rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) yra alternatyvus Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2931 (toliau – Vyriausybės pateiktas Įstatymo projektas). Įstatymo projektas parengtas siekiant patobulinti šiuo metu galiojančią vaiko teisių apsaugą užtikrinančių priemonių sistemą, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančias vaiko teisių apsaugos normas, tarptautinius teisės aktus bei nevyriausybinių organizacijų, dirbančių vaiko teisių apsaugos ir šeimos gerovės srityse, pastabas bei pasiūlymus, o taip pat apibrėžti valstybės pagalbą ir apsaugą šeimai. Atsižvelgus į tai, kad į Vyriausybės parengtą įstatymo projektą dabar galiojančio įstatymo nuostatų skyriai „Vaikas ir šeima”, „Neįgalus vaikas”, „Vaikas ir mokykla”, „Vaikas ir darbas”,
„Pagrindinės vaiko pareigos, jo atsakomybės ir elgesio kontrolės ypatumai”
nebuvo perkelti, siekiant įtvirtinti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatas, minėti skyriai yra įtvirtinami šiame įstatymo projekte. Įstatymo projekto tikslas – reglamentuoti vaikų teisinę apsaugą šalyje, nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus, suderintus su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir tarptautinės teisės normomis bei principais, bei nustatant pagrindines šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo garantijas, nuostatas ir principus. Įstatymo projektu siekiama patobulinti vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistemą, kuri suteiktų pagalbą šeimai, kad ji galėtų prisiimti visas pareigas, būtinas užtikrinti tinkamą vaiko teisių įgyvendinimą.
Nustatomos bendrosios vaiko teisių apsaugos nuostatos ir principai, pagrindinės vaiko teisės, pareigos bei laisvės, jo drausminimo priemonės, apibrėžiama valstybės apsauga ir pagalba šeimai, vaiko apsauga nuo žalingos socialinės aplinkos, pagrindinės vaiko atstovų teisės ir vaiko teisių apsaugą užtikrinančių institucijų veiklos pagrindai ir funkcijos. Įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad vaiko paėmimas iš jo atstovų būtų kraštutinė priemonė, taikoma tik po nuoseklaus prevencinio darbo su šeima ir esant pavojui vaikui, o vaikas paimamas tik gavus teismo leidimą. Taip pat numatytas ir skubus vaiko paėmimas iš vaikui nesaugios aplinkos ar iš tėvų, ar kitų teisėtų atstovų, kai yra reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei. Taip pat apibrėžtos seksualinės prievartos prieš vaikus ir seksualinio vaikų išnaudojimo sąvokos bei, vadovaujantis 2011 m. gruodžio 13 d. įsigaliojusia Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija (toliau – Direktyva), kuria pakeičiamas Europos Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (OL 2011 L 335, p. 1), nustatyti darbo su vaikais apribojimai. Įstatymo projekto uždaviniai:
apsaugos ir įgyvendinimo sistemą, kuri suteiktų vaikui ir jo atstovams reikalingą efektyvią pagalbą, taip pat suteikti kiekvienam vaikui ir jo šeimai ypatingą valstybės apsaugą. 2. Nustatyti vaiko teisių apsaugos užtikrinimo principus, pagrindines vaiko teises ir laisves, vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, pagrindines vaiko atstovų teises ir vaiko teisių apsaugą užtikrinančių institucijų veiklos pagrindus, pagrindines jų funkcijas. 3. Pabrėžti tėvų prigimtinę teisę ir atsakomybę auginti bei auklėti savo vaikus. 4.
ir pagalbą šeimai kaip jai būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros bei kitų paslaugų visumą, kuria siekiama suteikti reikiamą apsaugą ir pagalbą, kad šeima galėtų prisiimti visas pareigas, užtikrinančias tinkamą vaiko teisių įgyvendinimą. 5. Pabrėžti šeimos autonomijos principą, garantuojantį, kad nė viena šeima neturi patirti kišimosi į jų gyvenimą ir turi teisę nuo jo būti įstatymo ginama, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina siekiant apsaugoti prigimtinius vaiko interesus ir jei to neįmanoma pasiekti kitomis priemonėmis
socialinę riziką patiriančių šeimų ar pavienių jos narių ir šeimos, grubiai pažeidusios vaiko teises, todėl pripažintos socialinės rizikos šeima. 7. Nustatyti, kad pagalbos planas būtų teikiamas tik šeimoms, pripažintoms socialinės rizikos šeimomis. 8. Nustatyti, kad vaiko paėmimas iš jo atstovų būtų kraštutinė priemonė, kai nėra galimybės vaiko apsaugoti kitomis priemonėmis, tokio atskyrimo neigiamos pasekmės nėra neproporcingai didelės, o vaikas paimamas tik gavus teismo leidimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą rengė Seimo nario Liutauro Kazlavicko iniciatyva suburti specialistai ir nevyriausybinių organizacijų (Ateitininkų federacija, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, NVO vaikams konfederacija, Lietuvos tėvų forumas, Šeimos institutas, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Nepartinis demokratinis judėjimas, Piliečių gynimo paramos fondas, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę” Lietuvos asociacija) atstovai. Projektą teikia Seimo parlamentinės grupės „Už šeimą” nariai. 3.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, vaiko paėmimas iš šeimos ar kitų jo atstovų Lietuvoje vykdomas savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui priėmus vienasmenišką sprendimą, o tai, manoma, prieštarauja Konvencijos nuostatoms, kurios nurodo, kad sprendimas dėl vaiko išskyrimo su tėvais turėtų būti priimtas kompetentingos institucijos, išnagrinėtas teisme, priimtas pagal įstatymą ir nepažeidžiant procedūrų. Vaiko paėmimo atveju svarbu apibrėžti procedūras, kad jos nepažeistų šeimos, kaip privataus instituto, teisių. Tarptautiniai pilietinių ir politinių teisių dokumentai pabrėžia šeimos teisę į visuomenės ir valstybės apsaugą, o asmuo neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ar šeiminį gyvenimą. Tuo pačiu svarbu užtikrinti ir aiškiai apibrėžti valstybės pagalbą šeimai, kuri leistų išsaugoti vaiką šeimoje. Galiojantis teisinis reguliavimas pagalbą vaikui ir šeimai dažniau grindžia administraciniais sprendimais, procedūriniais veiksmais ir kontrole, o ne prevencinių priemonių ir būtinųjų paslaugų teikimu. Šiuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja prevencinio darbo su vaiku ir jo tėvų šeima organizavimo. Todėl viena aktualiausių problemų – prevencinio ir socialinio darbo su vaiku ir jo tėvų šeima stoka ar visiškas nebuvimas. Vaikas dažniausiai paimamas iš šeimos, kai situacija joje tampa kritinė, nes tėvai laiku nesulaukia reikiamos pagalbos ir dėl to skaudžiausiai nukenčia vaikas. Galiojantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas nenustato konkrečių pagrindinių kiekvienos ministerijos, dalyvaujančios užtikrinant vaiko teisių apsaugą, funkcijų bei kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų funkcijų vaiko teisių apsaugos srityje. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projekte apibrėžtos naujos nepriežiūros, smurto prieš vaiką, seksualinės prievartos prieš vaiką, seksualinio vaikų išnaudojimo, pagalbos plano sąvokos bei vaiko teisių apsaugos principai. Siekiant suteikti reikiamą apsaugą ir pagalbą šeimai, kad ji galėtų prisiimti visas pareigas užtikrinant tinkamą vaiko teisių įgyvendinimą, siūloma įteisinti naują pagalbos šeimai sąvoką, pagal kurią valstybė turėtų užtikrinti būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros bei kitų paslaugų visumą. Tarp Įstatymo projekte apibrėžtų vaiko teisių ir laisvių ypatingas dėmesys skiriamas užtikrinti vaiko teisę gyventi ir būti sveikam iki gimimo ir po jo, teisę būti apsaugotam nuo smurto, nepriežiūros, seksualinės prievartos prieš jį ir jo seksualinio išnaudojimo, taip pat įtvirtinti paramą krizinio nėštumo atveju. Atsižvelgus į tai, jog vaiko teisių apsauga negali būti atsiejama nuo jo šeimos teisių apsaugos, taip pat į tai, kad vaiko gerovė yra stipriai susijusi su šalyje vykdoma šeimos politika, šiame įstatymo projekte siūloma apibrėžti valstybės atsakomybę apsaugant ir teikiant reikiamą pagalbą šeimai. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti valstybės apsaugos ir pagalbos šeimoms priemones ir paslaugas, siekiant sukurti ir plėtoti kompleksinę psichologinės, pedagoginės, socialinės pagalbos sistemą, prieinamą kiekvienai šeimai. Įstatymo projekte taip pat numatyta valstybės atsakomybė ypatingą dėmesį skirti padedant šeimai parengti vaikus ir jaunimą savarankiškam gyvenimui, plėtoti lanksčias darbo ir užimtumo formas tėvams, užtikrinant pagalbą šeimai spręsti socialines problemas bei sudaryti palankias sąlygas stiprinti vaiko teisių apsaugą šeimoje. Taip pat, siekiant mažinti ar išvengti socialinės atskirties, siūloma teikti prevencinę pagalbą asmenims, patiriantiems socialinę riziką.
Įstatymo projektu yra siūloma palikti, taip pat papildyti ir patobulinti dabar galiojančiame įstatyme esamus, tačiau Vyriausybės įstatymo projekte panaikintus skyrius: „Vaikas ir šeima”, „Neįgalus vaikas”, „Vaikas ir mokykla”, „Vaikas ir darbas”, „Pagrindinės vaiko pareigos, jo atsakomybės ir elgesio kontrolės ypatumai”. Įstatymo projekte skyrius
„Vaikas ir šeima” yra papildytas vaiko atstovų teisėmis, pareigomis ir
atsakomybėmis bei naujomis globos (rūpybos) ir įvaikinimo nuostatomis, skyrius
„Neįgalus vaikas” yra papildytas su Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių
konvencija suderintu straipsniu „Neįgalus vaikas ir šeima“. Skyrius
„Pagrindinės vaiko pareigos, jo atsakomybės ir elgesio kontrolės ypatumai”
įstatymo projekte yra papildytas nuostatomis įtvirtinančiomis asmenų teisę sudrausminti vaiką, jei jo elgesys kelia pavojų paties ar kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Skyrius „Vaiko apsauga nuo žalingos socialinės aplinkos” Įstatymo projekte tobulinamas pagal Vyriausybės pateiktas vaiko apsaugos nuo žalingos socialinės aplinkos nuostatas, kuriomis norima apsaugoti vaiką nuo žalingos socialinės aplinkos, jos įtakos ir pasekmių: vaiko psichiką veikiančių medžiagų, vaiko skatinimo ar propagavimo negerbti kitų, žiauriai elgtis, smurtauti ar tyčiotis, vaiko seksualinio išnaudojimo.
Kartu bus nustatoma, kad asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas, susijusias su seksualine prievarta prieš vaiką ar jo seksualiniu išnaudojimu, vaiko išnaudojimu pornografijai, vaiko pirkimu arba pardavimu, pelnymusi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimu į prostituciją ar disponavimu pornografinio turinio dalykais, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, būtų taikomi apribojimai dirbti darbą, tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susijusį su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu, arba verstis susijusia individualia veikla. Tuo pagrindu įstatymas suteiks papildomas teises darbdaviui išsiaiškinti, ar asmuo nėra teistas už anksčiau nurodytas nusikalstamas veikas prieš vaiką. Skyriuje „Atsakomybė už vaiko teisių pažeidimus ir specialiosios vaiko teisių apsaugos užtikrinimo priemonės” tobulinamas Vyriausybės pateikto skyriaus „Pagalbos organizavimas” nuostatos. Siekiama nustatyti, kad vaiko paėmimas iš jo atstovų būtų kraštutinė priemonė, taikoma tik po nuoseklaus prevencinio darbo su šeima ir esant pavojui vaikui, o vaikas paimamas tik gavus teismo leidimą. Siekiant užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, apibrėžiami terminuoto pagalbos plano organizavimo principai. Terminuotą pagalbos planą, po galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūros, siūloma teikti tik pripažintai socialinės rizikos šeimai, atsižvelgiant į konkrečius vaiko teisių pažeidimus.
Taip pat, numatoma imtis priemonių, kai vaiko teisių pažeidimai įvyko ne tik šeimoje, bet ir valstybės, savivaldybių institucijoje ar įstaigoje. Įstatymo projekte numatytas ir skubus vaiko paėmimas iš vaikui nesaugios aplinkos ar iš tėvų ar kitų teisėtų jo atstovų, kai yra reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei. Skyriuje „Vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos” tobulinamos Vyriausybės pateikto Įstatymo projekto nuostatos, kuriomis siūloma nustatyti pagrindines vaiko teisių apsaugą užtikrinančias institucijas bei apibrėžti jų kompetenciją vaiko teisių apsaugos srityje. Teisingumo, Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos bei Vidaus reikalų ministerijoms priskirtos vaiko teisių apsaugos politikos formavimo bei dalyvavimo ją įgyvendinant funkcijos. Siekiant efektyvinti metodinės pagalbos teikimą savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriams, siūloma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai suteikti teisę nustatyti specialiuosius reikalavimus savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyrių valstybės tarnautojams ir tvirtinti bendruosius savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatus. Įstatymo projekte siūloma, kad Tarpžinybinę vaiko gerovės tarybą sudarytų ir jos veiklos nuostatus tvirtintų Vyriausybė. Ši kolegiali patariamoji institucija bus sudaroma siekiant ne tik gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklos koordinavimą, jų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis bei teisės aktų įgyvendinimą vaiko teisių apsaugos srityje, bet ir teikti siūlymus Vyriausybei dėl vaiko teisių apsaugos sistemos tobulinimo. Įstatymo projektu bus stiprinamas vaiko teisių apsaugos administravimas ir koordinavimas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos koordinuos savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyrių veiklą, teiks joms metodinę pagalbą, teiks Vyriausybės atstovui savivaldybėje ir atitinkamai savivaldybės institucijai ar įstaigai informaciją apie tai, kad savivaldybė galbūt pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus, teiks motyvuotas rašytines išvadas savivaldybės administracijai dėl savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus valstybės tarnautojo tinkamumo užimamoms pareigoms. Informatikos ir ryšių departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos siūloma apibrėžti funkciją rinkti, saugoti ir teisės aktų nustatytais atvejais teikti duomenis apie asmenis, nuteistus už nusikaltimus, susijusius su vaikų seksualine prievarta ir seksualiniu išnaudojimu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymų projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymų projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų projektas įtakos verslo sąlygoms, jo plėtrai neturės. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įstatymo projektui įgyvendinti reikės parengti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinti Pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo tvarką, Pagalbos plano sudarymo, apskundimo, peržiūros pagrindus ir tvarką, tarpinių vertinimų tvarką, pagrindinius paslaugų šeimai turinio reikalavimus, savivaldybių vykdomųjų institucijų įsakymais patvirtinti socialinių globėjų, globėjų (rūpintojų) šeimų, šeimynų ir vaikų socialinės globos institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, sąrašus. Įstatymo projektui įgyvendinti reikės priimti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. I-1235 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Įstatymo projektui įgyvendinti reikės su įstatymo projektu suderinti Vyriausybės užregistruotus šiuos įstatymų projektus: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.48, 3.151, 3.153, 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.184, 3.209, 3.210, 3.212, 3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.254, 3.257, 3.259, 3.260, 3.262, 3.264, 3.266 ir 3.269 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (XIIP-2933), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 28, 404, 407, 482, 487 ir 488 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (XIIP-2934), Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 13, 18, 19 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (XIIP-2935), Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (XIIP-2936) ir Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo Nr. XI-681 2, 4, 5, 9, 12, 14 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (XIIP-2937). 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Socialinės apsaugos ir darbo ministras, savivaldybių vykdomosios institucijos iki 2016 m. birželio 30 d. ir iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima Įstatymų projektų įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Nevertinta. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant įstatymo projektą buvo įvertintos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rengto Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto atskirų nuostatų (kurios perkeltos į šį įstatymą) derinimo išvados. Aptarti nevyriausybinių organizacijų siūlymai: tobulinti vaiko teisių apsaugos sistemą, akcentuojant pagalbos šeimai, prevencinio ir socialinio darbo su vaiku ir jo tėvų šeima svarbą, reglamentuoti įstatymu vaiko paėmimą iš šeimos. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „vaikas“, „tėvai“, „vaiko teisės“, „pagalba šeimai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Vilnius
DĖL
2015-05-07 Nr. XIIP-3002 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje nauja redakcija dėstomame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (toliau – projektas) dauguma nuostatų neįtvirtina jokių konkrečių teisinių santykių reguliavimo normų ir yra deklaratyvios, pavyzdžiui, projekto 8 straipsnio 4 dalis, 11 straipsnio 3 dalis, projekto IV skyriaus nuostatos, projekto 39 straipsnio 1 dalis, 48 straipsnio 1 dalis ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 43 punkte nurodyta, kad įstatyme turi būti tik norminės nuostatos. 2. Projekte vartojamos skirtingos nuorodos į valstybės ir savivaldybių institucijas bei įstaigas, pvz., vienur rašoma ,,valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos“, kitur ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“, valstybės ir savivaldybių institucijos“, ,,valstybės, vietos savivaldos institucijos“, ,,valstybės institucijos bei įstaigos, savivaldybių įstaigos“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti vartojamas sąvokas ir nuosekliai jas vartoti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 7 dalį savivaldybės administravimo subjektai – savivaldybės institucijos ir įstaigos. 3. Projekto 2 straipsnyje sąvokas įvardijantys terminai dėstytini abėcėlės tvarka. 4. Siūlytina projekto 2 straipsnio 1 dalyje esantį žodį „žmogus“ keisti žodžiu
„asmuo“. 5. Siūlytina projekto 3 straipsnio nuostatas suformuluoti kaip taisykles. 6.
nustatyta, kad įstatymo straipsnį sudaro dalys ir dalių punktai, siūlytina atitinkamai patikslinti projekto 4 ir 5 straipsnius. 7. Projekto 4 straipsnio 3 punkte esančią sąvoką „šeimyninė padėtis“ siūlytina keisti į sąvoką „šeiminė padėtis“, kadangi pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas būdvardis „šeimyninis“ netinka asmens santykiui su šeima nusakyti – tai pasakoma žodžių junginiu „šeiminė padėtis“. 8. Projekto 6 straipsnyje siūloma nustatyti: „Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos“. Nurodytos projekto nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad:
bei konvencijos, kuriomis prisiimtus įsipareigojimus valstybė privalo vykdyti, ir kurios ratifikuotos ir įsigaliojusios tampa sudedamąja Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalimi;
kurio 1.3 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta priešinga taisyklė – jeigu yra kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos kodekso normos, išskyrus atvejus, kai kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. 3) projekto nuostata, kad tais atvejais, kai santykiai, susiję su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, nelogiška, nes jeigu atitinkami santykiai nėra jokiu įstatymu sureguliuoti, tai jie nebus sureguliuoti ir projektu teikiamu įstatymu, todėl nebus galima jiems taikyti šio įstatymo nuostatų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į CK 1.8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę: „jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija)“.
individualumą ir jo išsaugojimą, manytina, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su valstybės pagalba sprendžiant vaikų perkėlimą ar negrąžinimą iš užsienio, neturėtų būti šio straipsnio reguliavimo dalyku. Be to, formuluotės turinys „vaikų perkėlimas iš užsienio“ nėra savaime aiškus, todėl ši formuluotė tobulintina. Taip pat siūlytina vertinamą nuostatą papildyti, nustatant, kad valstybės institucijos teikia pagalbą ir imasi priemonių tais atvejais, kai vaiko atžvilgiu atlikti ar atliekami veiksmai neatitinka geriausių vaiko interesų. 10. Projekto 10 straipsnyje siūloma įtvirtinti vaiko teises į asmeninį gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę, teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, laisvai reikšti savo pažiūras, kiek tai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir laisvių. Tačiau tai ne visos teisės, išvardintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 13-16 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) II skirsnyje, pvz., projekte neminima minties, sąžinės laisvė, teisė nepatirti savavališko ar neteisėto kišimosi į buto neliečiamybę, neteisėto kėsinimosi į garbę ir orumą. Šių teisių nėra ir kituose projekto straipsniuose. Neaišku, kokiu būdu vaiko teisės
„atrenkamos“ iš Konstitucijos ir Konvencijos. Be to, Konstitucijoje ir Konvencijoje
nustatyti kiek kitokie galimi teisių ir laisvių ribojimai. Projektas tobulintinas.
Projektas tobulintinas. Siūlytina atsisakyti pastangų projekte išvardinti visas vaiko teises, įtvirtintas Konstitucijoje ir Konvencijoje, kituose teisės aktuose; siūlytina vietoj išsamaus teisių vardijimo viename iš projekto straipsnių pateikti nuorodas į Konstituciją, Konvenciją, kitus teisės aktus, kuriuose yra įtvirtintos vaiko teisės ir laisvės, o kituose jo straipsniuose įtvirtinti nuostatas, detalizuojančias nurodytuose dokumentuose nustatytas teises, numatančias šių teisių realizavimo ypatumus. 11. Projekto 12 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti: „Dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių (tėvų) nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaiko turtinius interesus.“ Nesuprantama, kodėl projekte nurodoma tik bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo taisyklė, kodėl ji netaikoma ir dalinant bendrąją dalinę nuosavybę (atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės), pavyzdžiui, kai butas priklauso sutuoktiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise ir jo negalima padalinti natūra, gali būti teisinga ir protinga sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi vaikai, priteisti butą natūra, įpareigojant kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją pinigais (kaip tai nustatyta CK 4.80 straipsnyje). 12. Projekto 17 straipsnio 3 dalyje po žodžio ,,globos“ įrašytinas žodis ,,rūpybos“. Be to, siūlytina šioje dalyje esančią formuluotę ,,valstybės ir vietos savivaldos institucijos turi užtikrinti vienodas materialines sąlygas“ rašyti kaip atskirą sakinį. 13. Projekto 18 straipsnio 3 dalyje po žodžio ,,institucijos“ įrašytini žodžiai ,,įstatymų nustatyta tvarka“. 14. Projekto 21 straipsnyje prieš žodžius ,,Civilinis kodeksas“ įrašytini žodžiai ,,Lietuvos Respublikos“, kadangi prieš tai esančiuose straipsniuose nurodomas visas šio įstatymo pavadinimas. Jeigu siekiama vartoti sutrumpintą įstatymo pavadinimą, tai pirmą kartą nurodant šio įstatymo pavadinimą, įvestinas šio pavadinimo sutrumpinimas ir tada nuosekliai vartotinas jo trumpinys.
Analogiškas pastaba taikytina ir kitiems projekto straipsniams, kuriuose teikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą ar kitus įstatymus. Be to, atsižvelgiant į teisės aktų hierarchiją, siūlytina Civilinį kodeksą nurodyti iš karto po LR Konstitucijos. 15. Siekiant suvienodinti projekto 22 straipsnyje vartojamas sąvokas, siūlytina šio straipsnio 2 ir 4 dalyse vietoj žodžio ‚,tėvai“ rašyti formuluotę ,,vaiko tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai“. 16. Atsižvelgiant į tai, kad CK 3.165 straipsnio dalyje yra numatyta, jog tėvams nesusitarus, ginčijamas klausimas sprendžiamas teismo, siūlytina atitinkamai papildyti projekto 22 straipsnio 7 dalį. 17. Projekto 24 straipsnio 3 dalyje minimų straipsnių dalys rašytinos ne žodžiais, bet arabiškais skaitmenimis. Analogiška pastaba taikytina projekto 35 straipsnio 3 daliai, 46 straipsnio 2 daliai, 55 straipsnio 4 daliai. 18. Siūlytina atsisakyti projekto 24, 25 ir 26 straipsnių kaip perteklinių, kadangi vaiko teisę bendrauti su atskirai gyvenančiais tėvais, vaiko globą ir rūpybą bei įvaikinimą išsamiai reglamentuoja CK 3.168-3.172, 3.175, 3.176, 3.209-3.228, 3.248-3.276 straipsnių nuostatos. 19. Siūlytina tikslinti projekto IV skyriaus pavadinimą, kadangi neaišku apie kokią valstybės apsaugą jame kalbama. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyriaus pavadinimas turi glaustai atspindėti jame esančias nuostatas. 20. Svarstytina galimybė atsisakyti IV skyriaus nuostatų, kadangi dauguma jų neįtvirtina jokių konkrečių teisinių santykių reguliavimo normų, yra deklaratyvios, arba jas tobulinti, suformuluojant kaip konkretiems teisės subjektams adresuotas teisės normas.
Jeigu teikiamame įstatyme siekiama nustatyti tam tikras valstybės veiklos kryptis vaiko teisių apsaugos srityje, tokiu atveju atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Konstitucinis Teismas 1994 m. sausio 19 d. nutarime konstatavo: „Teisės moksle, kitų valstybių įstatymų leidybos praktikoje yra žinomi vadinamieji programiniai įstatymai. Tokių įstatymų forma ir galimas jų turinys yra nustatomas konstitucijose. Programiniai įstatymai nustato valstybės ekonominės ir socialinės veiklos tikslus, bet ne teisės normas, reguliuojančias teisinių santykių subjektų elgesį. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nėra numatyti programiniai įstatymai kaip speciali įstatymų forma, todėl visi įstatymai vertintini kaip faktinio galiojimo pirminiai teisės aktai, kurie privalomi visiems teisinių santykių subjektams.” Jeigu siekiama nustatyti vaiko teisių apsaugos gaires, kuriomis remiantis turėtų būti priimami vaiko teisių apsaugą reguliuojantys teisės aktai, tai atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 12 straipsnį, gali būti rengiama numatomo teisinio reguliavimo koncepcija. Atsižvelgus į šią pastabą, atitinkamai koreguotina ir projekto 1 straipsnyje nurodyta įstatymo paskirtis, t.y. atsisakytina 1 straipsnio 2 dalyje esančios formuluotės „valstybės apsaugą ir pagalbą šeimai“, be to, atsisakytina ir 2 straipsnio 2 dalies, apibrėžiančios pagalbą šeimai. Analogiška pastaba taikytina projekto V, VI ir VII skyrių nuostatoms. Be to, tokios nuostatos kaip šeimai palankių darbo sąlygų sudarymas ar pagalba šeimai sprendžiant socialines problemas nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. 21.
sudaryti dalys arba dalys ir dalių punktai; straipsnių dalys turi būti sunumeruotos arabiškais skaitmenimis; straipsnio dalių punktai sunumeruoti arabiškais skaitmenimis, po jų rašant uždaromuosius skliaustus. 22. Projekto 31 straipsnio 1 dalyje po žodžio „savivaldybės“ įrašytina konkreti institucija, kurios nustatyta tvarka bus koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos teikimas. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 67 straipsnio 6 dalies 1 punktui. 23. Projekto V skyriaus nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme yra išsamiai reglamentuoti neįgaliųjų, tarp jų ir neįgalių vaikų, integracijos klausimai (neįgaliųjų ugdymo, neįgaliųjų užimtumo, aplinkos prieinamumo, neįgalumo kompensavimo ir kt.). Be to, projekto 32 straipsnio 1 dalyje pateikta neįgalaus vaiko sąvoka nedera su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje pateikta neįgaliojo sąvoka. 24. Projekto 37 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „Žmonėms, įstaigoms ir organizacijoms“ siūlytina įrašyti žodį „Darbdaviams“. 25. Projekto VI skyriaus nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme yra išsamiai reglamentuota vaiko teisė į formalųjį ir neformalųjį švietimą, savišvietą, švietimo pagalbos teikimą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad kai kurios įstatymo projekto VI skyriaus nuostatos nedera su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo ir Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis.
Pavyzdžiui, Švietimo įstatymo 41 straipsnis nenumato projekto 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų tokių mokyklų kaip bendrojo lavinimo, profesinių ar aukštesniųjų mokyklų – jame numatytos bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio mokymo įstaigos ir aukštosios mokyklos; Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnyje nustatyta priėmimo į aukštąją mokyklą tvarka, t.y. į aukštąją mokyklą priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, todėl įvertinus tai, kad vaikas yra asmuo iki 18 metų, abejotina, ar projekto 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos gali būti taikomos vaikams. 26. Projekto VII skyriaus nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad vaikų iki 18 metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką išsamiai reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad kai kurios įstatymo projekto VII skyriaus nuostatos nedera su Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo nuostatomis, kurios buvo priimtos vėliau nei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Pavyzdžiui, tiek Darbo kodekse, tiek Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme reglamentuojamas vaikų darbas, bet ne vaiko darbo veikla, vaikas turi teisę dirbti ne laisvai pasirenkamą darbą, o tik tą, kuris būtų saugus, nekeltų pavojaus sveikatai, fizinei ir protinei raidai, nepakenktų mokymuisi (Darbo kodekso 277 straipsnis, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 36 straipsnis). Be to, projekto 44 straipsnyje minimi Darbo įstatymų kodeksas bei Darbo sutarties įstatymas nebegalioja nuo 2003 m. sausio 1 dienos, priėmus Lietuvos Respublikos darbo kodeksą. 27.
žodį „neigiamos“. 28. Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalyse apibrėžtas sąvokas ir siekiant teisinio reguliavimo glaustumo, siūlytina patikslinti projekto 48 straipsnio 3 dalį, t.y. atsisakyti jame nuostatų, kurios patenka po nurodytomis sąvokomis. 29. Projekto 48 straipsnio 3 dalyje trumpinys „kt.“ keistinas žodžiu „kita“, o šio straipsnio 6 dalyje prieš žodį „savivaldos“ įrašytinas žodis „vietos“, o šioje dalyje esanti formuluotė „priklausomiems žmonėms“ tikslintina. 30. Projekto 49 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse tarp žodžių
„narkotinių, psichotropinių bei“ ir „psichiką veikiančių medžiagų“ įrašytinas
žodis „kitų“, kadangi narkotinės ir psichotropinės medžiagos taip pat veikia psichiką. 31. Projekto 51 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 52 straipsnio 1 dalyje naudojama formuluotė „nusikalstamos veikos, susijusios su seksualine prievarta prieš vaiką ar jo seksualiniu išnaudojimu“ taisytina. Siūlytina naudoti Baudžiamojo kodekso XXI skyriaus pavadinimą ir minėti nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Juolab, kad projekto 51 straipsnio 2 dalyje minima, kad už 1 dalyje numatytas veikas taikoma baudžiamoji atsakomybė, kuri yra nustatyta Baudžiamajame kodekse. Be to, šiame kontekste paminėtina, kad taisytinos ir projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytos sąvokos „seksualinė prievarta prieš vaiką“ ir „seksualinis vaikų išnaudojimas“ bei jų turinys, taip pat jas derinant su Baudžiamojo kodekso nuostatomis. Projekto 51 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 52 straipsnio 1 dalyje naudojama projekto 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta sąvoka „seksualinis vaikų išnaudojimas“ apimtų ir vėliau projekto 51 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei
vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projekto 51 straipsnio 1 dalyje, skirtingai nei 3 dalyje ir 52 straipsnio 1 dalyje, nepaminėtas disponavimas pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. 32. Projekto 51 straipsnio 3 dalyje esanti formuluotė
„vykdydami savo tiesioginio darbo funkcijas, susijusias su vaikais“ brauktina
kaip perteklinė arba, tobulinant projektą, švietimo, asmens sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojų ir asmenų (ne kitų asmenų, o visų, įskaitant ir nurodytus darbuotojus, kai jie neatlieka darbo funkcijų) pareigos nustatytinos atskirose šio straipsnio dalyse. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 62 straipsnio 1 daliai. Atsižvelgiant į tai, jog Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta, kad teisės aktuose nustatytas reguliavimas turi būti glaustas, siūlytina šioje dalyje esančią formuluotę „nusikalstamas veikas, susijusias su seksualine prievarta prieš vaiką ar jo seksualiniu išnaudojimu, taip pat su vaiko išnaudojimu pornografijai, vaiko pirkimu arba pardavimu, pelnymusi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimu į prostituciją ar disponavimu pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas“ keisti nuoroda į projekto 51 straipsnio 1 dalį. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 52 straipsnio 1 daliai. Be to, siūlytina papildyti šią dalį, nurodant, kad apie galimai padarytas nusikalstamas veikas turi būti informuojamas ir vaiko teisių apsaugos skyrius. 33.
straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojama formuluotė „verstis individualia veikla“ savaime nėra aiški, todėl tikslintina. Be to, neaiškus nurodyto punkto nuostatos santykis su to paties straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodytas reikalavimas paslaugos gavėjui, sudarančiam sutartį dėl paslaugų teikimo vaikui su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, prašyti pateikti atitinkamą pažymą. Neaišku, ar tame pačiame straipsnyje formuluočių vertimasis individualia veikla ir paslaugos teikimas vykdant individualią veiklą turinys yra analogiškas, ar skirtingas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad paslaugos teikėjas gali teikti paslaugą ir įsteigęs įmonę. Neaišku, ar tokiu atveju jam būtų taikomi vertinamo straipsnio reikalavimai. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. 34. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 52 straipsnio 3 ir 4 dalyse yra įtvirtinta prievolė pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, svarstytina, ar vietoj šio straipsnio 5 dalyje įtvirtintosios paslaugų gavėjo teisės prašyti tokią pažymą pateikti nevertėtų įtvirtinti analogiškos prievolės asmeniui, teikiančiam paslaugas. 35. Projekto 55 straipsnio 1 dalyje ir 59 straipsnio 2 dalyje naudojamos formuluotės „fizinis ar psichinis kankinimas, kitoks žiaurus elgesys“ ir „fizinė ar psichinė prievarta“ nedera su projekto 2 straipsnyje apibrėžtomis sąvokomis. 36. Projekto 55 straipsnio 3 dalies pirmoji pastraipa ir punktai derintini su Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nuostatomis. Šioje dalyje pateiktas priemonių sąrašas ne tik neatitinka minėto įstatymo nuostatų, bet yra ir neišsamus bei fragmentiškas. Be to, su minėto įstatymo, taip pat su Baudžiamojo kodekso terminologija bei turiniu derintina ir projekto 55 straipsnio 3 dalies 5 punkte bei 5 ir 6 dalyse vartojama sąvoka „specialioji auklėjimo ir drausmės įstaiga“ bei 5 dalies turinys (nuostata, kad vaiko atidavimas į tam tikrą įstaigą galimas tik teismo sprendimu). 37.
straipsnio 6 dalyje numatyta, kad specialiosiose auklėjimo ir drausmės įstaigose, be kita ko, turi būti ,,sudaromos sąlygos įgyti privalomą bei bendrąjį vidurinį išsilavinimą“. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, išsilavinimas gali būti pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostata tikslintina. 38. Projekto 56 straipsnio 4 dalies nuostata yra perteklinė: nekaltumo prezumpcijos principas yra įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje. 39. Projekto 56 straipsnio 5 dalis derintina su Baudžiamojo kodekso 13 straipsniu: ar tikrai atvejai, kai baudžiamoji atsakomybė kyla nuo 14 metų, laikytini
„išimtiniais“, ar nuo 14 metų vaikai gali atsakyti už visas „nusikalstamas
veikas, numatytas Baudžiamajame kodekse“, ar tik už numatytąsias jo 13 straipsnio 2 dalyje. 40. Projekto 57 straipsnio 3 dalies žodis „įkalinimą“ keistinas žodžiais „laisvės atėmimą“. 41. Projekto 58 straipsnis derintinas su Baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies ir 93 straipsnio nuostatomis: pirmajame sakinyje paminėtinas ir baudžiamasis nusižengimas, o antrojo sakinio atsisakytina. 42. Projekto 59 straipsnio 2 dalies antrasis sakinys yra perteklinis: analogiška nuostata yra įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje. 43. Projekto 59 straipsnio 4 dalies nuostata derintina su Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 6 straipsnio 1 punktu: projekte turi būti kalbama apie nuo teisėsaugos institucijų ar teismo nesislapstantį įtariamą padarius nusikalstamą veiką, kaltinamą ar nuteistą vaiką, o vaiko asmenybę identifikuojantys duomenys turi būti skelbiami siejant vaiką su jo (galimai) padaryta nusikalstama veika ar kitais teisės pažeidimais. 44.
administracijos struktūrinis padalinys, siekiant teisinio reguliavimo apibrėžtumo siūlytina patikslinti projekto 62 straipsnio 2 dalį, t.y. vietoj žodžių ,,vaiko teisių apsaugos skyrius“ įrašyti žodžius ,,savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau –Vaiko teisių apsaugos skyrius). 45. Projekto 62 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad vaikas nuo keturiolikos metų gali savarankiškai kreiptis į teismą dėl jo teisių pažeidimo. Pažymėtina, kad siūloma nuostata derintina su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 38 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos metų turi teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo savarankiškai, jeigu ginčas yra dėl santykių, kuriuose jie turi visišką civilinį veiksnumą. 46. Siūlytina projekto 63 straipsnio 2 dalyje po žodžio ,,teisių“ braukti žodį ,,apsaugos“, kadangi pagal projekto 63 straipsnį, gali būti pažeidžiamos vaiko teisės. Be to, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina šią dalį dėstyti (perkelti) po šio straipsnio 6 dalies. 47. Projekto 63 straipsnio 4 dalies 1 punkte vartojama sąvoka ,,atestuotas darbuotojas“. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie tai darbuotojai, kas juos atestuoja ir pan. Be to, svarstytina, ar šiame punkte tikslinga įvardinti konkretaus savivaldybės struktūrinio padalinio pavadinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 64 straipsnio 1 dalyje nurodomas savivaldybės administracijos padalinys, planuojantis ir administruojantis socialinių paslaugų organizavimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina 63 straipsnio 4 dalies 1 punkte analogiškai formuluoti padalinio pavadinimą. 48. Projekto 64 straipsnio
nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Svarstytina, ar siūloma nuostata atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kad su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu bei jų įgyvendinimo garantijomis susijęs teisinis reguliavimas nustatomas įstatymu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d.,
tikslinti projekto 64 straipsnio 3 dalį, kadangi pagal Civilinio kodekso 3.262 straipsnio 1 dalį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma savivaldybės valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą, bet ne teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kartu tikslintinas projekto 64 straipsnio 5 dalies 3 punktas, kuriame nustatyta, kad vaiko teisių apsaugos skyrius priima sprendimą kreiptis į teismą dėl laikinosios vaiko globos (rūpybos) nustatymo bei 64 straipsnio 5 dalies 4 punktas dėl kreipimosi į teismą dėl laikinosios vaiko globos (rūpybos) atšaukimo. 50. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio nuostatas tėvų valdžia apribojama tik tėvams, siūlytina projekto 64 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktuose vietoj žodžių ,,vaiko atstovų valdžios apribojimo“ įrašyt žodžius ,,tėvų valdžios apribojimo“. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal Civilinio kodekso 3.182 straipsnio nuostatas tėvų valdžios apribojimas yra panaikinamas, siūlytina projekto 64 straipsnio 5 dalies 4 punkte vietoj žodžių ,,valdžios grąžinimo“ įrašyti žodžius ,,apribojimo panaikinimo“. 51. Siūlytina tarpusavyje derinti projekto 64 straipsnio 5 dalies nuostatas su projekto 68 ir 69 straipsnių nuostatomis, taip pat tikslinti šios dalies 4 punkto nuostatas, nes jų turinys neaiškus. 52. Tikslintinas projekto 65 straipsnio pavadinimas, atsižvelgiant į šiame straipsnyje dėstomas nuostatas, taip pat į šios Išvados 50 pastabą. 53.
patikslinti projekto 66 straipsnio 1 dalį ir nustatyti terminą, per kurį vaiko teisių apsaugos skyrius turi pranešti vaiko atstovams apie skubų vaiko paėmimą, bei būdą kaip apie tai turi būti pranešama (t.y. telefonu, elektroniniu laišku, laišku, registruotu laišku su įteikimu ir pan.), nes projekto 66 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinama taisyklė, jog gavus šį pranešimą ir per 3 darbo dienas nepasiėmus vaiko, būtų organizuojama galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūra, todėl šio pranešimo gavimo momento fiksavimas yra svarbus. 54. Projekto 66 straipsnio 2 dalyje taisytina formuluotė „savivaldybės įgaliota institucija“, nes neaišku, kokia institucija ir ką įgalioja. Pastebėtina, kad ne savivaldybė, o savivaldybės institucijos yra civilinių teisinių santykių subjektai. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 67 straipsnio 6 dalies 1 punktui. 55. Siūlytina projekto 66 straipsnio 3 dalyje po formuluotės „3 darbo dienas“ įrašyti formuluotę „nuo pranešimo gavimo“. Be to, siūlytina tikslinti šioje dalyje įtvirtintą sakinio konstrukciją ,,vadovaujantis šio įstatymo 68 straipsniu – priimami atitinkami sprendimai, nurodyti šio įstatymo 68 straipsnyje“. 56. Siūlytina projekto 67 straipsnio 3 dalyje esančius žodžius „kūdikis ar“, „kūdikiai ir“ braukti kaip perteklinius. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kur būtų apgyvendinami vyresni vaikai, kuriems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis. 57. Siūlytina projekto 67 straipsnio 4 dalį pernumeruoti 2 dalimi, o šio straipsnio 2 ir 3 dalis atitinkamai pernumeruoti 3 ir 4 dalimis. Kartu turėtų būti patikslintos
projekto 67 straipsnio 6 dalies 2 punkte išvardintą sąrašą papildyti formuluote
„artimuosius ar kitus giminaičius“. 59. Atsižvelgiant į projekto 69 straipsnio turinį, siūlytina šio straipsnio
pavadinime po žodžio „nustatymas“ įrašyti formuluotę „ir išlaikymo priteisimas“. 60.
straipsnio 1 dalyje yra išvardinta, kas užtikrina vaiko teisių apsaugą, tačiau nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis yra sugrupuotos šios dalies punktuose pateiktos institucijos (pvz., Seimas ir vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Vyriausybė ir Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba). Siūlytina šioje dalyje įvardintas institucijas, atsižvelgiant į jų statusą, išdėstyti atskirais punktais. Be to, projekto
institucija, be kita ko, yra ,,savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyriai ir kiti padaliniai, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga“. Pažymėtina, kad savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai ir kiti padaliniai nėra savarankiški teisinių santykių subjektai, todėl jie neturėtų būti nurodomi. Taip pat svarstytina, ar prie vaiko apsaugą užtikrinančių institucijų nereikėtų įrašyti prokuroro, nes CK 3.163, 3.182, 3.201, 3.203, 3.236 straipsniuose nustatytais atvejais prokuroras turi imtis priemonių vaiko teisėms užtikrinti. 61. Siūlytina projekto 70 straipsnio 3 dalyje esančią formuluotę „(skyrius, tarnybas)“ braukti kaip perteklinę. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 77 straipsnio
prieš juos įrašytina tokia šio straipsnio pirmoji pastraipa: ,,Vaiko teisių apsaugos kontrolierius:“. 63. Siūlytina projekto 72 straipsnį papildyti dabar galiojančio įstatymo 59 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes kitu atveju nėra aišku, kas ministerijoms turi priskirti kompetenciją, nurodytą projekto 75 straipsnio 1 dalyje. 64. Siūlytina projekto 74 straipsnio pavadinime po žodžio „ministerija“ įrašyti formuluotę
„kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje“. 65.
straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į projektu teikiamo įstatymo tikslus, vietoj žodžio „šeimos“ įrašytina formuluotė „vaiko teisių apsaugos“, o žodžiai „vaiko teisių apsaugos srityje“ išbrauktini. Analogiška pastaba dėl žodžio „šeimos“ pakeitimo formuluote „vaiko teisių apsaugos“ taikytina ir projekto 78 straipsnio
straipsnio 1 dalies 5 punkte, be kita ko, numatyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apibrėžia pareigybių skaičiaus vaiko teisių apsaugos skyriuje nustatymo kriterijus, pareigybių lygį ir kategorijas. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos skyrius yra savivaldybės administracijos padalinys, o pagal Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 8 dalį, pareigybių aprašymus, kuriuose, be kita ko, nurodomas ir pareigybės lygis bei kategorija, tvirtina savivaldybės institucijų ir įstaigų vadovai. Projektas tobulintinas, derinant jį su galiojančiais įstatymais. 67. Projekto 74 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įstatymų nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja biudžetines įstaigas, teikiančias specializuotas paslaugas vaikui ir šeimai. Pažymėtina, kad siūloma nuostata nedera su Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. 68.
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, siekdama užtikrinti vaiko teisėtus interesus, turi teisę <...> esant ginčui dėl vaiko teisėtų interesų apsaugos tarp skirtingų savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių ar tarp skyriaus, atstovaujančio vaikui, ir tos pačios savivaldybės administracijos, savo iniciatyva įstoti į teisme nagrinėjamą bylą ir pateikti išvadą arba pateikti ieškinį viešajam interesui ginti.“ Siūloma nuostata tobulintina, atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 3 dalies nuostatas: siūlytume vietoj „savo iniciatyva įstoti į teisme nagrinėjamą bylą ir pateikti išvadą arba pateikti ieškinį“ rašyti „kai byla nagrinėjama teisme, įstoti į procesą savo iniciatyva ir duoti išvadą arba pareikšti ieškinį“. 69. Projekto 77 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ,,Vaiko teisių apsaugą savivaldybėse garantuoja savivaldybių atstovaujamosios ir vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (skyriai, tarnybos, biurai)“. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos institucijos (skyriai, padaliniai, biurai) yra savivaldybių administracijos padaliniai, todėl jie patenka po sąvoka ,,savivaldybės vykdomoji institucija“. 70. Projekto 78 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija steigia, reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos padalinius, o 78 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija tvirtina vaiko teisių apsaugos skyriaus struktūrą.
Pažymėtina, kad siūlomos nuostatos nedera su Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kuriame įtvirtinta savivaldybės atstovaujamosios institucijos – savivaldybės tarybos – išimtinė teisė tvirtinti savivaldybės administracijos struktūrą (į kurią patenka ir vaiko teisių apsaugos skyrius), nuostatus, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių savivaldybės administracijoje savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu. 71. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojai į pareigas yra skiriami, bet ne įdarbinami, siūlytina tikslinti projekto 78 straipsnio 2 dalies 5 punktą. 72. Projekto 79 straipsnyje įtvirtinamos konkretaus savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio – Vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijos. Pažymėtina, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalį, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių veiklos nuostatus, kuriuose nurodomos to padalinio funkcijos. Todėl atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo projekto 79 straipsnyje nurodytos vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijos neturėtų būti priskirtos savivaldybės administracijai. Be to, neaiškus savivaldybės administracijos direktoriaus tvirtinamų Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatų ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamų Bendrųjų savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų tarpusavio santykis, kokių nuostatų turėtų laikytis vaiko teisių apsaugos skyrius, jeigu nurodytų teisės aktų nuostatos viena kitai prieštarautų. 73.
dalyje nurodytus teisės aktus turės priimti socialinės apsaugos ir darbo ministras, svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsnyje šalia kitų institucijų, kurioms siūloma priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nereikėtų įrašyti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrą. 74. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 52 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti ribojimus dirbantiems su vaikais ir paslaugas teikiantiems asmenims, o 3, 4 ir 5 dalyse yra numatyta, jog šie asmenys prieš įsidarbinimą turi pateikti pažymas dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, projektas pildytinas baigiamosiomis nuostatomis, kuriose būtų numatyta, kaip 52 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai taikomi įstatymo įsigaliojimo dieną dirbančių ar paslaugas teikiančių asmenų atžvilgiu (per kiek laiko jie turi pristatyti įstatyme nurodytą pažymą, ar jie turėtų nutraukti darbo sutartį ir pan.). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6376, el. p. antanas.jatkevič[email protected] D.Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-05- Nr. Į 2015-04-24 Nr. XIIP-3002 DĖL lietuvos respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3002 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3002 (toliau – Projektas) pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento dėl Projekto pateiktoms pastaboms. Taip pat papildomai pažymime, kad:
įtvirtinti, kad kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek ir po jo – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai. Projekto 7 straipsnio 1 dalimi siūloma numatyti priemones, kurios turėtų garantuoti vaiko teisę gyventi ir būti sveikam iki gimimo. Keltinas klausimas, koks tokių nuostatų santykis su galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais abortų atlikimo tvarką ir aplinkybes. 2. Projekto
reguliavimas kelia klausimą dėl atitikimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatoms. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) Didžioji kolegija, svarstydama E.B. prieš Prancūziją bylą, vertino atsisakymo homoseksualios orientacijos pareiškėjai išduoti leidimą įsivaikinti pagrįstumą.
Atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, atsisakydamos suteikti leidimą įsivaikinti, aiškiai neįvardijo pareiškėjos netinkamo „pasirinkto gyvenimo būdo“, apimančio ir seksualinę orientaciją, kaip lemiamo faktoriaus neigiamam sprendimui priimti, tačiau vienas iš pagrindinių išvados, kurios pagrindu neišduotas leidimas įsivaikinti, argumentų buvo tėviško vaidmens modelio trūkumas. EŽTT, analizuodamas nacionalinių institucijų ir teismų argumentą dėl tėviško vaidmens modelio trūkumo, pastebėjo, kad, reikalaujant pareiškėjos nurodyti priešingos lyties asmenį iš savo artimo giminaičių ar draugų rato, yra rizikuojama paversti neefektyvia vienišo asmens teisę prašyti leidimo įsivaikinti. Be to, netgi vienišo asmens teisinis statusas tapo pagrindu netenkinti prašymo leisti įsivaikinti, nors Prancūzijos nacionaliniai teisės aktai vienišam asmeniui tokią teisę suteikia[1]. Europos Žmogaus Teisių Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, kuriomis sistemingai apeliuojama į tėviško modelio vaidmens trūkumą, nusprendė, jog tokie veiksmai turi būti vertintini, kaip pretekstas atmesti pareiškėjos prašymą dėl jos seksualinės orientacijos[2]. Vertindamas nacionalinių teismų motyvą dėl „pareiškėjos gyvenimo būdo“, EŽTT pastebėjo, kad tiesiogiai homoseksualumas, kaip lemiamas požymis, nacionalinių teismų sprendimuose nebuvo minimas, tačiau buvo remiamasi išvadomis, lėmusiomis sprendimą neleisti homoseksualiai moteriai įsivaikinti, kuriose analizuojamas jos gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, psichologas iš vaikų gerovės centro rekomendavo atmesti prašymą leisti įsivaikinti ir, kaip vieną iš keleto tokios išvados priežasčių, paminėjo „neįprastą pareiškėjos požiūrį į vyrus, kuris lemia jų atstūmimą“.
EŽTT nuomone, taip išreikšta nuomonė aiškiai parodė, kad pareiškėjos homoseksualumas buvo lemiamas požymis, sprendžiant dėl leidimo įsivaikinti ir nacionaliniams teismams atsisakant leisti pareiškėjai įsivaikinti vaiką. Taigi, nors motyvuojant atsisakymą leisti įsivaikinti, diskriminacinis pagrindas nebuvo išreikštas tiesiogiai, tačiau tai turėjo lemiamos reikšmės galutiniam sprendimui. Todėl išanalizavęs atsisakymo leisti įsivaikinti motyvus EŽTT padarė išvadą, kad pareiškėja buvo diskriminuojama seksualinės orientacijos pagrindu, nors aiškiai nacionalinės valdžios institucijos ir teismai tokio argumento ir nenurodė. Be to, Teismas nurodė, kad viešai pareikštas moters homoseksualumas buvo pagrindinis faktorius, lėmęs prašymo atmetimą. Taip Europos Žmogaus Teisių Teismas šioje byloje konstatavo diskriminaciją seksualinės orientacijos pagrindu, o išnagrinėjęs Prancūzijos Vyriausybės pateiktus tokios diskriminacijos pateisimo pagrindus, visgi pripažino Konvencijos 8 straipsnio, įtvirtinančio asmens teisę į privatumą, imant kartu su 14 straipsniu, numatančiu diskriminacijos draudimą, pažeidimą. Pabrėžtina, kad Europos Komisija lygybės ir nediskriminavimo principus laiko pagrindinėmis ES vertybėmis, kurias garantuoja ES pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 19 straipsnis. Europos Parlamentas yra aiškiai patvirtinęs ES institucijų ir valstybių narių pareigą užtikrinti, kad Europos Sąjungoje žmogaus teisės būtų gerbiamos, saugomos ir skatinamos, neatsižvelgiant į seksualinę orientaciją, kaip numatyta Europos žmogaus teisių konvencijoje, Europos pagrindinių teisių chartijoje ir Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje[3]. 3.
ir Projekto 9 straipsnio 2 dalis, siūlanti numatyti, kad valstybės institucijos teikia pagalbą tėvams ir imasi priemonių spręsti vaikų perkėlimui ar negrąžinimui iš užsienio įvykdytam prieš tėvų valią (šiam tikslui valstybė sudaro dvišalius arba daugiašalius susitarimus arba prisijungia prie galiojančių susitarimų bei teikia teisinę pagalbą nukentėjusiems). Akivaizdu, kad dvišaliai ar daugiašaliai susitarimai sudaromi ne vienos valstybės išreikšto noro pagrindu, todėl keltinas klausimas, kaip minėtomis Projekto nuostatomis numatytos pareigos valstybei bus praktiškai įgyvendintos, jei valstybė, kurioje vaikas atskirtas nuo savo tėvų prieš jų valią, nebūtų suinteresuota (nesutiktų) tokios sutarties sudaryti ir kokią įtaką tuomet atitinkamos Projekto nuostatos turėtų tokių tėvų teisėtų lūkesčių principui. 4. Projekto 18 straipsnio 1 ir 2 dalimi siūloma įtvirtinti, kad vaikas turi teisę, inter alia, į laisvalaikį, atitinkantį jo poreikius, taip pat, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos žaisti. Be to, kad nėra aišku, kas tiksliai yra šiomis nuostatomis formuluojamų pareigų adresatas, taip pat paminėtina, kad nuostatų turinys nėra aiškus. 5. Projekto 19 straipsniu siūloma numatyti, kad visi vaikai turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas. Į tai turi būti atsižvelgiama sprendžiant vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo klausimus. Pastebime, kad nėra aiškus tokios nuostatos turinys: kaip konkrečiai į minėtus aspektus turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo klausimus, kokios pareigos iš tokios nuostatos kyla valstybės institucijoms (o gal ir globėjams, įtėviams ir pan.), koks tokios nuostatos santykis su Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais užsienio valstybių piliečiams galimybę įvaikinti Lietuvos piliečius. 6.
imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad fiziniam asmeniui, kuris buvo nuteistas už bet kurią iš 3–7 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų, galėtų būti laikinai arba visam laikui užkirstas kelias vykdyti bent profesinę veiklą, susijusią su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto 52 straipsnio 1 dalis, kurioje siūloma reglamentuoti asmenų, pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas, darbo apribojimus, neapima visų tose direktyvos nuostatose minimų nusikalstamų veikų atsižvelgiant į tai, kaip Projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalyse yra apibrėžiama seksualinė prievarta prieš vaiką ir seksualinis vaikų išnaudojimas (pavyzdžiui, pagal minėtą Projekto nuostatą darbo apribojimai netaikytini asmenims, baustiems už vaiko vertimą stebėti seksualinius veiksmus bei seksualinę prievartą, net jei jis neturi dalyvauti atliekant šiuos veiksmus, vaiko vertimą atlikti seksualinius veiksmus su trečiąja šalimi, vaiko verbavimą dalyvauti pornografiniame renginyje, sąmoningą dalyvavimą pornografiniuose renginiuose, kuriuose dalyvauja vaikas, ryšių mezgimą su vaikais seksualiniais tikslais ir pan.). Atsižvelgiant į direktyvoje įtvirtintas pareigas Projekto nuostatos atitinkamai pildytinos. 7. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, kad „jei prie įstatymo projekto yra priedas su nuorodomis į Europos Sąjungos teisės aktus, pridedama atitikties lentelė, kurioje pateikiamas priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius“. Nors Projekto priede yra nurodyta įgyvendinama direktyva, atitinkama atitikties lentelė nėra pateikta. 8.
įtvirtinti, kad vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai gali atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą. To paties straipsnio 2 dalis numato galimybę už mokymo, auklėjimo (globos) įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir mokinio elgesio normų pažeidimus drausminių auklėjamojo poveikio priemonių, numatytų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse taikymą. Pastebime, kad šioje straipsnio dalyje nėra numatytas 1 dalyje išskirtas apribojimas. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected] [1] 2008 m. sausio 22 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos sprendimo byloje E.B. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 43546/02) 86 punktas. [2] Ibid, 73 punktas. [3] 2011 m. sausio 19 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl saviraiškos laisvės pažeidimo ir diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos Lietuvoje 2 paragrafas. 2012/C 136 E/10.