
Pakeisti 646 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Jeigu teismas, šio Kodekso numatytais atvejais išduodantis vykdomąjį raštą, sudarytas iš teismo rūmų, pareiškimas dėl vykdomojo rašto išdavimo paduodamas teismo rūmams, į kuriuos paskirtas teisėjas ar teisėjai išnagrinėjo bylą ar priėmė sprendimą. Tais atvejais, kai konfiskuojamas turtas arba kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą, kai išieškoma nusikalstama veika padaryta žala, kai išieškomas išlaikymas, žalos, padarytos suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą, atlyginimas, taip pat atimant maitintojo gyvybę, teismas vykdomąjį raštą išduoda išieškotojui ir be jo prašymo.“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
111, 130, 134, 154, 220¹,
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso (toliau – CPK) 34 straipsnį papildyti 6 ir 7 dalimis. Dėl šių nuostatų išsakytinos pastabos, pateiktos dėl kartu teikiamo Teismų įstatymo Nr. I-480 14, 28, 34, 36, 41, 45, 55¹, 56, 63, 65, 70, 80, 101, 107, 114, 120 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 114¹straipsniu įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-3012), susijusios su sąvokų derinimu. 2. Projekto 2 straipsniu siūlomoje keisti CPK 62 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog tam tikras funkcijas gali atlikti teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina, kokiais atvejais teismo pirmininko funkcijas gali vykdyti jo pavaduotojas – visais ar tik tais, kai pirmininkas pats negali vykdyti tam tikrų funkcijų. 3. Projekto 3 straipsniu siūlomoje keisti CPK 111 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog „Procesiniai dokumentai pateikiami raštu teismui, kuriam teisminga byla. Jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, procesiniai dokumentai pateikiami teismo rūmams, į kuriuos paskirtas teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, išskyrus procesinius dokumentus, kuriais inicijuojamas procesas. Iš teismo rūmų sudarytam teismui procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas procesas, pateikiami bet kuriuose to teismo rūmuose.” Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog priėmus teikiamą pakeitimą taptų neaišku, kaip derėtų vertinti CPK 29, 30 ir 31 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles.
Pažymėtina, jog nors formaliai vertinant visi teismo rūmai sudarys vieną teismą, tačiau teismo rūmai bus išsidėstę gana dideliu atstumu vieni nuo kitų, todėl siūlomas pasirinkimas dėl proceso inicijavimo vietos kelia rimtų abejonių. Pažymėtina, jog teismingumo taisyklės nustatytos remiantis tam tikras principais, pavyzdžiui, ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą (forum domicile) ar nekilnojamojo daikto buvimo vietą (forum rei sitae). Šių principų taikymas yra pagrįstas kitais civilinio proceso principais, pavyzdžiui, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Nustačius naują tvarką, paminėtų principų esmė bus iškreipta ar paneigta. Pavyzdžiui, bylos dėl nekilnojamo daikto galės būti nagrinėjamos teismo rūmuose, kurie neturi jokių sąsajų su daikto buvimo vieta. O atsakovai, kurie dėl pareikštų ieškinių galėjo gintis pagal savo gyvenamąją vietą, turės vykti itin didelius atstumus į teismo rūmus, kurie visiškai nesusiję su jų gyvenamąja vieta. Svarstytina, ar toks pakeitimas yra pagrįstas civilinio proceso principais, ar juos atitinka. Siūlomas pakeitimas vertintinas ir atsižvelgiant į kartu teikiamus CPK 154 straipsnio pakeitimus, kuriais nustatoma galimybė bylas nagrinėti kitose – ne teismo patalpose, kurios labiau susijusios su nagrinėjama byla. Svarstytina, ar nenutiks taip, jog, priėmus abu siūlomus pakeitimus, bylos bus inicijuojamos vienoje vietose, o nagrinėjamos kitose. Be to, svarstytina, ar bylų teismingumo nuostatos neturėtų būti siejamos su teismų rūmų buvimo vieta. 4. Atsižvelgiant į projekto 8 straipsniu teikiamą CPK 220² straipsnio pakeitimą, manytina, jog derinant CPK nuostatas tarpusavyje, atitinkami turėtų būti keičiamas ir CPK 220¹ straipsnio turinys. 5.
dėl teismų, sudarytų iš teismo rūmų, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo neturėtų būti pakeisti ir kai kurie kiti galiojančio CPK straipsniai, pavyzdžiui, 594 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas, 646 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. 6. Pastebėtina, kad galiojančiame CPK yra vartojamas terminas „antstolio aptarnaujama teritorija“ (590, 591, 631 straipsniai), o kartu su projektu teikiamame Antstolių įstatymo Nr. IX-876 20 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIIP-3020) yra vartojamas terminas
„antstolio veiklos teritorija“. Jeigu tai tapatūs terminai, juos reikėtų
suvienodinti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
2016-06-21 Nr. XIIP-3016(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastebime, kad projekto 7 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 220¹ straipsnio tekste tarp žodžių „teismas“ ir
„atitinkamai“ nereikia brūkšnelio. Departamento
direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas
34, 62, 111, 130, 134, 154, 220¹,
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Stasys Brundza, Vitalijų Gailių pavaduojantis Arminas Lydeka, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, R. Karpavičiūtė, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos M. Banytė, A. Bacevičienė. Kviestieji asmenys:
Teisėjų tarybos pirmininkas E. Laužikas, Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos pirmininkas R. Gadliauskas, Nacionalinės teismų administracijos direktorė R. Molienė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko patarėjas A. Brazdeikis, teisingumo viceministras J. Pagojus, Teisingumo ministerijos atstovė: patarėja R. Gabrilavičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 straipsnį papildyti 6 ir 7 dalimis. Dėl šių nuostatų išsakytinos pastabos, pateiktos dėl kartu teikiamo Teismų įstatymo Nr. I-480 14, 28, 34, 36, 41, 45, 55¹, 56, 63, 65, 70, 80, 101, 107, 114, 120 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 114¹straipsniu įstatymo projekto (reg. Nr.
Nr. XIIP-3012), susijusios su sąvokų derinimu. Teisės departamento pastaba projektui XIIP-3012: „<...> Antra, jei aptariamo įstatymo pakeitimo nebūtų atsisakyta, būtina aptariamas nuostatas suderinti su kartu teikiamo Civilinio proceso kodekso 34, 62, 111, 130, 134, 154, 2201, 2202, 258, 268, 269, 325 ir 590 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-3016) nuostatomis. Nurodytame įstatymo projekte vartojama sąvoka
„byloje dalyvaujantis asmuo“, o aptariamoje nuostatoje – „proceso šalis“. Pastebėtina, jog paminėtų sąvokų turinys nėra identiškas, todėl būtina
sąvokas vienodinti, kad visuose teisės aktuose būtų vartojamos vienodos sąvokos, o nuostatų turinys būtų aiškus ir nedviprasmiškais.<...>“
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-05)2
straipsniu siūlomoje keisti CPK 62 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog tam tikras funkcijas gali atlikti teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina, kokiais atvejais teismo pirmininko funkcijas gali vykdyti jo pavaduotojas – visais ar tik tais, kai pirmininkas pats negali vykdyti tam tikrų funkcijų. Nesvarstyta
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-05)3
straipsniu siūlomoje keisti CPK 111 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog „Procesiniai dokumentai pateikiami raštu teismui, kuriam teisminga byla. Jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, procesiniai dokumentai pateikiami teismo rūmams, į kuriuos paskirtas teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, išskyrus procesinius dokumentus, kuriais inicijuojamas procesas. Iš teismo rūmų sudarytam teismui procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas procesas, pateikiami bet kuriuose to teismo rūmuose.” Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog priėmus teikiamą pakeitimą taptų neaišku, kaip derėtų vertinti CPK 29, 30 ir 31 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles.
Pažymėtina, jog nors formaliai vertinant visi teismo rūmai sudarys vieną teismą, tačiau teismo rūmai bus išsidėstę gana dideliu atstumu vieni nuo kitų, todėl siūlomas pasirinkimas dėl proceso inicijavimo vietos kelia rimtų abejonių. Pažymėtina, jog teismingumo taisyklės nustatytos remiantis tam tikras principais, pavyzdžiui, ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą (forum domicile) ar nekilnojamojo daikto buvimo vietą (forum rei sitae). Šių principų taikymas yra pagrįstas kitais civilinio proceso principais, pavyzdžiui, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Nustačius naują tvarką, paminėtų principų esmė bus iškreipta ar paneigta. Pavyzdžiui, bylos dėl nekilnojamo daikto galės būti nagrinėjamos teismo rūmuose, kurie neturi jokių sąsajų su daikto buvimo vieta. O atsakovai, kurie dėl pareikštų ieškinių galėjo gintis pagal savo gyvenamąją vietą, turės vykti itin didelius atstumus į teismo rūmus, kurie visiškai nesusiję su jų gyvenamąja vieta. Svarstytina, ar toks pakeitimas yra pagrįstas civilinio proceso principais, ar juos atitinka. Siūlomas pakeitimas vertintinas ir atsižvelgiant į kartu teikiamus CPK 154 straipsnio pakeitimus, kuriais nustatoma galimybė bylas nagrinėti kitose – ne teismo patalpose, kurios labiau susijusios su nagrinėjama byla. Svarstytina, ar nenutiks taip, jog, priėmus abu siūlomus pakeitimus, bylos bus inicijuojamos vienoje vietose, o nagrinėjamos kitose. Be to, svarstytina, ar bylų teismingumo nuostatos neturėtų būti siejamos su teismų rūmų buvimo vieta. Nesvarstyta
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-05)8 (220²)
į projekto 8 straipsniu teikiamą CPK 220² straipsnio pakeitimą, manytina, jog derinant CPK nuostatas tarpusavyje, atitinkami turėtų būti keičiamas ir CPK 220¹ straipsnio turinys. Nesvarstyta 5.
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-05) (594),
į projektu siūlomus CPK pakeitimus dėl teismų, sudarytų iš teismo rūmų, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo neturėtų būti pakeisti ir kai kurie kiti galiojančio CPK straipsniai, pavyzdžiui, 594 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas, 646 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Nesvarstyta
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-05) (590), (591),
galiojančiame CPK yra vartojamas terminas „antstolio aptarnaujama teritorija“ (590, 591, 631 straipsniai), o kartu su projektu teikiamame Antstolių įstatymo Nr. IX-876 20 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIIP-3020) yra vartojamas terminas „antstolio veiklos teritorija“. Jeigu tai tapatūs terminai, juos reikėtų suvienodinti. Nesvarstyta
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
departamento nuomonėse išdėstytos abejonės dėl bylų teismingumo nustatymo yra tik iš dalies pagrįstos, nes siūlomų pakeitimų esmė yra tai, jog asmuo, pageidaujantis inicijuoti civilinį ar baudžiamąjį procesą, galėtų kreiptis į arčiausiai jo esančius apylinkės teismo rūmus.
Duomenys apie visus tokius dokumentus iš visų konkretaus apylinkės teismo rūmų būtų perduoti į apylinkės teismo centrinės buveinės raštinę, kur, naudojantis elektroninėmis bylų skirstymo priemonėmis, būtų parinkti teismo rūmai, kuriems teisminga konkreti byla ar kuriuose ji turėtų būti nagrinėjama dėl kitų objektyvių priežasčių. Nesvarstyta
antstolių rūmai (2015-05-28)
Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Manome, kad išieškotojui turėtų būti sudarytos galimybės vykdomąjį raštą gauti apylinkės teismą sudarančiuose teismo rūmuose, kuriuose buvo nagrinėjama byla. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio nuostatas, nustatant, kad vykdomasis raštas išduodamas pirmosios instancijos teisme, o jei teismas sudarytas iš teismo rūmų –teismo rūmuose, kuriuose buvo nagrinėjama byla. Nesvarstyta
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
į tai, kad tiek CPK 62 straipsnio 1 dalyje, tiek ABTĮ 46 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė sudaryti teisėjų kolegiją apylinkės teisme, įstatymo taikymo metu gali kilti neaiškumų dėl teismų įstatymo 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, numatančių sąvoką „teismo rūmai, kuriems priskirtas bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai“.
Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegijos bylas nagrinėja kolegialiai bei į būtinybę užtikrinti bylų nagrinėjimo operatyvumą ir efektyvumą ši nuostata neturėtų būti aiškinama plečiamai, kaip leidžiantį sudaryti teisėjų kolegiją iš teisėjų, kurie paskirti į vieno apylinkės teismo skirtingus teismo rūmus. Šiuo atveju bylų skyrimo teisėjams, kurie paskirti į skirtingus teismo rūmus procesas būtų įgyvendinamas tais atvejais, kuomet teisėjai bylą nagrinėtų vienasmeniškai. Todėl tiek CPK 62 straipsnio 1 dalį, tiek ABTĮ 46 straipsnio 1 dalį siūlytina papildyti sakiniu „Jei apylinkės teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius teismo rūmus.“
taryba (2015-06-03)
Taip pat manytina, kad siekiant teisinio aiškumo ir įvertinant CPK pakeitimus, susijusius su teismų, sudarytų iš teismo rūmų, veiklos reguliavimu, svarstytinas poreikis papildyti GPK 646 straipsnio 1 dalį ir numatyti, kad dėl vykdomojo rašto išdavimo asmuo turėtų kreiptis į pirmosios instancijos teismą arba, jeigu teismas sudarytas iš teismo rūmų į teismo rūmus, kuriuose buvo išnagrinėta byla.
Atsižvelgiant į tai, kad priėmus tokius pakeitimus, būtų nustatyta aiškesnė kreipimosi į teismą tvarka asmenims bei sudarytos sąlygos efektyvesnei teismų ir teismų rūmų veiklai, siūlytina CPK 646 straipsnio 1 dalį papildyti tokia nuostata: „Jeigu teismas, šio Kodekso numatytais atvejais išduodantis vykdomąjį raštą, sudarytas iš teismo rūmų, pareiškimas dėl vykdomojo rašto išdavimo paduodamas teismo rūmams kuriuose byla buvo išnagrinėta arba buvo priimtas sprendimas.“
taryba (2015-06-03)14 Dėl teisės aktų, susijusių su teismų reorganizavimu, įsigaliojimo termino Teisėjų tarybos nuomone, būtina įvertinti tai, kad teismų reorganizavimas apimtų visos valstybės apylinkių bei apygardų administracinius teismus, ir būtina užtikrinti visų šių teismą sklandžią nenutrūkstamą veiklą. Tuo tarpu projektų rengėjai teisės aktų projektų įsigaliojimo datą numato 2016 m. sausio 1 d. Projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad „teismų reorganizavimo procedūras reglamentuoja teikiami Lietuvos Respublikos teismų reorganizavimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl teismų reorganizavimo“ projektas. Pagal šiuos projektus teismai 2016 m. sausio 1 d. būtų sustambinami juos reorganizuojant prijungimo būdu - juose nurodyti teismai būtų prijungiami prie kito teismo, kuriam pereitų visos reorganizuojamų juridinių asmenų teisės ir pareigos“. Tokio termino įtvirtinimas suteiktų pernelyg trumpą laikotarpį pasirengti teismų reorganizavimui dėl žemiau nurodytų priežasčių: 1.
Atsižvelgiant į teisėkūros procedūros ir įstatymuose numatytus reorganizavimo procedūros terminus, yra pagrįsta abejonė, kad priėmus siūlomus teisės aktų projektus likęs terminas iki 2016 m. sausio 1 d. bus pernelyg trumpas tinkamai pasirengti teismų reorganizavimui. 2. Būtina įvertinti 2013 m. sausio 1 d. įvykusį Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apylinkių teismų sujungimą ir tam reikalingų su teismų reorganizavimu susijusių procedūrų trukmę. Pirminiame etape nuo reikiamų įstatymų ir kitų teisės aktų priėmimo iki jų įsigaliojimo buvo numatytas pernelyg trumpas (trumpesnis nei vieneri metai) terminas visoms su teismų reorganizavimu susijusioms procedūroms ir kitiems pasirengimo veiksmams atlikti. Nors Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gruodžio 6 d. nutarime Nr. XI-1784 „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“ buvo numatyta, kad po reorganizavimo pasibaigusių teismų teisės ir pareigos po reorganizavimo veikiantiems teismams pereina nuo
pakeistas ir nustatytas ilgesnis laikotarpis visoms su teismų reorganizavimu susijusioms procedūroms ir kitiems pasirengimo veiksmams atlikti. Taigi laikotarpis nuo pirminių teisės aktų priėmimo iki teismų reorganizavimo, siekiant sklandaus teismų sujungimo proceso, buvo ilgesnis nei vieneri metai. 3. Tinkamas ir sklandus teismų reorganizavimo įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su tam būtinų priemonių įgyvendinimu bei reikalingo finansavimo skyrimu. Projektų rengėjai aiškinamajame rašte nurodo lėšas, kurios bus būtinos teismų reorganizavimui įgyvendinti (Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau - LITEKO) keitimui, modernizavimui; kompiuterinei technikai; teismų iškaboms; su teisėjų mobilumą užtikrinančią nuostatų įgyvendinimu susijusioms teisėjų socialinėms garantijoms). Pažymėtina, kad 2015 m* nėra numatyta lėšų Šių priemonių įgyvendinimui.
Nesant skirto tinkamo finansavimo, nėra galimybių netgi pradėti priemonių, būtinų teismų reorganizavimui, įgyvendinimą. Be to, su LITEKO keitimu, modernizavimu susijusiems darbams tinkamai atlikti būtinas ilgesnis nei pusės metų terminas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Teisėjų tarybos nuomone, būtina su teismų reorganizavimu susijusių nuostatų įsigaliojimą numatyti bent nuo 2017 m. sausio 1 d. Nesvarstyta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. Sprendimas: Iki Seimas priims Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl teismų reorganizavimo“ projektą Nr. XIIP-3010 ir bus atlikti nutarimo projekte minimų teismų reorganizavimo veiksmai, daryti nutarimo projekto lydimųjų įstatymų projektų Nr. XIIP-3011 - XIIP-3020 svarstymo komitete pertrauką. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras
nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas
34, 62, 111, 130, 134, 154, 220¹,
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko
pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, J. Janušauskienė, M. Civilkienė, R. Karpavičiūtė, D. Latvelienė, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos: M. Banytė, A. Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis, Teisingumo ministerijos Administracinės justicijos skyriaus vedėjas Germanas Politika, Teisės sistemos vystymo skyriaus vedėja Reda Gabrilavičiūtė, Teisėjų tarybos pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vedėja Lina Griškevič. 2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Šiuo metu galiojanti CPK 34 straipsnio 2 dalis leidžia tam tikrais atvejais perduoti bylą nagrinėti iš vieno teismo į kitą teismą. Įvykdžius teismų reformą, ši norma negalės būti taikoma bylų perdavimui iš vienų teismo rūmų į kitus to paties teismo rūmus, kurie šiuo metu veikia kaip atskiri teismai.
Vadinasi, neleidžiant CPK 34 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais bylą perduoti to paties teismo kitų rūmų teisėjams, susidarytų situacija, kad, pvz., bylą paskyrus atitinkamų rūmų teisėjams, nežinant tikslios atsakovo gyvenamosios vietos, byla negalėtų būti perduota nagrinėti to paties teismo kitų rūmų teisėjams pagal paaiškėjusią atsakovo gyvenamąją vietą, kaip būtų daroma pagal šiuo metu galiojančias taisykles. Dėl to gali nukentėti byloje dalyvaujančių asmenų interesai, nes jiems gali tekti vykti į tuos rūmus, kurie, jei nebūtų teismų reformos, bylos nenagrinėtų, nes bylą, vadovaujantis CPK 34 straipsnio
teismui. Be to, būtų sunkiau įgyvendinti reformos tikslus, nes nebūtų galimybės perduoti bylos to paties teismo kitų rūmų teisėjams, nors tais pačiais pagrindais ją būtų galima perduoti apskritai kitam teismui. Vadinasi, bylų judėjimas sustambinto apylinkės teismo viduje (tarp atskirų rūmų) būtų net sunkesnis negu tarp sustambintų apylinkės teismų. Toks sprendimas nebūtų nuoseklus, atsižvelgiant į teismų reformos tikslus. Šiuo aspektu kartu svarstomų Teismų įstatymo 34 straipsnio 7 dalies ir 36 straipsnio 11 dalies pakeitimų nepakanka. Pirma, siūlomas Teismų įstatymo 36 straipsnio 11 dalies pakeitimas reguliuoja bylos paskyrimą teisėjui, t.y. tą etapą kai byla net dar neiškelta. Tačiau bylą pagal minėtą Teismų įstatymo 36 straipsnio 11 dalį paskyrus teisėjui ir jam civilinę bylą iškėlus, gali paaiškėti CPK 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Teismų įstatymo 36 straipsnio 11 dalis šiems atvejams nebegalės būti taikoma, nes teisėjui byla jau bus paskirta, Teismų įstatymo 36 straipsnio 11 dalies veikimo sfera bus pasibaigusi ir bylos perskirti (iš teisėjo paimti bylą) niekas iš principo negalės.
Vadinasi, pats teisėjas, iškėlęs civilinę bylą, bet vėliau pastebėjęs, kad yra CPK 34 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai, taikyti Teismų įstatymo 36 straipsnio 11 dalies negalės. Teikiamo Teismų įstatymo 34 straipsnio 7 dalies projekto taip pat nepakanka, nes ši dalis nereguliuoja bylos perdavimo nagrinėti to paties teismo kitų rūmų teisėjams, o tik teismo posėdžio vietą (patalpas). Vadinasi, tikslinga papildyti projektus, numatant galimybę perduoti bylą to paties teismo kitų rūmų teisėjams. Atsižvelgiant į tai, kad bylas tarp rūmų iš principo paskirstys teismo pirmininkas, manome, kad dėl bylos perdavimo to paties teismo kitų rūmų teisėjams taip pat turėtų spręsti teismo pirmininkas, bet tik teisėjo (teisėjų kolegijos), kuriai byla paskirta prašymu. Teisėjo nepriklausomumas reikalauja, kad iš teisėjo be jo sutikimo byla nebūtų paimta ir perskirta kitiems teisėjams. Projekto 7 dalį taip pat tikslinga papildyti nuostata „Teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas taip pat perduoda bylą nagrinėti kitiems teismo rūmams, kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad atitinkamuose teismo rūmuose nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti“. Ši nuostata būtų taikoma tiek, kai nusišalintų (būtų nušalinti) visi atitinkamų rūmų teisėjai (todėl nesiūlome tikslinti CPK 34 str. 2 d. 3 p., jame nurodant teismo rūmus), tiek kai atitinkamų rūmų teisėjai negalės nagrinėti bylos dėl kitų priežasčių (pvz., kai jų sprendimai panaikinti apeliacine tvarka). Siūlome pakeitimo įstatymo 1 straipsnį išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1.
Teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 56 ir 8 dalyje numatytus atvejus. 2. Teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti to paties teismo kitų rūmų teisėjams arba kitam teismui:
1) jeigu pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta to paties teismo kitų rūmų teisėjų arba kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus;
2) jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui, o jei teismas sudarytas iš teismo rūmų – jo gyvenamosios vietos teismo rūmų teisėjams;
3) jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą;
4) jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles;
5) sustabdžius bylą dėl to, kad atsakovui iškelta bankroto byla. Šiuo atveju ji perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais klausimą dėl bylos perdavimo to paties teismo kitų rūmų teisėjams išsprendžia šio teismo pirmininkas bylai paskirto teisėjo arba teisėjų kolegijos prašymu. 34. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu atveju klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
45Dėl teismo nutarties,
kuria byla perduodama nagrinėti kitam teismui arba to paties teismo kitų rūmų teisėjams, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytus atvejus, gali būti paduodamas atskirasis skundas. Byla perduodama nagrinėti iš vieno teismo į kitą arba to paties teismo kitų rūmų teisėjams, kai įsiteisėja dėl to priimta teismo nutartis. 56. Kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui šio straipsnio 34 dalyje nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytą atvejį. 7.
byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis dirba, arba kai iš teismo rūmų sudarytame teisme, kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), tokio teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas perduoda šią bylą nagrinėti to teismo kitiems teismo rūmams, kuriems šie asmenys nėra priskirti. Teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas taip pat perduoda bylą nagrinėti kitiems teismo rūmams, kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad atitinkamuose teismo rūmuose nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti. 8. Kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas ir byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis dirba, arba kai iš teismo rūmų sudarytame teisme, kuriam teisminga byla, teismo pirmininku ar teismo pirmininko pavaduotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), byla perduodama nagrinėti kitam teismui šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Diskutuojant klausymų metu buvo apsispręsta dėl 34 straipsnio 2 dalies pildymo. CPK 34 straipsnio papildymas nauja 3 dalimi nėra tikslingas, kadangi šiuo metu CPK 2 dalyje numatyta, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, t. y. sprendimą dėl bylos perdavimo priima pats bylą nagrinėjantis teismas (išskyrus CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atvejį, kai sprendimą priima atitinkamo teismo pirmininkas).
Atsižvelgiant į tai, tikslinga išlaikyti teisinio reguliavimo nuoseklumą ir, kai byla perduodama to paties teismo kitiems teismo rūmams, teismo pirmininko sprendimą numatyti tik tais atvejais, kai teismo rūmuose, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. CPK 34 straipsnio papildymas specialia nuostata, kad „Teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas taip pat perduoda bylą nagrinėti kitiems teismo rūmams, kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad atitinkamuose teismo rūmuose nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti“ nėra tikslingas. Pasiūlymo teikėjų nurodytas atvejis, kai teisėjų sprendimai panaikinti apeliacine tvarka, yra numatytas CPK 71 straipsnyje ir būtų išsprendžiamas vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Be to, byla turėtų būti perduodama ne to paties teismo kitų rūmų teisėjams, bet kitiems teismo rūmams, kadangi bylos priskyrimą konkrečiam teisėjui reglamentuotų bylų paskirstymo taisyklės, o analogiškas formuluotes siūloma įtvirtinti, pavyzdžiui, CPK 34 straipsnio 6 dalyje, Teismų įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje (įstatymo projektas Nr. XIIP-3012). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, CPK 34 straipsnį siūlytina išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Teismo priimtos savo žinion bylos
perdavimas kitam teismui 1. Teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5-7 dalyje dalyse numatytus atvejus. 2.
perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams:
1) jeigu pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme arba kituose teismo rūmuose konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus;
2) jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui arba jo gyvenamosios vietos teismo rūmams;
3) jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba, jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo rūmuose, arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą;
4) jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles;
5) sustabdžius bylą dėl to, kad atsakovui iškelta bankroto byla. Šiuo atveju ji perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. 3. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu atveju klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui arba kitiems teismo rūmams išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, arba, jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – šio teismo pirmininkas. Klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. 4. Dėl teismo nutarties, kuria byla perduodama nagrinėti kitam teismui arba to teismo kitiems teismo rūmams, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytus atvejus, gali būti paduodamas atskirasis skundas. Byla perduodama nagrinėti iš vieno teismo į kitą arba iš vienų to teismo rūmų į kitus teismo rūmus, kai įsiteisėja dėl to priimta teismo nutartis. 5.
byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. 6. Kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis dirba, arba kai iš teismo rūmų sudarytame teisme, kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), tokio teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas perduoda šią bylą nagrinėti to teismo kitiems teismo rūmams, kuriems šie asmenys nėra priskirti. 7.
byloje asmuo yra teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas ir byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis dirba, arba kai iš teismo rūmų sudarytame teisme, kuriam teisminga byla, teismo pirmininku ar teismo pirmininko pavaduotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), byla perduodama nagrinėti kitam teismui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-05)1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 straipsnį papildyti 6 ir 7 dalimis. Dėl šių nuostatų išsakytinos pastabos, pateiktos dėl kartu teikiamo Teismų įstatymo Nr. I-480 14, 28, 34, 36, 41, 45, 55¹, 56, 63, 65, 70, 80, 101, 107, 114, 120 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 114¹straipsniu įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-3012), susijusios su sąvokų derinimu. Teisės departamento pastaba projektui XIIP-3012: „<...> Antra, jei aptariamo įstatymo pakeitimo nebūtų atsisakyta, būtina aptariamas nuostatas suderinti su kartu teikiamo Civilinio proceso kodekso 34, 62, 111, 130, 134, 154, 2201, 2202, 258, 268, 269, 325 ir 590 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-3016) nuostatomis. Nurodytame įstatymo projekte vartojama sąvoka
„byloje dalyvaujantis asmuo“, o aptariamoje nuostatoje – „proceso šalis“.
Pastebėtina, jog paminėtų sąvokų turinys nėra identiškas, todėl būtina sąvokas vienodinti, kad visuose teisės aktuose būtų vartojamos vienodos sąvokos, o nuostatų turinys būtų aiškus ir nedviprasmiškais.<...>“ Nepritarti Pažymėtina, kad Teismų įstatymas yra taikomas visiems teismų procesams (civiliniam, baudžiamajam, administraciniam), o atskiruose procesiniuose įstatymuose principinės Teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatos yra detalizuojamos, atsižvelgiant į konkretaus proceso specifiką. Atsižvelgiant į tai, Teismų įstatymo nuostatos negali būti visiškai suderintos su Civilinio proceso kodekso nuostatomis, pažymėtina, kad įstatymo projektu Nr. XIIP-3012 siūlomi Teismų įstatymo 34 straipsnio pakeitimai yra derinami su galiojančiomis Teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, o įstatymo projektu Nr. XIIP-3016 siūlomi Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio pakeitimai yra derinami su atitinkamomis galiojančiomis Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje, taip pat siūlomuose šio straipsnio pakeitimuose vartojama sąvoka „proceso šalis“ yra siauresnė nei sąvoka
„byloje dalyvaujantis asmuo“, vartojama Civilinio proceso kodekse, todėl,
atsižvelgiant į civilinio proceso specifiką, yra pagrįsta principines Teismų įstatymo nuostatas civiliniame procese taikyti plačiau, t. y. visų byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-05)21
straipsniu siūlomoje keisti CPK 62 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog tam tikras funkcijas gali atlikti teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytina, kokiais atvejais teismo pirmininko funkcijas gali vykdyti jo pavaduotojas – visais ar tik tais, kai pirmininkas pats negali vykdyti tam tikrų funkcijų.
Nepritarti Įstatymu priskirtų funkcijų paskirstymas tarp teismo pirmininko ir pavaduotojo nėra Civilinio proceso kodekso reguliavimo dalykas, tai yra teismo vidaus administravimo klausimai, kurie spręstini vadovaujantis teismo vidaus administravimą reglamentuojančiais teisės aktais. 4. Teisėjų taryba (2015-06-03)21 Atsižvelgiant į tai, kad tiek CPK 62 straipsnio 1 dalyje, tiek ABTĮ 46 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė sudaryti teisėjų kolegiją apylinkės teisme, įstatymo taikymo metu gali kilti neaiškumų dėl teismų įstatymo 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, numatančių sąvoką „teismo rūmai, kuriems priskirtas bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai“. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegijos bylas nagrinėja kolegialiai bei į būtinybę užtikrinti bylų nagrinėjimo operatyvumą ir efektyvumą ši nuostata neturėtų būti aiškinama plečiamai, kaip leidžiantį sudaryti teisėjų kolegiją iš teisėjų, kurie paskirti į vieno apylinkės teismo skirtingus teismo rūmus. Šiuo atveju bylų skyrimo teisėjams, kurie paskirti į skirtingus teismo rūmus procesas būtų įgyvendinamas tais atvejais, kuomet teisėjai bylą nagrinėtų vienasmeniškai. Todėl tiek CPK 62 straipsnio 1 dalį, tiek ABTĮ 46 straipsnio 1 dalį siūlytina papildyti sakiniu „Jei apylinkės teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius teismo rūmus.“
vedėja Dalia Komparskienė (62¹) 2016 m. kovo 1 d. įsigaliojo CPK papildymas 62¹ straipsniu, sudarantis sąlygas paskirti nagrinėti bylą kito teismo teisėją. Kadangi svarstomu projektu sudaroma galimybė skirtingus krūvius išlyginti paskirstant bylas tarp to paties teismo padalinių, svarstytina ar 62¹ straipsnyje nustatytas reguliavimas išlieka aktualus. „62¹ straipsnis.
„62¹ straipsnis. Kito teismo teisėjo paskyrimas nagrinėti
bylą
apylinkės teismuose, esančiuose to apygardos teismo veiklos teritorijoje, apygardos teismo pirmininko nutartimi atsitiktine tvarka atrinktos bylos gali būti priskirtos nagrinėti kito apylinkės teismo, esančio to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, teisėjams. 2. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą apygardų teismuose, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartimi atsitiktine tvarka atrinktos bylos, nagrinėtinos pirmosios instancijos ir (arba) apeliacinės instancijos tvarka, gali būti priskirtos nagrinėti kito apygardos teismo teisėjams. 3. Nagrinėti kito teismo teisėjams gali būti priskiriamos bylos, kurios dar nėra paskirtos konkrečiam teisėjui (teisėjų kolegijai). 4. Bylos, kuri priskiriama nagrinėti kito teismo teisėjams, teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu. 5. Nagrinėti kito teismo teisėjams priskirtos bylos paskirstomos ir teisėjų kolegijos, kai bylą nagrinėja ne vienas teisėjas, sudaromos Teismų įstatymo nustatyta tvarka iš teismo, kurio teisėjams jos priskirtos, teisėjų. Teisėją skiria, reikiamais atvejais teisėjų kolegiją sudaro ir jos pirmininką bei pranešėją skiria, įstatymų numatytais atvejais pakeičia teismo, kuriame dirba teisėjas (teisėjai), pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Kitus su nagrinėti kito teismo teisėjams priskirtomis bylomis susijusius procesinius klausimus, kuriuos spręsti įstatymuose priskirta teismo pirmininkui, Civilinių bylų skyriaus pirmininkui arba jų paskirtam teisėjui, sprendžia atitinkamai teismo, kuriam byla teisminga, pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. 6.
nagrinėti kito teismo teisėjams priskiriamos bylos, kurios šio kodekso nustatytais atvejais gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, taip pat bylos, kurias nagrinėja vienas teisėjas.“ Atsižvelgti Klausymų metu prieita nuomonės, kad Civilinio proceso kodekso 62¹straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas išlieka aktualus kaip papildoma teismų darbo krūvio sureguliavimo priemonė. Be to, šio straipsnio 2 dalies nuostatos yra skirtos apygardų teismų darbo krūvio perskirstymui, o teismų reformos metu apygardų teismai nėra reorganizuojami, taigi, apygardų teismų atveju nėra numatomos papildomos teismų darbo krūvio perskirstymo priemonės, todėl galiojantis teisinis reguliavimas išlieka aktualus. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-05)32
straipsniu siūlomoje keisti CPK 111 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog „Procesiniai dokumentai pateikiami raštu teismui, kuriam teisminga byla. Jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, procesiniai dokumentai pateikiami teismo rūmams, į kuriuos paskirtas teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, išskyrus procesinius dokumentus, kuriais inicijuojamas procesas. Iš teismo rūmų sudarytam teismui procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas procesas, pateikiami bet kuriuose to teismo rūmuose.” Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog priėmus teikiamą pakeitimą taptų neaišku, kaip derėtų vertinti CPK 29, 30 ir
formaliai vertinant visi teismo rūmai sudarys vieną teismą, tačiau teismo rūmai bus išsidėstę gana dideliu atstumu vieni nuo kitų, todėl siūlomas pasirinkimas dėl proceso inicijavimo vietos kelia rimtų abejonių. Pažymėtina, jog teismingumo taisyklės nustatytos remiantis tam tikras principais, pavyzdžiui, ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą (forum domicile) ar nekilnojamojo daikto buvimo vietą (forum rei sitae).
Šių principų taikymas yra pagrįstas kitais civilinio proceso principais, pavyzdžiui, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Nustačius naują tvarką, paminėtų principų esmė bus iškreipta ar paneigta. Pavyzdžiui, bylos dėl nekilnojamo daikto galės būti nagrinėjamos teismo rūmuose, kurie neturi jokių sąsajų su daikto buvimo vieta. O atsakovai, kurie dėl pareikštų ieškinių galėjo gintis pagal savo gyvenamąją vietą, turės vykti itin didelius atstumus į teismo rūmus, kurie visiškai nesusiję su jų gyvenamąja vieta. Svarstytina, ar toks pakeitimas yra pagrįstas civilinio proceso principais, ar juos atitinka. Siūlomas pakeitimas vertintinas ir atsižvelgiant į kartu teikiamus CPK 154 straipsnio pakeitimus, kuriais nustatoma galimybė bylas nagrinėti kitose – ne teismo patalpose, kurios labiau susijusios su nagrinėjama byla. Svarstytina, ar nenutiks taip, jog, priėmus abu siūlomus pakeitimus, bylos bus inicijuojamos vienoje vietose, o nagrinėjamos kitose. Be to, svarstytina, ar bylų teismingumo nuostatos neturėtų būti siejamos su teismų rūmų buvimo vieta. Nepritarti Siūlomos Civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 1 dalies nuostatos skirtos reguliuoti tik procesinių dokumentų pateikimą, o ne bylų teismingumą, todėl yra nepagrįsta teigti, kad minėtomis nuostatomis būtų iškreipiamos teismingumo taisyklės ir kartu iškreipiama civilinio proceso principų esmė. Siūlomu Civilinio proceso kodekso
į teismą realizavimą – kad proceso dalyviai procesinius dokumentus, kuriais inicijuojamas procesas, iš teismo rūmų sudarytam teismui galėtų pateikti bet kuriame atitinkamo apylinkės teismo padalinyje.
Pažymėtina, kad tais atvejais, kai iš teismo rūmų sudarytam teismui procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas procesas, būtų pateikiami bet kuriuose to teismo rūmuose, vėliau procesiniai dokumentai būtų perduodami konkretiems teismo rūmams, į kuriuos paskirtas teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą. Pažymėtina, kad teisės aktų projektais nesiūloma keisti bylų teismingumo taisyklių, o įstatymo projektu Nr. XIIP-3012 keičiamo Teismų įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje siūloma aiškiai įtvirtinti, kad, jei teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės taip pat turi užtikrinti, kad bylos būtų skiriamos teismo rūmų, kurie nustatomi mutatis mutandis taikant įstatymuose įtvirtintas teritorinio teismingumo taisykles, teisėjams. 7. Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija (2015-09-22)32 Manome, kad Seimo Teisės departamento nuomonėse išdėstytos abejonės dėl bylų teismingumo nustatymo yra tik iš dalies pagrįstos, nes siūlomų pakeitimų esmė yra tai, jog asmuo, pageidaujantis inicijuoti civilinį ar baudžiamąjį procesą, galėtų kreiptis į arčiausiai jo esančius apylinkės teismo rūmus. Duomenys apie visus tokius dokumentus iš visų konkretaus apylinkės teismo rūmų būtų perduoti į apylinkės teismo centrinės buveinės raštinę, kur, naudojantis elektroninėmis bylų skirstymo priemonėmis, būtų parinkti teismo rūmai, kuriems teisminga konkreti byla ar kuriuose ji turėtų būti nagrinėjama dėl kitų objektyvių priežasčių. Pritarti 8.
vedėja Dalia Komparskienė6 2016 m. kovo 1 d. įsigaliojo CPK 154 straipsnio papildymas 4 dalimi, pagal kurią bylą paskyrus nagrinėti kito teismo teisėjui, teismo posėdžiai gali vykti to teismo patalpose. Kadangi svarstomu projektu keičiamos 154 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, svarstytina ar galiojantis 154 straipsnio 4 dalyje nustatytas reguliavimas išlieka aktualus. „4. Kai įstatymų nustatytais atvejais konkrečiam apylinkės ar apygardos teismui teisminga byla yra priskiriama nagrinėti atitinkamai kito apylinkės arba apygardos teismo teisėjams, teismo posėdžiai, kuriuose nagrinėjamos šios bylos, gali vykti teismo, kuriame dirba bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai), patalpose. Žodinis šių bylų nagrinėjimas vyksta teismo, kuriam byla teisminga, patalpose, išskyrus atvejus, kai nė viena iš proceso šalių neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama teismo, kuriame dirba bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai), patalpose, arba kai byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitose patalpose, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą arba proceso dalyvių ar daugumos proceso dalyvių gyvenamąją vietą ar buveinę, arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su nagrinėjama byla, buvimo vietą.“ Tuo atveju, jei galiojantis reguliavimas tebeaktualus, projekto 6 straipsniu keičiamą 154 straipsnį reikia papildyti galiojančia 4 dalimi. Atsižvelgti Nusprendus, kad išlieka aktualios Civilinio proceso kodekso 62¹straipsnio nuostatos, taip pat liktų reikalingas ir 154 straipsnio 4 dalyje nustatytas reguliavimas, kaip įtvirtinantis specialias nuostatas. Pastebėtina, kad Civilinio proceso kodekso 154 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad teismo posėdžiai vyksta teismo, nagrinėjančio bylą, patalpose, o 4 dalyje įtvirtinta speciali taisyklė, kad žodinis bylų nagrinėjimas vyksta teismo, kuriam byla teisminga, patalpose.
Siekiant nuoseklumo, siūlytina suvienodinti projekte dėstomos Civilinio proceso kodekso 154 straipsnio 3 dalies formuluotę su galiojančios 4 dalies formuluote: 3 dalyje įtraukti nuostatą, kad žodinis bylos nagrinėjimas gali vykti kitoje vietoje ir tais atvejais, kai nė viena iš proceso šalių tam neprieštarauja; 3 dalyje išbraukti nuostatą
„arba pagal ginčijamo sprendimo priėmimo ir (arba) įvykio (veiksmo), su
kuriuo tiesiogiai susijęs ginčijamas sprendimas, vietą“, kadangi ši nuostata labiau orientuota į administracinį, o ne į civilinį procesą. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-05)8
į projekto 8 straipsniu teikiamą CPK 220² straipsnio pakeitimą, manytina, jog derinant CPK nuostatas tarpusavyje, atitinkami turėtų būti keičiamas ir CPK 220¹ straipsnio turinys. Nepritari Pastabos turinys nėra aiškus, kadangi įstatymo projekto Nr. XIIP-3016 7 straipsniu jau yra siūloma keisti Civilinio proceso kodekso 220¹straipsnį. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-05)141518
į projektu siūlomus CPK pakeitimus dėl teismų, sudarytų iš teismo rūmų, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo neturėtų būti pakeisti ir kai kurie kiti galiojančio CPK straipsniai, pavyzdžiui, 594 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas, 646 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pritarti iš dalies Pakeisti 594 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurioų veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami šio Kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai.“ Analogiškus papildymus kaip Civilinio proceso kodekso 594 straipsnio 1 dalyje taip pat siūlome įtvirtinti 591 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 637 straipsnio 1 dalyje, kadangi šiose nuostatose, kaip ir CPK 594 straipsnio 1 dalyje, reguliuojama apylinkės teismo teisėjo atliekama antstolio procesinės veikos kontrolė, tam tikrų antstolio veiksmų patvirtinimas teisėjo rezoliucija. Šiuos veiksmus tikslinga tiesiogiai susieti su teismo rūmais, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kitus CPK straipsnius, reglamentuojančius vykdymo procesą ar antstolio veiksmų apskundimą (pavyzdžiui, CPK 510, 595, 596 straipsniai ir kt.), keisti netikslinga, kadangi šiais atvejais, pritaikius Teismų įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje siūlomą bylų paskirstymo taisyklę (siūloma įtvirtinti, kad, jei teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės taip pat turi užtikrinti, kad bylos būtų skiriamos teismo rūmų, kurie nustatomi mutatis mutandis taikant įstatymuose įtvirtintas teritorinio teismingumo taisykles, teisėjams), konkretūs skundai, kiti procesiniai dokumentai būtų paskirstomi teismo rūmams, laikantis teritorinio teismingumo taisyklių. 11.
taryba (2015-06-03)18 Taip pat manytina, kad siekiant teisinio aiškumo ir įvertinant CPK pakeitimus, susijusius su teismų, sudarytų iš teismo rūmų, veiklos reguliavimu, svarstytinas poreikis papildyti GPK 646 straipsnio 1 dalį ir numatyti, kad dėl vykdomojo rašto išdavimo asmuo turėtų kreiptis į pirmosios instancijos teismą arba, jeigu teismas sudarytas iš teismo rūmų į teismo rūmus, kuriuose buvo išnagrinėta byla. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus tokius pakeitimus, būtų nustatyta aiškesnė kreipimosi į teismą tvarka asmenims bei sudarytos sąlygos efektyvesnei teismų ir teismų rūmų veiklai, siūlytina CPK 646 straipsnio 1 dalį papildyti tokia nuostata: „Jeigu teismas, šio Kodekso numatytais atvejais išduodantis vykdomąjį raštą, sudarytas iš teismo rūmų, pareiškimas dėl vykdomojo rašto išdavimo paduodamas teismo rūmams kuriuose byla buvo išnagrinėta arba buvo priimtas sprendimas.“
antstolių rūmai (2015-05-28)18 Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Manome, kad išieškotojui turėtų būti sudarytos galimybės vykdomąjį raštą gauti apylinkės teismą sudarančiuose teismo rūmuose, kuriuose buvo nagrinėjama byla. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio nuostatas, nustatant, kad vykdomasis raštas išduodamas pirmosios instancijos teisme, o jei teismas sudarytas iš teismo rūmų –teismo rūmuose, kuriuose buvo nagrinėjama byla. Pritarti Siūlytina patikslinti Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos pasiūlymą dėl šios dalies pakeitimo. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-05)131416
galiojančiame CPK yra vartojamas terminas „antstolio aptarnaujama teritorija“ (590, 591, 631 straipsniai), o kartu su projektu teikiamame Antstolių įstatymo Nr.
IX-876 20 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIIP-3020) yra vartojamas terminas „antstolio veiklos teritorija“. Jeigu tai tapatūs terminai, juos reikėtų suvienodinti. Pritarti Siūlytina vartoti terminą „antstolio veiklos teritorija“. 14. Teisėjų taryba (2015-06-03)19 Dėl teisės aktų, susijusių su teismų reorganizavimu, įsigaliojimo termino Teisėjų tarybos nuomone, būtina įvertinti tai, kad teismų reorganizavimas apimtų visos valstybės apylinkių bei apygardų administracinius teismus, ir būtina užtikrinti visų šių teismą sklandžią nenutrūkstamą veiklą. Tuo tarpu projektų rengėjai teisės aktų projektų įsigaliojimo datą numato 2016 m. sausio 1 d. Projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad „teismų reorganizavimo procedūras reglamentuoja teikiami Lietuvos Respublikos teismų reorganizavimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl teismų reorganizavimo“ projektas. Pagal šiuos projektus teismai 2016 m. sausio 1 d. būtų sustambinami juos reorganizuojant prijungimo būdu - juose nurodyti teismai būtų prijungiami prie kito teismo, kuriam pereitų visos reorganizuojamų juridinių asmenų teisės ir pareigos“. Tokio termino įtvirtinimas suteiktų pernelyg trumpą laikotarpį pasirengti teismų reorganizavimui dėl žemiau nurodytų priežasčių:
procedūros terminus, yra pagrįsta abejonė, kad priėmus siūlomus teisės aktų projektus likęs terminas iki 2016 m. sausio 1 d. bus pernelyg trumpas tinkamai pasirengti teismų reorganizavimui. 2. Būtina įvertinti 2013 m. sausio 1 d. įvykusį Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apylinkių teismų sujungimą ir tam reikalingų su teismų reorganizavimu susijusių procedūrų trukmę.
Pirminiame etape nuo reikiamų įstatymų ir kitų teisės aktų priėmimo iki jų įsigaliojimo buvo numatytas pernelyg trumpas (trumpesnis nei vieneri metai) terminas visoms su teismų reorganizavimu susijusioms procedūroms ir kitiems pasirengimo veiksmams atlikti. Nors Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gruodžio 6 d. nutarime Nr. XI-1784 „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“ buvo numatyta, kad po reorganizavimo pasibaigusių teismų teisės ir pareigos po reorganizavimo veikiantiems teismams pereina nuo
pakeistas ir nustatytas ilgesnis laikotarpis visoms su teismų reorganizavimu susijusioms procedūroms ir kitiems pasirengimo veiksmams atlikti. Taigi laikotarpis nuo pirminių teisės aktų priėmimo iki teismų reorganizavimo, siekiant sklandaus teismų sujungimo proceso, buvo ilgesnis nei vieneri metai. 3. Tinkamas ir sklandus teismų reorganizavimo įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su tam būtinų priemonių įgyvendinimu bei reikalingo finansavimo skyrimu. Projektų rengėjai aiškinamajame rašte nurodo lėšas, kurios bus būtinos teismų reorganizavimui įgyvendinti (Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau - LITEKO) keitimui, modernizavimui; kompiuterinei technikai; teismų iškaboms; su teisėjų mobilumą užtikrinančią nuostatų įgyvendinimu susijusioms teisėjų socialinėms garantijoms). Pažymėtina, kad 2015 m* nėra numatyta lėšų Šių priemonių įgyvendinimui. Nesant skirto tinkamo finansavimo, nėra galimybių netgi pradėti priemonių, būtinų teismų reorganizavimui, įgyvendinimą. Be to, su LITEKO keitimu, modernizavimu susijusiems darbams tinkamai atlikti būtinas ilgesnis nei pusės metų terminas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Teisėjų tarybos nuomone, būtina su teismų reorganizavimu susijusių nuostatų įsigaliojimą numatyti bent nuo 2017 m. sausio 1 d.
Pritarti iš dalies Siūlytina, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos nuomonę, su teismų reorganizavimu susijusių teisės aktų projektų nuostatų įsigaliojimą numatyti 2018 m. sausio 1 d. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
išvadoms
sutarimu už
nuomonė: negauta
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas