Projekto XIP-4466(2) sujungto su XIP-3913 Projekto lyginamasis variantas
įstatymas
1 straipsnis. Kodekso papildymas 8¹straipsniu Papildyti Kodeksą 8¹straipsniu:
„8¹ straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo baudžiamajame procese
ypatumai
bylos duomenys elektronine forma tvarkomi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta apimtimi ir tvarka, suderinta su Teisėjų taryba. Nagrinėjimo teisme metu baudžiamosios bylos duomenys elektronine forma tvarkomi Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru. Baudžiamąsias bylas, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, nustato Teisėjų taryba, suderinusi su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru. 2. Elektroninėje byloje saugomi baudžiamojo proceso metu sudaryti ar gauti elektroniniai procesiniai dokumentai. Elektroniniai procesiniai dokumentai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu. 3. Baudžiamojo proceso metu sudaryti ar gauti rašytiniai procesiniai dokumentai gali būti skaitmeninti ir jų skaitmeninės kopijos perkeltos į elektroninę bylą. Rašytinio procesinio dokumento skaitmeninė kopija turi būti patvirtinta dokumentą skaitmeninusio asmens saugiu elektroniniu parašu. Kai dėl teisės aktų nustatytų reikalavimų rašytinių dokumentų negalima skaitmeninti, jie saugomi tik rašytinės formos ir apie tai pažymima elektroninėje byloje. 4. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo atliekami proceso veiksmai gali būti fiksuojami elektronine forma. 5.
5Advokatams, advokatų padėjėjams,
antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ar teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, nagrinėjimo teisme metu elektroninių ryšių priemonėmis procesiniai dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ar teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie sutiko procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir nurodė reikalingus kontaktinius duomenis. Anksčiau sutikę asmenys bet kuriuo baudžiamojo proceso metu turi teisę atsisakyti gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. 6. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis nagrinėjimo teisme metu tvarką ir formą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis ikiteisminio tyrimo metu tvarką ir formą nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, suderinę su Teisėjų taryba. 7. Ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ir teismai ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nagrinėjant skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų elektroninės formos dokumentais keičiasi Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje. Pabaigus ikiteisminį tyrimą, baudžiamosios bylos, kurios pagal Teisėjų tarybos nustatytą ir su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru suderintą tvarką nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, teismui perduodamos elektroninių ryšių priemonėmis.
Kitos baudžiamosios bylos teismui perduodamos rašytinės formos, papildomai elektroninių ryšių priemonėmis perduodant elektronine forma tvarkytus baudžiamosios bylos duomenis. 8. Baudžiamojo proceso metu šio straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys privalo nedelsdami pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokuratūrai arba teismui apie kiekvieną savo nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimą. 9. Procesinio dokumento įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. 10. Be šio Kodekso, elektroninės bylos, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą teismuose nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 95 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„95 straipsnis. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai
veikai tirti ir nagrinėti Dokumentais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra materialūs objektai, kuriuose įmonė, įstaiga, organizacija, pareigūnas ar fizinis asmuo tam tikrais ženklais užfiksuoja informaciją, galinčią padėti atskleisti nusikalstamą veiką ir nustatyti su šia veika susijusias aplinkybes.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 96 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) kiti materialūs objektai, kuriuose grafiniais arba kitokiais ženklais užfiksuota informacija, turinti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.“
Pakeisti 179 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Protokolą pasirašo atlikęs tyrimo veiksmą asmuo, protokolą surašęs asmuo ir visi kiti asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmą.
Jei protokolas rašomas elektronine forma, tyrimo veiksmą atlikęs asmuo, protokolą surašęs asmuo jį pasirašo saugiu elektroniniu parašu. Visi kiti asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmą, gali arba pasirašyti protokolą saugiu elektroniniu parašu, arba pasirašyti rašytinės formos specialiame protokolo priede. Apie tai, kad dalyvavęs atliekant tyrimo veiksmą asmuo atsisako pasirašyti tyrimo veiksmo protokolą arba dėl fizinių trūkumų ar kitokių priežasčių negali jo pasirašyti, pažymima protokole ir tyrimo veiksmą atlikęs asmuo tai patvirtina parašu. Kai tyrimo veiksmas atliekamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, protokolą pasirašo tik tokį veiksmą atlikęs asmuo ir protokolą surašęs asmuo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 183 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Prieš pradėdamas liudytojo apklausą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas įsitikina liudytojo asmens tapatybe, išsiaiškina reikiamus duomenis apie liudytojo asmenybę ir jo santykius su įtariamuoju, išaiškina jam šio Kodekso 81 ir 83 straipsniuose numatytas liudytojo teises ir pareigas. ir įspėja Prieš pradedant pirmąją apklausą liudytojas įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Visa tai pažymima protokole ir patvirtina ir tai liudytojas patvirtina protokole savo parašu. Prieš pradedant kitas apklausas liudytojui primenama apie ankstesnį įspėjimą dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir tai pažymima protokole.“6 straipsnis. 191 straipsnio pakeitimas Pakeisti 191 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį materialų objektą patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 220 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Surašęs kaltinamąjį aktą, prokuroras iki bylos perdavimo teismui kaltinamojo akto nuorašą pasirašytinai įteikia kaltinamajam. Kaltinamojo akto nuorašas kaltinamojo prašymu sutikimu gali būti išsiunčiamas jam elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat gali būti įteiktas perkeltas į elektroninę laikmeną.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. gegužės 10 d. 2. Teisėjų taryba, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki 2015 m. balandžio 30 d. patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIP-4466(2) sujungto su XIP-3913 Projekto
lyginamasis variantas
įstatymas
1 straipsnis. Kodekso papildymas 8¹straipsniu Papildyti Kodeksą 8¹straipsniu:
„8¹ straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo baudžiamajame procese
ypatumai
tyrimo metu baudžiamosios bylos duomenys elektronine forma tvarkomi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba ir Advokatų taryba. Nagrinėjimo teisme metu baudžiamosios bylos duomenys elektronine forma tvarkomi Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru. Baudžiamąsias bylas, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, nustato Teisėjų taryba, suderinusi su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru. 2. Elektroninėje byloje saugomi baudžiamojo proceso metu sudaryti ar gauti elektroniniai procesiniai dokumentai. Elektroniniai procesiniai dokumentai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu. 3. Baudžiamojo proceso metu sudaryti ar gauti rašytiniai procesiniai dokumentai gali būti skaitmeninti ir jų skaitmeninės kopijos perkeltos į elektroninę bylą. Rašytinio procesinio dokumento skaitmeninė kopija turi būti patvirtinta dokumentą skaitmeninusio asmens saugiu elektroniniu parašu. Kai dėl teisės aktų nustatytų reikalavimų rašytinių dokumentų negalima skaitmeninti, jie saugomi tik rašytinės formos ir apie tai pažymima elektroninėje byloje. 4. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo atliekami proceso veiksmai gali būti fiksuojami elektronine forma. 5. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis nagrinėjimo teisme metu tvarką ir jų formą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis ikiteisminio tyrimo metu tvarką ir jų formą nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, suderinę su Teisėjų taryba ir Advokatų taryba. 6. Advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, ekspertams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ar teismas procesinius dokumentus ikiteisminio tyrimo metu ir Teisėjų tarybos nustatytose baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, nagrinėjimo teisme metu Teisėjų tarybos nustatytose baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, elektroninių ryšių priemonėmis procesiniai dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ar teismas ikiteisminio tyrimo metu ir Teisėjų tarybos nustatytose baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie sutiko procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir nurodė reikalingus kontaktinius duomenis. Šie asmenys bet kuriuo baudžiamojo proceso metu turi teisę atsisakyti gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. 7.
tyrimo įstaigos, prokuratūra ir teismas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nagrinėjant skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų elektroninės formos dokumentais keičiasi Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje. Ši sistema veikia vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu ir kitais teisės aktais. Pabaigus ikiteisminį tyrimą, baudžiamosios bylos, kurios pagal Teisėjų tarybos nustatytą ir su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru suderintą tvarką nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, teismui perduodamos elektroninių ryšių priemonėmis. Kitos baudžiamosios bylos teismui perduodamos rašytinės formos, papildomai elektroninių ryšių priemonėmis perduodant elektronine forma tvarkytus baudžiamosios bylos duomenis. 8. Advokatai (advokatų padėjėjai), kiti proceso dalyviai ir asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pateikti teismui, ikiteisminio tyrimo institucijai ir prokuratūrai procesinius ir kitus dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. 9. Baudžiamojo proceso metu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti asmenys privalo nedelsdami pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokuratūrai arba teismui apie kiekvieną savo nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimą. 10. Procesinio dokumento įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. 11. Be šio Kodekso, elektroninės bylos, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą teismuose nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 95 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „95 straipsnis.
Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Dokumentais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra materialūs objektai, kuriuose įmonė, įstaiga, organizacija, pareigūnas ar fizinis asmuo tam tikrais ženklais užfiksuoja informaciją, galinčią padėti atskleisti nusikalstamą veiką ir nustatyti su šia veika susijusias aplinkybes.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 96 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) kiti materialūs objektai, kuriuose grafiniais arba kitokiais ženklais užfiksuota informacija, turinti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.“
Pakeisti 179 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Protokolą pasirašo atlikęs tyrimo veiksmą asmuo, protokolą surašęs asmuo ir visi kiti asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmą. Kai rašomas elektroninės formos protokolas, tyrimo veiksmą atlikęs asmuo, protokolą surašęs asmuo jį pasirašo saugiu elektroniniu parašu. Visi kiti asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmą, gali arba pasirašyti protokolą saugiu elektroniniu parašu, arba pasirašyti rašytinės formos specialiame protokolo priede. Apie tai, kad dalyvavęs atliekant tyrimo veiksmą asmuo atsisako pasirašyti tyrimo veiksmo protokolą arba dėl fizinių trūkumų ar kitokių priežasčių negali jo pasirašyti, pažymima protokole ir tyrimo veiksmą atlikęs asmuo tai patvirtina parašu. Kai tyrimo veiksmas atliekamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, protokolą pasirašo tik tokį veiksmą atlikęs asmuo ir protokolą surašęs asmuo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 183 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Prieš pradėdamas liudytojo apklausą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas įsitikina liudytojo asmens tapatybe, išsiaiškina reikiamus duomenis apie liudytojo asmenybę ir jo santykius su įtariamuoju, išaiškina jam šio Kodekso 81 ir 83 straipsniuose numatytas liudytojo teises ir pareigas. ir įspėja Prieš pradedant pirmąją apklausą liudytojas įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Visa tai pažymima protokole ir patvirtina ir jis tai patvirtina savo parašu protokole. Prieš pradedant kitas apklausas liudytojui primenama, kad jis įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir tai pažymima protokole.“6 straipsnis. 191 straipsnio pakeitimas Pakeisti 191 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį materialų objektą patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 220 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Surašęs kaltinamąjį aktą, prokuroras iki
bylos perdavimo teismui kaltinamojo akto nuorašą pasirašytinai įteikia kaltinamajam. Kaltinamojo akto nuorašas kaltinamojo prašymu sutikimu gali būti išsiunčiamas jam elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat arba gali būti įteiktas perkeltas į elektroninę laikmeną.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Teisėjų taryba, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki 2015 m. gruodžio 31 d. patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
95,
8¹
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Siekiant stiprinti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę Europos Sąjungos lygiu, įgyvendinant 2007 m. vasario 12 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimu 2007/125/TVR 2007–2013 m. laikotarpiui įkurtos specialios programos „Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu“ („Prevention of and Fight against Crime“), kaip Saugumo ir laisvių apsaugos bendrosios programos dalies, pagrindinius tikslus, taip pat siekiant prisidėti prie Sąjungos ir Bendrijos politikos plėtojimo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1V-702/I-294/6P-101-(1.1) „Dėl Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos įsteigimo ir jos nuostatų patvirtinimo“ įsteigta Integruota baudžiamojo proceso informacinė sistema (toliau – IBPS), patvirtinti IBPS nuostatai ir pavesta parengti šios informacinės sistemos specifikaciją. Įgyvendinant Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamą projektą dėl IBPS sukūrimo (projekto numeris HOME/2009/ISEC/AG/209(ABAC No: 30-CE-0329867/00-41), kilo būtinybė įvertinti, ar siekiant įdiegti elektroninę baudžiamąją bylą būtina pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) normas. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr.
I-84 iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Nacionalinės teismų administracijos, Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismų atstovų buvo sudaryta darbo grupė BPK ir BK normų, susijusių su IBPS įdiegimu, analizei ir pakeitimų projektams parengti (toliau – darbo grupė). Darbo grupėje nutarta, kad siekiant įdiegti IBPS būtinybės keisti BK nėra, BPK pildytinas nauju straipsniu, įtvirtinančiu informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo baudžiamajame procese galimybę, ir keistini BPK 179, 183, 220 straipsniai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 95, 96, 179, 183, 191 ir 220 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – projektas) tikslas
BPK 95, 96, 191 ir 220 straipsnius, papildyti BPK 179 ir 183 straipsnius būtinomis siekiant įdiegti elektroninę baudžiamąją bylą normomis, įtvirtinančiomis informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą surašant, įteikiant ar siunčiant procesinius dokumentus, bei papildyti BPK 8¹straipsniu, nustatančiu informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo baudžiamajame procese ypatumus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektą inicijavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Projektą parengė darbo grupė. 3.
santykiai BPK šiuo metu nereglamentuotas baudžiamųjų bylų tvarkymas elektronine forma. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektą siūloma papildyti nauju straipsniu, apibrėžiančiu informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo baudžiamajame procese galimybę.
Siūloma nustatyti, kad:
1) ikiteisminio tyrimo metu baudžiamosios bylos duomenys elektronine forma tvarkomi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta apimtimi ir tvarka, suderinta su Teisėjų taryba;
2) nagrinėjimo teisme metu baudžiamosios bylos duomenys elektronine forma tvarkomi Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru; baudžiamąsias bylas, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, nustato Teisėjų taryba, suderinusi su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru;
byloje saugomi baudžiamojo proceso metu sudaryti ar gauti elektroniniai procesiniai dokumentai; šie dokumentai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu;
4) baudžiamojo proceso metu sudaryti ar gauti rašytiniai procesiniai dokumentai gali būti skaitmeninami (išskyrus kai dėl teisės aktų nustatytų reikalavimų to daryti negalima; šiais atvejais dokumentai saugomi tik rašytinės formos, apie tai pažymima elektroninėje byloje), skaitmenininės jų kopijos, pasirašytos skaitmeninusio asmens saugiu elektroniniu parašu, perkeliamos į elektroninę bylą;
tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo atliekami proceso veiksmai gali būti fiksuojami elektronine forma;
6) advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ar teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis; be to, nagrinėjimo teisme metu elektroninių ryšių priemonėmis procesiniai dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis;
7) kitiems asmenims procesiniai dokumentai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie sutiko procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir nurodė reikalingus kontaktinius duomenis (apie šių duomenų pasikeitimą proceso dalyviai privalo nedelsdami pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigai ir prokuratūrai); anksčiau sutikę asmenys bet kuriuo baudžiamojo proceso metu turi teisę atsisakyti gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis;
tyrimo įstaigos, prokuratūros ir teismai ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nagrinėjant skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų elektroninės formos dokumentais keičiasi IBPS; pabaigus ikiteisminį tyrimą, baudžiamosios bylos, kurios pagal Teisėjų tarybos nustatytą ir su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru suderintą tvarką nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, teismui perduodamos elektroninių ryšių priemonėmis.
Siūloma nustatyti, kad:
1) ikiteisminio tyrimo metu baudžiamosios bylos duomenys elektronine forma tvarkomi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta apimtimi ir tvarka, suderinta su Teisėjų taryba;
2) nagrinėjimo teisme metu baudžiamosios bylos duomenys elektronine forma tvarkomi Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru; baudžiamąsias bylas, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, nustato Teisėjų taryba, suderinusi su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru;
byloje saugomi baudžiamojo proceso metu sudaryti ar gauti elektroniniai procesiniai dokumentai; šie dokumentai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu;
4) baudžiamojo proceso metu sudaryti ar gauti rašytiniai procesiniai dokumentai gali būti skaitmeninami (išskyrus kai dėl teisės aktų nustatytų reikalavimų to daryti negalima; šiais atvejais dokumentai saugomi tik rašytinės formos, apie tai pažymima elektroninėje byloje), skaitmenininės jų kopijos, pasirašytos skaitmeninusio asmens saugiu elektroniniu parašu, perkeliamos į elektroninę bylą;
tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo atliekami proceso veiksmai gali būti fiksuojami elektronine forma;
6) advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ar teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis; be to, nagrinėjimo teisme metu elektroninių ryšių priemonėmis procesiniai dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis;
7) kitiems asmenims procesiniai dokumentai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie sutiko procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir nurodė reikalingus kontaktinius duomenis (apie šių duomenų pasikeitimą proceso dalyviai privalo nedelsdami pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigai ir prokuratūrai); anksčiau sutikę asmenys bet kuriuo baudžiamojo proceso metu turi teisę atsisakyti gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis;
tyrimo įstaigos, prokuratūros ir teismai ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nagrinėjant skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų elektroninės formos dokumentais keičiasi IBPS; pabaigus ikiteisminį tyrimą, baudžiamosios bylos, kurios pagal Teisėjų tarybos nustatytą ir su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru suderintą tvarką nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, teismui perduodamos elektroninių ryšių priemonėmis. Kitos baudžiamosios bylos teismui perduodamos rašytinės formos, papildomai elektroninių ryšių priemonėmis perduodant elektronine forma tvarkytus baudžiamosios bylos duomenis;
9) terminai skaičiuojami laikantis šios taisyklės
Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekte siūlomą teisinį reguliavimą numatoma elektroninė byla, kurioje saugomi elektroniniai dokumentai, siūloma patikslinti BPK 95, 96 ir 191 straipsnius, kuriuose dokumentai įvardijami kaip materialūs objektai. Projekte siūloma papildyti BPK 179 straipsnio 3 dalį nuostata, kad jei protokolas rašomas elektronine forma, tyrimo veiksmą atlikęs asmuo, protokolą surašęs asmuo jį pasirašo saugiu elektroniniu parašu, o visi kiti asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmą, gali pasirinkti – arba pasirašyti protokolą saugiu elektroniniu parašu (jeigu jį turi ir nori pasinaudoti tokia galimybe), arba pasirašyti rašytinės formos specialiame protokolo priede. Šis protokolo priedas būtų suskaitmenintas, skaitmeninė kopija perkelta į elektroninę bylą ir techninėmis priemonėmis susieta su protokolu. Projekte siūloma patikslinti BPK 183 straipsnį ir nustatyti, kad dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojas įspėjamas tik prieš pradedant pirmąją liudytojo apklausą; patvirtinimas parašu, kad liudytojas buvo įspėtas, saugomas byloje, todėl netikslinga šį įspėjimą kartoti prieš kiekvieną apklausą. Siūloma nustatyti, kad prieš pradedant kitas apklausas liudytojui primenama apie ankstesnį įspėjimą dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir tai pažymima protokole.
Pažymėtina, kad liudytojo asmens tapatybe įsitikinama, reikiami duomenys apie liudytojo asmenybę ir jo santykius su įtariamuoju išsiaiškinami, liudytojo teisės ir pareigos išaiškinamos prieš kiekvieną apklausą, nes tiek minėti duomenys, tiek liudytojo teisės ir pareigos gali kisti, pasikeitus liudytojo statusui, pavyzdžiui, sulaukus pilnametystės, ištekėjus už kaltinamojo ir kt. Projekte siūloma 220 straipsnyje nustatyti, kad kaltinamojo akto nuorašas kaltinamojo sutikimu gali būti išsiunčiamas jam elektroninių ryšių priemonėmis ar įteiktas perkeltas į elektroninę laikmeną. Pažymėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu nesiekiama nustatyti išimtinai elektroninės baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo formos; elektroninei bylai įdiegti ir pereiti nuo rašytinės prie elektroninės formos reikės laiko ir tai bus daroma laipsniškai, todėl pereinamuoju laikotarpiu bus „mišrių“ bylų (tos pačios bylos duomenys tvarkomi ir rašytine, ir elektronine forma). Būtent todėl projekte siūloma įtvirtinti blanketines normas, nukreipiančias į įstatymų įgyvendinamąjį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų lanksčiai reguliuojamas, ir, atsižvelgiant į institucijų pasirengimą, nuosekliai didinamas baudžiamųjų bylų tvarkymo elektronine forma mastas. Siūlomu teisiniu reguliavimu bus sudarytos teisinės prielaidos baudžiamajame procese įdiegti elektroninę bylą, kaip alternatyvą įprastinei rašytinės (popierinės) formos baudžiamajai bylai.
Elektroninės bylos įdiegimas lems ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo teisėjų ir šių institucijų darbuotojų efektyvesnį bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą, darbo laiko sąnaudų sumažėjimą, ilgainiui – mažesnį rašytinių (popierinių) procesinių dokumentų skaičių (atitinkamai ir lėšų poreikį popieriui įsigyti), lengvesnį procesinių dokumentų tvarkymą ir apskaitą, nedarant neigiamos įtakos elektronine forma vedamos baudžiamosios bylos duomenų apsaugai. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas baudžiamajame procese taip pat sudarys sąlygas sutrumpinti ikiteisminio tyrimo terminus dėl greitesnio susižinojimo tarp ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjų bei kitų proceso dalyvių. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo priėmimas neturės įtakos kriminologinei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas ir įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant projekte siūlomus pakeitimus įtraukti į teisinę sistemą, priimti naujo, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekte nesiūloma nustatyti naujų sąvokų ir terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras kartu su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru, suderinę su Teisėjų taryba, turės nustatyti ikiteisminio tyrimo metu vedamos elektroninės bylos duomenų tvarkymo tvarką bei procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis ikiteisminio tyrimo metu tvarką ir formą. Teisėjų taryba, suderinusi su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru, turės nustatyti baudžiamąsias bylas, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, ir baudžiamųjų bylų duomenų tvarkymo elektronine forma tvarką. Priėmus įstatymą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (papildyti nuostatomis dėl procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos ir formos nagrinėjant baudžiamąsias bylas). 12.
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės biudžeto lėšų projektui įgyvendinti 2015 m. nereikės. Pradėjus taikyti įstatymo nuostatas ir paaiškėjus elektroninės baudžiamosios bylos vedimo praktikai, planuojant 2016 m. valstybės biudžetą, galės būti įvertintas papildomų lėšų ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūroms ir teismams poreikis. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Baudžiamasis procesas“, „elektroninė byla“, „elektroninė forma“, „elektroninių ryšių priemonės“, „elektroniniai procesiniai dokumentai“, „elektroninis paštas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
baudžiamojo proceso kodekso 95, 96, 179, 183, 191 ir 220 STRAIPSNIų PAKEITIMO ir kodekso papildymo 8¹ straipsniu ĮSTATYMo PROJEKTO 2015-04-29 Nr. XIIP-2979 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pateikimas Seimo plenariniame posėdyje numatytas 2015 m. gegužės 7 d., taisytina projekto 8 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data, taip pat projekto 8 straipsnio 2 dalyje numatyta data, kuri projekto pateikimo metu jau bus praėjusi. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu teikiamo Kodekso 8¹ straipsnio 6 dalyje numatyta, jog „procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis nagrinėjimo teisme metu tvarką ir formą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras“, svarstytina, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministras neturi būti paminėtas ir projekto 8 straipsnio 2 dalyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
baudžiamojo proceso kodekso papildymo 8¹ straipsniu IR 95, 96, 179, 183, 191, 220 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMo PROJEKTO 2015-11-11 Nr. XIIP-2979(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
VISUOMENĖS PLĖTROS komitetaS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS baudžiamojo proceso kodekso 95, 96, 179, 183, 191 ir 220 STRAIPSNIų PAKEITIMO ir kodekso papildymo 8¹ straipsniu
Nr. XIIP- 2979
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys, Komiteto nariai: Viktoras Fiodorovas, Sergejus Jovaiša, Dalia Teišerskytė, Pranas Žeimys, Komiteto biuro vedėjas Vidas Ramanavičius, biuro patarėjos Rita Beinorienė ir Irina Jurkšuvienė, biuro padėjėja Lina Giriūnienė. Kviestieji asmenys: Artūras Norkevičius, Darius Domarkas ir Vytautas Krasauskas, Vidaus reikalų ministerija; Evaldas Serbenta ir Rimantas Mailaiška, Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-04-28 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto pateikimas Seimo plenariniame posėdyje numatytas 2015 m. gegužės 7 d., taisytina projekto 8 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data, taip pat projekto 8 straipsnio 2 dalyje numatyta data, kuri projekto pateikimo metu jau bus praėjusi. Pritarti
projekto 1 straipsniu teikiamo Kodekso 8¹ straipsnio 6 dalyje numatyta, jog „procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis nagrinėjimo teisme metu tvarką ir formą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras“, svarstytina, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministras neturi būti paminėtas ir projekto 8 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgti 3.
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti Baudžiamojo proceso kodekso 95, 96, 179, 183, 191 ir 220 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-2979. ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Komiteto sprendimui dėl šio įstatymo projekto, pakoregavus jį pagal Teisės departamento pastabas. 6.2. Pasiūlymai:
Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti IVPK sprendimui dėl Baudžiamojo proceso kodekso 95, 96, 179, 183, 191 ir 220 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-2979, pakoregavus jį pagal Seimo Teisės departamento pastabas ir IVPK pasiūlymus: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
7 Argumentai: Valstybės informacinių sistemų kūrimą, įsteigimą, valdytojo ir tvarkytojų tieses, pareigas, atsakomybę, saugumo užtikrinimo kriterijus nustato LR Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, o minėto įstatymo 43 str. nustato teisinius pagrindus saugos užtikrinimui, todėl būtina į šį įstatymą. Manome tokia nuoroda įneštų daugiau aiškumo ir konkrečiau apibrėžtų, kuo vadovaujantis funkcionuoja sistema ir kaip reguliuojama sauga. Pasiūlymas:
Pakeisti 8¹ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: 7.
Ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ir teismai ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nagrinėjant skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų elektroninės formos dokumentais keičiasi Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje, kuri funkcionuoja vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu ir kitais teisės aktais. Pabaigus ikiteisminį tyrimą, baudžiamosios bylos, kurios pagal Teisėjų tarybos nustatytą ir su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru suderintą tvarką nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, teismui perduodamos elektroninių ryšių priemonėmis. Kitos baudžiamosios bylos teismui perduodamos rašytinės formos, papildomai elektroninių ryšių priemonėmis perduodant elektronine forma tvarkytus baudžiamosios bylos duomenis.“
pranešėjai: A. Nakas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys
TEISĖTVARKOS komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė- Abramikienė, Stasys Brundza, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Vidaus reikalų ministerijos atstovai: viceministras Artūras Norkevičius, Darius Domarkas, Lietuvos advokatūra – Giedrius Danėlius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2015-04-29 *
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau - VRM) kartu su projekto partneriais Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, Nacionaline teismų administracija, Policijos departamentu prie VRM, Informatikos ir ryšių departamentu prie VRM, Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, įgyvendindama Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuotą projektą Sukurti integruotą baudžiamojo proceso informacinę sistemą, siekiant skatinti ir plėsti teisėsaugos ir kitų institucijų bendradarbiavimą, tarpusavio supratimų, šių institucijų veiksmų koordinavimų 2015 m. kovo mėn. pabaigė kurti Integruoto baudžiamojo proceso informacinę sistemą (toliau - IBPS sistema). Atkreipiame dėmesį, kad atsižvelgiant į tai, kad IBPS sistemoje kaupiami duomenys apie nutartis, nuosprendžius bei kitus duomenis apie teistumą, t. y. ypatingo jautrumo duomenys, siekiant užtikrinti IBPS sistemos saugumą ir patikimumą, IBPS sistemos kūrime, diegime, testavime dalyvavo tik projekto vykdytojas ir projekto partneriai. Taip pat norime užtikrinti, kad, įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimams, kurie leis naudoti IBPS sistemą, visos suinteresuotos šalys bus supažindintos su IBPS sistema. Taip pat pažymime, kad Tarpžinybinio IBPS veiklos koordinavimo komitetas tik šiuo metu pradėtas kurti, todėl maloniai prašome deleguoti kompetentingą asmenį, kuris galėtų atstovauti Lietuvos Advokatūrą komiteto, kuris užtikrins tolimesnę IBPS sistemos priežiūrą, spręs iškilusias problemas, koordinuos sistemos plėtros darbus ir pan., veikloje. Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius Atsižvelgti Komiteto 2015-09-30 klausymuose Lietuvos advokatūros atstovai buvo pakviesti ir dalyvavo, teikė pasiūlymus. Į pasiūlymus atsižvelgta, pateiktas Komiteto patobulintas projektas XIIP-2979(2). 2.
departamentas 2015-04-291 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 6 dalyje numatyta, jog „procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis nagrinėjimo teisme metu tvarką ir formą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras“, svarstytina, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministras neturi būti paminėtas ir projekto 8 straipsnio 2 dalyje. Pritarti Projekto 8 str. 2 dalyje įrašyta “Lietuvos Respublikos teisingumo ministras“. 3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-10-111 1, 6
Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 95, 96, 179, 183, 191 ir 220 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 8¹straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-2979 (toliau – ir Projektas) teikiame šias pastabas:
baudžiamajame procese įdiegti elektroninę bylą, pateiktame Projekte, skirtingai nei ankstesniuose jo variantuose, kalbama ne tik apie ikiteisminio tyrimo, bet ir apie teisminio nagrinėjimo stadiją: nagrinėjimo teisme metu baudžiamosios bylos duomenys elektronine forma tvarkomi Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru. Baudžiamąsias bylas, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, nustato Teisėjų taryba, suderinusi su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis nagrinėjimo teisme metu tvarką ir formą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (BPK 8¹straipsnio 1, 6 dalys). Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad: 1.1.
Vienas iš teisėkūros pagrindų yra teisinio reguliavimo aiškumas, kuris Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, be kita ko, siejamas su konstituciniu teisinės valstybės principu, suponuojančiu įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; <...> kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami; <...> įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, <...> turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna <...> (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Šių reikalavimų kontekste vertinant pateiktą Projektą, svarbu tai, kad juo nėra numatomi jokie elektroninei bylai įdiegti būtini BPK nuostatų, reglamentuojančių bylų teisminį nagrinėjimą, teismo nuosprendžių ir nutarčių vykdymą ir pan., pakeitimai (pvz., prašymų pateikimas, įrodymų tyrimas, nuosprendžių ir nutarčių nuorašų įteikimas, įsiteisėjusių nuosprendžių pateikimas vykdyti). Šių pakeitimų trūkumas rodo Projekte siūlomo teisinio reguliavimo fragmentiškumą, neaiškumą, juridinės technikos nevienodumą ir nenuoseklumą (ypač atsižvelgiant į tai, kad Projekte yra numatomi nuostatų, reglamentuojančių ikiteisminį tyrimą, pakeitimai, kurie yra susiję su elektroninės bylos įdiegimu baudžiamajame procese). Pažymėtina, kad tokių trūkumų šalinimas yra teisėkūros subjekto, bet ne teisės taikytojo prerogatyva. 1.2.
pateikta Teisėjų tarybos (suderinus su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru) baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo elektronine forma tvarka, Teisėjų tarybos nustatyti (suderinus su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru) kriterijai, pagal kuriuos spręstina, kokios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma (BPK 8¹ straipsnio 1 dalis), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka (BPK 8¹ straipsnio 6 dalis). Esant tokiai situacijai, sudėtinga spręsti, ar šiais teisės aktais nebus reglamentuojamos tos su elektroninės bylos vedimu baudžiamajame procese susijusios asmens teisės ir pareigos, kurios turi būti nustatomos ne žemesnės kaip įstatymai (pavyzdžiui, BPK) teisinės galios aktais. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu, jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, tačiau tada, kai Konstitucija nereikalauja, kad tam tikri su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susiję santykiai būtų reguliuojami įstatymais, juos galima reguliuoti ir poįstatyminiais teisės aktais (inter alia žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius ir pan.). <...> Tačiau <...> jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties; poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti ir tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme.
Pabrėžtina ir tai, kad toks teisės akto formos nesilaikymas, kai Konstitucija reikalauja, kad tam tikri santykiai būtų reguliuojami įstatymu, tačiau jie yra reguliuojami poįstatyminiu aktu (nepriklausomai nuo to, ar šiuos santykius kokiu nors aspektu reguliuoja dar ir įstatymas, su kuriame nustatytu teisiniu reguliavimu konkuruoja poįstatyminiame akte nustatytas teisinis reguliavimas, ar joks įstatymas šių santykių apskritai nereguliuoja), gali būti pakankamu pagrindu tokį poįstatyminį teisės aktą pripažinti prieštaraujančiu Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar kriterijai, kokios bylos turėtų būti vedamos elektronine forma, ne techninių, administracinių, o būtent procesinių veiksmų, susijusių su elektroninės bylos vedimu ir proceso dalyvių ar kitų asmenų teisėmis ir pareigomis, bei pan. reglamentavimas gali būti nustatomas Teisėjų tarybos priimamuose teisės aktuose, o ne BPK.
Atsižvelgti Šiuo metu teismai nėra įpareigoti išnagrinėtų teisme bylų vesti elektronine forma, tai nuoseklus ir tęstinis bylų tvarkymo elektronine forma procesas, kol kas diegiamas ikiteisminio tyrimo stadijai ir institucijoms. Aukščiausiojo Teismo pastabai pritartina, jeigu
(kai) keisis iš esmės bylų tvarkymas elektronine forma ir teismuose, esant poreikiui bus keičiamas ir Baudžiamojo proceso kodeksas ar kiti įstatymai. Taip pat pastebėtina, kad projekto 1 straipsnio 11 d. nurodytas ir Teismų įstatymas, ne tik poįstatyminiai teisės aktai (suderintos tvarkos): „11. Be šio Kodekso, elektroninės bylos, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą teismuose nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymas.“
5
BPK 220 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė kaltinamojo akto nuorašą kaltinamajam išsiųsti ne tik elektroninių ryšių priemonėmis, bet ir įteikti perkeltą į elektroninę laikmeną, tikslinga tokią galimybę numatyti ir Projektu siūlomo BPK 187 straipsnio 1 dalyje, t. y. pranešimas apie įtarimą, nutarimas ar nutartis pripažinti įtariamuoju įtariamojo sutikimu gali būti įteiktas jam elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat gali būti įteiktas perkeltas į elektroninę laikmeną. Taip pat svarbu nustatyti, ar Projekte nurodomas procesinių dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis apima ir tokių dokumentų įteikimą perkeliant juos į elektroninę laikmeną (BPK 8¹straipsnio 5 dalis).
Šis klausimas gali kilti, atsižvelgiant į BPK 220 straipsnio 4 dalį, kurioje atskirai nurodomas kaltinamojo akto išsiuntimas elektroninių ryšių priemonėmis ir jo įteikimas perkeliant į elektroninę laikmeną. Pažymime, kad šios pastabos 2015 m. rugsėjo 10 d. buvo apsvarstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje. Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Jonas Prapiestis Pritarti Atsižvelgiant į pastabas ir siekiant apsaugoti įtariamojo teises, ypač pasikeitus procesui, projekte nebeliko keičiamo BPK
nebeaktuali. Tačiau pastaboje minimo 220 str. 4 dalyje paliekama alternatyva; „4. Surašęs kaltinamąjį aktą, prokuroras iki bylos perdavimo teismui kaltinamojo akto nuorašą pasirašytinai įteikia kaltinamajam. Kaltinamojo akto nuorašas kaltinamojo prašymu sutikimu gali būti išsiunčiamas jam elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat arba gali būti įteiktas perkeltas į elektroninę laikmeną.“
5
Lietuvos Respublikos Seimui buvo pateiktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 95, 96, 179, 183, 191 ir 220 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 8-1 straipsnių įstatymo projektas Nr. XIIP-2979 (toliau - Projektas), kuriuo siūloma nustatyti naujas su elektroninių duomenų tvarkymu baudžiamajame procese susijusias taisykles. Atkreipiame Jūsų dėmesį į šio įstatymo projekto trūkumus, pastebėtus rengiantis jo taikymui.
Dėl procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis reglamentavimo patikslinimo Projektu siūloma BPK 8¹ straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad „Advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ar teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, nagrinėjimo teisme metu elektroninių ryšių priemonėmis procesiniai dokumentai Įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ar teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie sutiko procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir nurodė reikalingus kontaktinius duomenis.“ Iš Projekte siūlomų pirmiau nurodytų formuluočių gali susidaryti įspūdis, kad procesinius dokumentai teikiami elektroninių ryšių priemonėmis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek visose teismų nagrinėjamose baudžiamosiose bylose.
Siekiant maksimaliai padidinti Projekto nuostatų aiškumą, bei suderinti pirmiau nurodytas BPK 8¹ straipsnio 5 dalies nuostatas su Projektu siūlomo BPK 8¹ straipsnio 1 dalies paskutiniu sakiniu, numatančiu, kad „Baudžiamąsias bylas, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, nustato Teisėjų taryba, suderinusi su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru.“, siūlome pakoreguoti Projektu siūlomą BPK 8¹ straipsnio 5 dalį tokiu būdu: „Advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ar teismas procesinius dokumentus ikiteisminio tyrimo metu bei Teisėjų tarybos nustatytose baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, nagrinėjimo teisme metu Teisėjų tarybos nustatytose baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, elektroninių ryšių priemonėmis procesiniai dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacines sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryžių priemonėmis.
Kitiems asmenims ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ar teismas ikiteisminio tyrimo metu bei Teisėjų tarybos nustatytose baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie sutiko procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir nurodė reikalingus kontaktinius duomenis.“ Dėl subjektų, kuriems procesiniai dokumentai turi būti peikiami elektroninių ryšių priemonėmis Projektu siūloma BPK 8¹ straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad Advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ar teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis“. Atsižvelgiant į specifinį teismo ekspertų ir specialistų statusą baudžiamajame procese bei įvertinus tai, kad po Projektu siūlomų pakeitimų ikiteisminio tyrimo duomenys iš esmės bus tvarkomi elektronine forma, taip pat siekiant užtikrinti operatyvų ir efektyvų procesinių dokumentų įteikimą bei išvengti perteklinio elektroninių dokumentų spausdinimo ikiteisminio tyrimo institucijose, prokuratūroje bei teismuose, siūlome papildyti Projektą ir papildomai BPK 8¹ straipsnio 5 dalyje nurodyti, kad elektroninių ryšių priemonėmis procesiniai dokumentai taip pat įteikiami privatiems teismo ekspertams ir specialistams bei asmenims, kurie nėra įtraukti į ekspertų sąrašą, tačiau sutinka atlikti ekspertizę byloje.
Pirmininkas Egidijus Laužikas Pritarti Projekto 1 straipsnio 5 dalis patobulinta pagal pastabą. Į subjektų sąrašą įtraukiami tik ekspertai, kiti asmenys nurodyti naujojoje 8 dalyje. 6. Teisėjų Taryba
5
Teisėjų taryba, Įvertinusi išvadoms pateiktą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 95, 96, 179, 183, 191 ir 220 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2979 (toliau - Projektas), iš esmės pritardama šių projektų tikslams, pagal kompetenciją teikia pastabas ir pasiūlymus dėl juose siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių. 1. Projektu siūloma BPK 8¹ straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad „Advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių Įmonėms, Įstaigoms ir organizacijoms, finansų Įstaigoms, draudimo Įmonėms ikiteisminio tyrimo Įstaiga, prokuratūra ar teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis.
Be to, nagrinėjimo teisme metu elektroninių ryšių priemonėmis procesiniai dokumentai teikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims ikiteisminio tyrimo Įstaiga, prokuratūra ar teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie sutiko procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir nurodė reikalingus kontaktinius duomenis.“ Iš Projekte siūlomų pirmiau nurodytų formuluočių gali susidaryti Įspūdis, kad procesinius dokumentai teikiami elektroninių ryšių priemonėmis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek visose teismų nagrinėjamose baudžiamosiose bylose. Siekiant maksimaliai padidinti Projekto nuostatų aiškumą bei suderinti pirmiau nurodytas BPK 8¹ straipsnio 5 dalies nuostatas su Projektu siūlomo BPK 8¹straipsnio 1 dalies paskutiniu sakiniu, numatančiu, kad „Baudžiamąsias bylas, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, nustato Teisėjų taryba, suderinusi su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru.“, siūlome pakoreguoti Projektu siūlomą BPK 8¹ straipsnio 5 dalį tokiu būdu: „Advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių Įmonėms, Įstaigoms ir organizacijoms, finansų Įstaigoms, draudimo Įmonėms ikiteisminio tyrimo Įstaiga, prokuratūra ar teismas procesinius dokumentus ikiteisminio tyrimo metu bei Teisėjų tarybos nustatytose baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, įteikia elektroninių ryšių priemonėmis.
Be to, nagrinėjimo teisme metu Teisėjų tarybos nustatytose baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, elektroninių ryšių priemonėmis procesiniai dokumentai Įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ar teismas ikiteisminio tyrimo metu bei Teisėjų tarybos nustatytose baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, procesinius dokumentus Įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie sutiko procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir nurodė reikalingus kontaktinius duomenis. Pritarti Projekto 1 straipsnio 5 dalis patobulinta pagal pastabą. 7. Teisėjų Taryba 2015-08-211 5, 8 2.
Projektu siūloma BPK 8¹ straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad „Advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių Įmonėms, Įstaigoms ir organizacijoms, finansų Įstaigoms, draudimo Įmonėms ikiteisminio tyrimo Įstaiga, prokuratūra ar teismas procesinius dokumentus Įteikia elektroninių ryšių priemonėmis“. Atsižvelgiant į specifinį teismo ekspertų ir specialistų statusą baudžiamajame procese bei Įvertinus tai, kad po Projektu siūlomų pakeitimų ikiteisminio tyrimo duomenys iš esmės bus tvarkomi elektronine forma, taip pat siekiant užtikrinti operatyvų ir efektyvų procesinių dokumentų Įteikimą bei išvengti perteklinio elektroninių dokumentų spausdinimo ikiteisminio tyrimo institucijose, prokuratūroje bei teismuose, siūlome papildyti Projektą ir papildomai BPK 8¹ straipsnio 5 dalyje nurodyti, kad elektroninių ryšių priemonėmis procesiniai dokumentai taip pat Įteikiami privatiems teismo ekspertams ir specialistams bei asmenims, kurie nėra Įtraukti Į ekspertų sąrašą, tačiau sutinka atlikti ekspertizę byloje. Pritarti iš dalies Į subjektų sąrašą įtraukiami tik ekspertai, kiti asmenys nurodyti naujojoje 8 dalyje. 8. Nacionalinė teismų administracija
5
Nacionalinė teismų administracija (toliau - Administracija), įvertinusi išvadoms pateikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 95, 96, 179, 183, 191 ir 220 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. KIIP-2979 (toliau - Projektas), iš esmės pritardama šių projektų tikslams, pagal kompetenciją teikia pastabas ir pasiūlymus dėl juose siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių.
L Projektu siūloma BPK 8¹ straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad „Advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ar teismas procesinius dokumentus Įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, nagrinėjimo teisme metu elektroninių ryšių priemonėmis procesiniai dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ar teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie sutiko procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir nurodė reikalingus kontaktinius duomenis.” Iš Projekte siūlomų pirmiau nurodytų formuluočių gali susidaryti įspūdis, kad procesinius dokumentai teikiami elektroninių ryšių priemonėmis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek visose teismų nagrinėjamose baudžiamosiose bylose.
Siekiant maksimaliai padidinti Projekto nuostatų aiškumų bei suderinti pirmiau nurodytas BPK 8¹ straipsnio 5 dalies nuostatas su Projektu siūlomo BPK 8¹ straipsnio 1 dalies paskutiniu sakiniu, numatančiu, kad „Baudžiamąsias bylas, kurios nagrinėjimo teisme melu vedamos elektronine forma, nustato Teisėjų taryba, suderinusi su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru.“, siūlome pakoreguoti Projektu siūlomų BPK 8¹ straipsnio 5 dalį tokiu būdu: „Advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms* įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ar teismas procesinius dokumentus ikiteisminio tyrimo metu bei Teisėjų tarybos nustatytose baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, nagrinėjimo teisme metu Teisėjų tarybos nustatytose baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, elektroninių ryšių priemonėmis procesiniai dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis.
Kitiems asmenims ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ar teismas ikiteisminio tyrimo metu bei Teisėjų tarybos nustatytose baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie sutiko procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir nurodė reikalingus kontaktinius duomenis,“. Pritarti Projekto 1 straipsnio 5 dalis patobulinta pagal pastabą. 9. Nacionalinė teismų administracija
straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad „Advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms. Įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ar teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis.“ Atsižvelgiant į specifinį teismo ekspertų ir specialistų statusą baudžiamajame procese bei įvertinus tai, kad po Projektu siūlomų pakeitimų ikiteisminio tyrimo duomenys iš esmės bus tvarkomi elektronine forma, taip pat siekiant užtikrinti operatyvų ir efektyvų procesinių dokumentų įteikimą bei išvengti perteklinio elektroninių dokumentų spausdinimo ikiteisminio tyrimo institucijose, prokuratūroje bei teismuose, siūlome papildyti Projektą ir papildomai BPK 8¹ straipsnio 5 dalyje nurodyti, kad elektroninių ryšių priemonėmis procesiniai dokumentai taip pat įteikiami privatiems teismo ekspertams ir specialistams bei asmenims, kurie nėra įtraukti j ekspertų sąrašą, tačiau sutinka atlikti ekspertizę byloje.
Pritarti iš dalies Į subjektų sąrašą įtraukiami tik ekspertai, kiti asmenys nurodyti naujojoje 8 dalyje. 10. Lietuvos advokatūra
8 N
Lietuvos advokatūra susipažinusi su svarstomu Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 95, 96, 179, 183, 191 ir 220 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-2979, siūlo kodekso 8¹straipsnio 8 d. išdėstyti taip: „Advokatas (advokato padėjėjas), kiti proceso dalyviai ir asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, turi teisę pateikti teismui, ikiteisminio tyrimo institucijai ir prokuratūrai procesinius ir kitus dokumentus elektronine forma“ Manome, kad tokia formuluotė užtikrins ne tik advokatų (advokatų padėjėjų), bet ir nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų, asmenų kuriems apribotos nuosavybės teisės, asmenų, kurių pokalbių buvo pasiklausoma ir kitų patyrusių procesinę prievartą asmenų galimybę kreiptis į teismą, ikiteisminio tyrimo institucijas ir prokuratūrą elektronine forma.
Taip pat manome, kad ši formuluotė sudarys sąlygas nurodytiems asmenims būti ir Integruotos baudžiamojo persekiojimo sistemos vartotojais, kuomet tam bus sudarytos techninės galimybės. Pritarti Teikiama patobulinta 1 straipsnio naujos 8 dlies redakcija:
„8. Advokatas (advokato padėjėjas), kiti proceso
dalyviai ir asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pateikti teismui, ikiteisminio tyrimo institucijai ir prokuratūrai procesinius ir kitus dokumentus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis.“
2015-08-261
Iš viešai skelbiamos informacijos sužinojome, kad Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (toliau - Seimo TTK) numatytas Baudžiamojo proceso kodekso 95, 96, 179, 183, 191 ir 220 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 8 1 straipsniu (statymo projekto Nr. XIIP-2979 (toliau - Įstatymo projektas) preliminarus svarstymas. Vėliau gavome Seimo TTK raštą Nr. S-2015-4396, kuriuo Lietuvos advokatūros prašoma iki 2015 m. rugsėjo 1 dienos pateikti pastabas dėl Įstatymo projekto.
Įstatymo projektas yra tiesiogiai susijęs su advokato veikla bei kitų bylose dalyvaujančių asmenų Teisėmis baudžiamajame procese. Atkreipiame dėmesį, kad minimas Įstatymo projektas, kuris nustatys prielaidas atsirasti elektroninėms byloms baudžiamajame procese, nebuvo derintas su Lietuvos advokatūra - jos atstovai nebuvo įtraukti kuriant Integruotą baudžiamojo proceso informacinę sistemą (IBPS). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. balandžio
generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Nacionalinės teismų administracijos, Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismų atstovų Baudžiamojo proceso kodekso bei Baudžiamojo kodekso normų, susijusių su IBPS įdiegimu, analizei ir pakeitimų projektams parengti. Į šią darbo grupę Lietuvos advokatūros atstovai nebuvo įtraukti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012-09-27 įsakymu Nr. 1V-702/I-294/6PlO l-(l.l) įsteigta Integruota baudžiamojo proceso sistema (IBPS) nebuvo derinta su Lietuvos advokatūra, nežiūrint į tai, kad Lietuvos advokatūra 2014-11-19 raštu Nr. 788 kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją su prašymu įtraukti Lietuvos advokatūros atstovą į Tarpžinybinio IBPS veiklos koordinavimo sudėtį bei atlikti IBPS testavimo veiksmus dalyvaujant Lietuvos advokatūros atstovams.
Įvertinę svarstomo Įstatymo projekto nuostatas atkreipiame dėmesį, kad Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 95, 96, 179, 183, 191, 220 straipsnių pakeitimai susiję su elektroninės baudžiamosios bylos naudojimu ikiteisminio tyrimo stadijoje, tačiau naujai formuluojamame 8¹ straipsnio projekte aiškiai matomi elektroninės bylos, apimančios ir teisminio nagrinėjimo procesą, pagrindai. Kartu šio 8¹ straipsnio nuostatos formuluojamos taip, kad galima pagrįstai daryti išvadas dėl kitų nei prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, proceso dalyvių procesinių teisių ignoravimo ir netgi suvaržymo, nes:
(a) sukurta elektroninė sistema skirta tik tyrimo įstaigų patogumui keičiantis duomenimis tarpusavyje bei siunčiant proceso dokumentus bylos dalyviams;
(b) kiti proceso dalyviai besąlygiškai privalės tuos dokumentus priimti ir terminai bus skaičiuojami nuo išsiuntimo elektroniniu būdu momento;
(c) kiti pagrindiniai proceso dalyviai (įtariamieji, nukentėjusieji, civiliniai ieškovai bei atsakovai, jų gynėjai ir atstovai) savo procesinėmis teisėmis (pvz., teikti dokumentus, prašymus ir skundus, susipažinti su bylos medžiaga ir t.t.) elektroniniu būdu naudotis faktiškai negalės, nes šiuos veiksmus reglamentuojančios BPK normos nesiūlomos keisti;
d) kiti proceso dalyviai, taip pat liudytojai turės mažesnes galimybes fiksuoti pastabas ir prieštaravimus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų, ikiteisminio tyrimo teisėjų veiksmų ir sprendimų (pvz., apklausos ar akistatos, parodymo atpažinti metu ir pan.);
e) nenumatyti elektroniniu būdu tvarkomų asmens duomenų apsaugos pagrindai.
Kartu šio 8¹ straipsnio nuostatos formuluojamos taip, kad galima pagrįstai daryti išvadas dėl kitų nei prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, proceso dalyvių procesinių teisių ignoravimo ir netgi suvaržymo, nes:
(a) sukurta elektroninė sistema skirta tik tyrimo įstaigų patogumui keičiantis duomenimis tarpusavyje bei siunčiant proceso dokumentus bylos dalyviams;
(b) kiti proceso dalyviai besąlygiškai privalės tuos dokumentus priimti ir terminai bus skaičiuojami nuo išsiuntimo elektroniniu būdu momento;
(c) kiti pagrindiniai proceso dalyviai (įtariamieji, nukentėjusieji, civiliniai ieškovai bei atsakovai, jų gynėjai ir atstovai) savo procesinėmis teisėmis (pvz., teikti dokumentus, prašymus ir skundus, susipažinti su bylos medžiaga ir t.t.) elektroniniu būdu naudotis faktiškai negalės, nes šiuos veiksmus reglamentuojančios BPK normos nesiūlomos keisti;
d) kiti proceso dalyviai, taip pat liudytojai turės mažesnes galimybes fiksuoti pastabas ir prieštaravimus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų, ikiteisminio tyrimo teisėjų veiksmų ir sprendimų (pvz., apklausos ar akistatos, parodymo atpažinti metu ir pan.);
e) nenumatyti elektroniniu būdu tvarkomų asmens duomenų apsaugos pagrindai. Siekdami užtikrinti elektroninės bylos formavimo skaidrumą bei visuotinai pripažįstamų procesinių teisių įgyvendinimą, siūlome Teisės ir teisėtvarkos komitetui Įstatymo projekte Nr. XIIP-2979 įtvirtinti tokias nuostatas:
straipsnio 1 dalyje numatyti, kad baudžiamosios bylos duomenų elektronine forma tvarkymo apimtis, forma ir tvarka turi būti suderinta su Lietuvos advokatūra; Pritarti Atsižvelgta į prašymą. Komiteto 2015-09-30 klausymuose Lietuvos advokatūros atstovai buvo pakviesti ir dalyvavo, teikė pasiūlymus. Į pasiūlymus atsižvelgta, pateiktas Komiteto patobulintas projektas XIIP-2979(2). 12. Lietuvos advokatūra
4 2.
Įstatymo projekto 8¹ straipsnio 4 dalyje numatyti, kad ir advokato (advokato padėjėjo) atliekami proceso veiksmai gali būti fiksuojami elektronine forma; Atsižvelgti Ši dalis reglamentuoja tik teisinius santykius tarp pareigūnų keitimosi informacija elektronine forma. Advokatams ir kitiems subjektams numatomas nauja 8 dalis. Atsižvelgiant į pastabą, suformuluota nauja 8 dalis. 13. Lietuvos advokatūra
6
str. 6 dalyje numatyti, kad procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis ikiteisminio tyrimo metu tvarka ir forma turi būti suderinta su Lietuvos advokatūros Advokatų taryba;
7
straipsnio 7 dalį papildyti nuostata, kad advokatas (advokato padėjėjas) turi teisę pateikti proceso ir kitus dokumentus elektronine forma. Atsižvelgdama į svarstomo Įstatymo projekto svarbą advokato profesinei veiklai bei asmenų teisės į tinkamą procesą užtikrinimui, Lietuvos advokatūra pageidauja, kad jos deleguoti atstovai dalyvautų Seimo TTK posėdyje svarstant Įstatymo projektą Nr. XIIP-2979, todėl prašome iš anksto informuoti Lietuvos advokatūrą apie svarstymo dieną ir laiką. Pridedame siūlomą patikslintą Įstatymo projektą pagal šiame rašte išdėstytas Lietuvos advokatūros pastabas. Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, suformuluota nauja 8 dalis. Į prašymą atsižvelgta, Komiteto 2015-09-30 klausymuose Lietuvos advokatūros atstovai buvo pakviesti ir dalyvavo, teikė pasiūlymus. Į pasiūlymus atsižvelgta, pateiktas Komiteto patobulintas projektas XIIP-2979(2). 15.
2015-05-26
Iš viešai skelbiamos informacijos sužinojome, kad Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos parengtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 95, 96, 179, 183, 191 ir 220 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 8 1 straipsniu įstatymo projektas, projekto Nr. XIIP-2979. Norime atkreipti dėmesį j tai, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012-09-27 įsakymu 1V -702/I-294/6P-101 -(1.1) buvo įsteigta Integruota baudžiamojo proceso informacinė sistema (toliau - IBPS). Atsižvelgdami j tai, kad, naudojant IBPS, be kita ko, apdorojami advokatų ir advokatų padėjėjų duomenys, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 57 straipsnio l dalies 2 punktu, Lietuvos advokatūra dar 2014-11-19 raštu Nr.788 prašė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją įtraukti Lietuvos advokatūros atstovą į Tarpžinybinio IBPS veiklos koordinavimo komiteto sudėtį, taip pat prašė paminėtos sistemos testavimo veiksmus atlikti dalyvaujant Lietuvos advokatūros atstovams. Nepaisant to, paminėti veiksmai atliekami (atlikti), Lietuvos advokatūros atstovui nedalyvaujant. Svarstant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimus, sudarysiančius prielaidas elektroninėms byloms baudžiamajame procese, prašome atsižvelgti į tai, kad IBPS nebuvo derinta su Lietuvos advokatūra. Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė Atsižvelgti Į prašymą atsižvelgta, Komiteto 2015-09-30 klausymuose Lietuvos advokatūros atstovai buvo pakviesti ir dalyvavo, teikė pasiūlymus. Į pasiūlymus atsižvelgta, pateiktas Komiteto patobulintas projektas XIIP-2979(2). 16.
5 Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje iš Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos derinimui gautas Baudžiamojo proceso kodekso 95, 96, 179, 183,
įstatymo projektas Nr. XIIP-2979 (toliau - Projektas). Susipažinę su Projektu, teikiame šias pastabas ir pasiėmus; Projekto 1 str. siūloma BPK 8¹ str. 5 d. išdėstyti nurodant, kad Advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių Įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ar teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, nagrinėjimo teisme metu elektroninių ryšių priemonėmis procesiniai dokumentai įteikiami asmenims, teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuratūra ar teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie sutiko procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir nurodė reikalingus kontaktinius duomenis. Anksčiau sutikę asmenys bet kuriuo baudžiamojo proceso metu turi teisę atsisakyti gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Manytume, kad kategoriška nuostata dėl proceso dokumentų įteikimo tik elektroninių ryšių priemonėmis praktikoje gali apsunkinti valstybės institucijų darbą, todėl sąvoka „įteikia“ keistina sąvoka „gali įteikti“. Visų pirma, kategoriška nuostata dėl dokumentų įteikimo tik elektroninių ryšių priemonėmis neleistų atlikti procesinių dokumentų įteikimo esant ryšių sutrikimams, techniniams gedimams, kibernetinėms atakoms ir panašioms nenumatytoms situacijoms. Normos imperatyvumas suponuoja, kad kitais būdais dokumentai negalės būti įteikti.
Todėl, BPK turėtų būti numanyta galimybė įteikti dokumentus ir kitais būdais. Antra, šiuo metu nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei prokurorai, nėra aprūpinti kvalifikuotu elektroniniu parašu, todėl praktikoje bus pasirašomi popieriniai procesiniai dokumentai, vėliau jie bus skanuojami ir elektronine forma keliami į elektroninę baudžiamąją bylą. Siūloma imperatyvi formuluotė neduos laukiamo efekto, kol valstybės institucijų nebus aprūpinti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos duomenų tvarkymą elektronine forma reglamentuos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Įsakymu patvirtintas Baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo elektronine forma ikiteisminio tyrimo metu tvarkos aprašas (toliau - Aprašas). Manytume, kad prie procesinių dokumentų įteikimo tik elektronine forma būtų galima pareiti laipsniškai, tą reguliuojant Aprašo nuostatomis. Ateityje išsprendus klausimą dėl pareigūnų ir prokurorų kvalifikuoto elektroninio parašo, procesinių dokumentų įteikimo privalomumas galės būti nustatytas Aprašu, kurio keitimas užims žymiai mažiau laiko, nei BPK keitimas. Dėl analogiškų argumentų ir minėto straipsnio sąvoka „įteikia“ keistina sąvoka „gali įteikti“ dalyje, nustatančioje procesinių dokumentų įteikimą kitiems asmenims. Pažymėtina tai, kad šiuo metu nei prokuratūroje, nei ikiteisminio tyrimo įstaigose, dar neveikia Nacionalinė elektroninių pranešimų ir elektroninių dokumentų pristatymo fiziniams ir juridiniams asmenims informacinė sistema, kuri yra skirta pristatyti elektroninius dokumentus ir elektroninius pranešimus fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybės institucijoms. Neveikiant šiai sistemai praktikoje gali kilti problemų dėl dokumentų įteikimo kitiems asmenims tik elektroninių ryšių priemonėmis.
Siunčiant dokumentus tik elektroniniu paštu nebus gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimo faktą, jo gavimo datą ir laiką, todėl BPK turėtų būti numatyta galimybė procesinius dokumentus kitiems asmenims įteikti ir ne elektroninių ryšių priemonėmis. Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis Atsižvelgti Klausymų metu nutarta palikti imperatyvią formą. Atsižvelgiant į visų subjektų pastabas, teikiamas Komiteto patobulintas projektas XIIP-2979 (2).Be to, per vasarą suinteresuoti subjektai geriau pasirengė e. bylos procesui, todėl pastaboje keliamų problemų nebeliko. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
numatytas 2015 m. gegužės 7 d., taisytina projekto 8 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data, taip pat projekto 8 straipsnio 2 dalyje numatyta data, kuri projekto pateikimo metu jau bus praėjusi. Pritarti Nustatyta nauja įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo data, suderinta su visais suinteresuotais subjektais klausymų metu:
Įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d., iki 2015m. gruodžio 31 d. patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
pakeitimams, numatantiems elektroninės bylos įvedimą teisminio nagrinėjimo stadijoje, teismuose bus sudarytos techninės galimybės tokiems veiksmams atlikti. Neabejotina, kad tam yra būtinas pereinamasis laikotarpis, kuris turėtų būti nustatomas įvertinus objektyvias tokio įdiegimo galimybes (be kita ko, užtikrinant visapusišką elektroninės bylos duomenų saugumą). Šis praktinio įgyvendinamumo aspektas aktualus tuo, kad teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą <...> turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais.
Priešingu atveju teisės norma tampa neveiksminga, ja negalima pasinaudoti (ius nudum) (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, yra būtina apsispręsti dėl šių pakeitimų įsigaliojimo ir įgyvendinimo (Projekto
Respublikos teisingumo ministro procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis nagrinėjimo teisme metu tvarkai ir formai. Atsižvelgti Pereinama palaipsniui prie e. bylos, šiuo metu įdiegiama sistema ikiteisminio tyrimo stadijoje, o teismai pereis vėliau, šiuo metu tik Teisėjų tarybos nustatytas bylas bus galima tvarkyti elektronine forma, tai suderinta ir su Nacionaline teismų administracija. 19. Lietuvos kriminalinės policijos biuras 2015-08-278
Policijos departamente 2015-07-15 gautas raštas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 95, 96, 179, 183, 191 ir 220 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projekto vertinimo, pagal kompetenciją perduotas vykdymui Lietuvos kriminalinės policijos biurui. Pranešame, kad derinimui pateiktam projektui pritariame, pasiūlymų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad taisytina projekto 8 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data, taip pat projekto 8 straipsnio 2 dalyje numatyta data. Pritarti Nustatyta nauja įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo data, suderinta su visais suinteresuotais subjektais klausymų metu:
Įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d., iki 2015m. gruodžio 31 d. patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 20. Teisėjų Taryba
2 3.
Papildomai atkreipiame dėmesį, kad Projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog Teisėjų taryba, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki 2015 m. balandžio 30 d. patvirtina šiam Įstatymui Įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto svarstymas Seime užsitęsė ir iki 8 straipsnio 1 dalyje numatytos jo Įsigaliojimo datos (2015-05-10) jis nebuvo priimtas, manome, kad ši Projekto nuostata, numatanti Teisėjų tarybai pareigą kartu su kitomis institucijomis patvirtinti Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus, turėtų būti pakoreguota nustatant naują datą, suderintą su Projekto įsigaliojimo data. Pirmininko pavaduotojas Zigmas Pocius Pritarti Nustatyta nauja įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo data, suderinta su visais suinteresuotais subjektais klausymų metu:
Įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d., iki 2015m. gruodžio 31 d. patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 21. Nacionalinė teismų administracija
2
atkreipiame dėmesį, kad Projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog Teisėjų taryba, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki 2015 m. balandžio 30 d. patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto svarstymas Seime užsitęsė ir iki 8 straipsnio 1 dalyje numatytos jo įsigaliojimo datos (2015-05-10) jis nebuvo priimtas, manome, kad ši Projekto nuostata, numatanti Teisėjų tarybai pareigą kartu su kitomis institucijomis patvirtinti įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus, turėtų būti pakoreguota nustatant naują datą, suderintą su Projekto įsigaliojimo data.
Direktorė Reda Molienė Pritarti Nustatyta nauja įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo data, suderinta su visais suinteresuotais subjektais klausymų metu: Įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d., iki 2015m. gruodžio 31 d. patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 5.Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
7 6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti Baudžiamojo proceso kodekso 95, 96, 179, 183, 191 ir 220 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-2979 ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Komiteto sprendimui dėl šio įstatymo projekto, pakoregavus jį pagal Teisės departamento pastabas. 6.2. Pasiūlymai:
Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti IVPK sprendimui dėl Baudžiamojo proceso kodekso 95, 96, 179, 183, 191 ir 220 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-2979, pakoregavus jį pagal Seimo Teisės departamento pastabas ir IVPK pasiūlymus: Argumentai: Valstybės informacinių sistemų kūrimą, įsteigimą, valdytojo ir tvarkytojų tieses, pareigas, atsakomybę, saugumo užtikrinimo kriterijus nustato LR Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, o minėto įstatymo 43 str. nustato teisinius pagrindus saugos užtikrinimui, todėl būtina į šį įstatymą.
Manome tokia nuoroda įneštų daugiau aiškumo ir konkrečiau apibrėžtų, kuo vadovaujantis funkcionuoja sistema ir kaip reguliuojama sauga. Pasiūlymas: Pakeisti 8¹ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
įstaigos, prokuratūros ir teismai ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nagrinėjant skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų elektroninės formos dokumentais keičiasi Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje, kuri funkcionuoja vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu ir kitais teisės aktais. Pabaigus ikiteisminį tyrimą, baudžiamosios bylos, kurios pagal Teisėjų tarybos nustatytą ir su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru suderintą tvarką nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, teismui perduodamos elektroninių ryšių priemonėmis. Kitos baudžiamosios bylos teismui perduodamos rašytinės formos, papildomai elektroninių ryšių priemonėmis perduodant elektronine forma tvarkytus baudžiamosios bylos duomenis.“
patobulintam įstatymo projektui XIIP-2979 (2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-2979(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas