Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300
tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje. Vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 45 000 eurų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2016 metų ir vėlesnių
metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Birutė Vėsaitė Gediminas Kirkilas
uždaviniai Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant skatinti smulkiojo verslo steigimąsi, darbo vietų kūrimąsi, taip pat siekiant sumažinti mokestinę naštą, kad smulkūs verslo subjektai šias lėšas galėtų panaudoti verslo plėtrai, modernizavimui, gebėtų konkuruoti esant sudėtingoms konkurencinėms sąlygoms. Įstatymo projektu taip pat siekiama mažinti administracinę naštą smulkiajam verslui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja - Seimo narė Birutė Vėsaitė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projekte aptarti klausimai Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, kad:
„Vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius), kuriuose
vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo
(išskyrus pelno nesiekiančius), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300
tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje.
Vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 45 000 eurų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio
vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Kaip minėta, Įstatymo projektu siekiama skatinti smulkiojo verslo steigimąsi, darbo vietų kūrimąsi, sumažinti mokestinę naštą, kad smulkūs verslo subjektai šias lėšas galėtų panaudoti verslo plėtrai, modernizavimui, gebėtų konkuruoti esant sudėtingoms konkurencinėms sąlygoms. Įstatymo projektu taip pat siekiama mažinti administracinę naštą smulkiajam verslui. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte numatyta 45 000 eurų (atitinkamai 155 376 litų) mokestinio laikotarpio pajamų riba nustatyta tam, kad 0 pelno mokesčio tarifas būtų taikomas išimtinai tik smulkiems verslo subjektams, kurie nėra PVM mokėtojai. 5. Galimos neigiamos priimto projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7.
Įstatymo projekto priėmimas paspartintų smulkaus verslo steigimąsi bei plėtrą. 8. Projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, pakeisti ar panaikinti galiojančių įstatymų ar Vyriausybės nutarimų nereikės. 9. Ar projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, Projektuose sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10. Ar projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu Projektui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks projektui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projekto įgyvendinimas 2015 metų biudžeto pajamoms įtakos neturėtų. Tikslūs paskaičiavimai dėl 2016 metų ir vėlesnių metų, rengiant Įstatymo projektą nebuvo gauti. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: „pelno mokestis“.
„0 pelno mokesčio tarifas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teikia: Seimo nariai Birutė Vėsaitė Gediminas Kirkilas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 636 87, faks. 8 706 636 79, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-04- Nr. Į 2015-04-15 Nr. XIIP‑2943 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto atitikties Europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2943 (toliau
skaičius neviršija 10 žmonių, o metinės pajamos neviršija 45 000 eurų. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Europos Sąjungos teisę priemonės, kuriomis visiškai ar iš dalies sumažinamas mokesčių dydis, įskaitant ir mokesčių atidėjimą, yra pripažįstamos valstybės pagalba (žr. 1998 m. gruodžio 10 d. Europos Komisijos pranešimą (98/C 384/03) dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo su tiesioginiu verslo apmokestinimu susijusioms priemonėms (OL 2004 m. specialusis leidimas, 8 skyrius, 1 tomas, p. 277)). Siūloma priemonė laikoma valstybės pagalba, nes atitinka valstybės pagalbos kriterijų – pasirinktinumą (selektyvumą) ir galėtų būti vertinama kaip nepagrįsta mokesčių sistemos „prigimtimi arba bendrąja schema“, t. y. tiesiogiai nepagrįsta esminiais arba pagrindiniais mokesčių sistemos principais (minėto Europos Komisijos pranešimo 16 punktas). Todėl manytume, kad Projektu siūlomos nuostatos atitiktį valstybės pagalbos reikalavimus įtvirtinančioms ES teisės aktų nuostatoms turėtų įvertinti Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.
Primintina, kad apie siūlomą valstybės pagalbos schemą turėtų būti informuota Europos Komisija, nes ji neatitinka valstybės pagalbos schemų, kurios galėtų būti taikomos mažų ir vidutinių įmonių atžvilgiu pagal 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel. 8 706 680 83, el. p. [email protected]
2015-04-27 Nr. XIIP-2943 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatant, kad vienetų, (išskyrus pelno nesiekiančius), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 45000 eurų, apmokestinamasis pelnas būtų apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą. Siūlomos įstatymo projekto nuostatos yra svarstytinos dėl jų atitikimo konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui. Įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad projektas parengtas ,,siekiant skatinti smulkiojo verslo steigimąsi, darbo vietų kūrimąsi, taip pat siekiant sumažinti mokestinę naštą, kad smulkūs verslo subjektai šias lėšas galėtų panaudoti verslo plėtrai, modernizavimui, gebėtų konkuruoti esant sudėtingoms konkurencinėmis sąlygomis“. Pažymėtina, kad pagal Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 4 straipsnį, verslininkas, t.y. fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla (įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą), irgi yra laikomas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektu. Atkreiptinas dėmesys, kad Gyventojų pajamų mokesčio 6 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos, taip pat ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus netauriųjų metalų laužą.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad priėmus siūlomą mokesčio lengvatą vienos teisinės formos subjektams (juridiniams asmenims), būtų nustatytos palankesnės apmokestinimo sąlygos palyginus su kitos teisinės formos subjektais (fiziniais asmenimis), ir toks reguliavimas negalėtų būti pateisintas jokiais objektyviais kriterijais, t.y. juridinių asmenų apmokestinamasis pelnas, jei tenkintų įstatymo projekte numatyta sąlygas, būtų apmokestinamas 0 procentų pelno mokesčio tarifu, o fizinių asmenų, kurie vykdo individualią veiklą, pajamos – 5 procentų pajamų mokesčio tarifu. Atkreipiame dėmesį, kad vienas pagrindinių apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų yra mokesčių mokėtojų lygybės principas, kuris įtvirtina konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nustatytą Konstitucijos 29 straipsnyje. Šis principas draudžia diskriminuoti mokesčių mokėtojus (jų grupes) ar dėl tam tikrų priežasčių sudaryti išskirtines apmokestinimo sąlygas pastariesiems. Taikant mokesčių įstatymus vienodos situacijos turi būti vertinamos vienodai, t.y. esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, mokesčių teisės aktai turi būti aiškinami ir taikomi vienodai visų mokesčių mokėtojų atžvilgiu. 2. Neatsižvelgus į pirmą pastabą, siūlytina įstatymo projektų rengėjų siūlomą nuostatą inkorporuoti į keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalį, atitinkamai ją pakoreguojant arba dėstyti atskira dalimi, atitinkamai koreguojant kitas keičiamo įstatymo dalis arba 3.
Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] S. Ščajevienė, tel. (8 5) 239 6896, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
posėdyje dalyvavo: Posėdžio pirmininkas Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Birutė Vėsaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Valstybinės teisės skyriaus vyresnioji patarėja Sigita Ščajevienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-04-281 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatant, kad vienetų, (išskyrus pelno nesiekiančius), kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 45000 eurų, apmokestinamasis pelnas būtų apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą. Siūlomos įstatymo projekto nuostatos yra svarstytinos dėl jų atitikimo konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui.
Įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad projektas parengtas ,,siekiant skatinti smulkiojo verslo steigimąsi, darbo vietų kūrimąsi, taip pat siekiant sumažinti mokestinę naštą, kad smulkūs verslo subjektai šias lėšas galėtų panaudoti verslo plėtrai, modernizavimui, gebėtų konkuruoti esant sudėtingoms konkurencinėmis sąlygomis“. Pažymėtina, kad pagal Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 4 straipsnį, verslininkas, t.y. fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla (įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą), irgi yra laikomas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektu. Atkreiptinas dėmesys, kad Gyventojų pajamų mokesčio 6 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos, taip pat ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus netauriųjų metalų laužą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad priėmus siūlomą mokesčio lengvatą vienos teisinės formos subjektams (juridiniams asmenims), būtų nustatytos palankesnės apmokestinimo sąlygos palyginus su kitos teisinės formos subjektais (fiziniais asmenimis), ir toks reguliavimas negalėtų būti pateisintas jokiais objektyviais kriterijais, t.y. juridinių asmenų apmokestinamasis pelnas, jei tenkintų įstatymo projekte numatyta sąlygas, būtų apmokestinamas 0 procentų pelno mokesčio tarifu, o fizinių asmenų, kurie vykdo individualią veiklą, pajamos – 5 procentų pajamų mokesčio tarifu. Atkreipiame dėmesį, kad vienas pagrindinių apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų yra mokesčių mokėtojų lygybės principas, kuris įtvirtina konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nustatytą Konstitucijos 29 straipsnyje.
Šis principas draudžia diskriminuoti mokesčių mokėtojus (jų grupes) ar dėl tam tikrų priežasčių sudaryti išskirtines apmokestinimo sąlygas pastariesiems. Taikant mokesčių įstatymus vienodos situacijos turi būti vertinamos vienodai, t.y. esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, mokesčių teisės aktai turi būti aiškinami ir taikomi vienodai visų mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Nepritarti Galiojančiuose, mokesčius reglamentuojančiuose įstatymuose, nustatyta mokesčių diferenciacija, kuri skatina pasirinkti patraukliausią verslo formą, todėl atsižvelgta į Įstatymo projekto tikslus - skatinti smulkiojo verslo subjektų steigimąsi, mažinti šiems verslo subjektams mokestinę naštą. 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Teisės ir teisėtvarkos komitete išdėstytas pastabas ir argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos naujos Pelno mokesčio įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijos
rezultatai:
pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras