Projekto Nr Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO nR. xi-2107 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2016 2019 m. sausio 1 d.“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Antanas Matulas Dangutė Mikutienė Vida Marija Čigriejienė Juras Požela Kęstas Komskis
Projektas Projekto lyginamasis variantas (2)
FARMACIJOS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO nR. xi-2017 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO
Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2016 2021 m. sausio 1 d.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
Seimo 2012 m. gegužės
pakeitimai, kuriais nustatyta, jog „vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas“. Ši Farmacijos įstatymo nuostata (35 str. 12 d.) turi įsigalioti 2016 m. sausio 1 d., o po jos įsigaliojimo visose Lietuvoje veikiančiose vaistinėse darbo laiku turės dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas. Todėl keičiasi farmakotechnikų (vaistininkų padėjėjų) savarankiško darbo vaistinėse galimybės, kadangi farmakotechnikai galės dirbti tik kartu su vaistininku. Tai labai aktualu kaimuose ir mažuose miesteliuose, kur vaistinių nėra tiek jau daug, o taip reikiamų vaistininkų – trūkumas. Todėl dėl personalo trūkumo dalis vaistinių negalėtų tęsti savo veiklos ir privalėtų užsidaryti. Gerai ekonomiškai išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse, pvz. Austrijoje, Šveicarijoje, Slovėnijoje, Portugalijoje vaistininkų kiekis vienai vaistinei siekia 3 ir daugiau, o kai kur net viršija 4 vienai vaistinei, kai tuo tarpu Lietuvoje toks skaičius siekia tik apie 2,3. Vaistinių asociacijos skaičiavimais, nuo 2016 m. sausio 1 d. vaistinės turės atleisti iš darbo apie
išsilavinimą), nes vieni, be aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusio vaistininko, jie negalės dirbti. Vaistinės ir jų personalas iki 2016 m. sausio 1 d. nepajėgūs pasiruošti įsigaliosiančiam Farmacijos įstatymo pakeitimui, todėl siūlyčiaus pratęsti įsigaliojimo datą iki
vaistininkas įgytų reikiamą išsilavinimą.
Farmakotechnikas (vaistininko padėjėjas) įgijęs savo kvalifikaciją turi reikalingą kvalifikaciją saugioms farmacijos paslaugoms teikti, kaip ir iki šiol teikė, o pereinamuoju laikotarpiu farmacijos paslaugų teikimo kokybė nenukentėtų. Inicijuojamu pakeitimu siekiama nukelti Farmacijos įstatymo nuostatos įsigaliojimą tam, kad tiek mokymo įstaigos, tiek būsimi vaistininkai, tiek ir vaistinės galėtų pasiruošti pasikeitimams rinkoje. Projekto pirminis siūlytojas – Seimo narys Antanas Matulas. 2. Parengto įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai Inicijuojamu pakeitimu siekiama nukelti Farmacijos įstatymo nuostatos įsigaliojimą iki 2019 m. sausio 1 d. tam, kad mokymo įstaigos, būsimi vaistininkai ir vaistinės galėtų pasiruošti pasikeitimams rinkoje. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Farmacijos įstatymo nuostata „vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas“ (35 str. 12 d.) įsigalios 2016 m. sausio 1 d., jei nebūtų priimti siūlomi pakeitimai. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma Farmacijos įstatymo 35 str. 12 d. „vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas“ įsigaliojimą pratęsti iki 2019 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį dalis farmakotechnikų galės užbaigti išlyginamąsias studijas ir persikvalifikuoti į vaistininko profesiją. Būtų išvengta vaistininkų trūkumo, ypač miesteliuose ir kaimuose, Numačius ilgesnį laiko tarpą nuostatos įsigaliojimui, būtų galima išvengti galimos sumaišties sektoriuje. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 8. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Teikiamas įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 10. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų aktų priimti nereikės. 11. Įstatymų projektų poveikis valstybės biudžetui Įstatymų projektams įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gautos specialistų išvados, reikalingi lydimieji aktai ir kiti pagrindimai, paaiškinimai. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų išvadų nebuvo gauta, lydimųjų aktų rengti nereikia. 13. Įstatymų projektų autorius ar autorių grupė, įstatymų projektų iniciatoriai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Antanas Matulas. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Farmakotechnikas“,
„vaistininkas“, „vaistinė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia
Seimo nariai: Antanas Matulas Dangutė Mikutienė Vida Marija Čigriejienė Juras Požela Kęstas Komskis
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-05- Nr. Į 2015-04-21 Nr. XIIP-2993 Lietuvos Respublikos Seimui
2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO NR. XI-2107 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2993 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2107 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2993 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 35 straipsnio 12 dalies nuostata, nurodanti, kad vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, turi įsigalioti nuo 2016 m. sausio 1 d. Projekto nuostatomis siekiama minėtos įstatymo dalies įsigaliojimą atidėti iki 2019 m. sausio 1 d. Atkreipiame dėmesį, kad minėta nuostata yra priimta siekiant tinkamai įgyvendinti iš Europos Sąjungos teisės kylančius įsipareigojimus. Konkrečiai tariant, 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (toliau – Direktyva 2005/36/EB) 45 straipsnio 2 dalyje yra įvardinta veikla, kuria gali užsiimti tik vaistininko kvalifikacinį laipsnį turintis asmuo. Tokia veikla apima: a) vaistinių preparatų formos ruošimą; b) vaistinių preparatų gamyba ir tyrimas; c) vaistinių preparatų tyrimai vaistinių preparatų tyrimų laboratorijoje; d) vaistinių preparatų sandėliavimas, saugojimas ir platinimas didmenas; e) vaistinių preparatų ruošimas, tyrimas, sandėliavimas ir tiekimas į visuomenei skirtas vaistines; f) vaistinių preparatų ruošimas, tyrimas, sandėliavimas ir platinimas ligoninėse; g) informacijos ir patarimų apie gydimo produktus teikimas.
Europos Komisija, savo kreipimesi į Lietuvos Respubliką per EU Pilot sistemą yra nurodžiusi, kad Direktyvos 2005/36/EB 45 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiklą gali vykdyti tik vaistininkai. Vaistininkų padėjėjai tokią veiklą gali vykdyti, jei jie yra prižiūrimi vaistininko, turinčio vaistininko kvalifikacinį laipsnį. Europos Komisija yra taip pat pažymėjusi, kad Europos Sąjungos teisė nereglamentuoja, kaip turėtų būti vykdoma farmokotechnikų veiklos priežiūra. Ji nurodė, kad valstybės savo nuožiūra gali pasirinkti tinkamiausią farmokotechnikų veiklos kontrolės priežiūros mechanizmą, be kita ko, atsižvelgdamos į farmakotechnikos per studijas įgytą būtiną kvalifikaciją ir įgūdžius, rinkos poreikius ir prieinamas technikos galimybes. Lietuvos Respublika, reaguodama į minėtą Europos Komisijos paklausimą, 2012 m. gegužės 5 d. priėmė Farmacijos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-2017. Šiuo įstatymu pripažinta netekusia galios Farmacijos įstatymo 76 straipsnio 5 dalis, kuria farmakotechnikams, iki Farmacijos įstatymo įsigaliojimo gavusiems farmacijos praktikos licenciją, arba asmenims, pradėjusiems farmakotechniko studijas iki minėto įstatymo įsigaliojimo ir įgijusiems vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesinę kvalifikaciją šiam įstatymui įsigaliojus, suteikiama teisė teikti farmacinę paslaugą iki 2015 m. gruodžio 31 d.
Taip pat nustatyta, kad vaistinėje vaistininkas turės būti visą vaistinės darbo laiką, šios nuostatos įgyvendinimui numatant pereinamąjį laikotarpį iki 2015 m. gruodžio 31 d. Šiuo metu, siekiant sudaryti sąlygas vaistinėms persitvarkyti, iki 2016 m. sausio 1 d. vaistininko priežiūra gali būti vykdoma ir netiesiogiai, pvz., ryšio priemonėmis. Nuo 2016 m. sausio 1 d. vaistinėje vaistininkas turės būti visą vaistinės darbo laiką ir taip užtikrinti tiesioginę vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) priežiūrą. Pažymėtina, kad toks Farmacijos įstatymo nuostatų pakeitimas dėl farmakotechnikų veiklos Europos Komisiją tenkino ir procedūra dėl netinkamo Direktyvos 2005/36/EB nuostatų įgyvendinimo buvo uždaryta. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis reglamentavimas nėra naujas. 2006 m. birželio 22 d. priimto Farmacijos įstatymo Nr. X-709 76 straipsnio 5 dalyje jau buvo nustatyta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. visi vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) turi teisę parduoti (išduoti) vaistinius preparatus tik kontroliuojami vaistininko ir kad už šią veiklą atsako vaistininkas. Todėl nėra aišku ir Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta informacija, kodėl per tokį ilgą laiko tarpą ūkio subjektai nesugebėjo prisitaikyti prie pasikeitusių farmakotechniko veiklos sąlygų.
Atsižvelgiant į visa tai, manome, kad Projektu siūlomu pereinamojo laikotarpio pratęsimu Lietuvos Respublika nesilaikytų prisiimtų įsipareigojimų, apie kuriuos ji yra pranešusi Europos Komisijai dėl Direktyvos 2005/36/EB nuostatų tinkamo įgyvendinimo užtikrinimo. Be to, toks termino pratęsimas galimai prieštarautų ES teisei, o konkrečiai – Direktyvos 2005/36/EB 4 straipsnio 2 daliai. Todėl manome, kad Projektu siūlomas pereinamojo laikotarpio termino pratęsimas turėtų būti derinamas su Europos Komisija. Šiuo atžvilgiu Europos Komisijai atsakingos institucijos turėtų pateikti pagrįstus įrodymus, nurodančius, kodėl Lietuvos Respublika negali iki 2016 m. sausio 1 d. įvykdyti prisiimtų įpareigojimų ir kodėl nustatytas terminas turėtų būti pratęstas iki 2019 m. sausio 1 d. Kita vertus, manytina, kad miestų vietovės su vaistininkų trūkumu nesusiduria, todėl vaistininkų trūkumo problema yra aktuali tik kaimo vietovėse. Dėl to siūlome įvertinti, ar nebūtų tikslinga Projektu siūlomą pereinamojo laikotarpio pratęsimą įtvirtinti tik kaimo vietovėse esančioms vaistinėms. Bet kuriuo atveju manome, kad dėl bet kokio siūlomo Farmacijos įstatymo 35 straipsnio 12 dalies įsigaliojimo termino pratęsimo turėtų būti gautas Europos Komisijos pritarimas. Priešingu atveju, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
ES teisės kylančių įsipareigojimų nesilaikymo. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Vilnius
ĮSTATYMO 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO NR. XI-2107 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2993 2015-04-28 Nr. XIIP-2993 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai ir galiojantiems įstatymams pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad pagal teisės technikos reikalavimus įstatymo pavadinime žodis „įstatymas“ turėtų būti dėstomas naujos eilutės centre. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
REIKALŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininkė D. Mikutienė, Komiteto
pirmininko pavaduotojas A. Matulas, Komiteto nariai: V. M. Čigriejienė, V. Filipovičienė, K. Komskis, K. Kuzminskas, A. Monkauskaitė. Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėja S. Šimonienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo narys E. Šablinskas, Respublikos Prezidentės patarėja A. Mečėjienė, Ministro Pirmininko patarėjas sveikatai A. Vinkus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėja N. Kundrotienė, sveikatos apsaugos viceministrai V. Gavrilov, L. Vaidelienė, sveikatos apsaugos ministro patarėja J. Kumpienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai G. Krukienė, M. Domeikienė, R. Balserienė, Ūkio ministerijos atstovai A. Nemickaitė, R. Zutkienė, S. Kvaraciejienė, Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė J. Kulberkienė, Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas E. Tarasevičius, Vaistinių asociacijos atstovai E. Kvedarienė, K. Nemaniūtė–Gagė, Šeimos vaistinių asociacijos atstovė J. Vaitkevičiūtė, VšĮ Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovė D. Sujetaitė, Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė L. Ganatauskienė, Vilniaus universiteto atstovas K. Ivanauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-04-28 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai ir galiojantiems įstatymams pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad pagal teisės technikos reikalavimus įstatymo pavadinime žodis „įstatymas“ turėtų būti dėstomas naujos eilutės centre. Pritarti
teisės departamentas, 2015-05-13 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2107 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2993 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas: Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 35 straipsnio 12 dalies nuostata, nurodanti, kad vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, turi įsigalioti nuo 2016 m. sausio 1 d. Projekto nuostatomis siekiama minėtos įstatymo dalies įsigaliojimą atidėti iki 2019 m. sausio 1 d. Atkreipiame dėmesį, kad minėta nuostata yra priimta siekiant tinkamai įgyvendinti iš Europos Sąjungos teisės kylančius įsipareigojimus. Konkrečiai tariant, 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (toliau – Direktyva 2005/36/EB) 45 straipsnio 2 dalyje yra įvardinta veikla, kuria gali užsiimti tik vaistininko kvalifikacinį laipsnį turintis asmuo. Tokia veikla apima: a) vaistinių preparatų formos ruošimą; b) vaistinių preparatų gamyba ir tyrimas; c) vaistinių preparatų tyrimai vaistinių preparatų tyrimų laboratorijoje; d) vaistinių preparatų sandėliavimas, saugojimas ir platinimas didmenas; e) vaistinių preparatų ruošimas, tyrimas, sandėliavimas ir tiekimas į visuomenei skirtas vaistines; f) vaistinių preparatų ruošimas, tyrimas, sandėliavimas ir platinimas ligoninėse; g) informacijos ir patarimų apie gydimo produktus teikimas.
Europos Komisija, savo kreipimesi į Lietuvos Respubliką per EU Pilot sistemą yra nurodžiusi, kad Direktyvos 2005/36/EB 45 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiklą gali vykdyti tik vaistininkai. Vaistininkų padėjėjai tokią veiklą gali vykdyti, jei jie yra prižiūrimi vaistininko, turinčio vaistininko kvalifikacinį laipsnį. Europos Komisija yra taip pat pažymėjusi, kad Europos Sąjungos teisė nereglamentuoja, kaip turėtų būti vykdoma farmokotechnikų veiklos priežiūra. Ji nurodė, kad valstybės savo nuožiūra gali pasirinkti tinkamiausią farmokotechnikų veiklos kontrolės priežiūros mechanizmą, be kita ko, atsižvelgdamos į farmakotechnikos per studijas įgytą būtiną kvalifikaciją ir įgūdžius, rinkos poreikius ir prieinamas technikos galimybes. Lietuvos Respublika, reaguodama į minėtą Europos Komisijos paklausimą, 2012 m. gegužės 5 d. priėmė Farmacijos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-2017. Šiuo įstatymu pripažinta netekusia galios Farmacijos įstatymo
įsigaliojimo gavusiems farmacijos praktikos licenciją, arba asmenims, pradėjusiems farmakotechniko studijas iki minėto įstatymo įsigaliojimo ir įgijusiems vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesinę kvalifikaciją šiam įstatymui įsigaliojus, suteikiama teisė teikti farmacinę paslaugą iki 2015 m. gruodžio 31 d.
Taip pat nustatyta, kad vaistinėje vaistininkas turės būti visą vaistinės darbo laiką, šios nuostatos įgyvendinimui numatant pereinamąjį laikotarpį iki 2015 m. gruodžio 31 d. Šiuo metu, siekiant sudaryti sąlygas vaistinėms persitvarkyti, iki 2016 m. sausio 1 d. vaistininko priežiūra gali būti vykdoma ir netiesiogiai, pvz., ryšio priemonėmis. Nuo 2016 m. sausio 1 d. vaistinėje vaistininkas turės būti visą vaistinės darbo laiką ir taip užtikrinti tiesioginę vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) priežiūrą. Pažymėtina, kad toks Farmacijos įstatymo nuostatų pakeitimas dėl farmakotechnikų veiklos Europos Komisiją tenkino ir procedūra dėl netinkamo Direktyvos 2005/36/EB nuostatų įgyvendinimo buvo uždaryta. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis reglamentavimas nėra naujas. 2006 m. birželio 22 d. priimto Farmacijos įstatymo Nr. X-709 76 straipsnio 5 dalyje jau buvo nustatyta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. visi vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) turi teisę parduoti (išduoti) vaistinius preparatus tik kontroliuojami vaistininko ir kad už šią veiklą atsako vaistininkas. Todėl nėra aišku ir Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta informacija, kodėl per tokį ilgą laiko tarpą ūkio subjektai nesugebėjo prisitaikyti prie pasikeitusių farmakotechniko veiklos sąlygų.
Atsižvelgiant į visa tai, manome, kad Projektu siūlomu pereinamojo laikotarpio pratęsimu Lietuvos Respublika nesilaikytų prisiimtų įsipareigojimų, apie kuriuos ji yra pranešusi Europos Komisijai dėl Direktyvos 2005/36/EB nuostatų tinkamo įgyvendinimo užtikrinimo. Be to, toks termino pratęsimas galimai prieštarautų ES teisei, o konkrečiai – Direktyvos 2005/36/EB 4 straipsnio 2 daliai. Todėl manome, kad Projektu siūlomas pereinamojo laikotarpio termino pratęsimas turėtų būti derinamas su Europos Komisija. Šiuo atžvilgiu Europos Komisijai atsakingos institucijos turėtų pateikti pagrįstus įrodymus, nurodančius, kodėl Lietuvos Respublika negali iki 2016 m. sausio 1 d. įvykdyti prisiimtų įpareigojimų ir kodėl nustatytas terminas turėtų būti pratęstas iki 2019 m. sausio 1 d. Kita vertus, manytina, kad miestų vietovės su vaistininkų trūkumu nesusiduria, todėl vaistininkų trūkumo problema yra aktuali tik kaimo vietovėse. Dėl to siūlome įvertinti, ar nebūtų tikslinga Projektu siūlomą pereinamojo laikotarpio pratęsimą įtvirtinti tik kaimo vietovėse esančioms vaistinėms. Bet kuriuo atveju manome, kad dėl bet kokio siūlomo Farmacijos įstatymo 35 straipsnio 12 dalies įsigaliojimo termino pratęsimo turėtų būti gautas Europos Komisijos pritarimas. Priešingu atveju, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsniu, Europos Komisija gali pradėti pažeidimo procedūrą dėl iš ES teisės kylančių įsipareigojimų nesilaikymo. Pritarti iš dalies Komitetas pritaria Seimo narių E. Šablinsko ir V. Simulik pasiūlymui, kuriuo siūloma 2016 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios Farmacijos įstatymo
laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, įsigaliojimą atidėti iki 2021 m. sausio 1 d.
Nepriėmus įstatymo pataisų, vaistininkų padėjėjai (farmakotechnikai) nuo 2016 m. nebegalės vaistinėje dirbti savarankiškai, t. y. periodiškai prižiūrint vaistininkui. Toks farmakotechnikų veiklos apribojimas sukeltų neigiamų pasekmių (vaistininkų trūkumą, farmakotechnikų atleidimą, vaistinių darbo laiko trumpinimą ar jų uždarymą, didintų vaistinių veiklos sąnaudas ir kt.), o tai pablogintų vaistų prieinamumą gyventojams, vaistinės neturėtų motyvacijos samdyti farmakotechnikus, dėl priklausomumo nuo vaistininkų jie rinkoje taptų nepaklausūs ir nesamdomi, todėl dalis ruošiamų farmakotechnikų gali negauti darbo pagal specialybę. Farmacijos įstatymo 35 straipsnio 12 dalimi, įtvirtinančia, kad vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, siekta įgyvendinti Direktyvos 2005/36/EB 45 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias minėtoje dalyje nurodytą veiklą gali vykdyti tik vaistininkai. Tačiau, kaip nurodo Europos Komisija, toks reikalavimas nereiškia, kad tokios pačios veiklos negali vykdyti vaistininko prižiūrimi farmakotechnikai. Europos Komisija yra taip pat pažymėjusi, kad Europos Sąjungos teisė nereglamentuoja, kaip turėtų būti vykdoma farmokotechnikų veiklos priežiūra, bei nurodė, kad valstybės savo nuožiūra gali pasirinkti tinkamiausią farmokotechnikų veiklos kontrolės priežiūros mechanizmą, be kita ko, atsižvelgdamos į farmakotechnikų per studijas įgytą būtiną kvalifikaciją ir įgūdžius, rinkos poreikius ir prieinamas technikos galimybes. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) priežiūra gali būti užtikrinama ir kitomis priemonėmis. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė J. Kulberkienė, 2015-06-09
projektui XIIP-2993 pritariu, pastabų neturiu. Atsižvelgti
Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė J. Dičkutė 2015-06-08
neturiu. Atsižvelgti
farmacijos sąjunga, 2016-06-12 Lietuvos farmacijos sąjunga (LFS) nepritaria Seimo narių Antano Matulo, Dangutės Mikutienės, Vidos Marijos Čigriejienės, Juro Poželos ir Kęsto Komskio pasiūlytam Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2107 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui dėl šių argumentų:
2006-06-22) priimtą Farmacijos įstatymo Nr. X-709 76 straipsnio 5 dalies reikalavimą. 2. SAM Farmacijos departamento 2015-06-08 parengtoje 83 vaistinių situacijos analizėje pateikti duomenys pagrindžia galimybę, kad galėtų užsidaryti vaistinės kaimo vietovėse, jei ten dirba tik farmakotechnikas. Šiai problemai spręsti galimi šie sprendimai:
a) leisti visam laikui netiesioginę farmakotechniko veiklos priežiūrą, kurią atlieka vaistininkas, jei kaimo vietovėje įsisteigusi viena vaistinė,
b) šiuo metu galioja netiesioginė asmens sveikatos priežiūros specialistų priežiūra ambulatorinėse įstaigose, kurios aprūpina kaimo vietovių gyventojus vaistais (įskaitant ir kompensuojamuosius) net 720 įstaigų,
c) įdiegti Skandinavijos šalių patirtį per savivaldybes paremti nepelningas kaimo vietovių vaistines siekiant užtikrinti šiems gyventojams vaistų prieinamumą. 3. LFS atkreipia Seimo narių dėmesį į Europos teisės departamento išvadą dėl siūlomo Farmacijos įstatymo pakeitimo, dėl kurio Europos Komisija gali pradėti pažeidimo procedūrą dėl iš ES teisės kylančių įsipareigojimų nesilaikymo. Nepritarti Komitetas pritaria Seimo narių E. Šablinsko ir V.
Šablinsko ir V. Simulik pasiūlymui, kuriuo siūloma 2016 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios Farmacijos įstatymo
laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, įsigaliojimą atidėti iki 2021 m. sausio 1 d. Nepriėmus įstatymo pataisų, vaistininkų padėjėjai (farmakotechnikai) nuo 2016 m. nebegalės vaistinėje dirbti savarankiškai, t. y. periodiškai prižiūrint vaistininkui. Toks farmakotechnikų veiklos apribojimas sukeltų neigiamų pasekmių (vaistininkų trūkumą, farmakotechnikų atleidimą, vaistinių darbo laiko trumpinimą ar jų uždarymą, didintų vaistinių veiklos sąnaudas ir kt.), o tai pablogintų vaistų prieinamumą gyventojams, vaistinės neturėtų motyvacijos samdyti farmakotechnikus, dėl priklausomumo nuo vaistininkų jie rinkoje taptų nepaklausūs ir nesamdomi, todėl dalis ruošiamų farmakotechnikų gali negauti darbo pagal specialybę. Farmacijos įstatymo 35 straipsnio 12 dalimi, įtvirtinančia, kad vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, siekta įgyvendinti Direktyvos 2005/36/EB 45 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias minėtoje dalyje nurodytą veiklą gali vykdyti tik vaistininkai. Tačiau, kaip nurodo Europos Komisija, toks reikalavimas nereiškia, kad tokios pačios veiklos negali vykdyti vaistininko prižiūrimi farmakotechnikai. Europos Komisija yra taip pat pažymėjusi, kad Europos Sąjungos teisė nereglamentuoja, kaip turėtų būti vykdoma farmokotechnikų veiklos priežiūra, bei nurodė, kad valstybės savo nuožiūra gali pasirinkti tinkamiausią farmokotechnikų veiklos kontrolės priežiūros mechanizmą, be kita ko, atsižvelgdamos į farmakotechnikų per studijas įgytą būtiną kvalifikaciją ir įgūdžius, rinkos poreikius ir prieinamas technikos galimybes. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) priežiūra gali būti užtikrinama ir kitomis priemonėmis. 4.
universiteto Medicinos fakultetas, 2015-06-15 Vilniaus Universiteto Medicinos fakultetas išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2107 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2993 (toliau – Projektas), teikia šias pastabas:
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenis Lietuvoje buvo 1380 vaistinės. Lietuvoje registruota 3112 vaistininkų (turinčių vaistininko kvalifikaciją ir baigusių universitetines studijas) ir 1478 farmakotechnikų (neturinčių vaistininko kvalifikacijos ir baigusių neuniversitetines studijas Kauno kolegijoje). Palyginus darbuotojų ir vaistinių skaičių matome, kad darbuotojų yra pakankamai. Net jei dirbtų visos vaistinės dviem pamainomis vaistininkų užtektų farmakotechnikus prižiūrėti visose vaistinėse arba dirbti vaistinėje. Šiuo metu vaistinėse įsivyravusi praktika, kuomet vaistininko funkcijas vykdo farmakotechnikai, neturintys vaistininko kvalifikacijos. Pagal Lietuvos Farmacijos įstatymą jie turi būti prižiūrimi vaistininkų. Tačiau tai tik formalus reikalavimas, kuris nėra vykdomas. Darbdaviai teisinasi, kad vaistininkai prižiūri farmakotechnikus techninėmis priemonėmis. Darbdaviai farmakotechnikams moka mažesnius atlyginimus ir nori, kad ateityje būtų ta pati nusistovėjusi tvarka. Taip jie tikisi sutaupyti pinigus. Vaistininko priežiūra yra labai svarbus dalykas: sutikrinama galimos receptų atleidimo klaidos, išduodamų vaistų klaidos, gydytojų išrašytų vaistų klaidos. Vaistininkai, o ne farmakotechnikai ruošia vaistinių preparatų formas, atlieka vaistinių preparatų gamybą ir tyrimus, vaistų kontrolės tyrimus laboratorijose (chemikai ir farmakotechnikai gali būti pagalbinis personalas), atlieka vaistinių preparatų sandėliavimą, platinimą ir tiekimą į vaistines ir ligonines, teikia informaciją apie vaistus. Šių funkcijų tinkamai atlikti negali ir neturi kompetencijos farmakotechnikai.
Farmakotechnikai dirbdami vieni, be vaistininkų priežiūros arba stebimi techninėmis priemonėmis (kaip tai turi vykti nėra reglamentuota ) gali padaryti klaidas, tokiu atveju visa atsakomybė tenka vaistininkui. Vaistininkas praranda licenciją, nes to reikalauja darbdavys. Taip naudinga darbdaviams. Šiuo metu Lietuvoje vaistinės savininku gali būti bet kuris pilietis. Jis yra suinteresuotas vaistinės pelnu, bet nesuinteresuotas paciento sveikata. Dažnos akcijos ir pardavimų skatinimai negerina Lietuvos piliečių sveikatos, o skatina vaistų vartojimą ir skatina pašalinių reakcijų, toksinių reakcijų atsiradimą. Vaistai yra specifinė prekė, kurios vartojimą ir atleidimą reikia kontroliuoti. Tam yra rengiami auštos kvalifikacijos vaistininkai Universitetuose. Vilniaus Universitetas planuoja 2015-09-01 pradėti Farmacijos studijas. Šiuo metu VU neformaliose studijose mokosi 63 farmakotechnikai. Jie bus interguoti į Farmacijos studijas VU. 2006 m. birželio 22 d. priimto Farmacijos įstatymo Nr. X-709 76 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. visi farmakotechnikai (vaistininko padėjėjai) turi teisę išduoti vaistinius preparatus tik kontroliuojami vaistininko ir, kad už šią veiklą atsako vaistininkas. Buvo pakankamai laiko minėtą nuostatą įgyvendinti, siekiant tinkamai įgyvendinti iš Europos Sąjungos teisės kylančius įsipareigojimus. Šiuo metu Lietuvoje neveikia vaistininkų ar farmakotechnikų draudimo sistema leidžianti kompensuoti nuostolius dėl padarytų klaidų ar pacientų mirties atvejų. Todėl darbdaviai piktnaudžiauja savo padėtimi ir verčia vaistininkus pažeidinėti farmacijos įstatymą (nėra jokios kontrolės techninėmis priemonėmis), o atsakomybė už padarytas farmakotechnikų klaidas tenka vaistininkams, kurie nedirba tuo metu vaistinėje, bet fiktyviai palaiko ryšį techninėmis priemonėmis. Manome, kad reikia palikti galioti Farmacijos įstatymą nepakeistą.
Nepritarti Komitetas pritaria Seimo narių E. Šablinsko ir V. Simulik pasiūlymui, kuriuo siūloma 2016 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios Farmacijos įstatymo
laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, įsigaliojimą atidėti iki 2021 m. sausio 1 d. Nepriėmus įstatymo pataisų, vaistininkų padėjėjai (farmakotechnikai) nuo 2016 m. nebegalės vaistinėje dirbti savarankiškai, t. y. periodiškai prižiūrint vaistininkui. Toks farmakotechnikų veiklos apribojimas sukeltų neigiamų pasekmių (vaistininkų trūkumą, farmakotechnikų atleidimą, vaistinių darbo laiko trumpinimą ar jų uždarymą, didintų vaistinių veiklos sąnaudas ir kt.), o tai pablogintų vaistų prieinamumą gyventojams, vaistinės neturėtų motyvacijos samdyti farmakotechnikus, dėl priklausomumo nuo vaistininkų jie rinkoje taptų nepaklausūs ir nesamdomi, todėl dalis ruošiamų farmakotechnikų gali negauti darbo pagal specialybę. Farmacijos įstatymo 35 straipsnio 12 dalimi, įtvirtinančia, kad vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, siekta įgyvendinti Direktyvos 2005/36/EB 45 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias minėtoje dalyje nurodytą veiklą gali vykdyti tik vaistininkai. Tačiau, kaip nurodo Europos Komisija, toks reikalavimas nereiškia, kad tokios pačios veiklos negali vykdyti vaistininko prižiūrimi farmakotechnikai. Europos Komisija yra taip pat pažymėjusi, kad Europos Sąjungos teisė nereglamentuoja, kaip turėtų būti vykdoma farmokotechnikų veiklos priežiūra, bei nurodė, kad valstybės savo nuožiūra gali pasirinkti tinkamiausią farmokotechnikų veiklos kontrolės priežiūros mechanizmą, be kita ko, atsižvelgdamos į farmakotechnikų per studijas įgytą būtiną kvalifikaciją ir įgūdžius, rinkos poreikius ir prieinamas technikos galimybes.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) priežiūra gali būti užtikrinama ir kitomis priemonėmis. 5. Vaistinių asociacija, 2015-06-11 Vaistinių asociacija (toliau – Asociacija), susipažinusi su Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. 2, 4, 5, 7, 35, 39,76 straipsnių ir papildymo įstatymo Nr. XI-21078 straipsnio įstatymo projektu Nr. XIIP-2993 (toliau – Projektas), teikia savo argumentus bei pasiūlymus. Visų pirma svarbu atkreipti dėmesį, kad jei nebus pakeista Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo (Žin., 2006, Nr. 78-3056) (toliau – Farmacijos įstatymas) 35 straipsnio 12 dalis, kurioje nustatyta, jog vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, po 2016 m. vaistinės susidurs su sunkumais ne tik turėdamos atleisti farmakotechnikus ar neužtikrindamos nenutrūkstamos vaistinių veiklos, nes Lietuvoje trūksta reikiamo skaičiaus vaistininkų, bet taip pat bus priverstos atleisti kitus darbuotojus, dirbančius pagalbinius darbus vaistinėse.
Pagal preliminarius Asociacijos skaičiavimus:
(farmakotechnikų), nes jie nebeturės teisės dirbti savarankiškai be nuolatinės vaistininko priežiūros, kadangi esant vaistininkų trūkumui tektų uždarytį mažąsias vaistines ir trumpinti kitų vaistinių darbo laikus;
(valytojų, apskaitininkių ir kt.), kadangi uždarius vaistines arba sutrumpinus jų darbo laiką, šis personalas taps nebereikalingas, tikslius skaičius sudėtinga prognozuoti dėl skirtingos šio personalo struktūros ir tikslios statistikos nebuvimo įmonėse; Todėl Asociacija pritaria Projektui, kuriuo siūloma atidėti reikalavimą nuo 2016 m. sausio 1 d. vaistininkui dirbti vaistinėje visą darbo dieną. Šio Projekto įgyvendinimas sąlygotų teigiamus rezultatus visoms visuomenės grupėms, t. y. tiek gyventojams, kuriems bus išlaikoma tinkamas vaistų prieinamumas visoje valstybės teritorijoje, tiek farmacijos specialistams – farmakotechnikams ir pagalbiniams darbuotojams, kurie išlaikytų darbo vietas ir kuriems būtų suteiktas protingas terminas reikiamai vaistininko kvalifikacijai įgyti, taip pat ir vaistinėms, kurioms būtų išsaugoma galimybė vykdyti veiklą ir tose teritorijose, kuriuose šiuo metu nėra pakankamo vaistininkų skaičiaus. Taip pat labai svarbu paminėti, kad Farmacijos įstatymo pakeitimui duotas pereinamasis 10 metų terminas nebuvo pakankamas ir jo pratęsimas yra labai reikšmingas.
Tam, kad po pereinamojo laikotarpio farmakotechnikams ir toliau būtų užtikrinama darbo vieta vaistinėse farmakotechnikai turi persikvalifikuoti ir gauti vaistininko kvalifikacinį laipsnį. Toks persikvalifikavimas didžiąją pereinamojo periodo dalį buvo sudėtingas jau dirbantiems farmakotechnikams, nes tokie specialistai buvo rengiami tik Kaune, ir tik nuo 2013 m. farmakotechnikai turi galimybę Vilniaus universitete studijuoti išlyginamąsias studijas, po kurių galės toliau tęsti studijas dėl vaistininko magistro laipsnio. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu farmakotechnikai turi galimybę tęsti studijas ir įgyti vaistininko kvalifikaciją ne tik Kaune, bet ir Vilniuje, o pratęstas terminas leis jiems persikvalifikuoti bei išlikti darbo rinkoje, pereinamojo laikotarpio pratęsimas yra būtinas, norint užtikrinti pakankamą kiekį vaistininkų, kurie galėtų dirbti vaistinėje visu reikiamu vaistinės darbo metu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Europos Komisija yra oficialiai pasisakiusi dėl farmakotechnikų darbo vaistinėse 2010 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. MARKT/D4/AM/em/(2010)1052776 (pridedama). Minėtame rašte Europos Komisija nurodė, jog tuometinio Farmacijos įstatymo 76 straipsnio 5 dalis[1] neatitiko direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (toliau – Direktyva) rengimo reikalavimų, nes jame buvo numatytos išimtys ir nurodyta, kokie farmakotecnikai gali dirbti vaistininko neprižiūrimi. Atsižvelgiant į tai, 2012 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo priimtas įstatymas Nr. XI-2017, kuriuo buvo įtvirtinta Farmacijos įstatymo pakeitimai ir vienas iš pakeitimų buvo pripažinti 76 straipsnio 5 dalį netekusia galios.
Tad iš esmės Farmacijos įstatymo prieštaravimas Direktyvai buvo panaikintas ir nebuvo, norint įvykdyti Direktyvą, privaloma įgyvendinti ir priimti jokių kitų reikalavimų nacionalinėje teisėje, įskaitant ir reikalavimą, jog vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas. Tai Europos Komisija patvirtino ir 2011 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. DG MARKT AM/ag (2011) 1305087 (pridedama), kuriame nurodė, kad ES teisėje nenustatyta, kaip valstybės narės turėtų reglamentuoti farmakotechnikų veiklą ir, kad valstybės narės gali savo nuožiūra pasirinkti tinkamiausią farmakotechnikų veiklos kontrolės priežiūros mechanizmą, be kita ko, atsižvelgdamos į farmakotechniko per studijas įgytą būtiną kvalifikaciją ir įgūdžius, rinkos poreikius ir prieinamas technines galimybes. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas, jog vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas yra išimtinai nacionalinėje jurisdikcijoje ir niekaip nėra susijęs su Direktyvos įgyvendinimu. Todėl Projekto trūkumu negali būti įvardijama neaiški Europos Komisijos nuomonė šiuo klausimu, ar prieštaravimai Direktyvoje įtvirtintoms nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, manytina, kad pratęstas laikotarpis padidins galimybę farmakotechnikams persikvalifikuoti, kas leidžia tikėtis, kad pasibaigus pratęsimo laikotarpiui, darbuotojų rinka bus pasiruošusi numatytiems pokyčiams. Pritarti
farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga, 2015-06-11 Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga pritaria gerb. Seimo nario A.
Seimo nario A. Matulo teikiamai Farmacijos įstatymo pataisai dėl žemiau išvardintų priežasčių:
išsaugos savo darbo vietas;
neatleis farmakotechnikų, o bus skatinami prisidėti prie jų perkvalifikavimo, nes vaistinėse trūksta vaistininkų (šiuo metu tai yra įgyvendinama);
universitetas tik 2013 metais pradėjo vykdyti farmakotechnikų perkvalifikavimą į vaistininkus, kas sudaro platesnes galimybės farmakotechnikams studijuoti;
pratęstą laikotarpį farmakotechnikai turės galimybę pabaigti išlyginamąsias studijas ir įgyti vaistininko kvalifikaciją (šiuo metu VU mokosi 63 farmakotechnikai); Priešingai, nei kituose LR Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimo variantuose, nebūtų skirtingų galimybių farmakotechnikams toliau dirbti ar naujai įsidarbinti ne tik kaimo, bet ir miesto vietovėse, taigi nebūtų diskriminacijos miestuose gyvenantiems farmakotechnikams;
Šiuo metu studijuojantys farmokotechnikai turėtų galimybę priimti svarbius sprendimus susijusius su savo profesine ateitimi. Taip pat primename, kad Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga jau ne kartą kreipėsi į valstybines institucijas, atkreipdama dėmesį į tai, jog farmakotechnikai persikvalifikuodami į vaistininkus susiduria su daugeliu problemų. Visų pirma LR Sveikatos apsaugos ministerija, teikdama LR Farmacijos įstatymo pataisas neparengė jokio strateginio plano, kiek turėtų būti ruošiamų farmakotechnikų studentų, kaip esami farmakotechnikai galėtų operatyviau ir sklandžiau persikvalifikuoti į vaistininkus, be to, perkvalifikavimo studijos nebuvo finansuojamos iš ES struktūrinių fondų (kaip tai buvo daroma kituose sektoriuose). Paminėtina, kad iki 2013 m. farmakotechnikų perkvalifikavimą Lietuvoje vykdė tik viena švietimo institucija – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
Aukštos studijų kainos (apie 8000 eurų tik universitetinių studijų) ir ilgas persikvalifikavimo laikotarpis (2 metai išlyginamųjų studijų Kauno kolegijoje ir 3,5 metų universitetinių studijų), tai labai dideli sunkumai, kuriuos turėjo įveikti farmakotechnikai norėdami tapti vaistininkais. Todėl, LR Sveikatos apsaugos ministerijai, neprisidedant prie šių problemų sprendimo, Farmacijos įstatyme numatytas 10 metų pereinamasis laikotarpis buvo nepakankamas laiko tarpsnis persikvalifikuoti, tuo pačiu metu derinant darbą ir stacionarias studijas. Be to, nebuvo atsižvelgta į farmakotechnikų įgytą profesinę patirtį bei šeimyninę padėtį. Todėl siūlome, kad LR Sveikatos apsaugos ministerija numatytų galimybes finansuoti farmakotechnikų perkvalifikavimą. Atsižvelgti
ir kt., 2015-05-20 Į Jus kreipiasi įvairiose Kėdainių miesto ir rajono vaistinėse dirbančios darbuotojos. Esame farmakotechnikės (vaistininko padėjėjos), baigusios P. Mažylio medicinos mokyklą, o kai kurios dar Kauno kolegijos Medicinos fakulteto išlyginamąsias studijas ir įgiję profesinio farmacijos bakalauro diplomus. Dauguma mūsų yra vaistinėse išdirbusios po 25-35 metus. Turime galiojančias licencijas. Kas 5 metai licencijos buvo pratęsiamos kvalifikacijos kėlimo kursuose ir seminaruose, kuriuose metai iš metų dalyvavome kartu su universitetinį išsilavinimą turinčiais vaistininkais, rinkdami tas pačias kvalifikacines valandas ir klausydami tų pačių dėstytojų paskaitų. Artimiausiu laiku visuomenės laukia nemenkas socialinis smūgis, nes Seime priimtų įstatymų dėka siekiama atleisti iš darbo didžiąją dalį farmakotechnikų. Seimo 2012 m. gegužės 15 d. priimtu įstatymu buvo Įtvirtinti Farmacijos įstatymo pakeitimai, kuriais nustatyta, jog „vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas“.
Ši Farmacijos įstatymo nuostata turi įsigalioti 2016 m. sausio 1 d., o po jos įsigaliojimo visose Lietuvoje veikiančiose vaistinėse darbo laiku turės dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas. Dėl tos priežasties kardinaliai keičiasi farmakotechnikų (vaistininkų padėjėjų) savarankiško darbo vaistinėse galimybės, kadangi farmakotechmkai galės dirbti tik kartu su vaistininku. Be to įstatyme numatyta, kad licencijos, suteikiančios teisę dirbti vaistinėse, jiems bus išduotos ne ilgiau kaip iki
nesiskundė. Lietuvoje šiuo metu yra apie 1400 oficialiai registruotų vaistinių, o jose dirba ne mažiau, kaip 2000 farmakotechnikų, nepaisant to statistika teigia, jog netgi šiuo metu vaistinėse trūksta ne mažiau, kaip 300 darbuotojų - vaistininkų ir farmakotechnikų. Akivaizdu, jog šio įstatymo įgyvendinimas turės įtakos 2000 darbuotojų ir jų šeimų likimui. Seimo narys Antanas Matulas kartu su parlamentarų grupe Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Farmacijos įstatymo pataisą, kurioje siūloma iki 2019 m. sausio 1 d. nukelti naujos įstatymo nuostatos, numatančios, kad „vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas“ įsigaliojimą. „Vaistinės ir jų personalas iki 2016 m. sausio 1 d. nepajėgūs pasiruošti įsigaliosiančiam Farmacijos įstatymo pakeitimui, todėl siūlyčiau pratęsti įsigaliojimo datą iki 2019 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį vaistinės rastų sau vaistininką arba farmakotechnikas įgytų reikiamą išsilavinimą, dalis farmakotechnikų galės užbaigti išlyginamąsias studijas ir persikvalifikuoti į vaistininko profesiją", - sako A. Matulas. Jo teigimu „būtų išvengta vaistininkų trūkumo, ypač miesteliuose ir kaimuose, būtų galima išvengti galimos sumaišties sektoriuje".
Jei šio įstatymo pataisos ir bus priimtos, tai visų problemų, susijusių su šio įstatymo taikymu, neišspręs, o tik atidės, todėl norime dar kartą atkreipti Jūsų dėmesnį šiuos dalykus:
rinkoje trūksta vaistininkų, todėl šiuo metu tai iš dalies sprendžia būtent farmakotechnikai, kurių darbo rinkoje yra pakankamai. Lietuvos vaistinėse dirba daugiau kaip 2000 farmakotechnikų, nepaisant to statistika teigia, jog netgi šiuo metu vaistinėse trūksta ne mažiau, kaip 300 darbuotojų-vaistininkų arba farmakotechnikų. 2. Uždraudus farmakotechnikams savarankiškai dirbti, dėl vaistininkų trūkumo daliai vaistinių gali tekti užsidaryti arba trumpinti darbo laiką, o uždarant arba trumpinant vaistinių darbo laiką dėl to labiausiai nukentės vartotojas, negalintis laiku įsigyti vaistų, be to, valstybė surinks mažiau mokesčių. 3. Daugumoje kaimo vaistinių dirba vienas farmakotechnikas, o tai reiškia, kad tokios vaistinės bus uždarytos ir paslaugos kaime gyvenančiam (ir šiaip visais klausimais skriaudžiamam žmogui) dar labiau suprastės. 4. Kauno kolegijoje Medicinos fakultete neakivaizdinės išlyginamosios studijos, trukusios
mokslo) diplomai, kainavę nuo 4 iki 10 tūkstančių litų (bendra studijų kaina priklauso nuo individualia tvarka sudarytos studijų programos – kreditų skaičiaus) pasirodė nieko neverti, nes šie aukštojo mokslo diplomai suteikia teisę tik studijuoti toliau. 5.
vaistinėse (ypač kaime, kur ir taip trūksta darbuotojų), net pabaigus profesinio farmacijos bakalauro (aukštojo neuniversitetinio mokslo) studijas baigti universitetines studijas praktiškai nėra galimybių, nes darbdaviai nėra suinteresuoti savo darbuotojų išleisti dar tris metus studijuoti po tris dienas per savaitę (tokia yra neakivaizdinių vaistininko magistro studijų trukmė), kai nėra kam pakeisti. 6. 2014 m. metinė farmacijos magistro studijų kaina buvo 3444 eurai (11890 Lt) arba, kitaip sakant, visiškai nepakeliama vaistinėje dirbančiam žmogui, privalančiam išlaikyti šeimą. 7. Suinteresuotos valdžios institucijos turėtų numatyti realius ir efektyvius sprendimo būdus, kaip farmakotechnikams persikvalifikuoti, nes visi supranta, jog ši padėtis susidarė tik dėl to, kad Lietuvos įstatymai formaliai atitiktų Europos Sąjungos direktyvas, nepaisant realios susiklosčiusios situacijos, kai vaistinių klientams farmakotechnikų darbas neužkliūva. Turėtų būti įsteigtos palengvintos, mažiau kainuojančios arba gerokai trumpesnės neakivaizdinės studijos darbuotojams su didžiule darbo vaistinėse praktika ir patirtim, kas dažnai suteikia nemenką pranašumą net prieš vaistininkus, ką tik baigusius farmacininko magistro studijas. 8. Vienas iš problemos sprendimo būdų galėtų būti farmakotechnikų suskirstymas pagal realiai vaistinėse išdirbtą darbo stažą. Juk būtų visai logiška, kad savarankiškai 25-35 metus vaistinėje išdirbusiam, nesuskaičiuojamame kvalifikacijos kėlimo kursų ir seminarų skaičiuje kartu su universitetinį išsilavinimą turinčiais farmacininkais dalyvavusiam darbuotojui, kas 5 metai privalančiam prasitęsti licenciją, būtų suteikta teisė užbaigti karjerą tokio darbuotojo statuse, kokiame pradirbo ketvirtį amžiaus. Teko girdėti, jog būtent taip su didelį darbo stažą turinčiais farmakotechnikais pasielgta Vokietijoje, įsigaliojus panašiam įstatymui, jiems iki pensijos suteikta teisė dirbti savarankiškai. 9.
kolegijoje Medicinos fakultete toliau ruošiami farmakotechnikai, kurių galimybės darbo rinkoje priėmus minėtą įstatymą bus labai abejotinos ir ribotos. Mes, šiam darbui atidavę didžiąją gyvenimo dalį, įgiję didelę darbo patirtį, kreipiamės prašydami, kad ši pataisa būtų atidėta arba sukurti humaniški ir teisingi įstatymai mūsų atžvilgiu. Manom, kad esam nusipelnę galimybės sulaukti pensijinio amžiaus dirbdami darbą, kuriam buvom paruošti ir kuriam skyrėme daug jėgų tobulindami savo žinias, mokėjimus ir sugebėjimus. Atsižvelgti
8D. Augutienė,
L. Jokubauskienė, ir kt., 2015-05-20 Į Jus kreipiasi Rokiškio, Panevėžio, Biržų miestų ir rajonų vaistinėse dirbančios darbuotojos. Esame farmakotechnikės (vaistininko padėjėjos), baigusios P. Mažylio medicinos mokyklą, o kai kurios dar Kauno kolegijos Medicinos fakulteto išlyginamąsias studijas ir įgiję profesinio farmacijos bakalauro diplomus. Dauguma mūsų yra vaistinėse išdirbusios po 25-35 metus. Turime galiojančias licencijas. Kas 5 metai licencijos buvo pratęsiamos kvalifikacijos kėlimo kursuose ir seminaruose, kuriuose metai iš metų dalyvavome kartu su universitetinį išsilavinimą turinčiais vaistininkais, rinkdami tas pačias kvalifikacines valandas ir klausydami tų pačių dėstytojų paskaitų. Artimiausiu laiku visuomenės laukia nemenkas socialinis smūgis, nes Seime priimtų įstatymų dėka siekiama atleisti iš darbo didžiąją dalį farmakotechnikų. Seimo 2012 m. gegužės 15 d. priimtu įstatymu buvo Įtvirtinti Farmacijos įstatymo pakeitimai, kuriais nustatyta, jog „vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas“. Ši Farmacijos įstatymo nuostata turi įsigalioti 2016 m. sausio 1 d., o po jos įsigaliojimo visose Lietuvoje veikiančiose vaistinėse darbo laiku turės dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas. Dėl tos priežasties kardinaliai keičiasi farmakotechnikų (vaistininkų padėjėjų) savarankiško darbo vaistinėse galimybės, kadangi farmakotechmkai galės dirbti tik kartu su vaistininku.
Be to įstatyme numatyta, kad licencijos, suteikiančios teisę dirbti vaistinėse, jiems bus išduotos ne ilgiau kaip iki 2014 metų, nors iki šiol tokie specialistai dešimtmečius dirbo ir jais niekas nesiskundė. Lietuvoje šiuo metu yra apie
farmakotechnikų, nepaisant to statistika teigia, jog netgi šiuo metu vaistinėse trūksta ne mažiau, kaip 300 darbuotojų - vaistininkų ir farmakotechnikų. Akivaizdu, jog šio įstatymo įgyvendinimas turės įtakos 2000 darbuotojų ir jų šeimų likimui. Seimo narys Antanas Matulas kartu su parlamentarų grupe Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Farmacijos įstatymo pataisą, kurioje siūloma iki 2019 m. sausio 1 d. nukelti naujos įstatymo nuostatos, numatančios, kad „vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas“ įsigaliojimą. „Vaistinės ir jų personalas iki 2016 m. sausio 1 d. nepajėgūs pasiruošti įsigaliosiančiam Farmacijos įstatymo pakeitimui, todėl siūlyčiau pratęsti įsigaliojimo datą iki 2019 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį vaistinės rastų sau vaistininką arba farmakotechnikas įgytų reikiamą išsilavinimą, dalis farmakotechnikų galės užbaigti išlyginamąsias studijas ir persikvalifikuoti į vaistininko profesiją“, - sako A. Matulas. Jo teigimu „būtų išvengta vaistininkų trūkumo, ypač miesteliuose ir kaimuose, būtų galima išvengti galimos sumaišties sektoriuje“. Jei šio įstatymo pataisos ir bus priimtos, tai visų problemų, susijusių su šio įstatymo taikymu, neišspręs, o tik atidės, todėl norime dar kartą atkreipti Jūsų dėmesnį šiuos dalykus:
rinkoje trūksta vaistininkų, todėl šiuo metu tai iš dalies sprendžia būtent farmakotechnikai, kurių darbo rinkoje yra pakankamai.
Lietuvos vaistinėse dirba daugiau kaip 2000 farmakotechnikų, nepaisant to statistika teigia, jog netgi šiuo metu vaistinėse trūksta ne mažiau, kaip 300 darbuotojų-vaistininkų arba farmakotechnikų. 2. Uždraudus farmakotechnikams savarankiškai dirbti, dėl vaistininkų trūkumo daliai vaistinių gali tekti užsidaryti arba trumpinti darbo laiką, o uždarant arba trumpinant vaistinių darbo laiką dėl to labiausiai nukentės vartotojas, negalintis laiku įsigyti vaistų, be to, valstybė surinks mažiau mokesčių. 3. Daugumoje kaimo vaistinių dirba vienas farmakotechnikas, o tai reiškia, kad tokios vaistinės bus uždarytos ir paslaugos kaime gyvenančiam (ir šiaip visais klausimais skriaudžiamam žmogui) dar labiau suprastės. 4. Kauno kolegijoje Medicinos fakultete neakivaizdinės išlyginamosios studijos, trukusios 2 metus ir įgyti profesinio farmacijos bakalauro (aukštojo neuniversitetinio mokslo) diplomai, kainavę nuo 4 iki 10 tūkstančių litų (bendra studijų kaina priklauso nuo individualia tvarka sudarytos studijų programos – kreditų skaičiaus) pasirodė nieko neverti, nes šie aukštojo mokslo diplomai suteikia teisę tik studijuoti toliau. 5. Dirbant vaistinėse (ypač kaime, kur ir taip trūksta darbuotojų), net pabaigus profesinio farmacijos bakalauro (aukštojo neuniversitetinio mokslo) studijas baigti universitetines studijas praktiškai nėra galimybių, nes darbdaviai nėra suinteresuoti savo darbuotojų išleisti dar tris metus studijuoti po tris dienas per savaitę (tokia yra neakivaizdinių vaistininko magistro studijų trukmė), kai nėra kam pakeisti. 6. 2014 m. metinė farmacijos magistro studijų kaina buvo 3444 eurai (11890 Lt) arba, kitaip sakant, visiškai nepakeliama vaistinėje dirbančiam žmogui, privalančiam išlaikyti šeimą. 7.
sprendimo būdus, kaip farmakotechnikams persikvalifikuoti, nes visi supranta, jog ši padėtis susidarė tik dėl to, kad Lietuvos įstatymai formaliai atitiktų Europos Sąjungos direktyvas, nepaisant realios susiklosčiusios situacijos, kai vaistinių klientams farmakotechnikų darbas neužkliūva. Turėtų būti įsteigtos palengvintos, mažiau kainuojančios arba gerokai trumpesnės neakivaizdinės studijos darbuotojams su didžiule darbo vaistinėse praktika ir patirtim, kas dažnai suteikia nemenką pranašumą net prieš vaistininkus, ką tik baigusius farmacininko magistro studijas. 8. Vienas iš problemos sprendimo būdų galėtų būti farmakotechnikų suskirstymas pagal realiai vaistinėse išdirbtą darbo stažą. Juk būtų visai logiška, kad savarankiškai 25-35 metus vaistinėje išdirbusiam, nesuskaičiuojamame kvalifikacijos kėlimo kursų ir seminarų skaičiuje kartu su universitetinį išsilavinimą turinčiais farmacininkais dalyvavusiam darbuotojui, kas 5 metai privalančiam prasitęsti licenciją, būtų suteikta teisė užbaigti karjerą tokio darbuotojo statuse, kokiame pradirbo ketvirtį amžiaus. Teko girdėti, jog būtent taip su didelį darbo stažą turinčiais farmakotechnikais pasielgta Vokietijoje, įsigaliojus panašiam įstatymui, jiems iki pensijos suteikta teisė dirbti savarankiškai. 9. Kauno kolegijoje Medicinos fakultete toliau ruošiami farmakotechnikai, kurių galimybės darbo rinkoje priėmus minėtą įstatymą bus labai abejotinos ir ribotos. Mes, šiam darbui atidavę didžiąją gyvenimo dalį, įgiję didelę darbo patirtį, kreipiamės prašydami, kad ši pataisa būtų atidėta arba sukurti humaniški ir teisingi įstatymai mūsų atžvilgiu. Manom, kad esam nusipelnę galimybės sulaukti pensijinio amžiaus dirbdami darbą, kuriam buvom paruošti ir kuriam skyrėme daug jėgų tobulindami savo žinias, mokėjimus ir sugebėjimus. Atsižvelgti
ir kt., 2015-05-20 Į Jus kreipiasi Šiaulių miesto ir rajono vaistinėse dirbančios darbuotojos.
Esame farmakotechnikės (vaistininko padėjėjos), baigusios P. Mažylio medicinos mokyklą, o kai kurios dar Kauno kolegijos Medicinos fakulteto išlyginamąsias studijas ir įgiję profesinio farmacijos bakalauro diplomus. Dauguma mūsų yra vaistinėse išdirbusios po 25-35 metus. Turime galiojančias licencijas. Kas 5 metai licencijos buvo pratęsiamos kvalifikacijos kėlimo kursuose ir seminaruose, kuriuose metai iš metų dalyvavome kartu su universitetinį išsilavinimą turinčiais vaistininkais, rinkdami tas pačias kvalifikacines valandas ir klausydami tų pačių dėstytojų paskaitų. Artimiausiu laiku visuomenės laukia nemenkas socialinis smūgis, nes Seime priimtų įstatymų dėka siekiama atleisti iš darbo didžiąją dalį farmakotechnikų. Seimo 2012 m. gegužės 15 d. priimtu įstatymu buvo Įtvirtinti Farmacijos įstatymo pakeitimai, kuriais nustatyta, jog „vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas“. Ši Farmacijos įstatymo nuostata turi įsigalioti 2016 m. sausio 1 d., o po jos įsigaliojimo visose Lietuvoje veikiančiose vaistinėse darbo laiku turės dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas. Dėl tos priežasties kardinaliai keičiasi farmakotechnikų (vaistininkų padėjėjų) savarankiško darbo vaistinėse galimybės, kadangi farmakotechmkai galės dirbti tik kartu su vaistininku. Be to įstatyme numatyta, kad licencijos, suteikiančios teisę dirbti vaistinėse, jiems bus išduotos ne ilgiau kaip iki 2014 metų, nors iki šiol tokie specialistai dešimtmečius dirbo ir jais niekas nesiskundė. Lietuvoje šiuo metu yra apie
farmakotechnikų, nepaisant to statistika teigia, jog netgi šiuo metu vaistinėse trūksta ne mažiau, kaip 300 darbuotojų - vaistininkų ir farmakotechnikų. Akivaizdu, jog šio įstatymo įgyvendinimas turės įtakos 2000 darbuotojų ir jų šeimų likimui.
Seimo narys Antanas Matulas kartu su parlamentarų grupe Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Farmacijos įstatymo pataisą, kurioje siūloma iki 2019 m. sausio 1 d. nukelti naujos įstatymo nuostatos, numatančios, kad „vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas“ įsigaliojimą. „Vaistinės ir jų personalas iki 2016 m. sausio 1 d. nepajėgūs pasiruošti įsigaliosiančiam Farmacijos įstatymo pakeitimui, todėl siūlyčiau pratęsti įsigaliojimo datą iki 2019 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį vaistinės rastų sau vaistininką arba farmakotechnikas įgytų reikiamą išsilavinimą, dalis farmakotechnikų galės užbaigti išlyginamąsias studijas ir persikvalifikuoti į vaistininko profesiją", - sako A. Matulas. Jo teigimu „būtų išvengta vaistininkų trūkumo, ypač miesteliuose ir kaimuose, būtų galima išvengti galimos sumaišties sektoriuje". Jei šio įstatymo pataisos ir bus priimtos, tai visų problemų, susijusių su šio įstatymo taikymu, neišspręs, o tik atidės, todėl norime dar kartą atkreipti Jūsų dėmesnį šiuos dalykus:
rinkoje trūksta vaistininkų, todėl šiuo metu tai iš dalies sprendžia būtent farmakotechnikai, kurių darbo rinkoje yra pakankamai. Lietuvos vaistinėse dirba daugiau kaip 2000 farmakotechnikų, nepaisant to statistika teigia, jog netgi šiuo metu vaistinėse trūksta ne mažiau, kaip 300 darbuotojų-vaistininkų arba farmakotechnikų. 2. Uždraudus farmakotechnikams savarankiškai dirbti, dėl vaistininkų trūkumo daliai vaistinių gali tekti užsidaryti arba trumpinti darbo laiką, o uždarant arba trumpinant vaistinių darbo laiką dėl to labiausiai nukentės vartotojas, negalintis laiku įsigyti vaistų, be to, valstybė surinks mažiau mokesčių. 3. Daugumoje kaimo vaistinių dirba vienas farmakotechnikas, o tai reiškia, kad tokios vaistinės bus uždarytos ir paslaugos kaime gyvenančiam (ir šiaip visais klausimais skriaudžiamam žmogui) dar labiau suprastės. 4.
kolegijoje Medicinos fakultete neakivaizdinės išlyginamosios studijos, trukusios 2 metus ir įgyti profesinio farmacijos bakalauro (aukštojo neuniversitetinio mokslo) diplomai, kainavę nuo 4 iki 10 tūkstančių litų (bendra studijų kaina priklauso nuo individualia tvarka sudarytos studijų programos – kreditų skaičiaus) pasirodė nieko neverti, nes šie aukštojo mokslo diplomai suteikia teisę tik studijuoti toliau. 5. Dirbant vaistinėse (ypač kaime, kur ir taip trūksta darbuotojų), net pabaigus profesinio farmacijos bakalauro (aukštojo neuniversitetinio mokslo) studijas baigti universitetines studijas praktiškai nėra galimybių, nes darbdaviai nėra suinteresuoti savo darbuotojų išleisti dar tris metus studijuoti po tris dienas per savaitę (tokia yra neakivaizdinių vaistininko magistro studijų trukmė), kai nėra kam pakeisti. 6. 2014 m. metinė farmacijos magistro studijų kaina buvo 3444 eurai (11890 Lt) arba, kitaip sakant, visiškai nepakeliama vaistinėje dirbančiam žmogui, privalančiam išlaikyti šeimą. 7. Suinteresuotos valdžios institucijos turėtų numatyti realius ir efektyvius sprendimo būdus, kaip farmakotechnikams persikvalifikuoti, nes visi supranta, jog ši padėtis susidarė tik dėl to, kad Lietuvos įstatymai formaliai atitiktų Europos Sąjungos direktyvas, nepaisant realios susiklosčiusios situacijos, kai vaistinių klientams farmakotechnikų darbas neužkliūva. Turėtų būti įsteigtos palengvintos, mažiau kainuojančios arba gerokai trumpesnės neakivaizdinės studijos darbuotojams su didžiule darbo vaistinėse praktika ir patirtim, kas dažnai suteikia nemenką pranašumą net prieš vaistininkus, ką tik baigusius farmacininko magistro studijas. 8. Vienas iš problemos sprendimo būdų galėtų būti farmakotechnikų suskirstymas pagal realiai vaistinėse išdirbtą darbo stažą.
Juk būtų visai logiška, kad savarankiškai 25-35 metus vaistinėje išdirbusiam, nesuskaičiuojamame kvalifikacijos kėlimo kursų ir seminarų skaičiuje kartu su universitetinį išsilavinimą turinčiais farmacininkais dalyvavusiam darbuotojui, kas
karjerą tokio darbuotojo statuse, kokiame pradirbo ketvirtį amžiaus. Teko girdėti, jog būtent taip su didelį darbo stažą turinčiais farmakotechnikais pasielgta Vokietijoje, įsigaliojus panašiam įstatymui, jiems iki pensijos suteikta teisė dirbti savarankiškai. 9. Kauno kolegijoje Medicinos fakultete toliau ruošiami farmakotechnikai, kurių galimybės darbo rinkoje priėmus minėtą įstatymą bus labai abejotinos ir ribotos. Mes, šiam darbui atidavę didžiąją gyvenimo dalį, įgiję didelę darbo patirtį, kreipiamės prašydami, kad ši pataisa būtų atidėta arba sukurti humaniški ir teisingi įstatymai mūsų atžvilgiu. Manom, kad esam nusipelnę galimybės sulaukti pensijinio amžiaus dirbdami darbą, kuriam buvom paruošti ir kuriam skyrėme daug jėgų tobulindami savo žinias, mokėjimus ir sugebėjimus. Atsižvelgti
vaistinių asociacija, 2015-06-19 Šeimos vaistinių asociacija pateikia savo argumentus bei pasiūlymus dėl Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2107 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2993. Istoriškai susiklostė, kad vaistininkų padėjėjai (farmakotechnikai) savarankiškai galėjo dirbti keletą dešimtmečių, kaimo vietovėse būti vaistinės farmacinės veiklos vadovais. 2006 06 22 priimtas Farmacijos įstatymas nustatė laikotarpį iki kada vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) galės dirbti savarankiškai ir nuo kada – prižiūrimi vaistininko.
Persikvalifikavimo laikotarpiu susidurta su šiomis problemomis: · Mokslo institucija netenkino visų norinčių vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) persikvalifikuoti poreikį (negalėjo priimti studijuoti tiek, kiek norėjo). · Daliai vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) persikvalifikavimo į vaistininką kaina buvo ir yra per didelė bei nepakeliama finansinė našta (persikvalifikavimo studijų kaina 8515 € / 29400 Lt). · Persikvalifikavimo studijos trunka net 3,5 metų, jos yra tik dieninės. Nebuvo ir nėra galimybės persikvalifikuoti nuotoliniu, vakariniu būdu, kai vaistininkų padėjėjai (farmakotechnikai) dienos metu dažniausiai dirba. · Darbdaviai negalėjo skirti papildomai lėšų visų dirbančių vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) mokymams finansuoti. · Nebuvo sukurta valstybės finansavimo sistema, kuri paskatintų kuo daugiau vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) persikvalifikavimą, o sukurta tik nuostata, kurią reikia nuo 2016-01-01 įgyvendinti. Praktika parodė, jog nustatytas 10 metų laikotarpis Lietuvai buvo per trumpas, kad rinkoje nebūtų vaistininkų stygiaus ir vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) pertekliaus Farmacijos įstatymo nuostatai įgyvendinti. Todėl pateikiame savo pasiūlymus dėl Farmacijos įstatymo projekto pakeitimo:
įgyvendinimą (vaistinės darbo laiku vaistinėje dirbti ne mažiau kaip vienam vaistininkui). Atidėjimo laikui nustatyti, atlikti visos Lietuvos vaistinių ir farmacijos specialistų situacijos analizę su prognoze, kuriais metais nebus problemos, kad kiekvienoje vaistinėje visą darbo dieną dirbtų ne mažiau kaip vienas vaistininkas.
Tokį pasiūlymą teikiame todėl, kad mums kyla abejonių ar Lietuvoje tokia situacijos analizė buvo atlikta ir kokiais argumentais remiantis Lietuvos Respublika nustatė nuostatos įgyvendinimą nuo 2016-01-01, pranešusi apie tai Europos Komisijai dėl Direktyvos 2005/36/EB nuostatų įgyvendinimo. Taip pat kyla klausimų, kodėl tokios problemos nėra kaimyninėse Baltijos šalyse, kurios yra Europos Sąjungos šalys ir privalo įgyvendinti tą pačią Direktyvą. 2. Leisti dirbti savarankiškai vaistininkų padėjėjams (farmakotechnikams), kurių amžius daugiau nei 45 m. arba darbo stažas daugiau nei 20 metų. Tokie farmacijos specialistai turi ilgametę praktinę farmacinio darbo patirtį, o laikas skirtas persikvalifikavimui ir metų skaičius, kiek dar laiko jie po to dirbs nėra didelis, todėl natūralu, kad didelę patirtį turintį specialistą tokios sąlygos neskatina persikvalifikuoti, jei jam dar lieka dirbti ne daugiau kaip
argumentus bei pasiūlymus bus atsižvelgta ir komitetas priims tinkamiausią sprendimą. Pritarti iš dalies Komitetas pritaria Seimo narių E. Šablinsko ir V. Simulik pasiūlymui, kuriuo siūloma 2016 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios Farmacijos įstatymo
laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, įsigaliojimą atidėti iki 2021 m. sausio 1 d. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
ministerija, 2015-06-15 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai išvadoms gauti pateiktą Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2, 4, 57, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2107 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2993 (toliau – Farmacijos įstatymo projektas), kuriuo siūloma Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 35 straipsnio
vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, taikymą atidėti iki 2019 m. sausio 1 d., pagal kompetenciją teikiame šias pastabas. Pažymime, kad iš esmės tai nėra nauja nuostata. 2006 m. birželio 22 d. priimto Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 76 straipsnio 5 dalyje jau buvo nustatyta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. visi vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) turi teisę parduoti (išduoti) vaistinius preparatus tik kontroliuojami vaistininko ir kad už šią veiklą atsako vaistininkas. Nuolatinis vaistininko buvimas vaistinėje turės teigiamos įtakos vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) teikiamų farmacinių paslaugų kokybei, nes vaistininkai turės sąlygas efektyviau prižiūrėti vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) veiklą, pvz., prireikus nedelsiant pakonsultuoti vaistininko padėjėją (farmakotechniką) ir, jei reikia, pacientą. Siekiant kokybiškų farmacinių paslaugų, Sveikatos apsaugos ministerijos nuomone, vaistinėje turėtų dirbti ne vienas farmacijos specialistas, o komanda – vaistininkas kartu su vaistininko padėjėju (farmakotechnikų). Tačiau Lietuvoje yra paplitęs kitas modelis - yra nemažai vaistinių, kur pamainoje dirba tik vienas farmacijos specialistas, 2014 m. gruodžio 31 d.
Lietuvoje buvo 3112 vaistininkų, turinčių galiojančią vaistininko praktikos licenciją, 1478 vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai), įrašyti į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą,
vaistinės veiklos ar gamybinės vaistinės veiklos licencijas. Remiantis statistiniais duomenimis, vienai vaistinei vidutiniškai tenka 2,3 vaistininkai ir 1,1 vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas). Atkreiptinas dėmesys, kad daugelyje Europos Sąjungos šalių paplitęs didesnių vaistinių modelis, kur vaistinėje vienoje pamainoje dirba visa komanda – vaistininkas, vienas ar daugiau vaistininko padėjėjų, kiti specialius mokymus baigę specialistai, vaistinėje teikiamos visos farmacinės paslaugos. Vaistinių skaičius, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, yra didelis, Lietuva yra penkta pagal vaistinių skaičių, t. y. viena iš daugiausiai turinčių vaistinių šalių. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje
Sąjungoje – 31. Miestų vietovės su vaistininkų trūkumu nesusiduria, todėl vaistininkų trūkumo problema yra aktuali tik kaimo vietovėse. Nuo 2012 m. gruodžio 31 d. „tinklinių“ vaistinių plėtra sustojo. Per pirmą 2013 m. pusmetį jų sumažėjo 1,3 proc. Šį pokytį galėjo lemti gyventojų skaičiaus mažėjimas (ypač kaimo vietovėse) ir tai, kad vaistinių rinka perpildyta.
Pažymėtina, kad po trijų metų gali likti ta pati problema, t y. vaistinės nebus persitvarkiusios savo veiklos, užtikrinant tiesioginę vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) priežiūrą, nes nebus paruošta pakankamai vaistininkų (dalis paruoštų vaistininkų gali išvykti dirbti į kitas valstybes ar per tą laiką atsidaryti naujų vaistinių, ypač miestuose). Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. birželio 8 d. Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo organizuotas susitikimas su vaistinių darbuotojų ir darbdavių atstovais, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kauno kolegijos, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Ūkio ministerijos, Europos teises departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovais (protokolas dar rengiamas). Susitikimo metu buvo svarstomos galimos problemos dėl Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 35 straipsnio 12 dalies nuostatos įsigaliojimo 2016 m. sausio 1 d., taip pat vaistų prieinamumo užtikrinimo priemonės, įskaitant ir minėtą Farmacijos įstatymo projektą, vaistinių darbuotojų ir darbdavių atstovų pateikti siūlymai dėl jų. Atsižvelgdamas į posėdyje išsakytas mintis Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamentas parengė rašto Ūkio ministerijai, reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimą Lietuvoje koordinuojančiai institucijai, projektą, kuriame nurodoma, kad Sveikatos apsaugos ministerija svarsto galimybę atidėti Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 35 straipsnio 12 dalies, kurioje nustatyta, kad vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, taikymą iki 2019 m sausio 1 d.
Taip pat, siekiant užtikrinti vaistinių preparatų prieinamumą kaimo gyvenamosiose vietovėse, yra svarstoma Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme įteisinti nuostatą, numatančią galimybę kaimo gyvenamosiose vietovėse įsteigtose vaistinėse vaistininkams visą laiką vykdyti netiesioginę vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) priežiūrą. Minėtame rašte prašoma Ūkio ministerijos pateikti Europos Komisijai paklausimą, ar Europos Komisija pritartų pirmiau minėtiems Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo pakeitimams. Gavusi Europos Komisijos nuomonę minėtu klausimu, Sveikatos apsaugos ministerija ją pateiks Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui. Pritarti iš dalies Komitetas pritaria Seimo narių E. Šablinsko ir V. Simulik pasiūlymui, kuriuo siūloma 2016 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios Farmacijos įstatymo
laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, įsigaliojimą atidėti iki 2021 m. sausio 1 d. Nepriėmus įstatymo pataisų, vaistininkų padėjėjai (farmakotechnikai) nuo 2016 m. nebegalės vaistinėje dirbti savarankiškai, t. y. periodiškai prižiūrint vaistininkui.
Toks farmakotechnikų veiklos apribojimas sukeltų neigiamų pasekmių (vaistininkų trūkumą, farmakotechnikų atleidimą, vaistinių darbo laiko trumpinimą ar jų uždarymą, didintų vaistinių veiklos sąnaudas ir kt.), o tai pablogintų vaistų prieinamumą gyventojams, vaistinės neturėtų motyvacijos samdyti farmakotechnikus, dėl priklausomumo nuo vaistininkų jie rinkoje taptų nepaklausūs ir nesamdomi, todėl dalis ruošiamų farmakotechnikų gali negauti darbo pagal specialybę. Farmacijos įstatymo 35 straipsnio 12 dalimi, įtvirtinančia, kad vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, siekta įgyvendinti Direktyvos 2005/36/EB 45 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias minėtoje dalyje nurodytą veiklą gali vykdyti tik vaistininkai. Tačiau, kaip nurodo Europos Komisija, toks reikalavimas nereiškia, kad tokios pačios veiklos negali vykdyti vaistininko prižiūrimi farmakotechnikai. Europos Komisija yra taip pat pažymėjusi, kad Europos Sąjungos teisė nereglamentuoja, kaip turėtų būti vykdoma farmokotechnikų veiklos priežiūra, bei nurodė, kad valstybės savo nuožiūra gali pasirinkti tinkamiausią farmokotechnikų veiklos kontrolės priežiūros mechanizmą, be kita ko, atsižvelgdamos į farmakotechnikų per studijas įgytą būtiną kvalifikaciją ir įgūdžius, rinkos poreikius ir prieinamas technikos galimybes. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) priežiūra gali būti užtikrinama ir kitomis priemonėmis. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai E. Šablinskas, V. Simulik, 2015-05-201 Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti sekančiai: ,,1 straipsnis.
Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
įstatymo 5 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2019 2021 m. sausio 1 d.“
komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Komiteto išvadoms ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2015-06-22 I Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą bei siekiant patikslinti keičiamo įstatymo numerį, tikslintinas įstatymo pavadinimas. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
paskirti pranešėjai: D. Mikutienė, R. Ačas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė [1]Valstybės žinios, 2006-07-18, Nr.
78-3056, LR Farmacijos įstatymo 76 straipsnio 5 dalis „Farmakotechnikai, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavę farmacijos praktikos licenciją, arba asmenys, pradėję farmakotechniko studijas iki šio įstatymo įsigaliojimo, kurie įgis vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesinę kvalifikaciją po šio įstatymo įsigaliojimo, gali teikti farmacinę paslaugą šio įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. Nuo
vaistininko parduoti (išduoti) vaistinius preparatus. Už šią veiklą atsako vaistininkas.“