Projekto lyginamasis variantas
NR. I-2721 2, 5¹,9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 54, 55, 56, 61, 67¹, 89, 91,
2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo sprendimo pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai. Asmuo šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką ir kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, Konstitucijoje nustatytą metų skaičių nuo tokio Seimo sprendimo priėmimo dienos negali būti renkamas Seimo nariu.“
Pakeisti 5¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5¹ straipsnis. Draudimas papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis
yra rinkimų teisę šiuose rinkimuose turintis asmuo. Prasidėjus Seimo rinkimų politinei kampanijai, t. y. nuo Seimo rinkimų datos paskelbimo iki šio įstatymo nustatyto rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją ar rinkimų teisę turintį asmenį dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, kurį numatoma kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų ar kandidatų arba asmenų, kuriuos numatoma kelti kandidatais, ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę.“ „2.
Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (politinės partijos ar kandidato arba asmens, kurį numatoma kelti kandidatu, programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų) bei ženkliukų, skirtų politinei partijai ar kandidatui arba asmeniui, kurį numatoma kelti kandidatu, propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas. 2. Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (veiklos ar rinkimų programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), taip pat mažareikšmių daiktų (kurių kaina yra iki 1,5 euro), pažymėtų politinės partijos, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, numatomo kelti ar numatančio išsikelti kandidatu į Seimo narius, simbolika, deklaruotų Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) jos nustatyta tvarka ir skirtų politinei partijai, kandidatų sąrašui, kandidatui ar asmeniui, numatomam kelti ar numatančiam išsikelti kandidatu į Seimo narius, propaguoti, neatlygintinas platinimas. 3. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria ir dėl jų sprendžia rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
Apie nustatytą rinkėjų papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia savo interneto svetainėje kartu su kandidato, pažeidusio šį straipsnį, pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus pripažinus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nustatytos pasekmės.“
1Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkimams organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje, Lietuvos Respublikos teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorinį padalijimą. Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių. Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Vyriausioji rinkimų komisija, likus ne mažiau kaip 95 dienoms 210 dienų iki rinkimų, nustato ir, likus ne mažiau kaip 90 180 dienų iki rinkimų, savo interneto svetainėje skelbia rinkimų apygardas sudarančių rinkimų apylinkių sąrašą, jų balsavimo būstinių adresus ir telefonus, apygardos rinkėjų skaičių, apygardų rinkimų komisijų adresus ir telefonus. 4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atsižvelgiant į patogumą rinkėjui atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų
skaičių, miestų, rajonų savivaldybių teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.“
2Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Miesto, rajono Savivaldybės teritorijos suskirstymą, kuris yra pastovus organizuojant ir vykdant rinkimus ir referendumus, prireikus į rinkimų apylinkes mero savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu keičia Vyriausioji rinkimų komisija. Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia savo interneto svetainėje.“
3Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Rinkimų apylinkės ribos, balsavimo patalpos adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų. Meras Savivaldybės administracijos direktoriaus teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo siūlomą apylinkės pavadinimą, rinkimų apylinkę sudarančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje apylinkėje, balsavimo patalpų adresą ir telefoną pastato, kuriame yra balsavimo patalpa, adreso koordinates. Teikime keisti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi pakeitimai. Šie pakeitimai turi būti pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 110 dienų iki rinkimų. Jeigu anksčiau nustatytose balsavimo patalpose negalima surengti balsavimo, Vyriausioji rinkimų komisija apygardos rinkimų komisijos teikimu gali pakeisti apylinkės rinkimų komisijos balsavimo patalpos adresą likus iki rinkimų ir trumpesniam, negu šiame straipsnyje nustatyta, terminui.“
1Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Į rinkimų komisiją gali būti siūlomas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į kandidatui į Seimo narius nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų), turi aukštąjį išsilavinimą ir nebuvo per paskutinius trejus Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimus arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, Savivaldybių tarybų rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimą. Reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą netaikomas apylinkės rinkimų komisijos nariui, taip pat apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui, turinčiam nepriekaištingo darbo rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties, ir apygardos rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, turintiems nepriekaištingo darbo apygardos rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties. Rinkimų komisijų nariams, pirmininkams Vyriausioji rinkimų komisija jos nustatyta tvarka organizuoja mokymus.“
straipsnį nauja 4 dalimi ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba sprendimo panaikinti mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo treji metai;
neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;
4) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys.“
1Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apygardų rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 74 85 dienoms iki rinkimų.“
2Pakeisti 15 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) mero savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlyto kiekvienos savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo;“
3Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir meras savivaldybės administracijos direktorius gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų. Jeigu rinkimų apygardos teritorija sudaryta iš kelių savivaldybių teritorijų, komisijoje turi būti visų šių savivaldybių administracijose dirbančių karjeros valstybės tarnautojų, pasiūlytų į komisiją šių savivaldybių merų administracijų direktorių.“
4Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Partijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po vieną savo atstovą. Jeigu partijų pasiūlyti atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba mero savivaldybės administracijos direktoriaus.“
5Pakeisti 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Visais atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į apygardos rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir mero savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš teisingumo ministro arba Lietuvos teisininkų draugijos, arba mero savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų.“
1Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų apygardos rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų (jų koalicijų), turinčių teisę siūlyti kandidatūras į rinkimų komisijas, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, meras savivaldybės administracijos direktorius.“
2Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:
1) kiekviena partija ar jų partijų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis;
2) partija ar jų partijų koalicija, per paskutinius savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, tarybos rinkimus gavusi šios tarybos narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą). Jeigu partija tarybos narių mandatų gavo būdama koalicijoje, kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis.“
3Pakeisti 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, apygardų rinkimų komisijos gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į merą savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkių rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Mero Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomos kandidatūros negali būti partijų nariais ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip trys apygardos rinkimų komisijos nariai apygardos rinkimų komisijos posėdyje, kuriame skiriamas mero savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytas apylinkės rinkimų komisijos narys, prieštarauja mero savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomos kandidatūros paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, ši kandidatūra negali būti skiriama komisijos nariu. Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti mažiausiai 5 nariai.“8 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) iš apygardos rinkimų komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su jais susipažinti rinkėjams, partijų atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams rinkėjo korteles, praneša apygardos rinkimų komisijai apie apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis perduoda šiuos duomenis;“9 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 25 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro ir tvarko gyventojų registro tvarkytojas, sudaromi elektroninėse informacijos laikmenose elektroninių ryšių priemonėmis sudaromi ir tvarkomi Vyriausiosios rinkimų komisijos kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra spausdinami. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:“10 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 26 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,4. Likus ne daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Galutiniai rinkėjų sąrašai gali būti keičiami tik Vyriausiajai rinkimų komisijai sutikus. Elektroninis Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas pasibaigus rinkimams yra saugomas ir naudojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu terminu ir tvarka.“
Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Rinkimų dieną rinkėjas, kuris nėra balsavęs, gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka balsuoti kitoje savo vienmandatės apygardos rinkimų apylinkėje, jei visos abi šios apygardos rinkimų apylinkės yra elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo ir apylinkių rinkimų komisijos gali patvirtinti, kad rinkėjas nėra balsavęs nė vienoje iš rinkimų apylinkių, o rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis rinkėjas, rinkimų komisija patvirtino, kad šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra padarytas įrašas apie šio rinkėjo atvykimą balsuoti į kitą rinkimų apylinkę ir rinkėjo balsas, jei bus gautas balsavimo paštu voke, nebus skaičiuojamas.“
1Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų. Jeigu partija nekelia kandidatų sąrašo ar jos iškelto kandidatų sąrašo neparemia šio straipsnio 3 dalyje nustatytas rinkėjų skaičius, partijos keliamą kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje parašais turi paremti ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų.“
2Papildyti 37 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Partija kelti kandidatus, o asmuo išsikelti kandidatu gali po to, kai yra
įregistruoti politinės kampanijos dalyviu pagal Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą (toliau – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas).“
straipsnio 2 dalį laikyti atitinkamai 3 dalimi šią dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „2 3.
Daugiamandatėje rinkimų apygardoje partija kandidatus į Seimo narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti iš jos nustatytos eilės. Jeigu partijos įstatai nenumato kitaip, kandidatai vienmandatėse rinkimų apygardose ir kandidatų, surašytų iš eilės, sąrašas daugiamandatėje rinkimų apygardoje turi būti patvirtinti partijos suvažiavimo ar konferencijos. Kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) negali būti mažiau kaip 25 ir daugiau kaip 141 kandidatas. Partijos, iškeltų kandidatų sąrašą parašais turi paremti ne mažiau kaip 10 000 rinkėjų.“
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Kandidatų iškėlimo pareiškiniai dokumentai ir parašų rinkimo lapai
įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
1) pareiškimą dalyvauti rinkimuose;
2) savo registracijos dokumentų nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą, rinkimų programą;
4) kandidatų, keliamų vienmandatėse rinkimų apygardose, sąrašą;
5) kiekvieno keliamo kandidato pasirašytą įsipareigojimą, jeigu jis bus išrinktas, nutraukti darbo ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu, sutikimą būti šios partijos iškeltu kandidatu konkrečioje rinkimų apygardoje, paties užpildytą kandidato į Seimo narius anketą ir gyventojų pajamų mokesčio bei gyventojo turto deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis.
Partija gali turi pateikti kiekvieno kandidato fotonuotraukas, autobiografiją;
6) įgaliojimą atstovui rinkimams atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat turi teisę pateikti įgaliojimus atstovauti jai ir jos keliamiems kandidatams apygardų rinkimų komisijose;
7) dokumentą, patvirtinantį, kad partija ar asmuo, keliamas kandidatu vienmandatėje rinkimų apygardoje, sumokėjo rinkimų užstatą ir pranešimą, kuriame nurodoma Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, sąskaita, į kurią bus grąžinamas rinkimų užstatas pagal šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalį.
8) jeigu partija paskutiniuose Seimo, Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus, ji turi teisę pateikti atitinkamos politinės kampanijos finansavimo ataskaitos kopiją;
9) (neteko galios nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.);
pateikimo mėnesio 1 dienos gautas ir kasoje bei politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų ir einamojoje banko sąskaitose turimas lėšas. 2. Asmuo, nusprendęs išsikelti kandidatu į Seimo narius, apygardos rinkimų komisijai turi pateikti:
1) pareiškimą dėl išsikėlimo kandidatu į Seimo narius šioje rinkimų apygardoje;
2) paties pasirašytą įsipareigojimą, jeigu jis bus išrinktas, nutraukti darbo ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu, paties užpildytą kandidato į Seimo narius anketą ir gyventojų pajamų mokesčio bei gyventojo turto deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis.
Asmuo gali turi pateikti savo fotonuotraukas, autobiografiją;
3) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo, nusprendęs išsikelti kandidatu į Seimo narius, sumokėjo rinkimų užstatą ir pranešimą, kuriame nurodoma Lietuvos Respublikoje registruotoje kredito įstaigoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotos kredito įstaigos padalinyje, veikiančios Lietuvos Respublikoje, sąskaita, į kurią bus grąžinamas rinkimų užstatas pagal šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalį. Taip pat gali būti pateiktas kandidato įgaliojimas jam atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir tos apygardos rinkimų komisijoje. 4. 3. Kandidato į Seimo narius anketoje pilietis, išsikėlęs arba keliamas kandidatu į Seimo narius, pats turi įrašyti: pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkas, puskarininkis ar liktinis, kitos sukarintos ar saugumo tarnybos apmokamas pareigūnas.
Kandidato į Seimo narius anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali ir neatsakyti. Kandidatas į Seimo narius taip pat privalo raštu pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai, ar jis yra, ar buvo ir kada buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis, ir jei tokių aplinkybių yra, pateikti kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę patvirtinantį dokumentą, o Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu – Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą, taip pat atitinkamos formos ir turinio rašytinį sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija galėtų gauti duomenis iš Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų apie kandidato į Seimo narius turimą ar turėtą kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą. 5. 4. Pareiškinių dokumentų įteikimas pradedamas likus 65 ir baigiamas Pareiškinius dokumentus, neįskaitant užpildytų vardinių parašų rinkimo lapų, Vyriausioji rinkimų komisija pradeda priimti likus 85 dienoms ir baigia 17 valandą likus 34 65 dienoms iki rinkimų dienos. Dokumentai, pateikti pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais. 6. 5.
pat gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroniniu būdu savo parašais paremti asmens išsikėlimą kandidatu ar politinės partijos iškeltą kandidatų sąrašą (kandidatą). 3. 6. Apygardos rinkimų komisija piliečiui, nusprendusiam išsikelti kandidatu į Seimo narius, per 3 dienas išduoda vardinius parašų rinkimo lapus, kuriuose įrašyta kandidato vardas ir pavardė, kandidato išsikėlimą remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašams rinkti. Vyriausioji rinkimų komisija partijai, pateikusiai pareiškinius dokumentus, per 3 dienas išduoda vardinius parašų rinkimo lapus, kuriuose įrašyta kandidatų vardai ir pavardės kandidatų išsikėlimą remiančių rinkėjų parašams rinkti. Parašus renka pilietis, nusprendęs išsikelti kandidatu į Seimo narius kandidatai arba tai paveda atlikti kitiems rinkėjams rinkimų teisę turintiems asmenims. Parašus rinkęs asmuo pasirašo parašų rinkimų lapo pabaigoje ir atsako, kad parašai būtų renkami šio įstatymo nustatyta tvarka. Parašų rinkimo lape pilietis, kuris remia asmens išsikėlimą kandidatu arba partijos iškeltų kandidatų sąrašą, pats turi įrašyti šiuos duomenis: pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, – ir pasirašyti. Tuo atveju, kai kandidato išsikėlimą ar partijos iškeltą kandidatų sąrašą remiantis pilietis dėl fizinių trūkumų ar kitų priežasčių negali reikalingų duomenų parašų rinkimo lape įrašyti pats, jis gali paprašyti kito rinkimų teisę turinčio piliečio, išskyrus parašų rinkėją, tai padaryti už jį. Šiuo atveju surašomas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos aktas ir pridedamas prie parašų rinkimo lapo. Pilietis, remiantis asmens išsikėlimą kandidatu ar partijos iškeltą kandidatų sąrašą ir neturintis fizinių trūkumų, kurie jam trukdytų įrašyti savo duomenis, turi tuos duomenis į parašų rinkimo lapą įrašyti pats.
Draudžiama papirkinėti išsikėlimą parėmusius rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti už kandidato išsikėlimo ar partijos iškelto kandidatų sąrašo parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti ar kitaip pažeisti savanoriškumo principą. Parašų rinkimo lapus kandidatas, partija turi grąžinti apygardos juos išdavusiai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų. Gavusi parašų rinkimo lapus, apygardos atitinkama rinkimų komisija ne daugiau kaip per 7 dienas 10 dienų juos patikrina. Apygardos Parašus tikrinanti rinkimų komisija suskaičiuoja rinkimų apygardos rinkėjų, parėmusių šio piliečio išsikėlimą ar partijos iškeltą kandidatų sąrašą, parašų skaičių. Neįskaičiuojami šie parašai: asmenų, neturinčių rinkimų teisės; rinkėjų, neįrašytų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą; asmenų, kurie nėra įrašę visų šio įstatymo nustatytų duomenų; jei įrašyti neteisingi duomenys; visi parašai piliečio, kuris už to paties asmens išsikėlimą ar partijos iškeltą kandidatų sąrašą pasirašė keletą kartų. Jeigu yra nustatoma, kad piliečių parašai suklastoti, kad renkant parašus buvo pažeisti savanoriškumo principas ar kiti šio įstatymo reikalavimai, apygardos rinkimų komisija Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlo neregistruoti asmens kandidatu į Seimo narius, o Vyriausioji rinkimų komisija neregistruoja partijos iškelto kandidatų sąrašo Seimo rinkimams. Jeigu parašų rinkimo lapuose, atmetus neįskaičiuojamus parašus, yra surinktas šio įstatymo nustatytas parašų skaičius, apygardos rinkimų komisija teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti asmenį kandidatu į Seimo narius. 7.
7Parašai renkami rinkėjų parašų rinkimo lape, kuriame yra šis tekstas:
„Aš, rinkėjas, patvirtinu, kad remiu asmenį, išsikėlusį kandidatu/partijos (partijos pavadinimas) iškeltų kandidatų sąrašą Seimo rinkimuose: Eil. Nr. Rinkėjo pavardė, vardas Rinkėjo asmens tapatybės kortelės, paso numeris Gimimo data Gyvenamosios vietos adresas Parašas ir data “
1Pakeisti 39 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Patikrinusi ir nustačiusi, kad pateikti visi šiame įstatyme numatyti
pareiškiniai dokumentai ir jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, o kandidatą iškėlusi partija arba asmuo, išsikėlęs kandidatu, arba partijos iškeltas kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje yra įregistruoti savarankiškais politinės kampanijos dalyviais, ir nustačiusi, kad kandidatas ar kandidatų sąrašas surinko šiame įstatyme nustatytą rinkėjų parašų skaičių, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl kandidato (kandidatų sąrašo) registravimo ar atsisakymo registruoti turi priimti per 10 dienų po pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų.“
2Pakeisti 39 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Jeigu po kandidato į Seimo narius įregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad kandidatas neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako duoti šio įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodytą rašytinį sutikimą ar pateikti šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis arba pateikia juos klaidingus ar nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu kandidatas neįvykdė šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų (nenurodė pagal šį statymą reikalaujamos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), arba jeigu politinė partija, kandidatas yra šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalį, arba jeigu kandidatą iškėlusi partija ar kandidatas prarado savarankiško politinės kampanijos dalyvio statusą, Vyriausioji rinkimų komisija panaikina tokio kandidato į Seimo narius registravimą, atšaukia atitinkamos politinės partijos ar partijų koalicijos jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą, jei iki rinkimų liko ne mažiau kaip 15 dienų. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą gali priimti iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 12 dienų arba po rinkimų dienos, kaip tai nustatyta 91 straipsnio 1 dalyje.“
1Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Rinkimų užstatai įregistruoti kandidatų sąrašą nustatomi du kartus didesni tai partijai, kuri paskutiniuose Seimo arba savivaldybių tarybų rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašą (sąrašus) ir nepateikė atitinkamos politinės kampanijos finansavimo ataskaitos kopijos vadovaujantis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymu ir praėjusių kalendorinių metų politinės partijos finansinių ataskaitų rinkinių vadovaujantis Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymu.“
2Pakeisti 41 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pavėluotai pateikus pareiškinius dokumentus, nesurinkus reikiamo parašų skaičiaus arba atšaukus politinės partijos ar partijų koalicijos jungtinio sąrašo kandidatų paskelbimą, arba panaikinus kandidato registraciją, arba neįregistravus asmens kandidatu į Seimo narius šio įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje nustatytais pagrindais, rinkimų užstatas negrąžinamas.“
3Pakeisti 41 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija per 40 dienų grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai arba asmeniui, jei yra pateikta atitinkama politinės kampanijos finansavimo ataskaita jeigu:
kontrolės įstatyme nustatytais terminais pateikė politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus;
nepažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo;
procentus atitinkamoje rinkimų apygardoje rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.“
Papildyti 43 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2.
Jungtiniam sąrašui yra prilyginamas partijos kandidatų sąrašas, jeigu jame yra du ir daugiau kandidatų, priklausančių kitai partijai ar kitoms partijoms“. 17 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Savo iniciatyva diskusijų laidas, laikydamiesi Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei ir finansavimo kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatų, turi teisę rengti visi transliuotojai. Jiems netaikomos kitos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.“
2Pakeisti 51 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) valstybės ar savivaldybių įmonėms priklausančiose kontroliuojamų įmonių naudojamose viešojo transporto priemonėse ir ant jų, išskyrus atvejus, kai reklamos plotai ar vaizdo transliavimo įrenginiai priklauso ar yra perduoti naudotis tretiesiems asmenims, kuriems valstybės ar savivaldybių įmonės negali daryti tiesioginio ar netiesioginio lemiamo poveikio;“
3Pripažinti 51 straipsnio 9 dalies 7 punktą netekusiu galios. „7) vietose,
kurios nenumatytos šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka.“
straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Pareiga nuimti išorinę politinę reklamą iki
prasidedant įstatymų nustatytam laikui, kai rinkimų agitacija draudžiama, tenka išorinę politinę reklamą paskelbusiam asmeniui.“
Pakeisti 54 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Bet kam draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės, Europos Sąjungos ar savivaldybių institucijose, įstaigose ar organizacijose, taip pat valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip, naudojantis tarnybine padėtimi, bandyti paveikti rinkėjų valią.
Valstybės, savivaldybių pareigūnams, valstybės tarnautojams draudžiama naudotis tarnybine padėtimi sudaryti sau ar partijai išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs asmuo gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimą reglamentuoja Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei ir finansavimo kontrolės įstatymas.“
Pakeisti 56 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Rinkimų agitacija, neatsižvelgiant į jos būdus, formas ir priemones, draudžiama likus
nuolatinę vaizdinę agitaciją jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios išorinę politinę reklamą, iškabintą iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių vaizdinių ir garsinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa bei pastate, kuriame balsuojama iš anksto arba specialiu paštu.
Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba Respublikos Prezidento rinkimų, arba rinkimų į Europos Parlamentą, arba savivaldybių tarybų rinkimų agitacija ar agitacija dėl referendumo, agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos tokiomis pat, kaip šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka.“21 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas
straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Tarptautinius rinkimų stebėtojus registruoja ir jiems pažymėjimus išduoda
Vyriausioji rinkimų komisija. Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę neregistruoti tarptautinių rinkimų stebėtojų ir neišduoti jiems stebėtojų pažymėjimų, jeigu tokių tarptautinių rinkimų stebėtojų veikla neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir Konstitucijos. Jeigu tarptautiniai rinkimų stebėtojai pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus ar Konstituciją, jų registracija gali būti panaikinta, o rinkimų stebėtojo pažymėjimas pripažintas negaliojančiu. Tarptautiniai rinkimų stebėtojai turi visas teises, kurios yra numatytos šiame įstatyme rinkimų stebėtojams.“
straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi. 22 straipsnis. 67¹straipsnio pakeitimas Pakeisti 67¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, yra pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose ir yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus.
Namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus sudarančios ir tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro bei darbingumo ir neįgalumo lygio nustatymo duomenų tvarkytojų, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro tvarkytojo ir sveikatos priežiūros įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo tikslais.“
Pakeisti 89 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas arba jungtiniam kandidatų sąrašui prilygintas sąrašas, sudarytas pagal šio įstatymo 43 straipsnį, gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausiai rinkėjų.
Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas ir toliau iki tokio jų skaičiaus, kada už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.“
1Papildyti 91 straipsnį nauja 1 dalimi:
„1. Jeigu partija ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 5¹
straipsnio 1 dalį ir toks pažeidimas nustatytas arba padarytas vėliau, arba Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą priėmė vėliau, kaip nustatyta šio įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos, bet ne vėliau kaip iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo. Atšaukus kandidatų sąrašo paskelbimą, už kandidatų sąrašą paduoti balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už kandidatą paduoti rinkiminio reitingo balsai arba rinkėjų paduoti balsai už kandidatą į Seimo narius, pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šiame straipsnyje nustatyta tvarka.“
straipsnio1 ir 2 dalis laikyti atitinkamai 2 ir 3 dalimis. 25 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas Pakeisti 92 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Konkrečią pakartotinių rinkimų, pakartotinio balsavimo į Seimą tvarką pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus ir terminus nustato Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į tai, kad pakartotiniai rinkimai, pakartotinis balsavimas rengiami vienoje iš vienmandačių rinkimų apygardų.
Vyriausioji rinkimų komisija, nustatydama pakartotinių rinkimų rengimo tvarką, negali keisti rinkimų apygardos ribų. Į apygardos rinkėjų sąrašą papildomai įrašomi tie šios rinkimų apygardos teritorijoje nuolat gyvenantys piliečiai, kuriems pakartotinių rinkimų dieną sukaks ne mažiau kaip 18 metų, o iš sąrašo išbraukiami tik rinkimų teisę praradę asmenys. Balsavimas užsienyje, laivuose (išskyrus tą atvejį, kai užsienyje gyvenantys rinkėjai ar laivuose esančios įgulos įrašytos į tos rinkimų apygardos, kurioje rengiami pakartotiniai rinkimai, rinkėjų sąrašus), ne šios rinkimų apygardos teritorijoje esančiuose paštuose (išskyrus miestų, rajonų centrinius paštus) nerengiamas.“
Pakeisti 97 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) jei buvęs Seimo narys buvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje, šioje rinkimų apygardoje organizuojami nauji rinkimai. Nauji rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 6 mėnesius. Rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina naujų rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių Seimo rinkimų datos, skaičiuojamos pagal Konstituciją, yra likę mažiau kaip vieneri metai. Konkrečią naujų rinkimų rengimo tvarką pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus ir terminus nustato Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į tai, kad nauji rinkimai rengiami vienoje iš vienmandačių rinkimų apygardų. Vyriausioji rinkimų komisija, nustatydama naujų rinkimų rengimo tvarką, negali keisti rinkimų apygardos ribų.
Į rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą papildomai įrašomi šios rinkimų apygardos teritorijoje nuolat gyvenantys ar apsigyvenę ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravę gyvenamąją vietą piliečiai, kuriems naujų rinkimų dieną bus sukakę 18 metų. Iš rinkėjų sąrašo išbraukiami rinkimų teisę praradę asmenys ir piliečiai, kurie deklaravo gyvenamąją vietą ne šios rinkimų apygardos teritorijoje. Balsavimas užsienyje, laivuose (išskyrus atvejį, kai užsienyje gyvenantys rinkėjai ar laivuose esančios įgulos įrašytos į tos rinkimų apygardos, kurioje rengiami nauji rinkimai, rinkėjų sąrašus), ne šios rinkimų apygardos teritorijoje esančiuose paštuose (išskyrus miestų, rajonų centrinius paštus) nerengiamas;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Virginija Baltraitienė Valentinas Bukauskas Milda Petrauskienė Albinas Mitrulevičius Vincė Vaidevutė Margevičienė Vanda Kravčionok Algis Strelčiūnas Povilas Urbšys
Projekto Nr. XIIP-2994(2) lyginamasis variantas
NR. I-2721 5¹,9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 54, 55, 56, 61, 67¹, 89, 91,
2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 5¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5¹ straipsnis. Draudimas papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis
yra rinkimų teisę šiuose rinkimuose turintis asmuo. Prasidėjus Seimo rinkimų politinei kampanijai, t. y. nuo Seimo rinkimų datos paskelbimo iki šio įstatymo nustatyto rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją ar rinkimų teisę turintį asmenį dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, kurį numatoma kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų ar kandidatų arba asmenų, kuriuos numatoma kelti kandidatais, ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę.“ „2. Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (politinės partijos ar kandidato arba asmens, kurį numatoma kelti kandidatu, programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų) bei ženkliukų, skirtų politinei partijai ar kandidatui arba asmeniui, kurį numatoma kelti kandidatu, propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas. 2.
programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), taip pat mažareikšmių daiktų (kurių kaina yra iki 1,5 euro), pažymėtų politinės partijos, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, numatomo kelti ar numatančio išsikelti kandidatu į Seimo narius, simbolika, deklaruotų Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) jos nustatyta tvarka ir skirtų politinei partijai, kandidatų sąrašui, kandidatui ar asmeniui, numatomam kelti ar numatančiam išsikelti kandidatu į Seimo narius, propaguoti, neatlygintinas platinimas. 3. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria ir dėl jų sprendžia rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Apie nustatytą rinkėjų papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia savo interneto svetainėje kartu su kandidato, pažeidusio šį straipsnį, pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus pripažinus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nustatytos pasekmės.“
1Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkimams organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje, Lietuvos Respublikos teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorinį padalijimą. Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių. Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.
Vyriausioji rinkimų komisija, likus ne mažiau kaip 95 dienoms 210 dienų iki rinkimų, nustato ir, likus ne mažiau kaip 90 180 dienų iki rinkimų, savo interneto svetainėje skelbia rinkimų apygardas sudarančių rinkimų apylinkių sąrašą, jų balsavimo būstinių adresus ir telefonus, apygardos rinkėjų skaičių, apygardų rinkimų komisijų adresus ir telefonus. 3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atsižvelgiant į patogumą rinkėjui atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų
skaičių, miestų, rajonų savivaldybių teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.“
2Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Miesto, rajono Savivaldybės teritorijos suskirstymą, kuris yra pastovus organizuojant ir vykdant rinkimus ir referendumus, prireikus į rinkimų apylinkes mero savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu keičia Vyriausioji rinkimų komisija. Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia savo interneto svetainėje.“
3Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Rinkimų apylinkės ribos, balsavimo patalpos adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų. Meras Savivaldybės administracijos direktoriaus teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo siūlomą apylinkės pavadinimą, rinkimų apylinkę sudarančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje apylinkėje, balsavimo patalpų adresą ir telefoną pastato, kuriame yra balsavimo patalpa, adreso koordinates. Teikime keisti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi pakeitimai. Šie pakeitimai turi būti pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 110 dienų iki rinkimų.
Jeigu anksčiau nustatytose balsavimo patalpose negalima surengti balsavimo, Vyriausioji rinkimų komisija apygardos rinkimų komisijos teikimu gali pakeisti apylinkės rinkimų komisijos balsavimo patalpos adresą likus iki rinkimų ir trumpesniam, negu šiame straipsnyje nustatyta, terminui.“
1Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Į rinkimų komisiją gali būti siūlomas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į kandidatui į Seimo narius nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų), turi aukštąjį išsilavinimą ir nebuvo per paskutinius trejus Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimus arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, Savivaldybių tarybų rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimą. Reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą netaikomas apylinkės rinkimų komisijos nariui, taip pat apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui, turinčiam nepriekaištingo darbo rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties, ir apygardos rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, turintiems nepriekaištingo darbo apygardos rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties. Rinkimų komisijų nariams, pirmininkams Vyriausioji rinkimų komisija jos nustatyta tvarka organizuoja mokymus.“
straipsnį nauja 4 dalimi ir šią dalį išdėstyti taip: „4.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba sprendimo panaikinti mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo treji metai;
neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;
4) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys.“
1Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apygardų rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 74 85 dienoms iki rinkimų.“
2Pakeisti 15 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) mero savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlyto kiekvienos savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo;“
3Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir meras savivaldybės administracijos direktorius gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų. Jeigu rinkimų apygardos teritorija sudaryta iš kelių savivaldybių teritorijų, komisijoje turi būti visų šių savivaldybių administracijose dirbančių karjeros valstybės tarnautojų, pasiūlytų į komisiją šių savivaldybių merų administracijų direktorių.“
4Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Partijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po vieną savo atstovą. Jeigu partijų pasiūlyti atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba mero savivaldybės administracijos direktoriaus.“
5Pakeisti 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Visais atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į apygardos rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir mero savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš teisingumo ministro arba Lietuvos teisininkų draugijos, arba mero savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų.“
1Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų apygardos rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų (jų koalicijų), turinčių teisę siūlyti kandidatūras į rinkimų komisijas, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, meras savivaldybės administracijos direktorius.“
2Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:
1) kiekviena partija ar jų partijų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis;
2) partija ar jų partijų koalicija, per paskutinius savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, tarybos rinkimus gavusi šios tarybos narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą). Jeigu partija tarybos narių mandatų gavo būdama koalicijoje, kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis.“
3Pakeisti 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, apygardų rinkimų komisijos gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į merą savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkių rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Mero Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomos kandidatūros negali būti partijų nariais ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip trys apygardos rinkimų komisijos nariai apygardos rinkimų komisijos posėdyje, kuriame skiriamas mero savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytas apylinkės rinkimų komisijos narys, prieštarauja mero savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomos kandidatūros paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, ši kandidatūra negali būti skiriama komisijos nariu. Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti mažiausiai 5 nariai.“7 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) iš apygardos rinkimų komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su jais susipažinti rinkėjams, partijų atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams rinkėjo korteles, praneša apygardos rinkimų komisijai apie apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis perduoda šiuos duomenis;“8 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 25 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro ir tvarko gyventojų registro tvarkytojas, sudaromi elektroninėse informacijos laikmenose elektroninių ryšių priemonėmis sudaromi ir tvarkomi Vyriausiosios rinkimų komisijos kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra spausdinami. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:“9 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 26 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,4. Likus ne daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Galutiniai rinkėjų sąrašai gali būti keičiami tik Vyriausiajai rinkimų komisijai sutikus. Elektroninis Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas pasibaigus rinkimams yra saugomas ir naudojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu terminu ir tvarka.“
Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Rinkimų dieną rinkėjas, kuris nėra balsavęs, gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka balsuoti kitoje savo vienmandatės apygardos rinkimų apylinkėje, jei visos abi šios apygardos rinkimų apylinkės yra elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo ir apylinkių rinkimų komisijos gali patvirtinti, kad rinkėjas nėra balsavęs nė vienoje iš rinkimų apylinkių, o rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis rinkėjas, rinkimų komisija patvirtino, kad šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra padarytas įrašas apie šio rinkėjo atvykimą balsuoti į kitą rinkimų apylinkę ir rinkėjo balsas, jei bus gautas balsavimo paštu voke, nebus skaičiuojamas.“
1Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų. Jeigu partija nekelia kandidatų sąrašo ar jos iškelto kandidatų sąrašo neparemia šio straipsnio 3 dalyje nustatytas rinkėjų skaičius, partijos keliamą kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje parašais turi paremti ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų.“
2Papildyti 37 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Partija kelti kandidatus, o asmuo išsikelti kandidatu gali po to, kai yra
įregistruoti politinės kampanijos dalyviu pagal Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą (toliau – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas).“
straipsnio 2 dalį laikyti atitinkamai 3 dalimi šią dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „2 3.
Daugiamandatėje rinkimų apygardoje partija kandidatus į Seimo narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti iš jos nustatytos eilės. Jeigu partijos įstatai nenumato kitaip, kandidatai vienmandatėse rinkimų apygardose ir kandidatų, surašytų iš eilės, sąrašas daugiamandatėje rinkimų apygardoje turi būti patvirtinti partijos suvažiavimo ar konferencijos. Kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) negali būti mažiau kaip 25 ir daugiau kaip 141 kandidatas. Partijos, iškeltų kandidatų sąrašą parašais turi paremti ne mažiau kaip 10 000 rinkėjų.“
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Kandidatų iškėlimo pareiškiniai dokumentai ir parašų rinkimo lapai
įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
1) pareiškimą dalyvauti rinkimuose;
2) savo registracijos dokumentų nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą, rinkimų programą;
4) kandidatų, keliamų vienmandatėse rinkimų apygardose, sąrašą;
5) kiekvieno keliamo kandidato pasirašytą įsipareigojimą, jeigu jis bus išrinktas, nutraukti darbo ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu, sutikimą būti šios partijos iškeltu kandidatu konkrečioje rinkimų apygardoje, paties užpildytą kandidato į Seimo narius anketą ir gyventojų pajamų mokesčio bei gyventojo turto deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis.
Partija gali turi pateikti kiekvieno kandidato fotonuotraukas, autobiografiją;
6) įgaliojimą atstovui rinkimams atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat turi teisę pateikti įgaliojimus atstovauti jai ir jos keliamiems kandidatams apygardų rinkimų komisijose;
7) dokumentą, patvirtinantį, kad partija ar asmuo, keliamas kandidatu vienmandatėje rinkimų apygardoje, sumokėjo rinkimų užstatą ir pranešimą, kuriame nurodoma Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, sąskaita, į kurią bus grąžinamas rinkimų užstatas pagal šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalį.
8) jeigu partija paskutiniuose Seimo, Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus, ji turi teisę pateikti atitinkamos politinės kampanijos finansavimo ataskaitos kopiją;
9) (neteko galios nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.);
pateikimo mėnesio 1 dienos gautas ir kasoje bei politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų ir einamojoje banko sąskaitose turimas lėšas. 2. Asmuo, nusprendęs išsikelti kandidatu į Seimo narius, apygardos rinkimų komisijai turi pateikti:
1) pareiškimą dėl išsikėlimo kandidatu į Seimo narius šioje rinkimų apygardoje;
2) paties pasirašytą įsipareigojimą, jeigu jis bus išrinktas, nutraukti darbo ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu, paties užpildytą kandidato į Seimo narius anketą ir gyventojų pajamų mokesčio bei gyventojo turto deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis.
Asmuo gali turi pateikti savo fotonuotraukas, autobiografiją;
3) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo, nusprendęs išsikelti kandidatu į Seimo narius, sumokėjo rinkimų užstatą ir pranešimą, kuriame nurodoma Lietuvos Respublikoje registruotoje kredito įstaigoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotos kredito įstaigos padalinyje, veikiančios Lietuvos Respublikoje, sąskaita, į kurią bus grąžinamas rinkimų užstatas pagal šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalį. Taip pat gali būti pateiktas kandidato įgaliojimas jam atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir tos apygardos rinkimų komisijoje. 4. 3. Kandidato į Seimo narius anketoje pilietis, išsikėlęs arba keliamas kandidatu į Seimo narius, pats turi įrašyti: pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkas, puskarininkis ar liktinis, kitos sukarintos ar saugumo tarnybos apmokamas pareigūnas.
Kandidato į Seimo narius anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali ir neatsakyti. Kandidatas į Seimo narius taip pat privalo raštu pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai, ar jis yra, ar buvo ir kada buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis, ir jei tokių aplinkybių yra, pateikti kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę patvirtinantį dokumentą, o Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu – Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą, taip pat atitinkamos formos ir turinio rašytinį sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija galėtų gauti duomenis iš Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų apie kandidato į Seimo narius turimą ar turėtą kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą. 5. 4. Pareiškinių dokumentų įteikimas pradedamas likus 65 ir baigiamas Pareiškinius dokumentus, neįskaitant užpildytų vardinių parašų rinkimo lapų, Vyriausioji rinkimų komisija pradeda priimti likus 85 dienoms ir baigia 17 valandą likus 34 65 dienoms iki rinkimų dienos. Dokumentai, pateikti pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais. 6. 5.
pat gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroniniu būdu savo parašais paremti asmens išsikėlimą kandidatu ar politinės partijos iškeltą kandidatų sąrašą (kandidatą). 3. 6. Apygardos rinkimų komisija piliečiui, nusprendusiam išsikelti kandidatu į Seimo narius, per 3 dienas išduoda vardinius parašų rinkimo lapus, kuriuose įrašyta kandidato vardas ir pavardė, kandidato išsikėlimą remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašams rinkti. Vyriausioji rinkimų komisija partijai, pateikusiai pareiškinius dokumentus, per 3 dienas išduoda vardinius parašų rinkimo lapus, kuriuose įrašyta kandidatų vardai ir pavardės kandidatų išsikėlimą remiančių rinkėjų parašams rinkti. Parašus renka pilietis, nusprendęs išsikelti kandidatu į Seimo narius kandidatai arba tai paveda atlikti kitiems rinkėjams rinkimų teisę turintiems asmenims. Parašus rinkęs asmuo pasirašo parašų rinkimų lapo pabaigoje ir atsako, kad parašai būtų renkami šio įstatymo nustatyta tvarka. Parašų rinkimo lape pilietis, kuris remia asmens išsikėlimą kandidatu arba partijos iškeltų kandidatų sąrašą, pats turi įrašyti šiuos duomenis: pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, – ir pasirašyti. Tuo atveju, kai kandidato išsikėlimą ar partijos iškeltą kandidatų sąrašą remiantis pilietis dėl fizinių trūkumų ar kitų priežasčių negali reikalingų duomenų parašų rinkimo lape įrašyti pats, jis gali paprašyti kito rinkimų teisę turinčio piliečio, išskyrus parašų rinkėją, tai padaryti už jį. Šiuo atveju surašomas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos aktas ir pridedamas prie parašų rinkimo lapo. Pilietis, remiantis asmens išsikėlimą kandidatu ar partijos iškeltą kandidatų sąrašą ir neturintis fizinių trūkumų, kurie jam trukdytų įrašyti savo duomenis, turi tuos duomenis į parašų rinkimo lapą įrašyti pats.
Draudžiama papirkinėti išsikėlimą parėmusius rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti už kandidato išsikėlimo ar partijos iškelto kandidatų sąrašo parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti ar kitaip pažeisti savanoriškumo principą. Parašų rinkimo lapus kandidatas, partija turi grąžinti apygardos juos išdavusiai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų. Gavusi parašų rinkimo lapus, apygardos atitinkama rinkimų komisija ne daugiau kaip per 7 dienas 10 dienų juos patikrina. Apygardos Parašus tikrinanti rinkimų komisija suskaičiuoja rinkimų apygardos rinkėjų, parėmusių šio piliečio išsikėlimą ar partijos iškeltą kandidatų sąrašą, parašų skaičių. Neįskaičiuojami šie parašai: asmenų, neturinčių rinkimų teisės; rinkėjų, neįrašytų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą; asmenų, kurie nėra įrašę visų šio įstatymo nustatytų duomenų; jei įrašyti neteisingi duomenys; visi parašai piliečio, kuris už to paties asmens išsikėlimą ar partijos iškeltą kandidatų sąrašą pasirašė keletą kartų. Jeigu yra nustatoma, kad piliečių parašai suklastoti, kad renkant parašus buvo pažeisti savanoriškumo principas ar kiti šio įstatymo reikalavimai, apygardos rinkimų komisija Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlo neregistruoti asmens kandidatu į Seimo narius, o Vyriausioji rinkimų komisija neregistruoja partijos iškelto kandidatų sąrašo Seimo rinkimams. Jeigu parašų rinkimo lapuose, atmetus neįskaičiuojamus parašus, yra surinktas šio įstatymo nustatytas parašų skaičius, apygardos rinkimų komisija teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti asmenį kandidatu į Seimo narius. 7.
7Parašai renkami rinkėjų parašų rinkimo lape, kuriame yra šis tekstas:
„Aš, rinkėjas, patvirtinu, kad remiu asmenį, išsikėlusį kandidatu/partijos (partijos pavadinimas) iškeltų kandidatų sąrašą Seimo rinkimuose: Eil. Nr. Rinkėjo pavardė, vardas Rinkėjo asmens tapatybės kortelės, paso numeris Gimimo data Gyvenamosios vietos adresas Parašas ir data “
1Pakeisti 39 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Patikrinusi ir nustačiusi, kad pateikti visi šiame įstatyme numatyti
pareiškiniai dokumentai ir jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, o kandidatą iškėlusi partija arba asmuo, išsikėlęs kandidatu, arba partijos iškeltas kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje yra įregistruoti savarankiškais politinės kampanijos dalyviais, ir nustačiusi, kad kandidatas ar kandidatų sąrašas surinko šiame įstatyme nustatytą rinkėjų parašų skaičių, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl kandidato (kandidatų sąrašo) registravimo ar atsisakymo registruoti turi priimti per 10 dienų po pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų.“
2Pakeisti 39 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Jeigu po kandidato į Seimo narius įregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad kandidatas neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako duoti šio įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodytą rašytinį sutikimą ar pateikti šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis arba pateikia juos klaidingus ar nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu kandidatas neįvykdė šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų (nenurodė pagal šį statymą reikalaujamos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), arba jeigu politinė partija, kandidatas yra šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalį, arba jeigu kandidatą iškėlusi partija ar kandidatas prarado savarankiško politinės kampanijos dalyvio statusą, Vyriausioji rinkimų komisija panaikina tokio kandidato į Seimo narius registravimą, atšaukia atitinkamos politinės partijos ar partijų koalicijos jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą, jei iki rinkimų liko ne mažiau kaip 15 dienų. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą gali priimti iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 12 dienų arba po rinkimų dienos, kaip tai nustatyta 91 straipsnio 1 dalyje.“
1Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Rinkimų užstatai įregistruoti kandidatų sąrašą nustatomi du kartus didesni tai partijai, kuri paskutiniuose Seimo arba savivaldybių tarybų rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašą (sąrašus) ir nepateikė atitinkamos politinės kampanijos finansavimo ataskaitos kopijos vadovaujantis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymu ir praėjusių kalendorinių metų politinės partijos finansinių ataskaitų rinkinių vadovaujantis Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymu.“
2Pakeisti 41 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pavėluotai pateikus pareiškinius dokumentus, nesurinkus reikiamo parašų skaičiaus arba atšaukus politinės partijos ar partijų koalicijos jungtinio sąrašo kandidatų paskelbimą, arba panaikinus kandidato registraciją, arba neįregistravus asmens kandidatu į Seimo narius šio įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje nustatytais pagrindais, rinkimų užstatas negrąžinamas.“
3Pakeisti 41 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija per 40 dienų grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai arba asmeniui, jei yra pateikta atitinkama politinės kampanijos finansavimo ataskaita jeigu:
kontrolės įstatyme nustatytais terminais pateikė politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus;
nepažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo;
procentus atitinkamoje rinkimų apygardoje rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.“
Papildyti 43 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2.
Jungtiniam sąrašui yra prilyginamas partijos kandidatų sąrašas, jeigu jame yra du ir daugiau kandidatų, priklausančių kitai partijai ar kitoms partijoms“. 16 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Savo iniciatyva diskusijų laidas, laikydamiesi Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei ir finansavimo kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatų, turi teisę rengti visi transliuotojai. Jiems netaikomos kitos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.“
2Pakeisti 51 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) valstybės ar savivaldybių įmonėms priklausančiose kontroliuojamų įmonių naudojamose viešojo transporto priemonėse ir ant jų, išskyrus atvejus, kai reklamos plotai ar vaizdo transliavimo įrenginiai priklauso ar yra perduoti naudotis tretiesiems asmenims, kuriems valstybės ar savivaldybių įmonės negali daryti tiesioginio ar netiesioginio lemiamo poveikio;“
3Pripažinti 51 straipsnio 9 dalies 7 punktą netekusiu galios. „7) vietose,
kurios nenumatytos šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka.“
straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Pareiga nuimti išorinę politinę reklamą iki
prasidedant įstatymų nustatytam laikui, kai rinkimų agitacija draudžiama, tenka išorinę politinę reklamą paskelbusiam asmeniui.“
Pakeisti 54 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Bet kam draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės, Europos Sąjungos ar savivaldybių institucijose, įstaigose ar organizacijose, taip pat valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip, naudojantis tarnybine padėtimi, bandyti paveikti rinkėjų valią.
Valstybės, savivaldybių pareigūnams, valstybės tarnautojams draudžiama naudotis tarnybine padėtimi sudaryti sau ar partijai išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs asmuo gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimą reglamentuoja Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei ir finansavimo kontrolės įstatymas.“
Pakeisti 56 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Rinkimų agitacija, neatsižvelgiant į jos būdus, formas ir priemones, draudžiama likus
nuolatinę vaizdinę agitaciją jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios išorinę politinę reklamą, iškabintą iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių vaizdinių ir garsinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa bei pastate, kuriame balsuojama iš anksto arba specialiu paštu.
Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba Respublikos Prezidento rinkimų, arba rinkimų į Europos Parlamentą, arba savivaldybių tarybų rinkimų agitacija ar agitacija dėl referendumo, agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos tokiomis pat, kaip šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka.“20 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas
straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Tarptautinius rinkimų stebėtojus registruoja ir jiems pažymėjimus išduoda
Vyriausioji rinkimų komisija. Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę neregistruoti tarptautinių rinkimų stebėtojų ir neišduoti jiems stebėtojų pažymėjimų, jeigu tokių tarptautinių rinkimų stebėtojų veikla neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir Konstitucijos. Jeigu tarptautiniai rinkimų stebėtojai pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus ar Konstituciją, jų registracija gali būti panaikinta, o rinkimų stebėtojo pažymėjimas pripažintas negaliojančiu. Tarptautiniai rinkimų stebėtojai turi visas teises, kurios yra numatytos šiame įstatyme rinkimų stebėtojams.“
straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi. 21 straipsnis. 67¹straipsnio pakeitimas Pakeisti 67¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, yra pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose ir yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus.
Namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus sudarančios ir tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro bei darbingumo ir neįgalumo lygio nustatymo duomenų tvarkytojų, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro tvarkytojo ir sveikatos priežiūros įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo tikslais.“
Pakeisti 89 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas arba jungtiniam kandidatų sąrašui prilygintas sąrašas, sudarytas pagal šio įstatymo 43 straipsnį, gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausiai rinkėjų.
Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas ir toliau iki tokio jų skaičiaus, kada už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.“
1Papildyti 91 straipsnį nauja 1 dalimi:
„1. Jeigu partija ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 5¹
straipsnio 1 dalį ir toks pažeidimas nustatytas arba padarytas vėliau, arba Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą priėmė vėliau, kaip nustatyta šio įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos, bet ne vėliau kaip iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo. Atšaukus kandidatų sąrašo paskelbimą, už kandidatų sąrašą paduoti balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už kandidatą paduoti rinkiminio reitingo balsai arba rinkėjų paduoti balsai už kandidatą į Seimo narius, pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šiame straipsnyje nustatyta tvarka.“
straipsnio1 ir 2 dalis laikyti atitinkamai 2 ir 3 dalimis. 24 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas Pakeisti 92 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Konkrečią pakartotinių rinkimų, pakartotinio balsavimo į Seimą tvarką pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus ir terminus nustato Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į tai, kad pakartotiniai rinkimai, pakartotinis balsavimas rengiami vienoje iš vienmandačių rinkimų apygardų.
Vyriausioji rinkimų komisija, nustatydama pakartotinių rinkimų rengimo tvarką, negali keisti rinkimų apygardos ribų. Į apygardos rinkėjų sąrašą papildomai įrašomi tie šios rinkimų apygardos teritorijoje nuolat gyvenantys piliečiai, kuriems pakartotinių rinkimų dieną sukaks ne mažiau kaip 18 metų, o iš sąrašo išbraukiami tik rinkimų teisę praradę asmenys. Balsavimas užsienyje, laivuose (išskyrus tą atvejį, kai užsienyje gyvenantys rinkėjai ar laivuose esančios įgulos įrašytos į tos rinkimų apygardos, kurioje rengiami pakartotiniai rinkimai, rinkėjų sąrašus), ne šios rinkimų apygardos teritorijoje esančiuose paštuose (išskyrus miestų, rajonų centrinius paštus) nerengiamas.“
Pakeisti 97 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) jei buvęs Seimo narys buvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje, šioje rinkimų apygardoje organizuojami nauji rinkimai. Nauji rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 6 mėnesius. Rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina naujų rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių Seimo rinkimų datos, skaičiuojamos pagal Konstituciją, yra likę mažiau kaip vieneri metai. Konkrečią naujų rinkimų rengimo tvarką pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus ir terminus nustato Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į tai, kad nauji rinkimai rengiami vienoje iš vienmandačių rinkimų apygardų. Vyriausioji rinkimų komisija, nustatydama naujų rinkimų rengimo tvarką, negali keisti rinkimų apygardos ribų.
Į rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą papildomai įrašomi šios rinkimų apygardos teritorijoje nuolat gyvenantys ar apsigyvenę ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravę gyvenamąją vietą piliečiai, kuriems naujų rinkimų dieną bus sukakę 18 metų. Iš rinkėjų sąrašo išbraukiami rinkimų teisę praradę asmenys ir piliečiai, kurie deklaravo gyvenamąją vietą ne šios rinkimų apygardos teritorijoje. Balsavimas užsienyje, laivuose (išskyrus atvejį, kai užsienyje gyvenantys rinkėjai ar laivuose esančios įgulos įrašytos į tos rinkimų apygardos, kurioje rengiami nauji rinkimai, rinkėjų sąrašus), ne šios rinkimų apygardos teritorijoje esančiuose paštuose (išskyrus miestų, rajonų centrinius paštus) nerengiamas;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Virginija Baltraitienė Valentinas Bukauskas Albinas Mitrulevičius Vincė Vaidevutė Margevičienė
Projekto Nr. XIIP-2994(3) lyginamasis variantas
NR. I-2721 5¹,9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 54, 55, 56, 61, 67¹, 89, 91,
2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 5¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5¹ straipsnis. Draudimas papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis
yra rinkimų teisę šiuose rinkimuose turintis asmuo. Prasidėjus Seimo rinkimų politinei kampanijai, t. y. nuo Seimo rinkimų datos paskelbimo iki šio įstatymo nustatyto rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją ar rinkimų teisę turintį asmenį dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, kurį numatoma kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų ar kandidatų arba asmenų, kuriuos numatoma kelti kandidatais, ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę.“ „2. Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (politinės partijos ar kandidato arba asmens, kurį numatoma kelti kandidatu, programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų) bei ženkliukų, skirtų politinei partijai ar kandidatui arba asmeniui, kurį numatoma kelti kandidatu, propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas. 2.
programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), taip pat mažareikšmių daiktų (kurių kaina yra iki 1,5 euro), pažymėtų politinės partijos, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, numatomo kelti ar numatančio išsikelti kandidatu į Seimo narius, simbolika, deklaruotų Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) jos nustatyta tvarka ir skirtų politinei partijai, kandidatų sąrašui, kandidatui ar asmeniui, numatomam kelti ar numatančiam išsikelti kandidatu į Seimo narius, propaguoti, neatlygintinas platinimas. 3. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria ir dėl jų sprendžia rinkimų komisijos apygardos rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o vertina Vyriausioji rinkimų komisija. Apie nustatytą rinkėjų papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia savo interneto svetainėje kartu su kandidato, pažeidusio šį straipsnį, pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus pripažinus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nustatytos pasekmės.“
1Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkimams organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje, Lietuvos Respublikos teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorinį padalijimą. Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių. Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.
Vyriausioji rinkimų komisija, likus ne mažiau kaip 95 dienoms 210 dienų iki rinkimų, nustato ir, likus ne mažiau kaip 90 180 dienų iki rinkimų, savo interneto svetainėje skelbia rinkimų apygardas sudarančių rinkimų apylinkių sąrašą, jų balsavimo būstinių adresus ir telefonus, apygardos rinkėjų skaičių, apygardų rinkimų komisijų adresus ir telefonus. 3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atsižvelgiant į patogumą rinkėjui atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų
skaičių, miestų, rajonų savivaldybių teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.“
2Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Miesto, rajono Savivaldybės teritorijos suskirstymą, kuris yra pastovus organizuojant ir vykdant rinkimus ir referendumus, prireikus į rinkimų apylinkes mero savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu keičia Vyriausioji rinkimų komisija. Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia savo interneto svetainėje.“
3Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Rinkimų apylinkės ribos, balsavimo patalpos adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų. Meras Savivaldybės administracijos direktoriaus teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo siūlomą apylinkės pavadinimą, rinkimų apylinkę sudarančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje apylinkėje, balsavimo patalpų adresą ir telefoną pastato, kuriame yra balsavimo patalpa, adreso koordinates. Teikime keisti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi pakeitimai. Šie pakeitimai turi būti pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 110 dienų iki rinkimų.
Jeigu anksčiau nustatytose balsavimo patalpose negalima surengti balsavimo, Vyriausioji rinkimų komisija apygardos rinkimų komisijos teikimu gali pakeisti apylinkės rinkimų komisijos balsavimo patalpos adresą likus iki rinkimų ir trumpesniam, negu šiame straipsnyje nustatyta, terminui.“
straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus skelbia Vyriausioji rinkimų
komisija likus 100 dienų iki rinkimų.“
1Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Į rinkimų komisiją gali būti siūlomas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į kandidatui į Seimo narius nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų), turi aukštąjį išsilavinimą ir nebuvo per paskutinius trejus Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimus arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už Seimo, Respublikos Prezidento, Savivaldybių tarybų rinkimų šių įstatymų ar Referendumo įstatymų įstatymo pažeidimą. Reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą netaikomas apylinkės rinkimų komisijos nariui, taip pat apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui, turinčiam nepriekaištingo darbo rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties, ir apygardos rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, turintiems nepriekaištingo darbo apygardos rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties. Rinkimų komisijų nariams, pirmininkams Vyriausioji rinkimų komisija jos nustatyta tvarka organizuoja mokymus.“
straipsnį nauja 4 dalimi ir šią dalį išdėstyti taip: „4.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba sprendimo panaikinti mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo treji metai;
neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;
4) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys.“
1Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apygardų rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 74 85 dienoms iki rinkimų.“
2Pakeisti 15 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) mero savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlyto kiekvienos savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo;“
3Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir meras savivaldybės administracijos direktorius gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų. Jeigu rinkimų apygardos teritorija sudaryta iš kelių savivaldybių teritorijų, komisijoje turi būti visų šių savivaldybių administracijose dirbančių karjeros valstybės tarnautojų, pasiūlytų į komisiją šių savivaldybių merų administracijų direktorių.“
4Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Partijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po vieną savo atstovą. Jeigu partijų pasiūlyti atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba mero savivaldybės administracijos direktoriaus.“
5Pakeisti 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Visais atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į apygardos rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir mero savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš teisingumo ministro arba Lietuvos teisininkų draugijos, arba mero savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų.“
1Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų apygardos rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų (jų koalicijų), turinčių teisę siūlyti kandidatūras į rinkimų komisijas, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, meras savivaldybės administracijos direktorius.“
2Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:
1) kiekviena partija ar jų partijų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis;
2) partija ar jų partijų koalicija, per paskutinius savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, tarybos rinkimus gavusi šios tarybos narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą). Jeigu partija tarybos narių mandatų gavo būdama koalicijoje, kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis.“
3Pakeisti 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, apygardų rinkimų komisijos gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į merą savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkių rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Mero Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomos kandidatūros negali būti partijų nariais ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip trys apygardos rinkimų komisijos nariai apygardos rinkimų komisijos posėdyje, kuriame skiriamas mero savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytas apylinkės rinkimų komisijos narys, prieštarauja mero savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomos kandidatūros paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, ši kandidatūra negali būti skiriama komisijos nariu. Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti mažiausiai 5 nariai.“7 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) iš apygardos rinkimų komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su jais susipažinti rinkėjams, partijų atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams rinkėjo korteles, praneša apygardos rinkimų komisijai apie apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis perduoda šiuos duomenis;“8 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 25 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas sąrašus ir vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro ir tvarko gyventojų registro tvarkytojas, sudaromi elektroninėse informacijos laikmenose sąrašus elektroninių ryšių priemonėmis sudaro ir tvarko Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra spausdinami. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:“9 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 26 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,4. Likus ne daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Galutiniai rinkėjų sąrašai gali būti keičiami tik Vyriausiajai rinkimų komisijai sutikus. Elektroninis Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas pasibaigus rinkimams yra saugomas ir naudojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu terminu ir tvarka.“
Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Rinkimų dieną rinkėjas, kuris nėra balsavęs, gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka balsuoti kitoje savo vienmandatės apygardos rinkimų apylinkėje, jei visos abi šios apygardos rinkimų apylinkės yra elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo ir apylinkių rinkimų komisijos gali patvirtinti, kad rinkėjas nėra balsavęs nė vienoje iš rinkimų apylinkių, o rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis rinkėjas, rinkimų komisija patvirtino, kad šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra padarytas įrašas apie šio rinkėjo atvykimą balsuoti į kitą rinkimų apylinkę ir rinkėjo balsas, jei bus gautas balsavimo paštu voke, nebus skaičiuojamas.“
1Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų. Jeigu partija nekelia kandidatų sąrašo ar jos iškelto kandidatų sąrašo neparemia šio straipsnio 3 dalyje nustatytas rinkėjų skaičius, partijos keliamą kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje parašais turi paremti ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų.“
2Papildyti 37 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Partija kelti kandidatus, o asmuo išsikelti kandidatu gali po to, kai yra
įregistruoti politinės kampanijos dalyviu pagal Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą (toliau – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas).“
straipsnio 2 dalį laikyti atitinkamai 3 dalimi šią dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „2 3.
Daugiamandatėje rinkimų apygardoje partija kandidatus į Seimo narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti iš jos nustatytos eilės. Jeigu partijos įstatai nenumato kitaip, kandidatai vienmandatėse rinkimų apygardose ir kandidatų, surašytų iš eilės, sąrašas daugiamandatėje rinkimų apygardoje turi būti patvirtinti partijos suvažiavimo ar konferencijos. Kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) negali būti mažiau kaip 25 ir daugiau kaip 141 kandidatas. Partijos, iškeltų kandidatų sąrašą parašais turi paremti ne mažiau kaip 10 000 rinkėjų.“
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Kandidatų iškėlimo pareiškiniai dokumentai ir parašų rinkimo lapai
įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
1) pareiškimą dalyvauti rinkimuose;
2) savo registracijos dokumentų nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą, rinkimų programą;
4) kandidatų, keliamų vienmandatėse rinkimų apygardose, sąrašą;
5) kiekvieno keliamo kandidato pasirašytą įsipareigojimą, jeigu jis bus išrinktas, nutraukti darbo ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu, sutikimą būti šios partijos iškeltu kandidatu konkrečioje rinkimų apygardoje, paties užpildytą kandidato į Seimo narius anketą ir gyventojų pajamų mokesčio bei gyventojo turto deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis.
Partija gali turi pateikti kiekvieno kandidato fotonuotraukas, autobiografiją;
6) įgaliojimą atstovui rinkimams atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat turi teisę pateikti įgaliojimus atstovauti jai ir jos keliamiems kandidatams apygardų rinkimų komisijose;
7) dokumentą, patvirtinantį, kad partija ar asmuo, keliamas kandidatu vienmandatėje rinkimų apygardoje, sumokėjo rinkimų užstatą ir pranešimą, kuriame nurodoma Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, sąskaita, į kurią bus grąžinamas rinkimų užstatas pagal šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalį.
8) jeigu partija paskutiniuose Seimo, Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus, ji turi teisę pateikti atitinkamos politinės kampanijos finansavimo ataskaitos kopiją;
9) (neteko galios nuo 2010 m. rugsėjo 15 d.);
pateikimo mėnesio 1 dienos gautas ir kasoje bei politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų ir einamojoje banko sąskaitose turimas lėšas. 2. Asmuo, nusprendęs išsikelti kandidatu į Seimo narius, apygardos rinkimų komisijai turi pateikti:
1) pareiškimą dėl išsikėlimo kandidatu į Seimo narius šioje rinkimų apygardoje;
2) paties pasirašytą įsipareigojimą, jeigu jis bus išrinktas, nutraukti darbo ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu, paties užpildytą kandidato į Seimo narius anketą ir gyventojų pajamų mokesčio bei gyventojo turto deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis.
Asmuo gali turi pateikti savo fotonuotraukas, autobiografiją;
3) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo, nusprendęs išsikelti kandidatu į Seimo narius, sumokėjo rinkimų užstatą ir pranešimą, kuriame nurodoma Lietuvos Respublikoje registruotoje kredito įstaigoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotos kredito įstaigos padalinyje, veikiančios Lietuvos Respublikoje, sąskaita, į kurią bus grąžinamas rinkimų užstatas pagal šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalį. Taip pat gali būti pateiktas kandidato įgaliojimas jam atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir tos apygardos rinkimų komisijoje. 4. 3. Kandidato į Seimo narius anketoje pilietis, išsikėlęs arba keliamas kandidatu į Seimo narius, pats turi įrašyti: pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkas, puskarininkis ar liktinis, kitos sukarintos ar saugumo tarnybos apmokamas pareigūnas.
Kandidato į Seimo narius anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali ir neatsakyti. Kandidatas į Seimo narius taip pat privalo raštu pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai, ar jis yra, ar buvo ir kada buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis, ir jei tokių aplinkybių yra, pateikti kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę patvirtinantį dokumentą, o Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu – Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą, taip pat atitinkamos formos ir turinio rašytinį sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija galėtų gauti duomenis iš Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų apie kandidato į Seimo narius turimą ar turėtą kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą. 5. 4. Pareiškinių dokumentų įteikimas pradedamas likus 65 ir baigiamas Pareiškinius dokumentus, išskyrus užpildytus vardinius rinkėjų parašų rinkimo lapus, Vyriausioji rinkimų komisija pradeda priimti likus 85 dienoms ir baigia 17 valandą likus 34 65 dienoms iki rinkimų dienos. Dokumentai, pateikti pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais. 6. 5.
pat gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroniniu būdu savo parašais paremti asmens išsikėlimą kandidatu ar politinės partijos iškeltą kandidatų sąrašą (kandidatą). 3. 6. Apygardos rinkimų komisija piliečiui, nusprendusiam išsikelti kandidatu į Seimo narius, per 3 dienas išduoda vardinius parašų rinkimo lapus, kuriuose įrašyta kandidato vardas ir pavardė, kandidato išsikėlimą remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašams rinkti. Vyriausioji rinkimų komisija partijai, pateikusiai pareiškinius dokumentus, per 3 dienas išduoda vardinius parašų rinkimo lapus, kuriuose įrašyta kandidatų (kandidato) vardai ir pavardės kandidatų (kandidato) išsikėlimą remiančių rinkėjų parašams rinkti. Parašus renka pilietis, nusprendęs išsikelti kandidatu į Seimo narius kandidatai arba tai paveda atlikti kitiems rinkėjams rinkimų teisę turintiems asmenims. Parašus rinkęs asmuo pasirašo parašų rinkimų lapo pabaigoje ir atsako, kad parašai būtų renkami šio įstatymo nustatyta tvarka. Parašų rinkimo lape pilietis, kuris remia asmens išsikėlimą kandidatu arba partijos iškeltų kandidatų sąrašą (kandidatą), pats turi įrašyti šiuos duomenis: pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, – ir pasirašyti. Tuo atveju, kai kandidato išsikėlimą ar partijos iškeltą kandidatų sąrašą (kandidatą) remiantis pilietis dėl fizinių trūkumų ar kitų priežasčių negali reikalingų duomenų parašų rinkimo lape įrašyti pats, jis gali paprašyti kito rinkimų teisę turinčio piliečio, išskyrus parašų rinkėją, tai padaryti už jį. Šiuo atveju surašomas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos aktas ir pridedamas prie parašų rinkimo lapo.
Pilietis, remiantis asmens išsikėlimą kandidatu ar partijos iškeltą kandidatų sąrašą (kandidatą) ir neturintis fizinių trūkumų, kurie jam trukdytų įrašyti savo duomenis, turi tuos duomenis į parašų rinkimo lapą įrašyti pats. Draudžiama papirkinėti išsikėlimą parėmusius rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti už kandidato išsikėlimo ar partijos iškelto kandidatų sąrašo (kandidato) parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti ar kitaip pažeisti savanoriškumo principą. Parašų rinkimo lapus kandidatas, partija turi grąžinti apygardos juos išdavusiai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų. Gavusi parašų rinkimo lapus, apygardos atitinkama rinkimų komisija ne daugiau kaip per 7 dienas 10 dienų juos patikrina. Apygardos Parašus tikrinanti rinkimų komisija suskaičiuoja rinkimų apygardos rinkėjų, parėmusių šio piliečio išsikėlimą ar partijos iškeltą kandidatų sąrašą (kandidatą), parašų skaičių. Neįskaičiuojami šie parašai: asmenų, neturinčių rinkimų teisės; rinkėjų, neįrašytų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą; asmenų, kurie nėra įrašę visų šio įstatymo nustatytų duomenų; jei įrašyti neteisingi duomenys; visi parašai piliečio, kuris už to paties asmens išsikėlimą ar partijos iškeltą kandidatų sąrašą (kandidatą) pasirašė keletą kartų. Jeigu yra nustatoma, kad piliečių parašai suklastoti, kad renkant parašus buvo pažeisti savanoriškumo principas ar kiti šio įstatymo reikalavimai, apygardos rinkimų komisija Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlo neregistruoti asmens kandidatu į Seimo narius. Jeigu parašų rinkimo lapuose, atmetus neįskaičiuojamus parašus, yra surinktas šio įstatymo nustatytas parašų skaičius, apygardos rinkimų komisija teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti asmenį kandidatu į Seimo narius. 7.
tekstas: „Aš, rinkėjas, patvirtinu, kad remiu asmenį (asmens vardas, pavardė), išsikėlusį kandidatu/partijos (partijos pavadinimas) iškeltų kandidatų sąrašą/partijos (partijos pavadinimas) keliamą kandidatą (asmens vardas, pavardė) Seimo rinkimuose (rinkimų data): Eil. Nr. Rinkėjo pavardė, vardas Rinkėjo asmens tapatybės kortelės, paso numeris Gimimo data Gyvenamosios vietos adresas Parašas ir data “
1Pakeisti 39 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Patikrinusi ir nustačiusi, kad pateikti visi šiame įstatyme numatyti
pareiškiniai dokumentai ir jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, o kandidatą iškėlusi partija arba asmuo, išsikėlęs kandidatu, arba partijos iškeltas kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje yra įregistruoti savarankiškais politinės kampanijos dalyviais, ir nustačiusi, kad kandidatas ar kandidatų sąrašas surinko šiame įstatyme nustatytą rinkėjų parašų skaičių, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl kandidato (kandidatų sąrašo) registravimo ar atsisakymo registruoti turi priimti per 10 dienų po pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų.“
2Pakeisti 39 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Jeigu po kandidato į Seimo narius įregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad kandidatas neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako duoti šio įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodytą rašytinį sutikimą ar pateikti šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis arba pateikia juos klaidingus ar nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu kandidatas neįvykdė šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų (nenurodė pagal šį statymą reikalaujamos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), arba jeigu politinė partija, kandidatas yra šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalį, arba jeigu kandidatą iškėlusi partija ar kandidatas prarado savarankiško politinės kampanijos dalyvio statusą, Vyriausioji rinkimų komisija panaikina tokio kandidato į Seimo narius registravimą, atšaukia atitinkamos politinės partijos ar partijų koalicijos jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą, jei iki rinkimų liko ne mažiau kaip 15 dienų. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą gali priimti iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 12 dienų arba po rinkimų dienos, kaip tai nustatyta 91 straipsnio 1 dalyje.“
1Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Rinkimų užstatai įregistruoti kandidatų sąrašą nustatomi du kartus didesni tai partijai, kuri paskutiniuose Seimo, arba savivaldybių tarybų rinkimuose arba rinkimuose į Europos Parlamentą buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašą (sąrašus) ir nepateikė atitinkamos politinės kampanijos finansavimo ataskaitos kopijos vadovaujantis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymu ir praėjusių kalendorinių metų politinės partijos finansinių ataskaitų rinkinių vadovaujantis Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymu.“
2Pakeisti 41 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pavėluotai pateikus pareiškinius dokumentus, nesurinkus reikiamo parašų skaičiaus arba atšaukus politinės partijos ar partijų koalicijos jungtinio sąrašo kandidatų paskelbimą, arba panaikinus kandidato registraciją, arba neįregistravus asmens kandidatu į Seimo narius šio įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje nustatytais pagrindais, rinkimų užstatas negrąžinamas.“
3Pakeisti 41 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija per 40 dienų grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai arba asmeniui, jei yra pateikta atitinkama politinės kampanijos finansavimo ataskaita jeigu:
kontrolės įstatyme nustatytais terminais pateikė politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus;
nepažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo;
procentus atitinkamoje rinkimų apygardoje rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.“
Papildyti 43 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2.
Jungtiniam sąrašui yra prilyginamas partijos kandidatų sąrašas, jeigu jame yra du ir daugiau kandidatų, priklausančių kitai partijai ar kitoms partijoms“. 16 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Savo iniciatyva diskusijų laidas, laikydamiesi Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei ir finansavimo kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatų, turi teisę rengti visi transliuotojai. Jiems netaikomos kitos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.“
2Pakeisti 51 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) valstybės ar savivaldybių įmonėms priklausančiose kontroliuojamų įmonių naudojamose viešojo transporto priemonėse ir ant jų, išskyrus atvejus, kai reklamos plotai ar vaizdo transliavimo įrenginiai priklauso ar yra perduoti naudotis tretiesiems asmenims, kuriems valstybės ar savivaldybių įmonės negali daryti tiesioginio ar netiesioginio lemiamo poveikio;“
3Pripažinti 51 straipsnio 9 dalies 7 punktą netekusiu galios. „7) vietose,
kurios nenumatytos šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka.“
straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Pareiga nuimti išorinę politinę reklamą iki prasidedant
įstatymų nustatytam laikui, kai rinkimų agitacija draudžiama, tenka išorinę politinę reklamą paskelbusiam asmeniui.“
Pakeisti 54 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Bet kam draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės, Europos Sąjungos ar savivaldybių institucijose, įstaigose ar organizacijose, taip pat valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip, naudojantis tarnybine padėtimi, bandyti paveikti rinkėjų valią.
Valstybės, savivaldybių pareigūnams, valstybės tarnautojams draudžiama naudotis tarnybine padėtimi sudaryti sau ar partijai išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs asmuo gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimą reglamentuoja Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei ir finansavimo kontrolės įstatymas.“
Pakeisti 56 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Rinkimų agitacija, neatsižvelgiant į jos būdus, formas ir priemones, draudžiama likus
nuolatinę vaizdinę agitaciją jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios išorinę politinę reklamą, iškabintą iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių vaizdinių ir garsinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa bei pastate, kuriame balsuojama iš anksto arba specialiu paštu.
Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba Respublikos Prezidento rinkimų, arba rinkimų į Europos Parlamentą, arba savivaldybių tarybų rinkimų agitacija ar agitacija dėl referendumo, agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos tokiomis pat, kaip šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka.“20 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas
straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Tarptautinius rinkimų stebėtojus registruoja ir jiems pažymėjimus išduoda
Vyriausioji rinkimų komisija. Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę neregistruoti tarptautinių rinkimų stebėtojų ir neišduoti jiems stebėtojų pažymėjimų, jeigu tokių tarptautinių rinkimų stebėtojų veikla neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir Konstitucijos. Jeigu tarptautiniai rinkimų stebėtojai pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus ar Konstituciją, jų registracija gali būti panaikinta, o rinkimų stebėtojo pažymėjimas pripažintas negaliojančiu. Tarptautiniai rinkimų stebėtojai turi visas teises, kurios yra numatytos šiame įstatyme rinkimų stebėtojams.“
straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi. 21 straipsnis. 67¹straipsnio pakeitimas Pakeisti 67¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, yra pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose ir yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus.
Namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus sudarančios ir tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro bei darbingumo ir neįgalumo lygio nustatymo duomenų tvarkytojų, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro tvarkytojo ir sveikatos priežiūros įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo tikslais.“
Pakeisti 89 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas, sudarytas pagal šio įstatymo 43 straipsnį, arba jungtiniam kandidatų sąrašui prilygintas sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausiai rinkėjų.
Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas ir toliau iki tokio jų skaičiaus, kada už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.“
1Papildyti 91 straipsnį nauja 1 dalimi:
„1. Jeigu partija ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 5¹
straipsnio 1 dalį ir toks pažeidimas nustatytas arba padarytas vėliau, arba Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą priėmė vėliau, kaip nustatyta šio įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos, bet ne vėliau kaip iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo. Atšaukus kandidatų sąrašo paskelbimą, už kandidatų sąrašą paduoti balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už kandidatą paduoti rinkiminio reitingo balsai arba rinkėjų paduoti balsai už kandidatą į Seimo narius, pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šiame straipsnyje nustatyta tvarka.“
straipsnio1 ir 2 dalis laikyti atitinkamai 2 ir 3 dalimis. 24 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas Pakeisti 92 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Konkrečią pakartotinių rinkimų, pakartotinio balsavimo į Seimą tvarką pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus ir terminus nustato Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į tai, kad pakartotiniai rinkimai, pakartotinis balsavimas rengiami vienoje iš vienmandačių rinkimų apygardų.
Vyriausioji rinkimų komisija, nustatydama pakartotinių rinkimų rengimo tvarką, negali keisti rinkimų apygardos ribų. Į apygardos rinkėjų sąrašą papildomai įrašomi tie šios rinkimų apygardos teritorijoje nuolat gyvenantys piliečiai, kuriems pakartotinių rinkimų dieną sukaks ne mažiau kaip 18 metų, o iš sąrašo išbraukiami tik rinkimų teisę praradę asmenys. Balsavimas užsienyje, laivuose (išskyrus tą atvejį, kai užsienyje gyvenantys rinkėjai ar laivuose esančios įgulos įrašytos į tos rinkimų apygardos, kurioje rengiami pakartotiniai rinkimai, rinkėjų sąrašus), ne šios rinkimų apygardos teritorijoje esančiuose paštuose (išskyrus miestų, rajonų centrinius paštus) nerengiamas.“
Pakeisti 97 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) jei buvęs Seimo narys buvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje, šioje rinkimų apygardoje organizuojami nauji rinkimai. Nauji rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 6 mėnesius. Rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina naujų rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių Seimo rinkimų datos, skaičiuojamos pagal Konstituciją, yra likę mažiau kaip vieneri metai. Konkrečią naujų rinkimų rengimo tvarką pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus ir terminus nustato Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į tai, kad nauji rinkimai rengiami vienoje iš vienmandačių rinkimų apygardų. Vyriausioji rinkimų komisija, nustatydama naujų rinkimų rengimo tvarką, negali keisti rinkimų apygardos ribų.
Į rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą papildomai įrašomi šios rinkimų apygardos teritorijoje nuolat gyvenantys ar apsigyvenę ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravę gyvenamąją vietą piliečiai, kuriems naujų rinkimų dieną bus sukakę 18 metų. Iš rinkėjų sąrašo išbraukiami rinkimų teisę praradę asmenys ir piliečiai, kurie deklaravo gyvenamąją vietą ne šios rinkimų apygardos teritorijoje. Balsavimas užsienyje, laivuose (išskyrus atvejį, kai užsienyje gyvenantys rinkėjai ar laivuose esančios įgulos įrašytos į tos rinkimų apygardos, kurioje rengiami nauji rinkimai, rinkėjų sąrašus), ne šios rinkimų apygardos teritorijoje esančiuose paštuose (išskyrus miestų, rajonų centrinius paštus) nerengiamas;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Virginija Baltraitienė Valentinas Bukauskas Milda Petrauskienė Vanda Kravčionok Albinas Mitrulevičius Vincė Vaidevutė Margevičienė Agnė Bilotaitė Algis Strelčiūnas Povilas Urbšys Petras Gražulis
Projekto Nr. XIIP-2994(4) lyginamasis variantas
NR. I-2721 5¹, 9, 10, 11, 15, 17, 18,
2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 5¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5¹ straipsnis. Draudimas papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis
teisę Seimo rinkimuose turintis asmuo. Prasidėjus Seimo rinkimų politinei kampanijai, t. y. nuo Seimo rinkimų datos paskelbimo iki šio įstatymo nustatyto rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją ar rinkimų teisę turintį asmenį dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, kurį numatoma kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų ar kandidatų arba asmenų, kuriuos numatoma kelti kandidatais, ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę. „2. Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (politinės partijos ar kandidato arba asmens, kurį numatoma kelti kandidatu, programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų) bei ženkliukų, skirtų politinei partijai ar kandidatui arba asmeniui, kurį numatoma kelti kandidatu, propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas. 2.
medžiagos (veiklos ar rinkimų programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), pažymėtų politinės partijos, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, numatomo kelti ar numatančio išsikelti kandidatu į Seimo narius, simbolika, deklaruotų Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) jos nustatyta tvarka ir skirtų politinei partijai, kandidatų sąrašui, kandidatui ar asmeniui, numatomam kelti ar numatančiam išsikelti kandidatu į Seimo narius, propaguoti, neatlygintinas platinimas. 3. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria ir dėl jų sprendžia rinkimų komisijos apygardų rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o vertina Vyriausioji rinkimų komisija. Apie nustatytą rinkėjų papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia savo interneto svetainėje kartu su kandidato, pažeidusio šį straipsnį, pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus pripažinus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nustatytos pasekmės.“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Rinkimų apygardų sudarymas
vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje, Lietuvos Respublikos teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorinį padalijimą. Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių. Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 0,9 iki 1,2 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.
Vyriausioji rinkimų komisija, likus ne mažiau kaip 95 dienoms 210 dienų iki rinkimų, nustato ir, likus ne mažiau kaip 90 180 dienų iki rinkimų, savo interneto svetainėje skelbia rinkimų apygardas sudarančių rinkimų apylinkių sąrašą, jų balsavimo būstinių adresus ir telefonus, apygardos rinkėjų skaičių, apygardų rinkimų komisijų adresus ir telefonus. Sudarant vienmandatę rinkimų apygardą, kurioje balsuoja šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyti rinkėjai, jos rinkėjų skaičius nustatomas įskaičiuojant paskutiniuose Seimo rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsavusių rinkėjų skaičių. 2. Taip pat sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi turintys rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai. Šioje apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renkama 70 Seimo narių.“
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atsižvelgiant į patogumą rinkėjui atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų
skaičių, miestų, rajonų savivaldybių teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.“
2Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Miesto, rajono Savivaldybės teritorijos suskirstymą, kuris yra
pastovus organizuojant ir vykdant rinkimus ir referendumus, prireikus į rinkimų apylinkes mero savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu keičia Vyriausioji rinkimų komisija. Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia savo interneto svetainėje.“
3Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Prireikus rinkimų apylinkės ribos, balsavimo patalpos adresas keičiami prireikus
neperžengiant vienmandatės rinkimų apygardos ribų, bet ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų.
Meras Savivaldybės administracijos direktoriaus teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo siūlomą rinkimų apylinkės pavadinimą, rinkimų apylinkę sudarančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje rinkimų apylinkėje, balsavimo patalpų adresą ir telefoną pastato, kuriame yra balsavimo patalpa, adreso koordinates. Teikime keisti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi pakeitimai. Šie pakeitimai turi būti pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 110 dienų iki rinkimų. Jeigu anksčiau nustatytose balsavimo patalpose negalima surengti balsavimo, Vyriausioji rinkimų komisija apygardos rinkimų komisijos teikimu gali pakeisti rinkimų apylinkės rinkimų komisijos balsavimo patalpos adresą likus iki rinkimų ir trumpesniam, negu šiame straipsnyje nustatyta, terminui.“
4Papildyti 10 straipsnį 5 dalimi:
„5. Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą ir sąrašo pakeitimus
skelbia Vyriausioji rinkimų komisija likus 100 dienų iki rinkimų.“
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Rinkimų komisijos
1Rinkimus į Seimą organizuoja ir vykdo:
Respublikos pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į kandidatui į Seimo narius nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų), turi aukštąjį išsilavinimą ir nebuvo per paskutinius trejus Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimus arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už Seimo, Respublikos Prezidento, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymų ar Referendumo įstatymų įstatymo pažeidimą. Reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą netaikomas apylinkės rinkimų komisijos nariui, taip pat apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui, turinčiam nepriekaištingo darbo rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties, ir apygardos rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, turintiems nepriekaištingo darbo apygardos rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties. 3. Vienu metu tas pats asmuo negali būti: rinkimų komisijos nariu ir kandidatu į Seimo narius; kandidatu į Seimo narius ir atstovu rinkimams; atstovu rinkimams ir rinkimų komisijos nariu; kandidatu į Seimo narius ir rinkimų stebėtoju; rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju. Rinkimų komisijos narys, jeigu jis pageidauja būti kandidatu į Seimo narius, prieš duodamas sutikimą tapti kandidatu ar pradėdamas rinkti piliečių parašus, privalo ne vėliau kaip prieš
narys to nepadaro, jis šalinamas iš rinkimų komisijos už šio rinkimų įstatymo pažeidimą ir neregistruojamas kandidatu į Seimo narius ar iš jų išbraukiamas. 4.
4Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos,
jeigu jis:
1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba sprendimo panaikinti mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo treji metai;
3) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;
4) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys. 5. Rinkimų komisijų nariams ir pirmininkams Vyriausioji rinkimų komisija jos nustatyta tvarka organizuoja mokymus.“
1Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apygardų rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų
komisija ne vėliau kaip likus 74 85 dienoms iki rinkimų.“
2Pakeisti 15 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) mero savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlyto kiekvienos savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo;“. 3. Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir meras savivaldybės
administracijos direktorius gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų. Jeigu rinkimų apygardos teritorija sudaryta iš kelių savivaldybių teritorijų, komisijoje turi būti visų šių savivaldybių administracijose dirbančių karjeros valstybės tarnautojų, pasiūlytų į komisiją šių savivaldybių merų administracijų direktorių.“
4Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Partijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po vieną savo atstovą. Jeigu partijų pasiūlyti atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba mero savivaldybės administracijos direktoriaus.“
5Pakeisti 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Visais atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys,
paskirti į apygardos rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir mero savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš teisingumo ministro arba Lietuvos teisininkų draugijos, arba mero savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų.“
1Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų apygardos rinkimų komisija nustato
kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų (jų koalicijų), turinčių teisę siūlyti kandidatūras į rinkimų komisijas, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, meras savivaldybės administracijos direktorius.“
2Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:
paskutinius Seimo rinkimus gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis;
kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, tarybos rinkimus gavusios šios tarybos narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą). Jeigu partija tarybos narių mandatų gavo būdama koalicijoje, kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis.“
3Pakeisti 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio
įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, apygardų rinkimų komisijos gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į merą savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkių rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Mero Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomos kandidatūros negali būti partijų nariais ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip trys apygardos rinkimų komisijos nariai apygardos rinkimų komisijos posėdyje, kuriame skiriamas mero savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytas apylinkės rinkimų komisijos narys, prieštarauja mero savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomos kandidatūros paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, ši kandidatūra negali būti skiriama komisijos nariu. Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti mažiausiai 5 nariai.“
Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) iš apygardos rinkimų komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su jais susipažinti rinkėjams, partijų atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams rinkėjo korteles, praneša apygardos rinkimų komisijai apie apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis perduoda šiuos duomenis;“. 8 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas sąrašą ir vienmandačių
rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro ir tvarko gyventojų registro tvarkytojas, sudaromi elektroninėse informacijos laikmenose sąrašus elektroninių ryšių priemonėmis sudaro ir tvarko Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra spausdinami. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:
data, pilietybę patvirtinančio asmens dokumento numeris, gyvenamosios vietos adresas ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas;
gimimo data, gyvenamosios vietos adresas ir adreso įrašymo į gyventojų registrą pagrindas;
adresas. Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutikimą, kad jų adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, adresas nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede ir rinkėjo kortelėje.“
Pakeisti 26 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4.
Likus ne daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Galutiniai rinkėjų sąrašai gali būti keičiami tik Vyriausiajai rinkimų komisijai sutikus. Elektroninis Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas pasibaigus rinkimams yra saugomas ir naudojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytais terminais ir tvarka.“
Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Rinkimų dieną rinkėjas, kuris nėra balsavęs, gali Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka balsuoti kitoje savo vienmandatės apygardos rinkimų apylinkėje, jei visos abi šios apygardos rinkimų apylinkės yra elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo ir apylinkių rinkimų komisijos gali patvirtinti, kad rinkėjas nėra balsavęs nė vienoje iš rinkimų apylinkių, o rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis rinkėjas, rinkimų komisija patvirtino, kad šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra padarytas įrašas apie šio rinkėjo atvykimą balsuoti į kitą rinkimų apylinkę ir rinkėjo balsas, jei bus gautas balsavimo paštu voke, nebus skaičiuojamas.“
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„37 straipsnis. Kandidatų į Seimo narius kėlimas
1.
Kandidatus į Seimo narius gali kelti:
apygardose partija, įregistruota pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą (toliau – Politinių partijų įstatymas) ne vėliau kaip likus 185 dienoms iki rinkimų, atitinkanti Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus ir neturinti partijos, kuriai inicijuojamas likvidavimas, ar likviduojamos partijos teisinio statuso;
kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų. Jeigu partija nekelia kandidatų sąrašo ar jos iškelto kandidatų sąrašo neparemia šio straipsnio 3 dalyje nustatytas rinkėjų skaičius, partijos keliamą kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje parašais turi paremti ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų. 2. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje partija kandidatus į Seimo narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti iš jos nustatytos eilės. Jeigu partijos įstatai nenumato kitaip, kandidatai vienmandatėse rinkimų apygardose ir kandidatų, surašytų iš eilės, sąrašas daugiamandatėje rinkimų apygardoje turi būti patvirtinti partijos suvažiavimo ar konferencijos. Kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) negali būti mažiau kaip 25 ir daugiau kaip 141 kandidatas. Partijos iškeltų kandidatų sąrašą parašais turi paremti ne mažiau kaip 10 000 rinkėjų. 3. Partija kelti kandidatus, o pilietis išsikelti kandidatu gali po to, kai yra įregistruoti politinės kampanijos dalyviu pagal Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą (toliau – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas).“
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis.
pareiškiniai dokumentai ir rinkėjų parašų rinkimo lapai
dokumentus:
rinkimų programą;
nutraukti darbo ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu, sutikimą būti šios partijos iškeltu kandidatu konkrečioje rinkimų apygardoje, paties užpildytą kandidato į Seimo narius anketą ir gyventojų pajamų mokesčio bei gyventojo turto deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis.
Partija gali turi pateikti kiekvieno kandidato fotonuotraukas, autobiografiją;
pat turi teisę pateikti įgaliojimus atstovauti jai ir jos keliamiems kandidatams apygardų rinkimų komisijose;
vienmandatėje rinkimų apygardoje, sumokėjo rinkimų užstatą, ir pranešimą, kuriame nurodoma Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, atidaryta sąskaita, į kurią bus grąžinamas rinkimų užstatas pagal šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalį;
rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus, ji turi teisę pateikti atitinkamos politinės kampanijos finansavimo ataskaitos kopiją;
9) informaciją apie laikotarpiu nuo einamųjų metų sausio 1 dienos iki dokumentų pateikimo mėnesio 1 dienos gautas ir kasoje bei politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų ir einamojoje banko sąskaitose turimas lėšas.
komisijai turi pateikti:
kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu, paties užpildytą kandidato į Seimo narius anketą ir gyventojų pajamų mokesčio bei gyventojo turto deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis.
Asmuo gali turi pateikti savo fotonuotraukas, autobiografiją;
narius, sumokėjo rinkimų užstatą, ir pranešimą, kuriame nurodoma Lietuvos Respublikoje registruotoje kredito įstaigoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotos kredito įstaigos padalinyje, veikiančios Lietuvos Respublikoje, atidaryta sąskaita, į kurią bus grąžinamas rinkimų užstatas pagal šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalį. Taip pat gali būti pateiktas kandidato įgaliojimas jam atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir tos apygardos rinkimų komisijoje. 4. 3. Kandidato į Seimo narius anketoje pilietis, išsikėlęs arba keliamas kandidatu į Seimo narius, pats turi įrašyti: pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkas, puskarininkis ar liktinis, kitos sukarintos ar saugumo tarnybos apmokamas pareigūnas.
Kandidato į Seimo narius anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali ir neatsakyti. Kandidatas į Seimo narius taip pat privalo raštu pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai, ar jis yra, ar buvo ir kada buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis, ir jei tokių aplinkybių yra, pateikti kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę patvirtinantį dokumentą, o Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu – Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą, taip pat atitinkamos formos ir turinio rašytinį sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija galėtų gauti duomenis iš Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų apie kandidato į Seimo narius turimą ar turėtą kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą. 5. 4. Pareiškinių dokumentų įteikimas pradedamas likus 65 ir baigiamas Pareiškinius dokumentus, išskyrus užpildytus vardinius rinkėjų parašų rinkimo lapus, Vyriausioji rinkimų komisija pradeda priimti likus 85 dienoms ir baigia 17 valandą likus 34 65 dienoms iki rinkimų dienos. Dokumentai, pateikti pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais. 6. 5.
dokumentai gali būti pateikiami elektroniniu būdu. Rinkėjai taip pat gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroniniu būdu savo parašais paremti asmens išsikėlimą kandidatu ar politinės partijos iškeltą kandidatų sąrašą (kandidatą). 3. 6. Apygardos rinkimų komisija piliečiui, nusprendusiam išsikelti kandidatu į Seimo narius, per 3 dienas išduoda šio straipsnio 7 dalyje nurodytus vardinius rinkėjų parašų rinkimo lapus, kuriuose įrašyta kandidato vardas ir pavardė, kandidato išsikėlimą remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašams rinkti. Vyriausioji rinkimų komisija partijai, pateikusiai pareiškinius dokumentus, per 3 dienas išduoda šio straipsnio 7 dalyje nurodytus vardinius rinkėjų parašų rinkimo lapus kandidatų (kandidato) išsikėlimą remiančių rinkėjų parašams rinkti. Parašus renka pilietis, nusprendęs išsikelti kandidatu į Seimo narius kandidatai arba tai paveda atlikti kitiems rinkėjams rinkimų teisę turintiems asmenims. Parašus rinkęs asmuo pasirašo rinkėjų parašų rinkimų lapo pabaigoje ir atsako, kad parašai būtų renkami šio įstatymo nustatyta tvarka. Rinkėjų parašų rinkimo lape pilietis, kuris remia asmens išsikėlimą kandidatu arba partijos iškeltų kandidatų sąrašą (kandidatą), pats turi įrašyti šiuos duomenis: pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, – ir pasirašyti. Tuo atveju, kai kandidato išsikėlimą ar partijos iškeltą kandidatų sąrašą (kandidatą) remiantis pilietis dėl fizinių trūkumų ar kitų priežasčių negali reikalingų duomenų rinkėjų parašų rinkimo lape įrašyti pats, jis gali paprašyti kito rinkimų teisę turinčio piliečio, išskyrus parašų rinkėją, tai padaryti už jį. Šiuo atveju surašomas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos aktas ir pridedamas prie parašų rinkimo lapo rinkėjų parašų rinkimo lape padaromas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos įrašas.
Pilietis, remiantis asmens išsikėlimą kandidatu ar partijos iškeltą kandidatų sąrašą (kandidatą) ir neturintis fizinių trūkumų, kurie jam trukdytų įrašyti savo duomenis, turi tuos duomenis į rinkėjų parašų rinkimo lapą įrašyti pats. Draudžiama papirkinėti išsikėlimą parėmusius rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti už kandidato išsikėlimo ar partijos iškelto kandidatų sąrašo (kandidato) parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti ar kitaip pažeisti savanoriškumo principą. Rinkėjų parašų rinkimo lapus kandidatas, partija turi grąžinti apygardos juos išdavusiai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų. Gavusi rinkėjų parašų rinkimo lapus, apygardos atitinkama rinkimų komisija ne daugiau kaip per 7 dienas 10 dienų juos patikrina. Apygardos Parašus tikrinanti rinkimų komisija suskaičiuoja rinkimų apygardos rinkėjų, parėmusių šio piliečio išsikėlimą ar partijos iškeltą kandidatų sąrašą (kandidatą), parašų skaičių. Neįskaičiuojami šie parašai: asmenų, neturinčių rinkimų teisės; rinkėjų, neįrašytų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą; asmenų, kurie nėra įrašę visų šio įstatymo nustatytų duomenų; jei įrašyti neteisingi duomenys; visi parašai piliečio, kuris už to paties asmens išsikėlimą ar partijos iškeltą kandidatų sąrašą (kandidatą) pasirašė keletą kartų. Jeigu yra nustatoma, kad piliečių parašai suklastoti, kad renkant parašus buvo pažeisti savanoriškumo principas ar kiti šio įstatymo reikalavimai, apygardos rinkimų komisija Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlo neregistruoti asmens kandidatu į Seimo narius.
Jeigu rinkėjų parašų rinkimo lapuose, atmetus neįskaičiuojamus parašus, yra surinktas šio įstatymo nustatytas parašų skaičius, apygardos rinkimų komisija teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti asmenį kandidatu į Seimo narius. 7. Rinkėjų parašai renkami vardiniame rinkėjų parašų rinkimo lape, kuriame yra šis tekstas:
„Aš, rinkėjas, patvirtinu, kad remiu asmenį (asmens
vardas, pavardė, vienmandatės rinkimų apygardos Nr.), išsikėlusį kandidatu, /partijos (partijos pavadinimas) iškeltų kandidatų sąrašą /partijos (partijos pavadinimas) keliamą kandidatą (asmens vardas, pavardė, vienmandatės rinkimų apygardos Nr.) Seimo rinkimuose (rinkimų data): EEil. NNr. Rinkėjo pavardė, vardas Rinkėjo asmens tapatybės kortelės, paso numeris Gimimo data Gyvenamosios vietos adresas Parašas ir data“ “
1Pakeisti 39 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Patikrinusi ir nustačiusi, kad pateikti visi šiame įstatyme numatyti
pareiškiniai dokumentai ir jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, o kandidatą iškėlusi partija arba asmuo, išsikėlęs kandidatu, arba partijos iškeltas kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje yra įregistruoti savarankiškais politinės kampanijos dalyviais, ir nustačiusi, kad kandidatas ar kandidatų sąrašas surinko šiame įstatyme nustatytą rinkėjų parašų skaičių, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl kandidato (kandidatų sąrašo) registravimo ar atsisakymo registruoti turi priimti per 10 dienų po pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų.“
2Pakeisti 39 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Jeigu po kandidato į Seimo narius įregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad kandidatas neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako duoti šio įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodytą rašytinį sutikimą ar pateikti šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis arba pateikia juos klaidingus ar nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu kandidatas neįvykdė šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų (nenurodė pagal šį statymą reikalaujamos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), arba jeigu politinė partija, kandidatas yra šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalį, arba jeigu kandidatą iškėlusi partija ar kandidatas prarado savarankiško politinės kampanijos dalyvio statusą, Vyriausioji rinkimų komisija panaikina tokio kandidato į Seimo narius registravimą, atšaukia atitinkamos politinės partijos ar partijų koalicijos jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą, jei iki rinkimų liko ne mažiau kaip 15 dienų. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą gali priimti iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 12 dienų arba po rinkimų dienos, kaip tai nustatyta šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje.“
1Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Rinkimų užstatai įregistruoti kandidatų sąrašą nustatomi du kartus didesni tai partijai, kuri paskutiniuose Seimo, arba savivaldybių tarybų rinkimuose arba rinkimuose į Europos Parlamentą buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašą (sąrašus) ir nepateikė atitinkamos politinės kampanijos finansavimo ataskaitos kopijos vadovaujantis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymu ir praėjusių kalendorinių metų politinės partijos finansinių ataskaitų rinkinių vadovaujantis Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymu.“
2Pakeisti 41 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pavėluotai pateikus pareiškinius dokumentus, nesurinkus šiame įstatyme
nustatyto rinkėjų parašų skaičiaus arba atšaukus politinės partijos ar partijų koalicijos jungtinio sąrašo kandidatų paskelbimą, arba panaikinus kandidato registraciją, arba neįregistravus asmens kandidatu į Seimo narius šio įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje nustatytais pagrindais, rinkimų užstatas negrąžinamas.“
3Pakeisti 41 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija per
yra pateikta atitinkama politinės kampanijos finansavimo ataskaita jeigu:
1) politinės kampanijos dalyvis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme nustatytais terminais pateikė politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus;
2) kandidatai nepažeidė šio įstatymo 5¹ straipsnio arba šiurkščiai nepažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo;
3) kandidatų sąrašas (kandidatas) rinkimuose surinko ne mažiau kaip 3 procentus atitinkamoje rinkimų apygardoje rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.“
Papildyti 43 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „43 straipsnis. Kandidatų sąrašų sujungimas
kandidatų sąrašus. Tam jos privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl kandidatų sąrašų sujungimo, nurodydamos koalicijos pavadinimą. Taip pat pateikiamas jungtinis sąrašas, kuriame kandidatai surašyti iš naujai sudarytos eilės, ir dokumentas, patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas sujungti kandidatų sąrašus. Jungtiniame sąraše gali būti tik asmenys, įrašyti jungiamuose sąrašuose. Koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir jame negali būti nuorodų į partijų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus. Jungtinis sąrašas laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija negali dalyvauti daugiau kaip vienoje koalicijoje. 2. Jungtiniam sąrašui yra prilyginamas partijos kandidatų sąrašas, jeigu jame yra du ir daugiau kandidatų, priklausančių kitai partijai ar kitoms partijoms.“
1Pakeisti 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Savo iniciatyva diskusijų laidas, laikydamiesi Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei ir finansavimo kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatų, turi teisę rengti visi transliuotojai. Jiems netaikomos kitos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.“
2Pakeisti 51 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) valstybės ar savivaldybių įmonėms priklausančiose kontroliuojamų įmonių naudojamose viešojo transporto priemonėse ir ant jų, išskyrus atvejus, kai reklamos plotai ar vaizdo transliavimo įrenginiai priklauso ar yra perduoti naudotis tretiesiems asmenims, kuriems valstybės ar savivaldybių įmonės negali daryti tiesioginio ar netiesioginio lemiamo poveikio;“. 3. Pripažinti 51 straipsnio 9 dalies 7 punktą netekusiu galios. „7) vietose, kurios nenumatytos šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka.“
4Pakeisti 51 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Pareiga nuimti išorinę politinę reklamą iki
prasidedant įstatymų nustatytam laikui, kai rinkimų agitacija draudžiama, tenka išorinę politinę reklamą paskelbusiam asmeniui.“
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimas Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimą reglamentuoja Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei ir finansavimo kontrolės įstatymas.“
Pakeisti 56 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkimų agitacija, neatsižvelgiant į jos būdus, formas ir priemones, draudžiama
likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios išorinę politinę reklamą, iškabintą iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui.
Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių vaizdinių ir garsinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa. Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba Respublikos Prezidento rinkimų, arba rinkimų į Europos Parlamentą, arba savivaldybių tarybų rinkimų agitacija ar agitacija dėl referendumo, agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos tokiomis pat, kaip šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka.“
1Papildyti 61 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Tarptautinius rinkimų stebėtojus registruoja ir
jiems pažymėjimus išduoda Vyriausioji rinkimų komisija. Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę neregistruoti tarptautinių rinkimų stebėtojų ir neišduoti jiems stebėtojų pažymėjimų, jeigu tokių tarptautinių rinkimų stebėtojų veikla neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Jeigu tarptautiniai rinkimų stebėtojai pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus ar Lietuvos Respublikos Konstituciją, jų registracija gali būti panaikinta, o rinkimų stebėtojo pažymėjimas pripažintas negaliojančiu. Tarptautiniai rinkimų stebėtojai turi visas teises, kurios yra numatytos šiame įstatyme rinkimų stebėtojams.“
Pakeisti 67¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1.
Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, yra pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose ir yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus sudarančios ir tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro bei darbingumo ir neįgalumo lygio nustatymo duomenų tvarkytojų, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro tvarkytojo ir sveikatos priežiūros įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo tikslais.“
Pakeisti 89 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant
mandatus) tik tuomet, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas, sudarytas pagal šio įstatymo
gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Jeigu už sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausiai rinkėjų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas ir toliau iki tokio jų skaičiaus, kada už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.“
1Papildyti 91 straipsnį nauja 1 dalimi:
„1. Jeigu partija ar kandidatas šiurkščiai pažeidė
šio įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalį ir toks pažeidimas nustatytas ar padarytas vėliau arba Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą priėmė vėliau, kaip nustatyta šio įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos, bet ne vėliau kaip iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo. Atšaukus kandidatų sąrašo paskelbimą, už kandidatų sąrašą paduoti balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už kandidatą paduoti rinkiminio reitingo balsai arba rinkėjų paduoti balsai už kandidatą į Seimo narius, pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šiame straipsnyje nustatyta tvarka.“
2Buvusias 91 straipsnio 1 ir 2 dalis laikyti atitinkamai 2 ir 3 dalimis. 23 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 92 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Konkrečią pakartotinių rinkimų, pakartotinio balsavimo į Seimą tvarką pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus ir terminus nustato Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į tai, kad pakartotiniai rinkimai, pakartotinis balsavimas rengiami vienoje iš vienmandačių rinkimų apygardų. Vyriausioji rinkimų komisija, nustatydama pakartotinių rinkimų rengimo tvarką, negali keisti rinkimų apygardos ribų. Į apygardos rinkėjų sąrašą papildomai įrašomi tie šios rinkimų apygardos teritorijoje nuolat gyvenantys piliečiai, kuriems pakartotinių rinkimų dieną sukaks ne mažiau kaip 18 metų, o iš sąrašo išbraukiami tik rinkimų teisę praradę asmenys. Balsavimas užsienyje, laivuose (išskyrus tą atvejį, kai užsienyje gyvenantys rinkėjai ar laivuose esančios įgulos įrašytos į tos rinkimų apygardos, kurioje rengiami pakartotiniai rinkimai, rinkėjų sąrašus), ne šios rinkimų apygardos teritorijoje esančiuose paštuose (išskyrus miestų, rajonų centrinius paštus) nerengiamas.“
Pakeisti 97 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) jei buvęs Seimo narys buvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje, šioje rinkimų apygardoje organizuojami nauji rinkimai. Nauji rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 6 mėnesius. Rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina naujų rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių Seimo rinkimų datos, skaičiuojamos pagal Konstituciją, yra likę mažiau kaip vieneri metai. Konkrečią naujų rinkimų rengimo tvarką pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus ir terminus nustato Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į tai, kad nauji rinkimai rengiami vienoje iš vienmandačių rinkimų apygardų. Vyriausioji rinkimų komisija, nustatydama naujų rinkimų rengimo tvarką, negali keisti rinkimų apygardos ribų.
Į rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą papildomai įrašomi šios rinkimų apygardos teritorijoje nuolat gyvenantys ar apsigyvenę ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravę gyvenamąją vietą piliečiai, kuriems naujų rinkimų dieną bus sukakę 18 metų. Iš rinkėjų sąrašo išbraukiami rinkimų teisę praradę asmenys ir piliečiai, kurie deklaravo gyvenamąją vietą ne šios rinkimų apygardos teritorijoje. Balsavimas užsienyje, laivuose (išskyrus atvejį, kai užsienyje gyvenantys rinkėjai ar laivuose esančios įgulos įrašytos į tos rinkimų apygardos, kurioje rengiami nauji rinkimai, rinkėjų sąrašus), ne šios rinkimų apygardos teritorijoje esančiuose paštuose (išskyrus miestų, rajonų centrinius paštus) nerengiamas;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
Projektas
2, 5¹,9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 54, 55, 56, 61, 67¹, 89, 91,
paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 (toliau – Įstatymas) 2, 5¹,9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 54, 55, 56, 61, 67¹, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) rengimą paskatino: Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės 2014 m. gruodžio 9 d. pavedimas Nr. V-7126, įpareigojantis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą imtis iniciatyvos atnaujinti ir suvienodinti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo nuostatas su kitais rinkimų įstatymais (Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymu, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu ir kt.) bei įvykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo
(2012 m. kovo 22 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Įstatymo projekto rengėjai – Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai. 2. Parengto Projekto tikslai ir uždaviniai Projekto tikslas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies (2012 m. kovo 22 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“; atnaujinti Įstatymo nuostatas ir suvienodinti jas su kitais rinkimų įstatymais, nes dabartiniame Įstatyme numatytas reguliavimas neatitinka rinkimų organizavimo poreikių. 3.
Šiuo metu Įstatymo nuostatos, iš esmės reglamentuojančios tuos pačius procesus, skiriasi nuo Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo. Partijai ar kandidatui, norinčiam atgauti rinkimų užstatą užtenka pateikti politinės kampanijos finansavimo ataskaitą. Neišsamiai reglamentuotas partijos kandidatų kėlimas vienmandatinėse rinkimų apygardose tuo atveju, jeigu partija nekelia kandidatų sąrašo. Neapibrėžtas tarptautinio rinkimų stebėtojo statusas. Sąvokos ir terminai nesuderinti su kitais teisės aktais. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projekte numatomi teisinio reglamentavimo nuostatos ir pakeitimai:
Tai – užtikrins visų rinkimuose dalyvaujančių subjektų lygiateisiškumą, sudarys galimybes rinkimų subjektams susitikti su rinkėjais ir gauti jų palaikymą parašų rinkimo metu;
prilyginamas partijos kandidatų sąrašas, jeigu jame yra du ir daugiau kandidatų, priklausančių kitai partijai ar kitoms partijoms;
Siūlomos nuostatos išplečia rinkimų komisijų darbe naudojamų elektroninių ryšio priemonių panaudojimo galimybes; koreguojami Įstatyme vartojamos sąvokos bei terminai, vykdomojo pobūdžio funkcijos priskiriamos administracijos direktoriui.
Tai – užtikrins visų rinkimuose dalyvaujančių subjektų lygiateisiškumą, sudarys galimybes rinkimų subjektams susitikti su rinkėjais ir gauti jų palaikymą parašų rinkimo metu;
prilyginamas partijos kandidatų sąrašas, jeigu jame yra du ir daugiau kandidatų, priklausančių kitai partijai ar kitoms partijoms;
Siūlomos nuostatos išplečia rinkimų komisijų darbe naudojamų elektroninių ryšio priemonių panaudojimo galimybes; koreguojami Įstatyme vartojamos sąvokos bei terminai, vykdomojo pobūdžio funkcijos priskiriamos administracijos direktoriui. Šie pakeitimai suvienodina rinkimų įstatymuose esančias panašias rinkimų organizavimo procedūras, užtikrina skaidresnį procesą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymą, neigiamų pasekmių kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą
Priėmus teikiamą projektą kitų galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Vyriausioji rinkimų komisija turės priimti atitinkamus teisės aktus. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) Papildomų biudžeto lėšų Įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto specialistai nevertino. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Projektą parengė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc „Seimo rinkimai“, „rinkimų komisija“.
Teikia Seimo nariai: Virginija Baltraitienė Valentinas Bukauskas Milda Petrauskienė Albinas Mitrulevičius Vincė Vaidevutė Margevičienė Vanda Kravčionok Algis Strelčiūnas Povilas Urbšys
Projektas
5¹,9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 54, 55, 56, 61, 67¹, 89, 91,
paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 (toliau – Įstatymas) 5¹,9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 54, 55, 56, 61, 67¹, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) rengimą paskatino: Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės 2014 m. gruodžio 9 d. pavedimas Nr. V-7126, įpareigojantis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą imtis iniciatyvos atnaujinti ir suvienodinti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo nuostatas su kitais rinkimų įstatymais (Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymu, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu ir kt.). Įstatymo projekto rengėjai – Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai. 2. Parengto Projekto tikslai ir uždaviniai Projekto tikslas – atnaujinti Įstatymo nuostatas ir suvienodinti jas su kitais rinkimų įstatymais, nes dabartiniame Įstatyme numatytas reguliavimas neatitinka rinkimų organizavimo poreikių. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Šiuo metu Įstatymo nuostatos, iš esmės reglamentuojančios tuos pačius procesus, skiriasi nuo Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo. Partijai ar kandidatui, norinčiam atgauti rinkimų užstatą užtenka pateikti politinės kampanijos finansavimo ataskaitą. Neišsamiai reglamentuotas partijos kandidatų kėlimas vienmandatinėse rinkimų apygardose tuo atveju, jeigu partija nekelia kandidatų sąrašo. Neapibrėžtas tarptautinio rinkimų stebėtojo statusas. Sąvokos ir terminai nesuderinti su kitais teisės aktais. 4.
nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projekte numatomi teisinio reglamentavimo nuostatos ir pakeitimai:
prilyginamas partijos kandidatų sąrašas, jeigu jame yra du ir daugiau kandidatų, priklausančių kitai partijai ar kitoms partijoms;
Siūlomos nuostatos išplečia rinkimų komisijų darbe naudojamų elektroninių ryšio priemonių panaudojimo galimybes; koreguojami Įstatyme vartojamos sąvokos bei terminai, vykdomojo pobūdžio funkcijos priskiriamos administracijos direktoriui.
Tai – užtikrins visų rinkimuose dalyvaujančių subjektų lygiateisiškumą, sudarys galimybes rinkimų subjektams susitikti su rinkėjais ir gauti jų palaikymą parašų rinkimo metu;
prilyginamas partijos kandidatų sąrašas, jeigu jame yra du ir daugiau kandidatų, priklausančių kitai partijai ar kitoms partijoms;
Siūlomos nuostatos išplečia rinkimų komisijų darbe naudojamų elektroninių ryšio priemonių panaudojimo galimybes; koreguojami Įstatyme vartojamos sąvokos bei terminai, vykdomojo pobūdžio funkcijos priskiriamos administracijos direktoriui. Šie pakeitimai suvienodina rinkimų įstatymuose esančias panašias rinkimų organizavimo procedūras, užtikrina skaidresnį procesą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymą, neigiamų pasekmių kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą
Priėmus teikiamą projektą kitų galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Vyriausioji rinkimų komisija turės priimti atitinkamus teisės aktus. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) Papildomų biudžeto lėšų Įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto specialistai nevertino. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Projektą parengė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc „Seimo rinkimai“, „rinkimų komisija“.
Teikia Seimo nariai: Virginija Baltraitienė Valentinas Bukauskas Albinas Mitrulevičius Vincė Vaidevutė Margevičienė
Projektas
5¹,9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 54, 55, 56, 61, 67¹, 89, 91,
paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 (toliau – Įstatymas) 5¹,9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 54, 55, 56, 61, 67¹, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) rengimą paskatino: Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės 2014 m. gruodžio 9 d. pavedimas Nr. V-7126, įpareigojantis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą imtis iniciatyvos atnaujinti ir suvienodinti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo nuostatas su kitais rinkimų įstatymais (Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymu, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu ir kt.). Įstatymo projekto rengėjai – Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai. 2. Parengto Projekto tikslai ir uždaviniai Projekto tikslas – atnaujinti Įstatymo nuostatas ir suvienodinti jas su kitais rinkimų įstatymais, nes dabartiniame Įstatyme numatytas reguliavimas neatitinka rinkimų organizavimo poreikių. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Šiuo metu Įstatymo nuostatos, iš esmės reglamentuojančios tuos pačius procesus, skiriasi nuo Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo. Partijai ar kandidatui, norinčiam atgauti rinkimų užstatą užtenka pateikti politinės kampanijos finansavimo ataskaitą. Neišsamiai reglamentuotas partijos kandidatų kėlimas vienmandatinėse rinkimų apygardose tuo atveju, jeigu partija nekelia kandidatų sąrašo. Neapibrėžtas tarptautinio rinkimų stebėtojo statusas. Sąvokos ir terminai nesuderinti su kitais teisės aktais. 4.
nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projekte numatomi teisinio reglamentavimo nuostatos ir pakeitimai:
Nustatyta maksimali vieno daikto kaina bei įtvirtinta prievolė juos deklaruoti Vyriausioje rinkimų komisijoje;
prilyginamas partijos kandidatų sąrašas, jeigu jame yra du ir daugiau kandidatų, priklausančių kitai partijai ar kitoms partijoms;
Siūlomos nuostatos išplečia rinkimų komisijų darbe naudojamų elektroninių ryšio priemonių panaudojimo galimybes; koreguojami Įstatyme vartojamos sąvokos bei terminai, vykdomojo pobūdžio funkcijos priskiriamos administracijos direktoriui. Šie pakeitimai suvienodina rinkimų įstatymuose esančias panašias rinkimų organizavimo procedūras, užtikrina skaidresnį procesą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
Priėmus Įstatymą, neigiamų pasekmių kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus teikiamą projektą kitų galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Vyriausioji rinkimų komisija turės priimti atitinkamus teisės aktus. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) Papildomų biudžeto lėšų Įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto specialistai nevertino. 14.
14Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Projektą parengė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc „Seimo rinkimai“, „rinkimų komisija“. Teikia Seimo nariai:
Virginija Baltraitienė Valentinas Bukauskas Milda Petrauskienė Vanda Kravčionok Albinas Mitrulevičius Vincė Vaidevutė Margevičienė Agnė Bilotaitė Algis Strelčiūnas Povilas Urbšys Petras Gražulis
17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 54, 55, 56, 61, 67¹,
2015-05-06 Nr. XIIP-2994(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 16 ir 18 straipsniuose nėra nuostatų, įtvirtinančių kurios nors rinkimų komisijos kompetenciją tirti ir vertinti rinkėjų papirkimo faktus, todėl siūlytina šią nuostatą patobulinti pagal analogiją su kitais rinkimų įstatymais (Prezidento rinkimų įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi be Rinkimų į Europos Palamentą įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi) ir nustatyti, kad rinkėjų papirkimo faktus tiria apygardos rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o vertina Vyriausioji rinkimų komisija. 2. Projekto
analogišką Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatai - “Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus skelbia Vyriausioji rinkimų komisija likus 100 dienų iki rinkimų“. 3. Projekto
komisijos nario atleidimo iš pareigų pagrindų vietoj visų rinkimų įstatymų pavadinimų išvardinimo siūlome įrašyti – „už šių įstatymų ar Referendumo įstatymo pažeidimą“. 4. Projekto
Respublikos rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką vietoj konstrukcijos „sudaromi ir tvarkomi <...>“ reikia nustatyti „sudaro ir tvarko <...>“. 5.
nuostatos „neįskaitant užpildytų vardinių parašų rinkimo lapų“ reikia rašyti
„išskyrus užpildytus vardinius rinkėjų parašų rinkimo lapus“. 6. Projekto
12 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 6 ir 7 dalyse nuostatose, susijusiose su parašų rinkimų lapais, įvardinami tik išsikėlę kandidatai bei partijų keliamų kandidatų sąrašai, nors projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatomi atvejai, kai parašų rinkimas yra privalomas taip pat ir partijos keliamam kandidatui. 7. Projekto
rinkimų komisija neregistruoja partijos iškelto kandidatų sąrašo (kandidato) Seimo rinkimams“ siūlome išbraukti kaip perteklinę ir dubliuojančią projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 4 dalies nuostatą. 8. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo
tekstą, reikia suderinti su 6 dalimi, kurioje aptariamas lapas yra įvardinamas kaip „vardinis“ ir yra įtvirtintas reikalavimas nurodyti rinkėjų parašais remiamo asmens „vardą ir pavardę“. Be to, šiame lape būtina nurodyti ir partijos keliamo kandidato „vardą ir pavardę“, taip pat vienmandatės rinkimų apygardos numerį bei Seimo rinkimų datą. Tai leistų įsitikinti, kad rinkėjai remia atitinkamuose Seimo rinkimuose konkretaus asmens išsikėlimą kandidatu (partijos iškeliamą kandidatą) į Seimo narius ir konkrečioje vienmandatėje rinkimų apygardoje, taip pat partijos keliamą kandidatų sąrašą. Kitaip, mūsų nuomone, iš rinkėjų parašų rinkimų lapų būtų nesuprantama kurį kandidatą ir kurioje rinkimų apygardoje savo parašais remia rinkėjai ir gali būti sudarytos teisinės prielaidos, panaudoti vardinius rinkėjų parašų rinkimų lapus kito išsikėlusio ar partijos iškelto kandidato į Seimo narius įregistravimui. 9.
kriterijų neapima „rinkimų į Europos Parlamentą“ ir suponuoja, kad Politinių partijų įstatymo ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo politinės partijos padaryti pažeidimai per rinkimus į Europos Parlamentą neturės įtakos rinkimų užstato dydžiui. Pažymime, kad pastarosios institucijos rinkimuose rinkimų užstato dydžio nustatymui turi įtakos pažeidimai padaryti partijos, per 3 metus dalyvavusios Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose (Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 42 straipsnio 2 dalis). 10. Projekto
rinkimų užstato negrąžinimo sąlyga „nesurinkus reikiamo parašų skaičiaus“ yra selektyvi, nes siūloma taikyti tik Seimo rinkimuose, nors Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas taip pat įtvirtina rinkėjų, remiančių politinės partijos iškelto kandidato (kandidatų sąrašo) parašų rinkimo institutą, tačiau dėl to, kad partija nesurinko reikiamo rinkėjų parašų skaičiaus, jai, išskyrus tai, kad partija netenka teisės dalyvauti rinkimuose, jokių kitų teisinių pasekmių nekyla. 11. Projekto
politinės reklamos nuėmimo (pašalinimo) siūloma įtvirtinti selektyviai, t.y. tik Seimo rinkimams Pavyzdžiui, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 51 straipsnio 11 dalyje pareiga nuimti išorinę politinę reklamą ją paskelbusiam subjektui tenka tik „iki prasidedant įstatymų nustatytam laikui, kai rinkimų agitacija draudžiama“, o pagal Seimo rinkimų įstatymą tas pats subjektas, pvz. partija, šią reklamą turės nuimti nepriklausomai nuo to ar rinkimai vyksta, ar pasibaigė. 12.
12Analogiška,
kaip ir dėl projekto 16 straipsnio, pastaba teiktina ir dėl projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies, kai reglamentuojant draudimą naudotis tarnybine padėtimi pagal užimamas pareigas institucijose siūloma įrašyti „Europos Sąjungos“ institucijas, nors tokio apribojimo nėra, pavyzdžiui, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme (51 straipsnio 1 dalis). 13. Projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostata „bei pastate, kuriame yra balsuojama iš anksto arba specialiu paštu“ yra perteklinė, nes įstatymo taikymo požiūriu kokiu laiku „iš anksto“ ir kokiu būdu „specialiu paštu“ balsuoja rinkėjai - nesvarbu. Šioje dalyje nustatytas ribojimas galioja visais atvejais. 14. Projekto
„arba jungtiniam kandidatų sąrašui prilygintas sąrašas“ turi būti įrašoma po
nuorodos į įstatymo 43 straipsnį, kadangi šis nenustato „jungtiniam kandidatų sąrašui prilygintų sąrašų“ sudarymo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-2721 5¹,9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 54, 55, 56, 61, 67¹,
2015-07-09 Nr. XIIP-2994(3) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
papirkimo faktus tiria ir dėl jų sprendžia apygardos rinkimų komisijos <...>, o vertina Vyriausioji rinkimų komisija“. Nėra aišku, koks santykis tarp funkcijų „sprendžia“ ir
„vertina“, todėl lieka neaiškios Vyriausiosios rinkimų komisijos ir apygardos
rinkimų komisijų kompetencijos ribos. Siūlytina šią nuostatą patobulinti pagal analogiją su kitais rinkimų įstatymais (Prezidento rinkimų įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi be Rinkimų į Europos Palamentą įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi) ir atsisakyti nuostatos, kad dėl rinkėjų papirkimų faktų „sprendžia“ apygardos rinkimų komisijos. 2. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata dėl mokymų organizavimo rinkimų komisijų nariams nėra susijusi su šios dalies nuostatomis (2 dalyje dėstomi reikalavimai kandidatūroms į rinkimų komisijų narius) ir dėstytina atskira 5 dalimi. 3. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje keičiama nuostata dėl „Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašų“ nesiderina su keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 26 straipsniu ir kitais straipsniais, kuriuose yra įtvirtintas vienas „Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas“, o ne „Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašai“. Be to, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje taip pat įvardinamas vienas „Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas“. 4.
pakeitimuose reikia laikytis šio straipsnio nuostatų dėstymo nuoseklumo, t.y. šį straipsnį pildyti ne 2 dalimi, bet 3 dalimi, kurioje būtų įtvirtintas reikalavimas partijai ar kandidatams būti įregistruotiems politinės kampanijos dalyviais. Be to, formuluojant šį reikalavimą nuostatoje „<...> asmuo išsikelti kandidatu gali po to <...>“ įvardintas subjektas „asmuo“ neatitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto subjekto „Lietuvos Respublikos pilietis“;
5Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio pavadinime bei 6 dalyje nuostata „parašų rinkimo“ tikslintina į -
„rinkėjų parašų rinkimo“. 6. Projekto 12 straipsnyje (keičiamo įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje)
siūlome išbraukti šio straipsnio 7 dalį kartojančias nuostatas dėl duomenų, kurie turi būti įrašyti į vardinius rinkėjų parašų rinkimo lapus „<...> kuriuose įrašyta kandidato vardas ir pavardė <...>“, „<...> kuriuose įrašyta kandidatų (kandidato) vardai ir pavardės <...>“ ir 6 dalyje įtvirtinti bendrinę nuostatą „šio straipsnio 7 dalyje nurodytus vardinius rinkėjų parašų rinkimų lapus“; atsižvelgus į projekto aiškinamajame rašte nurodytą tikslą „atnaujinti įstatymo nuostatas ir suvienodinti jas su kitais rinkimų įstatymais“ šios dalies nuostatą „Tuo atveju, kai <...> dėl fizinių trūkumų ar kitų priežasčių negali <...>. Šiuo atveju surašomas <...> pridėdamas prie parašų rinkimo lapo“ siūlome išdėstyti pagal Prezidento rinkimų įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo
rinkėjas dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali pats įrašyti savo duomenų ir pasirašyti, jo prašymu tą padaro kitas rinkėjas (išskyrus parašus renkantį rinkėją). Šis faktas turi būti pažymimas atitinkamu įrašu rinkėjų parašų rinkimo lape ir patvirtinamas rinkėjų parašus rinkusio rinkėjo parašu.
Šis asmuo turi patikrinti pasirašančio rinkėjo tapatybę, taip pat ar pasirašantis rinkėjas teisingai įrašė savo duomenis“;
rinkėjų parašų rinkimo lapo tekstą, reikėtų nurodyti taip pat vienmandatės rinkimų apygardos numerį bei Seimo rinkimų datą. Tai leistų įsitikinti, kad rinkėjai remia atitinkamuose Seimo rinkimuose konkretaus asmens išsikėlimą kandidatu (partijos iškeliamą kandidatą) į Seimo narius ir konkrečioje vienmandatėje rinkimų apygardoje, taip pat partijos keliamą kandidatų sąrašą. Kitaip, mūsų nuomone, iš rinkėjų parašų rinkimų lapų būtų nesuprantama kurį kandidatą ir kurioje rinkimų apygardoje savo parašais remia rinkėjai ir gali būti sudarytos teisinės prielaidos, panaudoti vardinius rinkėjų parašų rinkimų lapus kito išsikėlusio ar partijos iškelto kandidato į Seimo narius įregistravimui. 8. Projekto 14 straipsnio 2 dalies (keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalis) nuostata „nesurinkus reikiamo parašų skaičiaus“ turėtų būti suderinta su projekto 13 straipsnio 1 dalimi (keičiamo įstatymo 39 straipsnio 4 dalis) ir išdėstyta taip: „nesurinkus šiame įstatyme nustatyto rinkėjų parašų skaičiaus“. 9. Projekto 16 straipsnyje (keičiamo įstatymo 51 straipsnio 11 dalis) nuostata dėl išorinės politinės reklamos nuėmimo (pašalinimo) siūloma įtvirtinti selektyviai, t.y. tik Seimo rinkimams Pavyzdžiui, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnio 12 dalyje ar Prezidento rinkimų įstatymo 46 straipsnio 10 dalyje pareiga nuimti išorinę politinę reklamą ją paskelbusiam asmeniui tenka tik „iki prasidedant įstatymų nustatytam laikui, kai rinkimų agitacija draudžiama“, o pagal Seimo rinkimų įstatymą tas pats subjektas, pvz. partija, šią reklamą turės nuimti nepriklausomai nuo to ar rinkimai vyksta, ar pasibaigė. 10.
ir dėl projekto 17 straipsnio (keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalis), kai reglamentuojant draudimą naudotis tarnybine padėtimi pagal užimamas pareigas institucijose siūloma įrašyti „Europos Sąjungos“ institucijas, nors tokio apribojimo nėra, pvz., Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme (51 straipsnio 1 dalis), Prezidento rinkimų įstatymo 47 straipsnio 1 dalis. Projekto aiškinamajame rašte nėra argumentų, pagrindžiančių būtinumą Seimo rinkimams įtvirtinti kitokį teisinį reguliavimą. Priešingai nurodoma, kad projekto tikslas „atnaujinti įstatymo nuostatas ir suvienodinti jas su kitais rinkimų įstatymais“;
nuostata: „bei pastate, kuriame yra balsuojama iš anksto arba specialiu paštu“ yra perteklinė, nes įstatymo taikymo požiūriu kokiu laiku „iš anksto“ ir kokiu būdu „specialiu paštu“ balsuoja rinkėjai - nesvarbu. Šioje dalyje nustatytas ribojimas galioja visais atvejais. 12. Kai keičiamame įstatyme keičiama daugiau kaip pusė straipsnio dalių ar punktų, atitinkamai visas straipsnis dėstomi nauja redakcija. Atsižvelgiant į šią taisyklę tikslintini projekto 2, 11 straipsniai (keičiamo įstatymo atitinkamai 9, 37 straipsniai). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-07- Nr. Į 2015-06-18 Nr. XIIP-2994(3) DĖL lietuvos respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 2, 5¹, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 54, 55, 56, 61, 67¹, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑2994(3) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 2, 5¹, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 54, 55, 56, 61, 67¹, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2994(3) pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-06- Nr. Į 2015-05-06 Nr. XIIP-2994(2) DĖL Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 2, 5¹, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 54, 55, 56, 61, 67¹, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑2994(2) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 2, 5¹, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 54, 55, 56, 61, 67(1), 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2994(2) pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
VISUOMENĖS PLĖTROS komitetaS
25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 54, 55, 56, 61, 67¹, 89, 91, 92,
projekto Nr. XIIP-2994(3)
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininko pavaduotojas Viktoras Fiodorovas, Komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Audrius Nakas, Irena Šiaulienė, Dalia Teišerskytė, Pranas Žeimys, Komiteto biuro vedėjas Vidas Ramanavičius, biuro patarėjos Rita Beinorienė ir Irina Jurkšuvienė, biuro padėjėja Lina Giriūnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-13 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje (keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 3 dalis) siūloma nustatyti, kad „rinkėjų papirkimo faktus tiria ir dėl jų sprendžia apygardos rinkimų komisijos <...>, o vertina Vyriausioji rinkimų komisija“. Nėra aišku, koks santykis tarp funkcijų „sprendžia“ ir „vertina“, todėl lieka neaiškios Vyriausiosios rinkimų komisijos ir apygardos rinkimų komisijų kompetencijos ribos. Siūlytina šią nuostatą patobulinti pagal analogiją su kitais rinkimų įstatymais (Prezidento rinkimų įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi be Rinkimų į Europos Palamentą įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi) ir atsisakyti nuostatos, kad dėl rinkėjų papirkimų faktų „sprendžia“ apygardos rinkimų komisijos. Pritarti
2.
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata dėl mokymų organizavimo rinkimų komisijų nariams nėra susijusi su šios dalies nuostatomis (2 dalyje dėstomi reikalavimai kandidatūroms į rinkimų komisijų narius) ir dėstytina atskira 5 dalimi. Pritarti
keičiama nuostata dėl „Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašų“ nesiderina su keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 26 straipsniu ir kitais straipsniais, kuriuose yra įtvirtintas vienas „Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas“, o ne „Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašai“. Be to, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje taip pat įvardinamas vienas „Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-13
pakeitimuose reikia laikytis šio straipsnio nuostatų dėstymo nuoseklumo, t.y. šį straipsnį pildyti ne 2 dalimi, bet 3 dalimi, kurioje būtų įtvirtintas reikalavimas partijai ar kandidatams būti įregistruotiems politinės kampanijos dalyviais. Be to, formuluojant šį reikalavimą nuostatoje
„<...> asmuo išsikelti kandidatu gali po to <...>“ įvardintas
subjektas „asmuo“ neatitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto subjekto „Lietuvos Respublikos pilietis“;
pavadinime bei 6 dalyje nuostata „parašų rinkimo“ tikslintina į - „rinkėjų parašų rinkimo“.;
6.
Projekto 12 straipsnyje (keičiamo įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje) siūlome išbraukti šio straipsnio 7 dalį kartojančias nuostatas dėl duomenų, kurie turi būti įrašyti į vardinius rinkėjų parašų rinkimo lapus
„<...> kuriuose įrašyta kandidato vardas ir pavardė <...>“,
„<...> kuriuose įrašyta kandidatų (kandidato) vardai ir pavardės
<...>“ ir 6 dalyje įtvirtinti bendrinę nuostatą „šio straipsnio 7 dalyje nurodytus vardinius rinkėjų parašų rinkimų lapus“; atsižvelgus į projekto aiškinamajame rašte nurodytą tikslą „atnaujinti įstatymo nuostatas ir suvienodinti jas su kitais rinkimų įstatymais“ šios dalies nuostatą „Tuo atveju, kai <...> dėl fizinių trūkumų ar kitų priežasčių negali <...>. Šiuo atveju surašomas <...> pridėdamas prie parašų rinkimo lapo“ siūlome išdėstyti pagal Prezidento rinkimų įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą pvz., taip: „Jeigu rinkėjas dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali pats įrašyti savo duomenų ir pasirašyti, jo prašymu tą padaro kitas rinkėjas (išskyrus parašus renkantį rinkėją). Šis faktas turi būti pažymimas atitinkamu įrašu rinkėjų parašų rinkimo lape ir patvirtinamas rinkėjų parašus rinkusio rinkėjo parašu. Šis asmuo turi patikrinti pasirašančio rinkėjo tapatybę, taip pat ar pasirašantis rinkėjas teisingai įrašė savo duomenis“;
parašų rinkimo lapo tekstą, reikėtų nurodyti taip pat vienmandatės rinkimų apygardos numerį bei Seimo rinkimų datą. Tai leistų įsitikinti, kad rinkėjai remia atitinkamuose Seimo rinkimuose konkretaus asmens išsikėlimą kandidatu (partijos iškeliamą kandidatą) į Seimo narius ir konkrečioje vienmandatėje rinkimų apygardoje, taip pat partijos keliamą kandidatų sąrašą.
Kitaip, mūsų nuomone, iš rinkėjų parašų rinkimų lapų būtų nesuprantama kurį kandidatą ir kurioje rinkimų apygardoje savo parašais remia rinkėjai ir gali būti sudarytos teisinės prielaidos, panaudoti vardinius rinkėjų parašų rinkimų lapus kito išsikėlusio ar partijos iškelto kandidato į Seimo narius įregistravimui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-13
straipsnio 2 dalies (keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalis) nuostata
„nesurinkus reikiamo parašų skaičiaus“ turėtų būti suderinta su projekto 13
straipsnio 1 dalimi (keičiamo įstatymo 39 straipsnio 4 dalis) ir išdėstyta taip: „nesurinkus šiame įstatyme nustatyto rinkėjų parašų skaičiaus“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-13
dalis) nuostata dėl išorinės politinės reklamos nuėmimo (pašalinimo) siūloma įtvirtinti selektyviai, t.y. tik Seimo rinkimams Pavyzdžiui, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnio 12 dalyje ar Prezidento rinkimų įstatymo 46 straipsnio 10 dalyje pareiga nuimti išorinę politinę reklamą ją paskelbusiam asmeniui tenka tik „iki prasidedant įstatymų nustatytam laikui, kai rinkimų agitacija draudžiama“, o pagal Seimo rinkimų įstatymą tas pats subjektas, pvz. partija, šią reklamą turės nuimti nepriklausomai nuo to ar rinkimai vyksta, ar pasibaigė. Apsispręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-13 10.
Analogiška, kaip ir dėl projekto 16 straipsnio, pastaba teiktina ir dėl projekto 17 straipsnio (keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalis), kai reglamentuojant draudimą naudotis tarnybine padėtimi pagal užimamas pareigas institucijose siūloma įrašyti „Europos Sąjungos“ institucijas, nors tokio apribojimo nėra, pvz., Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme (51 straipsnio 1 dalis), Prezidento rinkimų įstatymo 47 straipsnio 1 dalis. Projekto aiškinamajame rašte nėra argumentų, pagrindžiančių būtinumą Seimo rinkimams įtvirtinti kitokį teisinį reguliavimą. Priešingai nurodoma, kad projekto tikslas „atnaujinti įstatymo nuostatas ir suvienodinti jas su kitais rinkimų įstatymais“;
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-13
nuostata: „bei pastate, kuriame yra balsuojama iš anksto arba specialiu paštu“ yra perteklinė, nes įstatymo taikymo požiūriu kokiu laiku „iš anksto“ ir kokiu būdu „specialiu paštu“ balsuoja rinkėjai - nesvarbu. Šioje dalyje nustatytas ribojimas galioja visais atvejais. Apsispręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-13
pusė straipsnio dalių ar punktų, atitinkamai visas straipsnis dėstomi nauja redakcija. Atsižvelgiant į šią taisyklę tikslintini projekto 2, 11 straipsniai (keičiamo įstatymo atitinkamai 9, 37 straipsniai). Pritarti
2015-07-20 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 2, 5¹, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 54, 55, 56, 61, 67¹, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2994(3) pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti 3.
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 5¹,9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 54, 55, 56, 61, 67¹, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2994(3) ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Komiteto sprendimui, pakoregavus jį pagal Seimo Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Fiodorovas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
37, 38, 39, 41, 43, 51, 54, 55, 56, 61, 67¹, 89, 91, 92, 97
dalyvavo: Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Rima Baškienė, Seimo narė; Kęstutis Masiulis, Seimo narys; Zenonas Vaigauskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėjas, Algirdas Astrauskas; patarėjai: Jurgita Marcinkutė, Rasa Mačiulytė, Monika Urmonienė; konsultantas, Bronius Kleponis; padėjėja, Genovaitė Jasaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-13 Nr. XIIP-2994(3)1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje (keičiamo įstatymo 51 straipsnio 3 dalis) siūloma nustatyti, kad
„rinkėjų papirkimo faktus tiria ir dėl jų sprendžia apygardos rinkimų
komisijos <...>, o vertina Vyriausioji rinkimų komisija“. Nėra aišku, koks santykis tarp funkcijų „sprendžia“ ir „vertina“, todėl lieka neaiškios Vyriausiosios rinkimų komisijos ir apygardos rinkimų komisijų kompetencijos ribos.
Siūlytina šią nuostatą patobulinti pagal analogiją su kitais rinkimų įstatymais (Prezidento rinkimų įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi be Rinkimų į Europos Palamentą įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi) ir atsisakyti nuostatos, kad dėl rinkėjų papirkimų faktų „sprendžia“ apygardos rinkimų komisijos. Nepritarti Galiojančiame Seimo rinkimų įstatyme įtvirtinta nuostata, kad rinkėjų papirkimo faktus tiria ir dėl jų sprendžia rinkimų komisijos, yra abstrakti ir nėra aiški konkrečios komisijos kompetencija. Įstatymo projekte siekiama detalizuoti atskirų rinkimų komisijų veiksmus, tiriant rinkėjų papirkimo faktus. Apygardos rinkimų komisija ištyrusi papirkimo faktą privalo priimti sprendimą. Jei kyla klausimų dėl sprendimo, tuomet jį vertina VRK. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-13 Nr. XIIP-2994(3)4
įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata dėl mokymų organizavimo rinkimų komisijų nariams nėra susijusi su šios dalies nuostatomis (2 dalyje dėstomi reikalavimai kandidatūroms į rinkimų komisijų narius) ir dėstytina atskira 5 dalimi. Pritarti
2015-07-13 Nr. XIIP-2994(3)8
įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje keičiama nuostata dėl „Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašų“ nesiderina su keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 26 straipsniu ir kitais straipsniais, kuriuose yra įtvirtintas vienas
„Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas“, o ne „Lietuvos Respublikos rinkėjų
sąrašai“. Be to, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje taip pat įvardinamas vienas „Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas“. Pritarti
2015-07-13 Nr. XIIP-2994(3)11 4.
11
įstatymo 37 straipsnio pakeitimuose reikia laikytis šio straipsnio nuostatų dėstymo nuoseklumo, t.y. šį straipsnį pildyti ne 2 dalimi, bet 3 dalimi, kurioje būtų įtvirtintas reikalavimas partijai ar kandidatams būti įregistruotiems politinės kampanijos dalyviais. Be to, formuluojant šį reikalavimą nuostatoje „<...> asmuo išsikelti kandidatu gali po to <...>“ įvardintas subjektas „asmuo“ neatitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto subjekto „Lietuvos Respublikos pilietis“;
2015-07-13 Nr. XIIP-2994(3)12
įstatymo 38 straipsnio pavadinime bei 6 dalyje nuostata „parašų rinkimo“ tikslintina į - „rinkėjų parašų rinkimo“. Pritarti
2015-07-13 Nr. XIIP-2994(3)12
įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje) siūlome išbraukti šio straipsnio 7 dalį kartojančias nuostatas dėl duomenų, kurie turi būti įrašyti į vardinius rinkėjų parašų rinkimo lapus „<...> kuriuose įrašyta kandidato vardas ir pavardė <...>“, „<...> kuriuose įrašyta kandidatų (kandidato) vardai ir pavardės <...>“ ir 6 dalyje įtvirtinti bendrinę nuostatą „šio straipsnio 7 dalyje nurodytus vardinius rinkėjų parašų rinkimų lapus“; atsižvelgus į projekto aiškinamajame rašte nurodytą tikslą „atnaujinti įstatymo nuostatas ir suvienodinti jas su kitais rinkimų įstatymais“ šios dalies nuostatą „Tuo atveju, kai <...> dėl fizinių trūkumų ar kitų priežasčių negali <...>. Šiuo atveju surašomas <...> pridėdamas prie parašų rinkimo lapo“ siūlome išdėstyti pagal Prezidento rinkimų įstatymo
dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą pvz., taip: „Jeigu rinkėjas dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali pats įrašyti savo duomenų ir pasirašyti, jo prašymu tą padaro kitas rinkėjas (išskyrus parašus renkantį rinkėją).
Šis faktas turi būti pažymimas atitinkamu įrašu rinkėjų parašų rinkimo lape ir patvirtinamas rinkėjų parašus rinkusio rinkėjo parašu. Šis asmuo turi patikrinti pasirašančio rinkėjo tapatybę, taip pat ar pasirašantis rinkėjas teisingai įrašė savo duomenis“;
2015-07-13 Nr. XIIP-2994(3)12
įstatymo 38 straipsnio 7 dalyje nustatant rinkėjų parašų rinkimo lapo tekstą, reikėtų nurodyti taip pat vienmandatės rinkimų apygardos numerį bei Seimo rinkimų datą. Tai leistų įsitikinti, kad rinkėjai remia atitinkamuose Seimo rinkimuose konkretaus asmens išsikėlimą kandidatu (partijos iškeliamą kandidatą) į Seimo narius ir konkrečioje vienmandatėje rinkimų apygardoje, taip pat partijos keliamą kandidatų sąrašą. Kitaip, mūsų nuomone, iš rinkėjų parašų rinkimų lapų būtų nesuprantama kurį kandidatą ir kurioje rinkimų apygardoje savo parašais remia rinkėjai ir gali būti sudarytos teisinės prielaidos, panaudoti vardinius rinkėjų parašų rinkimų lapus kito išsikėlusio ar partijos iškelto kandidato į Seimo narius įregistravimui. Pritarti
2015-07-13 Nr. XIIP-2994(3)14
(keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalis) nuostata „nesurinkus reikiamo parašų skaičiaus“ turėtų būti suderinta su projekto 13 straipsnio 1 dalimi
šiame įstatyme nustatyto rinkėjų parašų skaičiaus“. Pritarti
2015-07-13 Nr.
16
(keičiamo įstatymo 51 straipsnio 11 dalis) nuostata dėl išorinės politinės reklamos nuėmimo (pašalinimo) siūloma įtvirtinti selektyviai, t.y. tik Seimo rinkimams Pavyzdžiui, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnio 12 dalyje ar Prezidento rinkimų įstatymo 46 straipsnio 10 dalyje pareiga nuimti išorinę politinę reklamą ją paskelbusiam asmeniui tenka tik „iki prasidedant įstatymų nustatytam laikui, kai rinkimų agitacija draudžiama“, o pagal Seimo rinkimų įstatymą tas pats subjektas, pvz. partija, šią reklamą turės nuimti nepriklausomai nuo to ar rinkimai vyksta, ar pasibaigė. Nepritarti Nuostata dėl išorinės politinės reklamos nuėmimo skiriasi nuo Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo ir Prezidento rinkimų įstatymo analogiškų nuostatų, kadangi įstatymo projektas tobulinamas, atsižvelgiant į praėjusiuose rinkimuose (pvz. Savivaldybių tarybų, Prezidento) išryškėjusius teisinio reglamentavimo trūkumus. Atsižvelgiant į tai, kad nuostatos, susijusios su išorine politine reklama yra įtvirtintos ir kitose šio įstatymo straipsniuose, šiame straipsnyje nustatoma prievolė subjektui nuimti politinę reklamą. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-13 Nr. XIIP-2994(3)17
straipsnio, pastaba teiktina ir dėl projekto 17 straipsnio (keičiamo įstatymo
padėtimi pagal užimamas pareigas institucijose siūloma įrašyti „Europos Sąjungos“ institucijas, nors tokio apribojimo nėra, pvz., Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme (51 straipsnio 1 dalis), Prezidento rinkimų įstatymo 47 straipsnio 1 dalis. Projekto aiškinamajame rašte nėra argumentų, pagrindžiančių būtinumą Seimo rinkimams įtvirtinti kitokį teisinį reguliavimą. Priešingai nurodoma, kad projekto tikslas „atnaujinti įstatymo nuostatas ir suvienodinti jas su kitais rinkimų įstatymais“;
Pritarti 11.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-13 Nr. XIIP-2994(3)19
įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostata: „bei pastate, kuriame yra balsuojama iš anksto arba specialiu paštu“ yra perteklinė, nes įstatymo taikymo požiūriu kokiu laiku „iš anksto“ ir kokiu būdu „specialiu paštu“ balsuoja rinkėjai - nesvarbu. Šioje dalyje nustatytas ribojimas galioja visais atvejais. Pritarti
2015-07-13 Nr. XIIP-2994(3)
daugiau kaip pusė straipsnio dalių ar punktų, atitinkamai visas straipsnis dėstomi nauja redakcija. Atsižvelgiant į šią taisyklę tikslintini projekto 2,
Teisingumo ministerijos 2015-03-30 Nr. XIIP-2829 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 2, 51, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 54, 55, 56, 61, 671, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2994(3) pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai: V. Bukauskas, M. Petrauskienė ir kt.
Petrauskienė ir kt. 2015-09-24 2, 26 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu skirtingose Lietuvos Respublikos teritorijos dalyse kinta gyventojų koncentracija (vienose savivaldybėse vyrauja gyventojų mažėjimo tendencijos, kitose savivaldybėse bei didžiuosiuose miestuose gyventojų skaičius didėja), o taip pat įvertinant ESBO rinkimų stebėtojų Gerosios rinkimų praktikos rekomendacijas, kad nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų skaičiaus vienmandatėse apygardose būtų ne didesnis nei 10 procentų, vykdant
rinkimų apygardų ribas įvertinant rinkėjų skaičiaus pokyčius konkrečiose rinkimų apygardose. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį 2 dalimi:
„2. Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti
taip:
Respublikos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje, Lietuvos Respublikos teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorinį padalijimą. Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių. Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 0,9 iki 1,2 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Vyriausioji rinkimų komisija, likus ne mažiau kaip 210 dienų iki rinkimų, nustato ir, likus ne mažiau kaip 180 dienų iki rinkimų, savo interneto svetainėje skelbia rinkimų apygardas sudarančių rinkimų apylinkių sąrašą, jų balsavimo būstinių adresus ir telefonus, apygardos rinkėjų skaičių, apygardų rinkimų komisijų adresus ir telefonus.“ Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projektą 26 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir
taikymas
įsigalioja 2016 metų sausio 1 d. 2.
metų liepos 1 d. ir taikoma Seimo 2020 metų rinkimams.“ Pritarti iš dalies Pritarti pasiūlymui dėl koeficiento pakeitimo. Nepritarti dėl įsigaliojimo datos atidėjimo, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2015 metų spalio 20 d. nutarimą Nr. KT27-N16/2015. 2. Seimo narys J. Razma 2015-10-20 Nr. 2994(3) 5¹ Pasiūlymas:
Pakeisti 5¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
medžiagos (veiklos ar rinkimų programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), taip pat mažareikšmių daiktų (kurių kaina yra iki 1,5 euro), pažymėtų politinės partijos, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, numatomo kelti ar numatančio išsikelti kandidatu į Seimo narius, simbolika, deklaruotų Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) jos nustatyta tvarka ir skirtų politinei partijai, kandidatų sąrašui, kandidatui ar asmeniui, numatomam kelti ar numatančiam išsikelti kandidatu į Seimo narius, propaguoti, neatlygintinas platinimas.“ Pritarti (Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė - 1)
3Seimo nariai:
P. Urbšys, R. Baškienė, V. Matulevičius, ir kt. 2015-10-20 Nr. 2994(3)37 Argumentai: Šiame įstatymo projekte siūloma, kad, jei partija daugiamandatėje apygardoje kelia kandidatų sąrašą, kuriame yra ir vienmandatėje apygardoje keliamas kandidatas, tai užtenka, kad sąrašas būtų paremtas ne mažiau kaip 10 000 rinkėjų parašais ir tam kandidatui nebereikia atskirai surinkti ne mažiau kaip vieną tūkstantį tos apygardos rinkėjų parašų. Tokiu atveju nėra lygios galimybės rinkimuose dalyvauti asmeniui, kuris kelia savo kandidatūrą tik vienmandatėje apygardoje ir asmeniui, kuris kelia savo kandidatūrą vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardoje.
Asmeniui, kuri kelia savo kandidatūrą vienmandatėje apygardoje, reikia surinkti ne mažiau kaip vieną tūkstantį tos apygardos rinkėjų parašų, o asmeniui, kuris yra ir vienmandatės, ir daugiamandatės apygardos sąraše, tenka nuo 143 iki 71 parašo, jei sąraše yra nuo 70 iki 141 kandidatų. Pasiūlymas:
4Papildyti 37 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Jeigu partija kandidatą į Seimo narius kelia vienmandatėje rinkimų apygardoje, tokio kandidato iškėlimą parašais turi paremti ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų.“ Nepritarti (Balsavimo rezultatai: 7 - už, 1 - prieš, susilaikiusių nebuvo.) Projekte yra siūloma, kad partija, kelianti kandidatų sąrašą surinktų 10 tūkstančių ją remiančių rinkėjų parašų. Surinkus reikiamą parašų kiekį, darytina išvada, kad tokia partija jau turi pakankamą rinkėjų pasitikėjimą, tad nustatyti prievolę kiekvienam kandidatui papildomai rinkti parašus yra netikslinga. 4. Seimo narys K. Masiulis 2015-10-28 Nr. 2994(3) 9, 33 Argumentai: užsienyje gyvena apie
praradę ryšio su savo istorine Tėvyne, tai rodo kasmet didėjančios pinigų perlaidos, kurios siekia apie 1,5 mlrd. eurų kasmet. Tačiau rinkimuose užsienio lietuviai balsuoja negausiai. 2012 m. Seimo rinkimuose tokių buvo vos 13 tūkst. Kaip rodo kitų šalių patirtis, būtina stiprinti emigrantų ir parlamento ryšius, o vienas iš efektyviausių būdų yra įsteigti užsienyje gyvenančių piliečių rinkimų apygardą, kad būtų išrinktas užsienio lietuvių atstovas. Taip yra Kroatijoje, kur renkami 3 parlamentarai iš 140, Portugalijoje 4 iš 230. Lenkijoje kalbama, kad užsienyje gyvenantiems lenkams reikia įsteigti specialią rinkimų apygardą. Joje būtų renkami du Seimo deputatai ir vienas senatorius.
Pasaulio lietuvių bendruomenė taip pat ne kartą kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją, Seimo narius, kitas institucijas, prašydami atskiros apygardos. Tai jiems žadėjo daug politikų iš įvairių partijų. Pasiūlymas: Pakeisti 9 str. ir jį išdėstyti taip: „1. Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaroma Užsienio lietuvių rinkimų apygarda, o Lietuvos Respublikos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą 70 vienmandačių rinkimų apygardų, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje, Lietuvos Respublikos teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorinį padalijimą. Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių. Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Užsienio lietuvių rinkimų apygarda į apylinkes nėra dalijama. Vyriausioji rinkimų komisija, likus ne mažiau kaip 95 dienoms iki rinkimų, nustato ir, likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų, savo interneto svetainėje skelbia rinkimų apygardas sudarančių rinkimų apylinkių sąrašą, jų balsavimo būstinių adresus ir telefonus, apygardos Pasiūlymas:
Pakeisti 33 str. 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos
piliečiai įrašomi į tos vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, kurios teritorijoje yra Lietuvos Respublikos Seimas. Užsienio lietuvių rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą.“ rinkėjų skaičių, apygardų rinkimų komisijų adresus ir telefonus.“ Nepritarti (Balsavimo rezultatai: 8 - už, 1 - susilaikė.) Pritarti Seimo nario V. Bukausko 2015-10-28 ir 2015-11-05 pasiūlymams, reglamentuojantiems analogiškas nuostatas. Seimo narys V. Bukauskas 2015-10-28 Nr. 2994(3)2 Argumentai:
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 metų spalio 20 d. nutarimą Nr.
KT27-N16/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies (2015 m. lapkričio 6 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ siūloma, kad nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų skaičiaus vienmandatėse apygardose būtų ne didesnis nei 10 procentų, t. y. rinkėjų skaičius kiekvienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį:
„2. Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti
taip:
Respublikos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje, Lietuvos Respublikos teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorinį padalijimą. Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių. Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 0,9 iki 1,2 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Vyriausioji rinkimų komisija, likus ne mažiau kaip 210 dienų iki rinkimų, nustato ir, likus ne mažiau kaip 180 dienų iki rinkimų, savo interneto svetainėje skelbia rinkimų apygardas sudarančių rinkimų apylinkių sąrašą, jų balsavimo būstinių adresus ir telefonus, apygardos rinkėjų skaičių, apygardų rinkimų komisijų adresus ir telefonus.“ Pritarti (Balsavimo rezultatai: 8 - už, 1 - susilaikė.) Seimo narys V. Matulevičius 2015-11-03 Nr.
Matulevičius 2015-11-03 Nr. 2994(3) 5¹, 7, 17, 18, 21, 24, 37, 37¹, 38, 39, 40, 41, 42, 44, 45, 52, 53, 54, 58, 61, 79, 82, 86,89 Argumentai: Kandidatams, įrašytiems į politinių partijų sąrašus, suformuojamos išimtinai geresnės, net monopolinės sąlygos būti išrinktiems į Seimo narius, t.y. – jų kandidatūros gali būti keliamos tiek vienmandatėse rinkimų apygardose, tiek daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Tuo tarpu piliečiams, kurie nėra įtraukti į politinių partijų sąrašus, yra sudarytos mažiau palankios sąlygos būti išrinktiems - jie gali būti renkami tik vienmandatėse rinkimų apygardose. Atsižvelgiant į tai, būtina toliau įtvirtinti demokratinius rinkimų principus, suvienodinti kandidatus rinkimuose galinčių kelti kolektyvinių subjektų galimybes ir siekti sąžiningos konkurencijos - juo labiau kad tiek savivaldos, tiek Europos Parlamento rinkimuose visuomeniniams rinkimų komitetams jau yra suteiktos tokios pačios teisės, kaip ir kitiems kolektyviniams subjektams. Pasiūlymas: Pakeisti 5¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prasidėjus Seimo rinkimų politinei kampanijai,
t. y. nuo Seimo rinkimų datos paskelbimo iki šio įstatymo nustatyto rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją ar rinkimų teisę turintį asmenį dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, kurį numatoma kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų, visuomeninių rinkimų komitetų (toliau – rinkimų komitetai), ar kandidatų arba asmenų, kuriuos numatoma kelti kandidatais, ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę”. Pasiūlymas: Pakeisti 5¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos (politinės partijos, rinkimų komiteto, ar kandidato arba asmens, kurį numatoma kelti kandidatu, programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų) bei ženkliukų, skirtų politinei partijai, rinkimų komitetui, ar kandidatui arba asmeniui, kurį numatoma kelti kandidatu, propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas.“ Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Rinkimų komisijų posėdžiai ir balsavimai yra
vieši, juos gali stebėti: politinių partijų (toliau – partijų), rinkimų komitetų, kandidatų į Seimo narius atstovai ir stebėtojai, pateikę nustatytos formos pažymėjimus arba juos tam įgaliojusių organizacijų antspaudu patvirtintas pažymas; visuomenės informavimo priemonių atstovai, pateikę tarnybinius ar darbo pažymėjimus. Kandidatas į Seimo narius rinkimų komisijos posėdyje gali dalyvauti, jeigu priimamas sprendimas dėl jo asmeninės veikos ar dėl tiesiogiai su jo asmeniu susijusių aplinkybių arba jei jį dalyvauti posėdyje pakvietė rinkimų komisijos pirmininkas.“ Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų, apygardos rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų (jų koalicijų) ir rinkimų komitetų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras į rinkimų komisijas, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, meras. 2. Po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:
1) kiekviena partija ar jų koalicija, kiekvienas rinkimų komitetas per paskutinius Seimo rinkimus gavusi gavęs Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis;
2) partija ar jų koalicija, per paskutinius savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, tarybos rinkimus gavusi šios tarybos narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą). Jeigu partija tarybos narių mandatų gavo būdama koalicijoje, kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis. 3. Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir pagal savivaldybių rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, kai buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant. 4. Partija, rinkimų komitetas kandidatūrų į apylinkių rinkimų komisijų narius sąrašą apygardos rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 48 dienoms iki rinkimų. 5. Apylinkių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro apygardų rinkimų komisijos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijos ar rinkimų komiteto siūloma kandidatūra atitinka šio įstatymo reikalavimus, apygardos rinkimų komisija negali jos atmesti. 6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, apygardų rinkimų komisijos gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į merą, kad šis pasiūlytų į apylinkių rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras.
Mero siūlomos kandidatūros negali būti partijų, rinkimų komitetų nariais ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip trys apygardos rinkimų komisijos nariai apygardos rinkimų komisijos posėdyje, kuriame skiriamas mero pasiūlytas apylinkės rinkimų komisijos narys, prieštarauja mero siūlomos kandidatūros paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, ši kandidatūra negali būti skiriama komisijos nariu. Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti mažiausiai 5 nariai. 7. Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus iš komisijos narių skiria apygardų rinkimų komisijos. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo. 8. Apylinkės rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.“ Pasiūlymas: Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „Apylinkės rinkimų komisija:
1) iš apygardos rinkimų komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su jais susipažinti rinkėjams, partijų atstovams rinkimams, rinkimų komitetų atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams rinkėjo korteles, praneša apygardos rinkimų komisijai apie apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus;“ Pasiūlymas: Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.1.
Partija, rinkimų komitetas, iškėlusi iškėlęs kandidatą į Seimo narius, kandidatas į Seimo narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą jos veiką gali apskųsti:
1) apylinkės rinkimų komisijos - apygardos rinkimų komisijai;
2) apygardos rinkimų komisijos - Vyriausiajai rinkimų komisijai;
3) Vyriausiosios rinkimų komisijos – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.“ Pasiūlymas: Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos (partijų koalicijos) ar koalicijos, ar rinkimų komiteto siūlymą atšaukti jos pačios jų pačių pasiūlytą rinkimų komisijos narį.“ Pasiūlymas: Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„37 straipsnis. Kandidatų į Seimo narius kėlimas
1.
Kandidatus į Seimo narius gali kelti:
1) vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose partija, įregistruota pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą (toliau – Politinių partijų įstatymas) ne vėliau kaip likus 185 dienoms iki rinkimų, atitinkanti Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus ir neturinti partijos, kuriai inicijuojamas likvidavimas, ar likviduojamos partijos teisinio statuso;
2) vienmandatėje rinkimų apygardoje rinkimų komitetas, jeigu jo iškeltą kandidatą parašais paremia ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų;
3) vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų. 2. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje partija, rinkimų komitetas kandidatus į Seimo narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal partijos, rinkimų komiteto nustatytą eilę iš jos nustatytos eilės. Jeigu partijos įstatai nenumato kitaip, kandidatai vienmandatėse rinkimų apygardose ir kandidatų, surašytų iš eilės, sąrašas daugiamandatėje rinkimų apygardoje turi būti patvirtinti partijos suvažiavimo ar konferencijos. Jeigu rinkimų komiteto veiklos sutartyje nenustatyta kitaip kandidatai vienmandatėse rinkimų apygardose ir kandidatų, surašytų iš eilės, sąrašas daugiamandatėje rinkimų apygardoje turi būti patvirtinti visuotinio rinkimų komiteto susirinkimo. Kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) negali būti mažiau kaip 25 ir daugiau kaip 141 kandidatas. 3. Rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą turi paremti ne mažiau kaip 2 000 rinkėjų.“ Pasiūlymas: Papildyti Įstatymą 37¹ straipsniu: „37¹ straipsnis. Rinkimų komitetas
būti ne mažiau kaip dvigubas daugiamandatėje rinkimų apygardoje renkamų Seimo narių skaičius.
Tas pats rinkėjas gali būti tik vieno rinkimų komiteto nariu. Rinkimų komitetą registruoja Vyriausioji rinkimų komisija. Dokumentų priėmimas registruoti rinkimų komitetą pradedamas paskelbus rinkimų į Seimą datą ir baigiamas likus 85 dienoms iki rinkimų. 2. Rinkimų komitetas steigiamas turint tikslą dalyvauti konkrečiuose Seimo rinkimuose, sudarant rinkimų komiteto veiklos sutartį, kurią pasirašo visi rinkimų komiteto nariai. Tipinę rinkimų komiteto veiklos sutartį patvirtina Vyriausioji rinkimų komisija. Rinkimų komiteto veiklos sutartyje nurodoma:
1) rinkimų komiteto nariai (vardas, pavardė, asmens kodas, deklaruota gyvenamoji vieta, įrašyta Lietuvos Respublikos gyventojų registre iki nustatytosios dienos, kontaktiniai duomenys: telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto adresas);
2) rinkimų komiteto atstovas (koordinatorius) ir jo įgaliojimai;
3) rinkimų komiteto atstovo (koordinatoriaus) gyvenamosios vietos adresas ir kontaktiniai duomenys: telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto adresas;
4) rinkimų komiteto sprendimų priėmimo tvarka;
5) rinkimų komiteto narių turtiniai ir neturtiniai įsipareigojimai, susiję su veikla rinkimų komitete, jų vykdymo tvarka, terminai;
6) rinkimų komiteto pavadinimas. 3. Rinkimų komitetas susirinkime:
1) tvirtina ir keičia rinkimų komiteto veiklos sutartį, kuri ar jos pakeitimai įsigalioja po jų įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje;
2) renka ir keičia rinkimų komiteto atstovą (koordinatorių);
3) priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo iškėlimo, gali priimti sprendimą dėl rinkimų programos;
4) priima sprendimą dėl rinkimų komiteto veiklos pabaigos, jeigu rinkimų komiteto veikla nutraukiama iki politinės kampanijos pabaigos. 4. Rinkimų komiteto susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 visų rinkimų komiteto narių.
Sprendimai priimami visų rinkimų komiteto narių balsų dauguma. 5. Rinkimų komitetas privalo turėti rinkimų komiteto atstovą (koordinatorių), renkamą iš rinkimų komiteto narių. Rinkimų komiteto atstovas (koordinatorius):
1) vykdo rinkimų komiteto susirinkimo priimtus sprendimus;
2) rinkimų komiteto vardu sudaro sutartis, teikia ataskaitas visuotiniam rinkimų komiteto susirinkimui, atstovauja rinkimų komitetui valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose;
3) atidaro banko sąskaitą, kuri yra naudojama kaip politinės kampanijos banko sąskaita ir sudaro turto patikėjimo sutartį su politinės kampanijos iždininku. 6. Rinkimų komitetas savo veiklą gali pradėti nuo įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos. Sprendimą dėl rinkimų komiteto ar jo veiklos sutarties pakeitimo įregistravimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo ir veiklos sutarties pateikimo dienos priima Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas narys. Jeigu yra nustatomi dokumentų trūkumai, rinkimų komiteto atstovui (koordinatoriui) pasiūloma per
veiklos sutarties pakeitimą turi būti motyvuotas. Jeigu rinkimų komitetas nesutinka su priimtu sprendimu, sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vyriausiajai rinkimų komisijai. Skundą Vyriausioji rinkimų komisija privalo išnagrinėti per 3 darbo dienas. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo. 7.
7Rinkimų komiteto veikla baigiasi, kai:
1) rinkimų komitetas visuotiniame susirinkime nusprendžia nutraukti savo veiklą;
2) Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo nustatyta tvarka priima sprendimą panaikinti rinkimų komiteto registraciją, jeigu komiteto narių liko mažiau, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje; rinkimų komitetas nesurinko rinkėjų parašų, numatytų šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje; rinkimų komiteto ar jo iškelto kandidato interesais buvo šiurkščiai pažeistas šis ar Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas; atsisakoma registruoti ar panaikinama politinės kampanijos dalyvio registracija;
3) pasibaigia rinkimų politinė kampanija;
4) rinkimų komitetas atšaukia rinkimų pareiškinius dokumentus.“ Pasiūlymas: Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Partija ar rinkimų komitetas turi įteikti
Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
1) pareiškimą dalyvauti rinkimuose;
2) politinės partijos savo registracijos dokumentų nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą, rinkimų programą;
3) taip pat gali būti pateikta partijos ar rinkimų komiteto programą, rinkimų programą;
3) 4) daugiamandatėje rinkimų apygardoje keliamų kandidatų sąrašą;
4) 5) kandidatų, keliamų vienmandatėse rinkimų apygardose, sąrašą;
5) 6) kiekvieno keliamo kandidato pasirašytą įsipareigojimą, jeigu jis bus išrinktas, nutraukti darbo ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu, sutikimą būti šios partijos ar rinkimų komiteto iškeltu kandidatu konkrečioje rinkimų apygardoje, paties užpildytą kandidato į Seimo narius anketą ir gyventojų pajamų mokesčio bei gyventojo turto deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis.
Partija ir rinkimų komitetas gali pateikti kiekvieno kandidato fotonuotraukas, autobiografiją;
6) 7) įgaliojimą atstovui rinkimams atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat turi teisę pateikti įgaliojimus atstovauti jai ir jos partijai ar rinkimų komitetui ir keliamiems kandidatams apygardų rinkimų komisijose;
7) 8) dokumentą, patvirtinantį, kad partija, rinkimų komiteto nariai ar asmuo, keliamas kandidatu vienmandatėje rinkimų apygardoje, sumokėjo rinkimų užstatą;
8) 9) jeigu partija paskutiniuose Seimo, Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus, ji turi teisę pateikti atitinkamos politinės kampanijos finansavimo ataskaitos kopiją.“ Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo 38 straipsnį 3¹ dalimi: „3¹.Vyriausioji rinkimų komisija rinkimų komitetui, pateikusiems pareiškinius dokumentus, per 3 dienas išduoda vardinius parašų rinkimo lapus, kuriuose įrašyta rinkimų komiteto kandidatų vardai ir pavardės, kandidatų išsikėlimą remiančių rinkėjų parašams rinkti.
Parašus renka rinkimų komiteto narys, rinkimų komiteto sąraše esantis kandidatas arba tai paveda atlikti kitiems rinkimų teisę turintiems asmenims. Parašus rinkęs asmuo pasirašo parašų rinkimų lapo pabaigoje ir atsako, kad parašai būtų renkami šio įstatymo nustatyta tvarka. Parašų rinkimo lape rinkėjas, kuris remia kandidatų sąrašo iškėlimą, pats turi įrašyti šiuos duomenis: pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, – ir pasirašyti. Tuo atveju, kai kandidatų sąrašo iškėlimą remiantis asmuo dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali reikalingų duomenų parašų rinkimo lape įrašyti pats, jis gali paprašyti kito rinkimų teisę turinčio asmens, išskyrus parašų rinkėją, tai padaryti už jį. Šiuo atveju parašų rinkimo lape padaromas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos įrašas.
Draudžiama papirkinėti išsikėlimą parėmusius rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti už kandidato sąrašo iškėlimo parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti ar kitaip pažeisti savanoriškumo principą. Parašų rinkimo lapus parašų rinkėjai turi grąžinti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 40 dienoms iki rinkimų. Gavusi parašų rinkimo lapus, Vyriausioji rinkimų komisija ne daugiau kaip per 7 dienų juos patikrina. Vyriausioji rinkimų komisija suskaičiuoja rinkėjų, parėmusių kandidatų sąrašo iškėlimą, parašų skaičių. Neįskaičiuojami šie parašai: asmenų, neturinčių rinkimų teisės; rinkėjų, neįrašytų į rinkėjų sąrašą; asmenų, kurie nėra įrašę visų šio įstatymo nustatytų duomenų; jeigu įrašyti neteisingi duomenys; visi parašai rinkėjo, kuris už to paties kandidatų sąrašo iškėlimą pasirašė keletą kartų. Jeigu yra nustatoma, kad rinkėjų parašai suklastoti, kad renkant parašus buvo pažeisti savanoriškumo principas ar kiti šio įstatymo reikalavimai, Vyriausioji rinkimų komisija neregistruoja kandidatų sąrašo Seimo rinkimams.“ Pasiūlymas: Pakeisti 38 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Pareiškiniai dokumentai gali būti pateikiami
elektroniniu būdu. Rinkėjai taip pat gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroniniu būdu savo parašais paremti rinkimų komiteto iškeltą sąrašą ar asmens išsikėlimą kandidatu.“ Pasiūlymas: Pakeisti 39 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Patikrinusi ir nustačiusi, kad pateikti visi šiame įstatyme numatyti pareiškiniai dokumentai ir jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, o kandidatą iškėlusi partija, rinkimų komitetas arba asmuo, išsikėlęs kandidatu, arba partijos ar rinkimų komiteto iškeltas kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje yra įregistruoti savarankiškais politinės kampanijos dalyviais, Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato registravimo ar atsisakymo registruoti turi priimti per 10 dienų po pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų.“ Pasiūlymas: Pakeisti 39 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Jeigu po kandidato į Seimo narius įregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad kandidatas neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako duoti šio įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodytą rašytinį sutikimą ar pateikti šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis arba pateikia juos klaidingus ar nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu kandidatas neįvykdė šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų (nenurodė pagal šį statymą reikalaujamos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), arba jeigu politinė partija, rinkimų komitetas ar kandidatas yra šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalį, arba jeigu kandidatą iškėlusi partija, rinkimų komitetas ar kandidatas prarado savarankiško politinės kampanijos dalyvio statusą, Vyriausioji rinkimų komisija panaikina tokio kandidato į Seimo narius registravimą, atšaukia atitinkamos politinės partijos, rinkimų komiteto ar jų partijų koalicijos jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą, jei iki rinkimų liko ne mažiau kaip 15 dienų.“ Pasiūlymas: Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „40 straipsnis. Atstovas rinkimams 1.
atstovas rinkimams visais klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai, rinkimų komitetui ar piliečiui, išsikėlusiam ir įregistruotam kandidatu į Seimo narius. Rinkimų komisijos posėdžiuose jis turi patariamojo balso teisę ir teisę pareikšti atskirąją nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas rinkimams rinkimų apygardos, kurios rinkimų komisijoje jis įgaliotas atstovauti, teritorijoje turi visas rinkimų stebėtojo teises. Paskelbus Seimo rinkimų datą, partijų ar rinkimų komitetų įgaliojimai atstovauti joms jiems rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų komisijai gali būti pateikti kitą dieną po to, kai buvo sudaryta atitinkama rinkimų komisija. Jeigu atstovo rinkimams kandidatūra atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per tris dienas registruoja jo įgaliojimą ir išduoda atstovo rinkimams pažymėjimą. Atstovo rinkimams įgaliojimas pasibaigia suėjus 20 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo. Atstovo rinkimams atitinkamoje rinkimų komisijoje įgaliojimai pasibaigia taip pat suėjus 20 dienų po pareiškinių dokumentų pateikimo, jeigu rinkimų komitetas, partija, politinė organizacija tos rinkimų apygardos teritorijoje neturi kandidato (kandidatų). 2. Iki rinkimų dienos partija, rinkimų komitetas ar pilietis, išsikėlęs kandidatu, įgaliojimą atstovauti gali bet kada atšaukti ir įgalioti atstovu rinkimams kitą asmenį.
Šiuo atveju atstovas rinkimams turi būti įregistruotas, jam išduotas pažymėjimas, o ankstesniojo atstovo rinkimams registravimas nutrauktas ne vėliau kaip per 3 dienas.“ Pasiūlymas: Pakeisti 41 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Pavėluotai pateikus pareiškinius dokumentus arba
atšaukus rinkimų komiteto, politinės partijos ar partijų koalicijos jungtinio sąrašo kandidatų paskelbimą, arba panaikinus kandidato registraciją, arba neįregistravus asmens kandidatu į Seimo narius šio įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje nustatytais pagrindais, rinkimų užstatas negrąžinamas.“ Pasiūlymas: Pakeisti 41 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui,
Vyriausioji rinkimų komisija per 40 dienų grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai, rinkimų komitetui arba asmeniui, jei yra pateikta atitinkama politinės kampanijos finansavimo ataskaita.“ Pasiūlymas: Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „42 straipsnis. Draudimai vienam asmeniui būti kandidatu keliose rinkimų apygardose arba keliuose kandidatų sąrašuose
įrašytas tik į vienos partijos arba vieno rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. 2. Asmuo, įrašytas į kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, turi teisę tuo pat metu būti iškeltas kandidatu į Seimo narius ir vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje. 3. Jeigu asmuo yra davęs sutikimą būti įrašytas daugiau kaip į vienos partijos vieną iškeltų kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje arba yra davęs sutikimą būti iškeltas (ar išsikėlė pats) daugiau kaip vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje, jis išbraukiamas iš visų kandidatų sąrašų daugiamandatėje ir visose vienmandatėse rinkimų apygardose“.
Pasiūlymas: Pakeisti 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Partija ar rinkimų koalicija, taip pat rinkimų
komitetas ar pilietis, iškeltas ar išsikėlęs kandidatu į Seimo narius vienmandatėje rinkimų apygardoje arba politinės organizacijos kandidatų sąraše, bet kuriuo metu patys gali paskelbti savo pareiškinius dokumentus visiškai ar iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 28 dienoms iki rinkimų. Partija ar rinkimų koalicija, taip pat rinkimų komitetas Vyriausiajai rinkimų komisijai tai praneša pareiškimu, pilietis
jeigu jis taps grąžintinu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 41 straipsnyje. Iki pareiškinių dokumentų įteikimo laiko pabaigos, nustatytos šio įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje, papildomai galima teikti naujus pareiškinius dokumentus keičiant kandidatų sąrašo eilę arba keliant naujus kandidatus vienmandatėse rinkimų apygardose“. Pasiūlymas: Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45 straipsnis. Kandidatų ir kandidatų sąrašų paskelbimas Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia rinkimuose dalyvaujančių rinkimų komitetų, partijų ir koalicijų kandidatų sąrašus, kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius, šių sąrašų kandidatų rinkimų numerius, taip pat vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltus kandidatus.
Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų į Seimo narius pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais perduoda atstovui rinkimams. Kandidato rinkimų numeris jo suteikimo metu yra tapatus kandidato eilės numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše). Suteiktas kandidato rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų rezultatų paskelbimo.“ Pasiūlymas: Pakeisti 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kompromituojančia kandidatą medžiaga pripažįstama
tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už konkretų kandidatą, ir kurioje pranešama kandidatą negatyviai apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie kandidatą, taip pat ir negatyvi, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia kandidatui teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Kandidato reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu: medžiaga paskelbta ne apie jį asmeniškai; apie jį paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti; kompromituojančią medžiagą apie kandidatą paskelbė jis pats arba kitas tame pačiame kandidatų sąraše iškeltas arba tos pačios partijos, ar to paties rinkimų komiteto iškeltas kandidatas; medžiagoje nėra jokių kandidatą apibūdinančių žinių; kandidatas jau yra pasinaudojęs atsakomosios nuomonės teise“. Pasiūlymas: Pakeisti 53 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„53 straipsnis. Kandidatų sąrašą iškėlusią partiją ar rinkimų
komitetą kompromituojančios medžiagos skelbimas ir atsakomoji nuomonė 1.
Jeigu, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, visuomenės informavimo priemonė paskelbia partiją ar rinkimų komitetą, iškėlusią iškėlusį kandidatų sąrašą, kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip 3 kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie partiją ar rinkimų komitetą, iškėlusią iškėlusį kandidatų sąrašą, gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės leidinio numeryje), ji privalo suteikti galimybę partijai ar rinkimų komitetui pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas. Ji paprastai negali būti daugiau kaip 3 kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje. 2. Kompromituojanti medžiaga yra tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už konkrečios partijos ar rinkimų komiteto iškeltus kandidatus, ir kurioje pranešama partiją (jos skyrių ar padalinį) ar rinkimų komitetą negatyviai apibūdinanti žinia.
Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie partiją ar rinkimų komitetą, taip pat ir negatyvi, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu: medžiaga paskelbta ne apie tą partiją ar rinkimų komitetą; paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti; kompromituojančią medžiagą apie partiją ar rinkimų komitetą paskelbė jos pačios jų pačių iškeltas kandidatas; medžiagoje nėra jokių partiją ar rinkimų komitetą apibūdinančių žinių; partija ar rinkimų komitetas pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise. 3. Atsakomąją nuomonę partija ar rinkimų komitetas visuomenės informavimo priemonei pateikia per savo atstovą rinkimams prie Vyriausiosios rinkimų komisijos arba per savo atstovą rinkimams prie apygardos rinkimų komisijos. Jeigu atstovas rinkimams laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų kainas. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą. 4. Jeigu kompromituojanti medžiaga buvo paskelbta laikotarpiu, kuriuo ji pagal šį įstatymą negali būti skelbiama, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama pagal reklamos skelbimų kainas.
Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti trigubą šio paskelbimo kainą. 5. Visais atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. 6. Kai atsakomoji nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio įstatymo nustatyta paskelbimo kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš tos visuomenės informavimo priemonės, kuri kompromituojančią medžiagą paskelbė neleistinu laikotarpiu arba pati laiku nepaskelbė atsakomosios nuomonės.“ Pasiūlymas: Pakeisti 54 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Bet kam draudžiama naudotis tarnybine padėtimi
valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose ar organizacijose, taip pat valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip, naudojantis tarnybine padėtimi, bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams, valstybės tarnautojams draudžiama naudotis tarnybine padėtimi sudaryti sau ar, partijai ar rinkimų komitetui išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs asmuo gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.“ Pasiūlymas: Pakeisti 58 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vienmandačių apygardų rinkimų biuletenyje visi
kandidatai į Seimo narius įrašomi pagal abėcėlę tokiame pat plote ir to paties tipo šriftu (šriftais).
Nurodoma kiekvieno kandidato į Seimo narius vardas, pavardė ir jį iškėlusios partijos ar rinkimų komiteto pavadinimas arba nurodoma „Išsikėlė pats“.“ Pasiūlymas: Pakeisti 58 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Daugiamandatės rinkimų apygardos rinkimų
biuletenyje visi kandidatų sąrašai įrašomi pagal jiems suteiktus rinkimų numerius jų didėjimo tvarka tokiame pat plote ir to paties tipo šriftu (šriftais). Šrifto dydis parenkamas toks, kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui skirtą plotą. Biuletenyje įrašomas rinkimų komiteto, partijos, koalicijos pavadinimas (nurodytas jos pareiškiniuose dokumentuose). Po partijos pavadinimo skliausteliuose įrašomi jos vadovo vardas ir pavardė, o po koalicijos pavadinimo skliausteliuose įrašomi ją sudarančių partijų pavadinimai. Partijos ar rinkimų komiteto pageidavimu greta jos jų pavadinimoų gali būti pateiktas įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos šios partijos ar rinkimų komiteto emblemos
(ženklo) nespalvotas atvaizdas. Šiuo atveju kartu su pareiškiniais dokumentais Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikiamas šios emblemos (ženklo) pavyzdys. Visų rinkimų komitetų, partijų, koalicijų sąrašai (kandidatų vardai ir pavardės) išdalijami rinkėjams Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka ir pateikiami kiekvienoje balsavimo kabinoje.“ Pasiūlymas: Pakeisti 61 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Partijos, rinkimų komitetai, taip pat
kandidatai į Seimo narius turi teisę skirti ne daugiau kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pažymėjimą. Jis turi teisę stebėti rinkimus rinkimų apygardos arba apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje.
Stebėtojo pažymėjimą išduoda:
1) Vyriausioji rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose arba tik konkrečiose rinkimų apygardose, apylinkėse užsienio reikalų ministro, Respublikos Prezidento ar jo įgalioto asmens teikimu, užsienio valstybėms arba tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymu, taip pat ir savo nuožiūra;
2) apygardos rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje šios rinkimų apygardos teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse vyresniems kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiams kandidato, dėl kurio balsuojama daugiamandatėje arba šioje rinkimų apygardoje, teikimu arba rinkimų komiteto ar partijos vietos skyriaus prašymu, kuriame turi būti nurodyta asmens pavardė, vardas, asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas.“ Pasiūlymas: Pakeisti 79 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) balsadėžėje rastų atskirai už kiekvienos partijos
(jų koalicijos), rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius;“ Pasiūlymas: Pakeisti 79 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) balsavimo vokais gautų balsų, paduotų už kiekvienos partijos (jų koalicijos),
rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą, skaičius;“ Pasiūlymas: Pakeisti 79 straipsnio 3 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip: „16) iš viso už kiekvienos partijos (jų koalicijos) , rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius.“ Pasiūlymas: Pakeisti 82 straipsnio 6 dalį ir jį išdėstyti taip: „6.
Stebėtojo pažymėjimą išduoda:
1) Vyriausioji rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose arba tik konkrečiose rinkimų apygardose, apylinkėse užsienio reikalų ministro, Respublikos Prezidento ar jo įgalioto asmens teikimu, užsienio valstybėms arba tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymu, taip pat ir savo nuožiūra;
2) apygardos rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje šios rinkimų apygardos teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse vyresniems kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiams kandidato, dėl kurio balsuojama daugiamandatėje arba šioje rinkimų apygardoje, teikimu arba rinkimų komiteto ar partijos vietos skyriaus prašymu, kuriame turi būti nurodyta asmens pavardė, vardas, asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas.“ Pasiūlymas: Pakeisti 79 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) balsadėžėje rastų atskirai už kiekvienos partijos
(jų koalicijos), rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius;“ Pasiūlymas: Pakeisti 79 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) balsavimo vokais gautų balsų, paduotų už kiekvienos partijos (jų koalicijos),
rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą, skaičius;“ Pasiūlymas: Pakeisti 79 straipsnio 3 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip: „16) iš viso už kiekvienos partijos (jų koalicijos) , rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius.“ Pasiūlymas: Pakeisti 82 straipsnio 6 dalį ir jį išdėstyti taip:
„6. Apygardos rinkimų komisija privalo priimti
sprendimą perskaičiuoti visų vienmandatės apygardos apylinkių biuletenius, kai iki balsų skaičiavimo protokolo pasirašymo to pareikalauja bent vienas komisijos narys, rinkimų komitetas, partijos ar kandidato atstovas ir pagal išankstinius rinkimų rezultatus šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje balsų skirtumas tarp už pirmą ir antrą vietą užėmusių kandidatų yra mažesnis nei 50.“ Pasiūlymas: Pakeisti 86 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Partijos, rinkimų komitetai, iškėlusios iškėlę kandidatą į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius, jų atstovai rinkimams, rinkimų stebėtojai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti apygardos rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jų surašymo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24 valandas.“ Pasiūlymas: Pakeisti 86 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Partijos, rinkimų komitetai, iškėlusios
iškėlę kandidatus į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai, gali apskųsti Seimui ar Respublikos Prezidentui. Tokiais atvejais Seimas ar Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.“ Pasiūlymas: Pakeisti 89 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Partijos, rinkimų komiteto kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas, sudarytas pagal šio įstatymo 43 straipsnį, gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Jeigu už sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausiai rinkėjų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas ir toliau iki tokio jų skaičiaus, kada už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.“ Pasiūlymas: Pakeisti 89 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Jeigu rinkimų komitetas, partija, koalicija kartu su pareiškiniais dokumentais įteikia prašymą, kad jų kandidatų reitingas nebūtų nustatomas, apie tai iš anksto pranešama rinkėjams, nurodoma rinkimų biuletenyje ir kandidatų reitingas neskaičiuojamas, o įregistruota kandidatų eilė sąraše laikoma galutine.“ Nepritarti (Balsavimo rezultatai: 8 - už, 1 - prieš, susilaikiusių nebuvo.) Seimo rinkimų sistema iš esmės skiriasi nuo Rinkimų į Europos Parlamentą bei rinkimų į savivaldybių tarybas rinkimų sistemų. Rinkimuose į Seimą taikoma mišri rinkimų sistema. Vykdant Seimo rinkimus Lietuvos teritorija padalinama į 71 vienmandatę apygardą, kuriose savo kandidatūras gali kelti platus subjektų ratas, tame tarpe ir kiekvienas pilietis. Taip pat įstatyme nėra įtvirtinta draudimų visuomeninėms organizacijoms remti kandidatus.
Tuo tarpu rinkimuose į Europos Parlamentą ir į savivaldybių tarybas rinkimai vyksta daugiamandatėse apygardose (kuriose anksčiau galėdavo savo kandidatų sąrašus kelti tik partijos), tad subjektų, galinčių kelti kandidatus, ratas buvo papildytas rinkimų komitetais, suteikiant galimybę ir ne partijų sąrašuose esantiems kandidatams dalyvauti rinkimuose. Taip pat pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas nėra konstatavęs, kad Seimo rinkimų įstatyme yra ribojama kokių nors subjektų teisė dalyvauti rinkimuose. Seimo narys V. Bukauskas 2015-11-05 Nr. 2994(3) 2, 3 Argumentai:
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 metų spalio 20 d. nutarimą Nr. KT27-N16/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies (2015 m. lapkričio 6 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ siūloma, kad nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų skaičiaus vienmandatėse apygardose būtų ne didesnis nei 10 procentų, t. y. rinkėjų skaičius kiekvienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Taip pat, siekiant išlaikyti vienodą visų rinkimų apygardų dydį, įtvirtinti, kad rinkimų apygardos, kurioje balsuoja užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, dydis nustatomas ne tik pagal gyvenamąją vietą toje apygardoje deklaravusių rinkėjų skaičių, bet ir remiantis paskutiniuose Seimo rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos diplomatinėse atstovybėse balsavusių toje apygardoje rinkėjų skaičiumi. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį:
„Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti
taip: 1.
Rinkimams organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje, Lietuvos Respublikos teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorinį padalijimą. Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių. Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 0,9 iki 1,2 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Vyriausioji rinkimų komisija, likus ne mažiau kaip 210 dienų iki rinkimų, nustato ir, likus ne mažiau kaip 180 dienų iki rinkimų, savo interneto svetainėje skelbia rinkimų apygardas sudarančių rinkimų apylinkių sąrašą, jų balsavimo būstinių adresus ir telefonus, apygardos rinkėjų skaičių, apygardų rinkimų komisijų adresus ir telefonus. Sudarant vienmandatę rinkimų apygardą, kurioje balsuoja šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyti rinkėjai, jos rinkėjų skaičius nustatomas įskaičiuojant paskutiniuose Seimo rinkimuose, dalyvavusių ir Lietuvos diplomatinėse atstovybėse balsavusių rinkėjų skaičių.“ Argumentai:
Pasiūlymas teikiamas siekiant teisinio reguliavimo aiškumo. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį:
„Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti
taip:
adresas keičiami prireikus vienmandatės apygardos ribose, bet ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų. Savivaldybės administracijos direktoriaus teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo siūlomą apylinkės pavadinimą, rinkimų apylinkę sudarančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje apylinkėje, balsavimo patalpų adresą ir pastato, kuriame yra balsavimo patalpa, adreso koordinates. Teikime keisti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi pakeitimai.
Šie pakeitimai turi būti pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 110 dienų iki rinkimų. Jeigu anksčiau nustatytose balsavimo patalpose negalima surengti balsavimo, Vyriausioji rinkimų komisija apygardos rinkimų komisijos teikimu gali pakeisti apylinkės rinkimų komisijos balsavimo patalpos adresą likus iki rinkimų ir trumpesniam, negu šiame straipsnyje nustatyta, terminui.“
komitetų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Informacinės visuomenės plėtros komitetas 2015-11-04 Nr. 280-P-31 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 54, 55, 56, 61, 671, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2994(3) ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Komiteto sprendimui, pakoregavus jį pagal Seimo Teisės departamento pastabas. Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2994(4) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Valentinas Bukauskas. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas