projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Teikiamu Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 (toliau – GTESĮ) pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama:
formuojamas nuostatas, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus galima tik įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas) ir įtvirtinti reikalavimus turėti licenciją, licencijos išdavimo sąlygas, licencijuojamos veiklos sąlygas (įskaitant licencijos turėtojų teises ir pareigas), atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijos galiojimo panaikinimo pagrindus įstatyme;
reglamento (ES) Nr. 445/2011 dėl subjektų, atsakingų už prekinių vagonų priežiūrą, sertifikavimo sistemos, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 653/2007 (OL 2011 L 122, p. 22) (toliau – Komisijos reglamentas (ES) Nr.
445/2011);
sąvokos, ir patobulinti teisinį reglamentavimą;
dokumentų išrašymo centrui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ADIC) traukinio mašinisto pažymėjimų išrašymo funkciją;
geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – VGI) išduoda traukinio mašinisto sertifikatų blankus ir traukinio mašinisto sertifikatų nuorašų blankus atlygintinai;
geležinkelių infrastruktūros valdytojams, geležinkelio įmonėms (vežėjams), bet ir kitoms įmonėms, kurios manevruoja ir (ar) važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos ir kurios teisės aktų nustatyta tvarka turi gauti saugos sertifikatą;
mokyti fizinius asmenis, kurių darbas tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su geležinkelių transporto eismu ir (ar) krovinių krovimo ir tvirtinimo darbų vadovus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento (direktorius – Andrius Šniuolis, tel. 239 3926, el. paštas [email protected]) Geležinkelių transporto skyrius (vedėjas – Vidmantas Tamulis, tel. 239 3941, el. p. [email protected]). Tiesioginė Įstatymo projekto rengėja – šio skyriaus vyriausioji specialistė Tatjana Lukjančikova (tel. 239 3897, el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekto aptarti teisiniai santykiai 3.1.
Dėl ūkio subjektų teisės verstis ūkine komercine veikla ribojimo Šiuo metu įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais (susisiekimo ministro ir VGI viršininko įsakymais) yra ribojama šių subjektų teisė verstis ūkine komercine veikla:
1) asmenų, atsakingų už krovinių krovimą ir tvirtinimą vagonuose (darbų vadovų);
pageidaujančių egzaminuoti asmenis, kurių darbas tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su geležinkelių transporto eismu, ir asmenis, atsakingus už krovinių krovimą ir tvirtinimą vagonuose;
pageidaujančių vykdyti krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovų funkcijas;
pageidaujančių sudaryti krovinių krovimo į geležinkelių riedmenis ir įtvirtinimo juose schemas;
pageidaujančių atlikti geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą (remontą);
atliekančių asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, profesinį psichologinį vertinimą;
mašinistų mokymo centrų;
mašinistų egzaminavimo centrų;
mašinistų egzaminuotojų;
10) paskelbtųjų įstaigų. Esantis reglamentavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijai, pagal kurią ūkio subjekto teisė vykdyti tam tikrą veiklą gali būti ribojama tik įstatymu. Minėtuose įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose šiuo metu reglamentuojami reikalavimai ūkio subjektams, licencijų išdavimo sąlygos, licencijuojamos veiklos sąlygos ir atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai. 3.2.
darbas tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su geležinkelių transporto eismu, ir krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovų periodinių mokymų programų reikalavimų ir teisės mokyti šiuos asmenis suteikimo Darbuotojų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, žinių tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko
traukinių eismu, žinių tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 24 ir 25 punktuose numatyta, kad darbuotojai, kurių darbas tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su geležinkelių transporto eismu, kas 3 metus nuo pažymėjimo išdavimo dienos privalo išklausyti atitinkamai ne mažiau nei 16 ar
transporto eismo valdymu ir saugos reikalavimais, programas. Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato šių mokymų programų turinio reikalavimų. Asmenų mokymai gali būti organizuojami tiek įmonėje, kurioje asmuo dirba, tiek pasitelkiant kitus asmenis. Toks reglamentavimas vertintinas neigiamai, nes kyla grėsmė, kad mokymų metu nebus keliama asmenų kvalifikacija. Analogiška situacija ir dėl krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovų mokymo. Asmenų, atsakingų už krovinių krovimą ir tvirtinimą vagonuose (darbų vadovų), žinių tikrinimo ir pažymėjimų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2004 m. spalio 14 d. įsakymu V-30 „Dėl Asmenų, atsakingų už krovinių krovimą ir tvirtinimą vagonuose (darbų vadovų), žinių tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 21 punkte numatyta, kad asmenys kas 2 metus nuo pažymėjimo išdavimo dienos privalo išklausyti ne mažiau nei 16 valandų mokymų, susijusių su krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose bei krovinių vežimo geležinkelių transportu reikalavimais, programas.
Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato reikalavimų asmenims, kurie pageidauja vykdyti asmenų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, ir krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovų mokymus. 3.3. Dėl traukinio mašinistų pažymėjimų išrašymo funkcijos perdavimo ADIC Vadovaudamasi GTESĮ, traukinio mašinistų pažymėjimus išduoda VGI. Traukinio mašinistų pažymėjimus pagal bendradarbiavimo su VGI sutartį išrašo ADIC. 3.4. Dėl traukinio mašinistų sertifikatų blankų ir traukinio mašinistų sertifikatų nuorašų blankų išdavimo Šiuo metu traukinio mašinistų sertifikatų blankus ir traukinio mašinistų sertifikatų nuorašų blankus VGI išduoda neatlygintinai, nes šiuo metu galiojantys įstatymai nenumato, kad VGI vykdo šią funkciją. 3.5.
reikalavimų įmonėms, kurios manevruoja ir (ar) važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – GTK) 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad geležinkelio įmonės (vežėjai) ir šio kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės (kurios manevruoja ir (ar) važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos), pageidaujančios naudotis geležinkelių infrastruktūra, privalo turėti saugos sertifikatą. Įmonės, norėdamos gauti saugos sertifikatą, kuris reikalingas veiklai vykdyti, turi parengti geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemas. Reikalavimus, susijusius su geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos sukūrimu ir įgyvendinimu, nustato GTESĮ. GTK pakeitimas, numatantis, kad įmonės, kurios pageidauja naudotis geležinkelių infrastruktūra, turi gauti saugos sertifikatą, įsigaliojo 2013 m. liepos 1 d., ir šios GTK nuostatos nėra suderintos su GTESĮ. Aktualios GTESĮ redakcijos 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šis įstatymas taikomas tik geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojams, nors kitos įmonės, kurios pageidauja naudotis geležinkelių infrastruktūra, taip pat turėtų sukurti ir įgyvendinti geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemas. 3.6. Dėl administracinės atsakomybės taikymo asmenims, kurie vaikščioja geležinkelių keliais ir geležinkelių kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose tam nenustatytose vietose GTESĮ 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pašaliniams asmenims būti, vaikščioti ar važinėti geležinkelių keliais ir geležinkelių kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose tam nenustatytose vietose draudžiama.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 111 straipsnio 4 dalis numato, kad pašalinių asmenų buvimas, vaikščiojimas ar važinėjimas geležinkelio keliais ir jų įrenginių apsaugos zonose tam nenustatytose vietose užtraukia baudą nuo penkiasdešimt septynių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų. Pažymėtina, kad teisės aktai neapibrėžia, kokie asmenys yra laikomi pašaliniais asmenimis. Praktikoje pašaliniais asmenimis laikomis asmenys, neturintys teisės būti geležinkelių kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose, t. y. asmenys, neturintys asmens, kurio darbas tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su geležinkelių transporto eismu, pažymėjimo, asmenys, nesantys specialiųjų tarnybų atstovai ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zona tam tikrais atvejais apima gana didelę teritoriją, pavyzdžiui, nesaugomose geležinkelio pervažose kaimo vietovėse – po 70 metrų abipus kraštinių kelių ašių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“). Dėl šios priežasties susidaro situacija, kad asmenys, kurių gyvenamoji vieta patenka į geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zoną, nepagrįstai laikomi pašaliniais asmenimis, pažeidžiančiais ATPK 111 straipsnio nuostatas. 3.7.
įstaigų akreditavimo Šiuo metu paskelbtųjų įstaigų paskyrimo tvarką reglamentuoja Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3-507 „Dėl Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Leidimų išdavimo taisyklės), 10 priedas. Leidimų išdavimo taisyklių 10 priedo I skirsnyje nustatyti specialieji reikalavimai paskelbtosioms įstaigoms. Šie reikalavimai buvo nustatyti perkeliant 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje (OL 2008 L191, p. 1) (toliau – Sąveikos direktyva) VIII priedą. Leidimų išdavimo taisyklių 10 priedo 11 punkte numatyta, kad Susisiekimo ministerija pareiškėjų pateiktus dokumentus vertina Bandymų laboratorijų, sertifikacijos ir kontrolės įstaigų paskyrimo ir paskelbimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 674 „Dėl Bandymų laboratorijų, sertifikacijos ir kontrolės įstaigų paskyrimo ir paskelbimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka. Taisyklių 6 punkte įtvirtinta, kad bandymų laboratorija, seritifikacijos ar kontrolės įstaiga, pageidaujanti būti paskelbtąja įstaiga, pateikia įgaliotajai institucijai prašymą ir prideda akreditavimo pažymėjimą, jeigu jį turi, ir kitą atitiktį specialiesiems reikalavimams patvirtinančią informaciją. Dokumentai, kuriuos turi pateikti pareiškėjas ir kurie patvirtina, kad jis atitinka specialiuosius reikalavimus, numatyti Leidimų išdavimo taisyklių 10 priedo 4 punkte.
Sistemiškai aiškinant šias teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad paskelbtųjų įstaigų paskyrimui yra taikomas dviejų pakopų mechanizmas – pareiškėjas turi gauti Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos (toliau – NAB) išduodamą akreditavimo pažymėjimą ir Susisiekimo ministerijos suteikiamus įgaliojimus vykdyti paskelbtosios įstaigos veiklą. Akreditavimo pažymėjimas išduodamas, jeigu siekiančios akreditavimo sertifikavimo įstaigos atitinka darnųjį standartą LST EN ISO/IEC 17065:2012 „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami gaminių, procesų ir paslaugų sertifikavimo įstaigoms“ (toliau – Standartas). Standarte nustatyti reikalavimai iš esmės atitinka Leidimų išdavimo taisyklių 10 priede nustatytus specialiuosius reikalavimus, atitiktį kuriems vertina Susisiekimo ministerija. 3.8. Dėl paskirtųjų įstaigų akreditavimo Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato paskirtųjų įstaigų paskyrimo tvarkos. Sąveikos direktyvos 17 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės paskiria institucijas, atsakingas už nacionalinės patikros procedūros, kurios metu tikrinama geležinkelių posistemių atitiktis nacionaliniams teisės aktams, atlikimą. Sąveikos direktyva nenumato reikalavimų, kuriuos turėtų atitikti paskirtosios įstaigos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projekte yra reglamentuojamas teisės vykdyti tam tikrą veiklą ribojimas. Įstatymo projekte, vadovaujantis protingumo principu, reglamentuojami reikalavimai ūkio subjektams, licencijų išdavimo sąlygos, licencijuojamos veiklos sąlygos ir atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai.
Toks reglamentavimas atitinka Licencijavimo pagrindų aprašo 15 punktą ir užtikrins teisinio reguliavimo stabilumą ir ūkio subjektų teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą. Šios nuostatos nėra iš esmės naujas reglamentavimas, tačiau esamų reikalavimų perkėlimas į įstatymą. 4.2. Dėl asmenų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, ir krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovų periodinių mokymų programų reikalavimų ir teisės mokyti šiuos asmenis suteikimo Siūloma pavesti VGI patvirtinti asmenų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, ir krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovų periodinių mokymų programų reikalavimus. VGI patvirtinus mokymo programų reikalavimus bus užtikrinama, kad minėtų asmenų kvalifikacija bus keliama. Tokiu atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktu, neformaliojo profesinio mokymo programas tvirtintų asmenų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, ir krovinių krovimo ir tvirtinimo vagonuose darbų vadovų mokymo centrai. Geležinkelio įmonės (vežėjai), geležinkelių infrastruktūros valdytojai ir kitos įmonės, kurios naudojasi geležinkelių infrastruktūra, taip pat turi teisę tapti mokymo centrais. Tokiu atveju šie asmenys turi įgyti teisę vykdyti mokymo centro veiklą ir atitinkamai atnaujinti savo įgyvendinamas geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemas. Taip užtikrinami ir fizinio asmens interesai. Įstatymo projekte numatyta, kad asmeniui laiku neišklausius mokymų, darbuotojui išduoto pažymėjimo galiojimas sustabdomas.
Nesant mokymo centrų, asmens, kuris turi pažymėjimą, tačiau prarado darbą, interesai būtų pažeisti, nes asmuo negalėtų pateikti egzaminavimo centrui pažymos, patvirtinančios, kad asmuo išklausė mokymus. 4.3. Dėl traukinio mašinisto pažymėjimų išrašymo funkcijos perdavimo ADIC Traukinio mašinisto pažymėjimų išrašymo funkciją perdavus ADIC bus sutaupyta valstybės biudžeto lėšų. Vadovaujantis ADIC nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 681 „Dėl asmens dokumentų išrašymo centro prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 1 punktu, ADIC yra įsteigtas įgyvendinti valstybės politiką Lietuvos Respublikos asmens dokumentų išrašymo srityje, todėl nedalyvauja viešuosiuose pirkimuose kaip paslaugų teikėjas. Vidutinė vieno traukinio mašinisto pažymėjimo išrašymo kaina vykdant viešąjį pirkimą 2014 m. buvo apie 12,1 Lt, o vieno pažymėjimo išrašymo kaštai, kuriuos 2014 m. patyrė ADIC buvo apie 2,46 Lt, t. y. vykdant viešąjį pirkimą už vieno pažymėjimo išrašymą VGI turėtų sumokėti beveik 5 kartus daugiau nei ADIC patiriami vieno pažymėjimo išrašymo kaštai. 2013 m. VGI išdavė 91 pažymėjimą,
apie 100 pažymėjimų). Įgyvendinant 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/59/EB dėl traukinio mašinistų, valdančių lokomotyvus ir traukinius geležinkelių sistemoje Bendrijos teritorijoje, sertifikavimo (OL
traukinio mašinisto pažymėjimai turės būti pakeisti į naujos formos pažymėjimus. Vadinasi, turės būti išrašyta dar apie 800 pažymėjimų. Perdavus traukinio mašinisto pažymėjimų išrašymo funkciją ADIC, bus sutaupyta beveik 8000 Lt (2317,16 Eur) valstybės biudžeto lėšų. 4.4.
mašinisto sertifikatų blankų ir traukinio mašinisto sertifikatų nuorašų blankų išdavimo Įstatymo projekte numačius, kad traukinio mašinisto sertifikatai ir traukinio mašinisto sertifikatų nuorašai išduodami asmenims atlygintinai, bus sutaupyta valstybės biudžeto lėšų. Traukinio mašinisto sertifikatų blankai ir traukinio mašinisto sertifikatų nuorašų blankai vadovaujantis 2009 m. gruodžio 3 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 36/2010 dėl traukinio mašinisto pažymėjimų, papildomų sertifikatų, patvirtintų papildomų sertifikatų nuorašų ir prašymo išduoti traukinio mašinisto pažymėjimą formų Bendrijos modelių pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/59/EB turi būti gaminami panaudojant technines priemones, padėsiančias apsaugoti šiuos dokumentus nuo klastojimo. 2011 m. pabaigoje VGI užsakymu buvo pagaminta 1000 vnt. traukinio mašinisto sertifikato blankų, 1 vnt. kaina – 8,83 Lt, ir 200 vnt. traukinio mašinisto sertifikato kopijos blankų, 1 vnt. kaina – 25,41 Lt (iš viso patirta sąnaudų – 13912 Lt (4029,19 Eur). 2014 m. rugpjūčio mėnesį VGI vykdė viešąjį traukinio mašinistų sertifikatų ir traukinio mašinistų sertifikatų nuorašų blankų gamybos pirkimą ir gavo pasiūlymą pagaminti 100 vnt. traukinio mašinisto sertifikato blankų, 1 vnt. kaina 36,30 Lt, ir 50 vnt. traukinio mašinisto sertifikatų nuorašų blankų, 1 vnt. kaina 67,76 Lt (sąnaudos, kurios būtų patirtos įvykdžius viešąjį pirkimą – 7018 Lt (2032,55 Eur). 2018 m. spalio 30 d. visiems traukinio mašinistams turės būti išduoti traukinio mašinisto sertifikatai ir traukinio mašinisto sertifikatų nuorašai. Iki 2014 m. rugsėjo VGI išdavė
mašinisto sertifikatų nuorašų blankų. Įtvirtinus, kad traukinio mašinisto sertifikatų blankai ir traukinio mašinisto sertifikatų nuorašų blankai bus išduodami atlygintinai, tikimasi, kad valstybės biudžetas gaus papildomai 13 164 Lt (3812,56 Eur) valstybės biudžeto lėšų. 4.5.
reikalavimų įmonėms, kurios manevruoja ir (ar) važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos Įstatymo projekte įtvirtinus, kad įstatymo nuostatos, susijusios su geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos sukūrimu ir įgyvendinimu, taikomos taip pat ir įmonėms, kurios manevruoja ir
(ar) važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, bus užpildomos teisinio reguliavimo spragos ir taikomi vienodi reikalavimai subjektams, pageidaujantiems gauti saugos sertifikatus. 4.6. Dėl administracinės atsakomybės taikymo asmenims, kurie vaikščioja geležinkelių keliais ir geležinkelių kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose tam nenustatytose vietose Įstatymu siūloma įtvirtinti sąvoką
„pavojingoji geležinkelio zona“ ir GTESĮ numatyti, kad asmenims draudžiama būti
pavojingojoje geležinkelio zonoje, vaikščioti ar važinėti geležinkelių keliais ir būti pavojingosiose geležinkelio zonose tam nenustatytose vietose. Pavojingąją geležinkelio zoną siūloma apibrėžti kaip zoną, kuri tęsiasi 2,5 metro į abi puses nuo kraštinių kelių kraštinių bėgių galvučių išorinių briaunų, arba zoną, kuri tęsiasi nuo kraštinių kelių kraštinių bėgių galvučių išorinių briaunų iki asmenų prieigą prie geležinkelio kelio ribojančių techninių priemonių. Tokiu atstumu nuo geležinkelio kelio nėra privatiems asmenims priklausančių žemės sklypų. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikri asmenys dirba pavojingojoje geležinkelio zonoje, Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti sąrašą asmenų, kuriems minėtas draudimas nėra taikomas. Atitinkamai turėtų būti pakeistos ir ATPK nuostatos. 4.7. Dėl paskelbtųjų įstaigų akreditavimo Sąveikos direktyvos VIII priedas nustato minimalius kriterijus, į kuriuos valstybės narės turi atsižvelgti skirdamos paskelbtąsias įstaigas.
Be to, pagal Sąveikos direktyvos 28 straipsnio 2 dalį yra laikoma, jog įstaiga gali įvykdyti šiuos minimalius kriterijus, jeigu ji įvykdo atitinkamuose Europos standartuose nurodytus vertinimo kriterijus. Vadinasi, galima teigti, kad paskelbtoji įstaiga atitinka Sąveikos direktyvos reikalavimus, jeigu ji atitinka Įstatymo projekte nurodytą standartą (toliau – Standartas). Pažymėtina, kad paskelbtosios įstaigos išduodami patikros sertifikatai yra pripažįstami visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, todėl yra būtina užtikrinti būtiną pasitikėjimo atitikties sertifikatais lygį. 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 65/2008, nustatančiame su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL 2008 L 218, p. 30) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 765/2008), yra numatyta galimybė netaikyti akreditacijos, tačiau tokiu atveju Komisijai ir kitoms valstybėms narėms turi būti pateikti reikiami dokumentiniai įrodymai, įrodantys įvertintų atitikties vertinimo įstaigų atitiktį atitinkamiems norminiams reikalavimams. Pabrėžtina, kad Susisiekimo ministerija neturi reikiamos kompetencijos, patirties ir išteklių vertinimo įstaigų pripažinimo srityje ir niekada neatliko tokio pobūdžio vertinimų. Siekiant sumažinti ūkio subjektų patiriamą administracinę naštą ir pasiekti Reglamente (EB) Nr. 765/2008 nurodytą akreditavimo tikslą – patikimai patvirtinti, kad įstaiga yra kompetentinga vykdyti atitikties vertinimo veiklą, siūloma, kad NAB akredituotų paskelbtąsias įstaigas, o Vyriausybės įgaliota institucija (Susisiekimo ministerija) išduotų įgaliojimus vykdyti paskelbtosios įstaigos veiklą.
Paminėtina, kad Lietuvos Respublikoje neatsiradus subjektų, pageidaujančių vykdyti paskelbtosios įstaigos veiklą, geležinkelio įmonės (vežėjai) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojai galės kreiptis į kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse akredituotas paskelbtąsias įstaigas. Informaciją apie kitose valstybėse narėse akredituotas paskelbtąsias įstaigas asmenys gali rasti viešai prieinamoje NANDO duomenų bazėje. Užsienyje akredituotų paskelbtųjų įstaigų išduoti EB patikros sertifikatai yra pripažįstami Lietuvos Respublikoje. 4.8. Dėl paskirtųjų įstaigų akreditavimo Atsižvelgiant į tai, kad paskirtosios įstaigos atlieka analogiškas geležinkelių posistemių patikros procedūras kaip ir paskelbtosios įstaigos, Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad įstaigos, norėdamos atlikti Lietuvos Respublikos patikros procedūras, turi atitikti Standartą, gauti NAB išduodamą akreditavimo pažymėjimą ir gauti Vyriausybės įgaliotos ministerijos ar kitos institucijos įgaliojimus. Jeigu Lietuvoje neatsiras asmenų, pageidaujančių vykdyti paskirtųjų įstaigų funkcijas, paskirtųjų įstaigų funkcijas toliau vykdys Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Priešingai negu paskelbtųjų įstaigų atveju, geležinkelio įmonės (vežėjai) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojai negalės kreiptis į užsienio subjektus, kadangi paskirtosios įstaigos tikrins geležinkelių posistemių atitiktį nacionalinės teisės reikalavimams ir turės būti pripažintos Lietuvos Respublikos institucijų. 4.9.
reguliavimo, susijusio su nacionalinėmis geležinkelių transporto eismo saugos taisyklėmis ir geležinkelių posistemių techninėmis taisyklėmis tobulinimo Siekiant išvengti dviprasmiškumo Įstatymo projektu yra tobulinamas teisinis reguliavimas, susijęs su nacionalinėmis geležinkelių transporto eismo saugos taisyklėmis ir geležinkelių posistemių techninėmis taisyklėmis. Vadovaujantis Direktyvos 2004/49/EB 8 straipsnio 2 dalimi, iki 2005 m. balandžio 30 d. valstybės narės turėjo pranešti Europos Komisijai apie galiojančias atitinkamas nacionalines saugos taisykles, pateikti informaciją apie pagrindines jų nuostatas. Pažymėtina, kad prieš priimant šias nacionalines taisykles, jos nebuvo derinamos su Europos Komisija, todėl Europos Komisija gali nustatyti, kad nacionalinės taisyklės prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. Tokiu atveju valstybė narė turėtų sustabdyti šių taisyklių galiojimą. Naujų nacionalinių geležinkelių transporto eismo saugos taisyklių projektai turėtų būti teikiami derinti Europos Komisijai, todėl gali susiklostyti situacija, kad reikia sustabdyti naujų taisyklių įsigaliojimą ir sulaukti Europos Komisijos vertinimo. Įstatymo projektu patikslinama, kad Įstatymo projekto 4 straipsnio 11 dalyje nurodytos organizacijos yra standartizacijos organizacijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo nuostatomis, Europos standartizacijos organizacijos – tai Europos lygmeniu pripažintos standartizacijos organizacijos, pavyzdžiui, Europos standartizacijos komitetas (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI) ir kitos. Tarptautinės standartizacijos organizacijos – tarptautiniu lygmeniu pripažintos standartizacijos organizacijos, pavyzdžiui, Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO), Tarptautinė elektrotechnikos komisija (IEC).
Įstatymo projekto 4 straipsnio 9 dalyje nurodytas atvejis yra susijęs su Lietuvos standartizacijos departamento vykdomu standartų pripažinimu, kuris vykdomas pagal Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymą. Jeigu vadovaujantis Įstatymo projekto 4 straipsnio 11 dalimi bus nustatyta, kad tam tikri techniniai reglamentai taikomi privalomai, susisiekimo ministras juos įtrauks į sąrašą, kuris nurodytas Įstatymo projekto 4 straipsnio
teisės taikymo aktu nustato, kad Lietuvos Respublikoje gali būti taikomi tam tikri tarptautinių standartizacijos organizacijų standartai, šie standartai taip pat yra įtraukiami į susisiekimo ministro tvirtinamą posistemių techninių taisyklių sąrašą, kuris yra notifikuojamas Europos Komisijai. 4.10. Dėl traukinio mašinistų vykdomos veiklos teisinio reglamentavimo tobulinimo Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais nėra aišku, ar traukinio mašinistų mokymas laikytinas formaliu, ar neformaliu mokymu, Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad traukinio mašinistų mokymas laikytinas neformaliu mokymu. Atitinkamai Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad susisiekimo ministras nustato reikalavimus traukinio mašinistų mokymo programoms. Traukinio mašinistų mokymo programas tvirtintų traukinio mašinistų mokymo centrai. Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti traukinio mašinisto pažymėjimo galiojimo pasekmes. Įstatymo projekto 30 straipsnio 6 dalyje siūloma įvirtinti, kad pasibaigus traukinio mašinisto pažymėjimo galiojimui traukinio mašinistas turi pateikti eismo saugos institucijai prašymą pratęsti traukinio mašinisto pažymėjimo galiojimą.
Prašymas pakeisti traukinio mašinisto pažymėjimą teikiamas užpildžius 2009 m. gruodžio 3 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 36/2010 dėl trauktinio mašinisto pažymėjimų, papildomų sertifikatų, patvirtintų papildomų sertifikatų nuorašų ir prašymo išduoti traukinio mašinisto pažymėjimo formų Bendrijos modelių pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/59/EB (OL 2010 L 13, p. 1) nustatytą prašymo formą. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame reglamente taip pat nurodytas dokumentų, kurie turi būti teikiamai kartu su prašymu, sąrašas. 4.11. Teisėtų lūkesčių užtikrinimo principas Siekiant užtikrinti asmenų, kurie iki įstatymo įsigaliojimo kreipėsi į Valstybinę geležinkelio inspekciją prie Susisiekimo ministerijos dėl dokumentų, kuriais suteikiama teisė vykdyti veiklą ar dirbti darbą, galinčius daryti įtaką geležinkelių transporto eismo saugai ar geležinkelių sistemos sąveikumui, išdavimo, pakeitimo ar atnaujinimo, teisėtus lūkesčius, Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad prašymai išduoti šiuos dokumentus, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką. Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti, kad dokumentai, kuriais suteikiama teisė vykdyti veiklą ar dirbti darbą, galinčius daryti įtaką geležinkelių transporto eismo saugai ar geležinkelių sistemos sąveikumui, išduoti iki įstatymo įsigaliojimo dienos, galiotų pagal šio įstatymo nuostatas. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte nėra numatyta, kad kokie nors dokumentai, kuriais suteikiama teisė vykdyti veiklą ar dirbti darbą, galinčius daryti įtaką eismo saugai ar geležinkelių sistemos sąveikumui, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, tampa terminuotais (visi dokumentai lieka galioti neterminuotai).
Įstatymo projekte numatyta, kad prekinių vagonų, kurie naudojami 1 435 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle, techninio prižiūrėtojo sertifikatai (toliau – techninio prižiūrėtojo sertifikatai) turi būti atnaujinami kas 5 metus nuo jų išdavimo. Pažymėtina, kad ši nuostata įgyvendina Komisijos reglamentą (ES) Nr. 445/2011. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu nėra išduotų techninio prižiūrėtojo sertifikatų, kadangi Lietuvoje nėra įmonių, turinčių geležinkelių riedmenų, kurie galėtų būti naudojami 1 435 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle. 4.12. Dėl Įstatymo projekto įsigaliojimo termino Atsižvelgiant į tai, kad priėmus Įstatymo projektą reikės pakeisti daug įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, Įstatymo projektu siūloma, kad Įstatymas įsigaliotų 2015 m. rugsėjo 1 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinta dviejų datų taisykle Įstatymo projektu numatyta, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 17, 18 ir 20 straipsniai, kurie nustato naujus reikalavimus ūkio subjektams, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad kitos Įstatymo projekto nuostatos, nors ir susijusios su ūkio subjektų ūkinės komercinės veiklos ribojimu, nenustato naujų reikalavimų ūkio subjektams, kadangi Įstatymo projektu galiojančių įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos yra perkeliamos į GTESĮ.
Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 26 straipsnis nustato reikalavimus asmenims, pageidaujantiems atlikti Lietuvos Respublikos patikrą, kurių galiojantys teisės aktai nenumato, tačiau šiomis nuostatomis yra įgyvendinami įsipareigojimai, išplaukiantys iš Europos Sąjungos teisės aktų, todėl dviejų datų taisyklė nėra taikoma. 4.13. Dėl geležinkelių transporto katastrofų tyrimų vadovų Paminėtina, kad į Įstatymo projektą jau yra integruoti atskiru įstatymų pakeitimų projektų paketu teikiami siūlymai perkelti Susisiekimos ministerijos katastrofų tyrėją į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tokiam katastrofų tyrėjo perkėlimui yra būtinas ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo pakeitimas. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 4, 5, 6, 8 straipsnių, priedo pakeitimo ir papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projektas (Nr. XIIP-2882) yra pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui pirmiau minėtu įstatymų pakeitimų paketu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projektas nenumato esminių pakeitimų geležinkelių transporto saugos ir sąveikos srityje. Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai. 6.
įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms, kadangi ūkio subjektų teisė verstis ūkine komercine veikla bus ribojama įstatymu. Toks reguliavimas užtikrins teisinio reguliavimo stabilumą ir nepažeis ūkio subjektų teisėtų lūkesčių principo. Be to, Įstatymo projekte numatyta, kad asmenų, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu, ir asmenų, atsakingų už krovinių krovimą ir tvirtinimą vagonuose (darbų vadovų), periodinius mokymus gali organizuoti mokymo centrai. Taip sukuriamas teisinis pagrindas ūkio subjektams verstis mokymų organizavimo veikla. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte atsisakyta nuostatų dėl techninių prižiūrėtojų ir asmenų, kurie sudaro krovinių krovimo ir tvirtinimo geležinkelių riedmenyse schemas, atestavimo. Taip bus sumažinta ūkio subjektų patiriama administracinė našta, šios veiklos vykdymas nebus licencijuojamas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą turėtų būti pakeistas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Pritarus Įstatymo projektui reikės pakeisti šiuos teisės aktus:
Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“;
2Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m.
liepos 19 d. įsakymą Nr. 3-431 „Dėl Techninių prižiūrėtojų sertifikavimo taisyklių patvirtinimo“;
susisiekimo ministro 2003 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. 3-611 „Dėl Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo“;
susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 3-507 „Dėl Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimo taisyklių patvirtinimo“;
susisiekimo ministro 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. 3-506 „Dėl Nacionalinių eismo saugos taisyklių sąrašo patvirtinimo“;
Susisiekimo ministerijos viršininko 2004 m. spalio 14 d. įsakymą V-30 „Dėl Asmenų, atsakingų už krovinių krovimą ir tvirtinimą vagonuose (darbų vadovų), žinių tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Susisiekimo ministerijos viršininko 2004 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. V-29 „Dėl Darbuotojų, kurių darbas susijęs su traukinių eismu, žinių tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2010 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. V-153 „Dėl Traukinio mašinistų mokymo centrų pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; 9.
Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2010 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą Nr. V-284 „Dėl Psichologų, atliekančių profesinį psichologinį asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, vertinimą, pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Susisiekimo ministerijos viršininko 2010 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. V-196
„Dėl Įgaliojimų traukinio mašinistų egzaminavimo centrams išdavimo, traukinio
mašinistų egzaminuotojų pripažinimo tvarkos, traukinio mašinistų egzaminuotojų pripažinimo tvarkos, traukinio mašinistų egzaminavimo centrams, traukinio mašinistų egzaminuotojams keliamų reikalavimų tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Susisiekimo ministerijos viršininko 2013 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. V-449 „Dėl Įgaliojimų egzaminavimo centrams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pritarus Įstatymo projektui, reikės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. 3-398 „Dėl Asmenų, atliekančių geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą, atestavimo taisyklių patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Perdavus traukinio mašinistų pažymėjimų išrašymo funkciją ADIC, bus sutaupyta beveik 2 316,96 Eur valstybės biudžeto lėšų, ADIC reikės skirti apie 144,81 Eur papildomų asignavimų per metus. Įstatymo projekte įtvirtinus, kad traukinio mašinisto sertifikatų blankai ir traukinio mašinisto sertifikatų nuorašų blankai bus išduodami atlygintinai, tikimasi, kad valstybės biudžetas gaus papildomai 3 812,56 Eur valstybės biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „geležinkelių transportas“, „geležinkelių transporto eismo sauga“, „techninė priežiūra“, „eismo saugos institucija“, „sąveika“, „geležinkelių posistemis“, „geležinkelių riedmenys“, „sąveikos sudedamosios dalys“,
„geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimas“, „traukinio mašinistas“,
„traukinio mašinisto pažymėjimas“, „traukinio mašinisto sertifikatas“,
„geležinkelių transporto eismo įvykis“, „geležinkelių transporto riktas“,
„geležinkelių transporto katastrofa“, „traukinio mašinistų mokymo centras“,
„traukinio mašinistų egzaminavimo centras“, „asmenys, kurių darbas susijęs su
geležinkelių transporto eismu“, „paskirtoji įstaiga“, „paskelbtoji įstaiga“, „vertinimo įstaiga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2015-05-11 Nr. XIIP-3007 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniuose nėra vartojama, todėl diskutuotinas tokio apibrėžimo tikslingumas. 2. Projekto
apibrėžiant „teisinį interesą turinčių asmenų“ sąvoką, nustatant konkretų asmenų ratą, arba nurodant konkretų interesų pobūdį. Projekto nuostata yra neaiški ir gali būti interpretuojama labai plačiai. 3. Projekto
„juridiniai asmenys, kiti asmenys“ apima visas asmenų kategorijas, todėl asmenų
rūšių vardinimas šiuo atveju yra netikslingas. Siūlytume šioje nuostatoje nurodyti „viešojo administravimo subjektus ir kitus asmenis“ arba „viešojo administravimo subjektus, kitus juridinius asmenis ir kitas organizacijas“. 4. Projekto
kokiu tikslu pasitelkiami policijos pareigūnai (manytina, kad jie turėtų būti pasitelkiami atliekant ne bet kurias pavestas funkcijas), bei kas ir kokiu būdu nustato policijos pareigūnų pasitelkimo tvarką. 5. Projekto
nurodant, kad turima omenyje teisės aktų vykdymo (laikymosi) priežiūra bei pažeidimų prevencija. 6. Projekto
vykdoma veikla turima omenyje nurodant „jų vykdomos veiklos <...> patikrinimą“ bei kam teikiami paaiškinimai. 7.
„kiti fiziniai asmenys“ ir kokia „reikiama kvalifikacija“ turima omenyje. Pažymėtina, kad dabartinė projekto formuluotė apima iš esmės bet kokių asmenų
bet kokią įgyjamą kvalifikaciją, nebūtinai susijusią su projekto reguliuojama sritimi. 8. Diskutuotina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio konstrukcija, kai 3 dalimi atskirai išskiriama ir detaliai reglamentuojama viena siaura geležinkelio transporto eismo reikalavimų, nurodytų 1 dalyje, sritis. 9. Projekto
techninių prižiūrėtojų veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka eismo saugos institucija. Institucija, nustačiusi minėtų veiklos sąlygų ar reikalavimų laikymosi pažeidimų, raštu įspėja techninį prižiūrėtoją ir nustato terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti. Terminas, nustatytas pažeidimams pašalinti, gali būti pratęstas pateikus motyvuotą prašymą eismo saugos institucijai. Iš projekto nuostatų seka, kad institucija terminą pažeidimams pašalinti nustatytų savo nuožiūra. Įstatyme nesant termino pažeidimams pašalinti nustatymo kriterijų ar maksimalaus termino pažeidimams pašalinti, institucija galėtų nustatyti nepagrįstai ilgą terminą. Termino, nustatyto pažeidimams pašalinti, metu techninis prižiūrėtojas savo veiklą galėtų vykdyti pilna apimtimi. Taigi techninis prižiūrėtojas, nepašalinęs pažeidimų, galėtų nepagrįstai ilgą laiką tęsti savo veiklą. Be to, terminas trūkumams pašalinti dar galėtų būti pratęstas. Kuriam konkrečiai terminui jis galėtų būti pratęstas projekte taip pat nėra siūloma nustatyti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų nustatyti kriterijų, į kuriuos atsižvelgiant būtų nustatomas (pratęsiamas) terminas trūkumams pašalinti arba nustatyti maksimalų terminą tokiems trūkumams pašalinti.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, reikėtų atitinkamai papildyti projekto 1 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 14 straipsnio 12 dalies, 18 straipsnio 7 dalies, 19 straipsnio 7 dalies, 20 straipsnio 6 dalies, 21 straipsnio 10 dalies, 22 straipsnio 9 dalies, 23 straipsnio 8 dalies nuostatas. 10. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad techninio prižiūrėtojo sertifikato galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu techninis prižiūrėtojas per nustatytą terminą pašalina priežastis, dėl kurių buvo sustabdytas techninio prižiūrėtojo sertifikato galiojimas, ir apie tai raštu informuoja eismo saugos instituciją. Iš projekto nuostatų nėra aišku, per kurį terminą eismo saugos institucija turėtų panaikinti techninio prižiūrėtojo sertifikato galiojimo sustabdymą po to, kai techninis prižiūrėtojas raštu informuotų instituciją apie trūkumų pašalinimą. Manytume, kad techniniai prižiūrėtojai turi pagrįstą interesą tam, kad jų sertifikato galiojimo sustabdymo panaikinimas netruktų nepagrįstai ilgą laiką. Atsižvelgus į tai, keičiamame įstatyme reikėtų nustatyti terminą, per kurį eismo saugos institucija turėtų panaikinti techninių prižiūrėtojų sertifikato galiojimo sustabdymą, kai jie pašalina priežastis, dėl kurių sertifikatų galiojimas buvo sustabdytas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų atitinkamai papildyti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 14 straipsnio 14 dalies, 18 straipsnio 11 ir 12 dalių, 19 straipsnio 8 ir 9 dalių, 20 straipsnio
straipsnio 11 ir 12 dalių bei 30 straipsnio 2 dalies nuostatas. 11.
tikslintinos apibrėžiant, kas laikoma darbu, tiesiogiai , ir ypač su netiesiogiai susijusiu su geležinkelių transporto eismu, nes pagal siūlomą formuluotę to apibrėžti neįmanoma (pavyzdžiui, tokiam darbui galima priskirti ir Susisiekimo ministro pareigų ėjimą). 12. Iš projekto 1 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų seka, kad teisę atlikti fizinių asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, psichologinį vertinimą turėtų fiziniai asmenys, eismo saugos institucijai pateikę deklaraciją, kuria patvirtinama, kad jie turi psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikaciją arba psichologijos studijų krypties kvalifikaciją, įgytą baigus studijas pagal vienos pakopos aukštojo mokslo studijų programas, arba šioms kvalifikacijoms prilygintą išsilavinimą bei trejų metų psichologinio darbo patirtį. Teisę atlikti psichologinį vertinimą fizinis asmuo įgytų kitą dieną po deklaracijos pateikimo dienos arba kitą pasirinktą vėlesnę deklaracijoje nurodytą dieną. Taigi iš projekto nuostatų seka, kad dokumentų, patvirtinančių reikiamą asmens išsilavinimą psichologijos studijų srityje pateikti nereikia. Tam, kad asmuo galėtų pradėti vykdyti asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, psichologinį vertinimą, pakaktų vien tik fizinio asmens deklaracijos. Pagal projekte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, asmuo savo deklaracijoje nurodęs melagingus duomenis, ilgą laiką galėtų vertinti tapti traukinio mašinistais pretenduojančių asmenų psichologinę būklę neturėdamas reikiamo išsilavinimo ir (ar) patirties. Tik eismo saugos institucijai pagal siūlomas keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatas vykdant psichologų veiklos sąlygų patikrinimą, galėtų būti nustatyta, kad deklaracijoje pateikti duomenys neatitinka tikrovės ir teisė vykdyti psichologinį vertinimą panaikinama.
Manytume, kad geležinkelio traukinių eismui turėtų būti keliami padidinti saugos reikalavimai, o netinkamas traukinio mašinistų psichologinės sveikatos būklės įvertinimas galėtų sukelti ypač neigiamas pasekmes asmenų gyvybei ir sveikatai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar asmenims, siekiantiems įgyti teisę vertinti traukinių mašinistų psichologinį vertinimą, neturėtų eismo saugos institucijai patekti savo išsilavinimą bei darbo patirtį patvirtinančius dokumentus, o ne vien tik deklaraciją. 13. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad skundus dėl psichologų veiksmų (neveikimo), susijusių su fizinių asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, psichologiniu vertinimu, išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja eismo saugos institucija. Projekto 1 straipsnyje dėstomose keičiamo įstatymo 21 straipsnio 17 dalyje, 22 straipsnio 16 dalyje ir 23 straipsnio 15 dalyje siūloma nustatyti, kad eismo saugos institucija išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėja ir minėtuose straipsniuose nurodytus ginčus. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka minėtoji institucija tokius ginčus nagrinėtų. Projektas tikslintinas, pašalinant šį neaiškumą. 14. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodant pilną Sprendimo Nr. 2011/765/ES pavadinimą reikėtų įrašyti jį priėmusios institucijos pavadinimą, t.y. „Komisijos“. 15. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įgaliojimų suteikimo nereikėtų netapatinti su dokumento – įgaliojimo išdavimu.
Tokiu dokumentu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (Civilinio kodekso 2.137 straipsnis), todėl projekte reikėtų pasirinkti kitokį dokumento, kuriuo suteikiamos tam tikros teisės, pavadinimą. 16. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad juridiniai asmenys ir kitos organizacijos, pageidaujantys vykdyti paskelbtosios įstaigos veiklą, turi būti apsidraudę ketinamos vykdyti veiklos civilinę atsakomybę. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia konkrečiai draudimo suma turėtų būti apdrausta įstaigos civilinė atsakomybė, taip pat svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti detaliau apibrėžtas draudimo objektas, draudžiamasis įvykis ir kitos esminės tokio draudimo sąlygos. 17. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje siūloma, kad „Traukinio mašinisto sertifikatų blankus ir traukinio mašinisto sertifikatų nuorašų blankus išduoda eismo saugos institucija. Atlyginimo už traukinio mašinisto sertifikatų blankų ir traukinio mašinisto sertifikatų nuorašų blankų išdavimą dydį nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras“. Siūloma nuostata svarstytina. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės rinkliava yra privaloma įmoka už valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų, išskyrus teismus, teikiamas paslaugas. Rinkliavų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės rinkliava imama už įstatymuose, Europos Sąjungos reglamentuose ar sprendimuose nustatytas institucijų teikiamas asmenims paslaugas.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekte minimas atlyginimas pagal savo esmę yra laikytinas valstybės rinkliava ir todėl turėtų būti nustatoma vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 5 straipsnyje nustatytais kriterijais bei konkrečius jos dydžius apskaičiuotų Vyriausybė, o ne susisiekimo ministras. 18. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 4 ir 5 dalyse reikėtų suvienodinti formuluočių „Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija“, „Europos Sąjungos valstybių narių suinteresuotas kompetentingas institucijas“, „suinteresuotas Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingas institucijas“, „kitas susijusias kompetentingas institucijas“ vartojimą. 19. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje apibrėžiama sąvoka „Geležinkelių transporto katastrofos, eismo įvykio ar rikto tyrimas“, siūlytume šios formuluotės vartojimą suvienodinti ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 4, 5 ir 7 dalyse. 20. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad katastrofų tyrimo vadovo veiklai turi būti skiriami pakankami finansiniai ištekliai, užtikrinantys nepriklausomą jam skirtų užduočių atlikimą. Iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kurios konkrečiai institucijos lėšų turėtų būti finansuojama katastrofų tyrimo vadovo veikla. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nurodomas trumpinys „katastrofų tyrimų vadovas“, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalies paskutiniajame sakinyje esantis žodis „tyrimo“ turėtų būti keičiamas į „tyrimų“.
Kartu pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog katastrofų tyrimų vadovas organizacine struktūra, teisine forma ir priimdamas sprendimus turi būti nepriklausomas nuo eismo saugos institucijos, bet kurios geležinkelių transporto kontrolės funkcijas atliekančios institucijos ar įstaigos, geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių (vežėjų), rinkliavą už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra renkančios organizacijos, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriančios organizacijos, paskelbtosios įstaigos ir bet kurio asmens, kurio interesai gali nesutapti su katastrofų tyrimų vadovo uždaviniais. Nuostata, kad katastrofų tyrimo vadovas turi būti nepriklausomas nuo aukščiau nurodytų subjektų organizacine struktūra ir teisine forma nėra pakankami aiški, todėl taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, šios nuostatos nereikėtų patikslinti arba atskleisti jos turinį. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 1 straipsnyje dėstomas siūlomas keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalies nuostatas. 21. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje be kita ko siūloma nustatyti, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių (vežėjų) ir eismo saugos institucijos pareigas ir teises geležinkelių transporto eismo įvykių, katastrofų ir riktų tyrimo metu nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras. Atkreipiame dėmesį, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos asmenų teisės ir pareigos, paprastai įtvirtinamas įstatymuose, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose.
Poįstatyminiai teisės aktai detalizuoja, sukonkretina įstatymų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių (vežėjų) ir eismo saugos institucijos pareigas ir teises geležinkelių transporto eismo įvykių, katastrofų ir riktų tyrimo metu reikėtų nustatyti keičiamame įstatyme, bet ne ministro įsakyme, t.y. poįstatyminiame teisės akte. 22. Projektas redaguotinas kalbiniu požiūriu:
žodis „egzaminavimams“ keistinas žodžiu „egzaminavimo“. 23. Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. gegužės 7 d. buvo priimtas Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 papildymo 15¹ straipsniu ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymas Nr. XII - 1688, taip pat yra svarstomas Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo projektas Nr. XIIP-2879. Atsižvelgiant į tai, manytume, jog teikiamo įstatymo projektas turėtų būti atitinkamai tarpusavyje suderintas su minėtu jau priimtu įstatymu bei įstatymo projektu Nr. XIIP-2879. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I.Jarukaitienė, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected] S.Švedas tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected] P.Žukauskas, tel. 8 5 239 6832, el.p. [email protected] E.Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO SAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1905 PAKEITIMO
1Komiteto klausymuose dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): klausymai nevyko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
24
straipsnio 24 dalyje apibrėžta sąvoka kituose straipsniuose nėra vartojama, todėl diskutuotinas tokio apibrėžimo tikslingumas. Pritarti. Apibrėžtos sąvokos siūloma atsisakyti. 44
straipsnio 4 dalyje būtina tikslinti apibrėžiant „teisinį interesą turinčių asmenų“ sąvoką, nustatant konkretų asmenų ratą, arba nurodant konkretų interesų pobūdį. Projekto nuostata yra neaiški ir gali būti interpretuojama labai plačiai. Pritarti. Apibrėžtis patikslinta, išbraukiant abejones keliančias nuostatas: („teisinį interesą turinčių asmenų“)47
straipsnio 7 dalies 2 punkto konstrukcija „juridiniai asmenys, kiti asmenys“ apima visas asmenų kategorijas, todėl asmenų rūšių vardinimas šiuo atveju yra netikslingas. Siūlytume šioje nuostatoje nurodyti „viešojo administravimo subjektus ir kitus asmenis“ arba „viešojo administravimo subjektus, kitus juridinius asmenis ir kitas organizacijas“. Pritarti. Nuostata patikslinta išdėstant: „viešojo administravimo subjektų ar juridinių asmenų, kitų asmenų dokumentai...“. 68 4.
68
straipsnio 8 dalies 2 punkte būtina tikslinti kokiu tikslu pasitelkiami policijos pareigūnai (manytina, kad jie turėtų būti pasitelkiami atliekant ne bet kurias pavestas funkcijas), bei kas ir kokiu būdu nustato policijos pareigūnų pasitelkimo tvarką. Pritarti. Įstatymo projekto 6 straipsnio
tvarka atlikdami ūkio subjektų veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą pasitelkti policijos pareigūnus;“68
straipsnio 8 dalies 3 punktas tikslintinas nurodant, kad turima omenyje teisės aktų vykdymo (laikymosi) priežiūra bei pažeidimų prevencija. Pritarti. 6 straipsnio 8 dalies 3 punktas patikslintas: „3) vykdydami eismo saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevenciją ir teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūrą, nepažeisdami įstatymų garantuoto fizinių asmenų privataus gyvenimo neliečiamumo, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus.“69
straipsnio 9 dalyje būtina tikslinti kieno vykdoma veikla turima omenyje nurodant „jų vykdomos veiklos <...> patikrinimą“ bei kam teikiami paaiškinimai. Pritarti. Įstatymo projekto 6 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „9. Asmenys, kurių veiklos patikrinimas yra atliekamas, turi teisę dalyvauti atliekant jų vykdomos veiklos sąlygų laikymosi patikrinimus ir teikti eismo saugos institucijai paaiškinimus.“81
straipsnio 1 dalyje reikėtų tikslinti kokie „kiti fiziniai asmenys“ ir kokia
„reikiama kvalifikacija“ turima omenyje. Pažymėtina, kad dabartinė projekto
formuluotė apima iš esmės bet kokių asmenų bet kokią įgyjamą kvalifikaciją, nebūtinai susijusią su projekto reguliuojama sritimi. Pritarti.
Pritarti. Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalis patikslinta, papildomai nustatant: „... ar egzaminavimo veiklą, mokymo pajėgumus, būtinus, kad asmenys, kurių darbas tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su geležinkelių transporto eismu, įskaitant traukinio mašinistaius, įgytų kvalifikaciją, būtiną asmenų, kurių darbas tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su geležinkelių transporto eismu, įskaitant traukinio mašinistus, funkcijoms vykdyti.“103
įstatymo 10 straipsnio konstrukcija, kai 3 dalimi atskirai išskiriama ir detaliai reglamentuojama viena siaura geležinkelio transporto eismo reikalavimų, nurodytų 1 dalyje, sritis. Pritarti. 3 dalį tikslinga išskirti ir įstatymo projektą papildyti nauju 11 straipsniu („11 straipsnis. Draudimas būti pavojingoje geležinkelio zonoje“) atitinkamai pernumeruojant kitus straipsnius. 1410
siūloma nustatyti, kad techninių prižiūrėtojų veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka eismo saugos institucija. Institucija, nustačiusi minėtų veiklos sąlygų ar reikalavimų laikymosi pažeidimų, raštu įspėja techninį prižiūrėtoją ir nustato terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti. Terminas, nustatytas pažeidimams pašalinti, gali būti pratęstas pateikus motyvuotą prašymą eismo saugos institucijai. Iš projekto nuostatų seka, kad institucija terminą pažeidimams pašalinti nustatytų savo nuožiūra. Įstatyme nesant termino pažeidimams pašalinti nustatymo kriterijų ar maksimalaus termino pažeidimams pašalinti, institucija galėtų nustatyti nepagrįstai ilgą terminą. Termino, nustatyto pažeidimams pašalinti, metu techninis prižiūrėtojas savo veiklą galėtų vykdyti pilna apimtimi. Taigi techninis prižiūrėtojas, nepašalinęs pažeidimų, galėtų nepagrįstai ilgą laiką tęsti savo veiklą. Be to, terminas trūkumams pašalinti dar galėtų būti pratęstas. Kuriam konkrečiai terminui jis galėtų būti pratęstas projekte taip pat nėra siūloma nustatyti.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų nustatyti kriterijų, į kuriuos atsižvelgiant būtų nustatomas (pratęsiamas) terminas trūkumams pašalinti arba nustatyti maksimalų terminą tokiems trūkumams pašalinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, reikėtų atitinkamai papildyti projekto 1 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 14 straipsnio 12 dalies, 18 straipsnio
dalies, 22 straipsnio 9 dalies, 23 straipsnio 8 dalies nuostatas. Pritarti. Įstatymo projektas patikslintas, siūlant nustatyti terminą: „ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų.“1413 10.Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad techninio prižiūrėtojo sertifikato galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu techninis prižiūrėtojas per nustatytą terminą pašalina priežastis, dėl kurių buvo sustabdytas techninio prižiūrėtojo sertifikato galiojimas, ir apie tai raštu informuoja eismo saugos instituciją. Iš projekto nuostatų nėra aišku, per kurį terminą eismo saugos institucija turėtų panaikinti techninio prižiūrėtojo sertifikato galiojimo sustabdymą po to, kai techninis prižiūrėtojas raštu informuotų instituciją apie trūkumų pašalinimą. Manytume, kad techniniai prižiūrėtojai turi pagrįstą interesą tam, kad jų sertifikato galiojimo sustabdymo panaikinimas netruktų nepagrįstai ilgą laiką. Atsižvelgus į tai, keičiamame įstatyme reikėtų nustatyti terminą, per kurį eismo saugos institucija turėtų panaikinti techninių prižiūrėtojų sertifikato galiojimo sustabdymą, kai jie pašalina priežastis, dėl kurių sertifikatų galiojimas buvo sustabdytas.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų atitinkamai papildyti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 14 straipsnio 14 dalies, 18 straipsnio 11 ir 12 dalių, 19 straipsnio
straipsnio12 ir 13 dalių, 23 straipsnio 11 ir 12 dalių bei 30 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pritarti. Įstatymo projektas patikslintas, siūlant nustatyti terminą: „ne vėliau kaip per 3 darbo dienas“. 16 11.Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio nuostatos tikslintinos apibrėžiant, kas laikoma darbu, tiesiogiai , ir ypač su netiesiogiai susijusiu su geležinkelių transporto eismu, nes pagal siūlomą formuluotę to apibrėžti neįmanoma (pavyzdžiui, tokiam darbui galima priskirti ir Susisiekimo ministro pareigų ėjimą). Pritarti. Įstatymo projekto nuostatos papildytos: „Eismo saugos institucija nustato kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatoma, kokie asmenys laikomi asmenimis, kurių darbas tiesiogiai susijęs su geležinkelių transporto eismu, ir asmenimis, kurių darbas netiesiogiai susijęs su geležinkelių transporto eismu.“20 2, 3 12.
Iš projekto 1 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų seka, kad teisę atlikti fizinių asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, psichologinį vertinimą turėtų fiziniai asmenys, eismo saugos institucijai pateikę deklaraciją, kuria patvirtinama, kad jie turi psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikaciją arba psichologijos studijų krypties kvalifikaciją, įgytą baigus studijas pagal vienos pakopos aukštojo mokslo studijų programas, arba šioms kvalifikacijoms prilygintą išsilavinimą bei trejų metų psichologinio darbo patirtį. Teisę atlikti psichologinį vertinimą fizinis asmuo įgytų kitą dieną po deklaracijos pateikimo dienos arba kitą pasirinktą vėlesnę deklaracijoje nurodytą dieną. Taigi iš projekto nuostatų seka, kad dokumentų, patvirtinančių reikiamą asmens išsilavinimą psichologijos studijų srityje pateikti nereikia. Tam, kad asmuo galėtų pradėti vykdyti asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, psichologinį vertinimą, pakaktų vien tik fizinio asmens deklaracijos. Pagal projekte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, asmuo savo deklaracijoje nurodęs melagingus duomenis, ilgą laiką galėtų vertinti tapti traukinio mašinistais pretenduojančių asmenų psichologinę būklę neturėdamas reikiamo išsilavinimo ir (ar) patirties. Tik eismo saugos institucijai pagal siūlomas keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatas vykdant psichologų veiklos sąlygų patikrinimą, galėtų būti nustatyta, kad deklaracijoje pateikti duomenys neatitinka tikrovės ir teisė vykdyti psichologinį vertinimą panaikinama.
Manytume, kad geležinkelio traukinių eismui turėtų būti keliami padidinti saugos reikalavimai, o netinkamas traukinio mašinistų psichologinės sveikatos būklės įvertinimas galėtų sukelti ypač neigiamas pasekmes asmenų gyvybei ir sveikatai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar asmenims, siekiantiems įgyti teisę vertinti traukinių mašinistų psichologinį vertinimą, neturėtų eismo saugos institucijai patekti savo išsilavinimą bei darbo patirtį patvirtinančius dokumentus, o ne vien tik deklaraciją. Pritarti. Įstatymo projekto nuostatas siūloma patikslinti, nustatant, kad: „...turi pateikti deklaraciją ir dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams. Deklaracija ir dokumentai eismo saugos institucijai...“. 2013
straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad skundus dėl psichologų veiksmų (neveikimo), susijusių su fizinių asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, psichologiniu vertinimu, išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja eismo saugos institucija. Projekto
straipsnio 16 dalyje ir 23 straipsnio 15 dalyje siūloma nustatyti, kad eismo saugos institucija išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėja ir minėtuose straipsniuose nurodytus ginčus. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka minėtoji institucija tokius ginčus nagrinėtų. Projektas tikslintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti. Įstatymo projektas papildytas, nustatant:
„Išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką nustato eismo
saugos institucija.“213 14.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodant pilną Sprendimo Nr. 2011/765/ES pavadinimą reikėtų įrašyti jį priėmusios institucijos pavadinimą, t.y. „Komisijos“. Pritarti. 221
straipsnio 1 dalyje įgaliojimų suteikimo nereikėtų netapatinti su dokumento – įgaliojimo išdavimu. Tokiu dokumentu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (Civilinio kodekso
suteikiamos tam tikros teisės, pavadinimą. Nepritarti. Įgaliojimai traukinio mašinistų egzaminavimo centrams yra išduodami nuo 2010 m. Sąvoka „įgaliojimai traukinio mašinistų egzaminavimo centrams“ yra žinoma ūkio subjektams, vartojama kitose teisės aktuose ir nesukelia neaiškumų. Pakeitus dokumento pavadinimą, kiltų abejonių dėl traukinio mašinistų egzaminavimo centro statuso. Atsižvelgiant į tai, kad dabartinis reguliavimas yra aiškus ir neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, manytina, kad nėra tikslinga keisti dokumento, kuriuo suteikiama teisė vykdyti traukinio mašinistų mokymo centro funkcijas, pavadinimo. 254 16.Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad juridiniai asmenys ir kitos organizacijos, pageidaujantys vykdyti paskelbtosios įstaigos veiklą, turi būti apsidraudę ketinamos vykdyti veiklos civilinę atsakomybę. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia konkrečiai draudimo suma turėtų būti apdrausta įstaigos civilinė atsakomybė, taip pat svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti detaliau apibrėžtas draudimo objektas, draudžiamasis įvykis ir kitos esminės tokio draudimo sąlygos. Nepritarti.
Nepritarti. Įstatyme nėra tikslinga nustatyti draudimo dydžio, nes Įstatymo projekte nurodyto draudimo rūšis yra savanoriškasis draudimas. Vadovaujantis akreditavimo metu taikomais standartais, subjektams, pageidaujantiems gauti akreditavimo pažymėjimą, yra taikomas reikalavimas apsidrausti, tačiau nėra nurodomas draudimo sumos dydis. Draudimo sumos dydis priklauso nuo juridinio asmens vykdomos veiklos, pavyzdžiui, paskelbtoji įstaiga, atlikdama Europos Bendrijos patikrą gali vertinti tik geležinkelių posistemį – geležinkelių pabėgius, tuo tarpu kita paskelbtoji įstaiga gali vertinti visus geležinkelių posistemius, įskaitant geležinkelių riedmenis. Tokiu atveju, įstaiga turėtų būtų apsidraudusi didesne suma negu pirmoji. Be to, šiuo metu Lietuvoje nėra paskelbtųjų įstaigų, todėl nėra įmanoma įvertinti, koks draudimo sumos dydis būtų laikomas pakankamu ir pagrįstu. 292 17.Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje siūloma, kad „Traukinio mašinisto sertifikatų blankus ir traukinio mašinisto sertifikatų nuorašų blankus išduoda eismo saugos institucija. Atlyginimo už traukinio mašinisto sertifikatų blankų ir traukinio mašinisto sertifikatų nuorašų blankų išdavimą dydį nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras“. Siūloma nuostata svarstytina. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės rinkliava yra privaloma įmoka už valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų, išskyrus teismus, teikiamas paslaugas. Rinkliavų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės rinkliava imama už įstatymuose, Europos Sąjungos reglamentuose ar sprendimuose nustatytas institucijų teikiamas asmenims paslaugas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekte minimas atlyginimas pagal savo esmę yra laikytinas valstybės rinkliava ir todėl turėtų būti nustatoma vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 5 straipsnyje nustatytais kriterijais bei konkrečius jos dydžius apskaičiuotų Vyriausybė, o ne susisiekimo ministras. Nepritarti.
Nepritarti. Abejotina, ar blankų išdavimas laikytinas Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos teikiama paslauga Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo prasme, kadangi institucijų teikiamomis paslaugomis, visų pirma, laikomos paslaugos, kai išduodami dokumentai, kuriais suteikiama teisė vykdyti veiklą. 2000 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ nėra numatyta rinkliavų už dokumentų blankų išdavimą. Analogiškas modelis yra numatytas švietimo srityje. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 70 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad atlyginimo dydį už išsilavinimo pažymėjimų blankus, už asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą ir pageidaujančių geriau pasirengti tolesniam mokymuisi, pakartotinį pageidaujamų vidurinio ugdymo programos dalykų mokymąsi ir šių asmenų brandos egzaminus nustato švietimo ir mokslo ministras. 334 18.Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 4 ir 5 dalyse reikėtų suvienodinti formuluočių „Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija“, „Europos Sąjungos valstybių narių suinteresuotas kompetentingas institucijas“, „suinteresuotas Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingas institucijas“, „kitas susijusias kompetentingas institucijas“ vartojimą. Pritarti. 354 19.Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje apibrėžiama sąvoka „Geležinkelių transporto katastrofos, eismo įvykio ar rikto tyrimas“, siūlytume šios formuluotės vartojimą suvienodinti ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 4, 5 ir
20.Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad katastrofų tyrimo vadovo veiklai turi būti skiriami pakankami finansiniai ištekliai, užtikrinantys nepriklausomą jam skirtų užduočių atlikimą.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kurios konkrečiai institucijos lėšų turėtų būti finansuojama katastrofų tyrimo vadovo veikla. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nurodomas trumpinys „katastrofų tyrimų vadovas“, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalies paskutiniajame sakinyje esantis žodis „tyrimo“ turėtų būti keičiamas į
„tyrimų“. Kartu pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3
dalyje siūloma nustatyti, jog katastrofų tyrimų vadovas organizacine struktūra, teisine forma ir priimdamas sprendimus turi būti nepriklausomas nuo eismo saugos institucijos, bet kurios geležinkelių transporto kontrolės funkcijas atliekančios institucijos ar įstaigos, geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių (vežėjų), rinkliavą už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra renkančios organizacijos, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriančios organizacijos, paskelbtosios įstaigos ir bet kurio asmens, kurio interesai gali nesutapti su katastrofų tyrimų vadovo uždaviniais. Nuostata, kad katastrofų tyrimo vadovas turi būti nepriklausomas nuo aukščiau nurodytų subjektų organizacine struktūra ir teisine forma nėra pakankami aiški, todėl taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, šios nuostatos nereikėtų patikslinti arba atskleisti jos turinį. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 1 straipsnyje dėstomas siūlomas keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nepritarti. Pritarti. Nepritarti.
Nepritarti. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus paskirtas katastrofų ar eismo įvykių ir riktų, kurie kitomis sąlygomis būtų galėję sukelti katastrofą, tyrimų vadovas (-ai). Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra finansuojama iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų asignavimų, darytina išvada, kad reglamentavimas yra aiškus ir nėra tikslinga Įstatymo projekte įtvirtinti kokiomis lėšomis finansuojama katastrofų tyrimų vadovo vykdoma veikla. Manytina, kad organizacinės struktūros ir teisinės formos sąvokos yra plačiai paplitusios, yra aiškios ir neturi būti detalizuojamos Įstatymo projekte. Sąvoka „organizacinė struktūra“ suprantama kaip vidinė juridinio asmens struktūra, nuo kurios priklauso užduočių paskirstymas, vykdymas ir kontrolė. Sąvoka „teisinė forma“ yra suprantama kaip juridinio asmens „rūšis“ (viešoji įstaiga, akcinė bendrovė ir pan.). 354 21.Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje be kita ko siūloma nustatyti, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių (vežėjų) ir eismo saugos institucijos pareigas ir teises geležinkelių transporto eismo įvykių, katastrofų ir riktų tyrimo metu nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras. Atkreipiame dėmesį, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos asmenų teisės ir pareigos, paprastai įtvirtinamas įstatymuose, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose. Poįstatyminiai teisės aktai detalizuoja, sukonkretina įstatymų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių (vežėjų) ir eismo saugos institucijos pareigas ir teises geležinkelių transporto eismo įvykių, katastrofų ir riktų tyrimo metu reikėtų nustatyti keičiamame įstatyme, bet ne ministro įsakyme, t.y. poįstatyminiame teisės akte. Pritarti.
Pritarti. Abejones keliančias nuostatas (dėl teisių ir pareigų) siūloma išbraukti. 22.Projektas redaguotinas kalbiniu požiūriu:
straipsnio 11 dalis antrasis sakinys taisytinas kalbiniu požiūriu;
straipsnio 7 dalyje ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje žodis „fiziniams“ keistinas žodžiu „fiziniam“;
straipsnio 6 dalies 1 punkte žodis „egzaminavimams“ keistinas žodžiu
„egzaminavimo“. Pritarti. 23.Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. gegužės 7 d. buvo priimtas
Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 papildymo 15¹ straipsniu ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymas Nr. XII - 1688, taip pat yra svarstomas Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo projektas Nr. XIIP-2879. Atsižvelgiant į tai, manytume, jog teikiamo įstatymo projektas turėtų būti atitinkamai tarpusavyje suderintas su minėtu jau priimtu įstatymu bei įstatymo projektu Nr. XIIP-2879. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
išvadų rengėjų patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. PRIDEDAMA: komiteto išvadų rengėjų patobulintas įstatymo projektas. Komiteto išvadų rengėjai: A.Mockus J.Razma
komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO SAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1905 PAKEITIMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: R.Žemaitaitis, A.Skardžius, K.Daukšys,
S.Dmitrijev, Z.Jedinskij, D.Kreivys, A.Mockus, J.Razma, R.Žilinskas. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė; padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Mickienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos atstovai A.Šniuolis ir J.Norkienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai V.Vaišnoras, V.Kondrotienė, V.Grigaitytė, Seimo Pirmininkės sekretoriato atstovas B.Cechanavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
24
straipsnio 24 dalyje apibrėžta sąvoka kituose straipsniuose nėra vartojama, todėl diskutuotinas tokio apibrėžimo tikslingumas. Pritarti. Apibrėžtos sąvokos siūloma atsisakyti. 44
straipsnio 4 dalyje būtina tikslinti apibrėžiant „teisinį interesą turinčių asmenų“ sąvoką, nustatant konkretų asmenų ratą, arba nurodant konkretų interesų pobūdį. Projekto nuostata yra neaiški ir gali būti interpretuojama labai plačiai. Pritarti. Apibrėžtis patikslinta, išbraukiant abejones keliančias nuostatas: („teisinį interesą turinčių asmenų“)47
straipsnio 7 dalies 2 punkto konstrukcija „juridiniai asmenys, kiti asmenys“ apima visas asmenų kategorijas, todėl asmenų rūšių vardinimas šiuo atveju yra netikslingas.
Siūlytume šioje nuostatoje nurodyti „viešojo administravimo subjektus ir kitus asmenis“ arba „viešojo administravimo subjektus, kitus juridinius asmenis ir kitas organizacijas“. Pritarti. Nuostata patikslinta išdėstant: „viešojo administravimo subjektų ar juridinių asmenų, kitų asmenų dokumentai...“. 68
straipsnio 8 dalies 2 punkte būtina tikslinti kokiu tikslu pasitelkiami policijos pareigūnai (manytina, kad jie turėtų būti pasitelkiami atliekant ne bet kurias pavestas funkcijas), bei kas ir kokiu būdu nustato policijos pareigūnų pasitelkimo tvarką. Pritarti. Įstatymo projekto 6 straipsnio
tvarka atlikdami ūkio subjektų veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą pasitelkti policijos pareigūnus;“68
straipsnio 8 dalies 3 punktas tikslintinas nurodant, kad turima omenyje teisės aktų vykdymo (laikymosi) priežiūra bei pažeidimų prevencija. Pritarti. 6 straipsnio 8 dalies 3 punktas patikslintas: „3) vykdydami eismo saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevenciją ir teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūrą, nepažeisdami įstatymų garantuoto fizinių asmenų privataus gyvenimo neliečiamumo, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus.“69
straipsnio 9 dalyje būtina tikslinti kieno vykdoma veikla turima omenyje nurodant „jų vykdomos veiklos <...> patikrinimą“ bei kam teikiami paaiškinimai. Pritarti. Įstatymo projekto 6 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „9. Asmenys, kurių veiklos patikrinimas yra atliekamas, turi teisę dalyvauti atliekant jų vykdomos veiklos sąlygų laikymosi patikrinimus ir teikti eismo saugos institucijai paaiškinimus.“81 7.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje reikėtų tikslinti kokie „kiti fiziniai asmenys“ ir kokia
„reikiama kvalifikacija“ turima omenyje. Pažymėtina, kad dabartinė projekto
formuluotė apima iš esmės bet kokių asmenų bet kokią įgyjamą kvalifikaciją, nebūtinai susijusią su projekto reguliuojama sritimi. Pritarti. Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalis patikslinta, papildomai nustatant: „... ar egzaminavimo veiklą, mokymo pajėgumus, būtinus, kad asmenys, kurių darbas tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su geležinkelių transporto eismu, įskaitant traukinio mašinistaius, įgytų kvalifikaciją, būtiną asmenų, kurių darbas tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su geležinkelių transporto eismu, įskaitant traukinio mašinistus, funkcijoms vykdyti.“103
įstatymo 10 straipsnio konstrukcija, kai 3 dalimi atskirai išskiriama ir detaliai reglamentuojama viena siaura geležinkelio transporto eismo reikalavimų, nurodytų 1 dalyje, sritis. Pritarti. 3 dalį tikslinga išskirti ir įstatymo projektą papildyti nauju 11 straipsniu („11 straipsnis. Draudimas būti pavojingoje geležinkelio zonoje“) atitinkamai pernumeruojant kitus straipsnius. 1410
siūloma nustatyti, kad techninių prižiūrėtojų veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka eismo saugos institucija. Institucija, nustačiusi minėtų veiklos sąlygų ar reikalavimų laikymosi pažeidimų, raštu įspėja techninį prižiūrėtoją ir nustato terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti. Terminas, nustatytas pažeidimams pašalinti, gali būti pratęstas pateikus motyvuotą prašymą eismo saugos institucijai. Iš projekto nuostatų seka, kad institucija terminą pažeidimams pašalinti nustatytų savo nuožiūra.
Įstatyme nesant termino pažeidimams pašalinti nustatymo kriterijų ar maksimalaus termino pažeidimams pašalinti, institucija galėtų nustatyti nepagrįstai ilgą terminą. Termino, nustatyto pažeidimams pašalinti, metu techninis prižiūrėtojas savo veiklą galėtų vykdyti pilna apimtimi. Taigi techninis prižiūrėtojas, nepašalinęs pažeidimų, galėtų nepagrįstai ilgą laiką tęsti savo veiklą. Be to, terminas trūkumams pašalinti dar galėtų būti pratęstas. Kuriam konkrečiai terminui jis galėtų būti pratęstas projekte taip pat nėra siūloma nustatyti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų nustatyti kriterijų, į kuriuos atsižvelgiant būtų nustatomas (pratęsiamas) terminas trūkumams pašalinti arba nustatyti maksimalų terminą tokiems trūkumams pašalinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, reikėtų atitinkamai papildyti projekto 1 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 14 straipsnio 12 dalies, 18 straipsnio
dalies, 22 straipsnio 9 dalies, 23 straipsnio 8 dalies nuostatas. Pritarti. Įstatymo projektas patikslintas, siūlant nustatyti terminą: „ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų.“1413 10.Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad techninio prižiūrėtojo sertifikato galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu techninis prižiūrėtojas per nustatytą terminą pašalina priežastis, dėl kurių buvo sustabdytas techninio prižiūrėtojo sertifikato galiojimas, ir apie tai raštu informuoja eismo saugos instituciją. Iš projekto nuostatų nėra aišku, per kurį terminą eismo saugos institucija turėtų panaikinti techninio prižiūrėtojo sertifikato galiojimo sustabdymą po to, kai techninis prižiūrėtojas raštu informuotų instituciją apie trūkumų pašalinimą.
Manytume, kad techniniai prižiūrėtojai turi pagrįstą interesą tam, kad jų sertifikato galiojimo sustabdymo panaikinimas netruktų nepagrįstai ilgą laiką. Atsižvelgus į tai, keičiamame įstatyme reikėtų nustatyti terminą, per kurį eismo saugos institucija turėtų panaikinti techninių prižiūrėtojų sertifikato galiojimo sustabdymą, kai jie pašalina priežastis, dėl kurių sertifikatų galiojimas buvo sustabdytas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų atitinkamai papildyti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 14 straipsnio 14 dalies, 18 straipsnio 11 ir 12 dalių, 19 straipsnio
straipsnio12 ir 13 dalių, 23 straipsnio 11 ir 12 dalių bei 30 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pritarti. Įstatymo projektas patikslintas, siūlant nustatyti terminą: „ne vėliau kaip per 3 darbo dienas“. 16 11.Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio nuostatos tikslintinos apibrėžiant, kas laikoma darbu, tiesiogiai , ir ypač su netiesiogiai susijusiu su geležinkelių transporto eismu, nes pagal siūlomą formuluotę to apibrėžti neįmanoma (pavyzdžiui, tokiam darbui galima priskirti ir Susisiekimo ministro pareigų ėjimą). Pritarti. Įstatymo projekto nuostatos papildytos: „Eismo saugos institucija nustato kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatoma, kokie asmenys laikomi asmenimis, kurių darbas tiesiogiai susijęs su geležinkelių transporto eismu, ir asmenimis, kurių darbas netiesiogiai susijęs su geležinkelių transporto eismu.“20 2, 3 12.
Iš projekto 1 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų seka, kad teisę atlikti fizinių asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, psichologinį vertinimą turėtų fiziniai asmenys, eismo saugos institucijai pateikę deklaraciją, kuria patvirtinama, kad jie turi psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikaciją arba psichologijos studijų krypties kvalifikaciją, įgytą baigus studijas pagal vienos pakopos aukštojo mokslo studijų programas, arba šioms kvalifikacijoms prilygintą išsilavinimą bei trejų metų psichologinio darbo patirtį. Teisę atlikti psichologinį vertinimą fizinis asmuo įgytų kitą dieną po deklaracijos pateikimo dienos arba kitą pasirinktą vėlesnę deklaracijoje nurodytą dieną. Taigi iš projekto nuostatų seka, kad dokumentų, patvirtinančių reikiamą asmens išsilavinimą psichologijos studijų srityje pateikti nereikia. Tam, kad asmuo galėtų pradėti vykdyti asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, psichologinį vertinimą, pakaktų vien tik fizinio asmens deklaracijos. Pagal projekte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, asmuo savo deklaracijoje nurodęs melagingus duomenis, ilgą laiką galėtų vertinti tapti traukinio mašinistais pretenduojančių asmenų psichologinę būklę neturėdamas reikiamo išsilavinimo ir (ar) patirties. Tik eismo saugos institucijai pagal siūlomas keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatas vykdant psichologų veiklos sąlygų patikrinimą, galėtų būti nustatyta, kad deklaracijoje pateikti duomenys neatitinka tikrovės ir teisė vykdyti psichologinį vertinimą panaikinama.
Manytume, kad geležinkelio traukinių eismui turėtų būti keliami padidinti saugos reikalavimai, o netinkamas traukinio mašinistų psichologinės sveikatos būklės įvertinimas galėtų sukelti ypač neigiamas pasekmes asmenų gyvybei ir sveikatai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar asmenims, siekiantiems įgyti teisę vertinti traukinių mašinistų psichologinį vertinimą, neturėtų eismo saugos institucijai patekti savo išsilavinimą bei darbo patirtį patvirtinančius dokumentus, o ne vien tik deklaraciją. Pritarti. Įstatymo projekto nuostatas siūloma patikslinti, nustatant, kad: „...turi pateikti deklaraciją ir dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams. Deklaracija ir dokumentai eismo saugos institucijai...“. 2013
straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad skundus dėl psichologų veiksmų (neveikimo), susijusių su fizinių asmenų, pageidaujančių gauti traukinio mašinisto pažymėjimą, psichologiniu vertinimu, išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja eismo saugos institucija. Projekto 1 straipsnyje dėstomose keičiamo įstatymo 21 straipsnio 17 dalyje, 22 straipsnio 16 dalyje ir 23 straipsnio 15 dalyje siūloma nustatyti, kad eismo saugos institucija išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėja ir minėtuose straipsniuose nurodytus ginčus. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka minėtoji institucija tokius ginčus nagrinėtų. Projektas tikslintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti. Įstatymo projektas papildytas, nustatant:
„Išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką nustato eismo
saugos institucija.“213 14.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodant pilną Sprendimo Nr. 2011/765/ES pavadinimą reikėtų įrašyti jį priėmusios institucijos pavadinimą, t.y. „Komisijos“. Pritarti. 221
straipsnio 1 dalyje įgaliojimų suteikimo nereikėtų netapatinti su dokumento – įgaliojimo išdavimu. Tokiu dokumentu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (Civilinio kodekso
suteikiamos tam tikros teisės, pavadinimą. Nepritarti. Įgaliojimai traukinio mašinistų egzaminavimo centrams yra išduodami nuo 2010 m. Sąvoka „įgaliojimai traukinio mašinistų egzaminavimo centrams“ yra žinoma ūkio subjektams, vartojama kitose teisės aktuose ir nesukelia neaiškumų. Pakeitus dokumento pavadinimą, kiltų abejonių dėl traukinio mašinistų egzaminavimo centro statuso. Atsižvelgiant į tai, kad dabartinis reguliavimas yra aiškus ir neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, manytina, kad nėra tikslinga keisti dokumento, kuriuo suteikiama teisė vykdyti traukinio mašinistų mokymo centro funkcijas, pavadinimo. 254 16.Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad juridiniai asmenys ir kitos organizacijos, pageidaujantys vykdyti paskelbtosios įstaigos veiklą, turi būti apsidraudę ketinamos vykdyti veiklos civilinę atsakomybę. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia konkrečiai draudimo suma turėtų būti apdrausta įstaigos civilinė atsakomybė, taip pat svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti detaliau apibrėžtas draudimo objektas, draudžiamasis įvykis ir kitos esminės tokio draudimo sąlygos. Nepritarti.
Nepritarti. Įstatyme nėra tikslinga nustatyti draudimo dydžio, nes Įstatymo projekte nurodyto draudimo rūšis yra savanoriškasis draudimas. Vadovaujantis akreditavimo metu taikomais standartais, subjektams, pageidaujantiems gauti akreditavimo pažymėjimą, yra taikomas reikalavimas apsidrausti, tačiau nėra nurodomas draudimo sumos dydis. Draudimo sumos dydis priklauso nuo juridinio asmens vykdomos veiklos, pavyzdžiui, paskelbtoji įstaiga, atlikdama Europos Bendrijos patikrą gali vertinti tik geležinkelių posistemį – geležinkelių pabėgius, tuo tarpu kita paskelbtoji įstaiga gali vertinti visus geležinkelių posistemius, įskaitant geležinkelių riedmenis. Tokiu atveju, įstaiga turėtų būtų apsidraudusi didesne suma negu pirmoji. Be to, šiuo metu Lietuvoje nėra paskelbtųjų įstaigų, todėl nėra įmanoma įvertinti, koks draudimo sumos dydis būtų laikomas pakankamu ir pagrįstu. 292 17.Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje siūloma, kad „Traukinio mašinisto sertifikatų blankus ir traukinio mašinisto sertifikatų nuorašų blankus išduoda eismo saugos institucija. Atlyginimo už traukinio mašinisto sertifikatų blankų ir traukinio mašinisto sertifikatų nuorašų blankų išdavimą dydį nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras“. Siūloma nuostata svarstytina. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės rinkliava yra privaloma įmoka už valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų, išskyrus teismus, teikiamas paslaugas. Rinkliavų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės rinkliava imama už įstatymuose, Europos Sąjungos reglamentuose ar sprendimuose nustatytas institucijų teikiamas asmenims paslaugas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekte minimas atlyginimas pagal savo esmę yra laikytinas valstybės rinkliava ir todėl turėtų būti nustatoma vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 5 straipsnyje nustatytais kriterijais bei konkrečius jos dydžius apskaičiuotų Vyriausybė, o ne susisiekimo ministras. Nepritarti.
Nepritarti. Abejotina, ar blankų išdavimas laikytinas Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos teikiama paslauga Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo prasme, kadangi institucijų teikiamomis paslaugomis, visų pirma, laikomos paslaugos, kai išduodami dokumentai, kuriais suteikiama teisė vykdyti veiklą. 2000 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ nėra numatyta rinkliavų už dokumentų blankų išdavimą. Analogiškas modelis yra numatytas švietimo srityje. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 70 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad atlyginimo dydį už išsilavinimo pažymėjimų blankus, už asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą ir pageidaujančių geriau pasirengti tolesniam mokymuisi, pakartotinį pageidaujamų vidurinio ugdymo programos dalykų mokymąsi ir šių asmenų brandos egzaminus nustato švietimo ir mokslo ministras. 334 18.Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 4 ir 5 dalyse reikėtų suvienodinti formuluočių „Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija“, „Europos Sąjungos valstybių narių suinteresuotas kompetentingas institucijas“, „suinteresuotas Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingas institucijas“, „kitas susijusias kompetentingas institucijas“ vartojimą. Pritarti. 354 19.Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje apibrėžiama sąvoka „Geležinkelių transporto katastrofos, eismo įvykio ar rikto tyrimas“, siūlytume šios formuluotės vartojimą suvienodinti ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 4, 5 ir
20.Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad katastrofų tyrimo vadovo veiklai turi būti skiriami pakankami finansiniai ištekliai, užtikrinantys nepriklausomą jam skirtų užduočių atlikimą.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kurios konkrečiai institucijos lėšų turėtų būti finansuojama katastrofų tyrimo vadovo veikla. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nurodomas trumpinys „katastrofų tyrimų vadovas“, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalies paskutiniajame sakinyje esantis žodis „tyrimo“ turėtų būti keičiamas į
„tyrimų“. Kartu pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3
dalyje siūloma nustatyti, jog katastrofų tyrimų vadovas organizacine struktūra, teisine forma ir priimdamas sprendimus turi būti nepriklausomas nuo eismo saugos institucijos, bet kurios geležinkelių transporto kontrolės funkcijas atliekančios institucijos ar įstaigos, geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių (vežėjų), rinkliavą už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra renkančios organizacijos, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriančios organizacijos, paskelbtosios įstaigos ir bet kurio asmens, kurio interesai gali nesutapti su katastrofų tyrimų vadovo uždaviniais. Nuostata, kad katastrofų tyrimo vadovas turi būti nepriklausomas nuo aukščiau nurodytų subjektų organizacine struktūra ir teisine forma nėra pakankami aiški, todėl taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, šios nuostatos nereikėtų patikslinti arba atskleisti jos turinį. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 1 straipsnyje dėstomas siūlomas keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nepritarti. Pritarti. Nepritarti.
Nepritarti. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus paskirtas katastrofų ar eismo įvykių ir riktų, kurie kitomis sąlygomis būtų galėję sukelti katastrofą, tyrimų vadovas (-ai). Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra finansuojama iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų asignavimų, darytina išvada, kad reglamentavimas yra aiškus ir nėra tikslinga Įstatymo projekte įtvirtinti kokiomis lėšomis finansuojama katastrofų tyrimų vadovo vykdoma veikla. Manytina, kad organizacinės struktūros ir teisinės formos sąvokos yra plačiai paplitusios, yra aiškios ir neturi būti detalizuojamos Įstatymo projekte. Sąvoka „organizacinė struktūra“ suprantama kaip vidinė juridinio asmens struktūra, nuo kurios priklauso užduočių paskirstymas, vykdymas ir kontrolė. Sąvoka „teisinė forma“ yra suprantama kaip juridinio asmens „rūšis“ (viešoji įstaiga, akcinė bendrovė ir pan.). 354 21.Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje be kita ko siūloma nustatyti, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių (vežėjų) ir eismo saugos institucijos pareigas ir teises geležinkelių transporto eismo įvykių, katastrofų ir riktų tyrimo metu nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras. Atkreipiame dėmesį, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos asmenų teisės ir pareigos, paprastai įtvirtinamas įstatymuose, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose. Poįstatyminiai teisės aktai detalizuoja, sukonkretina įstatymų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių (vežėjų) ir eismo saugos institucijos pareigas ir teises geležinkelių transporto eismo įvykių, katastrofų ir riktų tyrimo metu reikėtų nustatyti keičiamame įstatyme, bet ne ministro įsakyme, t.y. poįstatyminiame teisės akte. Pritarti.
Pritarti. Abejones keliančias nuostatas (dėl teisių ir pareigų) siūloma išbraukti. 22.Projektas redaguotinas kalbiniu požiūriu:
straipsnio 11 dalis antrasis sakinys taisytinas kalbiniu požiūriu;
straipsnio 7 dalyje ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje žodis „fiziniams“ keistinas žodžiu „fiziniam“;
straipsnio 6 dalies 1 punkte žodis „egzaminavimams“ keistinas žodžiu
„egzaminavimo“. Pritarti. 23.Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. gegužės 7 d. buvo priimtas
Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 papildymo 15¹ straipsniu ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymas Nr. XII - 1688, taip pat yra svarstomas Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo projektas Nr. XIIP-2879. Atsižvelgiant į tai, manytume, jog teikiamo įstatymo projektas turėtų būti atitinkamai tarpusavyje suderintas su minėtu jau priimtu įstatymu bei įstatymo projektu Nr. XIIP-2879. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Ekonomikos komitetas, 2015-06-0336 2, 5 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad dar nėra priimti reikiami įstatymai ir kiti teisės aktai dėl Susisiekimo ministerijos katastrofų tyrėjo perkėlimo į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, siūloma palikti šiuo metu galiojančią katastrofų, eismo įvykio ar rikto tyrimo tvarką.
Pasiūlymas Pakeisti naujos redakcijos įstatymo projekto 36 straipsnio 2 ir 5 dalis:
„2. Katastrofas tiria Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo
inspektoriaus susisiekimo ministro paskirtas katastrofų ar eismo įvykių ir riktų, kurie kitomis sąlygomis būtų galėję sukelti katastrofą, tyrimų vadovas (-ai) (toliau – katastrofų tyrimų vadovas), siekdamas (-i) pagerinti eismo saugą ir užtikrinti eismo įvykių prevenciją. Katastrofų tyrimų vadovas gali tirti ir eismo įvykius bei riktus (taip pat posistemių ar sąveikos sudedamųjų dalių techninius gedimus), kurie kitomis sąlygomis būtų galėję sukelti katastrofas. Įvykus eismo įvykiui ar riktui, katastrofų tyrimų vadovas įvertina, ar eismo įvykis ar riktas kitomis sąlygomis būtų galėję sukelti katastrofą, ir priima sprendimą tirti eismo įvykį ar riktą arba atsisakyti juos tirti.“ „5. Katastrofos, eismo įvykio ar rikto tyrimo, ataskaitų ir eismo saugos rekomendacijų rengimo ir teikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius susisiekimo ministras.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Mockus, J.Razma. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis