lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 41straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbuotojų saugos ir sveikatos ekspertizė (darbuotojų
saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimo atitikties įvertinimas) skiriama prieš pradedant naudoti naujas įmones ar įmonių padalinius, prieš tiekiant į rinką darbo priemones, asmenines apsaugos priemones, tiriant nelaimingų atsitikimų darbe įvykių darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, ar profesinių ligų aplinkybes ir priežastis, sprendžiant ginčus, kilusius dėl profesinės rizikos įvertinimo duomenų tikrumo.“
2Pakeisti 41straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius tvirtina darbuotojų
saugos ir sveikatos ekspertizių skyrimo tiriant nelaimingus atsitikimus darbe įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, ir profesines ligas teikimo tvarką. Šios ekspertizės, jeigu jas atlieka ne valstybinės įstaigos, apmokamos iš Valstybinei darbo inspekcijai šiam tikslui skirtų lėšų.“
Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis. Pranešimai apie nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo, įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, incidentus, profesines ligas
darbuotojas patyrė žalą sveikatai, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, jeigu pajėgia, taip pat asmuo darbuotojas, matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdami apie tai pranešti padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai arba darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui. Apie incidentus pranešama įmonės darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. 2.
asmuo nedelsdami privalo pranešti atitinkamai teritorinei prokuratūrai ir Valstybinei darbo inspekcijai apie visus įvykius darbe, dėl kurių darbuotojas mirė arba per kuriuos buvo sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai. Ūmių profesinių ligų, dėl kurių darbuotojas mirė, atvejais darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdami privalo pranešti ir visuomenės sveikatos centrui apskrityje. 3. Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdamas privalo pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai, bet jo sveikatai nėra sunkiai pakenkta, nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo, kai įmonėje nepakanka darbuotojų dvišalei komisijai, nurodytai šio Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje, sudaryti. 3. 4. Lėtinę profesinę ligą įtaręs gydytojas ne vėliau kaip per 3 dienas apie tai raštu praneša darbdaviui, Valstybinei darbo inspekcijai ir visuomenės sveikatos centrui apskrityje. 4. 5. Pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo, profesines ligas teikimo ir jų registravimo tvarka nustatoma atitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose.“
1Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą
sveikatai, išskyrus tą, kurį tiria Valstybinė darbo inspekcija, bet jo sveikatai nėra sunkiai pakenkta, nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo tiria darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš darbdavio atstovo (atstovų), kurį (kuriuos) skiria darbdaviui atstovaujantis asmuo, ir darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai.“
2Pakeisti 44 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkiama pakenkta darbuotojo sveikatai ar darbuotojas miršta mirė, tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. Valstybinė darbo inspekcija taip pat tiria įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai, bet jo sveikatai nėra sunkiai pakenkta, bei nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo, kai įmonėje nepakanka darbuotojų dvišalei komisijai, nurodytai šio straipsnio 2 dalyje, sudaryti arba kai darbuotojas ar darbdavys, nesutikdamas su dvišalės komisijos ištirto nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo aktu, pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 41straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbuotojų saugos ir sveikatos ekspertizė (darbuotojų
saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimo atitikties įvertinimas) skiriama prieš pradedant naudoti naujas įmones ar įmonių padalinius, prieš tiekiant į rinką darbo priemones, asmenines apsaugos priemones, tiriant nelaimingų atsitikimų darbe įvykių darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, ar profesinių ligų aplinkybes ir priežastis, sprendžiant ginčus, kilusius dėl profesinės rizikos įvertinimo duomenų tikrumo.“
2Pakeisti 41straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius tvirtina darbuotojų
saugos ir sveikatos ekspertizių skyrimo tiriant nelaimingus atsitikimus darbe įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, ir profesines ligas tvarkos aprašą. Šios ekspertizės, jeigu jas atlieka ne valstybinės įstaigos, apmokamos iš Valstybinei darbo inspekcijai šiam tikslui skirtų lėšų.“
1Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbuotojas, nukentėjęs dėl įvykio darbe, dėl kurio
darbuotojas patyrė žalą sveikatai, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo arba dėl ūmios profesinės ligos, jeigu pajėgia, taip pat asmuo darbuotojas, matęs įvykį arba jo padarinius, privalo nedelsdami apie tai pranešti padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai arba darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui. Apie incidentus pranešama įmonės darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka.“
2Papildyti 43 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4.
Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdamas privalo pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai, bet jo sveikatai nėra sunkiai pakenkta, nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo, kai įmonėje nepakanka darbuotojų dvišalei komisijai, nurodytai šio Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje, sudaryti. “
3Buvusią 43 straipsnio 4 dalį laikyti 5 dalimi. 4. Pakeisti 43 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. 5. Pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo, profesines ligas teikimo ir jų registravimo tvarka nustatoma atitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose.“
1Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą
sveikatai, išskyrus tą, kurį tiria Valstybinė darbo inspekcija, bet jo sveikatai nėra sunkiai pakenkta, nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo tiria darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš darbdavio atstovo (atstovų), kurį (kuriuos) skiria darbdaviui atstovaujantis asmuo, ir darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai.“
2Pakeisti 44 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkiama pakenkta
darbuotojo sveikatai ar darbuotojas miršta mirė, tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai.
Valstybinė darbo inspekcija taip pat tiria įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai, bet jo sveikatai nėra sunkiai pakenkta, bei nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo, kai įmonėje nepakanka darbuotojų dvišalei komisijai, nurodytai šio straipsnio 2 dalyje, sudaryti arba kai darbuotojas ar darbdavys, nesutikdamas su dvišalės komisijos ištirto nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo aktu, pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius iki 2015 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 6, 9, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 41, 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau
Įstatymo projekto Nr. 1 uždavinys – patikslinti Valstybinės darbo inspekcijos funkcijas dėl įvykių darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tyrimo dokumentų registravimo ir saugojimo, valstybinių darbo inspektorių teises, darbdavio pareigas dėl įvykių darbe, nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo, incidentų tyrimo, išlaidų ekspertizėms atlyginimo nuostatas, atsižvelgiant į DSS įstatymo nuostatas. Įstatymo projekto Nr. 2 tikslas – patikslinti sąvokos „nelaimingas atsitikimas darbe“ vartojimą ir suderinti DSS įstatymo 41 straipsnio nuostatas su keičiamo VDI įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, patikslinti atvejus, kai Valstybinė darbo inspekcija tiria įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, ir nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo. Įstatymo projekto Nr. 2 uždavinys – atsižvelgiant į DSS įstatymo 44 straipsnio nuostatas nustatyti, kad darbuotojų saugos ir sveikatos ekspertizė skiriama tiriant įvykių darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, ar profesinių ligų aplinkybes ir priežastis, nustatyti, kad Valstybinė darbo inspekcija tiria įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, bet jų sveikatai nėra sunkiai pakenkiama, ir nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo, kai įmonėje nepakanka darbuotojų dvišalei komisijai sudaryti arba kai darbuotojas ar darbdavys, nesutikdamas su dvišalės komisijos ištirto nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo aktu, pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto Nr. 1 iniciatorė yra Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Įstatymų projektus parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento (direktorė – Eglė Radišauskienė, tel.
266 4240, el. p. [email protected]) Darbo aplinkos skyrius (vedėjas – Vladislovas Vaišnoras, tel. 266 4278, el. p. [email protected]; tiesioginė rengėja – vyriausioji specialistė Gintarė Bužinskaitė, tel. 266 8196, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai VDI įstatymo 6 straipsnio 9 ir 11 punktuose nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija tiria sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybes ir priežastis, registruoja sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, kaupia iš darbdavių gautą informaciją apie lengvus nelaimingus atsitikimus darbe, nustatyta tvarka saugo nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų priežasčių tyrimo aktus. VDI įstatymo 9 straipsnio
gauti reikiamus duomenis ir dokumentus, skirti ekspertizę, tiriant sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe – nemokamai naudotis darbdavio ryšio ir transporto priemonėmis. VDI įstatymo 11 straipsnis nustato pareigą darbdaviui sudaryti sąlygas tirti nelaimingus atsitikimus darbe, 12 straipsnis nustato, kad už ekspertizes, susijusias su nelaimingų atsitikimų tyrimu, apmoka Valstybinė darbo inspekcija. DSS įstatymo 41 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos ekspertizė skiriama tiriant nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybes ir priežastis, šių ekspertizių skyrimo tvarką tvirtina vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, jos apmokamos iš Valstybinei darbo inspekcijai šiam tikslui skirtų lėšų.
DSS įstatymo 43 straipsnis nenustato pareigos darbuotojui, nukentėjusiam dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, apie tai pranešti padalinio vadovui ar darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, taip pat nėra nustatyta pareiga darbdaviui pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, ar nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo, kai įmonėje nepakanka darbuotojų dvišalei komisijai sudaryti. DSS įstatymo 44 straipsnio 2 dalis nustato, kad įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai, išskyrus tą, kurį tiria Valstybinė darbo inspekcija, tiria darbdavio sudaryta dvišalė komisija. DSS įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyti atvejai, kai Valstybinė darbo inspekcija tiria įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patyrė žalą sveikatai, bet jų sveikatai nėra sunkiai pakenkta, ir nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma suderinti VDI įstatymo nuostatas su DSS įstatymo nuostatomis, kad būtų vienodai traktuojamos įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, nelaimingo atsitikimo darbe sąvokos, vienodai įstatymais reglamentuojamas įvykių, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, tyrimas bei priežasčių analizė, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tyrimo dokumentų registravimas ir saugojimas bei darbuotojų saugos ir sveikatos ekspertizių skyrimas. Įstatymo projektą Nr.
Įstatymo projektą Nr. 1 siūloma papildyti nuostata, kad Valstybinė darbo inspekcija tikrina, ar įmonėje nustatyta pranešimų apie incidentus, incidentų tyrimo ir registravimo tvarka. Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma nuostatose dėl darbuotojų saugos ir sveikatos ekspertizių vietoj sąvokos „nelaimingas atsitikimas darbe“ vartoti sąvokas „įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai“ ir
„nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo“, 43 straipsnio 1 dalyje
vietoj žodžio „asmuo“ rašyti žodį „darbuotojas“, nes pareiga pranešti apie įvykį neturi būti nustatoma asmenims, kuriems nežinomos nei įmonės darbo tvarkos taisyklės, nei šioje straipsnio dalyje nurodyti subjektai, 44 straipsnio 2 dalyje vietoj frazės „Įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai, išskyrus tą, kurį tiria Valstybinė darbo inspekcija“ rašyti
„Įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai, bet jo sveikatai
nėra sunkiai pakenkta“. Įstatymo projektą Nr. 2 siūloma papildyti nuostatomis, kad darbuotojas, nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, privalo apie tai pranešti darbdaviui, kad Valstybinė darbo inspekcija tiria įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai, bet jo sveikatai nėra sunkiai pakenkta, ir nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo, kai įmonėje nepakanka darbuotojų dvišalei komisijai sudaryti arba kai darbuotojas ar darbdavys, nesutikdamas su dvišalės komisijos ištirto nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo aktu, pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdamas privalo pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai, bet jo sveikatai nėra sunkiai pakenkta, nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo, kai įmonėje nepakanka darbuotojų dvišalei komisijai šiam įvykiui ištirti sudaryti. 5.
neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276
„Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“,
4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikis nevertintas. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimti Įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas neatliktas. Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip Įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti Įstatymai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymus, reikės pakeisti šiuos teisės aktus:
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“; 2.
Ekspertizių skyrimo, tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ar profesines ligas, tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2013 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-99 „Dėl Ekspertizių skyrimo, tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ar profesines ligas, tvarkos aprašo patvirtinimo“. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus Įstatymus:
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. A1-316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“;
turės priimti įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2013 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. V-99 „Dėl Ekspertizių skyrimo, tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ar profesines ligas, tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“. 12.
fondų lėšų prireiks Įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų nereikės. Sutaupyti lėšų nenumatoma. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymų projektus nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „darbų sauga“, „nelaimingas atsitikimas darbe“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
2015-04-29 Nr. XIIP-3006 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
siūlytina išbraukti žodį „teikimo“ kaip perteklinį. 2. Atsižvelgiant į Konstitucijos 70 straipsnyje nustatytą įstatymų skelbimo ir įsigaliojimo tvarką, įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės
„šio įstatymo įsigaliojimo“ reikėtų įrašyti datą, ne vėlesnę kaip 2015 m.
lapkričio 1 d., arba formuluotę „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ braukti. 3. Pažymėtina, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 43, 44, 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2639, kuriuo yra keičiamos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 43 straipsnio 2 ir
,,Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos“. Tuo tarpu teikiamame projekte nurodomas visuomenės sveikatos centras apskrityje. Pastebėtina, kad abiejų projektų įsigaliojimų data numatyta ta pati – 2015 m. lapkričio 1 d. Todėl įsigaliojus šiems įstatymams, susidarytų situacija, kai dviejuose galiojančiuose įstatymuose būtų įtvirtintos viena kitai prieštaraujančios normos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMO NR. IX-1672 41, 43 IR 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-06-10 Nr. XIIP-3006(2) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
REIKALŲ IR DARBO komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, komiteto nariai: J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, komiteto biuro padėjėja – G. Buinauskaitė; kviestieji asmenys: S. Balčiūnas – Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas, G. Bužinskaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo aplinkos skyriaus vyr. specialistė, J. Gricius – Valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjas, atliekantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus funkcijas, G. Klimavičius – Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, A. Sabaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo aplinkos skyriaus vedėjo pavaduotoja, I. Šambaraitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Darbo ir socialinės teisės skyriaus patarėja, A. Zedelytė – Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalyje siūlytina išbraukti žodį „teikimo“ kaip perteklinį. Pritarti42 2.
42
nustatytą įstatymų skelbimo ir įsigaliojimo tvarką, įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „šio įstatymo įsigaliojimo“ reikėtų įrašyti datą, ne vėlesnę kaip 2015 m. lapkričio 1 d., arba formuluotę „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ braukti. Pritarti2
Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 43, 44, 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2639, kuriuo yra keičiamos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 43 straipsnio 2 ir 3 dalys, t.y. juose vietoj ,,visuomenės sveikatos centro apskrityje“ nurodomas ,,Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos“. Tuo tarpu teikiamame projekte nurodomas visuomenės sveikatos centras apskrityje. Pastebėtina, kad abiejų projektų įsigaliojimų data numatyta ta pati – 2015 m. lapkričio 1 d. Todėl įsigaliojus šiems įstatymams, susidarytų situacija, kai dviejuose galiojančiuose įstatymuose būtų įtvirtintos viena kitai prieštaraujančios normos. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
įstaigų pasiūlymai: -
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -
komitetų, komisijų pasiūlymai: -
pasiūlymai: siūlome pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Algirdas Sysas arba Jonas Varkala. PRIDEDAMA: komiteto patobulintam įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė