Įstatymo projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
“1) vėjo elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų,
įrengtąją suminę galią padidinti iki 500 850 MW. Pasiekus 500
patvirtina tolesnės vėjo elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir elektros energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros tvarkos aprašą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos taršos mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus;” Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Birutė Vėsaitė Remigijus Žemaitaitis
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Po 15 metų atsinaujinančių energijos šaltinai taps esmine elektros energijos dalimi. Be to, visame pasaulyje elektros energijos poreikis vis didėja, o tradiciniai jos gavimo būdai vis labiau kenkia gamtai, labai svarbūs tampa alternatyvieji energijos šaltiniai, kurie niekada nesibaigia ir yra praktiškai nemokami: saulės energija, vėjo jėgainės ir kiti šaltiniai. Pastaruoju metu vėjo elektrinių (VE) statyba pasaulyje ir Europos Sąjungos šalyse žymiai suintensyvėjo, o Lietuvoje šiuo metu sparčiausiai auga vėjo energetikos sektorius. Šiuolaikinės vėjo jėgainės atsparios ir ilgaamžės, be to jos labai našiai paverčia vėjo energiją elektra. Be to vėjo elektrinės generuoja pigiausią elektrą šalyje. Per šių metų pirmuosius tris mėnesius vėjo jėgainės Lietuvoje pagamino apie 173,3 GWh elektros energijos. Europos Sąjungos bendra tendencija yra pereiti nuo centralizuoto energijos tiekimo į vietinę gamybą iš saulės ir vėjo. Kitas logiškas žingsnis būtų vėjo jėgainių parkas Baltijos jūroje. Kol kas nei viena iš Baltijos šalių neįgyvendina tokio projekto. Pingant vėjo jėgainėms jūroje Baltijos jūra atrodo labai patraukliai. Ji yra sekli, mažesnės bangos, joje nėra nei potvynių nei atoslūgių, vanduo mažiau sūrus, todėl mažesnė korozijos tikimybė, o vėjo jėga panaši kaip Šiaurės jūroje, kurioje gausu vėjo jėgainių parkų. Tai galėtų tapti Lietuvos-Latvijos regioniniu projektu. Esant technologijų pažangai ir inovacijoms, šiuolaikinių vėjų jėgainių efektyvumas padidėjo 15 proc., o pačių įrenginių kaina mažėja. Šiuo metu Lietuvoje visų veikiančių vėjo jėgainių bendra galia siekia 282 MW, kurios gamina apie 600 GWh elektros energijos per metus, tai yra apie 6 % nuo bendro Lietuvos elektros suvartojimo.
Pasiekus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytą
elektros energijos kiekis sudarys apie 14 % nuo suvartojimo. Padidinus žemyninėje dalyje vėjo energetikos plėtros kvotą iki 850 MW būtų galima pagaminti apie 25 % reikalingos elektros, valstybė, vartotojai ir verslas gautų nemažą socialinę ekonominę ir aplinkosauginę naudą, būtų užtikrinta didesnė šalies energetinė nepriklausomybė. Todėl teikiame įstatymo projektą, kuriuo siūlome vėjo elektrinių plėtros kvotą Lietuvoje padidinti nuo 500 iki
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektų iniciatoriai – Seimo nariai Birutė Vėsaitė, Remigijus Žemaitaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 1 punktą, vėjo elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtoji suminė galia yra nustatyta iki 500 MW. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamu įstatymo projektu siūlome, vėjo elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti nuo 500 iki 850 MW. Padidinta vėjo jėgainių suminė galios riba iki 850 MW, užtikrintų Lietuvai savus elektros generavimo pajėgumus ir sumažintų priklausomybę nuo importo, taip pat vartotojai ir verslas gautų nemažą socialinę ekonominę ir aplinkosauginę naudą, būtų užtikrinta didesnė šalies energetinė nepriklausomybė. Skatintų vėjo jėgainių parkų plėtrą Baltijos jūroje. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymo projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Priėmus įstatymą, bus sukurtos palankios sąlygos vėjo energetikai plėtoti. Dėl šios plėtros vartotojai ir verslas gautų nemažą socialinę ekonominę ir aplinkosauginę naudą, būtų užtikrinta didesnė šalies energetinė nepriklausomybė. Lietuva turėtų savus elektros generavimo pajėgumus, kas leistų sumažinti priklausomybę nuo importo bei mažintų elektros energijos kainas vartotojams. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtus Projektus naujų įstatymų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11.
teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Projektus įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „vėjo elektrinės“; „įrengtoji suminė galia“ 14. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Birutė Vėsaitė Remigijus Žemaitaitis
2015-04-21 Nr. XIIP-2958 Vilnius Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į energetikos sektoriaus įstatymuose įtvirtintą Vyriausybės kompetenciją bei į konkrečią Vyriausybės kompetenciją atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje teigtina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D.Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el.p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-04- Nr. Į 2015-04-20 Nr. XIIP-2958 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2015 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2958 (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
Aplinkos apsaugos komitetaS
dalyvavo: komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen; Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Energetikos ministerijos Atsinaujinančių išteklių energetikos skyriaus vyr. specialistė Jevgenija Jankevič, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narė Viktorija Sankauskaitė, Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus patarėja Jūratė Pravalackaitė, Teisės skyriaus vyr. specialistė Giedrė Devetinaitė-Puzarienė, LAIE konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, LVEA direktorius Aistis Radavičius, LVEA tarybos narys Tadas Navickas, UAB
„Solet Technics“ direktorius Darius Jasiulionis. 2. Ekspertų,
konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-04-21 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Atsižvelgiant į energetikos sektoriaus įstatymuose įtvirtintą Vyriausybės kompetenciją bei į konkrečią Vyriausybės kompetenciją atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje teigtina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
ministerijos 2015-04-20 Išnagrinėję 2015 m. balandžio 20 d.
Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2958 (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos vėjo elektrinių asociacija 2016-07-05 Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (toliau – Asociacija), susipažino su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2958“ projektu (toliau – Nutarimo projektas), kuriame siūloma nepritarti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2958 (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siūloma vėjo elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 850 MW. Asociacija norėtų atkreipti Jūsų dėmesį, kad Nacionalinės energetikos strategijos pirminio projekto scenarijuose yra siūloma didinti vietinės generacijos pajėgumus, o Nacionalinės energetikos strategijos viešųjų svarstymų metu Energetikos ministras R. Masiulis yra deklaravęs, kad vėjo energetikos plėtra Lietuvoje yra racionaliausias būdas didinti vietinės elektros generacijos pajėgumus. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros 2016 – 2020 metų programos (toliau
Vėjo elektrinėse gaminamos elektros energijos savikaina nuolat mažėja ir šiuo metu skelbiant aukcioną elektros energija galėtų būti superkama už maždaug 50 Eur/MWh. NordPool biržos duomenimis, vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje 2013-2015 m. buvo 47 Eur/MWh. Taigi vėjo elektrinėse gaminamos elektros kaina yra labai arti rinkos kainos pastaraisiais metais. Taip pat paminėtina, kad vėjo energetika yra laikoma vienu švariausiu energijos gamybos būdų, kurios CO₂pėdsakas viso įrenginio gyvavimo ciklo metu yra vos 10-11 g CO₂/kWhe, todėl plėtojant vėjo energetiką ne tik didinama šalies elektros energijos gamyba, bet ir prisidedama prie aplinkosauginių tikslų. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ketinimus didinti įrengtąją suminę vėjo elektrinių sausumoje, prijungtų prie elektros tinklų, galią ir siekiant aiškumo investuotojams dėl tolesnės vėjo energetikos plėtros, Asociacijos nuomone, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme turėtų būti numatyta vėjo elektrinių sausumoje plėtra. Šiuo metu Plėtros programa nėra patvirtinta; nėra aišku, kada bus patvirtinta Nacionalinė energetikos strategija ir jos įgyvendinimo planas. Todėl, Asociacijos nuomone, Įstatymo projekto siūlymas vėjo elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 850 MW būtų aiškus signalas verslininkams bei užsienio investuotojams ir racionaliausias būdas didinti elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį.
Elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinimas sumokant elektros energijos gamintojui nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo parduotos elektros energijos kainos skirtumą, yra Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatyta skatinimo priemonė, sėkmingai taikoma tiek Lietuvoje, tiek daugelyje Europos valstybių, nes yra aiški ir efektyvi skatinimo priemonė. Manytina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali taikyti ir kitokias paramos priemones, numatytas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, jeigu manytų jas esant efektyvesnėmis ar labiau vartotojų interesus ir gamintojų lūkesčius atitinkančiomis priemonėmis nei fiksuotas tarifas. Pritarti 4.Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-11 Nutarimas Nr. 811 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. SV-S-1584
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos
Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2958 (toliau
projektu siūloma vėjo elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 850 MW.
Padidinus vėjo elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią iki 850 MW, didėtų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) lėšų poreikis. Preliminariais vertinimais, padidinus įrengtąją galią, prireiktų apie 17,3 mln. eurų papildomų VIAP lėšų per metus, tai yra 11,3 procento daugiau VIAP lėšų, nei nustatytas jų poreikis 2016 metams. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių ir šios elektros energijos balansavimas yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga ir elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta VIAP teikimo tvarka sumokant elektros energijos gamintojui nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo Vyriausybės nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos, kuri turi būti ne mažesnė kaip einamųjų kalendorinių metų rinkos kaina, apskaičiuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka, skirtumą. Kadangi pagal Įstatymo 20 straipsnio 7 dalį nekintančios skatinimo priemonės, tarp jų fiksuotas tarifas, taikomos 12 metų nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos, per visą 12 metų skatinamąjį laikotarpį papildomai 350 MW vėjo elektrinių galiai reikėtų apie 207,6 mln. eurų VIAP lėšų. 2. Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai neatitinka šiuo metu galiojančios Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, – joje numatyta strateginė iniciatyva iki 2020 metų įrengti 500 MW suminės galios vėjo elektrinių.
Pažymėtina, kad šiuo metu prijungtų prie elektros tinklų vėjo elektrinių, turinčių leidimus gaminti elektros energiją, įrengtoji suminė galia siekia 432,4 MW, ir numatoma, kad Įstatymo 13 straipsnio 3 dalies
bus pasiektas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija analizuojama ir tikslinama ir tolesnė vėjo elektrinių plėtra bei paramos būdai svarstytini vėliau, patvirtinus atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją. Nepritarti Siūloma atsižvelgti į atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę naudą Lietuvos ekonomikai. Komitetas susipažinęs su Vyriausybėje rengiamu Nacionalinės energetikos strategijos projektu, atkreipia dėmesį kad pagal visus jame teikiamus scenarijus yra numatoma atsinaujinančios energetikos plėtra. Taip pat siūloma išnagrinėti galimybę ir, esant reikalui, pateikti teisės aktų projektus, kad atsinaujinančios energetikos plėtra būtų skatinama per paramą investicijoms, o ne per fiksuotą supirkimo tarifą
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: 1. Pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui pritarti įstatymo projektui. 2. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei išnagrinėti galimybę ir, esant reikalui, pateikti teisės aktų projektus, kad atsinaujinančios energetikos plėtra būtų skatinama per paramą investicijoms, o ne per fiksuotą supirkimo tarifą. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Arūnas Dudėnas. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė