Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų
valstybinę pensiją ir atitinkantiems šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas bei įgijusiems ne mažesnį kaip 20 metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 45 procentų šio dydžio skiriama Lietuvos Respublikos pirmojo laipsnio valstybinė pensija. 2. Asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją, įgijusiems 5 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, bet neįgijusiems 20 metų teisėjo darbo stažo ir atitinkantiems šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, skiriama Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinė pensija tokio dydžio teisėjų valstybinė pensija:
1) asmenims, įgijusiems 15 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 35 procentų šio dydžio;
2) asmenims, įgijusiems 10 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 20 procentų šio dydžio;
3) asmenims, įgijusiems 5 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 10 procentų šio dydžio.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Jonas Varkala
Teisėjų valstybinių pensijų vidutinis dydis šiuo metu yra 2800 litų. Šioms pensijoms mokėti 2014 metais buvo išleista daugiau nei 5 milijonai litų. Mokslininkų valstybinių pensijų vidutinis dydis yra 508 litai. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų vidutinis dydis yra 204 litai. Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinės pensijos, kurių dydis yra 400 litų, skiriamos neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams; motinoms, išauginusioms bei gerai išauklėjusioms 5 ir daugiau vaikų, garbės donorams, t.y. asmenims, 40 kartų nemokamai davusiems kraujo. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys – teisėjų valstybinės pensijos neadekvatus dydis. Šiuo metu mokamas teisėjų valstybinių pensijų vidutinis dydis daugiau nei penkis kartus viršija mokslininkams mokamą valstybinę pensiją, beveik keturiolika kartų viršija nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, septynis kartus viršija neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams; motinoms, išauginusioms bei gerai išauklėjusioms penkis ir daugiau vaikų, garbės donorams mokamą valstybinę pensiją. Šiuo atveju sukurtos privilegijos tam tikrai profesinei grupei. Toks egzistuojantis teisėjų valstybinių pensijų mokėjimas iškreipia visą pensijų sistemos esmę ir pažeidžia socialinį teisingumą. Projekto iniciatorius: Seimo narys Jonas Varkala. 2. Parengto įstatymo projekto tikslas Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo projekto tikslas – reglamentavimas, kad teisėjams nebūtų suteiktos privilegijos, gaunant valstybinę pensiją. 3. Kaip šiuo metu teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Teisėjų valstybinių pensijų vidutinis dydis šiuo metu yra 2800 litų.
Pagal dabartinę Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų 6 straipsnio įstatymo redakciją asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją ir atitinkantiems šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas bei įgijusiems ne mažesnį kaip 20 metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 45 procentų šio dydžio. Asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją, bet neįgijusiems 20 metų teisėjo darbo stažo ir atitinkantiems šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, skiriama tokio dydžio teisėjų valstybinė pensija:
1) asmenims, įgijusiems 15 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 35 procentų šio dydžio;
2) asmenims, įgijusiems 10 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 20 procentų šio dydžio;
3) asmenims, įgijusiems 5 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 10 procentų šio dydžio. 4. Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu yra siūloma, kad teisėjai gautų Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybines pensijas. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
Projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai. 7. Įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Siūlomas įstatymo projektas įtakos neturės. 8. Įstatymo projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus projektą, nereikės keisti poįstatyminių teisės aktų. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įstatymų lydimieji aktai Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti nereikės priimti įstatymo lydimųjų teisės aktų. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Teikiamo įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius Seimo narys Jonas Varkala. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Nėra. 16. Kiti reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Jonas Varkala
Vilnius
teisėjų valstybinių pensijų ĮSTATYMO
2015-04-21 Nr. XIIP-2942 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją ir atitinkantiems šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas bei įgijusiems ne mažesnį kaip 20 metų teisėjo darbo stažą, skiriama Lietuvos Respublikos pirmojo laipsnio valstybinė pensija.“ Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją, įgijusiems 5 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, bet neįgijusiems 20 metų teisėjo darbo stažo ir atitinkantiems šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, skiriama Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinė pensija.“ Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime suformuota konstitucinė doktrina dėl teisėjų valstybinių pensijų, pagal kurią, nustatant pensijų santykių teisinį reguliavimą privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia proporcingumo, teisingumo, protingumo reikalavimų. Pagal Konstituciją Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota, taigi turi konstitucinę priedermę ir privalo prisiimti tam tikrų įsipareigojimų vykdymo naštą.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas suponuoja tai, kad tam tikrų įsipareigojimų vykdymo našta tam tikra apimtimi turi būti paskirstyta ir visuomenės nariams, tačiau tas paskirstymas turi būti konstituciškai pagrįstas, jis negali būti neproporcingas, negali paneigti valstybės socialinės orientacijos ir iš Konstitucijos kylančių įpareigojimų valstybei (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d., 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su teisėjų valstybine pensija, įstatymu turi nustatyti šios pensijos skyrimo pagrindus, sąlygas. Įstatymu gali būti nustatytas maksimalus teisėjų valstybinės pensijos dydis, taip pat gali būti įtvirtinti įvairūs tokios pensijos maksimalaus dydžio nustatymo būdai. Tai darydamas įstatymų leidėjas turi nepažeisti Konstitucijos normų ir principų. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, įstatymu įtvirtindamas maksimalų pensijos dydį bei šio dydžio nustatymo būdus, turi paisyti inter alia to, kad teisėjų valstybinė pensija – tai iš Konstitucijos kylanti teisėjo socialinė (materialinė) garantija nutrūkus jo įgaliojimams, kuri yra ginama ne tik pagal Konstitucijos 109 straipsnį, bet ir pagal Konstitucijos 52 straipsnį, kad ši socialinė (materialinė) garantija turi atitikti konstitucinį teisėjo statusą ir jo orumą, kad tokia konstitucinė teisėjo socialinė (materialinė) garantija turi būti reali, o ne vien nominali.
Priešingu atveju būtų paneigta teisėjų valstybinės pensijos, kaip iš Konstitucijos kylančios teisėjo socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jo įgaliojimams, esmė, paskirtis ir taip būtų sudarytos prielaidos nukrypti nuo iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.
Įvertinus įstatymo projekte teikiamą normą, įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį ženkliai sumažinamas teisėjų valstybinės pensijos dydis ir pagal kurį teisėjų pensijų dydis diferencijuojamas tik pagal teisėjo darbo stažą, vertintinas kaip galimai neatitinkantis Konstitucijoje įtvirtinto proporcingumo principo, kuris, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, jos turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas), taip pat teisingumo principo, kuris, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonė, padeda užtikrinti, kad būtų išvengta socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). 2. Įstatymo projekte numatyta, kad asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją, įgijusiems nustatytą teisėjo darbo stažą ir atitinkantiems Įstatymo nustatytas sąlygas, būtų skiriama Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinė pensija.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėjų valstybinė pensija, kaip ir Lietuvos Respublikos pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos, yra viena iš valstybinių pensijų rūšių, todėl keičiamame Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme reikėtų reguliuoti būtent teisėjų pensijų dydžius, jų skyrimo ir mokėjimo teisinius santykius. Tačiau reguliavimas, kuriuo asmeniui, įgijusiam teisę į vienos rūšies valstybinę pensiją, būtų skiriama ir mokama kitos rūšies valstybinė pensija, teisės požiūriu nepriimtinas. Jeigu tokiam teisiniam reguliavimui būtų pritarta, reikėtų atitinamai keisti kitus keičiamo įstatymo straipsnius. 3. Įstatymo projekte siūloma keisti dvi keičiamo įstatymo 6 straipsnio dalis. Šiuo metu galiojantį keičiamo įstatymo 6 straipsnį sudaro trys dalys, iš kurių dvi pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl įstatymo projekte siūlytina keisti visą 6 straipsnį ir taip pašalinti Konstitucijai prieštaraujančias nuostatas. 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis (35.3 ir 73 punktai):
straipsnio pakeitimas“ rašytini paryškintomis raidėmis;
straipsnio 1 ir 2 dalis, jų pakeitimus reikėtų dėstyti įstatymo projekto 1 straipsnio atskirose dalyse, nes to paties straipsnio sudedamosios dalys keičiamos atskiromis to paties straipsnio dalimis. 5. Įstatymo projekte reikėtų nustatyti jo įsigaliojimo datą, nes jo nuostatoms įgyvendinti bus reikalingas tam tikras laikotarpis. 6.
teisinio reguliavimo neaišku, ar turėtų būti perskaičiuojamos jau paskirtos teisėjų valstybinės pensijos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-04- Nr. Į 2015-04-15 Nr. XIIP-2942 Lietuvos Respublikos Seimui
VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. IX‑1011 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymO PROJEKTO NR. XIIP‑2942 Išnagrinėję 2015 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2942 (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Tačiau toliau teikiame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijos, aktualios Projekte nagrinėjamam siūlymui svarstyti, apibendrinimą. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija) draudžia mažinti teisėjų atlyginimus bei socialines garantijas, kadangi tokie veiksmai gali būti traktuojami kaip kėsinimasis į teisėjų ir teismų nepriklausomumą[1]. Pažymėtina, kad teisėjo orios pensijos garantija yra viena iš priemonių užtikrinti teisėjų ir teismų nepriklausomumą ir nešališkumą pareigų vykdymo laikotarpiu. Taigi, manytina, kad teisėjų pensijos klausimai, turėtų būti vertinami atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo suformuluotą konstitucinę teisėjo ir teismų nepriklausomumo doktriną. Be to, Projekto aiškinamajame rašte, mūsų nuomone, ne visai korektiška teikti teisėjo pensijos palyginimą su kitų asmenų valstybinių pensijų dydžiais, kadangi tik teisėjai iš visų paminėtų asmenų kategorijų atlieka Konstitucijoje numatytas funkcijas, vykdo valstybės valdžią ir teisingumą.
Tai pat svarstytina, ar pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos, remiantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo ir jį lydinčiųjų poįstatyminių teisės aktų nuostatomis, pagal jų skyrimo tikslą ir nustatytą gavėjų ratą[2], iš tikrųjų turėtų būti skiriamos ir teisėjams. Galiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad teisėjai ir teismai, vykdydami valstybės valdžią ir teisingumą, vienintelė iš valstybės valdžių, kuri yra formuojama ne politiniu pagrindu, bet profesiniu pagrindu[3]. Šiuo požiūriu atrodo logiška, kad Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymas sieja teisėjo pensijos dydį su darbo stažu ir darbo užmokesčio vidurkiu. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] Žiūrėti pavyzdžiui Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. gruodžio 21 d., 2000 m. sausio 12 d., 2001 m. liepos 12 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimus; [2] Pasipriešinimo okupacijoms dalyviams, kariams savanoriams, laivės kovų dalyviams, motinoms, pagimdžiusioms (įvaikinusioms) ir išauginusioms iki 8 metų bei gerai išauklėjusioms penkis ir daugiau vaikų, garbės donorams; [3] Žiūrėti pavyzdžiui Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2001 m. liepos 12 d., 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. birželio 6 d. nutarimus.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
teisėjų valstybinių pensijų ĮSTATYMO NR. IX-10116
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Rita Varanauskienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2015-04-221 Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją ir atitinkantiems šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas bei įgijusiems ne mažesnį kaip 20 metų teisėjo darbo stažą, skiriama Lietuvos Respublikos pirmojo laipsnio valstybinė pensija.“ Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją, įgijusiems 5 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, bet neįgijusiems 20 metų teisėjo darbo stažo ir atitinkantiems šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, skiriama Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinė pensija.“ Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime suformuota konstitucinė doktrina dėl teisėjų valstybinių pensijų, pagal kurią, nustatant pensijų santykių teisinį reguliavimą privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia proporcingumo, teisingumo, protingumo reikalavimų. Pagal Konstituciją Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota, taigi turi konstitucinę priedermę ir privalo prisiimti tam tikrų įsipareigojimų vykdymo naštą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas suponuoja tai, kad tam tikrų įsipareigojimų vykdymo našta tam tikra apimtimi turi būti paskirstyta ir visuomenės nariams, tačiau tas paskirstymas turi būti konstituciškai pagrįstas, jis negali būti neproporcingas, negali paneigti valstybės socialinės orientacijos ir iš Konstitucijos kylančių įpareigojimų valstybei (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d., 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su teisėjų valstybine pensija, įstatymu turi nustatyti šios pensijos skyrimo pagrindus, sąlygas.
Įstatymu gali būti nustatytas maksimalus teisėjų valstybinės pensijos dydis, taip pat gali būti įtvirtinti įvairūs tokios pensijos maksimalaus dydžio nustatymo būdai. Tai darydamas įstatymų leidėjas turi nepažeisti Konstitucijos normų ir principų. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, įstatymu įtvirtindamas maksimalų pensijos dydį bei šio dydžio nustatymo būdus, turi paisyti inter alia to, kad teisėjų valstybinė pensija – tai iš Konstitucijos kylanti teisėjo socialinė (materialinė) garantija nutrūkus jo įgaliojimams, kuri yra ginama ne tik pagal Konstitucijos 109 straipsnį, bet ir pagal Konstitucijos 52 straipsnį, kad ši socialinė (materialinė) garantija turi atitikti konstitucinį teisėjo statusą ir jo orumą, kad tokia konstitucinė teisėjo socialinė (materialinė) garantija turi būti reali, o ne vien nominali. Priešingu atveju būtų paneigta teisėjų valstybinės pensijos, kaip iš Konstitucijos kylančios teisėjo socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jo įgaliojimams, esmė, paskirtis ir taip būtų sudarytos prielaidos nukrypti nuo iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.
Įvertinus įstatymo projekte teikiamą normą, įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį ženkliai sumažinamas teisėjų valstybinės pensijos dydis ir pagal kurį teisėjų pensijų dydis diferencijuojamas tik pagal teisėjo darbo stažą, vertintinas kaip galimai neatitinkantis Konstitucijoje įtvirtinto proporcingumo principo, kuris, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, jos turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas), taip pat teisingumo principo, kuris, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonė, padeda užtikrinti, kad būtų išvengta socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Pritarti Paminėtina, kad Konstitucinis Teismas, formuodamas oficialiąją konstitucinę socialiai orientuotos valstybės doktriną, yra atskleidęs konstitucinius imperatyvus, kurių privalu paisyti teisės aktais reguliuojant valstybinio socialinio draudimo, pensinio aprūpinimo, socialinės paramos santykius.
Vienas iš imperatyvų be kita ko nustato, kad: “asmens teisė į socialinę paramą ir apskritai į socialinę apsaugą interpretuotina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus; įstatymų leidėjas, nustatydamas, kokiems asmenims skiriama ir mokama pensija, pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindus bei sąlygas, taip pat šios pensijos dydžius, yra saistomas konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, konstitucinių teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų” (Konstitucinio Teismo 1996 m. liepos 10 d., 1997 m. kovo 12 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. sausio 30 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. balandžio 20 d. nutarimai). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3
punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus Komitetas preliminariai įvertino, kad projekto XIIP-2942 1 straipsnio nuostatos, pagal kurias ženkliai sumažinamas teisėjų valstybinės pensijos dydis ir, pagal kurias šis dydis diferencijuojamas tik pagal teisėjo darbo stažą, galimai prieštarauja konstituciniams teisingumo ir proporcingumo principams. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas