15a pavyzdys Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
išdėstyti taip:
„7) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje
atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka., Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kai sodybos buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą; turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą;
2Pakeisti 11 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Privačios miško žemės savininkai, organizuojantys privačios miško žemės
pavertimą kitomis naudmenomis, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją. Privačią miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, įveisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis negu dvigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas, II grupės miškuose – ne mažesnis negu trigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas. Privačios miško žemės naudotojai, įskaitant servituto turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo sumokėti į valstybės biudžetą miško savininkui šio straipsnio 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją.“
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Eugenijus Gentvilas
15a pavyzdys Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Privačios miško žemės savininkai, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją. Privačią miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, įveisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis negu dvigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas, II grupės miškuose – ne mažesnis negu trigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas. Privačios miško žemės naudotojai, įskaitant servituto turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo sumokėti į valstybės biudžetą miško savininkui šio straipsnio 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją.“
įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. gruodžio 15 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Eugenijus Gentvilas
NR. I-671
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Teikiamu Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto pakeitimo įstatymo projektu siūloma suvienodinti privačių miškų savininkų teises, sudarant sąlygas privataus miško žemėje atstatyti buvusias sodybas nepriklausomai nuo to, kad savininkai nėra buvę sodybų savininkai ir (ar) asmenys paveldintys pagal įstatymą. Įgyvendinus pateiktą siūlymą, būtų įtvirtintas reguliavimas, kuris leistų miškų savininkams atstatyti privačioje miško žemėje buvusias sodybas. Ši teisė būtų taikoma asmenims, tiesioginiais giminystės ryšiais nesusijusiems su buvusios nugriautos ar sunykusios sodybos savininkais, tai yra asmenims, nusipirkusiems miško žemę. Teikiamo Miškų įstatymo 11 straipsnio 9 punkto pakeitimo įstatymo projektas parengtas, siekiant nustatyti vienodą teisingą atlygį įvairių nuosavybės formų savininkams. Tikslas – sureguliuoti kompensacijų dydžius, mokamus už privačių miškų žemės pavertimą kitomis naudmenomis, taip užtikrinant konstitucines nuostatas dėl nuosavybės formų lygiateisiškumo. Pagal LR Konstituciją - visos nuosavybės formos teisės yra vienodos, todėl turi būti laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Galiojančios įstatymo normos sudaro nevienodas sąlygas privačių miškų savininkams ir valstybei, kaip valstybinių miškų savininkei. Kompensacija už valstybinio miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis sumokama į valstybės biudžetą, už privataus miško žemės pavertimą taip pat sumokama į valstybės biudžetą, tačiau privačių miškų savininkai gauna ženkliai mažesnę piniginę išmoką, lyginant su kompensacija, sumokama į valstybės biudžetą.
LR Miškų įstatymas numato, kad miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis išimtinais atvejais, valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, vienas iš jų – inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo ir aptarnavimo objektus, formuoti. Tokiems projektams įgyvendinti reikalingi nemaži žemės plotai, į kuriuos patenka ir privatūs miškai, priskiriami žemės naudotojams, servituto turėtojams. Privačių miškų savininkai ne savo noru netenka dalies turto ir pajamų, kurias galėtų gauti parduodami žemės sklypus ar miškus laisvoje rinkoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
LR Seimo narys Eugenijus Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti 9 išskirtiniai atvejai, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis. 7 punkte įtvirtinta, jog: „buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, - nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą.“ Šiuo metu galiojanti Miškų įstatymo 11 str. 9 dalies redakcija nustato prievolę asmenims, inicijuojantiems bet kurios miško žemės - privačios, naudotojų, servituto turėtojų - pavertimą kitomis naudmenomis į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad esamas teisinis reguliavimas pažeidžia asmenų, turinčių nuosavybės teises į miško žemę, tarpusavio lygiateisiškumo principą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įgyvendinus pateiktą pasiūlymą, būtų įtvirtintas lygiateisiškumo principas, užtikrinantis savininkų lygias teises disponuoti savo nuosavybe. Parengtame Miškų įstatymo 11 str. 9 punkto pakeitimo įstatymo projekte numatoma suvienodinti pinigines kompensacijas, mokamas tiek į valstybės biudžetą, tiek privačių miškų savininkams už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Turės būti pakeisti: 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-09-28 nutarimas Nr.1131 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ ( Žin., 2011, Nr. 120-5657); 2.
120-5657); 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimas Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administracinių aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 175-6486). 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti nereikės naujų įstatymų lydimųjų aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Priėmus siūlomas pataisas valstybės biudžetas netektų apie 0,3 mln. eurų lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto specialistai nevertino. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Miško žemė, privačios miško žemės savininkai, kompensacijos už žemę, sodybos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys Eugenijus Gentvilas
NR. I-671
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: 2015 m. balandžio 23 d. įvykusiame Seimo posėdyje Miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2957 po pateikimo grąžintas tobulinti, todėl teikiamas patobulintas įstatymo projektas. Projektas parengtas siekiant nustatyti vienodą teisingą atlygį įvairių nuosavybės formų savininkams. Tikslas – sureguliuoti kompensacijų dydžius, mokamus už privačių miškų žemės pavertimą kitomis naudmenomis, taip užtikrinant konstitucines nuostatas dėl nuosavybės formų lygiateisiškumo. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją – visos nuosavybės formos teisės yra vienodos, todėl turi būti laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Galiojančios įstatymo normos sudaro nevienodas sąlygas privačių miškų savininkams ir valstybei, kaip valstybinių miškų savininkei. Kompensacija už valstybinio miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis sumokama į valstybės biudžetą, už privataus miško žemės pavertimą taip pat sumokama į valstybės biudžetą, tačiau privačių miškų savininkai gauna ženkliai mažesnę piniginę išmoką, lyginant su kompensacija, sumokama į valstybės biudžetą. Miškų įstatymas numato, kad miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis išimtiniais atvejais, valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, vienas iš jų – inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo ir aptarnavimo objektus, formuoti. Tokiems projektams įgyvendinti reikalingi nemaži žemės plotai, į kuriuos patenka ir privatūs miškai, priskiriami žemės naudotojams, servituto turėtojams. Privačių miškų savininkai ne savo noru netenka dalies turto ir pajamų, kurias galėtų gauti parduodami žemės sklypus ar miškus laisvoje rinkoje.
Kompensacijos, mokamos privačios žemės savininkams, paskirtis kompensuoti savininkų patirtus finansinius praradimus bei sulyginti sumas mokamas į valstybė biudžetą bei savininkams, nesukeliant pasipriešinimo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Eugenijus Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojanti Miškų įstatymo 11 straipsnio 9 dalies redakcija numato prievolę asmenims, inicijuojantiems bet kurios miško žemės – privačios, naudotojų, servituto turėtojų – pavertimą kitomis naudmenomis į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad esamas teisinis reguliavimas pažeidžia asmenų, turinčių nuosavybės teises į miško žemę, tarpusavio lygiateisiškumo principą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įgyvendinus pateiktą pasiūlymą, būtų įtvirtintas lygiateisiškumo principas, užtikrinantis savininkų lygias teises disponuoti savo nuosavybe. Įstatymo projekte numatoma suvienodinti pinigines kompensacijas, mokamas tiek į valstybės biudžetą, tiek privačių miškų savininkams už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Turės būti pakeisti: 1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-09-28 nutarimas Nr. 1131 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ ( Žin., 2011, Nr. 120-5657); 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimas Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 175-6486). 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti nereikės naujų įstatymų lydimųjų aktų. 12.
12Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Priėmus siūlomas pataisas valstybės biudžetas netektų apie 0,3 mln. eurų pajamų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Privačios miško žemės naudotojai“, „privačios miško žemės savininkai“, „miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis“, „kompensacija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys Eugenijus Gentvilas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 STRAIPSNIO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-04-22 Nr. XIIP-2957 Vilnius Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka, kai sodybos buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, - nustatant juridinį faktą. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose (2000 m. gruodžio 21 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d.,
pažymėjo, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Tačiau ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje tvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo. Tai išplaukia iš nuosavybės socialinės funkcijos.
Taip pat, Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime pažymėjo, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, kad miškams, palyginti su kitais objektais, įstatymu gali būti nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas, kad ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miško reikšmė aplinkai lemia miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus, kad tokie apribojimai, suvaržymai turi būti proporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui. Taigi pripažįstama, jog atsižvelgiant į ypatingą miško, kaip nuosavybės teisės objekto, statusą, tam tikras ūkinės ir kitokios veiklos bei privačių miškų savininkų nuosavybės teisių ribojimas yra konstituciškai pateisinamas. Be to, šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, jog ,,nėra pakankamai teisinių argumentų teigti, kad įstatymuose nustatyti ribojimai ir draudimai miško valdose statyti atitinkamus statinius, atsižvelgiant į miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobūdį, jų ypatingą ekologinę, socialinę ir ekonominę reikšmę aplinkai, būtų neproporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui, ir kad savininkų nuosavybės teisės varžomos labiau negu leidžia Konstitucija.“ Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 22 d. nutarime išaiškino, jog ,,įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, reguliuodamas santykius, susijusius su žemės sklypų priskyrimo miškų ūkio paskirties žemei keitimu į kitos paskirties žemę, taip pat su miško žemės pavertimu kitomis naudmenomis, turi pareigą nustatyti aiškius žemės sklypų priskyrimo miškų ūkio paskirties žemei keitimo į kitos paskirties žemę, taip pat miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus.
Tai darant turi būti paisoma miško, kaip gamtinio objekto, ypatumų, bendrųjų aplinkos apsaugos principų (inter alia neigiamo poveikio aplinkai mažinimo, gamtos išteklių racionalaus ir kompleksiško naudojimo), taip pat viešojo intereso.“ Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Toks įstatyme įtvirtintas išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą, reiškia, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turi būti itin reti, proporcingi, atitikti viešąjį interesą. Tuo tarpu, projekto nuostatomis išplečiamas atvejų, kada miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, ratas.
Buvusių sodybų atstatymas sukuria prielaidas stichiškam miškų urbanizavimui, apriboja visuomenės prieinamumą prie miškų ir jo išteklių naudojimą, todėl, abejotina, ar tokios projekto nuostatos atitinka miškų tinkamą, racionalų naudojimą ir apsaugą, t. y., Konstitucijos ginamą viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų Konstitucinio Teismo doktriną. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad privačios miško žemės naudotojai, įskaitant servituto turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo sumokėti miško savininkui šio straipsnio 8 dalyje nustatytą piniginę kompensaciją. Šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta, kad minėta kompensacija mokama į valstybės biudžetą. Projektu siūlomas įstatymo pakeitimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, galiojančio Miškų įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad sumokėtos į biudžetą piniginės kompensacijos naudojamos naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti. Taigi šios kompensacijos paskirtis yra kompensuoti miško žemės kiekio sumažėjimą, įveisiant miškus naujuose žemės plotuose. Tuo tarpu iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia būtų kompensacijos, mokamos privačios žemės savininkams, paskirtis. Pastarieji gautą kompensaciją galėtų naudoti savo nuožiūra. Atsižvelgiant į išdėstyta, manytume, kad projekto siūlymas neatitinka tų tikslų, kuriems pasiekti keičiamame įstatyme ir buvo nustatytas kompensacijų mokėjimo mechanizmas.
Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Miškų įstatymas numato, kad miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis išimtinais atvejais, valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, vienas iš jų – inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo ir aptarnavimo objektus, formuoti. Tokiems projektams įgyvendinti reikalingi nemaži žemės plotai, į kuriuos patenka ir privatūs miškai, priskiriami žemės naudotojams, servituto turėtojams. Privačių miškų savininkai ne savo noru netenka dalies turto ir pajamų, kurias galėtų gauti parduodami žemės sklypus ar miškus laisvoje rinkoje. Kompensacija už privataus miško žemės pavertimą sumokama į valstybės biudžetą, tačiau privačių miškų savininkai gauna ženkliai mažesnę piniginę išmoką, lyginant su kompensacija, sumokama į valstybės biudžetą. Atkreipiame dėmesį, kad, kaip jau buvo minėta, pagal galiojančias keičiamo įstatymo 11 straipsnio
kitiems tikslams, nei kompensuoti savininkų praradimus. Žemė, reikalinga valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, Žemės įstatymo ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka paimama visuomenės poreikiams. Šiuose įstatymuose nustatytas kompensavimo privačios žemės savininkams ir naudotojams mechanizmas, tame tarpe ir atlyginimo už patiriamus praradimus apskaičiavimo tvarka. Servitutų nustatymą privačioje žemėje reglamentuoja Civilinis kodeksas, taip pat Žemės įstatymas.
Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė. Taigi teisės aktuose yra reglamentuotas kompensacijų privačios žemės savininkams mokėjimas. Tuo atveju, jeigu projekto autorių nuomone kompensacijų apskaičiavimo mechanizmas yra netinkamas, manytina, kad turėtų būti keičiami aukščiau minėti teisės aktai. Trečia, priėmus įstatymą, sumažėtų valstybės biudžeto pajamos, nes tos kompensacijos, kurios šiuo metu yra mokamos į valstybės biudžetą, būtų mokamos privačių miškų savininkams. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų prašyti Vyriausybės, kuri pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, nuomonės. 3. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad priėmus įstatymą būtina pakeisti jį įgyvendinančius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, siūlytume projekto 2 straipsnį papildyti nuostatomis, kuriose būtų nustatytas įpareigojimas atitinkamoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Pažymėtina, kad tokiu atveju reikėtų projekte nustatyti išimtį dėl šių nuostatų įsigaliojimo – jos turi įsigalioti anksčiau nei įsigalios visas įstatymas. 4. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Miškų įstatymo 11 straipsnyje nustatytą buvusių sodybų privačioje miško žemėje atstatymo teisinį reglamentavimą.
Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su statyba. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis S.Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] N.Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-04- Nr. Į 2015-04-17 Nr. XIIP-2957 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2015 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 straipsnio 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2957 (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis tik norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į keletą svarbių aspektų susijusių su Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Įstatymas) ir atskirų jo nuostatų tikslų užtikrinimu. Manytume, kad Projekto siūlymas išplėsti asmenų, įgysiančių teisę privataus miško žemėje atstatyti buvusias sodybas, ratą - neužtikrina Įstatymo 1 straipsnyje nustatytos šio įstatymo paskirties ir tikslų įgyvendinimo bei 11 straipsnyje nustatyto principo, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais. Manytume, kad šis Projekto siūlymas taip pat padidins asmenų susidomėjimą miško paskirties žemės sklypais ir galimybėmis jose atstatyti sodybas. Atsižvelgiant į tai, siūlytume išsamiau įvertinti šio siūlymo įtaką korupcijai. Svarstytina, ar Projekto siūlymas nustatyti pareigą sumokėti privataus miško savininkui kompensaciją už jam priklausančios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis užtikrina Įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nustatytos kompensacijos, už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, tikslą. Remiantis minėta Įstatymo nuostata šios kompensacijos tikslas yra užtikrinti viešąjį interesą ir atkurti sunaikintus miškų plotus.
Atsižvelgiant į tai, kad Projekto aiškinamojo rašto 12 punkte nurodoma, kad priėmus siūlomas pataisas valstybės biudžetas netektų atitinkamo skaičiaus pajamų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonės. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-10- Nr. Į 2015-10-19 Nr. S-2015-6231 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2015 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2957(2) (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad Projektu siūlomi iš esmės tapatūs pirminiam įstatymo projektui Nr. XIIP-2957 Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 9 dalies pakeitimai. Dėl šių pakeitimų Europos teisės departamentas jau teikė pastabas pažymėdamas, kad:
Projekto siūlymas nustatyti pareigą sumokėti privataus miško savininkui kompensaciją už jam priklausančios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis galimai neatitiktų Įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nustatytos kompensacijos, už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, tikslo. Remiantis minėta Įstatymo nuostata šios kompensacijos tikslas yra užtikrinti viešąjį interesą ir atkurti sunaikintus miškų plotus. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus siūlomas pataisas valstybės biudžetas netektų atitinkamų pajamų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlėme prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonės. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 STRAIPSNIO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-10-16 Nr. XIIP-2957(2) Vilnius Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad privačios miško žemės naudotojai, įskaitant servituto turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo sumokėti miško savininkui šio straipsnio 8 dalyje nustatytą piniginę kompensaciją. Šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta, kad minėta kompensacija mokama į valstybės biudžetą. Projektu siūlomas įstatymo pakeitimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, galiojančio Miškų įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad sumokėtos į biudžetą piniginės kompensacijos naudojamos naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti. Taigi šios kompensacijos paskirtis yra kompensuoti miško žemės kiekio sumažėjimą, įveisiant miškus naujuose žemės plotuose. Tuo tarpu iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia būtų kompensacijos, mokamos privačios žemės savininkams, paskirtis. Pastarieji gautą kompensaciją galėtų naudoti savo nuožiūra. Atsižvelgiant į išdėstyta, manytume, kad projekto siūlymas neatitinka tų tikslų, kuriems pasiekti keičiamame įstatyme ir buvo nustatytas kompensacijų mokėjimo mechanizmas. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Miškų įstatymas numato, kad miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis išimtinais atvejais, valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, vienas iš jų – inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo ir aptarnavimo objektus, formuoti.
Tokiems projektams įgyvendinti reikalingi nemaži žemės plotai, į kuriuos patenka ir privatūs miškai, priskiriami žemės naudotojams, servituto turėtojams. Privačių miškų savininkai ne savo noru netenka dalies turto ir pajamų, kurias galėtų gauti parduodami žemės sklypus ar miškus laisvoje rinkoje. Kompensacija už privataus miško žemės pavertimą sumokama į valstybės biudžetą, tačiau privačių miškų savininkai gauna ženkliai mažesnę piniginę išmoką, lyginant su kompensacija, sumokama į valstybės biudžetą. Atkreipiame dėmesį, kad, kaip jau buvo minėta, pagal galiojančias keičiamo įstatymo 11 straipsnio
kitiems tikslams, nei kompensuoti savininkų praradimus. Žemė, reikalinga valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, Žemės įstatymo ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka paimama visuomenės poreikiams. Šiuose įstatymuose nustatytas kompensavimo privačios žemės savininkams ir naudotojams mechanizmas, tame tarpe ir atlyginimo už patiriamus praradimus apskaičiavimo tvarka. Servitutų nustatymą privačioje žemėje reglamentuoja Civilinis kodeksas, taip pat Žemės įstatymas. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo.
Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė. Taigi teisės aktuose yra reglamentuotas kompensacijų privačios žemės savininkams mokėjimas. Tuo atveju, jeigu projekto autorių nuomone kompensacijų apskaičiavimo mechanizmas yra netinkamas, manytina, kad turėtų būti keičiami aukščiau minėti teisės aktai. Trečia, priėmus įstatymą, sumažėtų valstybės biudžeto pajamos (projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad valstybės biudžetas netektų apie 0,3 mln. eurų), nes tos kompensacijos, kurios šiuo metu yra mokamos į valstybės biudžetą, būtų mokamos privačių miškų savininkams. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų prašyti Vyriausybės, kuri pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, nuomonės. 2. Projekto 2 straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ reikėtų įrašyti žodžius „ir įgyvendinimas“, o šio straipsnio 1 dalyje – po žodžio „įstatymas“ reikėtų įrašyti formuluotę „išskyrus šio straipsnio 2 dalį. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius,
Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Arvydas Vidžiūnas, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Gintarė Dešukaitė, Gabija Jurgelytė, Leonardas Michelbertas, Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė; kviestieji asmenys: Gintas Saulius Cironka - Žemės ūkio viceministras, Algirdas Sereika - ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius, Valdas Vaičiūnas – Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius, Andriejus Stančikas - ŽŪR pirmininkas, Jonas Talmantas - LŪS pirmininkas, Jonas Sviderskis
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-16)1 Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad privačios miško žemės naudotojai, įskaitant servituto turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo sumokėti miško savininkui šio straipsnio 8 dalyje nustatytą piniginę kompensaciją. Šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta, kad minėta kompensacija mokama į valstybės biudžetą.
Projektu siūlomas įstatymo pakeitimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, galiojančio Miškų įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad sumokėtos į biudžetą piniginės kompensacijos naudojamos naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti. Taigi šios kompensacijos paskirtis yra kompensuoti miško žemės kiekio sumažėjimą, įveisiant miškus naujuose žemės plotuose. Tuo tarpu iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia būtų kompensacijos, mokamos privačios žemės savininkams, paskirtis. Pastarieji gautą kompensaciją galėtų naudoti savo nuožiūra. Atsižvelgiant į išdėstyta, manytume, kad projekto siūlymas neatitinka tų tikslų, kuriems pasiekti keičiamame įstatyme ir buvo nustatytas kompensacijų mokėjimo mechanizmas. (P.S.
Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-16)1 Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Miškų įstatymas numato, kad miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis išimtinais atvejais, valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, vienas iš jų
Atkreipiame dėmesį, kad, kaip jau buvo minėta, pagal galiojančias keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalies nuostatas į valstybės biudžetą sumokėtos kompensacijos panaudojamos kitiems tikslams, nei kompensuoti savininkų praradimus. Žemė, reikalinga valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, Žemės įstatymo ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka paimama visuomenės poreikiams. Šiuose įstatymuose nustatytas kompensavimo privačios žemės savininkams ir naudotojams mechanizmas, tame tarpe ir atlyginimo už patiriamus praradimus apskaičiavimo tvarka. Servitutų nustatymą privačioje žemėje reglamentuoja Civilinis kodeksas, taip pat Žemės įstatymas. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė. Taigi teisės aktuose yra reglamentuotas kompensacijų privačios žemės savininkams mokėjimas. Tuo atveju, jeigu projekto autorių nuomone kompensacijų apskaičiavimo mechanizmas yra netinkamas, manytina, kad turėtų būti keičiami aukščiau minėti teisės aktai. (P.S.
Pritarti. 3.
* Trečia, priėmus įstatymą, sumažėtų valstybės biudžeto pajamos (projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad valstybės biudžetas netektų apie 0,3 mln. eurų), nes tos kompensacijos, kurios šiuo metu yra mokamos į valstybės biudžetą, būtų mokamos privačių miškų savininkams. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų prašyti Vyriausybės, kuri pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, nuomonės. (P.S.
Pritarti. LR Vyriausybės išvada pateikta 2016 m. sausio 14 d. (KRK išvados 4.1-4.4 punktai). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-10-16)2
straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ reikėtų įrašyti žodžius
„ir įgyvendinimas“, o šio straipsnio 1 dalyje – po žodžio „įstatymas“ reikėtų
įrašyti formuluotę „išskyrus šio straipsnio 2 dalį. (P.S.
Pritarti. 5. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2015-10-26)1 Išnagrinėję 2015 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP 2957(2) (toliau Projektas), pažymime, kad Projektu siūlomi iš esmės tapatūs pirminiam įstatymo projektui Nr. XIIP-2957 Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 9 dalies pakeitimai. Dėl šių pakeitimų Europos teisės departamentas jau teikė pastabas pažymėdamas, kad:
siūlymas nustatyti pareigą sumokėti privataus miško savininkui kompensaciją už jam priklausančios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis galimai neatitiktų Įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nustatytos kompensacijos, už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, tikslo. Remiantis minėta Įstatymo nuostata šios kompensacijos tikslas yra užtikrinti viešąjį interesą ir atkurti sunaikintus miškų plotus. (P.S.
Pritarti. 6. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2015-10-26) * 2.
Atsižvelgiant į tai, kad priėmus siūlomas pataisas valstybės biudžetas netektų atitinkamų pajamų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlėme prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonės. Pritarti. LR Vyriausybės išvada pateikta 2016 m. sausio 14 d. (KRK išvados 4.1-4.4 punktai). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos miško savininkų asociacija (2016-03-21, raštas Nr. 15)1 Argumentai:
paskirties keitimai yra žemės savininko teisė, išskyrus išimtinius atvejus kai tai atliekama paimant žemę visuomenės poreikiams, todėl ir pirminis kompensavimas turi būti teikiamas žemės savininkui, kuris turi įsipareigoti nustatyta tvarka įveisti atitinkamą miško plotą arba nustatyta tvarka atsisakyti šios galimybės - tokiu atveju kompensacija patenka į biudžetą. 2. Didžioji dalis naujų miškų Lietuvoje jau šiuo metu yra įveisiama privačioje žemėje, todėl yra nelogiška nušalinti privačius savininkus nuo galimybės patiems organizuoti naujų miškų įveisimą, tais atvejais, kai privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja ne savininkas, o privačios žemės naudotojas. Pasiūlymas:1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Privačios miško žemės savininkai, organizuojantys privačios miško žemės
pavertimą kitomis naudmenomis, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją.
Privačią miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, įveisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis negu dvigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas, II grupės miškuose – ne mažesnis negu trigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas. Privačios miško žemės naudotojai, įskaitant servituto turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo sumokėti to miško savininkui šio straipsnio 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją, jei jis įsipareigoja šio straipsnio
savininkas neprisiima tuomet kompensacija sumokama į valstybės biudžetą.“ (P.S.
Spręsti pagrindiniam komitetui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Vyriausybė (2016 m. sausio 14 d. nutarimas Nr. 59)1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. SV-S-1278 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2957(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 9 dalį ir nustatyti, kad privačios miško žemės naudotojai, įskaitant žemės servituto teisės turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo sumokėti miško savininkui šio straipsnio 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją. Vadovaujantis šiuo metu galiojančia Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, ši kompensacija mokama į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą (toliau – valstybės biudžetas). Įstatymo projekte nustatytas teisinis reguliavimas – nepagrįstas ir iš esmės paneigia Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintą kompensacinį metodą, kurio tikslas – užtikrinti šalies miškų ploto išsaugojimą ir tolesnį didėjimą. Už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis sumokėtos piniginės kompensacijos įtraukiamos į valstybės biudžeto pajamas ir naudojamos išimtinai tik naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms reikmėms. Taigi sumokėtų kompensacijų lėšomis vietoj sunaikintų miškų įveisiami ir išauginami atitinkamos ekologinės, ekonominės ir socialinės vertės miškai kitoje, iki tol mišku neapaugusioje, žemėje ir užtikrinamas nuoseklus šalies miškų ploto didėjimas. Miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, svarbą yra ne kartą pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas – „<...> žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje nustatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Miškų apsauga, jų išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės pareiga, todėl šiuo metu galiojantys miško žemės naudojimo ribojimai, įskaitant ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytus išimtinius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejus, kompensacijų už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis mokėjimo ir naudojimo naujiems miškams įveisti tvarką, užtikrina tinkamą miškų apsaugą ir miško išteklių gausinimą. (P.S.
Pritarti. 2. LR Vyriausybė (2016 m. sausio 14 d. nutarimas Nr. 59)1
aiškinamajame rašte teigiama, kad esamas teisinis reguliavimas pažeidžia asmenų, turinčių nuosavybės teises į miško žemę, tarpusavio lygiateisiškumo principą, nes galiojančios įstatymo normos sudaro nevienodas sąlygas privačių miškų savininkams ir valstybei, kaip valstybinių miškų savininkei, tačiau šis teiginys nepagrindžiamas jokiais argumentais. Priešingai, šiuo metu kompensacija už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, mokama į valstybės biudžetą, skirta ne valstybės finansiniams praradimams kompensuoti, o sunaikintiems miškams atkurti ir miškų plotams išsaugoti.
Be to, nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu aktu, tiek tarnaujančiojo daikto savininkui (privataus miško savininkui), tiek valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiuojami ir mokami vadovaujantis Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika). Todėl kompensacijos už administraciniu aktu nustatytą žemės servitutą yra tokio pat dydžio tiek privataus miško savininkui, tiek valstybinės žemės patikėtiniui. (P.S.
Pritarti. 3. LR Vyriausybė (2016 m. sausio 14 d. nutarimas Nr. 59)1
teisinis reguliavimas nesudarytų teisinių sąlygų pasiekti Įstatymo projekto tikslų – „sureguliuoti kompensacijų dydžius, mokamus už privačių miškų žemės pavertimą kitomis naudmenomis, taip užtikrinant konstitucines nuostatas dėl nuosavybės formų lygiateisiškumo“. Žemės servitutų nustatymo pagrindus, atvejus ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymas.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė ir nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, praradimo, sumokant vienkartines ar periodines kompensacijas. Šios piniginės kompensacijos apskaičiuojamos vadovaujantis Metodika. O kompensacijos, į valstybės biudžetą mokamos už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, apskaičiuojamos vadovaujantis Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“. Apibendrinant būtina pažymėti, kad kompensacijos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu ir kompensacijos, į valstybės biudžetą mokamos už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, nustatytos skirtinguose teisės aktuose, skiriasi šių kompensacijų tikslai ir apskaičiavimo metodikos. Be to, privataus miško savininko turimi nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu aktu, kompensuojami vadovaujantis Metodika. Taigi, nuostolių už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu kompensavimas nėra Lietuvos Respublikos miškų įstatymo reguliavimo dalykas. (P.S.
Pritarti. 4. LR Vyriausybė (2016 m. sausio 14 d. nutarimas Nr. 59) * 4.
reguliavimas neigiamai veiktų valstybės finansus, nes kompensacijos už privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis būtų mokamos miško savininkui, o ne valstybei. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad valstybės biudžeto pajamos sumažėtų apie 0,3 mln. eurų kasmet. Taigi negalėtų būti atlikta ir suplanuotų tokios pat vertės miškų plotų plėtros darbų, finansuojamų Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis. (P.S.
Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai V.Simulik, E. Šablinskas (2016-02-19)1 Argumentai: Šiuo metu galimybę suformuoti rekreacinės paskirties teritoriją miško žemėje numato Įstatymo 11 straipsnio
dalyje, o būtent: Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose esančią miško žemę paversti kitomis naudmenomis leidžiama tik reikmėms, susijusioms su saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu, pritaikymu visuomenės poreikiams ir naudojimu rekreacijai, jei tai numatyta šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų nuostatams. Tačiau Įstatymo to paties 11 straipsnio 1 dalyje galimybė formuoti rekreacines teritorijas nepaminėta. Esant tokiems įstatymo netikslumams Valstybinė miškų tarnyba negali apskaičiuoti piniginės kompensacijos dydį už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis rekreacinėms teritorijoms formuoti.
Kol neapskaičiuotas minėtas piniginės kompensacijos dydis, savivaldybių administracijos vadovai neturi teisės tvirtinti detaliųjų planų ir formuoti rekreacinių teritorijų, nors šios ir numatytos saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų nuostatams. Pasiūlymu įstatymo projektui norima patikslinti ir suderinti Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas. Pasiūlymas:
Papildyti 1 straipsnį ir jį išdėstyti sekančiai:
1,,Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
3) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo, rekreacinėms ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti;
2Pakeisti 11 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
savininkai, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją. Privačią miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, įveisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis negu dvigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas, II grupės miškuose – ne mažesnis negu trigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas. Privačios miško žemės naudotojai, įskaitant servituto turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo sumokėti miško savininkui šio straipsnio 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją. Nepritarti. Pasiūlymas nesusijęs su įstatymo projekto tikslais ir iniciatoriaus siūlomais pakeitimais. 2. Seimo nariai V.Simulik, E.
Seimo nariai V.Simulik, E. Šablinskas (2016-02-19)2 Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,1. Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio birželio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 2016 m. gruodžio gegužės 15 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Nepritarti. Žr. 5.1 punktą. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
sprendimas: grąžinti Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2957(2) iniciatoriui patobulinti, siūlant įvertinti Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos miško savininkų asociacijos pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kazys Grybauskas. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
APLINKOS APSAUGOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas
Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Rimas Antanas Ručys, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas, Miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-10-161 Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad privačios miško žemės naudotojai, įskaitant servituto turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo sumokėti miško savininkui šio straipsnio 8 dalyje nustatytą piniginę kompensaciją. Šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta, kad minėta kompensacija mokama į valstybės biudžetą. Projektu siūlomas įstatymo pakeitimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, galiojančio Miškų įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad sumokėtos į biudžetą piniginės kompensacijos naudojamos naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti.
Taigi šios kompensacijos paskirtis yra kompensuoti miško žemės kiekio sumažėjimą, įveisiant miškus naujuose žemės plotuose. Tuo tarpu iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia būtų kompensacijos, mokamos privačios žemės savininkams, paskirtis. Pastarieji gautą kompensaciją galėtų naudoti savo nuožiūra. Atsižvelgiant į išdėstyta, manytume, kad projekto siūlymas neatitinka tų tikslų, kuriems pasiekti keičiamame įstatyme ir buvo nustatytas kompensacijų mokėjimo mechanizmas. Pritarti Argumentai:
Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriui tobulinti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-10-161 Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Miškų įstatymas numato, kad miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis išimtinais atvejais, valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, vienas iš jų – inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo ir aptarnavimo objektus, formuoti. Tokiems projektams įgyvendinti reikalingi nemaži žemės plotai, į kuriuos patenka ir privatūs miškai, priskiriami žemės naudotojams, servituto turėtojams. Privačių miškų savininkai ne savo noru netenka dalies turto ir pajamų, kurias galėtų gauti parduodami žemės sklypus ar miškus laisvoje rinkoje. Kompensacija už privataus miško žemės pavertimą sumokama į valstybės biudžetą, tačiau privačių miškų savininkai gauna ženkliai mažesnę piniginę išmoką, lyginant su kompensacija, sumokama į valstybės biudžetą. Atkreipiame dėmesį, kad, kaip jau buvo minėta, pagal galiojančias keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalies nuostatas į valstybės biudžetą sumokėtos kompensacijos panaudojamos kitiems tikslams, nei kompensuoti savininkų praradimus.
Žemė, reikalinga valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, Žemės įstatymo ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka paimama visuomenės poreikiams. Šiuose įstatymuose nustatytas kompensavimo privačios žemės savininkams ir naudotojams mechanizmas, tame tarpe ir atlyginimo už patiriamus praradimus apskaičiavimo tvarka. Servitutų nustatymą privačioje žemėje reglamentuoja Civilinis kodeksas, taip pat Žemės įstatymas. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė. Taigi teisės aktuose yra reglamentuotas kompensacijų privačios žemės savininkams mokėjimas. Tuo atveju, jeigu projekto autorių nuomone kompensacijų apskaičiavimo mechanizmas yra netinkamas, manytina, kad turėtų būti keičiami aukščiau minėti teisės aktai. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-10-16 Trečia, priėmus įstatymą, sumažėtų valstybės biudžeto pajamos (projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad valstybės biudžetas netektų apie 0,3 mln. eurų), nes tos kompensacijos, kurios šiuo metu yra mokamos į valstybės biudžetą, būtų mokamos privačių miškų savininkams.
Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų prašyti Vyriausybės, kuri pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, nuomonės. Pritarti Argumentai: 2016-01-14 Vyriausybės išvada gauta Nutarimas Nr. 59. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ reikėtų įrašyti žodžius „ir įgyvendinimas“, o šio straipsnio 1 dalyje – po žodžio „įstatymas“ reikėtų įrašyti formuluotę „išskyrus šio straipsnio 2 dalį. Pritarti
2015-10-261 Išnagrinėję 2015 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2957(2) (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad Projektu siūlomi iš esmės tapatūs pirminiam įstatymo projektui Nr. XIIP-2957 Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 9 dalies pakeitimai. Dėl šių pakeitimų Europos teisės departamentas jau teikė pastabas pažymėdamas, kad:
Projekto siūlymas nustatyti pareigą sumokėti privataus miško savininkui kompensaciją už jam priklausančios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis galimai neatitiktų Įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nustatytos kompensacijos, už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, tikslo. Remiantis minėta Įstatymo nuostata šios kompensacijos tikslas yra užtikrinti viešąjį interesą ir atkurti sunaikintus miškų plotus.
Atsižvelgiant į tai, kad priėmus siūlomas pataisas valstybės biudžetas netektų atitinkamų pajamų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlėme prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonės. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos miško savininkų asociacija 2016-03-211 Argumentai:
žemės įstatymą žemės naudojimo paskirties keitimai yra žemės savininko teisė, išskyrus išimtinius atvejus kai tai atliekama paimant žemę visuomenės poreikiams, todėl ir pirminis kompensavimas turi būti teikiamas žemės savininkui, kuris turi įsipareigoti nustatyta tvarka įveisti atitinkamą miško plotą arba nustatyta tvarka atsisakyti šios galimybės - tokiu atveju kompensacija patenka į biudžetą. 2. Didžioji dalis naujų miškų Lietuvoje jau šiuo metu yra įveisiama privačioje žemėje, todėl yra nelogiška nušalinti privačius savininkus nuo galimybės patiems organizuoti naujų miškų įveisimą, tais atvejais, kai privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja ne savininkas, o privačios žemės naudotojas. Pasiūlymas:
Pakeisti 11 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Privačios miško žemės savininkai, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją.
Privačią miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, įveisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis negu dvigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas, II grupės miškuose – ne mažesnis negu trigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas. Privačios miško žemės naudotojai, įskaitant servituto turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo sumokėti to miško savininkui šio straipsnio 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją, jei jis įsipareigoja šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka įveisti mišką, o jei tokio įsipareigojimo miško savininkas neprisiima tuomet kompensacija sumokama į valstybės biudžetą.“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriui patobulinti. Savininkai ir dabar nuo servitutų nustatymo nėra nušalinti ir šiame procese dalyvauja. Su jais derybas vykdo planavimo organizatorius. Už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu Vyriausybės nustatyta tvarka savininkui yra apskaičiuojamos ir išmokamos vienkartinės ar periodinės kompensacijos. Tačiau nelogiška būtų savininkams uždėti dar ir papildomą prievolę – t.y. gavus kompensaciją įveisti savo žemėje atitinkamą miško plotą. Neretai tam žemės savininkas turėtų įsigyti ir naują žemės plotą. Be to, tokios sistemos įgyvendinimas būtų sudėtingas administravimo ir kontrolės požiūriu ir reikalautų papildomų biudžeto asignavimų. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5 . Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Nr. 591 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. SV-S-1278 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2957(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 9 dalį ir nustatyti, kad privačios miško žemės naudotojai, įskaitant žemės servituto teisės turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo sumokėti miško savininkui šio straipsnio 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją. Vadovaujantis šiuo metu galiojančia Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, ši kompensacija mokama į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą (toliau – valstybės biudžetas). Įstatymo projekte nustatytas teisinis reguliavimas – nepagrįstas ir iš esmės paneigia Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintą kompensacinį metodą, kurio tikslas – užtikrinti šalies miškų ploto išsaugojimą ir tolesnį didėjimą. Už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis sumokėtos piniginės kompensacijos įtraukiamos į valstybės biudžeto pajamas ir naudojamos išimtinai tik naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms reikmėms. Taigi sumokėtų kompensacijų lėšomis vietoj sunaikintų miškų įveisiami ir išauginami atitinkamos ekologinės, ekonominės ir socialinės vertės miškai kitoje, iki tol mišku neapaugusioje, žemėje ir užtikrinamas nuoseklus šalies miškų ploto didėjimas.
Miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, svarbą yra ne kartą pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas – „<...> žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje nustatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Miškų apsauga, jų išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės pareiga, todėl šiuo metu galiojantys miško žemės naudojimo ribojimai, įskaitant ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytus išimtinius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejus, kompensacijų už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis mokėjimo ir naudojimo naujiems miškams įveisti tvarką, užtikrina tinkamą miškų apsaugą ir miško išteklių gausinimą. 2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad esamas teisinis reguliavimas pažeidžia asmenų, turinčių nuosavybės teises į miško žemę, tarpusavio lygiateisiškumo principą, nes galiojančios įstatymo normos sudaro nevienodas sąlygas privačių miškų savininkams ir valstybei, kaip valstybinių miškų savininkei, tačiau šis teiginys nepagrindžiamas jokiais argumentais.
Priešingai, šiuo metu kompensacija už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, mokama į valstybės biudžetą, skirta ne valstybės finansiniams praradimams kompensuoti, o sunaikintiems miškams atkurti ir miškų plotams išsaugoti. Be to, nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu aktu, tiek tarnaujančiojo daikto savininkui (privataus miško savininkui), tiek valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiuojami ir mokami vadovaujantis Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika). Todėl kompensacijos už administraciniu aktu nustatytą žemės servitutą yra tokio pat dydžio tiek privataus miško savininkui, tiek valstybinės žemės patikėtiniui. 3. Siūlomas teisinis reguliavimas nesudarytų teisinių sąlygų pasiekti Įstatymo projekto tikslų –
„sureguliuoti kompensacijų dydžius, mokamus už privačių miškų žemės pavertimą
kitomis naudmenomis, taip užtikrinant konstitucines nuostatas dėl nuosavybės formų lygiateisiškumo“. Žemės servitutų nustatymo pagrindus, atvejus ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymas.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė ir nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, praradimo, sumokant vienkartines ar periodines kompensacijas. Šios piniginės kompensacijos apskaičiuojamos vadovaujantis Metodika. O kompensacijos, į valstybės biudžetą mokamos už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, apskaičiuojamos vadovaujantis Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131
„Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės
pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“. Apibendrinant būtina pažymėti, kad kompensacijos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu ir kompensacijos, į valstybės biudžetą mokamos už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, nustatytos skirtinguose teisės aktuose, skiriasi šių kompensacijų tikslai ir apskaičiavimo metodikos. Be to, privataus miško savininko turimi nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu aktu, kompensuojami vadovaujantis Metodika. Taigi, nuostolių už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu kompensavimas nėra Lietuvos Respublikos miškų įstatymo reguliavimo dalykas. 4.
4Įstatymo projekte nustatytas teisinis reguliavimas neigiamai veiktų valstybės finansus, nes kompensacijos
už privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis būtų mokamos miško savininkui, o ne valstybei. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad valstybės biudžeto pajamos sumažėtų apie 0,3 mln. eurų kasmet. Taigi negalėtų būti atlikta ir suplanuotų tokios pat vertės miškų plotų plėtros darbų, finansuojamų Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis. Pritarti Argumentai:
Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriui patobulinti. 2. Seimo nariai V. Simulik, E. Šablinskas 2016-02-191 Argumentai: Šiuo metu galimybę suformuoti rekreacinės paskirties teritoriją miško žemėje numato Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, tačiau tokia galimybė nepaminėta Įstatymo to paties 11 straipsnio 1 dalyje, o būtent: Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose esančią miško žemę paversti kitomis naudmenomis leidžiama tik reikmėms, susijusioms su saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu, pritaikymu visuomenės poreikiams ir naudojimu rekreacijai, jei tai numatyta šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų nuostatams. Tačiau Įstatymo to paties 11 straipsnio 1 dalyje galimybė formuoti rekreacines teritorijas nepaminėta. Esant tokiems įstatymo netikslumams Valstybinė miškų tarnyba negali apskaičiuoti piniginės kompensacijos dydį už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis rekreacinėms teritorijoms formuoti. Kol neapskaičiuotas minėtas piniginės kompensacijos dydis, savivaldybių administracijos vadovai neturi teisės tvirtinti detaliųjų planų ir formuoti rekreacinių teritorijų, nors šios ir numatytos saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų nuostatams.
Pasiūlymu įstatymo projektui norima patikslinti ir suderinti Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas. Pasiūlymas: Papildyti 1 straipsnį ir jį išdėstyti sekančiai:
1,,Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
3) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo, rekreacinėms ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti;
2Pakeisti 11 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją. Privačią miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, įveisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis negu dvigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas, II grupės miškuose – ne mažesnis negu trigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas. Privačios miško žemės naudotojai, įskaitant servituto turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo sumokėti miško savininkui šio straipsnio 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją.“ Nepritarti Argumentai:
Pasiūlymas nesusijęs su įstatymo projekto tikslais ir iniciatoriaus siūlomais pakeitimais. Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriui patobulinti. 3. Seimo nariai V. Simulik, E. Šablinskas 2016-02-192 Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,1. Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio birželio 1 d. 2.
gegužės 15 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Nepritarti Argumentai: Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriui patobulinti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kaimo reikalų komitetas 2016-03-23 Grąžinti Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2957(2) iniciatoriui patobulinti, siūlant įvertinti Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos miško savininkų asociacijos pastabas ir pasiūlymus. Pritarti
2016-03-16 Pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2957(2) atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarime Nr. 59 ,,Dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2957(2)“ išdėstytus argumentus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos Teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos pateiktas pastabas. Nepritarti Argumentai:
Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriui patobulinti. 7. Komiteto sprendimas: atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimą Nr. 59 ,,Dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2957 (2)“, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos Teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos pateiktas pastabas, papildomų komitetų sprendimus, grąžinti Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2957 (2) iniciatoriui patobulinti. 8. Balsavimo rezultatai: už - 8, prieš - 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Dudėnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
FINANSŲ komitetas
Dėl
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Kęstutis Glaveckas,
Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Rytas Kupčinskas, Povilas Gylys, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Andrius Kubilius, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-10-16 Nr. XIIP-2957(2) Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad privačios miško žemės naudotojai, įskaitant servituto turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo sumokėti miško savininkui šio straipsnio 8 dalyje nustatytą piniginę kompensaciją. Šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta, kad minėta kompensacija mokama į valstybės biudžetą. Projektu siūlomas įstatymo pakeitimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, galiojančio Miškų įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad sumokėtos į biudžetą piniginės kompensacijos naudojamos naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti.
Taigi šios kompensacijos paskirtis yra kompensuoti miško žemės kiekio sumažėjimą, įveisiant miškus naujuose žemės plotuose. Tuo tarpu iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia būtų kompensacijos, mokamos privačios žemės savininkams, paskirtis. Pastarieji gautą kompensaciją galėtų naudoti savo nuožiūra. Atsižvelgiant į išdėstyta, manytume, kad projekto siūlymas neatitinka tų tikslų, kuriems pasiekti keičiamame įstatyme ir buvo nustatytas kompensacijų mokėjimo mechanizmas. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Miškų įstatymas numato, kad miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis išimtinais atvejais, valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, vienas iš jų – inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo ir aptarnavimo objektus, formuoti. Tokiems projektams įgyvendinti reikalingi nemaži žemės plotai, į kuriuos patenka ir privatūs miškai, priskiriami žemės naudotojams, servituto turėtojams. Privačių miškų savininkai ne savo noru netenka dalies turto ir pajamų, kurias galėtų gauti parduodami žemės sklypus ar miškus laisvoje rinkoje. Kompensacija už privataus miško žemės pavertimą sumokama į valstybės biudžetą, tačiau privačių miškų savininkai gauna ženkliai mažesnę piniginę išmoką, lyginant su kompensacija, sumokama į valstybės biudžetą. Atkreipiame dėmesį, kad, kaip jau buvo minėta, pagal galiojančias keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalies nuostatas į valstybės biudžetą sumokėtos kompensacijos panaudojamos kitiems tikslams, nei kompensuoti savininkų praradimus.
Žemė, reikalinga valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, Žemės įstatymo ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka paimama visuomenės poreikiams. Šiuose įstatymuose nustatytas kompensavimo privačios žemės savininkams ir naudotojams mechanizmas, tame tarpe ir atlyginimo už patiriamus praradimus apskaičiavimo tvarka. Servitutų nustatymą privačioje žemėje reglamentuoja Civilinis kodeksas, taip pat Žemės įstatymas. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė. Taigi teisės aktuose yra reglamentuotas kompensacijų privačios žemės savininkams mokėjimas. Tuo atveju, jeigu projekto autorių nuomone kompensacijų apskaičiavimo mechanizmas yra netinkamas, manytina, kad turėtų būti keičiami aukščiau minėti teisės aktai. Trečia, priėmus įstatymą, sumažėtų valstybės biudžeto pajamos (projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad valstybės biudžetas netektų apie 0,3 mln. eurų), nes tos kompensacijos, kurios šiuo metu yra mokamos į valstybės biudžetą, būtų mokamos privačių miškų savininkams. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų prašyti Vyriausybės, kuri pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, nuomonės.
2
žodžius „ir įgyvendinimas“, o šio straipsnio 1 dalyje – po žodžio „įstatymas“ reikėtų įrašyti formuluotę „išskyrus šio straipsnio 2 dalį. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti3 Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, 2015- Išnagrinėję 2015 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2957(2) (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad Projektu siūlomi iš esmės tapatūs pirminiam įstatymo projektui Nr. XIIP-2957 Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 9 dalies pakeitimai. Dėl šių pakeitimų Europos teisės departamentas jau teikė pastabas pažymėdamas, kad:
Projekto siūlymas nustatyti pareigą sumokėti privataus miško savininkui kompensaciją už jam priklausančios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis galimai neatitiktų Įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nustatytos kompensacijos, už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, tikslo. Remiantis minėta Įstatymo nuostata šios kompensacijos tikslas yra užtikrinti viešąjį interesą ir atkurti sunaikintus miškų plotus. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus siūlomas pataisas valstybės biudžetas netektų atitinkamų pajamų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlėme prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonės. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta
įstaigų pasiūlymai: Negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-01-14 nutarimas Nr. 59 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. SV-S-1278 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2957(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 9 dalį ir nustatyti, kad privačios miško žemės naudotojai, įskaitant žemės servituto teisės turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo sumokėti miško savininkui šio straipsnio 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją. Vadovaujantis šiuo metu galiojančia Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, ši kompensacija mokama į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą (toliau – valstybės biudžetas). Įstatymo projekte nustatytas teisinis reguliavimas – nepagrįstas ir iš esmės paneigia Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintą kompensacinį metodą, kurio tikslas – užtikrinti šalies miškų ploto išsaugojimą ir tolesnį didėjimą. Už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis sumokėtos piniginės kompensacijos įtraukiamos į valstybės biudžeto pajamas ir naudojamos išimtinai tik naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms reikmėms. Taigi sumokėtų kompensacijų lėšomis vietoj sunaikintų miškų įveisiami ir išauginami atitinkamos ekologinės, ekonominės ir socialinės vertės miškai kitoje, iki tol mišku neapaugusioje, žemėje ir užtikrinamas nuoseklus šalies miškų ploto didėjimas.
Miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, svarbą yra ne kartą pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas – „<...> žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje nustatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Miškų apsauga, jų išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės pareiga, todėl šiuo metu galiojantys miško žemės naudojimo ribojimai, įskaitant ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytus išimtinius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejus, kompensacijų už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis mokėjimo ir naudojimo naujiems miškams įveisti tvarką, užtikrina tinkamą miškų apsaugą ir miško išteklių gausinimą. 2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad esamas teisinis reguliavimas pažeidžia asmenų, turinčių nuosavybės teises į miško žemę, tarpusavio lygiateisiškumo principą, nes galiojančios įstatymo normos sudaro nevienodas sąlygas privačių miškų savininkams ir valstybei, kaip valstybinių miškų savininkei, tačiau šis teiginys nepagrindžiamas jokiais argumentais.
Priešingai, šiuo metu kompensacija už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, mokama į valstybės biudžetą, skirta ne valstybės finansiniams praradimams kompensuoti, o sunaikintiems miškams atkurti ir miškų plotams išsaugoti. Be to, nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu aktu, tiek tarnaujančiojo daikto savininkui (privataus miško savininkui), tiek valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiuojami ir mokami vadovaujantis Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika). Todėl kompensacijos už administraciniu aktu nustatytą žemės servitutą yra tokio pat dydžio tiek privataus miško savininkui, tiek valstybinės žemės patikėtiniui. 3. Siūlomas teisinis reguliavimas nesudarytų teisinių sąlygų pasiekti Įstatymo projekto tikslų – „sureguliuoti kompensacijų dydžius, mokamus už privačių miškų žemės pavertimą kitomis naudmenomis, taip užtikrinant konstitucines nuostatas dėl nuosavybės formų lygiateisiškumo“. Žemės servitutų nustatymo pagrindus, atvejus ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymas.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė ir nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, praradimo, sumokant vienkartines ar periodines kompensacijas. Šios piniginės kompensacijos apskaičiuojamos vadovaujantis Metodika. O kompensacijos, į valstybės biudžetą mokamos už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, apskaičiuojamos vadovaujantis Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“. Apibendrinant būtina pažymėti, kad kompensacijos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu ir kompensacijos, į valstybės biudžetą mokamos už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, nustatytos skirtinguose teisės aktuose, skiriasi šių kompensacijų tikslai ir apskaičiavimo metodikos. Be to, privataus miško savininko turimi nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu aktu, kompensuojami vadovaujantis Metodika. Taigi, nuostolių už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu kompensavimas nėra Lietuvos Respublikos miškų įstatymo reguliavimo dalykas. 4.
projekte nustatytas teisinis reguliavimas neigiamai veiktų valstybės finansus, nes kompensacijos už privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis būtų mokamos miško savininkui, o ne valstybei. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad valstybės biudžeto pajamos sumažėtų apie 0,3 mln. eurų kasmet. Taigi negalėtų būti atlikta ir suplanuotų tokios pat vertės miškų plotų plėtros darbų, finansuojamų Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis. Pritarti2 Seimo narys Valerijus Simulik, Eduardas Šablinskas 2016-02-18 Argumentai:
Šiuo metu galimybę suformuoti rekreacinės paskirties teritoriją miško žemėje numato Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, tačiau tokia galimybė nepaminėta Įstatymo to paties 11 straipsnio 1 dalyje, o būtent: Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose esančią miško žemę paversti kitomis naudmenomis leidžiama tik reikmėms, susijusioms su saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu, pritaikymu visuomenės poreikiams ir naudojimu rekreacijai, jei tai numatyta šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų nuostatams. Tačiau Įstatymo to paties 11 straipsnio 1 dalyje galimybė formuoti rekreacines teritorijas nepaminėta. Esant tokiems įstatymo netikslumams Valstybinė miškų tarnyba negali apskaičiuoti piniginės kompensacijos dydį už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis rekreacinėms teritorijoms formuoti. Kol neapskaičiuotas minėtas piniginės kompensacijos dydis, savivaldybių administracijos vadovai neturi teisės tvirtinti detaliųjų planų ir formuoti rekreacinių teritorijų, nors šios ir numatytos saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų nuostatams. Pasiūlymu įstatymo projektui norima patikslinti ir suderinti Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas.
Pasiūlymas: Papildyti 1 straipsnį ir jį išdėstyti sekančiai:
3) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo, rekreacinėms ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti;
2Pakeisti 11 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
miško žemės savininkai, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją. Privačią miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, įveisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis negu dvigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas, II grupės miškuose – ne mažesnis negu trigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas. Privačios miško žemės naudotojai, įskaitant servituto turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo sumokėti miško savininkui šio straipsnio 8 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją.“
3 Seimo narys Valerijus Simulik, Eduardas Šablinskas 2016-02-18 Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,1. Šis įstatymas įsigalioja
Vyriausybė iki 2015 2016 m. gruodžio gegužės 15 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
sprendimas ir pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2957(2) atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarime Nr. 59 ,,Dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-2957(2)“ išdėstytus argumentus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos Teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos pateiktas pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius