Projekto lyginamasis variantas (5) Projekto lyginamasis variantas
36, 41, 45, 55¹, 56, 63, 65, 70, 80, 101, 107, 114, 120 STRAIPSNIŲ, trečiojo skirsnio PAVADINIMO PAKEITIMO IR įstatymo papildymo 114¹STRAIPSNIU
straipsnio pakeitimas Papildyti 14 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Apylinkės teismas
(pavaduotojų) ir kitų teisėjų. Teismo pirmininko pavaduotojas gali būti skiriamas apylinkės teisme, kuriame yra ne mažiau kaip dešimt teisėjų. Apylinkės teisme, kuriame yra daugiau kaip dvidešimt teisėjų, gali būti skiriami du teismo pirmininko pavaduotojai, apylinkės teisme, kuriame yra daugiau kaip penkiasdešimt teisėjų, – trys teismo pirmininko pavaduotojai, apylinkės teisme, kuriame yra daugiau kaip aštuoniasdešimt teisėjų, – keturi teismo pirmininko pavaduotojai. 2. Apylinkės teismas gali būti sudarytas iš teritorinių padalinių – apylinkės teismo rūmų. Apylinkės teismo rūmų skaičių, veiklos teritorijas ir apylinkės teismo rūmus, kuriuose yra teismo buveinė, nustato įstatymas.“2 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Apygardos administracinis teismas
pavaduotojo (-ų) (pavaduotojų) ir kitų teisėjų. Teismo pirmininko pavaduotojas gali būti skiriamas teisme, kuriame yra ne mažiau kaip dešimt teisėjų. Apygardos administraciniame teisme, kuriame yra daugiau kaip dvidešimt teisėjų, gali būti skiriami du pirmininko pavaduotojai. 2. Apygardos administracinis teismas gali būti sudarytas iš teritorinių padalinių – apygardos administracinio teismo rūmų. Apygardos administracinio teismo rūmų skaičių, veiklos teritorijas ir apygardos administracinio teismo rūmus, kuriuose yra teismo buveinė, nustato įstatymas.“
34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teismuose pagrindiniai principai
laikydamiesi proceso šalių lygiateisiškumo, teisės į teisinę pagalbą, teisės į tinkamą, operatyvų, ekonomišką procesą, teisės būti išklausytam, rungimosi, nekaltumo prezumpcijos, teismo nešališkumo, teismo proceso viešumo, betarpiškumo ir draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principų. Kituose įstatymuose gali būti numatyta ir šiame Įstatyme nenurodytų principų. 2. Jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai. 3. Jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju, tokio teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti to teismo kitiems teismo rūmams, kuriems šie asmenys nėra priskirti. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai. 4.
proceso šalis yra teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas, o ta byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju, aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo giminaičiai. 5. 3. Teisėjas negali atlikti veiksmų, susijusių su išieškojimo nukreipimu į jo ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų turtą. Tokiu atveju apylinkės teismo pirmininkas šiuos veiksmus atlikti paveda kitam to paties teismo teisėjui. 6. 4. Teismuose gali būti nustatyta teisėjų specializacija tam tikrų kategorijų byloms nagrinėti. Teisėjų specializacijos nustatymo tvarkos aprašą ir pagrindus tvirtina Teisėjų taryba. 7. Teismo posėdžiai vyksta teismo, kurio teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, arba, jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kuriems yra priskirtas bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai, patalpose, išskyrus žodinio bylos nagrinėjimo atvejus, kai byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitose patalpose, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą arba proceso dalyvių ar daugumos proceso dalyvių gyvenamąją vietą ar buveinę arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su nagrinėjama byla, buvimo vietą, arba pagal ginčijamo sprendimo priėmimo ir (arba) įvykio (veiksmo), su kuriuo tiesiogiai susijęs ginčijamas sprendimas, vietą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės turi užtikrinti, kad bylos teisėjams būtų paskirstomos ir teisėjų kolegijos būtų sudaromos atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, darbo krūvio tolygumą, bylų sudėtingumą, teisėjų kolegijų sudėties rotaciją, tos pačios sudėties teisėjų kolegijos maksimalią veiklos trukmę, įstatymuose numatytus draudimus teisėjui nagrinėti konkrečią bylą, teisėjo ar teisėjų kolegijos sudėties pakeitimą, teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo aplinkybes, laikinojo nedarbingumo, atostogų ar komandiruotės atvejus. Jei teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės taip pat turi užtikrinti, kad bylos būtų skiriamos teismo rūmų, kurie nustatomi mutatis mutandis taikant įstatymuose įtvirtintas teritorinio teismingumo taisykles, teisėjams.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 41 straipsnį 3 dalimi: „3. Nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, teisėjas turi įgaliojimus nagrinėti visas teisme, kurio teisėju jis paskirtas, nagrinėtinas bylas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Teisėją perkelti į kitą tos pačios pakopos ar kitos jurisdikcijos teismą arba žemesnės pakopos teismą, arba į kitus teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus galima tik teisėjo sutikimu, išskyrus atvejus, numatytus šio Įstatymo 63 straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse.“
Pakeisti 55¹straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Pirmenybę į laisvą arba atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėjo vietą turi teisėjai, siekiantys būti paskirti į kitą teismą šio Įstatymo 64 straipsnyje nustatyta tvarka, arba buvę teisėjai, siekiantys būti paskirti šio Įstatymo 61 straipsnyje nustatyta tvarka.
Jeigu tokių pretendentų nėra, atrankoje, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalyje nurodyta skelbimo ir organizavimo tvarka, dalyvauja teisėjai, pageidaujantys būti perkelti į kitą teismą arba į kitus teismo, kurio teisėjais jie paskirti, rūmus šio Įstatymo 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, ir pretendentai į teisėjus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Apylinkės teismo teisėją iš asmenų, įrašytų pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąraše, skiria Respublikos Prezidentas. Jei apylinkės teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, Respublikos Prezidentas, skirdamas apylinkės teismo teisėją, jį paskiria ir į vienus iš teismo rūmų.“
skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
PERKĖLIMAS Į KITUS TEISMUS ar teismo rūmus, PASKYRIMAS
TEISĖJAIS, JŲ KARJERA“. 10 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „63 straipsnis. Teisėjo perkėlimas į kitą tos pačios pakopos teismą, teismo rūmus arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą
administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas, praėjus ne mažiau kaip trejiems metams nuo paskyrimo į teisėjo pareigas, arba apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo pirmininkas, pasibaigus jo, kaip teismo pirmininko, įgaliojimų laikui, jo pageidavimu gali būti perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. 2.
į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus klausimą, šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais taikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. 3. Kai pagal įstatymą teismai likviduojami arba reorganizuojami ir po teismų reorganizavimo sumažinamas reorganizavime dalyvavusio teismo teisėjų skaičius, šių teismų teisėjai perkeliami į kitus tos pačios pakopos teismus arba jų sutikimu paskiriami į žemesnės pakopos teismus. Teisėjai gali pareikšti pageidavimą būti perkeliami arba skiriami į atitinkamą teismą. Tais atvejais, kai į vieną teisėjo vietą pageidauja būti perkelti arba į žemesnės pakopos teismą paskirti du ar daugiau teisėjų, sprendžiant perkėlimo ar paskyrimo klausimą, taikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. Atrankoje dalyvauja tik tie teisėjai, kurie pareiškė pageidavimą dėl perkėlimo ar paskyrimo į atitinkamą teismą. 4. Teisėjų tarybai konstatavus poreikį, apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo sutikimu gali būti nuolat perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Jeigu šioje dalyje numatytu atveju į vieną teisėjo vietą pageidauja būti perkelti du ar daugiau teisėjų, sprendžiant perkėlimo klausimą, taikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. Atrankoje dalyvauja tik tie teisėjai, kurie pageidauja būti perkelti į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėjais jie paskirti, rūmus šioje dalyje nustatyta tvarka. 5.
esminį darbo krūvio skirtumą teismuose, apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas gali būti be jo sutikimo nuolat perkeltas į kitą tos pačios pakopos arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, esantį toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, ir kai nė vienas teisėjas nesutinka būti perkeltas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Tokiu atveju perkeliamas mažiausią teisėjo darbo stažą turintis teisėjas iš teismo, kuriame nustatytas mažiausias darbo krūvis. 6. Teisėjo sutikimo nereikia, kai dėl laikino pobūdžio priežasčių (teisėjas serga, yra laisva teisėjo vieta, padidėjęs darbo krūvis teisme ar yra kitų priežasčių) Teisėjų taryba konstatuoja poreikį teisėją laikinai perkelti į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, kad būtų užtikrintas tinkamas to teismo ar teismo rūmų funkcionavimas. Šioje dalyje nustatytais atvejais galima laikinai perkelti teisėją į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, apygardos teismo teisėją
Vyriausiąjį administracinį teismą, Vyriausiojo administracinio teismo teisėją – į apygardos administracinį teismą ir Apeliacinį teismą, Aukščiausiojo Teismo teisėją – į Apeliacinį teismą. Taip perkeltam teisėjui mokamas ankstesnis atlyginimas, skaičiuojamas to teismo, iš kurio teisėjas perkeltas, skaičiuojamas teisėjo darbo stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos. Šioje dalyje nustatyta tvarka perkelti teisėją galima ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui ir ne dažniau kaip kartą per trejus metus. 7.
straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytais atvejais teisėjas perkeliamas į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, netaikant šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatytos atrankos tvarkos. 8. Sprendžiant dėl teisėjo perkėlimo šio straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais, įvertinamas perkeliamo teisėjo darbo stažas, specializacija, šeiminė padėtis, atstumas nuo teisėjo gyvenamosios vietovės iki teismo ar teismo rūmų, į kurį kuriuos teisėjas yra perkeliamas, teisėjo nuomonė ir argumentai dėl galimo perkėlimo, taip pat kitos esminės aplinkybės. 9. Dėl teisėjo perkėlimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba. 10. Teisėjas laikomas perkeltu į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl teisėjo perkėlimo įsigaliojimo dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmuo, siekiantis tapti aukštesnės pakopos teismo teisėju, įrašomas į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą. Teisėjas, pageidaujantis būti perkeltas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, įrašomas į teisėjų, pageidaujančių būti perkeltais į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėjais jie paskirti, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, duomenų bazę. Teisėjas, siekiantis karjeros tos pačios pakopos teismuose, įrašomas į teisėjų, siekiančių karjeros tos pačios pakopos teismuose, duomenų bazę.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 70 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėją iš įrašytų teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre asmenų skiria Respublikos Prezidentas.
Jei apygardos administracinis teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, Respublikos Prezidentas, skirdamas apygardos administracinio teismo teisėją, jį paskiria ir į vienus iš teismo rūmų.“
Pakeisti 80 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Teisėjas tos pačios pakopos teisme į tas pačias – teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko – pareigas tame pačiame teisme gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Po dviejų iš eilės kadencijų teisėjas į tos pačios pakopos teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas tame pačiame teisme gali būti skiriamas, jei po jo antros kadencijos pabaigos yra praėję ne mažiau kaip penkeri metai.“
Pakeisti 101 straipsnį ir jį išdėstyti taip „101 straipsnis. Kitos teisėjų socialinės garantijos
iš pareigų: dėl sveikatos būklės arba kai sulaukia įstatymo nustatyto pensinio amžiaus, arba kai pasibaigia jo įgaliojimų laikas, išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Asmeniui, kuris yra atleistas ar pašalintas iš teisėjo pareigų dėl jo kaltų veiksmų, išeitinė išmoka nemokama. 2. (Neteko galios nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.)
įstatymą reorganizavus ar likvidavus teismus panaikinamos teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigybės, šias pareigas ėjusiam teisėjui vienus metus, bet ne ilgiau nei iki kadencijos, kuriai jis buvo paskirtas, pabaigos, mokamas atitinkamai reorganizuoto ar likviduoto teismo pirmininkui, jo pavaduotojui ar skyriaus pirmininkui mokėtinas atlyginimas. 3.
pakopos teismo teisėju šio Įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju, tris mėnesius vienus metus, bet ne ilgiau nei jam sukaks 65 metai arba ne ilgiau nei pasibaigs šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pratęsti teisėjo įgaliojimai, mokamas ankstesnis atlyginimas kaip aukštesnės pakopos teismo, kurio teisėju jis buvo anksčiau, teisėjui. 4. Teisėjui, perkeltam į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus šio Įstatymo 63 straipsnio 6 dalyje numatytu atveju, Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos su perkėlimu susijusios išlaidos. 5. Teisėjo, kuris buvo tyčia nužudytas dėl teisėjo pareigų atlikimo, šeimai, tai yra jo vaikams (įvaikiams) iki 18 metų, vaikams (įvaikiams) iki 24 metų, kurie yra nustatyta tvarka įregistruotų švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio mokymo programų mokiniai arba nuolatinių ar ištęstinių studijų programų studentai, taip pat gimusiems po teisėjo mirties vaikams, sutuoktiniui, tėvui ar motinai, nedarbingiems asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, – lygiomis dalimis per trejus metus nuo teisėjo mirties valstybė sumoka 120 mėnesių jo mėnesinio atlyginimo (toliau – MA) dydžio išmoką. 6. Teisėjas, tyčia nužudytas dėl teisėjo pareigų atlikimo, laidojamas valstybės lėšomis, kurios negali viršyti
aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 7.
sveikata dėl teisėjo pareigų atlikimo, valstybė sumoka kompensaciją pagal netekto darbingumo lygį ar sveikatos sutrikdymo sunkumą:
1) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 75–100 procentų darbingumo, – 60 MA dydžio;
2) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 60–70 procentų darbingumo, – 48 MA dydžio;
3) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 45–55 procentų darbingumo, – 36 MA dydžio;
4) dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo – 24 MA dydžio;
5) dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo – iki
sveikatos sutrikdymo dėl teisėjo pareigų atlikimo faktinės aplinkybės nustatomos teismo sprendimu. 9. Teisėjams užtikrinama galimybė valstybės lėšomis plėsti savo žinias, reikalingas teisėjo pareigoms atlikti, ir kelti profesinę kvalifikaciją. 10. Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos teisėjo komandiruotės išlaidos, taip pat važiavimo išlaidos, kai šio Įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju vykstama nagrinėti bylą kitose nei teismo, kurio teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, arba, jei teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos yra paskirtas bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai, patalpose. 1011. Įstatymai gali numatyti ir kitokių teisėjų socialinių garantijų.“
Pakeisti 107 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Kiekvieno teismo administracijos struktūrą sudaro raštinė, archyvas, buhalterija (finansininkas), ūkio skyrius (ūkvedys). Teisme gali būti atskiros teismo skyrių raštinės, teismų praktikos analizės ir (ar) apibendrinimo padalinys, teismo priimamasis, biblioteka, informacijos, kodifikavimo ir kiti struktūriniai padaliniai. Kiekviename teisme turi būti asmuo, atsakingas už ryšius su visuomene, lietuvių kalbos specialistas ir teismo posėdžių sekretoriai. Teisme gali būti atskiros teismo rūmų raštinės, taip pat atskiri teismo rūmų priimamieji. 2.
rūmuose nėra teismo priimamojo, turi būti nustatyta gyventojų priėmimo, jų skundų, prašymų, pareiškimų, nesusijusių su tuo metu nagrinėjamomis konkrečiomis bylomis, priėmimo, asmenų informavimo telefonu tvarka. Skundų ir prašymų nagrinėjimo administracines procedūras nustato Viešojo administravimo įstatymas ir Vyriausybės nutarimai. 3. Teismo administracijos struktūrą tvirtina teismo kancleris, vadovaudamasis Teisėjų tarybos patvirtintais pavyzdinės teismų struktūros aprašymais.“
straipsnio pakeitimas Papildyti įstatymo 114 straipsnio 1 dalį 4 punktu: „4) teismo teisėjų susirinkimas.“
Papildyti įstatymą 114¹ straipsniu:
„114¹ straipsnis. Teismo teisėjų susirinkimas
teisėjų susirinkime dalyvauja visi to teismo teisėjai. 2. Teismo teisėjų susirinkimas teismo pirmininkui pataria teismo administravimo klausimais. 3. Teismo teisėjų susirinkimo šaukimo periodiškumą ir darbo tvarką nustato šio susirinkimo tvirtinamas darbo reglamentas.“
Papildyti įstatymo 120 straipsnį 17¹ punktu: „17¹) tvirtina pavyzdinį teismo teisėjų susirinkimo darbo reglamentą;“. 19 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Teisėjų tarybai Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Teisėjų taryba iki šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
straipsnį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Jei pagal įstatymą reorganizavus teismus panaikinamos iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų teismo pirmininko, jo pavaduotojo pareigybės, šias pareigas ėjusiam teisėjui iki kadencijos, kuriai jis buvos paskirtas, pabaigos mokamas atitinkamai reorganizuoto teismo pirmininkui, jo pavaduotojui mokėtinas atlyginimas. 3.
išdėstyta 41 straipsnio 3 dalis taikoma ir iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtiems teisėjams. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto–2 lyginamasis variantas
36, 41, 45, 55¹, 56, 63, 65, 70, 80, 101, 107, 114, 120 STRAIPSNIŲ, trečiojo skirsnio PAVADINIMO PAKEITIMO IR įstatymo papildymo 114¹STRAIPSNIU
Pakeisti 12 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Kitų teismų teisėjų skaičių nustato Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu. Kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų skaičių teismo rūmuose nustato Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu.“
Pakeisti 14 straipsnį jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Apylinkės teismas
pirmininko, pirmininko pavaduotojo (pavaduotojų) ir kitų teisėjų. Teismo pirmininko pavaduotojas gali būti skiriamas apylinkės teisme, kuriame yra ne mažiau kaip dešimt teisėjų. Apylinkės teisme, kuriame yra daugiau kaip dvidešimt teisėjų, gali būti skiriami du teismo pirmininko pavaduotojai, apylinkės teisme, kuriame yra daugiau kaip penkiasdešimt teisėjų, – trys teismo pirmininko pavaduotojai, apylinkės teisme, kuriame yra daugiau kaip aštuoniasdešimt teisėjų, – keturi teismo pirmininko pavaduotojai. 2. Apylinkės teismas gali būti sudarytas iš teritorinių padalinių – apylinkės teismo rūmų. Apylinkės teismo rūmų skaičių, veiklos teritorijas ir apylinkės teismo rūmus, kuriuose yra teismo buveinė, nustato įstatymas.“
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„28 straipsnis. Apygardos administracinis teismas
iš šio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo (-ų) (pavaduotojų) ir kitų teisėjų. Teismo pirmininko pavaduotojas gali būti skiriamas teisme, kuriame yra ne mažiau kaip dešimt teisėjų. Apygardos administraciniame teisme, kuriame yra daugiau kaip dvidešimt teisėjų, gali būti skiriami du pirmininko pavaduotojai. 2.
padalinių – apygardos administracinio teismo rūmų. Apygardos administracinio teismo rūmų skaičių, veiklos teritorijas ir apygardos administracinio teismo rūmus, kuriuose yra teismo buveinė, nustato įstatymas.“
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teismuose
pagrindiniai principai
1Teismai bylas nagrinėja laikydamiesi proceso šalių lygiateisiškumo,
teisės į teisinę pagalbą, teisės į tinkamą, operatyvų, ekonomišką procesą, teisės būti išklausytam, rungimosi, nekaltumo prezumpcijos, teismo nešališkumo, teismo proceso viešumo, betarpiškumo ir draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principų. Kituose įstatymuose gali būti numatyta ir šiame Įstatyme nenurodytų principų. 2. Jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis, o ir ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai. 3. Jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis ir ta byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju, tokio teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti to teismo kitiems teismo rūmams, kuriems šie asmenys nėra priskirti.
Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai. 4. Jeigu teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju, aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo giminaičiai. 5. 3. Teisėjas negali atlikti veiksmų, susijusių su išieškojimo nukreipimu į jo ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų turtą. Tokiu atveju apylinkės teismo pirmininkas šiuos veiksmus atlikti paveda kitam to paties teismo teisėjui. 6. 4. Teismuose gali būti nustatyta teisėjų specializacija tam tikrų kategorijų byloms nagrinėti. Teisėjų specializacijos nustatymo tvarkos aprašą ir pagrindus tvirtina Teisėjų taryba. 7.
teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kuriems yra priskirtas bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai, patalpose, išskyrus žodinio bylos nagrinėjimo atvejus, kai byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitose patalpose, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą arba proceso dalyvių ar daugumos proceso dalyvių gyvenamąją vietą ar buveinę arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su nagrinėjama byla, buvimo vietą, arba pagal ginčijamo sprendimo priėmimo ir (arba) įvykio (veiksmo), su kuriuo tiesiogiai susijęs ginčijamas sprendimas, vietą.“
1Pakeisti 36 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„36 straipsnis. Teismo sudėtis ir bylų paskirstymo taisyklės“. 2. Pakeisti 36 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius teismo rūmus. Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės turi užtikrinti, kad bylos teisėjams būtų paskirstomos ir teisėjų kolegijos būtų sudaromos atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, darbo krūvio tolygumą, bylų sudėtingumą, teisėjų kolegijų sudėties rotaciją, tos pačios sudėties teisėjų kolegijos maksimalią veiklos trukmę, įstatymuose numatytus draudimus teisėjui nagrinėti konkrečią bylą, teisėjo ar teisėjų kolegijos sudėties pakeitimą, teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo aplinkybes, laikinojo nedarbingumo, atostogų ar komandiruotės atvejus.
Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės taip pat turi užtikrinti, kad bylos būtų skiriamos teismo rūmų, kurie nustatomi mutatis mutandis taikant įstatymuose numatytas teritorinio teismingumo taisykles, teisėjams, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai bylą operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinės kitų teismo rūmų teisėjai.“
1Pakeisti 41 straipsnį 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose
nustatytų reikalavimų, apygardos teismo arba apygardos administracinio teismo teisėjas proceso įstatymų nustatytais atvejais turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, teismingas apygardų teismams.“
2Pripažinti netekusia galios 41 straipsnio 5 dalį:
5Kai teisėjas nagrinėja bylą,
teismingą kitam teismui, ir dėl to jam reikia išvykti iš savo darbo vietos, teisėjo komandiruotės išlaidos, taip pat važiavimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
Pakeisti 45 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Teisėją perkelti į kitą tos pačios pakopos ar kitos jurisdikcijos
teismą arba žemesnės pakopos teismą, arba į kitus teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus galima tik teisėjo sutikimu, išskyrus atvejus, numatytus šio Įstatymo 63 straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse.“
55¹straipsnio pakeitimas Pakeisti 55¹straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pirmenybę į laisvą arba atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėjo
vietą turi teisėjai, siekiantys būti paskirti į kitą teismą šio Įstatymo 64 straipsnyje nustatyta tvarka, arba buvę teisėjai, siekiantys būti paskirti šio Įstatymo 61 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu tokių pretendentų nėra, atrankoje, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalyje nurodyta skelbimo ir organizavimo tvarka, dalyvauja teisėjai, pageidaujantys būti perkelti į kitą teismą arba į kitus teismo, kurio teisėjais jie paskirti, rūmus šio Įstatymo
Pakeisti 56 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apylinkės teismo teisėją iš asmenų, įrašytų pretendentų į laisvas
apylinkės teismo teisėjų vietas sąraše, skiria Respublikos Prezidentas. Kai apylinkės teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, Respublikos Prezidentas, skirdamas apylinkės teismo teisėją, jį paskiria ir į konkrečius teismo rūmus.“
Pakeisti trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
KITUS TEISMUS ar teismo rūmus,
KITŲ TEISMŲ TEISĖJAIS,. JŲ TEISĖJŲ KARJERA“. 11 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„63 straipsnis. Teisėjo perkėlimas į kitą tos pačios
pakopos teismą, kitus teismo rūmus arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą 1.
Apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas, praėjus ne mažiau kaip trejiems metams nuo paskyrimo į teisėjo pareigas, arba apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo pirmininkas, pasibaigus jo, kaip teismo pirmininko, įgaliojimų laikui, jo pageidavimu gali būti perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. 2. Sprendžiant teisėjo perkėlimo į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus klausimą, šio straipsnio
nustatyta atrankos tvarka. 3. Kai pagal įstatymą teismai likviduojami arba reorganizuojami ir po teismų reorganizavimo sumažinamas reorganizavime dalyvavusio teismo teisėjų skaičius, šių teismų teisėjai perkeliami į kitus tos pačios pakopos teismus arba jų sutikimu paskiriami į žemesnės pakopos teismus. Teisėjai gali pareikšti pageidavimą būti perkeliami arba skiriami į atitinkamą teismą. Tais atvejais, kai į vieną teisėjo vietą pageidauja būti perkelti arba į žemesnės pakopos teismą paskirti du ar daugiau teisėjų, sprendžiant perkėlimo ar paskyrimo klausimą, taikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. Atrankoje dalyvauja tik tie teisėjai, kurie pareiškė pageidavimą dėl perkėlimo ar paskyrimo į atitinkamą teismą. 4. Teisėjų tarybai konstatavus poreikį, apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo sutikimu gali būti nuolat perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą.
Jeigu šioje dalyje numatytu atveju į vieną teisėjo vietą pageidauja būti perkelti du ar daugiau teisėjų, sprendžiant perkėlimo klausimą, taikoma šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. Atrankoje dalyvauja tik tie teisėjai, kurie pageidauja būti perkelti į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėjais jie paskirti, rūmus šioje dalyje nustatyta tvarka. 5. Teisėjų tarybai konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą teismuose, apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas gali būti be jo sutikimo nuolat perkeltas į kitą tos pačios pakopos arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, esantį toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, ir kai nė vienas teisėjas nesutinka būti perkeltas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Tokiu Šiuo atveju perkeliamas mažiausią teisėjo darbo stažą turintis teisėjas iš teismo, kuriame nustatytas mažiausias darbo krūvis. 6. Teisėjo sutikimo nereikia, kai dėl laikino pobūdžio priežasčių (teisėjas serga, yra laisva teisėjo vieta, padidėjęs darbo krūvis teisme ar yra kitų priežasčių) Teisėjų taryba konstatuoja poreikį teisėją laikinai perkelti į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, kad būtų užtikrintas tinkamas to teismo ar teismo rūmų funkcionavimas.
Šioje dalyje nustatytais atvejais galima laikinai perkelti teisėją į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, apygardos teismo teisėją – į apylinkės teismą, Apeliacinio teismo teisėją – į apygardos teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą, Vyriausiojo administracinio teismo teisėją – į apygardos administracinį teismą ir Apeliacinį teismą, Aukščiausiojo Teismo teisėją – į Apeliacinį teismą. Taip perkeltam teisėjui mokamas ankstesnis atlyginimas, skaičiuojamas to teismo, iš kurio teisėjas perkeltas, skaičiuojamas teisėjo darbo stažas ir paliekamos visos kitos įstatymuose numatytos teisėjų socialinės garantijos. Šioje dalyje nustatyta tvarka perkelti teisėją galima ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui ir ne dažniau kaip kartą per trejus metus. 7. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytais atvejais teisėjas perkeliamas į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus laikantis šiame Įstatyme nustatytos teisėjoų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, netaikant šio Įstatymo 55¹ straipsnyje nustatytos atrankos tvarkos. 8. Sprendžiant dėl teisėjo perkėlimo šio straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais, įvertinamas perkeliamo teisėjo darbo stažas, specializacija, šeiminė padėtis, atstumas nuo teisėjo gyvenamosios vietovės iki teismo ar teismo rūmų, į kurį kuriuos teisėjas yra perkeliamas, teisėjo nuomonė ir argumentai dėl galimo perkėlimo, taip pat kitos esminės aplinkybės. 9.
Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba. 10. Teisėjas laikomas perkeltu į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl teisėjo perkėlimo įsigaliojimo dienos.“
Pakeisti 65 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmuo, siekiantis tapti aukštesnės pakopos teismo teisėju, įrašomas
į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą. Teisėjas, pageidaujantis būti perkeltas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, įrašomas į teisėjų, pageidaujančių būti perkeltais į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėjais jie paskirti, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, duomenų bazę. Teisėjas, siekiantis karjeros tos pačios pakopos teismuose, įrašomas į teisėjų, siekiančių karjeros tos pačios pakopos teismuose, duomenų bazę.“
Pakeisti 70 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėją iš
įrašytų teisėjų karjeros siekiančių asmenų registre asmenų skiria Respublikos Prezidentas. Kai apygardos administracinis teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, Respublikos Prezidentas, skirdamas apygardos administracinio teismo teisėją, jį paskiria ir į konkrečius teismo rūmus.“
Pakeisti 80 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Teisėjas tos pačios pakopos teisme į tas pačias – teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko – pareigas tame pačiame teisme gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Po dviejų iš eilės kadencijų teisėjas į tos pačios pakopos tas pačias teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas tame pačiame teisme gali būti skiriamas, jei po jo antros kadencijos pabaigos yra praėję ne mažiau kaip penkeri metai.“
„101 straipsnis. Kitos teisėjų socialinės garantijos
kai sulaukia įstatymo nustatyto pensinio amžiaus, arba kai pasibaigia jo įgaliojimų laikas, išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Asmeniui, kuris yra atleistas ar pašalintas iš teisėjo pareigų dėl jo kaltų veiksmų, išeitinė išmoka nemokama. 2. (Neteko galios nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.)
pakopos teismo teisėju šio Įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju, tris mėnesius, bet ne ilgiau negu jam sukaks 65 metai arba ne ilgiau negu pasibaigs šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pratęsti teisėjo įgaliojimai, mokamas ankstesnis atlyginimas kaip aukštesnės pakopos teismo, kurio teisėju jis paskyrimo žemesnės pakopos teisėju, teisėjui. 4.3. Teisėjui, perkeltam į kitą teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus šio Įstatymo 63 straipsnio 6 dalyje numatytu atveju, Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos su perkėlimu susijusios išlaidos. 5.4.
5.4. Teisėjo, kuris buvo tyčia nužudytas dėl teisėjo pareigų atlikimo, šeimai, tai yra jo vaikams (įvaikiams) iki 18 metų, vaikams (įvaikiams) iki 24 metų, kurie yra nustatyta tvarka įregistruotų švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio mokymo programų mokiniai arba nuolatinių ar ištęstinių studijų programų studentai, taip pat gimusiems po teisėjo mirties jo vaikams, sutuoktiniui, tėvui ar motinai, nedarbingiems asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, – lygiomis dalimis per trejus metus nuo teisėjo mirties valstybė sumoka 120 mėnesių jo mėnesinio atlyginimo (toliau – MA) dydžio išmoką. 6.5. Teisėjas, tyčia nužudytas dėl teisėjo pareigų atlikimo, laidojamas valstybės lėšomis, kurios negali viršyti 40 bazinių socialinių išmokų dydžio. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 7.6. Teisėjui, kuriam buvo tyčia sutrikdyta sveikata dėl teisėjo pareigų atlikimo, valstybė sumoka kompensaciją pagal netekto darbingumo lygį ar sveikatos sutrikdymo sunkumą:
1) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 75–100 procentų darbingumo, – 60 MA dydžio;
2) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 60–70 procentų darbingumo, – 48 MA dydžio;
3) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 45–55 procentų darbingumo, – 36 MA dydžio;
4) dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo – 24 MA dydžio;
5) dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo – iki 12 MA dydžio. 8.7. Teisėjo tyčinio nužudymo ar tyčinio sveikatos sutrikdymo dėl teisėjo pareigų atlikimo faktinės aplinkybės nustatomos teismo sprendimu. 9.8. Teisėjams užtikrinama galimybė valstybės lėšomis plėsti savo žinias, reikalingas teisėjo pareigoms atlikti, ir kelti profesinę kvalifikaciją. 9.
išlaidos, taip pat važiavimo išlaidos, kai vykstama nagrinėti bylą kitose negu teismo, kurio teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos yra paskirtas bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai, patalpose. 10. Įstatymaiuose gali būti numatytia ir kitokių teisėjų socialinių garantijų.“
Pakeisti 107 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„107 straipsnis. Teismo administracijos struktūra
1Kiekvieno teismo administracijos struktūrą sudaro raštinė, archyvas,
buhalterija (finansininkas), ūkio skyrius (ūkvedys). Teisme gali būti atskiros teismo skyrių raštinės, teismų praktikos analizės ir (ar) apibendrinimo padalinys, teismo priimamasis, biblioteka, informacijos, kodifikavimo ir kiti struktūriniai padaliniai. Kiekviename teisme turi būti asmuo, atsakingas už ryšius su visuomene, lietuvių kalbos specialistas ir teismo posėdžių sekretoriai. Teisme gali būti atskiros teismo rūmų raštinės, taip pat atskiri teismo rūmų priimamieji. 2. Jeigu teisme ar teismo rūmuose nėra teismo priimamojo, turi būti nustatyta gyventojų priėmimo, jų skundų, prašymų, pareiškimų, nesusijusių su tuo metu nagrinėjamomis konkrečiomis bylomis, priėmimo, asmenų informavimo telefonu tvarka. Skundų ir prašymų nagrinėjimo administracines procedūras nustato Viešojo administravimo įstatymas ir Vyriausybės nutarimai. 3. Teismo administracijos struktūrą tvirtina teismo kancleris, vadovaudamasis Teisėjų tarybos patvirtintais pavyzdinės teismų struktūros aprašymais.“
Papildyti 114 straipsnio 1 dalį 4 punktu: „4) teismo teisėjų susirinkimas.“
Papildyti 114¹ straipsniu:
„114¹ straipsnis. Teismo teisėjų susirinkimas
1Teismo teisėjų susirinkime dalyvauja to teismo teisėjai. 2. Teismo teisėjų susirinkimas teismo pirmininkui pataria teismo
administravimo klausimais.
nustatoma teismo teisėjų susirinkimo darbo reglamente. Šį reglamentą tvirtina teisėjų susirinkimas.“
Papildyti 120 straipsnį 17¹ punktu: „17¹) tvirtina pavyzdinį teismo teisėjų susirinkimo darbo reglamentą;“. 20 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Teisėjų tarybai Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Teisėjų taryba iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 21 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus 20 straipsnį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo
šaukiamas pirmas teismo teisėjų susirinkimas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
101, 107, 114, 120 STRAIPSNIŲ, TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 114¹STRAIPSNIU
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma Teismų įstatymo 34 straipsnį papildyti naujomis 3 ir 4 dalimis, įtvirtinančiomis nuostatas, susijusias su bylos perdavimu kitam teismui, kai teisėjas, teismo pirmininkas, ar jo pavaduotojas turi tam tikrų sąsajų su teisme nagrinėjamomis bylomis. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, manytina, jog pasiūlymas yra perteklinis, nes analogiškas nuostatas siūloma įtvirtinti konkrečiuose procesiniuose įstatymuose ir kodeksuose. Be to, siūlomos nuostatos sistemiškai nedera su keičiamo įstatymo preambulėje įtvirtintais įstatymo tikslais, kadangi yra grynai procesinio pobūdžio. Antra, jei aptariamo įstatymo pakeitimo nebūtų atsisakyta, būtina aptariamas nuostatas suderinti su kartu teikiamo Civilinio proceso kodekso 34, 62, 111, 130, 134, 154, 220¹, 220², 258, 268, 269, 325 ir 590 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-3016) nuostatomis. Nurodytame įstatymo projekte vartojama sąvoka „byloje dalyvaujantis asmuo“, o aptariamoje nuostatoje – „proceso šalis“. Pastebėtina, jog paminėtų sąvokų turinys nėra identiškas, todėl būtina sąvokas vienodinti, kad visuose teisės aktuose būtų vartojamos vienodos sąvokos, o nuostatų turinys būtų aiškus ir nedviprasmiškais. Trečia, jei aptariamo įstatymo pakeitimo nebūtų atsisakyta, aptariamoje 4 dalyje nurodytina, kas turima omenyje vartojant žodžių junginį „tos pačios pakopos teismui“.
Pastebėtina, jog prieš tai nuostatoje kalbama apie aukštesnės pakopos teismą, todėl aiškiai nurodytina, ar byla perduodama kitam aukštesnės pakopos teismui, ar kitam žemesnės pakopos teismui. 2. Projekto 14 straipsniu siūloma Teismų įstatymo 101 straipsnį papildyti 2 dalimi: „2. Kai pagal įstatymą reorganizavus ar likvidavus teismus panaikinamos teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigybės, šias pareigas ėjusiam teisėjui vienus metus, bet ne ilgiau nei iki kadencijos, kuriai jis buvo paskirtas, pabaigos, mokamas atitinkamai reorganizuoto ar likviduoto teismo pirmininkui, jo pavaduotojui ar skyriaus pirmininkui mokėtinas atlyginimas.“ Projekto aiškinamajame rašte teigiama: „Toks reguliavimas siūlomas įvertinus tai, kad, pavyzdžiui, dėl sunkios ekonominės padėties sumažintų teisėjų atlyginimų atkūrimas šiai padėčiai pasikeitus laikytinas teisėtų lūkesčių turiniu, taigi atitinkamai turėtų daryti įtaką ir iš teismo pareigūno pareigų dėl ne nuo juo priklausančių priežasčių anksčiau laiko atleistam teisėjui mokėtino atlyginimo dydžiui.“ Siūloma projekto nuostata diskutuotina. Pirma, abejotina, ar ta aplinkybė, kad teismas likviduojamas ar reorganizuojamas, suponuoja teisėtus lūkesčius asmenų, atleistų dėl teismo reorganizavimo iš teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigų ir toliau vienerius metus gauti teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko atlyginimą. Pastebėtina, kad kituose įstatymuose kitų juridinių asmenų vadovams, nors ir paskirtiems konkrečiai kadencijai, netekus pareigų dėl juridinio asmens likvidavimo ar reorganizavimo, nėra taikomos tokios garantijos, kokias siūloma taikyti teismų pirmininkams, jų pavaduotojams ar skyriaus pirmininkams.
Taigi siūloma nuostata gali būti laikoma diskriminacine kitų asmenų, patekusių į analogišką situaciją kaip ir teismų vadovai, atžvilgiu. Antra, pastebėtina, kad teismo likvidavimas ar reorganizavimas nėra vienintelis atvejis, dėl kurio teisėjas gali būti atleistas iš teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigų dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, pavyzdžiui, jis gali būti atleistas dėl sveikatos būklės ar kitais Teismų įstatymo 81 ir 90 straipsniuose nustatytais atvejais. Tačiau galiojantys įstatymai jokių papildomų socialinių garantijų dėl to nenustato. Taigi nėra suprantama, kodėl projekte pasirinktas imperatyvus nuostatos formulavimo būdas, kad teisėjui, atleistam iš teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigų dėl teismo likvidavimo ar reorganizavimo, bet kuriuo atveju vienerius metus būtų mokamas teismo vadovui mokėtinas atlyginimas. Kita vertus, atleistas iš teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigų dėl teismo likvidavimo ar reorganizavimo teisėjas gali būti paskirtas į aukštesnės pakopos teismą ir per projekte nurodytą laiką įgyti teisę į didesnį nei projekte nurodytas atlyginimą. Tačiau projektas tokių išimčių nenumato. 3. Projekto 14 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 101 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl termino, kurį dėl teismo likvidavimo ar reorganizavimo žemesnės pakopos teisėju paskirtam teisėjui mokamas didesnis atlyginimas, pakeitimo iš trijų mėnesių į vienus metus kelia abejonių dėl šios Išvados 2 punkte nurodytų priežasčių. 4. Projekto 14 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 101 straipsnio 10 dalyje vartojama sąvoka „važiavimo išlaidos“.
Pastebėtina, jog sąvokos turinys kelia abejonių dėl jos prasmės ir esmės. Siekiant išvengti galimų praktinio taikymo sunkumų, siūlytina atskleisti šios sąvokos turinį ar nurodyti koks teisės aktas apibrėžia
„važiavimo išlaidų“ sąvoką. 5. Projekto 15 straipsniu
siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 107 straipsnį. Pastebėtina, kad Teismų įstatymo 107 straipsnio, kuriuo Teismų įstatymas buvo papildytas Teismų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. X-1685, 1 dalis įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. (nurodyto Teismų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo 46 straipsnis pakeistas šio įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XII-1495), o teikiamas projektu įstatymas turėtų įsigalioti 2016 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tobulintinos arba kartu turėtų būti keičiamas ir nurodytas Teismų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymas bei jį keitęs pakeitimo įstatymas. 6. Projekto 17 straipsniu siūloma įstatymą papildyti 114¹ straipsniu, įtvirtinančiu teismo teisėjų susirinkimo nuostatas: „1. Teismo teisėjų susirinkime dalyvauja visi to teismo teisėjai. 2. Teismo teisėjų susirinkimas teismo pirmininkui pataria teismo administravimo klausimais. 3. Teismo teisėjų susirinkimo šaukimo periodiškumą ir darbo tvarką nustato šio susirinkimo tvirtinamas darbo reglamentas.“ Pasiūlymo turinys kelia tam tikrų abejonių. Pirma, pastebėtina, jog kelia abejonių imperatyvi nuostata, jog teismo teisėjų susirinkime dalyvauja „visi to teismo teisėjai“. Neaišku kas nutiktų, jei kuris nors teisėjas dėl objektyvių priežasčių dalyvauti negalėtų. Neaišku, ar būtų laikoma, jog susirinkimas negali įvykti, jei nedalyvauja bent vienas teisėjas. Svarstytina galimybė tokio įstatyminio imperatyvo atsisakyti. Antra, siūloma nustatyti, jog „teisėjų susirinkimas teismo pirmininkui pataria teismo administravimo klausimais“.
Pastebėtina, jog neaiški tokio patarimo teisinė reikšmė. Neaišku, ar teismo pirmininkas turėtų atsižvelgti į tokį patarimą, ar su juo susipažinti, ar įgyvendinti. Siūlytina aiškiai nustatyti teisėjų susirinkimo teikiamų patarimų teisinę reikšmę. Tuo atveju, jei aptariami patarimai neturės jokios teisinės reikšmės, siūlytina atsisakyti perteklinio reguliavimo ir papildomo administracinio krūvio teisėjams nustatymo. Taip pat manytina, jog įstatyme derėtų sureguliuoti ir kitus su teisėjų susirinkimu susijusius klausimus, pavyzdžiui, sprendimų priėmimo tvarką, sprendimų teisinę formą. Be to, svarstytina, ar įstatyme nederėtų nustatyti teisėjų susirinkimo iniciatyvos teisės, pavyzdžiui, kai teismo pirmininkui būtinas tam tikras patarimas, jis galėtų sušaukti susirinkimą. Siūlytina reguliavimą detalizuoti, kad būtų aiški jo teisinė prasmė ir reikšmė. Trečia, įstatymo projekto 20 straipsnyje galimai derėtų nustatyti iki kokios datos turėtų įvykti pirmieji teismų teisėjų susirinkimai. 7. Projekto 20 straipsnio 2 dalis yra perteklinė, nes analogišką nuostatą siūloma įtvirtinti projekto 14 straipsniu ir abi šios nuostatos įsigaliotų pagal aptariamo straipsnio 1 dalies nuostatas. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta neatsisakyti perteklinio reguliavimo, dėl aptariamos nuostatos išsakytinos tos pačios pastabos, kaip ir dėl projekto 14 straipsnio. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
12, 14, 28, 34, 36, 41,
2016-06-21 Nr. XIIP-3012(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje projekto tekste vartojamas žodžių junginys „ir ta byla“, o projekto lyginamojo varianto tekste – „o ta byla“. Manytina, kad teisingas projekto tekstas (plg. su kitomis keičiamo straipsnio dalimis). 2. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 63 straipsnio pavadinime žodis „kitus“ projekto tekste neturi būti išryškintas. 3. Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 101 straipsnio 2 dalies tekstas nesutampa projekto ir jo lyginamojo varianto tekstuose. Projekto lyginamojo varianto tekste taisytina skyryba, keičiamos dalies pabaigoje įrašytinas praleistas žodis
„iki“. Taip pat manytina, kad keičiamos dalies pabaigoje tiek projekto, tiek jo
lyginamojo varianto tekstuose prieš žodį „iki“ trūksta žodžio „dirbo“. 4. Projekto 18 straipsniu teikiamo įstatymo 114¹ straipsnio 3 dalyje projekto tekste vartojamas žodis „susirinkimų“, o projekto lyginamojo varianto tekste –
„susirinkimo“. Minėtų dokumentų tekstai suvienodintini. Departamento
direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5)
D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5)
TEISĖTVARKOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko
pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Stasys Brundza, Vitalijų Gailių pavaduojantis Arminas Lydeka, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, R. Karpavičiūtė, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos M. Banytė, A. Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Teisėjų tarybos pirmininkas E. Laužikas, Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos pirmininkas R. Gadliauskas, Nacionalinės teismų administracijos direktorė R. Molienė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko patarėjas A. Brazdeikis, teisingumo viceministras J. Pagojus, Teisingumo ministerijos atstovė: patarėja R. Gabrilavičiūtė. 1.-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, asociacijų, politinių partijų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų suinteresuotų asmenų, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisėjų taryba 2015-06-03 Teisėjų taryba susipažino su Jūsų pateiktais derinimui Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo
„Dėl teismų reorganizavimo“ projektu Nr. XIIP-3010, Lietuvos Respublikos
teismų reorganizavimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3011, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 14, 28, 34, 36, 41, 45, 55(1), 56, 62, 63, 65, 70, 101, 107, 120 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 114(1) straipsniu įstatymo projektu Nr.
XIIP-3012, Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3013, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo Nr. I-497 pavadinimo ir 6 straipsnio pakeitimo bei 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu Nr. XIIP-3014, Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu Nr. XIIP-3015, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34, 62, 111, 130, 134, 154, 220(1), 220(2), 258, 268, 269, 325 ir 590 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3016, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17, 34, 35, 46, 64, 68, 69, 70, 73, 74 85 ir 139 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3017, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 59, 60, 123 ir 124 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 11(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-3018, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21, 29, 29(1), 37, 216, 217, 224, 255, 261, 271, 282, 288, 292, 300, 302(4), 302(9), 302(21), 314, 337 ir 338(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3019 ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 20 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3020 dėl teismų reorganizavimo (toliau – projektai). Teisėjų taryba, iš esmės pritardama siūlomiems teisės aktų pakeitimams, pagal kompetenciją teikia pastabas dėl atskirų projektų nuostatų.
Dėl teisės aktų, susijusių su teismų reorganizavimu, įsigaliojimo termino Teisėjų tarybos nuomone, būtina įvertinti tai, kad teismų reorganizavimas apimtų visos valstybės apylinkių bei apygardų administracinius teismus, ir būtina užtikrinti visų šių teismų sklandžią nenutrūkstamą veiklą. Tuo tarpu projektų rengėjai teisės aktų projektų įsigaliojimo datą numato 2016 m. sausio 1 d. Projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad „teismų reorganizavimo procedūras reglamentuoja teikiami Lietuvos Respublikos teismų reorganizavimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl teismų reorganizavimo“ projektas. Pagal šiuos projektus teismai 2016 m. sausio 1 d. būtų sustambinami juos reorganizuojant prijungimo būdu – juose nurodyti teismai būtų prijungiami prie kito teismo, kuriam pereitų visos reorganizuojamų juridinių asmenų teisės ir pareigos“. Tokio termino įtvirtinimas suteiktų pernelyg trumpą laikotarpį pasirengti teismų reorganizavimui dėl žemiau nurodytų priežasčių:
įstatymuose numatytus reorganizavimo procedūros terminus, yra pagrįsta abejonė, kad priėmus siūlomus teisės aktų projektus likęs terminas iki 2016 m. sausio 1 d. bus pernelyg trumpas tinkamai pasirengti teismų reorganizavimui. 2. Būtina įvertinti 2013 m. sausio 1 d. įvykusį Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apylinkių teismų sujungimą ir tam reikalingų su teismų reorganizavimu susijusių procedūrų trukmę. Pirminiame etape nuo reikiamų įstatymų ir kitų teisės aktų priėmimo iki jų įsigaliojimo buvo numatytas pernelyg trumpas (trumpesnis nei vieneri metai) terminas visoms su teismų reorganizavimu susijusioms procedūroms ir kitiems pasirengimo veiksmams atlikti. Nors Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gruodžio 6 d. nutarime Nr.
XI-1784 „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“ buvo numatyta, kad po reorganizavimo pasibaigusių teismų teisės ir pareigos po reorganizavimo veikiantiems teismams pereina nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., tačiau 2012 m. gegužės 24 d. šis nutarimas buvo pakeistas ir nustatytas ilgesnis laikotarpis visoms su teismų reorganizavimu susijusioms procedūroms ir kitiems pasirengimo veiksmams atlikti. Taigi laikotarpis nuo pirminių teisės aktų priėmimo iki teismų reorganizavimo, siekiant sklandaus teismų sujungimo proceso, buvo ilgesnis nei vieneri metai. 3. Tinkamas ir sklandus teismų reorganizavimo įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su tam būtinų priemonių įgyvendinimu bei reikalingo finansavimo skyrimu. Projektų rengėjai aiškinamajame rašte nurodo lėšas, kurios bus būtinos teismų reorganizavimui įgyvendinti (Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) keitimui, modernizavimui; kompiuterinei technikai; teismų iškaboms; su teisėjų mobilumą užtikrinančių nuostatų įgyvendinimu susijusioms teisėjų socialinėms garantijoms). Pažymėtina, kad 2015 m. nėra numatyta lėšų šių priemonių įgyvendinimui. Nesant skirto tinkamo finansavimo, nėra galimybių netgi pradėti priemonių, būtinų teismų reorganizavimui, įgyvendinimą. Be to, su LITEKO keitimu, modernizavimu susijusiems darbams tinkamai atlikti būtinas ilgesnis nei pusės metų terminas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Teisėjų tarybos nuomone, būtina su teismų reorganizavimu susijusių nuostatų įsigaliojimą numatyti bent nuo 2017 m. sausio 1 d. Nesvarstyta
34 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto
dalimis, įtvirtinančiomis nuostatas, susijusias su bylos perdavimu kitam teismui, kai teisėjas, teismo pirmininkas, ar jo pavaduotojas turi tam tikrų sąsajų su teisme nagrinėjamomis bylomis. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, manytina, jog pasiūlymas yra perteklinis, nes analogiškas nuostatas siūloma įtvirtinti konkrečiuose procesiniuose įstatymuose ir kodeksuose. Be to, siūlomos nuostatos sistemiškai nedera su keičiamo įstatymo preambulėje įtvirtintais įstatymo tikslais, kadangi yra grynai procesinio pobūdžio. Antra, jei aptariamo įstatymo pakeitimo nebūtų atsisakyta, būtina aptariamas nuostatas suderinti su kartu teikiamo Civilinio proceso kodekso 34, 62, 111, 130, 134, 154, 2201, 2202, 258, 268, 269, 325 ir 590 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-3016) nuostatomis. Nurodytame įstatymo projekte vartojama sąvoka „byloje dalyvaujantis asmuo“, o aptariamoje nuostatoje –
„proceso šalis“. Pastebėtina, jog paminėtų sąvokų turinys nėra identiškas,
todėl būtina sąvokas vienodinti, kad visuose teisės aktuose būtų vartojamos vienodos sąvokos, o nuostatų turinys būtų aiškus ir nedviprasmiškais. Trečia, jei aptariamo įstatymo pakeitimo nebūtų atsisakyta, aptariamoje 4 dalyje nurodytina, kas turima omenyje vartojant žodžių junginį „tos pačios pakopos teismui“. Pastebėtina, jog prieš tai nuostatoje kalbama apie aukštesnės pakopos teismą, todėl aiškiai nurodytina, ar byla perduodama kitam aukštesnės pakopos teismui, ar kitam žemesnės pakopos teismui. Nesvarstyta 3.
4 Dėl Teismų įstatymo, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ), Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pakeitimų
įstatymo 34 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „Jeigu teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas byloje yra proceso šalis yra teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas, o ta byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju, aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo giminaičiai.“
įstatymo 56 straipsnio 1 dalį projektų rengėjai siūlo papildyti nuostata, kad jei apylinkės teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, Respublikos Prezidentas, skirdamas apylinkės teismo teisėją, jį paskiria ir į vienus iš teismo rūmų. Tokiu atveju, sisteminiu būdu vertinant Teismų įstatymo 12 straipsnio 10 dalį, kurioje įtvirtinta, kad kitų teismų teisėjų skaičių nustato Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu, lieka neaišku, kas ir kokiu būdu nustatys teisėjų skaičių teismo rūmuose. Įvertinant galimai kilsiančius neaiškumus, kuomet Respublikos Prezidentas galėtų skirti teisėją į teismo rūmus, bet nebūtų aišku, koks yra teisėjų skaičius teismo rūmuose ir ar yra teisinių prielaidų skirti teisėją į konkrečius teismo rūmus, Teismų įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje turėtų būti aiškiai įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų skaičių teismo rūmuose nustato Respublikos Prezidentas. Nesvarstyta 5.
Teismų įstatymo 80 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: “Teisėjas į tas pačias – teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko – pareigas tame pačiame teisme gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Po dviejų iš eilės kadencijų teisėjas į tas pačias teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas tame pačiame teisme gali būti skiriamas, jei po jo antros kadencijos pabaigos yra praėję ne mažiau kaip penkeri metai.“ Toks teisinis reguliavimas neužkirstų kelio dvi kadencijas teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju ar skyriaus pirmininku išbuvusiam teisėjui po jų pasibaigimo iš karto pretenduoti į kitas pareigas tame pačiame teisme – pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko. Dabartinė Teismų įstatymo 80 straipsnio 4 dalies redakcija, aiškinant ją lingvistiškai, to neleistų. Nesvarstyta
2
papildyti 2 dalimi: „2.
Kai pagal įstatymą reorganizavus ar likvidavus teismus panaikinamos teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigybės, šias pareigas ėjusiam teisėjui vienus metus, bet ne ilgiau nei iki kadencijos, kuriai jis buvo paskirtas, pabaigos, mokamas atitinkamai reorganizuoto ar likviduoto teismo pirmininkui, jo pavaduotojui ar skyriaus pirmininkui mokėtinas atlyginimas.“ Projekto aiškinamajame rašte teigiama: „Toks reguliavimas siūlomas įvertinus tai, kad, pavyzdžiui, dėl sunkios ekonominės padėties sumažintų teisėjų atlyginimų atkūrimas šiai padėčiai pasikeitus laikytinas teisėtų lūkesčių turiniu, taigi atitinkamai turėtų daryti įtaką ir iš teismo pareigūno pareigų dėl ne nuo juo priklausančių priežasčių anksčiau laiko atleistam teisėjui mokėtino atlyginimo dydžiui.“ Siūloma projekto nuostata diskutuotina. Pirma, abejotina, ar ta aplinkybė, kad teismas likviduojamas ar reorganizuojamas, suponuoja teisėtus lūkesčius asmenų, atleistų dėl teismo reorganizavimo iš teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigų ir toliau vienerius metus gauti teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko atlyginimą. Pastebėtina, kad kituose įstatymuose kitų juridinių asmenų vadovams, nors ir paskirtiems konkrečiai kadencijai, netekus pareigų dėl juridinio asmens likvidavimo ar reorganizavimo, nėra taikomos tokios garantijos, kokias siūloma taikyti teismų pirmininkams, jų pavaduotojams ar skyriaus pirmininkams. Taigi siūloma nuostata gali būti laikoma diskriminacine kitų asmenų, patekusių į analogišką situaciją kaip ir teismų vadovai, atžvilgiu.
Antra, pastebėtina, kad teismo likvidavimas ar reorganizavimas nėra vienintelis atvejis, dėl kurio teisėjas gali būti atleistas iš teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigų dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, pavyzdžiui, jis gali būti atleistas dėl sveikatos būklės ar kitais Teismų įstatymo 81 ir 90 straipsniuose nustatytais atvejais. Tačiau galiojantys įstatymai jokių papildomų socialinių garantijų dėl to nenustato. Taigi nėra suprantama, kodėl projekte pasirinktas imperatyvus nuostatos formulavimo būdas, kad teisėjui, atleistam iš teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigų dėl teismo likvidavimo ar reorganizavimo, bet kuriuo atveju vienerius metus būtų mokamas teismo vadovui mokėtinas atlyginimas. Kita vertus, atleistas iš teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigų dėl teismo likvidavimo ar reorganizavimo teisėjas gali būti paskirtas į aukštesnės pakopos teismą ir per projekte nurodytą laiką įgyti teisę į didesnį nei projekte nurodytas atlyginimą. Tačiau projektas tokių išimčių nenumato. Nesvarstyta
3
žemesnės pakopos teisėju paskirtam teisėjui mokamas didesnis atlyginimas, pakeitimo iš trijų mėnesių į vienus metus kelia abejonių dėl šios Išvados 2 punkte nurodytų priežasčių. Nesvarstyta
23
įtvirtinti teisinio reguliavimo nėra aišku, ar, teisėją perkėlus į aukštesnes pareigas, jam taip pat turėtų būti mokamas ankstesnis atlyginimas.
Atsižvelgiant į tai bei į poreikį tinkamai užtikrinti socialines garantijas, numatant pakankamą laikotarpį, kurį teisėjui būtų mokamas ankstesnis atlyginimas, siūlytina įtvirtinti, kad Teismų įstatymo 101 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais teisėjui būtų mokamas ne mažesnis kaip ankstesnis atlyginimas: „2. Kai pagal įstatymą reorganizavus ar likvidavus teismus panaikinamos teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigybės, šias pareigas ėjusiam teisėjui vienus metus, bet ne ilgiau nei iki kadencijos, kuriai jis buvo paskirtas, pabaigos, mokamas ne mažesnis kaip atitinkamai reorganizuoto ar likviduoto teismo pirmininkui, jo pavaduotojui ar skyriaus pirmininkui mokėtinas atlyginimas. 3. Teisėjui, paskirtam žemesnės pakopos teismo teisėju šio Įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju, vienus metus, bet ne ilgiau nei jam sukaks 65 metai arba ne ilgiau nei pasibaigs šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pratęsti teisėjo įgaliojimai, mokamas ne mažesnis kaip atlyginimas kaip aukštesnės pakopos teismo, kurio teisėju jis buvo anksčiau, teisėjui mokėtinas atlyginimas.“
10
turinys kelia abejonių dėl jos prasmės ir esmės. Siekiant išvengti galimų praktinio taikymo sunkumų, siūlytina atskleisti šios sąvokos turinį ar nurodyti koks teisės aktas apibrėžia „važiavimo išlaidų“ sąvoką. Nesvarstyta
107 straipsnį.
Pastebėtina, kad Teismų įstatymo 107 straipsnio, kuriuo Teismų įstatymas buvo papildytas Teismų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. X-1685, 1 dalis įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. (nurodyto Teismų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo 46 straipsnis pakeistas šio įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XII-1495), o teikiamas projektu įstatymas turėtų įsigalioti 2016 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tobulintinos arba kartu turėtų būti keičiamas ir nurodytas Teismų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymas bei jį keitęs pakeitimo įstatymas. Nesvarstyta
20
papildyti 114¹ straipsniu, įtvirtinančiu teismo teisėjų susirinkimo nuostatas: „1. Teismo teisėjų susirinkime dalyvauja visi to teismo teisėjai. 2. Teismo teisėjų susirinkimas teismo pirmininkui pataria teismo administravimo klausimais. 3. Teismo teisėjų susirinkimo šaukimo periodiškumą ir darbo tvarką nustato šio susirinkimo tvirtinamas darbo reglamentas.“ Pasiūlymo turinys kelia tam tikrų abejonių. Pirma, pastebėtina, jog kelia abejonių imperatyvi nuostata, jog teismo teisėjų susirinkime dalyvauja „visi to teismo teisėjai“. Neaišku kas nutiktų, jei kuris nors teisėjas dėl objektyvių priežasčių dalyvauti negalėtų. Neaišku, ar būtų laikoma, jog susirinkimas negali įvykti, jei nedalyvauja bent vienas teisėjas. Svarstytina galimybė tokio įstatyminio imperatyvo atsisakyti. Antra, siūloma nustatyti, jog
„teisėjų susirinkimas teismo pirmininkui pataria teismo administravimo
klausimais“. Pastebėtina, jog neaiški tokio patarimo teisinė reikšmė. Neaišku, ar teismo pirmininkas turėtų atsižvelgti į tokį patarimą, ar su juo susipažinti, ar įgyvendinti. Siūlytina aiškiai nustatyti teisėjų susirinkimo teikiamų patarimų teisinę reikšmę.
Tuo atveju, jei aptariami patarimai neturės jokios teisinės reikšmės, siūlytina atsisakyti perteklinio reguliavimo ir papildomo administracinio krūvio teisėjams nustatymo. Taip pat manytina, jog įstatyme derėtų sureguliuoti ir kitus su teisėjų susirinkimu susijusius klausimus, pavyzdžiui, sprendimų priėmimo tvarką, sprendimų teisinę formą. Be to, svarstytina, ar įstatyme nederėtų nustatyti teisėjų susirinkimo iniciatyvos teisės, pavyzdžiui, kai teismo pirmininkui būtinas tam tikras patarimas, jis galėtų sušaukti susirinkimą. Siūlytina reguliavimą detalizuoti, kad būtų aiški jo teisinė prasmė ir reikšmė. Trečia, įstatymo projekto 20 straipsnyje galimai derėtų nustatyti iki kokios datos turėtų įvykti pirmieji teismų teisėjų susirinkimai. Nesvarstyta
1
114¹ straipsniu, įtvirtinančiu teismo teisėjų susirinkimo nuostatas. Manome, kad šio straipsnio 1 dalis turėtų būti formuluojama taip: „Teismo teisėjų susirinkime turi teisę dalyvauti visi to teismo teisėjai.“ Tokia formuluotė leistų pašalinti būtinybę dalyvauti susirinkime net ir dėl objektyvių priežasčių negalintiems dalyvauti teisėjams ir išspręstų susirinkimo legitimumo problemą. Susirinkimui įvykti reikalingas teisėjų kvorumas, sprendimų priėmimo tvarka ir kt. gali būti numatyta susirinkimo darbo reglamente. Nesvarstyta
142
dalis yra perteklinė, nes analogišką nuostatą siūloma įtvirtinti projekto 14 straipsniu ir abi šios nuostatos įsigaliotų pagal aptariamo straipsnio 1 dalies nuostatas. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta neatsisakyti perteklinio reguliavimo, dėl aptariamos nuostatos išsakytinos tos pačios pastabos, kaip ir dėl projekto 14 straipsnio. Nesvarstyta . 14.
2015 m. balandžio 21 d. Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštu Nr. S-2015-3154 buvo prašyta pateikti pastabas ir pasiūlymus. Pastabos ir pasiūlymai nepateikti. Nesvarstyta
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2015-12-03 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3012 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento, Teisėjų tarybos ir Teisėjų asociacijos pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Nesvarstyta
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl teismų reorganizavimo“ projektą Nr. XIIP-3010 ir bus atlikti nutarimo projekte minimų teismų reorganizavimo veiksmai, daryti nutarimo projekto lydimųjų įstatymų projektų Nr. XIIP-3011 - XIIP-3020 svarstymo komitete pertrauką. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Reda Gabrilavičiūtė, Teisingumo ministerijos teisės sistemos vystymo skyriaus patarėja; Egidijus Laužikas, Teisėjų tarybos pirmininkas; Reda Molienė, Nacionalinės teismų administracijos direktorė; Julius Pagojus, Teisingumo viceministras; Rimvydas Norkus, Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkas;
Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėjas, Algirdas Astrauskas; patarėjai: Jurgita Marcinkutė, Rasa Mačiulytė, Monika Urmonienė; konsultantas, Bronius Kleponis; padėjėja, Genovaitė Jasaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-06)3 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kitam teismui, kai teisėjas, teismo pirmininkas, ar jo pavaduotojas turi tam tikrų sąsajų su teisme nagrinėjamomis bylomis. Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, manytina, jog pasiūlymas yra perteklinis, nes analogiškas nuostatas siūloma įtvirtinti konkrečiuose procesiniuose įstatymuose ir kodeksuose. Be to, siūlomos nuostatos sistemiškai nedera su keičiamo įstatymo preambulėje įtvirtintais įstatymo tikslais, kadangi yra grynai procesinio pobūdžio. Antra, jei aptariamo įstatymo pakeitimo nebūtų atsisakyta, būtina aptariamas nuostatas suderinti su kartu teikiamo Civilinio proceso kodekso 34, 62, 111, 130, 134, 154, 220¹, 220², 258, 268, 269, 325 ir 590 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-3016) nuostatomis. Nurodytame įstatymo projekte vartojama sąvoka
„byloje dalyvaujantis asmuo“, o aptariamoje nuostatoje – „proceso šalis“. Pastebėtina, jog paminėtų sąvokų turinys nėra identiškas, todėl būtina
sąvokas vienodinti, kad visuose teisės aktuose būtų vartojamos vienodos sąvokos, o nuostatų turinys būtų aiškus ir nedviprasmiškais. Trečia, jei aptariamo įstatymo pakeitimo nebūtų atsisakyta, aptariamoje 4 dalyje nurodytina, kas turima omenyje vartojant žodžių junginį „tos pačios pakopos teismui“. Pastebėtina, jog prieš tai nuostatoje kalbama apie aukštesnės pakopos teismą, todėl aiškiai nurodytina, ar byla perduodama kitam aukštesnės pakopos teismui, ar kitam žemesnės pakopos teismui. Pritarti iš dalies Siūloma pagrindiniam komitetui tobulinant įstatymo projektą, tarpusavyje suderinti įstatymų projektų XIIP-3012 ir XIIP-3016 nuostatas. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-06)14
įstatymo 101 straipsnį papildyti 2 dalimi: „2.
Kai pagal įstatymą reorganizavus ar likvidavus teismus panaikinamos teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigybės, šias pareigas ėjusiam teisėjui vienus metus, bet ne ilgiau nei iki kadencijos, kuriai jis buvo paskirtas, pabaigos, mokamas atitinkamai reorganizuoto ar likviduoto teismo pirmininkui, jo pavaduotojui ar skyriaus pirmininkui mokėtinas atlyginimas.“ Projekto aiškinamajame rašte teigiama: „Toks reguliavimas siūlomas įvertinus tai, kad, pavyzdžiui, dėl sunkios ekonominės padėties sumažintų teisėjų atlyginimų atkūrimas šiai padėčiai pasikeitus laikytinas teisėtų lūkesčių turiniu, taigi atitinkamai turėtų daryti įtaką ir iš teismo pareigūno pareigų dėl ne nuo juo priklausančių priežasčių anksčiau laiko atleistam teisėjui mokėtino atlyginimo dydžiui.“ Siūloma projekto nuostata diskutuotina. Pirma, abejotina, ar ta aplinkybė, kad teismas likviduojamas ar reorganizuojamas, suponuoja teisėtus lūkesčius asmenų, atleistų dėl teismo reorganizavimo iš teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigų ir toliau vienerius metus gauti teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko atlyginimą. Pastebėtina, kad kituose įstatymuose kitų juridinių asmenų vadovams, nors ir paskirtiems konkrečiai kadencijai, netekus pareigų dėl juridinio asmens likvidavimo ar reorganizavimo, nėra taikomos tokios garantijos, kokias siūloma taikyti teismų pirmininkams, jų pavaduotojams ar skyriaus pirmininkams. Taigi siūloma nuostata gali būti laikoma diskriminacine kitų asmenų, patekusių į analogišką situaciją kaip ir teismų vadovai, atžvilgiu.
Antra, pastebėtina, kad teismo likvidavimas ar reorganizavimas nėra vienintelis atvejis, dėl kurio teisėjas gali būti atleistas iš teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigų dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, pavyzdžiui, jis gali būti atleistas dėl sveikatos būklės ar kitais Teismų įstatymo 81 ir 90 straipsniuose nustatytais atvejais. Tačiau galiojantys įstatymai jokių papildomų socialinių garantijų dėl to nenustato. Taigi nėra suprantama, kodėl projekte pasirinktas imperatyvus nuostatos formulavimo būdas, kad teisėjui, atleistam iš teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigų dėl teismo likvidavimo ar reorganizavimo, bet kuriuo atveju vienerius metus būtų mokamas teismo vadovui mokėtinas atlyginimas. Kita vertus, atleistas iš teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigų dėl teismo likvidavimo ar reorganizavimo teisėjas gali būti paskirtas į aukštesnės pakopos teismą ir per projekte nurodytą laiką įgyti teisę į didesnį nei projekte nurodytas atlyginimą. Tačiau projektas tokių išimčių nenumato. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-06)14
keičiamo įstatymo 101 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl termino, kurį dėl teismo likvidavimo ar reorganizavimo žemesnės pakopos teisėju paskirtam teisėjui mokamas didesnis atlyginimas, pakeitimo iš trijų mėnesių į vienus metus kelia abejonių dėl šios Išvados 2 punkte nurodytų priežasčių. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-06)14
keičiamo įstatymo 101 straipsnio 10 dalyje vartojama sąvoka „važiavimo išlaidos“. Pastebėtina, jog sąvokos turinys kelia abejonių dėl jos prasmės ir esmės.
Siekiant išvengti galimų praktinio taikymo sunkumų, siūlytina atskleisti šios sąvokos turinį ar nurodyti koks teisės aktas apibrėžia „važiavimo išlaidų“ sąvoką. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-06)15
keičiamo įstatymo 107 straipsnį. Pastebėtina, kad Teismų įstatymo 107 straipsnio, kuriuo Teismų įstatymas buvo papildytas Teismų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. X-1685, 1 dalis įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. (nurodyto Teismų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo 46 straipsnis pakeistas šio įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XII-1495), o teikiamas projektu įstatymas turėtų įsigalioti 2016 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tobulintinos arba kartu turėtų būti keičiamas ir nurodytas Teismų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymas bei jį keitęs pakeitimo įstatymas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-06)17
papildyti 114¹ straipsniu, įtvirtinančiu teismo teisėjų susirinkimo nuostatas: „1. Teismo teisėjų susirinkime dalyvauja visi to teismo teisėjai. 2. Teismo teisėjų susirinkimas teismo pirmininkui pataria teismo administravimo klausimais. 3. Teismo teisėjų susirinkimo šaukimo periodiškumą ir darbo tvarką nustato šio susirinkimo tvirtinamas darbo reglamentas.“ Pasiūlymo turinys kelia tam tikrų abejonių. Pirma, pastebėtina, jog kelia abejonių imperatyvi nuostata, jog teismo teisėjų susirinkime dalyvauja „visi to teismo teisėjai“. Neaišku kas nutiktų, jei kuris nors teisėjas dėl objektyvių priežasčių dalyvauti negalėtų. Neaišku, ar būtų laikoma, jog susirinkimas negali įvykti, jei nedalyvauja bent vienas teisėjas. Svarstytina galimybė tokio įstatyminio imperatyvo atsisakyti. Antra, siūloma nustatyti, jog „teisėjų susirinkimas teismo pirmininkui pataria teismo administravimo klausimais“.
Pastebėtina, jog neaiški tokio patarimo teisinė reikšmė. Neaišku, ar teismo pirmininkas turėtų atsižvelgti į tokį patarimą, ar su juo susipažinti, ar įgyvendinti. Siūlytina aiškiai nustatyti teisėjų susirinkimo teikiamų patarimų teisinę reikšmę. Tuo atveju, jei aptariami patarimai neturės jokios teisinės reikšmės, siūlytina atsisakyti perteklinio reguliavimo ir papildomo administracinio krūvio teisėjams nustatymo. Taip pat manytina, jog įstatyme derėtų sureguliuoti ir kitus su teisėjų susirinkimu susijusius klausimus, pavyzdžiui, sprendimų priėmimo tvarką, sprendimų teisinę formą. Be to, svarstytina, ar įstatyme nederėtų nustatyti teisėjų susirinkimo iniciatyvos teisės, pavyzdžiui, kai teismo pirmininkui būtinas tam tikras patarimas, jis galėtų sušaukti susirinkimą. Siūlytina reguliavimą detalizuoti, kad būtų aiški jo teisinė prasmė ir reikšmė. Trečia, įstatymo projekto 20 straipsnyje galimai derėtų nustatyti iki kokios datos turėtų įvykti pirmieji teismų teisėjų susirinkimai. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-06)202
perteklinė, nes analogišką nuostatą siūloma įtvirtinti projekto 14 straipsniu ir abi šios nuostatos įsigaliotų pagal aptariamo straipsnio 1 dalies nuostatas. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta neatsisakyti perteklinio reguliavimo, dėl aptariamos nuostatos išsakytinos tos pačios pastabos, kaip ir dėl projekto 14 straipsnio. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisėjų taryba (2015-06-03) Teisėjų taryba susipažino su Jūsų. pateiktais derinimui Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo
„Dėl teismų reorganizavimo“ projektu Nr. IIP-3010 Lietuvos Respublikos teismų
reorganizavimo įstatymo projektu Nr.
XIIP-3011, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. 1-480 14, 28, 34, 36,41, 45, 55(1), 56, 62, 63, 65, 70,101, 107,
114(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-3012, Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įteigimo įstatymo Nr. 1-2375 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3013, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo Nr. 1-497 pavadinimo ir 6 straipsnio pakeitimo bei 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu Nr. XIIP-3014, Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu Nr. X1IP-3015, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34, 62, 111, 130, 134, 154, 220(1), 220(2), 258, 268, 269, 325 ir 590 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3016, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17,34, 35,46,64, 68, 69, 70» 73 ,74 SS ir 139 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3017, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 59, 60, 123 ir 124 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 11(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-3018, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21, 29, 29(1), 37, 216, 217, 224, 255, 261, 271, 282, 288, 292, 300, 302(4), 302(9), 302(21), 314, 337 ir 338(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3019 ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 20 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3020 dėl teismų reorganizavimo (toliau - projektai).
Teisėjų taryba, iš esmės pritardama siūlomiems teisės aktų pakeitimams, pagal kompetenciją teikia pastabas dėl atskirų projektų nuostatų. Dėl teisės aktų, susijusių su teismų reorganizavimu, įsigaliojimo termino Teisėjų tarybos nuomone, būtina įvertinti tai, kad teismų reorganizavimas apimtų visos valstybės apylinkių bei apygardų administracinius teismus, ir būtina užtikrinti visų šių teismą sklandžią nenutrūkstamą veiklą. Tuo tarpu projektų rengėjai teisės aktų projektų įsigaliojimo datą numato 2016 m. sausio 1 d. Projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad „teismų reorganizavimo procedūras reglamentuoja teikiami Lietuvos Respublikos teismų reorganizavimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl teismų reorganizavimo“ projektas. Pagal šiuos projektus teismai 2016 m. sausio 1 d. būtų sustambinami juos reorganizuojant prijungimo būdu - juose nurodyti teismai būtų prijungiami prie kito teismo, kuriam pereitų visos reorganizuojamų juridinių asmenų teisės ir pareigos“. Tokio termino įtvirtinimas suteiktų pernelyg trumpą laikotarpį pasirengti teismų reorganizavimui dėl žemiau nurodytų priežasčių:
teisėkūros procedūros ir įstatymuose numatytus reorganizavimo procedūros terminus, yra pagrįsta abejonė, kad priėmus siūlomus teisės aktų projektus likęs terminas iki 2016 m. sausio 1 d. bus pernelyg trumpas tinkamai pasirengti teismų reorganizavimui. 2. Būtina įvertinti
sujungimą ir tam reikalingų su teismų reorganizavimu susijusių procedūrų trukmę. Pirminiame etape nuo reikiamų įstatymų ir kitų teisės aktų priėmimo iki jų įsigaliojimo buvo numatytas pernelyg trumpas (trumpesnis nei vieneri metai) terminas visoms su teismų reorganizavimu susijusioms procedūroms ir kitiems pasirengimo veiksmams atlikti. Nors Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gruodžio 6 d. nutarime Nr.
XI-1784 „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“ buvo numatyta, kad po reorganizavimo pasibaigusių teismų teisės ir pareigos po reorganizavimo veikiantiems teismams pereina nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., tačiau 2012 m. gegužės 24 d. šis nutarimas buvo pakeistas ir nustatytas ilgesnis laikotarpis visoms su teismų reorganizavimu susijusioms procedūroms ir kitiems pasirengimo veiksmams atlikti. Taigi laikotarpis nuo pirminių teisės aktų priėmimo iki teismų reorganizavimo, siekiant sklandaus teismų sujungimo proceso, buvo ilgesnis nei vieneri metai. 3. Tinkamas ir sklandus teismų reorganizavimo įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su tam būtinų priemonių įgyvendinimu bei reikalingo finansavimo skyrimu. Projektų rengėjai aiškinamajame rašte nurodo lėšas, kurios bus būtinos teismų reorganizavimui įgyvendinti (Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau - LITEKO) keitimui, modernizavimui; kompiuterinei technikai; teismų iškaboms; su teisėjų mobilumą užtikrinančią nuostatų įgyvendinimu susijusioms teisėjų socialinėms garantijoms). Pažymėtina, kad 2015 m nėra numatyta lėšų Šių priemonių įgyvendinimui. Nesant skirto tinkamo finansavimo, nėra galimybių netgi pradėti priemonių, būtinų teismų reorganizavimui, įgyvendinimą. Be to, su LITEKO keitimu, modernizavimu susijusiems darbams tinkamai atlikti būtinas ilgesnis nei pusės metų terminas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Teisėjų tarybos nuomone, būtina su teismų reorganizavimu susijusių nuostatų įsigaliojimą numatyti bent nuo 2017 m. sausio 1 d. Pritarti Teisėjų taryba (2015-06-03) Dėl Teismų įstatymo, Civilinio proceso kodekso (toliau — CPK), Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ), Baudžiamojo proceso kodekso (toliau — BPK) pakeitimų 1.
Siekiant aiškesnio dėstymo, siūlytina Teismų įstatymo 34 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:, Jeigu teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas byloje yra proceso šalis yra teismo pirmininkas ar teismo pirmininko-pavaduotojas, o ta byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju, aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo giminaičiai.“ Pritarti Teisėjų taryba (2015-06-03)
tai, kad tiek CPK 62 straipsnio 1 dalyje, tiek ABTĮ 46 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė sudaryti teisėjų kolegiją apylinkės teisme, įstatymo taikymo metu gali kilti neaiškumų dėl teismų įstatymo 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, numatančių sąvoką „teismo rūmai, kuriems priskirtas bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai“. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegijos bylas nagrinėja kolegialiai bei į būtinybę užtikrinti bylų nagrinėjimo operatyvumą ir efektyvumą ši nuostata neturėtų būti aiškinama plečiamai, kaip leidžiantį sudaryti teisėjų kolegiją iš teisėjų, kurie paskirti į vieno apylinkės teismo skirtingus teismo rūmus. Šiuo atveju bylų skyrimo teisėjams, kurie paskirti į skirtingus teismo rūmus procesas būtų įgyvendinamas tais atvejais, kuomet teisėjai bylą nagrinėtų vienasmeniškai.
Todėl tiek CPK 62 straipsnio 1 dalį, tiek ABTĮ 46 straipsnio 1 dalį siūlytina papildyti sakiniu „Jei apylinkės teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius teismo rūmus.“ Pastebėtiną, kad atitinkamomis nuostatomis siūlytina papildyti ir BPK 221 ir 222 straipsnius. Pritarti Teisėjų taryba (2015-06-03)
aišku, ar, teisėją perkėlus į aukštesnes pareigas, jam taip pat turėtų būti mokamas ankstesnis atlyginimas. Atsižvelgiant į tai bei į poreikį tinkamai užtikrinti socialines garantijas, numatant pakankamą laikotarpi kurį teisėjui butų mokamas ankstesnis atlyginimas, siūlytina įtvirtinti, kad Teismų įstatymo 101 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais teisėjui būtų mokamas ne mažesnis kaip ankstesnis atlyginimas: „2. Kai pagal įstatymą reorganizavus ar likvidavus teismus panaikinamos teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigybės, šias pareigas ėjusiam teisėjui vienus metus, bet ne ilgiau nei iki kadencijos, kuriai jis buvo paskirtas, pabaigos, mokamas ne mažesnis kaip atitinkamai reorganizuoto ar likviduoto teismo pirmininkui, jo pavaduotojui ar skyriaus pirmininkui mokėtinas atlyginimas. 3. Teisėjui, paskirtam žemesnės pakopos teismo teisėju šio Įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju, vienus metus, bet ne ilgiau nei jam sukaks 65 metai arba ne ilgiau nei pasibaigs šio įstatymo 57 straipsnio I dalyje nustatyta tvarka pratęsti teisėjo įgaliojimai, mokamas ne mažesnis kaip atlyginimas kaip aukštesnės pakopos teismo, kurio teisėju jis buvo anksčiau, teisėjui mokėtinas atlyginimas.“ Nepritarti Siekiant teisinio aiškumo siūloma pritarti projekto iniciatorių pateiktoms nuostatoms Teisėjų taryba (2015-06-03) 4.
Teismų įstatymo 56 straipsnio 1 dalį projektų rengėjai siūlo papildyti nuostata, kad jei apylinkės teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, Respublikos Prezidentas, skirdamas apylinkės teismo teisėją, jį paskiria ir į vienus iš teismo rūmų. Tokiu atveju, sisteminiu būdu vertinant Teismų įstatymo 12 straipsnio 10 dalį, kurioje įtvirtinta, kad kitų teismų teisėjų skaičių nustato Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu, lieka neaišku, kas ir kokiu būdu nustatys teisėjų skaičių teismo rūmuose. Įvertinant galimai kilsiančius neaiškumus, kuomet Respublikos Prezidentas galėtų skirti teisėją į teismo rūmus, bet nebūtų aišku, koks yra teisėjų skaičius teismo rūmuose ir ar yra teisinių prielaidų skilti teisėją į konkrečius teismo rūmas, Teismų įstatymo
atvejais, kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų skaičių teismo rūmuose nustato Respublikos Prezidentas. Pritarti Teisėjų taryba (2015-06-03)
5Taip pat manytina,
kad siekiant teisinio aiškumo ir įvertinant CPK pakeitimus, susijusius su teismų, sudarytų iš teismo rūmų, veiklos reguliavimu, svarstytinas poreikis papildyti CPK 646 straipsnio I dalį ir numatyti, kad dėl vykdomojo rašto išdavimo asmuo turėtų kreiptis į pirmosios instancijos teismą arba, jeigu teismas sudarytas iš teismo rūmų į teismo rūmus, kuriuose buvo išnagrinėta byla.
Atsižvelgiant į tai, kad priėmus tokius pakeitimus, būtų nustatyta aiškesnė kreipimosi į teismą tvarka asmenims bei sudarytos sąlygos efektyvesnei teismų ir teismų rūmų veiklai, siūlytina CPK 646 straipsnio 1 dalį papildyti tokia nuostata: „Jeigu teismas, šio Kodekso numatytais atvejais išduodantis vykdomąjį raštą, sudarytas iš teismo rūmų, pareiškimas dėl vykdomojo rašto išdavimo paduodamas teismo rūmams, kuriuose byla buvo išnagrinėta arba buvo priimtas sprendimas.“
Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdyba susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2015 m. balandžio 21 d. rašte N r. S -2 0 15-3154 minimais įstatymų projektais ir jų esminėms nuostatoms pritaria. Kartu manome, kad įstatymų projektai šiek tiek tobulintini: Siūlytume tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP -3012 13 straipsniu keičiamo Teismų įstatymo 80 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: "Teisėjas į tas pačias - teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko - pareigas tame pačiame teisme gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Po dviejų iš eilės kadencijų teisėjas į tas pačias teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas tame pačiame teisme gali būti skiriamas, jei po jo antros kadencijos pabaigos yra praėję ne mažiau kaip penkeri metai." Toks teisinis reguliavimas neužkirstų kelio dvi kadencijas teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju ar skyriaus pirmininku išbuvusiam teisėjui po jų pasibaigimo iš karto pretenduoti į kitas pareigas tame pačiame teisme - pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko. Dabartinė Teismų įstatymo 80 straipsnio 4 dalies redakcija, aiškinant ją lingvistiškai, to neleistų. Nepritarti Siekiant teisinio aiškumo siūloma pritarti projekto iniciatorių pateiktoms nuostatoms Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija (2015-09-22)
3Įstatymo projekto Nr. XIIP -31012 17 straipsniu siūloma įstatymą papildyti 114¹ straipsniu,
įtvirtinančiu teismo teisėjų susirinkimo nuostatas. Manome, kad šio straipsnio 1 dalis turėtų būti formuluojama taip: „Teismo teisėjų susirinkime turi teisę dalyvauti visi to teismo teisėjai." Tokia formuluotė leistų pašalinti būtinybę dalyvauti susirinkime net ir dėl objektyvių priežasčių negalintiems dalyvauti teisėjams ir išspręstų susirinkimo legitimumo problemą. Susirinkimui įvykti reikalingas teisėjų kvorumas, sprendimų priėmimo tvarka ir kt. gali būti numatyta susirinkimo darbo reglamente. Nepritarti Objektyvios priežastys, dėl kurių teisėjas gali nedalyvauti Teismo teisėjų susirinkime turėtų būti aptariamos Teismo teisėjų susirinkimo darbo reglamente.
Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija (2015-09-22) Manome, kad Seimo teisės departamento nuomonėse išdėstytos abejonės dėl bylų teismingumo nustatymo yra tik iš dalies pagrįstos, nes siūlomų pakeitimų esmė yra tai, jog asmuo, pageidaujantis inicijuoti civilinį ar baudžiamąjį procesą, galėtų kreiptis į arčiausiai jo esančius apylinkės teismo rūmus. Duomenys apie visus tokius dokumentus iš visų konkretaus apylinkės teismo rūmų būtų perduoti į apylinkės teismo centrinės buveinės raštinę, kur, naudojantis elektroninėmis bylų skirstymo priemonėmis, būtų parinkti teismo rūmai, kuriems teisminga konkreti byla ar kuriuose ji turėtų būti nagrinėjama dėl kitų objektyvių priežasčių. Nepritarti Pritariama Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms. Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija (2015-09-22)
bylų teisenos įstatymo pakeitimai Nr. X IIP-3017 turėtų būti derinami su šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomu įstatymo projektu Nr. XIIP-2877. kuriuo Administracinių bylų teisenos įstatymas dėstomas nauja redakcija. Pritarti
įstaigų pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3012 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento, Teisėjų tarybos ir Teisėjų asociacijos pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Milda Petrauskienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
TEISĖTVARKOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko
pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, J. Janušauskienė, M. Civilkienė, R. Karpavičiūtė, D. Latvelienė, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos: M. Banytė, A. Bacevičienė. Kviestieji asmenys: teisingumo viceministras G. Mozūraitis, Teisingumo ministerijos Administracinės justicijos skyriaus vedėjas G. Politika, Teisės sistemos vystymo skyriaus vedėja R. Gabrilavičiūtė, Teisėjų tarybos pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas E. Laužikas, Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vedėja L. Griškevič. 1.-4 Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, asociacijų, politinių partijų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų suinteresuotų asmenų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisėjų taryba 2015-06-03 Teisėjų taryba susipažino su Jūsų pateiktais derinimui Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo
„Dėl teismų reorganizavimo“ projektu Nr. XIIP-3010, Lietuvos Respublikos
teismų reorganizavimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3011, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr.
I-480 14, 28, 34, 36, 41, 45, 55(1), 56, 62, 63, 65, 70, 101, 107, 120 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 114(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-3012, Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3013, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo Nr. I-497 pavadinimo ir 6 straipsnio pakeitimo bei 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu Nr. XIIP-3014, Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu Nr. XIIP-3015, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34, 62, 111, 130, 134, 154, 220(1), 220(2), 258, 268, 269, 325 ir 590 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3016, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17, 34, 35, 46, 64, 68, 69, 70, 73, 74 85 ir 139 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3017, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 59, 60, 123 ir 124 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 11(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-3018, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21, 29, 29(1), 37, 216, 217, 224, 255, 261, 271, 282, 288, 292, 300, 302(4), 302(9), 302(21), 314, 337 ir 338(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3019 ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876
reorganizavimo (toliau – projektai). Teisėjų taryba, iš esmės pritardama siūlomiems teisės aktų pakeitimams, pagal kompetenciją teikia pastabas dėl atskirų projektų nuostatų.
Dėl teisės aktų, susijusių su teismų reorganizavimu, įsigaliojimo termino Teisėjų tarybos nuomone, būtina įvertinti tai, kad teismų reorganizavimas apimtų visos valstybės apylinkių bei apygardų administracinius teismus, ir būtina užtikrinti visų šių teismų sklandžią nenutrūkstamą veiklą. Tuo tarpu projektų rengėjai teisės aktų projektų įsigaliojimo datą numato 2016 m. sausio 1 d. Projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad „teismų reorganizavimo procedūras reglamentuoja teikiami Lietuvos Respublikos teismų reorganizavimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl teismų reorganizavimo“ projektas. Pagal šiuos projektus teismai 2016 m. sausio 1 d. būtų sustambinami juos reorganizuojant prijungimo būdu – juose nurodyti teismai būtų prijungiami prie kito teismo, kuriam pereitų visos reorganizuojamų juridinių asmenų teisės ir pareigos“. Tokio termino įtvirtinimas suteiktų pernelyg trumpą laikotarpį pasirengti teismų reorganizavimui dėl žemiau nurodytų priežasčių:
reorganizavimo procedūros terminus, yra pagrįsta abejonė, kad priėmus siūlomus teisės aktų projektus likęs terminas iki 2016 m. sausio 1 d. bus pernelyg trumpas tinkamai pasirengti teismų reorganizavimui. 2. Būtina įvertinti 2013 m. sausio 1 d. įvykusį Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apylinkių teismų sujungimą ir tam reikalingų su teismų reorganizavimu susijusių procedūrų trukmę. Pirminiame etape nuo reikiamų įstatymų ir kitų teisės aktų priėmimo iki jų įsigaliojimo buvo numatytas pernelyg trumpas (trumpesnis nei vieneri metai) terminas visoms su teismų reorganizavimu susijusioms procedūroms ir kitiems pasirengimo veiksmams atlikti. Nors Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gruodžio 6 d. nutarime Nr.
XI-1784 „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“ buvo numatyta, kad po reorganizavimo pasibaigusių teismų teisės ir pareigos po reorganizavimo veikiantiems teismams pereina nuo
pakeistas ir nustatytas ilgesnis laikotarpis visoms su teismų reorganizavimu susijusioms procedūroms ir kitiems pasirengimo veiksmams atlikti. Taigi laikotarpis nuo pirminių teisės aktų priėmimo iki teismų reorganizavimo, siekiant sklandaus teismų sujungimo proceso, buvo ilgesnis nei vieneri metai. 3. Tinkamas ir sklandus teismų reorganizavimo įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su tam būtinų priemonių įgyvendinimu bei reikalingo finansavimo skyrimu. Projektų rengėjai aiškinamajame rašte nurodo lėšas, kurios bus būtinos teismų reorganizavimui įgyvendinti (Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) keitimui, modernizavimui; kompiuterinei technikai; teismų iškaboms; su teisėjų mobilumą užtikrinančių nuostatų įgyvendinimu susijusioms teisėjų socialinėms garantijoms). Pažymėtina, kad 2015 m. nėra numatyta lėšų šių priemonių įgyvendinimui. Nesant skirto tinkamo finansavimo, nėra galimybių netgi pradėti priemonių, būtinų teismų reorganizavimui, įgyvendinimą. Be to, su LITEKO keitimu, modernizavimu susijusiems darbams tinkamai atlikti būtinas ilgesnis nei pusės metų terminas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Teisėjų tarybos nuomone, būtina su teismų reorganizavimu susijusių nuostatų įsigaliojimą numatyti bent nuo
reorganizavimo“ Nr. XII-2209, kurio 3 straipsnyje numatyta, kad po reorganizavimo pasibaigusių teismų teisės ir pareigos po reorganizavimo veikiantiems teismams pereina nuo 2018 m. sausio 1 d. 2.
34 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalimis, įtvirtinančiomis nuostatas, susijusias su bylos perdavimu kitam teismui, kai teisėjas, teismo pirmininkas, ar jo pavaduotojas turi tam tikrų sąsajų su teisme nagrinėjamomis bylomis. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, manytina, jog pasiūlymas yra perteklinis, nes analogiškas nuostatas siūloma įtvirtinti konkrečiuose procesiniuose įstatymuose ir kodeksuose. Be to, siūlomos nuostatos sistemiškai nedera su keičiamo įstatymo preambulėje įtvirtintais įstatymo tikslais, kadangi yra grynai procesinio pobūdžio. Antra, jei aptariamo įstatymo pakeitimo nebūtų atsisakyta, būtina aptariamas nuostatas suderinti su kartu teikiamo Civilinio proceso kodekso 34, 62, 111, 130, 134, 154, 2201, 2202, 258, 268, 269, 325 ir 590 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-3016) nuostatomis. Nurodytame įstatymo projekte vartojama sąvoka „byloje dalyvaujantis asmuo“, o aptariamoje nuostatoje –
„proceso šalis“. Pastebėtina, jog paminėtų sąvokų turinys nėra identiškas,
todėl būtina sąvokas vienodinti, kad visuose teisės aktuose būtų vartojamos vienodos sąvokos, o nuostatų turinys būtų aiškus ir nedviprasmiškais. Trečia, jei aptariamo įstatymo pakeitimo nebūtų atsisakyta, aptariamoje 4 dalyje nurodytina, kas turima omenyje vartojant žodžių junginį „tos pačios pakopos teismui“. Pastebėtina, jog prieš tai nuostatoje kalbama apie aukštesnės pakopos teismą, todėl aiškiai nurodytina, ar byla perduodama kitam aukštesnės pakopos teismui, ar kitam žemesnės pakopos teismui.
Nepritarti Pasiūlymas nėra perteklinis, kadangi galiojančio Teismų įstatymo 34 str. yra reglamentuoti bylų nagrinėjimo teismuose pagrindiniai principai, o 2 d. jau yra reglamentuotos situacijos dėl bylos perdavimo, jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis. Pastebėtina, kad galiojančiai taisyklei siūloma nustatyti išimtį tais atvejais, kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, tai siūloma įtvirtinti Teismų įstatymo 34 str. 3 d. Pažymėtina, kad Teismų įstatymas yra taikomas visiems teismų procesams (civiliniam, baudžiamajam, administraciniam), o atskiruose procesiniuose įstatymuose principinės Teismų įstatymo 34 str. 2 d. nuostatos yra detalizuojamos, atsižvelgiant į konkretaus proceso specifiką. Atsižvelgiant į tai, Teismų įstatymo nuostatos negali būti visiškai suderintos su Civilinio proceso kodekso nuostatomis, pažymėtina, kad įstatymo projektu Nr. XIIP-3012 siūlomi Teismų įstatymo 34 str. pakeitimai yra derinami su galiojančiomis Teismų įstatymo 34 str. 2 d. nuostatomis, o įstatymo projektu Nr. XIIP-3016 siūlomi Civilinio proceso kodekso pakeitimai yra derinami su atitinkamomis galiojančiomis Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Teismų įstatymo 34 str. 2 d., taip pat siūlomuose šio straipsnio pakeitimuose vartojama sąvoka
„proceso šalis“ yra siauresnė nei sąvoka „byloje dalyvaujantis asmuo“,
vartojama Civilinio proceso kodekse, todėl, atsižvelgiant į civilinio proceso specifiką, yra pagrįsta principines Teismų įstatymo nuostatas civiliniame procese taikyti plačiau, t.y. visų byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu. Be to, sąvoka „proceso šalis“ yra vartojama ir Teismų įstatymo 43 str. 3 d. Žodžių junginys „tos pačios pakopos teismui“ vartojamas galiojančio Teismų įstatymo 34 str.
dėl bylos perdavimo iš vienos žemesnės pakopos teismo (kuriame atsirado aplinkybės, sąlygojančios būtinybę perduoti bylą) kitam žemesnės pakopos teismui – tos pačios pakopos teismui kaip ir teismas, iš kurio perduodama byla. 3. Teisėjų taryba
4 Dėl Teismų įstatymo, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ), Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pakeitimų
įstatymo 34 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „Jeigu teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas byloje yra proceso šalis yra teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas, o ta byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju, aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo giminaičiai.“
patarėja
6159
straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-2246: „1 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „41 straipsnis. Teisėjo įgaliojimai
kituose įstatymuose numatytus valstybės valdžios įgaliojimus. 2. Teisėjo reikalavimai, susiję su teisingumo vykdymu, yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims.
Už teisėjo reikalavimų nevykdymą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. 3. Nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, apylinkės teismo teisėjas proceso įstatymų nustatytais atvejais turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, teismingas apylinkės teismams. 4. Nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, apygardos teismo teisėjas proceso įstatymų nustatytais atvejais turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, teismingas apygardų teismams. 5. Kai teisėjas nagrinėja bylą, teismingą kitam teismui, ir dėl to jam reikia išvykti iš savo darbo vietos, teisėjo komandiruotės išlaidos, taip pat važiavimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Projekto iniciatoriai siūlo įstatymo 41 straipsnį papildyti 3 dalimi (projekto 5 straipsnis) ir įstatymo 101 straipsnį papildyti 10 dalimi (projekto 14 straipsnio 10 dalis). Siūlytina apsvarstyti šiuo metu galiojančio įstatymo 41 straipsnio 5 dalies galiojimo po teismų reformos tikslingumą. Pritarti Klausymų metu pasiūlytas 41 str. pakeitimas:
„1. Pakeisti 41 straipsnį 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose
nustatytų reikalavimų, apygardos teismo arba apygardos administracinio teismo teisėjas proceso įstatymų nustatytais atvejais turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, teismingas apygardų teismams.“
2Pripažinti netekusia galios 41 straipsnio 5 dalį:
teismui, ir dėl to jam reikia išvykti iš savo darbo vietos, teisėjo komandiruotės išlaidos, taip pat važiavimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Siekiant aiškumo, projekto 15 str. 9 d. išbraukta nuoroda į 34 str. 7 dalį: „10.
7 dalį:
„10. Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos teisėjo
komandiruotės išlaidos, taip pat važiavimo išlaidos, kai šio Įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju vykstama nagrinėti bylą kitose negu teismo, kurio teisėjas ar teisėjai nagrinėja bylą, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, į kuriuos yra paskirtas bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai, patalpose.“
9
rengėjai siūlo papildyti nuostata, kad jei apylinkės teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, Respublikos Prezidentas, skirdamas apylinkės teismo teisėją, jį paskiria ir į vienus iš teismo rūmų. Tokiu atveju, sisteminiu būdu vertinant Teismų įstatymo 12 straipsnio 10 dalį, kurioje įtvirtinta, kad kitų teismų teisėjų skaičių nustato Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu, lieka neaišku, kas ir kokiu būdu nustatys teisėjų skaičių teismo rūmuose. Įvertinant galimai kilsiančius neaiškumus, kuomet Respublikos Prezidentas galėtų skirti teisėją į teismo rūmus, bet nebūtų aišku, koks yra teisėjų skaičius teismo rūmuose ir ar yra teisinių prielaidų skirti teisėją į konkrečius teismo rūmus, Teismų įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje turėtų būti aiškiai įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų skaičių teismo rūmuose nustato Respublikos Prezidentas. Pritarti „1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Kitų teismų teisėjų skaičių nustato Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu. Kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų skaičių teismo rūmuose nustato Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu.“
2Siūlytume tikslinti Įstatymo projekto Nr.
XIIP-3012 13 straipsniu keičiamo Teismų įstatymo 80 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: “Teisėjas į tas pačias – teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko – pareigas tame pačiame teisme gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Po dviejų iš eilės kadencijų teisėjas į tas pačias teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas tame pačiame teisme gali būti skiriamas, jei po jo antros kadencijos pabaigos yra praėję ne mažiau kaip penkeri metai.“ Toks teisinis reguliavimas neužkirstų kelio dvi kadencijas teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju ar skyriaus pirmininku išbuvusiam teisėjui po jų pasibaigimo iš karto pretenduoti į kitas pareigas tame pačiame teisme – pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko. Dabartinė Teismų įstatymo 80 straipsnio 4 dalies redakcija, aiškinant ją lingvistiškai, to neleistų. Pritarti
2
papildyti 2 dalimi: „2. Kai pagal įstatymą reorganizavus ar likvidavus teismus panaikinamos teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigybės, šias pareigas ėjusiam teisėjui vienus metus, bet ne ilgiau nei iki kadencijos, kuriai jis buvo paskirtas, pabaigos, mokamas atitinkamai reorganizuoto ar likviduoto teismo pirmininkui, jo pavaduotojui ar skyriaus pirmininkui mokėtinas atlyginimas.“ Projekto aiškinamajame rašte teigiama: „Toks reguliavimas siūlomas įvertinus tai, kad, pavyzdžiui, dėl sunkios ekonominės padėties sumažintų teisėjų atlyginimų atkūrimas šiai padėčiai pasikeitus laikytinas teisėtų lūkesčių turiniu, taigi atitinkamai turėtų daryti įtaką ir iš teismo pareigūno pareigų dėl ne nuo juo priklausančių priežasčių anksčiau laiko atleistam teisėjui mokėtino atlyginimo dydžiui.“ Siūloma projekto nuostata diskutuotina.
Pirma, abejotina, ar ta aplinkybė, kad teismas likviduojamas ar reorganizuojamas, suponuoja teisėtus lūkesčius asmenų, atleistų dėl teismo reorganizavimo iš teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigų ir toliau vienerius metus gauti teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko atlyginimą. Pastebėtina, kad kituose įstatymuose kitų juridinių asmenų vadovams, nors ir paskirtiems konkrečiai kadencijai, netekus pareigų dėl juridinio asmens likvidavimo ar reorganizavimo, nėra taikomos tokios garantijos, kokias siūloma taikyti teismų pirmininkams, jų pavaduotojams ar skyriaus pirmininkams. Taigi siūloma nuostata gali būti laikoma diskriminacine kitų asmenų, patekusių į analogišką situaciją kaip ir teismų vadovai, atžvilgiu. Antra, pastebėtina, kad teismo likvidavimas ar reorganizavimas nėra vienintelis atvejis, dėl kurio teisėjas gali būti atleistas iš teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigų dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, pavyzdžiui, jis gali būti atleistas dėl sveikatos būklės ar kitais Teismų įstatymo 81 ir 90 straipsniuose nustatytais atvejais.
Tačiau galiojantys įstatymai jokių papildomų socialinių garantijų dėl to nenustato. Taigi nėra suprantama, kodėl projekte pasirinktas imperatyvus nuostatos formulavimo būdas, kad teisėjui, atleistam iš teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigų dėl teismo likvidavimo ar reorganizavimo, bet kuriuo atveju vienerius metus būtų mokamas teismo vadovui mokėtinas atlyginimas. Kita vertus, atleistas iš teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigų dėl teismo likvidavimo ar reorganizavimo teisėjas gali būti paskirtas į aukštesnės pakopos teismą ir per projekte nurodytą laiką įgyti teisę į didesnį nei projekte nurodytas atlyginimą. Tačiau projektas tokių išimčių nenumato. Pritarti
3
žemesnės pakopos teisėju paskirtam teisėjui mokamas didesnis atlyginimas, pakeitimo iš trijų mėnesių į vienus metus kelia abejonių dėl šios Išvados 2 punkte nurodytų priežasčių. Pritarti
23
siūlomo įtvirtinti teisinio reguliavimo nėra aišku, ar, teisėją perkėlus į aukštesnes pareigas, jam taip pat turėtų būti mokamas ankstesnis atlyginimas.
Atsižvelgiant į tai bei į poreikį tinkamai užtikrinti socialines garantijas, numatant pakankamą laikotarpį, kurį teisėjui būtų mokamas ankstesnis atlyginimas, siūlytina įtvirtinti, kad Teismų įstatymo 101 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais teisėjui būtų mokamas ne mažesnis kaip ankstesnis atlyginimas: „2. Kai pagal įstatymą reorganizavus ar likvidavus teismus panaikinamos teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigybės, šias pareigas ėjusiam teisėjui vienus metus, bet ne ilgiau nei iki kadencijos, kuriai jis buvo paskirtas, pabaigos, mokamas ne mažesnis kaip atitinkamai reorganizuoto ar likviduoto teismo pirmininkui, jo pavaduotojui ar skyriaus pirmininkui mokėtinas atlyginimas. 3. Teisėjui, paskirtam žemesnės pakopos teismo teisėju šio Įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju, vienus metus, bet ne ilgiau nei jam sukaks 65 metai arba ne ilgiau nei pasibaigs šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pratęsti teisėjo įgaliojimai, mokamas ne mažesnis kaip atlyginimas kaip aukštesnės pakopos teismo, kurio teisėju jis buvo anksčiau, teisėjui mokėtinas atlyginimas.“ Nepritarti Pastaba susijusi su aukščiau pateiktomis Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabomis, kurioms komitetas pritarė. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
10
turinys kelia abejonių dėl jos prasmės ir esmės. Siekiant išvengti galimų praktinio taikymo sunkumų, siūlytina atskleisti šios sąvokos turinį ar nurodyti koks teisės aktas apibrėžia „važiavimo išlaidų“ sąvoką.
Nepritarti Keičiamo Teismų įstatymo 101 straipsnio 10 dalyje vartojama sąvoka
„važiavimo išlaidos“ yra aiški, be to, įgyvendinant Teismų įstatymo 41
straipsnio 5 dalies nuostatas (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2016 m. kovo 1 d.), važiavimo išlaidų kompensavimas jau yra reglamentuotas Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1183 patvirtintose Išlaidų, susijusių su laikinu teisėjo perkėlimu, ir teisėjo važiavimo išlaidų, kai jis nagrinėja bylą, teismingą kitam teismui, kompensavimo taisyklėse. Pažymėtina, kad nurodyta sąvoka pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad teisėjui išvykstant nagrinėti bylą kitose patalpose ir grįžtant tą pačią dieną, nebūtų įforminama komandiruotė ir atitinkamai negalėtų būti taikoma komandiruotės išlaidų kompensavimą reglamentuojanti tvarka. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 107 straipsnį. Pastebėtina, kad Teismų įstatymo 107 straipsnio, kuriuo Teismų įstatymas buvo papildytas Teismų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. X-1685, 1 dalis įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. (nurodyto Teismų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo 46 straipsnis pakeistas šio įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XII-1495), o teikiamas projektu įstatymas turėtų įsigalioti 2016 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tobulintinos arba kartu turėtų būti keičiamas ir nurodytas Teismų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymas bei jį keitęs pakeitimo įstatymas. Nepritarti Pastaba neaktuali, nes projekto rengėjai siūlė įsigaliojimo terminą numatyti 2016 m. sausio 1 d., tačiau įstatymas įsigalios 2018 m. sausio 1 d. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
21 6.
Projekto 17 straipsniu siūloma įstatymą papildyti 114¹ straipsniu, įtvirtinančiu teismo teisėjų susirinkimo nuostatas: „1. Teismo teisėjų susirinkime dalyvauja visi to teismo teisėjai. 2. Teismo teisėjų susirinkimas teismo pirmininkui pataria teismo administravimo klausimais. 3. Teismo teisėjų susirinkimo šaukimo periodiškumą ir darbo tvarką nustato šio susirinkimo tvirtinamas darbo reglamentas.“ Pasiūlymo turinys kelia tam tikrų abejonių. Pirma, pastebėtina, jog kelia abejonių imperatyvi nuostata, jog teismo teisėjų susirinkime dalyvauja „visi to teismo teisėjai“. Neaišku kas nutiktų, jei kuris nors teisėjas dėl objektyvių priežasčių dalyvauti negalėtų. Neaišku, ar būtų laikoma, jog susirinkimas negali įvykti, jei nedalyvauja bent vienas teisėjas. Svarstytina galimybė tokio įstatyminio imperatyvo atsisakyti. Antra, siūloma nustatyti, jog
„teisėjų susirinkimas teismo pirmininkui pataria teismo administravimo
klausimais“. Pastebėtina, jog neaiški tokio patarimo teisinė reikšmė. Neaišku, ar teismo pirmininkas turėtų atsižvelgti į tokį patarimą, ar su juo susipažinti, ar įgyvendinti. Siūlytina aiškiai nustatyti teisėjų susirinkimo teikiamų patarimų teisinę reikšmę. Tuo atveju, jei aptariami patarimai neturės jokios teisinės reikšmės, siūlytina atsisakyti perteklinio reguliavimo ir papildomo administracinio krūvio teisėjams nustatymo. Taip pat manytina, jog įstatyme derėtų sureguliuoti ir kitus su teisėjų susirinkimu susijusius klausimus, pavyzdžiui, sprendimų priėmimo tvarką, sprendimų teisinę formą. Be to, svarstytina, ar įstatyme nederėtų nustatyti teisėjų susirinkimo iniciatyvos teisės, pavyzdžiui, kai teismo pirmininkui būtinas tam tikras patarimas, jis galėtų sušaukti susirinkimą. Siūlytina reguliavimą detalizuoti, kad būtų aiški jo teisinė prasmė ir reikšmė. Trečia, įstatymo projekto 20 straipsnyje galimai derėtų nustatyti iki kokios datos turėtų įvykti pirmieji teismų teisėjų susirinkimai.
Pritarti iš dalies Projekto 18 straipsnio 1 dalyje išbrauktas žodis „visi“. Atvejus, kada teismo teisėjų susirinkimas yra teisėtas, reglamentuos teismo teisėjų susirinkimo darbo reglamentas. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo Teismų įstatymo 120 straipsnio 17¹punktu siūloma Teisėjų tarybai pavesti tvirtinti pavyzdinį teismo teisėjų susirinkimo darbo reglamentą. Akivaizdu, kad teismo teisėjų susirinkimo patarimas teismo pirmininkui nebūtų privalomas, tačiau tokiu būdu konkretaus teismo teisėjams būtų sudaroma galimybė išreikšti savo poziciją teismo administravimo klausimais. Tai yra teisėjų teisė, o ne pareiga, todėl yra nepagrįsta teigti, kad tai bus papildomo administracinio krūvio teisėjams nustatymas. Papildomai pažymėtina, kad aptariamas nuostatas pasiūlė Teisėjų taryba, siekdama skatinti teisėjų savivaldą, kuri ir atstovauja teisėjų poziciją. Papildytas įstatymo projekto 21 straipsnis:
„4. Ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo
šaukiamas pirmas teismo teisėjų susirinkimas.“
1
114¹ straipsniu, įtvirtinančiu teismo teisėjų susirinkimo nuostatas. Manome, kad šio straipsnio 1 dalis turėtų būti formuluojama taip: „Teismo teisėjų susirinkime turi teisę dalyvauti visi to teismo teisėjai.“ Tokia formuluotė leistų pašalinti būtinybę dalyvauti susirinkime net ir dėl objektyvių priežasčių negalintiems dalyvauti teisėjams ir išspręstų susirinkimo legitimumo problemą. Susirinkimui įvykti reikalingas teisėjų kvorumas, sprendimų priėmimo tvarka ir kt. gali būti numatyta susirinkimo darbo reglamente. Pritarti iš dalies Projekto 18 straipsnio 1 dalyje išbrauktas žodis „visi“. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
152 6.
Projekto 20 straipsnio 2 dalis yra perteklinė, nes analogišką nuostatą siūloma įtvirtinti projekto 14 straipsniu ir abi šios nuostatos įsigaliotų pagal aptariamo straipsnio 1 dalies nuostatas. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta neatsisakyti perteklinio reguliavimo, dėl aptariamos nuostatos išsakytinos tos pačios pastabos, kaip ir dėl projekto 14 straipsnio. Pritarti Apylinkių teismų teisėjų sąjunga 2015 m. balandžio 21 d. Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštu Nr. S-2015-3154 buvo prašyta pateikti pastabas ir pasiūlymus. Pastabos ir pasiūlymai nepateikti. Atsižvelgti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2015-12-02 * Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3012 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisėjų tarybos ir Teisėjų asociacijos pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Pritarti iš dalies Iš dalies pritarta Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisėjų tarybos ir Teisėjų asociacijos pastaboms. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 14, 28, 34, 36, 41, 45, 55(1), 56, 63, 65, 70, 80, 101, 107, 114, 120 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 114(1) straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-3012 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas